DOCSLIB.ORG

XVIII–XIX Amžiaus Lietuviškų Tekstų Grafemos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
XVIII–XIX Amžiaus Lietuviškų Tekstų Grafemos Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius University of Illinois at Chicago XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> Ðiame straipsnyje analizuoju Didþiosios Lietuvos XVIII amþiaus spaudiniø ir XIX amþiaus rankraðèiø tekstø didþiøjø raidþiø (grafemø) <I> ir <J> vartosenà. Keliamas uþdavinys nustatyti: 1) <I> ir <J> distribucijà XVIII amþiaus spaudiniuo- se ir perëjimo laikà prie modernios sistemos, kur <I> vartojama garsui [i], o <J> garsui [j] þymëti; 2) <I> ir <J> distribucijà XIX amþiaus rankraðèiuose ir perëjimo prie modernios sistemos laikà; 3) atotrûká tarp spaudiniø ir rankraðèiø vartosenos bei jo prieþastis. Ankstesniø amþiø raidþiø <I> ir <J> vartojimas ðiame ALt tome ðiek tiek aptariamas Jolantos Gelumbeckaitës (Pirmas lietuviðkas pamokslø rin- kinys Wolfenbüttelio postilë [1573]. Rankraðèio kritinio komentuoto leidimo prin- cipai ir tyrimo strategija, p. 8182; rec.: Friedrich Scholz [Hrsg.], Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, 2003, p. 302303). 1. XVIII AMÞIAUS LDK SPAUDINIAI. Maþdaug iki XVIII amþiaus pra- dþios LDK lietuviðkuose raðtuose vyravo gotikiniø formø spausdinti tekstai, o gotikiniai ðriftai visai neskyrë didþiosios <I> nuo didþiosios <J>, buvo spausdina- ma viena raidë, tinkanti atstovauti abiem garsams [i] ir [j], panaði á <J>. Taèiau XVIII amþiuje LDK jau imta plaèiai pereidinëti prie lotyniðkosios antikvos raidþiø formos, tada jos lietuviø spaudoje galutinai ásigalëjo ir iðstûmë gotikines raides (skirtingai nuo Maþosios Lietuvos tekstø, kur dar ir XX amþiuje daþniausiai var- totas gotikinis raidynas). Pereidinëdami prie antikvinio ðrifto, pagal buvusià gotikinæ tradicijà spaustuvi- ninkai neretai dar neskyrë grafemø <I> ir <J>, tiek garsui [i], tiek [j] þymëti vartojo tà paèià grafemà: arba <I>, arba <J>. Kita vertus, möþosios raidës <i> ir <j> buvo skiriamos tiek gotikiniame, tiek neseniai paplitusiame antikvos ðrifte. 227 XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> Vadinasi, spaustuvininkai XVIII amþiuje kurá laikà vartojo raidþiø sistemà <i> ir <j> : <I> ir <I> arba <J> ir <J>. T. y. dvi skirtingos maþosios teturëjo vienà atitikmená tarp didþiøjø raidþiø, buvo koreliuotos su viena didþiàja grafema. Bet visai aiðku, jog spaustuvininkai toká neatitikimà suvokë, taèiau turbût dël gotikinës tradicijos inercijos didþiøjø raidþiø ið pradþiø skirti poreikio nejautë. 1.1. KNYGA NOBAÞNYSTËS, 1653, 1684. Kaip matyti dar ið XVIXVII am- þiaus leidiniø antraðèiø, jau tada kartais vartoti negotikiniai antikviniai ðriftai. Pavyzdþiui, Knygos nobaþnystës pirmojo 1653 metø leidimo antraðtëje raðyta nebe- gotiðkai KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS (viskas kursyvu) (LB I 209). Antrojo 1684 metø tos knygos leidimo antraðtë taip pat negotikinë. Èia jau matyti pakitimø, garsui [j] þenklinti ásivesta ir didþioji <J>, plg. KIEDAYNISE, bet DRUKAWOJA, JOACHIMAS JURGIS. Nors antraðtei sukurti vartoti kursyviniai ðrif- tai, taèiau raidës <J> èia visur iðspausdintos staèiu ðriftu. Matyt, Këdainiø spaus- tuvininkai buvo gavæ raidþiø rinkiniø su didþiosiomis <J> ir <I>, norëjo ir naujàjà <J> vartoti, taèiau neturëjo kursyvo formos þenklo <J>. 1.2. JURGIO KASAKAUSKIO RAÞANÈIUS, 1727. 1727 metø penktajame Jurgio Kasakauskio knygos Raþanèius apie ðvenèiausià Marijà panà1 leidime (spaus- dintame Vilniaus Akademijos spaustuvëje; LB I 183, Nr. 493) taip pat tiksliai fone- tiðkai skiriamos grafemos <I> ir <J>, plg. <J> [j]: Jackau 153, Jadwiga 153, Jau 136, Jewos 2 ~ Ievos, Jezau 3, Jezuµa 3, Jokubay 151, Jonay 151, Jozapas 136, Juozapay 151, Jurgi 152 ir kt. Taip pat <I> [i]: Idant 155(daug x), Ignaciuµzay 153, Iµz 155, 156, Iµzganitoj 84, Iµzpraúik 159, SIaµztoy 135 ~ ðeðtoj, WIeµzpatie 3 ir kt. Vis dëlto kursyvo formos ðriftuose prasprûsta iðspausdinti ir <I> [j], plg. Iezuµo 137, 139, 141, 145, 147, 149. Kadangi spaustuvininkø intencijos skirti abi didþiàsias grafemas akivaiz- dþios, tai manytina, kad spaustuvininkai bûtø norëjæ ir <J> didþiàjà spausdinti kursyvu, taèiau jos dar neturëjo. 1.3. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1731. Yra iðlikæs Jono Jakna- vièiaus Evangelijø 1731 metø leidimas (irgi spausdintas Akademijos spaustuvëje)2. Tiesa, jo lietuviðko teksto korpusas surinktas gotikinëmis raidëmis (tik paralelus lenkiðkas lotyniðkàja antikva), tad jis nieko nepasako apie <I> ir <J> skyrimà. Taèiau lietuviðkos rubrikos (antraðtëlës) yra antikvinës, kursyvinës. Net ið nedau- gelio pavartojimo atvejø galima manyti, kad spaustuvininkai mëgino skirti <J> nuo <I>, plg. <J> [j]: Jokuba 176, Jokubo 160, Jona 54, 65, Jono 69, 71, 73, 160, 162, 165, Juda 188. Taip pat <I> [i] Ignaãiuµzo 177. Taèiau taip neraðoma visai nuosekliai, 1 [Jurgis Kasakauskis,] RAZANCZIUS Ape 2 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- SZWÆCIAVSIA MARIA PANNA [...], 1727 tewskie], 1731 (LMAB, sign.: LK18/20; be (LMAB, sign.: LK18/26; defektinis). antraðtinio lapo). 228 Archivum Lithuanicum 5 <I> raidë pavartojama ir garsui [j] þymëti (matyt, dar ðiek tiek atspindi sinkretiðkà gotikinæ tradicijà), plg. Iognieµzkos 146, Ion. 158, Iono 143, 183, Iurgio 158. Tad Akademijos spaustuvëje tais 1731 metais irgi skiriama <J> ir <I>, taèiau ne taip nuosekliai, kaip minëtame 1727 metø Raþanèiuje apie ðvenèiausià Marijà panà. Galima atsargiai samprotauti, kad gal ðias knygas rinko ne tie patys rinkëjai; gal tie rinkëjai, kurie rinko Evangelijas, dar buvo maþiau águdæ skirti tas raides, nors knyga iðëjo vëliau uþ Raþanèiø. Vis dëlto aiðku, kad jø skirtumà suprato. (Lenkið- kame tekste irgi imama raðyti su <J>, pvz., JEZUS 188; nors pasitaiko svyravimø, bet <J> jau atsiradusi. O taip lenkiðkame tekste dar nebuvo èia toliau apraðysimose Evangelijose prieð 1731 [prieð 1727] metus.) 1.4. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, PRIEÐ 1727. Kitas neaiðkios datos Jono Jaknavièiaus Evangelijø leidimas (spausdintas irgi Akademijos spaustu- vëje), LB I datuojamas kaip leistas prieð 1731 metus3, ten dar patikslinama, kad tai yra arba 1711 m. leidimo, arba visai kito, neþinomo leidimo egzempliorius (LB I 138). LB I ir LBP fiksuoja du þinomus egzempliorius, taèiau jie abu defektiniai ir be antraðtiniø lapø. Èia lietuviðkas tekstas taip pat dar gotikinëmis raidþiø formomis, nors lenkiðkas jau spausdintas lotyniðkàja antikva. Taèiau, kaip ir anksèiau apraðytame Evangelijø leidime, skyreliø pavadinimams ir lietuviðkam tekstui vartotas negotikinis kursyvi- nis ðriftas, pvz., <I> [i]: Ignaciuµzo 177. Taèiau ðis leidimas neturi raidës <J> garso [j] pozicijoje, plg. Iokuba 175, Iona 54, 64, Ion± 120, Iono 46, 49, 67, 68, 70, 72, 75, 76, 78, 80, 84, Iuda 188 (visur aiðkiai spausdinta didþioji <I> raidë). Vadinasi, ðioje sunkokai datuojamoje defektinëje Jaknavièiaus Evangelijø knygoje dar ið viso nevar- tojama didþioji <J>, spausdinama tik <I>. Todël galima manyti, kad ðitas leidimas turëjo bûti iðleistas ne tik prieð 1731, bet ir prieð 1727 metus (LB spëjama, kad gal net 1711 metais), nes poþiûris á <J> ásivedimà èia dar senoviðkesnis nei tø metø tos paèios Akademijos spaustuvës leidiniuose. 1.5. UNIVERSITAS LINGVARUM LITVANIAE, 1737. Gramatika Universitas Ling- varum Litvaniae4 1737 metais spausdinta irgi Vilniuje, irgi Akademijos spaustuvëje. Taèiau padëtis joje kiek kitokia, negu pagal 1.2.1.4. apraðytus spaudinius chrono- logiðkai galëtume tikëtis (t. y. gana aiðki <I> ir <J> spausdinimo diferenciacija). Gramatikoje lietuviðki pavyzdþiai (kursyvu) ir status lotyniðkas metatekstas spausdinti antikviniais ðriftais (tik lenkiðki þodþiai yra gotikinio ðrifto). Lietuviðki þodþiai, kurie pradedami raide <I>, gali prasidëti tiek garsu [i], tiek garsu [j]. Plg. [i]: Iltis 12; bei [j]: I± 19, Iam 19, Ias 19, Iawnikis 8, Iêy 19, IEZUSAS 7, IEZAW 7, 3 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- 4 Universitas Lingvarum Litvaniae, parengë tewskie, prieð 1731] (VUB, sign.: LR 2452; Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, be antraðtinio lapo). 1981. 229 XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> IEZUS 7, Ii 19, Iis 19, Iís 19, Iô 19, Iôn 7, Iônay 7, Iône 7, Iû 19, Iumis 18, Iûms 18, Iuòµmenis 8, Iûs 18, Iaß 18, Iuµu 18, nog Iuµu 18. Matyti, kad dar labai nemaþai vartojama bepasenstanèio stiliaus derinio <I> raide reiðkiamas pusbalsis [j]. Vis dëlto garsams [i] bei [j] þymëti nemaþai vartota ir raidë <J>. Plg. [i]: Jmu 43 (þodis kursyvu, tik <J> stati), JS FINITA 7 -is besibaigiantys [daiktavardþiai]; taip pat [j]: Jówtis 9 (visas þodis kursyvu, tik <J> stati5), Jê 19 (þodis kursyvu, tik <J> stati), Jono 54 (þodis kursyvu, tik <J> stati). Tad <J> raidës lietuviðkuose pavyz- dþiuose daug maþiau nei <I>, ji net stati ádëta á kursyviná þodá. Tikëtiniausia manyti, kad spaustuvininkai tà <J> raidæ vartoti norëjo, taèiau neturëjo tinkamo dydþio (formos) kursyviniø raidþiø rinkinio su ja. Todël noras tenkintas besiski- rianèia staèia raide, arba, kaip minëta, nemaþai spausdinta ir senoviðkesniu raðy- mo bûdu <I> tose paèiose pozicijose. Papildomoji <I> ir <J> distribucija aiðkiai neiðlaikyta. Lotyniðkuose pavyzdþiuose raidës <I> ir <J> irgi sumaiðytos. Plg. <I> [i]: Impe- rativi 25, Imperativus 23, 26, Imperfectum 23, In 5, 11, 15, 25(2x), 27(2x), 29, Indicativi 26, 27, 28, 30, 35, Indicativo 23, Indicativus 23, Infinitivus 23, Interrogativum 20, Item 15; taip pat <I> [j] Iam 7, 26. <J> lotyniðkame tekste kartais þymi [j] Jam 10, Julij 56. Bet daugybæ kartø toji <J> vartojama [i] pozicijoje, pvz.: Jdem 53, Jmp: 52, Jmperativo 41, 52, Jmperativum 42, 43(2x), Jmperativus 30, 36, 44, 45, 47, 48, 49, Jmperµ: 51, Jmperµonale 29, 46, 47, Jmperµonalia
Load more

Recommended publications
  • Klaipėdos Universitetas Simono Daukanto Veikalų
    KLAIPƠDOS UNIVERSITETAS Humanitariniǐ mokslǐ fakultetas Lietuviǐ literatnjros katedra SIMONO DAUKANTO VEIKALǏ ISTORIJA ŽEMAITIŠKA IR %NjDAS SENOVƠS LIETUVIǏ, KALNƠ1Ǐ IR ŽEMAIý,Ǐ NARATYVO YPATUMAI (Narrative Peculiarities of Simonas Daukantas’ Works Istorija žemaitiška and %njdas senovơs lietuviǐ, kalnơQǐ ir žemaiþLǐ) Baigiamasis magistro darbas Autorius MgL II k. stud. Vaida RancinjWơ Vadovas Prof. dr. Roma Bonþkutơ Klaipơda, 2012 ANOTACIJA RancinjWơ V. „Simono Daukanto veikalǐ Istorija žemaitiška ir %njdas senovơs lietuviǐ, kalnơQǐ ir žemaiþLǐ naratyvo ypatumai“. Antrosios pakopos literatnjrologijos studijǐ baigiamasis magistro darbas. Darbo vadovơ prof. R. Bonþkutơ. Klaipơdos universitetas: Klaipơda, 2012. – 61 p. Raktažodžiai: naratologija, naratyvas, diskursas, literatnjra, genezơ, pasakotojas (naratorius). Baigiamajame magistro darbe analizuojami Simono Daukanto veikalai Istorija žemaitiška ir %njdas senovơs lietuviǐ, kalnơQǐ ir žemaiþLǐ pagal naratyvinƳ diskursą ir naratoriaus funkcijas. Darbe aptariama naratologijos teorijos samprata, pagrindinơs teorinơs nuostatos, supažindinama su naratyvo struktnjros elementais, pateikiama pasakotojo funkcijǐ raiška. Darbo objektas – S. Daukanto Istorijos žemaitiškos bei %njdo senovơs lietuviǐ, kalnơQǐ ir žemaiþLǐ naratyvo ypatumai. XIX amžiaus romantinơ istoriografija buvo suvokta kaip meno forma, pagrƳsta tradiciniais pasakojimo metodais ir priemonơmis bei pasižyminti jaudria vaizduote. S. Daukanto veikaluose Istorija žemaitiška ir %njdas senovơs lietuviǐ, kalnơQǐ ir žemaiþLǐ vyrauja istorinis naratyvo,
    [Show full text]
  • THE EXPERTS of LITHUANIAN in SERVICE of the RUSSIAN EMPIRE: DMITRIIKASHIRIN, ZAKHARIILYATSKII, and ANDRIUS POIDENAS Summary
    Giedrius Subačius THE EXPERTS OF LITHUANIAN IN SERVICE OF THE RUSSIAN EMPIRE: DMITRIIKASHIRIN, ZAKHARIILYATSKII, AND ANDRIUS POIDENAS Summary From 1795 to 1914 the Russian Empire controlled Lithuania. It instilled a ban on Latin letters for Lithuanian texts that lasted for almost forty years (1865-1904). During that time almost sixty Lithuanian books in Cyrillic (i.e., Russian) letters were printed mostly by the initiative of the imperial administrators in Lithuania. Underground Lithuanian books and newspapers were printed in Latin script abroad and dispersed by knygnesiai (book carriers) and read illegally in Lithuania. At the same time, schools that had been teaching Lithuanian were also closed and so-called public "Russian schools" were introduced as a countermeasure to the spreading network of under­ ground private "home" schools, which taught Lithuanian in Latin script. The book The Experts of Lithuanian in Service of the Russian Empire: Dmitrii Kashirin, Zakharii Lyatskii, and Andrius Poidenas (Vilnius: Institute of the Lithuanian Language, 2011) recounts linguistic biographies of the three experts who served the administra­ tion of the Vilnius Education District to prepare, edit, evaluate, review, and correct certain Lithuanian texts in Cyrillic. Most of the Lithuanian Cyrillic texts approved by the imperial administrators in the Vilnius Education District were distributed to the schools and the populace in the form of primers and public readings. In the rare cases of private initiatives to print Lithuanian books in Cyrillic alphabet (e.g., that of Juozapas Miliauskas), the experts were used by the administrators to criticize and to reject the unwelcome proposals. By and large this book deals with the life and work of Kashirin, Lyatskii, and Poidenas: the three experts producing and evaluating Lithuanian Cyrillic during the 1867-1901 period of the ban on Latin script.
    [Show full text]
  • SUB 1998 Zemaiciu Bk.Pdf
    Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos KALBOS UGDYMO PROGRAMA Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos XIX amΩiaus pradΩia MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJË LEIDYBOS INSTITUTAS VILNIUS 1998 2 ÛEMAIÇIË BK IDÎJOS 3 ÈVADAS UDK 808.82–087 Su-02 Recenzavo Turinys prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentas Aleksas Girdenis, prof. habil. dr. Lietuvos MA narys Zigmas Zinkeviçius Pratarm∂...... 12 1. Èvadas...... 14 1. 1. Ûemaiçiai...... 14 Subaçius, Giedrius 1. 2. Europos kontekstas ir bendrin∂s kalbos pob∆dis...... 17 Su-02 Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos/Giedrius Subaçius. – Vil- 1. 3. Bendrin∂ kalba...... 20 nius: Mokslo ir enciklopedij¨ leidybos inst., 1998. – 490 p: 1. 4. Såmoningos intencijos norminti...... 23 iliustr. Santr. Angl. – Bibliogr., p. 464–479 ir ißnaßose. – Asmen¨ 1. 5. Måstymo apie bendrin´ kalbå kategorijos...... 27 r-kl∂: p: 481. 1. 6. Klasifikacijos ir apraßymo principai...... 30 ISBN 5–420–01427–0 1. 7. Ûemaitißk¨ ypatybi¨ pastebimumas Ωemaiçiams...... 32 Ûemaiçiai XIX a. pirmojoje pus∂je pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir j¨ raßtai ∂m∂ 1. 8. 1737 met¨ Universitas Lingvarum Litvaniae raßybos tradicija...... 39 stelbti aukßtaitißkuosius. Íioje knygoje pagrindinis d∂mesys ir skiriamas trij¨ XIX a. deßimtmeçi¨ pastan- goms kurti bendrin´ kalbå Ωemaiçi¨ tarmi¨ pagrindu. Taigi ßi knyga – pastang¨ norminti kalbå istorijos analiz∂, sociolingvistin∂ istorijos studija. 2. XVIII amΩiaus Ωemaiçi¨ raßtai...... 44 2. 1. 1759 met¨ Ûyvatas Pono ir Dievo m∆s¨ J∂zuso Christuso...... 44 UDK 808.82–087 2. 1. 1. Ûemaiçi¨ tarm∂s pasirinkimas...... 44 2. 1. 2. Raßybos tradicija ir naujov∂s...... 50 2. 1. 3. Nebendrin∂ raßomoji Ωemaiçi¨ kalba...... 57 2.
    [Show full text]
  • 978-951-44-9143-6.Pdf
    GOOD BOOK, GOOD LIBRARY, GOOD READING Aušra Navickienė Ilkka Mäkinen Magnus Torstensson Martin Dyrbye Tiiu Reimo (eds) GOOD BOOK GOOD LIBRARY GOOD READING Studies in the History of the Book, Libraries and Reading from the Network HIBOLIRE and Its Friends Contents Preface .................................................................................. 7 Magnus Torstensson Introduction ......................................................................... 9 Good Book Elisabeth S. Eide The Nobleman, the Vicar and a Farmer Audience Norwegian Book History around 1800 ................................ 29 Lis Byberg What Were Considered to be Good Books in the Time of Popular Enlightenment? The View of Philanthropists Compared to the View of a Farmer ....................................... 52 Aušra Navickienė The Development of the Lithuanian Book in the First Half © 2013 Tampere University Press and Authors of the Nineteenth Century – A Real Development? .............. 76 Aile Möldre Page Design Maaret Kihlakaski Good Books at a Reasonable Cost – Mission of a Good Publisher: Cover Mikko Reinikka the Case of Eesti Päevaleht Book Series ................................ 108 ISBN 978-951-44-9142-9 ISBN 978.951-44-9143-6 (pdf) Good Library Suomen Yliopistopaino Oy – Juvenes Print Stefania Júliusdóttir Tampere 2013 Reading Societies in Iceland. Their foundation, Role, Finland and the Destiny of Their Book Collections ........................... 125 Contents Preface .................................................................................
    [Show full text]
  • Kristus, Krystus, Christus, Chrystus Ar Cristus?
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 18 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas lietuvos ISTORIJos INSTITUTAS ŠiauliŲ universitetas UNIVERSITY oF ILLINOIS AT CHiCaGo vilniaus universitetas vYtauto didŽioJo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 18 lietuvos ISTORIJos institutas vilnius 2016 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Birutė Triškaitė ( filologija / philology), (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja / associate editor), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa PROF. Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( kalbotyra / linguistics), JoHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius doC. dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Petrauskaitė ( filologija / philology), vYtauto didŽioJo universitetas, KAUNAS HABIL. dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R.
    [Show full text]
  • Archivum Lithuanicum 6, 2004 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4
    Archivum Lithuanicum 6, 2004 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09371-4 Giedrius Subaèius University of Illinois at Chicago Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Grafemos <µ> netektis Lietuvos rankraµzèiuose XIX amþiaus pradþioje dauguma Didþiosios Lietuvos spaustuvininkø lietuvið- kose knygose atsisakë ilgosios <µ> raidës. 1806 metais jau nei Juozapo Zavadskio, nei Misionieriø spaustuvës rinkëjai jos neberinko (plg. ðio ALt tomo p. 239264), taèiau rankraðèiuose ði raidë dar daþnai (bent spontaniðkai) pasitaikydavo. Ðio straipsnio tikslas yra ávertinti ilgosios <µ> grafemos pëdsakø specifikà lietuviø autoriø rankraðèiuose maþdaug nuo XIX amþiaus pradþios, kada ji iðnyko ið dau- gumos lietuviðkø spaudiniø, iki XIX amþiaus antros pusës, taip pat apibûdinti <µ> vartosenos rankraðèiuose ir spaudiniuose skirtumus. James Mosley yra minëjæs, kad Europoje ilgoji <µ> kursyviniuose rankraðèiuose vartota daug nenuosekliau negu spaudiniuose. Nuo XVI amþiaus ji ten esà daþnai ið viso nevartota1 (teiginys, kad daþnai ið viso nevartota, kelia abejoniø, nes esama daug rankraðèiø, kur ta <µ>, kad ir nenuosekliai, akivaizdi). Didþiosios Lietuvos XIX amþiaus pradþios rankraðèiuose nëra grieþtai iðlaiky- tos spaudiniams bûdingos papildomosios <µ> ir <s> distribucijos (t. y. nesilaikoma taisyklës <µ> vartoti þodþio pradþioje ir viduryje, o <s> þodþio pabaigoje). Antra vertus, toji <µ> ið rankraðèiø neiðnyko taip greitai ir dësningai kaip ið spaudiniø. Raidþiø rinkëjams pakako iðimti ilgosios <µ> literas ið spaustuvës kasø ir knygose jø tiesiog nebegalëjo atsirasti.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija 1996
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS Bibliografi].a 1996 Sudar6 IRENA TUMEIYTE IllI.BIepr- VILNIUS 2000 UDK 016:947.45 Tu55 BibliographyoftheHstoryofLithuania: 1996 CompilerlrenaTumelyt6 Redakcinekolegija: Zigmantas Kiaupa ®irmininkas) ¢eslovas Bauza Rimantas Miknys Vladas Sirutavi6ius Juozas Tumelis / ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2000 © Irena Tumelyte, 2000 TUErms pRATARrd 1 . BENDRASIS SKYRIUS 1.1.Bibliografijos 1.2. Enciklopedijos, Zodynai, Zinynai 1.3.IstorijosperiodikairtQstinialleidiniai 1.4. Istorij os mokslo institucijos, darbo organizavimas 1.5. Istorijos metodologija 1.6. Istoriografijos istorija, istorij os tyrinej imu bdkle 1.7.Istorikupersonalijos 1.8.Istorijosdidalctikairpopuliarizacija,vadovel.iai 2. SAITINn7 SAUGyELoS. IAGAIBINIAI ISTOREoS MOKSLAI 2.2.Archyvai 2.3. Bibliotekos 2.4. Muriejai 2.5.Ikonografinemediiaga 2.6.Paminklosauga 2.7. Saltiniotyra 2.8.Pagalbiniaiistorijos a) paleografij a, epigrafika, filigranistika b) chronologij a c)genealogija d) heraldika, veksikologij a e) sfragistika i) numizmatika, faleristika, medalininkyste 2.9.Istorinegeografija,kartografija,demografija 3 . LIETUVOS ISTOREA : BENDRI VEIKALAI 3.I.Saltiniai 3.2.Tvineii] a)Visuotineiratskirusaliuistorija¢eira§omairapieLietuval b) Lietuvos istorija c) Emigracij os istorij a 3 .3 . Lietuvos istorija a)visuomehesmokslai b)kalba c) knygotysa (knyga, spauda, masines informacij os priemones) d)mokslotyrairedukologija e)menai g)architekttrairurbanistika 4 ,TURINYS h) religijos ir bazny5ios i) cris ir technika 3.4.Personalijos 3.5.Regionaiirvietoves 4. ATSKIRI LIETUVOS ISTORIJOS LAIKOTARPLAI 4.1. Iki RIII a. I tyrinejinai 4.2. ml a. pr. -1385 in tyrinejimai 4.3.1385-1569m a) Saltiniai b)tyrinejimai 4.4.1569-1795 in a) §altiniai b)tyrinejinai 4.5.1795-1918m a) §altiniai b)tyrinejinai 4.6.1918-1940m a) §altiniai b)tyrinejimai 4.7.1940-1990m 4.7.1.
    [Show full text]
  • Zofia Sawaniewska-Mochowa Polska Instytut Slawistyki Polska Akademia Nauk Warszawa
    Zofia Sawaniewska-Mochowa Polska Instytut Slawistyki Polska Akademia Nauk Warszawa PF 2013 (LXIV,1): 331-342 Dziewiętnastowieczne słowniki przekładowe z Litwy jako źródła do badania polszczyzny regionalnej Nineteenth-century translation dictionaries from Lithuania as resouces for studying the regional variants of Polish Słowa klucze: słowniki przekładowe, Litwa, polszczyzna regionalna Keywords: translation dictionaries, Lithuania, regional variants of Polish Summary The wave of interest in folklore and Lithuanian language that began in the 19th century resulted in the compilation of numerous translation dictionaries, in which Polish was the primary language or it was used for the translation of Lithuanian entries. Subsequent fate of these dictionaries, compiled by bilingual authors natives of the Lithuanian petty nobility (Polish: drobna szlachta), proved to be extremely complex, and many of the works were lost once and for all. Lithuanists have been lively interested in the preserved manuscripts, treating them as an interesting source for researching Lithuanian language of the 19th century. It was much later that Polish linguists developed interest in this important legacy. Over the last decade, some of the translation dictionaries were published as duplicate originals: the Samogitian-Polish Dictionary (attached to the anonymous grammar from years 1820–1830); the Polish- Lithuanian, three-volume dictionary by Szymon Dowkont (Lithuanian: Simonas Daukantas), carefully edited by Giedrius Subačius; and the master critical three- volume edition of Polish-Lithuanian Dictionary by Wawrzyniec Iwiński (Lithuanian: Laurynas Ivinskis), prepared by Ona Kažukauskaitė and Rita Šepetytė in 2010. These sources have given an open access to valuable resources for the Polish language historians, documenting nineteenth-century Polish of bilingual and bicultural writers from ethnic Lithuania.
    [Show full text]
  • Plik Z Zawartością Zeszytu
    P O L S K A A K A D E M I A N A U K I N S T Y T U T B A D A Ń L I T E R A C K I C H CZASOPISMO KWARTALNE POŚWIĘCONE HISTORII I KRYTYCE LITERATURY POLSKIEJ ROCZNIK CIV, ZESZYT 2 1-4.indd 1 2013-06-17 13:20:04 Z A Ł O Ż O N Y W R O K U 1 9 0 2 P R Z E Z T O W A R Z Y S T W O L I T E R A C K I E I M I E N I A A D A M A M I C K I E W I C Z A Komitet redakcyjny: GRAŻYNA BORKOWSKA (redaktor naczelny), MICHAŁ GŁOWIŃSKI (zastępca redaktora naczelnego), TERESA KOSTKIEWICZOWA (zastęp- ca redaktora naczelnego), ADAM DZIADEK, WOJCIECH GŁOWALA, LUIGI MARINELLI, ANDRZEJ SKRENDO, LUDWIKA ŚLĘKOWA, krzysztof trybuś Sekretarz redakcji: ZOfIA SMOLSKA Projekt okładki: JOANNA MUCHO Opracowanie redakcyjne i korekta: AGNIESZKA MA- GREL, JOANNA nowak, ZOfia Smolska, dorota UCHEREK Tłumaczenie streszczeń: TOMASZ P. GÓRSKI Opracowanie typograficzne i łamanie: Wydanie publikacji dofinansowane przez Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego Zrealizowano w ramach Programu Operacyjnego „Promocja Literatury i Czytelnictwa” ogłoszonego przez Ministra Kultury i Dziedzictwa Narodowego © Copyright by fundacja Akademia Humanistyczna and Instytut Badań Literackich PAN, Wrocław–Warszawa 2013 Objętość: ark. wyd. 21,75; ark. druk. 17 Nakład: 600 egz. 1-4.indd 2 2013-06-17 13:20:04 TREŚĆ ZESZYTU Str. I. ROZPRAWY I ARTYKUŁY 1. B e a t a U t k o w s k a, Sporny wzorzec rusofobii.
    [Show full text]
  • Grandchildren of Mykolas Kleopas Oginskis – the Dukes of Rietavas and Plungë
    110 GRANDCHILDREN OF MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS – THE DUKES OF RIETAVAS AND PLUNGË BOGDANAS PRANCIÐKUS JUOZAPAS six-year music school, called the orchestra, where gifted MYKOLAS OGINSKIS (1848–1909) children of the region were taught not only to play the The Duke Bogdanas Oginskis (born in 1848, died violin and the organ but also subjects of music theory. In on 25th of March 1909) was one year older than his 1893, the symphony orchestra was formed in Rietavas, brother Mykolas Severinas Markas Oginskis (1849– where the best graduates – who could play the music of 1902). When their father died, Bogdanas was 15 years the most famous composers – from the local music school old. He received a good and proper education in the played. There are references in a historiography that the parental home. When Bogdanas inherited his father's idea of founding an opera troupe was discussed as well. manor, he was still young and despite that, perfectly It is known that overture of Tchaikovsky "1812" was took over the matters and continued father's work in performed in Rietavas for the first time. M. K. Oginskis' Rietavas. He aspired to adapt the current scientific, polonaises were also often played in Rietavas. The or- technical developments and cutting-edge farming chestra performed in Lithuania, Latvia, chose farther des- techniques in this Samogitian town. In 1877, he mar- tinations as well." ried the daughter of Kazimierz Wojciech Potulicki Ethnographer Eleonora Ravickienë writes: and Maria Zamoyska Maria Gabriela Potulicka. She "Bogdanas continued to develop the industry, es- was born on 18th of July 1855, died on 18th of Janu- tablished a large iron foundry in Rietavas.
    [Show full text]
  • Straipsniai (Articles)
    Straipsniai (Articles) 13 14 Archivum Lithuanicum 5 Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Ona Aleknavièienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Christiane Schiller Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg Jacobas Perkuhnas prieð Michaelá Mörlinà, Johannà Schultzà ir Philippà Ruhigà traktate Wolgegr÷ndetes Bedencken Uber die Ins Litthauµche Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft (1706) XVIII amþiaus pradþioje Prûsijoje vyko filologinë diskusija. Ji prasidëjo 1702- aisiais, praëjus metams nuo pirmo spausdinto lietuviðko Naujojo Testamento, va- dinamo Bythnerio Naujuoju Testamentu arba Bythnerio Biblija. Tokià pradinæ ðios polemikos datà nurodo Philippas Ruhigas (Pilypas Ruigys; 16751749) rankraðti- niame traktate Meletema (raðytas apie 1735-uosius), vëliau knygoje Betrachtung der Littauiµchen Sprache, in ihrem Urµprunge, Weµen und Eigenµchaften (1745)1. Abiejuose veikaluose Ruhigas pasakoja apie ilgà kai kuriø nuovokiø lietuviø kunigø ginèà, kaip reikëtø lietuviðkai kalbëti su liaudimi. Jis pats tuo metu buvo baigæs Karaliau- èiaus universitetà ir tapæs kandidatu á vokieèiø bei lietuviø kunigus. Kilus disku- sijoms, Ruhigas bûdavo kvieèiamas pas Karaliauèiaus universiteto profesoriø, vy- 1 [Philipp Ruhig,] MELETEMA, é re ipsa, Au- Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und toribus variis, atq[ue] experientia, µiµstens verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745, 34 LINGVAM LITUANICAM [...] à Philippo (toliau Tyrinëjimas arba RgB). Èia
    [Show full text]
  • Žemaičių Krikšto Kelio Vadovas
    ŽEMAIČIŲ KRIKŠTO KELIO VADOVAS Parengė: mons. Rimantas Gudlinkis Telšiai 2013 1 Įvadas Prieš 600 metų, 1413 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Aleksandras ir Lenkijos karalius Jogaila Vladislovas, lydimi kunigų, sėdo Kaune į laivą, plaukdami Nemunu ir Dubysa, pasiekė Žemaitiją ir pradėjo žemaičių krikštą. Su šiuo mons. Rimanto Gudlinkio parengtu kelionių vadovu kviečiu šiais, Jubiliejiniais Žemaičių krikšto metais, keliauti Vytauto ir Jogailos keliais, raginu tapti piligrimais, kad geriau pažintume save, Bažnyčią ir savo gimtąjį kraštą, kad sutiktume gyvąjį Dievą ir įtikėtume, kaip kadaise į Jį įtikėjo mūsų protėviai, įtikėjo ir tuo tikėjimu gyveno, jį liudijo taip, kad svečių šalių keliautojai Žemaitiją pavadino šventa. Šis mons. Rimanto Gudlinkio parengtas kelionių aprašymas prasideda nuo Kauno arkikatedros bazilikos ir baigiasi svarbiausia Telšių vyskupijos piligrimine vieta Žemaičių Kalvarija. Piligrimas, perskaitęs šį kelionių aprašymą, gali susidaryti savo kelionių maršrutą, priklausomai nuo interesų ir turimo laiko. Norėčiau išskirti svarbesnius kelionės punktus: Kaunas, Veliuona, Ariogala, Gėluvos piliakalnis (Birutkalnis), Šiluva, Tytuvėnai, Šatrijos piliakalnis, Luokė, Varniai, Telšiai, Alsėdžiai, Žemaičių Kalvarija. Tegu šis trumpas kelionių vadovas Žemaitijos krikšto keliais paskatina šiais jubiliejiniais metais žemaičius, lietuvius ir svečius keliauti ir atrasti savo šventąją Žemaitiją. Istorikė Janina Bucevičė 2 Turinys Pratarmė.........................................................................................................................2
    [Show full text]