Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9

Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, University of Illinois at Chicago

XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos ,

Ðiame straipsnyje analizuoju Didþiosios Lietuvos XVIII amþiaus spaudiniø ir XIX amþiaus rankraðèiø tekstø didþiøjø raidþiø (grafemø) ir vartosenà. Keliamas uþdavinys nustatyti: 1) ir distribucijà XVIII amþiaus spaudiniuo- se ir perëjimo laikà prie modernios sistemos, kur vartojama garsui [i], o – garsui [j] þymëti; 2) ir distribucijà XIX amþiaus rankraðèiuose ir perëjimo prie modernios sistemos laikà; 3) atotrûká tarp spaudiniø ir rankraðèiø vartosenos bei jo prieþastis. Ankstesniø amþiø raidþiø ir vartojimas ðiame ALt tome ðiek tiek aptariamas Jolantos Gelumbeckaitës („Pirmas lietuviðkas pamokslø rin- kinys – Wolfenbüttelio postilë [1573]. Rankraðèio kritinio komentuoto leidimo prin- cipai ir tyrimo strategija“, p. 81–82; rec.: „Friedrich Scholz [Hrsg.], Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, 2003“, p. 302–303).

1. XVIII AMÞIAUS LDK SPAUDINIAI. Maþdaug iki XVIII amþiaus pra- dþios LDK lietuviðkuose raðtuose vyravo gotikiniø formø spausdinti tekstai, o gotikiniai ðriftai visai neskyrë didþiosios nuo didþiosios , buvo spausdina- ma viena raidë, tinkanti atstovauti abiem garsams [i] ir [j], – panaði á . Taèiau XVIII amþiuje LDK jau imta plaèiai pereidinëti prie lotyniðkosios antikvos raidþiø formos, tada jos lietuviø spaudoje galutinai ásigalëjo ir iðstûmë gotikines raides (skirtingai nuo Maþosios Lietuvos tekstø, kur dar ir XX amþiuje daþniausiai var- totas gotikinis raidynas). Pereidinëdami prie antikvinio ðrifto, pagal buvusià gotikinæ tradicijà spaustuvi- ninkai neretai dar neskyrë grafemø ir , tiek garsui [i], tiek [j] þymëti vartojo tà paèià grafemà: arba , arba . Kita vertus, möþosios raidës ir buvo skiriamos tiek gotikiniame, tiek neseniai paplitusiame antikvos ðrifte.

227 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , Vadinasi, spaustuvininkai XVIII amþiuje kurá laikà vartojo raidþiø sistemà ir : ir arba ir . T. y. dvi skirtingos maþosios teturëjo vienà atitikmená tarp didþiøjø raidþiø, buvo koreliuotos su viena didþiàja grafema. Bet visai aiðku, jog spaustuvininkai toká neatitikimà suvokë, taèiau turbût dël gotikinës tradicijos inercijos didþiøjø raidþiø ið pradþiø skirti poreikio nejautë.

1.1. KNYGA NOBAÞNYSTËS, 1653, 1684. Kaip matyti dar ið XVI–XVII am- þiaus leidiniø antraðèiø, jau tada kartais vartoti negotikiniai antikviniai ðriftai. Pavyzdþiui, Knygos nobaþnystës pirmojo 1653 metø leidimo antraðtëje raðyta nebe- gotiðkai KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS (viskas kursyvu) (LB I 209). Antrojo 1684 metø tos knygos leidimo antraðtë taip pat negotikinë. Èia jau matyti pakitimø, garsui [j] þenklinti ásivesta ir didþioji , plg. KIEDAYNISE, bet DRUKAWOJA, JOACHIMAS JURGIS. Nors antraðtei sukurti vartoti kursyviniai ðrif- tai, taèiau raidës èia visur iðspausdintos staèiu ðriftu. Matyt, Këdainiø spaus- tuvininkai buvo gavæ raidþiø rinkiniø su didþiosiomis ir , norëjo ir naujàjà vartoti, taèiau neturëjo kursyvo formos þenklo .

1.2. JURGIO KASAKAUSKIO RAÞANÈIUS, 1727. 1727 metø penktajame Jurgio Kasakauskio knygos Raþanèius apie ðvenèiausià Marijà panà1 leidime (spaus- dintame Vilniaus Akademijos spaustuvëje; LB I 183, Nr. 493) taip pat tiksliai fone- tiðkai skiriamos grafemos ir , plg. [j]: Jackau 153, Jadwiga 153, Jau 136, Jewos 2 ~ Ievos, Jezau 3, Jezuµa 3, Jokubay 151, Jonay 151, Jozapas 136, Juozapay 151, Jurgi 152 ir kt. Taip pat [i]: Idant 155(daug x), Ignaciuµzay 153, Iµz 155, 156, Iµzganitoj 84, Iµzpraúik 159, SIaµztoy 135 ~ ðeðtoj, WIeµzpatie 3 ir kt. Vis dëlto kursyvo formos ðriftuose prasprûsta iðspausdinti ir [j], plg. Iezuµo 137, 139, 141, 145, 147, 149. Kadangi spaustuvininkø intencijos skirti abi didþiàsias grafemas akivaiz- dþios, tai manytina, kad spaustuvininkai bûtø norëjæ ir didþiàjà spausdinti kursyvu, taèiau jos dar neturëjo.

1.3. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1731. Yra iðlikæs Jono Jakna- vièiaus Evangelijø 1731 metø leidimas (irgi spausdintas Akademijos spaustuvëje)2. Tiesa, jo lietuviðko teksto korpusas surinktas gotikinëmis raidëmis (tik paralelus lenkiðkas lotyniðkàja antikva), tad jis nieko nepasako apie ir skyrimà. Taèiau lietuviðkos rubrikos (antraðtëlës) yra antikvinës, kursyvinës. Net ið nedau- gelio pavartojimo atvejø galima manyti, kad spaustuvininkai mëgino skirti nuo , plg. [j]: Jokuba 176, Jokubo 160, Jona 54, 65, Jono 69, 71, 73, 160, 162, 165, Juda 188. Taip pat [i] – Ignaãiuµzo 177. Taèiau taip neraðoma visai nuosekliai,

1 [Jurgis Kasakauskis,] RAZANCZIUS Ape 2 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- SZWÆCIAVSIA MARIA PANNA [...], 1727 tewskie], 1731 (LMAB, sign.: LK–18/20; be (LMAB, sign.: LK–18/26; defektinis). antraðtinio lapo).

228 Archivum Lithuanicum 5 raidë pavartojama ir garsui [j] þymëti (matyt, dar ðiek tiek atspindi sinkretiðkà gotikinæ tradicijà), plg. Iognieµzkos 146, Ion. 158, Iono 143, 183, Iurgio 158. Tad Akademijos spaustuvëje tais 1731 metais irgi skiriama ir , taèiau ne taip nuosekliai, kaip minëtame 1727 metø Raþanèiuje apie ðvenèiausià Marijà panà. Galima atsargiai samprotauti, kad gal ðias knygas rinko ne tie patys rinkëjai; gal tie rinkëjai, kurie rinko Evangelijas, dar buvo maþiau águdæ skirti tas raides, nors knyga iðëjo vëliau uþ Raþanèiø. Vis dëlto aiðku, kad jø skirtumà suprato. (Lenkið- kame tekste irgi imama raðyti su , pvz., JEZUS 188; nors pasitaiko svyravimø, bet jau atsiradusi. O taip lenkiðkame tekste dar nebuvo èia toliau apraðysimose Evangelijose prieð 1731 [prieð 1727] metus.)

1.4. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, PRIEÐ 1727. Kitas neaiðkios datos Jono Jaknavièiaus Evangelijø leidimas (spausdintas irgi Akademijos spaustu- vëje), LB I datuojamas kaip leistas prieð 1731 metus3, ten dar patikslinama, „kad tai yra arba 1711 m. leidimo, arba visai kito, neþinomo leidimo egzempliorius“ (LB I 138). LB I ir LBP fiksuoja du þinomus egzempliorius, taèiau jie abu defektiniai ir be antraðtiniø lapø. Èia lietuviðkas tekstas taip pat dar gotikinëmis raidþiø formomis, nors lenkiðkas jau spausdintas lotyniðkàja antikva. Taèiau, kaip ir anksèiau apraðytame Evangelijø leidime, skyreliø pavadinimams ir lietuviðkam tekstui vartotas negotikinis kursyvi- nis ðriftas, pvz., [i]: Ignaciuµzo 177. Taèiau ðis leidimas neturi raidës garso [j] pozicijoje, plg. Iokuba 175, Iona 54, 64, Ion± 120, Iono 46, 49, 67, 68, 70, 72, 75, 76, 78, 80, 84, Iuda 188 (visur aiðkiai spausdinta didþioji raidë). Vadinasi, ðioje sunkokai datuojamoje defektinëje Jaknavièiaus Evangelijø knygoje dar ið viso nevar- tojama didþioji , spausdinama tik . Todël galima manyti, kad ðitas leidimas turëjo bûti iðleistas ne tik prieð 1731, bet ir prieð 1727 metus (LB spëjama, kad gal net 1711 metais), nes poþiûris á ásivedimà èia dar senoviðkesnis nei tø metø tos paèios Akademijos spaustuvës leidiniuose.

1.5. UNIVERSITAS LINGVARUM LITVANIAE, 1737. Gramatika Universitas Ling- varum Litvaniae4 1737 metais spausdinta irgi Vilniuje, irgi Akademijos spaustuvëje. Taèiau padëtis joje kiek kitokia, negu pagal 1.2.–1.4. apraðytus spaudinius chrono- logiðkai galëtume tikëtis (t. y. gana aiðki ir spausdinimo diferenciacija). Gramatikoje lietuviðki pavyzdþiai (kursyvu) ir status lotyniðkas metatekstas spausdinti antikviniais ðriftais (tik lenkiðki þodþiai yra gotikinio ðrifto). Lietuviðki þodþiai, kurie pradedami raide , gali prasidëti tiek garsu [i], tiek garsu [j]. Plg. [i]: Iltis 12; bei [j]: I± 19, Iam 19, Ias 19, Iawnikis 8, Iêy 19, IEZUSAS 7, IEZAW 7,

3 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- 4 Universitas Lingvarum Litvaniae, parengë

tewskie, prieð 1731] (VUB, sign.: LR 2452; Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, be antraðtinio lapo). 1981.

229 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , IEZUS 7, Ii 19, Iis 19, Iís 19, Iô 19, Iôn 7, Iônay 7, Iône 7, Iû 19, Iumis 18, Iûms 18, Iuòµmenis 8, Iûs 18, Iaß 18, Iuµu 18, nog Iuµu 18. Matyti, kad dar labai nemaþai vartojama bepasenstanèio stiliaus derinio – raide reiðkiamas pusbalsis [j]. Vis dëlto garsams [i] bei [j] þymëti nemaþai vartota ir raidë . Plg. [i]: Jmu 43 (þodis kursyvu, tik stati), JS FINITA 7 ‘-is besibaigiantys [daiktavardþiai]’; taip pat [j]: Jówtis 9 (visas þodis kursyvu, tik stati5), Jê 19 (þodis kursyvu, tik stati), Jono 54 (þodis kursyvu, tik stati). Tad raidës lietuviðkuose pavyz- dþiuose daug maþiau nei , ji net stati ádëta á kursyviná þodá. Tikëtiniausia manyti, kad spaustuvininkai tà raidæ vartoti norëjo, taèiau neturëjo tinkamo dydþio (formos) kursyviniø raidþiø rinkinio su ja. Todël noras tenkintas besiski- rianèia staèia raide, arba, kaip minëta, nemaþai spausdinta ir senoviðkesniu raðy- mo bûdu tose paèiose pozicijose. Papildomoji ir distribucija aiðkiai neiðlaikyta. Lotyniðkuose pavyzdþiuose raidës ir irgi sumaiðytos. Plg. [i]: Impe- rativi 25, Imperativus 23, 26, Imperfectum 23, In 5, 11, 15, 25(2x), 27(2x), 29, Indicativi 26, 27, 28, 30, 35, Indicativo 23, Indicativus 23, Infinitivus 23, Interrogativum 20, Item 15; taip pat [j] – Iam 7, 26. lotyniðkame tekste kartais þymi [j] – Jam 10, Julij 56. Bet daugybæ kartø toji vartojama [i] pozicijoje, pvz.: Jdem 53, Jmp: 52, Jmperativo 41, 52, Jmperativum 42, 43(2x), Jmperativus 30, 36, 44, 45, 47, 48, 49, Jmperµ: 51, Jmperµonale 29, 46, 47, Jmperµonalia 52, Jmperµonalibus 52, Jmpropriae 3 (greta maþàja raide impropriae), Jn 1, 10, 31, 51, 52, Jnd: 42, Jndicativi 24, 34, 35, 41, 42(4x), 43, 45, 46(2x), 48(2x), 49(2x), 50, 51, Jnfinitae 54, Jnfinitis 54, Jnfinitivi 36, 54, Jnfinitivorum 54, Jnfinitivum 42, Jnfinitivus 31, 44, 45, 47, 48, 49, Jnµtrumentalem 10, Jtem 13, 14, 51 (lotyniðki pavyz- dþiai raðyti staèiu ðriftu, tad ir èia cituojamø þodþiø originale nekursyvinë, kaip ir patys þodþiai). Ið karto matyti, kad Universito tekste nuo pagal garsus [i] ir [j] neatskirta (ypaè lotyniðkame tekste), nors turëtos ir vartotos abi raidës. Net tø paèiø þodþiø pradþia raðyta tiek su , tiek su , plg. liet. Iônay ir Jono, Iô ir Jê. Taip pat lot. Iam ir Jam, Indicativi ir Jndicativi, Infinitivus ir Jnfinitivus bei kt. Ieðkant prieþasèiø, kodël tokia keista distribucija pasirinkta, galima atkreipti dëmesá á du dalykus: 1) didþioji, regis, vartota tik staèios formos (net kursyvi- niuose lietuviðkuose þodþiuose ji spausdinta stati); 2) raidë ið viso vartota tik iki 35 puslapio (pramaiðiui su ), o toliau, iki gramatikos pabaigos (p. 56) spaus- dinta tik (turiu galvoje þodþio pradþios pozicijà). Panaðu, kad spaustuvininkai turëjo tik staèià raidæ. Ið pradþiø jos privengë, painiojo su , bet po to priprato ir perëjo vien prie jos. Matyt, ið pradþiø

5 Kazimieras Eigminas savo vertime neatsi- liau, iðlaikyti viename þodyje derintas þvelgë á ðità nekursyvinæ raidæ, plg. jo kursyvines ir staèias raides, plg. Budawo- vertimo Jówtis 66, nors kitur stengësi pa- me 79 ir pan. teikti lietuviðkus pavyzdþius kuo tiks-

230 Archivum Lithuanicum 5 spaustuvininkams jautësi esanti nauja. Ji galëjo atrodyti kaip kokia puoðmena, po truputá patikusi ir uþvaldþiusi visà vartojimo laukà (paties pagaminto raidþiø rinkinio su naujumà gali rodyti ir atitikmens su kursyvine forma neturëjimas). Tiesa, galëjo bûti ir taip, kad nuo to 35 puslapio ëmë rinkti kitas rinkëjas, kuris pripaþino tik „moderniàjà“ , taèiau to árodyti ar paneigti nëra kaip.

1.6. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1738. Tokia Universito ir sklaida verèia pasiþiûrëti ir daugiau, ir vëlesniø leidiniø. Ðtai vël Jaknavièiaus Evangelijø 1738 metø6 (LB I 139, Nr. 368) leidimas. Vël lietuviðkas tekstas gotikinë- mis raidëmis, taèiau vël rubrikos antikvinës, kursyvu. Ið tø rubrikø atrodo, kad spaustuvininkai skyrë ir raides pagal garsus [i] ir [j]. Plg. [i]: Ignaciuµzo 177; bei [j]: Jokuba 176, Jokubo 160, Jona 121, 139, Jono 143, 160, 162, 165, 179, 183, 188, 192, 206, Juda 188, S. J. Ew: Ùuk: 194, S. J. Ew:Mork. 195. Vis dëlto èia dar pasitaiko ir senesnio þymëjimo reliktø, plg. [j]: Iono 158, Iurgio 158. Bet ðiame 1738 metø Evangelijø leidime nenuoseklumø daug maþiau nei 1731-øjø (plg. 1.4.). Gerà ir skyrimà liudija ir lenkiðkas antikvinis knygelës tekstas, plg. [i]: Idêýe 107, Izali 84, 97; taip pat [j]: Jåko 69, Jamãi 69, Jeúli 94, Jezus 68 ir t. t.

1.7. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1743. Dar vëlesnis, 1743 me- tø7 (LB I 139, Nr. 369) Jaknavièiaus Evangelijø leidimas netikëtai tarsi vël rodo Vilniaus akademijos spaustuvës þingsná atgal senesnio sinkretinio modelio link. Ðtai nors spausdinama [i]: Ignaãiuµzo 177; nors raðoma [j]: Jona 65, 79, 81, 143(2x), 192, Jonå 121, 139, 160, Jono 68, 69, 83, Jozepo 154, S. J. Ewån: Ùuk: 194, S. J. Ew: Mork: 195; taèiau daþnai atsiranda ir senesnio tipo pavyzdþiø su [j]: Iokubå 176, Iokubo 160, Iona 162, 164, 179, 188, Ionå 158, 183, Iuda 188, Iono 71, 76, 77, 206, Iurgio 158. Panaðiai labai nenuosekliai sudëtas ir lenkiðko teksto rinkinys. Plg. [j]: Jåkubå 92, Jamãi 82, Jana 79, Jeúliú 40, JEZUS 76; taèiau ir [j]: Iana 77, Ianå 76, 81, 164, Iedenaµt± 103. Atrodo, kad spaustuvininkai èia tik „pusiau“ skyrë abiejø didþiøjø vartosenà, ið dalies jos atliko tà paèià funkcijà. Matyti tam tikras Akademijos spaustuvës regresas. Nors ið tikrøjø norëta skirti ir skirta (ypaè lenkiðkame tekste) neblogai, taèiau daþnai papildomosios distribu- cijos santykis neiðlaikytas (tiek lietuviðkame, tiek lenkiðkame tekste). Pavyzdþiui, tie patys Biblijos vardai raðyti ir tradiciðkai su , ir naujoviðkai su . Bûtø tikëtina spëti, kad raides rinko, tarkim, koks nors vyresnës kartos rinkëjas, dar nepamirðæs senosios sinkretinës ir sistemos, dar neágudæs nuosekliai diferencijuoti ðiø raidþiø. Galbût jo akis ið karto nefiksavo visø atvejø ávairovës, gal nevienodumas jam neatrodë esàs trûkumas.

6 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE 7 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE [...], w WILNIE w Drukårni Y LITEWSKIE [...], w Wilnie w Drukarni Akådemickiey Soc: JESU R. Påñ:, 1738 J. K. M. Akådemickiey Soc: JESU Roku

(VUB, sign.: LR 1053). Pañµkiego, 1743 (VUB, sign.: LR 3314).

231 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , 1.8. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1750. Dar vëlesnis iðlikæs Jak- navièiaus Evangelijø leidimas yra 1750 metø8 (LB I 139, Nr. 370). Lietuviðkas tekstas vis dar gotikinis, bet jau bene pirmà kartà surinktas ne dviem stulpeliais paraleliai su lenkiðku tekstu, o nuosekliai vienas po kito. Lietuviðkose rubrikose vartojama [i], plg. Ignaãiuµza 188, Indijos 208, Iýpaêin- toja 162, 188, 205, 207, taip pat [j], plg. JEZUSA 231, Jo 251, Jokuba 186, Jokubo 170, Jona 129, 148, 152(2x), 168, 170, 173, 176, 190, 194, 200, 204, 220, 231, Jono 58, 69, 72, 73, 75, 77, 81, 82, 84, 86, 90, Jozepo 164, Judos 200, Jurgio 168. Matyti, kad èia raidþiø ir papildomoji distribucija þymëti garsams [i] ir [j] iðlaikyta labai tiksliai, tai jau visiðkai ðiandieniðkai atskirtos ir raidës. Kaip tik apie XVIII amþiaus vidurá ávyko tam tikras spaustuvininkø darbo kokybës lûþis.

1.9. VINCENZO CARAFFA’OS PËDELIS MIROS, 1750. Dar viena tø paèiø 1750 metø knyga yra Pëdelis miros9, taip pat Akademijos spaustuvës leidinys. Joje irgi gerai pagal garsus skiriamos ir , plg. [i]: DIewe 40, Idant 64, Ij 41 ~ já, Iki 7, 11, Ir 41, 60, 61, 64, Iµz antr., Iµzkùauµik 46, Iµzmintis 48, Iýganitojo antr., 26, 42; taip pat plg. [j]: J. K. M. Akademijoj S. J antr. p., Jerozolimos 68, JESUSA antr., JEZAUS II, Jezuµo 25, 42, Jo 25, 68, Jog 38, Jozaps 41, Juogiey II. Tad Pëdelis miros patvirtina, kad Akademijos spaustuvë apie 1750 metus pajëgë tiksliai vartoti abi raides papildomosios distribucijos santykiu garsams [i] ir [j] þymëti.

1.10. MYKOLO OLÐEVSKIO BROMA, 1753. Chronologiðkai þiûrint dar toliau, matyti labai panaðus vaizdas. Ðtai Vilniaus pranciðkonø spaustuvës Mykolo Olðevskio 1753 metø Bromos atvertos ing vieènastá10 (LB I 294, Nr. 840) abiejø raidþiø funkcijø skyrimas aiðkus, plg. [i]: Ing antr., 1, Ir 5, Iµzpaêina 3 bei [j]: J. K. M. Kunigu Franciµzkonu antr., JEZUSA antr., Jobas 3, 6, Jonay 6.

1.11. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1756. Akademijos spaustu- vëje leistame 1756 metø11 Jaknavièiaus Evangelijø leidime (LB I 139, Nr. 372) taip pat puikiai atskiriamos abi didþiosios, plg. [i]: Ignaãiuµza 188, Indijos 208, Iýpaýin- toja 188, Iýpaêintoja 205, 207; [j]: Jokuba 186, Jokubo 170, Jono 190, 200, Jozepo 164, Judos 200.

8 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLSKIE Ing WIECZNASTI [...] Par Kuniga MI- Y LITEWSKIE [...], w Wilnie w Drukarni KOÙA OLSZEWSKI [...] Metuoµe nuog J. K. M. Akådemickiey Soc. JESU Roku Uµzgimima JEZUSA P. 1753, WILNIUY

Påñµkiego, 1750 (VUB, sign.: LR 1824). Drukarnie J. K. M. Kunigu Franciµzkonu

9 [Vincenzo Caraffa,] PEDELIS MIROS (VUB, sign.: LR 1191). Saldêiauµi medi Kriêiaus JESUSA Pona Sa- 11 [Jonas Jaknavièius,] EWANGELIE POLS- wimp turis inriµzta [...], Wilniuy Drukar- KIE Y LITEWSKIE [...], w Wilnie w Dru- niey J. K. M. Akademijoy S. J. 1750 (VUB, karni J. K. M. Akademickiéy Soc: JESU

sign.: LR 928). Roku Pañµkiego 1756 (VUB, sign.:

10 [Mykolas Olðevskis,] BROMA ATWERTA LR 1059; defektinis).

232 Archivum Lithuanicum 5 1.12. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1758. Dar po dvejø metø leistas tø paèiø Evangelijø leidimas (1758)12 (LB I 139–140, Nr. 373) irgi patvirtina gerai suvoktà papildomàjà distribucijà, plg. [i]: Ignaciuµza 188, Indijos 208, Iýpaêintoja 188, 205, 207; ir [j]: JEZUSA 207, 231, Jo 251, Jona 194, 220, 231, Jono 200, 204, Judos 200.

1.13. ÞYVATAS, 1759. Kitoje Vilniaus spaustuvëje, Pijorø, 1759 metais spaus- dintame Þyvate13 raidës ir taip pat suvokiamos kaip skirtingos. Remiantis Danutës ir Alekso Girdeniø sudarytu ðios knygos indeksu14, galima atskleisti to- kius ir vartosenos skirtumus (nurodomas ne puslapis, o formos pavarto- jimo atvejø skaièius). Plg. [i]: Idant (18x), Idiek (1x), Ikúiole (1x), Imkiete (1x), Inµuùas (1x), Iµakiaw (1x), Iµakie (1x), Iµykunyima (1x), Izaioúius (4x), Izaiµious (1x), Izaioúiaws (1x), Izydoriu (1x), Izraelaws (3x), Izraelu (1x) (èia, regis, iðsamus pavartojimø þodþio pradþioje sàraðas); taip pat [j]: Jadwiga (1x), Jawnas (1), Jeruzalus (1x), Jeruzalaw (3x), Jeruzaluy (14x), Jezuµas (524x), Jonas (64x), Jogiey (1x), Judoúius (25x), Juk (6x) ir daug kitø (ðitas sàraðas gali bûti labai pleèiamas). Taèiau ðioje Pijorø knygoje, skirtingai nuo to meto Akademijos spaustuvës lei- diniø, esama ir nukrypimø, t. y. raidë kartais pavartojama þymëti garsui [i] (kaip ir ): Jmkiete (2x), Jpolis (1x), Jskaryotas (1x), Jzaioúiaws (2x), Jzaioµiu (1x), Jzaioµius (1x), Jzaioúius (2x), Jzmaelitams (1x), Jzraelaws (4x), Jzaraelu acc. sg. (1x), Jzaraelu loc. sg. (1x) (èia, regis, iðsamus [i] pavartojimø þodþio pradþioje sàra- ðas). Matyti, kad kai kurios leksemos spausdinamos ir su , ir su þodþio pradþioje (imti, Izajoðius, Izraelius). Perðasi iðvada, kad nors Pijorø spaustuvës rinkëjai gerai skyrë abi didþiàsias raides, jø ágûdþiai dar nebuvo taip tvirtai susiformavæ kaip Akademijos spaustuvës rinkëjø. Be to, nukrypimo esama tik á raidës pusæ, tad gali net atrodyti, kad „naujoji“ raidë spaustuvininkams bus atrodþiusi labai patraukli, „madinga“, taip patikusi, kad kartais jie net per daug iðstûmë „senàjà“ . Ðis 1759 metø Pijorø leidinio bruoþas primena Akademijos spaustuvës 1737-øjø Università, kur maþdaug nuo knygos vidurio rinkëjai visiðkai atsisakë raidës ir visur rinko tik . Vis dëlto toks perdëtas iðpopuliarinimas Pijorø spaustuvëje gerokai atsi- liko nuo Akademijos spaustuvës tuo metu grieþtai iðlaikomo papildomosios distri- bucijos santykio.

2. XIX AMÞIAUS DL RANKRAÐÈIAI. Ðiø raidþiø vartosena rankrað- èiuose buvo visai kitokia. Nors jau apie XVIII amþiaus vidurá DL spausdintuose

12 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- nis, Petras Skirmantas, Vilnius: Mokslo ir

tewskie, 1758] (VUB, sign.: LR 1055; be ant- enciklopedijø leidybos institutas, 1998. raðtinio lapo). 14 Aleksas Girdenis, Danutë Girdenienë, 1759 13 Plg. perspaudà: 1759 metø „Ziwatas“. Fak- metø „Ziwato“ indeksas, Vilnius: Mokslo ir similinis leidinys, parengë Aleksas Girde- enciklopedijø leidybos institutas, 1997.

233 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , tekstuose aiðkiai skirtos dvi didþiosios raidës atitinkamai þymëti balsiui [i] () ir pusbalsiui [j] (), bet jø kelias á lietuviðkus rankraðèius daug lëtesnis. Spaustu- vininkai spausdino dvi skirtingas raides [i] ir [j], taèiau dar ir viso XIX amþiaus rankraðèiuose, t. y. net praëjus daugiau nei ðimtui metø, neretai tevartotas vienas þenklas þymëti garsams [i] ir [j]. Labai ilgai neatsirado tradicijos ranka raðyti dvi skirtingas raides. Spaustuvininkø siûlomas modernesnis, sistemingesnis skyri- mo bûdas á rankraðèius patekti ëmë tik pasikeitus keletui raðanèiøjø kartø.

2.1. TREÈIASIS DEÐIMTMETIS 0 0 0 0 0 2.1.1. DIONIZAS POÐKA, 1825–1830. Treèiàjá XIX amþiaus deðimtmetá sunku rasti kokiø nors pastangø skirti didþiàsias ir raides rankraðèiuose. Pavyzdþiui, Dionizas Poðka 1825–1830 metø þodyne15 vartojo tik vienà raðmená , plg. [i]: Inumaujens I 609, Inumauju I 609, Ipatey I 589; taip pat [j]: Iaunijey I 633, Iauniklis I 633, Iaunimas I 633, Iaun{szkie I 633, Iaun’s I 632, IaunumÍne I 633, Iey I 632, Iomilesta I 617, Iomilestieni I 617.

2.1.2. X.D.K.P.S. GRAMATIKA, 1820–1830. Neseniai rengdamas 1820– 1830 metø X.D.K.P.S. gramatikos rankraðtá16 spaudai17, visur stengiausi perteikti kuo tikslesná didþiøjø ir raidþiø vaizdà. T. y. ten, kur rankraðèio raidqs nuleistinë trumpa, atstaèiau raidæ , kur ilgesnë – raidæ . Plg. lytis Idant 183, 185 ir Jdant 101. Atrodo anoniminá autoriø X.D.K.P.S. jau þinojus esant dvi raides ir , abi jas ir raðius, taèiau visai neskyrus jø pagal pozicijà. Autorius X.D.K.P.S. paraðydavo ir balsá, ir priebalsá tiek , tiek raide. To meto DL spaustuvininkai, be abejo, bûtø visai moderniai atskyræ [i] ir [j], taèiau dabar perleidþiamø rankraðèiø taip modifikuoti nederëtø: kadangi buvo skelbiamas rankraðtis, jo autentiðkos grafemos ir stengtasi iðlaikyti.

2.2. KETVIRTASIS DEÐIMTMETIS 0 0 0 0 0 2.2.1. JURGIS PLIATERIS, 1826–1831. Ketvirtojo deðimtmeèio pradþioje grafas Jurgis Pliateris vienas ið pirmøjø ëmë stengtis rankraðèiuose skirti raides ir . Rankraðtiniame straipsnyje „Trumpa þinia“18 (1826–1831) jis tarsi skyrë abi raides, plg. [i]: Ir 2r, 5r, 6v, Iµzwei¸a 3r (bet ir [j]: Iurgio 4v); taip pat [j]:

15 [Dionizas Poðka,] SÙOWNIK Iæzyka Litew- 17 X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika: skiego, Polskiego i Ùacinskiego 1–2, [1825– XIX amþiaus pradþia. BALt 3, parengë 1830] (rankraðtis saugomas LLTIB RS, Giedrius Subaèius, Vilnius: Mokslo ir en- sign.: f. 1 – 888, 889). ciklopedijø leidybos institutas, 2002. 16 G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ 18 [Jurgis Pliateris,] „Trumpa êinia apei tà X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litewskiego Czy- iµzdawima lietuwiµzkos Biblijos Londo- li GRAMMATYKA Litewska [1820–1830] ne“, 1826–1831 (rankraðtis saugomas (rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliote- LNB RS, sign.: f. 112 – 2). koje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp 2281 II).

234 Archivum Lithuanicum 5 Jemaeliy 6r, Jerzy 5r, Jezawitu 4r, Jokuba 6r, Jokubas 5r, Jokubo 3v, Jokubuy 6r, Jozefas 6r, Jozefuy 6r (bet ir [i]: Jr ‘ir’ 6v, Jsigàs 7r, Jµz 7r, Jszejimo 6v, Jszkaùos 10v, Jsztiesey 7r, Jwesi 7r, Jzaoka 6r, Jzraelaus 7r, Jýgàstis 7r). Kaip matyti, Pliateris atrodo ið pradþiø buvo apsisprendæs skirti ðias raides taip grieþtai, kaip skyrë spaustuvininkai, taèiau ásibëgëjæs raðyti turbût uþmirðo savo ketinimus ir ëmë raðyti visais atvejais. Matyti ir sàmoningas Pliaterio norëjimas orientuotis á spaustuvininkø stiliø, ir praktiðkas nepasistengimas tiksliai to nusi- statymo laikytis.

2.2.2. JURGIS AMBRAZIEJUS PABRËÞA, 1803–1846. Ið pradþiø Jur- gio Ambraziejaus Pabrëþos tekstuose (regis, bent iki 1822 metø) tevartojama viena grafema. Pavyzdþiui, Kningoje pirmoje apie Sakramentus19 (tarp 1808 ir 1822 metø) tëra vienodos formos raidë, kurià tikslinga perteikti kaip (jos grafinis vaizdas paskelbtas Rûtos Èapaitës straipsnyje „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos, Juozo Buta- vièiaus, Simono Daukanto braiþai ir charakteriai“20). Plg. [i]: J 2, 4 ~ á, Jdant 12 (1821), Jra 7, Jszganima I, 1, 4, 6, Jszganitojaus 9, Jtyncyiy 10 ‘intencija‘, Jzaioszió 45 (1809; plg. 1 pav.); taip pat [j]: Jey I, 2, 10, 45 (1809; plg. 1 pav.), JEZUSA 4, Jo 7, 9, 12, 13, Joan. 3, Jons 2. Panaðus vaizdas ir kitame Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos pamokslø rinkinyje Kninga, turinti savëj kozonius21 (baigta 1822 metais). Plg. [i]: Jra 127 (1809), Jszganitojaus 66 (1803), Jszganitos 127 (1809); [j]: Jey 67 (1803), JEZUS 66 (1803), JEZUSA 127 (1809), Jo 67 (1803), Jog 66 (1803), Jos 128 (1809). Vadinasi, Pabrëþa maþdaug pirmuosius du XIX amþiaus deðimtmeèius neskyrë ir grafiðkai, raðë tik vienà raidæ, kuri atstatytina kaip . Taèiau panaðiu metu kaip ir Pliateris Pabrëþa 1834 metø rankraðtyje Srija bal- seninë22 jau raðë kitaip nei minëtuose pamoksluose. Atsirado ir raidë (jos iðvaiz- dà þr. Èapaitë 1996, 118), grafiðkai kitokia, su aiðkiai trumpesne nuleistine nei : Iiskobts (Insculptus) 149, Ineerts (Immersus) 145, Ipjaauts ùaaps (accisum folium) 148, It (Quasi) 150, Italyjenyynis (Italicus) 150, Itretaa (Perraro) 150, Iungtóws (Commiµsura) 152. Matyti, kad èia ne visur reiðkë garsà [i], bet kartais ir [j] (Iungtóws). Tam tikras persistengimas vietoj anksèiau áprastos raðyti . Taèiau raðoma ir : Jungtówyynis (Commisuralis) 152.

19 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] KNINGA Dyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu. [...] par PYRMA Apey Sakramentus ógóùnay yr Apey kónyga Jórgi Ambroziejo Pabreýa [...] Me- Nekórius Sakramentus ipatingay, [1808– tusy 1822. – Kretingoy (rankraðèio ksero- 1822] (rankraðtis saugomas VUB RS, grafinë kopija saugoma ALKA muziejuje sign.: f. 1 – D 57). 0 0 0 Putname, JAV). 0 0 0 20 Rûta Èapaitë, „Jurgio Ambraziejaus Pa- 22 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] Sryje Balse- brëþos, Juozo Butavièiaus, Simono Dau- nyyny. Biiluu Êemayt-Ùotinyyniu Par Kóny- kanto braiþai ir charakteriai“, LAIS 8, ga Ambrozieejó Paabreýa sóórinktuu. Me- 1996, 118. 0 0 0 tusy 1834.– Kreetingoo (rankraðtis saugo- 21 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] KNINGA. – mas Botanikos instituto bibliotekoje Vil- Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys niuje). 0 0 0

235 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , 1 pav. [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] KNINGA PYRMA Apey Sakramentus, [1808–1822,] 45: fragmentas su formomis Jey, Jzaioszió, Jsai; VUB RS, sign.: f. 1 – D 57

Viename ið paskutiniøjø savo rankraðèiø, Rekolekcijos dvasiðkos (1846)23, Pabrëþa jau aiðkiai skyrë abi raides: plg. [i]: I 78, Idant 49, Ira 40, Isai. [Izajaus] 53, 59, Istoryjosy 42, Izaijoúêiós 61, Izaoka 85; taip pat [j]: Jau 35, 48, Jey 64, Jem 78, Jeremijoúêiaus 72, Ji 49, Jo 72, 78, Jogey 71, 85, Jokubs 45, Jóu 49, 51, 63. Vadinasi, Pabrëþa pakeitë savo raðymà ir tiek 1834 (tada Pabrëþa jau buvo tvirtai apsisprendæs kurti bendrinæ þemaièiø kalbà), tiek 1846 metais raðë dvi raides ir bei aiðkiai skyrë jø funkcijas.

23 [Jurgis Ambraziejus Pabrëþa,] REKÓLEK- Franciszkaus koznadyjy yr Mokitoji Kre- CYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADA- tingynys Mokslyniãêys bówósiji Pa- LITAS. Dieley Paêitka Dwasyszka WIERNU- raúêitas. Metusy 1846. Kretingoy (rank- JU KRETINGYNIU. Ysz Zaliecyjyma Jomi- raðèio fotografijos saugomos ALKA ar- lestas Kónyga Gwardyjona Par Kónyga chyve Putname, JAV). Ambroziejó Pabreýa Tercyorió Z. S. T.

236 Archivum Lithuanicum 5 2.2.3. JUOZAPAS BUTAVIÈIUS, 1834. Dalis Pabrëþos 1834 metø rank- raðèio Srija balseninë yra (per)raðyta Juozapo Butavièiaus ranka24. Nuo 137 iki 153 puslapio yra Butavièiaus raðyti þodþiai, prasidedantys garsu [i] ir [j]. Abiem gar- sams Butavièius vartoja tik vienà raidæ, interpretuotinà kaip , plg. [i]: Ikyrpts 140, Ilæktaa-szyrdieets 141, Indaa 143, Ipatee 147; taip pat [j]: Iaawaa 138, Iog 145, Ionoszùaapis 145, Ióóuds 146, Ióusta 147. Butavièiaus raidës iliustracija yra pa- skelbta Rûtos Èapaitës (1996, 118). Tad skirtingai nuo Pabrëþos raðytø vietø tame paèiame Srijos balseninës rankraðtyje, Butavièius visiðkai neskyrë abiejø grafemø, tevartojo vienà.

2.2.4. SIMONAS GROSAS, 1835. Simono Groso gramatikoje Kalbrëda lie- þuvio þemaitiðko25 1835 metais raðyta tarsi du þenklai, vienas be nuleistinës, kitas su nuleistine. Ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kad tai turëtø bûti raidës ir . Taèiau jø distribucija nëra tokia, kokia tuo metu vyravo spaudiniuose. Plg. [j]: Jawuu 184, Jee 127, Ji 24, Jyi 24, Jis 24, Jomilista 146, Jomis 24, Jos 24(2x), Jôsy 24, Jums 23, Jûmis 23, Jusyszkasis 27, Jusyszkoji 27, Jusó 185 ir [j]: Iódynó 54, Ióudynó 54, Iûs 23, Iusasis 27, Iusó 23, Iusoji 27, Izaijoosziós 146. Kaip matyti, abiem atvejais ( ir ) èia þymëtas tas pats garsas [j]. Taèiau garso [i] didþiàja raide lietuviðkuose þodþiuose Grosas stengësi neþymë- ti. Þemaièiø tarmëje tokie þodþiai daþniausiai prasideda prieðdëliu á-. Grosas aið- kiai vengë raðyti juos didþiàja raide, nors kontekstas tai daryti kartais visai skatino. Maþa to – kartais tokius þodþius paraðë net ne su ar þenklu, o su specialiai padidinta þodþio pradþios raide, pvz.: iiraszau 188, iKaùó 54, ikyszu 55, ilendó 55, iwarau 188. Perðasi iðvada, kad Grosui buvo labai svarbu nesupainioti lietuviø kalbos þodþiø pradþios garso, todël tik padidinta jam atrodë pakankamas garantas nesupainioti lietuviðkø garsø (dar kitur toje pozicijoje tiesiog raðë maþàjà). Vadinasi, jam buvo aiðku, kad skirtumas tarp raidës be nuleistinës ir su nuleis- tine nebuvo ryðkiai þymimas to meto rankraðèiuose. Bet turbût norëdamas neleisti suklysti spaustuvininkams (kad jie nepadarytø klaidø maþai paþástamuose þemaitiðkuose tekstuose), Grosas bandë savaip pabrëþti garso [i] specifikà – nera- ðyti nei didþiosios , nei , tik padidintà maþàjà (maþosios distinkcija nuo buvo savaime suprantama). Tiesa, taip atsargiai Grosas nesielgë su lenkiðkais ar lotyniðkais gramatikos þodþiais ar terminais. Plg. [i]: Imiesùowy 122, Imperativus 94, Indicativi 94, Infi- nitivus 104; taip pat [i]: Jmiesùow 118, Jmiesùowach 118. Matyt, Grosas gerai þinojo, kad spaustuvininkai patys atskirs ir iðspausdins raides ir ten, kur

24 Plg. Giedrius Subaèius, „Jurgio Ambrazie- 25 [Simonas Grosas,] Kaùbrieda Leýuwe Ýemay- jaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. tyszka, 1835 (rankraðtis saugomas LMAB Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: RS, sign.: f. 29 – 822). 0 0 0 Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996, 74–78. 0 0 0

237 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , atitinkamai þymimi garsai [i] ir [j], taèiau ten, kur spaustuvininkams galëjo bûti sunku atskirti, stengësi jiems padëti ( vietoj ).

2.2.5. DOMINIKAS SUTKEVIÈIUS, 1835–1848. Dominikas Sutkevièius Lietuviø (þemaièiø)–lenkø kalbø þodyne26 (1835) 120v lapà pradeda didþiàja ( nëra), ir visas ðios raidës skyrius þodyne paraðytas pradedant tokios pat grafikos raide . Plg. [i]: Idànt 122r, Igiju 123v, Igitojas 124r, Ikmetingas 125r, Iýgiwenu 165r; taip pat [j]: Iagaubis 120v, Iemimas 122v, Ieutis 123r, Ionas 132v, Iuokas 158r. Turbût manydamas, kad rankraðtyje turi raðyti tik , bet ne , Sutkevièius po didþiosios kai kur priraðë ir maþàjà , – matyt, kad bûtø aiðkus tarimas ir gal net kad spaustuvininkui padëtø suprasti esant reikalà iðspausdinti didþiàjà . Plg. Ijs 124r, Ijssay 124r. Prie ðiø vokabulø esantys analogiðki pavyzdþiai prasideda maþàja [j]: jiemus, jus, jissay. Panaðiai straipsnis Ijoghimas 124r ~ ájojimas iliustruojamas sakiniu su forma jjoghimas, o straipsnis Ijojimas 124r – jio- jimà. Þodþio pradþios didþioji raidë visada vienoda. Akivaizdu, kad 1835 metais Sutkevièius laikësi konvencijos rankraðtyje nevartoti didþiosios grafemos, nors suvokë ten reikiant garso [j]. Jis, panaðiai kaip Gro- sas, stengësi rasti grafiná bûdà padëti iðvengti klaidos spaustuvininkui, pasirinki- nësianèiam spausdinti ar ( galëjo turëti dvigubà informacijà rinkëjui: rodë reikiant didþiosios raidës, – reikiant joto). Vëlesnio Sutkevièiaus Lietuviø–lotynø–lenkø kalbø þodyno27 (1848) skyriaus þo- dþiai, prasidedantys garsais [i] ir [j] (p. 95), raðomi didþiàja raide, kuri panaðesnë á , nei buvo ankstesniame þodyne – jà jau galima atstatyti á . Sutkevièius ir èia nevartojo dviejø skirtingø raidþiø, visi þodþiai pradedami to paties pavidalo raide, pvz., [i]: Jgaunu 97, Jgiju 97, Jltis 100, Jszganau 111; taip pat [j]: Jagaubis 95, Jonelelis, Jonelis 102, Juodas 130, Juokas 131. Garsø [i] ir [j] susikirtimo vietoje þodþio pradþioje Sutkevièius irgi raðë tokià paèià , plg. Jjojimas 97, Jjoju 97, Jis, Js 104 (taisyta ið Jis, Js), Jsay 104.

2.2.6. KIPRIJONAS NEZABITAUSKIS, 1834–1837. Kiprijonas Nezabi- tauskis 1834 metø rankraðtyje Þodþiai þmogaus28, raðytame Prancûzijoje, visur þymë-

26 [Dominikas Sutkevièius,] Sùownik Litew- na tikra Letuwnika su didelu wargu Isz- sko=Ýmudzko Polski, uùoýony przez Xiædza taysitas. [...] Raszita metuose 1848 (ran- Dominika Sutkiewicza Sw. Teol. Prezenta- kraðtis saugomas LLTIB, sign.: In.R – ta Litewskiey Prowincyi, Zakonu Domini- 3875). 0 0 0 kañskiego– Applicatur Bibliotheca Mgri 28 [Kiprijonas Nezabitauskis,] ¡uodei ¡muo- Provincialis– Datum Rossienis 1835. febr gaws – Sùowa Wiescze De Lamenego z Pols- 28 (rankraðtis saugomas LNB RS, sign.: f. kiego na Jæzyk Litewsko ¡mudzki prze- PR 1127). 0 0 0 ùoýone 1834. roku (rankraðtis saugomas 27 [Dominikas Sutkevièius,] ZODINIKAS Le- Lenkø bibliotekoje Paryþiuje; fotokopijos tuwiszkay–Lotiniszkay–Lenkiszkas. [...] Par LMAB RS, sign.: f. 267 – 2380). Kuniga Dominika Sutkiewicze Dominiko-

238 Archivum Lithuanicum 5 2 pav. [Antanas Savickis,] Baykas arba Pasakas Liges Teysybe, 1835, 17: fragmentas su formomis Jey, Judwarnis, Jo, Jùga, Jr, Judwarnia; VUB RS, sign.: f. 1 – F 143

jo vienà grafemà , plg. [i]: Istatimams 4r, Istatimu 4r, 8v; taip pat [j]: Iura 2r. Ir vë- liau, 1837 metø veikale Eiliavimas lietuviðkai þemaitiðkas29, taip pat raðytame Pran- cûzijoje, Nezabitauskis laikësi tos paèios vienintelës grafemos . Plg. [i]: Idant 44, 47, 50, Indas 41, Irr ‘ir?’ 36. Taip pat [j]: Iaunÿkaicziu 25, Iaunÿkaicêius 32, Ies- kuosiu 35, Iészkuosiu 36(2x) (dar plg. maþàja raide pradedamà jészkuosiu 36), Iezawitu 36, IEzusuo 36, Iuogiéÿ 25, 51, Iug 36(2x), 40, 50, Iuo 25, Iuog 27, 32(3x), Iuokindamas 34, Iuruon 39. Vadinasi, Kiprijonas Nezabitauskis tevartojo raðmená (ne ).

2.2.7. ANTANAS SAVICKIS, 1835. Antanas Savickis 1835 metø pasakë- èiose30 irgi visur raðë vienà raidæ, bet ne , o , panaðiai, kaip minëta, vëlyvuoju laikotarpiu raðë vëlyvasis Sutkevièius (þr. 2.2.5.). Plg. [j]: Jau 3, 6, Jey 4, 17, Jemont 5, Jo 17, Judwarnia 17, Judwarnis 5, 17; taip pat [i]: Jkrytys 6, Jùga 13, 17, Jr 4, 17, Jµzmintinga 8, Jszmysùa 1, Jµzsyziojus 5 (plg. 2 pav.).

2.2.8. MOTIEJUS PRANCIÐKUS MARCINSKIS, 1833. Greta rankrað- èiø svarbu atkreipti dëmesá ir á vienà spausdintà knygà, pirmàjá 1833 metø Motie- jaus Pranciðkaus Marcinskio lenkø kalbos gramatikos lietuviams31 leidimà (apie

29 [Kiprijonas Nezabitauskis,] Eiùawimas. Lië- ki 1835 (rankraðtis saugomas VUB RS, tuwÿszkói ¡iómóitÿszkas. par wiénuo Liétu- sign.: f. 1 – F 143). wÿninko ¡iamaiti, dieù Ukininku ¡iómóicêiu 31 [Motiejus Pranciðkus Marcinskis,] GRAM- yr Liétuwuos Miatuosia gùaudimuos Lanku MATYKA POLSKA DLA LITWINÓW UCZ- Pænktuosia, Sudiétas yr padaritas Pràncuzÿ- ÀCYCH SIÀ JÆZYKA POLSKIEGO [...] juoja, 1837 (rankraðtis saugomas Lenkø PRZEZ M. F. MARCIÑSKIEGO. W SU- bibliotekoje Paryþiuje, sign.: f. 126). WAÙKACH w DRUKARNI WOIE-

30 [Antanas Savickis,] Baykas arba Pasakas Li- WÓDZKIEY, 1833 (VUB, sign.: LR 755). ges Teysybe [...] Par Kuniga Antona Sawic-

239 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , antràjá [1861] leidimà þr. toliau, 2.5.1.). Dalis jos teksto paraðyta lietuviðkai, spaus- dinta Suvalkuose (ne Vilniuje, kaip absoliuti visø to meto lietuviðkø leidiniø dau- guma). Lenkiðkame gramatikos tekste (lenkiðkose formose) spaustuvininkai labai aiðkiai atskyrë dvi grafemas, plg. [i]: Igùa 20, Imiæ 34, Imienia 34, Imieniem 34, Imieniu 34, Imiesù. 53, Imiesùów 52, Imiona 34; taip pat [j]: Jadam 56, Jaie 32, Jerzego 12, Jerzym 12, Jestem 53. Tiesa, pasitaikë keletas nukrypimø (Jgram 57, Jskierka 22, Jstnoúã 28), bet jie nepajëgûs paneigti ryðkaus spaustuvininkø apsisprendimo skirti lenkiðkø þodþiø nuo . Taèiau lietuviðki þodþiai Suvalkø spaustuvininkø surinkti visai kitaip – vien tik su raide. Plg. [i]: Jkaùba 22, Jùgas 40 (plg. 3 pav.), Jltys 16, Jr 50(2x), Jra 92, Jrkùas 35, Jszbalas 40 (plg. 3 pav.), Jszkaùba 22, Jszmetym’s 20; taip pat [j]: Jauay 33, Jaucziu 14, Jaucziuy 14, Jaunas 40 (plg. 3 pav.), Jautys 14, Jautus 40 (plg. 3 pav.), Jeyga 33, Jeszmas 16, Jis 50, Juosta 16, Jus 50. Pasitaikë iðimtiniø atvejø [i]: Ir 39, 92, Iszdubias 40 (plg. 3 pav.).

Taip pat ten, kur iðvardyta visa abëcëlë, dviejø skirtingø didþiøjø raidþiø nenu- rodoma, pateikiama tik viena (nors tarp maþøjø nurodomos dvi: ir ). Akivaizdu, kad Suvalkø spaustuvininkai lenkø kalbos tekste lengvai iðskai- dë rankraðtyje vartotà vienà þenklà á dvi grafemas ir , nes gerai atpaþi- no þodþius ir mokëjo juos tarti. Bet lietuviðkame tekste visais atvejais surinko tik – labai tikëtina, kad jie nemokëjo lietuviø kalbos ir nesugebëjo Marcins- kio rankraðèio vienos raidës (tik tokià jo raðytà raidæ buvus galima spëti ið pateiktos abëcëlës, kur nëra , tik ) iðskaidyti á dvi spausdintiems tekstams áprastas raides.

2.2.9. Ryðkiausiai ketvirtajame deðimtmetyje rankraðèiø grafemø ir distribucijà skyrë Jurgis Pliateris ir Jurgis Ambraziejus Pabrëþa; nors ne visai nuo- sekliai, taèiau aiðkiai apsisprendæ ir tik ne visai tobulai (neatidþiai) to sprendimo laikæsi. Pliateris ir Pabrëþa lietuviø kalbos istorijoje kaip tik ir buvo koncepcijas formuojanèios asmenybës. Pabrëþa buvo sukûræs net savo mokyklà, padëjusià jam kurti bendrinæ þemaièiø kalbà (tarp jo mokiniø buvo ir Grosas bei Butavièius, bet jie taip tiksliai raidþiø ir rankraðèiuose neskyrë). Jurgis Pliateris raðë lie- tuviø kalbos gramatikà, visada rûpinosi bûti preciziðkas, to paties reikalavo ið kitø, vienas pirmøjø ëmë diegti tam tikras ML ortografijos ypatybes. Tad Pabrëþa ir Pliateris buvo þmonës, daug màstæ apie lietuviø kalbà, labiau nei kiti vienodinæ savo paèiø lietuviðkø raðtø ortografijà. Jie bene pirmieji ir perkëlë áprastà spaudiniø ir distribucijà á rankraðèius. Taip pat lietuviø kalba rûpinosi Simonas Grosas bei Dominikas Sutkevièius. Grosas vartojo dvi raides ir , taèiau jomis abiem þymëjo tà patá garsà [j], tad neiðlaikë tos spaudiniø distribucijos, kurià vartojo Pliateris ir Pabrëþa. Sutkevièius tevartojo vienà grafemà: 1835 metais – , o 1848 – . Groso ir Sutkevièiaus

240 Archivum Lithuanicum 5 3 pav. [Motiejus Pranciðkus Marcinskis,] Grammatyka Polska dla Litwinów, 1833, 40: puslapis su formomis Jszbalas, Jùgas; Jaunas, Jautus; Iszdubias; VUB, sign.: L 755 R

241 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , nuostatos panaðios tuo, kad abu iðsiduoda gerai supratæ spaustuvininkø pareiga esant tiksliai atspausdinti raides ir , tad patys to daryti ne(pa)darë. Taèiau, matyt, ten, kur galëjo átarti spaustuvininkà suklysiant, bandë pagudrauti: Grosas raðë maþàjà, bet padidintà, Sutkevièius þymëjo vietoj . Maþiausiai dëmesio á ir distribucijà kreipë Kiprijonas Nezabitauskis ir Antanas Savickis. Nezabitauskis tiems patiems garsams þymëti tevartojo , o Savickis – . Nors Nezabitauskis buvo pradëjæs raðyti þodynà, bet net amþininkai (Dionizas Poðka, Ivanas Loboika) atkreipë dëmesá á nevykusá jo naujadarø kûrimà, lingvistiná neiðmanymà.

2.3. PENKTASIS DEÐIMTMETIS 2.3.1. KAZIMIERAS PRIALGAUSKIS, 1846. Ryðkesniø pokyèiø penk- tàjá deðimtmetá nematyti. Ðtai Kazimieras Prialgauskis 1846 metais gavusiame cen- zûros leidimà rankraðtyje Naujas altorius32 raidþiø ir neskyrë, tiesiog þymëjo , plg. [i]: Idant 75, Ir 58, Ira 53, 101, Iszganitojau 44, Iszganitojaus 97, Iszganitojuy 45, Isztiesiu 99; taip pat [j]: Iey 53, 56, 59, 71, 73, 87(2x), Iem 42, Iezau 87, Iezusu 42, Io 79(2x), 93(4x), 94(2x), 95, 100(2x), Ionas 42. Nors daþniausiai abiem pozicijoms Prialgauskis vartojo vien , taèiau kartais epizodiðkai pabandydavo paraðyti ir : Jem 98, Ji 67, 98, Jo 69, 98(3x), 93(2x). Tai ypaè matyti ið 98 puslapyje nurodytø pavyzdþiø, kur Prialgauskis net penkis kar- tus paraðë didþiàjà ; jo neágudimà raðyti ðià raidæ rodo ir tai, kad kiekvienu atveju jos iðriestos kiek skirtingo pieðinio, tarsi ieðkant geresnës raiðkos, tarsi pra- tinantis prie jos. Taip pat svarbûs du atvejai p. 67 ir 69 (èia ir ðiaip visas tekstas kur ne kur taisinëtas): ten du kartus netvirta ranka pataisyta á (matyt, paties Prialgauskio). Akivaizdu, kad Prialgauskis dar ið esmës vartojo vienà þenklà , nors keliose vietose pabandë praktikuotis ir iðriesti spausdintoms knygoms áprastà .

2.3.2. MOTIEJUS VALANÈIUS, 1848–1875. Motiejus Valanèius Þemai- èiø vyskupystës rankraðtyje (1848, 1 dalis)33 visur paraðë vienà tà paèià raidæ . Plg. [i]: Isz to ‘ið to’ 35, PARSKIRIMAS 5. Istejgims Êemajtiu wiskupistes 35, WIS- KUPISTE, antr.; taip pat [j]: Iagieùùa 35, Ionußà 122, Ioswajniu 119, Iurgiuj 122 ir kt. Palyginus su to meto Juozapo Zavadskio spaudiniu34 matyti, kad nors rankraðtyje neskirta, spaustuvininkai labai gerai padarë tai patys, pvz.: Karalaus Io mileµtas

32 [Kazimieras Prialgauskis,] Naujes Aùtorius czausµkis, Dalis 1. Su tobliczioms. Wilnuo arba Surynkimas Parsergieimu yr Maùdu pri Iszspauµta pas N. N. [1848] (rankraðtis Spawiednes, Kamunyjes Szwætos, diel Lygonu saugomas LMAB RS, sign.: f. 18 – 88/1–2). yr Myrsztancziu [...] par Kunega Kazimie- 34 [Motiejus Valanèius,] ÝEMAJTIU WISKU- ra Pryaùgawski Kamendoriu Mosiede PISTE APRASZE K. Motiejus Woùon- Baýniczes [1846] (rankraðtis saugomas czewskis. Dalis I. Su Tobliczioms. Wil- LMAB RS, sign.: f. 9 – 3231). niuj. Spaustuwieje Juozapa Zawadzki. 33 [Motiejus Valanèius,] ÝEMAITIU WISKU- 1848. PISTE, Aprasze Kunegs Motiejus Waùon-

242 Archivum Lithuanicum 5 arklininks 122 (iðspausdinta: Karalaus Jomilestas arklininks 148); liepe Iurgiuj Liepa- czynskiuj Warniu praùotuj, apskuµti Ionuµzà Radziwiùùà 122 (iðspausdinta: liepe Jurgiuj Liepaczynskiuj Warniu praùotuj, apskusti Jonuszà Radziwiùùà 148). Taip pat Juozapo Zavadskio spaustuvë darë su spausdinamomis ðios Valanèiaus knygos priedø lentelëmis, plg.: Iokubawa [...], Ionißkies [...], Iohanißkielu [...], Ionapole [...], Ioswaj- niu [...], Iùakiu [...], Iurborga [...], Iudrienu [...] 190 (iðspausdinta atitinkamai: Jokubawa 284, Joniszkies 284, Johaniszkielu 284, Jonapole 284, Joswajniu 286, Iùakiu 286, Jurborga 286, Judrienu 286). Pasiþiûrëjus á daug vëlesnius Valanèiaus rankraðèius, matyti panaði grafika. Savo ranka raðytame ganytojiðkame 1867 metø kovo 8 dienos laiðke (kaþkodël parengëjai mano, kad tai ne Valanèiaus originalas, nors raðysena akivaizdþiai matyti esanti jo)35 Valanèius ir tada tebevartojo vienos formos raidæ , plg. [i]: Iszmokina 181 bei [j]: Ius 181, 182. Neëmë Valanèius vartoti raidës ir prieð mirtá, apie 1875 metus raðytame testamentiniame laiðke liaudþiai (Valanèius 2000, 184–198), plg. [i]: Indioj 196 (iðbrauktas), Ir 196, 198, Ira 192, 193; taip pat [j]: Iaponioj 196, Iaunumene 190, Iej 189, 194, Iezaus 188, Ius 187. Taigi atrodo, kad Valanèius visà gyvenimà raðë tik raidæ ir niekada neási- vedë .

2.3.3. ANTANAS TATARË, 1849. Taip pat Antanas Tatarë36 1849 metø Ðventoje ir pagirtoje rodoje neskyrë ðiø raidþiø, visur þymëjo tà paèià , plg. [i]: Ir 36, 37, 39, Ira 22, Istatimo 23, Isz 29, 33, 35 (plg. 4 pav.), Iszrado 49, Izaokas 23; taip pat [j]: Iakubuy 23, Iey 32, 39, Iie 28, 41, Io 34, Iona 35 (plg. 4 pav.), Ionas 33, 35(3x) (plg. 4 pav.). Antra vertus, reikia atkreipti dëmesá á Tatarës rankraðèiø antraðtes (ðio ir kito tø paèiø metø jo veikalo Pamokslai graþiø þmoniø antraðtës yra nufotografuotos ir ádëtos á knygà Pamokslai iðminties ir teisybës37, 3 ir 6 áklija). Tai labai graþiai, su dailininko uþmoju beveik vien didþiosiomis raidëmis iðraðyti tekstai, imituojantys spausdintø to meto knygø antraðtes. Ástabu, kad tose antraðtëse vartojama kiek kita raðyba nei paèiame rankraðèiø tekste (i dvibalsius tekste Tatarë raðë su , o pavadinimuose raðoma su , plg. ATEJNANCZEME 3 ákl., DIDELEJ 6 ákl., DIE- WOBAJMINGU 6 ákl., ISZCZESLIWAJS 3 ákl., PAMOKSLAJ 3 ákl., WAJKIELEMS 3 ákl.) Ið ðiø pavyzdþiø taip pat matyti, kad antraðtëse skiriamos raidës ir (dar plg. KÙAUSINEJE 6 ákl.), nors Tatarë jø neskyrë. Vadinasi, esama didelës tikimybës, kad antraðtës taip dailiai nupieðtomis raidëmis yra ne paties Tatarës. Jø pieðëjas imi-

35 Motiejus Valanèius, Ganytojiðki laiðkai, pa- szyta metuase 1849 nog uýgimimo Chrys- rengë Vytautas Merkys, Birutë Vanagienë, tuso Pono (rankraðtis saugomas VUB RS, Vilnius: Þara, 2000, 179–182. sign.: f. 1 – D 14). 36 [Antanas Tatarë,] SZWENTA IR PAGIRTA 37 Antanas Tatarë, Pamokslai iðminties ir teisy- RODA DEÙ ISZMINTINGU GRAÝIU IR bës, parengë Jonas Pilypaitis, Birutë Vana- DIEWOBAJMINGU ÝMONIU [...] Para- gienë, Vilnius: Vaga, 1987.

243 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , 4 pav. [Antanas Tatarë,] Szwenta ir pagirta roda, 1849, 35: fragmentas su formomis Isz, Ionas (3x), Iona; VUB RS, sign.: f. 1 – D 14

tavo spausdintø knygø antraðtes, dël jø specifinës stilistikos ir ávedë autoriui Ta- tarei nebûdingà .

2.3.4. PRANAS SAVICKIS, 1847. Pranas Savickis dviejuose 1847 metø vasario 20 dienos eilëraðèiuose (ðeði puslapiai, raðyta Kamajuose38) grafemø ir irgi neskyrë, visada raðë tà patá þenklà (atstatytinà kaip ). Plg. [i]: Ir 3 ‘ir’, Ira 3 ‘yra’, Isznika 4 ‘iðnyko’, Izgiert’ 3 ‘iðgert’; taip pat [j]: Ia 4(3x) ‘jo’ (plg. greta maþosiomis raidëmis raðomà ja 2, 4 ‘jo’).

2.3.5. Matyti, kad penktasis deðimtmetis nieko ið esmës nepakeitë, skirianèiø rankraðèiuose raides ir autoriø neatrodo padaugëjus. Nei Kazimieras Prial- gauskis, nei Motiejus Valanèius, nei Antanas Tatarë, nei Pranas Savickis nevartojo dviejø skirtingø ir , jiems pakako raidës tiek garsui [i], tiek [j] þymëti.

38 [Pranas Savickis,] Poezije Litewskie F. Sa- raszita (rankraðtis saugomas LMAB RS, wickiego. (Artykuù nadesùany.) 1847 Meto- sign.: f. 27 – 50). si 20 Dienoj untra Menesia Kamajos pa-

244 Archivum Lithuanicum 5 2.4. ÐEÐTASIS DEÐIMTMETIS 2.4.1. LAURYNAS IVINSKIS, 1847–1879. Ðeðtajame XIX amþiaus de- ðimtmetyje matyti ir ryðkëjanèiø pastangø rankraðèiuose raðyti ir . Laurynas Ivinskis 1847 metø Robinsono Kruzoe39 vertimo rankraðtyje dar nevartojo dviejø skir- tingø raidþiø garsams [i] ir [j] þymëti, teraðë vienà , plg.: [i]: Ilgio 64, Ipuòlau 5, Ira XVI, Isz III, 59, Iszçjo 57, Iwiñskis III, Iwejki 63; taip pat [j]: Iemiàu 52, Ierozòlimos 57, Ieszkòdami 7, Io III, XVI, 61, 65, 74, 76, Iog 79. Tiesa, visai nedësningai 65 puslapyje paraðyta ir Jis su . Taèiau netrukus Ivinskis ëmë keisti savo nuostatà. To paties Robinsono Kruzoe rankraðèio pradþioje áriðtas ant storesnio popieriaus paraðytas paaiðkinimø þody- nëlis. Jis, matyt, sudarytas jau knygà iðvertus. Þodynëlyje matyti Ivinskio pastangø ieðkoti santykio su . VIII puslapyje, kur suraðyti [i] ir [j] garsais prasidedan- tys þodþiai, Ivinskis bent keturis þodþius ið pradþiø paraðë taip, kaip buvo ápratæs anksèiau: [i] – Ilidis VIII, Iszganitojaus VIII; [j] – Ierozolima VIII, Iezusas VIII. Bet po paskutinio þodþio su Ilidis, Ivinskis visais atvejais ëmë raðyti , plg. [i] Jnkaras VIII, Jrimowedinis VIII, Jrkùas VIII, Jrtis VIII, Jstata VIII, Jszgaùwojimas VIII, Jszklestiejimas VIII, Jszùunka VIII, Jwajrus VIII, Jzdas VIII; taip pat [j]: Jures VIII. Matyt, 1847 metais Ivinskis jau ëmë galvoti, kad greta reikia ásivesti ir raidæ , bet ið pradþiø perlenkë lazdà. Jau maþdaug 1851 metø rankraðtyje Taisyklës apie degtinës pardavinëjimà40 Ivins- kis skyrë abi didþiàsias raides, plg. [i]: Idant 2v, Irena 1r, Istatima 4r; taip pat [j]: Jo 1r(3x). 1855 metais datuojamo Ivinskio Genovaitës rankraðèio41 raidþiø ir varto- jimas irgi atskiras. Plg. [i]: Ir 7, Isz antr., Iwiñski antr.; taip pat [j]: Jé 7, Jin 6(2x), Jisaj 6, Jo 2, Jums I, Juozapa antr. Nedatuotame Ivinskio rankraðtyje „Medþiaga – juodraðtis lietuviø k. gramati- kai“42 (vienoje vietoje áraðyti 1878, kitoje – 1879 metai, galbût jie abeji ir nurodo apytikslá rankraðèiø kûrimo laikà) keliose vietose Ivinskio suraðyta lietuviðka abë- cëlë. Ten yra dvi didþiosios – ir . Ðiame rankraðtyje ir praktiðkai tas raides Ivinskis skiria: [j]: Juk; ir [i]: Iìîmtis, Ir, Isz, Iszwowinti (?). Atrodo, kad didþiàjà savo kûrybinës karjeros dalá, gal nuo 1847 metø, bet tikrai nuo 1851-øjø Ivinskis rankraðèiuose þymëjo ir bei skyrë jø reikðmæ.

39 [Laurynas Ivinskis,] ROBINSONAS Kru- pariedimus, kajp giariems uýmok giaru, o pik- ¸oe [...], Isz lenkiszko lieýuwio ant êiamaj- tiems atiduoda piktu. Isz lenkiszka lieýuwia tiszkaj-lietuwiszko iszguldi L. L. Iwiñs- iszguldita par Ù. Iwiñski, Wilniuje Spaus- kis, 1847 ãîäà 27 Ìàðòà (rankraðtis sau- tuwieje Juozapa Zawadzkia, 1855 (rank- gomas LNB RS, sign.: PR 466). raðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 40 [Laurynas Ivinskis, Taisyklës apie degtinës 4399). pardavinëjimà, 1851?] (rankraðtis saugo- 42 [Laurynas Ivinskis,] „Medþiaga – juodrað- mas VUB RS, sign.: f. 1 – F 477). tis lietuviø k. gramatikai“, b. d., b. p. 41 [Laurynas Ivinskis,] Genawejté. Pasaka wie- (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: na tarp graêiauúiu ir werksmingiauúiu, apej f. 1 – 644). jos wargus, rupesnius ir stebuklingus Diewa

245 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , Taèiau nedatuotame rankraðèiø rinkinyje „Kalbos dalykai – þodynëlis ir kt.“43 Ivinskis daþniausiai vartoja raidæ visais atvejais, plg. [i]: Jdrinsti, Jmstimas, Jr, Jszrasti, Jszwaduotojis, Jszwajkiti ir t. t. Tiesiog niekur neraðo . Tame paèiame rinkinyje esama ir skirtingos formos, skirtingo atidumo Ivinskio raðysenos (matyt, kito meto). Tie lapai veikiausiai rodo Ivinská vartojus skirtingas raides ir . Taèiau garsas [i] þymëtas dvejopai, plg. Isz, Iszkirmieti, Iýas, bet greta ir Jszàùkcsem, Jszdumiejusé, Jszdûnêiéti, Jszgniauýas, Jszsiputoti, Jýlcgti. Dar svar- biau, kad Ivinskis vienoje vietoje paraðë Jlinkis, bet iðtaisë á Ilinkis, t. y. su . Nors rinkinio „Kalbos dalykai“ data neþinoma, bet jis gali bûti raðytas tarp 1847 ir 1851 metø, kada Ivinskis dar nebuvo grieþtai apsisprendæs raðyti dviejø ir , bet jau bandë ir ðiek tiek perlenkë á pusæ. Visai taip kaip „Kalbos dalykuose“ Ivinskis vartojo raidæ rankraðtyje Filolo- gija44 – garsui [i] þymëti: Jgrejbimas, Jgreibti, Jsiukatiti, Jszmena, Jsznajka (szkoda). Fi- lologija taip pat nedatuota, jà taip pat bûtø galima datuoti tarp 1847 ir 1851 metø. Kiek vëlesnis turëtø bûti Ivinskio rankraðtis „Gramatikos ir kt. nuotrupos“45, kur skiriamos dvi raidës, plg. [i]: Imiegis, Imperatoriné, Irkùas; taip pat [j]: Jautis, Jonas, Joniné, Jungas, Juodbieris, Juoduêis, Juodwarnis. Taèiau èia riba tarp ir ne visada labai ryðki, þodþiai su [i] pradþioje Imbieras, Inbieùas, Indas, Inkielinis, Ilginis paraðyti taip, kad jie gali bûti interpretuoti ir kaip turintys pradþioje. Tarp ðio rankraðèio lapø esama taip pat nedatuotø Ivinskio pastabø (neþinia, kam skirtø), nurodanèiø, kaip reikëtø spausdinti kai kuriuos lietuviðkus vietovar- dþius („Nazwiska do sprostowania“). Plg. Dembawas – drukowaã Dembawa; Jauni- kej – [drukowaã Jauni]kiej; Iùakej – [drukowaã Iùa]kiej; Joniszke – [drukowaã Jonisz]kie; Jokiszke – [drukowaã Jokisz]kie; Joniszskiele – [drukowaã Joniszkie]lej / plur; Juburkas – [drukowaã] Jurburkas; Iwoszkej – [drukowaã] Iwoszkiej. Èia Ivinskis norëjo nurodyti, kaip spausdinti tikslias formas. Nors gal jis specialiai neketino nurodyti ir raidþiø spausdinimo distribucijos, bet bent dviem atvejais vis tiek taip paraðë: Iagminapolis – [drukowaã] Jogminapalis; Ianapalis – [drukowaã] Jonapalis (greta ðaknies balsio pakeitimo á , nurodyta ir pakeisti á ). Matyt, rankraðtis raðytas jau tada, kai Ivinskis buvo galutinai apsisprendæs skirti ir raides pagal funkcijà.

2.4.2. JUOZAPAS ÈIULDA, 1854. Labai ryðkiai ir atskyrë Juoza- pas Èiulda 1854 metø gramatikos rankraðtyje Samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles46, plg. [i]: Irgi 72v, Istoryja 9v, Izopas 9v; taip pat [j]: Jau

43 [Laurynas Ivinskis,] „Kalbos dalykai – þo- 45 [Laurynas Ivinskis,] „Gramatikos ir kt. dynëlis ir kt.“, b. d. (rankraðtis saugomas nuotrupos“, b. d. (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 641). LLTIB RS, sign.: f. 1 – 642). 44 [Laurynas Ivinskis,] Filologia, b. d. (rank- 46 [Juozapas Èiulda,] Pomysùy o prawidùach raðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – grammatycznych jæzyka ýmudzkiego, 1854 639). 0 0 0 0 (rankraðtis saugomas LNB RS, sign.: f. 25 – 184). 0 0 0

246 Archivum Lithuanicum 5 73r, Jeronimas 9v, Jog 71r. Tokià grieþtà distinkcijà patvirtina ir lenkiðkas Èiuldos gramatikos metatekstas, plg. Iloczasie 67r, Imiesùowach 45r, Inflantach 1r bei Jafeta 1r, Jedni 1r, Jeúli 1r, Jæzykiem 2r. Iðlikæs metais vëlesnis antrasis tos paèios gramatikos irgi Èiuldos raðytas ran- kraðtis Trumpi samprotavimai apie þemaièiø kalbos gramatikos taisykles47 patvirtina tà patá grieþtà skyrimà, plg.: [i]: Imket 83v, Ira 58r, 58v, Istoryja 11r, Izopas 11r; taip pat [j]: Jagieùa 35v, Jem 49r, Jezus 58r, Jis 49r, Jo 49r, Jaré 35r, Jazis 35r, Jazupa- wiczé 35v. Raidës nuleistinë Èiuldos visada raðoma ryðkiai ilgesnë uþ nuleistinæ. Èiulda buvo vienas ið atidesniø ir kruopðtesniø to meto raðto þmoniø, ir jis grieþtai ádiegë á savo rankraðèius bei papildomàjà distribucijà.

2.4.3. EDVARDAS JOKÛBAS DAUKÐA, ~1852–18... Edvardas Jokûbas Daukða eilëraðèiø rinkinëlio rankraðtyje48 apie 1852–1856 metus raides ir taip pat raðë skirtingas. Pavyzdþiui, [i]: I¾v’idis 120 bei [j]: Jaj 268, Jauna 121, Javnaj 120. Taip pat po 1856 metø datuojamame gramatikos rankraðtyje Trumpa kalbmokslë lieþuvio lietuviðko49, kuris visas raðytas Edvardo ranka (nors teksto autorystë papras- tai ið tradicijos skiriama jo tëvui Kazimierui Kristupui), raðoma [i]: Inglis 137, Isiriðs’u 81, Isiriþs’u 81, Iðradimas 133, 134; taip pat [j]: Jiemingi 141, Jokubas 137, Jonas 137, J¾ku 136. Akivaizdu, kad Edvardas Jokûbas Daukða buvo apsisprendæs tiksliai skirti rai- des ir pagal garsus [i] ir [j], kaip darë ir to meto spaustuvininkai.

2.4.4. , PO 1838–1856. Ankstyvesniuose Simo- no Daukanto rankraðèiuose, pavyzdþiui, po 1838 metø datuojamame Maþajame lenkø–lietuviø kalbø þodyne50, didþiosios ir neskirtos. Raidës forma raðyta su ilga nuleistine, todël ji èia atstatyta á , ne á . Daukantas lietuviðkus ir lenkið- kus þodþius þymëjo analogiðkai, plg. [i]: Jndych 46v, Jszganitojaus 26r ir [j]: Jazaus 26r, Jest 37r ‘gestas’. Didysis lenkø–lietuviø kalbø þodynas (apie 1850–1856)51 rodo tam tikrà Daukanto poþiûrio poslinká. Nauja raide prasidedantá þodyno skyriø jis paprastai uþraðyda-

47 [Juozapas Èiulda, Krótkie pomysùy o pra- viðko) lienkiðkaj iðguldita pear Kaz’Ç (Ka- widùach grammatycznych jæzyka Ýmudzkie- zimier’Ç) – Kris’u (Kriðtap’Ç) Daukði, go,] 1855 (rankraðtis saugomas Poznanës b. d. (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: universiteto bibliotekoje, sign.: 3262). f. 119 – 516). Apie jos datavimà þr. 48 [Edvardas Jokûbas Daukða, Eilëraðèiø rin- Giedrius Subaèius, „Kazimiero Kristupo kinëlis, 1852–1856] (rankraðtis saugomas Daukðos þodynas“, Blt 27(1), 1991, 65. LLTIB RS, sign.: f. 1 – 2155). 50 [Simonas Daukantas, Maþasis lenkø–lietu- 49 [Kazimieras Kristupas Daukða,] W imiæ viø kalbø þodynas, po 1838] (rankraðtis JEGO Wiecznego. Krótka Grammatyka jæzy- saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 13). ka litewskiego po polsku wyùoýona przez 51 [Simonas Daukantas, Didysis lenkø–lietu- Kazimierza Krzysztofa Daukszæ. Trumpa viø kalbø þodynas 1, apie 1850–1856] (rank- Kalbmoksùea lieýuvio lietuviðko (l¿ýuvó l¿tu- raðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 12).

247 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , vo didþiàja raide, pvz., E 281, F 293, G 323, H 395 ir kt. Taèiau kai priëjo prie garsø [i] ir [j] – perëjo prie maþøjø ir uþraðë i j 416. Matyti, kad Daukantas nesumetë, kaip rankraðtyje geriau atskirti didþiàsias ir , todël uþraðë maþàsias. Jis neiðskai- dë lenkiðkø þodþiø, prasidedanèiø tomis raidëmis, á atskirø raidþiø skyrius (þino- ma, jis automatiðkai perëmë savo þodyno prototipo Stanisùawo Ropelewskio þody- no skaidymà). Noras paþymëti ir tà, ir kità raidæ rodo Daukantui ðiek tiek rûpëjus atkreipti dëmesá á jø skirtumà. Taèiau greta áprastos Daukantas nesugalvojo raðyti raidës , vietoj jos ëmë raðyti labai didelæ maþosios formos raidæ, pvz., lenkiðko registro þodþiai im 444 ‘jiems’, imaginacyiny 444, imienie 445, imiesùow 445, impera- tor 445, indostanski 447. Toks maþosios didinimas buvo matyti ir Groso grama- tikoje (þr. 2.2.4.). Didþiàjà Daukantas stengësi raðyti ten, kur lenkø kalboje tariama [j], pvz.: Jasno 424, Jednooki 432, Jeleñ 437, Jezus 441. Vis dëlto ir stengda- masis atskirti Daukantas nemaþai pripainiojo, jam áprasta buvo paraðyta ir ten, kur reikia tarti [i], pvz.: Jgùa 442, Jle 443, Jmiæ 445, Jndostan 447. To Didþiojo þodyno raðymo laiku kituose tekstuose Daukantas irgi tevartojo vienà þenklà (su ilga nuleistine). Pavyzdþiui, Daukanto nuraðytas Valanèiaus tekstas 1852 metais52 teturi , plg. [i]: Jr 173 (plg. atitinkamà maþàjà raidæ : ir 174, 175, 176 ir kt.), Jsz 163 (plg. maþàjà isz 175), Jszganitojaus 156, Jzaiosziaus 183, Jýganitojas 157 (plg. maþàjà iêganituju 160); taip pat [j]: JEzus 177, Jo 161, Jona 160, Judoszius 162. Vadinasi, Daukantas buvo pastebëjæs ir raidþiø skirtingumà (tai matyti ið Didþiojo þodyno), taèiau tevartojo vienà . Atrodo, jam ypaè rûpëjo pabrëþti raidþiø skirtumà ten, kur galëjo átarti spaustuvininkà galësiant jas supainioti. Pa- naðu, kad Daukantas, kaip ir Grosas bei Sutkevièius, suprato paèius spaustuvinin- kus privalant tas raides parinkti pagal funkcijas ir kad jam paèiam to daryti ran- kraðtyje nesà reikalo.

2.4.5. AMBRAZIEJUS KAÐARAUSKIS. Maþdaug XIX amþiaus vidurio rankraðtiniame Ambraziejaus Kaðarauskio rinkinyje Litvanica53 raidþiø ir pasiskirstymas kitoks. Plg. [i]: Ingis 36v(39v), Ipatingas 37v(40v), Ips, ipsas 32v(35v), Istigis 37v(40v), Isz 32r(35r), Iszdweres 40r(43r), Isziùgaj 61r(65r), Iszlînas lit. 37v(40v), Iurútas 45r(48r), Izas 45r(48r) ‘iþas’; taip pat [j]: Iaunius 45r(48r), Iaut- majnis 40r(43r), Ieng 45r(48r). Raidæ Kaðarauskis taip pat vartojo dviem garsams þymëti, plg. [i]: Jdariti 34r(37r), Jkrimsti 33v(36v), Jminamas 33r(36r), Jnkaras 61r(65r), Jpats, Jpati 39v(42v), Jpùâkinti 32v(35v), Jr 33r(36r), Jriniete 36v(39v), Jrkùas 45r(48r), Jrti 45r(48r), Jrti-

52 [Motiejus Valanèius,] ÝIWATAS JEZAUS „Simonas Daukantas – Motiejaus Valan- KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA èiaus raðtininkas“, ALt 1, 1999, 85–95. ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZ- 53 [Ambraziejus Kaðarauskis,] Litvanica czyli SPAUSTA Wilniuj Spaustuwiej N. N. Wiadomoúci o Litwie zebrane przez S.p. Ks. 1853 (rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: Ambroýego Kossarzewskiego (rankraðtis f. 18 – 57). Plaèiau þr. Giedrius Subaèius, saugomas LNB RS, sign.: f. 24 – 15).

248 Archivum Lithuanicum 5 si 61r(65r), Jszkeks¸inis 35r(38r), Jszlina lit. 37v(40v), Jszlînas 36r(39r), Jszpanti- ti 35r(38r), Jszpumpes 39v(42v), Jszpûsti 33v(36v), Jszsiskieti 34v(37v), Jwinskiego 36r(39r), Jwiñskiego 32r(35r), 40r(43r) ir [j]: Jakszkotis 33r(36r), Jaukintinis 32r(35r), Jaunimas 33v(36v), Jaunutis 45r(48r), Jéwelis 32v(35v), Juodwergis 33v(36v). Vadinasi, Kaðarauskis raðë abiejø formø raides, taèiau neskyrë jø reikðmiø. Ryðkus nevienodumo pavyzdys yra Iszlînas lit. 37v(40v) ir Jszlina lit. 37v(40v), Iaunius 45r(48r) ir Jaunutis 45r(48r), Iusiszkas 61v(65v) ir Jusiszkis 61v(65v), kur abiejø þodþiø pirmøjø raidþiø fonetinës reikðmqs tapatumas akivaizdus. Negalima sakyti, kad Kaðarauskis nebûtø paþinæs (ið spausdintø tekstø) raidþiø ir specifikos, taèiau taip pat nepasakysi, kad jam bûtø rûpëjæ þymëti kaip spaudiniuose. Grafiðkai galima atskirti du Kaðarauskio þenklus ir , bet ne jø funkcijas. Kaip akivaizdþiai nustatë Ona Kaþukauskaitë54, dël Kaðarauskio rankraðèio rai- dþiø ir specifikos Kazimieras Bûga ten vietoj Ivinskio (Jwiñskiego 32) pavar- dës perskaitë Jumskio (*Jumskiego) (raidës nuleistinë toje vietoje tikrai gana ilga). Bûgà turbût suklaidino jo paties metui jau áprasta ir distribucija. Kadangi Bûga ið Kaðarauskio darytø iðraðø paskelbë to neva Jumskio þodyno iðtraukø55, tai tas þodynas ir jo autoriaus asmenybës paslaptingumas ilgai, apie 80 metø, klaidino lietuviø leksikografijos istorikus. Tik dabar Kaþukauskaitë iðsprendë jo bylà, ið- braukë ið istorijos Jumská su visu jo þodynu.

2.4.6. JONAS JUÐKA, 1852–1863. Jonas Juðka nedatuotame rankraðtyje Kninga dël mokymos lietuviðko lieþuvio56 (t. y. knygoje, skirtoje mokytis lietuviø kal- bos), ilgame panaðios raðysenos tekste, dar neskyrë abiejø raidþiø, visur raðë , plg. [i]: I 7, Idant 47, Ilgi 6, Ir 9, 10, 11, 34, 35, 47, 53, 56; taip pat [j]: Iam 61, Iauni 11, Iaunu 29, Iautis 57, Iej [nelabai aiðku, ar ne ] 53, Iá 61, Iis 61, Io 48, 61, Iojëjas 56, Iokjau 10, Iudvarnis 37. Taèiau, kaip matyti ið grafinio vaizdo, redagavimo, teksto iðdëstymo stilistikos, kitu laiku raðyti keturi puslapiai (p. 1–4; galbût jie pakeitë redaguotus anksèiau bu- vusius puslapius) jau demonstruoja esanèià papildomàjà raidþiø ir distri- bucijà, plg. [i]: Iútarims 1 [ taisyta ið !], 3; ir [j]: Jegu 4. Labai svarbu, kad Juðka èia iðvardija visà abëcëlæ ir joje aiðkiai atskiria bei raides (p. 1). Norint nustatyti Juðkos apsisprendimo raðyti dvi raides datà, reikëtø tiksliau datuoti patá rankraðtá. Tai padaryti nelengva. Juðkos kûrybos tyrëja Birutë Tolutienë sako, kad „I. Sreznevskis [...] apie 1852 m. já paragino tyrinëti lietuviø kalbà“57, kad Jonas Juðka „1863 m. áteikë Rusijos Mokslø Akademijai [...] rusø kalba paraðytà lietuviø kalbos gramatikà, kurià skyrë grynai praktikos reikalui – padëti lietuviams

54 Ona Kaþukauskaitë, „Jumskio þodyno 56 [Jonas Juðka,] Knága dël mokimos Lietuvis¸ko máslë“, praneðimas konferencijoje „Leksi- Liezuvio, b. d. (rankraðtis saugomas kografijos ir leksikologijos problemos“, LLTIB RS, sign.: In.R – 2192). Vilnius, 2002 06 07. 57 B[irutë] Tolutienë, „Antanas Juðka leksi- 55 K[azimieras] Bûga, „Iðraðai ið þemaièio kografas“, LiK 5, Vilnius: Valstybinë gro- Jumskio þodyno“, TÞ 1, 1923, 352–366. þinës literatûros leidykla, 1961, 124.

249 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , ir rusams mokytis lietuviø kalbos“ (Tolutienë 1961, 126). Tada, kai Akademija atmetë jo gramatikà, „J. Juðka daugiau lingvistiniø darbø neberaðë“ (Tolutienë 1961, 128). Atrodo, kad rankraðtis Kninga dël mokymos lietuviðko lieþuvio turëjo atsirasti tarp 1852 ir 1863 metø, galbût anksèiau uþ gramatikà. Vadinasi, tikëtiniausia Jono Juðkos perëjimo nuo vienos prie papildomosios distribucijos su laiko- tarpis ir bûtø 6-asis XIX amþiaus deðimtmetis.

2.4.7. KAZIMIERAS SKRODZKIS, 1855. Kazimieras Skrodzkis 1855 me- tais aprobuotame rankraðtyje Trumpas katekizmas irgi vartojo tik vienà . O spaus- tuvininkai jo iðskaidë á dvi grafemas ir 58.

2.4.8. PURPURA. Maþdaug XIX amþiaus vidurio rankraðtyje Purpura59 taip pat ið esmës vartojo tik vienos formos raidæ , plg. [i]: Ira 7v, Isykunyiema 8r, Iszganitoj 8r; taip pat [j]: Iezau 5r, Iezusa 6v, Ionu 4v. Tiesa, pavyzdþiui, tuose pavadinimo þodþiuose, kurie raðomi tik didþiosiomis raidëmis, autorius raðë ir padidintà ma- þosios raidës formà su taðku virðuje, pavyzdþiui, AFiERAWOTA antr., DAW- GiALY antr., YSZGANiMA antr. Taðkas virð turëjo nepalikti jokiø abejoniø (pavyzdþiui, spaustuvininkui), kad èia yra bûtent raidë . Purpuros nuraðytojo pastangos ðiek tiek primena Groso ir vëlyvojo Daukanto mëginimus palikti uþuo- minø spaustuvininkams.

2.4.9. Ðeðtasis XIX amþiaus deðimtmetis rodytø tam tikrà pagausëjimà apsi- sprendimø þymëti rankraðtyje dvi grafemas ir bei skirti jas pagal garsus [i] ir [j]. Labai grieþtai abi raides diferencijavo Èiulda. Ivinskis, Juðka turbût maþdaug apie tà laikà apsisprendë vietoj vienos raidës riesti dvi. Daukantas ir Purpuros nuraðytojas palikinëjo neryþtingus pëdsakus spaustuvi- ninkams, kad atpaþintø [i] ir [j] jø rankraðèiuose, panaðiai kaip anksèiau Grosas ir Sutkevièius. Taèiau patys tevartojo po vienà grafemà. Kaðarauskis raðë abi raides, bet neskyrë jø reikðmiø, tad jo apsisprendimas lyg tarpinis tarp dviejø raidþiø pasirinkimo ir neatpaþinimo. Dvi raidës jam buvo kaip ornamentas. Skrodzkiui ir raidþiø skyrimas, atrodo, dar nerûpëjæs.

2.5. SEPTINTASIS DEÐIMTMETIS 2.5.1. MOTIEJUS PRANCIÐKUS MARCINSKIS, 1861. Septintojo de- ðimtmeèio pradþioje (1861) pasirodë antrasis Motiejaus Pranciðkaus Marcinskio

58 Plaèiau þr. Giedrius Subaèius, „Spaustu- tavimo plg. Regina Venckutë, Giedrius Su- vininkø átaka raðybai ir jos standartams“, baèius, rec.: a) Aleksas Girdenis, Danutë ALt 3, 2001, 138. Girdenienë, 1759 metø „Ziwato“ indeksas 59 PURPURA ISZGANIMA MUKOS IEZUSA (1997), b) 1759 metø „Ziwatas“, parengë [...] (rankraðtis saugomas LLTIB RS, Aleksas Girdenis, Petras Skirmantas sign.: f. 11 – 356). Dël ðio rankraðèio da- (1998), ALt 1, 1999, 196–197.

250 Archivum Lithuanicum 5 5 pav. Motiejus Pranciðkus Marcinskis, Grammatyka Litewsko-Polska, 1861, 5: fragmentas su atspausdinta rankraðtine abëcële, turinèia I, J

gramatikos leidimas60 (apie pirmàjá kalbëta 2.2.8.). Antrajame jau labai aiðkiai de- klaruojama rankraðtinë (sic!) dviejø skirtingø raidþiø raðyba, t. y. abëcëlëje atspaus- dintos pieðtos raidës taip, kaip turi bûti raðoma ranka: ir (p. 5; plg. 5 pav.). Matyti, kad 1861-aisiais Marcinskis jau ir savo rankraðtyje buvo raðæs ne vienà raidæ kaip 1833 metais, o dvi skirtingas ir .

2.5.2. BOLESLOVAS GEDGAUDAS, 1860. Boleslovas Gedgaudas, 1860 perraðæs Ðventøjø þyvatà ir Jëzuso pono ir ðvenèiausios Marijos panos61, neskyrë dviejø raidþiø, visur raðë , plg. [i]: Iùgay 4, Ir 63, Isz 8, Iszeio 9, Iskur 2, Iszganitoias 1, Iszganitoja 1; taip pat [j]: Ieruzolima 2, IEZUSA 1, Iózopow 1, Iurgis 102, Iurgiu 102. Raidës Gedgaudas neraðë visai.

60 [Motiejus Pranciðkus Marcinskis,] GRAM- 61 [Boleslovas Gedgaudas,] SWÆNTUIU ZI- MATYKA LITEWSKO-POLSKA. GRAMA- WATAS yr IEZU[S]A Pono yr SWYN- TIKA ARBA SPASABAS ISZSIMOKINIMO CZIAUSYS MARIOS Panos Isz Kningu ú LENKISZKOS KAÙBOS PARASZITA PER Iszraszitas Par Bolesùawa Gedgawda Me- MOTIEJU FRANCISZKA MARCIÑSKA, tusy 1860 Kowa Mienesie 9 Déno (rank- WARSZAWA. DRUKARNIOJE KUNIGU raðtis saugomas Torunës universiteto bib- MISSIONORIU PAS SZWENTA KRIÝIU. liotekoje, sign.: R. 373. II). 1861.

251 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , 2.5.3. MYKOLAS GODLIAUSKIS, 1861. Mykolas Godliauskis 1861 metø vasario 2 dienos laiðke Laurynui Ivinskiui62 vartojo raidæ, plg. [i]: Jsz 2v, JWins- kie 2r; taip pat [j]: Jejgu 2v, Jomilista 2v. Panaðiai ir nedatuotame Konrado Valenrodo vertime63, plg.: [i]: Jbruko 18r, Jùgaj 43r, Jmk 18r, Jr 3r, Jstoriczna 2r, Jsz antr.; taip pat [j]: Jau 2v, 27r, Jaunos 25v, Jeigu 43v, Ji 2r, Jos 48v. Tad akivaizdu, kad Godliauskis ið viso neraðë raidës , tik .

2.5.4. 1863. Neþinomo asmens perraðytas Motiejaus Valanèiaus 1863 metø rugpjûèio 9 dienos raðtas (Valanèius 2000, 160–164). Vartojama vienos formos raidë be nuleistinës, tad tai . Taigi [i]: Is¸ 161, Is¸tar 161 ir [j]: Iam 163(2x), 164, Iemas ‘imasi’ 162, Io 161(2x), 162(2x), 163, 164, Ius 161. Dvi raidës neskiriamos.

2.5.5. 1864. Taip pat neþinomo nuraðytojo 1864 metø sausio 28 dienos Valan- èiaus laiðkas (Valanèius 2000, 175–177) teturi vienà raidæ , plg. [i]: Isz 176, 177, Iszganitojaus 177; taip pat [j]: Iezusa 177, Ios 177. Dvi raidës neskiriamos ir èia.

2.5.6. Septintajame deðimtmetyje Marcinskis aiðkiai siûlë raðyti dvi skirtingas ir raides, bet daug kas teberaðë vienà: Gedgaudas – , Godliauskis – , neþinomi Valanèiaus laiðkø perraðytojai – .

2.6. XIX AMÞIAUS PABAIGA 2.6.1. , 1880. Po keliolikos metø 1880-øjø gramatikos juodraðèiuose64 Antanas Baranauskas skyrë raides ir visai mo- derniai, plg. [i]: Indoeuropdjiszkoje 49, Ir 77, Istöroma 81, Isz 49, 52, Isztyrus 74, Isztisëƒji 43; taip pat [j]: Jeiga 69, 71, Jiùgajs 56, Jilgi 57, Jilgiëƒji 54. Baranauskas pateikë visà rankraðtinæ abëcëlæ 48 puslapyje, ten taip pat labai aiðkiai atskyrë raides , ir , (plg. 6 pav.).

2.6.2. ANUPRAS VAITKEVIÈIUS, 1880. Atrodytø, kad toks Baranausko raðymas galëtø liudyti apskritai ásigaliojus grieþtesná ir grafemø papildo- mosios distribucijos santyká. Taèiau Anupro Vaitkevièiaus darytas tos Baranausko gramatikos nuoraðas 188065 leistø spëti kitaip. Nors ið Baranausko nuraðytoje abë-

62 Mykolas Godliauskis, Laiðkas Laurynui (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: Ivinskiui, 1861 02 02 (rankraðtis saugo- f. 1 – D 165). mas VUB RS, sign.: f. 1 – F 953). 65 [Antanas Baranauskas,] Moksùas lëtuwisz- 63 [Mykolas Godliauskis,] Konradas Wallenro- kos kaùbos. Jn perfectum memoriam carissi- das Jsz Darbun Lietuwos ir Pruµu Poµaka mo Josepho Wikscdo [?] offert collega et Chistoriczna Lenkiµzkaj paraszi ýinomas amicus Onufrius Wojtkiewicz, An. Dni musu Adomas Mickiewic¸e (rankraðtis 1880 11 Die Aprilis mensis Kowno Semi- saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – D 860). narjum Ex libris OWojtkiewicz (rankraðtis 64 [Antanas Baranauskas,] „Mokslo Lëtu- saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – D 32). wiszkos kaùbos“ juodraðèiai, [1880]

252 Archivum Lithuanicum 5 6 pav. [Antanas Baranauskas,] „Mokslo Lëtuwiszkos kaùbos“ juodraðèiai, [1880], 48: fragmentas su rankraðtine abëcële, turinèia Jj, Ii; VUB RS, sign.: f. 1 – D 165

cëlëje pateikiamos raidës Jj, Ii (abëcëlës tvarka bûtent tokia!), taèiau praktiðkai Vaitkevièius visur vartoja tik vienà raidæ , plg. [j]: Jeiga 48a, Jiùgumas 16, Jonas 15, Jungtuwë 45b. Taip pat [i]: Jnwarde 45b, Jr 10, Jsz 3, Jsztörymas 22. Pasiþiûrëjus á Povilo Januðevièiaus dienoraðtá, raðytà 1895–1898 metais Peter- burge66, taip pat matyti dar nesant modernios papildomosios distribucijos tvarkos. Nors skirti stengiamasi, plg. [i]: Ispanijos 2, Isz 2, taip pat [j]: Jonas 2, taèiau paraðoma ir kitaip – [i]: Jspanios 2, [j]: Iezus 2, Iurgis 2. Todël galima manyti, kad net ir XIX amþiaus pabaigoje á rankraðèius nebuvo galutinai atëjusi papildomoji ir distribucija. Galima bûtø manyti, kad tik bendrinës kalbos susiformavimas galø gale tokià distribucijà padarë visuotinæ ir rankraðèiuose. Bet tam nustatyti reikëtø tolesniø tyrimø. Nors spaustuvininkai jau

66 [Povilas Januðevièius,] Visokiø atsitikimø Jurgitai Venckienei uþ leidimà pasinau- sàrasza. N¾ metu 1895 iki m. [1898] doti Þaltauskaitës surastu ir BALt serijo- (rankraðtis saugomas Kauno arkivysku- je jø rengiamu publikuoti Januðevièiaus pijos kurijos archyve, sign.: 470). Nuoðir- rankraðèiu. 0 0 0 dþiai dëkoju dr. Vilmai Þaltauskaitei ir

253 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , nuo XVIII amþiaus vidurio gerai skyrë ir , bet á rankraðèius, nors ir su atidþiausiø kalba besirûpinanèiø veikëjø iðimtimis, ji galutinai nebuvo atëjusi ir po pusantro ðimto metø!

3. Akivaizdu, kad LDK bûtent spaustuvininkai átvirtino skirtingas dviejø di- dþiøjø raidþiø ir funkcijas XVIII amþiaus viduryje, o rankraðèiø raðytojai dar ilgai þymëjo arba tik , arba tik . Ir kitø kalbø istorijose tiriama dvejopa – spaudiniø ir rankraðèiø – raðyba (anglø kalbos raðyba amþininkø buvo vadinama mokslininkø ir dþentelmenø, pedantiðkàja ir mandagiàja; dabartiniai mokslininkai jà vadina vieðàja ir epistoline; plg. Subaèius 2001, 132–135)67. Kaip ir anglø kalbos atveju, kur tam tikri raðybos skirtumai iðgyvavo apie ðimtmetá ar ilgiau68, lietuviø ortografijos ir diferencijavimo rankraðèiuose periodas (po to, kai jau buvo atskirta spaudiniuose) truko ilgiau nei ðimtmetá. Tad bei istorija leidþia kalbëti ir apie buvusius lietuviø kalbos dvejopos ortografijos pëdsakus – spaudiniø ir rankraðèiø.

4. IÐVADOS. 4.1.1. Apie treèiàjá–penktàjá XVIII amþiaus deðimtmetá akivaizdus LDK spaus- tuvininkø supratimas, kad didþiosios ir raidës skirtinos taip kaip analo- giðkos maþosios, plg. Jurgio Kasakauskio Raþanèiø (1727), Jono Jaknavièiaus Evan- gelijas (prieð 1727, 1731, 1738, 1743). Taèiau tada toks supratimas dar nepritaikytas nuosekliai, visuose tekstuose buvo nukrypimø nuo taisykliø (ar dël kursyvinës neturëjimo, kaip Kasakauskio Raþanèiuje, ar dël neiðnykusio seno modelio poveikio, kaip Jaknavièiaus Evangelijose). Vis dëlto nauja (madinga) raidë kai kuriais atvejais net buvo pastûmusi vartojimà á periferijà – Universite (1737) ir neskirtos pagal funkcijà, o antroje knygos dalyje visur imta raðyti tik .

4.1.2. Apie patá XVIII amþiaus vidurá (1750 ir vëliau) bent jau Vilniaus Aka- demijos spaustuvë buvo tiksliai ádiegusi ir raidþiø distribucijà pagal garsus [i] ir [j], plg. Jono Jaknavièiaus Evangelijas (1750, 1756, 1758), Vincenzo Caraffa’os Pëdelá miros (1750), Mykolo Olðevskio Bromà (1753). Nuo tada ðitas raðybos aspektas jos spaudiniuose atrodo labai ðiandieniðkai. Pijorø spaustuvës tikslumas kiek vë- lavo, dar 1759 metais Þyvate madingos vartojimas buvo pritaikytas ne tik [j], bet ið dalies ir [i] garsui þenklinti. Galø gale teigtina, kad LDK spaustuvininkai apie

67 Taip pat plg. dvejopà prancûzø kalbos 68 N[oel] E. Osselton, „Informal Spelling Sys- XVII–XVIII amþiaus raðybà: Gerhard tems in Early Modern English: 1500- Ernst, „Zwischen Alphabetisierung und 1800“, English Historical Linguistics: Stu- ,franšais populaire écrit‘. Zur Graphie dies in Development, ed. N. F. Blake, Char- privater französischer Texte des 17. und les Jones, Sheffield: The Centre for English 18. Jahrhunderts“, Sociolinguistica. Inter- Cultural Tradition and Language, Univer- nationales Jahrbuch für Europäische Soziolin- sity of Sheffield, 1984, 135. guistik 13, Tübingen: Max Niemeyer, 1999, 91–111.

254 Archivum Lithuanicum 5 XVIII amþiaus vidurá galutinai ádiegë papildomàjà ir distribucijà garsams [i] ir [j] þymëti.

4.2.1. Rankraðèiuose raðomø ir diferencijavimas buvo daug vëlesnis. Treèiàjá XIX amþiaus deðimtmetá dar sunku rasti pastangø skirti didþiàsias ir rankraðèiø raides. Nei Dionizas Poðka, nei X.D.K.P.S. gramatikos autorius jø neskyrë.

4.2.2. Ketvirtàjá deðimtmetá jau atsirado autoriø, ryðkiai atskirianèiø raides ir rankraðèiuose. Visø pirma tai Jurgis Pliateris ir Jurgis Ambraziejus Pabrëþa. Nors ne visai nuosekliai, taèiau aiðkiai apsisprendæ jie to sprendimo laikësi. Tai ryðkiausiai XIX amþiaus lietuviø kalbos koncepcijas formavusios asmenybës. Simo- nas Grosas vartojo dvi raides ir , taèiau abiem þymëjo tà patá garsà [j], tad neiðlaikë spaudiniø distribucijos. Dominikas Sutkevièius tevartojo vienà grafemà: 1835 metais – , o 1848 – . Groso ir Sutkevièiaus nuostatos panaðios tuo, kad abu turbût manë, jog tiksliai atskirti ir atspausdinti raides ir yra paèiø spaustuvininkø pareiga, taèiau ten, kur galëjo átarti spaustuvininkà klysiant, bandë jam savitai parodyti, koká garsà didþioji raidë turi þymëti: Grosas raðë maþàjà, bet padidintà, Sutkevièius þymëjo vietoj . Maþiausia dëmesio á ir distribucijà kreipë Kiprijonas Nezabitauskis ir Antanas Savickis. Nezabitauskis tevartojo , o Savickis – tiems patiems [i] ir [j] garsams þymëti.

4.2.3. Penktasis deðimtmetis nieko ið esmës nepakeitë, skirianèiø rankraðèiuo- se raides ir nepadaugëjo. Vien raidæ tiek garsui [i], tiek [j] þymëti raðë Kazimieras Prialgauskis, Motiejus Valanèius, Antanas Tatarë, Pranas Savickis.

4.2.4. Ðeðtàjá XIX amþiaus deðimtmetá matyti tam tikras rankraðtiniø grafemø ir diferencijavimo pagausëjimas. Labai grieþtai abi raides skyrë Juozapas Èiulda. Laurynas Ivinskis, Jonas Juðka turbût irgi apie tà deðimtmetá apsisprendë vietoj vienos raidës vartoti dvi. Simonas Daukantas ir Purpuros nuraðytojas tevartojo po vienà grafemà, bet palikinëjo neryþtingus pëdsakus ( maþàjà, bet padidintà) spaustuvininkams, panaðiai kaip Grosas ir Sutkevièius. Ambraziejus Kaðarauskis raðë abi raides, bet neskyrë jø reikðmiø, tad jo apsisprendimas lyg tarpinis tarp dviejø raidþiø pasirinkimo ir neatpaþinimo. Dvi raidës jam buvo kaip ornamentas. Kazimierui Skrodzkiui ir raidþiø skyrimas, atrodo, dar nerûpëjæs.

4.2.5. Septintàjá deðimtmetá Motiejus Pranciðkus Marcinskis aiðkiai siûlë raðyti dvi skirtingas ir raides. Bet daug kas teberaðë vienà: Boleslovas Gedgaudas ir neþinomi Valanèiaus laiðkø perraðytojai – , Mykolas Godliauskis – .

4.2.6. Antanas Baranauskas 1880 metø gramatikos rankraðtyje gerai skyrë rai- des ir . Taèiau tais paèiais metais jo gramatikos nuraðytojas Anupras Vait-

255 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , kevièius vis tiek tevartojo vien . Jø tiksliai neskyrë ir Povilas Januðevièius savo 1895–1898 metø dienoraðtyje. Galima teigti, kad net ir XIX amþiaus pabaigoje papildomoji ir distribucija á rankraðèius nebuvo galutinai atëjusi.

4.3. LDK bûtent spaustuvininkai átvirtino skirtingas dviejø didþiøjø raidþiø ir funkcijas XVIII amþiaus viduryje, o rankraðèiø raðytojai dar ilgai, tam tikrais atvejais net iki XIX amþiaus pabaigos, þymëjo arba tik , arba tik . Tad bei istorija leidþia kalbëti ir apie buvusius lietuviø kalbos dvejopos ortog- rafijos pëdsakus – spaudiniø ir rankraðèiø.

4.4. Dalis lietuviø raðytojø rankraðèiuose nevartojo dviejø grafemø ir , nors suvokë esant jø skirtumà spaudiniuose, – turbût dël to, kad jiems buvo savai- me suprantama spaustuvininkus turint sutvarkyti tuos skirtumus.

Literatûra ir ðaltiniai:

[BARANAUSKAS, ANTANAS, 1880]: „Mokslo Lëtuwiszkos kaùbos“ juodraðèiai (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – D 165).

[BARANAUSKAS, ANTANAS,] 1880: Moksùas lëtuwiszkos kaùbos. Jn perfectum memoriam carissimo Josepho Wikscdo [?] offert collega et amicus Onufrius Wojtkiewicz, An. Dni 1880 11 Die Aprilis mensis Kowno Seminarjum Ex libris OWojtkiewicz (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – D 32).

B ÛGA, K[AZIMIERAS], 1923: „Iðraðai ið þemaièio Jumskio þodyno“, TÞ 1, 352–366.

[CARAFFA, VINCENZO,] 1750: PEDELIS MIROS Saldêiauµi medi Kriêiaus JESUSA Pona Sawimp turis inriµzta [...], Wilniuy Drukarniey J. K. M. Akademijoy S. J. 1750 (VUB, sign.:

LR 928). È APAITË, RÛTA, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos, Juozo Butavièiaus, Simono Dau- kanto braiþai ir charakteriai“, LAIS 8, 114–142.

[ÈIULDA, JUOZAPAS,] 1854: Pomysùy o prawidùach grammatycznych jæzyka ýmudzkiego (rank- raðtis saugomas LNB RS, sign.: f. 25 – 184).

[ÈIULDA, JUOZAPAS, 1855: Krótkie pomysùy o prawidùach grammatycznych jæzyka Ýmudzkiego] (rankraðtis saugomas Poznanës universiteto bibliotekoje, sign.: 3262).

[DAUKANTAS, SIMONAS, 1850–1856: Didysis lenkø–lietuviø kalbø þodynas 1] (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 12).

[DAUKANTAS, SIMONAS, po 1838: Maþasis lenkø–lietuviø kalbø þodynas] (rankraðtis saugo- mas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 13).

[DAUKÐA, EDVARDAS JOKÛBAS, 1852–1856: Eilëraðèiø rinkinëlis] (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 2155).

[DAUKÐA, KAZIMIERAS KRISTUPAS,] W imiæ JEGO Wiecznego. Krótka Grammatyka jæzyka litewskiego po polsku wyùoýona przez Kazimierza Krzysztofa Daukszæ. Trumpa Kalbmoksùea lieýuvio lietuviðko (l¿ýuvó l¿tuviðko) lienkiðkaj iðguldita pear Kaz’Ç (Kazimier’Ç) – Kris’u (Kriðtap’Ç) Daukði, b. d. (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 119 – 516).

256 Archivum Lithuanicum 5 ERNST, GERHARD, 1999: „Zwischen Alphabetisierung und ,franšais populaire écrit‘. Zur Graphie privater französischer Texte des 17. und 18. Jahrhunderts“, Sociolinguistica. In- ternationales Jahrbuch für Europäische Soziolinguistik 13, Tübingen: Max Niemeyer, 91–111.

[GEDGAUDAS, BOLESLOVAS,] 1860: SWÆNTUIU ZIWATAS yr IEZU[S]A Pono yr SWYN- CZIAUSYS MARIOS Panos Isz Kningu ú Iszraszitas Par Bolesùawa Gedgawda Metusy 1860 Kowa Mienesie 9 Déno (rankraðtis saugomas Torunës universiteto bibliotekoje, sign.: R. 373. II).

G IRDENIS, ALEKSAS; DANUTË GIRDENIENË, 1997: 1759 metø „Ziwato“ indeksas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas.

[GODLIAUSKIS, MYKOLAS,] Konradas Wallenrodas Jsz Darbun Lietuwos ir Pruµu Poµaka Chistoriczna Lenkiµzkaj paraszi ýinomas musu Adomas Mickiewic¸e (rankraðtis saugo- mas VUB RS, sign.: f. 1 – D 860).

G ODLIAUSKIS, MYKOLAS, 1861 02 02: Laiðkas Laurynui Ivinskiui (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – F 953).

[GROSAS, SIMONAS,] 1835: Kaùbrieda Leýuwe Ýemaytyszka (rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: f. 29 – 822).

[IVINSKIS, LAURYNAS,] „Gramatikos ir kt. nuotrupos“, b. d. (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 642).

[IVINSKIS, LAURYNAS,] „Kalbos dalykai – þodynëlis ir kt.“, b. d. (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 641).

[IVINSKIS, LAURYNAS,] „Medþiaga – juodraðtis lietuviø k. gramatikai“, b. d., b. p. (rank- raðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 644).

[IVINSKIS, LAURYNAS,] 1847: ROBINSONAS Kru¸oe [...], Isz lenkiszko lieýuwio ant êia- majtiszkaj-lietuwiszko iszguldi L. L. Iwiñskis, 1847 ãîäà 27 Ìàðòà (rankraðtis saugomas LNB RS, sign.: PR 466).

[IVINSKIS, LAURYNAS, 1851?: Taisyklës apie degtinës pardavinëjimà] (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – F 477).

[IVINSKIS, LAURYNAS,] 1855: Genawejté. Pasaka wiena tarp graêiauúiu ir werksmingiauúiu, apej jos wargus, rupesnius ir stebuklingus Diewa pariedimus, kajp giariems uýmok giaru, o piktiems atiduoda piktu. Isz lenkiszka lieýuwia iszguldita par Ù. Iwiñski, Wilniuje Spaus- tuwieje Juozapa Zawadzkia (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 4399).

[IVINSKIS, LAURYNAS,] Filologia, b. d. (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 639).

[JAKNAVIÈIUS, JONAS, prieð 1731: Ewangelie Polskie y Litewskie] (VUB, sign.: LR 2452; be antraðtinio lapo).

[JAKNAVIÈIUS, JONAS, 1731: Ewangelie Polskie y Litewskie] (LMAB, sign.: LK–18/20; be antraðtinio lapo).

[JAKNAVIÈIUS, JONAS,] 1738: EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE [...], w WILNIE w

Drukårni Akådemickiey Soc: JESU R. Påñ:, 1738 (VUB, sign.: LR 1053). [JAKNAVIÈIUS, JONAS,] 1743: EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE [...], w Wilnie w

Drukarni J. K. M. Akådemickiey Soc: JESU Roku Pañµkiego, 1743 (VUB, sign.: LR 3314). [JAKNAVIÈIUS, JONAS,] 1750: EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE [...], w Wilnie w

Drukarni J. K. M. Akådemickiey Soc. JESU Roku Påñµkiego, 1750 (VUB, sign.: LR 1824).

257 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , [JAKNAVIÈIUS, JONAS,] 1756: EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE [...], w Wilnie w

Drukarni J. K. M. Akademickiéy Soc: JESU Roku Pañµkiego 1756 (VUB, sign.: LR 1059; defektinis).

[JAKNAVIÈIUS, JONAS, 1758: Ewangelie Polskie y Litewskie] (VUB, sign.: LR 1055; be ant- raðtinio lapo).

[JANUÐEVIÈIUS, POVILAS,] 1895[–1898]: Visokiø atsitikimø sàrasza. N¾ metu 1895 iki m. [1898] (rankraðtis saugomas Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, sign.: 470). [JUÐKA, JONAS,] Knága dël mokimos Lietuvis¸ko Liezuvio, b. d. (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: In.R – 2192).

[KASAKAUSKIS, JURGIS,] 1727: RAZANCZIUS Ape SZWÆCIAVSIA MARIA PANNA [...] (LMAB, sign.: LK–18/26; defektinis).

[KAÐARAUSKIS, AMBRAZIEJUS,] Litvanica czyli Wiadomoúci o Litwie zebrane przez S.p. Ks. Ambroýego Kossarzewskiego (rankraðtis saugomas LNB RS, sign.: f. 24 – 15).

K AÞUKAUSKAITË, ONA, 2002 06 07: „Jumskio þodyno máslë“, praneðimas konferencijoje „Leksikografijos ir leksikologijos problemos“, Vilnius.

[MARCINSKIS, MOTIEJUS PRANCIÐKUS,] 1833: GRAMMATYKA POLSKA DLA LIT- WINÓW UCZÀCYCH SIÀ JÆZYKA POLSKIEGO [...] PRZEZ M. F. MARCIÑSKIEGO. W

SUWAÙKACH w DRUKARNI WOIEWÓDZKIEY (VUB, sign.: LR 755). [MARCINSKIS, MOTIEJUS PRANCIÐKUS,] 1861: GRAMMATYKA LITEWSKO-POLSKA. GRAMATIKA ARBA SPASABAS ISZSIMOKINIMO LENKISZKOS KAÙBOS PARASZITA PER MOTIEJU FRANCISZKA MARCIÑSKA, WARSZAWA. DRUKARNIOJE KUNIGU MISSIONORIU PAS SZWENTA KRIÝIU.

[NEZABITAUSKIS, KIPRIJONAS,] 1834: ¡uodei ¡muogaws – Sùowa Wiescze De Lamenego z Polskiego na Jæzyk Litewsko ¡mudzki przeùoýone 1834. roku (rankraðtis saugomas Lenkø bibliotekoje Paryþiuje; fotokopijos LMAB RS, sign.: f. 267 – 2380).

[NEZABITAUSKIS, KIPRIJONAS,] 1837: Eiùawimas. Liëtuwÿszkói ¡iómóitÿszkas. par wiénuo Liétuwÿninko ¡iamaiti, dieù Ukininku ¡iómóicêiu yr Liétuwuos Miatuosia gùaudimuos Lanku Pænktuosia, Sudiétas yr padaritas Pràncuzÿjuoja, 1837 (rankraðtis saugomas Lenkø biblio- tekoje Paryþiuje, sign.: f. 126).

[OLÐEVSKIS, MYKOLAS,] 1753: BROMA ATWERTA Ing WIECZNASTI [...] Par Kuniga MIKOÙA OLSZEWSKI [...] Metuoµe nuog Uµzgimima JEZUSA P. 1753, WILNIUY Dru-

karnie J. K. M. Kunigu Franciµzkonu (VUB, sign.: LR 1191). O SSELTON, N[OEL] E ., 1984: „Informal Spelling Systems in Early Modern English: 1500- 1800“, English Historical Linguistics: Studies in Development, ed. N. F. Blake, Charles Jones, Sheffield: The Centre for English Cultural Tradition and Language, University of Sheffield, 123–137.

[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS, 1808–1822]: KNINGA PYRMA Apey Sakramentus ógóùnay yr Apey Nekórius Sakramentus ipatingay (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – D 57).

[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] 1822: KNINGA. - Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu yr ónt ùabay daug Szwæcziu. [...] par kónyga Jórgi Ambroziejo Pabreýa [...] Metusy 1822. – Kretingoy (rankraðèio kserografinë kopija saugoma ALKA muziejuje Putname, JAV).

258 Archivum Lithuanicum 5 [PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] 1834: Sryje Balsenyyny. Biiluu Êemayt-Ùotinyyniu Par Kónyga Ambrozieejó Paabreýa sóórinktuu. Metusy 1834.– Kreetingoo (rankraðtis sau- gomas Botanikos instituto bibliotekoje Vilniuje).

[PABRËÞA, JURGIS AMBRAZIEJUS,] 1846: REKÓLEKCYJYS DWASYSZKAS I tris dyinas PADALITAS. Dieley Paêitka Dwasyszka WIERNUJU KRETINGYNIU. Ysz Zaliecyjyma Jo- milestas Kónyga Gwardyjona Par Kónyga Ambroziejó Pabreýa Tercyorió Z. S. T. Franciszkaus koznadyjy yr Mokitoji Kretingynys Mokslyniãêys bówósiji Paraúêitas. Metusy 1846. Kretingoy (rankraðèio fotografijos saugomos ALKA archyve Putname, JAV).

[PLIATERIS, JURGIS,] 1826–1831: „Trumpa êinia apei tà iµzdawima lietuwiµzkos Biblijos Londone“ (rankraðtis saugomas LNB RS, sign.: f. 112 – 2).

[POÐKA, DIONIZAS, 1825–1830]: SÙOWNIK Iæzyka Litewskiego, Polskiego i Ùacinskiego 1–2 (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 1 – 888, 889).

[PRIALGAUSKIS, KAZIMIERAS, 1846]: Naujes Aùtorius arba Surynkimas Parsergieimu yr Maùdu pri Spawiednes, Kamunyjes Szwætos, diel Lygonu yr Myrsztancziu [...] par Kunega Kazimiera Pryaùgawski Kamendoriu Mosiede Baýniczes (rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: f. 9 – 3231). PURPURA ISZGANIMA MUKOS IEZUSA [...] (rankraðtis saugomas LLTIB RS, sign.: f. 11 – 356).

[SAVICKIS, ANTANAS,] 1835: Baykas arba Pasakas Liges Teysybe [...] Par Kuniga Antona Sawicki 1835 (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – F 143).

[SAVICKIS, PRANAS,] 1847: Poezije Litewskie F. Sawickiego. (Artykuù nadesùany.) 1847 Metosi 20 Dienoj untra Menesia Kamajos paraszita (rankraðtis saugomas LMAB RS, sign.: f. 27 – 50).

S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1991: „Kazimiero Kristupo Daukðos þodynas“, Blt 27(1), 56–69.

S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1996: „Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos þemaièiø kalba“, LAIS 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 10–113.

S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 1999: „Simonas Daukantas – Motiejaus Valanèiaus raðtininkas“, ALt 1, 85–95.

S UBAÈIUS, GIEDRIUS, 2001: „Spaustuvininkø átaka raðybai ir jos standartams“, ALt 3, 129–152.

[SUTKEVIÈIUS, DOMINIKAS,] 1835: Sùownik Litewsko=Ýmudzko Polski, uùoýony przez Xiæ- dza Dominika Sutkiewicza Sw. Teol. Prezentata Litewskiey Prowincyi, Zakonu Domi- nikañskiego– Applicatur Bibliotheca Mgri Provincialis– Datum Rossienis 1835. febr 28 (rankraðtis saugomas LNB RS, sign.: f. PR 1127).

[SUTKEVIÈIUS, DOMINIKAS,] 1848: ZODINIKAS Letuwiszkay–Lotiniszkay–Lenkiszkas. [...] Par Kuniga Dominika Sutkiewicze Dominikona tikra Letuwnika su didelu wargu Isztay- sitas. [...] Raszita metuose 1848 (rankraðtis saugomas LLTIB, sign.: In.R – 3875).

[TATARË, ANTANAS,] 1849: SZWENTA IR PAGIRTA RODA DEÙ ISZMINTINGU GRAÝIU IR DIEWOBAJMINGU ÝMONIU [...] Paraszyta metuase 1849 nog uýgimimo Chrystuso Pono (rankraðtis saugomas VUB RS, sign.: f. 1 – D 14).

259 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , T ATARË, ANTANAS, 1987: Pamokslai iðminties ir teisybës, parengë Jonas Pilypaitis, Birutë Vanagienë, Vilnius: Vaga.

T OLUTIENË, B[IRUTË], 1961: „Antanas Juðka leksikografas“, LiK 5, Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 87–377. 1759 metø „Ziwatas“. Faksimilinis leidinys, parengë Aleksas Girdenis, Petras Skirmantas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 1998. Universitas Lingvarum Litvaniae, parengë Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, 1981.

[VALANÈIUS, MOTIEJUS, 1848]: ÝEMAITIU WISKUPISTE, Aprasze Kunegs Motiejus Waùonczausµkis, Dalis 1. Su tobliczioms. Wilnuo Iszspauµta pas N. N. (rankraðtis sau- gomas LMAB RS, sign.: f. 18 – 88/1–2).

[VALANÈIUS, MOTIEJUS,] 1848: ÝEMAJTIU WISKUPISTE APRASZE K. Motiejus Woùon- czewskis. Dalis I. Su Tobliczioms. Wilniuj. Spaustuwieje Juozapa Zawadzki.

[VALANÈIUS, MOTIEJUS,] 1853: ÝIWATAS JEZAUS KRISTAUS. WIESZPATIES MUSU. ARBA ISTORIJE NAUJOJE ISTATIMA, ISZSPAUSTA Wilniuj Spaustuwiej N. N. (rank- raðtis saugomas LMAB RS, sign.: f. 18 – 57).

V ALANÈIUS, MOTIEJUS, 2000: Ganytojiðki laiðkai, parengë Vytautas Merkys, Birutë Vana- gienë, Vilnius: Þara.

V ENCKUTË, REGINA; GIEDRIUS SUBAÈIUS, 1999: rec.: a) Aleksas Girdenis, Danutë Gir- denienë, 1759 metø „Ziwato“ indeksas (1997), b) 1759 metø „Ziwatas“, parengë Aleksas Girdenis, Petras Skirmantas (1998), ALt 1, 192–198. [X.D.K.P.S., 1820–1830]: G[rammatyka]=L[itewska] PRZEZ X.D.K.P.S. Prawidùa Iæzyka Litew- skiego Czyli GRAMMATYKA Litewska (rankraðtis saugomas Èartoriskiø bibliotekoje Krokuvoje, sign.: BCzart Rkp 2281 II). X.D.K.P.S. lietuviø kalbos gramatika: XX amþiaus pradþia. BALt 3, parengë Giedrius Subaèius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2002.

Giedrius Subaèius THE GRAPHEMES , IN LITHUANIAN TEXTS OF THE EIGHTEENTH AND NINETEENTH CENTURIES

Summary

1.1. Around the third and fourth decades of the eighteenth century printers evidently believed that capital (upper case) letters and were to be differentiated like their lower case equivalents and (cf. Jurgis Kasakauskis’ Razanczius, 1727; Jonas Jakna- vièius’ Ewangelie, before 1727, 1731, 1738, 1743). On the other hand such a rule was not applied consistently at that time, and all the texts still possessed deviations from the rules (whether because of absence of italic , as in Kasakauskis’ Razanczius, or because of the strong influence of an older model, as in Jaknavièius’ Ewangelie). Nevertheless the new (fashionable) letter sometimes managed to push the grapheme aside. Thus there

260 Archivum Lithuanicum 5 is no functional distinction between and in the anonymous grammar called Universitas (1737). Moreover, in the second half of the text the typesetter switched to using only the letter . 1.2. Approximately in the middle of the eighteenth century (in 1750 and later) the Vilnius’ University (Academy) printing house finally established the precise orthography of the letters and that matched respectively the sounds [i] and [j] (in Lithuanian the sound [i] is a vowel and the sound [j] is a sonorant consonant that can occur only before a vowel and is always pronounced like English [y] in yes); cf. Jonas Jaknavièius’ Ewangelie (1750, 1756, 1758), Vincenzo Caraffa’s Pedelis Miros (1750), Mykolas Olðevskis’ Broma (1753). From then on this orthographical aspect looks very up to date in the University’s printed texts, each letter representing one sound. The other publishing house in Vilnius, owned by the Piarists’ monastery, was a little bit late in catching up with Vilnius’ University printers. The Piarists’ printing house used the letter not only to signify the sound [j], but sometimes also [i] (anonymous Ziwatas of 1759). All in all I can claim that in ca. the middle of the eighteenth century printers of the Grand Duchy of established complementary distribution for the upper case letters (sound [i]) and (sound [j]). 2.1. Differentiation of upper case and in manuscripts was much later. It is still difficult to trace efforts to distinguish the graphemes and in manuscripts one hundred years later in the third decade of the nineteenth century. Neither the compiler of the dictionary Dionizas Poðka nor the author of the X.D.K.P.S. grammar kept these two graphemes separate. 2.2. In the fourth decade of the nineteenth century it is possible to find authors that distinguished and in manuscripts. First of all Jurgis Pliateris and Jurgis Ambraziejus Pabrëþa are to be mentioned. They deliberately held to their decision though were not always very consistent. Simonas Grosas used the letters and but both of them denoted only the sound [j]. Thus, he did not maintain the printers’ distinction. Dominikas Sutkevièius also used only one grapheme: in 1835 , and in 1848 . Similar in Grosas’ and Sutkevièius’ attitudes is their opinion that to distinguish the letters and is the printer’s duty. And only in the cases that could be confusing to a printer did Grosas and Sutkevièius leave certain symbols indicating a way for recognizing which sound the upper case letter was supposed to denote: Grosas wrote lower case but enlarged it, and Sutkevièius wrote instead of . 2.3. The fifth decade did not change anything too much. The number of those who differentiated upper case letters and did not grow then. Kazimieras Prialgauskis, Motiejus Valanèius, Antanas Tatarë, Pranas Savickis wrote only one letter for both sounds [i] and [j]. Bishop Valanèius did not switch to two different letters even up to the end of his career in 1875. 2.4. In the sixth decade differentiation of and is much more widely spread. Juozas Èiulda in his grammar distinguished both letters very clearly. Most probably in the same decade Laurynas Ivinskis and Jonas Juðka made their decision to switch to two letters

261 XVIII–XIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos , instead of one. Simonas Daukantas and the copyist of Purpura wrote only one grapheme, but used to leave slight traces for printers of what sounds the letters could stand for (enlarged lower case ), as Grosas and Sutkevièius did. Ambraziejus Kaðarauskis wrote both letters, but did not understand their difference; both letters were only like an ornament to him. Kazimieras Skrodzkis did not demonstrate any concern for using the two letters and instead of his one . 2.5. In the seventh decade Motiejus Pranciðkus Marcinskis clearly proposed the usage of two differentiated upper case letters and in his grammar. But still many men of letters preferred only one grapheme: Boleslovas Gedgaudas and the unknown copyists of Valanèius letters wrote , and Mykolas Godliauskis—. 2.6. In his grammar of 1880 bishop Antanas Baranauskas clearly differentiated upper case letters and . The copyist of this grammar Anupras Vaitkevièius, nevertheless, used only the one letter . The two letters were not clearly separated even by Povilas Januðevièius in his diary of 1895-1898. I make the claim that even at the very end of the nineteenth century complementary distribution of and was not clear cut in all Lithuanian manuscripts. 3. In the Grand Duchy of Lithuania it was namely printers, who stabilized the distri- bution of the upper case letters and in the middle of the eighteenth century. Still for a very long time different authors used only one letter, either or in their manuscripts. Thus, the history of the letters and enables us to speak about traces of double orthography, one for the orthography of printed texts and the other for that of manuscripts. 4. Some of the Lithuanian authors understood the differences between the graphemes and , even if they did not write both of them in the same manuscript. This might be explained by the authors’ expectation of getting this difference put into practice by printers later.

G IEDRIUS SUBAÈIUS Gauta 2003 m. balandþio 24 d. Lietuviø kalbos institutas P. Vileiðio g. 5 LT-2055 Vilnius, Lietuva

University of Illinois at Chicago Department of Slavic and Baltic Languages and Literatures UH 1620, MC/306 601 S. Morgan St. Chicago IL 60607, U.S.A. el. p.: [email protected]

262 Archivum Lithuanicum 5