Archivum Lithuanicum 10 (11 Mb, Pdf)

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Archivum Lithuanicum 10 (11 Mb, Pdf) I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 10 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas ŠiauliŲ universitetas u n i v e r s i t Y o F i l l i n o i s a t C H i C a G o vilniaus universitetas vYtauto didŽiojo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 10 lietuviŲ Kalbos institutas vilnius 2008 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Saulius Ambrazas ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius doC. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( filologija / philology), joHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istorijos institutas dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Marcinkevičienė ( filologija / philology), vYtauto didŽiojo universitetas, KAUNAS PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), martin-lutHer-universitäT Halle-WittenberG proF. dr. William R. Schmalstieg ( kalbotyra / linguistics), pennsYlvania state universitY, universitY ColleGe Mgr. Mindaugas Šinkūnas ( kalbotyra / linguistics), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius, vYtauto didŽiojo universitetas, Kaunas doC. dr. Janina Švambarytė-Valužienė ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas dr. Jurgita Venckienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius, vYtauto didŽ iojo universitetas, KAUNAS © lietuvių kalbos institutas Turinys (Contents) Straipsniai (Articles) Indrė Brokartaitė-Pladienė Laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi Rytprūsiuose 9 Ona Aleknavičienė Jono Bretkūno Postilės (1591) teksto istorija: perikopių redagavimo šaltiniai 29 Aleksas Girdenis Purpuros vokalizmas 61 Aurimas Markevičius XVII amžiaus Ukmergės teismų lietuviškos priesaikos ir jų kalbos santykis su dabartine širvintiškių patarme 97 Aurelija Tamošiūnaitė Asmeninė kalba: laiškai šiaurės panevėžiškių patarme 111 Vitalija Maciejauskienė Dėl asmenvardžių su priesaga -(i)ūnas paplitimo XVII amžiuje 137 William R. Schmalstieg A similar phonological development in the Lithuanian optative and the Latin supine 157 Publikacijos (Publications) Ilja Lemeškin Prahos universiteto profesoriai prieš lietuvių spaudos draudimą: Josefo Zubato straipsnis Die Litauer in Russland (1895) ir Tomašas Garrigue Masarykas 165 Arvydas Pacevičius Vincento Vilmiko iš Valmusų 1827 metų „Pranešimas“ apie dovanojamas Vilniaus universiteto bibliotekai Kantyczkas žemaytyszkas (1826) 195 Recenzijos (Reviews) Jolanta Gelumbeckaitė (Hrsg.), Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573. Faksimile, kritische Edition und textkritischer Apparat 1, Einleitung, Kommentar und Register 2, 2008 (WILLIAM R. SCHMALSTIEG) 211 Gina Kavaliūnaitė (par.), Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas, I tomas: Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilės, 2008 (INGĖ LUKŠAITĖ) 219 5 Turinys (Contents) 0 0 0 Dainora Pociūtė, Maištininkų katedros. Ankstyvoji Reformacija ir lietuvių–italų evangelikų ryšiai, 2008 (EUGENIJA ULČINAITĖ) 225 Jolanta Gelumbeckaitė, Jost Gippert (Hrsg.), Das Baltikum im sprachgeschichtlichen Kontext der europäischen Reformation. Internationales Arbeitsgespräch. Bibliotheca Archivi Lithuanici 4, 2005 (BONIFACAS STUNDŽIA) 231 Eglė Bukantytė, Martino Lutherio Naujojo Testamento (1522–1546) įtaka Jono Bretkūno Naujojo Testamento vertimui (1579–1580) sintaksės aspektu, 2007 (ARTŪRAS JUDŽENTIS) 237 Žavinta Sidabraitė, Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir literatūrinė veikla. Senosios literatūros studijos, 2006 (JURGIS MALIŠAUSKAS) 249 Irena Buckley, Retorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje, 2006 (ROMA BONČKUTĖ) 255 Mathias Niendorf, Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569–1795), 2006 (KĘSTUTIS DAUGIRDAS) 265 Darius Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, 2007 (GIEDRIUS SUBAČIUS) 269 Brigitte Merta, Andrea Sommerlechner, Herwig Weigl (Hrsg.), Vom Nutzen des Edierens. Akten des internationalen Kongresses zum 150-jährigen Bestehen des Instituts für Österreichische Geschichtsforschung Wien, 3.–5. Juni 2004, 2005 (JOLANTA GELUMBECKAITĖ) 283 Birutė Triškaitė, Rankraštinio Mažosios Lietuvos žodyno Clavis Germanico-Lithvana genezė, 2008 (SAULIUS AMBRAZAS) 291 Apžvalgos (Surveys) Ona Aleknavičienė Senoji lietuvių raštija internete 297 Kristina Sakalavičiūtė Tekstologijos šventė Vilniuje: (ne)įveikiamų tvirtovių šturmas 351 Giedrius Subačius Šiaurės Amerikos kalbos mokslų istorijos asociacijos konferencija Čikagoje (2008 m. sausio 4–5 d.) 363 Žavinta Sidabraitė Tarptautinė mokslo konferencija „Lingvistinės minties raida XVI–XXI amžiuje“ 371 Jurgita Venckienė Ką reiškia santrumpa ALt antrajame Lietuvių kalbos enciklopedijos leidime (2008) 379 Straipsniai (Articles) Archivum Lithuanicum 10, 2008 ISSN 1392-737X, p. 9–28 Indrė Brokartaitė-Pladienė Šiaulių universitetas laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi rytprūsiuose paskutiniuoju rytprūsiuose gyvenusių lietuvių laikraščiu įvardijamas Naujasis Tilžės keleivis (Naujaſis Til‡ês Keleiwis; toliau – NTK) nuo pat leidimo pradžios (1924 metų gegužės 10 dienos) iki uždarymo (1940 metų rugsėjo 2 dienos) yra siejamas su enzio jagomasto leidykla „lituania“1 tilžėje. Kitaip nei tuo laikotarpiu šiame mieste leisti daugiausia trumpalaikiai įvairios pakraipos periodiniai leidiniai2, jis tautiškai susipratusių lietuvininkų (jagomastų šeimos, vydūno) rūpesčiu per ke- liolika leidybos metų išlaikė lietuvybės puoselėjimo poziciją, taikėsi prie dvikal- bystės sąlygomis gyvenančios lietuvininkų kalbinės mažumos poreikių. Šiame straipsnyje analizuojamas Naujojo Tilžės keleivio atsiradimas rytprūsių lietuvių periodikos liberalėjimo kontekste bei detaliau atskleidžiamas šio laikraš- čio santykis su lietuvininkų sociokultūriniais poreikiais ir nykstančia jų gimtąja kalba. tokiu požiūriu laikraštis tik labai glaustai apibūdinamas amžininkų (vi- 1 „lituania“ spausdino NTK nuo pat pra- 1922 metais „spaudos“ draugijos savait- džios, tačiau jo leidybą iš „spaudos“ drau- raštis Rytojus) ar vadinamasis politi nis- gijos rytprūsiuose formaliai perėmė tik visuomeninis laikraštis (1929 metais tilžė- nuo 1925 metų rugpjūčio 19 dienos (vytas je, Karaliaučiuje bei berlyne leistas Laisvės urbonas, Lietuvių laikraštis. Nuo seniausių žodis ir dvisavaitis Laisvas žodis). daugiau laikų iki mūsų dienų, vilnius: VU leidykla, buvo ūkininkams skirtų savait raščių 1997, 111). NTK leidimas visą laiką išliko (1923–1924 metais tilžėje ir Klaipė doje ėjo tose pačiose rankose (enzys jagomastas Laukininkas), evangeliškosios bei krikščio- 1924–1940 metais buvo „spaudos“ draugi- niškosios periodikos (evangelikų liutero- jos pirmininku), todėl po šio perėmimo jo- nų pažiūras 1881–1939 metais skel bė sa- kių laikraščio koncepcijos permainų neį- vaitraštis Pakajaus paslas, o 1922 metais vyko. leistas laikraštis Alyvų lapai ir 1929 metais 2 XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje ėjęs savaitraštis Pakajaus balsas buvo krikš- agresyvėjant rytų prūsijos kalbinei politi- čioniški). vokiškai kalbančius informuo- kai tilžėje leista vis mažiau lietuviškų laik- davo vokiškai spausdinti informaciniai raščių. Čia ėjo vienas kitas tautinės kryp- leidiniai, pavyzdžiui, 1931 metais leistas ties periodinis leidinys (pavyzdžiui, 1920– Litauische Stimme (urbonas 1997, 110–111). 9 Laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi Rytprūsiuose liaus Gaigalaičio, vydūno) atsiminimuose3, enciklopedijose ir bibliografiniuose spaudos sąrašuose4. todėl tokiuose šaltiniuose ir kiek išsamesniuose (birutės bal- trušaitytės, domo Kauno)5 tyrimuose iškelti vertinimai čia komentuojami ir iš- plečiami paties laikraščio medžiagos analize. spaudinys tyrėjams gerai prieina- mas – didžiausi komplektai saugomi LNB (apie 83,4% išleistų laikraščio numerių) bei VUB (75,6% išleistų numerių). Kitose lietuvos apskričių ir universitetų biblio- tekose yra daug mažesnės apimties komplektų ar tik po keletą laikraščio nume- rių (Lietuviški periodiniai leidiniai 1823–1940: Kontrolinis sąrašas, 555t.). empirinės medžiagos analizės duomenys taip pat gretinami su istorikų studijose6 at sklei- džiamu sociokultūriniu kontekstu. 1. l a i K r a ŠČ i o v i e t a s o C i o K u l t Ū r i n Ė j e r Y t p r Ū s i Ų l i e t u v i Ų SITUACIJOJE 1.1. PRIEŠISTORĖ. Naujasis Tilžės keleivis įkūnijo XX amžiaus pradžios ryt- prūsių tautiškai susipratusių lietuvių norą turėti laikraštį, keliantį jų tautinės 3 vilius Gaigalaitis, Atsiminimai, sudarė aud- vonaitė, juozapas vytas urbonas, vilnius: ronė Kaukienė, Klaipėda: Ku leidykla, pradai, 1997, 352). 1998, 129; vydūnas, Septyni šimtmečiai vo- 5 birutė baltrušaitytė, Mažosios Lietuvos mote- kiečių ir lietuvių santykių, vilnius: vaga, rys, vilnius: lietuvos rašytojų sąjungos 2001 [1932], 448. leidykla, 1998, 87, 99–102; domas Kaunas, 4 senesnėse enciklopedijose nevengiama
Recommended publications
  • SUB 1998 Zemaiciu Bk.Pdf
    Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos KALBOS UGDYMO PROGRAMA Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos XIX amΩiaus pradΩia MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJË LEIDYBOS INSTITUTAS VILNIUS 1998 2 ÛEMAIÇIË BK IDÎJOS 3 ÈVADAS UDK 808.82–087 Su-02 Recenzavo Turinys prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentas Aleksas Girdenis, prof. habil. dr. Lietuvos MA narys Zigmas Zinkeviçius Pratarm∂...... 12 1. Èvadas...... 14 1. 1. Ûemaiçiai...... 14 Subaçius, Giedrius 1. 2. Europos kontekstas ir bendrin∂s kalbos pob∆dis...... 17 Su-02 Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos/Giedrius Subaçius. – Vil- 1. 3. Bendrin∂ kalba...... 20 nius: Mokslo ir enciklopedij¨ leidybos inst., 1998. – 490 p: 1. 4. Såmoningos intencijos norminti...... 23 iliustr. Santr. Angl. – Bibliogr., p. 464–479 ir ißnaßose. – Asmen¨ 1. 5. Måstymo apie bendrin´ kalbå kategorijos...... 27 r-kl∂: p: 481. 1. 6. Klasifikacijos ir apraßymo principai...... 30 ISBN 5–420–01427–0 1. 7. Ûemaitißk¨ ypatybi¨ pastebimumas Ωemaiçiams...... 32 Ûemaiçiai XIX a. pirmojoje pus∂je pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir j¨ raßtai ∂m∂ 1. 8. 1737 met¨ Universitas Lingvarum Litvaniae raßybos tradicija...... 39 stelbti aukßtaitißkuosius. Íioje knygoje pagrindinis d∂mesys ir skiriamas trij¨ XIX a. deßimtmeçi¨ pastan- goms kurti bendrin´ kalbå Ωemaiçi¨ tarmi¨ pagrindu. Taigi ßi knyga – pastang¨ norminti kalbå istorijos analiz∂, sociolingvistin∂ istorijos studija. 2. XVIII amΩiaus Ωemaiçi¨ raßtai...... 44 2. 1. 1759 met¨ Ûyvatas Pono ir Dievo m∆s¨ J∂zuso Christuso...... 44 UDK 808.82–087 2. 1. 1. Ûemaiçi¨ tarm∂s pasirinkimas...... 44 2. 1. 2. Raßybos tradicija ir naujov∂s...... 50 2. 1. 3. Nebendrin∂ raßomoji Ωemaiçi¨ kalba...... 57 2.
    [Show full text]
  • Kristus, Krystus, Christus, Chrystus Ar Cristus?
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 18 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas lietuvos ISTORIJos INSTITUTAS ŠiauliŲ universitetas UNIVERSITY oF ILLINOIS AT CHiCaGo vilniaus universitetas vYtauto didŽioJo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 18 lietuvos ISTORIJos institutas vilnius 2016 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Birutė Triškaitė ( filologija / philology), (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja / associate editor), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa PROF. Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( kalbotyra / linguistics), JoHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius doC. dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Petrauskaitė ( filologija / philology), vYtauto didŽioJo universitetas, KAUNAS HABIL. dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija 1996
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS Bibliografi].a 1996 Sudar6 IRENA TUMEIYTE IllI.BIepr- VILNIUS 2000 UDK 016:947.45 Tu55 BibliographyoftheHstoryofLithuania: 1996 CompilerlrenaTumelyt6 Redakcinekolegija: Zigmantas Kiaupa ®irmininkas) ¢eslovas Bauza Rimantas Miknys Vladas Sirutavi6ius Juozas Tumelis / ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2000 © Irena Tumelyte, 2000 TUErms pRATARrd 1 . BENDRASIS SKYRIUS 1.1.Bibliografijos 1.2. Enciklopedijos, Zodynai, Zinynai 1.3.IstorijosperiodikairtQstinialleidiniai 1.4. Istorij os mokslo institucijos, darbo organizavimas 1.5. Istorijos metodologija 1.6. Istoriografijos istorija, istorij os tyrinej imu bdkle 1.7.Istorikupersonalijos 1.8.Istorijosdidalctikairpopuliarizacija,vadovel.iai 2. SAITINn7 SAUGyELoS. IAGAIBINIAI ISTOREoS MOKSLAI 2.2.Archyvai 2.3. Bibliotekos 2.4. Muriejai 2.5.Ikonografinemediiaga 2.6.Paminklosauga 2.7. Saltiniotyra 2.8.Pagalbiniaiistorijos a) paleografij a, epigrafika, filigranistika b) chronologij a c)genealogija d) heraldika, veksikologij a e) sfragistika i) numizmatika, faleristika, medalininkyste 2.9.Istorinegeografija,kartografija,demografija 3 . LIETUVOS ISTOREA : BENDRI VEIKALAI 3.I.Saltiniai 3.2.Tvineii] a)Visuotineiratskirusaliuistorija¢eira§omairapieLietuval b) Lietuvos istorija c) Emigracij os istorij a 3 .3 . Lietuvos istorija a)visuomehesmokslai b)kalba c) knygotysa (knyga, spauda, masines informacij os priemones) d)mokslotyrairedukologija e)menai g)architekttrairurbanistika 4 ,TURINYS h) religijos ir bazny5ios i) cris ir technika 3.4.Personalijos 3.5.Regionaiirvietoves 4. ATSKIRI LIETUVOS ISTORIJOS LAIKOTARPLAI 4.1. Iki RIII a. I tyrinejinai 4.2. ml a. pr. -1385 in tyrinejimai 4.3.1385-1569m a) Saltiniai b)tyrinejimai 4.4.1569-1795 in a) §altiniai b)tyrinejinai 4.5.1795-1918m a) §altiniai b)tyrinejinai 4.6.1918-1940m a) §altiniai b)tyrinejimai 4.7.1940-1990m 4.7.1.
    [Show full text]
  • Straipsniai (Articles)
    Straipsniai (Articles) 13 14 Archivum Lithuanicum 5 Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Ona Aleknavièienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Christiane Schiller Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg Jacobas Perkuhnas prieð Michaelá Mörlinà, Johannà Schultzà ir Philippà Ruhigà traktate Wolgegr÷ndetes Bedencken Uber die Ins Litthauµche Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft (1706) XVIII amþiaus pradþioje Prûsijoje vyko filologinë diskusija. Ji prasidëjo 1702- aisiais, praëjus metams nuo pirmo spausdinto lietuviðko Naujojo Testamento, va- dinamo Bythnerio Naujuoju Testamentu arba Bythnerio Biblija. Tokià pradinæ ðios polemikos datà nurodo Philippas Ruhigas (Pilypas Ruigys; 16751749) rankraðti- niame traktate Meletema (raðytas apie 1735-uosius), vëliau knygoje Betrachtung der Littauiµchen Sprache, in ihrem Urµprunge, Weµen und Eigenµchaften (1745)1. Abiejuose veikaluose Ruhigas pasakoja apie ilgà kai kuriø nuovokiø lietuviø kunigø ginèà, kaip reikëtø lietuviðkai kalbëti su liaudimi. Jis pats tuo metu buvo baigæs Karaliau- èiaus universitetà ir tapæs kandidatu á vokieèiø bei lietuviø kunigus. Kilus disku- sijoms, Ruhigas bûdavo kvieèiamas pas Karaliauèiaus universiteto profesoriø, vy- 1 [Philipp Ruhig,] MELETEMA, é re ipsa, Au- Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und toribus variis, atq[ue] experientia, µiµstens verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745, 34 LINGVAM LITUANICAM [...] à Philippo (toliau Tyrinëjimas arba RgB). Èia
    [Show full text]
  • Archivum Lithuanicum 6
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X I S B N 3-447-09371-4 Archivum Lithuanicum 6 1 2 Archivum Lithuanicum 6 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 6 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2004 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DOC. DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), HERZOG AUGUST BIBLIOTHEK, WOLFENBÜTTEL LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DOC. DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS MGR. Jurgis Pakerys (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG, FRIEDRICH-ALEXANDER-UNIVERSITÄT ERLANGEN-NÜRNBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics),
    [Show full text]
  • Alt 5 2003.Pdf
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X I S B N 3-447-09312-9 Archivum Lithuanicum 5 1 2 Archivum Lithuanicum 5 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 5 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2003 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), HERZOG AUGUST BIBLIOTHEK, WOLFENBÜTTEL LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS HABIL. DR. DOC. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS MGR. Jurgis Pakerys (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG, FRIEDRICH-ALEXANDER-UNIVERSITÄT ERLANGEN-NÜRNBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics), PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Janina Ðvambarytë (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS © Lietuviø kalbos institutas 4 Archivum Lithuanicum 5 Archivum Lithuanicum 5 This year (2003) the second Archivum Lithuanicum scholarship was awarded to Ðiauliai University doctoral student Robertas Gedrimas. This scholarship was es- tablished in 2002 by Mr. Robin Neumann of Chicago. It is awarded to a graduate student, either a masters or a doctoral student, engaged in research on the external history of some language.
    [Show full text]
  • Darius Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus After 1863
    Archivum Lithuanicum 10, 2008 ISSN 1392-737X, p. 269–282 darius staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863 amsterdam, new York, nY: rodopi, 2007, 465 p. ISBN 978-90-420-2267-6 darius staliūnas’s new book Making Russians is a meticulously researched and well-written monograph. this was the main thought that lingered around as i immersed myself in its pages. Making Russians is about the nationality policy of imperial russia in lithuania and the north Western province of the empire (nWp, which primarily includes lithuania and belarus: the Kaunas, vilnius, minsk, mogilev, vitebsk, and Grod- no gubernias) in the nineteenth century. the monograph consists of six parts of various length: “i. Administrative boundaries and nationality policy” (p. 27–41); “II. The search for a nationality policy strategy in the early 1860s” (p. 43–56); “III. The meanings of russification” (p. 57–70); “IV. Separating ‘them’ from ‘us.’ definitions of nationality in political practice” (p. 71–129); “v. Confessional ex- periments” (p. 131–188); “VI. Metamorphoses in language policy” (p. 189–305). i would separate the texts written so far on the prohibition of latin characters for lithuanian into at least two general categories: heroic and critical. Heroic texts include traditional lithuanian topics, which include the production of illegal lithuanian books and newspapers in latin letters; the heroism of book smugglers; clandestine lithuanian schools persecuted by the russian authorities; and clan- destine organizations of illegal press distribution. such heroic texts do not pay much attention, however, to what was happening in the camp of “the enemy,” in the bowels of the russian empire.
    [Show full text]
  • XVIII–XIX Amžiaus Lietuviškų Tekstų Grafemos
    Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius University of Illinois at Chicago XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> Ðiame straipsnyje analizuoju Didþiosios Lietuvos XVIII amþiaus spaudiniø ir XIX amþiaus rankraðèiø tekstø didþiøjø raidþiø (grafemø) <I> ir <J> vartosenà. Keliamas uþdavinys nustatyti: 1) <I> ir <J> distribucijà XVIII amþiaus spaudiniuo- se ir perëjimo laikà prie modernios sistemos, kur <I> vartojama garsui [i], o <J> garsui [j] þymëti; 2) <I> ir <J> distribucijà XIX amþiaus rankraðèiuose ir perëjimo prie modernios sistemos laikà; 3) atotrûká tarp spaudiniø ir rankraðèiø vartosenos bei jo prieþastis. Ankstesniø amþiø raidþiø <I> ir <J> vartojimas ðiame ALt tome ðiek tiek aptariamas Jolantos Gelumbeckaitës (Pirmas lietuviðkas pamokslø rin- kinys Wolfenbüttelio postilë [1573]. Rankraðèio kritinio komentuoto leidimo prin- cipai ir tyrimo strategija, p. 8182; rec.: Friedrich Scholz [Hrsg.], Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, 2003, p. 302303). 1. XVIII AMÞIAUS LDK SPAUDINIAI. Maþdaug iki XVIII amþiaus pra- dþios LDK lietuviðkuose raðtuose vyravo gotikiniø formø spausdinti tekstai, o gotikiniai ðriftai visai neskyrë didþiosios <I> nuo didþiosios <J>, buvo spausdina- ma viena raidë, tinkanti atstovauti abiem garsams [i] ir [j], panaði á <J>. Taèiau XVIII amþiuje LDK jau imta plaèiai pereidinëti prie lotyniðkosios antikvos raidþiø formos, tada jos lietuviø spaudoje galutinai ásigalëjo ir iðstûmë gotikines raides (skirtingai nuo Maþosios Lietuvos tekstø, kur dar ir XX amþiuje daþniausiai var- totas gotikinis raidynas). Pereidinëdami prie antikvinio ðrifto, pagal buvusià gotikinæ tradicijà spaustuvi- ninkai neretai dar neskyrë grafemø <I> ir <J>, tiek garsui [i], tiek [j] þymëti vartojo tà paèià grafemà: arba <I>, arba <J>.
    [Show full text]
  • Prie Tautos Kultūros Pamatų
    Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Vilnius 2014 UDK 008(474.5)(091) Lu95 Išleista Šviemo ir mokslo ministerijos lėšomis, vadovaujans Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. XI-2213 „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl valstybinio Meilės Lukšienės metų priemonių plano patvirnimo“. © Meilė Lukšienė, 2014 © Ingė Lukšaitė, Austėja Ikamaitė, sudarymas ir parengimas, 2014 © Viktorija Daujotytė, įvadinis straipsnis, 2014 © Viktorija Daniliauskaitė, viršelio iliustracija „Kryžkelė I“, 2014 © Šviemo aprūpinimo centras, 2014 ISBN 978-9986-03-670-8 TURINYS Pratarmė .........................................................................................9 Viktorija Daujotytė. Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai .............11 Pirmas skyrius Jonas Biliūnas J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai .........................................24 Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą .......................................................36 Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai .......................................63 Biliūniškas šypsnys ...............................................................75 „Liūdna pasaka“ ....................................................................86 Jono Biliūno laiškai ...............................................................102 Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint
    [Show full text]
  • Baltu Filoloģija XXIII (2) 2014
    LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XXIII (2) 2014 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds BaltuFilol-23-2.indd 1 22.05.2015 13:26:12 UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Aleksej Andronov Nicole Nau Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet Universytet im. Adama Mickiewicza Laimute Balode w Poznaniu Latvijas Universitāte, Juozas Pabrėža Helsingin yliopisto Šiaulių universitetas Rick Derksen Jurgis Pakerys Universiteit Leiden Vilniaus universitetas Pietro U. Dini William R. Schmalstieg Università degli Studi di Pisa Pennsylvania State University Trevor G. Fennell Wojciech Smoczyński Flinders University of South Australia Uniwersytet Jagielloński Artūras Judžentis Bonifacas Stundžia Lietuvių kalbos institutas Vilniaus universitetas Jenny Larsson Giedrius Subačius Stockholms universitet University of Illinois at Chicago Benita Laumane Jānis Valdmanis Liepājas Universitāte Latvijas Universitāte Dace Markus Steven Young Rīgas Pedagoģijas un University of Maryland, izglītības vadības akadēmija Baltimore County Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti
    [Show full text]