I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 10 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas ŠiauliŲ universitetas u n i v e r s i t Y o F i l l i n o i s a t C H i C a G o vilniaus universitetas vYtauto didŽiojo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 10 lietuviŲ Kalbos institutas vilnius 2008 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Saulius Ambrazas ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius doC. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( filologija / philology), joHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istorijos institutas dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Marcinkevičienė ( filologija / philology), vYtauto didŽiojo universitetas, KAUNAS PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), martin-lutHer-universitäT Halle-WittenberG proF. dr. William R. Schmalstieg ( kalbotyra / linguistics), pennsYlvania state universitY, universitY ColleGe Mgr. Mindaugas Šinkūnas ( kalbotyra / linguistics), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius, vYtauto didŽiojo universitetas, Kaunas doC. dr. Janina Švambarytė-Valužienė ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas dr. Jurgita Venckienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius, vYtauto didŽ iojo universitetas, KAUNAS © lietuvių kalbos institutas Turinys (Contents) Straipsniai (Articles) Indrė Brokartaitė-Pladienė Laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi Rytprūsiuose 9 Ona Aleknavičienė Jono Bretkūno Postilės (1591) teksto istorija: perikopių redagavimo šaltiniai 29 Aleksas Girdenis Purpuros vokalizmas 61 Aurimas Markevičius XVII amžiaus Ukmergės teismų lietuviškos priesaikos ir jų kalbos santykis su dabartine širvintiškių patarme 97 Aurelija Tamošiūnaitė Asmeninė kalba: laiškai šiaurės panevėžiškių patarme 111 Vitalija Maciejauskienė Dėl asmenvardžių su priesaga -(i)ūnas paplitimo XVII amžiuje 137 William R. Schmalstieg A similar phonological development in the Lithuanian optative and the Latin supine 157 Publikacijos (Publications) Ilja Lemeškin Prahos universiteto profesoriai prieš lietuvių spaudos draudimą: Josefo Zubato straipsnis Die Litauer in Russland (1895) ir Tomašas Garrigue Masarykas 165 Arvydas Pacevičius Vincento Vilmiko iš Valmusų 1827 metų „Pranešimas“ apie dovanojamas Vilniaus universiteto bibliotekai Kantyczkas žemaytyszkas (1826) 195 Recenzijos (Reviews) Jolanta Gelumbeckaitė (Hrsg.), Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573. Faksimile, kritische Edition und textkritischer Apparat 1, Einleitung, Kommentar und Register 2, 2008 (WILLIAM R. SCHMALSTIEG) 211 Gina Kavaliūnaitė (par.), Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas, I tomas: Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilės, 2008 (INGĖ LUKŠAITĖ) 219 5 Turinys (Contents) 0 0 0 Dainora Pociūtė, Maištininkų katedros. Ankstyvoji Reformacija ir lietuvių–italų evangelikų ryšiai, 2008 (EUGENIJA ULČINAITĖ) 225 Jolanta Gelumbeckaitė, Jost Gippert (Hrsg.), Das Baltikum im sprachgeschichtlichen Kontext der europäischen Reformation. Internationales Arbeitsgespräch. Bibliotheca Archivi Lithuanici 4, 2005 (BONIFACAS STUNDŽIA) 231 Eglė Bukantytė, Martino Lutherio Naujojo Testamento (1522–1546) įtaka Jono Bretkūno Naujojo Testamento vertimui (1579–1580) sintaksės aspektu, 2007 (ARTŪRAS JUDŽENTIS) 237 Žavinta Sidabraitė, Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir literatūrinė veikla. Senosios literatūros studijos, 2006 (JURGIS MALIŠAUSKAS) 249 Irena Buckley, Retorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje, 2006 (ROMA BONČKUTĖ) 255 Mathias Niendorf, Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569–1795), 2006 (KĘSTUTIS DAUGIRDAS) 265 Darius Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, 2007 (GIEDRIUS SUBAČIUS) 269 Brigitte Merta, Andrea Sommerlechner, Herwig Weigl (Hrsg.), Vom Nutzen des Edierens. Akten des internationalen Kongresses zum 150-jährigen Bestehen des Instituts für Österreichische Geschichtsforschung Wien, 3.–5. Juni 2004, 2005 (JOLANTA GELUMBECKAITĖ) 283 Birutė Triškaitė, Rankraštinio Mažosios Lietuvos žodyno Clavis Germanico-Lithvana genezė, 2008 (SAULIUS AMBRAZAS) 291 Apžvalgos (Surveys) Ona Aleknavičienė Senoji lietuvių raštija internete 297 Kristina Sakalavičiūtė Tekstologijos šventė Vilniuje: (ne)įveikiamų tvirtovių šturmas 351 Giedrius Subačius Šiaurės Amerikos kalbos mokslų istorijos asociacijos konferencija Čikagoje (2008 m. sausio 4–5 d.) 363 Žavinta Sidabraitė Tarptautinė mokslo konferencija „Lingvistinės minties raida XVI–XXI amžiuje“ 371 Jurgita Venckienė Ką reiškia santrumpa ALt antrajame Lietuvių kalbos enciklopedijos leidime (2008) 379 Straipsniai (Articles) Archivum Lithuanicum 10, 2008 ISSN 1392-737X, p. 9–28 Indrė Brokartaitė-Pladienė Šiaulių universitetas laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi rytprūsiuose paskutiniuoju rytprūsiuose gyvenusių lietuvių laikraščiu įvardijamas Naujasis Tilžės keleivis (Naujaſis Til‡ês Keleiwis; toliau – NTK) nuo pat leidimo pradžios (1924 metų gegužės 10 dienos) iki uždarymo (1940 metų rugsėjo 2 dienos) yra siejamas su enzio jagomasto leidykla „lituania“1 tilžėje. Kitaip nei tuo laikotarpiu šiame mieste leisti daugiausia trumpalaikiai įvairios pakraipos periodiniai leidiniai2, jis tautiškai susipratusių lietuvininkų (jagomastų šeimos, vydūno) rūpesčiu per ke- liolika leidybos metų išlaikė lietuvybės puoselėjimo poziciją, taikėsi prie dvikal- bystės sąlygomis gyvenančios lietuvininkų kalbinės mažumos poreikių. Šiame straipsnyje analizuojamas Naujojo Tilžės keleivio atsiradimas rytprūsių lietuvių periodikos liberalėjimo kontekste bei detaliau atskleidžiamas šio laikraš- čio santykis su lietuvininkų sociokultūriniais poreikiais ir nykstančia jų gimtąja kalba. tokiu požiūriu laikraštis tik labai glaustai apibūdinamas amžininkų (vi- 1 „lituania“ spausdino NTK nuo pat pra- 1922 metais „spaudos“ draugijos savait- džios, tačiau jo leidybą iš „spaudos“ drau- raštis Rytojus) ar vadinamasis politi nis- gijos rytprūsiuose formaliai perėmė tik visuomeninis laikraštis (1929 metais tilžė- nuo 1925 metų rugpjūčio 19 dienos (vytas je, Karaliaučiuje bei berlyne leistas Laisvės urbonas, Lietuvių laikraštis. Nuo seniausių žodis ir dvisavaitis Laisvas žodis). daugiau laikų iki mūsų dienų, vilnius: VU leidykla, buvo ūkininkams skirtų savait raščių 1997, 111). NTK leidimas visą laiką išliko (1923–1924 metais tilžėje ir Klaipė doje ėjo tose pačiose rankose (enzys jagomastas Laukininkas), evangeliškosios bei krikščio- 1924–1940 metais buvo „spaudos“ draugi- niškosios periodikos (evangelikų liutero- jos pirmininku), todėl po šio perėmimo jo- nų pažiūras 1881–1939 metais skel bė sa- kių laikraščio koncepcijos permainų neį- vaitraštis Pakajaus paslas, o 1922 metais vyko. leistas laikraštis Alyvų lapai ir 1929 metais 2 XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje ėjęs savaitraštis Pakajaus balsas buvo krikš- agresyvėjant rytų prūsijos kalbinei politi- čioniški). vokiškai kalbančius informuo- kai tilžėje leista vis mažiau lietuviškų laik- davo vokiškai spausdinti informaciniai raščių. Čia ėjo vienas kitas tautinės kryp- leidiniai, pavyzdžiui, 1931 metais leistas ties periodinis leidinys (pavyzdžiui, 1920– Litauische Stimme (urbonas 1997, 110–111). 9 Laikraščio Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940) akistata su laikmečiu ir lietuvių kalbos padėtimi Rytprūsiuose liaus Gaigalaičio, vydūno) atsiminimuose3, enciklopedijose ir bibliografiniuose spaudos sąrašuose4. todėl tokiuose šaltiniuose ir kiek išsamesniuose (birutės bal- trušaitytės, domo Kauno)5 tyrimuose iškelti vertinimai čia komentuojami ir iš- plečiami paties laikraščio medžiagos analize. spaudinys tyrėjams gerai prieina- mas – didžiausi komplektai saugomi LNB (apie 83,4% išleistų laikraščio numerių) bei VUB (75,6% išleistų numerių). Kitose lietuvos apskričių ir universitetų biblio- tekose yra daug mažesnės apimties komplektų ar tik po keletą laikraščio nume- rių (Lietuviški periodiniai leidiniai 1823–1940: Kontrolinis sąrašas, 555t.). empirinės medžiagos analizės duomenys taip pat gretinami su istorikų studijose6 at sklei- džiamu sociokultūriniu kontekstu. 1. l a i K r a ŠČ i o v i e t a s o C i o K u l t Ū r i n Ė j e r Y t p r Ū s i Ų l i e t u v i Ų SITUACIJOJE 1.1. PRIEŠISTORĖ. Naujasis Tilžės keleivis įkūnijo XX amžiaus pradžios ryt- prūsių tautiškai susipratusių lietuvių norą turėti laikraštį, keliantį jų tautinės 3 vilius Gaigalaitis, Atsiminimai, sudarė aud- vonaitė, juozapas vytas urbonas, vilnius: ronė Kaukienė, Klaipėda: Ku leidykla, pradai, 1997, 352). 1998, 129; vydūnas, Septyni šimtmečiai vo- 5 birutė baltrušaitytė, Mažosios Lietuvos mote- kiečių ir lietuvių santykių, vilnius: vaga, rys, vilnius: lietuvos rašytojų sąjungos 2001 [1932], 448. leidykla, 1998, 87, 99–102; domas Kaunas, 4 senesnėse enciklopedijose nevengiama