Prie Tautos Kultūros Pamatų
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Vilnius 2014 UDK 008(474.5)(091) Lu95 Išleista Šviemo ir mokslo ministerijos lėšomis, vadovaujans Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. XI-2213 „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl valstybinio Meilės Lukšienės metų priemonių plano patvirnimo“. © Meilė Lukšienė, 2014 © Ingė Lukšaitė, Austėja Ikamaitė, sudarymas ir parengimas, 2014 © Viktorija Daujotytė, įvadinis straipsnis, 2014 © Viktorija Daniliauskaitė, viršelio iliustracija „Kryžkelė I“, 2014 © Šviemo aprūpinimo centras, 2014 ISBN 978-9986-03-670-8 TURINYS Pratarmė .........................................................................................9 Viktorija Daujotytė. Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai .............11 Pirmas skyrius Jonas Biliūnas J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai .........................................24 Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą .......................................................36 Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai .......................................63 Biliūniškas šypsnys ...............................................................75 „Liūdna pasaka“ ....................................................................86 Jono Biliūno laiškai ...............................................................102 Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint ...................113 Antras skyrius Lietuvos kultūra ir jos kūrėjai Lietuvos kultūros raidos klausimai Inteligentijos sąvoka ............................................................ 122 Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje .................. 132 Nacionalinės inteligentijos formavimosi bruožai XIX a. pirmojoje pusėje ................................................................. 144 Kultūrinės idėjos Vilniaus universitete XIX a. pradžioje ................. 148 Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje ............................. 156 Kultūros kūrėjai Simonas Daukantas. Gyvenimas ir kūryba ................................ 197 Simonas Daukantas (1793–1864). Veiklos apžvalga .................... 220 Simonas Daukantas. Kūrybos apžvalga ................................... 226 – 5 – Aplinka, kurioje mokėsi S. Daukantas ....................................... 234 Kai kurios Simono Daukanto bibliotekos pedagoginės knygos ....... 246 Liudvikas Adomas Jucevičius ............................................... 253 L. A. Jucevičiaus „Mokyti žemaičiai“ įvadas ............................... 285 Liudviko Adomo Jucevičiaus laiškai J. I. Kraševskiui ................... 299 Liudviko Adomo Jucevičiaus laiškas čekų filologui Vaclavui Hankai ... 309 Simono Stanevičiaus recenzija ir Dionizo Poškos laiškas I. Loboikai (Iš A. Janulaičio archyvalijų) ..................................... 319 A. Kašarauskio rankraštis „Trets dvejets lakštų apie žemaičių niekniekius“ (Iš A. Janulaičio archyvalijų) .....................333 „Birutės“ dainos autorius ...................................................... 351 Trečias skyrius Lietuvos švietimo istorija Lietuvos švietimo raida Lietuvos švietimo istorinės raidos bruožai ................................ 358 Švietimo sistemos nacionalumo problema (Lietuvos situacija) ...... 377 Du nacionalinės mokyklos idėjos raidos tarpsniai ....................... 385 Pradinės mokyklos socialinės paskirties klausimas Lietuvoje XIX a. pirmajame ketvirtyje .......................................................... 393 Mokytojų rengimas Lietuvoje feodalizmo krizės laikotarpiu ...........410 Edukacinė komisija Edukacinės komisijos (1773–1794) pedagoginė kryptis ................ 421 Lietuvos edukacinė komisija (1797–1803) ................................ 455 Lietuvos edukacinės komisijos (1797–1802) veikla ..................... 472 Lietuvos edukacinės komisijos nuostatai (1797–1799) .................. 515 Iš pedagoginės minties istorijos Kazimieras Kontrimas ir jo memorandumas dėl lietuvių kalbos (Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui) ................................ 519 J. Adomaičio-Šerno švietimo kultūros raidoje vertinimas ............. 528 Kajetonas Aleknavičius (Iš pedagoginės minties istorijos Lietuvoje) .... 533 – 6 – Pedagoginė mintis M. Karpavičiaus pamoksluose ...................... 539 Apie negirdėtą Vilniaus universiteto galvočių Steponą Jeronimą Perlaitį .................................................... 544 A. Kašarauskio pastabos. XIX a. vidurys (Iš mūsų didaktinės minties istorijos) ........................................................................... 551 Ketvirtas skyrius Amžininkai Augustinas Janulaitis ir literatūra ........................................... 556 Besigalynėjant su baime ...................................................... 566 Putinui būtų 95 metai ......................................................... 577 Žmuidzinavičių pastogė (Dziedulis) ........................................ 583 Atidavusi save prisikėlimui ................................................... 587 Marcelė Kubiliūtė ............................................................... 589 Pastabos apie tekstų parengimą spaudai ................................. 595 Santrumpos ..................................................................... 596 Vardų rodyklė ................................................................... 597 Vietovardžių rodyklė ........................................................... 617 – 7 – Pratarmė Šios knygos leidyba yra valstybinės programos „100-osios Meilės Luk- šienės gimimo metinės – UNESCO minima sukaktis“ dalis. Knygai atrinkti M. Lukšienės parašyti kultūros istorijos ir siauresne prasme jos sričių – literatū- ros ir švietimo istorijos – straipsniai bei studijos. Mokslininkės gyvenimo kūrybos aruodą sudaro ir plačias temas apiman- čios knygos, ir gausybė straipsnių ir studijų, kuriose ryškėjo jos rūpinimasis lietuvių kultūros raida ir siekis ją pažinti. Skaitytojai jau galėjo įsigilinti į jos kny- gas „Jono Biliūno kūryba“ (Vilnius, 1956), „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje“ (Kaunas, 1970), „Demokratinė ugdymo mintis Lietu- voje: XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė“ (Vilnius, 1985), „Laiko prasmės“ (kar- tu su bendraautore Julija Janulaityte-Biliūniene-Matjošaitiene, Vilnius, 2004); švietimo reformos pagrindu buvusieji tekstai yra paskelbti leidinyje „Jungtys“ (sudarė Ramutė Bruzgelevičienė, Vilnius, 2000, antras leidimas 2013). Ji buvo ne vienos kolektyvinės monografijos ar sintezės bendraautorė. Per ilgą laiką ir nenuilstamai dirbdama mokslo tiriamąjį darbą ji iškėlė daug XVIII a. antrosios pusės ir XIX a. pirmosios pusės asmenybių, užčiuopė kultūros raidos kryptis ir naujai besiformuojančius reiškinius. Vieni darbai gulė į skelbiamų XIX a. kultūros kūrėjų tekstų įvadus, kiti buvo parašyti kultūrinei spaudai, treti parengti mokslo straipsnių rinkiniams. Visuose tuose darbuose ryški pagrindinė tyrimų kryptis – esminis viso mokslininkės gyvenimo siekis – pažinti lietuvių moderniosios tautinės kultū- ros reiškinius, užčiuopti tos kultūros pradines versmes, surasti jas pirminiuose šaltiniuose, atskleisti Lietuvos kultūros kūrėjų, rašiusių lenkų ir lietuvių kalba, kultūrines orientacijas, pajusti, kaip jie suvokė lietuvių kultūros vietą, statusą, galimybes, kaip jie įsivaizdavo lietuvių kultūros ateities pavidalus, į ką ji turėtų remtis; apibūdinti kūrėjų santykį su lietuvių kultūra: kaip jie vertino tautinių kul- tūrų situaciją XVIII a. paskutiniame ketvirtyje ir XIX a. pirmojoje pusėje, ar jautė jie lenkų ir lietuvių kultūrų perspektyvų kryžkelę. Mokslininkė siekė atskleisti asmenybių pasirinkimus ir kartu motyvus, jų mąstysenos pasaulį, kuriame ryš- kėjo įžvalgos, kada kyla ir ar kyla reikalas rinktis tarp kultūrinių orientacijų arba toliau žengti jau praėjusiais amžiais pramintu keliu. – 9 – Literatūros istorijos darbą M. Lukšienė intensyviai dirbo iki 1958 m., vė- liau ne kartą grįžo prie J. Biliūno kūrybos tyrimų ir tęsė XIX a. Lietuvos kultūros asmenybių veiklos tyrimus, atsidėjo kultūros ir ypač švietimo istorijos pažini- mui. Todėl atrodė tikslinga sudėti į visumą jos literatūros, kultūros ir švietimo istorijos tekstus. Į šį rinkinį sudėti ir skelbti darbai, ir dalis neskelbtų. Literatūros tyrinėjimų dalį sudaro įvairiu metu rašyti jau skelbti straipsniai apie J. Biliūno kūrybą. Vykstant Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros politinei by- lai 1956–1958 m. ir porą dešimtmečių po jos M. Lukšienės darbai labai sunkiai skynėsi kelią į spaudą, todėl tuo laikotarpiu parašytąsias studijas ar straipsnius, įvairių redakcijų atmestus, autorė perrašinėjo, trumpino, iš studijų dalių darė straipsnius, tad susidarė įvairios apimties ir paskirties vienos temos tekstų. Tai ypač būdinga tekstams apie edukacinių komisijų istoriją. Skyrelyje „Edukaci- nė komisija“ spausdinamos dvi jos neskelbtos studijos ir skelbtieji mokslinė- je spaudoje trumpesni straipsniai, nors juose ir esama pasikartojimų. Siekta pateikti tekstų visumą, nes juose yra tuo metu į mokslinę apyvartą neįvestos naujos informacijos, paremtos pirminiais istoriniais šaltiniais – archyviniais do- kumentais. Apmąstymų apie amžininkus ir darbą Vilniaus universiteto Lietuvių lite- ratūros katedroje skyriuje sudėti tekstai, kurie buvo parašyti įvairiu laiku kaip variantai; nors kai kuriuose iš jų taip pat esama pasikartojimų, tačiau yra ir nau- jų įžvalgų, kurios, jau visai kartai iškeliavus į Anapilį, gali turėti išliekamosios