ARŪNAS BAUBLYS Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Evangeliškosios teologijos centras

Eustachijus Tiškevičius - lokalinės istoriografijos Lietuvoje pradininkas

ustachijaus Tiškevičiaus asmenybė Lietuvos nes ten buvo sukauptas ir didelis rankraštynas, o kultūros istorijoje nėra nežinoma - jis pagrįstai jame - nemažai medžiagos Biržų istorijai, kurią pra- Elaikomas archeologu, jam teisėtai priskiriamas dėjo kaupti dar pirmasis ordinacijos savininkas Jonas Lietuvos archeologijos mokslo pradininko titulas. Jis Tiškevičius (Jan Tyszkiewicz, 1802-1862), kaip kad taip pat pagrįstai tituluojamas muziejininku bei ko- teigia Aldona Snitkuvienė - „pamėgęs šį kraštą"4. lekcininku, jį reikėtų įvardyti ir profesionalios muzie- Akivaizdu, kad rinkti dokumentus apie Biržus pa- jininkystės pradininku. Tačiau šiame sąraše pagrįstai skatino ir ilgai užsitęsusi Radvilų ir Tiškevičių byla pasigendame E.Tiškevičiaus kaip lokalinės istorio- dėl Biržų ordinacijos nuosavybės pripažinimo Tiš- grafijos pradininko įvardo. Pirmiausia turiu omenyje kevičiams, kuri baigėsi 1844 m. rudenį5. 1869 m. Sankt Peterburge išspausdintą jo monografiją Knyga Birže. Rzut oka naprzeszlošc miasta, zamku Birže. Rzut oka naprzeszlošc miasta, zamku i ordyna- i ordynacyi nėra pirmasis lokalinei istorijai skirtas cyi („Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir ordinacijos E. Tiškevičiaus darbas. Dar 1847 m. kartu su kitais praeitį")1. neabejingais istorijai ir jos paminklų saugojimui Ba- E. Tiškevičiaus gyvenime Biržai buvo tik kelerių, ir rysavo apskrities dvarininkais išleido puikią ir itin ne pačių lengviausių, metų laikotarpis. 1866-1871 m. šiltai to krašto visuomenės sutiktą monografiją Opi- jis gyveno greta Biržų esančiame Astravo dvare, kai saniepowiatu borysowskiego pod względem statystycz- ten pasitraukė uždarius VSM2. Astravo dvaras ne- nym, geognostycznym, historycznym, gospodarczym, buvo jo nuosavybė. Po VLAK ir VSM uždarymo čia przemyslowo-handlowym i lekarskim, z dodaniem apsistoti E. Tiškevičiui pasiūlė jo pusbrolis, šio dvaro wiadomosci: o obyczajach, spiewach, przyslowiach i valdytojas Mykolas Tiškevičius (Michal Tyszkiewicz, ubiorach ludu, guslach, zabobonach i t. d. („Barysavo 1828-1897). Reikia manyti, kad garsusis kolekcinin- apskrities aprašymas statistiniu, geologiniu, istoriniu, kas M. Tiškevičius (nuo 1856 m. VLAK narys lab- ūkiniu, pramoniniu-prekybiniu ir medicininiu po- darys), kuris dar VSM kūrimo apyaušryje palaikė ir žiūriu, pridedant žinias apie liaudies papročius, dai- rėmė E. Tiškevičiaus sumanymą bei dovanojo dar ne- nas, patarles ir drabužius, taip pat apie užkeikimus ir įsteigtam muziejui 1003 vienetų monetų ir medalių prietarus ir 1.1.")6. Ne mažesnio populiarumo sulau- kolekciją3, numanė, kad savo gausiais istoriniais rin- kė ir Biržams skirta monografija. Tam tikra prasme kiniais žinomas Astravo dvaras bei jo turtinga biblio- šią knygą galime laikyti modernios Lietuvos lokali- teka ir archyvas palengvins giminaičio netekčių naštą. nės istoriografijos pradžia. Didelę įtaką ji turėjo ir jau Greičiausiai sumanymas rašyti monografiją apie XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės istorikams ir Biržus E.Tiškevičiui kilo pradėjus tvarkyti Astravo kraštotyrininkams, tarp kurių galima paminėti Joną dvaro rūmų biblioteką. Tam sąlygos buvo palankios, Yčą (1880-1931) ir Petrą Biržį (1896-1970)7.

E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszloič miasta, zamku i ordynacyi, 4 A. Snitkuvienė, Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas, p. 26. St.-Petersburg, czcionkami A. H. Kirkorą, 1869. Taip pat zr. E.Tiškevi- 5 Ten pat. čius, Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį, ij lenkų kalbos vertė Algimantas Baublys, Šiauliai: Saulės delta, 1998. • (E.Tyszkiewicz, K. Tyszkiewicz etc.], Opisanie powiatu borysowskiego pod względem statystycznym, geognostycznym, historycznym, gospodar- A. Snitkuvienė, Birių grafai Tiškevičiai ir jų palikimas, Kaunas: Nacio- czym, przemyslowo-handlowym i lekarskim, z dodaniem wiadomoici: o nalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2008, p. 88. obyczajach, spiewach, przyslowiach i ubiorach ludu.guslacli, zabobonach Д. Грималаусканте, Нумизматические собрания в Национальном i t. d., Wilno: Drukarnia A. Marcinowskiego, 1847. музее Литвы, BialoruS, Litwa, Polska, Ukraina: wspdlne dzieje pieniądza 7 J. Yčas, Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė: istorijos eskizas, Kaunas: (Suprasi, 20-22.Х.1994. Materialy z I Międzynarodowej Konferencji Nu- Spindulys, 1931; Akiras-Biržys [P. Biržys], Lietuvos miestai ir miesteliai, mizmatycznej), Warszawa: Polskie Towarzystwo Numizmatyczne, 1996, t. 2: Biržų apskritis, Kaunas: leidėjas V. Atkočiūnas, 1932. P-13.

333 ARŪNAS BAUBLYS

Biržų pilis. Nežinomas dailininkas. Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvė. Varšuva, 1869. E. Tiškevičiaus knygos Birže. Rzut oka na przeszhšč miasta, zamku iordynacyi (.Biržai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir ordinacijos praeitj", Sankt Peterburgas, 1869, p. 9-10) iliustracija. LNM, R 1496

Rašydamas šią knygą, E.Tiškevičius jau nebuvo metu vis labiau populiarėjančiai istorinio krašto- menkai žinomas mokslininkas mėgėjas. Už nuopel- vaizdžio tyrimų krypčiai, kuri kompleksiškai apima nus mokslui 1843 ni. jis tapo Karališkosios Šiaurės an- ir sujungia anksčiau atskirai vykdytus įvairių sričių tikvarų draugijos (La Sociėtė Royale des Antiąuaires ir krypčių tyrimus, bet tuo pačiu metu neapsiribo- du Nord) Kopenhagoje tikruoju nariu ir Karališkosios ja vien tik sausu faktų pateikimu. Knygoje vykusiai Švedijos literatūros, istorijos ir senienų akademijos dera ir tarpusavyje nuosekliai susipina istoriniai, po- (Acadėmie Royale Suėdoise des Belles-Lettres, de l'His- litiniai, kultūriniai, gamtiniai, etnografiniai bei re- toire et des Antiąuitės) Stokholme nariu korespon- liginiai faktai. O gautoji visuma skaitytojui atveria dentu, 1866 m. buvo išrinktas Didžiosios Britanijos įvairiaplanį, dinamišką ir iki tol menkai žinomą Bir- ir Airijos archeologijos instituto (The Archaeological žų ir biržiečių kasdienio gyvenimo, jų istorijos bei Institute of Great Britain and Ireland) Londone nariu krašto gamtos, vietinių papročių vaizdą. Maža to, tas korespondentu. Žinoma, šios tarptautinio pripažini- vaizdas kuriamas ir remiantis naujai rastais archy- mo žymės neturėjo įtakos monografijos, skirtos Bir- viniais šaltiniais8, ir tiesiogiai bendraujant su vietos žams, turiniui, tačiau pats faktas, kad E. Tiškevičius gyventojais, pirmiausia iš valstiečių luomo. Tai, apie buvo žinomas ano meto Europos mokslo visuomenei, ką knygoje rašo E.Tiškevičius, turėjo būti išgyven- leidžia kitaip pažvelgti ir į autoriaus pasirinktą darbo ta ir matoma kasdien, bendraujant betarpiškai. Taip struktūrą, ir į tyrimo, kurį jis atliko, metodiką. Nesuklysime teigdami, kad E.Tiškevičiaus mono- .Tyszkiewicz, Biric. Rzut oka na przeszloSČ miasta, zamku i ordynacyi, p. 9. Taip pat žr. li. Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir majorato grafija apie Biržus savo struktūra labai artima šiuo praeitj, p. 6.

334 Eustachijus Tiškevičius - lokalinės istoriografijos Lietuvoje pradininkas

\ - ..-r : -

Astravo rūmai Biržuose. Nežinomas dailininkas. Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvė. Varšuva, 1869. E.Tiškevičiaus knygos Birže. Rzutoka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi („Biržai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir ordinacijos praeitį" Sankt Peterburgas, 1869, p. 148-149) iliustracija. LNM, R 1496 taikliai lietuvių būdą ir charakterį, tik gerokai plačiau, przekonaniach) lietuvių liaudis ir išlaikė lietuvybę, bet ir gerokai vėliau, aprašys Vilhelmas Storostas-Vy- tuo tarpu visi bajorai tapo lenkais (co bylo powodem dūnas (1868-1953)9. že są dotąd Litwinami gdy cala stalą się pol- Apie vietos gyventojus valstiečius E. Tiškevičius ską)11. Todėl lieka tik apgailestauti, kad iki šiol be- rašo pozityviai, akcentuodamas tokias jų savybes veik nebuvo atkreiptas dėmesys ir į E. Tiškevičiaus kaip nepriklausomumas, užsibrėžto tikslo siekimas, laikyseną lietuvių kalbos atžvilgiu, kurios privalumus, „elgesio uždarumas" (skrytošč wpostępowaniu), švara grožj, turtingumą ir kitas ypatybes autorius aukština bei tvarkingumas, pamaldumas, darbštumas ir pa- aprašydamas vietos gyventojų papročius ir tradici- pročių kuklumas10. Pasak E.Tiškevičiaus, kaip tik jas12. Knyga pasirodė neseniai uždraudus lietuvišką dėl šių, nuo seno beveik nepakitusių bruožų, taip spaudą, todėl tokią laikyseną galima suvokti ir kaip pat begalinės ištvermės ir pavėluoto senojo tikėjimo viešą manifestą ar bent diskretišką protestą. Galbūt atsisakymo {upartego wytrwania w zadawnionych neatsitiktinai autorius pabrėžia, kad paskutiniu metu

9 (iki 1863-1864 m. sukilimo) buvo rašoma daug moks- Vydūnas, Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen: Kul- turhistorische Darlegungen, Tilsit: Rūta, 1932. Taip pat žr. W. Sto- lo darbų ir ugdoma tautinė lietuvių literatūra, evan- rost-Vydūnas, Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen: gelikų kunigai lietuvių kalba leido religinio turinio Kulturhistorische Darlegungen, Chicago: Akademinės skautijos leidykla, 1982; Vydūnas, Septyni Šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, vertė V. Gaigalaitė, R. Šaltenis, : Vaga, 2001. 11 Ten pat.

10 E. Tyszkiewicz, flirre. Rzut oka na przcszloli miasta, zamku i ordynacyi, 1J E.Tyszkiewicz, Biric. Rzut oka na przcszloii miasta, zamku i ordynacyi, p. 16. Taip pat žr. E. Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majo- p. 17-23. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir rato praeitį, p. 10. majorato praeitį, p. 11-14.

335 ARŪNAS BAUBLYS

knygas ir elementorius, bet „1864 metais buvo įsakyta lietuviškas knygas spausdinti tik rusiškomis raidėmis" (rozkazano drukowac księgi litewskie, nie inaczej jak tylko ruskiemi literami)13. ^^ i Dar viena įdomi E. Tiškevičiaus knygos tema, kurią taip pat tiesiogiai suponavo jo aprašoma vietovė, - tai konfesinių santykių pusiausvyros Biržų krašte kaita. Verta atkreipti dėmesį, kad katalikybės plėtros protes- tantiškame Biržų krašte pradžia sietina ne, kaip kad dažnai galima susidaryti įspūdį, su Tiškevičiais, bet su paskutinės protestantiškosios Biržų-Dubingių Radvi- lų dinastijos atstovės, Boguslavo Radvilos (Boguslaw JSL/ л. Radziwill, 1620-1669) dukters Liudvikos Karolinos г.'г/г // Radvilaitės (Ludwika Karolina Radziwillowna vel Radziwitt, primo voto Hohenzollern, secundo voto

Wittelsbach, 1667-1695) antrąja santuoka su Noi- i. burgo kunigaikščiu Karoliu III Filipu Wittelsbachu (1661-1742), kuris buvo katalikas. Būdama religinės pusiausvyros garantu bei Evangelikų reformatų baž- *. Y.?...$. #/KV/t Z/efr nyčios mecenate ir globėja, ji, kaip teigia E. Tiškevičius, „aistringai mylėjo savo vyrą, buvo paklusni jo valiai ir su visu kuo sutiko" (namiętnie kochala męža swojego, postuszna bylajego woli i zgadzala się na wszystko)1*. Biržų amatininkų cecho vėliava. Nežinomas dailininkas. Biržai, apie 1868 m. Piešinys panaudotas E. Tiškevičiaus knygos Birže. Rzut oka na E.Tiškevičius nedviprasmiškai nurodo, kad šios przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi (.Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir santuokos išdava buvo jėzuitų įsikūrimas Slucke ir ordinacijos praeitį", Sankt Peterburgas, 1869, p. 97) iliustracijai. karmelitų - Kėdainiuose. Tai patvirtina ir 1692 m. LMAVBRS,f.31,b. 1252,1. 3.r L. K. Radvilaites-Wittelsbach fundacija Biržų katali- kų bažnyčiai15. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad būdo aprašymui skirtoje knygos dalyje E. Tiškevi- katalikas E. Tiškevičius nepalankiai vertino ir XVII a. čius taikliai interpretuoja kai kurių artefaktų paskirtį, įsiplieskusią katalikų vyskupų kovą su protestantų įtikinamai argumentuodamas savo teiginius17. Toks leidybine veikla, teigdamas, kad „katalikų vyskupai profesionalumas būdingas tik aukštos profesinės kva- [...] gynė savo avidę nuo [...] tarp žmonių platinamų lifikacijos archeologams ar muziejininkams. lietuvių kalba spausdintų knygų"16. Su tokiu pačiu pedantiškumu aprašo ir Biržų krašto Žinoma, knygoje Birže. Rzut oka naprzeszlošč mia- muzikos instrumentus18. Ypač išskiria kankles, kurios, sta, zamku i ordynacyi atsiskleidžia ir E. Tiškevičiaus pasak autoriaus, čia turi nuo 5 iki 12 stygų, pateikia archeologo kompetencijos. Tiesa, jos čia atspindimos pirmą žinią apie Biržus kaip vieną iš Narvos kultūros ne taip išsamiai kaip specialiai archeologijai skirtose aplinkoje atsiradusių kanklių kilmės vietų, ką tikXX a. studijose, tačiau akivaizdu, kad Astravo dvare sukaup- pabaigoje patvirtino etnologų tyrimai. Taigi E. Tiške- tas archeologinių radinių rinkinys jam yra itin svar- vičius fiksuoja šio krašto etnokultūrinius savitumus. bus šio krašto istoriją papildantis šaltinis. Liaudies Aprašyti muzikos instrumentai ir kiti lietuvių dirbi- niai kartu su jų apibūdinimais 1867 m. buvo pasiųsti į " E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, 19 p. 19. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majo- Pirmąją Rusijos etnografijos parodą Maskvoje . rato praeitį, p.12.

14 E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, 17 E.Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka naprzeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, p. 115. Taip pat žr. E. Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majo- p. 11-28. Taip pat žr. E. Tiškevičius, Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir ma- rato praeitį, p. 67. jorato praeitį, p. 7-17.

15 E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, " E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, p. 116. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majo- p.20-22. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biržai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir rato praeitį, p. 67. majorato praeitį, p. 13.

16 E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka naprzeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, " E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi, p. 114. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir majo- p. 23. Taip pat žr. E. Tiškevičius, Biržai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir majo- rato praeitį, p. 66. rato praeitį, p. 14.

336 Eustachijus Tiškevičius - lokalinės istoriografijos Lietuvoje pradininkas

Biržų miesto herbas. Nežinomas dailininkas. Biržai, apie 1868 m. lš Biržų ordinacijos bibliotekoje saugotos medžiagos. LMAVBRS,f. i48, b. 5,1.Ir.

E. Tiškevičiaus pastangomis paroda buvo pratur- 1476-1522) vedybas su Grigorijumi Fedkoniu21. Beje, tinta dvidešimt vienu eksponatu: valstiečių darbo ir tas mitas galutinai buvo išsklaidytas tik XX a. pabai- stalo įrankiais, rūkymo reikmenimis, iš karnų pinto- goje, kai lenkų istorikai detaliai išanalizavo ūkinius mis vyžomis, detaliu ūkininko gyvenamosios trobos Biržų Radvilų dokumentus22. iš Biržų krašto maketu, penkiais pučiamaisiais mu- E. Tiškevičius, nors ir reiškia simpatijas atskiriems zikos instrumentais ir 1797 m. iš karklo medžio da- protestantiškos Radvilų dinastijos atstovams, lieka rytomis kanklėmis20. Visi šie artefaktai iki šių dienų ištikimas tada tiek Lenkijos, tiek Lietuvos istoriogra- saugomi Rusijos etnografijos muziejuje, o tipišką to fijoje vyravusiai tendencijai: protestantai buvo kalti- meto valstiečio tiek gyvenamosios trobos, tiek ap- nami nelojalumu katalikiškam Lenkijos ir Lietuvos skritai visos sodybos aprašą galima perskaityti pačio- valdovui ir nuolatiniais siekiais sumažinti Karūnos je E.Tiškevičiaus knygoje. politinę įtaką Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, iš Didžioji knygos dalis yra skirta Biržų miesto, tvir- esmės blokuojant unijinės Abiejų Tautų Respublikos tovės ir ją valdžiusios Radvilų dinastijos istorijai. Ši atsiradimą ir siekiant atskirti Lietuvą nuo Lenkijos. dalis yra kiek prieštaringa, tačiau vargu ar XIX a. po- Šiuo požiūriu E.Tiškevičius nenutolo nuo savo meto litinių virsmų ir jų interpretacijos kontekste E. Tiške- istorinių procesų suvokimo sampratų. Aprašydamas vičius galėjo ją kitaip pateikti. Pavyzdžiui, autorius paskutinių Radvilų dinastijos palikuonių B. Radvilos bando išnarplioti seniausius miesto ir tvirtovės ir jo dukters L. K. Radvilaitės politinės biografijos as- raidos etapus, tačiau akivaizdu, kad čia jam stinga pektus, nevengia ir kandokų pastabų apie jų priimtus pirminių šaltinių, todėl pateikdamas Biržų ir pačių sprendimus. Kita vertus, apskritai religinę-konfesinę Radvilų atsiradimo šiame krašte istoriją tik pakar- įvairovę Biržų ordinacijos valdose vertina tolerantiškai. toja seną mitą, kad miestas ir tvirtovė Radviloms E.Tiškevičiaus monografijoje rasime ir origi- atiteko per Onos Radvilaitės (Anna Radziwillowna, naliais dokumentais paremtą tvirtovės statybos,

20 Plačiau žr. L. Korolkova, Lietuvių liaudies kultūra Pirmojoje Rusijos 21 E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przesztošč miasta, zamku i ordynacyi, etnografijos parodoje, Senoji Lietuva, Vilnius-Sankt Peterburgas: Lie- p.30-31. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir tuvos nacionalinis muziejus, 2009, p.39; O. F. (O. Fišman], Rinkėjai ir majorato praeitį, p. 18.

tyrinėtojai: Eustachijus Tiškevičius, ten pat, p. 119-120; Vasilijaus Daško- 22 Plačiau apie tai žr. Algimantas Baublys, Radvilų giminės ištakos, Birių vo etnografijos muziejaus kolekcijos: katalogas, ten pat, p. 164,166-168. kalendorius 1990, Biržai: „Biržiečių žodžio" redakcija, 1990, p. 65-75.

337 ARŪNAS BAUBLYS

miesto savivaldos raidos ir ordinacijos įkūrimo is- E. Tiškevičius dar nėra iki galo suvoktas kaip loka- toriją. Maža to, kai kurie knygoje pateikti šaltiniai, linės istoriografijos pradininkas. Priešingai nei Teo- pavyzdžiui, 1589 m. Magdeburgo teisių privilegija ar doras Narbutas ar , jis nekėlė sau XVII a. tvirtovės inventoriai, ilgą laiką buvo vienin- uždavinio parašyti Lietuvos istorijos sintezę, bet spe- telis istorinės informacijos šaltinis. cializavosi ikirašytinės ir lokalinės istorijos tyrimuo- Verta išskirtinio dėmesio ir neabejotiną išliekamąją se. 1847 m. pasirodęs Barysavo apskrities aprašymas vertę turinti yra šios knygos dalis, skirta Tiškevičių ir 1869 m. Sankt Peterburge išleista Biržams skirta valdomos Biržų ordinacijos susidarymo aplinkybėms monografija yra kertiniai Lietuvos lokalinės istorio- nušviesti ir XIX a. Biržų miesto kasdienio gyvenimo grafijos darbai, kurie leidžia jų autorių vadinti šios faktams paviešinti. Pastarieji šiandien yra tapę labai krypties tyrimų pradininku. svarbiais miesto istorinės raidos pažinimą papildan- čiais šaltiniais. Eustachy Tyszkiewicz: Monografijos pabaigoje autorius visą skyrių paski- ria Biržų krašto gamtos aprašymui: pristatoma šio The Founder of Local Historiography krašto augmenija, dirvožemis, žemės ūkio kultūros. in Vertinga ir E. Tiškevičiaus aprašyta Kilučių ežere au- gusio vandens riešuto agaro istorija, bet įdomiausia - geologijos apžvalga, kurioje autorius ne tik aiškina SUMMARY šio krašto specifiką - karstinį procesą, profesionaliai klasifikuodamas vandeningas ir nevandeningas kars- he name of Eustachy Tyszkiewicz is well known tinio regiono įgriuvų zonas, bet ir pateikia daug duo- T not only to Lithuanian historians, archaeologists menų apie pavienių įgriuvų istoriją, pasakoja apie and museologists, but also to a broader cultured so- pavadinimų kilmę. ciety of Lithuania, and Poland. Although the th E. Tiškevičius smulkiai apibūdina ir Biržų ordinaci- Lithuanian national revival of the late 19 century jos bibliotekoje saugomų mokslinių rinkinių struktū- took the ethnocentric direction, in which no place rą, taip subtiliai nurodydamas, kuo rėmėsi rašydamas was left for the local Polonised nobility and the mul- savo knygą. Tai taip pat itin vertinga informacija, nes ticultural burgher culture, quite a few cultural figures th dauguma šių Biržų intelektinės istorijos turtų praras- of thefirst hal f of the 20 century used Tyszkiewicz s ta negrįžtamai. experience and collections as a reference point. Nors šis straipsnis skirtas E. Tiškevičiaus parengtos Tyszkiewicz is reasonably considered the found- monografijos apie Biržus analizei, vertėtų atkreipti er of museology and in Lithuania, and dėmesį ir į šios knygos lietuvišką vertimą, kurį atliko placed in the ranks of historians; however, in my firm muziejininkas Algimantas Baublys ir 1998 m. išleido opinion, he has not been fully acknowledged as the Šiaulių leidykla „Saulės delta". Vertimas, kaip teigia founder of local historiography. All works by Tyszk- jo autorius pratarmėje, parengtas stengiantis neauto- iewicz are a reflection of the 19th century Lithuanian rizuoti autentiško teksto ir išlaikant E. Tiškevičiaus scientific thought and cultural self-realisation; how- minčių dėstymo stilių23. Nepaisant to, vertėjas, pa- ever, contrary to (1784-1864) or Szy- sinaudodamas išnašomis, suteikia daug reikšmingos mon Dowkont (Lith. Simonas Daukantas, 1793-1864), papildomos informacijos, kuri skaitytojui, ypač Biržų he did not seek to embrace the complete history of gyventojui, gerai pažįstančiam miestą ir jo apylinkes, the country in his works, but specialised in the re- leidžia identifikuoti knygoje aprašomus objektus pa- search of its pre-recorded history (archaeology) and gal šių dienų orientyrus. Vertėjas taip pat pateikia local history. The description of the district detalius knygoje minimų senovinių matų ir saikų that appeared in 1847, and a monograph on Biržai vienetų, istorinių faktų paaiškinimus. Ypač svarbu, published in St. Petersburg in 1869 are the key works kad šiose išnašose vertėjas išsamiai komentuoja tuos of local historiography, which allow us to refer to E.Tiškevičiaus pateikiamus faktus, kurie šiandien in- their author as the founder of this trend of research. terpretuojami kitaip, ar papildo naujais duomenimis, Tyszkiewicz not only started it de facto, but also cre- kurie knygos autoriui nebuvo prieinami. ated the methodology of this type of research, whose results are successfully used by specialists in histori-

E. Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir majorato praeitį, p. 4. cal landscape.

338