ARŪNAS BAUBLYS Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Evangeliškosios teologijos centras Eustachijus Tiškevičius - lokalinės istoriografijos Lietuvoje pradininkas ustachijaus Tiškevičiaus asmenybė Lietuvos nes ten buvo sukauptas ir didelis rankraštynas, o kultūros istorijoje nėra nežinoma - jis pagrįstai jame - nemažai medžiagos Biržų istorijai, kurią pra- Elaikomas archeologu, jam teisėtai priskiriamas dėjo kaupti dar pirmasis ordinacijos savininkas Jonas Lietuvos archeologijos mokslo pradininko titulas. Jis Tiškevičius (Jan Tyszkiewicz, 1802-1862), kaip kad taip pat pagrįstai tituluojamas muziejininku bei ko- teigia Aldona Snitkuvienė - „pamėgęs šį kraštą"4. lekcininku, jį reikėtų įvardyti ir profesionalios muzie- Akivaizdu, kad rinkti dokumentus apie Biržus pa- jininkystės pradininku. Tačiau šiame sąraše pagrįstai skatino ir ilgai užsitęsusi Radvilų ir Tiškevičių byla pasigendame E.Tiškevičiaus kaip lokalinės istorio- dėl Biržų ordinacijos nuosavybės pripažinimo Tiš- grafijos pradininko įvardo. Pirmiausia turiu omenyje kevičiams, kuri baigėsi 1844 m. rudenį5. 1869 m. Sankt Peterburge išspausdintą jo monografiją Knyga Birže. Rzut oka naprzeszlošc miasta, zamku Birže. Rzut oka naprzeszlošc miasta, zamku i ordyna- i ordynacyi nėra pirmasis lokalinei istorijai skirtas cyi („Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir ordinacijos E. Tiškevičiaus darbas. Dar 1847 m. kartu su kitais praeitį")1. neabejingais istorijai ir jos paminklų saugojimui Ba- E. Tiškevičiaus gyvenime Biržai buvo tik kelerių, ir rysavo apskrities dvarininkais išleido puikią ir itin ne pačių lengviausių, metų laikotarpis. 1866-1871 m. šiltai to krašto visuomenės sutiktą monografiją Opi- jis gyveno greta Biržų esančiame Astravo dvare, kai saniepowiatu borysowskiego pod względem statystycz- ten pasitraukė uždarius VSM2. Astravo dvaras ne- nym, geognostycznym, historycznym, gospodarczym, buvo jo nuosavybė. Po VLAK ir VSM uždarymo čia przemyslowo-handlowym i lekarskim, z dodaniem apsistoti E. Tiškevičiui pasiūlė jo pusbrolis, šio dvaro wiadomosci: o obyczajach, spiewach, przyslowiach i valdytojas Mykolas Tiškevičius (Michal Tyszkiewicz, ubiorach ludu, guslach, zabobonach i t. d. („Barysavo 1828-1897). Reikia manyti, kad garsusis kolekcinin- apskrities aprašymas statistiniu, geologiniu, istoriniu, kas M. Tiškevičius (nuo 1856 m. VLAK narys lab- ūkiniu, pramoniniu-prekybiniu ir medicininiu po- darys), kuris dar VSM kūrimo apyaušryje palaikė ir žiūriu, pridedant žinias apie liaudies papročius, dai- rėmė E. Tiškevičiaus sumanymą bei dovanojo dar ne- nas, patarles ir drabužius, taip pat apie užkeikimus ir įsteigtam muziejui 1003 vienetų monetų ir medalių prietarus ir 1.1.")6. Ne mažesnio populiarumo sulau- kolekciją3, numanė, kad savo gausiais istoriniais rin- kė ir Biržams skirta monografija. Tam tikra prasme kiniais žinomas Astravo dvaras bei jo turtinga biblio- šią knygą galime laikyti modernios Lietuvos lokali- teka ir archyvas palengvins giminaičio netekčių naštą. nės istoriografijos pradžia. Didelę įtaką ji turėjo ir jau Greičiausiai sumanymas rašyti monografiją apie XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės istorikams ir Biržus E.Tiškevičiui kilo pradėjus tvarkyti Astravo kraštotyrininkams, tarp kurių galima paminėti Joną dvaro rūmų biblioteką. Tam sąlygos buvo palankios, Yčą (1880-1931) ir Petrą Biržį (1896-1970)7. E. Tyszkiewicz, Birže. Rzut oka na przeszloič miasta, zamku i ordynacyi, 4 A. Snitkuvienė, Biržų grafai Tiškevičiai ir jų palikimas, p. 26. St.-Petersburg, czcionkami A. H. Kirkorą, 1869. Taip pat zr. E.Tiškevi- 5 Ten pat. čius, Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majorato praeitį, ij lenkų kalbos vertė Algimantas Baublys, Šiauliai: Saulės delta, 1998. • (E.Tyszkiewicz, K. Tyszkiewicz etc.], Opisanie powiatu borysowskiego pod względem statystycznym, geognostycznym, historycznym, gospodar- A. Snitkuvienė, Birių grafai Tiškevičiai ir jų palikimas, Kaunas: Nacio- czym, przemyslowo-handlowym i lekarskim, z dodaniem wiadomoici: o nalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2008, p. 88. obyczajach, spiewach, przyslowiach i ubiorach ludu.guslacli, zabobonach Д. Грималаусканте, Нумизматические собрания в Национальном i t. d., Wilno: Drukarnia A. Marcinowskiego, 1847. музее Литвы, BialoruS, Litwa, Polska, Ukraina: wspdlne dzieje pieniądza 7 J. Yčas, Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė: istorijos eskizas, Kaunas: (Suprasi, 20-22.Х.1994. Materialy z I Międzynarodowej Konferencji Nu- Spindulys, 1931; Akiras-Biržys [P. Biržys], Lietuvos miestai ir miesteliai, mizmatycznej), Warszawa: Polskie Towarzystwo Numizmatyczne, 1996, t. 2: Biržų apskritis, Kaunas: leidėjas V. Atkočiūnas, 1932. P-13. 333 ARŪNAS BAUBLYS Biržų pilis. Nežinomas dailininkas. Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvė. Varšuva, 1869. E. Tiškevičiaus knygos Birže. Rzut oka na przeszhšč miasta, zamku iordynacyi (.Biržai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir ordinacijos praeitj", Sankt Peterburgas, 1869, p. 9-10) iliustracija. LNM, R 1496 Rašydamas šią knygą, E.Tiškevičius jau nebuvo metu vis labiau populiarėjančiai istorinio krašto- menkai žinomas mokslininkas mėgėjas. Už nuopel- vaizdžio tyrimų krypčiai, kuri kompleksiškai apima nus mokslui 1843 ni. jis tapo Karališkosios Šiaurės an- ir sujungia anksčiau atskirai vykdytus įvairių sričių tikvarų draugijos (La Sociėtė Royale des Antiąuaires ir krypčių tyrimus, bet tuo pačiu metu neapsiribo- du Nord) Kopenhagoje tikruoju nariu ir Karališkosios ja vien tik sausu faktų pateikimu. Knygoje vykusiai Švedijos literatūros, istorijos ir senienų akademijos dera ir tarpusavyje nuosekliai susipina istoriniai, po- (Acadėmie Royale Suėdoise des Belles-Lettres, de l'His- litiniai, kultūriniai, gamtiniai, etnografiniai bei re- toire et des Antiąuitės) Stokholme nariu korespon- liginiai faktai. O gautoji visuma skaitytojui atveria dentu, 1866 m. buvo išrinktas Didžiosios Britanijos įvairiaplanį, dinamišką ir iki tol menkai žinomą Bir- ir Airijos archeologijos instituto (The Archaeological žų ir biržiečių kasdienio gyvenimo, jų istorijos bei Institute of Great Britain and Ireland) Londone nariu krašto gamtos, vietinių papročių vaizdą. Maža to, tas korespondentu. Žinoma, šios tarptautinio pripažini- vaizdas kuriamas ir remiantis naujai rastais archy- mo žymės neturėjo įtakos monografijos, skirtos Bir- viniais šaltiniais8, ir tiesiogiai bendraujant su vietos žams, turiniui, tačiau pats faktas, kad E. Tiškevičius gyventojais, pirmiausia iš valstiečių luomo. Tai, apie buvo žinomas ano meto Europos mokslo visuomenei, ką knygoje rašo E.Tiškevičius, turėjo būti išgyven- leidžia kitaip pažvelgti ir į autoriaus pasirinktą darbo ta ir matoma kasdien, bendraujant betarpiškai. Taip struktūrą, ir į tyrimo, kurį jis atliko, metodiką. Nesuklysime teigdami, kad E.Tiškevičiaus mono- .Tyszkiewicz, Biric. Rzut oka na przeszloSČ miasta, zamku i ordynacyi, p. 9. Taip pat žr. li. Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir majorato grafija apie Biržus savo struktūra labai artima šiuo praeitj, p. 6. 334 Eustachijus Tiškevičius - lokalinės istoriografijos Lietuvoje pradininkas \ - ..-r : - Astravo rūmai Biržuose. Nežinomas dailininkas. Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvė. Varšuva, 1869. E.Tiškevičiaus knygos Birže. Rzutoka na przeszlošč miasta, zamku i ordynacyi („Biržai. Žvilgsnis j miesto, pilies ir ordinacijos praeitį" Sankt Peterburgas, 1869, p. 148-149) iliustracija. LNM, R 1496 taikliai lietuvių būdą ir charakterį, tik gerokai plačiau, przekonaniach) lietuvių liaudis ir išlaikė lietuvybę, bet ir gerokai vėliau, aprašys Vilhelmas Storostas-Vy- tuo tarpu visi bajorai tapo lenkais (co bylo powodem dūnas (1868-1953)9. že są dotąd Litwinami gdy cala szlachta stalą się pol- Apie vietos gyventojus valstiečius E. Tiškevičius ską)11. Todėl lieka tik apgailestauti, kad iki šiol be- rašo pozityviai, akcentuodamas tokias jų savybes veik nebuvo atkreiptas dėmesys ir į E. Tiškevičiaus kaip nepriklausomumas, užsibrėžto tikslo siekimas, laikyseną lietuvių kalbos atžvilgiu, kurios privalumus, „elgesio uždarumas" (skrytošč wpostępowaniu), švara grožj, turtingumą ir kitas ypatybes autorius aukština bei tvarkingumas, pamaldumas, darbštumas ir pa- aprašydamas vietos gyventojų papročius ir tradici- pročių kuklumas10. Pasak E.Tiškevičiaus, kaip tik jas12. Knyga pasirodė neseniai uždraudus lietuvišką dėl šių, nuo seno beveik nepakitusių bruožų, taip spaudą, todėl tokią laikyseną galima suvokti ir kaip pat begalinės ištvermės ir pavėluoto senojo tikėjimo viešą manifestą ar bent diskretišką protestą. Galbūt atsisakymo {upartego wytrwania w zadawnionych neatsitiktinai autorius pabrėžia, kad paskutiniu metu 9 (iki 1863-1864 m. sukilimo) buvo rašoma daug moks- Vydūnas, Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen: Kul- turhistorische Darlegungen, Tilsit: Rūta, 1932. Taip pat žr. W. Sto- lo darbų ir ugdoma tautinė lietuvių literatūra, evan- rost-Vydūnas, Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen: gelikų kunigai lietuvių kalba leido religinio turinio Kulturhistorische Darlegungen, Chicago: Akademinės skautijos leidykla, 1982; Vydūnas, Septyni Šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, vertė V. Gaigalaitė, R. Šaltenis, Vilnius: Vaga, 2001. 11 Ten pat. 10 E. Tyszkiewicz, flirre. Rzut oka na przcszloli miasta, zamku i ordynacyi, 1J E.Tyszkiewicz, Biric. Rzut oka na przcszloii miasta, zamku i ordynacyi, p. 16. Taip pat žr. E. Tiškevičius, Biriai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir majo- p. 17-23. Taip pat žr. E.Tiškevičius, Biržai. Žvilgsnis į miesto, pilies ir rato praeitį, p. 10. majorato praeitį, p. 11-14. 335 ARŪNAS BAUBLYS knygas ir elementorius,