DOCSLIB.ORG

Straipsniai (Articles)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Straipsniai (Articles) Straipsniai (Articles) 13 14 Archivum Lithuanicum 5 Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Ona Aleknavièienë Lietuviø kalbos institutas, Vilnius Christiane Schiller Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg Jacobas Perkuhnas prieð Michaelá Mörlinà, Johannà Schultzà ir Philippà Ruhigà traktate Wolgegr÷ndetes Bedencken Uber die Ins Litthauµche Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft (1706) XVIII amþiaus pradþioje Prûsijoje vyko filologinë diskusija. Ji prasidëjo 1702- aisiais, praëjus metams nuo pirmo spausdinto lietuviðko Naujojo Testamento, va- dinamo Bythnerio Naujuoju Testamentu arba Bythnerio Biblija. Tokià pradinæ ðios polemikos datà nurodo Philippas Ruhigas (Pilypas Ruigys; 16751749) rankraðti- niame traktate Meletema (raðytas apie 1735-uosius), vëliau knygoje Betrachtung der Littauiµchen Sprache, in ihrem Urµprunge, Weµen und Eigenµchaften (1745)1. Abiejuose veikaluose Ruhigas pasakoja apie ilgà kai kuriø nuovokiø lietuviø kunigø ginèà, kaip reikëtø lietuviðkai kalbëti su liaudimi. Jis pats tuo metu buvo baigæs Karaliau- èiaus universitetà ir tapæs kandidatu á vokieèiø bei lietuviø kunigus. Kilus disku- sijoms, Ruhigas bûdavo kvieèiamas pas Karaliauèiaus universiteto profesoriø, vy- 1 [Philipp Ruhig,] MELETEMA, é re ipsa, Au- Philipp Ruhig [...] Kænigsberg, druckts und toribus variis, atq[ue] experientia, µiµstens verlegts Johann Heinrich Hartung, 1745, 34 LINGVAM LITUANICAM [...] à Philippo (toliau Tyrinëjimas arba RgB). Èia remia- Ruhigio [...] Anno [1735], [9] (toliau Me- masi ðiø veikalø perspaudais: Pilypas letema arba RgM); [Philipp Ruhig,] Be- Ruigys, Lietuviø kalbos kilmës, bûdo ir savy- trachtung der Littauiµchen Sprache, in ihrem biø tyrinëjimas, parengë Vytautas Jurgutis, Urµprunge, Weµen und Eigenµchaften [...] von Valerija Vilnonytë, Vilnius: Vaga, 1986. 15 Jacobas Perkuhnas prieð Michaelá Mörlinà, Johannà Schultzà ir Philippà Ruhigà traktate Wolgegr÷ndetes Bedencken Uber die Ins Litthauµche Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft (1706) riausiàjá rûmø pamokslininkà Friedrichà Deutschà (16571709) ir klausinëjamas apie ginèijamus lietuviø kalbos dalykus. Bûtent Ruhigas ir pateikë daugiausia informacijos apie diskusijø eigà ir daly- vius. Patys polemizuotojai, deja, akivaizdþiai nebuvo linkæ ávardyti nei savo ðali- ninkø, nei prieðininkø. Veikiausiai dël to istoriografinëje ir bibliografinëje lietuviø literatûroje nëra uþfiksuota net to meto poleminiø veikalø pavadinimø, iðskyrus du Gumbinës kunigo Michaelio Mörlino (16411708) traktatus: 1) Principium primarium in lingva Lithvanica2; 2) An Lithvanic¿ Lingv¿ Reformatio µit neceµµaria?3. Þinios apie lingvistinës polemikos etapus, jos dalyviø argumentus bei kontrargumentus dar ir dabar tebëra ðykðèios ir vienpusiðkos. Geriau þinomi tik Mörlino ir jo ðalininkø teiginiai, o jo prieðininkø pozicija buvo ið dalies rekonstruojama tik remiantis ant- riniais ðaltiniais, daugiausia minëtais Ruhigo traktatais ir juo sekusiais veikalais. Ðiuo metu atsirado galimybë plaèiau suþinoti ir kitos ðalies pozicijà, iðanalizuoti jos poþiûrá á lietuviø kalbos vartojimà, raðomosios ir ðnekamosios kalbos santyká. 2002 metais Münchene, Bavarijos valstybinëje bibliotekoje (Bayerische Staatsbiblio- thek München), rastas vieno ið Mörlino prieðininkø Jacobo Perkuhno jaunesniojo (16651711) traktatas, iðleistas 1706 metais Leipzige ir Frankfurte. e 1. PERKUHNO TRAKTATAS WOLGEGRUNDETES BEDENCKEN (1706). Traktato antraðtinis lapas toks (plg. 1 pav.): Wolgegr÷ndetes Bedencken / Uber die / Ins Litthauµche / Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft / Auf Begehren eines Liebhabers der Litthauµchen Sprachen / Aufgeµeãt von Iacob Perkhun4 / Pfarrern ¸u Walterkehmen. Leip¸ig und Franckfurt / Anno 1706. 2 Ðiuo metu þinomi du traktato egzemplio- berg / gedruckt in der [...] Georgiµchen Buch- riai: Gdañske ir Hallëje (apie juos plaèiau druckerey / 1706; toliau Ezopo pasakëèios þr. 2.1.). 0 0 0 arba SchEP). 3 Ðá Mörlino traktatà mini Johannas Schul- 4 Traktato antraðtiniame lape pavardës for- tzas 1706 metais iðleistø Ezopo pasakëèiø ma Perkhun, jo magistro darbe (apie já þr. pratarmëje ([Johann Schultz,] Die Fabuln 2.4.) Perkuhn. XVIII amþiaus istoriogra- ¯SOPI, ¨um Verµuch Nach dem PRINCIPIO finiuose ir biografiniuose ðaltiniuose pa- Lithvanic¿ Lingv¿, Littauiµch vertiret Von prastai raðoma Perkuhn. Ðiame straipsnyje Johann Schulãen / S. Miniµt. Cand. Kænigs- pasirinkta forma Perkuhn. 16 Archivum Lithuanicum 5 1 pav. Jacobo Perkuhno traktato Wolgegr÷ndetes Bedencken Uber die Ins Litthauµche Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft (1706) antraðtinis lapas; Bavarijos valstybinë biblioteka Münchene, sign.: 4 A. gr. b. 80 17 Jacobas Perkuhnas prieð Michaelá Mörlinà, Johannà Schultzà ir Philippà Ruhigà traktate Wolgegr÷ndetes Bedencken Uber die Ins Litthauµche Uberµeãte ¸ehen Fabeln ¯µopi, Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft (1706) Traktato dabartinë signatûra: 4 A. gr. b. 80, formatas in quarto, virðelis kartoninis. Traktatà sudaro 24 paginuoti puslapiai. Virðutinio virðelio iðorinëje pusëje nurody- ta signatûra: A. Gr. 4o 80. Virðelio vidinëje pusëje virðuje pieðtuku áraðyta 4o A. Gr. b. 80 (Aesopus) º Perkuhn, apaèioje yra rankraðtinis áraðas raðalu Auct. Gr. Vet. 21. º ad. Aesop. p. 153. Poantraðtiniame nepaginuotame traktato puslapyje (p. [2]) yra antspaudas BIB- LIOTHECA REGIA MONACENSIS, rodantis, kad traktatas priklausë Karaliðkajai bibliotekai Münchene, kuri nuo 1919 metø vadinama Bavarijos valstybine bibliote- ka5. Antraðtinio lapo apaèioje ranka áraðytas skaièius 16. Tad traktatas anksèiau galëjo bûti buvæs áriðtas konvoliute. Paskutiniame puslapyje (p. 24), virðutiniame deðiniajame kampe, pieðtuku áraðyta 93 h 10. Traktatas paraðytas vokiðkai. Tekstas vientisas, á skyrius nesuskirstytas. Trakta- tas neturi net atskirai iðskirtos pratarmës. Vokiðko teksto ðriftas gotikinis, lietuviðkø ir lotyniðkø intarpø lotyniðkoji antikva. Jau traktato pavadinimas rodo, kad veikalas poleminis: èia bus svarstomas de- ðimties Ezopo pasakëèiø vertimas ir jo ákvëptas raðtas (Und derµelben pasµionirte ¨uµchrifft). Ezopo pasakëèias á lietuviø kalbà iðvertë ir 1706 metais Karaliauèiuje iðleido kandidatas á kunigus Johannas Schultzas ið Katniavos (þr. iðn. 3). Tai pirmas spausdintas pasaulietinës literatûros vertimas á lietuviø kalbà ir pirmoji lietuviðka groþinës literatûros knyga (tiek Didþiojoje, tiek Prûsø Lietuvoje). Tad koks Perkuhno ir jo traktato ryðys su lingvistine polemika, kilusia dël religiniø raðtø kalbos? Norint ávertinti traktato santyká su kitomis XVIII amþiaus pradþios knygomis, pirmiausia reikia apþvelgti polemikos eigà iki 1706 metø ir iki ðiol þinotus jos ðaltinius. 2. LINGVISTINË POLEMIKA 17021706 METAIS. Á polemikà ásitrau- kusius kunigus ir jø argumentus iðsamiausiai apraðë Ruhigas. Meletemos áþangoje jis ávardijo tris diskusijos dalyvius: Michaelá Mörlinà ið Gumbinës, Jacobà Perkuh- nà (jaunesnájá) ið Valtarkiemio bei Johannà Keimelá (?1710) ið Nemerkiemio. Me- letemoje Ruhigas nusakë ir ginèo esmæ: buvo svarstoma, ar normine reikia laikyti tokià lietuviø kalbà, kokia kalba liaudis, ar tam nustatyti steigtina lietuviø filolo- ginë draugija (de qv¿µtione: utrum principium lituanicé º loq[ue]ndi vulgus litu- anicum, an verò Socie=ºtas Lituanico-Philologica µtatuendum? [RgM [9]; Ruigys 5 1558 metais hercogas Albrechtas V ákûrë valdovo þinion kunigaikðtysèiø turtà, jos Wittelsbacho rûmø bibliotekà. Jos pa- fondai iðaugo iki 450 000 knygø ir 18 600 grindà sudarë nupirkta Johanno Albrech- rankraðèiø. 18141850 metais parengti to Widmanstetterio biblioteka. Apie spaudiniø ir rankraðèiø katalogai, nuo 1600-uosius biblioteka turëjo 17 000 to- 1910-øjø ji pradëjo veikti kaip vieðoji bib- mø. Nuo 1663-iøjø Bavarijoje buvo áves- lioteka. Dabar tai pagrindinë Bavarijos þe- tas pirmasis privalomojo knygø tiekimo mës biblioteka, turinti apie 7 milijonus bibliotekoms ástatymas (vok. Pflichtabliefe- knygø, tarp jø daug rankraðèiø ir anksty- rungsgesetz). 18021803 metais, sekuliari- vojo spaudos periodo leidiniø. zavus vienuolynus ir Bavarijoje perëmus 18 Archivum Lithuanicum 5 1986, 173, 282]). Tyrinëjime jis konkretizavo besiginèijanèias ðalis: Mörlinui raðtu ir þodþiu prieðtaravo bent du kunigai Perkuhnas bei Keimelis. Prie Mörlino ðalinin- kø Ruhigas priskyrë Friedrichà Deutschà ir save Philippà Ruhigà: Herr D. Friedr. Deutµch hatte º µolche, als Oberhofprediger, dem Pfarrern und Se-ºniorn in Gumbinnen, Mich. Morlino, bewilliget; º ¸ween andere Prediger aber, namentlich, Jac. Per-ºkuhn, in Walterkehmen, nachmaliger Er¸prieµter º ¸u Inµter- burg, und Johann Keimel, Pfarrer º ¸u Nemmersdorf, widerµprachen denen Schriften º Morlini µchriftlich. Jener be¸eugete, daß Mor-ºlinus nicht cum vulgo rede; dieµer wollte eine º Societatem Lituanico-philologicam ¸um º Grunde haben. Ich µtudirte eben damals ¸u Kæ-ºnigsberg, und machte mich f÷r Herrn Morli- num º partheyiµch, durch eine Gratulation, µo unter ¸ehen º Littauiµschen Fabeln gedruckt wurde, allwo den º Fleiß deµµelben alµo r÷hmete: Gumbinnen wird º gewiß wie Orleans geprieµen, und unµer º Littauiµch Rom, Athen und Breßlau µeyn. (RgB 34; Ruigys 1986, 2122) Taigi, pasak Ruhigo, Perkuhnas árodinëjæs, kad Mörlinas neliaudiðkai kalbàs, o Keimelis norëjæs, kad bûtø steigiama lietuviø filologinë draugija. Pats Ruhigas, tuo metu dar tik ëjæs mokslus Karaliauèiuje, stojo Mörlino pusën iðspausdindamas sveikinimà prie deðimties lietuviðkø pasakëèiø. Já baigë tokia metafora:
Load more

Recommended publications
  • SUB 1998 Zemaiciu Bk.Pdf
    Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos KALBOS UGDYMO PROGRAMA Giedrius Subaçius Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos XIX amΩiaus pradΩia MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJË LEIDYBOS INSTITUTAS VILNIUS 1998 2 ÛEMAIÇIË BK IDÎJOS 3 ÈVADAS UDK 808.82–087 Su-02 Recenzavo Turinys prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentas Aleksas Girdenis, prof. habil. dr. Lietuvos MA narys Zigmas Zinkeviçius Pratarm∂...... 12 1. Èvadas...... 14 1. 1. Ûemaiçiai...... 14 Subaçius, Giedrius 1. 2. Europos kontekstas ir bendrin∂s kalbos pob∆dis...... 17 Su-02 Ûemaiçi¨ bendrin∂s kalbos id∂jos/Giedrius Subaçius. – Vil- 1. 3. Bendrin∂ kalba...... 20 nius: Mokslo ir enciklopedij¨ leidybos inst., 1998. – 490 p: 1. 4. Såmoningos intencijos norminti...... 23 iliustr. Santr. Angl. – Bibliogr., p. 464–479 ir ißnaßose. – Asmen¨ 1. 5. Måstymo apie bendrin´ kalbå kategorijos...... 27 r-kl∂: p: 481. 1. 6. Klasifikacijos ir apraßymo principai...... 30 ISBN 5–420–01427–0 1. 7. Ûemaitißk¨ ypatybi¨ pastebimumas Ωemaiçiams...... 32 Ûemaiçiai XIX a. pirmojoje pus∂je pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir j¨ raßtai ∂m∂ 1. 8. 1737 met¨ Universitas Lingvarum Litvaniae raßybos tradicija...... 39 stelbti aukßtaitißkuosius. Íioje knygoje pagrindinis d∂mesys ir skiriamas trij¨ XIX a. deßimtmeçi¨ pastan- goms kurti bendrin´ kalbå Ωemaiçi¨ tarmi¨ pagrindu. Taigi ßi knyga – pastang¨ norminti kalbå istorijos analiz∂, sociolingvistin∂ istorijos studija. 2. XVIII amΩiaus Ωemaiçi¨ raßtai...... 44 2. 1. 1759 met¨ Ûyvatas Pono ir Dievo m∆s¨ J∂zuso Christuso...... 44 UDK 808.82–087 2. 1. 1. Ûemaiçi¨ tarm∂s pasirinkimas...... 44 2. 1. 2. Raßybos tradicija ir naujov∂s...... 50 2. 1. 3. Nebendrin∂ raßomoji Ωemaiçi¨ kalba...... 57 2.
    [Show full text]
  • Kristus, Krystus, Christus, Chrystus Ar Cristus?
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 18 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas lietuvos ISTORIJos INSTITUTAS ŠiauliŲ universitetas UNIVERSITY oF ILLINOIS AT CHiCaGo vilniaus universitetas vYtauto didŽioJo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 18 lietuvos ISTORIJos institutas vilnius 2016 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Birutė Triškaitė ( filologija / philology), (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja / associate editor), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa PROF. Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( kalbotyra / linguistics), JoHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius doC. dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Petrauskaitė ( filologija / philology), vYtauto didŽioJo universitetas, KAUNAS HABIL. dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija 1996
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS Bibliografi].a 1996 Sudar6 IRENA TUMEIYTE IllI.BIepr- VILNIUS 2000 UDK 016:947.45 Tu55 BibliographyoftheHstoryofLithuania: 1996 CompilerlrenaTumelyt6 Redakcinekolegija: Zigmantas Kiaupa ®irmininkas) ¢eslovas Bauza Rimantas Miknys Vladas Sirutavi6ius Juozas Tumelis / ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2000 © Irena Tumelyte, 2000 TUErms pRATARrd 1 . BENDRASIS SKYRIUS 1.1.Bibliografijos 1.2. Enciklopedijos, Zodynai, Zinynai 1.3.IstorijosperiodikairtQstinialleidiniai 1.4. Istorij os mokslo institucijos, darbo organizavimas 1.5. Istorijos metodologija 1.6. Istoriografijos istorija, istorij os tyrinej imu bdkle 1.7.Istorikupersonalijos 1.8.Istorijosdidalctikairpopuliarizacija,vadovel.iai 2. SAITINn7 SAUGyELoS. IAGAIBINIAI ISTOREoS MOKSLAI 2.2.Archyvai 2.3. Bibliotekos 2.4. Muriejai 2.5.Ikonografinemediiaga 2.6.Paminklosauga 2.7. Saltiniotyra 2.8.Pagalbiniaiistorijos a) paleografij a, epigrafika, filigranistika b) chronologij a c)genealogija d) heraldika, veksikologij a e) sfragistika i) numizmatika, faleristika, medalininkyste 2.9.Istorinegeografija,kartografija,demografija 3 . LIETUVOS ISTOREA : BENDRI VEIKALAI 3.I.Saltiniai 3.2.Tvineii] a)Visuotineiratskirusaliuistorija¢eira§omairapieLietuval b) Lietuvos istorija c) Emigracij os istorij a 3 .3 . Lietuvos istorija a)visuomehesmokslai b)kalba c) knygotysa (knyga, spauda, masines informacij os priemones) d)mokslotyrairedukologija e)menai g)architekttrairurbanistika 4 ,TURINYS h) religijos ir bazny5ios i) cris ir technika 3.4.Personalijos 3.5.Regionaiirvietoves 4. ATSKIRI LIETUVOS ISTORIJOS LAIKOTARPLAI 4.1. Iki RIII a. I tyrinejinai 4.2. ml a. pr. -1385 in tyrinejimai 4.3.1385-1569m a) Saltiniai b)tyrinejimai 4.4.1569-1795 in a) §altiniai b)tyrinejinai 4.5.1795-1918m a) §altiniai b)tyrinejinai 4.6.1918-1940m a) §altiniai b)tyrinejimai 4.7.1940-1990m 4.7.1.
    [Show full text]
  • Archivum Lithuanicum 6
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X I S B N 3-447-09371-4 Archivum Lithuanicum 6 1 2 Archivum Lithuanicum 6 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 6 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2004 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DOC. DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), HERZOG AUGUST BIBLIOTHEK, WOLFENBÜTTEL LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DOC. DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS MGR. Jurgis Pakerys (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG, FRIEDRICH-ALEXANDER-UNIVERSITÄT ERLANGEN-NÜRNBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics),
    [Show full text]
  • Alt 5 2003.Pdf
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X I S B N 3-447-09312-9 Archivum Lithuanicum 5 1 2 Archivum Lithuanicum 5 KLAIPËDOS UNIVERSITETAS LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS ÐIAULIØ UNIVERSITETAS VILNIAUS UNIVERSITETAS VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS ARCHIVUM Lithuanicum 5 HARRASSOWITZ VERLAG WIESBADEN 2003 3 Redaktoriø kolegija / Editorial Board: HABIL. DR. Giedrius Subaèius (filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS, UNIVERSITY OF ILLINOIS AT CHICAGO DR. Ona Aleknavièienë (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS HABIL. DR. Saulius Ambrazas (filologija / philology), LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Roma Bonèkutë (filologija / philology), KLAIPËDOS UNIVERSITETAS PROF. DR. Pietro U. Dini (kalbotyra / linguistics), UNIVERSITÀ DI PISA DR. Jolanta Gelumbeckaitë (filologija / philology), HERZOG AUGUST BIBLIOTHEK, WOLFENBÜTTEL LIETUVIØ KALBOS INSTITUTAS, VILNIUS DR. Birutë Kabaðinskaitë (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS HABIL. DR. DOC. Rûta Marcinkevièienë (filologija / philology), VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS, KAUNAS DR. Bronius Maskuliûnas (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS MGR. Jurgis Pakerys (filologija / philology), VILNIAUS UNIVERSITETAS PROF. HABIL. DR. Jochen D. Range (kalbotyra / linguistics), ERNST-MORITZ-ARNDT-UNIVERSITÄT GREIFSWALD DR. Christiane Schiller (kalbotyra / linguistics), MARTIN-LUTHER-UNIVERSITÄT HALLE-WITTENBERG, FRIEDRICH-ALEXANDER-UNIVERSITÄT ERLANGEN-NÜRNBERG PROF. DR. William R. Schmalstieg (kalbotyra / linguistics), PENNSYLVANIA STATE UNIVERSITY DOC. DR. Janina Ðvambarytë (filologija / philology), ÐIAULIØ UNIVERSITETAS © Lietuviø kalbos institutas 4 Archivum Lithuanicum 5 Archivum Lithuanicum 5 This year (2003) the second Archivum Lithuanicum scholarship was awarded to Ðiauliai University doctoral student Robertas Gedrimas. This scholarship was es- tablished in 2002 by Mr. Robin Neumann of Chicago. It is awarded to a graduate student, either a masters or a doctoral student, engaged in research on the external history of some language.
    [Show full text]
  • Archivum Lithuanicum 10 (11 Mb, Pdf)
    I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 10 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas ŠiauliŲ universitetas u n i v e r s i t Y o F i l l i n o i s a t C H i C a G o vilniaus universitetas vYtauto didŽiojo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 10 lietuviŲ Kalbos institutas vilnius 2008 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Saulius Ambrazas ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius doC. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( filologija / philology), joHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istorijos institutas dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Marcinkevičienė ( filologija / philology), vYtauto didŽiojo universitetas, KAUNAS PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas doC. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas, lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), martin-lutHer-universitäT Halle-WittenberG proF. dr. William R. Schmalstieg ( kalbotyra / linguistics), pennsYlvania
    [Show full text]
  • Darius Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus After 1863
    Archivum Lithuanicum 10, 2008 ISSN 1392-737X, p. 269–282 darius staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863 amsterdam, new York, nY: rodopi, 2007, 465 p. ISBN 978-90-420-2267-6 darius staliūnas’s new book Making Russians is a meticulously researched and well-written monograph. this was the main thought that lingered around as i immersed myself in its pages. Making Russians is about the nationality policy of imperial russia in lithuania and the north Western province of the empire (nWp, which primarily includes lithuania and belarus: the Kaunas, vilnius, minsk, mogilev, vitebsk, and Grod- no gubernias) in the nineteenth century. the monograph consists of six parts of various length: “i. Administrative boundaries and nationality policy” (p. 27–41); “II. The search for a nationality policy strategy in the early 1860s” (p. 43–56); “III. The meanings of russification” (p. 57–70); “IV. Separating ‘them’ from ‘us.’ definitions of nationality in political practice” (p. 71–129); “v. Confessional ex- periments” (p. 131–188); “VI. Metamorphoses in language policy” (p. 189–305). i would separate the texts written so far on the prohibition of latin characters for lithuanian into at least two general categories: heroic and critical. Heroic texts include traditional lithuanian topics, which include the production of illegal lithuanian books and newspapers in latin letters; the heroism of book smugglers; clandestine lithuanian schools persecuted by the russian authorities; and clan- destine organizations of illegal press distribution. such heroic texts do not pay much attention, however, to what was happening in the camp of “the enemy,” in the bowels of the russian empire.
    [Show full text]
  • XVIII–XIX Amžiaus Lietuviškų Tekstų Grafemos
    Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius University of Illinois at Chicago XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> Ðiame straipsnyje analizuoju Didþiosios Lietuvos XVIII amþiaus spaudiniø ir XIX amþiaus rankraðèiø tekstø didþiøjø raidþiø (grafemø) <I> ir <J> vartosenà. Keliamas uþdavinys nustatyti: 1) <I> ir <J> distribucijà XVIII amþiaus spaudiniuo- se ir perëjimo laikà prie modernios sistemos, kur <I> vartojama garsui [i], o <J> garsui [j] þymëti; 2) <I> ir <J> distribucijà XIX amþiaus rankraðèiuose ir perëjimo prie modernios sistemos laikà; 3) atotrûká tarp spaudiniø ir rankraðèiø vartosenos bei jo prieþastis. Ankstesniø amþiø raidþiø <I> ir <J> vartojimas ðiame ALt tome ðiek tiek aptariamas Jolantos Gelumbeckaitës (Pirmas lietuviðkas pamokslø rin- kinys Wolfenbüttelio postilë [1573]. Rankraðèio kritinio komentuoto leidimo prin- cipai ir tyrimo strategija, p. 8182; rec.: Friedrich Scholz [Hrsg.], Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, 2003, p. 302303). 1. XVIII AMÞIAUS LDK SPAUDINIAI. Maþdaug iki XVIII amþiaus pra- dþios LDK lietuviðkuose raðtuose vyravo gotikiniø formø spausdinti tekstai, o gotikiniai ðriftai visai neskyrë didþiosios <I> nuo didþiosios <J>, buvo spausdina- ma viena raidë, tinkanti atstovauti abiem garsams [i] ir [j], panaði á <J>. Taèiau XVIII amþiuje LDK jau imta plaèiai pereidinëti prie lotyniðkosios antikvos raidþiø formos, tada jos lietuviø spaudoje galutinai ásigalëjo ir iðstûmë gotikines raides (skirtingai nuo Maþosios Lietuvos tekstø, kur dar ir XX amþiuje daþniausiai var- totas gotikinis raidynas). Pereidinëdami prie antikvinio ðrifto, pagal buvusià gotikinæ tradicijà spaustuvi- ninkai neretai dar neskyrë grafemø <I> ir <J>, tiek garsui [i], tiek [j] þymëti vartojo tà paèià grafemà: arba <I>, arba <J>.
    [Show full text]
  • Prie Tautos Kultūros Pamatų
    Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Meilė Lukšienė PRIE TAUTOS KULTŪROS PAMATŲ Vilnius 2014 UDK 008(474.5)(091) Lu95 Išleista Šviemo ir mokslo ministerijos lėšomis, vadovaujans Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. XI-2213 „Dėl 2013 metų paskelbimo Meilės Lukšienės metais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl valstybinio Meilės Lukšienės metų priemonių plano patvirnimo“. © Meilė Lukšienė, 2014 © Ingė Lukšaitė, Austėja Ikamaitė, sudarymas ir parengimas, 2014 © Viktorija Daujotytė, įvadinis straipsnis, 2014 © Viktorija Daniliauskaitė, viršelio iliustracija „Kryžkelė I“, 2014 © Šviemo aprūpinimo centras, 2014 ISBN 978-9986-03-670-8 TURINYS Pratarmė .........................................................................................9 Viktorija Daujotytė. Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai .............11 Pirmas skyrius Jonas Biliūnas J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai .........................................24 Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą .......................................................36 Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai .......................................63 Biliūniškas šypsnys ...............................................................75 „Liūdna pasaka“ ....................................................................86 Jono Biliūno laiškai ...............................................................102 Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint
    [Show full text]
  • Baltu Filoloģija XXIII (2) 2014
    LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XXIII (2) 2014 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds BaltuFilol-23-2.indd 1 22.05.2015 13:26:12 UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Aleksej Andronov Nicole Nau Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet Universytet im. Adama Mickiewicza Laimute Balode w Poznaniu Latvijas Universitāte, Juozas Pabrėža Helsingin yliopisto Šiaulių universitetas Rick Derksen Jurgis Pakerys Universiteit Leiden Vilniaus universitetas Pietro U. Dini William R. Schmalstieg Università degli Studi di Pisa Pennsylvania State University Trevor G. Fennell Wojciech Smoczyński Flinders University of South Australia Uniwersytet Jagielloński Artūras Judžentis Bonifacas Stundžia Lietuvių kalbos institutas Vilniaus universitetas Jenny Larsson Giedrius Subačius Stockholms universitet University of Illinois at Chicago Benita Laumane Jānis Valdmanis Liepājas Universitāte Latvijas Universitāte Dace Markus Steven Young Rīgas Pedagoģijas un University of Maryland, izglītības vadības akadēmija Baltimore County Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti
    [Show full text]