Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Giedrius Subaèius Lietuviø kalbos institutas, Vilnius University of Illinois at Chicago XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> Ðiame straipsnyje analizuoju Didþiosios Lietuvos XVIII amþiaus spaudiniø ir XIX amþiaus rankraðèiø tekstø didþiøjø raidþiø (grafemø) <I> ir <J> vartosenà. Keliamas uþdavinys nustatyti: 1) <I> ir <J> distribucijà XVIII amþiaus spaudiniuo- se ir perëjimo laikà prie modernios sistemos, kur <I> vartojama garsui [i], o <J> garsui [j] þymëti; 2) <I> ir <J> distribucijà XIX amþiaus rankraðèiuose ir perëjimo prie modernios sistemos laikà; 3) atotrûká tarp spaudiniø ir rankraðèiø vartosenos bei jo prieþastis. Ankstesniø amþiø raidþiø <I> ir <J> vartojimas ðiame ALt tome ðiek tiek aptariamas Jolantos Gelumbeckaitës (Pirmas lietuviðkas pamokslø rin- kinys Wolfenbüttelio postilë [1573]. Rankraðèio kritinio komentuoto leidimo prin- cipai ir tyrimo strategija, p. 8182; rec.: Friedrich Scholz [Hrsg.], Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, 2003, p. 302303). 1. XVIII AMÞIAUS LDK SPAUDINIAI. Maþdaug iki XVIII amþiaus pra- dþios LDK lietuviðkuose raðtuose vyravo gotikiniø formø spausdinti tekstai, o gotikiniai ðriftai visai neskyrë didþiosios <I> nuo didþiosios <J>, buvo spausdina- ma viena raidë, tinkanti atstovauti abiem garsams [i] ir [j], panaði á <J>. Taèiau XVIII amþiuje LDK jau imta plaèiai pereidinëti prie lotyniðkosios antikvos raidþiø formos, tada jos lietuviø spaudoje galutinai ásigalëjo ir iðstûmë gotikines raides (skirtingai nuo Maþosios Lietuvos tekstø, kur dar ir XX amþiuje daþniausiai var- totas gotikinis raidynas). Pereidinëdami prie antikvinio ðrifto, pagal buvusià gotikinæ tradicijà spaustuvi- ninkai neretai dar neskyrë grafemø <I> ir <J>, tiek garsui [i], tiek [j] þymëti vartojo tà paèià grafemà: arba <I>, arba <J>. Kita vertus, möþosios raidës <i> ir <j> buvo skiriamos tiek gotikiniame, tiek neseniai paplitusiame antikvos ðrifte. 227 XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> Vadinasi, spaustuvininkai XVIII amþiuje kurá laikà vartojo raidþiø sistemà <i> ir <j> : <I> ir <I> arba <J> ir <J>. T. y. dvi skirtingos maþosios teturëjo vienà atitikmená tarp didþiøjø raidþiø, buvo koreliuotos su viena didþiàja grafema. Bet visai aiðku, jog spaustuvininkai toká neatitikimà suvokë, taèiau turbût dël gotikinës tradicijos inercijos didþiøjø raidþiø ið pradþiø skirti poreikio nejautë. 1.1. KNYGA NOBAÞNYSTËS, 1653, 1684. Kaip matyti dar ið XVIXVII am- þiaus leidiniø antraðèiø, jau tada kartais vartoti negotikiniai antikviniai ðriftai. Pavyzdþiui, Knygos nobaþnystës pirmojo 1653 metø leidimo antraðtëje raðyta nebe- gotiðkai KIEDAYNISE, DRVKAWOIA, IOCHIMAS IVRGIS (viskas kursyvu) (LB I 209). Antrojo 1684 metø tos knygos leidimo antraðtë taip pat negotikinë. Èia jau matyti pakitimø, garsui [j] þenklinti ásivesta ir didþioji <J>, plg. KIEDAYNISE, bet DRUKAWOJA, JOACHIMAS JURGIS. Nors antraðtei sukurti vartoti kursyviniai ðrif- tai, taèiau raidës <J> èia visur iðspausdintos staèiu ðriftu. Matyt, Këdainiø spaus- tuvininkai buvo gavæ raidþiø rinkiniø su didþiosiomis <J> ir <I>, norëjo ir naujàjà <J> vartoti, taèiau neturëjo kursyvo formos þenklo <J>. 1.2. JURGIO KASAKAUSKIO RAÞANÈIUS, 1727. 1727 metø penktajame Jurgio Kasakauskio knygos Raþanèius apie ðvenèiausià Marijà panà1 leidime (spaus- dintame Vilniaus Akademijos spaustuvëje; LB I 183, Nr. 493) taip pat tiksliai fone- tiðkai skiriamos grafemos <I> ir <J>, plg. <J> [j]: Jackau 153, Jadwiga 153, Jau 136, Jewos 2 ~ Ievos, Jezau 3, Jezuµa 3, Jokubay 151, Jonay 151, Jozapas 136, Juozapay 151, Jurgi 152 ir kt. Taip pat <I> [i]: Idant 155(daug x), Ignaciuµzay 153, Iµz 155, 156, Iµzganitoj 84, Iµzpraúik 159, SIaµztoy 135 ~ ðeðtoj, WIeµzpatie 3 ir kt. Vis dëlto kursyvo formos ðriftuose prasprûsta iðspausdinti ir <I> [j], plg. Iezuµo 137, 139, 141, 145, 147, 149. Kadangi spaustuvininkø intencijos skirti abi didþiàsias grafemas akivaiz- dþios, tai manytina, kad spaustuvininkai bûtø norëjæ ir <J> didþiàjà spausdinti kursyvu, taèiau jos dar neturëjo. 1.3. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, 1731. Yra iðlikæs Jono Jakna- vièiaus Evangelijø 1731 metø leidimas (irgi spausdintas Akademijos spaustuvëje)2. Tiesa, jo lietuviðko teksto korpusas surinktas gotikinëmis raidëmis (tik paralelus lenkiðkas lotyniðkàja antikva), tad jis nieko nepasako apie <I> ir <J> skyrimà. Taèiau lietuviðkos rubrikos (antraðtëlës) yra antikvinës, kursyvinës. Net ið nedau- gelio pavartojimo atvejø galima manyti, kad spaustuvininkai mëgino skirti <J> nuo <I>, plg. <J> [j]: Jokuba 176, Jokubo 160, Jona 54, 65, Jono 69, 71, 73, 160, 162, 165, Juda 188. Taip pat <I> [i] Ignaãiuµzo 177. Taèiau taip neraðoma visai nuosekliai, 1 [Jurgis Kasakauskis,] RAZANCZIUS Ape 2 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- SZWÆCIAVSIA MARIA PANNA [...], 1727 tewskie], 1731 (LMAB, sign.: LK18/20; be (LMAB, sign.: LK18/26; defektinis). antraðtinio lapo). 228 Archivum Lithuanicum 5 <I> raidë pavartojama ir garsui [j] þymëti (matyt, dar ðiek tiek atspindi sinkretiðkà gotikinæ tradicijà), plg. Iognieµzkos 146, Ion. 158, Iono 143, 183, Iurgio 158. Tad Akademijos spaustuvëje tais 1731 metais irgi skiriama <J> ir <I>, taèiau ne taip nuosekliai, kaip minëtame 1727 metø Raþanèiuje apie ðvenèiausià Marijà panà. Galima atsargiai samprotauti, kad gal ðias knygas rinko ne tie patys rinkëjai; gal tie rinkëjai, kurie rinko Evangelijas, dar buvo maþiau águdæ skirti tas raides, nors knyga iðëjo vëliau uþ Raþanèiø. Vis dëlto aiðku, kad jø skirtumà suprato. (Lenkið- kame tekste irgi imama raðyti su <J>, pvz., JEZUS 188; nors pasitaiko svyravimø, bet <J> jau atsiradusi. O taip lenkiðkame tekste dar nebuvo èia toliau apraðysimose Evangelijose prieð 1731 [prieð 1727] metus.) 1.4. JONO JAKNAVIÈIAUS EVANGELIJOS, PRIEÐ 1727. Kitas neaiðkios datos Jono Jaknavièiaus Evangelijø leidimas (spausdintas irgi Akademijos spaustu- vëje), LB I datuojamas kaip leistas prieð 1731 metus3, ten dar patikslinama, kad tai yra arba 1711 m. leidimo, arba visai kito, neþinomo leidimo egzempliorius (LB I 138). LB I ir LBP fiksuoja du þinomus egzempliorius, taèiau jie abu defektiniai ir be antraðtiniø lapø. Èia lietuviðkas tekstas taip pat dar gotikinëmis raidþiø formomis, nors lenkiðkas jau spausdintas lotyniðkàja antikva. Taèiau, kaip ir anksèiau apraðytame Evangelijø leidime, skyreliø pavadinimams ir lietuviðkam tekstui vartotas negotikinis kursyvi- nis ðriftas, pvz., <I> [i]: Ignaciuµzo 177. Taèiau ðis leidimas neturi raidës <J> garso [j] pozicijoje, plg. Iokuba 175, Iona 54, 64, Ion± 120, Iono 46, 49, 67, 68, 70, 72, 75, 76, 78, 80, 84, Iuda 188 (visur aiðkiai spausdinta didþioji <I> raidë). Vadinasi, ðioje sunkokai datuojamoje defektinëje Jaknavièiaus Evangelijø knygoje dar ið viso nevar- tojama didþioji <J>, spausdinama tik <I>. Todël galima manyti, kad ðitas leidimas turëjo bûti iðleistas ne tik prieð 1731, bet ir prieð 1727 metus (LB spëjama, kad gal net 1711 metais), nes poþiûris á <J> ásivedimà èia dar senoviðkesnis nei tø metø tos paèios Akademijos spaustuvës leidiniuose. 1.5. UNIVERSITAS LINGVARUM LITVANIAE, 1737. Gramatika Universitas Ling- varum Litvaniae4 1737 metais spausdinta irgi Vilniuje, irgi Akademijos spaustuvëje. Taèiau padëtis joje kiek kitokia, negu pagal 1.2.1.4. apraðytus spaudinius chrono- logiðkai galëtume tikëtis (t. y. gana aiðki <I> ir <J> spausdinimo diferenciacija). Gramatikoje lietuviðki pavyzdþiai (kursyvu) ir status lotyniðkas metatekstas spausdinti antikviniais ðriftais (tik lenkiðki þodþiai yra gotikinio ðrifto). Lietuviðki þodþiai, kurie pradedami raide <I>, gali prasidëti tiek garsu [i], tiek garsu [j]. Plg. [i]: Iltis 12; bei [j]: I± 19, Iam 19, Ias 19, Iawnikis 8, Iêy 19, IEZUSAS 7, IEZAW 7, 3 [Jonas Jaknavièius, Ewangelie Polskie y Li- 4 Universitas Lingvarum Litvaniae, parengë tewskie, prieð 1731] (VUB, sign.: LR 2452; Kazimieras Eigminas, Vilnius: Mokslas, be antraðtinio lapo). 1981. 229 XVIIIXIX amþiaus lietuviðkø tekstø grafemos <I>, <J> IEZUS 7, Ii 19, Iis 19, Iís 19, Iô 19, Iôn 7, Iônay 7, Iône 7, Iû 19, Iumis 18, Iûms 18, Iuòµmenis 8, Iûs 18, Iaß 18, Iuµu 18, nog Iuµu 18. Matyti, kad dar labai nemaþai vartojama bepasenstanèio stiliaus derinio <I> raide reiðkiamas pusbalsis [j]. Vis dëlto garsams [i] bei [j] þymëti nemaþai vartota ir raidë <J>. Plg. [i]: Jmu 43 (þodis kursyvu, tik <J> stati), JS FINITA 7 -is besibaigiantys [daiktavardþiai]; taip pat [j]: Jówtis 9 (visas þodis kursyvu, tik <J> stati5), Jê 19 (þodis kursyvu, tik <J> stati), Jono 54 (þodis kursyvu, tik <J> stati). Tad <J> raidës lietuviðkuose pavyz- dþiuose daug maþiau nei <I>, ji net stati ádëta á kursyviná þodá. Tikëtiniausia manyti, kad spaustuvininkai tà <J> raidæ vartoti norëjo, taèiau neturëjo tinkamo dydþio (formos) kursyviniø raidþiø rinkinio su ja. Todël noras tenkintas besiski- rianèia staèia raide, arba, kaip minëta, nemaþai spausdinta ir senoviðkesniu raðy- mo bûdu <I> tose paèiose pozicijose. Papildomoji <I> ir <J> distribucija aiðkiai neiðlaikyta. Lotyniðkuose pavyzdþiuose raidës <I> ir <J> irgi sumaiðytos. Plg. <I> [i]: Impe- rativi 25, Imperativus 23, 26, Imperfectum 23, In 5, 11, 15, 25(2x), 27(2x), 29, Indicativi 26, 27, 28, 30, 35, Indicativo 23, Indicativus 23, Infinitivus 23, Interrogativum 20, Item 15; taip pat <I> [j] Iam 7, 26. <J> lotyniðkame tekste kartais þymi [j] Jam 10, Julij 56. Bet daugybæ kartø toji <J> vartojama [i] pozicijoje, pvz.: Jdem 53, Jmp: 52, Jmperativo 41, 52, Jmperativum 42, 43(2x), Jmperativus 30, 36, 44, 45, 47, 48, 49, Jmperµ: 51, Jmperµonale 29, 46, 47, Jmperµonalia