1 Lietuvos Respublikos Prezidentas D E K R E T a S
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
KB 2013 12 WEB.Pdf
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ. -
THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul servatoriai tikrai turės daugu Vytautas Knašys, Vincas Gir riausybę. Lott šeštadienį pareiš tūrą žlugdo šio hegemono kont mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi roliuojamos visuomenės infor nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al teikę užmiršti rinkimų kampa mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo kartu šalies labui. -
Landsbergis, Vytautas
LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V. -
Lithuania: a Problem of Disclosure
Lithuania: A Problem of Disclosure TOMAS SKUCAS s centripetal forces spun the Soviet Union out of control and, ultimately, out A of existence in the late 1980s and early 1990s, an unlikely country became the vanguard of those USSR states seeking independence. Through political maneuverings and public demonstrations, Lithuania gained independence and resisted the half-hearted attempts of the Soviet Union to prevent the secession of its Eastern European satellites. Since then, Lithuania has struggled with its Soviet-era demons. Like the rest of the former Soviet Union, Lithuania had been controlled by the KGB and its predecessors. The KGB’s historic power, and its pervasive influence on Lithuan- ian society (which persists even today), has been a defining feature of the coun- try’s tortured path toward democracy. The First Soviet Occupation Following the collapse of the Russian and German empires in 1918, Lithuania finally was able to assert its statehood. On February 16, 1918, Lithuania declared its full independence. However, a mere two years later, Lithuania’s capital and province of Vilnius was annexed and subsequently controlled by Poland until World War II. Following the onset of the war, specifically the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by Iosif Stalin and Adolph Hitler in August 1939, Lithuania, Latvia, and Estonia were forced to accept Soviet occupation. In October 1939, Soviet troops arrived on Lithuanian soil. The following May, the Soviet Union delivered a note to the Lithuanian government accusing it of complicity in the kidnapping of two Soviet soldiers. Through these and similar instruments of intimidation, the Soviets forced the creation of a new government led by the Soviet Deputy Commissar for Foreign Affairs and a quasi-elected Peo- ple’s Diet. -
Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 4 (22)
Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 4 (22) 1 2017 4 (22) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, simboliška „Mūsų didžiųjų“ puslapius skirti Antanui Smetonai – lietuvybės ir modernios Lietuvos valstybės idėjos puoselėtojui ir kūrėjui, kurio keturiasdešimt aktyviausių gyvenimo metų tiesiogiai susiję su svarbiausiais lietuvių tautos ir valstybės įvykiais (nuo Didžiojo Vilniaus Seimo iki lemtingo 1940 m. bir- želio). Dr. Vytautas Rubavičius straipsnyje „Antano Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui“ klausia: „kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas“ (p. 3)? Ar Šimtmečio minėjimas pakeis iš sovietmečio užsilikusius Smetonos asmens ir vaidmens vertinimus? Straipsnyje aptariami Smetonos puoselėti lietuvybės ir valstybingumo bruožai, išliekan- tys „nacionalinės ir valstybingumo jausenos“ gairėmis, „modernios lietuvybės gimties archetipais“. „Faktuose ir įžvalgose“ ambasadorius Česlovas Vytautas Stankevičius kritiškai vertina LTSR Aukščiausiojoje Taryboje keltus „suvereniteto“ klausimus (1989 m. gegužės 18 d. deklaracija „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą“, 1990 metų vasario 7 d. nutarimas „Dėl 1939 metų Vokietijos–TSRS sutarčių ir jų pasekmių likvidavimo“). Tęsinį turėsiančiame straipsnyje autorius samprotauja, ar 1988–1992 metais vykęs Lietuvos konstitucinės kū- rybos vyksmas laikytinas vientisu ir vienareikšmiu. „Dokumentų“ skyriuje publikuojamos dvi medžiagos, liudijančios, kokie -
Lėlių Kambariai
28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais. -
Rinkiminis Laikr 20.Pmd
Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln. -
Pasipriešinimo Istorijos Programa
PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan. -
Landsbergis Už Islandijos Dalyvavimą Rusija Organizuoja Savo Gynybos
LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 TELEFAKSAS (312) 585-8284 Linru U/VIVI i A ĮSI wo F* I_O - wi o DAILY VoL LXXX1II Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, KOVAS - MARCH 19, 1992 Nr. 55 Landsbergis už Islandijos Rusija organizuoja savo dalyvavimą Gynybos ministeriją Antradienio žinios iš Lietuvos Sandraugos valstybės steigia savo dalinius Maskva. Kovo 16. Prezidento armijoje. Vilnius. Kovo 18 d. (Elta) - kais, lankėsi Kauno darbo bir Boriso Jelcino sprendimas Jelcinas anksčiau pareiškė, Europos Bendrijos konferencijo žoje. turėti atskirą Rusijos Gynybos jog jis sutiks su kariuomenės je Reykjevike Islandijos užsienio Buvo tartasi ir dėl TDO eks ministeriją yra pirmas žingsnis įsteigimu Rusijoje tik tada, jei reikalų ministras Baldvinas Ha- pertų paramos rengiant socia kartu ir turėti savo nepri visos pastangos išlaikyti tą nibalsonas pasakė, kad šį linio draudimo nuo nelaimingų klausomą Rusijos kariuomenę, naują Sandraugą bus nuėjusios mėnesį Kopenhagoje įsteigus atsitikimų norminius aktus, bet kartu ir smūgis pokomunis veltui. Daugelio respublikų poli dešimties valstybių Baltijos pertvarkant socialinę ir darbo tinei Sandraugai tų valstybių, tikai, o labiausiai Ukraina, tarybąjo šalį šiaurės kaimynai statistiką. Tarptautinė darbo or kurios pasižadėjo sudaryti naująją Sandraugą vadina paliko nuošalėje. Islandijai buvo ganizacija išanalizuos galimy bendrą sąjungą. Jis pats niekuo daugiau kaip perėjimo gana atvirai pasakyta, kad, bes surengti Lietuvoje Baltijos pasisakė vadovausiąs šiai mi metą tvarkingam Sovietų Są nepaisant 40 metų trukusio šalių konferenciją darbo statis nisterijai. jungos išformavimui. šiaurės šalių bendradarbiavimo, tikos klausimais, šiais metais Šimtai tūkstančių kareivių Kariai nusileidžia... ji yra nepageidaujamas svečias Vilniuje ketinama surengti Rusijos Respublikos teritorijoje prie Baltijos tarybos stalo, Baltijos valstybių konferenciją techniškai dar lieka Sandraugos Savo dekrete pačią pirmąją dieną, kai jis sugrįžo iš savo apgailestavo jis. -
Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš -
17,1994 the Uthuanian World-Wide Daily
RATIS -LL THE. LIBRAKY 01 CONfciR RENCE DEPARTMENT SERlHLi DIVIS UŽSIENIO UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINCiS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 2ND CLASS MAIL TELEFAKSAS (312) 585-8284 November 17,1994 THE UTHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Vol. LXXXV Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 17, 1994 Nr. 224 Šiaurės Atlanto Danija — stiprus Asamblėjoje kalbėta partneris, jungiantis į apie NATO praplėtimą Europos gynybą Vilnius, lapkričio 2 d. (LR) — ,,Partnerystės vardan taikos" AMB. ALFONSAS EIDINTAS sunkūs Rusijai, ir to klausimo Lietuvoje š.m. kovo 10 d. lan programoje yra aukštai įver nereikia dabar svarstyti, sakė kantis Danijos gynybos minist tinęs Danijos gynybos ministras Vašingtonas, lapkričio 15 d. pranešėjas. rui Hans Haekkerup, buvo pasi H. Haekkerup. — JAV sostinėje prasidėjo Šiau Rusija pati turės pasirinkti, rašyta Lietuvos krašto apsaugos Be to. Danija Lietuvos krašto rės Atlanto Asamblėjos 40-oji ar būti imperija ar nacionaline ministerijos ir Danijos gynybos apsaugai padeda parengti jau kasmetinė sesija. NATO šalių valstybe. Tačiau tarp NATO ir ministerijos bendradarbiavimo nesniuosius karininkus. Dvide bei dar 14 valstybių delegacijų Rusijos turi būti sutartis dėl jos sutartis. šimt puskarininkių mokėsi Da tarpe buvo ir Lietuvos delegaci statuso — ir kaip didžiosios Birželio 3 d. Švedijoje, Visby nijos pėstininkų puskarininkių ja, kurią sudaro Seimo nariai valstybės, lygios JAV galybei. mieste vykusiame Šiaurės šalių mokykloje Odensee, 32 būrio Gediminas Kirkilas, Vladimir Tai paguos, o ne pažemins ru gynybos ministrų susitikime vadai — Pėstininkų karo mo Jarmolenko, Algirdas Kunči sus, kurie nebesijaus izoliuo Danijos, Suomijos, Švedijos, kykloje Oksboel, 20 SKAT nas, Audrius Rudys ir sekreto jami. Ta linkme pamažu ir juda Norvegijos ir Estijos, Lietuvos, karininkų ir eilinių buvo išvykę rė Snieguolė Žiukaitė. -
Vortex Temporum Vilniuje
Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Problemos ir idėjos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Michael W. MEHAFFY, Nikos A. SALINGAROS. Kolonijinis modernizmas smogia vėl / 2 Rengia Marietje SCHAAKE. Įstatymo galia ar galios įstatymas. Kodėl Europa turėtų imtis Almantas SAMALAVIČIUS technologijų valdymo / 7 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūpesčiai ir lūkesčiai Rūta GAIDamavičiūtĖ (muzika) 2 62 38 61 Dovilė SAGATIENĖ. Teismų pastatai Lietuvoje – kokią kryptį pasirinksime? / 14 Monika MeiluTYTĖ Kūryba ir kūrėjai (teatras) 8 614 12855 Tadas GINdRĖNAS Vytautas LANDSBERGIS. Saulėgrąžų lukštai / 22 (dizaineris) 2 61 05 38 Stasys EIDRIGEVIČIUS. Laimės trupiniai Briuselyje / 24 Romena RačkaiTYTĖ-ČepaiTienė (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Ugnė PABERŽYTĖ. Ramunės Vėliuvienės „Regimoji atmintis“ / 28 Asta DEKSNYTĖ Lijana ŠATAVIČIūtĖ. Tarsi šviesos blyksniai. Apie Liucijos Jūratės KRYŽEVIČIENĖS- (korektorė) Irena Žaganevičienė HUTCHEON tekstilės parodą / 31 (buhalterė) 2 62 31 04 Tautvydas BAJARKEVIČIUS. Gérard’o Grisey Vortex Temporum Vilniuje. Šiuolaikinės muzikos ansamblio Synaesthesis koncertas / 34 Redakcinė kolegija Maciej URBANOWSKI. Dešinioji literatūra Lenkijoje po 1989-ųjų / 37 Alfredas Bumblauskas Julius KELERAS. Apie Kęstutį Navaką, nenugalėtą generolą / 46 Pietro U. DINI (Italija) Stasys EIDrigevičius Aistra tikrovės atspindžiams. Su fotografu Rolandu ANDRIJAUSKU kalbasi Ramūnas Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) ČIČELIS / 48 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Algis MICKūNAS (JAV) Aurelija LEONAVIČIENĖ. Linijinio tekstų vertimo pavojai / 51 Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ Ramunė BALEVIČIūtĖ. Taikomasis teatras: menas ar...? / 56 Giedrius SUBAČIUS (JAV) Antanas Šileika (Kanada) Gediminas JANKAUSKAS. „Ateistas iš Dievo malonės“. Luiso Buñuelio sapnai ir Vygantas VAREIKIS Kazys VARNELIS jr. (JAV) iliuzijos / 59 Rasa KAZLAITĖ. Turkijos televizijos serialai kaip musulmonų sociokultūrinio Redakcijos adresas gyvenimo atspindys ir minkštoji galia / 65 Laikai ir žmonės Latako g.