Landsbergis, Vytautas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Load more
Recommended publications
-
2012 M. Spalis Nr
2012 m. spalis Nr. 10 (32) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – Anonsai vienybės ir tvirtybės simbolis Šiemet rugsėjo 22-ąją šviesaus atminimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos 3 p. garbės pirmininkas Švietimo ir mokslo ministro Algirdas Mykolas Brazauskas akibrokštai būsimiems studentams būtų šventęs savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Paminėti šios progos į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko prezidento šeimos nariai, bičiuliai, bendražygiai, tie, kurie daugiau ar mažiau pažinojo prezidentą, dirbo su juo, bendravo. Nukelta į 2 p. Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė 4 p. Lietuvos socialdemokratų partijos numeris rinkimuose 8 Seimo rinkimuose dalyvausiančių parti- jų atstovai ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinkimų biuletenyje. Soci- aldemokratams atstovavęs LSDP rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas ištraukė lai- mingąjį 8 numerį. Iš viso spalį vyksiančiuose Seimo rin- p. kimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 10 partijų ir viena keturių partijų koalicija, Apie žemės ūkį ir verslą kaime tad iš viso išsidalyta 18 numerių. LSDP kelia maksimalų – 141 – kandi- datų skaičių daugiamandatėje apygardoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje, no- rėdamos gauti mandatų Seime, turi surinkti ne mažiau 5 proc. rinkėjų balsų. Koalicija Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. pretenduos į mandatus, jei įveiks 7 proc. Įdomybės, susijusios su skaičiumi 8 rinkimų barjerą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko Aštuonetukas – tai energoinformacinis ry- lintume – dalys taip pat bus lygios (2,2,2,2), šys, pasiekimų, materialios sėkmės ir likimo įgydamos pusiausvyrą. Skaičius 8 – begalybės duomenimis, daugiamandatėje apygardo- skaičius. Globoja Saturno planeta, kuri kartais simbolis. Aštuonetukai savarankiški, priima je šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. vadinama Likimo planeta. -
Balys DVARIONAS (1904-1972) Complete Works for Violin and Piano Sonata-Ballade • Pezzo Elegiaco • Three Pieces
Balys DVARIONAS (1904-1972) Complete Works for Violin and Piano Sonata-Ballade • Pezzo elegiaco • Three Pieces Justina Auškelytė, Violin • Cesare Pezzi, Piano Balys Dvarionas (1904-1972) Complete Works for Violin and Piano Balys Dvarionas was one of the most prominent figures in Igor Stravinsky and Sergey Prokofiev, among others. The pianist, and his son, the violinist. There can be little doubt Sonata was meant to be a one-movement composition the field of Lithuanian (and indeed Baltic) musical culture. last time Dvarionas appeared on stage was on May 12, as to why Dvarionas’ instrumental chamber works are with the main theme reprised in the recapitulation. During A polymath, he excelled as a pianist, conductor, 1972 at the Lithuanian National Philharmonic in Vilnius, said to possess an especially personal quality. In the creative process each musical idea inspired the next, composer and pedagogue. Dvarionas was born in the where together with the Lithuanian Chamber Orchestra composing music for his children, the composer and so the work can be viewed as one constantly evolving Latvian harbour city of Liepaja. His father was a Roman he played Mozart’s Piano Concerto No. 1 in D major, inadvertently developed a particularly original chamber beautiful episodic sequence. A colleague of the composer Catholic church organist, and as a result the young K.107 and conducted Schubert’s Mass No. 2 in G major music idiom, where the interplay between parts relies on once described the work in the following terms: “…when Dvarionas received his first music lessons at home. He D.167. an uninhibited bond between performers. -
Programa2016.Pdf
l Encuentro de Música y Academia cumple un año más el reto de superarse a sí mismo. La programación de 2016 combina a la perfección la academia, la experiencia y el virtuosismo de los más grandes, como el maestro Krzysztof Penderecki, con la frescura, las ganas y el entusiasmo de los jóvenes músicos Eparticipantes en esta cita ineludible cada verano en Cantabria. Más de 50 conciertos en los escenarios del Palacio de Festivales de Cantabria, en el Palacio de La Magdalena y en otras 22 localidades acercarán la Música con mayúsculas a todos los rincones de la Comunidad Autónoma para satisfacer a un público exigente y siempre ávido de manifestaciones culturales. Para esta tierra, es un privilegio la oportunidad de engrandecer su calendario cultural con un evento de tanta relevancia nacional e internacional. Así pues, animo a todos los cántabros y a quienes nos visitan en estas fechas estivales a disfrutar al máximo de los grandes de la música y a aportar con su presencia la excelente programación que, un verano más, nos ofrece el Encuentro de Música y Academia. Miguel Ángel Revilla Presidente del Gobierno de Cantabria esde hace ya 16 años, el Encuentro de Música y Academia de Santander sigue fielmente las líneas maestras que lo han convertido en un elemento muy prestigioso del verano musical europeo. En Santander —que es una delicia en el mes de julio— se reúnen jóvenes músicos seleccionados uno a uno mediante audición en las escuelas de mayor prestigio Dde Europa, incluida, naturalmente, la Reina Sofía de Madrid. Comparten clases magistrales, ensayos y conciertos con una serie igualmente extraordinaria de profesores, los más destacados de cada instrumento en el panorama internacional. -
Dvarionas Vadim Gluzman Residentie Orkest Den Haag Neeme Järvi
Erich Wolfgang Korngold © Korngold Family Estate KORNGOLD · DVARIONAS VADIM GLUZMAN RESIDENTIE ORKEST DEN HAAG NEEME JÄRVI Balys Dvarionas Photo kindly provided by the Lithuanian Music Information and Publishing Centre BIS-CD-1822 BIS-CD-1822_f-b.indd 1 10-05-17 10.55.23 KORNGOLD, Erich Wolfgang (1897–1957) Concerto in D major for Violin and Orchestra 24'59 Op. 35 (1945) (Schott) 1 I. Moderato nobile 9'08 2 II. Romance. Andante 8'39 3 III. Finale. Allegro assai vivace 6'59 DVARIONAS, Balys (1904–72) · 4 Pezzo elegiaco ‘Prie ežerelio’ (‘By the lake’) 5'18 (1946–47) for violin and orchestra (Karthause-Schmülling) Concerto in B minor for Violin and Orchestra 29'44 (1948) (Karthause-Schmülling) 5 I. Andante semplice – Allegro strepitoso 15'31 6 II. Andante molto sostenuto 8'36 7 III. Vivo 5'23 TT: 60'55 Vadim Gluzman violin Residentie Orkest Den Haag Neeme Järvi conductor 2 his programme features three works for violin and orchestra composed in the three years following the end of World War II, by two composers whose Tfates were very different. One is world-famous, at least for his film music – the other known, outside his native land, only to a few cognoscen ti; one was an exile from his homeland – the other an ‘internal exile’ within his homeland, his music celebrating his people’s national aspirations under a suc ces sion of over bear - ing foreign powers. But the two are united in their music’s heartfelt and unabashed romanticism. Erich Wolfgang Korngold’s early career resembles that of Mozart, with whom he shared one of his forenames. -
Brazauskas in Power: an Assessment
Brazauskas in Power: An Assessment * JULIUS SMULKSTYS The victory of Lithuania's Democratic Labor Party (LDDP) in the parliamentary elections of October and November 1992 was lamented by many in the West as the return of the former Communists to power in a country that had played a major role in the dismantling of the Soviet Union. If just a few years ago Lithuania had been the trailblazer in the struggle for independence and democracy, now it seemed to be the leader in efforts to reverse the trends that began in 1988. But to those familiar with the recent history of Lithuania, the election results had no such ominous implications. They merely reflected the growing sophistication of the voters and their reliance on democratic institutions to settle political differences and to redirect as well as to reaffirm economic, social and political reforms. It was the case of a young democracy coming into its own. As in other former republics of the Soviet Union, democratization in Lithuania had to overcome numerous obsta- cles—the most visible ones being the absence of democratic political culture, relentless pressure from Moscow and the resultant siege-like atmosphere, and the rapidly deteriorating economic conditions. One of the important forces that helped to preserve fledgling democratic institutions was the Communist Party of Lithuania (Lietuvos Komunistų Partija—LKP) and its successor, Lithuania's Democratic Labor Party. Without their early commitment, the struggle for democracy and indepen- dence in Lithuania would have been much more difficult. The meaning of the 1992 elections, therefore, can only be fully evaluated and understood in the context of the party's role in promoting change, a role that originated six years ago. -
SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential -
LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39. -
Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 4 (22)
Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 4 (22) 1 2017 4 (22) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, simboliška „Mūsų didžiųjų“ puslapius skirti Antanui Smetonai – lietuvybės ir modernios Lietuvos valstybės idėjos puoselėtojui ir kūrėjui, kurio keturiasdešimt aktyviausių gyvenimo metų tiesiogiai susiję su svarbiausiais lietuvių tautos ir valstybės įvykiais (nuo Didžiojo Vilniaus Seimo iki lemtingo 1940 m. bir- želio). Dr. Vytautas Rubavičius straipsnyje „Antano Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui“ klausia: „kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas“ (p. 3)? Ar Šimtmečio minėjimas pakeis iš sovietmečio užsilikusius Smetonos asmens ir vaidmens vertinimus? Straipsnyje aptariami Smetonos puoselėti lietuvybės ir valstybingumo bruožai, išliekan- tys „nacionalinės ir valstybingumo jausenos“ gairėmis, „modernios lietuvybės gimties archetipais“. „Faktuose ir įžvalgose“ ambasadorius Česlovas Vytautas Stankevičius kritiškai vertina LTSR Aukščiausiojoje Taryboje keltus „suvereniteto“ klausimus (1989 m. gegužės 18 d. deklaracija „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą“, 1990 metų vasario 7 d. nutarimas „Dėl 1939 metų Vokietijos–TSRS sutarčių ir jų pasekmių likvidavimo“). Tęsinį turėsiančiame straipsnyje autorius samprotauja, ar 1988–1992 metais vykęs Lietuvos konstitucinės kū- rybos vyksmas laikytinas vientisu ir vienareikšmiu. „Dokumentų“ skyriuje publikuojamos dvi medžiagos, liudijančios, kokie -
Laiškai, Raštai, Prašymai Ir Atsakymai
III DALIS LAIŠKAI, RAŠTAI, PRAŠYMAI IR ATSAKYMAI Asociacijų prašymai ir siūlymai Lietuvos valsty- bės vadovams, įvairioms valstybės institucijoms bei tarptautinėms žmogaus teisėmis besirūpinan- čioms organizacijoms, taip pat skelbiami gauti at- sakymai ir įvairūs dokumentai, liudijantys asoci- acijos darbą stiprinant žmogaus teisių priežiūrą tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Raštų kalba netaisyta. 270 LIETUVA ir žMOGAUS TEISėS DĖL SSSR ARMIJOS DESANTININKŲ SIAUTĖJIMO ŽIEGŽDRIŲ PSICHIATRINĖ LIGONINĖ Telefonograma Sveikatos apsaugos ministrui Pranešame, kad šiandien ryte į ligoninės teritoriją atvyko 5 sunkvežimiai Tarybinės armijos desantininkų, kurie nuo 6 veržėsi į skyrius, išlaužė duris, nupjaustė laidus, tikrino medicinos dokumentaciją, grubiai elgėsi su ligoniais, savavališkai vaikštinėjo po skyrių, apsiginklavę automatais, nepaisydami jokių medicinos darbuotojų prašymų ir pastabų. Prievarta buvo paimti ir išsivežti nežinoma kryptim du jaunuoliai: Botyrius Gintaras iš Vilkaviškio raj. ir Ulickij Oleg iš Jonavos. Apie padarytą materialinę žalą ir nuostolius informuosime atskirai. Prašome imtis priemonių, kad būtų užtikrintas gydymo įstaigų ir ligonių saugumas. L. e. vyr. gydytojo p. Meginienė 1990 metai DĖL SSSR DESANTININKŲ SIAUTĖJIMO Telefonograma LR Sveikatos apsaugos Ministrui DIDŽIAI GERBIAMAS MINISTRE, Pranešame Jums, kad š.m. kovo 26 d. 3 val. nakties, prie ligoninės vartų privažiavo mašina „Žiguli“, iš kurios išlipo 2 ginkluoti kariškiai ir pareikalavo budinčio atidaryti vartus, neleisdami niekur paskambinti. Tada į ligoninės teritoriją įsiveržė dvi kariškos mašinos, kuriose buvo apie 40 ginkluotų desantininkų. Po to mašinos privažiavo prie vyrų priėmimo kambario. Pradėjo laužti Raudonojo Kryžiaus draugijos patalpų duris. Budinti med. sesuo Valentina Gavrilovą atidarė duris ir ginkluoti desantininkai įsiveržė į vidų. Visi viduje esantys vaikinai ir med. personalas buvo išsigandę. Dalis vaikinų pabėgo pro atsarginės duris į lauką, o apie 12 vaikinų pareiškė, kad jie niekur nebėga. -
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta Petrevičiūt
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA Asta Petrevi čiūtė EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO Magistro baigiamasis darbas Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota __________ ________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data ) Apginta __________________ __________ ________ (PMDF dekanas) (parašas) (data ) Kaunas, 2011 TURINYS SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 2 SUMMARY .............................................................................................................................................. 3 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ................................................................................. 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė .................................................................................................................... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ..................................................................................... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai .............................................................. 14 1.4 Euroskepticizmo tipai ................................................................................................................... -
Pasipriešinimo Istorijos Programa
PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan. -
A Case of Universitas Vilnensis
ISSN 1392–1126. PROBLEMOS 2009 76 Universiteto idėja THE THREEFOLD STEP OF ACADEMIA EUROPEANA: A CaSE OF UNIVERSITAS VILNENSIS Marius Povilas Šaulauskas Alfredas Bumblauskas Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos Vilniaus universiteto Istorijos teorijos ir logikos katedra ir kultūros istorijos katedra Department of History of Philosophy and Logic Department of Theory of History and Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius History of Culture Tel. (370 5) 266 76 17; fax (370 5) 266 76 00 Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius El. paštas: [email protected] Tel. (370 5) 268 72 82; Fax (8 5) 268 72 82 El. paštas: alfredas.bumblauskas @ if.vu.lt The article argues that universitas or Academia Europeana is, first and foremost, a category of value and not an economic, professional or political entity. Axiological structure that unites the university habitat is threefold. It consists of the three clusters of values coming from the different epochs. First, polylogue of the Middle Ages based on the principle of multicentrism and unmediated, face to face sharing of compe- tence. Second, modern statism and scientism founded in the national monocentrism and a combination of mediated, written, and unmediated, verbal, sharing of competence. Third, modern economism and globalism supported by the national monocentrism and the instrumentation of mediated sharing of competence. It has been showed that Vilnius University possesses all three value clusters, while the idea of the millennium of Lithuania serves as an impetus to conceptually recapture the historic experiences of Vilnius University. The article shows that the three value formations of the Academia Europeana in the history of Vilnius University, which is posited as the extreme edge of the European university habi- tat, underwent an essential, even extreme, radicalization.