DOCSLIB.ORG

Rinkiminis Laikr 20.Pmd

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Rinkiminis Laikr 20.Pmd Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln. 683 tûkst. 943 Ten patyriau labai keistà dalykà – per èiams. Esu ásitikinæs, kad balsuoti rin- partijø programas, jas palyginsiu. Tuo- Lietuvos pilieèiø turi teisæ rinkimus biuletenyje buvo nurodytas kimuose yra ir kiekvieno þmogaus tei- met apsispræsiu, uþ kà balsuoti. Savo balsuoti rinkimuose tiktai vienas kandidatas. së, ir pareiga. rinkëjo balso neketinu paleisti vëjais. Seimas. Faktai ir istorija Seimas – Lietuvos Respublikos ástatymø leidþiamoji valdþia. Seimo narius tiesio- • skiria savivaldybiø tarybø rinkimus; giai visuotiniu ir slaptu balsavimu renka rinkimø teisæ turintys Lietuvos Respub- • sudaro Vyriausiàjà rinkimø komisijà ir keièia jos sudëtá; likos pilieèiai. Seimà sudaro 141 narys, parlamentas iðrenkamas ketveriems • tvirtina valstybës biudþetà ir priþiûri, kaip jis vykdomas; metams. • nustato valstybinius mokesèius ir kitus privalomus mokëjimus; Seimas laikomas iðrinktu, kai yra iðrinkta ne maþiau kaip 3/5 Seimo nariø. • ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto Naujàjá Seimà rinktis á pirmàjá posëdá, kuris turi ávykti ne vëliau kaip per 15 kitus uþsienio politikos klausimus; dienø po rinkimø, kvieèia Respublikos Prezidentas. Jeigu Prezidentas to nepa- • nustato Respublikos administraciná suskirstymà; daro, Seimo nariai pasibaigus 15 dienø terminui renkasi patys. • steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; Seimo nariu gali bûti renkamas nuolat Lietuvoje gyvenantis ne jaunesnis • leidþia amnestijos aktus; nei 25 metø Lietuvos Respublikos pilietis, nesusijæs priesaika ar pasiþadëjimu • áveda tiesioginá valdymà, karo ir nepaprastàjà padëtá, skelbia mobilizacijà uþsienio valstybei. Seimo nariais negali bûti renkami asmenys, nebaigæ atlikti ir priima sprendimà panaudoti ginkluotàsias pajëgas. bausmës pagal teismo paskirtà nuosprendá, taip pat – asmenys, teismo pripaþinti neveiksniais. Seimo nario pareigø taip pat negali eiti kariðkiai, policijos ir NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMØ ISTORIJA: saugumo tarnybø pareigûnai bei tie asmenys, kuriuos Seimas apkaltos tvarka I Seimas iðrinktas 1922 metø spalio 10-àjà. Jo pirmininkas – Justinas Stau- paðalino ið einamø pareigø ar panaikino Seimo nario mandatà. gaitis. II Seimas iðrinktas 1923 metais, tæsë veiklà iki 1926-øjø. Seimui pirmininka- VADOVAUJANTIS KONSTITUCIJA, SEIMAS: vo Antanas Tumënas, Justinas Staugaitis, Leonas Bistras ir Vytautas Petrulis. • svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; III Seimas iðrinktas 1926 metø geguþës 10-àjà. Seimui pirmininkavo Jonas • leidþia ástatymus; Staugaitis, Aleksandras Stulginskis. Ðis Seimas buvo paleistas 1927-øjø balandþio • priima nutarimus dël referendumø; 12-àjà, vadovaujantis prezidento Antano Smetonos aktu. • skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; IV Seimas veikë 1936-1940 metais. Pirmininkas – Konstantinas Ðakenis. Ðis • steigia ástatymo numatytas valstybës institucijas bei skiria ir atleidþia jø Seimas paleistas 1940-øjø liepos 1-àjà, Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvos vadovus; Respublikos teritorijà. • pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko 1990 metø kovo 10-àjà á pirmàjá posëdá susirinko Aukðèiausioji Taryba- kandidatûrai; Atkuriamasis Seimas. Daugumà sudarë Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio atsto- • svarsto Ministro Pirmininko pateiktà Vyriausybës programà ir sprendþia, vai. Pirmininkas – Vytautas Landsbergis. ar jai pritarti; VI Seimas iðrinktas 1992 metø spalio 25-àjà. Jam per ketverius metus • Vyriausybës siûlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministeri- pirmininkavo Algirdas Brazauskas ir Èeslovas Jurðënas. jas; VII Seimas iðrinktas 1996 metø spalio 20 dienà. Pirmininkas – Vytautas • priþiûri Vyriausybës veiklà, gali reikðti nepasitikëjimà Ministru Pirmininku Landsbergis. ar ministru; VIII Seimas iðrinktas 2000-øjø spalio 8 dienà. Pirmininkas – Artûras Paulaus- • skiria Konstitucinio Teismo teisëjus, Aukðèiausiojo Teismo teisëjus bei kas. ðiø teismø pirmininkus; IX Seimas iðrinktas 2004-øjø spalio 10 dienà. Jam pirmininkavo Artûras • skiria ir atleidþia valstybës kontrolieriø, Lietuvos banko valdybos Paulauskas, Viktoras Muntianas ir Èeslovas Jurðënas. pirmininkà; Rinkimø komisija ragina praneðti apie galimus paþeidimus Sudaryti galimybæ balsuoti visiems rinkimø teisæ turintiems ðalies pilieèiams. Jeigu rinkëjai sulaukia kokiø nors Toks yra vienas pagrindiniø Vyriausiosios rinkimø komisijos (VRK) tikslø. VRK dovanø ar kitokio pobûdþio spaudimo atstovams ne maþiau svarbu ir tai, kad rinkimai vyktø skaidriai. ne rinkimø dienomis, jiems pirmiau- „Pastaraisiais metais Lietuvoje rengiamuose rinkimuose padaugëjo nerimà sia reikëtø kreiptis á savo apylinkës kelianèiø dalykø. Rinkëjai bandomi papirkti, jiems stengiamasi ásiteikti didesnëmis rinkimø komisijà. Jei neteisëtai paveikti ar maþesnëmis dovanomis“, – teigë VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. rinkëjus bando konkreèios partijos Jis ávardijo galimus rinkëjø papirkimo atvejus ir nurodë, kur kreiptis, jei gy- kandidatai, apie tai reikëtø praneðti ir ventojai patiria politiniø partijø atstovø ar kandidatø spaudimà. Vyriausiajai rinkimø komisijai. Uþ tokius paþeidimus taikoma administracinë at- sakomybë, tokia informacija yra patei- – Su kokiais neteisëtais bandymais bet ir patiems rinkëjams, kurie sutiko kiama vieðai. paveikti rinkëjø nuomonæ pastaruoju paimti nelegaliai siûlytus pinigus. Apie rinkimø paþeidimus gyvento- metu susidûrë VRK? – paklausëme Vadovaujantis ðalies ástatymais, jai taip pat gali praneðti specialiuoju Z. Vaigausko. rinkëjams partijø atstovai gali áteikti telefonu 1855. – Pastaruoju metu vis daþniau tiktai savo programas, informacijà apie – Kiek rinkimø stebëtojø palaikys rinkëjø nuomonæ bandoma paveikti kandidatø biografijà, taip pat – spe- tvarkà tautos sprendimo dienomis? juos vaiðinant alkoholiniais gërimais, cialiai rinkimams iðleistas partijø em- – Jø skaièius turëtø bûti panaðus, teikiant nedideles dovanas. Tai – blemas, kitus þenklus. kaip ir rinkimø komisijø nariø – t.y. smulkaus papirkimo atvejai. Materialinës ar kitokio pobûdþio VRK pirmininkas Z. Vaigauskas vylësi, 19 tûkstanèiø. Stebëtojai priþiûrës, ar kad ðie Seimo rinkimai vyks skaidriai. Taèiau esame susidûræ ir su konk- dovanos, kaip antai – specialûs kon- rinkimai vyksta skaidriai. Jie turës nus- ELTOS nuotr. reèiais rinkëjø balsø pirkimo atvejais. certai ar kokios nors rinkëjams teikia- tatyti, ar rinkëjø balsai suskaièiuoti Per ankstesnius rinkimus nustatyta, kad mos paslaugos, skirtos tam, kad paveik- jà. Pavyzdþiui, nereikëtø likti abejin- teisingai. kai kuriems gyventojams uþ jø balsà tø þmoniø apsisprendimà, yra neleisti- giems, jei tam tikrø partijø atstovai Tiesa, rinkimø stebëtojai negali buvo atsilyginta pinigais. Tokiais atve- nos. surengia gyventojø paveþimà á rinkimø kiðtis á rinkimø komisijos darbà, stab- jais gresia baudþiamoji atsakomybë. – Kur rinkëjams kreiptis, jeigu jie vietà ir tuo metu dalija dovanas, vaiðina dyti rinkimø procedûros. Sankcijos buvo pritaikytos ne tik mano susidûræ su bandymu papirkti? ar agituoja balsuoti. Gavæ informacijos Apie galimus paþeidimus stebëto- rinkimø kandidatui ir asmenims, – Jeigu tai vyksta rinkimø dieno- apie tokius prasiþengimus, juos tiria jai turëtø tiktai operatyviai informuo- bandþiusiems nupirkti rinkëjø balsà, mis, rekomenduojame kreiptis á polici- ðalies policijos pareigûnai. ti. Nr. 1 Lietuvos socialdemokratø partija SOCIALDEMOKRATAI - UÞ VALSTYBËS RÛPESTÁ ÞMONËMIS Pirmininkas Gediminas Kirkilas • Teiksime ir plësime universalià pa- 1 Gediminas Kirkilas 72 Algimantas Gaubas Lietuvos socialdemokratø partijos ramà kiekvienam vaikui. 2 Èeslovas Jurðënas 73 Vytautas Èepas * 3 Vilija Blinkevièiûtë 74 Asta Jasiûnienë
Load more

Recommended publications
  • Sovietinės Represijos Prieš Lietuvos Kariuomenės Karininkus
    SOVIETINĖS REPRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKUS Ats. plk. Andrius Tekorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Anotacija. Straipsnyje atskleistos sovietinių represijų prieš Lietuvos kariuome- nės karininkus priežastys, pobūdis ir mastas, pateikti duomenys apie represuotus Lietuvos krašto apsaugos ministrus ir karininkus. Pagrindiniai žodžiai: sovietinė okupacija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos ka- riuomenės karininkai, sovietinės represijos, šnipinėjimas, represuoti Lietuvos kari- ninkai ir krašto apsaugos ministrai. ĮVADAS Sovietinės okupacijos metais represijas patyrė didžioji mūsų tautos dalis. Okupantų buvo suimti, kalinti ir ištremti tūkstančiai Lietuvos gy- ventojų. Sovietinių represijų neišvengė ir Lietuvos karininkija. Ji tapo vienu pirmųjų sovietinių okupantų taikinių. Lietuvos karininkų1 sovietinių represijų tema Lietuvos istoriografi- joje nėra nauja. Šią temą įvairiais aspektais yra nagrinėję ir tyrimų re- zultatus skelbę Arvydas Anušauskas, Teresė Birutė Burauskaitė, Jonas Dobrovolskas, Stasys Knezys, Aras Lukšas, Algirdas Markūnas, Antanas Martinionis, Jonas Rudokas, Vytautas Jasulaitis, Gintautas Surgailis, Ro- mualdas Svidinskas, Antanas Tyla, Vytautas Zabielskas, Dalius Žygelis ir kiti. Sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose (priverčiamojo darbo stovy- klose) patirti išgyvenimai aprašyti Lietuvos kariuomenės karininkų Vik- toro Ašmensko, Antano Martinionio, Juozo Palukaičio, Jono Petruičio 1 Šiame straipsnyje Lietuvos karininkai skirstomi į tikrosios tarnybos karininkus, tar- navusius Lietuvos kariuomenėje
    [Show full text]
  • The Parliament's Public Relations in Terms of Political Journalism
    JOURNALISM RESEARCH • Science journal (Communication and information) • 2013 Nr. 6 PRACTICE The Parliament’s public relations in terms of political journalism Andrius Vaišnys Institute of Journalism Faculty of Communication Vilnius University Saulėtekio Ave. 9, LT-10222 Vilnius E-mail: [email protected] Abstract. While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuanian parliament, the Italian President was smiling at the Speaker of Seimas who was sitting right in front of him and quietly waited until the three minutes dedicated to photojournalists and television cameramen under the protocol were over. When the journalists left, his wide smile vanished, and the President confided to the Speaker of the Seimas that he ‘also’ did not like and even hated journalists but had no other choice than get used to them and be nice because they also ‘were an authority’. He agreed for his words to be translated into Lithuanian and pointed out: “A very powerful authority, unfortunately”. This situation from the end of the 20th century is in no way an exception in terms of the relationship between the media and government even if used in this article as a case example, because the author will present some more of such examples illustrating the issues of public relations (PR) of the parliament in respect of the media. It is just that this scene is quite typical. Even the description of the media as an authority that was voiced that morning was old news since it was publicly announced as in the early as 16th century in the House of Commons of the United Kingdom when observers sitting in the press gallery were called the “fourth estate”.
    [Show full text]
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
    SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 3 (9)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) 1 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI! Šie metai kupini ir geopolitinių virsmų, kurių sukaktis minės mūsų ainiai, ir jubiliejų, kurių datas kadais patys kūrėme. Praėjusįjį žurnalo numerį tiesiog užgrobė būtinybė reaguoti į visiškai naują tarptau- tinę nepriklausomybės idėjos teoriją ir praktiką, dramatiškiausiu būdu apsireiškusias pačiame geografinės Europos vidury – Ukrainoje. Ketvirčio amžiaus Europos ir Eurazijos tarptautinio sambūvio destruktorės Rusijos pozicija esmingai aptarta Alvydo Medalinsko straipsnyje Naujas tarptautinis nepriklausomybės kontekstas. Koks bus Europos Sąjun- gos Rytų partnerystės programos likimas, jaučiame pareigą išanalizuoti kituose žurnalo numeriuose tuo labiau, kad būtent Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ir prasidėjo lemtingi Ukrainai įvykiai. Šiame numeryje akcentuojame Baltijos kelio 25-metį ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Baltijos kelias minimas akcijos koordinatoriaus Arūno Grumado straipsniu Baltijos kelias: organizavimas ir eiga, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo sesijos stenograma ir pluoštu dalyvių įspūdžių. Narystės Europos Sąjungoje 10-metis analizuojamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų poveikio valstybingumui aspektu Gintaro Songailos straipsnyje Valstybės išsižadėjimas. Tęsiame istorinių bandymų autonomizuoti Lietuvą analizę – Juozo Žilio Pietryčių Lie- tuvos regioninė autonomizacija 1990–1991 metais yra to paties autoriaus studijos tąsa. Ši problematika dėmesio nestokos
    [Show full text]
  • Free Trade Awry? on the Export of 'Double Genocide' Revisionism
    DRAFT OF DOVID KATZ’S PAPER “Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism” that appeared in the 2017 volume MEDIEVALES 63: De Christine de Pizan à Hans Robert Jauss Etudes offertes à Earl Jeffrey Richards par ses collègues et amis à l’occasion de son soixante- cinquième anniversaire Textes recueillis par Danielle Buschinger et Roy Rosenstein Presses du “Centre d’Études Médiévales de Picardie” Amiens 2017 413 Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism DOVID KATZ (Vilnius Gediminas Technical University) PREAMBLE The fall of the Iron Curtain swiftly enabled free trade in goods and services between the nation states of Eastern Europe freed from Soviet domination with the West and much of the rest of the world. No less important was a new flow of ideas, generally on a west-to-east trajectory, including organizing principles for political processes and governments, education, media, the arts, and more, in short, models for societal structure and governance. Western mores and institutions readily took root in those nations with substantial anti-Soviet and often anti-Russian sentiments, both among the former Warsaw Pact nations, such as Poland and Hungary, and in some former Soviet republics, principally the three Baltic states, Lithuania, Latvia, and Estonia. One common denominator was a legacy, strong by virtue of personal memory and convincingly conveyed immediate family legacy, of the facts of generally successful independent statehood in the interwar period. By contrast, new states such as Belarus and Ukraine had eastern “halves” that had been part of the Soviet Union from around the time of the Russian Revolution.
    [Show full text]
  • Lithuanian Annual Strategic Review 2005
    ISSN 16488024 General Jonas Þemaitis Lithuanian Military Academy Institute of International Relations and Political Science of the University of Vilnius STRATEGIC RESEARCH CENTER LITHUANIAN ANNUAL STRATEGIC REVIEW 2005 Vilnius 2006 Editorial Board Raimundas Lopata, Jûratë Novagrockienë, Gediminas Vitkus Reviewers for sections: Global International System and Lithuania, Changing European Security Space, and Security Issues in Lithuania. Prof., habil. dr. Algimantas Prazauskas, Professor of the School of Political Science and Diplomacy with the Kaunas Vytautas Magnus University Laimonas TalatKelpa, Director of the Foreign Policy Analysis and Planning Department of the Ministry of Foreign Affairs to the Republic of Lithuania Reviewers for section Lithuanias Eastern Neighbours Doc. dr., Graþina Miniotaitë, Professor of the Political Science Department with the Lithuanian Military Academy Doc. dr., Lauras Bielinis, Associate Professor of the Institute of International Relations and Political Science with the University of Vilnius. Managing Editor: Gediminas Vitkus Make-up editor: Amy Elizabeth Jurkauskas Lithuanian Annual Strategic Review 2005, Vilnius: Lithuanian Military Academy, 2006. The main objective of this publication is to provide the readers with a wide-scale analysis and generalization of the changes, essential and significant, for the national security of Lithuania at internationalsystemic, regional and national levels. The book also aims to give maximum emphasis to the specificity of Lithuanian national security issues and comprehensively
    [Show full text]
  • Landsbergis Už Islandijos Dalyvavimą Rusija Organizuoja Savo Gynybos
    LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 TELEFAKSAS (312) 585-8284 Linru U/VIVI i A ĮSI wo F* I_O - wi o DAILY VoL LXXX1II Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, KOVAS - MARCH 19, 1992 Nr. 55 Landsbergis už Islandijos Rusija organizuoja savo dalyvavimą Gynybos ministeriją Antradienio žinios iš Lietuvos Sandraugos valstybės steigia savo dalinius Maskva. Kovo 16. Prezidento armijoje. Vilnius. Kovo 18 d. (Elta) - kais, lankėsi Kauno darbo bir­ Boriso Jelcino sprendimas Jelcinas anksčiau pareiškė, Europos Bendrijos konferencijo­ žoje. turėti atskirą Rusijos Gynybos jog jis sutiks su kariuomenės je Reykjevike Islandijos užsienio Buvo tartasi ir dėl TDO eks­ ministeriją yra pirmas žingsnis įsteigimu Rusijoje tik tada, jei reikalų ministras Baldvinas Ha- pertų paramos rengiant socia­ kartu ir turėti savo nepri­ visos pastangos išlaikyti tą nibalsonas pasakė, kad šį linio draudimo nuo nelaimingų klausomą Rusijos kariuomenę, naują Sandraugą bus nuėjusios mėnesį Kopenhagoje įsteigus atsitikimų norminius aktus, bet kartu ir smūgis pokomunis­ veltui. Daugelio respublikų poli­ dešimties valstybių Baltijos pertvarkant socialinę ir darbo tinei Sandraugai tų valstybių, tikai, o labiausiai Ukraina, tarybąjo šalį šiaurės kaimynai statistiką. Tarptautinė darbo or­ kurios pasižadėjo sudaryti naująją Sandraugą vadina paliko nuošalėje. Islandijai buvo ganizacija išanalizuos galimy­ bendrą sąjungą. Jis pats niekuo daugiau kaip perėjimo gana atvirai pasakyta, kad, bes surengti Lietuvoje Baltijos pasisakė vadovausiąs šiai mi­ metą tvarkingam Sovietų Są­ nepaisant 40 metų trukusio šalių konferenciją darbo statis­ nisterijai. jungos išformavimui. šiaurės šalių bendradarbiavimo, tikos klausimais, šiais metais Šimtai tūkstančių kareivių Kariai nusileidžia... ji yra nepageidaujamas svečias Vilniuje ketinama surengti Rusijos Respublikos teritorijoje prie Baltijos tarybos stalo, Baltijos valstybių konferenciją techniškai dar lieka Sandraugos Savo dekrete pačią pirmąją dieną, kai jis sugrįžo iš savo apgailestavo jis.
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • Vortex Temporum Vilniuje
    Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Problemos ir idėjos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Michael W. MEHAFFY, Nikos A. SALINGAROS. Kolonijinis modernizmas smogia vėl / 2 Rengia Marietje SCHAAKE. Įstatymo galia ar galios įstatymas. Kodėl Europa turėtų imtis Almantas SAMALAVIČIUS technologijų valdymo / 7 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūpesčiai ir lūkesčiai Rūta GAIDamavičiūtĖ (muzika) 2 62 38 61 Dovilė SAGATIENĖ. Teismų pastatai Lietuvoje – kokią kryptį pasirinksime? / 14 Monika MeiluTYTĖ Kūryba ir kūrėjai (teatras) 8 614 12855 Tadas GINdRĖNAS Vytautas LANDSBERGIS. Saulėgrąžų lukštai / 22 (dizaineris) 2 61 05 38 Stasys EIDRIGEVIČIUS. Laimės trupiniai Briuselyje / 24 Romena RačkaiTYTĖ-ČepaiTienė (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Ugnė PABERŽYTĖ. Ramunės Vėliuvienės „Regimoji atmintis“ / 28 Asta DEKSNYTĖ Lijana ŠATAVIČIūtĖ. Tarsi šviesos blyksniai. Apie Liucijos Jūratės KRYŽEVIČIENĖS- (korektorė) Irena Žaganevičienė HUTCHEON tekstilės parodą / 31 (buhalterė) 2 62 31 04 Tautvydas BAJARKEVIČIUS. Gérard’o Grisey Vortex Temporum Vilniuje. Šiuolaikinės muzikos ansamblio Synaesthesis koncertas / 34 Redakcinė kolegija Maciej URBANOWSKI. Dešinioji literatūra Lenkijoje po 1989-ųjų / 37 Alfredas Bumblauskas Julius KELERAS. Apie Kęstutį Navaką, nenugalėtą generolą / 46 Pietro U. DINI (Italija) Stasys EIDrigevičius Aistra tikrovės atspindžiams. Su fotografu Rolandu ANDRIJAUSKU kalbasi Ramūnas Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) ČIČELIS / 48 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Algis MICKūNAS (JAV) Aurelija LEONAVIČIENĖ. Linijinio tekstų vertimo pavojai / 51 Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ Ramunė BALEVIČIūtĖ. Taikomasis teatras: menas ar...? / 56 Giedrius SUBAČIUS (JAV) Antanas Šileika (Kanada) Gediminas JANKAUSKAS. „Ateistas iš Dievo malonės“. Luiso Buñuelio sapnai ir Vygantas VAREIKIS Kazys VARNELIS jr. (JAV) iliuzijos / 59 Rasa KAZLAITĖ. Turkijos televizijos serialai kaip musulmonų sociokultūrinio Redakcijos adresas gyvenimo atspindys ir minkštoji galia / 65 Laikai ir žmonės Latako g.
    [Show full text]