Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš taut ų naikinim ą, o dabar nemato dabartinio lietuvi ų tautos genocido ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir iš.....? Aleksandras Algirdas Abišala Gunaras Imantas Kakaras Vilhelmas Petraitis Laima Abraityt ÷ Antanas Kalanta Vytautas Petras Ple čkaitis Ar ūnas Acus Petras Kaltenis Vidmantas Povilionis Regimantas Adomaitis Alvydas Karalius Kazimira Prunskien ÷ Ri čardas Adomaitis Gediminas Karalius Romualdas Pukštas Vytautas Ališauskas Valdemaras Katkus Antanas Ra čas Vaclovas Aliulis Algirdas Kaušp ÷das Pranas Ra čiūnas Kazys Alminas Algimantas Keina Vytautas Radžvilas Julius Andrejevas Jonas Keldušis Raimundas Leonas Rajeckas Art ūras Aniulis Faustas Keršys Irena Ratkien ÷ Bronius Antanaitis Aleksandras Klumbys Antanas Rybelis Vaidotas Antanaitis Egidijus Klumbys Aloyzas Sakalas Kazimieras Antanavi čius Halina Kobeckait ÷ Henrikas Sambora Mensaidas Bairaševskis Vytautas Kolesnikovas Algirdas Saudargas Osvaldas Balakauskas Antanas Kontautas Gintaras Simanaitis Petras Bal čiūnas Juozas Kontautas Art ūras Simanavi čius Raimundas Bartusevi čius Aldona Veronika Koskien ÷ Arnoldas Sim ÷nas Nijol ÷ Angel ÷ Baužyt ÷ Gediminas Kostkevi čius Art ūras Sku čas Julius Beinortas Vytautas Krikš čiūnas Alfredas Smailys Gintautas Bendoraitis Vytautas Kubilius Morkus Smelevi čius Rimantas Braziulis Česlovas Kudaba Gintaras Songaila Vytautas Br ÷dikis Petras Kudaba Mindaugas Stakvilevi čius Vytautas Bubnys Bronius Kuzmickas Dalius Stancikas Juozas Bulavas Vincas Kuzminskas Antanas Stan čikas Antanas Bura čas Vytautas Landsbergis Vytautas Stanionis Audrius Butkevi čius Eugenijus Laurinaitis Vidmantas Staniulis Alvydas Butkus Me čys Laurinkus Gintautas Vincentas Stankaitis Algimantas Čekuolis Vytautas Ledas Antanas Stanevi čius Virgilijus Juozas Čepaitis Bronius Leonavi čius Česlovas Vytautas Stankevi čius Vytautas Čepas Valdas Liegus Ignas Stankovi čius Vytautas Čeponis Jonas Lioran čas Valentin Stech Algirdas Eduardas Čižas Algimantas Lisauskas Rimantas Šagždavi čius Albinas Daubaras Gytis Lukšas Arvydas Šaltenis Stasys Daug ÷la Meil ÷ Lukšien ÷ Saulius Šaltenis Vaclovas Daunoras Zygmunt Mackievi č Juozas Šatas Saulius Filipavi čius Stasys Mak ūnas Jonas Šedys Kazys Gaš čiūnas Alfonsas Maldonis Gediminas Šerkšnys Sigitas Geda Justinas Marcinkevi čius Gintaras Šileikis Eugenijus Gentvilas Marcelijus Teodoras Martinaitis Sigitas Šilinskas Bronius Genzelis Juozas Matulaitis Irena Šimanauskien ÷ Gintaras Gibas Robertas Matulionis Jonas Šim ÷nas Kazys Girdži ūnas Alvydas Medalinskas Zita Šličyt ÷ Leonas Vytautas Glinskis Nikolaj Medvedev Vytautas Šneideris Aringas Gorodeckis Elena Mezginait ÷ Stanislavas Taišerskis Algis Graužinis Giedr ÷ Mick ūnait ÷ Vitas Tomkus Ona Jurina Gricien ÷ Raimundas Mick ūnas Vytautas Umbrasas Saulius Gricius Vaclovas Mikulskis Kazimieras Uoka Bronius Grigelionis Leonas Mil čius Stasys Uosis Ri čardas Gudaitis Jok ūbas Minkevi čius Kęstutis Urba Romas Gudaitis Nijol ÷ Misi ūnien ÷ Danut ÷ Vabalait ÷ Aronas Gutmanas Kazimieras Motieka Zigmas Vaišvila Eugenijus Ignatavi čius Algirdas Mulevi čius Petras Vaitiek ūnas Gediminas Ilg ūnas Romualdas Mur ÷nas Viktoras Valašinas Leonidas Jacinevi čius Valdas Nark ūnas Vidmantas Valiušaitis Leonardas Jagminas Algimantas Nasvytis Povilas Varanauskas Gediminas Jakavonis Birut ÷ Nedzinskien ÷ Dionizas Varkalis Juozas Jakštas Eimuntas Nekrošius Kazimieras Vasiliauskas Albinas Jakubauskas Laimonas Noreika Evaldas V ÷bra Vincentas Jalinskas Algimantas Norvilas Raimundas Vedegys Vytautas Janonis Jurgis Oksas Virmantas Velikonis Gytis Januševi čius Juozas Olekas Arvydas Verseckas Albinas Januška Romualdas Ozolas Jonas Verseckas Egidijus Jaraši ūnas Ri čardas Pabiržis Julius Veselka Vladimiras Jefremovas Bernardas Gytis Padegimas Vytautas Vili ūnas Georgijus Jefremovas Romas Pakalnis Vaclovas Vingras Jonas Jonynas Algirdas Vaclovas Patackas Audrius Vingrys Vitalija Teres ÷ Jonušien ÷ Vytautas Paukšt ÷ Vanda Zaborskait÷ Kazys Juknius Zita Paulauskait ÷ Albertas Zalatorius Balys Juodzevi čius Rolandas Paulauskas Emanuelis Zingeris Arvydas Juozaitis Saulius Pe čeli ūnas Aleksandras Žalys Julius Juzeli ūnas Saulius Pe čiulis Sigitas Žalnieravi čius Algimantas Peškys Ar ūnas Žebri ūnas Vytautas Petkevi čius Vytautas Žukas Jonas Kairevi čius Virgilijus Ka činskas Būtina, kad, dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo Tarybos nariai, kurie buvo išrinkti 1988 m. spalio 24 d. viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais skelb ÷, jog TSRS naikina tautas, nors lietuvi ų tauta did ÷jo, ir nemato dabartinio 18 kart didesnio lietuvi ų tautos genocido, slepia jo mast ą ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais be tautyb ÷s, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir iš.....? Romualdas Ozolas, filosofas, – 193 balsai, Kazimiera Prunskien ÷, ekonomist ÷, – 192 balsai, Vytautas Landsbergis, muzikologas, – 187 balsai, Bronius Genzelis, filosofas, – 180 bals ų, Sigitas Geda, poetas, – 179 balsai, Vitas Tomkus, žurnalistas, – 173 balsai, Arvydas Juozaitis, filosofas, – 165 balsai, Julius Juzeli ūnas, kompozitorius, – 162 balsai, Bronius Kuzmickas, filosofas, – 160 bals ų, Vytautas Petkevi čius, rašytojas, – 156 balsai, Justinas Marcinkevi čius, poetas, – 152 balsai, Alvydas Medalinskas, ekonomistas, – 151 balsas, Virgilijus Čepaitis, rašytojas, – 150 bals ų, Vaclovas Aliulis, kunigas, – 149 balsai, Zigmas Vaišvila, fizikas, – 147 balsai, Algirdas Kaušp ÷das, architektas, muzikas, – 139 balsai, Algimantas Nasvytis, architektas, – 139 balsai, Kazimieras Motieka, teisininkas, – 137 balsai, Algimantas Čekuolis, rašytojas, – 136 balsai, Antanas Bura čas, ekonomistas, – 131 balsas, Jok ūbas Minkevi čius, filosofas, – 122 balsai, Vaidotas Antanaitis, miškininkas, – 115 bals ų, Kazimieras Antanavi čius, ekonomistas, – 105 balsai, Romas Gudaitis, rašytojas, – 105 balsai, Ar ūnas Žebri ūnas, kino režisierius, – 104 balsai, Vytautas Bubnys, rašytojas, – 92 balsai, Marcelijus Martinaitis, poetas, – 82 balsai, Georgijus Jefremovas, poetas, – 79 balsai, Vytautas Radžvilas, filosofas, – 78 balsai, Česlovas Kudaba, geografas, – 77 balsai, Emanuelis Zingeris, filologas, – 72 balsai, Raimundas Rajeckas, ekonomistas,- 72 balsai, Me čys Laurinkus, sociologas, – 69 balsai, Kazimieras Uoka, darbininkas, – 68 balsai, Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, – 65 balsai. Kai kurie Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio aktyv ūs veik ÷jai ir dauguma konservatori ų vis dar vaizduoja, jog gerai mato tr ÷mimus į Sibir ą, kuriuos organizavo ne rus ų tautyb ÷s veik ÷jai, bet vykd ÷ naudodami Rusijos valstybin ę kalb ą. Jie nemato 18 kart didesnio tr ÷mimo į Vakarus, kuriuos vykdo t ų pa čių veik ÷jų vaikai kartu su Lietuvos valdžia ir tam naudoja Lietuvos valstybin ę kalb ą. Tuo tikslu genocido masto skai čiuot ę pateikiu abiem kalbomis. Gal tai buvusiems Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio aktyviems veik ÷jams pad ÷s suvokti tikr ą pad ÷tį, įvertinti savo veikl ą ir imtis priemoni ų išsaugoti lietuvi ų taut ą Lietuvoje. Tai jie skelb ÷ savo programoje ir tai jie privalo vykdyti. Jie neturi užmiršti savo įsipareigojimus išsaugoti lietuvi ų taut ą, kuriuos jie prisi ÷m÷ Perestrojkos pradžioje, o tod ÷l trump ą ši ų įsipareigojim ų santrauk ą pateikiu. LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO BENDROJI PROGRAMA Priimta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d. VILNIUS „MINTIS" 1988 V. TAUTIŠKUMAS 1. Tautin ę savimon ę ir saviraišk ą S ąjūdis laiko savaimin ÷mis vertyb ÷mis ir svarbiais visuomen ÷s atgimimo veiksniais. Sąjūdis laiko antihumaniškais ir nusikalstamais ir atmeta stalinistin į genocid ą, taut ų sumaišymo ir „suliejimo", nacionalinio nihilizmo politik ą, ne vien ą taut ą įst ūmusi ą į etninio išnykimo situacij ą. 2. S ąjūdis siekia konkre čių ir aiški ų konstitucini ų ir teisini ų taut ų lygiateisiškumo garantij ų, 4. S ąjūdis laikosi poži ūrio, kad tautinis lygiateisiškumas
Recommended publications
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Deputato Virgilijaus Čepaičio Byla Ir Seimo Nario Vytauto Petkevičiaus Valdžios Kritika Laikraštyje Opozicija
    LITUANISTICA. 2016. T. 62. Nr. 4(106), p. 265–279, © Lietuvos mokslų akademija, 2016 Iš XX a. Lietuvos parlamentarizmo istorijos: deputato Virgilijaus Čepaičio byla ir Seimo nario Vytauto Petkevičiaus valdžios kritika laikraštyje Opozicija MINDAUGAS TAMOŠAITIS Lietuvos edukologijos universitetas, T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius El. paštas [email protected] Pasirėmus gausia dokumentine medžiaga, straipsnio pirmoje dalyje išsamiai aptaria- ma vieno iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) lyderių – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (1990–1992) deputato Virgilijaus Čepaičio išskirtinio dėmesio visuomenėje sulaukusi byla, kurioje jis viešai buvo apkaltintas sąmoningai bendradarbiavęs su Sovietų Sąjungos specialiąja tarny- ba – KGB. Antroje straipsnyje dalyje išskirtinis dėmesys skiriamas visuomenėje prieštaringai vertinamo buvusio LPS Iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo nario (1992–1996) Vytauto Petkevičiaus išdėstytai viešai valdžios kriti- kai jo įkurtame laikraštyje Opozicija. Straipsnio pabaigoje pateikiamas aprašytos V. Čepaičio ir V. Petkevičiaus veiklos bendras įvertinimas. Raktažodžiai: Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS), Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (LR AT), Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), prezidentas, KGB, agentas, valdžia, partija, opozicija ĮVADAS Daugiau kaip du dešimtmečius gyvuojanti dabartinė nepriklausoma Lietuva išgyveno ne- mažai sukrėtimų, susijusių su šalies parlamentarizmu. Tokiose istorijose pagrindiniais he- rojais dažnai būdavo patys parlamentarai. Viena tokių istorijų yra susijusi su vadinamojo agento „Juozo“ byla, sulaukusi neregėto dėmesio Lietuvoje. Laikraštis Respublika pirmą kartą prabilo apie agentą „Juozą“ 1991 m. kovo mėn., kai buvo pranešta, kad „niekad ne- tikėję oficialia VSK [Valstybės saugumo komiteto – M. T.] informacija, perverbavom itin kruopščiai užsimaskavusį šios įstaigos agentą (slapyvardis – „Juozas“), kuris nuo šiol mums reguliariai teiks pačią naujausią informaciją. Taigi – „Juozas“! [11, 1; 54, 2; 22, 1; 53, 2] (beje, vyriausybė spalio 12 d.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Laiškai, Raštai, Prašymai Ir Atsakymai
    III DALIS LAIŠKAI, RAŠTAI, PRAŠYMAI IR ATSAKYMAI Asociacijų prašymai ir siūlymai Lietuvos valsty- bės vadovams, įvairioms valstybės institucijoms bei tarptautinėms žmogaus teisėmis besirūpinan- čioms organizacijoms, taip pat skelbiami gauti at- sakymai ir įvairūs dokumentai, liudijantys asoci- acijos darbą stiprinant žmogaus teisių priežiūrą tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Raštų kalba netaisyta. 270 LIETUVA ir žMOGAUS TEISėS DĖL SSSR ARMIJOS DESANTININKŲ SIAUTĖJIMO ŽIEGŽDRIŲ PSICHIATRINĖ LIGONINĖ Telefonograma Sveikatos apsaugos ministrui Pranešame, kad šiandien ryte į ligoninės teritoriją atvyko 5 sunkvežimiai Tarybinės armijos desantininkų, kurie nuo 6 veržėsi į skyrius, išlaužė duris, nupjaustė laidus, tikrino medicinos dokumentaciją, grubiai elgėsi su ligoniais, savavališkai vaikštinėjo po skyrių, apsiginklavę automatais, nepaisydami jokių medicinos darbuotojų prašymų ir pastabų. Prievarta buvo paimti ir išsivežti nežinoma kryptim du jaunuoliai: Botyrius Gintaras iš Vilkaviškio raj. ir Ulickij Oleg iš Jonavos. Apie padarytą materialinę žalą ir nuostolius informuosime atskirai. Prašome imtis priemonių, kad būtų užtikrintas gydymo įstaigų ir ligonių saugumas. L. e. vyr. gydytojo p. Meginienė 1990 metai DĖL SSSR DESANTININKŲ SIAUTĖJIMO Telefonograma LR Sveikatos apsaugos Ministrui DIDŽIAI GERBIAMAS MINISTRE, Pranešame Jums, kad š.m. kovo 26 d. 3 val. nakties, prie ligoninės vartų privažiavo mašina „Žiguli“, iš kurios išlipo 2 ginkluoti kariškiai ir pareikalavo budinčio atidaryti vartus, neleisdami niekur paskambinti. Tada į ligoninės teritoriją įsiveržė dvi kariškos mašinos, kuriose buvo apie 40 ginkluotų desantininkų. Po to mašinos privažiavo prie vyrų priėmimo kambario. Pradėjo laužti Raudonojo Kryžiaus draugijos patalpų duris. Budinti med. sesuo Valentina Gavrilovą atidarė duris ir ginkluoti desantininkai įsiveržė į vidų. Visi viduje esantys vaikinai ir med. personalas buvo išsigandę. Dalis vaikinų pabėgo pro atsarginės duris į lauką, o apie 12 vaikinų pareiškė, kad jie niekur nebėga.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta Petrevičiūt
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA Asta Petrevi čiūtė EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO Magistro baigiamasis darbas Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota __________ ________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data ) Apginta __________________ __________ ________ (PMDF dekanas) (parašas) (data ) Kaunas, 2011 TURINYS SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 2 SUMMARY .............................................................................................................................................. 3 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ................................................................................. 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė .................................................................................................................... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ..................................................................................... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai .............................................................. 14 1.4 Euroskepticizmo tipai ...................................................................................................................
    [Show full text]
  • Ten Years of Lithuanian-Polish Reconciliation
    OPINION 10 years of Lithuanian-Polish Reconciliation Česlovas Okinčycas Speaking in historic terms, 10 years is not a long period of time. Notwithstanding this rule, last ten years in Lithuanian-Polish relations are tantamount to the entire era. Understanding of the present is impossible unless we pay proper attention to history. History of Lithuanian-Polish relations counts close to 600 years. Approximately two hundred years before Columbus discovered the American continent, King of Poland Kazimieras the Great married the daughter of the Grand Duke of Lithuania Gediminas, Aldona. It took about two hundred years for two states to be joined together in a Union. Since 1569 two states had a united state of their own exist. It lasted until XVIII century. The state was brought to an end through partitions carried out by aggressive neighbors. Aiming to save the Joint State, on May 3, 1791 Polish-Lithuanian Seimas passed the Constitution, second Constitution in the history of the world (the first being the US). It had far surpassed its own epoch - it implemented such ideas as the national sovereignty and civil rights in practice. I am proud of the fact that Lithuanian-Polish elite was the forefather of the ideas of universal liberties and democracy. Breakdown of the state brought no end to cooperation and joint fight for freedom. This fight lasted until the 1863-1864 rebellion. Cooperation between Lithuanian and Polish nations ended in the second half of the XIX century, when the epoch of nationalism spread all over Europe. These nations chose different paths of establishing the national statehood.
    [Show full text]
  • VLADAS KULPAVIČIUS Gesnė Statulėlė, Reikia Išdrožti Kokios Buvo Priemonės
    DARBININKAS LXXVI, Nr. 15 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. __ Balandžio - April 12, 1991 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N. Y. 11207 50 centų LIETUVA IR TSRS VĖL TĘSIA POKALBIUS Savaitės — Sovietai nesutinka šio susitikimo vadinti derybų pradžia — įvykiai (New York, 1991 balandžio 4. vavo 8 asmenys: Aleksandras grindinio valdymo skyriaus virši­ LIC) Šiandien Kremliuje Lietu­ Abišala — Ministras be portfelio ninkas; Andrėj Astachov — Fi­ vos Respublikos ir Tarybų Są­ ir delegacijos koordinatorius; nansų ministerijos skyriaus jungos derybų delegacijos susiti­ Egidijus Bičkauskas — Lietuvos vedėjas; Jurij Tichomirov — JAV valstybės sekretorius Ja­ ko diskusijoms, kurios tęsėsi 7 nuolatinis atstovas Maskvoje; Mokslinio tyrimo instituto tary­ mes A. Baker vėl lankosi Arti­ valandas. Audrius Butkevičius — Krašto binės valstybinės kūrimo ir muosiuose Rytuose, ieškodamas Nors delegacijos abipusiškai apsaugos departamento genera­ teisės direktoriaus pirmasis pa­ būdų sutaikyti Izraelį su arabais. nustatė kai kuriuos derybų tiks­ linis direktorius; Valdemaras1 vaduotojas; Jurij Janov — Val­ Kelionę pradėjo Turkija, kur su­ lus ir principus, kalbos “sunkiai” Katkus — Užsienio reikalų vice­ stybinio tiekimo (skyriaus sipažins su kurdų padėtimi. JAV ėjosi, pasak Lietuvos ELTos ko­ ministras; Romualdas Ozolas — vedėjas; Viktor Avdejev — ge­ Dešimtoje Žmogaus teisių konferencijoje kovo 16 d. Kenneth lėktuvai mėto parašiutais maistą respondento Balio Bučelio. AT deputatas; Gediminas Šerkš­ nerolas ir Gynybos ministerijos Blackwell, Amerikos ambasadorius Jungtinių Tautų Žmogaus ir vandenį kurdams, kurie, bijo­ Lietuvos Respublikos Aukš­ nys — AT Konstitucijos ir vals­ atstovas; Vjačeslav Ponomarev teisių komisijoje, kalbasi telefonu su Lietuvos prezidentu Vy­ dami Saddam Husseino keršto, čiausiosios Tarybos Informacijos tybės atstatymo komisijos pirmi­ — generolas ir Vidaus reikalų tautu Landsbergiu Vilniuje. Pokalbis tęsėsi 18 minučių ir jį bėga iš Irako.
    [Show full text]
  • Politikos M Almanachas 4.Indd
    ISSN 1822-9212 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE SIMA RAKUTIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė El. paštas: [email protected] Šiuo straipsniu siekiama įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės poreikį ir turinį, parodyti jos reikšmę Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimui. Oficialiai Lietuva ir Lenkija strategiškai artėja jau daugiau nei dešimtmetį ir, nors daugu- ma politikos analitikų skeptiškai vertina šią strateginę partnerystę, tačiau vis artimesnis šalių bendradarbiavimas pastebimas ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje. Be to, Lietuva ir Lenkija yra aktyviausios naujosios ES narės plėtojant ES Rytų politiką. Šiuo metu tai yra bene svarbiausia bendra jų darbo niša, užpildanti ir strateginės partnerys- tės turinį. Lietuvos ir Lenkijos tikslai užsienio politikos srityje ir kuriama jų strateginė partnerystė įtraukia ir tokias šalis kaip Ukraina ir Gruzija, siekiant apriboti Rusijos ga- lią regione. Dėl to ši politika gana greitai gali sukelti iš Rusijos pusės kylančių neigiamų padarinių. ĮVADAS Mūsų tautoms ir valstybėms pavyko išsivaduoti iš inertiškų isto- rijos suvokimo stereotipų, sugebėjome geriau suprasti vieni kitus, atradome bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes. Didžiuo- juosi tuo ir esu dėkingas visiems lietuviams ir lenkams, kurie nuo- sekliai, sutartis po sutarties, bendrai dirbdami užtikrintai ėjo mūsų tautų bendradarbiavimo ir strateginio suartėjimo link.1 Petras Vaitiekūnas,
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]