ISSN 1822-9212

LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE

SIMA RAKUTIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė El. paštas: [email protected]

Šiuo straipsniu siekiama įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės poreikį ir turinį, parodyti jos reikšmę Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimui. Oficialiai Lietuva ir Lenkija strategiškai artėja jau daugiau nei dešimtmetį ir, nors daugu- ma politikos analitikų skeptiškai vertina šią strateginę partnerystę, tačiau vis artimesnis šalių bendradarbiavimas pastebimas ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje. Be to, Lietuva ir Lenkija yra aktyviausios naujosios ES narės plėtojant ES Rytų politiką. Šiuo metu tai yra bene svarbiausia bendra jų darbo niša, užpildanti ir strateginės partnerys- tės turinį. Lietuvos ir Lenkijos tikslai užsienio politikos srityje ir kuriama jų strateginė partnerystė įtraukia ir tokias šalis kaip Ukraina ir Gruzija, siekiant apriboti Rusijos ga- lią regione. Dėl to ši politika gana greitai gali sukelti iš Rusijos pusės kylančių neigiamų padarinių.

ĮVADAS

Mūsų tautoms ir valstybėms pavyko išsivaduoti iš inertiškų isto- rijos suvokimo stereotipų, sugebėjome geriau suprasti vieni kitus, atradome bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes. Didžiuo- juosi tuo ir esu dėkingas visiems lietuviams ir lenkams, kurie nuo- sekliai, sutartis po sutarties, bendrai dirbdami užtikrintai ėjo mūsų tautų bendradarbiavimo ir strateginio suartėjimo link.1

Petras Vaitiekūnas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, 2007 06 30, Varšuva 59 Sima RAKUTIENĖ

Šių metų (2007) gegužės pirmoji buvo diena, žyminti Lietuvos na- rystės Europos Sąjungoje trečiąsias metines ir primenanti Lietuvos deklaruotus ambicingus tikslus – tapti regiono lydere. 2004 metais Lietuva paskelbė naujosios užsienio politikos kryptis, kurios iš esmės reiškė Lietuvos posūkį į Rytus. Iš tikrųjų susidarė gana paradoksali situacija, nes Lietuva, tiek laiko „ėjusi į Vakarus“ ir jau būdama juose, nusprendė, jog tolesnei šalies įtakos plėtrai ir identiteto kaitai reika- lingi „Rytai“. Visi aukščiausio rango Lietuvos politikai (Artūras Pau- lauskas, Valdas Adamkus, ir kt.) analogiškai tvirtino, jog Lietuva, siekdama įgyti įtakos ir reikšmės Europos Sąjungoje, turi padėti Rytams (Rytų Europos, Pietų Kaukazo šalims) jų demokrati- zacijos procesuose. Pasak politikų, toks užsienio politikos scenarijus praplėstų Lietuvos identitetą iš mažytės Pabaltijo šalies į išsivysčiusią, demokratinę valstybę, tapusią eksperte Rytų klausimais. Ne paskutinį vaidmenį šiame scenarijuje vaidina ir Lenkija, su kuria užmezgama strateginė partnerystė tampa tokio scenarijaus įgyvendinimo ašimi. Tačiau Lenkijoje Rytų politika tokiu turiniu, kokiu ją dabar siekia vys- tyti ir Lietuva, jos politinėje darbotvarkėje egzistavo jau gana seniai. Taip pat ir Lietuvos–Lenkijos strateginė partnerystė buvo pradėta plė- toti kur kas anksčiau, negu Lietuva susidomėjo Rytų dimensijos vys- tymu. Dėl to, formuojant Lietuvos naująją politiką, lenkai galėjo turėti daug įtakos. Kita vertus, Vidurio Rytų politika pasidarė labai svarbia JAV užsienio politikos koncepcijos dalimi, dėl to Rytų dimensija tam- pa dar viena darbo sfera, per kurią Lietuva suartėja su Jungtinėmis Valstijomis. Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė jau suteikė naudos Lie- tuvai jos kelyje į Vakarus, o šiuo metu svarbią partnerystės turinio dalį užima lenkų Rytų dimensijos įgyvendinimas. Abiejų šalių koor- dinuoti veiksmai vystant demokratizaciją Rytų Europos šalyse, ypač Ukrainoje, jau tapo pastebimi ir platesnėje tarptautinėje arenoje. Dėl to strateginė partnerystė siejama su abipusiu poreikiu ir nauda. Šio straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės poreikį partneriams ir jos naudą formuojant bei įgyven- dinant Europos Sąjungos kaimynystės politiką. Pirmoje straipsnio da- lyje analizuojamas strateginės partnerystės poreikis, daugiau dėmesio

60 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE skiriant Lietuvai. Antroje straipsnio dalyje pagrindinis analizės objek- tas yra Rytų dimensija.

STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ: POREIKIS IR TURINYS

Lietuvos ir Lenkijos santykiai skirtingais istoriniais etapais pasižymė- jo skirtingomis formomis. Viduramžiais Lietuva ir Lenkija buvo viena valstybė, pokario metais jos konfrontavo dėl Vilniaus krašto. Tuo tar- pu, kuriant šiandieninę Lietuvą ir siekiant šalies integracijos į Vaka- rų struktūras, reikėjo palaikyti gerus santykius su kaimynais. Lenkija buvo ir tebėra nepaprasta kaimynė, nes per ją eina kelias į Vakarus ir tai buvo ypač svarbus veiksnys Lietuvai siekiant narystės Europos Są- jungoje ir NATO. Šiandieninės Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santy- kių pradžia siejama su 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta sutarti- mi „Dėl draugiškų santykių ir geros kaimynystės bendradarbiavimo“. Minėtais metais kuriamų glaudesnių Lietuvos–Lenkijos santykių pra- džia sutapo su bendru Lietuvos užsienio ir saugumo politikos posūkiu į Vakarus, Lenkijai priskiriant tilto į juos vaidmenį.2 Strateginės partnerystės terminas, nusakantis Lietuvos–Lenkijos santykius, atsirado 1997 m. Pirmą kartą jį tais metais pavartojo Lietu- vos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Vėliau, tų pačių metų rudenį, tokia pačia fraze Lietuvos–Lenkijos santykius apibūdino Len- kijos užsienio reikalų ministras Bronislawas Geremekas3. Nors jau nuo 1996 m. dvišaliuose valstybių santykiuose galima išskirti naują etapą, kai valstybių prezidentai išsakė nemažai pareiškimų, tokių kaip „Be sau- gios Lenkijos negali būti saugi Lietuva, kaip ir be saugios Lietuvos nega- li būti saugi Lenkija“.4 Greta tokių politikų deklaracijų, bendrų sutarčių (sienos sutartis, bendra deklaracija dėl dvišalių santykių konsolidavi- mo), buvo pradėtos kurti ir naujos politinio bendradarbiavimo institu- cionalizavimo formos (1997 m. Prezidentinis patariamasis komitetas, Lietuvos–Lenkijos Parlamentinė Asamblėja ir Vykdomoji Vyriausybės bendradarbiavimo Taryba (Sirutavičius, 2000: 212)). Strateginės partnerystės su Lenkija poreikį Lietuva pirmiausiai siejo su pragmatiška nauda, kylančia iš šios partnerystės. Pasak Vlado Sirutavičiaus (2000), strateginė partnerystė buvo pradėta plėtoti tuo

61 Sima RAKUTIENĖ laikotarpiu, kai tapo aišku, jog Lenkija bus priimta į NATO, o Lietuvos perspektyvos šioje saugumo struktūroje nors tuo metu ir egzistavo, tačiau buvo daug tolimesnės. Taigi, partnerystės pradžioje Lenkijos reikšmė Lietuvai buvo siejama su narystės NATO artinimu. Su Len- kija, kaip ir su Danija (NATO narėmis), vyko aktyviausios Lietuvos karinės pratybos. Lietuvai tai buvo reikšminga, nes bendro batalio- no su Lenkija (LITPOLBAT) sukūrimas ir 2001 m. pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis skatino Lietuvos karines pajėgas pasiruošti bei didino Lietuvos galimybę greičiau įsilieti į NATO. Be to, Lietuvai Lenkija pasirodė kur kas reikšmingesnė negu Latvija ir Estija kartu sudėjus, nes pirmoji turėjo tam tikrą įtaką NATO ir ES, taip pat ypa- tingus santykius su Prancūzija ir Vokietija5. Lenkija kaip ES ir NATO narė Lietuvai yra svarbi sąjungininkė ir šiandien. Nortautas Statkus ir Kęstutis Paulauskas teigia, jog Lietuvai renkantis savo sąjungininkus Europos Sąjungoje būtina atsižvelgti į keletą kriterijų, kurie yra sudaryti pagal tradicinius realistų postula- tus: a) koalicija turi būti reikšminga galios terminais taip, kad ji leistų efektyviai ginti nacionalinius interesus; b) ilgalaikiai ir trumpalaikiai Lietuvos ir potencialios sąjungininkės užsienio politikos tikslai turė- tų sutapti; c) potencialaus sąjungininko interesai neturi prieštarauti Lietuvos geostrateginei sąjungai su JAV; d) siekiant susilpninti dicho- tomiją tarp „mes“ ir „jie“, Lietuva ir potenciali sąjungininkė turėtų turėti identiteto ryšius.6 Šiuos kriterijus labiausiai atitinka kaimyninė Lenkija, nes pirmiausiai strateginė partnerystė su ja padidintų ir Lie- tuvos reikšmę (per bendrą poziciją ES ir NATO), be to, ji taip pat yra atsidavusi JAV sąjungininkė ir bene viena svarbiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Abiejų valstybių (Lietuvos ir Lenkijos) užsienio politikos tikslai taip pat yra vienodi. Iš esmės skiriasi tik savojo identiteto su- vokimas, nes Lenkija save priskiria prie didžiųjų Europos valstybių ir siekia žaisti toje pat lygoje kaip ir Prancūzija ar Vokietija, tuo tarpu Lietuva pasitenkintų kur kas kuklesniu vaidmeniu. Be to, šioje srityje, pasak dabartinio Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno, „...mes negalime net lygintis su Lenkija, nes ji siekia tapti jėga ne tik europiniu, bet ir platesniu mastu, o be to, Lenkija netgi įsižeistų, jeigu mes ją lygintume su Lietuva“7.

62 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE

Taigi iš esmės Lenkijos ir Lietuvos tikslai yra vienodi, tik Lenkija puoselėja kur kas platesnes ambicijas save priskirti prie reikšmingos Europinės jėgos, tačiau tai tik padidina Lietuvos galimybes, nes tu- rėti stiprų strateginį partnerį yra didelis pasiekimas – tik su vieninte- le sąlyga, jog tas partneris pripažins Lietuvos vaidmenį ir teiks tokią pat reikšmę strateginei partnerystei. Lietuva su Lenkija pasižymi ir identiteto ryšiais, bendra istorija, tačiau jos priminimas dažnai įgauna labiau neigiamą negu teigiamą atspalvį dėl Lietuvos patirtų istorinių skriaudų ir dažnai dėl skirtingo istorijos interpretavimo. Vis dėlto atrodo, kad šiandieniniai valstybių santykiai atverčia naują istorijos lapą, kuriame, atsikračiusios postkomunistinio įvaizdžio, naujas tapa- tybes kuria abi šalys. Lenkijai strateginiai santykiai su Lietuva taip pat svarbūs. Lietuva, turint omenyje jos politinį ir ekonominį stabilumą bei demokratinį vystymąsi, kuria svarbų geopolitinį ryšį su Rytų Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regionu (daugiausiai Baltarusija ir Ukraina) ir dėl to turi didelę strateginę reikšmę formuojant Lenkijos Rytų politiką, kuri ateityje taps svarbiu faktoriumi kuriant bendrą NATO ir ES Rytų po- litiką8. Šią mintį Vladas Sirutavičius išsakė dar 2000 metais, kai dar tik buvo rengiamasi Lietuvos narystei NATO ir ES, tačiau lenkų poli- tinėje darbotvarkėje tuo metu jau buvo iškilusi Rytų dimensija. Taigi, ši V. Sirutavičiaus pastaba yra taikli ir suponuoja mintį, jog strateginė partnerystė, suteikusi naudos Lietuvai, šiuo metu yra orientuojama į Lenkijos politinius tikslus, turint omenyje jos Rytų dimensiją arba Rytų politiką, prie kurios įgyvendinimo šiandien labai aktyviai pri- sideda ir Lietuva. Kita vertus, pasak oficialios Lietuvos politikų reto- rikos, strateginė partnerystė yra nukreipta į šiandieninius Lietuvos siekius – tapti regiono lydere. Kitas svarbus argumentas strateginei partnerystei plėtoti yra susi- jęs su saugumo aspektais. Lietuva ne kartą deklaravo, jog jos saugumui yra labai svarbios Jungtinės Valstijos. Būtent per Lenkiją Lietuva dar labiau suartėtų su JAV, kuriai Lenkija, būdama savo fiziniais duome- nimis pajėgesnė, yra kur kas reikšmingesnė negu Lietuva. Be to, Lie- tuvos dalyvavimas Rytų kaimynėse vykstančiuose procesuose didina Lietuvos svarbą JAV9. Turint omenyje tai, kad pastaruoju metu gana

63 Sima RAKUTIENĖ reikšminga JAV politinės darbotvarkės dalimi tapo Juodosios jūros regiono stabilumo užtikrinimas, Lietuvai dalyvavimas šio regiono de- mokratizacijos procesuose tampa galimybe dar labiau sutvirtinti savo ryšius su JAV. Ši šalis savo artimiausioje ateityje turi strateginių inte- resų erdvėje nuo Balkanų per Juodosios jūros regioną iki Pietų Kau- kazo ir Centrinės Azijos10. Pasak Zeyno Barano, „kol Afganistanas ir Irakas yra politinės darbotvarkės viršūnėje, sutvirtinti ar paremti Pie- tų Kaukazo regioną bei vesti jį į euroatlantinį aljansą yra pagrindinis JAV tikslas keleriems ateinantiems metams11. Be to, minėtame straips- nyje pabrėžiama, jog Pietų Kaukazas turi būti įtrauktas į „Platesnės Europos“ darbotvarkę. Iš to galima spręsti, jog Lietuva labai stengėsi, kad trys Pietų Kaukazo valstybės taptų Europos kaimynystės politi- kos dalimi, greičiau dėl to, jog šito siekė JAV. Reikia prisiminti ir tai, kad pačią kaimynystės politikos idėją pasiūlė ir ją reklamavo Jungtinė Karalystė ir Danija, o jos yra didžiausios JAV sąjungininkės Europoje. Taigi, pats kaimynystės politikos atsiradimas gali būti siejamas būtent su JAV interesais ir įtaka. Pasak Larrabee, JAV turi penkis esminius tikslus savo geopolitinėje darbotvarkėje Vidurio Rytų regione, kuriuos įgyvendinant tam tikrą vaidmenį atlieka ir Lietuva: ■ stiprinti bendradarbiavimą su Rusija; ■ stabilizuoti Kaliningradą; ■ vystyti Ukrainos europinį pasirinkimą ir integraciją į euro- atlantines struktūras; ■ skatinti demokratiją Baltarusijoje; ■ integruoti Juodosios jūros regioną į platesnę euroatlantinę saugumo darbotvarkę12. Dėl to Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė prisideda ir prie JAV interesų įgyvendinimo, kuri, paskelbusi naują savo užsienio po- litikos koncepciją, pradeda aktyvinti savo veiklas Vidurio Rytuose. Lietuva ir Lenkija, plėtodamos Rytų dimensiją, siekia įgyti vis dau- giau sąjungininkų, tokių kaip Ukraina ir Gruzija bei kitos NVS šalys. Būdamos Lietuvos ir Lenkijos sąjungininkėmis, jos tampa ir JAV są- jungininkėmis, o pastarajai turėti įtaką tokioje šalyje kaip Ukraina yra svarbu dėl jau minėtos naujosios JAV politikos strategijos. Panašiai samprotauja ir Evaldas Nekrašas, teigdamas, jog „...dar vienas Ukrai-

64 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE nos svarbos JAV aspektas išryškėjo palyginti neseniai – suformavus naująją JAV nacionalinio saugumo doktriną ir ja remiantis plėtojant vadinamųjų Didžiųjų Vidurio Rytų koncepciją ir atitinkamą politiką. O Ukraina kaip besiribojanti su šiuo regionu yra svarbį dėl savo stra- teginės padėties JAV sąjungininkė, JAV siekiant užsitikrinti regiono kontrolę“13. Be to, JAV yra viena iš didžiausių skatintojų ir rėmėjų, vystant demokratizacijos procesus Ukrainoje, Baltarusijoje ir Pietų Kaukazo šalyse, kuriuos iš ES narių bene aktyviausiai įgyvendina bū- tent Lietuva ir Lenkija. Lietuvai priskiriamas ypatingas vaidmuo plė- tojant ryšius su Baltarusijos visuomene ar greičiau su opozicija. 2005 metais Vilniuje JAV sekretorė Condoleezza Rice sakė, jog Baltarusija yra paskutinė diktatūra Europos centre ir jai jau laikas keistis. Šie ga- lingiausios valstybės sekretorės žodžiai ne veltui nuskambėjo Vilniu- je, nes C. Rice taip pat akcentavo svarbų Lietuvos vaidmenį vystant demokratijas Rytuose – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje. Lietuvos ambasada Baltarusijoje tapo NATO kontaktine baze, Lietuvos sosti- nėje Vilniuje buvo atidarytas Baltarusių Europos humanitarinis uni- versitetas, kuris buvo uždraustas Baltarusijoje. Taigi JAV ir NATO dis- kurse Lietuva suvokiama netgi kaip demokratijos bangų skleidimo į Baltarusiją centras. Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė savo koordinuotais veiksmais yra kur kas naudingesnė Jungtinėms Valstijoms, negu tuo atveju, jei jos veiktų atskirai, be to, per demokratizacijos politiką Ry- tuose visos šalys stiprina savo santykius. Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė tampa pastebima ne tik užsienio ir saugumo politikos kontekste, bet lenkai tampa svarbiais partneriais ir ekonominėje sferoje, kuri, pasak Vla- do Sirutavičiaus, taip pat įeina į strateginės partnerystės apibrėžimą. Strateginės partnerystės turinį jis nusako trimis lygmenimis: 1) geri ir draugiški santykiai aukščiausiu politiniu lygiu, kurie dažniausiai yra viena ar kita forma institucionalizuoti, 2) intensyvus bendradarbia- vimas strateginės reikšmės abiem valstybėms sferose (pirmiausia tai gali būti politinė-karinė (saugumo) sfera) ir 3) geri politiniai santy- kiai, perkeliami į žemesnį – viešąjį lygmenį per dinamiškus ir bendrus ekonominius ryšius, intensyvius kultūrinius apsikeitimus, bendradar-

65 Sima RAKUTIENĖ biavimą tarp daugelio NVO organizacijų, taip pat individualiu lygme- niu.14 Vertinant Lietuvos–Lenkijos partnerystę šio apibrėžimo ribose, pastebima, jog jie vis labiau atitinka visus minėtus lygius. Draugiški ir šilti santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos palaikomi jau daugiau negu dešimtmetį. Juos institucionalizuoti pradėta nuo 1997 metų. Intensy- viai bendradarbiauti antruoju lygmeniu pradėta taip pat panašiu lai- kotarpiu, o vis intensyviau – Lietuvai ruošiantis narystei NATO. Šiuo metu karinėje saugumo sferoje vykdoma daug bendrų veiklų (bendras šalių batalionas LITPOLBAT, bendros pajėgos misijoje Irake). Trečia- me lygmenyje vėlgi matomas šalių santykių intensyvėjimas, pasireiš- kiantis investicijomis (daugiausiai tai Lenkijos investicijos Lietuvoje: Lenkijos naftos bendrovė (PKN Orlen S.A.) nusipirko „Mažeikių naf- tą“, populiariausiame Lietuvos tinklalapyje „Delfi“ buvo rašoma, jog daugiausiai Lietuvoje investuoja lenkai (22,6 % visų tiesioginių užsie- nio investicijų15). 2006 m. per Lenkijos ministro pirmininko Jarosla- wo Kaczynskio vizitą Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos ir Lenkijos susitarimas dėl elektros tinklų sujungimo projekto įgyvendinimo16. Kultūrinėje srityje taip pat ryškėja panaši tendencija: netgi abiejų šalių emigrantai veikia kartu – Lietuvos ir Lenkijos emigrantai Ispanijoje įkūrė bendrą kultūros centrą17. Vis dėlto siekiant bendrų veiklų šiame trečiame lygmenyje reikia intensyvinti bendradarbiavimą, nes kol kas šiame lygmenyje partnerystė nėra plačiai įgyvendinama. Tačiau tre- čiasis lygmuo mažiausiai priklauso nuo politikų ar politinių institucijų ir yra lemiamas šalių visuomeninio tokių santykių poreikio.

RYTŲ DIMENSIJA – REIKŠMINGA STRATEGINIŲ PARTNERIŲ POLITIKOS DALIS

Rytų politikos plėtojimas arba, kitaip tariant, Rytų dimensija tapo svarbia Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės dalimi. Lietuvos interesai Rytų Europoje tapo pastebimi nuo 2004 m., Lietuvai pasiekus narystės NATO ir Europos Sąjungoje tikslus bei suformavus naująją politinę strategiją. Ši politinė darbotvarkė dar labiau suartino Lietuvą ir Lenkiją strategiškai; šitai buvo akcentuojama tiesiogiai – išskiriant Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės reikšmę – ir netiesiogiai 66 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE

– per demokratizacijos procesų Rytų Europoje vystymą. Be to, ši nau- joji Lietuvos užsienio politikos strategija patraukliai atskleidžia Lie- tuvos kaip diplomatės ir strateginės tarpininkės vaidmenį tarp skir- tingų civilizacijų ir kultūrų (Vakarų ir Rytų). Kaip labai ambicingas tikslas buvo įvardytas siekis sujungti Šiaurę, Rytus ir Vakarus. Visas šias vizijas labai aiškiai išreiškė Artūras Paulauskas ir Valdas Adam- kus, pabrėždami Lietuvos kaip tarpininkės arba jungties vaidmenį tarp Vakarų Europos, Šiaurės šalių ir naujųjų ES kaimynų Rytuose18. Tokia Lietuvos pozicija siekia formuoti Lietuvos kaip regioninės ly- derės vaidmenį. Šioje situacijoje Lenkijai priskiriamas reikšmingas vaidmuo, žvelgiant į ją ne kaip konkurentę „kovoje dėl lyderystės“, bet kaip stiprią sąjungininkę regione įgyvendinant „jungtuko ar tarpinin- ko funkcijas“ ir kartais tvirtinant, jog Lenkija yra netgi raktas šiam tikslui pasiekti. Pagrindinių Lietuvos užsienio politikos formuotojų nuomone, Lietuvos prisijungimas prie demokratizacijos procesų sklaidos pra- plėstų ir sutvirtintų Lietuvos teigiamą identitetą, Lietuvą regint kaip išsivysčiusią ES narę, teikiančią aktyvią pagalbą Rytų europiečiams. Tai yra dar vienas požymis, suartinantis Lietuvos ir Lenkijos siekius. Lenkijai Rytų dimensija, pasak daugelio mokslininkų (S. A. Maka- rychev, C. S. Browingas, P. Joenniemi), reikalinga dėl jos identiteto kaitos. Ir nors 2003 02 20 Lenkijos tuometinis užsienio reikalų mi- nistras Wlodzimierzas Cimoszewiczius pabrėžė, jog jiems visuomet buvo svarbūs santykiai su kaimyninėmis šalimis ir netgi būdama Eu- ropos Sąjungos viduje Lenkija sieks, kad nebūtų brėžiama nauja „li- nija“ jos rytinėje sienoje po išsiplėtusios ES19, tačiau Perti Joenniemi ir Cristopheris S. Browingas savo analitiniame straipsnyje teigia, jog Lenkijos Rytų dimensija yra skirta jos įvaizdžiui gerinti ar keisti, o ne ryšiams su jos kaimynais palaikyti. Autoriai šitai pagrindžia tuo, jog, žlugus Šaltajam karui, Lenkijai iškilo poreikis keisti savo įvaizdį iš esančios kartu su Rytų šalimis į centrinę šalį20. Šiuo atveju Rytų di- mensija tampa priemone Lenkijos įvaizdžiui formuoti, pabrėžiant jos kaip ES narės teigiamą įvaizdį neigiamo atsilikusių Rytų Europos ša- lių identiteto sąskaita. Rytų dimensija suteikia galimybes pabrėžti, jog Rytų europiečiai yra atsilikę ir jiems reikia pagalbos, kurią gali suteik-

67 Sima RAKUTIENĖ ti išsivysčiusi ES narė Lenkija. Lietuva, prisijungdama prie Lenkijos, tikisi įgyti panašią tapatybę, kuri taip pat praplėstų Lietuvos įvaizdį iš mažytės Pabaltijo valstybės į platesnio regiono lyderiaujančią šalį, aktyvią tarptautinės arenos dalyvę. Lenkijos ir Lietuvos pagalba rytiečiams siejama su demokratijos vystymu, europinių vertybių sklaida arba, kitaip tariant, sąjungininkų paieška, naujų bendradarbiavimo formų kūrimu, kurios labai reikš- mingos Lenkijai ir ypač pastaruoju metu siekiant plėsti šalies įtaką regione ir Europos Sąjungoje. Lenkija, geografiškai būdama gana di- delė valstybė, siekia tapti kur kas reikšmingesne, nepasitenkindama vien tik satelito vaidmeniu, nors, kita vertus, panašu, jog ji visuomet bus JAV satelitas Vidurio Rytų Europos regione. Kalbant apie Lietuvą, pastaroji vaidina tokį pat vaidmenį, tik jos interesai yra kur kas ku- klesni. Iš kitos pusės, 2004 metais Lietuvos deklaruotas naujasis už- sienio politikos kursas skelbia šalies lyderystės siekius bei, analogiškai kaip ir Lenkija, naujų sąjungininkų paiešką Rytų Europos regione. Tik skirtingai negu Lenkijai, atrodo, Lietuvai tai yra nauja politinė sritis, rodanti šalies posūkį į Rytus. Tuo tarpu Lenkijai visuomet buvo svar- bu vystyti Rytų politiką; šią tradicinę politikos kryptį ji išlaikė ir po 1990 m. Kaip pabrėžė patys lenkai, Rytų kaimynės yra svarbios Len- kijos nepriklausomybei, nors, kita vertus, tai neabejotinai sietina ir su Lenkijos įtakos kaimyninėse šalyse siekiu. Rytų dimensija iškilo dar 1998 metais21, tačiau aktyviausiai Lenkija ją propagavo artėjant šalies narystei Europos Sąjungoje (2003 m. buvo pateiktas nedokumento formos (angl. non-paper) pasiūlymas, prista- tantis Rytų dimensiją, kurį teigiamai įvertino Danija, pirmininkavusi Europos Sąjungai 2003 metais22). Lenkija Rytų dimensijos pripažini- mo ir įtvirtinimo siekia dėl to, kad ji turi potencialo tapti tarpininke Rytų–Vakarų dialoge ar įgyvendinant geros kaimynystės politiką ir kartu svarbiu ir stambiu žaidėju Europos erdvėje. Lenkijos preziden- tas A. Kwasniewskis 2003 m. teigė: „Sunku įsivaizduoti, jog Europos Sąjungos Rytų politika ar Rytų dimensija kaip regioninio bendradar- biavimo tinklas galėtų būti vystoma be lenkų23...“ Lenkai save sieja su reikšminga centrine jėga, galinčia paveikti regioninius procesus. Ta- čiau kaip parodė vėlesni įvykiai, lenkų Rytų dimensija, tokia, kokią ją

68 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE jie siūlė, Europos Sąjungos nebuvo patvirtinta, be to, ji sulaukė didelio Rusijos pasipriešinimo. Europos Sąjunga priėmė neįpareigojančią ir konkrečių ateities tikslų nepuoselėjančią ES kaimynystės politiką. Ta- čiau, kaip teigia Agniezka Legucka, kai kurios lenkų idėjos atsispindė- jo oficialiuose ES dokumentuose, tarp jų „Platesnės Europos“ projekte ir galiausiai Europos kaimynystės strateginiame dokumente24. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp Rytų dimensijos ir ES kaimynystės poli- tikos yra tai, kad Rytų dimensijos pagrindinis tikslas yra Rytų euro- piečių narystės ES perspektyva. Tuo tarpu kaimynystės politika tokio siekio neturi ir tokio statuso Rytų Europos šalims nesuteikia, nors kai kurios iš jų (Ukraina, Gruzija, Moldova) yra deklaravusios eurointe- gracinius siekius. Lietuva, plėtodama Rytų politiką, palaiko lenkų ori- ginalios Rytų dimensijos tikslą. Antano Valionio teigimu: „Rytų euro- piečiai turi visas teises priklausyti Europos šeimai, jeigu jie pripažįsta bendras vertybes ir imasi praktinių veiksmų integruotis į Europą25“. Ši A. Valionio pozicija pabrėžia būtent Rytų dimensiją, nes, kaip ir lenkai, analogiškai propaguoja Rytų europiečių narystės Europos Są- jungoje perspektyvas, o ne abstraktų ES kaimynystės politikos tikslą – kurti bendrą saugumo, stabilumo ir gerovės erdvę. Taigi, Lietuvai, kaip ir Lenkijai, Rytų politika jau tapo labai svarbia užsienio politikos dalimi. Praėjus trejiems metams po šios naujosios politinės krypties deklaravimo, jau pastebimi aktyvūs Lietuvos veiks- mai vystant demokratizaciją Rytuose. Tai jau anksčiau minėta pagal- ba Baltarusijos opozicijai, Lietuvos aktyvi pagalba Gruzijai (2004 m., daugiašalė 3+3 iniciatyva), rengiamos konferencijos Vilniuje kaimy- nystės politikos tematika (2006 m., Vilniaus konferencija „Bendra vi- zija bendrai kaimynystei“), kuriose dalyvavo užsienio šalių preziden- tai, 2006 m. įkurtas Rytų Europos studijų centras. Be to, šioje srityje aiškiai pastebimi ir koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos veiksmai arba, kitaip tariant, ryškėja abiejų šalių strateginės partnerystės kontūrai tarptautinėje erdvėje būtent kaimynystės politikos kontekste. Pavyz- džiui, prisimenant Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų veiklą Ukrainos rinkimų krizės metu (2004), sukurta trišalė parlamentinė asamblėja (Lietuva, Lenkija ir Ukraina 2005 m.), prie kurios aktyviai prisideda ir Gruzija, trišalis batalionas LitPolUkrBat (2005). Pasak Vladimiro So-

69 Sima RAKUTIENĖ coro, taip buriami sąjungininkai prieš Rusijos autokratizmą regione26. Robertas von Lucius taip pat tvirtina, jog Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Gruzijos kuriamas sąjunginis ryšys – tai kuriama nauja posovietinės nepriklausomybės ašis27. Pastebima ir tai, kad tokią pagalbą iš Euro- pos Sąjungos narių aktyviausiai teikia būtent Lietuva ir Lenkija savo politine pozicija ir veiksmais. Dar prieš mažiau negu dešimtmetį dauguma Rusijos politikų ir mokslininkų teigė, jog NVS šalys, neturėdamos kitos alternatyvos, ti- krai anksčiau ar vėliau integruosis į NVS, o kol kas Rusijai nėra ko per daug į tai investuoti, ypač kai ekonominė situacija nėra gera28. Šiandie- ninė Lietuvos ir Lenkijos koordinuota pagalba, jų lobizmas Europos Sąjungoje ir NATO atveria alternatyvas NVS šalims, kurioms anksčiau vienintelis kelias buvo Rusijos politinė ir ekonominė erdvė. Kita vertus, Lietuva ir Lenkija taip pat mato tam tikrą naudą plėto- jant šią politiką. Jau be anksčiau išvardintų priežasčių Rytų dimensijos vystymas gali suteikti naudos einant ekonominės nepriklausomybės link, kai turima omenyje naftos ištekliai ir nepriklausomybė nuo Ru- sijos. Šia kryptimi buvo žengtas labai konkretus žingsnis 2007 metais. Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Ukrainos Prezidentai susitiko aptarti alternatyvaus dujotiekio iniciatyvą aplenkiant Rusiją. Pastarosios Prezidentas jau pareiškė, jog ši iniciatyva yra nukreipta prieš Rusiją29. Jeigu toks dujotiekis ateityje būtų pastatytas, Lietuva ir Lenkija išvengtų paskutinės priklausomybės, t. y. ekonominės – dėl Rusijos naftos. Be to, tai gali pasitarnauti ir Europos Sąjungai. Taigi, Lietuva ir Lenkija ne dėl altruistinių tikslų pabrėžia demokratizaciją ES Rytų kaimynėse ir pagalbą joms, bet ir dėl to, kad pačios mato al- ternatyvius ir turtingus Kaukazo naftos išteklius. Tačiau ne viskas taip paprasta, nes egzistuoja kita monetos pusė – Rusija ir jos interesai tame pačiame regione. Rusijai Rytų Europos regionas svarbus ne tik dėl jos politinių ambicijų, bet jis strategiškai reikšmingas ir dėl jos ekonominių interesų, nes Rytų Europa yra Ru- sijos naftos tiekimo zona. Rusijai lenkų Rytų dimensija ir jos tikslai, žinoma, labai nepatiko, turint omenyje tai, kad ji Rytų Europos regi- ono problemas linkusi laikyti „savomis problemomis“ ir jas spręsti be „kitų“ įsikišimo. Būtent dėl Rytų dimensijos idėjų Lenkijos ir Rusijos

70 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE santykiai nuolatos blogėja. Rusija NVS erdvę laiko savo tradicine er- dve, tuo tarpu Rytų dimensijos tikslai yra nukreipti į demokratizacijos procesų sklaidą šioje erdvėje. Dėl to Rusijos ir ES narių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, interesai yra priešinami. Ne veltui Lenkijos minis- tras pirmininkas šiandieninius Lenkijos ir Rusijos santykius įvardijo kaip ypač šaltus,30 turint omenyje mėsos embargo konfliktą ir kitus nesutarimus. Lietuva, aktyviai prisijungusi prie Rytų dimensijos, taip pat negali pasigirti ypač šiltais santykiais su šia šalimi, nes Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas kartais net oficialiuose renginiuose akivaizdžiai deklaruoja savo šaltumą bendraudamas su Lietuvos Pre- zidentu Valdu Adamkumi. Nepaisant to, Lietuvos parama visuomet išlieka Lenkijos pusėje ir ypač pastaruoju metu Lenkijos konfliktuose su Rusija. Be to, LR Prezidentas V. Adamkus 2004 metais teigė: „... turime pripažinti, kad plėtoti gerus santykius su Rusija mūsų bendrų kaimynių apsisprendimo laisvės sąskaita būtų didelė klaida. Priešin- gai, turime padėti jai suvokti, kad demokratinė Ukraina, stabilus ir prognozuojamas Pietų Kaukazas naudinga pačiai Rusijai31“. Taigi, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės koordinuo- ti veiksmai plėtojant ES kaimynystės politiką susiduria su dideliu pasipriešinimu. Prognozuoti ateities perspektyvas šios politikos kontekste taip pat nėra paprasta. Viena vertus, kuriamas ryšys su postkomunistiniu pasauliu. Formuojamas naujas blokas, atsiranda nauji sąjungininkai, pasirodo alternatyvūs variantai abiem pusėms: NVS šalims – ekonominė ir politinė alternatyva Vakaruose, Lietuvai ir Lenkijai – alternatyvūs naftos šaltiniai iš jų daug turinčio Kaukazo regiono. Kita vertus, kuriama konfrontacija su Rusija, kuriai stra- tegiškai svarbu neutralizuoti Lenkiją dėl pastarosios ambicijų Rytų Europoje. Ir galiausiai Europos Sąjungos vaidmuo šios politikos kontekste yra dviprasmiškas. Nors ji įdiegė kaimynystės politikos strategiją, tačiau konkrečių ateities planų kol kas nepuoselėja. Pa- sak Lietuvos mokslininkų: „Neaktyvi ir gana fragmentiška ES Rytų politika yra lemiama dviejų tarpusavyje besisiejančių veiksnių: a) ES nebeturi aiškios strategijos Rytų Europos valstybių atžvilgiu bei ES santykių su šiomis valstybėmis galimų raidos krypčių koncepci- jos ir b) ES tebejaučia spaudimą iš Rusijos neplėtoti Rytų Europoje

71 Sima RAKUTIENĖ pernelyg ambicingų planų, galinčių pažeisti Rusijos interesus šioje erdvėje32“. Nors Europos Sąjunga aktyviai neskatina Rytų dimensijos įgyvendinimo, tačiau drąsūs Lietuvos ir Lenkijos veiksmai Rytų Eu- ropos regione tapo įmanomi būtent dėl pastarųjų narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

IŠVADOS t 1PSFJLJTVäNFH[UJ-JFUVWPTJS-FOLJKPTTUSBUFHJOʒQBSUOFSZTUʒCVWP išreikštas užsienio ir saugumo politikos tikslų siekimu. Iki šių dienų tai yra svarbiausios strateginės partnerystės turinio dalys. Lietuvai Lenkija buvo svarbi partnerė siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO, nes ji kaip gana didelė valstybė turėjo ir tebeturi tam tikros įtakos šiose organizacijose. Abiejų šalių strateginė partnerystė taip pat prisideda prie JAV užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Šiuo atveju stiprinama partnerystė su šia galinga šalimi. t -FOLʸ TVLVSUPT 3ZUʸ EJNFOTJKPT ʛHZWFOEJOJNBT ZSB WJFOBT svarbiausių strateginės partnerystės tikslų. Tokia politika siekiama ne tik skleisti ES kaimynystės politikos demokratizacines idėjas ar stiprinti ES santykius su NVS šalimis, bet ir pasiekti atskirus stra- teginių partnerių tikslus ir interesus, kurie, beje, yra labai panašūs. Lietuva, kaip ir Lenkija, siekia didinti savo įtaką Europos Sąjungoje, kurti teigiamą išsivysčiusios šalies identitetą, tapti aktyvia regioni- nės ir tarptautinės arenos dalyve. Rytų dimensija sukuria galimybes arba, kitaip tariant, darbo nišą, kurioje gali būti pasiekti šie tikslai, o strateginė partnerystė tampa svarbia ES kaimynystės politikos įgy- vendintoja. t -JFUVWPT JS -FOLJKPT TUSBUFHJOʐT QBSUOFSZTUʐT LPPSEJOVPUJ veiksmai plėtojant ES kaimynystės politiką susiduria su dideliu Ru- sijos pasipriešinimu. Rusija NVS erdvę laiko savo tradicine politine ir ekonomine erdve, tuo tarpu Rytų dimensijos tikslai yra nukreipti į demokratizacijos procesų sklaidą šioje erdvėje. Dėl to Rusijos ir ES narių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, interesai yra priešinami. Iškyla grėsmė kilti konfrontacijai su Rusija.

72 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE

NUORODOS IR PASTABOS

1 Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, LR užsienio reikalų mi- nisterija. Per dešimt bendradarbiavimo metų padėti tvirti pamatai Lietuvos ir Len- kijos strateginei partnerystei, 2007 06 30. Rasta: http://www.urm.lt/index.php?- 1666676040. Žiūrėta 2007 07 02. 2 Miniotaitė G., Jakniūnaitė D. Lietuvos saugumo politika ir identitetas šiuolaiki- nių saugumo studijų požiūriu. Politologija. VU TSPMI, 2001/3 (23), p. 17. 3 Sirutavičius V. Lithuanian-Polish Strategic Partnership: Genesis and Prospects. Lithuanian Political Science Yearbook, of International Relations and Political Science, Vilnius University, 2000, p. 211. 4 Ten pat, p. 212. 5 Nekrašas E. Is a Northern or Central European Country? Lithuanian Political Science Yearbook. Institute of International Relations and Political Scien- ce, Vilnius University, 1999, p. 174. 6 Statkus N., Paulauskas K. Foreign Policy of Lithuania: Linking Theory to Practi- ce. Lithuanian Foreign Policy Review. 2006/1/17, p. 65. 7 Foreign Minister of Lithuania Petras Vaitiekūnas. Lietuvos užsienio politikos kryptys ir Lietuvos tapatybė. VDU konferencija, Socialinės antropologijos semi- narų ciklas, 2007 03 22. 8 Sirutavičius V. Op. cit. 9 Daniliauskas J. Europos kaimynystės politika: Lietuvos galimybės. Europos Są- jungos plėtra ir Rytų politika 2003–2004. Europos integracijos studijų centras. Vilnius, 2005, p. 67. 10 Jonavičius L. Geopolitical Projections of New Lithuanian Foreign Policy. Lithu- anian Foreign Policy Review, 2006/1/17, p. 30. 11 Zeyno Baran. South Caucasus: Making the Best Use of External Assistance for Sta- bility Building and for Cooperation with NATO, The Nixon Center, 2003. Rasta: http://www.nixoncenter.org/publications/Baran%20Lithiunia%20Speech.htm. Žiūrėta 2007 07 02. 12 Advancing Cooperation between Northern Europe and the United States, Wa- shington DC, 2004. In: Jonavičius L. Geopolitical Projections of New Lithuanian Foreign Policy. Lithuanian Foreign Policy Review, 2006/1/17, p. 30. 13 Nekrašas E. Ukraina geopolitikos kryžkelėje. Politologija. 2006/2 (42), p. 5. 14 Sirutavičius V. Op. cit., p. 211. 15 Lenkija – didžiausia šalis investuotoja Lietuvoje. Delfi, 2007 04 12. Rasta: http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=12844618. Žiūrėta 2007 04 12. 16 LR URM 2006 metų įvykių chronologija. Rasta: www.urm.lt. 17 Ispanijoje atidarytas Lietuvos ir Lenkijos kultūros centras. Interneto dien- raštis Bernardinai.lt, 2007 04 04. Rasta: http://www.bernardinai.lt/index. php?url=articles/60852. Žiūrėta 2007 04 04. 18 Plačiau žiūrėti: LR Prezident Valdas Adamkus, Lithuania as a Centre of Regional

73 Sima RAKUTIENĖ

Cooperation. Lithuanian Foreign Policy Review, 2004/1-2 (13-14), p. 19; Dani- liauskas J. Europos kaimynystės politika: Lietuvos galimybės. Europos Sąjungos plėtra ir Rytų politika 2003–2004. Europos integracijos studijų centras. Vilnius, 2005, p. 63. 19 Cimoszewicz W. Polish Minister of Foreign AfFairs, at the conference. The EU Enlargement and Neighbourhood Policy. 2003-02-20 15:38, Warsaw. Rasta: http:// www.polishembassy.ca/files/The%20Eastern%20Dimension%20of%20the%20 European%20Union.pdf. Žiūrėta 2007 05 10. 20 Browing C. S., Joenniemi P. The European Union’s Two Dimensions: The Eastern and the Northern. Security Dialogue. December 2003, Vol. 34, No. 4, p. 471. 21 Makarychev S. A. Europe‘s Dimensionalism and Poland‘s Marginality Strategy, Where the North Meets the East. Cooperation and Conflict. Vol. 39, No. 3, 2004, p. 300. 22 Browing C. S., Joenniemi P. Op. cit., p. 464. 23 President of the Republic of Poland, Aleksander Kwasniewski, Speech in Con- ference “EU Enlargement and Neighbourhood Policy, Stefan Batory Foun- dation, Warsaw, 2003. Rasta: http://www.batory.org.pl/doc/nowi_se.pdf. Žiūrėta 2007 05 03. 24 Legucka A. Polish-Belarusian and Polish-Ukrainian Relationship as Part of New Neighbourhood Policy of European Union, Poland, EU member state and its exterior politics, No 7, 2007. Rasta: http://www.uclm.es/lamusa/ver_articulo. asp?articulo=152&lengua=en. Žiūrėta 2007 05 09. 25 Foreign minister of Lithuania, Antanas Valionis, Lithuania‘s New Foreign Policy Agenda. Lithuanian Foreign Policy Review, 2006/1 (17), p. 8. 26 Socor V. Poland, Lithuania, Ukraine Create Interparliamentary Assembly, joint battalion. Eurasia Daily Monitor. Vol. 2, Issue 96, 2005. 27 von Lucius R. Lietuva ir Europos kaimynystės politika. Vilnius – Vidurio ir Rytų Europos ašis. Europos Sąjungos plėtra ir Rytų politika 2003–2004. Vilnius, 2005, p. 72. 28 Hansen B., Heurlin B. The Baltic States in World Politics. Curzon Press, 1998, p. 119. 29 LR televizija, Panorama, 2007 05 12-13. Rasta: http://www.lrt.lt/archyvas. Žiūrė- ta 2007 05 12, 2007 05 13. 30 Romanas Gertichas (Lenkijos ministras pirmininkas). Lenkijos–Rusijos santy- kiuose prasideda ledinis periodas, 2007 04 22. Rasta: http://www.politika.lt/index. php?cid=9300&new_id=369813. Žiūrėta 2007 05 03. 31 LR Prezidento V. Adamkaus kalba „Transatlantinio bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės plačioje ir laisvoje Europoje“, 2004 m. gruodžio 3 d., Vilnius. Europos Sąjungos plėtra ir Rytų politika 2003–2004. Europos integracijos studijų centras. Vilnius. 2005, p. 104. 32 Kasčiūnas L., Motieka E., Vaičiūnas Ž. Geopolitinė situacija Rytų Europoje po ES plėtros: Rusijos veiksnys. Europos Sąjungos plėtra ir Rytų politika 2003–2004. Europos integracijos studijų centras, Vilnius, 2005, p. 14. 74 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE

SUMMARY

STRATEGIC PARTNERSHIP OF POLAND AND LITHUANIA IN THE CONTEXT OF THE EU NEIGHBOURHOOD POLICY

In this article it is seeked to evaluate the need and the matter of the strate- gic partnership of Poland and Lithuania in showing the importance of this partnership for the implementation of the EU Eastern neighborhood poli- cy. Officially the strategic approach of Poland and Lithuania has been de- veloping for more than decade (from 1997) and today this collaboration of the relationship is noticed in several spheres: political, security, economical. Also, Lithuania and Poland are the most active new members of the EU in developing the EU Eastern policy. Today these common activities fulfill the matter of the strategic partnership as well. On the other hand, foreign poli- cy goals of these two countries involve the democratization of CIS area in such countries like Ukraine and Georgia. Consequently such a kind of policy seeks to restrict Russian power in the Eastern European countries, and has a very negative attitude from the Russian side. The strategic partnership of Poland and Lithuania started because of fo- reign and security policy’s interest and goals. For Lithuania Poland was very important in her way to the Western structures – the EU and NATO. Poland was first to join NATO and she had better relationship and experience in communicating with the big European powers. For Poland the partnership with Lithuania was useful because of her Eastern policy which became a very visible part of strategic partnership from 2004. The strategic duet of Poland and Lithuania mostly coordinates the activities in developing the democra- tization processes in Eastern Europe region. This active performance of the strategic partnership was noticed on the wider international stage – not just between the EU members, but also in Russia. The latter’s interests contradict with the ideas of Polish Eastern dimension and because of this the strategic partnership creates the confrontation with Russia. Vladimir Putin aims to neutralize Poland because of her ambitions in the Eastern Europe region and also declaratively demonstrates his cold attitude with Lithuania’s President Valdas Adamkus. Despite that Lithuanian politicians and the President still always encourage Poland and the Eastern European countries in the way of their democratic processes. Lithuania declared the direction in her policy to the East in 2004 when the entrance to NATO and the EU goals were achie- ved. Despite that the developing of the Eastern dimension is much more con- nected with the interest of Poland or even the United States, which declared

75 Sima RAKUTIENĖ the Eastern policy goals in its political conceptions. Furthermore, the strate- gic partnership of Poland and Lithuania was commenced much earlier than Lithuanian decision to join the Eastern dimension, and because of that it could be said that Lithuania is not enough self-dependent or has a big impact in choosing the directions of the foreign policy. Regardless this reasoning, the strategic partnership is useful for Lithuania till today, because it makes Lithuania more visible, increases the security of the country and even creates the positive identity.

76