DOCSLIB.ORG

Nauja Rezoliucija Jav Atstovų Rūmuose

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Nauja Rezoliucija Jav Atstovų Rūmuose . Lietuvos ** j iiaclonafiihS z l M.Mažvydo \ biblioteka y NAUJA REZOLIUCIJA JAV ATSTOVŲ RŪMUOSE DARBININKAS Amerikos Baltų Laisvės Lyga Labai svarbu, kad kuo dau­ (toliau - A.B.L.L.) praneša, kad giau senatorių ir kongresmenų Vol. LXXXIV, Nr. 8 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina 1999 m. vasario 2 d. kongres­ paremtų šias rezoliucijas Už­ Vasaris - February 19,1999 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 S 1.00 menas John Shimkus savo ir sienio Reikalų komitetuose. kolegų Kucinich, Pallone, Pas- Skambinkite (202) 224-3121 ir /f crell, Knollenberg, Cox ir Jonės pasakykite savo senatoriaus(- vardu JAV Atstovų Rūmuose ės) pavardę. Jo įstaigoj prašy­ (ClET^Ojb pateikė rezoliuciją H. Con. Res. kite kalbėti su “Legislative As- 21 (nukreiptą Užsienio Reikalų sistant” ir prašykite, kad Jūsų ir apie f Komitetui), rekomenduojant senatorius(-ė) paremtų S. Con. Lietuvą, Latviją ir Estiją priimti 2 rezoliuciją (recommending LIETUVĄ į NATO. the integration of Lithuania, 1999 m. sausio 20 d. panašaus Latvia and Estonia into NATO). teksto rezoliuciją S. Con. Res. Tas pats telefonas (202) 224- - J 2 JAV Senate pateikė Šen. Dur- 3121 skambinant į Atstovų Rū­ - Jungtinių Amerikos Val­ bin. Ji taip pat yra Užsienio Rei­ mus. Atsiliepus Jūsų kongres- stijų ir Rusijos Prezidentai Bill kalų Komitete. meno(-ės) “Legislative Assis- Clinton ir Boris Jelcin atsiuntė A.B.L.L. dėl S. Con. Res. 2 ir tanf’, prašykite, kad Jūsų atsto- telegramas Lietuvos vadovui H. Con. Res. 21 jau anksčiau bu­ vas(-ė)paremtų (co-sponsor) Valdui Adamkui, kuriame svei­ vo susitarusi su šen. Durbin ir kongresmeno John Shimkus re­ kina jį bei visus Lietuvos žmo­ kongr. Shimkus ir yra nusista­ zoliuciją H. C. R. 21 (recom­ nes Vasario 16-osios - Neprik­ čiusi jas visais būdais remti, mending the integration of Li­ lausomybės dienos proga. Visų todėl prašo visas organizacijas, thuania, Latvia and Estonia into savo šalies gyventojų vardu at­ visus lietuvius ir jų draugus NATO.) siųstoje sveikinimo telegramoje kreiptis į savo atstovus JAV Se­ Padėjome Lietuvai atgauti JAV Prezidentas pažymėjo, kad, nate ir JAV Atstovų Rūmuose, Nepriklausomybę - padėkime “kartu dirbdamos, mūsų šalys prašant ir skatinant juos remti S. dabar ją įtvirtinti! siekia bendro tikslo sukurti lais­ Con. Res. Ir H. C. Res. 21, tam­ Amerikos Baltų vą, klestinčią ir demokratinę pant co-sponsors. Laisvės Lyga Europą”. Savo sveikinimo tele­ Amb. A. Simučio apdovanojimas (centre su žmona). Dešinėje - Lietuvos Užsienio Reikalų gramoje Rusijos Prezidentas Ministras Algirdas Saudargas Ramūno Astrausko nuotr. B.Jelcin užtikrino, kad išliks ne­ pakitęs principinis Rusijos kur­ LIETUVOJE NUMATOMA sas palaikyti gerus kaimyninius santykius ir abipusiškai nau­ ĮTEISINTI DVEJOPAS dingą bendradarbiavimą su Lie­ LIETUVOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS tuva. LANKĖSI JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE - Pakeitus -ankstesnius pla­ Parengtame Aukštojo moks­ kyklos - universitetai ir kolegi­ nus, vasario 9 d.Vilniuje sudary­ Sausio 28 d. Ministras Algir­ lo įstatymo projekte numatyta, jos. Įstatymu taip pat siekiama tas Lietuvos ir Italijos susitari­ Algirdas Saudargas taip pat tuva susilauks JAV palankumo das Saudargas dalyvavo diskusi­ jog Lietuvoje veiks dviejų tipų nustatyti aukštųjų mokyklų mas dėl bevizių kelionių. Susi­ susitiko su žymiu JAV polito­ Lietuvos siekiams. John Dingell jose su Washingtono politinių aukštosios mokyklos - univer­ veiklos teisinius pagrindus, de­ tarimą patvirtino Lietuvos už­ logu Zbigniew Brzezinski. Po­ pranešė prisijungiąs prie Atsto­ tyrimų institutų, JAV spaudos, sitetai ir kolegijos. talizuoti jų steigimo, valdymo, sienio reikalų ministras Algirdas kalbio metu buvo diskutuota vų Rūmuose 1998 m. pavasarį diplomatinio korpuso atstovais. Mokslo ir studijų departa­ reorganizavimo ir likvidavimo Saudargas ir Italijos ambasado­ apie galimus NATO Washing- įkurto Baltų Rėmėjų Sambūrio. Tarptautinių Santykių Tary­ mentas prie Švietimo ir mokslo tvarką. rius Vilniuje Mario Fugazzola. tono viršūnių susitikimo rezul­ Ministras Algirdas Saudargas bos (Council on Foreign Rela- ministerijos parengė Lietuvos Įstatymo projekte apibrė­ Surengti šią ceremoniją ketinta tatus. Z. Brzezinski išreiškė įsi­ susitiko su Robert Dole, įtakin­ tions) bei Amerikos Verslo In­ Respublikos aukštojo mokslo įs­ žiamos aukštųjų mokyklų per­ vasario 8 d. Tačiau staiga mirus tikinimą, jog minėtame NATO gu respublikonų partijos veikė­ stituto (American Enterprise tatymo projektą, siūlantį Lietu­ sonalo ir studentų teisės bei pa­ karaliui Huseinui, ministras forume bus skiriamas pakanka­ ju, buvusiu kandidatu į JAV Institute) surengtuose susitiki­ voje įteisinti binarinę aukštojo reigos, valstybės subsidijų bei A.Saudargas išvyko į Amaną mas dėmesys NATO tolimesnio prezidento postą ir daugumos muose su dviem grupėmis įta­ mokslo sistemą, kurią sudarytų finansinės pafamos aukšto­ dalyvauti Jordanijos valdovo plėtimo tematikai, sudarant pa­ lyderiu JAV Senate, aktyviu Lie­ kingų visuomenės veikėjų bei universitetinių ir neuniversite­ sioms mokykloms teikimo tvar­ laidotuvėse. Todėl teko su Itali­ lankias sąlygas narystės siekian­ tuvos nepriklausomybės pri­ žymių politologų UR Ministras tinių studijų programos. ka. ja skubiai suderinti kitą datą, čioms šalims pasiruošti praktiš­ pažinimo rėmėju Atgimimo lai­ pristatė Lietuvos pažangą, jai Pasak Vyriausybės spaudos Su Aukštojo mokslo įstaty­ kada tokia sutartis galėtų būti kai. Pokalbyje daug dėmesio bu­ kotarpiu. Robert Dole susido­ siekiant įvykdyti NATO kelia­ tarnybos pranešimo, įgyvendi­ mo projektu galima susipažinti sudaryta. Ji įsigalioja praėjus vo skiriama diskusijai apie tai, mėjęs išklausė ministro infor­ mus reikalavimus Lietuvos nus šį įstatymą, Lietuvoje turėtų Vyriausybės “Interneto” tinkla- septynioms dienoms po to, kai kaip toliau vystyti gerus Lietu­ maciją apie sparčią Lietuvos narystei šioje organizacijoje. veikti dviejų tipų aukštosios mo­ lapyje (www.lrvk.lt). BNS pasikeičiama notomis. Taigi, jau vos ir Lenkijos santykius, turė­ pažangą, pareiškė, jog sėkmin­ Renginių dalyvius domino Lie­ nuo vasario 16 dienos Lietuvos siančius ypatingos reikšmės gos ir didelės JAV investicijos tuvos argumentai, jai siekiant piliečiai galės vykti į Italiją be abiejų šalių ateičiai. Lietuvoje turėtų būti ir toliau ak­ NATO narystės, santykių su Ru­ vizų. Lietuvos diplomatijos vado­ tyvai skatinamos. sija dinamika, bendradarbiavi­ - Lietuvos valstiečių parti­ vas paragino reikšmingą vaid­ Ministras Algirdas Saudargas DAILĖS AKADEMIJA mas su kitomis kaimyninėmis ja (LVP) pareiškė, kad Lietu­ menį Atstovų Rūmų demokratų su buvusiu senatoriumi Robert valstybėmis, integracija į Euro­ voje turi būti surengtas referen­ tarpe vaidinantį John Dingell ir Dole taip pat aptarė Lietuvos - KRAUSTYSIS KITUR pos Sąjungą. Renginiuose buvo dumas dėl mirties bausmės pa­ ištikimą Lietuvos interesų rė­ JAV santykių plėtojimo bei Eu­ pastebėta, kad Lietuvos kandi­ naikinimo. “LVP nuomone, kol mėją, vieną iš respublikonų ly­ ropinio ir regioninio saugumo Lietuvos dailės akademija Maironio gatvėje esantis datūra rimtai svarstoma, kalbant nusikalstamumo prevencija ne­ derių Christopher Cox skatinti klausimus. kraustysis į naujas patalpas, nes Dailės akademijos pastatas ir apie antrąjį NATO plėtros ratą. Šv. Pranciškaus Asyžiečio taps visuomenės gyvenimo nor­ JAV Kongresą sustiprinti para­ Vakare Lietuvos Užsienio dalis akademijai priklausančių Renginių dalyviai palankiai ma, sprendimas panaikinti mir­ mą Lietuvos siekiui tapti NATO reikalų ministras susitiko su patalpų bus grąžintos Vilniaus (Bernardinų) bažnyčia iki 1946 įvertino Lietuvos Seimo sausio ties bausmę turi būti priimtas nare. JAV Kongreso nariai pri­ JAV nevyriausybinės organiza­ arkivyskupijai. metų priklausė Vilniaus arki­ 14 d. priimtą įstatymą dėl nacio­ visų Lietuvos piliečių valia”, - pažino didelę Lietuvos pažangą, cijos “JAV NATO komitetas” “Susitarimo principu arkivys­ vyskupijai, kol šie pastatai so­ nalinės gynybos sistemos finan­ sakoma LVP pareiškime. Apie domėjosi Lietuvos santykiais su vadovais. kupijai mes jau prieš kelerius vietų valdžios buvo nacionali­ savimo strategijos. referendumą mirties bausmės Rusija ir neabejojo tuo, jog Lie­ metus grąžinome bažnyčią ir da­ zuoti. Gruodžio pabaigoje Vy­ panaikinimo klausimu pirmasis lį akademijos patalpų”, - sakė riausybė patvirtino susitarimą prabilo kitos politinės organiza­ LDA ūkio direktorius Virgilijus su Vilniaus arkivyskupija dėl cijos - Naujosios sąjungos (so­ Kireilis. Dailės akademijos užimamų patalpų grąžinimo. Šis susitar­ cialliberalų) pirmininkas, buvęs PUSANTRO MILIJONO LITŲ - VAIKŲ Iš likusių Vilniaus arkivysku­ Lietuvos generalinis prokuroras pijai grąžinamų patalpų Dailės imas gali įsigalioti tik pritarus Artūras Paulauskas. Šiuo metu SVEIKATAI akademija išsikraustys, kai bus Seimui. socialliberalai konsultuojasi su suremontuotas akademijai pa­ Pritarimo susitarimui projek­ Vytauto Landsbergio fondas pitalo procentai sudarė 131,115 šeima, be daiktų, gavo po 50 kitomis politinėmis partijomis skirtas kitas pastatas Maironio tą Seimui pateikė kultūros mi­ - rimta parama mūsų skurdžiai litų. Labdarai skirtas lėšas - pre­ JAV dolerių iš Chicagos naš­ nistras Saulius Šaltenis. parašų referendumui surengti gatvėje, kur anksčiau buvo įsi­ medicinai. Vien tik vaikų mijos procentus - nuolat padi­ laičių globos komiteto skirtų rinkimo klausimu. kūrusi spaustuvė, paaiškino jis. BNS sveikatos reikalams, kaip pra­ dina įvairūs rėmėjai, aukotojai. lėšų. ELTA - Po dešimtmečio tylos re­ neša fondo valdyba, jau yra iš­ 1998 metais
Load more

Recommended publications
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Ten Years of Lithuanian-Polish Reconciliation
    OPINION 10 years of Lithuanian-Polish Reconciliation Česlovas Okinčycas Speaking in historic terms, 10 years is not a long period of time. Notwithstanding this rule, last ten years in Lithuanian-Polish relations are tantamount to the entire era. Understanding of the present is impossible unless we pay proper attention to history. History of Lithuanian-Polish relations counts close to 600 years. Approximately two hundred years before Columbus discovered the American continent, King of Poland Kazimieras the Great married the daughter of the Grand Duke of Lithuania Gediminas, Aldona. It took about two hundred years for two states to be joined together in a Union. Since 1569 two states had a united state of their own exist. It lasted until XVIII century. The state was brought to an end through partitions carried out by aggressive neighbors. Aiming to save the Joint State, on May 3, 1791 Polish-Lithuanian Seimas passed the Constitution, second Constitution in the history of the world (the first being the US). It had far surpassed its own epoch - it implemented such ideas as the national sovereignty and civil rights in practice. I am proud of the fact that Lithuanian-Polish elite was the forefather of the ideas of universal liberties and democracy. Breakdown of the state brought no end to cooperation and joint fight for freedom. This fight lasted until the 1863-1864 rebellion. Cooperation between Lithuanian and Polish nations ended in the second half of the XIX century, when the epoch of nationalism spread all over Europe. These nations chose different paths of establishing the national statehood.
    [Show full text]
  • Politikos M Almanachas 4.Indd
    ISSN 1822-9212 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE SIMA RAKUTIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė El. paštas: [email protected] Šiuo straipsniu siekiama įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės poreikį ir turinį, parodyti jos reikšmę Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimui. Oficialiai Lietuva ir Lenkija strategiškai artėja jau daugiau nei dešimtmetį ir, nors daugu- ma politikos analitikų skeptiškai vertina šią strateginę partnerystę, tačiau vis artimesnis šalių bendradarbiavimas pastebimas ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje. Be to, Lietuva ir Lenkija yra aktyviausios naujosios ES narės plėtojant ES Rytų politiką. Šiuo metu tai yra bene svarbiausia bendra jų darbo niša, užpildanti ir strateginės partnerys- tės turinį. Lietuvos ir Lenkijos tikslai užsienio politikos srityje ir kuriama jų strateginė partnerystė įtraukia ir tokias šalis kaip Ukraina ir Gruzija, siekiant apriboti Rusijos ga- lią regione. Dėl to ši politika gana greitai gali sukelti iš Rusijos pusės kylančių neigiamų padarinių. ĮVADAS Mūsų tautoms ir valstybėms pavyko išsivaduoti iš inertiškų isto- rijos suvokimo stereotipų, sugebėjome geriau suprasti vieni kitus, atradome bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes. Didžiuo- juosi tuo ir esu dėkingas visiems lietuviams ir lenkams, kurie nuo- sekliai, sutartis po sutarties, bendrai dirbdami užtikrintai ėjo mūsų tautų bendradarbiavimo ir strateginio suartėjimo link.1 Petras Vaitiekūnas,
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • Lithuania and the World in the 20Th C
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULTY OF HUMANITIES DEPARTMENT OF HISTORY Kęstutis Bartkevičius Lithuania and the World in the 20th c. DIDACTICAL GUIDELINES Kaunas, 2013 Reviewed by Prof. Dr. J. Vaičenonis Approved by the Department of History of the Faculty of Humanities at Vytautas Magnus University on 30 November 2012 (Protocol No. 3–2) Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytau- tas Magnus University on 28 December 2012 (Protocol No. 8–6) Translated and edited by UAB “Lingvobalt” Publication of the didactical guidelines is supported by the European Social Fund (ESF) and the Government of the Republic of Lithuania. Project title: “Renewal and Internationalization of Bachelor Degree Programmes in History, Ethnology, Philosophy and Political Science” (project No.: VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-048) © Kęstutis Bartkevičius, 2013 ISBN 978-9955-21-358-1 © Vytautas Magnus University, 2013 Table of Contents Preamble . 5 Topic 1. Partisan Warfare in thePeriod of 1945–1953 . 7 Topic 2. Dissident Movement in Lithuania. 16 Topic 3. The Formation, Goals and Activity of the Reform- Movement of Lithuania . 31 Topic 4. The Genesis and Development of the Movement and the CPL in the Period of Reformation . 43 Topic 5. The Restoration and Recognition of Independence 1990–1992 . 55 The main literature and published sources used for the prep- aration of methodical material . 65 Preamble These didactical guidelines are to be used for foreign students who will study the course of ‘Lithuania in the 20th Century’ at Vytautas Magnus University. In the history of Lithuania the 20th century is very rich in politi- cal and social changes.
    [Show full text]
  • 20 Years This Publication Is Dedicated to Anna Lindh, Minister of Foreign Affairs, Sweden - a Post Which She Held Between 7 October 1998 – 11 September 2003
    Multi-level Governance and Regional Cohesion Regional and Governance Multi-level The Council of the Baltic Sea States - 20 years This publication is dedicated to Anna Lindh, Minister of Foreign Affairs, Sweden - a post which she held between 7 October 1998 – 11 September 2003 2 The Baltic Sea Region is not a new idea, a concept born in the late 20th Century. The Baltic Sea Region is 1000 years old. As early as four thousand years ago there was a distinct, well-defined Baltic culture – the so called “boat-axe-culture”. Over the centuries, the Baltic has been the Sea of Communication for the inhabitants in the regions close to it – Viking ships, Hansa koggs, tall sailing ships and steamers have all plied the Sea around Visby and Gotland. The Baltic has helped people on its southern, northern, western and eastern shores to meet each other, and to trade with each other. We are all neighbours around this Sea … We have been, we still are, and we continue to be – neighbours. - Welcome Address by the Swedish Prime Minister Göran Persson at the 1st Baltic Sea States Summit in Visby, May 3rd, 1996 3 4 5 7 8 9 Commissioned and edited by Anthony Jay, Egle Obcarskaite, Jacek Smolicki Layout and design: Jacek Smolicki © CBSS Secretariat 10 11 12 Index Presidium 17 Foundation 25 Strategies for Sustainable and Innovative Future 51 Multi-level Governance and Regional Cohesion 57 Resilience and Inclusion in times of austerity 67 The Machine Room 79 13 14 The Council of the Baltic Sea States was It is fitting that currently Germany founded in a completely different politi- holds the Presidency of the CBSS for cal, cultural and technological landscape.
    [Show full text]
  • International Conference
    International Conference “THE MOLOTOV–RIBBENTROP PACT. THE PRESENT AND THE FUTURE OF THE BALTIC STATES” 28 September 1999, Vilnius, Lithuania Vilnius 2000 UDK 327(47+57:430)(091)(06) Mo-91 The map on the cover of the book is printed with the permission of National Service of Geodesy and Cartography under the Government of the Republic of Lithuania Ukmergës str. 41, LT-2600 Vilnius, Lithuania Romualdas Požerskis photos ISBN 9986-18-067-8 © The Publishing House of the Seimas, 2000 Contents Preface ............................................................................................................................7 Baltic Assembly Awards Ceremony ......................................................................9 Opening of the Conference H. E. Valdas Adamkus, President of the Republic of Lithuania.....................14 Sigitas Tamkevièius, Metropolitan Bishop (Lithuania) ...................................16 Dr. Laima Andrikienë, MP, Chairperson of the Organisational Committee of the International Conference “The Molotov–Ribbentrop Pact. The Present and the Future of the Baltic States” (Lithuania) .........................17 Valeriu Matei, MP, Head of the Party of Democratic Forces, Chairman of the Parliamentary Committee on the Relations with the European Parliament (Moldova) ........................................................19 I. The Molotov–Ribbentrop Pact. Its Historical and Political Evaluation Janis Straume, Chairman of the Saeima (Latvia) .............................................23 Francoise Thom, Senior Lecturer,
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Communist: Algirdas Brazauskas – the First Secretary, President, and Prime
    Studia z Dziejów Rosji i Europy Ś rodkowo-Wschodniej ■ LV (3) Krzysztof Buchowski https//orcid.org/0000-0003-3222-1994 University of Białystok The pragmatic (post-)communist: Algirdas Brazauskas – the fi rst secretary, president, and prime minister of Lithuania Zarys treści: Algir das Brazauskas należał do pokolenia, które dorastało w sowieckiej Litwie. Jako młody człowiek został członkiem partii komunistycznej, a następnie wysokim funkcjonariuszem partyjnym. W następnych latach podkreślał, że zawsze czuł się jednak bardziej Litwinem niż komunistą. W latach pieriestrojki Brazauskas zyskał opinię partyjnego reformatora i z popar- ciem Sajudisu został pierwszym sekretarzem Litewskiej Partii Komunistycznej. Doprowadził do zerwania łączności partii z KPZR. W 1990 r. był jednym z sygnatariuszy niepodległości Litwy, został także wicepremierem. Po rozpadzie ZSRR odzyskał znaczenie w litewskiej poli- tyce. W latach 1993-1998 sprawował urząd prezydenta, a w latach 2001-2006 był premierem litewskiego rządu. Zmarł w 2010 r. Abstract: A lgirdas Brazauskas belonged to a generation that grew up in Soviet Lithuania. As a young man, he joined the communist party and climbed the ranks to become a top offi cial. In later years, however, he avowed that he had always felt more a Lithuanian and less a com- munist. During the perestroika, he was perceived as a party reformer and, supported by the Sąjūdis, became the fi rst secretary of the Communist Party of Lithuania, eventually breaking away from the CPSU. In 1990, he was one of the signatories of the act of Lithuanian independ- ence and also became a deputy prime minister. Following the dissolution of the Soviet Union, he re-emerged as a leading fi gure in Lithuanian politics.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • DARBININKAS Į| Paskirta V
    DARBININKAS Vol. LXXVI1I, Nr. 5 SECOND CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Sausio - January 29, 1993 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 SAUSIO 13-OSIOS ANTROSIOS METINES LIETUVOJE IR Kad skaudžių Įvykių prisiminimas sujungtų visų lietuvių širdis, kaip susijungė jų rankos Baltijos kelyje Savo skausmo ir liūdesio dieną APIE LIETUVĄ brolybės simboliu”. tikėjimą, Tėvynės meilę, už ką — sausio tryliktąją Lietuva daugelis jų buvo žiauriai nukan­ paženklimo rimtim, susikaupi­ Iš aikštės minia, žygiuodama kinti arba turėjo iškęsti pažemi­ Lietuvos ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis (k.) vieno susi­ mu ir malda už žuvusiuosius. į Katedrą mišių, dar sustojo prie nimus, grasinimus ir kalėjimus. tikimo metu su savo rinkiminiu konkurentu Algirdu Brazaus­ Minėjimai jau prasidėjo sausio buvusių KGB rūmų. Ten kalbėjo Ne visų jų vardai mums yra žino­ ku. Vienas jų bus Lietuvos prezidentu. Katras? — Tai nuspręs — Lietuvos prokuroras Juo­ 13-osios išvakarėse ir tęsėsi sau­ Seimo narys Balys Gajauskas ir mi, minimi, bet visi jie priartino Lietuvos žmonės vasario 14-ąją. Gali prisidėti ir išeivijos Lie­ zas Gaudutis sausio 19 d. per sio 13 d., kuri buvo paskelbta buv. kalinys prel. Alfonsas Svarin­ mums išsvajotą Laisvės valan­ tuvos piliečių balsai. Viktoro Kapočiaus nuotrauka Lietuvos radiją pareiškė, kad nedarbo diena. skas. Jiedu pabrėžė reikalą prisi­ dą”.... 1991-ųjų metų sausio 13-osios Operos ir baleto teatro minti visus laisvės kovotojus nuo įvykių investigacija yra beveik rūmuose Vilniuje sausio 12 d. pat pirmosios sovietinės okupa­ baigta. Informacija, gauta iš cijos, šiuos rūmus vadindami Laisvė įpareigoja vakare įvyko akademija ir kon­ IS SEPTYNIŲ BELIKO TIK DU KGB ir kitų šaltinių, rodo, kad certas.
    [Show full text]