DARBININKAS Į| Paskirta V

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

DARBININKAS Į| Paskirta V DARBININKAS Vol. LXXVI1I, Nr. 5 SECOND CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Sausio - January 29, 1993 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 SAUSIO 13-OSIOS ANTROSIOS METINES LIETUVOJE IR Kad skaudžių Įvykių prisiminimas sujungtų visų lietuvių širdis, kaip susijungė jų rankos Baltijos kelyje Savo skausmo ir liūdesio dieną APIE LIETUVĄ brolybės simboliu”. tikėjimą, Tėvynės meilę, už ką — sausio tryliktąją Lietuva daugelis jų buvo žiauriai nukan­ paženklimo rimtim, susikaupi­ Iš aikštės minia, žygiuodama kinti arba turėjo iškęsti pažemi­ Lietuvos ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis (k.) vieno susi­ mu ir malda už žuvusiuosius. į Katedrą mišių, dar sustojo prie nimus, grasinimus ir kalėjimus. tikimo metu su savo rinkiminiu konkurentu Algirdu Brazaus­ Minėjimai jau prasidėjo sausio buvusių KGB rūmų. Ten kalbėjo Ne visų jų vardai mums yra žino­ ku. Vienas jų bus Lietuvos prezidentu. Katras? — Tai nuspręs — Lietuvos prokuroras Juo­ 13-osios išvakarėse ir tęsėsi sau­ Seimo narys Balys Gajauskas ir mi, minimi, bet visi jie priartino Lietuvos žmonės vasario 14-ąją. Gali prisidėti ir išeivijos Lie­ zas Gaudutis sausio 19 d. per sio 13 d., kuri buvo paskelbta buv. kalinys prel. Alfonsas Svarin­ mums išsvajotą Laisvės valan­ tuvos piliečių balsai. Viktoro Kapočiaus nuotrauka Lietuvos radiją pareiškė, kad nedarbo diena. skas. Jiedu pabrėžė reikalą prisi­ dą”.... 1991-ųjų metų sausio 13-osios Operos ir baleto teatro minti visus laisvės kovotojus nuo įvykių investigacija yra beveik rūmuose Vilniuje sausio 12 d. pat pirmosios sovietinės okupa­ baigta. Informacija, gauta iš cijos, šiuos rūmus vadindami Laisvė įpareigoja vakare įvyko akademija ir kon­ IS SEPTYNIŲ BELIKO TIK DU KGB ir kitų šaltinių, rodo, kad certas. Dalyvavo visuomenė, Liętuvos “žmonių nalaimių ir “Netolimos praeities liudiji­ kančių štabu”. KGB viršininkas Kryčkovas ir Seimo, vyriausybės ir užsienio mo dar neužtenka, —kalbėjo ar­ kiti KGB vadai atvyko į Vilnių kivyskupas, — šiandien kiekvie­ Lietuvoje jau tebevyksta Kazys Bobelis, Krikščionių de­ diplomatinių atstovybių nariai. Arkivyskupo pamokslas sausio 8 d. vadovauti sovietų ka­ Kalbas pasakė ministras pir­ no mūsų pareiga įnešti savo priešrinkiminė veikla, pra­ mokratų sąjungos kandidatas, rinėms operacijoms. mininkas Bronislovas Lubys, Arkikatedroje mišias už žuvu­ indėlį į laisvos visuomenės sidėjusi sausio 22 d. rytą, kada nesurinko reikalingų 20 tūksta­ siuosius aukojo ir pamokslą pa­ rinkiminės komisijos pirminin­ nčių rėmėjų parašų. — Dešimt populiariausių Sausio 13-osios brolijos atstovas atkūrimą. Jeigu mūsų broliai ne­ sakė Vilniaus arkivyskupas me­ kas Vaclovas Litvinas įteikė kan­ Tad Algirdas Brazauskas ir žmonių 1992 metais Lietuvoje Romas Kalesinskas ir kiti. Aka­ sudrebėjo ir nepasitraukė prieš tropolitas Audrys Bačkis. didatų pažymėjimus Algirdui Stasys Lozoraitis dabar įsijungė buvo išrinkti “Lietuvos aido” deminę dalį užbaigė koncertas, galingus okupantų tankus ir Prisiminęs prieš dvejus metus Brazauskui ir Stasiui Lozo­ į rinkiminę kampaniją, kuri, kaip skaitytojų. Štai jie: Vytautas kurio programą atliko Lietuvos ginklus, prieš tremties baisumus išgyvento skausmo ir netekties raičiui. politiniai stebėtojai tvirtina, ne­ Landsbergis, Gediminas Vagno­ valstybinis simfoninis orkestras, ir katorgas, nejaugi mes išduosi­ dienas, arkivyskupas pasakė: bus lengva ir jiems kaštuos rius, Kazimieras Uoka, Algirdas diriguojant Gintarui Rinke­ me taip brangiai iškovotą laisvę Algirdą Brazauską kandidatu “Tai buvo kraujo auka ant nemažai pinigo. Beje, ir patys Patackas, Aleksandras Abišala, vičiui, solo grojo smuikininkas vien dėl to, kad taip sunku šian­ iškėlė Lietuvos Demokratinė Tėvynės aukuro už mūsų brolių rinkimai Lietuvos vyriausybei Balys Gajauskas, Česlovas Stan­ Raimundas Katilius, deklamavo dien tapo gyventi? Darbo partija, o Stasys Lozorai­ ir sesių laisvę. Mes lenkiame gal­ atsieis per šimtą milijonų talonų. kevičius, Zita Sličytė, Kazys aktorė Gražina Urbonaitė. Gyvenimas laisvėje kiekvieną tis pats save iškėlė. Neoficialiais vas prieš jų artimuosius, kurių Lietuvoje šiuo metu žmonės taip Saja, Algirdas Saudargas. iš mūsų asmeniškai, šeimą ar duomenimis, Brazauskas komi­ Specialus Seimo posėdis skausmo ir liūdesio niekas negali bendruomenę įpareigoja pri­ sijai įteikęs 101 tūkstantį jį re­ pasimetę, tad galima laukti įvai­ rių staigmenų. — Vytauto Didžiojo universi­ Sausio 13-ąją dieną Vilniuje išdildyti.... siimti pilną atsakomybę prieš miančių parašų, o Lozoraitis — tete, Kaune, gruodžio 12-13 die­ Kaimas, žemdirbiai daugiau­ įvyko iškilmingas Seimo posė­ Ant Tėvynės laisvės aukuro Dievą ir prieš žmones, Laisvė, 130 tūkstančių. Reikėjo tik 20 nomis vyko Lietuvos ateitininkų sia remia Brazauską, tačiau gau­ dis, skirtas Laisvės gynėjų die­ yra sudėtos ir kitų mūsų brolių tai didžiausia žmogui duota Die­ tūkstančių. federacijos antrasis suvažiavi­ na dėmesio ir Lozoraitis, kuris, nai. Dalyvavo žuvusiųjų už ne­ kančios tolimoje tremtyje arba vo dovana, bet kartu ir labiausiai Kiti kandidatai, kurių buvo mas. Ateitininkų federacijos pir­ nors ir negyvenęs Lietuvoje priklausomybę giminės ir arti­ čia Tėvynėje nukankintų ir tik jį įpareigojanti dovana.. dar penki, atkrito. Savo kandi­ okupacijų metais, bet būdamas mininku perrinktas dr. Arvydas mieji, diplomatinių misijų ir šiandien su tinkama pagarba pa­ Išraukime iš savo gyvenimo datūrą, kad nepakenktų Lozo­ Žygas. į naują valdybą išrinkti: užsienyje atstovavo Lietuvai di­ bažnyčių hierarchijų atstovai. laidojamų amžinam savo poilsiui klaidingos laisvės apraiškas: raičiui, atsiėmė save iškėlę Ka­ Daiva Kuzmickaitė — akademi­ plomatiniame pasaulyje ir rūpi­ Laikinai einantis prezidento kapuose. Prie jų reikia prijungti “laisvė viskam”, kuri atidaro zimieras Antanavičius, Kazimie­ nosi jos laisvės ir nepriklauso­ nių programų rengimas, Vidas pareigas Algirdas Brazauskas ir tėvų, motinų, kunigų ir seselių vartus amoralumui, nesąžinin- ras Uoka ir Remigijus Vilkaitis, mybės reikalais ir žino žmonių Abraitis — auklėjimo ir šeimos savo kalboje priminė Lietuvos vienuolių tylią auką perduodant Respublikonų partijos kandida­ rūpesčius. reikalai, kun. Robertas Grigas — žmonių pasipriešinimo kovas jaunimui brangiausias vertybes: (nukelta į 2 psl.) tas Kazimieras Petraitis, o dr. Tas faktas, kad jis Lietuvoje kultūros, dvasinė ir informacinė prieš okupantą ir pabrėžė: “Lais­ nebuvo išgyvenęs trejų metų, veikla, Vincas Rastenis — ryšiai vasis pasaulis įvertino mūsų pa­ kaip reikalauja Lietuvos konsti­ tarp kartų, Rimas Gudelis, SJ — stangas ir didvyriškumą, bet tai tucija, pradžioje buvo kliūtis, finansai ir ekonomika, Federaci­ nereiškia, kad galėsime tapti jo betgi tapo pašalinta. Seimas pa­ jos dvasios vadu paskirtas Kauno išlaikytiniais. Savo problemas pildė Prezidento rinkimų įstaty­ vyskupas pagelbininkas Sigitas pirmiausia turime išspręsti pa­ mą. Pagal jį į piliečio gyvenimo Tamkevičius, SJ. tys”. Jis ragino telktis darbui var­ Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, dan paaukotų už laisvę gyvybių — Vidas Kundrotas Lietuvos praleistas užsienyje, jei tai susiję ir Lietuvos ateities. Seimo patvirtintas valstybės su politine tremtimi iki 1990 m., Tame posėdyje grupei nepri­ kontrolieriaus pareigoms. Jis ar darbu diplomatinėse tarnybo­ klausomybės gynėjų ir užsienio 1976-90 metais dirbo revizoriu­ se ar panašiai. žurnalistams buvo įteikti valsty­ mi Prekybos ministerijoje, o nuo biniai medaliai. (nukelta į 2 psl.) 1990 metų — valstybės kon­ trolės departamento vyresniuo­ Paminklas prie Seimo rūmų ju kontrolieriumi. — Algirdas Brazauskas, 1. e. Po specialaus Seimo posėdžio, Lietuvos respublikos prezidento — Lietuvos Mokslų Akademi­ lauke prie Seimo rūmų, įvyko iš­ pareigas, JAV kongresmano jos salėje, Vilniuje, gruodžio 10 kilmės, kurių metu pašventintas Benjamin Gilman pastangomis d. buvo surengta konferencija, žuvusiesiems gynėjams pamink­ buvo pakviestas dalyvauti JAV skirta Lietuvos Nepriklauso­ las. Jo autorius—architektas Al­ prezidento Clintono inauguraci­ mybės Akto signataro, moksli­ gimantas N as vyti s apibūdino jos iškilmėse. Brazauskas atsi­ ninko ir žymaus katalikiškos vi­ kūrinio simboliką — kuris pasi­ sakė, kadangi jam reikėjo Lietu­ suomenės veikėjo prof. Prano liks ir ateityje stiprus ir rūstus, vos Seime sausio 21 d. pateikti Dovydaičio mirties 50-osioms nepajudinamas kaip Lietuvos metinę Lietuvos apžvalgą (pa­ metinėms paminėti. Plati Dovy­ širdies gynimo siena. Paminklą našiai kaip JAV-bėse “State of daičio veikla atsispindėjo ir kon­ pašventino vyskupas Juozas Tu­ Buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, dabar Seimo narys ir jo opozicijos vadas the Union message”). Brazau­ ferencijoje skaitytuose praneši­ naitis. Vytautas Landsbergis kalba mitinge, įvykusiame Nepriklausomybės aikštėje, sausio skas pasiuntė Clintonui sveikini­ muose: “Profesoriaus Prano Do­ Prie sienos plevėsavo juodais 13 d. minint antrąsias Sausio Tryliktosios metines. Jis priminė pareigą, kurią Lietuvos mo telegramą, kurioje išreiškė vydaičio pavyzdys ir testamenti­ kaspinais perrištos vėliavos, į žmonėms paliko už nepriklausomybę atidavusieji savo gyvybę: “Tegul kraujo lašai, viltį, kad santykiai tarp JAV ir niai žodžiai lietuviams”, “Pranas garbės sargybą stojo kariai, tau­ kuriuos sugėrė žemė, būna kiekvieno piliečio širdyje”. Viktoro Kapočiaus nuotrauka Lietuvos bus dar šiltesni ir vys­ Dovydaitis — ateitininkų va­ tiniais drabužiais vilkinčios mo­ tysis abipusio supratimo ir drau­ das”, “Pranas Dovydaitis — terys atnešė ir Svč. Mergelės kinojo nedarbingumo pašalpas; giškumo pagrindu. Savo pra­ gamtamokslinės minties Marijos statulėlę,
Recommended publications
  • 2012 M. Spalis Nr
    2012 m. spalis Nr. 10 (32) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – Anonsai vienybės ir tvirtybės simbolis Šiemet rugsėjo 22-ąją šviesaus atminimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos 3 p. garbės pirmininkas Švietimo ir mokslo ministro Algirdas Mykolas Brazauskas akibrokštai būsimiems studentams būtų šventęs savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Paminėti šios progos į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko prezidento šeimos nariai, bičiuliai, bendražygiai, tie, kurie daugiau ar mažiau pažinojo prezidentą, dirbo su juo, bendravo. Nukelta į 2 p. Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė 4 p. Lietuvos socialdemokratų partijos numeris rinkimuose 8 Seimo rinkimuose dalyvausiančių parti- jų atstovai ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinkimų biuletenyje. Soci- aldemokratams atstovavęs LSDP rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas ištraukė lai- mingąjį 8 numerį. Iš viso spalį vyksiančiuose Seimo rin- p. kimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 10 partijų ir viena keturių partijų koalicija, Apie žemės ūkį ir verslą kaime tad iš viso išsidalyta 18 numerių. LSDP kelia maksimalų – 141 – kandi- datų skaičių daugiamandatėje apygardoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje, no- rėdamos gauti mandatų Seime, turi surinkti ne mažiau 5 proc. rinkėjų balsų. Koalicija Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. pretenduos į mandatus, jei įveiks 7 proc. Įdomybės, susijusios su skaičiumi 8 rinkimų barjerą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko Aštuonetukas – tai energoinformacinis ry- lintume – dalys taip pat bus lygios (2,2,2,2), šys, pasiekimų, materialios sėkmės ir likimo įgydamos pusiausvyrą. Skaičius 8 – begalybės duomenimis, daugiamandatėje apygardo- skaičius. Globoja Saturno planeta, kuri kartais simbolis. Aštuonetukai savarankiški, priima je šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. vadinama Likimo planeta.
    [Show full text]
  • Brazauskas in Power: an Assessment
    Brazauskas in Power: An Assessment * JULIUS SMULKSTYS The victory of Lithuania's Democratic Labor Party (LDDP) in the parliamentary elections of October and November 1992 was lamented by many in the West as the return of the former Communists to power in a country that had played a major role in the dismantling of the Soviet Union. If just a few years ago Lithuania had been the trailblazer in the struggle for independence and democracy, now it seemed to be the leader in efforts to reverse the trends that began in 1988. But to those familiar with the recent history of Lithuania, the election results had no such ominous implications. They merely reflected the growing sophistication of the voters and their reliance on democratic institutions to settle political differences and to redirect as well as to reaffirm economic, social and political reforms. It was the case of a young democracy coming into its own. As in other former republics of the Soviet Union, democratization in Lithuania had to overcome numerous obsta- cles—the most visible ones being the absence of democratic political culture, relentless pressure from Moscow and the resultant siege-like atmosphere, and the rapidly deteriorating economic conditions. One of the important forces that helped to preserve fledgling democratic institutions was the Communist Party of Lithuania (Lietuvos Komunistų Partija—LKP) and its successor, Lithuania's Democratic Labor Party. Without their early commitment, the struggle for democracy and indepen- dence in Lithuania would have been much more difficult. The meaning of the 1992 elections, therefore, can only be fully evaluated and understood in the context of the party's role in promoting change, a role that originated six years ago.
    [Show full text]
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programa
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 3 (9)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) 1 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI! Šie metai kupini ir geopolitinių virsmų, kurių sukaktis minės mūsų ainiai, ir jubiliejų, kurių datas kadais patys kūrėme. Praėjusįjį žurnalo numerį tiesiog užgrobė būtinybė reaguoti į visiškai naują tarptau- tinę nepriklausomybės idėjos teoriją ir praktiką, dramatiškiausiu būdu apsireiškusias pačiame geografinės Europos vidury – Ukrainoje. Ketvirčio amžiaus Europos ir Eurazijos tarptautinio sambūvio destruktorės Rusijos pozicija esmingai aptarta Alvydo Medalinsko straipsnyje Naujas tarptautinis nepriklausomybės kontekstas. Koks bus Europos Sąjun- gos Rytų partnerystės programos likimas, jaučiame pareigą išanalizuoti kituose žurnalo numeriuose tuo labiau, kad būtent Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ir prasidėjo lemtingi Ukrainai įvykiai. Šiame numeryje akcentuojame Baltijos kelio 25-metį ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Baltijos kelias minimas akcijos koordinatoriaus Arūno Grumado straipsniu Baltijos kelias: organizavimas ir eiga, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo sesijos stenograma ir pluoštu dalyvių įspūdžių. Narystės Europos Sąjungoje 10-metis analizuojamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų poveikio valstybingumui aspektu Gintaro Songailos straipsnyje Valstybės išsižadėjimas. Tęsiame istorinių bandymų autonomizuoti Lietuvą analizę – Juozo Žilio Pietryčių Lie- tuvos regioninė autonomizacija 1990–1991 metais yra to paties autoriaus studijos tąsa. Ši problematika dėmesio nestokos
    [Show full text]
  • Ten Years of Lithuanian-Polish Reconciliation
    OPINION 10 years of Lithuanian-Polish Reconciliation Česlovas Okinčycas Speaking in historic terms, 10 years is not a long period of time. Notwithstanding this rule, last ten years in Lithuanian-Polish relations are tantamount to the entire era. Understanding of the present is impossible unless we pay proper attention to history. History of Lithuanian-Polish relations counts close to 600 years. Approximately two hundred years before Columbus discovered the American continent, King of Poland Kazimieras the Great married the daughter of the Grand Duke of Lithuania Gediminas, Aldona. It took about two hundred years for two states to be joined together in a Union. Since 1569 two states had a united state of their own exist. It lasted until XVIII century. The state was brought to an end through partitions carried out by aggressive neighbors. Aiming to save the Joint State, on May 3, 1791 Polish-Lithuanian Seimas passed the Constitution, second Constitution in the history of the world (the first being the US). It had far surpassed its own epoch - it implemented such ideas as the national sovereignty and civil rights in practice. I am proud of the fact that Lithuanian-Polish elite was the forefather of the ideas of universal liberties and democracy. Breakdown of the state brought no end to cooperation and joint fight for freedom. This fight lasted until the 1863-1864 rebellion. Cooperation between Lithuanian and Polish nations ended in the second half of the XIX century, when the epoch of nationalism spread all over Europe. These nations chose different paths of establishing the national statehood.
    [Show full text]
  • Politikos M Almanachas 4.Indd
    ISSN 1822-9212 LIETUVOS IR LENKIJOS STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ ES KAIMYNYSTĖS POLITIKOS KONTEKSTE SIMA RAKUTIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantė El. paštas: [email protected] Šiuo straipsniu siekiama įvertinti Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės poreikį ir turinį, parodyti jos reikšmę Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimui. Oficialiai Lietuva ir Lenkija strategiškai artėja jau daugiau nei dešimtmetį ir, nors daugu- ma politikos analitikų skeptiškai vertina šią strateginę partnerystę, tačiau vis artimesnis šalių bendradarbiavimas pastebimas ne tik politinėje, bet ir ekonominėje srityje. Be to, Lietuva ir Lenkija yra aktyviausios naujosios ES narės plėtojant ES Rytų politiką. Šiuo metu tai yra bene svarbiausia bendra jų darbo niša, užpildanti ir strateginės partnerys- tės turinį. Lietuvos ir Lenkijos tikslai užsienio politikos srityje ir kuriama jų strateginė partnerystė įtraukia ir tokias šalis kaip Ukraina ir Gruzija, siekiant apriboti Rusijos ga- lią regione. Dėl to ši politika gana greitai gali sukelti iš Rusijos pusės kylančių neigiamų padarinių. ĮVADAS Mūsų tautoms ir valstybėms pavyko išsivaduoti iš inertiškų isto- rijos suvokimo stereotipų, sugebėjome geriau suprasti vieni kitus, atradome bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes. Didžiuo- juosi tuo ir esu dėkingas visiems lietuviams ir lenkams, kurie nuo- sekliai, sutartis po sutarties, bendrai dirbdami užtikrintai ėjo mūsų tautų bendradarbiavimo ir strateginio suartėjimo link.1 Petras Vaitiekūnas,
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]