PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan. Itin daug per š į dešimtmet į išleista nauj ų dokumentini ų ir vaidybini ų film ų, sukurta įvairi ų vaizdini ų, mokom ųjų priemoni ų. Lietuvos politini ų kalini ų ir tremtini ų s ąjungos (LPKTS) bei kit ų tremtini ų ir buvusių rezistencini ų organizacij ų iniciatyva su pasipriešinimo istorijos programa bei jos d ėstymo galimyb ėmis šalies mokytojai buvo ne kart ą supažindinami regionin ėse konferencijose Druskininkuose, Kaune, Kaišiadoryse, Marijampol ėje, Šiauliuose ir kt. Pasipriešinimo arba laisv ės kov ų istorijos kursas imtas d ėstyti kai kuriose Lietuvos mokyklose: Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos, Kazl ų R ūdos r. Kazio Griniaus gimnazijose ir kt. Nemažas d ėmesys laisv ės kov ų istorijai skiriamas Alytaus A. Ramanausko - Vanago gimnazijoje, kitose partizan ų vardais pavadintose mokyklose. Kai kuriose mokyklose mokytojai, dėstydami pasipriešinimo istorij ą naudojo tik dal į programos tem ų – laisv ės kov ų istorija buvo integruojama į pilietiškumo ugdym ą (9, 10 kl.). Dar kiti, pvz., Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokytojai, dirba pagal savo parengt ą laisv ės kov ų istorijos modulio program ą. Iki šiol kai kurie istorijos mokytojai nesiryždavo imtis pasipriešinimo ar laisv ės kov ų istorijos d ėstymo, nes netur ėjo tokio pob ūdžio programos, o ir kit ų mokymo bei metodini ų priemoni ų. Tod ėl, sudarydami ši ą program ą, mes ne tik prapl ėtėme ją naujomis temomis, bet ir papild ėme įvairiais priedais, kurie, tikim ės, pad ės ne tik mokytojams, kurie dirbs pagal ši ą program ą, bet ir tiems, kurie ruošiasi vesti bei veda tradicines laisv ės kov ų istorijos pamokas, taip pat tiems, kurie planuoja ir organizuoja neformaliojo ugdymo veikl ą. Pastaraisiais metais Lietuvos valdžios institucijoms vis daugiau d ėmesio skiriant valstyb ės ir tautos skaudžiausi ų istorijos tarpsni ų bei įvyki ų atminimui ir įamžinimui, laisv ės kovotoj ų pagerbimui ir įvertinimui, ši programa taip pat tur ėtų prisid ėti prie pagarbos savo krašto istorinei praei čiai formavimo, o pasipriešinimo 2 istorijos kurso d ėstymas - paskatinti jaunim ą dom ėtis savo tautos rezistencine praeitimi ir ilgamete kova d ėl Lietuvos laisv ės. Už pasi ūlymus rengiant šios programos antr ąjį ir papildyt ą variant ą d ėkoju istorijos vadov ėli ų bei įvairi ų mokymo priemoni ų autoriams Evaldui Bakoniui ir Eugenijui Maneliui. Pagarbiai Programos autorius Vidmantas Vitkauskas Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius, Istorijos mokytojas ekspertas 3 PROGRAMOS PASKIRTIS IR TIKSLAI Šios programos paskirtis: · atskleisti svarbiausius Lietuvos pasipriešinimo istorijos bruožus; · parodyti ryškiausias rezistencinio jud ėjimo asmenybes ir j ų didvyriškum ą; · išryškinti bendras krašto ir išeivijoje atsid ūrusi ų rezistent ų pastangas išlaikyti valstybingumo tradicijas ir atkurti Lietuvos nepriklausomyb ę. Pasipriešinimo istorijos kursas turi pad ėti: · ugdyti moksleivi ų pagarb ą savo krašto praei čiai, tautin ėms tradicijoms, T ėvynei ir jos gyn ėjams; · žadinti nor ą pla čiau dom ėtis rezistencine Lietuvos praeitimi, fiksuoti ir rinkti rezistent ų, tremtini ų prisiminimus, įvairi ą su šiuo laikotarpiu susijusi ą dokumentin ę, ikonografin ę ir kt. medžiag ą. Siektina, kad mokiniai suvokt ų: · tautos ir asmens vaidmen į pasipriešinimo laikotarpiu; · asmenin ę atsakomyb ę už nepriklausomyb ės, demokratijos puosel ėjim ą bei išsaugojim ą. Pagrindiniai pasipriešinimo istorijos mokymo pagal ši ą program ą principai: · įvyki ų ir fakt ų pateikimo objektyvumas, paliekant mokiniams teis ę formuluoti savo vertinimus ir išvadas; · ypatingas d ėmesys nagrin ėjamo laikotarpio šaltiniams; · laisv ės kovotoj ų, rezistent ų, disident ų ir kit ų iškili ų asmenybi ų gyvenimo ir veiklos nagrin ėjimas. BENDROSIOS PASTABOS Pasipriešinimo istorija yra Naujausi ųjų laik ų Lietuvos istorijos kurs ą praple čiantis ir paremiantis dalykas. Jis glaudžiai susij ęs su 10-os ir dalinai 12-os klas ės Lietuvos istorijos programa. Tod ėl pasipriešinimo istorija pirmiausia gali b ūti d ėstoma kaip modulis tose mokyklose, kuriose istorijos mokoma sustiprintai, arba klas ėse kaip mokyklos nuoži ūra skiriamas ar mokini ų laisvai pasirenkamas dalykas. Pagal ši ą program ą pasipriešinimo istorijos kurs ą numatoma d ėstyti dvejus metus po 1 pamok ą per savait ę. Ta čiau siaurinant kai kurias programos temas kurs ą galima išd ėstyti ir per vienerius metus (priklauso nuo mokini ų istorijos mokymo lygio, turim ų mokymo priemoni ų ir mokytojo galimybi ų). Be to, pats mokytojas tur ėtų spr ęsti, kurias temas reik ėtų prapl ėsti arba papildyti vietine medžiaga. Kita vertus, mokytojas nusprend ęs d ėstyti pasipriešinimo istorij ą, šios programos temas jau iš karto gali susieti su 10-os ar 12-os klas ės istorijos 4 programomis ir tam tikr ų, šioje programoje numatyt ų tem ų visai nenagrin ėti, daugiau laiko istorijos pamokose skirdamas kitiems klausimams. Toks pasipriešinimo istorijos ir istorijos bendr ųjų program ų derinimas leist ų mokiniams nuodugniau išnagrin ėti kai kurias kitas temas, pad ėtų geriau susipažinti su nagrin ėjamo laikotarpio asmenyb ėmis, sudaryt ų s ąlygas tyrin ėti įvairius dokumentus. Kelios ar net daugiau pasipriešinimo istorijos pamok ų gal ėtų b ūti skiriamos mokini ų istoriniams rašiniams rašyti ar aptarti, plakatams bei kitai vaizdinei medžiagai rengti, filmams ži ūrėti bei aptarti, rezistencinei poezijai, memuarams skaityti, dainoms klausyti ar dainuoti. Tam labai tiktų neformaliojo ugdymo valandos. Iš neformaliajam ugdymui skirt ų valand ų kursui gilinti gal ėtų b ūti skiriama papildom ų valand ų mokini ų praktinei - pažintinei veiklai (kraštotyrin ėms ekspedicijoms, ekskursijoms, susitikimams, konferencijoms, atmintin ų viet ų, kapini ų lankymui ir tvarkymui bei kt.). Šiai veiklai organizuoti gali b ūti s ėkmingai panaudojamos ir mokinio krepšelio l ėšos, skirtos mokini ų pažintinei veiklai ar neformaliajam ugdymui organizuoti. Pasipriešinimo istorijos kursas gali b ūti derinamas (d ėstomas integruotai) ir su atitinkamo laikotarpio Lietuvos istorijos, pilietiškumo ugdymo, lietuvi ų literat ūros, muzikos, dail ės ir net užsienio kalb ų pamokomis. Pasipriešinimo istorijos programos kursas pradedamas nuo įvado, kuriuo siekiama pristatyti šios programos tikslus, šaltinius, pasipriešinimo istorijos objekt ą, pasipriešinimo priežastis, etapus ir reikšm ę. Kitoje įžangin ėje temoje – Lietuvos tarptautin ė ir vidaus pad ėtis 1939–1940 metais, siekiama priminti mokiniams sud ėting ą to meto politin ę situacij ą pasaulyje ir krašte, išryškinti didži ųjų valstybi ų grupavim ąsi, j ų tikslus bei poži ūrį į Lietuv ą, parodyti SSRS ir Vokietijos sutar čių, ypa č slapt ųjų susitarim ų, pragaištingum ą Lietuvos atei čiai, taip pat atskleisti ši ų susitarim ų pagrindu prad ėtas provokacijas prieš Lietuv ą, parodyti priverstinio „riboto“ Raudonosios armijos kontingento įvedimo į krašt ą neteis ėtum ą, ultimatumo reikalavim ų nepagr įstum ą ir pan. Dvi temos skiriamos pirmajai sovietinei ir naci ų okupacijoms bei pasipriešinimo joms formavimuisi. Šios temos labai svarbios, nes b ūtent jose mokytojas turi išaiškinti mokiniams okupacij ų priežastis, parodyti Lietuvos aneksavimo ar inkorporavimo į SSRS aplinkybes, atskleisti prad ėto ir vykdyto prieš Lietuvos gyventojus genocido bei holokausto mastus ir pan. Mokiniai tur ėtų suvokti, kad pasipriešinimas okupantams buvo neišvengiamas, nulemtas to meto s ąlyg ų, okupacini ų režim ų brutalumo, siekio išlikti ir apsisaugoti. Pagrindin ė programos dalis skirta Lietuvos pokario istorijai nagrin ėti. Svarbiausios viena kit ą papildan čios ir jungian čios temos yra antroji soviet ų okupacija ir prasidėjusios naujos represijos, masiniai tr ėmimai. Tai lėmė daugelio Lietuvos rezistent ų motyvuot ą apsisprendim ą rinktis priešinimosi okupantams keli ą ir burtis