Konstitucingumas Ir Pilietinė Visuomenė
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË Monografija Vilnius 2003 1 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË UDK 342(474.) Ko-242 Knygos autoriai: Prof. dr. Alvydas Pumputis, dr. Audrius Paksas, prof. habil. dr. Alfonsas Vaið- vila, dr. Gediminas Mesonis, dr. Egidijus Jaraðiûnas, doc. dr. Juozas Þilys, dr. Vytautas Sinkevièius, Liudvika Meðkauskaitë, prof. dr. Toma Birmontienë, Elvyra Baltutytë, Saulë Vidrinskaitë, prof. dr. Saulius Katuoka Recenzavo: Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjas profesorius habil. dr. Mindaugas Maksimaitis; Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Valstybës teisës katedros docentas dr. Augustinas Normantas Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø bei metodiniø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2002 m. gruodþio 17 d. posëdyje (protokolas Nr. 6) monografijà patvirtino spausdinti ISBN 9955–563–01–X 2 © Lietuvos teisës universitetas, 2003 TURINYS A. Pumputis. Þmogaus teisiø sistema ----------------------------------------------- 7 A. Pumputis. Europos þmogaus teisiø konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suderinamumas -------- 20 A. Paksas. Tarptautinës ir nacionalinës þmogaus teisiø apsaugos priemonës ir institucijos ----------------------------------- 39 A. Vaiðvila. Þmogaus teisës ir jø istorinë raida ---------------------------------- 95 G. Mesonis. Valdþiø padalijimas: teisinës valstybës charakteristika ------- 109 E. Jaraðiûnas. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir teisës konstitucionalizacija ------------------------- 132 J. Þilys. Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatø grupës ir frakcijos – teisinio statuso problemos -------- 151 V. Sinkevièius. Dvigubos pilietybës teisinis reguliavimas -------------------- 181 L. Meðkauskaitë. Teisë á privataus gyvenimo nelieèiamumà----------------- 206 T. Birmontienë. Teisës á informacijà teisinis reguliavimas ------------------- 246 E. Baltutytë. Socialiniø teisiø apsauga Europos Sàjungoje ------------------ 298 S. Vidrinskaitë. Ombudsmeno institucijø veikla Vakarø Europos valstybëse------------------------------------- 319 S. Katuoka. Mirties bausmë ir tarptautinë teisë ------------------------------- 359 Literatûra ------------------------------------------------------------------------------ 417 Summary ------------------------------------------------------------------------------- 424 3 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË VIETOJE PRATARMËS Konstitucingumas ir pilietinë visuomenë. Du ðiuolaikinës teisinës tik- rovës reiðkiniai. XXI amþiaus pradþioje visuotinai pripaþástamas Konstituci- jos, kaip teisinio gyvenimo centro, aukðèiausios galios teisës normø sistemos poveikis visoms teisinio gyvenimo sritims. Konstitucijoje átvirtintos normos ir principai privalomi visiems. Tai ðiuolaikinio konstitucionalizmo neginèijami postulatai. „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“ (Konstitucijos 6 str.). „Nega- lioja joks ástatymas ar kitas aktas, prieðingas Konstitucijai“ (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Ðie tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste átvirtinti principai yra tarsi elementarios tiesos. Konstitucija, valdþios ribojimas, þmogaus teisiø átvirtinimas ir jø ap- sauga yra svarbios konstitucingumo problemos, taèiau be pilietinës visuome- nës jos neturi tikros vertës. Pilietinë visuomenë – tai sàmoningø pilieèiø vi- suomenë. Tai visuomenë, kurios nariai sugeba teisinëmis priemonëmis ginti savo interesus. Tai visuomenë, kurioje veikia ávairiausi pilieèiø susivienijimai, bendrijos, asociacijos ir kitokios pilieèiø organizacijos, galinèios padëti apsi- saugoti ir nuo valstybës piktnaudþiavimo valdþia. Tai teisës prioritetu grin- dþiama visuomenë. Pilietinë visuomenë negali suklestëti ir apsaugoti asmens, jeigu nebus laikomasi Konstitucijos ir ástatymø, jei valstybës valdþia, institu- cijos ir pareigûnai paþeidinës nustatytà kompetencijà. Konstitucija yra svarbiausias teisës aktas: tai aukðèiausioji teisë, todël konstitucingumas, t. y. ástatymø, kitø teisës aktø ir Konstitucijos atitikimas, taip pat ir ðiø aktø taikymas laikantis Konstitucijos reikalavimø – vienas svar- biausiø nûdienos teisinio gyvenimo imperatyvø. Pilietinë visuomenë yra modernios valstybës kûrëja. Valstybës gyveni- mas negali vykti pagal vienas ir visam laikui nustatytas taisykles. Valstybës kûrimas, pilietinës visuomenës tobulinimas yra nuolatinës pastangos ieðkoti naujø sprendimø, atitinkanèiø besikeièianèius asmens, visuomenës ir valsty- bës poreikius. Stabili Konstitucija ir joje átvirtintos vertybës sudaro tvirtas prielaidas veiksmingai saugoti þmogaus teises ir laisves, riboti valstybës val- 4 dþios galias, vykti pilietinës visuomenës raidai ir visai konstitucingumo plët- rai. Ðios monografijos tikslas – atskleisti Konstitucijos, þmogaus teisiø ir pilietinës visuomenës sàveikà, padëti suprasti sudëtingus minimø kategorijø ryðius. Tai teisinis tyrimas, nors tiek á Konstitucijà, tiek á asmená ar visuomenæ galima þvelgti ir ið filosofijos, sociologijos ar politikos mokslø pozicijø. Kiekviena ðalis, kiekvienas laikmetis pasiþymi tam tikru individualiz- mu. Lietuvos gyvenimas praëjusio ir ðio amþiaus sandûroje taip pat pasiþymi savitais bruoþais. Kita vertus, nepaisant konstitucijø, nacionalinës teisës tra- dicijø ir ðaliø patirties skirtumø, taip pat ekonominiø, politiniø ir socialiniø realijø ypatumø, galime kalbëti apie Lietuvos ir kitø Vidurio ir Rytø Euro- pos ðaliø patyrimo ir problemø teisinio sprendimo bendrumus. Vakarietið- kas teisiniø vertybiø pripaþinimas ir Lietuvos integracija á europines struktû- ras mûsø ðalies problemas leidþia vertinti kiek platesniame europiniø proce- sø kontekste. Monografijoje tyrinëjama Konstitucijoje átvirtinta asmens, visuome- nës ir valstybës valdþios sàveika. Nagrinëjama tema padiktavo ir tyrimø kryp- tá. Visus monografijos straipsnius („Þmogaus teisiø sistema”, „Europos þmo- gaus teisiø konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suderinamu- mas” (A.Pumputis), „Tarptautinës ir nacionalinës þmogaus teisiø apsaugos priemonës ir institucijos” (A. Paksas), „Þmogaus teisës ir jø istorinë raida” (A. Vaiðvila), „Valdþiø padalijimas: teisinës valstybës charakteristika” (G. Mesonis), „Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir tei- sës konstitucionalizacija” ( E. Jaraðiûnas), „Aukðèiausiosios Tarybos – Atku- riamojo Seimo deputatø grupës ir frakcijos – teisinio statuso problemos” (J. Þilys), „Dvigubos pilietybës teisinis reguliavimas” (V. Sinkevièius), „Teisë á privataus gyvenimo nelieèiamumà” (L. Meðkauskaitë), „Teisës á informacijà teisinis reguliavimas” (T. Birmontienë), „Socialiniø teisiø apsauga Europos Sàjungoje” (E. Baltutytë), „Ombudsmeno institucijø veikla Vakarø Europos valstybëse” (S. Vidrinskaitë), „Mirties bausmë ir tarptautinë teisë” (S. Ka- tuoka)) jungia konstitucingumo ir pilietinës visuomenës santykio tyrinëjimas skirtingais aspektais. Ypaè reikðmingas þmogaus teisiø ir laisviø apsaugos mat- muo. Juk konstitucijø atsiradimà visø pirma lëmë poreikis apsaugoti asmens teises ir laisves nuo valstybës galimo piktnaudþiavimo valdþia. Konstitucijos idëja – valdþios ribojimo, turinèio garantuoti asmens teises ir laisves, idëja. Neatsitiktinai dar 1789 m. Þmogaus ir pilieèio deklaracijoje buvo skelbiama: „Visuomenë, kurioje þmogaus teisiø garantijos nëra uþtikrintos ir valdþiø pa- dalijimas nenumatytas, neturi konstitucijos“ (16 str.). Atidesnis skaitytojas, perskaitæs ávairiø autoriø parengtus straipsnius, 5 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË pastebës, jog kiekvienas ið jø turi savità problemø këlimo ir jø tyrinëjimo sti- liø, savità argumentavimo braiþà. Ieðkant tiesos galima þengti daugeliu keliø, vertinga visokia patirtis. Kita vertus, net ir skaitytojui kilusi abejonë gali bûti vertinga, jeigu skatina ieðkoti kitokio atsakymo. Ðios monografijos atsiradimà reikëtø sieti ir su Tempus Phare progra- ma, kurios viena ið projekto daliø yra „Þmogaus teisiø apsauga pilietinëje visuomenëje“. Lietuvos teisës universiteto dëstytojø parengtus straipsnius jun- gia konstitucingumo ir pilietinës visuomenës sàveikos problemø nagrinëji- mas. Tai padëjo ðiuo straipsnius iðdëstyti monografijoje kaip jos sudëtinius elementus. Manytume, kad problemos, kurios buvo gvildenamos ágyvendi- nant projektà, labai svarbios kuriant pilietinæ visuomenæ Lietuvoje ir turëtø sudominti nemaþai skaitytojø. Autoriø vardu prof. Toma Birmontienë 6 ÞMOGAUS TEISIØ SISTEMA Þmogaus teisiø ir laisviø problema atsirado kartu su humanistinëmis 1 þmonijos tradicijomis, ji siekia tûkstantmeèius . Kategoriðkos pirmøjø istoriniø þmogaus teisiø dokumentø nuostatos natûraliai atitiko to laikmeèio dvasià ir tarsi bylojo apie fundamentalø XVIII a. pabaigos atradimà: universalià þmogaus esmæ, kurià ginti ir esanti paðauk- ta valstybë. Bekompromisis ðiø dokumentø þodynas („akivaizdþios tiesos“, „neatimamos“, „prigimtinës“ teisës) nesunkiai derëjo su Renesanso paþadin- tomis individualistinëmis nuostatomis. Nekvestionuojamø prigimtiniø teisiø koncepcija netruko atskleisti savo instrumentinæ galià: ant jos peèiø iðaugo 2 naujas pasaulis . Tarptautinës bendrijos pastangos ginant þmogaus teises tapo daug kryp- tingesnës, susikûrus Tautø Sàjungai. Valstybës, Tautø Sàjungos narës, ásipa- reigojo rûpintis kiek galima vienodomis ir þmoniðkomis darbo sàlygomis sa- vo ðalyse, garantuoti tinkamà elgesá su þmonëmis ir kt. Po Antrojo pasaulinio karo bene pagrindinis vaidmuo ginant þmogaus teises tenka Jungtiniø Tautø Organizacijai. Jos 1945 m. birþelio