DOCSLIB.ORG

Landsbergis Už Islandijos Dalyvavimą Rusija Organizuoja Savo Gynybos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Landsbergis Už Islandijos Dalyvavimą Rusija Organizuoja Savo Gynybos LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 TELEFAKSAS (312) 585-8284 Linru U/VIVI i A ĮSI wo F* I_O - wi o DAILY VoL LXXX1II Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, KOVAS - MARCH 19, 1992 Nr. 55 Landsbergis už Islandijos Rusija organizuoja savo dalyvavimą Gynybos ministeriją Antradienio žinios iš Lietuvos Sandraugos valstybės steigia savo dalinius Maskva. Kovo 16. Prezidento armijoje. Vilnius. Kovo 18 d. (Elta) - kais, lankėsi Kauno darbo bir­ Boriso Jelcino sprendimas Jelcinas anksčiau pareiškė, Europos Bendrijos konferencijo­ žoje. turėti atskirą Rusijos Gynybos jog jis sutiks su kariuomenės je Reykjevike Islandijos užsienio Buvo tartasi ir dėl TDO eks­ ministeriją yra pirmas žingsnis įsteigimu Rusijoje tik tada, jei reikalų ministras Baldvinas Ha- pertų paramos rengiant socia­ kartu ir turėti savo nepri­ visos pastangos išlaikyti tą nibalsonas pasakė, kad šį linio draudimo nuo nelaimingų klausomą Rusijos kariuomenę, naują Sandraugą bus nuėjusios mėnesį Kopenhagoje įsteigus atsitikimų norminius aktus, bet kartu ir smūgis pokomunis­ veltui. Daugelio respublikų poli­ dešimties valstybių Baltijos pertvarkant socialinę ir darbo tinei Sandraugai tų valstybių, tikai, o labiausiai Ukraina, tarybąjo šalį šiaurės kaimynai statistiką. Tarptautinė darbo or­ kurios pasižadėjo sudaryti naująją Sandraugą vadina paliko nuošalėje. Islandijai buvo ganizacija išanalizuos galimy­ bendrą sąjungą. Jis pats niekuo daugiau kaip perėjimo gana atvirai pasakyta, kad, bes surengti Lietuvoje Baltijos pasisakė vadovausiąs šiai mi­ metą tvarkingam Sovietų Są­ nepaisant 40 metų trukusio šalių konferenciją darbo statis­ nisterijai. jungos išformavimui. šiaurės šalių bendradarbiavimo, tikos klausimais, šiais metais Šimtai tūkstančių kareivių Kariai nusileidžia... ji yra nepageidaujamas svečias Vilniuje ketinama surengti Rusijos Respublikos teritorijoje prie Baltijos tarybos stalo, Baltijos valstybių konferenciją techniškai dar lieka Sandraugos Savo dekrete pačią pirmąją dieną, kai jis sugrįžo iš savo apgailestavo jis. Kaip žinoma, į dėl socialinės partnerystės. žinioje, sako Rusijos ministro Baltijos tarybą įeina Danija, kelių savaičių atostogų, Gedimino Vagnoriaus vizitas pirmininko pavaduotojas Sergei Suomija, Vokietija. Norvegija, Jelcinas pats pasiskelbė save Švedijoje M. Šachrai, kuris pranešė prez. Švedija, Lenkija, Lietuva, Lat­ Jelcino sprendimą spaudai. Bet Gynybos ministru. Tuo jis Šioje šalyje viešintis Lietuvos vija, Estija ir Rusija. pats Jelcinas išsireiškė, jog sulaužė ilgų metų Sovietų Respublikos oficialios delegaci­ Ryšium su tuo Lietuvos Res­ Rusijos kariuomenė turi būti buvusią praktiką, kad Gynybos jos vadovas ministras pir­ publikos Aukščiausiosios Tary­ Ukrainietis karininkas iš Sandraugos nepriklausomų valstybių demonstruoja šį antradieni Ki­ Rusijos vyriausybės jurisdikci­ ministras yra kariškis. Pasku­ mininkas Gediminas Vagnorius jeve, kad jam būtų leista atlikti karinę tarnybą Ukrainoje. Sandraugos karinių pajėgų bos pirmininkas Vytautas joje. Jis pasakė nuspręsiąs jos tinis civilis, kuris vadovavo ir Švedijos ministras pir­ išsiskirstymas tęsiamas toliau, kai Rusijos prezidentas Boris Jelcinas savo dekretu įsteigė Rusi­ Rusijos daliniams, buvo Alek­ Landsbergis padarė pareiškimą, jos Gynybos ministeriją. biudžetą ir asmeninius pakei­ su kuriuo kovo 17 dieną žurna­ mininkas Karlos Bildtas kovo timus. Buvo gerai žinoma, kad sandras Kerenskis, revoliucijos listus supažindino Aukščiau­ 17 d. pasirašė dvišales sutartis pats Jelcinas ilgai buvo prieš metais, kol bolševike i perėmė dėl užsienio investicijų garan­ valdžią 1917 m. lapkričio mėn. siosios Tarybos atstovas spaudai TRUMPAI Rusijos kariuomenės sufor­ Audrius Ažubalis. Pareiškime tijų ir laisvosios prekybos. Amerika paseks Europą — mavimą. Bet susidarė visai Ukraina vis dar reikalauja, kad Juodosios jūros laivynas sakoma: „Islandijos narystę Lietuvos Švietimo ministro IŠ VISUR nenormali situacija, kad kariuo­ priklausytų jai. Bet kai Jelcinas naujoje valstybių Baltijos vizitas Suomijoje pripažins 4 naujas valstybes menė egzistuoja nepriklausyda­ taryboje turėtų lemti ne jos ma bet kokiai valstybei. turės savo kariuomenę, tai jis Lietuvos Švietimo ir Kultūros Washingtonas. Kovo 11. — dvi jau pripažino sausio mėnesį. — Antradienio pirminius rin­ geografinė padėtis, o visi Islan­ bus geresnėje pozicijoje tartis su ministras Darius Kuolys kovo JAV planuoja pripažinti Bosnija ir Herzegovina kimus Illinois ir Michigan dijos ligšioliniai ryšiai su Silpnėja Sandrauga Ukrainos prez. Kravčiuku, kai 17 d. pradėjo trijų dienų vizitą keturias nepriklausomas Ju­ pravedė savo referendumą kovo valstijose laimėjo Demokratų šiaurės šalimis. Ir galbūt šį penktadienį susitiks su San­ Suomijoje. goslavijos respublikas galbūt 1 d., kurios gyventojai pasisakė partijos sąraše Arkansas guber­ Kazachstanas, antroji didžiau­ Lietuva ir Islandija yra šie natorius Bill Clinton, o Respub­ sioji Sandraugos valstybė, draugos vadais. Rusija pasis­ Jis susitiko su Suomijos švie­ jau kitą mėnesį, kai tai bus pa­ už nepriklausomybę ir suvere­ kelbė taip pat perimanti buvu­ regione kraštutiniai taškai, dariusios Europos Bendrijos numą. Balsavimus boikotavo likonų partijos kandidatų sąra­ žengė dar toliau praėjusį pir­ tačiau jaučiamės esą labai ar­ timo ministre Ryta Uosukainen sius Sovietų dalinius Vokieti­ ir kultūros ministre Tiuti įso valstybės, rašo AP žinių agen­ serbų mažuma. Macedonijos še labai didele balsų persvara madienį — paskelbė savo timi. Aš norėčiau matyti laimėjo dabartinis prez. George Respublikos kariuomenės joje, Lenkijoje, Mongolijoje ir hokana-Asunma. tūros korespondentas iš Wa- Respublikos suverenitetas buvo Kuboje. Rusijos Parlamente kal­ Islandiją šioje Baltijos jūros ba­ shingtono. priimtas Europos Bendrijos Bushas. organizavimą, kuri priklausys seino valstybių grupėje, kurias Kitos žinios tik šios Centrinės Azijos res­ bėjęs gen. Dmitri Volkogonov, Administracijos oficialūs as­ komisijoje gruodžio mėnesį. Bet — Pirminius rinkimus po 42 karinių reikalų patarėjas prez. sieja istoriniai, kultūriniai, Viešinčios Lietuvoje Taikos publikos prezidentui, pranešė menys sako, jog prezidentas Graikija protestavo prieš pava­ metų pralaimėjo mums gerai Jelcinui, pasakė, kad Rusija politiniai ir ekonominiai ryšiai. korpuso delegacijos nariai po­ Itar-Tass žinių agentūra. Ir Bushas patvirtino planą praė­ dinimą „Macedonia", nes esą žinomas demokratas senatorius turės 1.4 karių savo komando­ Šie ryšiai yra daug svarbesni už kalbyje su Kultūros ir Švietimo Ukraina, Belarus, Moldova ir jusią savaitę ruoštis pripažini­ tai vien tik graikams tegali pri­ Alan Dixon. Buvo išrinkta Carl. je po dviejų metų. formaliniai suprantamą geogra­ ministru Dariumi Kuoliu pashV klausyti. Būdamas Briusselyje, M. Braun. Illinois senatoriui Azerbaidžanas jau planuoja mui maždaug po dviejų mėnesių Prez. Jelcinas šiuo metu turi fiją. Tikiu, kad Danija ir lė atsiųsti iš Amerikos prity­ Valstybės sekretorius pasakė, Paul Simon šį kartą nereikėjo turėti savo kariuomenes. Jas svarstymų ir pasitarimų. Bal­ tris pozicijas — prezidento, Norvegija palaikys šią poziciją. rusių anglų kalbos dėstytojų jog Amerika greitai pripažins dalyvauti rinkimuoe, nes jis gali pasekti ir kitos respublikos. tieji rūmai ilgą laiką laikėsi ministro pirmininko ir Gynybos Respublikos vidurinėms mokyk­ atokiai nuo Jugoslavijos krizės. Slovėniją ir Kroatiją, bet jis visą buvo išrinktas anksčiau. Vien tik Rusija ir Kazachstanas Apdovanoti korespondentai sudaro maždaug 3.7 milijonus ministro. loms. Pagalbininkai numatę at­ Sovietų respublikas daug grei­ šį kompleksą norįs suderinti su — JAV Kongresinius pir­ Kovo 17 d. Vytautas Land­ vykti anksčiau, kad galėtų karių, kurie tarnavo sovietinėje čiau pripažino, nors tos keturios Europos valstybėmis. minius rinkimus iš trečiojo dis- sbergis įteikė sausio 13 atmi­ susipažinti su Lietuvos istorija, respublikos pačios kėlėsi iš trikto pralaimėjo kongresmenas nimo medalį Vokietijos tele- kultūra, mokyklų pertvarka. Jugoslavijos civilinio karo Argi melavo? Armėnijos- Marty Russo. Laimėjo jo opo­ — Argentinoje sprogo galin­ kompanijos ODI koresponden­ Į Prahą dalyvauti Europos griuvėsių, o be to, administra­ Administracijos pareigūnai nentas kongresmenas William ga bomba, sujudinusi Izraelio Azerbaidžano tui Dytmarkui Barsigui. Jis ir bendrijos socialistų partijų cija laukė tol, kol Jungtinės sako, jog Bakeris nenori išskirti Lipinski. ambasadą. Sprogimo metu žuvo jo kolegos Horgenas Hekas ir konfederacijos seminare išvyko Tautos pasiųs taiką saugojan­ slovėnų ir kroatų, kadangi jie, paliaubos? — Latvijoje antradienį buvo 10 žmonių ir 95 buvo sužeisti. Adreasas Zilesas sausio įvykių Aukščiausiosios Tarybos depu­ čius dalinius į Kroatijos karo kai jis tarėsi su jais Belgrade, Teheranas. Kovo 16 d. — ramu. Buvo sakoma, jog kovo 17 Prezidentas Carlos Menėm pa­ dienomis, kai dauguma infor­ tatai Aloyzas Sakalas ir Kazi­ zoną. Šiuo metu 14,000 įvairių pažadėjo jam nesiimti jokių AP žinių agentūra pranešė, jog d. įvyks buvusių komunistų de­ vadino tai teroristų puolimu. macijos kanalų neveikė, padėjo mieras Antanavičius. tautybių karių pradėjo savo ypatingų žygių, tačiau praėjo armėnų ir azerbaidžanų delega­ putatų suvažiavimas ir ta pro­ Argentinoje gyvena daugiau perduoti pasauliui žinias apie Tarpparlamentinės sąjun­ pareigas Jugoslavijoje. tik penkios dienos ir Kroatija su cijų nariai Teherane įvykusių ga gali įvykti naujas pučas kaip 300,000 žydų. Jeruzalėje, į Lietuvą. gos Britų tautinės grupės Slovėnija paskelbė atsiskirian­ pasitarimų metu
Load more

Recommended publications
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Vortex Temporum Vilniuje
    Kultūros ir meno žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Problemos ir idėjos Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Michael W. MEHAFFY, Nikos A. SALINGAROS. Kolonijinis modernizmas smogia vėl / 2 Rengia Marietje SCHAAKE. Įstatymo galia ar galios įstatymas. Kodėl Europa turėtų imtis Almantas SAMALAVIČIUS technologijų valdymo / 7 (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Rūpesčiai ir lūkesčiai Rūta GAIDamavičiūtĖ (muzika) 2 62 38 61 Dovilė SAGATIENĖ. Teismų pastatai Lietuvoje – kokią kryptį pasirinksime? / 14 Monika MeiluTYTĖ Kūryba ir kūrėjai (teatras) 8 614 12855 Tadas GINdRĖNAS Vytautas LANDSBERGIS. Saulėgrąžų lukštai / 22 (dizaineris) 2 61 05 38 Stasys EIDRIGEVIČIUS. Laimės trupiniai Briuselyje / 24 Romena RačkaiTYTĖ-ČepaiTienė (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Ugnė PABERŽYTĖ. Ramunės Vėliuvienės „Regimoji atmintis“ / 28 Asta DEKSNYTĖ Lijana ŠATAVIČIūtĖ. Tarsi šviesos blyksniai. Apie Liucijos Jūratės KRYŽEVIČIENĖS- (korektorė) Irena Žaganevičienė HUTCHEON tekstilės parodą / 31 (buhalterė) 2 62 31 04 Tautvydas BAJARKEVIČIUS. Gérard’o Grisey Vortex Temporum Vilniuje. Šiuolaikinės muzikos ansamblio Synaesthesis koncertas / 34 Redakcinė kolegija Maciej URBANOWSKI. Dešinioji literatūra Lenkijoje po 1989-ųjų / 37 Alfredas Bumblauskas Julius KELERAS. Apie Kęstutį Navaką, nenugalėtą generolą / 46 Pietro U. DINI (Italija) Stasys EIDrigevičius Aistra tikrovės atspindžiams. Su fotografu Rolandu ANDRIJAUSKU kalbasi Ramūnas Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) ČIČELIS / 48 Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Algis MICKūNAS (JAV) Aurelija LEONAVIČIENĖ. Linijinio tekstų vertimo pavojai / 51 Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ Ramunė BALEVIČIūtĖ. Taikomasis teatras: menas ar...? / 56 Giedrius SUBAČIUS (JAV) Antanas Šileika (Kanada) Gediminas JANKAUSKAS. „Ateistas iš Dievo malonės“. Luiso Buñuelio sapnai ir Vygantas VAREIKIS Kazys VARNELIS jr. (JAV) iliuzijos / 59 Rasa KAZLAITĖ. Turkijos televizijos serialai kaip musulmonų sociokultūrinio Redakcijos adresas gyvenimo atspindys ir minkštoji galia / 65 Laikai ir žmonės Latako g.
    [Show full text]
  • Mise En Page 1
    1991 2016 25 ANS D’ALSACE-LITUANIE SOMMAIRE 1991-2016 25 ANS D’ALSACE-LITUANIE Philippe Edel, Président d’Alsace-Lituanie ALSACIENS ET LITUANIENS RENCONTRES ET DÉCOUVERTES CHORALES, CONCERTS, THÉÂTRE ET CINÉMA LA RÉVOLUTION CHANTANTE EXPOSITIONS ET ÉVÉNEMENTS ARTISTIQUES L’ART LITUANIEN SE DÉCOUVRE LIVRES, PUBLICATIONS ET ÉCRIVAINS LA LITUANIE SE LIT À NOUVEAU JEUNES SÉJOURS LINGUISTIQUES ET ÉCHANGES SCOLAIRES ET UNIVERSITAIRES MÉDECINS STAGES EN HÔPITAUX ET ACTIONS DE BIENFAISANCE VOYAGES ET INITIATION À LA LANGUE LA LITUANIE EN PARTAGE ÉCONOMIE ET GASTRONOMIE INITIATIVES ET SOUTIEN ÉCHOS DE PRESSE ET DISTINCTIONS ON PARLE DE NOUS SEPT ANNÉES MARQUANTES 1991 LIBERTÉ POUR LA LITUANIE 1994 L’ALSACE À KAUNAS 1997 LA LITUANIE AU MARCHÉ DE NOËL DE STRASBOURG 2000 PREMIER NUMÉRO DES « CAHIERS LITUANIENS » 2004 LA LITUANIE EN EUROPE À STRASBOURG 2010 ALSACE-LITUANIE DEVIENT UN CERCLE D’HISTOIRE 2016 LE RETOUR DE BOJANUS EN ALSACE TÉMOIGNAGES MARIE-FRANÇOISE DAIRE (professeur d’histoire-géographie, Strasbourg) RENÉ WEBER (artiste plasticien, Murbach) ANITA MENG (religieuse, Ensisheim) CÉCILE ET FRANCIS FISCHER (enseignants, Molsheim) PIOTR DASZKIEWICZ (historien des sciences, Paris) BERNARD VOGLER (historien de l’Alsace, Strasbourg) 1991 LES DIX MEMBRES FONDATEURS Anna-Kristina Asplund, Vytautas Benetas, Jean Bouttier, Bernard Grandjean, Philippe Edel, Jean-Jacques Fritz, Uwe Hecht, Eric Milesi, Jūratė Terleckaitė, Bernard Vogler. 2016 LES DIX MEMBRES DU COMITÉ Sébastian Carlotti, Marie-Françoise Daire, Piotr Daszkiewicz, Philippe Edel, Liudmila Edel-Matuolis, Julien Gueslin, Francis Fischer, Janine Kaspar-Valstakas, Anita Meng, Uwe Hecht. COUVERTURE (PHOTOS ILLUSTRANT LE CHEMIN PARCOURU ENTRE L’ALSACE ET LA LITUANIE EN 25 ANS) Rassemblement place Kléber à Strasbourg le 15 janvier 1991 en faveur de la « Liberté pour la Lituanie » avec le président de la Région Alsace Marcel Rudloff et le président honoraire du Parlement européen Pierre Pflimlin, tous deux anciens maires de Strasbourg (photo DNA Christian Lutz-Sorg).
    [Show full text]
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
    [Show full text]
  • TWO STEPS FORWARD, ONE STEP BACK by Ina Navazelskis
    NOT FOR PUBLICATI(N INSTITUTE OF CURRENT WORLD AFFAIRS ILN 5 Basanaviiaus 16/bt.49 Vilnius 23 2009 Lithuania Tel: 65-21-29 July I, 1990 TWO STEPS FORWARD, ONE STEP BACK by Ina Navazelskis It had been a long day, at the end of a long week. On the last Friday of June the weekday that deputies of the Lithuanian Parliament usually meet with constituents in their electoral districts-- Parliament (aka the Supreme Council) was in special session. The deputies had planned to break for the day at 3:30. Now it was just after 6.00 p.m., with no end in sight. Everyone was tired; everyone was cranky. The Parliament's president, Vytautas Landsbergis, made a mild attempt at levity. "We work overtime, we get no milk, what can you do," he said in mock complaint. "We get only criticisms, but still, we must do our duty." And he smiled slightly. Yet that hint of a smile, playing around the corners of his mouth, soon disappeared. Indeed, Landsbergis himself was more than a little testy. The question under debate was the most critical since the newly elected Parliament, in its first full day of work, voted to reestablish the independent Lithuanian state last March ii. And Landsbergis did not find it any more amusing than did any of the 108 deputies who registered their attendance for that morning's session. The issue was whether to accept a moratorium on that March Ii declaration of independence. A moratorium was just the latest word floated. Freezing, halting, suspending-- all these terms had been debated, in the press if not always in the Parliament, for almost six weeks.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI 2011 M
    LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI 2011 m. vasario 27 d. AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ NR. 1 10. DARBO PARTIJA 26 GIEDRĖ VAUPŠAITĖ 3 DAIVA KVAUKIENĖ 94. TĖVYNĖS SĄJUNGA - LIETUVOS 27 JONAS STANKUS 4 RAMŪNAS ZNUTAS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI 1 KĘSTUTIS STUPURAS 28 DIANA BARANAUSKIENĖ Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas 5 LAIMUTĖ GARALIENĖ 1 JADVYGA DUNAUSKAITĖ 29 EDMUNDAS DIMITREVIČIUS kaltu dėl nusikalstamos veikos 6 AUDRIUS POŠKUS 2 ANTANAS LIZDENIS 30 JULIJONA LEONAITIENĖ 2 NIJOLĖ LIAUDANSKIENĖ 7 VIRGINIJUS LUKOŠIŪNAS 3 RIMVYDAS JUOZAPAVIČIUS 31 DONATAS RAKŠTYS 3 RIMA SENIŪNIENĖ 8 JULIJONA NAVICKIENĖ 4 IZOLDA GULBINIENĖ 32 GIEDRIUS LIGEIKIS 4 JUOZAS BUČIUS 9 ALBERTAS ULMIS 5 BIRUTĖ BALTUTIENĖ 33 ASTA KIUDULIENĖ 5 ZIGMANTAS STANKUS 11 RAIMONDA SEMENAVIČIENĖ 6 IRENA VOREVIČIENĖ 34 KAROLIS SIMUTIS 6 RASA STONIENĖ 12 EUGENIJA ŠKULTINIENĖ 7 VIRGINIJA KRISTINAITIENĖ 35 AUGUSTĖ JAGMINAITĖ 7 VYTAUTAS ŠILINSKIS 13 ALBINAS ŠKULTINAS 8 ALGIS GULBINAS 36 ROLANDAS ŠVAŽAS 8 TOMAS DUMSEVIČIUS 15 VALENTINA RIMUTIENĖ 9 KĘSTUTIS MISIUS 37 RIMA ŠMIGELSKIENĖ Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas 17 LEONAS JONUŠKIS 10 REGIMANTAS VAINORIS 38 ALBERTAS DANTA kaltu dėl nusikalstamos veikos 18 ALBERTAS SEMENAVIČIUS 11 KRISTINA JUREVIČIENĖ 39 LINA SUNGAILIENĖ 9 ALBERTAS KRUMINAS 19 VYTAUTAS MINIAUSKAS 12 JONAS STANEVIČIUS 40 REDA URBONIENĖ 10 KAROLIS AKULAVIČIUS 20 ALVITA ANDRIUŠKIENĖ 13 DAIVA LEONAVIČIENĖ 41 RITA RAUBICKIENĖ 11 ALINA ŽIOGAITĖ 14 ALVITA GIEDRAITIENĖ 42 IRMA PEČIAUSKIENĖ Teismo nuosprendžiu buvo pripažinta 12 SAULIUS STONYS 15 IRENA JAZBUTIENĖ
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Konstitucingumas Ir Pilietinė Visuomenė
    LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË Monografija Vilnius 2003 1 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË UDK 342(474.) Ko-242 Knygos autoriai: Prof. dr. Alvydas Pumputis, dr. Audrius Paksas, prof. habil. dr. Alfonsas Vaið- vila, dr. Gediminas Mesonis, dr. Egidijus Jaraðiûnas, doc. dr. Juozas Þilys, dr. Vytautas Sinkevièius, Liudvika Meðkauskaitë, prof. dr. Toma Birmontienë, Elvyra Baltutytë, Saulë Vidrinskaitë, prof. dr. Saulius Katuoka Recenzavo: Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjas profesorius habil. dr. Mindaugas Maksimaitis; Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Valstybës teisës katedros docentas dr. Augustinas Normantas Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø bei metodiniø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2002 m. gruodþio 17 d. posëdyje (protokolas Nr. 6) monografijà patvirtino spausdinti ISBN 9955–563–01–X 2 © Lietuvos teisës universitetas, 2003 TURINYS A. Pumputis. Þmogaus teisiø sistema ----------------------------------------------- 7 A. Pumputis. Europos þmogaus teisiø konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suderinamumas -------- 20 A. Paksas. Tarptautinës ir nacionalinës þmogaus teisiø apsaugos priemonës ir institucijos ----------------------------------- 39 A. Vaiðvila. Þmogaus teisës ir jø istorinë raida ---------------------------------- 95 G. Mesonis. Valdþiø padalijimas: teisinës valstybës charakteristika ------- 109 E. Jaraðiûnas. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir teisës
    [Show full text]
  • Projekto Lyginamasis Variantas
    Projekto –3 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus, ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis). “ 4 straipsnis. Priedėlio pavadinimo ir priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5.
    [Show full text]
  • Jav Prezidento Laiškas Lietuvos
    nacinnaliiiė M.Mažvydo l biblioteka . JAV PREZIDENTO DARBININKAS LAIŠKAS LIETUVOS PREZIDENTUI Vol. LXXXIV, Nr. 22 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 Gegužė - May 28,1999 Penktadienis-Friday Gegužės 20 d. Prezidentui Valdui Adamkui atsiųstame laiš­ ke Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Bill Clinton dėkoja IGNALINOS ATOMINĖJE už dalyvavimą balandžio pabai­ goje Washingtone surengtame ELEKTRINĖJE RASTA GRANATA NATO viršūnių susitikime ir Eu- roatlantinės partnerystės tarybos sprogdiklio, viduje matyti smė­ Gegužės 19 d. Ignalinos Visagino policija tiria, kaip posėdyje. Laiške reiškiama vil­ lis. Visagino policijos krimina­ atominėje elektrinėje buvo ras­ sprogmuo galėjo atsidurti ato­ tis, kad Washingtone pasiekti listų manymu, tai gali būti se­ ta granata. Ją apie 10 vai. tur­ minės elektrinės teritorijoje. susitarimai padės “gilinti part­ nos rusiškos granatos F-l su­ binų bloko vyrų tualete aptiko Granata išsiųsta Vidaus reikalų nerystės ryšius tarp abiejų val­ rūdijęs korpusas be sprogmenų. - Dėl vėluojančių pirmojo Ig­ valytoja. Pastebėjusi, kad iš tu­ ministerijos ekspertams. Mano­ stybių ir leis išlaikyti stabilią ir nalinos atominės elektrinės en­ aleto kriauklės sunkiai išbėga ma, kad granata nekėlė grėsmės saugią euroatlantinę bendriją”. jėgainės saugumui. Ji buvo be Lietuvos Rytas ergetinio bloko licencijavimo vanduo, moteris rado granatą. “Turime būti partneriai ir drau­ darbų ir remontuojamo antrojo gai, nes tik bendradarbiavimas elektrinės energetinio bloko ge­ ir dialogas atitinka mūsų abiejų gužės 21 d. 37 paroms sustab­ NAUJOJO IZRAELIO PREMJERO valstybių bendrus siekius”, - dyta Ignalinos AE. Tai pirmas rašoma laiške. Balandžio 23-25 kartas, kai elektrinė stabdoma dienomis Washingtone vyku­ Lietuvos Prezidentas Valdas ilgesniam laikui nuo 1994 metų, ŠAKNYS - LIETUVOJE siame NATO viršūnių susitiki­ Adamkus R.
    [Show full text]