DOCSLIB.ORG

Vilniaus Universitetas Istorijos Fakultetas Naujosios Istorijos Katedra

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Vilniaus Universitetas Istorijos Fakultetas Naujosios Istorijos Katedra VILNIAUS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS NAUJOSIOS ISTORIJOS KATEDRA VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS ISTORIJOS STUDIJ Ų PROGRAMA MAGISTRO DARBAS SOVIETIN öS LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO ID öJOS 1988 - 1989 METAIS Darbo vadovas: doc.dr. Arvydas Anušauskas Vilnius 2008 TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS ŪKIS XX AMŽIAUS 9 DEŠIMTME ČIO PABAIGOJE IR DISKUSIJOS DöL LIETUVOS KAIP IŠLAIKYTIN öS STATUSO....................................................... 8 2. LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO KONCEPCIJOS RENGIMAS IR PAGRINDIN öS NUOSTATOS. ................................................................................. 20 3. LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO KONCEPCIJOS NUOSTAT Ų ĮGYVENDINIMAS. ......................................................................................................... 33 4. SAV Ų PINIG Ų ID öJOS 1988 – 1989 METAIS IR LIETUVOS PINIG Ų IR KREDITO SISTEMOS KONCEPCIJA ........................................................................... 45 IŠVADOS ......................................................................................................................... 57 ŠALTINIAI....................................................................................................................... 59 LITERAT ŪRA ................................................................................................................. 61 SANTRAUKA ANGL Ų KALBA (SUMMARY)............................................................ 62 2 ĮVADAS Lietuvos valstyb ÷ XX amžiaus pabaigoje buvo atkurta Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos aktu 1990 met ų kovo 11 dien ą, ta čiau į ši ą dien ą lietuvi ų tauta ÷jo visus ilgus beveik penkis okupacijos dešimtme čius. Paskutinieji penkeri okupacijos metai buvo ypatingi tuo, kad m ūsų šal į okupavusi valstyb ÷ Soviet ų S ąjunga 1985 metais visam pasauliui prisipažino nebepaj ÷gianti tvarkytis senais metodais, kuri ų pagalba beveik septynis dešimtme čius eng ÷ dešimtis taut ų ir šimtus milijon ų žmoni ų. Centrin ÷s soviet ų valdžios bandymas reformuotis, į÷ jęs į istorij ą „perestroikos“ pavadinimu, užgrobtoms tautoms suteik ÷ vilt į išsivaduoti iš silpstan čios imperijos. Ta čiau į Lietuv ą „perestroika“ iš Maskvos ÷jo daugiau dvejus metus. Teisi yra istorik ÷ D. Blažyt ÷, teigianti, kad iki pat 1987 met ų rugpj ūč io 23 d. Lietuvos laisv ÷s lygos mitingo Vilniuje prie A. Mickevi čiaus paminklo Lietuvos komunist ų partija tik steb ÷jo procesus Maskvoje. Lietuvoje buvo retransliuojami Maskvoje skelbiami id ÷jiniai pertvarkos šūkiai, ta čiau M. Gorba čiovo skelbiamas viešumas ir atsinaujinimas buvo nesuprantamas. 1 Lietuvos komunist ų elitui bijant k ą nors daryti, iniciatyv ą ÷m÷ rodyti aktyvioji Lietuvos visuomen ÷s dalis, ypa č intelektualai – filosofai, menininkai, mokslininkai. 1987 met ų antrojoje pus ÷je ir 1988 met ų pirm ąjį pusmet į šie žmon ÷s k ūr÷ įvairius diskusij ų klubus, paminklosaugos draugijas. Viename tokiame diskusij ų renginyje 1988 met ų birželio 3 d. buvo sudaryta Lietuvos persitvarkymo s ąjūdžio iniciatyvin ÷ grup ÷. Aktyvi ų intelektual ų tarpe ekonomistai už ÷m÷ ypating ą viet ą. „Perestroika“ buvo prad ÷ta pirmiausia d ÷l to, kad sovietin ÷ komandin ÷ ekonomika buvo pri ÷jusi liepto gal ą. Maskvos elitui reik ÷jo ekonomikos reformos id ÷jų, kurias pasi ūlyti gal ÷jo tik ekonomistai – tiek mokslininkai, tiek praktikai. Tod ÷l beveik nuo pat „perestroikos“ paskelbimo ekonomistai diskutavo apie administracin į valdymo metod ų pakeitim ą ekonominiais, apie ūkini ų organizacij ų 1 Blažyt ÷ D. Tarybin÷ liaudis v ÷l virsta tauta//Lietuvos suvereniteto atk ūrimas 1988-1991 metais. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000, p.121-122. 3 savarankiškum ą ir ūkiskait ą, apie centralizuoto ištekli ų skirstymo pakeitim ą didmenine prekyba, apie prekini ų-pinigini ų santyki ų įtvirtinim ą, apie valstybin ÷s nuosavyb ÷s pakeitim ą kolektyvine. Iš Maskvos trib ūnų prakalbus apie ūkiskait ą, (anot akademiko Eduardo Vilko, šis žodis neturi atitikmens pasaulio ekonomin ÷je literat ūroje, o sovietin ÷je tikrov ÷je jis reišk ÷, kad įmon ÷s pajamos padengia išlaidas 2), Soviet ų Lietuvos ekonomistai neapsiribojo įmon ÷s ūkiskaitos s ąvoka. Jie išpl ÷t÷ j ą ir ÷m÷ taikyti visai respublikai. Taip atsirado respublikos ūkiskaitos terminas. Ta čiau kalb ÷ti apie respublikos ūkiskait ą, t.y. apie tai, ar respublikos pajamos padengia išlaidas, buvo nelengva, kadangi Lietuvos ūkis buvo integruotas į Soviet ų Sąjungos ūkį šiais aspektais: ūkio valdymo, ūkio apr ūpinimo materialiniais ištekliais, gamybos infrastrukt ūros, produkcijos realizavimo, bank ų ir finans ų. Ypa č glaudžiai buvo integruotos ūkio infrastrukt ūros šakos – energetika, transportas, ryšiai. Prakalbus apie respublikos ūkiskait ą, Lietuvos žiniasklaidoje buvo prad ÷ti publikuoti straipsniai, kuriuose m ūsų ekonomistai vis dr ąsiau ÷m÷ gin čyti centrin ÷s soviet ų valdžios teiginius, kad Lietuvos išlaidos viršija pajamas, t.y. kad Lietuva yra Soviet ų S ąjungos išlaikytin ÷. Išlaikytin ÷s etiket ÷ buvo grindžiama vienu rodikliu – išvežamos ir įvežamos produkcijos palyginimu. Soviet ų statistika rod ÷, kad į Lietuv ą produkcijos įvežama daugiau nei iš jos išvežama, tod ÷l m ūsų ekonomistai argument ų pagalba siek ÷ parodyti, kad yra priešingai. Susik ūrus Lietuvos persitvarkymo s ąjūdžiui, jame susib ūrę ekonomistai respublikos ūkiskaitos s ąvok ą išpl ÷t÷ ir ÷m÷ kalb ÷ti apie respublikos ekonomin į savarankiškum ą. 1988 met ų birželio m ÷nes į Lietuvos SSR Moksl ų Akademijos Ekonomikos institutas sudar ÷ laikin ą mokslin į kolektyv ą respublikos ekonominio savarankiškumo problematikai nagrin ÷ti. T ų pa čių met ų rugs ÷jo m ÷nes į šis mokslinis kolektyvas pareng ÷ respublikos ekonominio savarankiškumo koncepcij ą. Jos pagrindu buvo parengtas SSRS Ministr ų Tarybos nutarimo d ÷l ūkiskaitos ir finansavimosi Lietuvos SSR projektas, kuris Lietuvos spaudoje buvo paskelbtas 1988 met ų spalio m ÷nes į. Soviet ų S ąjungos valdžia tik iš dalies atsižvelg ÷ į Lietuvos si ūlymus ir 1989 met ų kovo m ÷nes į paskelb ÷ „Vadovavimo ekonomikai ir socialinei sferai s ąjungin ÷se 2 Vilkas E. Mes – už did įjį suinteresuotum ą.//Tiesa, 1988, liepos 28, p.4. 4 respublikose pertvarkymo, pl ÷tojant j ų suverenias teises, savivald ą ir finansavim ąsi, bendr ųjų princip ų“ projekt ą. Šis dokumentas Soviet ų Lietuvos valdžios netenkino, nes jame buvo išsaugojami svertai, daugelyje sri čių centrui duodantys monopolin ę teis ę valdyti respublik ų ekonomik ą. Tod ÷l 1989 met ų geguž ÷s m ÷nes į Lietuvos SSR Aukš čiausioji Taryba pri ÷m÷ įstatym ą „D ÷l Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrind ų“. T ų pa čių – 1989 met ų pabaigoje buvo paskelbta Lietuvos pinig ų ir kredito sistemos koncepcija, kuri savotiškai apvainikavo sovietin ÷s Lietuvos ekonominio savarankiškumo id ÷jas. Magistro darbo tikslas – ištirti Soviet ų Lietuvos ekonominio savarankiškumo id ÷jų raid ą 1988-1989 metais. Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami šie uždaviniai : 1. Atskleisti XX a. 9 dešimtme čio pabaigoje vykusias diskusijas d ÷l Lietuvos kaip Soviet ų S ąjungos išlaikytin ÷s statuso. 2. Pristatyti Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcij ą ir išanalizuoti jos įgyvendinim ą. 3. Išnagrin ÷ti sav ų pinig ų id ÷jas bei pristatyti Lietuvos pinig ų ir kredito sistemos koncepcij ą. Rašant darb ą buvo naudoti aprašomasis, lyginamasis ir problemin÷s analiz ÷s metodai. Istorin ÷ literat ūra. Sovietin ÷s Lietuvos ekonominio savarankiškumo 1988-1989 metais problematikai skirt ų istorik ų darb ų n ÷ra. Darb ų, skirt ų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui ir Lietuvos valstybingumo atk ūrimui, yra gausu, ta čiau ekonominio savarankiškumo siekiai paskutiniais Soviet ų Lietuvos gyvavimo metais juose aptariami prab ÷gomis. Svarbiausias darbas, tiriantis ekonominio savarankiškumo id ÷jas 1988-1989 metais, yra ekonomisto Alberto Šim ÷no monografija „Ekonomikos reforma Lietuvoje“ 3. Joje analizuojama Lietuvos ūkio SSRS sud ÷tyje b ūkl ÷ bei pagrindin ÷s problemos, pristatomi ekonomistai, kurie paskutiniaisiais soviet ų okupacijos ir pirmaisiais atkurtos Lietuvos valstyb ÷s metais reng ÷ planin ÷s ekonomikos pertvarkymo į rinkos ekonomik ą projektus. Knygoje autorius detaliai pristato Lietuvos SSR ekonominio savarankiškumo 3 Šim ÷nas A. Ekonomikos reforma Lietuvoje. - Vilnius: Pradai, 1996. 5 koncepcij ą ir pateikia jos vertinim ą. Ta čiau šios monografijos autorius n ÷ra istorikas ir jo knyg ą vargu ar galima priskirti istorinei literat ūrai. Komunizmo poveik į Lietuvos ekonominei raidai savo straipsnyje 4 nagrin ÷ja Kanados Ryt ų-Vakar ų verslo ir kylan čių rink ų interneto profesorius Valdas Samonis. Jis aptaria komunizmo poveik į Lietuvos žem ÷s ūkiui, pramonei ir paslaug ų sektoriui. Analizuoja Lietuvos SSR ekonominius ryšius su visa Soviet ų S ąjunga, kelia klausim ą, kas k ą subsidijuoja – ar Soviet ų S ąjunga Lietuv ą, ar Lietuva Soviet ų S ąjung ą. Lietuvos SSR ekonominio savarankiškumo siekius savo monografijoje 5 glaustai aptaria Česlovas Bauža ir Petras Setkauskis. Jie apib ūdina S ąjūdyje dirbusius ekonomistus, parodo S ąjūdžio ir Lietuvos komunist ų partijos poži ūrius į ekonomin į savarankiškum ą. Tam tikri ekonominio savarankiškumo sieki ų aspektai paliesti kolektyvin ÷se lietuvi ų autori ų monografijose „Lietuvos suvereniteto atk ūrimas 1988-1991 metais“, „Lietuva 1940-1990: Okupuotos Lietuvos istorija“, Gedimino Ilg ūno darbe „Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990)“. 1988-1989 met ų įvykius Lietuvoje detaliai analizuoja užsienio
Load more

Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lithuania: a Problem of Disclosure
    Lithuania: A Problem of Disclosure TOMAS SKUCAS s centripetal forces spun the Soviet Union out of control and, ultimately, out A of existence in the late 1980s and early 1990s, an unlikely country became the vanguard of those USSR states seeking independence. Through political maneuverings and public demonstrations, Lithuania gained independence and resisted the half-hearted attempts of the Soviet Union to prevent the secession of its Eastern European satellites. Since then, Lithuania has struggled with its Soviet-era demons. Like the rest of the former Soviet Union, Lithuania had been controlled by the KGB and its predecessors. The KGB’s historic power, and its pervasive influence on Lithuan- ian society (which persists even today), has been a defining feature of the coun- try’s tortured path toward democracy. The First Soviet Occupation Following the collapse of the Russian and German empires in 1918, Lithuania finally was able to assert its statehood. On February 16, 1918, Lithuania declared its full independence. However, a mere two years later, Lithuania’s capital and province of Vilnius was annexed and subsequently controlled by Poland until World War II. Following the onset of the war, specifically the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by Iosif Stalin and Adolph Hitler in August 1939, Lithuania, Latvia, and Estonia were forced to accept Soviet occupation. In October 1939, Soviet troops arrived on Lithuanian soil. The following May, the Soviet Union delivered a note to the Lithuanian government accusing it of complicity in the kidnapping of two Soviet soldiers. Through these and similar instruments of intimidation, the Soviets forced the creation of a new government led by the Soviet Deputy Commissar for Foreign Affairs and a quasi-elected Peo- ple’s Diet.
    [Show full text]
  • Lithuanian Public Libraries: Preserving, Creating, Cooperating
    COUNTY PUBLIC LIBRARIES ASSOCIATION LITHUANIAN LIBRARIANS‘ ASSOCIATION LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING 1 LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING Editor: County Public Libraries Association In cooperation with: Lithuanian Librarians’ Association Compiled by Gerda Putnaitė /VCPL/ Edita Urbonavičienė /KCPL/ Daiva Stasaitienė /KlCPL/ Ekaterina Prakapene /ŠCPL/ Sponsors: Virginija Švedienė /PCPL/ Edited by: Laima Pačebutienė /KlAVB/, [email protected] Translated by Loreta Dapkienė Designer: Jūratė Bizauskienė Photos from libraries archives Publication is available as free pdf file at www.klavb.lt © County Public Libraries Association, 2012 © Lithuanian Librarians’ Association, 2012 2 CONTENTS PREFACE KLAIPĖDA REGION INNOVATIVE LIBRARY – A PART OF SUSTAINABLE NETWORK KLAIPĖDA COUNTY I. SIMONAITYTĖ PUBLIC LIBRARY / KlCP THE MAP OF THE PUBLIC LIBRARIES OF LITHUANIA MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF KLAIPĖDA REGION Preserving LIBRARIES IN LITHUANIA Creating MARTYNAS MAŽVYDAS NATIONAL LIBRARY OF LITHUANIA /LNB Cooperating CHANGES IN PUBLIC LIBRARIES DURING THE PROJECT LIBRARIES FOR INNOVATION (2008 – 2012) ŠIAULIAI REGION ŠIAULIAI CAUNTY POVILAS VIŠINSKIS PUBLIC LIBRARY/ŠCPL LITHUANIAN LIBRARIES IN NETWORKS: PRESERVING, CREATING, COOPERATING MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF ŠIAULIAI REGION Preserving VILNIUS REGION Creating VILNIUS COUNTY ADOMAS MICKEVIČIUS PUBLIC LIBRARY / VCPL Cooperating MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF VILNIUS
    [Show full text]
  • Priežastinės Lietuvos Respublikos Vyriausybių Stabilumo Sąlygos
    ISSN 1648–2603 (print) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ISSN 2029-2872 (online) PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 1 / 2012, Vol. 11, No 1, p. 49–62 Priežastinės Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumo sąlygos Ligita Šarkutė Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas Anotacija. Straipsnyje atliekant kokybinę lyginamąją analizę tiriama sprendimų priėmimo modelio, politinių partijų, ideologinės krypties ir parlamentinės daugumos įtaka Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumui. Analizuojamasis tyrimas paremtas interviu su buvusiais Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Nustatyta, kad dažniausiai stabilios tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis, o partijų įtaka sprendimų priėmimui yra silpna. Taip pat stabilios yra ir tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis ir kurios turi parlamentinės daugumos paramą. Raktažodžiai: vyriausybė, vyriausybės stabilumas, sprendimų priėmimas, politinės partijos, parlamentinė dauguma, kokybinė lyginamoji analizė. Keywords: government, government stability, decision-making, political parties, parliamentary majority, comparative qualitative analysis. Įvadas Vyriausybė yra viena svarbiausių institucijų, dalyvaujančių viešosios politikos procese. Ji dažnai vertinama kaip esminė politinių sprendimų iniciatorė ir jų įgyvendintoja [7, p. 103]. Bendrai yra teigiama, kad vyriausybė „tvarko valstybės reikalus“ [16, p. 385]: įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja biudžetą, yra atsakinga už ūkio plėtrą
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]
  • Konservatoriai Kels Bylas Grobstantiems Energetikos Įmones
    S103 P5 GRATIS 2-CL THE LįBRfiRV QF KONGRESE REFERENCE DEPARTMENT SERIfiLS DIVISIŪN idHSHINŪTOr, DC 2002b UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WĘST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312). 585-9500 2ND CLASS MAIL TELEFAKSAS (312) 585-8284 Augu* 21.1986 THE LITHUANIAN VVORLD - VVIDE DAILY Vol. LXXXVI Kaina 50 et. TREČIADIENIS - WEDNESDAY RUGPJŪTIS - AUGUST 21, 1996 Nr. 163 (JĮ———— Konservatoriai kels bylas Kremlius paneigė žinią grobstantiems energetikos apie Jelcino operaciją įmones Maskva, Rugpjūčio 19 d. (CT) priepuolius, vėl tokį turėjo bir­ Vilnius, rugpjūčio 19 d. mėnesius „tikriausiai nebūtų", — Kremlius pirmadienį paneigė želio mėnesį. (AGEP) — Konservatoriai neke­ mano G. Vagnorius. žinią, kad prezidentas Boris tina susitaikyti su tuo, kad „Sunku tikėtis, kad prasidėjus Jelcinas susilaukė rimtų širdies Visai atskiru veiksmu, dešimt prisidengus įmonių reorganiza­ šildymo sezonui, Rusija bus problemų nuo daug jėgų parei­ dienų po savo inauguracijos an­ vimu, bus mėginama „faktiškai tokia maloni ir tuojau pat kalavusios rinkiminės kampa­ trai kadencijai, B. Jelcinas 'prichvatizuoti' energetikos padidins" suplanuotą tiekti nijos ir atmetė spekuliacijas, pirmadienį pasirašė dekretus, įmones". dujų kiekį, sakė konservatorių kad svarstoma daryti jam šir­ kurių tikslas — padidinti vals­ Partijos valdybos pirmininkas valdybos pirmininkas. Jo nuo­ dies operaciją užsienyje, rašo tybės pajamas. Jie tačiau tie­ Gediminas Vagnorius pirmadie­ mone, dabar sumokėjus kelias „Chicago Tribūne" dienraštis. siogiai prieštaravo vienam pra­ bangiausių jo rinkiminės kam­ nį spaudos konferencijoje sakė, dešimtis milijonų litų, galima Jelcino spaudos sekretorius panijos pažadų. Jelcino pava­ kad jei iš tiesų „pasinaudojus būtų susitarti, kad iki lapkričio Sergej Jastržembsky spaudos duotojai paaiškino, kad tais daugumos įgaliojimais bus kaip mėnesio būtų atstatyta anks­ konferencijoje pareiškė, kad ši dekretais iš esmės panaikinami nors pasisavintos energetinės čiau nustatyta kiekis.
    [Show full text]
  • Wannabe Oligarchs: Tycoons & Influence in the Baltic States
    Conflict Studies Research Centre G111 Wannabe Oligarchs: Tycoons & Influence in the Baltic States Mel Huang In recent years the rise of an oligarch class has significantly affected some post- communist transition processes in central and east Europe (CEE), as business and political interests converge in the hands of a small powerful group taking advantage of the opportunities created by the transition process. The most notable example of the phenomenon was in post-Soviet Russia, where a group of tycoons bankrolled and engineered the 1996 re-election campaign of President Boris Yeltsin. These same figures were rewarded with powerful government posts and other shadier offerings – creating a vicious cycle of corruption, as political influence results in economic power and vice versa. However, the distribution of the phenomenon is neither universal nor even throughout CEE. Some countries, like Estonia, demonstrated a relatively strong division between the spheres of politics and business considering the great number of opportunities to exploit the transition process from both vantage points. This work will examine the differing levels of the manifestation of the oligarchy phenomenon in the Baltic countries of Estonia, Latvia and Lithuania. Privatisation & Corruption - Roots of the Phenomenon In looking at oligarchs, it is perhaps more appropriate to focus on the concept of influence rather than power, as many define power with a negative connotation. The rewards on offer in transitional CEE were clearly significant, especially during the process of mass privatisation of valuable state assets. Following the collapse of the command economy, CEE countries embarked upon – at differing pace and extent – privatisation programmes to create the basis of a market economy.
    [Show full text]
  • TEISYBĖS IEŠKOJIMAS Santarvės Premiją A
    VYRIAUSYBĖ KREIPSIS 1 KONSTITUCINI TEISMĄ Ministras pirmininkas Gedimi­ "Iš mūsų šaipomasi, lyg mes DARBININKAS nas Vagnorius teigia, kad po neturėtume Konstitucijos ir jos prezidento rinkimų neišvengia­ nesugebėtume perskaityti. Ne­ Vol. LXXXIII, Nr. 1 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Sausis - January 2, 1998 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 S 1.00 mai bus diskutuojama apie gali­ norėdami, kad būtų eskaluoja­ mas kai kurių ministerijų refor­ ma kokia nors politinė ar kons­ mas ir galimus pasikeitimus Vy­ titucinė krizė kitame Vyriau­ riausybėje. Tačiau jis nemano, sybės posėdyje pateiksime kai LIETUVIAI MAŽIAUSIAI IŠ VISŲ EUROPOS GYVENTOJŲ kad būtų etiška aptarinėti tai iš kuriuos siūlymus Konstituci­ PASITIKI KITAIS ŽMONĖMIS anksto. niam Teismui, prašydami tuos Neseniai spaudos konferenci­ dalykus išaiškinti", - sakė jis. joje G. Vagnorius užtikrino, kad Spaudos konferencijoje G. Vag­ Dalia Gudavičiūtė Apie kitus - tik blogai europiečius neketinama plėtoti kokių nors norius atkreipė dėmesį, jog daug Kitas Lietuvos gyventojų bruo­ Pagal požiūrį į politiką ir re­ nekonstitucinių diskusijų. Juo painiavos atsirado tapatinant dvi Kuo gi mes skiriamės? žas, skiriantis mus nuo euro­ ligiją Lietuvos gyventojai mažai labiau Vyriausybė, pasak jo, konstitucines sąvokas - Vy­ Kai kurios Lietuvos gyventojų piečių gera nuomonė apie save skiriasi nuo kitų šalių gyvento­ neketina aiškinti Konstitucijos. riausybės įgaliojimų grąžinimas dvasinės vertybės mus labai iš­ ir bloga - apie kitus žmones. Tai jų. Per septynerius metus politi­ Tam yra, anot premjero, Konsti­ ir jos atsistatydinimas. Ministro - Vilniaus Chodkevičių rū­ skiria iš kitų Europos ir pasaulio atsispindi požiūryje į Dešimt Die­ kos vaidmuo Lietuvos gyvento­ tucinis Teismas. Pirmininko teigimu, Lietuva yra muose gruodžio 19 d. Lietuvos šalių gyventojų, tačiau pagal ša­ vo įstatymų.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • The Lithuanian Vvorld-Vvide Daily
    S] 17 p !: t :.':r: : Ri ne. y p ftl : r - " : II N£ ! Ki NEVVSPAPER - PO NOT DELAY - Pate Mailed 11/2S/96 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • [email protected] PERIODICALS November28,1998 THE LITHUANIAN VVORLD-VVIDE DAILY Vol. LXXXVII Kaina 75 c. ŠEŠTADIENIS - SATURDAY, LAPKRIČIO - NOVEMBER 28, 1998 Nr. 231 Konservatorių vyriausybėje Mažosios Lietuvos V. Landsbergis : Rusija neskiria prisijungimo dieną žalių ir prin okusių vaisių — permainų vėjai turi plazdėti Vilnius, lapkričio 25 d. antradienį pareiškė, kad Ka­ Premjeras priėmė Konservatoriai vėliavos (BNS) — Lietuvos Seimo pir­ raliaučiaus srities ir Lietuvos susisiekimo ministro nepamiršo „švarių Vilnius, lapkričio 25 d. mininkas Vytautas Landsber­ bendradarbiavimo sutarties atsistatydinimą rankų" programos (BNS) — Seimo narys Stanis­ gis apkaltino Rusiją spaudimu pasirašymas „gali paskatinti" Seimo Tėvynės sąjungos lovas Buškevičius ragina val­ pasirašyti „žalią" sutartį su kitų seniai parengtų Lietuvos Vilnius, lapkričio 24 d. (Lietuvos konservatorių) frak­ džią iškelti vėliavas ir sureng­ Karaliaučiaus sritimi, ją su­ ir Rusijos sutarčių sudarymą (Elta-BNSj — Antradienį va­ cijos seniūno pirmosios pava­ ti iškilmingą Seimo posėdį siejant su „prinokusių", bet ir valstybių sienos sutarties kare ministras pirmininkas duotojos Rasos Rastauskienės lapkričio 30-ąją, Mažosios Lie­ Maskvoje įstrigusių sutarčių tvirtinimą. Gediminas Vagnorius priėmė nuomone, ministro Algio Žva­ tuvos prisijungimo prie
    [Show full text]
  • TRANSFORMING the LITHUANIAN ECONOMY: from Moscow to Vilnius and from Plan to Market
    Center for Social & Economic Research TRANSFORMING THE LITHUANIAN ECONOMY: from Moscow to Vilnius and from Plan to Market Val Samonis University of Toronto Warsaw, May 1995 Materials published in this series have a character of working papers which can be a subject of further publications in the future. The views and opinions expressed here reflect Authors' point of view and not necessary those of CASE . Paper was prepared for the project: "Economic Reforms in the former USSR" (Reformy gospodarcze na terenie dawnego ZSRR), financed by the Committee of Scientific Reasearch (Komitet Badań Naukowych). CASE Research Foundation, Warsaw 1995 ISBN 83-86296-38-0 Editor: CASE - Center for Social & Economic Research 00-585 Warszawa, Bagatela 14 tel/fax (48-2) 628 65 81; tel/fax (48-22) 29 43 83 Transforming the Lithuanian Economy 1. ACKNOWLEDGEMENTS Over a long period of research leading to this study, I have benefitted from materials and discussions with a large number of people in Lithuania and outside of it. First, my thanks go to former Prime Ministers of Lithuania: Dr. Albertas Simenas, Dr. Aleksandras Abisala, and Dr. Gediminas Vagnorius; former and current Cabinet Ministers and other high government officials: Dr. Gediminas Serksnys, Mr. Vytenis Aleskaitis, Mr. Algis Dobravolskas, Mr. Vytas Navickas, Mr. Gediminas Miskinis, Prof. Aleksandras Vasiliauskas /Minister of Economics/, Mr. Kestutis Zaborskas /Chief, Lithuanian Department of Statistics/, Mr. Algirdas Semeta /President, National Stock Exchange of Lithuania/, Mr. Stasys Vaitkevicius, and others. I am also indebted to Prof. Vytautas Landsbergis, Leader, and other members of the Parliamentary Opposition, as well as to Prof. Kazimieras Antanavicius, former Chairman, Economic Committee, The Parliament of Lithuania; the same goes for Mr.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]