VILNIAUS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS NAUJOSIOS ISTORIJOS KATEDRA VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS ISTORIJOS STUDIJ Ų PROGRAMA MAGISTRO DARBAS SOVIETIN öS LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO ID öJOS 1988 - 1989 METAIS Darbo vadovas: doc.dr. Arvydas Anušauskas Vilnius 2008 TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS ŪKIS XX AMŽIAUS 9 DEŠIMTME ČIO PABAIGOJE IR DISKUSIJOS DöL LIETUVOS KAIP IŠLAIKYTIN öS STATUSO....................................................... 8 2. LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO KONCEPCIJOS RENGIMAS IR PAGRINDIN öS NUOSTATOS. ................................................................................. 20 3. LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO KONCEPCIJOS NUOSTAT Ų ĮGYVENDINIMAS. ......................................................................................................... 33 4. SAV Ų PINIG Ų ID öJOS 1988 – 1989 METAIS IR LIETUVOS PINIG Ų IR KREDITO SISTEMOS KONCEPCIJA ........................................................................... 45 IŠVADOS ......................................................................................................................... 57 ŠALTINIAI....................................................................................................................... 59 LITERAT ŪRA ................................................................................................................. 61 SANTRAUKA ANGL Ų KALBA (SUMMARY)............................................................ 62 2 ĮVADAS Lietuvos valstyb ÷ XX amžiaus pabaigoje buvo atkurta Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos aktu 1990 met ų kovo 11 dien ą, ta čiau į ši ą dien ą lietuvi ų tauta ÷jo visus ilgus beveik penkis okupacijos dešimtme čius. Paskutinieji penkeri okupacijos metai buvo ypatingi tuo, kad m ūsų šal į okupavusi valstyb ÷ Soviet ų S ąjunga 1985 metais visam pasauliui prisipažino nebepaj ÷gianti tvarkytis senais metodais, kuri ų pagalba beveik septynis dešimtme čius eng ÷ dešimtis taut ų ir šimtus milijon ų žmoni ų. Centrin ÷s soviet ų valdžios bandymas reformuotis, į÷ jęs į istorij ą „perestroikos“ pavadinimu, užgrobtoms tautoms suteik ÷ vilt į išsivaduoti iš silpstan čios imperijos. Ta čiau į Lietuv ą „perestroika“ iš Maskvos ÷jo daugiau dvejus metus. Teisi yra istorik ÷ D. Blažyt ÷, teigianti, kad iki pat 1987 met ų rugpj ūč io 23 d. Lietuvos laisv ÷s lygos mitingo Vilniuje prie A. Mickevi čiaus paminklo Lietuvos komunist ų partija tik steb ÷jo procesus Maskvoje. Lietuvoje buvo retransliuojami Maskvoje skelbiami id ÷jiniai pertvarkos šūkiai, ta čiau M. Gorba čiovo skelbiamas viešumas ir atsinaujinimas buvo nesuprantamas. 1 Lietuvos komunist ų elitui bijant k ą nors daryti, iniciatyv ą ÷m÷ rodyti aktyvioji Lietuvos visuomen ÷s dalis, ypa č intelektualai – filosofai, menininkai, mokslininkai. 1987 met ų antrojoje pus ÷je ir 1988 met ų pirm ąjį pusmet į šie žmon ÷s k ūr÷ įvairius diskusij ų klubus, paminklosaugos draugijas. Viename tokiame diskusij ų renginyje 1988 met ų birželio 3 d. buvo sudaryta Lietuvos persitvarkymo s ąjūdžio iniciatyvin ÷ grup ÷. Aktyvi ų intelektual ų tarpe ekonomistai už ÷m÷ ypating ą viet ą. „Perestroika“ buvo prad ÷ta pirmiausia d ÷l to, kad sovietin ÷ komandin ÷ ekonomika buvo pri ÷jusi liepto gal ą. Maskvos elitui reik ÷jo ekonomikos reformos id ÷jų, kurias pasi ūlyti gal ÷jo tik ekonomistai – tiek mokslininkai, tiek praktikai. Tod ÷l beveik nuo pat „perestroikos“ paskelbimo ekonomistai diskutavo apie administracin į valdymo metod ų pakeitim ą ekonominiais, apie ūkini ų organizacij ų 1 Blažyt ÷ D. Tarybin÷ liaudis v ÷l virsta tauta//Lietuvos suvereniteto atk ūrimas 1988-1991 metais. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000, p.121-122. 3 savarankiškum ą ir ūkiskait ą, apie centralizuoto ištekli ų skirstymo pakeitim ą didmenine prekyba, apie prekini ų-pinigini ų santyki ų įtvirtinim ą, apie valstybin ÷s nuosavyb ÷s pakeitim ą kolektyvine. Iš Maskvos trib ūnų prakalbus apie ūkiskait ą, (anot akademiko Eduardo Vilko, šis žodis neturi atitikmens pasaulio ekonomin ÷je literat ūroje, o sovietin ÷je tikrov ÷je jis reišk ÷, kad įmon ÷s pajamos padengia išlaidas 2), Soviet ų Lietuvos ekonomistai neapsiribojo įmon ÷s ūkiskaitos s ąvoka. Jie išpl ÷t÷ j ą ir ÷m÷ taikyti visai respublikai. Taip atsirado respublikos ūkiskaitos terminas. Ta čiau kalb ÷ti apie respublikos ūkiskait ą, t.y. apie tai, ar respublikos pajamos padengia išlaidas, buvo nelengva, kadangi Lietuvos ūkis buvo integruotas į Soviet ų Sąjungos ūkį šiais aspektais: ūkio valdymo, ūkio apr ūpinimo materialiniais ištekliais, gamybos infrastrukt ūros, produkcijos realizavimo, bank ų ir finans ų. Ypa č glaudžiai buvo integruotos ūkio infrastrukt ūros šakos – energetika, transportas, ryšiai. Prakalbus apie respublikos ūkiskait ą, Lietuvos žiniasklaidoje buvo prad ÷ti publikuoti straipsniai, kuriuose m ūsų ekonomistai vis dr ąsiau ÷m÷ gin čyti centrin ÷s soviet ų valdžios teiginius, kad Lietuvos išlaidos viršija pajamas, t.y. kad Lietuva yra Soviet ų S ąjungos išlaikytin ÷. Išlaikytin ÷s etiket ÷ buvo grindžiama vienu rodikliu – išvežamos ir įvežamos produkcijos palyginimu. Soviet ų statistika rod ÷, kad į Lietuv ą produkcijos įvežama daugiau nei iš jos išvežama, tod ÷l m ūsų ekonomistai argument ų pagalba siek ÷ parodyti, kad yra priešingai. Susik ūrus Lietuvos persitvarkymo s ąjūdžiui, jame susib ūrę ekonomistai respublikos ūkiskaitos s ąvok ą išpl ÷t÷ ir ÷m÷ kalb ÷ti apie respublikos ekonomin į savarankiškum ą. 1988 met ų birželio m ÷nes į Lietuvos SSR Moksl ų Akademijos Ekonomikos institutas sudar ÷ laikin ą mokslin į kolektyv ą respublikos ekonominio savarankiškumo problematikai nagrin ÷ti. T ų pa čių met ų rugs ÷jo m ÷nes į šis mokslinis kolektyvas pareng ÷ respublikos ekonominio savarankiškumo koncepcij ą. Jos pagrindu buvo parengtas SSRS Ministr ų Tarybos nutarimo d ÷l ūkiskaitos ir finansavimosi Lietuvos SSR projektas, kuris Lietuvos spaudoje buvo paskelbtas 1988 met ų spalio m ÷nes į. Soviet ų S ąjungos valdžia tik iš dalies atsižvelg ÷ į Lietuvos si ūlymus ir 1989 met ų kovo m ÷nes į paskelb ÷ „Vadovavimo ekonomikai ir socialinei sferai s ąjungin ÷se 2 Vilkas E. Mes – už did įjį suinteresuotum ą.//Tiesa, 1988, liepos 28, p.4. 4 respublikose pertvarkymo, pl ÷tojant j ų suverenias teises, savivald ą ir finansavim ąsi, bendr ųjų princip ų“ projekt ą. Šis dokumentas Soviet ų Lietuvos valdžios netenkino, nes jame buvo išsaugojami svertai, daugelyje sri čių centrui duodantys monopolin ę teis ę valdyti respublik ų ekonomik ą. Tod ÷l 1989 met ų geguž ÷s m ÷nes į Lietuvos SSR Aukš čiausioji Taryba pri ÷m÷ įstatym ą „D ÷l Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrind ų“. T ų pa čių – 1989 met ų pabaigoje buvo paskelbta Lietuvos pinig ų ir kredito sistemos koncepcija, kuri savotiškai apvainikavo sovietin ÷s Lietuvos ekonominio savarankiškumo id ÷jas. Magistro darbo tikslas – ištirti Soviet ų Lietuvos ekonominio savarankiškumo id ÷jų raid ą 1988-1989 metais. Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami šie uždaviniai : 1. Atskleisti XX a. 9 dešimtme čio pabaigoje vykusias diskusijas d ÷l Lietuvos kaip Soviet ų S ąjungos išlaikytin ÷s statuso. 2. Pristatyti Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcij ą ir išanalizuoti jos įgyvendinim ą. 3. Išnagrin ÷ti sav ų pinig ų id ÷jas bei pristatyti Lietuvos pinig ų ir kredito sistemos koncepcij ą. Rašant darb ą buvo naudoti aprašomasis, lyginamasis ir problemin÷s analiz ÷s metodai. Istorin ÷ literat ūra. Sovietin ÷s Lietuvos ekonominio savarankiškumo 1988-1989 metais problematikai skirt ų istorik ų darb ų n ÷ra. Darb ų, skirt ų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui ir Lietuvos valstybingumo atk ūrimui, yra gausu, ta čiau ekonominio savarankiškumo siekiai paskutiniais Soviet ų Lietuvos gyvavimo metais juose aptariami prab ÷gomis. Svarbiausias darbas, tiriantis ekonominio savarankiškumo id ÷jas 1988-1989 metais, yra ekonomisto Alberto Šim ÷no monografija „Ekonomikos reforma Lietuvoje“ 3. Joje analizuojama Lietuvos ūkio SSRS sud ÷tyje b ūkl ÷ bei pagrindin ÷s problemos, pristatomi ekonomistai, kurie paskutiniaisiais soviet ų okupacijos ir pirmaisiais atkurtos Lietuvos valstyb ÷s metais reng ÷ planin ÷s ekonomikos pertvarkymo į rinkos ekonomik ą projektus. Knygoje autorius detaliai pristato Lietuvos SSR ekonominio savarankiškumo 3 Šim ÷nas A. Ekonomikos reforma Lietuvoje. - Vilnius: Pradai, 1996. 5 koncepcij ą ir pateikia jos vertinim ą. Ta čiau šios monografijos autorius n ÷ra istorikas ir jo knyg ą vargu ar galima priskirti istorinei literat ūrai. Komunizmo poveik į Lietuvos ekonominei raidai savo straipsnyje 4 nagrin ÷ja Kanados Ryt ų-Vakar ų verslo ir kylan čių rink ų interneto profesorius Valdas Samonis. Jis aptaria komunizmo poveik į Lietuvos žem ÷s ūkiui, pramonei ir paslaug ų sektoriui. Analizuoja Lietuvos SSR ekonominius ryšius su visa Soviet ų S ąjunga, kelia klausim ą, kas k ą subsidijuoja – ar Soviet ų S ąjunga Lietuv ą, ar Lietuva Soviet ų S ąjung ą. Lietuvos SSR ekonominio savarankiškumo siekius savo monografijoje 5 glaustai aptaria Česlovas Bauža ir Petras Setkauskis. Jie apib ūdina S ąjūdyje dirbusius ekonomistus, parodo S ąjūdžio ir Lietuvos komunist ų partijos poži ūrius į ekonomin į savarankiškum ą. Tam tikri ekonominio savarankiškumo sieki ų aspektai paliesti kolektyvin ÷se lietuvi ų autori ų monografijose „Lietuvos suvereniteto atk ūrimas 1988-1991 metais“, „Lietuva 1940-1990: Okupuotos Lietuvos istorija“, Gedimino Ilg ūno darbe „Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990)“. 1988-1989 met ų įvykius Lietuvoje detaliai analizuoja užsienio