DOCSLIB.ORG

TEISYBĖS IEŠKOJIMAS Santarvės Premiją A

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
TEISYBĖS IEŠKOJIMAS Santarvės Premiją A VYRIAUSYBĖ KREIPSIS 1 KONSTITUCINI TEISMĄ Ministras pirmininkas Gedimi­ "Iš mūsų šaipomasi, lyg mes DARBININKAS nas Vagnorius teigia, kad po neturėtume Konstitucijos ir jos prezidento rinkimų neišvengia­ nesugebėtume perskaityti. Ne­ Vol. LXXXIII, Nr. 1 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Sausis - January 2, 1998 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 S 1.00 mai bus diskutuojama apie gali­ norėdami, kad būtų eskaluoja­ mas kai kurių ministerijų refor­ ma kokia nors politinė ar kons­ mas ir galimus pasikeitimus Vy­ titucinė krizė kitame Vyriau­ riausybėje. Tačiau jis nemano, sybės posėdyje pateiksime kai LIETUVIAI MAŽIAUSIAI IŠ VISŲ EUROPOS GYVENTOJŲ kad būtų etiška aptarinėti tai iš kuriuos siūlymus Konstituci­ PASITIKI KITAIS ŽMONĖMIS anksto. niam Teismui, prašydami tuos Neseniai spaudos konferenci­ dalykus išaiškinti", - sakė jis. joje G. Vagnorius užtikrino, kad Spaudos konferencijoje G. Vag­ Dalia Gudavičiūtė Apie kitus - tik blogai europiečius neketinama plėtoti kokių nors norius atkreipė dėmesį, jog daug Kitas Lietuvos gyventojų bruo­ Pagal požiūrį į politiką ir re­ nekonstitucinių diskusijų. Juo painiavos atsirado tapatinant dvi Kuo gi mes skiriamės? žas, skiriantis mus nuo euro­ ligiją Lietuvos gyventojai mažai labiau Vyriausybė, pasak jo, konstitucines sąvokas - Vy­ Kai kurios Lietuvos gyventojų piečių gera nuomonė apie save skiriasi nuo kitų šalių gyvento­ neketina aiškinti Konstitucijos. riausybės įgaliojimų grąžinimas dvasinės vertybės mus labai iš­ ir bloga - apie kitus žmones. Tai jų. Per septynerius metus politi­ Tam yra, anot premjero, Konsti­ ir jos atsistatydinimas. Ministro - Vilniaus Chodkevičių rū­ skiria iš kitų Europos ir pasaulio atsispindi požiūryje į Dešimt Die­ kos vaidmuo Lietuvos gyvento­ tucinis Teismas. Pirmininko teigimu, Lietuva yra muose gruodžio 19 d. Lietuvos šalių gyventojų, tačiau pagal ša­ vo įstatymų. jams gerokai sumažėjo (nuo 2,5 Ministro Pirmininko nuomo­ parlamentinė valstybė ir įgalio­ Respublikos Prezidentui Algirdui lyje dominuojantį žmonių po­ Dauguma Lietuvos žmonių iki 2,1), o religijos - padidėjo ne, menkinama yra valstybė, kai jimų grąžinimas savaime dar ne­ Brazauskui iškilmingai įteikta žiūrį Lietuvai nebūtų labai sunku tvirtina, kad vadovaujasi De­ (nuo 2,4 iki 2,6). po 7 metų diskutuojama apie reiškia pareigos atsistatydinti. Tik Santarvės premija. 1997 metų gyventi Europos Sąjungoje. To­ šimčia Dievo įsakymų, tačiau Šiuo metu Lietuvoje religin­ tai, ar ji prezidentinė, ar parla­ po Seimo rinkimų Vyriausybė, Santarvės premija valstybės va­ kią išvadą daro Kultūros ir meno įsitikinę, jog kiti jų laikosi kur gais save laiko 73% gyventojų mentinė, apie tai, kada sudaro­ pasak jo, ir įgaliojimus grąžina, dovui paskirta "už santarvės dva­ instituto mokslininkai, šiais me­ kas mažiau. Pavyzdžiui, 93% įsi­ nepriklausomai nuo to, ar lanko ma Vyriausybė - po Seimo, ar po ir atsistatydina. sios Lietuvoje išaukštinimą". Ka­ tais įsitraukę į didžiausią pasau­ tikinę, kad negalima žudyti, bet bažnyčią. 1991 metais tokių bu­ Prezidento rinkimų. ELTA dangi paprastai šį apdovanojimą lyje žmonių vertybių lyginamąjį tik 16% mano, kad kiti irgi visa­ vo 53%. Šventų Kalėdų išvakarėse įteikia tyrimą. da laikosi šio įsakymo. Europos Vakarų Europoje religingumas Lietuvos Prezidentas, šį kartą Nuo 1981 metų.apklausti 26 Sąjungos šalyse šie skaičiai 87% mažėja. Laikančiųjų save religin­ TEISYBĖS IEŠKOJIMAS Santarvės premiją A. Brazauskui pasaulio valstybių gyventojai, ir 50%. gais 1981 metais Vakarų Europo­ įteikė Santarvės fondo tarybos tiriant jų požiūrį į įvairias ver­ 83% Lietuvos gyventojų teigia, je buvo 69%, o 1991 - 67%. Paskutiniu leidyklos "Vaga" Nepaisant neigiamų Vytauto pirmininkas Arvydas Juozaitis. tybes. Iš pradžių mokslininkų jog laikosi priesako nesvetimau­ Religingiausiais Europoje save bestseleriu tapo Vytauto Lands­ Landsbergio knygos vertinimų, 10 tūkstančių litų premiją A. tikslas buvo palyginti įvairių ti, bet tik 7% galvoja, kad kiti laiko lenkai - 96%, italai - 81%, bergio knyga "Lūžis prie Balti­ šį knyga paskutinį mėnesį tapo Brazauskas gruodžio 22 d. išdali­ šalių gyventojų vertybes ir įsi­ irgi taip gyvena (ES atitinkamai po to portugalai - 73%,. airiai - jos". Paantraštėje profesorius ją "Vagos" leidyklos bestseleriu. no dvidešimčiai gausių Lietuvos tikinti, ar Vakarų Europa eina į 62% ir 18%). 88% Lietuvos žmo­ 72,4%, mažiausiai religingi estai pavadino politine autobiogafi- Leidykla netgi išleido papildo­ šeimų, pasveikinęs jas su Šv. bendrą sąjungą su vienodomis nių tvirtina nevagią, bet galvo­ - 21%, švedai - 31%, bulgarai - ja. Šioje knygoje aprašomi 1990- mai pustrečio tūkstančio knygos Kalėdomis bei Naujaisiais me­ vertybėmis. Vėliau prie tyrimo ja, kad tik 8% kitų gyventojų 32%. 1991 metų įvykiai. Profesoriaus egzempliorių. Tuo metu, kai tais. prisidėjo JAV, Kanada, Indija, irgi niekada nevagia (ES šalyse pateikiamų tuometinių įvykių knygos nebuvo knygynuose, ją - Gruodžio 19 d. Lietuvos Japonija, Meksika, Kinija. atitinkamai 82% ir 32%). Mėgsta važinėti be bilieto aprašymu ypač pasipiktino Lie­ buvo galima įsigyti Gariūnų tur­ ministras pirmininkas Gedimi­ Šiais metais Baltijos šalyse, kaip Šie rezultatai rodo, jog visiems Vertybių tyrimai rodo, jog pa­ tuvos Prezidentas Algirdas Bra­ guje. Ten ją pardavinėjo už dvi nas Vagnorius pasveikino Na­ labai dinamiškai besivystančiose, žmonėms būdinga apie save gal­ gal daugelį pilietinės moralės ir zauskas. Jis įsižeidė, kad buvo dešimtis litų. Knygynuose Vytau­ cionalinės premijos laureatą tyrimas buvo pakartotas. Lietu­ voti geriau negu apie kitus, ta­ atlaidumo rodiklių Lietuva artė­ paminėtas kaip labiausiai prie­ to Landsbergio knyga kainuoja kompozitorių Osvaldą Bala­ voje gauti duomenys leidžia da­ čiau Lietuvoje tai ypač ryšku. ja Vakarų link, bet vis vien nuo šinęsis Nepriklausomybės atkūri­ 12 su puse lito. Kiek anksčiau kauską jubiliejaus proga. Gruo­ ryti išvadą, kaip per septynerius jų atsilieka. Pavyzdžiui, Lietuvo­ mo paskelbimui. Algirdas Bra­ "Vagos" leidyklos bestseleris buvo džio 19 dieną vienam žymiausių metus pasikeitė mūsų požiūris į Vietoj šeimos - darbas je labiausiai iš visų Europos šalių zauskas paskelbė didžiausiuose Valdo Adamkaus knyga "Likimo šiuolaikinių Lietuvos kompozi­ vertybes, pagal kokias vertybes Tiriant požiūrį į vertybes buvo pateisinamas važiavimas be bilie­ dienraščiuose atvirą laišką Lietu­ vardas Lietuva". Ji kainuoja 12 torių sukako 60 metų. O. Bala­ mes artėjame, o pagal kokias analizuojamos penkios pagrin­ to visuomeniniu transportu - 3,2 vos piliečiams. Jame jis pareiškė litų. Tris kartus pigesnė yra knyga kauskas taip pat yra žinomas tolstame nuo Europos. dinės interesų sritys: darbas, šei­ balo (dešimt balų žmogus nuro­ savo pasipiktinimą "neobjekty­ apie Artūrą Paulauską. pedagogas - Lietuvos muzikos ma, laisvalaikis, politika ir re­ dytų, jei visiškai pateisintų tokį viu" minėtų įvykių vertinimu. ELTA akademijos profesorius bei poli­ Pasitiki tik trečdalis ligija. Vakarų Europoje pagrin­ važinėjimą, ir 1 - jei nepateisin­ tikas. Jis buvo Lietuvos sąjūdžio Labiausiai Lietuvos gyventojai dinis dėmesys skiriamas šeimai, tų niekada). 1990 metais šis ro­ Seimo narys, Lietuvos ambasa­ skiriasi nuo Vakarų Europos Lietuvoje - darbui. diklis buvo 2,4, o tai beveik ati­ dorius Prancūzijoje, taip pat Is­ gyventoju savo nepasitikėjimu Skiriasi ir požiūris i darbą. Va­ tiko Europos vidurkį. panijai ir Portugalijai. kitais žmonėmis. 1990 metais karuose labiausiai vertinamos ge­ Griežčiausi šioje srityje 1991 KIEKVIENAS PO KNYGĄ - Lietuvos ministras pir­ teiginį, jog "dauguma žmonių ros darbo sąlygos, galimybė dirb­ metais buvo norvegai. Jų verti­ Prezidentui Algirdui Brazaus­ tokie kaip Lionginas Šepetys, mininkas Gediminas Vagno­ galima pasitikėti", palaikė 31% ti su mėgstamais žmonėmis, Lie­ nimas -1,7 balo, danų ir Šiaurės kui sukritikavus Vytauto Lands­ buvęs LTSR Aukščiausiosios Tary­ rius gruodžio 19 d. pasveikino Lietuvos gyventojų. Tai maždaug tuvoje - geras atlyginimas. Net Airijos gyventojų - 1,8. Dauge­ bergio pateikiamą Lietuvos Ne­ bos pirmininkas, Zigmas Vaišvi­ krepšininką Arvydą Sabonį 33- atitiko Europos šalių vidurkį. 45% Lietuvos gyventojų gerą lyje Europos šalių žmonės iki priklausomybės atkūrimo įvykių la, buvęs Sąjūdžio deputatas, vi­ iojo gimtadienio proga, palinkė­ 1997 metais į šį teiginį atsakė atlyginimą mini kaip pagrindi­ šiol mano, kad bilietus pirkti rei­ aprašymą, žurnalistai paklausė cepirmininkas Kazimieros Prun­ jo geriausios kloties bei džiugios "taip" 14 iš 100 Lietuvos gyven­ nę gero darbo sąlygą. Antroje kia, bet tendencija važinėti be kitų šių įvykių dalyvių nuo­ skienės vyriausybėje, Romualdas Šventų Kalėdų nuotaikos ir sėk­ tojų. vietoje - galimybė realizuoti savo bilieto nežymiai didėja. monės. Beveik visi prisiminė, Ozolas, vienas iš Sąjūdžio Seimo mės visai gražiai Sabonių šei­ Kultūros ir meno instituto di­ sugebėjimus - 27%, trečioje - dar­ Pagal vengimą mokėti mokes­ kaip tuomet Vytautas Landsber­ vadovų, patys dabar rašo prisi­ mai. rektoriaus Stanislovo Jukne­ bas su mėgstamais žmonėmis - čius mes panašūs į Vakarų eu­ gis ir Algirdas Brazauskas vienu minimus apie to meto įvykius, - Dešimčiai Kauno tech­ vičiaus nuomone, mūsų šalies 25%. 3% žmonių apie tai neturi ropiečius - 2,8. Čia čempionai - du vaikščiodavo po Vingio parką tad plačiau nenorėjo komentuo­ nologijos universiteto (KTU) gyventojų nepasitikėjimas vieni nuomonės. belgai - 4,1, prancūzai - 3. Bet ir apie ką jie kalbėjosi, žino tik ti Algirdo Brazausko ir Vytauto studentų, magistrantų bei dok­ kitais galėtų būti susijęs su
Load more

Recommended publications
  • 2012 M. Spalis Nr
    2012 m. spalis Nr. 10 (32) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – Anonsai vienybės ir tvirtybės simbolis Šiemet rugsėjo 22-ąją šviesaus atminimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos 3 p. garbės pirmininkas Švietimo ir mokslo ministro Algirdas Mykolas Brazauskas akibrokštai būsimiems studentams būtų šventęs savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Paminėti šios progos į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko prezidento šeimos nariai, bičiuliai, bendražygiai, tie, kurie daugiau ar mažiau pažinojo prezidentą, dirbo su juo, bendravo. Nukelta į 2 p. Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė 4 p. Lietuvos socialdemokratų partijos numeris rinkimuose 8 Seimo rinkimuose dalyvausiančių parti- jų atstovai ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinkimų biuletenyje. Soci- aldemokratams atstovavęs LSDP rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas ištraukė lai- mingąjį 8 numerį. Iš viso spalį vyksiančiuose Seimo rin- p. kimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 10 partijų ir viena keturių partijų koalicija, Apie žemės ūkį ir verslą kaime tad iš viso išsidalyta 18 numerių. LSDP kelia maksimalų – 141 – kandi- datų skaičių daugiamandatėje apygardoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje, no- rėdamos gauti mandatų Seime, turi surinkti ne mažiau 5 proc. rinkėjų balsų. Koalicija Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. pretenduos į mandatus, jei įveiks 7 proc. Įdomybės, susijusios su skaičiumi 8 rinkimų barjerą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko Aštuonetukas – tai energoinformacinis ry- lintume – dalys taip pat bus lygios (2,2,2,2), šys, pasiekimų, materialios sėkmės ir likimo įgydamos pusiausvyrą. Skaičius 8 – begalybės duomenimis, daugiamandatėje apygardo- skaičius. Globoja Saturno planeta, kuri kartais simbolis. Aštuonetukai savarankiški, priima je šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. vadinama Likimo planeta.
    [Show full text]
  • Brazauskas in Power: an Assessment
    Brazauskas in Power: An Assessment * JULIUS SMULKSTYS The victory of Lithuania's Democratic Labor Party (LDDP) in the parliamentary elections of October and November 1992 was lamented by many in the West as the return of the former Communists to power in a country that had played a major role in the dismantling of the Soviet Union. If just a few years ago Lithuania had been the trailblazer in the struggle for independence and democracy, now it seemed to be the leader in efforts to reverse the trends that began in 1988. But to those familiar with the recent history of Lithuania, the election results had no such ominous implications. They merely reflected the growing sophistication of the voters and their reliance on democratic institutions to settle political differences and to redirect as well as to reaffirm economic, social and political reforms. It was the case of a young democracy coming into its own. As in other former republics of the Soviet Union, democratization in Lithuania had to overcome numerous obsta- cles—the most visible ones being the absence of democratic political culture, relentless pressure from Moscow and the resultant siege-like atmosphere, and the rapidly deteriorating economic conditions. One of the important forces that helped to preserve fledgling democratic institutions was the Communist Party of Lithuania (Lietuvos Komunistų Partija—LKP) and its successor, Lithuania's Democratic Labor Party. Without their early commitment, the struggle for democracy and indepen- dence in Lithuania would have been much more difficult. The meaning of the 1992 elections, therefore, can only be fully evaluated and understood in the context of the party's role in promoting change, a role that originated six years ago.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lithuania: a Problem of Disclosure
    Lithuania: A Problem of Disclosure TOMAS SKUCAS s centripetal forces spun the Soviet Union out of control and, ultimately, out A of existence in the late 1980s and early 1990s, an unlikely country became the vanguard of those USSR states seeking independence. Through political maneuverings and public demonstrations, Lithuania gained independence and resisted the half-hearted attempts of the Soviet Union to prevent the secession of its Eastern European satellites. Since then, Lithuania has struggled with its Soviet-era demons. Like the rest of the former Soviet Union, Lithuania had been controlled by the KGB and its predecessors. The KGB’s historic power, and its pervasive influence on Lithuan- ian society (which persists even today), has been a defining feature of the coun- try’s tortured path toward democracy. The First Soviet Occupation Following the collapse of the Russian and German empires in 1918, Lithuania finally was able to assert its statehood. On February 16, 1918, Lithuania declared its full independence. However, a mere two years later, Lithuania’s capital and province of Vilnius was annexed and subsequently controlled by Poland until World War II. Following the onset of the war, specifically the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by Iosif Stalin and Adolph Hitler in August 1939, Lithuania, Latvia, and Estonia were forced to accept Soviet occupation. In October 1939, Soviet troops arrived on Lithuanian soil. The following May, the Soviet Union delivered a note to the Lithuanian government accusing it of complicity in the kidnapping of two Soviet soldiers. Through these and similar instruments of intimidation, the Soviets forced the creation of a new government led by the Soviet Deputy Commissar for Foreign Affairs and a quasi-elected Peo- ple’s Diet.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Download Download
    ISTORIJA SAVARANKIŠKOS LKP (LDDP) DALYVAVIMAS 1990 M. LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS IR 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUOSE Doc. Dr. Mindaugas Tamošaitis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija Vytautas Magnus University Education Akademy T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje, remiantis gausia šaltinių baze, išskirtinis dėmesys ski- riamas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (LKP), kuri 1990 m. pabaigoje pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), da- lyvavimui Lietuvoje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose 1990 m. į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą (LSSR AT) ir 1992 m. į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS). Juose Lietuvos piliečiai balsavo skirtingai: pirmuose rinkimuose triuškinamą pergalę šventė Sąjūdis, o po dvejų metų – LDDP. Aiškinama, dėl kurių priežasčių šiuose rinkimuose skir- tingai sekėsi savarankiškai LKP (LDDP) ir jos pagrindiniam konkuren- tui Sąjūdžiui. Daug dėmesio skiriama savarankiškos LKP ir jos lyderio Algirdo Brazausko požiūriui į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (iki 1990 m. pradžioje vykusių parlamento rinkimų), partijos pertvarkai rengiantis 1992 m. šalies parlamento rinkimams, plačiau aptariamos LDDP sėkmės minėtuose rinkimuose priežastys. Pabaigoje aptariamos tyrimo metu gautos išvados. Mokslo Parlamento studijos 26 | 2019 darbai 69 istorija Reikšminiai žodžiai: rinkimai; Lietuvos SSR Aukščiausioji Tary- ba (LSSR AT); Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (LR AT); Lietuvos Respublikos Seimas (LRS); Konstitucija;
    [Show full text]
  • Vilniaus Universitetas Istorijos Fakultetas Naujosios Istorijos Katedra
    VILNIAUS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS NAUJOSIOS ISTORIJOS KATEDRA VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS ISTORIJOS STUDIJ Ų PROGRAMA MAGISTRO DARBAS SOVIETIN öS LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO ID öJOS 1988 - 1989 METAIS Darbo vadovas: doc.dr. Arvydas Anušauskas Vilnius 2008 TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................. 3 1. LIETUVOS ŪKIS XX AMŽIAUS 9 DEŠIMTME ČIO PABAIGOJE IR DISKUSIJOS DöL LIETUVOS KAIP IŠLAIKYTIN öS STATUSO....................................................... 8 2. LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO KONCEPCIJOS RENGIMAS IR PAGRINDIN öS NUOSTATOS. ................................................................................. 20 3. LIETUVOS EKONOMINIO SAVARANKIŠKUMO KONCEPCIJOS NUOSTAT Ų ĮGYVENDINIMAS. ......................................................................................................... 33 4. SAV Ų PINIG Ų ID öJOS 1988 – 1989 METAIS IR LIETUVOS PINIG Ų IR KREDITO SISTEMOS KONCEPCIJA ........................................................................... 45 IŠVADOS ......................................................................................................................... 57 ŠALTINIAI....................................................................................................................... 59 LITERAT ŪRA ................................................................................................................. 61 SANTRAUKA ANGL Ų KALBA (SUMMARY)...........................................................
    [Show full text]
  • Valstybinio Brandos Egzamino Uþduotis Pagrindinë Sesija 2003 M
    LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Valstybinio brandos egzamino uþduotis Pagrindinë sesija 2003 m. birželio 4 d. Trukmë – 2,5 val. (150 min.) © Nacionalinis egzaminų centras, 2003 2003 M. ISTORIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS Kiekvienas iš 1–30 klausimų vertinamas vienu tašku. Į šiuos klausimus yra tik po vieną teisingą atsakymą. Pažymėkite teisingą atsakymą apvesdami prieš jį esančią raidę. Nepamirškite šių raidžių įrašyti į lentelę, esančią paskutiniame šio sąsiuvinio puslapyje. 1. Tarpukariu Lietuva daugiausia žemės ūkio produktų eksportavo į: A Latviją ir Estiją; B Prancūziją ir Italiją; C Rusiją ir Lenkiją; D Vokietiją ir Angliją. 2. Kuris technikos pasiekimas buvo įgyvendintas Lietuvoje XIX a. pabaigoje? A Atsidaryta pirmoji oro susisiekimo1 linija Kaunas–Palanga. B Pastatyta pirmoji elektrinė. C Pradėtos transliuoti pirmosios radijo laidos. D Žemės ūkyje pradėti naudoti traktoriai. 3. XX a. paskutiniame dešimtmetyje Lietuvoje: A įsigalėjo dvipartinė sistema; B įsitvirtino autoritarinis valdymas; C išryškėjo turtinė diferenciacija; D plėtėsi pramonės nacionalizacija. 4. Lietuvoje XX a. pradžioje (iki Pirmojo pasaulinio karo): A įkurta krikščionių demokratų partija; B įsitvirtino totalitarinis valdymas; C įvesta nacionalinė valiuta litas; D panaikinta kultūrinė izoliacija nuo Vakarų. 5. 1920–1940 m. Lietuvos Respublikoje: A M. K. Čiurlionis sukūrė simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“; B pastatyti pirmieji lietuviški profesionalūs operos ir baleto spektakliai; C pradėjo eiti pirmasis lietuvių dienraštis2 „Vilniaus žinios“; D Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. 6. Pasirinkite teisingą XX a. trečiojo dešimtmečio įvykių chronologinė tvarką. 1. Gruodžio 17 d. valstybinis perversmas. 2. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. 3. Taikos sutartis su Sovietų Rusija. 4. Žemės reformos įstatymo priėmimas. A 3, 2, 4, 1.
    [Show full text]
  • Santara 147-148
    SANTARA • 2018 • PAVASARIS • 147/148 • 2018 PAVASARIS SANTARA Jonas MEKAS Paryžiuje – Lietuvos šimtmečio Pasaulio operos scenose iškilmėse pristato savo laukiama Latvijos solistė knygą. Eveline GARANČA – Fotografavo Yolita Rene „Vilniaus festivalio – 2018“ viešnia 2018 • PAVASARIS • 147/148 ISSN 1392-0979 EESTI – 100 ...PRADŽIA... Estijos Respublikos Prezidentė Kerst KALJULAID mylima ne tik savo valstybėje, bet pripažinta ir tarptautinėje aukštųjų vadovų bendrijoje. Su Jos Ekscelencija ilgus metus Europos Audito Rūmuose dirbo buvusi Lietuvos fi nansų ministrė Rasa Budbergytė. Tuometinę kolegę ji prisimena kaip modernią ir profesionalią asmenybę. „Mano galva, tai geriausias estiškas pavyzdys – pasako ir padaro... Ji puiki keturių vaikų mama. Sportuoja, gerai žaidžia tenisą. Nebijau sakyti: Estijai tikrai pasisekė. Išsirinko tokią gerą Prezidentę...“. (Estonia world nuotr.) 1988 metų birželio 21 dieną valdžios nesankcionuotas mi- tingas prie tuometinės Aukščiausios Tarybos, skėlė ryškią žiežirbą Valstybės Atgimime. Nuotraukoje (viduryje) dr. Ar- vydas Juozaitis, tų pačių metų balandžio 30-ąją Dailininkų sąjungoje pirmasis savo paskaitoje viešai apmąstęs Lietuvoję Kon sul ta ci nė ko le gi ja: Kasparas UINSKAS bręstančio lūžio realybę. Valdas ADAMKUS Vladas VITKAUSKAS Juozas ANTANAVIČIUS Vyr. re dak to rius Petras BRAŽĖNAS Ro mu al das NOR KUS • Vladas Algirdas BUMELIS Ričardas DOVEIKA Pirmame viršelyje nuotrauka iš Mieli bičiuliai, Algirdas GAIŽUTIS asmeninio archyvo nepamirškite, kad Henrikas JUŠKEVIČIUS • SANTAROS prenumeratą 2017 metams Kamilė KALIBATAITĖ Ad re sas: ISSN 1392-0979 Giedrius KUPREVIČIUS Žygimantų 10-6, LT-01102 Vilnius priima visi „Lietuvos pašto“ skyriai © „SAN TA RA“, 147/148 Dalia KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ Tel. 8-620-35404 • Lei džia IĮ „San ta ros“ Vladas LAŠAS El. p. [email protected] lei dyk la Aleksandras LAUCEVIČIUS SRTR fondas įsipareigoja Vytautas MARTINKUS • „Santaros“ projektui – Gitanas NAUSĖDA Ti ra žas 1000 egz.
    [Show full text]
  • The Requirement to Fulfil the Programme
    THE REQUIREMENT TO FULFIL THE PROGRAMME On December 11, Monday morning, the President’s notebook was marked numerously with new notes – almost forty works waiting within several immediate days. “Not a single minute free,” said the President as if justifying him‐ self for a too long list. It was necessary somehow to defend himself against the uninterrupted shower of blows – by statements, denials, press releases and conferences, disputes of lawyers, assessments of in‐ dependent experts, interviews, speeches over the radio and television. As a matter of fact all that was born in advisors’ offices usually was left unnoticed by the television and the press. This not resulting but labour‐consuming work, however, was not the only one. Even under such conditions of an awful siege, the Presi‐ dent demanded to fulfil the programme, with which he as elected by the people entered this palace. The opponents, certainly, interpreted frequent visits of the heads of law enforcement and special structures to the President as it seemed more convenient for them – Rolandas Paksas makes pressure, hinders to investigate the scandal, etc. It is difficult to contest the pre‐ conceived opinion, as it would be the futile wagging of tongue. Actually, during those meetings it was clarified why pre‐trial in‐ vestigations concerning the criminal activity of land exploitation or‐ ganizers, state border service and other institutions’ officers were so slowly moving ahead. And the explosion of the bridge across the Bražuolė river? “Holding” speculations? The killing of the security of‐ ficer Juras Abramavičius who knew too much? The President also did not refuse the duty of addressing the par‐ ticipants in opening the traditional popular exhibitions, to participate in the jubilee festivities of departments and organizations.
    [Show full text]
  • Lithuanian Public Libraries: Preserving, Creating, Cooperating
    COUNTY PUBLIC LIBRARIES ASSOCIATION LITHUANIAN LIBRARIANS‘ ASSOCIATION LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING 1 LITHUANIAN PUBLIC LIBRARIES: PRESERVING, CREATING, COOPERATING Editor: County Public Libraries Association In cooperation with: Lithuanian Librarians’ Association Compiled by Gerda Putnaitė /VCPL/ Edita Urbonavičienė /KCPL/ Daiva Stasaitienė /KlCPL/ Ekaterina Prakapene /ŠCPL/ Sponsors: Virginija Švedienė /PCPL/ Edited by: Laima Pačebutienė /KlAVB/, [email protected] Translated by Loreta Dapkienė Designer: Jūratė Bizauskienė Photos from libraries archives Publication is available as free pdf file at www.klavb.lt © County Public Libraries Association, 2012 © Lithuanian Librarians’ Association, 2012 2 CONTENTS PREFACE KLAIPĖDA REGION INNOVATIVE LIBRARY – A PART OF SUSTAINABLE NETWORK KLAIPĖDA COUNTY I. SIMONAITYTĖ PUBLIC LIBRARY / KlCP THE MAP OF THE PUBLIC LIBRARIES OF LITHUANIA MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF KLAIPĖDA REGION Preserving LIBRARIES IN LITHUANIA Creating MARTYNAS MAŽVYDAS NATIONAL LIBRARY OF LITHUANIA /LNB Cooperating CHANGES IN PUBLIC LIBRARIES DURING THE PROJECT LIBRARIES FOR INNOVATION (2008 – 2012) ŠIAULIAI REGION ŠIAULIAI CAUNTY POVILAS VIŠINSKIS PUBLIC LIBRARY/ŠCPL LITHUANIAN LIBRARIES IN NETWORKS: PRESERVING, CREATING, COOPERATING MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF ŠIAULIAI REGION Preserving VILNIUS REGION Creating VILNIUS COUNTY ADOMAS MICKEVIČIUS PUBLIC LIBRARY / VCPL Cooperating MUNICIPAL PUBLIC LIBRARIES OF VILNIUS
    [Show full text]
  • Priežastinės Lietuvos Respublikos Vyriausybių Stabilumo Sąlygos
    ISSN 1648–2603 (print) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ISSN 2029-2872 (online) PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 1 / 2012, Vol. 11, No 1, p. 49–62 Priežastinės Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumo sąlygos Ligita Šarkutė Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas Anotacija. Straipsnyje atliekant kokybinę lyginamąją analizę tiriama sprendimų priėmimo modelio, politinių partijų, ideologinės krypties ir parlamentinės daugumos įtaka Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumui. Analizuojamasis tyrimas paremtas interviu su buvusiais Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Nustatyta, kad dažniausiai stabilios tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis, o partijų įtaka sprendimų priėmimui yra silpna. Taip pat stabilios yra ir tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis ir kurios turi parlamentinės daugumos paramą. Raktažodžiai: vyriausybė, vyriausybės stabilumas, sprendimų priėmimas, politinės partijos, parlamentinė dauguma, kokybinė lyginamoji analizė. Keywords: government, government stability, decision-making, political parties, parliamentary majority, comparative qualitative analysis. Įvadas Vyriausybė yra viena svarbiausių institucijų, dalyvaujančių viešosios politikos procese. Ji dažnai vertinama kaip esminė politinių sprendimų iniciatorė ir jų įgyvendintoja [7, p. 103]. Bendrai yra teigiama, kad vyriausybė „tvarko valstybės reikalus“ [16, p. 385]: įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja biudžetą, yra atsakinga už ūkio plėtrą
    [Show full text]