Brazauskas in Power: an Assessment
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
2012 M. Spalis Nr
2012 m. spalis Nr. 10 (32) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – Anonsai vienybės ir tvirtybės simbolis Šiemet rugsėjo 22-ąją šviesaus atminimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos 3 p. garbės pirmininkas Švietimo ir mokslo ministro Algirdas Mykolas Brazauskas akibrokštai būsimiems studentams būtų šventęs savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Paminėti šios progos į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko prezidento šeimos nariai, bičiuliai, bendražygiai, tie, kurie daugiau ar mažiau pažinojo prezidentą, dirbo su juo, bendravo. Nukelta į 2 p. Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė 4 p. Lietuvos socialdemokratų partijos numeris rinkimuose 8 Seimo rinkimuose dalyvausiančių parti- jų atstovai ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinkimų biuletenyje. Soci- aldemokratams atstovavęs LSDP rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas ištraukė lai- mingąjį 8 numerį. Iš viso spalį vyksiančiuose Seimo rin- p. kimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 10 partijų ir viena keturių partijų koalicija, Apie žemės ūkį ir verslą kaime tad iš viso išsidalyta 18 numerių. LSDP kelia maksimalų – 141 – kandi- datų skaičių daugiamandatėje apygardoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje, no- rėdamos gauti mandatų Seime, turi surinkti ne mažiau 5 proc. rinkėjų balsų. Koalicija Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. pretenduos į mandatus, jei įveiks 7 proc. Įdomybės, susijusios su skaičiumi 8 rinkimų barjerą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko Aštuonetukas – tai energoinformacinis ry- lintume – dalys taip pat bus lygios (2,2,2,2), šys, pasiekimų, materialios sėkmės ir likimo įgydamos pusiausvyrą. Skaičius 8 – begalybės duomenimis, daugiamandatėje apygardo- skaičius. Globoja Saturno planeta, kuri kartais simbolis. Aštuonetukai savarankiški, priima je šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. vadinama Likimo planeta. -
Antanas Smetona
Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija ............................................................................................................................. -
Nacionalinio Muziejaus Idėja Ir Kolektyvinė Atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 –1940 M
KULtūrinė aTMINTIS Dangiras MAČIULIS Nacionalinio muziejaus idėja ir kolektyvinė atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 –1940 m. Dangiras Mačiulis – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto XX a. Istorijos skyriaus mokslinis darbuotojas; adresas: Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius; el. paštas: [email protected]; mokslinių tyrinėjimų sritis – kultūros politika tarpukario Lietuvoje, kultūros istorija, istorijos politika. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimo projektą „Atminties kultūrų formavimo strategijos miestų urbanistinėse erdvėse“ (Nr. VAT-01/2010). Anotacija. Straipsnyje, analizuojant tarpukario Kaune Nastazijos Keršytės monografiją, ir tyrimų, skirtų atskirų veikusių muziejų veiklą, siekiama nustatyti, ar 1936 m. muziejų istorijai, ir labiausiai lietuviškai muziejininkystei duris atvėrusiame Vytauto Didžiojo muziejuje buvo pri- nusipelniusių asmenų, tokių kaip Paulius Galaunė ir Vladas statomas „pavyzdinis“, lietuviško nacionalizmo lūkesčius Nagevičius, biografijas [17; 22; 28; 30; 47; 58]. Tačiau taip atliepiantis nacionalinės istorijos pasakojimas apie Lietuvos ir liko neatsakytas klausimas, ar 1936 m. duris atvėrusio valstybingumo ir lietuvių tautos istoriją. Vytauto Didžiojo muziejaus erdvė įkūnijo „pavyzdinį“, Prasminiai žodžiai: Tautos muziejus, Karo muziejus, lietuviško nacionalizmo lūkesčius atliepiantį nacionalinės Vytauto Didžiojo muziejus. istorijos pasakojimą apie Lietuvos valstybingumo ir lietuvių Abstract. By analyzing the activities of the museums tautos -
Landsbergis, Vytautas
LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V. -
Lithuania: a Problem of Disclosure
Lithuania: A Problem of Disclosure TOMAS SKUCAS s centripetal forces spun the Soviet Union out of control and, ultimately, out A of existence in the late 1980s and early 1990s, an unlikely country became the vanguard of those USSR states seeking independence. Through political maneuverings and public demonstrations, Lithuania gained independence and resisted the half-hearted attempts of the Soviet Union to prevent the secession of its Eastern European satellites. Since then, Lithuania has struggled with its Soviet-era demons. Like the rest of the former Soviet Union, Lithuania had been controlled by the KGB and its predecessors. The KGB’s historic power, and its pervasive influence on Lithuan- ian society (which persists even today), has been a defining feature of the coun- try’s tortured path toward democracy. The First Soviet Occupation Following the collapse of the Russian and German empires in 1918, Lithuania finally was able to assert its statehood. On February 16, 1918, Lithuania declared its full independence. However, a mere two years later, Lithuania’s capital and province of Vilnius was annexed and subsequently controlled by Poland until World War II. Following the onset of the war, specifically the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by Iosif Stalin and Adolph Hitler in August 1939, Lithuania, Latvia, and Estonia were forced to accept Soviet occupation. In October 1939, Soviet troops arrived on Lithuanian soil. The following May, the Soviet Union delivered a note to the Lithuanian government accusing it of complicity in the kidnapping of two Soviet soldiers. Through these and similar instruments of intimidation, the Soviets forced the creation of a new government led by the Soviet Deputy Commissar for Foreign Affairs and a quasi-elected Peo- ple’s Diet. -
Lėlių Kambariai
28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais. -
Download Download
ISTORIJA SAVARANKIŠKOS LKP (LDDP) DALYVAVIMAS 1990 M. LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS IR 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUOSE Doc. Dr. Mindaugas Tamošaitis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija Vytautas Magnus University Education Akademy T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje, remiantis gausia šaltinių baze, išskirtinis dėmesys ski- riamas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (LKP), kuri 1990 m. pabaigoje pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), da- lyvavimui Lietuvoje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose 1990 m. į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą (LSSR AT) ir 1992 m. į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS). Juose Lietuvos piliečiai balsavo skirtingai: pirmuose rinkimuose triuškinamą pergalę šventė Sąjūdis, o po dvejų metų – LDDP. Aiškinama, dėl kurių priežasčių šiuose rinkimuose skir- tingai sekėsi savarankiškai LKP (LDDP) ir jos pagrindiniam konkuren- tui Sąjūdžiui. Daug dėmesio skiriama savarankiškos LKP ir jos lyderio Algirdo Brazausko požiūriui į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (iki 1990 m. pradžioje vykusių parlamento rinkimų), partijos pertvarkai rengiantis 1992 m. šalies parlamento rinkimams, plačiau aptariamos LDDP sėkmės minėtuose rinkimuose priežastys. Pabaigoje aptariamos tyrimo metu gautos išvados. Mokslo Parlamento studijos 26 | 2019 darbai 69 istorija Reikšminiai žodžiai: rinkimai; Lietuvos SSR Aukščiausioji Tary- ba (LSSR AT); Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (LR AT); Lietuvos Respublikos Seimas (LRS); Konstitucija; -
NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic -
Russia's Influence and Presence in Lithuania
DEFENCE, FOREIGN POLICY AND SECURITY RUSSIA‘S INFLUENCE AND PRESENCE IN LITHUANIA LINAS KOJALA - WOJCIECH JAKÓBIK www.europeanreform.org @europeanreform A Brussels-based free market, euro-realist think-tank and publisher, established in 2010 under the patronage of Baroness Thatcher. We have satellite offices in London, Rome and Warsaw. New Direction - The Foundation for European Reform is registered in Belgium as a non-for-profit organisation (ASBL) and is partly funded by the European Parliament. REGISTERED OFFICE: Rue du Trône, 4, 1000 Bruxelles, Belgium. EXECUTIVE DIRECTOR: Naweed Khan. www.europeanreform.org @europeanreform The European Parliament and New Direction assume no responsibility for the opinions expressed in this publication. Sole liability rests with the author. Russia‘s influence and presence in Lithuania Linas Kojala - Wojciech Jakóbik AUTHORS TABLE OF CONTENTS EDITORIAL 7 INTRODUCTION 9 1 HISTORY OF LITHUANIAN-RUSSIAN RELATIONSHIP 11 1.1 INTERWAR PERIOD 12 1.2 SOVIET OCCUPATION 13 1.3 RESTORATION OF INDEPENDENCE 14 1.4 ETHNIC RUSSIANS IN LITHUANIA 14 2 FROM HISTORY TO TODAY: RUSSIA’S INFLUENCE 16 Linas Kojala 2.1 SOCIOCULTURAL FACTORS, PUBLIC PERCEPTION AND DISINFORMATION 16 2.2 ECONOMY 20 2.3 ENERGY 21 2.4 POLITICS 22 Wojciech Jakóbik 2.5 MILITARY 23 CONCLUSIONS 25 RECOMMENDATIONS 25 CASE STUDY JAK ROSJA WYKORZYSTUJE SWOJE WPŁYWY W SEKTORZE ENERGETYCZNYM 26 ANNEX 1 OBSZERNE STRESZCZENIE RAPORTU DEPARTAMENTU BEZPIECZEŃSTWA REPUBLIKI LITEWSKIEJ 30 ANNEX 2 RUSSIA AS A THREAT TO THE STATES BEING IN THE ZONE OF INFLUENCE 42 ANNEX 3 POPULATION AND LANGUAGES IN THE LITHUANIA, 43 INCLUDING RUSSIAN MINORITY AND RUSSIAN LANGUAGE ANNEX 4 PARLIAMENTARY ELECTIONS 44 4 New Direction - The Foundation for European Reform www.europeanreform.org @europeanreform 5 Russia‘s influence and presence in Lithuania Linas Kojala - Wojciech Jakóbik EDITORIAL its former ‘soviet republics’ and its attempts to undermine European unity through energy interests, political funding, and media (dis)information. -
Lithuanian Referendum on Extending Power of Ignalina Nuclear Power
BALTIC JOURNAL OF LAW & POLITICS VOLUME 5, NUMBER 1 (2012) ISSN 2029-0454 http://www.versita.com/bjlp Cit.: Baltic Journal of Law & Politics 5:1 (2012): 117-136 DOI: 10.2478/v10076-012-0006-y THE LITHUANIAN REFERENDUM ON EXTENDING THE WORKING OF THE IGNALINA NUCLEAR POWER STATION: THE RATIONALITY OF ACTORS WITHIN (UN-)CHANGING STRUCTURES Liudas Mažylis Professor; Dr. Faculty of Political Sciences and Diplomacy, Vytautas Magnus University (Lithuania) Contact information Address: Gedimino str. 44, LT-44240 Kaunas, Lithuania Phone: +370 37 206 704 E-mail address: [email protected] Aušrinė Jurgelionytė Doctoral Candidate Faculty of Political Sciences and Diplomacy, Vytautas Magnus University (Lithuania) Contact information Address: Gedimino str. 44, LT-44240 Kaunas, Lithuania Phone: +370 37 206 704 E-mail address: [email protected] Received: May 9, 2012; reviews: 2; accepted: August 13, 2012. ABSTRACT This article explores the structural factors and the arguments of the political actors in the Lithuanian referendum of 2008 on extending the working of the Ignalina Nuclear Power Station. By applying a new institutionalism theoretical perspective, this article studies campaign development, its structural framework and the actors‘ arguments. The presupposition has been confirmed that the value normative environment of the referendum BALTIC JOURNAL OF LAW & POLITICS ISSN 2029-0454 VOLUME 5, NUMBER 1 2012 was long-term and sustained, without any „paradigmatic shifts” during the referendum debates themselves. With that said, the equilibrium of competing normative attitudes was shifted towards agreeing with an extension of the work as a „minor evil”. Within this structural environment, a range of „second order” features was typical for the referendum campaign model, additionally reinforced by another parallel (chronologically coinciding) campaign, that of the elections to the Seimas. -
Valstybinio Brandos Egzamino Uþduotis Pagrindinë Sesija 2003 M
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Valstybinio brandos egzamino uþduotis Pagrindinë sesija 2003 m. birželio 4 d. Trukmë – 2,5 val. (150 min.) © Nacionalinis egzaminų centras, 2003 2003 M. ISTORIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS Kiekvienas iš 1–30 klausimų vertinamas vienu tašku. Į šiuos klausimus yra tik po vieną teisingą atsakymą. Pažymėkite teisingą atsakymą apvesdami prieš jį esančią raidę. Nepamirškite šių raidžių įrašyti į lentelę, esančią paskutiniame šio sąsiuvinio puslapyje. 1. Tarpukariu Lietuva daugiausia žemės ūkio produktų eksportavo į: A Latviją ir Estiją; B Prancūziją ir Italiją; C Rusiją ir Lenkiją; D Vokietiją ir Angliją. 2. Kuris technikos pasiekimas buvo įgyvendintas Lietuvoje XIX a. pabaigoje? A Atsidaryta pirmoji oro susisiekimo1 linija Kaunas–Palanga. B Pastatyta pirmoji elektrinė. C Pradėtos transliuoti pirmosios radijo laidos. D Žemės ūkyje pradėti naudoti traktoriai. 3. XX a. paskutiniame dešimtmetyje Lietuvoje: A įsigalėjo dvipartinė sistema; B įsitvirtino autoritarinis valdymas; C išryškėjo turtinė diferenciacija; D plėtėsi pramonės nacionalizacija. 4. Lietuvoje XX a. pradžioje (iki Pirmojo pasaulinio karo): A įkurta krikščionių demokratų partija; B įsitvirtino totalitarinis valdymas; C įvesta nacionalinė valiuta litas; D panaikinta kultūrinė izoliacija nuo Vakarų. 5. 1920–1940 m. Lietuvos Respublikoje: A M. K. Čiurlionis sukūrė simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“; B pastatyti pirmieji lietuviški profesionalūs operos ir baleto spektakliai; C pradėjo eiti pirmasis lietuvių dienraštis2 „Vilniaus žinios“; D Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. 6. Pasirinkite teisingą XX a. trečiojo dešimtmečio įvykių chronologinė tvarką. 1. Gruodžio 17 d. valstybinis perversmas. 2. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. 3. Taikos sutartis su Sovietų Rusija. 4. Žemės reformos įstatymo priėmimas. A 3, 2, 4, 1. -
Why Are Suicides So Widespread in Catholic Lithuania?
religions Review Why Are Suicides So Widespread in Catholic Lithuania? Danute˙ Gailiene˙ Department of Clinical Psychology, University of Vilnius, Universiteto 9/1, Vilnius 01513, Lithuania; [email protected] Received: 20 December 2017; Accepted: 27 February 2018; Published: 5 March 2018 Abstract: Religion as a protective factor against suicide was introduced in Durkheim’s theory of suicide and analysed from various perspectives in multiple studies. The Lithuanian case is intriguing because before WWII, along with Catholic Poland, it showed much lower suicide rates than its Protestant neighbours Latvia and Estonia. However, today Lithuania is among the leading countries in terms of the prevalence of suicide. Interestingly, not much has changed in Lithuania in terms of religious denomination—about 80% of population call themselves Catholic. The aim of this article was to explore which factors might have affected religions’ protective function against suicide during radical historical processes. The method of study consists of an analysis of historical sources, and of recent studies in suicidology and sociology of religion about suicide and religion in Lithuania. The results of this analysis show that two factors seem to be most important—heroicizing resistance suicides and experiencing long-term politics of atheisation. Keywords: religion; suicide rates; Lithuania 1. Introduction Religion as a protective factor against suicide was first introduced in Durkheim’s (Durkheim 1979) theory of suicide. He observed that the Protestant countries in Western Europe have higher suicide rates than the Catholic ones and related it to the stronger social cohesion and social integration among Catholics. Since then the association between religion and suicide has been analysed from various perspectives in multiple studies.