2012 m. spalis Nr. 10 (32) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – Anonsai vienybės ir tvirtybės simbolis

Šiemet rugsėjo 22-ąją šviesaus atminimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos 3 p. garbės pirmininkas Švietimo ir mokslo ministro Algirdas Mykolas Brazauskas akibrokštai būsimiems studentams būtų šventęs savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Paminėti šios progos į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko prezidento šeimos nariai, bičiuliai, bendražygiai, tie, kurie daugiau ar mažiau pažinojo prezidentą, dirbo su juo, bendravo.

Nukelta į 2 p. Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė 4 p. Lietuvos socialdemokratų partijos numeris rinkimuose 8

Seimo rinkimuose dalyvausiančių parti- jų atstovai ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinkimų biuletenyje. Soci- aldemokratams atstovavęs LSDP rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas ištraukė lai- mingąjį 8 numerį. Iš viso spalį vyksiančiuose Seimo rin- p. kimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 10 partijų ir viena keturių partijų koalicija, Apie žemės ūkį ir verslą kaime tad iš viso išsidalyta 18 numerių. LSDP kelia maksimalų – 141 – kandi- datų skaičių daugiamandatėje apygardoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje, no- rėdamos gauti mandatų Seime, turi surinkti ne mažiau 5 proc. rinkėjų balsų. Koalicija Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. pretenduos į mandatus, jei įveiks 7 proc. Įdomybės, susijusios su skaičiumi 8 rinkimų barjerą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko Aštuonetukas – tai energoinformacinis ry- lintume – dalys taip pat bus lygios (2,2,2,2), šys, pasiekimų, materialios­ sėkmės ir likimo įgydamos pusiausvyrą. Skaičius 8 – begalybės duomenimis, daugiamandatėje apygardo- skaičius. Globoja Saturno planeta, kuri kartais simbolis. Aštuonetukai savarankiški, priima je šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. vadinama Likimo planeta. sprendimus ir yra užgimę lyderiai. Turi pui- Pridėjus kandidatus vienmandatėse apy- Skaičius dar reiškia patikimumą, sukoncen- kias organizatorių savybes, mėgsta vadovau- gardose, iš viso dėl parlamentaro mandato truotą iki tobulybės, nes atstovauja dvigubam ti ir įsakinėti. Taip pat turi talentą įtikinėti ir 12 p. varžysis apie 2000 kandidatų. kvadratui. Aštuonetas, padalintas per pusę, orientuojasi žmonių psichikoje. „Ekonomikos ir energetikos turi dvi lygias dalis (4 ir 4). Jeigu jį dar pada- Parengė Auksė Kontrimienė strateginės vystymosi kryptys“ AKTUALU 2 Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – vienybės ir tvirtybės simbolis

Sukūrė Prezidento kanoną jo, bet ir negailestingai talžydavo oponentai, kai kada ir mūsų bičiu- LSDP frakcijos seniūnė Seime liai partijos viduje. Tačiau Algirdas Irena Šiaulienė įsitikinusi, kad prezi- Brazauskas į tai neatsakydavo tuo dentas be galo mylėjo Lietuvą ir jos pačiu“, – kalbėjo J. Požela. LSDJS žmones. Tauta taip pat mylėjo pre- pirmininkas džiaugėsi, kad prezi- zidentą. Ši asmenybė jau vėliau, po dentas tikėjo jaunaisiais socialde- nepriklausomybės atgavimo, kūrė mokratais. Šia proga J.Požela siūlė Prezidento instituciją, jos tvarką ir atgaivinti prezidento Algirdo Bra- tradicijas. „Iš esmės jis sukūrė nau- zausko fondo veiklą ir ją nukreipti jos Lietuvos Prezidento kanoną“, – jaunosios kartos pilietiškumui ug- sakė I. Šiaulienė. Socialdemokratė dyti. pabrėžė, jog Algirdui Brazauskui Neringos miesto meras, a. a. pre- ėmusis partnerystės, Lietuva atsiga- zidento Algirdo Brazausko bendra- vo ir suklestėjo. I.Šiaulienės kolega, žygis Antanas Vinkus prisiminė ka- socialdemokratų atstovas Europos daise prezidento pasakyą mintį: „Iš Parlamente Zigmantas Balčytis tei- tiesų purvo kapstytojai reikalingi, gė, jog „pasisekė Lietuvai, kad lūžio jie yra reikalingi visuomenei, tačiau metais turėjome Algirdą Brazauską. tik tuomet, jei žino, kada sustoti, jei Stovi iš kairės: Seimo vicepirmininkas Č. Juršėnas, LSDP pirmininkas A. Butkevičius, Mokslų akademijos prezidentas V. Razumas, LSDP Istorinė šio prezidento reikšmė Lie- nežino – tai yra katastrofa“. garvbės narys prof. D. Kirvelis. tuvai dar nėra iki galo suvokta, ta- Ir iš tiesų nuolat buvo tokių, ištrūkti Lietuvai iš carinės Rusijos įsitikinimu, Algirdas Mykolas Bra- čiau ilgainiui ji tiks stiprės“[...], ta- kurie stengdavosi prezidentui opo- Atkelta iš 1 p. gniaužtų. zauskas buvo ne partinio, o valsty- čiau jau šiandien aišku, kad Algirdo nuoti, demonstruoti neretai perdėtą Prezidentui netrūko ryžto binio mąstymo žmogus. Brazausko pašaukimas buvo dirbti kritiškumą, netgi priešiškumą. Kaip Prezidento Valdo Adamkaus Lietuvai. sakė LSDP lyderis A.Butkevičius, LSDP pirmininkas Algirdas But- prisiminimai Nusipelnęs švietimui ir mokslui Seimo narys Gediminas Kirkilas „tai suprantama – kritikuodamas kevičius, pradėdamas konferenciją apgailestavo, kad šiandienos politi- A.Brazauską tikrai turėjai garantiją, pabrėžė, jog Algirdas Brazauskas Konferencijoje dalyvavęs pre- Mokslų akademijos preziden- niame gyvenime taip trūksta nuo- kad bent jau būsi pastebėtas. Buvo buvo žmonių prezidentas, jis tel- zidentas Valdas Adamkus dalijosi tas, akademikas Valdemaras Ra- kė, o ne priešino, jis ne skaldė, bet prisiminimais ir vertinimais, kurie zumas džiaugėsi tinkamai parinkta vienijo. „Ir mes, Algirdo Brazausko jau nusistovėję jo atmintyje. konferencijos organizavimo vieta. bičiuliai ir bendražygiai, privalome „1988 m. lankydamasis tautinį Simboliška – nes prezidentas buvo jam padėti. Ne klibinant, o tvirti- atgimimą išgyvenančioje Lietuvo- akademinės bendruomenės narys ir nant vieną iš kertinių mūsų valsty- je gavau Algirdo Brazausko, tada visą savo gyvenimą skyrė didžiulę bingumo akmenų, kurį tvirtai įmū- Lietuvos komunistų partijos vado- paramą akademinei bendruomenei. rijo prezidentas. Tai mūsų šventa vo kvietimą susitikti ir pasikalbė- V. Razumo pasakojimu, Brazauskas pareiga“, – kalbėjo LSDP lyderis. ti. Mums besikalbant, suskambo yra pasakęs, kad svarbu, dabar in- Seimo vicepirmininkas, LSDP telefonas ir Algirdas Brazauskas, vestuoti į aukštąjį mokslą, kad atei- garbės pirmininkas Česlovas Juršė- pakėlęs ragelį, ėmė kalbėti, saky- tyje turėtume daugiau naudos. nas perskaitė Lietuvos Respublikos čiau, drąsiai rusiškai. Manau, jei jis Vilniaus universiteto rektorius Prezidentės Dalios Grybauskaitės būtų žinojęs, jog suprantu tą kalbą, prof. Benediktas Juodka priminė, sveikinimą, kuriame ji pabrėžė, kad gal būtų elgęsis atsargiau, tačiau jis jog konferencijoje kalbama apie „Prezidento Algirdo Brazausko ke- nesivaržydamas manęs, ėmė gyvai žmogų, kuris paliko pėdsaką dau- lias buvo ryžtingas ir įvairiapusis, aptarinėti itin svarbų politinį klau- gelyje Lietuvos sričių. Kultūros ėjęs per lemtingus šalies ekonomi- simą, o konkrečiai – antrojo LKP žmonės jam dėkingi už pastatytą LSDP surengta konferencija prezidentui A. M. Brazauskui atminti. V. Šereikos nuotraukos. kos, istorijos, politikos lūžio taškus, sekretoriaus paskyrimą. Algirdas Nacionalinį operos ir baleto teatrą, per sudėtingus istorijos vingius ir Brazauskas, pasitelkęs visas savo Nacionalinį dramos teatrą, o eiliniai esminių tautai apsisprendimų me- įtikinėjimo galias, pašnekovui iš piliečiai už geriausius kelius Tarybų saikumo, tolerancijos, pozityvumo, ir tokių, kurie reikalavo itin idea- tus. [...] Algirdas Brazauskas visa- Kremliaus atkakliai įrodinėjo, kad Sąjungoje. Taip pat ir su energetika kurie priklauso nuo politinių lyde- lizuoto pirmojo atkurtos Lietuvos da rasdavo laiko ir noro kalbėti su ne kas nors kitas, o Vladimiras Be- – pastatyta Kauno hidroelektrinė, rių. „Gal todėl, kad tokio lyderio, prezidento paveikslo. Kaip ir kie- žmonėmis, nepaisydamas rango riozovas turi tapti antruoju partijos Kruonio ir net atominė. Brazausko kaip Algirdas Brazauskas, nebėra kvienas iškilus, į istoriją jau įėjęs juos išgirsdavo“. sekretoriumi, kaip svarbiausią kan- vardas neišplėšiamas ir iš Vilniaus ir turime susipriešinimą, vienas kito žmogus, Algirdas Brazauskas buvo Stepono Kairio fondo valdybos didato privalumą jis minėjo faktą, universiteto istorijos. negirdėjimą, žmonių nepasitenkini- sudėtinga, įvairialypė asmenybė, pirmininkas, LSDP garbės narys kad ponas Beriozovas yra vietinis Dainininkas, Nacionalinės premi- mą [...]“, – kalbėjo G.Kirkilas. kurią suprastinti reikštų nusižengti prof. Dobilas Kirvelis priminė, jog [...]. Kai pokalbis baigėsi Algirdas jos laureatas prof. Virgilijus Noreika istorinei tiesai. Tačiau visi, manau, Algirdas Brazauskas žengė tuos Brazauskas atsiduso: „pagaliau at- prisiminė, kaip su šviesaus atmini- Atgaivinkime prezidento fondo tikrai sutartume bent dėl vieno da- reikšmingus žingsnius praėjusio sikratysime Maskvos prievaizdų“. mo Algirdu Brazausko kalbėdavosi veiklą lyko – Algirdas Brazauskas, jo po- šimtmečio gale, kurie padėjo Lie- Tas epizodas man parodė – šis žmo- apie kultūrą, meną, nes prezidentui litinė figūra visuomet buvo valsty- tuvai ištrūkti iš Kremliaus glėbio. gus žinojo, ką, kada ir kaip kalbėti norėjosi ir sielos atgaivos. Prisimi- LSDJS pirmininkas Juras Požela bės stabilumo garantas, vienybės ir Prezidento portretas atskleistas bei daryti, kad laimėtų Lietuvos in- nimais apie šeimą su konferencijos prisiminė begalinę Algirdo Brazaus- tvirtybės simbolis”. greta kitos žymios politinės figū- teresas“, – pasakojo prezidentas V. svečiais ir dalyviais dalijosi prezi- ko toleranciją. ros Stepono Kairio, kuris padėjo Adamkus. Buvusio šalies vadovo dento brolis Gerardas Brazauskas. „Jis buvo tas asmuo, kurį mylė- Evelina Butkutė-Lazdauskienė

Už šviesaus atminimo prof. Justino Karoso nuopelnus Lietuvos – Armėnijos santykiams – apdovanojimas

Rugsėjo 14 d. Seime šviesaus atminimo prof. Justino Karoso bendruomenės atstovai. Lietuvos-Armėnijos forumu siekiama ne- artimiesiems įteiktas apdovanojimas už profesoriaus, Seimo nario apsiriboti dvišaliais politiniais santykiais ir skatinti glaudesnius nuopelnus bendradarbiaujant su Armėnija. Lietuvą ir Armėniją kultūrinius, religinius, humanitarinius, ekonominius šalių ryšius, sieja draugiški ilgamečiai santykiai, prie kurių prisidėjo ir social- prisidėti prie abiejų tautų bendradarbiavimo, sutarimo ir suartėji- demokratas prof. J. Karosas. mo. Seime įsteigtas Lietuvos – Armėnijos forumas. Forumo stei- gimo deklaraciją pasirašė politikos, verslo, kultūros, akademinės LSDP informacijos centras 3 Aktualu

Sumaištis šilumos ūkyje. Kai niekas už nieką neatsakingas

Ketverius metus valdydama nežinioje, nes pagal galiojantį Ne mažiau stebina ir premjero tačiau vienas esminių klausimų Lietuvą konservatorių ir liberalų įstatymą, šilumininkai to daryti A. Kubiliaus teiginiai, kad kvotų buvo, ar ministerijos bei Valstybi- Vyriausybė nieko nepadarė, kad jau negali, nors toks vandens ruo- perskirstymas esą leistų šiluminin- nė kainų ir energetikos kontrolės šilumos kainos Lietuvoje suma- šimo būdas yra dominuojantis ne kams lobti elektros vartotojų sąs- komisija padarė viską, ką priva- žėtų ar bent jau stabilizuotųsi ir tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuo- kaita. Pateiktame Vilniaus miesto lėjo. nedidėtų. Opozicinė Lietuvos so- siuose miestuose. Savivaldybės, savivaldybės tarybos siūlyme nėra „Iš valdžioje esančių konserva- cialdemokratų partijos frakcija kurios atsakingos už šildymo se- numatytas nei elektros brangimas, torių ir liberalų jau girdime, kad apgailestauja dėl tokios sumaiš- zoną, paliktos nežinioje, taigi dėl nei papildomi pelnai šilumos tie- šiluma vėl gali brangti, tad natū- ties šilumos ūkyje ir sako, kad to- valdančiųjų konservatorių ir li- kimo įmonėms. raliai kyla klausimas, kodėl jie iki kios padėties, kai visoje Lietuvoje beralų, o ne dėl opozicijos kaltės šiol nieko nedarė, kad šiluma pig- daugiabučiai namai nėra paruošti netrukus gresia sumaištis ir nera- tų, ar bent jau kainos stabilizuo- artėjančiam brangiausiam šildymo mumai“, – įsitikinusi Seimo narė tųsi. Susidaro įspūdis, kad speci- sezonui, dar nėra buvę. Energeti- B. Vėsaitė. aliai tempiamas laikas – iki šiol kos ministras Arvydas Sekmokas Seimui nebuvo pristatytas ilgai ir premjeras Andrius Kubilius ne- Kas naudingiau vartotojams? lauktas Šilumos ūkio įstatymo pa- įvykdė pažado 15 proc. sumažinti keitimo projektas, kuris galėtų pa- dujų kainas, dėl to vartotojai kas- B. Vėsaitė, Seimo narė. Vilniaus miesto savivaldybės keisti susidariusią padėtį. Seimo dien praranda iki 1,5 mln. litų. tarybos nariai, jausdami atsako- ekonomikos komitetas įpareigojo „Dalis šilumos punktų priklau- mybę už miesto gyventojus, pa- Energetikos ministeriją, Ūkio mi- Ar konservatoriai nebijo, kad so gyventojams, tačiau didžiausia siūlė būdą, kaip sušvelninti naują nisteriją bei Kainų ir energetikos žmonės išeis į gatves? dalis – šilumininkams. Pagal ga- šilumos kainų šuolį. Kaip vieną iš kontrolės komisiją pateikti siūly- liojantį įstatymą šilumininkai yra svarstytinų būdų taryba pateikė mus, kaip būtų galima sumažinti Dujų kainai dar padidėjus, atsakingi už šilumos tiekimą tik iki elektros gamybos kvotų perskirs- šilumos kainas ir šilumos suvarto- žmonės gali išeiti į gatves, todėl šilumos punktų. Kyla klausimas, tymą tarp elektros gamintojų, dalį jimą prieš prasidedant šildymo se- socialdemokratai ragina politikus kas atsakingas už šilumos punkto jų perduodant iš Lietuvos elek- zonui“, – teigia socialdemokratas sėsti prie derybų stalo ir ieškoti paruošimą naujam šildymo sezo- trinės efektyvesnėms kogenera- D. Budrys. konkrečių būdų, kaip sumažinti nui, jei šilumininkai neturi teisės cinėms elektrinėms. Pasiūlymas D. Budrys, Seimo narys. LSDP frakcija siūlo visoms su- šildymo kainas bei šilumos su- jo liesti, o gyventojai negali, nes buvo greitai sukritikuotas, nepai- Valstybės institucijos padarė ne interesuotoms šalims – šiluminin- vartojimą ir tuo pačiu sąskaitas už jiems nepriklauso“, – stebisi soci- sant to, kad priėmus jį būtų su- viską, ką privalėjo kams, politikams, savivaldybių, šildymą. aldemokratė B. Vėsaitė. kauptas iki 331 mln. litų fondas. Vyriausybės ir Prezidentūros at- LSDP frakcijos narė Birutė Socialdemokratų įsitikinimu, šio- Dėl esamos prastos situacijos stovams sėsti prie derybų stalo ir, Vėsaitė primena, jog įsigaliojusio Kas atsakingas už karšto mis lėšomis būtų galima mažinti artėjant šildymo sezonui disku- nesimėtant politiniais kaltinimais, Šilumos ūkio įstatymo pataisos vandens paruošimą. šilumos kainą visiems centrali- tavo ir Seimo ekonomikos komi- ieškoti būdų, kaip kuo skubiau, dar gyventojus paliko „tarp žemės ir zuotai šilumą vartojantiems Lie- teto nariai. Komiteto pirmininko, iki naujo šildymo sezono, spręsti dangaus“ – šilumos punktų pri- „Gyventojai, pasirinkę karšto tuvos gyventojams, nebranginant socialdemokrato Dainiaus Budrio problemą. klausomybės klausimas taip ir vandens ruošimo būdą, kai karštą elektros kainos galutiniams var- teigimu, kalbėta dėl įmonės „Vil- liko valdančiųjų neišspręstas. vandenį ruošia šilumininkai, liko totojams. niaus energija“ pelno ir viršpelnių, Gabrielė Petkevičiūtė

Švietimo ir mokslo ministro akibrokštai būsimiems studentams rinkimus, žinant, kad po rinkimų išdavinėja užsienio kalbų visokių laujama jau ne trijų privalomų „Stebėtina, kad viešai skelbda- ateis nauji žmonės ir tas tvarkas lygių sertifikatus“. „Ar pataikau- egzaminų rezultatų, o dviejų. Tai mas, jog šio aprašo įsigaliojimą keis arba bandys vienaip ar kitaip damas privačioms firmoms ir tur- paaiškėjo liepos mėnesį, tada, kai reiktų bent metams atidėti, tuo pa- įgyvendinti. Ar nėra šita nauja tingiausiųjų sluoksniui ministras egzaminų sesija jau baigėsi. Jeigu čiu G.Steponavičius siunčia savo tvarka savotiška rinkimų akcija, neaukoja vaikų ateities?“ – re- vaikai būtų žinoję iš anksto, sto- viceministrę N. Putinaitę į Lietuvos kurioje save reklamuoja libera- toriškai klausė socialdemokratė dami į universitetus, būtų pasirin- universitetų rektorių konferenciją, lų partija?“ – klausė Seimo narė G.Purvaneckienė. Ji tikisi, jog kę du egzaminus ir stipriau jiems kad ši įkalbėtų rektorius pritarti A.M.Pavilionienė. Jos teigimu, naujoji Švietimo ir mokslo minis- pasiruošę. Galiu pasakyti, kad tvarkos įsigaliojimui jau 2014 m. niekas nepaneigs, kad naujoji terijos vadovybė sustabdys tokią mokiniai liko apgauti“, – spaudos Ir ką gi, dalis rektorių tam pritarė. tvarka pasėjo sumaištį mokytojų, „reformą“ arba ją pakeis. konferencijoje kalbėjo R. Vaitkus. Sutapimas ar ne, bet šiai tvarkai, mokyklų vadovų, mokinių ir jų dėl kurios kilo sumaištis mokyklo- tėvų galvose. Politikė baimino- se, pritarė būtent tie rektoriai, kurie si, kad dar daugiau mokinių gali buvo išrinkti pagal antikonstituciniu rinktis studijas užsienyje, o ne gi- pripažintą Mokslo ir studijų įstaty- lintis į naujas stojimo į aukštąsias mą – ministro „kišeninėse“ tarybo- mokyklas tvarkas. se, sudarytose iš 9-11 narių, iš kurių R. Vaitkus, LSDP prezidiumo narys. VU docentė G.Purvaneckienė daugiau kaip pusė – ministro pa- tvirtino, kad naujoji tvarka yra ne- skirti asmenys. Tenka tik apgailes- Švietimo ir mokslo ministro teisinga socialiniu aspektu. Jos tei- tauti, kad į savo politinius žaidimus Gintaro Steponavičiaus patvir- gimu, labai skiriasi užsienio kalbos ministras G.Steponavičius įvelia tinta nauja stojimo į aukštąsias parengimas miesto ir kaimo moky- tūkstančius niekuo dėtų vaikų. So- mokyklas tvarka sukėlė sumaištį klose, jeigu miesto ir turtingesnių cialdemokratai turi padaryti viską, visuomenėje, ją kritikavo Lietu- tėvų vaikui gali būti pasamdytas kad minėta pakeista stojimo į aukš- vos moksleivių sąjungos atstovai, korepetitorius, tokių galimybių tąsias mokyklas tvarka neįsigaliotų mokytojai, švietimo profesinių gali neturėti vargingesnių kaimo 2014 m.“, – sako R. Vaitkus. sąjungų atstovai. Socialdemokra- gyventojų vaikai. „Jiems bus Būtina iš esmės peržiūrėti pri- tė, Seimo narė Aušrinė Marija užkirstas kelias į universitetus“, ėmimo modelį, kuris leistų pri- Pavilionienė, Vilniaus Universite- – įsitikinusi G.Purvaneckienė, imti gabius ir galinčius mokytis to prorektorius Rimantas Vaitkus primindama anksčiau deklaruo- LSDP prezidiumo narė G. Purvaneckienė ir Seimo narė M. A. Pavilionienė. aukštosiose mokyklose vaikus ne bei VU docentė Giedrė Purvanec- tus ministro tikslus nukreipti kuo pagal tėvų piniginės storį, o pagal kienė Seime vykusioje spaudos daugiau studentų į kolegijas, o VU prorektorius R.Vaitkus Skubotos naujovės nebuvo tin- jų norus, šalies poreikius ir numa- konferencijoje negailėjo aštrių ne į universitetus. Socialdemo- atkreipė visuomenės dėmesį ir kamai išdiskutuotos visuomenėje, tomą šalies vystymo strategiją. kritikos žodžių prieš pat rinkimus kratei kyla įtarimų, kad ministro į kitus Švietimo ir mokslo mi- neatsižvelgiama į tai, jog tokiu Deja, ši Vyriausybė tam yra visiš- įvykusiai „reformai“. G.Steponavičiaus sugalvota per- nistro akibrokštus. „Šiais metais būdu gali būti pažeistas ne tik tei- kai negabi. „Ar reikėjo naujas stojimo tvarka gali būti naudinga „viso- buvo pakeista tvarka, pagal kurią sėtų lūkesčių, bet ir vaiko interesų tvarkas sugalvoti prieš Seimo kioms privačioms firmoms, kurios stojant į universitetus bus reika- prioritetiškumo principas. Atstovė spaudai POZICIJA 4 Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė

Demokratijos šventė susijusi ne tik su rinkimais. Kiekvieną rudenį, rugsėjo 15-ąją pasaulis mini demokratijos dieną. Šiemet ši diena beveik sutapo su rinkimų į Seimą, įvyksiančių spalio 14 d., politinės agitacijos pradžia. Kokia ši šventė šiemet? Politinė ir socialinė demokratija Tauta yra pasiilgusi ramaus ir žmonija nieko tobulesnio nesugal- reitinguoti abėcėlinį partijos sąrašą. saugaus gyvenimo. To neturėdama vojo. Mūsų bėda, kad Lietuvos po- Tai ir nulėmė kiekvieno politiko Visi žino, kad demokratija – tai dairosi greitų sprendimų ir žmonių, litinės partijos vis dar yra silpnos, o vietą partijos sąraše. Socialdemo- liaudies valdžia, valstybės forma, žadančių realizuoti jos viltis. Bet ar turintys gebėjimų veikti politikoje kratų sąrašas yra atviras, kiekvienas kai visi piliečiai turi teisę dalyvauti galinčių?! Todėl daugelis kartą per nesirenka politiko kelio. Nesirenka rinkėjas turi teisę reitinguoti kie- šalies valdyme. Tai laisvė išsakyti ketverius metus balsuoja taip, kaip jo todėl, nes mato šio kelio „saldu- kvieną esantį sąraše, t.y. pasirinkti savo nuomonę. Demokratija savo tuo metu jiems atrodo: už naujus mą“. ir pažymėti rinkėjo pasitikėjimą esme siekia pilnatvės. Jei ji nėra gelbėtojus, už gražų veidą, už nerea- Daugelis Lietuvoje visų blogy- pelniusius politikus ir jų numerius pilna, nėra tikra. Nusivylimas mūsų lius pažadus. Dalis rinkėjų net nesu- bių priežastimi laiko politines par- įrašyti balsavimo biuletenio apačio- demokratija todėl ir kyla, kad ji vis simąsto, ar naujieji gelbėtojai gebės tijas, o partijų sąrašus rinkimuose je esančiuose langeliuose. dar nėra pilna. Mes turime politi- įveikti mūsų negandas, nors niekada – politikos nevykėlių prieglauda. Dažnai išreiškiama nuostata, nę demokratiją, niekam šiandien gyvenime tokių klausimų nespren- Juoką kelia teiginiai, kad tik su- kad tik vienmandatėse išrinkti Sei- nėra neigiamos politinės teisės, jos dė, neturi patirties ir žinių. Užten- gebantys įsiteikti partijos vadovui mo nariai bus atsakingi, išmintingi nėra grindžiamos turtu, kilme, už- ka tikėjimo, kad viskas bus kaip užima aukštas vietas sąraše. Seniai ir gerai dirbs. Deja, parlamentinė imama vieta. Bet mūsų valstybėje pasakoje: gelbėtojams paprašius, veikiančiose ir gausiose partijose tai praktika rodo, kad ir vienman- demokratija dar neklesti taip, kaip I. Šiaulienė, LSDP frakcijos seniūnė Seime. lydekai paliepus, visi viską gaus. tiesiog neįmanoma. Taip gali nutik- datėse apygardose išrenkamos svajojome, jos siekdami. Ypač jos Ir iš karto. Per praėjusius rinkimus ti tik naujoje, rinkimams sukurtoje, „spalvingos“ asmenybės. Vien stokojame socialinėje ir kultūrinėje mes laisvę suvokiame ne tik kaip žmonės buvo linkę juokauti ir rinkti vieno asmens partijoje, kur žmonės vienmandačių apygardų pagrindu erdvėje. Pasiekus politinės demo- galimybę įgyvendinti verslo planus juokdarius, bet greitai suprato, kad dar nepažino vieni kitų bendroje išrinktas parlamentas taip pat būna kratijos, nevienoda socialinė padė- ir didinti kapitalą. Pirmiausia, tai – renkant valdžią, juokauti negalima. veikloje. Stipriose partijose – didelė nestabilus, kaip, pavyzdžiui, mūsų tis, atskirtis yra ypač jaučiama. „Nei atsakomybė už socialines grupes, Juokdarių ir stebukladarių bandy- vidinė konkurencija, čia žmonės pa- Aukščiausioji Taryba/Atkuriamasis spaudos laisvė, nei draugijų laisvė, kurios laisvos rinkos ekonomikos mai valdyti valstybę tautai per bran- tikrinti, žinomi ne tik iš gerų kalbų, Seimas 1990–1992 m., kuris, nera- nei rinkimų laisvė, nei parlamentas, sąlygomis atsiduria silpnesniųjų pu- giai kainuoja. bet ir dėl nuveiktų darbų, gebėjimų dęs sutarimo, buvo priverstas baigti nei gražios kalbos ir tautos suvere- sėje. Mes už tai, kad būtų kuo ma- Bet ne visi Seime tokie. Yra Sei- dirbti komandoje, nes politika – ko- darbus po 2 metų. Nepasitikėjimas numas negali papenėti alkanųjų, pri- žiau skurdžių ir daugiau pasiturin- mo narių, kurie sugeba teikti siūly- mandinė veikla. Jokia rimta politi- partijomis ir valdžios institucijomis dengti nuogųjų, paguosti nuliūdu- čių, stiprėtų vidurinysis sluoksnis, o mus, svarstyti įstatymus, dalyvauti nė partija nerizikuos pateikti rinkė- irgi turi turėti ribas. Visi kiti keliai, siųjų, pagelbėti sergantiems“, – šie gaunantys gerus pelnus mokėtų pa- diskusijose, laidose. Juos dažniau jų teismui sąrašą asmenų, kuriais ji deja, veda į politinę aklavietę ir E. Ketelerio žodžiai tinka ir šiandie- dorius atlyginimus savo samdomam žmonės ir mato. Tuomet purkštau- pati abejoja, ir nereikia manyti, kad kompromituoja demokratiją. Visi nai. Labiausiai esame nusivylę, nes darbuotojui, proporcingai dalintųsi jama, kad sėdi tie patys, kalba tos sąrašo pradžioje surašomi didžiau- – politinės partijos ir rinkėjai – esa- stokojame stiprios socialinės demo- uždirbtu turtu. Šiandien pasaulis vis pačios galvos. me atsakingi už Seimo ir valstybės kratijos. Turime ne laukti demokra- dažniau kalba apie laimės ekonomi- Brandžios demokratijos šalyse veidą. Lietuvai šiandien reikia ne tijos pilnatvės, bet ją kurti, papildyti ką, kurioje ne viskas matuojama pi- žmonės renkami į parlamentus po politikų spjaudymosi, vienas kito vis stipresne socialine demokratija, nigais, o elementariu žmogiškumu. keliolika metų paeiliui. Politikų ro- juodinimo, gąsdinimų ar kaltinimų, kurią kiekvienoje demokratinėje tacija vyksta labai atsakingai, nes nepamatuotų pažadų, o rimtos, ra- šalyje nulemia tos visuomenės eko- Ko trūksta mūsų demokratijai? vertinamas ne naujumas, o patirtis, mios, konstruktyvios, vienas kitą nomikos lygis, visuomenės turtin- žinios, kvalifikacija, asmenybės mažoje tautoje gerbiančių asme- gumas ir turto paskirstymas. Daugelis linkę manyti, jog šian- kultūra ir elgesys. Štai demokratijos nybių diskusijos. Lietuvai reikia ne Esame pavargę nuo neapgalvotų dieninė mūsų demokratija – tik tikro etalonu laikomose JAV Kongreso vienadienių gelbėtojų, linksmintojų siūlymų, reformų, brukamo lauki- europinio gyvenimo parodija. Pa- Senate yra 100 senatorių, bet tik 2 ar nenusisekusių stebukladarių, o nio kapitalizmo, kur žmogus trak- kanka nusivylusių, kurie gimtinė- iš jų yra 41 m. amžiaus ir abu dirba darbščių, atsakingų, kompetentin- tuojamas tik kaip pigi darbo jėga je nemato jokių prošvaisčių ir yra tik antrus metus. Vidutinis senatorių gų žmonių Lietuvos valdžioje. To- bei priemonė lobstantiems sukaup- pasiryžę emigruoti. Yra keikiančių amžiaus vidurkis – 63 m. Senate kie žmonės yra LSDP sąraše Nr. 8. ti dar didesnius turtus. Socialinė demokratiją, kad viskas, ką ji gali daugiau nei 20 metų dirba 21 sena- Mes turime apgalvotą programą ir demokratija, kurios pradininkai ir garantuoti – tai apiburnoti valdžią. torius (taigi, penktadalis), 15-20 m. pakankamai patyrusių politikų, ži- buvo socialdemokratai, nesutinka Ir burnojama, visų pirma, apie Sei- – 16 senatorių, o vienas Havajams nančių, kaip ją įgyvendinti. su tokiu požiūriu į žmogų. Štai ko- mą, kurį piliečiai išrenka laisvų rin- atstovaujantis senatorius dirba be- Nuo atsakymo, sumesto į balsa- dėl skelbiame: „Svarbiausia – žmo- kimų metu. Bet Lietuvoje nutinka veik 50 m. – 49 m. 225 dienas. dėžes spalio 14 d., priklausys Lie- gus!“. Mūsų principas, kad politikai, keisti dalykai – vis išrenkamas ne tuvos ir kiekvieno žmogaus ateitis. priimdami sprendimus, pirmiausia toks Seimas. Matyt, todėl kad prieš Ar partijos – tik nevykėlių Tikiuosi, kad Jūs, gerbiami rinkėjai, galvotų, kaip tai atsilieps kiekvie- kiekvienus rinkimus įvyksta „apa- prieglauda? būsite aktyvūs ir atsakingai išsirink- no žmogaus gyvenimui ir gerovei. kimas“ arba leidžiamasi „apakinti“ site demokratinę valdžią. Besikartojančios finansų ir ekono- priešrinkiminės politinės retorikos. Politikoje reikia ne tik žinių, bet si nevykėliai, o jau jo pabaigoje – minė krizės rodo, kad atėjo laikas Apakimo priežastis – žema politi- ir įvairiapusių gebėjimų. Štai kodėl partijos auksas. Socialdemokratų Irena Šiaulienė, laisvosios rinkos kapitalizmą pa- nė kultūra, vis dar populiarus poli- politika – mokslas ir menas. De- partijos sąrašas buvo formuojamas Socialdemokratų frakcijos keisti į socialiai orientuotos rinkos tikos neigimas ir tikėjimas rinkimų mokratinėse visuomenėse politikos demokratiškai – kiekvienas iš 20 seniūnė kapitalizmą. Priešingai nei liberalai, stebuklu.­ lauke veikia partijos, nes kol kas tūkst. šios partijos narių turėjo teisę Šalin rankas nuo vaikų pinigų! Kaip mokinio krepšelis tapo švietimo sistemos plėšiku išvaromi tūkstančiai mokytojų. Artimiausius 4–5 metus, natūraliai darbą visuomenėje – ugdo vai- kytojų ir mokinių? Galų gale, pri- Šiandien, kai mokinių skaičius vaikų skaičiui mažėjant, užtektų kus, perduoda jiems žinias, patirtį. bloškia liberalusis mąstymas: kuo sparčiai mažėja, mokinio krep- lėšų švietimo sistemai, žinoma, Deja, šiandien mokytojas – dažnai daugiau egzaminų, tuo geresnės šelis tapo tylus įrankis švietimo jei tik nebus leidžiama atimti iš be darbo, be teisės tobulėti, gauti mokinių žinios? Absurdas. Džiugu sistemai žlugdyti. Tapo plėšiku, vaikų pinigų. Jei valstybė užfik- mokytojo darbo vertą atlyginimą. tik tiek, kad švietimo profesinių kasmet iš švietimo sistemos ati- suoja dabar švietimui skiriamą Mokinio krepšelio ir laisvosios sąjungų lyderiai šiemet, galų gale, mančiu šimtus milijonų litų. Ma- pinigų sumą ir kasmet lygiai tiek rinkos principais tvarkomos švie- taip pat prabilo, kad švietimas – ne žiau mokinių – mažiau krepšelių. pat skiria jų švietimui. Ir tada ga- timo sistemos pasekmės pražūtin- paslauga, kad reikia mažinti vaikų Mažiau krepšelių – mažiau lėšų lima mažinti vaikų skaičių klasėse gos. Pats naujausias akibrokštas ir skaičių klasėse. Tiesa, apie tai pra- Valerijus Simulik, valstybė skiria vaikams ugdyti, (pradinėse klasėse, pavyzdžiui, ne nesiskaitymo nei su mokytojais, bilo po septynerių metų tylos. Da- Seimo narys mokyti, mažiau lėšų visai švietimo daugiau kaip 16 mokinių), išsau- nei su mokiniais pavyzdys – tyliai bar tuo belieka įtikinti politikus, sistemai. Per paskutiniuosius 7–8 goti dalį mokyklų ir mokytojų. Ir pakeistos 2014-ųjų stojimo į aukš- vis rėkiančius, kad švietimas – la- Nesiginčysiu: kadaise mokinio metus iš švietimo sistemos tyliai tada galima žymiai pagerinti vaikų tąsias mokyklas taisyklės. Šio aki- bai brangu, kad per daug mokyklų krepšelis teigiamai pasitarnavo vi- atimti milijardai litų. ugdymo, mokymo kokybę. brokšto autoriai – Lietuvos aukš- ir mokytojų. Niekas neprašo skirti sai švietimo sistemai. Kadaise, kai Iš mano, buvusio mokytojo Visada tvirtinau, kad švietimas tųjų mokyklų asociacijos bendram daugiau lėšų švietimui. Palikit nors mokinių skaičius mokyklose ne- lūpų, šventvagiškai nuskambės – – ne paslauga, kad švietimas yra priėmimui organizuoti taryba bei tiek, kiek dabar skiriama. Ir todėl mažėjo, mokyklos nebuvo užda- švietimui nereikia daugiau pinigų. tautos egzistencijos reikalas. Kad Švietimo ir mokslo ministerija. Ar teigiu, kad mokinio krepšelio mo- rinėjamos šimtais, nebuvo į gatvę Palikim tik tai, kas dabar skiriama. mokytojas dirba patį svarbiausią galima dar labiau tyčiotis iš mo- delio būtina atsisakyti. Skubiai. 5 POZICIJA A. Sysas: kodėl nedarbas išbrauktas Ieškokime atsakymų kartu Ko siekiu, apie ką galvoju ir iš Vyriausybės darbų sąrašo? svajoju dalyvaudamas rinki- muose? To klausia žmonės, su gandai, kad jos parengtame kitų riamos priemonės, kaip steigti kuriais susitinku per šį laikotar- metų biudžeto projekte lėšų tam naujas darbo vietas, svarstoma pį, to klausiu ir pats savęs. Tiki- numatyta nulis. Taigi, ši Vyriau- minimalų mėnesio atlyginimą mybė būti išrinktam, esant 127- sybė galutinai nuleido rankas ko- įtvirtinti europiniu lygiu, kad oje sąrašo vietoje, faktiškai lygi voje su nedarbu. Taip elgiamasi nebūtų eksploatuojami žmonės, nuliui. Taigi, ko siekiu? nuo pat Vyriausybės valdymo ypač jauni. Lietuvoje konservato- pradžios: konservatoriai ir libera- rių ir liberalų be paliovos kuria- Susitikti, pasišnekėti, aptarti su lai iškėlė tikslą kovoti su nedar- mos priemonės, kaip dar labiau kuo daugiau žmonių. Padaryti vis- bu, bet nedarbas pasiekė daugiau liberalizuoti darbo santykius, bei ką, kas įmanoma, kad žmonės kuo nei 300 tūkst. žmonių. Vyriausybės projektai dėl Darbo aktyviau eitų į rinkimus, vedami ne Tarp dešimties Vyriausybės ru- kodekso pataisų, patenkantys į pykčio, ne nusivylimų, ne sugun- dens darbų programos prioritetų Seimą – labai nekokybiški. dyti pažadų ar gandų, o vedami pa- galima rasti punktą tik apie darbo Šiandien Lietuvoje nedarbas grįstų įsitikinimų, suvokimo, kodėl santykių liberalizavimą, neva jis yra vos sumažėjęs ne dėl šios Vy- jis pasiruošęs balsuoti už tą ar kitą padėtų spręsti nedarbo proble- riausybės sprendimų, o dėl emi- partiją, kuo jos skiriasi, ką gero ar žmonėmis, prisidedu prie pilietiš- mą ir sukurtų naujų darbo vietų. gracijos ir šiek tiek atslūgusios blogo padarė Lietuvos žmonėms. kumo ugdymo, nes be to negalima A. Sysas, Seimo narys. Šiandien Vyriausybė siūlo iš es- ekonominės krizės. Vyriausybė, Svajoju, kad žmonės rastų spren- nei spręsti problemų, nei laukti mės tą patį Darbo kodekso patai- užuot gelbėjusi bedarbius, gel- dimus ne ginčuose (ginčijantis Lietuvos suklestėjimo. Nedarbo šmėkla klaidžioja po sų projektą, kuris buvo svarstytas bėja bankus. Atskira problema – siekiama pergalės, o ne tiesos), bet O jei kartais būčiau išrinktas į Europą. Šiandien Europos Są- Seimo pavasario sesijoje, ir kurio jaunimo nedarbas, kurią Lietuvos dialoge – tada siekiama suprasti, Lietuvos Respublikos Seimą, tai jungoje nedarbo lygis viršija 11 penkios nuostatos dėl darbo san- Premjeras yra linkęs nuleisti juo- kur teisus aš, o kur teisus mano manau, kad mano žinios ir patirtis proc., Lietuvoje – 13 proc. (t. y. tykių liberalizavimo buvo priim- kais. ES suvokiama, jei šiandien oponentas. Atsakymų reikia ieško- pravers Lietuvos žmonėms. per 200 tūkst. bedarbių). Tačiau tos. Tai rodo, kaip neefektyviai nebus sprendžiamos jaunimo ne- ti kartu su pritariančiais ir neprita- ES ir dabartinės Lietuvos Vyriau- ir atsainiai dirba ši Vyriausybė, darbo problemos, ateity Europa riančiais, nes išmokti kažko galima Nikolajus Medvedevas, sybės požiūris į problemą kardi- juo labiau, kad Seimo Socialinių turės rimtų bėdų – jau dabar daug tik iš tų, kas su manimi nesutinka. LSDP garbės narys naliai skiriasi. reikalų ir darbo komitete birželį jaunų žmonių išvyksta iš Euro- Manau, kad taip bendraudamas su Visame senajame žemyne sutarta be Trišalės Tarybos prita- pos. Iškeltas tikslas – kiekvienas skambinama pavojaus varpais rimo šių klausimų nesvarstyti. jaunas žmogus per 4 mėnesius po dėl tokio aukšto nedarbo lygio, Kaip darbo santykių liberali- studijų baigimo turi gauti darbo. Renovacija – ypač jaunimo. Europos Komisi- zavimo priemonės – paprastesnis Lietuvoje irgi privalu suvokti: ja specialiai tam rugsėjį surengė atleidimas iš darbo, mažesnė išei- jei jauno žmogaus savarankiško kaip dešiniųjų partijų konferenciją „Darbas – Europai“, tinė išmoka ar trumpesnis įspėji- gyvenimo pradžią lydi nedarbas, kurioje dalyvavo ES ir jos vals- mo dėl atleidimo iš darbo termi- tai meta šešėlį visam likusiam jo tybių narių lyderiai. Joje kalbėta nas – sukurs naujų darbo vietų? gyvenimui. atsakingumo rodiklis apie tai, kad nedarbas yra blogiau Darbo laiko ilginimas, priešingai, J.M.Barosas nuolat kalba nei fiskalinis nestabilumas, nes tik gali sumažinti jų skaičių. Taip apie socialinę Europą ir gerovės namai (nebus ir dešimties), bet... jis gniuždo žmones, ir kad rei- dabartinė Vyriausybė manipuliuo- valstybės kūrimą bei stiprinimą. viešiesiems ryšiams, kad jie kal- kia vadovautis principu – padėti ja taip vadinamomis „lankstaus Lietuvoje, kur vyrauja didžiau- bėtų apie gerąją Vyriausybę, kuri silpnesniajam: bedarbiui, neįga- saugumo“ (angl. „flexsecurity“) sia Europoje socialinė atskirtis, dieną naktį mąsto apie gyventojų liajam, mažiau uždirbančiajam, priemonėmis. Tuo tarpu Euro- Premjeras daugiausia kalba apie namų renovavimą, pinigų buvo pradedančiajam verslą. pos lyderiai ir Europos Komisi- darbo santykių liberalizavimą. skirta daug daugiau negu pačiai Lietuvos Vyriausybės požiūris jos pirmininkas Žozė Manuelis Todėl šiai, nueinančiai Vyriausy- renovacijai. Praktiškai buvo įgy- priešingas – elgiamasi taip, lyg ši Barosas (Jose Manuel Barroso), bei, kol dar nėra per vėlu, siūlau vendintas tradicinis demagogijos problema apskritai neegzistuotų. ir Europos Parlamento pirminin- pasižvalgyti, kokiomis priemonė- principas – visa finansinė renova- Vyriausybės šio rudens Seimo kas Martinas Šulcas pabrėžia: jei mis šiandien kovoja su nedarbu vimo energija (ir dideli pinigai) sesijos darbų programoje apie siekiama darbo santykių lankstu- ES, ir jas įgyvendinti Lietuvoje. sunaudota švilpukui. darbo vietų kūrimą ir užimtumo mo, reikia tuo pačiu metu siekti Užuot pripažinęs savo neveiks- didinimą – nė žodžio. Sklando jų saugumo. Taigi, Europoje ku- numą, Ministras Pirmininkas skelbia, kad viskas gerai. Taip, atsiliekame įsisavindami Europos Socialdemokratės protestuoja! paramos lėšas, bet viskas pataiso- ma: „perskaičiuosime (kiek namų Rugsėjo 18 d. Lietuvos Vilija Vertelienė, galima renovuoti iki 2015), nes socialdemokratės pareiš- LSDP narė prognozės labai greitai keičiasi“. kė protestą prieš socia- Ir tada jau gyvensime gerai. O da- linės apsaugos ir darbo Dešinieji mėgsta girtis savo bar pirkime sraigtasparnius, nes, ministro Donato Jankaus- pasiekimais. Ne tais darbais, ku- „tą mes darome visą laiką – per- ko savavališką nutarimą rie visų laukiami ir visiems junta- žiūrim programas. Jeigu matome, pasirašyti raštą Europos mi, bet tais, kurie teoriškai turėtų kad dėl kažkurių priežasčių tie Komisijai dėl Lietuvos būti, bet... kalta „aplinka“: opozi- projektai nėra įgyvendinami, tai nepritarimo nustatyti cija, aplinkybės, slapti priešai ar tokiu atveju tuos pinigus perke- kvotas moterims įmonių atviri konkurentai. Taigi Lietuvos liam į kitas programas. Šiuo atve- vadovybėje. visuomenė priversta murkdytis ju irgi tą darysim“. Ministras nesitarė su dešiniųjų suokalbių teorijose bei Štai čia ir atsiskleidžia A. Ku- Prezidente, Seimo Eu- nuolat kenkiančių priešų mituo- biliaus ir, ko gero, visų dešiniųjų ropos reikalų komitetu, se. politikos esmė – nesvarbu, ar nu- Užsienio reikalų minis- Koks priešas pakišo koją, at- simanai ar ne konkrečiu klausi- terija, Lietuvos moks- rodo, visai paprastame, svarbiau- mu, svarbu pastoviai manevruoti lininkėmis, Parlamento sia, reikalingame beveik visiems tarp projektų ir galimybių, vis nariais, nevyriausybinė- gyventojams, ūkiniame reikale – permetant pinigus iš vieno pro- mis organizacijomis, ku- gyvenamųjų namų renovacijoje? jekto į kitą. Taip sukuriamas ak- rios stengėsi, kad Lietuva Net Prezidentė Dalia Grybauskai- tyvios ūkinės veiklos efektas, bet įgyvendintų lyčių lygybės tė, vertindama susiklosčiusią pa- neužbaigiant jokių realių darbų. programas, vykdytų Mo- dėtį ir dabartinės Vyriausybės vei- Renovacijai skirtų JESSICA terų ir vyrų lygybės bei klą, konstatavo, kad „renovacijos pinigų panaudojimas sraigtaspar- Lygių galimybių įstatymus, jog mūsų valstybė taptų valdybas, mažina vyrų ir moterų uždarbio skirtumus programa šios Vyriausybės buvo niams, manau, yra paskutinė riba, demokratiška šalimi. Ministras nusižengė ir Lietuvos už tą patį darbą bei tarnauja visos visuomenės ekono- sunkiausiai ir blogiausiai vykdo- kurią peržengė konservatoriai. Jie tarptautiniams įsipareigojimams, skatinantiems lyčių miniam vystymuisi bei šalies gerovei. Tai įrodė Skan- ma programa“. A. Kubiliui bei jo pademonstravo, kad visuomenė lygybę kaip esminę žmogaus teisę ir socialinio teisin- dinavijos valstybės, sukūrusios gerovės, socialinio ministrams sudėtinga ir nepadoru jiems tėra terpė, kurioje jie pri- gumo pamatą. Šiuolaikiniame pasaulyje lyčių kvotos teisingumo visuomenę savo piliečiams. būtų kaltinti kažką kitą, tik save. versti būti, bet tikrai ne vertybė, yra efektyvi priemonė kurti lyčių pusiausvyrą visose Birutė Vėsaitė, Per visą laiką JESSICA progra- kurią reikia puoselėti ir jai dirbti. gyvenimo srityse. Jos skatina aktyviau dirbti įmonių LSDMS pirmininkė mos rėmuose buvo renovuoti keli Vilnius-Briuselis-Strasbûras 6 Daugiau investuokime į žmogų

Vyrauja nuomonė, kad ekonomi- veikiau kaip investicijas, kurios atei- Todėl būtina investuoti į žmones, su- socialinio fondo, o jo prioritetai tu- kai svarbiausios yra investicijos į me- tyje duos realios naudos. teikti jiems paskatas bei galimybes rėtų atspindėti konkrečius valstybių talą, betoną, vertybinius popierius, Europos Parlamente vis garsiau veikti. Socialinės investicijos turi narių poreikius. verslą ir kitus materialius dalykus. kalbame apie būtinybę priimti Eu- tapti svarbia Europos ekonominės ir Svarstant rezoliucijos projektą Tuo tarpu investicijos į žmones bei ropos Socialinių investicijų paktą. užimtumo politikos, taip pat ES atsa- mes siūlėme, jog socialinės investi- jų socialinių reikmių tenkinimą daž- Ekonominė ir finansų krizė parodė, ko į krizę dalimi. cijos pirmiausia turėtų padėti kurti nai suprantamos kaip „pravalgytos“ kad valstybės narės, teikdamos pri- Europos Parlamento užimtumo ir tvarias ir kokybiškas darbo vietas, lėšos, kurios ekonominiu požiūriu oritetą viešųjų finansų subalansa- socialinių reikalų komitete pritarėme gerinti bedarbių galimybes įsidar- yra vertingos tik kaip gamybą skati- vimui, nepakankamai dėmesio bei rezoliucijai, kuri ragina valstybes binti, ugdyti darbo rinkos reikmes nantis vartojimas. Dažnai pamiršta- investicijų skyrė užimtumo skatini- nares pasirašyti Socialinių investi- atitinkančią darbuotojų kvalifikaciją ma, kad pats žmogus yra svarbiau- mui, švietimui, socialinei apsaugai cijų paktą, kuriame būtų nustato- ir galimybes prisitaikyti prie poky- sias ekonomikos veiksnys, nuo kurio bei kitoms socialinės politikos sri- mi investicijų tikslai ir sukuriamas čių, geriau subalansuoti darbo rinkos kvalifikacijos, sveikatos, gebėjimo ir tims. Pasekmės akivaizdžios – iš- griežtesnės kontrolės mechanizmas. lankstumą ir užimtumo garantijas, noro dirbti, demografinio elgesio ir augęs nedarbas, skurdas ir socialinė Europos Komisija turėtų parengti geriau derinti šeimos ir profesinį gy- dar daugelio kitų dalykų priklauso atskirtis. Tarptautinė darbo organi- socialinių investicijų rodiklius, kad venimą, pertvarkyti pensijų sistemas ir mūsų ekonomika. Šiuolaikinėje zacija įspėjo, jog dėl beatodairiškos būtų galima stebėti šalių pažangą ir sudaryti sąlygas ilgiau dirbti, ko- visuomenėje darbo jėga reprodu- taupymo politikos per ketverius Vilija Blinkevičiūtė, ir skatinti įmonių socialinę atsako- voti su skurdu ir socialine atskirtimi. kuojama ne tik atlyginimo sąskaita. metų euro zonos valstybėse bedar- Europos Parlamento narė, mybę sukuriant socialinį Europos Šią iniciatyvą ypač remia Euro- Svarbios yra ir valstybės investicijos bių gali padaugėti 4,5 mln. Tenka LSDP pirmininko pavaduotoja ženklą. 2014–2020 m. daugiametėje pos Parlamento Socialistų ir demo- į darbuotojų išsilavinimą, sveikatos tik apgailestauti, kad Lietuvos žmo- finansinėje programoje turėtų būti kratų pažangiojo aljanso frakcija. ir socialinę apsaugą, darbo rinką ir nėms valdančiųjų taupymo politika būtinos naujos socialinių investicijų numatyti tinkami biudžeto ištekliai Neabejoju, kad po rinkimų Lietuvoje kitas socialines sritis. Kadangi šio- buvo labiausiai skausminga. Todėl, iniciatyvos Europos Sąjungoje ir so- socialinėms investicijoms Europoje beatodairišką taupymą pakeis socia- mis investicijomis siekiama derinti norint sušvelninti krizių socialines cialiai atsakinga šalių narių investici- skatinti ir remti. Socialinės investici- liai orientuota politika, kurią padės socialinius ir ekonominius tikslus, pasekmes bei siekiant įgyvendinti nė politika. Gerovės valstybės siekis jos turėtų būti remiamos ir iš struk- įgyvendinti ir Europos Socialinių jas reikėtų vertinti ne kaip išlaidas, o ambicingus dešimtmečio siekius, neturėtų mažinti piliečių aktyvumo. tūrinių fondų, visų pirma iš Europos investicijų paktas. ES prioritetas – atsinaujinanti energetika. Pamąstymai prieš referendumą dėl AE atsinaujinanti energetika. Daugiau specialistas pasakytų, kad jie bus tyti. Tad suprantamas „Hitachi“ dusiųjų gretas. Be abejo, Vyriausy- socialdemokratinių partijų pasisako žymiai didesni, negu numatoma, pareiškimas: sprendimas dėl refe- bė privalo daryti visus įmanomus prieš atominę energetiką, tačiau kai pavyzdys – užsitęsusios AE statybos rendumo juos nuvylęs. Latvijos ir ir neįmanomus žingsnius, kad užti- kurios laikosi kitos pozicijos. O ar Suomijoje. O štai neseniai kalbėjau Estijos premjerai pasakė aiškiau krintų statomų prie Lietuvos sienų statyti AE Lietuvoje – tai jūsų reika- su transportininkais, kurie jau da- – jų šalys dalyvaus projekte tik tuo baltarusiškų ir rusiškų AE saugumą las“, – sakė H.Svoboda. bar griebiasi už galvos: jeigu 700 t atveju, jeigu Lietuvos žmonės palai- pagal aukščiausius tarptautinius LSDP pasisako prieš šį projektą, svorio, 3 namo aukštų dydžio reak- kys bendrą su japonais projektą. O standartus. Tai turėtų būti ir visos ne prieš atominę energetiką Lietu- torių tektų gabenti nuo Klaipėdos iki be kaimynų dalyvavimo projektas ES tikslas. Ir mes, europarlamenta- voje apskritai. Yra partijos narių, Visagino?! Sugriautume viadukus, žlunga. rai, jau esame kai ką nuveikę. Dėl Justas Vincas Paleckis, kurie mano, kad atominė elektrinė tiestume tik tam kartui apvažiavi- Vyriausybė metė didžiulius mūsų AE prie Vilniaus aš dar prieš trejus Europos Parlamento narys nereikalinga. Prisipažinsiu – ir aš mus, statytume tiltus, kuriuos po pinigus, kad surengtų agitacijos už metus ėmiau skambinti pavojaus jų gretose. Tokį mano požiūrį nu- to vėl reikėtų griauti... Įkištume į tą savo pasirinktą projektą kampaniją. varpais, susilaukiau Europos Komi- Kai prieš porą savaičių Vilniu- lėmė jau devintieji darbo EP metai. tuščią reikalą gerą pusę milijardo, Visa gerkle šaukiama, kad dar prieš sijos patikinimų skirti tam daugiau je lankėsi mūsų frakcijos Europos Dirbdamas aplinkosaugos komitete, kurio taip reikia greitkeliams tiesti. 5 metus Seimas apsisprendė dėl dėmesio. Parlamente (EP) pirmininkas Hanes dalyvaudamas parlamentinėse dis- Pagaliau, AE šalininkai visiškai ne- statybos, tad nėra ko daugiau apie Visai neseniai įvyko Socialde- Svoboda, žurnalistai jo paklausė: kusijose, ruošdamas rezoliucijas ne kalba apie branduolines atliekas, ku- tai diskutuoti. Pamirštama viena mokratinės žaliųjų sąjungos steigia- koks Europos socialdemokratų po- tik mačiau, bet ir jaučiau, kaip vis rių nepasiimtų nei Latvija, nei Estija. „smulkmena“ – prieš 5 metus dar masis susirinkimas. Su savo „antia- žiūris į atominę energetiką? Kaip daugiau Europos valstybių atsisako Jos dūlėtų puskilometrio gylio beto- nebuvo nugriaudėjusi Fukušimos tominėmis“ pažiūromis, be abejo, vertinate naujos atominės elektrinės atominių elektrinių dėl nesaugumo. ninėse šachtose likdamos radioakty- avarija. Vokietijos dešinieji dar ne- esu tarp šios sąjungos steigėjų. EP statybos projektą Lietuvoje? Visa energija bei lėšos nukreipia- vios šimtus tūkstančių metų. Atliekų buvo nusprendę sugrįžti prie šalies įsitikinau, kad žalieji – artimiausi ir „Jeigu kalbėtume apie mano mos į atsinaujinančių šaltinių plėtrą, saugyklų statybos lėšos neįskaičiuo- „išstojimo“ iš branduolinės energe- natūraliausi socialdemokratų sąjun- gimtąją Austriją, tai vargu, ar pas į „žaliąją“ energetiką ir ekonomiką. tos į AE statybos kainą. Kaip mes tikos iki 2022 m. Pagaliau, Japoni- gininkai. Ne veltui ir didžiojoje EP mus atsirastų bent dešimt žmonių, Esu įsitikinęs, kad toks kelias ge- „mokame“ statyti branduolinio kuro jos Vyriausybė dar nebuvo paskel- salėje sėdime greta ir balsuojame pasisakančių už atominę energe- riausias ir Lietuvai. saugyklas parodė liūd­na Ignalinos busi savo pasiryžimo padaryti tą dažniausiai vieningai. Mūsų parti- tiką. Aš abejoju, ar ši energetika „Hitachi“ projekto ydos įžiūri- AE saugyklų istorija. patį iki 2040-ųjų. Manau, kad agita- joje jau seniai reikėjo „žaliojo spar- yra mūsų ateitis. Tačiau kiekviena mos labai nesunkiai. Silpniausia Referendumas dėl Visagino AE cijai už AE Lietuvoje išleisti pinigai no“. Neabejoju, kad jis reikalingas šalis laisva pasirinkti. Europos Są- vieta – tos virtualios AE pagamin- projekto Lietuvoje, kad ir pataria- bus paleisti vėjais. Nepopuliarios ir Lietuvai, jeigu norime žingsniuoti junga (ES) bendros politikos šiuo tos elektros kaina, konkurencingu- masis, ko gero, lemtingai nusvers Vyriausybės bandymai reklamuoti koja kojon su Europa, gyventi ge- klausimu neturi, bet prioritetas – mas ir statybos kaštai. Kiekvienas svarstyklių lėkštę: statyti ar nesta- projektą tik didina kitaip apsispren- riau. Problemos, kurias turime išspręsti be ES pagalbos – nacionalinis saugumas, didesnės minėjau savo komentaruose viešo- Negalime ignoruoti ir atsako- nuo Didžiosios depresijos laikų uždarbio galimybės gyventojams ir joje erdvėje, yra sričių, kur proble- mybės trūkumo valstybės valdyme. atvejis, Pietų Europos valstybių sko- verslui. mos gali ir turi būti sprendžiamos su Manau, kad nekokybiškas valdymas lų problema bei masinis nedarbas Aštuoneri metai nėra ilgas lai- aktyvia ES pagalba – tai energetika, ir klaidingi sprendimai dažnai atsi- šiose šalyse yra pamokos Lietuvai, ko tarpas, kad mūsų ir senųjų ES žemės ūkis, iš dalies transporto siste- randa dėl valdžioje esančių žmonių kad vien dairydamiesi į Vakarų Eu- valstybių ekonomikos ir gyvenimo mos bei pramonės modernizavimas. moralinės ir teisinės atsakomybės ropos valstybes tvarios ekonominės kokybės skirtumai išnyktų. Taip pat Tačiau yra sričių ir problemų jose, stokos. Neretai žalingi sprendimai sistemos ir stabilios valstybės mes nereikia manyti, kad priklausymas kurias privalome išspręsti patys. paslepiami po kolektyviniais – ins- nesukursime. Tam būtinos žinios, ES pats savaime gali išspręsti visas Lietuvos valstybės gyvenimas pra- titucijų sprendimais, kur išnyksta as- patirtis ir politinė valia, kad ateities opiausias problemas. Štai Pietų Eu- šyte prašosi reformų tokiose srityse meninės atsakomybės klausimas. kartoms sukurtume pagarbos vertą, ropos šalių pavyzdžiai rodo, kad net kaip viešasis administravimas, vie- Gyvename didelių permainų lai- o ne emigruoti verčiančią valstybę. Zigmantas Balčytis, ir trys dešimtmečiai narystės ES ir šieji pirkimai, teisėsauga, sveikatos kotarpiu, matome, kokio masto kri- Europos Parlamento narys, milijardai eurų struktūrinių investi- apsaugos ir švietimo sistemos. zė kilo dėl nepakankamai prižiūrimų LSDP pirmininko pavaduotojas cijų neužtikrino tvarios ekonominės Niekas kitas už mus neišspręs ir finansų rinkų, todėl turime nusiimti sistemos sukūrimo. socialinių problemų. Turime patys „rožinius akinius“ ir realiai įvertinti Jau aštuonerius metus esame Eu- Šiandien Lietuva turi labai dide- palaipsniui mažinti pajamų atotrūkį dabartinę finansinę ir ekonominę si- ropos Sąjungos nariai ir naudojamės lių problemų: esame energetiškai tarp dideles ir mažas pajamas gau- tuaciją. Esamas laikmetis įpareigoja priklausymo šiai politinei sąjungai priklausomi, turime silpną pramonę nančių žmonių, atotrūkį tarp didžiųjų pakilti virš politinių partijų nesutari- privalumais. Visuomenės nuomo- ir žemės ūkį, pragyvenimo lygis yra ir mažųjų miestų, aktyviai investuoti mų ir visiems kartu vieningai susi- nės apklausos rodo, kad labiausiai žemas, o darbingo amžiaus žmonės, į viešuosius infrastruktūros objektus tarti dėl svarbiausių reformų porei- Rengta kartu su Europos Parlamento vertinama iš ES gaunama finansinė neapsikentę mažų atlyginimų, ma- ir taip kurti darbo vietas bei sąlygas kio ir jas nedelsiant įgyvendinti. socialistų ir demokratų pažangiojo parama. Kiti suvokiami privalumai siškai emigruoja. Kaip jau anksčiau ekonomikai augti. Didžiausios ekonominės krizės aljanso grupės Lietuvos delegacija. 7 NUOMONËS Ką paliks nueinančioji Vyriausybė?

Nueinančios konservatorių ir li- rius S. Jakeliūnas, kuris, naujantys bankų pro- aiškinsis su Rusija dėl galimų „Gaz- beralų koalicijos kalbos apie „pras- greičiausia, bus teisus, pagandistai mėgina prom“ kainų politikos pažeidimų, o tą” palikimą, kurios tęsėsi visą jog patys bankai pasko- perspėti būsimą val- tai truks, neabejoju, ilgai, šalies gy- kadenciją ir vėl sustiprėjo rinkimų lų burbulą pūtė, o vėliau džią, jog esą kito kelio ventojai mokės už tokią politiką iš kampanijoje, verčia pažvelgti, o „patys galbūt ir išsigandę nei „taupymas” (o iš savo kišenės. koks gi bus jų pačių palikimas ki- to, ką jie padarė – jį su- tikrųjų viešojo sekto- Garsiai deklaruota užsienio in- tai, po rinkimų ateinančiai valdžiai. sprogdino”. Pridurčiau riaus karpymas) arba vesticijų pritraukimo politika dide- Bent jau atsakyti į klausimą, ar bus dar – bent jau Lietuvoje dabartinė valdančių- lės naudos ūkiui taip pat neatnešė, geresnis ar blogesnis, nei buvo prieš supanikavusių valdančių- jų politika, nėra. Ta- tačiau lietuviško kapitalo bėgimas tai, 2008-iais? Tačiau jau šiandien jų rankomis. čiau tai netiesa, anot iš šalies neabejotinai turėjo didesnę aišku, jog rinkiminės A.Kubiliaus Pagrindinis argumen- to paties jau minėto žalą, negu menkas užsienio kapitalo ir kitų koalicijos lyderių kalbos apie tas ir šiandien atrodo P.Krugmano, yra, o kai atėjimas. Kaip ir prastai įsisavinama „sunkų” palikimą liudija jų netie- gana keistas – esą Lie- kurios ES šalys, iš jų ES parama, ypač renovacijos srityje, sioginį prisipažinimą, jog problemų tuva negalės pasiskolinti ir kaimyninė Lenkija, nors būtent čia ir reikėjo daugiausiai jiems ne tik nepavyko įveikti, dau- viešose rinkose, todėl nepasidavusios „griež- Vyriausybės pastangų, nes finansų geliu atvejų jų dar padaugėjo arba reikia didinti mokesčius to taupymo” psichozei, krizė dėl bankų išpūstų nekilnoja- jos pagilėjo. bei mažinti išlaidas. Ta- investavusios į dar- mo turto kainų burbulų daugiausia Nepaisant propagandistų aiški- čiau „naktinė” mokesčių bo vietų išsaugojimą, smogė statyboms. Šis sektorius nimo, kad pagrindinis A. Kubiliaus reforma tik pablogino visų pirma, tai ir įrodė. susitraukė net per pusę. Tai tik dar Vyriausybės nuopelnas yra „suval- visus šalies rodiklius, bet Todėl ir yra daug ge- kartą patvirtina, kad jei būtų nepa- dyti finansai”, katastrofiškai iki be- ir verslo bei darbo rin- resnėje padėtyje, negu nikuojama, o analizuojama, tai būtų veik pusės bendro vidaus produkto kos situaciją su visomis Lietuva. Nepaisant to, suvokta, jog ne vien eksportas, o padidėjo būtent valstybės skola. Dar nedarbo, emigracijos ir kad buvo sukurta nau- būtent statybų sektorius reikalauja blogiau, jog skolinosi ši Vyriausybė socialinėmis problemo- ja „nieko nekainavusi” didžiausio Vyriausybės dėmesio ir ne tik daug, daugiau nei visos kitos mis. Ypač ir dėl to išaugo energetikos ministe- paramos. Todėl užšaldytos ES re- vyriausybės kartu sudėjus per dvi- „šešėlinė” ekonomika, rija, šiame sektoriuje novacijos lėšos yra dar viena didelė dešimt metų, tačiau ir itin brangiai. kainos, biudžeto nesurin- padėtis nei pagerėjo, šios Vyriausybės klaida. Kadencijos pradžioje grindę kimas. nei tapo bent kiek aiš- Jau minėtas P. Krugmanas bei „naktinę” mokesčių reformą tuo, jog Po to konservatorių kesnė. Net dvi Baltaru- Tarptautinis valiutos fondas išanali- esą pagrindinė krizės Lietuvoje prie- sugalvota ir garsiai de- sijoje ir Kaliningrade zavo daugelio šalių vyriausybių elg- žastis buvo 800 milijonų litų „So- klaruojama „taupymo” Seimo narys G. Kirkilas primena, jog griežtą taupymo politiką lydėjo pradėtos statyti AE seną šios finansinės krizės metu ir dros“ skola, dabartinė valdančioji politika, kurią Nobelio ekonomikos susitraukimas. jau dabar turi, o atei- nustatė, jog „griežto taupymo eko- dauguma palieka net 10 milijardų premijos laureatas P. tyje turės įvairiausių nominę politiką lydėjo ekonomikos skylę. Taip atsitiko todėl, kad vieto- Krugmanas savo puikioje knygoje matiškai ir nepagrįstai sumažintos sunkiai prognozuojamų mūsų šaliai susitraukimas ir išaugęs nedarbas”. je objektyvios vidaus ir išorės veiks- „Įveikime ekonominę depresiją!” pensijos, socialinės išmokos, nedar- pasekmių. Šilumos sektoriuje – tik Lietuvoje šios pasekmės, deja, yra nių analizės ir atitinkamų veiksmų, pagrįstai pavadino „neadekvačiu at- bas, emigracija, masiški smulkaus ketinimai bei pažadai ir dramatiškai dar skaudesnės, nors tai ir bus ti- jie pasidavė bankininkų sukeltai saku” į krizę, iš tikrųjų reiškė bailų verslo bankrotai ir t.t. Arba, kitaip kylančios kainos gyventojams. Kon- krasis nueinančios konservatorių ir panikai, įvykdė skubotą mokesčių A.Kubiliaus Vyriausybės nusišalini- sakant, pensininkų sąskaita paremti servatoriai po savo valdymo palieka liberalų valdžios palikimas. reformą. Kodėl bankininkams rei- mą nuo ūkio skatinimo fiskalinėmis, užsienio bankai. ir ilgalaikį, neabejoju, konfliktą su kėjo tos panikos, iš dalies paaiškina makroekonominėmis bei ES struk- Įdomu tai, kad nueidami nuo „Gazprom“ bei Rusija, daugiau kaip Gediminas Kirkilas, „Lietuvos krizės anatomijos” auto- tūrinės paramos priemonėmis. Dra- valdžios, dešinieji ir jiems patar- per pusę pabrangintas dujas. Kol ES Seimo narys H. Svoboda žadėjo kovoti už pakankamą IAE uždarymo finansavimą Rugsėjį Lietuvoje lankėsi Eu- kad visuomet bus šalių, kur plėto- ropos Parlamento Socialistų ir de- jama atominė energetika, todėl itin mokratų pažangiojo aljanso frakci- svarbus saugumo klausimas. jos pirmininkas Hanesas Svoboda „Mūsų šalyje – Austrijoje – gal (Hannes Swoboda). BNS spaudos tik vienas iš dešimties pasisakytų konferencijų salėje žurnalistai tu- už atominę energetiką. Aš, žino- rėjo galimybę pasidomėti social- ma, esu už aukščiausius saugumo demokratų veikla Europos mastu, standartus. Tarptautinė atominės svarbiais visuomenei biudžeto, ato­ energetikos agentūra turėtų skirti minės energetikos, finansų klausi- daugiau dėmesio saugumui ne tik mais. Europos, bet ir viso pasaulio lygiu. Spaudos konferencijoje dalyva- Tačiau esu realistas, visuomet bus vo LSDP pirmininkas Algirdas But- valstybių, kurios naudosis atomi- kevičius, europarlamentarai Vilija ne energetika. Šios technologijos Blinkevičiūtė, Justas Vincas Palec- kaina išauga dėl saugumo. Tačiau kis bei Zigmantas Balčytis. Konfe- aš abejoju, ar atominė energetika rencijoje „Europa šiandien ir rytoj. yra mūsų ateitis. Tikriausiai reikė- Socialistų požiūris“ H.Svoboda tų labiau pasikliauti saulės ar vėjo priminė, jog visa statistika demons- LSDP pirmininkas A. Butkevičius, EP socialdemokratų frakcijos pirmininkas H. Svoboda. Dešinėje – LSDP frakcijos atstovė spaudai energija. Svarbu nepamiršti pasirū- truoja vieną: kuo labiau taikomos A. kontrimienė pinti, kaip tą energiją galima būtų konservatorių taupymo priemonės, to svarstymas? Lietuvai reikia, kad kodėl. Todėl tikiuosi, kad naujoji Mes turime prisitaikyti prie esamos perduoti į Europos tinklą“, – kalbė- tuo labiau situacija Europoje blo- ES lygiu būtų subalansuotos išlai- Vyriausybė pritars ir padės įtikinti situacijos, jei to nepavyks padaryti, jo H. Svoboda. gėja. Didėja nedarbas, smarkiai dos žemės ūkio srityje, kad didžioji kai kurias konservatyvias vyriau- tikrai kils grėsmė. Pasiūlyta Euro- EP socialdemokratų lyderis paža- auga Europos biudžeto deficitas, o dalis lėšų neatitektų stipriausioms sybes, pvz. Didžiosios Britanijos, pos centriniam bankui griežčiau dėjo, kad palaikys Lietuvą lapkričio politika, kuria siekiama mažinti de- šalims. Nemaža dėmesio H. Svo- kad ši priemonė būtų naudinga“, kontroliuoti visus euro zonos ban- mėnesį svarstant ES biudžetą, kai ficitą, iš tiesų jį tik augina. Tokiose boda skyrė mokesčių temai. – vylėsi H. Svoboda. Socialdemo- kus, tuo pačiu visos ES bankus. Be kalba pasisuks apie itin reikšmingas valstybėse kaip Graikija, Italija, Is- „Nepriklausomos institucijos krato teigimu, finansinių sandorių abejonės, ES bankai glaudžiai su- IAE uždarymo lėšas. Neuždaryta panija, Portugalija biudžeto defici- atliktas tyrimas parodė, kad ES yra mokestis užtikrintų sąžiningumo ir siję su viso pasaulio bankais, todėl atominė elektrinė yra nesaugi, ir ji tai tik auga, štai kodėl reikia taisyti išvengiama 1000 milijardų eurų teisingumo principą. griežta kontrolė yra labai svarbi“, – yra visos Europos reikalas. padėtį, orientuojantis į piliečius, į jų mokesčių. Būtina reikalauti, kad pi- Paklaustas apie grėsmes euro teigė EP socialdemokratų lyderis. „Aš esu už pakankamą finansa- socialines teises bei garantijas. liečiai mokesčius mokėtų, ypač tur- zonai, H. Svoboda neslėpė, jog to- vimą, ir mūsų frakcija EP yra prieš tingieji. Surinktos lėšos galėtų tapti kių esama. Kovos už lėšas Ignalinos bet kokius finansavimo sumaži- Kuo Lietuvai svarbus ES investicijomis, kurios leistų sukurti „Tokioms valstybėms kaip Ita- atominei elektrinei uždaryti nimus. Šiuo klausimu mes aiškiai biudžeto svarstymas? naujų darbo vietų ir pasirūpinti ne- lija, Ispanija ar Graikija nustatytos pateiksime nuomonę“, – žadėjo EP turtingaisiais“, – sako H. Svoboda. Europos centrinio banko sąlygos, Kalbėdamas kita Lietuvai, o kar- Socialistų ir demokratų pažangiojo Šiuo metu daug dėmesio Euro- Reikšmingas ir finansinių sando- kurias sulaužius, atsirastų grėsmė tu ir visai Europai aktualia – atomi- aljanso frakcijos pirmininkas. pos Sąjungoje skiriamas biudžetui, rių mokestis. „Deja, Lietuvos Vy- sugriūti euro zonai. Tuomet kiltų nės energetikos tema H. Svoboda, kurį H. Svoboda pavadino kova. riausybė nepritarė tokio mokesčio grėsmė sulaukti naujos finansų ir būdamas austras, pasisakė prieš at- Evelina Butkutė-Lazdauskienė Kodėl Lietuvai svarbus šis biudže- įgyvendinimui. Ir tikrai nežinau, politinės krizės visoje Europoje. ominę energetiką, tačiau pripažino, LSDP skyriø naujienos 8 Ar per kultūros lauką eisime kartu? Kultūros laukas platus: čia ir jeigu atsakinga už tai, kad kultūra bendrą Kultūros įstatymą, o Kul- muzika, teatras, kinas, šokis, dai- būtų prieinama visiems, turėtų būti tūros tarybos įstatymą priimti kaip lė… Ar ten, kur viešpatauja kūry- girdimas kiekvieno kultūrininko Kultūros įstatymo sudedamą dalį ba, nėra problemų? Kodėl girdime balsas. Kultūros opinija pastaruo- arba rengti atskirai po to. Neaiški vis garsiau skambančius šalies ju metu smuko. Informacija apie ekspertų delegavimo procedūra. kultūros ir meno žmonių balsus? VEKS programą, Valdovų rūmų Tačiau faktas jau įvyko, įstatymas Kokios opiausios problemos juos statybą platųjį skaitytoją pasie- priimtas. Kodėl taip skubėta?“, – kamuoja? Kokia kultūros stratega- kė iškreipta, pateikta sąmoningai klausė F. Latėnas. vimo ir finansavimo padėtis? Ko- tendencingai. Giliau pagalvojus, Kompozitorius tvirtino, kad kios pertvarkos ir reformos padėtų argi šie projektai nedavė Lietuvai kolegialumas turi sugrįžti į kultū- išspręsti susidariusias problemas? realios naudos?“, – kalbėjo F. La- ros bendruomenę, Kultūros minis- Į šiuos ir kitus klausimus atsa- tėnas. terijai turi rūpėti kultūros žmonių kymų ieškojo rugsėjo 26 dieną į Pasak jo, rugsėjo mėnesį Lietu- nuomonės. „Neturi būti slaptų apskritojo stalo diskusiją susirinkę Diskusijoje dalyvauja kompozitorius Faustas Latėnas. Autorės nuotrauka vos Respublikos Seimo dauguma sprendimų, viskas turi būti vieša. kultūros žmonės. Diskusijai juos gramas iš esmės galime pavadinti Aš (ir kaip kultūros žmogus ir kaip priėmė Lietuvos kultūros tarybos Suprantu, kad naktinių mokesčių pakvietė kompozitorius, Konstan- pjesėmis. Jeigu vieną ar kitą parti- kūrėjas) jaučiu kultūros tęstinumo įstatymą. Apie Kultūros ministeri- reformų sukeltas deformacijas tino Stanislavskio premijos laure- ją išrinks, tai pagal tokią pjesę bus stygių. Kultūros ministerijai turi jos parengto, Kultūros tarybos įsta- kultūros srityje tik kartu, kolegia- atas, Lietuvos ambasados kultūros statomas spektaklis. Bėda ta, kad būti svarbios kultūros savival- tymo trūkumus savo nuomonę yra liai tegalėsime ištaisyti“, – apiben- atašė Rusijos Federacijoje Faustas po rinkimų aktyviai deklaruotas dos kolegijos, Kultūros ir meno išsakę garsūs kultūros ir meno kū- drino F. Latėnas. Latėnas. rūpestis kultūra dažnai užsibaigia tarybos žmonių nuomonės. Jei- rėjai, kultūros darbuotojai. „Buvo „Jau esu sakęs, kad partijų pro- kvietimų į spektaklius poreikiu. gu valstybė atsakinga už kultūrą, siūloma pirmiau parengti ir priimti Aldona Jeleniauskienė LSDP Akmenės skyriaus sąskrydžio aidai Kandidatai į Seimą lankėsi Nespėjus suvirškinti žirnių, visi dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti Kėdainiuose mieliniais blynais su obuolių koše. Čia prie viryklės išsijuosusi darbavo- si Violeta Griciuvienė. Nors visi at- vyko pailsėti, bet nuo organizacinių darbų buvo sunku atplėšti mūsų pui- kiąsias pagalbininkes: Edita Statkie- nę bei Alvą Bacienę. Varžybos ėjo į pabaigą, o ant laužo baigė virti Lino Lupeikos gardžioji sriuba. Sriubos valgymo procedūra prasidėjo „mal- da“, tai yra nuo partiečio Kęstučio Krenciaus sukurtos ir sudainuotos dainos. Po tokių gardžių pietų atėjo pats laikas desertui. Skyriaus pirmi- Rugsėjo 8 d. gražioje Akmenės vių pasveikinimu, vėliavos pakėlimu ninkas paskelbė nugalėtojus sporto rajono Balsių stovyklavietėje vyko ir sportinių renginių organizatoriaus rungtyse, įteikdamas kiekvienam Kandidatai A. Zeltinis, K. Virbickas ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovybė. tradicinis LSDP Akmenės skyriaus Vaclovo Jonušo informacija apie malonų prizą – prisiminimui apie narių sąskrydis. Nors vėjas lengvai laukiančias sporto kovas tinklinio dalyvavimą sąskrydyje. Padėkojo Rugsėjo 21 d. Kėdainių kultūros lygybė ir solidarumas. Kandidatas kilnojo galvos apdangalus, stovy- bei krepšinio aikštelėse, šaudyme iš ponams Danguolei ir Vaidui Vana- centre vyko Lietuvos pagyvenu- sakė, kad socialdemokratai, pasi- klautojų nuotaika buvo pakyli. Akį lanko, baudų mėtyme rungtyse. Ta- gams už įsteigtus prizus. sių žmonių asociacijos Kėdainių sakydami už rinkos reguliavimo skyriaus susitikimas su Lietuvos džiugino gan didelis jaunimo būrys. čiau visą rimtąją dalį sustabdė žinia, Po „sunkių“ rungčių stovyklau- principus, nukreiptus į vienintelę pagyvenusių žmonių asociacijos užduotį, kad visi Lietuvos žmonės, Visus pirmiausia sudomino nusilei- kad į stovyklavietę atvežta mūsų tojų laukė muzikantai. Ilgai sukosi prezidente Grasilda Makaravičiene, o ne dalis visuomenės gyventų ge- dimas įtemptu lynu, todėl kai kurie partietės, kandidatės į LR Seimą Zo- poros, skambėjo dainos, vyko dis- jos pavaduotoja Vlada Maleckiene. riau, sieks kad tai būtų ne kokioje drąsos sėmėsi ilgokai, bet patirti pir- fijos Paulikienės išvirta žirnių košė kusijos ir buvo labai gaila, kad taip Susitikime dalyvavo kandidatas tai tolimoje ateityje, bet šiandien, o mieji įspūdžiai dar ir dar kartą vertė su spirgučiais. Nors nelabai gerai greitai prabėgo dar viena graži ru- į Seimo narius Kėdainių rinkimų visuomenė turi tinkamai pasirūpinti išbandyti trasą. prieš varžybas užkandžiauti, tačiau dens diena. apygardoje Kęstutis Virbickas bei tais, kurie savo darbu prisidėjo prie Šventė prasidėjo skyriaus pirmi- nugalėjo noras paragauti, o ir pasau- Biržų-Kupiškio rinkimų apygar- šalies klestėjimo, gerovės kūrimo. ninko Vitalijaus Mitrofanovo daly- lio rekordų niekas nesiruošė siekti... LSDP Akmenės skyriaus inf. doje kandidatuojantis Aleksandras Svarbi nuostata – aprūpinta senatvė Zeltinis. Į susitikimą susirinko gau- yra stabilios visuomenės požymis. sus būrys kėdainiečių. A. Zeltinis kėdainiečiams pa- Prezidento A. M. Brazausko 80-ųjų Lietuvos pagyvenusių žmonių pasakojo, kad LSDP nariu yra nuo asociacijos Kėdainių skyriaus pir- 2009 m. Gimė Biržuose tarnautojų gimimo metinių paminėjimas Prienuose mininkė Paulina Noreikienė paragi- šeimoje, studijavo Kauno politech- no visus būti aktyviais rinkimuose, nikos institute ir Vilniaus valsty- Rugsėjo 25 d. Prienų kultūros ir vaduotojas Česlovas Juršėnas. Jis J. Aleksandravičius, LSDP Prienų balsuoti už socialdemokratų partiją biniame universitete. Vėliau dirbo laisvalaikio centre buvo paminėtos prisiminė Prezidentą kaip politiką, skyriaus pirmininkas, kandidatas į ir bičiulius Kęstutį Virbicką bei įvairiose institucijose. Aleksandras Prezidento Algirdo Mykolo Bra- sugebėjusį suvienyti kairiąsias po- Seimą Alvydas Vaicekauskas, bičiu- Aleksandrą Zeltinį bei juos reitin- šiuo metu – GTS Global Trading guoti. zausko 80-osios gimimo metinės. litines jėgas Lietuvoje, sugebėjusį lis V. Maruškevičius. Service kontaktų menedžeris Rytų G. Makaravičienė kalbėjo, kad ir Vakarų Europoje. Kartu su žmo- Minėjimas prasidėjo nuotraukų bendrauti taip, kad jį suprastų ir vals- Nuoširdžiame renginyje prisimin- pagyvenusiems žmonėms gyventi parodos, kurios rengėjai – Lietuvos tietis, ir akademikas. Susitikimus ir tas prezidentas kaip šilta asmenybė, na Simin, Vokietijos ir Lietuvos nėra paprasta, todėl bendravimas labdaros draugijos koordinacinės Respublikos Seimo kanceliarijos įspūdžius iš susitikimų su A. M. puikus vadovas ir tvirtas politikas. su bendraminčiais – vaistas, kuris Komunikacijos departamento Par- Brazausku pasakojo Prienų meras tarybos vadove ir draugijos įkūrė- padeda išgyventi. Prezidentė ragino ja, jau 15 metų užsiima labdaringa lamentarizmo istorijos ir atminimo A. Bujanauskas, Birštono vicemeras LSDP Prienų skyriaus inf. visus gerai pagalvoti, už kurią par- humanitarine veikla Lietuvoje, pa- įamžinimo skyrius, atidarymu. Par- tiją ir kandidatą atiduoti savo bal- deda sunkiai segantiems vaikams, odoje eksponuojamos reikšmingas są, priminė, kad socialdemokratai vaikų globos namams, mokykloms, Algirdo Mykolo Brazausko biogra- didino pensijas ir įvairias išmokas. senelių namams, ligoninėms. fijos akimirkas pristatančios fotogra- Pristatydama kandidatą K.Virbicką Kandidatai į Seimą, Lietuvos asociacijos prezidentė G. Maka- fijos iš Lietuvos Respublikos Seimo, Pagyvenusių žmonių asociacijos Lietuvos Respublikos Prezidento ravičienė pabrėžė, kad Kęstutis nemokamai konsultuoja teisiniais vadovai taip pat apsilankė Kėdainių kanceliarijos, Lietuvos centrinio socialiniame centre. Visi susitiki- valstybės archyvo fondų, NATO klausimais Pagyvenusių žmonių asociacijos narius, padeda laimėti mai vyko šiltai, nuotaikingai. Ren- multimedijos archyvo, Algirdo My- ginių dalyviams Kėdainių kultūros kolo Brazausko šeimos archyvo. įvairias bylas. K.Virbickas trumpai išdėstė Lie- centre koncertavo Pagyvenusių Po to susirinkusieji buvo pakvies- tuvos socialdemokratų partijos rin- žmonių asociacijos Kėdainių sky- ti į salę, kur koncertavo Kauno stygi- kimines nuostatas, kuriose svarbiau- riaus ansambliai: vyrų „Papartis“, nių kvartetas (vad. S. Bartulis), buvo sia – žmogus, jo gyvenimo kokybė. moterų „Giedra“. parodytas filmas apie Prezidentą. Socialdemokratai atstovauja iš savo Savo atsiminimais apie bendra- darbo gyvenantiems žmonėms, to- Genovaitė Noreikienė žygio gyvenimą ir tarnystę Lietuvai dėl ir mūsų pamatinės vertybės yra LSDP Kėdainių skyriaus pasidalino Seimo pirmininko pa- socialinis teisingumas, galimybių atstovė spaudai 9 LSDP skyriø naujienos Rokiškio socialdemokratai Kultūros paveldo dienų renginiai miesto šventėje Užpaliuose Rugsėjo 18–23 d. Užpaliuose (Utenos r.) buvo surengtos Kultūros paveldo dienos, skirtos Magdeburgo teisės Už- paliams suteikimo 220 – osioms metinėms pa- minėti. Tomis dienomis vyko daugybė renginių: astro- nomo Sauliaus Lovčiko paskaita „Astronomija kaip mokslas“, etnologė Gražina Kadžytė skaitė paskaitą ,,Lygiadienio Su rokiškėnais bendrauja kandidatas Vytautas Vilys. Danguolės Kondratenkienės nuotr. prasmės baltiškoje at- mintyje“, vyko šiaudi- Rugsėjo 22 d. Rokiškyje buvo švenčiama miesto šventė. LSDP Rokiškio nių skulptūrų (instaliaci- Seimo narė M. Petrauskienė lankosi Užpalių turguje. skyriaus nariai išėjo į miesto aikštę sveikinti Rokiškėnų ir miesto svečių. Vi- jų) gamyba ,,Baltiškieji sus atėjusius į miesto aikštę šaltą vakarą socialdemokratai vaišino šilta arba, ženklai“, buvo atidary- sėsi šventinio koncerto, kuriame įgyvendinimo. „Linkiu užpalėnų saldainiais, obuoliais. Dalino kalendorius ir lankstinukus. Mielai su praei- tas muziejaus „Dausuva“, jauni- koncertavo Daugpilio (Latvija) bendruomenei žydėti, klestėti dar viais bendravo kandidatai į Seimo narius Vytautas Saulis ir Vytautas Vilys. mas nuo 15 iki 25 metų dalyvavo folkloro ansamblis „Svatra“ (vad. ne vieną amžių ir puoselėti savo fotografijos konkurse ir parodoje Sarmite Teivane), Utenos Dauniš- miestelio didingumą bei ypatin- Tadas Barauskas, LSDP Rokiškio skyriaus atstovas spaudai „Vietos dvasia“. Užpalių kultūros kio gimnazijos tautiškos kapelos gumą“, – sakė Seimo narė. centre vyko etnografinė vakaro- „Untytė“ ragininkai (vad. Laimis Kultūros paveldo dienų minė- nė su Utenos muzikos mokyklos Kirilauskas), Užpalių kanklininkų jimas baigėsi sekmadienį Užpalių Socialdemokratai šventė ansambliu „Sietynas“ (vad. Rima ansamblis „Pasagėlė“ (vad. Loreta Šv. Nikolajaus Stebukladario cer- Garsonienė). Liaugaudė), modernaus folkloro kvėje Druskininkų džiazo ansam- Šiaulių gimtadienį Pagrindiniai paveldo dienų grupė „Aisva“. blio koncertu „Čiurlionis kitaip“. renginiai vyko šeštadienį, į ku- Sveikindama savo gimtojo Koncerte skambėjo Maironio ei- riuos atvyko ir LR Seimo narė miestelio žmones Milda Petraus- lės, kurias skaitė aktorius Petras Milda Petrauskienė. Viešnia da- kienė linkėjo visiems skalsos, Venclova. lyvavo užpalėnų turguje, parodos džiaugsmingų kasdienos akimir- „Vietos dvasia“ atidaryme, klau- kų, dar daugybės sumanymų ir jų LSDP Utenos skyriaus inf.

„Sveikuolių šeimos dienoraštis“ Fabijoniškėse atvertė jau antrąjį puslapį

Praėjusią savaitę Fabijoniškių ben- druomenės asociaci- Šiaulių socialdemokratai kartu eivius linksmino net piratai. Su ja surengė nedidukę, su visais šiauliečiais rugsėjo 15 gyventojais bendravo kandidatai į bet labai gražią ir dieną šventė 776-ąjį miesto gim- Seimo narius: Valerijus Simulik, jaukią šventę savo tadienį. Iš visų partijų gausiausiai Edvardas Žakaris, Arvydas Moc- mikrorajono gyven- šventinėje eisenoje dalyvavo soci- kus, Danutė Ona Statulevičienė. tojams: vaikams ir aldemokratai. Jie visu būriu važia- Socialdemokratų surengtame kon- tėveliams. Šventės vo dviračiais iki Kryžių kalno. certe linksminosi ir maži, ir dideli sumanytoja ir pro- Aikštėje prie P. Višinskio pa- šiauliečiai. jekto autorė Dalia minklo visą dieną šurmuliavo Bacevičienė į šventę socialdemokratų palapinė, pra- LSDP Šiaulių skyriaus inf. atskubėjo net su tri- mis atžalomis: dukra Vilma, sūnumi Liu- Skuodo skyriaus tarybos tauru ir mažyliu Do- natu, kuriam sporti- posėdyje apie rinkimus nės rungtys tikrai dar nerūpėjo, todėl ma- Sveikinimo žodį taria kandidatė Auksė Kontrimienė. Valdo Šereikos nuotrauka nė apylinkė apima žylis saldžiai snaudė ne tik Skuodo, bet medžių paunksmėje. smagią asociaciją su jau daugiau kratai ir jiems nepagailėjo dovanų ir dalį Mažeikių ra- Šventė buvo tikrai graži. Šoko kaip 10 metų veikiančia mano – visiems buvo įteiktas 2013 metų jono. vaikų lopšelio-darželio „Vėrinė- įkurta interneto svetaine www. stalo kalendorius. Organizatoriai Skuodiškiai tiki- lis vaikučiai“, sveikinimo žodžius mamosdienorastis.lt Manau, kad žadėjo, kad šventė vyks ir kitais si, kad rinkiminei sakė Fabijoniškių bendruomenės mūsų svetainėje „Sveikuolių šei- metais, tad tėveliams jau reikėtų agitacijai pasitar- asociacijos pirmininkas Emilis mos dienoraštis“ suras garbingą pradėti ruoštis, nes teks dalyvauti naus ir motobolo Misiulis, Fabijoniškių seniūnas vietą ir tapsime draugais, kartu rungtyse. sezono uždarymas. Jonas Novikevičius. Bendruome- besirūpinančiais Fabijoniškių šei- Po šventės visi draugiškai kal- Tarybos posėdyje nei buvo pristatyta Auksė Kontri- mų sveiku gyvenimo būdu“, - kal- bėjo, kad viskas prasideda nuo dalyvavo ir partijos mienė – Lietuvos socialdemokra- bėjo A.Kontrimienė. mažų dalykų: bendruomenė – tai iškeltas kandidatas tų partijos kandidatė Fabijoniškių Kai baigėsi kalbos, prasidėjo mes patys. Norime gyventi sma- Kaip sakytų žemaičiai, dabar Bronislovas Stasiu- vienmandatėje rinkimų apygardo- smagios sportinės rungtys: vaikai giau, jaukiau, bendruomeniškiau, karšta tarsi šieno laike – verda rin- lis. Vyko diskusijos dėl reklaminės je. stengėsi kuo toliau numesti van- tai ir turime tą daryti. Fabijo- kimų kova į Seimą, tad darbų aps- veiklos prospektų ir plakatų papil- „Politinių kalbų nesakiau, nes dens pripiltus balionėlius, run- niškių bendruomenės asociacija tu. LSDP Skuodo skyriaus tarybos domo užsakymo ir platinimo. puikiai žinau, kaip žmonėms, su- gėsi virvės traukimo varžybose, auga, stiprėja ir rengiasi nustebin- nariai susirinko į atnaujintą būstinę Posėdžio dalyviai atkreipė dė- sirinkusiems į šventę, visai nesi- rankos taiklumą bandė mėtydami ti Fabijoniškių mikrorajono gy- aptarti rinkiminės kovos taktikos mesį, kad konkurentai taip pat nori jų klausytis. Tad pasveikinau baudas į krepšinio lankus. ventojus dar ne vienu įspūdingu ir strategijos. Nutarta spalio mėne- nesnaudžia, todėl socialdemokra- fabijoniškiečius kaip nemokamo Stipriausieji ir vikriausieji su- renginiu. sį sukviesti bičiulius ir motyvuoti tams reikia mobilizuoti jėgas. žurnalo „Naujagimis“ redaktorė, laukė ir apdovanojimų: puodelių juos aktyviai veikti rinkiminėse Bronius Baipšys, palinkėdama mūsų mikrorajonui ir saldainių. Kad nebūtų liūdna Fabijoniškių bendruomenės batalijose. Į talką nutarta pakviesti LSDP Skuodo skyriaus atsto- dar didesnio vaikučių derliaus. O tėveliams, šventėje dalyvavę Fa- asociacijos informacija bičiulius iš Mažeikių, nes rinkimi- vas ryšiams su visuomene šventės pavadinimas man kelia bijoniškių poskyrio socialdemo- Svarbiausia – žmogus 10

Žemės ūkis – pagrindas Verslas kaime – Lietuvos ekonomikai svajonės ir realybė Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos žemdirbiai yra nepelnytai pamiršti valdančiųjų ir palikti likimo valiai. Juk žemdirbiai ne tik sukuria nemažą dalį bendrojo vidaus produkto Dabartiniame rinkimų į Seimą etape visos partijos ir kandidatai vilioja rinkėjus žadėdami – tai yra šaka, kuri krizės sąlygomis bene geriausiai išsilaikė. sparčiai kurti darbo vietas, skatinti verslą ir taip mažinti nedarbą. Lietuvos socialdemokratų partijos nariai mano, jog reikia ne tik Tai suprantama, nes tai bus svarbiausias naujos kadencijos Seimo ir Vyriausybės išlaikyti esamas, tačiau ir kurti naujas darbo vietas žemės ūkyje. uždavinys. Kokios netekusių darbo žemės ūkyje kaimo gyventojų pasirinkimo galimybės? Šia tema noriu pareikšti savo nuomonę ir pastebėjimus.

Kaimo bedarbių pasirinkimo tiekimo sistemos, sunkiai įveikia- aplinkai vertinimo, detaliojo pla- galimybės menkos ma biurokratija. Aišku, kad prasta no ir t. t. Ši procedūra užtrunka ir gamybinė ir socialinė infrastruk- porą metų, ir kainuoja didžiulius Kasmet į užsienį patraukia po tūra lemia didesnes investicijas ir pinigus, kai tuo tarpu užsienyje 50–80 tūkst. šalies gyventojų. Pa- einamuosius kaštus. Be to, trūksta valdininkai leidimus sutvarko per skaičiuok, gerbiamas skaitytojau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, savaitę. Teikiau pasiūlymus, kaip ir rinkėjau, kiek miestų ir gyven- kuriuos apmokyti ir perkvalifi- mažinti šią biurokratiją ir įsitiki- LSDP pirmininkas viečių išnyktų, jei dar 4 metus val- kuoti daug kainuoja. nau, kad ši Seimo kadencija nesu- Algirdas Butkevičius: dytų ta pati permainų Vyriausybė. interesuota smulkiuoju verslu, pa- Ir versti kaltę krizei nėra pagrindo, Biurokratijos pinklėse laiko stambiuosius, ir tik rinkėjų mes sieksime, kad tiesioginės kaimyninėse šalyse padėtis buvo valia gali pakeisti padėtį. išmokos Lietuvos ūkininkams ir blogesnė, bet tokio nedarbo ir Pirmiausia reikėtų suskaičiuo- būtų tokio pat dydžio, kaip ir ūki- masinės emigracijos ten nebuvo. ti, kiek papildomų kaštų patirs Palaikykime amatininkus ninkams senosiose Europos Sąjun- Kadangi visą Seimo kadenci- verslininkas, bandydamas įsi- gos valstybėse. Mūsų požiūriu, reikalinga ilgalaikė žemės ūkio plėtros ją dirbau su kaimiškųjų vietovių kurti kaime, ir šiai sumai taikyti Daug buvo kalbama apie darbo strategija. Būtina plėtoti intensyvų ūkį, pienininkystę, mėsinę galvijinin- žmonėmis ir kaimo bendruome- kompensavimo sistemą. Apie tai vietas kaime, kurios bus sukurtos, kystę, suteikti realią paramą jauniesiems ūkininkams, diegti modernias nėmis, man labai skaudžios kai- daug šnekama, bet nieko neda- priėmus Atsinaujinančių išteklių inovacijas, didinti žemės ūkio produkcijos eksportą. mo gyventojų problemos. Kaime roma. Nėra tokios mokesčių tvar- energetikos įstatymą. Tačiau Ener- dar gyvena per milijoną žmonių. kos, kuri atleistų verslininką nuo getikos ministerija per metus taip Daugelis jų gyvena iš atsitiktinių mokesčių 3–6 metus, priklauso- ir nesugebėjo paruošti viso jam darbų ir socialinių pašalpų. Dir- mai nuo to, kiek lėšų jis panau- įgyvendinti reikalingų teisės aktų Albinas Mitrulevičius, bančiųjų skaičius žemės ūkyje dos, gerindamas infrastruktūrą, paketo. Ūkininkai tikėjosi, kad bus Seimo narys: mažėja, eurointegracija šį procesą kiek sukurs darbo vietų. Siekiant remiamos biodujų jėgainės, tačiau vis labiau spartina, tad jų rėmimas baigėsi žemės ūkio produktų poreikio ateityje Lietuvos žemės net neprasidėjęs. didėjimas ir pasaulio ekonominės ūkyje dirbs tik apie 4–5 Negaliu supras- tendencijos leidžia manyti, kad že- proc. visų dirbančiųjų, ti, kaip mūsų šalies mės ūkis turi tapti svarbiausia Lie- kaip dabar yra kitose sertifikavimo įstai- tuvos ekonomikos šaka. Krizė pa- išsivysčiusiose ES šaly- gos išduoda atitik- rodė, kad maisto produktų gamyba se. Šiandien netekusių ties sertifikatus pre- bei eksportas geriausiai atlaikė darbo žemės ūkyje kai- kiauti akivaizdžiai sunkmečio išbandymus. Tačiau yra mo gyventojų pasirin- nekokybiškoms pre- dėl ko nerimauti – žemės ūkio ga- kimo galimybės labai kėms ir įrankiams. myba Lietuvoje pamažu traukiasi. menkos, nors netrūksta Dėl pigesnių prekių Šiemet dėl palankių gamtos sąlygų įvairiausių pasiūlymų, iš užsienio mūsų ūkininkai gali pasidžiaugti geru grūdinių kultūrų, rapsų derliumi, tačiau dažniausiai nerealių ir amatininkai negali atsirado kita problema – dėl atsakingų valstybinių institucijų nekompe- neįgyvendinamų. Siū- išsilaikyti, o jiems tencijos įstrigo grūdų pardavimas. Kaip niekada ankščiau blogai buvo loma riboti socialines gaminant išskirti- organizuotas grūdų supirkimas. Supirkimo punktuose dėl talpų trūkumo pašalpas kaimo gyven- nės, geros kokybės transportas prastovėdavo ištisas valandas, žemdirbiai buvo palikti likimo tojams, versti juos iš- gaminius kyla jų re- valiai. Net rugsėjo viduryje laukuose buvo matyti dar nemažai vasarinių gyventi iš turimų mažų alizavimo problemos kviečių, kurie nenuimti, nes jų tiesiog nėra kur sandėliuoti. Esant pa- asmeninių ūkių, kurie vietinėje rinkoje. Vy- kankamai aukštoms grūdų supirkimo kainoms ir matant, koks yra grūdų neužtikrina net minima- riausybė privalo pa- poreikis maistui ir pašarams, tokia situacija – netoleruotina. Turime užti- laus gyvenimo lygio, o dėti amatininkams. krinti, kad grūdai būtų perdirbami Lietuvoje, o eksportuojamas jau paga- tik varganą egzistavimą. O svertų amatams mintas produktas, bet ne žaliava. Tokiu būdu atsirastų prielaidų ir naujų Turime pripažinti, kad vystyti yra pakan- darbo vietų kūrimui, o gyventojų pajamos turėtų galimybę augti. gausėja atvejų, kai gau- kamai. Galima per- damas pašalpas žmogus žiūrėti šioje srityje degraduoja ir jau nebe- mokesčius, licenzijų nori dirbti, tačiau tokie ir patentų išdavimo pasiūlymai – ne pagrin- Maži asmeniniai ūkiai neužtikrina net minimalaus pragyvenimo lygio. tvarką ir jų kainas, dinė išeitis. padėti vienyti ama- Bronius Pauža, kompleksiškai spręsti problemą tininkus į arteles, kooperatyvus, Seimo narys: Reikalinga kompensacijos tikslinga būtų parengti specialią susivienijimus, ieškoti realizavi- sistema kaimo verslo plėtros strategiją ir mo rinkų, paremti amatininkų ga- dėl žemų gyvulininkystės pro- skirti lėšų jai įgyvendinti iš ES minių reklamą. Svarbiausia, reikia dukcijos supirkimo kainų, nemo- Didžiausias politikų koziris struktūrinių fondų. uždrausti pardavinėti akivaizdžiai kamų išmokų už kvotinį pieną, rinkimų strategijoje – smulkaus Kaimo reikalų komitete ne nekokybiškas prekes arba bent jau mėsinius galvijus, sumažėjo gy- ir vidutinio verslo kūrimas kaime. kartą svarstėme, kaip pagyvin- nurodyti galimą tokių prekių tar- vulių skaičius, šiuo metu jų turim Netolimoje praeityje kaimo vie- ti gyvulininkystės fermų statybą navimo laiką ir taip užkirsti kelią triskart mažiau nei 1990-aisiais. tovėse veikė įmonės, gamyklėlės, ir rekonstrukciją kaime. Sukurta žmonių apgaudinėjimui. Kiaulių liko 600-700 tūkst. Pusę nedideli cechai ir dirbtuvės. Dabar biurokratinė sistema ne kaip staty- LSDP savo programoje prio- kiaulienos atsivežam iš Lenkijos. jų vietoje likę griuvėsiai, geriausiu ti, bet kaip drausti statyti. Jei ūki- ritetus skiria nedarbo mažinimui, Tai iš ko mes gyvensime? Gyvuli- atveju – tik sandėliai. Turbūt ne- ninkas sumanė rekonstruoti tvartą, emigracijos stabdymui. Tikiuos, ninkystės vystymas šiandien Lietuvoje turi būti pirmas uždavinys. O mi- verta nė aiškinti, kodėl verslinin- kuriame buvo auginamos kiaulės kad ir mano kuklus straipsnelis nisterija, turėdama pinigus rankose, nieko nesugalvojo kad būtų kompen- kų nevilioja kaimo vietovės. Vers- ir nusprendė ten auginti avis ar padės žmonėms susivokti, kas suotas gyvulių sumažėjimas. Išmokomis ir projektais galėjom pasiekti, lininkai ir užsienio investuotojai kokius paukščius, kur bus ženkliai nori ir gali iš esmės pakeisti mūsų kad nebūtų tokio skaudaus kritimo. Kitas dalykas – didelis kompleksas. žino, kad Lietuvos kaime nėra mažesnė tarša, tai tokia iniciatyva šalies žmonių gyvenimą. Danų kiaulių kompleksai visuomenėje sukėlė rezonansą – didelių kom- palankių verslo sąlygų, o plėtoti turėtų būti visokeriopai skatinama. pleksų niekas nenori. Reikia statyti mažas fermas, tačiau parama tam verslą ten, kur nenaudinga, niekas Tačiau ne. Valdininkai sako, kad Bronius Pauža, nenumatyta. Jei liksime tik su keliais kiaulių kompleksais Lietuvoje, tai nesiryš. Kaime nėra infrastruktū- keičiama gyvulių rūšis, plečiami Seimo narys po kelių metų kiaulių įsivešime jau net 70 proc. ros, gerų kelių, patikimos elektros pajėgumai, todėl reikia poveikio 11 Svarbiausia – žmogus Jaunimas – Lietuvos ateitis, bet ateities čia šiandien nenori ir negali įsivaizduoti?

Justas Pankauskas, veiklai Lietuvoje. profesionalų, kuriems darbo rinka atitinkamoje įmonėje, kur vėliau LSDP pirmininko Tačiau visiškai kita Lietuvoje yra per siaura. Neseniai galės pasilikti dirbti. pavaduotojas medalio pusė, kai atliktas tyrimas atskleidė, kad tei- Atliekamos praktikos kol kas kalbame apie jau- sininkų galima neruošti bent 10 yra labiau formalios, kartais, kaip Pastarieji metai, kuomet iš Lie- ną žmogų, baigusį metų, vadybininkų specialybę ir žinoma, uždedamas tik parašas, tuvos išvyko net 58 tūkst. žmo- aukštojo mokslo ba- kai kurias kitas – eliminuoti ne- realiai jokios praktikos neatlie- nių, žymi didžiausius emigraci- kalauro ar magistro ribotam laikui. Todėl atsakomybę kant. Be to, kai kurios Lietuvos jos mastus po nepriklausomybės studijas ir negalintį turi prisiimti ir aukštosios moky- savivaldybės teikia paramą jau- atgavimo. Didžioji dalis išvyku- susirasti darbo Lie- klos, kurios naudojasi autonomija niems žmonėms, paruošusiems siųjų – studentai, perspektyvūs tuvoje. O jei įsidar- ir siekia tik maksimizuoti savo smulkiojo verslo projektus. Tokį universitetų absolventai, įvairių binus, atlyginimo pajamas, priimdamos vis daugiau pasiūlymą artimiausiu metu pa- sričių profesionalai, darbininkai, skirtumas dešimtis studentų, tačiau nesirūpina, ką ir teiksiu Lazdijų savivaldybės va- smulkūs ūkininkai, netekę kantry- kartų skiriasi už tą, kur tie studentai su pertekliniais dovams. Tai gali prisidėti prie bės arba akis į akį susidūrę su gre- kurį gauna turtin- diplomais veiks. jaunimo verslumo skatinimo ra- siančiu skurdu. Šiandien tėvai jau gesnių ES šalių dar- Antra, turime įtvirtintą ydin- jone, nes dažnai verslą ketinantis nebestabdo savo atžalų, neprašo buotojai... gą nuostatą, kai, norint dalyvauti pradėti jaunas žmogus, kuris tu- jų baigti studijų, likti Lietuvoje ir Todėl šiandien, konkurse į valstybės tarnybą, rei- rinti gerą idėją, elementariai sto- pabandyti įsitvirtinti savo gimti- atėjus konservatorių kalaujama turėti bent 1–2 darbo koja pradinio kapitalo. nėje. Tokia nūdienos situacija. Ar Vyriausybės saulė- metų patirtį tam tikroje sferoje. Galiausiai, esame labai maža galime į tai žiūrėti ramiai kaip į lydžiui, konstatuoti Su šviežiausiomis žiniomis uni- tauta, todėl kol mes skirstysime laikiną procesą, o gal tai demo- galima viena – jau- versitetus pabaigę specialistai ne- žmones į geresnius ir blogesnius, grafinės krizės signalas? nimo emigracija la- gali konkuruoti, siekdami užimti protingesnius ir ne tokius protin- Visuomet raginau ir ragin- bai naudinga dabartinei valdžiai trauksis lietuvių tauta, galimai vietas valstybės tarnyboje. Ar gus, būsim kupini įtarimų vienas siu jaunimą studijų metu išvykti (dirbtinai sumažėjo bedarbių pro- sulauksime imigrantų iš trečiųjų tai ne paradoksas? Todėl būtina kito atžvilgiu, tol bendra psicho- pastudijuoti ir padirbėti svetur, centinė dalis, nereikia sukti galvos šalių. panaikinti darbo stažo reikalavi- loginė būsena prisidės prie to ne- neskatindamas emigruoti visam dėl darbo vietų kūrimo jaunimui, Didžioji dalis emigruojančių mą pretendentams, siekiantiems lemto noro emigruoti neribotam laikui, tačiau rekomenduodamas nereikia mokėti motinystės išmo- jaunuolių atsakys trumpai: „ten“ užimti ne vadovaujamus postus laikui. Taigi, emigruokime, kol pasisemti patirties pažangesnėse kų, nes vaikai gimdomi svetur ir galima gyventi „laisviau kvėpuo- valstybės tarnyboje. Vyriausy- studijuojame, semkimės žinių ir Europos šalyse, praplėsti akira- pan.), tačiau – tai katastrofa Lie- jant“. Kaip galime pristabdyti bė taip pat turi daugiau dėmesio gerųjų visuomenės bendruome- tį, pramokti papildomą užsienio tuvai, kadangi tūkstančiais išvykę jaunimo emigraciją iš Lietuvos? skirti trišaliam dialogui kartu su niško gyvenimo formų bei to- kalbą ar, pagaliau, užsidirbti stu- jaunuoliai bus per tvirtai įleidę Pirmiausia, turi vykti glaudesnis universitetų bendruomene bei lerancijos, tačiau stenkimės tai dijoms ir laisvalaikiui. Tai vadin- šaknis svetimoje šalyje, tad, tikė- dialogas tarp Vyriausybės ir uni- verslu, siekdama, kad dar besi- pritaikyti ir įgyvendinti savo gim- čiau laikina edukacine emigraci- tina, jog motyvacijos grįžti į Lie- versitetų, kurie paruošia per daug mokydami universitete studentai tinėje. ja, naudinga būsimai profesinei tuvą nebeliks, dėl to dar sparčiau kai kurių populiarių specialybių turėtų galimybes atlikti praktiką Ko reikia, kad lietuviai grįžtų namo? „Jungtinės Karalystės statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį lietuvės Anglijoje ir Velse susilaukė 17 tūkst. vaikų. Beveik tiek, kiek vaikų gimsta visoje Lietuvoje per pusmetį“, – visai neseniai rašė dienraštis „Lietuvos rytas“. Karčią tiesą tenka nuryti, bet ar galime situaciją pakeisti? Ko reikia, kad emigrantai grįžtų į Lietuvą, kad didėtų tėvynėje augančių lietuvių skaičius? Ar socialdemokratai pajėgūs šį tikslą įgyvendinti užsienyje? Apie tai kalbamės su LSDP Londono skyriaus pirmininku Valdu Lukoševičiumi.

tuviai čia, jei jau stoja į partiją, tai veikla ten yra kiek kitokia, tai yra žmonėmis. Reikia bendrauti, ir ne tikrai žino, ko nori, deja – tik vie- realija ir padėtį turime priimti tokią, tik prieš rinkimus, o visą kadenciją. netai. Šiandien Londono skyriui kokia ji yra. Emigrantus iš Lietuvos Ir neatsisakyti žmogui padėti. Geri priklauso 48 nariai. Yra ir daugiau traukia kultūrinės programos – lie- darbai šneka už save, gal žmogaus užpildžiusių anketas, tačiau dar ne- tuviškas kinas, koncertai, be abejo- ir neprišnekinsi stoti į partiją, jam gavusių partijos bilietų, patvirtinan- nės, tai pritraukia daugiau tautiečių kažkuo padėjęs, bet jis pasakys: čių narystę mūsų organizacijoje. negu politika. – „Žinot, man padėjo socialdemo- Žmones reikia sudominti, kad jie kratas“. Ir dėl to socialdemokratai paaukotų savo laisvą nuo šeimos, darbo ar buities laiką. Suprantama, sudėtinga ir atvažiuoti, ypač, kai dirbama visomis dienomis, ir tik sekmadienis lieka laisvas. Aktyvius socialdemokratus jungia bendros idėjos. Mes kalbamės tarpusavyje, domimės Lietuvoje esama politine, ekonomine, socialine situacija. Mes Susitikimas Briuselyje: (iš kairės) V. Lukoševičius europarlamentaras, J. Paleckis ir L. Rudys, nenorime nutolti nuo Lietuvos. Dis- Londono LSDP skyriaus bičiulis. kutuojame ir ieškome būdų, ką ir Socialdemokratai – viena iš galbos lietuviui. Žmogus, papuolęs kaip reikėtų keisti Lietuvoje, kad ji nedaugelio politinių jėgų, turin- į kitokias sąlygas, stresuoja, visuo- taptų patraukli mūsų emigrantams ti skyrių Londone. Kaip žmonės met sunki pradžia darbe, ypač, kai grįžti atgal. Žvelgiama tarsi iš ša- jus susiranda? Ar kreipiasi į jus dirbantysis nemoka anglų kalbos. lies – ir kartais tai padeda pamatyti tik dėl politinių pažiūrų? Įveikus šiuos barjerus, imigranto dalykus, kurių nemato mūsų tautie- gyvenimo sąlygos gerėja, bet, deja, čiai Lietuvoje. Atvyksta nauji žmonės, ir pa- tai dažnai reiškia atitolimą nuo Lie- klausę kažkieno patarimų, ar patys tuvos. Bet ar pakanka partinės vei- susiradę kontaktus, kreipiasi į mūsų klos bičiuliams Londone, o gal socialdemokratų skyrių. Neretai pa- Ieškoti pagalbos ir ją gauti, narystė tėra galimybė praleisti Kairėje – LSDP pirmininkas A. Butkevičius ir LSDP Londono skyriaus pirmininkas V. Lukoševičius. sitaiko, kad imigrantai ieško patari- prašyti patarimo yra viena, bet laisvalaikį kitokioje aplinkoje? mo, kaip pasielgti vienoje ar kitoje visai kas kita stoti į socialdemo- Išvykę į užsienį lietuviai pikti- gali sulaukti paramos ir pritarimo. situacijoje, kai atvykėlis nežino, kratų partiją. Ar noriai Londono Pripažinsiu, kad Lietuvoje na- nasi, o gal ir pagrįstai, kad politi- Grįžtu prie to, kad darbas tyliai turi kaip elgtis svetimoje šalyje. Prašo lietuviai prisijungia prie aktyvių rystė partijoje turi didesnį svorį. kai juos prisimena pragmatiškais būti dirbamas visą laiką, be didelės patarimo, kuris ten yra aukso ver- socialdemokratų? Tad Anglijoje tampame idėjos bi- sumetimais, tik prieš rinkimus. reklamos. tės, pagalbos, net vertėjo paslaugų. čiuliais. Mums svarbios mūsų tau- Neatsisakome padėti. Ir iš socialde- Yra partijos bičiulių, kurie jau tos, valstybės šventės, minėjimai. Tas galioja visur – ir Lietuvo- mokratinės, ir iš žmogiškosios pu- būdami LSDP nariai, atvyksta į Stengiamės paminėti svarbias Lie- je, ir Anglijoje. Politikų didžiau- Nukelta į 12 p. sės privalai padėti prašančiam pa- Angliją. Bendraujame. Tačiau lie- tuvai datas. Tačiau iš tiesų partinė sia klaida, kad jie nebendrauja su Svarbiausia – žmogus 12

Ko reikia, kad lietuviai grįžtų namo?

das dėmesys turi būti skiriamas Kad žmonės sugrįžtų į Lietuvą, Ne mažiau svarbu valdžios, apie tai diskutuojame. Žinoma, Atkelta iš 11 p. ir išvykusiems, ir likusiems Lie- jie turi matyti, jog tėvynėje yra ga- administracijos, verslo požiūris tie, kurie gyvena užsienyje, to Ką turėtų daryti politikai tuvoje. Pagalvokime: vos išvykęs limybė turėti darbą. Prisiminkime, į žmogų. Lietuvoje požiūrį į dir- norėtų. Mano asmenine nuomo- Lietuvoje, kad pagaliau Angli- lietuvis užsienyje susidūrė su dar prieš 2008-ųjų krizę buvo ekono- bantį žmogų būtina tobulinti. Pati ne, dvigubos pilietybės įstatymas joje gyvenantys lietuviai jais didesniais sunkumais, negu likęs minis pakilimas, pats mačiau, kad visuomenė privalo tą požiūrį tobu- reikalingas. Pasaulis globalėja ir patikėtų, kad sugrįžtų pasitikė- Tėvynėje; kalbu apie adaptaciją. žmonės – daugiausia tuo metu, linti. Žmogus turi būti gerbiamas. prieš šitą reiškinį mes negalime jimas savo valstybe? Emigracijos mes nesustabdysi- aišku, statybininkai, važiavo namo. Manoma, jog pasikeitus situacijai, pastatyti sienų, mes turime inte- me, tai reguliuoja nauji santykiai Lietuviai greitai susiorientavo. Tuo žmonės grįš į Lietuvą. Vieni grįš, gruotis. Be abejonės, bus sunkiau Įsitvirtinęs emigrantas, dirban- tarp Europos Sąjungos valstybių, metų šalyje buvo statybų bumas. kiti – ne, nes jie ten įleido šaknis. išlikti stipriems, išsaugoti savitu- tis Anglijoje, jau, galima sakyti, darbo rinka, tačiau pati emigra- Nereikėjo skatinti, žinodami, kad Politikai turi stengtis, kad jie grįžtų, mą, savo kultūrą, savo kalbą. Ta- priklauso kitai šaliai, bet turi lie- cija yra teigiama tik tuomet, kai tėvynėje yra darbo lietuviai iš An- bet ta dalis, kuri negrįš – kad nepa- čiau privalome stengtis. tuvišką pasą. Jei nenorime, kad žmonės nėra priversti emigruoti. glijos važiavo namo. Kitas dalykas mirštų Lietuvos. Anglijos lietuviai visai nutoltų ar Dabar žmonės išvažiuoja dėl įvai- – išvykstantis iš Lietuvos jaunimas Dėkoju Jums už pokalbį. atsiribotų nuo tėvynės, pirmiau- rių problemų: patirdami stresą dėl užsienyje mato didesnes perspek- O ką jūs manote apie dvigu- sia, politikai neturėtų skaldyti darbdavio savivalės, nerasdami tyvas, o vyresnio amžiaus žmonės, bos pilietybės įstatymą? Evelina Butkutė-Lazdauskienė visuomenės: kad tie, kurie yra darbo. Priešindami visuomenę, jau pagyvenę užsienyje supranta, išvažiavę, kažkuo blogesni už politikai tik sustiprina tą nereika- jog labai skiriasi pragyvenimo ly- Vienareikšmiškai pasakyti ne- tuos, kurie liko Lietuvoje. Vieno- lingumo jausmą. gis. galiu, mes su kolegomis Londone Energetikos ir ekonomikos kryptys, kuriomis siūlo pasukti specialistai Lietuvos socialdemokratų partija ir energetikos ekspertai rugsėjo pabaigoje surengė aktualią konferenciją „Lietuvos ekonomikos ir energetikos strateginės kryptys“. Viena konferencijos iniciatorių – Seimo narė Birutė Vėsaitė įsitikinusi, jog šiandien žmonėms svarbiausios išlaidos – už šildymą. Apie šią ir kitas energetikos problemas kalbėjo politikai ir energetikos ekspertai.

„Mes turime aiškią energetikos kra dalis skeptikų ES atžvilgiu. Tai strategijos programą, kurios tikslas neįneštų vieningumo ir solidarumo – efektyvus šilumos naudojimas ir jausmo Europoj ir mūsų Lietuvoj“, perėjimas prie biokuro, mažinant – įsitikinęs parlamentaras R. Sinke- gyventojų išlaidas už šilumą ir aps- vičius. kritai už visą energetiką, t. y. namų šiltinimas, perėjimas prie biokuro, Atominė jėgainė Lietuvoje turi naudojant vietines medžiagas. Tai būti regioninis projektas būtų ir darbo vietų kūrimo vari- klis, – teigė parlamentarė, LSDP Pasaulio energetikos tarybos Energetikos komiteto pirmininkė. Lietuvos komiteto pirmininkas – Šiuo metu mes nepritariame Visa- Rymantas Juozaitis skaitė prane- gino atominės elektrinės projektui, šimą „Lietuvos energetikos ūkio nes manome, kad Lietuvai reikia iš- situacija ir perspektyvos“. Pasak R. spręsti svarbesnius klausimus, susi- Juozaičio, naujoji Vyriausybė kartu jusius su šiluma. Mums būtina mo- su regioniniais partneriais turės per- dernizuoti šilumos ūkį, efektyviau žiūrėti VAE ekonomine prasme, at- naudoti pačią šilumą ir pereiti prie sižvelgiant į rinkos sąlygas ir į kitų biokuro, kaip darbo vietų kūrimo strateginių projektų įgyvendinimo šaltinio Lietuvos žmonėms“. Konferencijoje iš kairės: A. Skardžius, Seimo narys R. Sinkevičius, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R. eigą. Juozaitis. Pranešimą skaito Seimo narė B. Vėsaitė. Anot pirmininko R. Juozaičio, Būtini pokyčiai mokesčių Lietuvos tikslas turi būti mažesnės sistemoje suvienodinimas dalį mūsų vartoto- nės elektrinės projektą, B.Vėsaitė atitinkamai padidės nedarbas, kils kainos už energijos išteklius ir pa- jų išginė iš Lietuvos. Būtina įvesti teigė, jog jis Lietuvai yra pernelyg socialinių problemų. O socialinės pildomos darbo vietos. Kaip tai pa- Ekonomikos klausimais kalbė- progresinius gyventojų pajamų brangus ir iki šiol neaišku, ar bus problemos glaudžiai susijusios su siekti? Pirmiausia reikia susidėlioti jo LSDP pirmininko pavaduotojas mokesčius, taikyti skirtingą neap- ekonomiškai naudingas. „Juk svar- saugumu. Pratęsdami jėgainės už- investicinių projektų prioritetus. Juozas Olekas. Parlamentaras iš- mokestinamą pajamų dydį, nes ta bi ne tik energetinė, bet ir ekonomi- darymo terminą, mes turėtume ir Siūloma iki 2020 m. pasiekti, kad dėstė aiškias ekonomikos kryptis, socialinė atskirtis, kuri dabar didė- nė nepriklausomybė. Nėra protinga papildomų išlaidų, nes medžiagos, 80 proc. šilumos būtų gaminama iš kurios didintų valstybės pajamas, ja, kyla dėl nepakankamai tinkamos visas lėšas, skirtas energetikos sek- energetika nuolat brangsta, o Igna- biokuro. Būtina renovuoti daugia- gerintų socialinę gyventojų padė- mokesčių politikos. Reikia pratęsti toriui, investuoti į Visagino AE”. lina yra nebe energijos gamybos, o bučius, užbaigti elektros jungčių tį. Parlamentaras ypatingą dėmesį diskusiją dėl konkrečių progresinių energiją vartojanti įmonė. Kol vyks- Nordbalt ir LitPol link projektus skyrė pramonei. mokesčių tarifų ir sutarti, kokie jie Europa taip pat turėtų vykdyti ta uždarymo darbai, yra išlaikomas bei sugebėti racionaliai naudoti at- „Panašu, kad pramonė, šios Vy- turėtų būti. Visos šalys, kurias mes sutarties sąlygas prižiūrintis personalas ir pan., tai sinaujinančius elektros energijos riausybės ne itin mėgstama sritis, laikome pavyzdinėmis turi progre- kasmet Lietuvai kainuoja 58 mln. išteklius, prioritetą suteikiant, tiems nors iki šiol ji generuoja apie 22 sinius mokesčius. Manome, jog Tęsdamas atominių jėgainių eurų. Jei dar padauginsim iš 3,45 ištekliams, kurių įranga gaminama proc. Bendrojo vidaus produkto vertėtų sugrįžti ir prie prabangaus temą Seimo narys, LSDP Susisieki- Lt, tai suma išeina įspūdinga, ir ji Lietuvoje. (BVP). Pagrindinis ekonomikos au- turto mokesčio“, – priminė J. Ole- mo komiteto pirmininkas Rimantas linkusi augti. Pagaliau, kai procesas Pasak R. Juozaičio, VAE projek- gimo variklis yra būtent apdirbamo- kas. Sinkevičius priminė aktualią Lietu- taip ilgai tęsiasi, bet nėra pakanka- tas galimas tik su sąlyga, kad jis bus sios pramonės eksportas. Siekiant vai ir visai Europai Ignalinos ato- mai finansuojamas, galime prarasti vystomas kaip regioninis projektas. didesnės ekonominės nepriklauso- Prioritetas – daugiabučių minės elektrinės uždarymo finansa- specialistus. Prarasime ir patirtį, o Energetikos ekspertas įsitikinęs, mybės bei stabilumo, ilgalaikėje renovacija vimo problemą. jos prireiks kitoms šalims, ypač Ru- kad normaliam energetinės siste- perspektyvoje reikėtų siekti išlai- „Jei Ignalinos atominės elektri- sijai, kuriai kažkada taip pat reikės mos darbui būtinas stabilumas ir kyti, o gal net ir padidinti pramonės LSDP Energetikos komiteto pir- nės eksploatacijos nutraukimo lėšų uždaryti tokio tipo reaktorius. Pra- tęstinumas, kuris pasiekiamas išlai- dalį, kuriant BVP. Šiame sektoriuje mininkė B. Vėsaitė teigė: „Niekas poreikis nebus visiškai patenkintas, radę savo kvalifikuotus specialistus kant techninę būklę ir puoselėjant kuriamos ir darbo vietos“, – kalbėjo politikais nebetiki, nes kiekvieną o kitame finansavimo periode, t.y. turėsime samdyti užsienio ekspertų aukštos kvalifikacijos specialistus J. Olekas. dieną žmonės bijo blogų naujienų. nuo 2014 iki 2020 m. reikia 870 dalį, o tai vėlgi labai brangiai kai- bei ruošiant jų pamainą. Socialdemokratas teigė, jog bū- Jie paniškai bijo naujo šildymo se- mln. eurų, kur Europos Sąjungos nuos“, – aiškino R. Sinkevičius. tina taikyti tik ekonomiškai pagrįs- zono, nes gali atsidurti žemiau ener- (ES) dalis būtų 770 mln., Lietu- Seimo narys mano, jog šioje si- Daugiabučių renovacija būtina tus, ūkio plėtrą skatinančius mokes- getinio skurdo ribos”. Parlamentarė vos – 100 mln. eurų, tai mes visi tuacijoje reikšmingas ir moralinis čių pakeitimus. Nauji mokesčiai turi pabrėžė, jog būtina skatinti gyven- pajusime tam tikras pasekmes. ES aspektas. KTU Šilumos ir atomo energe- būti priimami tik gerai išdiskutavus tojus taupiau naudoti energiją, re- žmonės ir lietuvaičiai turi suprasti, „Jei yra sutartis, kurioje Lietu- tikos katedros docentas, Lietuvos ir turi įsigalioti ne anksčiau kaip po novuojant daugiabučius namus, kad jėgainė yra branduolinis objek- va stodama įsipareigojo uždaryti energetikos konsultantų asociacijos 6 mėnesių. būtina iškastinį kurą keisti biomase, tas, negavę pakankamo finansavi- jėgainę, o ES sutiko finansuoti, prezidentas dr. Valdas Lukoševičius „Mes siūlome grįžti prie skir- suteikiant finansinę paramą bioma- mo, žinoma, negalėsime užtikrinti ir jei bent viena iš šių pusių, šiuo išryškino problemas, šiandien sle- tingų Pridėtinės vertės mokesčio sės naudojimo infrastruktūrai. pakankamo saugumo. Antras da- atveju ES, nevykdytų savo esminių (PVM) tarifų. Manome, kad PVM Kalbėdama apie Visagino atomi- lykas – sumažės darbų apimtys, įsipareigojimų, tai atsirastų tam ti- Nukelta į 12 p. 13 Aplink mus

Energetikos ir ekonomikos kryptys, Kodėl bijoma įsileisti kuriomis siūlo pasukti specialistai atsinaujinančią energetiką? Atkelta iš 12 p. dujas pagal ilgalaikes sutartis, o kainos susietos su naftos produktų giančias daugiabučių gyventojų pe- kainomis. Kitaip yra Anglijoje ir Artūras Skardžius, iškastinio kuro. Tai kelias, kuriuo čius. Jis siūlė ir sprendimo būdus. JAV, kur dujų kainas nustato rin- Lietuvos atsinaujinančių turėtume eiti. Mano nuomone, da- „Maža vartotojų ekonominė ga- ka. Revoliuciją sukėlė skalūninių išteklių energetikos asociacijos bartinės valdančiosios daugumos lia bei didelis ir nereguliuojamas dujų gavyba. JAV ji išaugo tiek, valdybos pirmininkas–prezidentas peršamas atominės elektrinės pro- energijos suvartojimas pastatuose kad ji nustojo importuoti suskys- jektas Lietuvai ekonomiškai ne- yra pagrindinės „šildymo“ proble- tintas gamtines dujas (SGD). 2009 Kiekvieną rudenį, artėjant žie- pakeliamas. Svarstyti šį klausimą mos priežastys, – teigė V. Luko- m. krizė sumažino dujų poreikius, mai, žmonės sunerimsta: kokias turime pradėti tik deramai įvertinę ševičius. – Todėl vienas esminių o Europos vartotojai ėmė spausti sąskaitas už šildymą gausime šį turimų vietinių atsinaujinančių iš- problemos sprendimo būdų yra dujų tiekėjus peržiūrėti sutartis. šaltąjį sezoną? Paguosti juos kol teklių potencialą bei jo panaudoji- pastatų renovacija. Dabartiniu metu „Dujų tiekėjai padarė nuolai- kas nelabai yra kuo. Per ketverius mo galimybes. daugiabučių pastatų renovacijos dų, tačiau viską sujaukė V. Putino metus dabartinė valdančioji dau- apimtys ir perspektyvos menkos, rugsėjo mėnesio dekretas, įvedan- guma iš esmės nepadarė nieko, Reikia ilgalaikės o apsirūpindami šilumine energija tis griežtą valstybinę priežiūrą. O kad nešiurpintų gyventojų vis di- programos Lietuvos gyventojai išleidžia di- Lietuvoje, siekiant užtikrinti dujų dėjančiomis sąskaitomis už būstų džiausią dalį generuojamų pajamų tiekimo alternatyvas, numatyta šildymą. Namų renovacijos pro- Neretai rinkėjai man sako: visa ES“. įgyvendinti nemaža didelių pro- grama sužlugdyta, energetikoje tai esame jau girdėję, tačiau niekas Pasak V. Lukoševičiaus, pa- jektų: dujotiekis Klaipėda–Jur- tvyro chaosas, dujos brangsta, o Jau dabar turėtume griežčiau kon- iki šiol nejuda į priekį, o nuo ko grindinės daugiabučių moderni- barkas (168 mln. Lt); suskystintų alternatyvūs vietiniai ištekliai be- troliuoti ir riboti nepagrįstus ener- jūs, socialdemokratai, pradėsite, zavimo kliūtys šiandien – menkas gamtinių dujų terminalas (laivo veik nepanaudojami. getikos įmonių viršpelnius, visa- jei ateisite į valdžią? daugiabučių pastatų savininkų or- nuoma – 1,8 mlrd. Lt per 20 metų, me energetikos sektoriuje įdiegti Pirmiausia, parengsime il- ganizuotumas ir nepasitikėjimas o aptarnavimas – iki šiol neaišku. Ar tikrai nieko negalima išmaniosios apskaitos sistemą. galaikę atsinaujinančių išteklių renovacijos proceso skaidrumu Neaišku, kiek kainuos dujotiekis pakeisti? naudojimo, skatinimo ir rėmimo bei rezultatais. Todėl būtini kito- nuo terminalo iki magistralinio du- Ateitis – atsinaujinančiai programą, drąsiau diegsime ino- kie renovacijos modeliai. Valsty- jotiekio. Lietuvos–Lenkijos dujo- Žinoma, galima, tik reikia ne energetikai vacijas, plėtosime taikomuosius bė (savivaldybė) turėtų užtikrinti tiekių jungtis Lietuvai kainuos 680 sėdėti sudėjus rankas arba kurpti mokslinius tyrimus, panaudosi- renovacijos procesų skaidrumą ir mln. Lt, gamtinių dujų saugykla nelabai realius, ekonomiškai ne- Manau, niekam ne paslaptis, me moderniąsias technologijas kokybę. Energetikos ekspertas siū- įrengimas – 500 mln., dujotiekių pagrįstus projektus, kaip tai darė kad deginant gamtinius išteklius atsinaujinančių energijos išteklių lo renovaciją vykdyti namų grupė- sistemos išplėtimas dujų saugyklai baigianti savo kadenciją valdan- teršiamas oras, naikinama gyvena- srityje, renovuosime šilumą švais- mis arba atskirais miestų kvartalais, prijungti – 120 mln. Lt. Iš viso apie čioji dauguma, bet imtis darbų, moji aplinka, pažeidžiama gamtos tančius daugiabučius gyvena- sumažinti butų savininkų riziką ir 3,5 mlrd. Lt. Stebina Vyriausybės kurie palengvintų ir valstybės, ir pusiausvyra. Žemės gelmių ište- muosius namus. Mums reikalinga kreditinius įsipareigojimus, juos noras vykdyti vien grandiozinius jos žmonių gyvenimą. Jau girdžiu, kliai katastrofiškai nyksta, todėl darni energetikos plėtra, kurioje turėtų prisiimti valstybė arba savi- projektus, užmirštant kitus svar- kaip rinkėjas manęs klausia: „O atsinaujinančios energetikos plėtra harmoningai derinami ekonomi- valdybė. V.Lukoševičius pabrėžė, bius klausimus“, – teigia V. Jan- kaip tai padaryti?“ yra tiesiog būtina – tai pasaulio niai, gamtosauginiai ir socialiniai jog skubiai reikia parengti ir pradėti kauskas. Tam būtina tobulinti gamybos ateities energetika. prioritetai. vykdyti „žaliosios“ elektros gamy- Europos Komisija neseniai pa- technologijas, renovuoti būstus, Atsinaujinančių išteklių tech- Tik tada galėtume mažiau im- bos aukcionus, nes tai – pagrindinė kartojo, kad rems tik regioninio brangų importuojamą iškastinį nologijos sparčiai pinga, eksper- portuoti naftos, dujų, kitokio iškas- kliūtis biokuro plėtrai, o pereiti prie SGD terminalo statybą. Atlieka- kurą pakeisti vietiniais ir atsinau- tų nuomone, per artimiausius 10 tinio kuro, sutaupytume nemažai jo – būtina. moje studijoje teigiama, kad ter- jinančiais energijos šaltiniais. Šios metų atsinaujinančių energetikos pinigų, kuriuos skirtume naciona- minalą apsimoka statyti, jei rinkos priemonės leistų atpiginti šilumos išteklių kainos bus mažesnės negu linei ekonomikai ( tai maždaug 4 Apie dujų terminalą poreikiai 10 mlrd. m3 per metus ir elektros kainas, sukurti naujų deginant iškastinį kurą. Maksi- milijardai litų per metus ir visi jie (Baltijos šalių – 7 mlrd. m3 ), taigi darbo vietų, padidinti gyventojų maliai išnaudojant vėjo ir saulės liktų Lietuvoje). Tai leistų Lietuvai Apie dujų ūkio reformą ir plėtrą geriausia terminalą statyti Estijoje, pajamas. Žmonės turėtų daugiau potencialą, kietosios biomasės pasistūmėti į priekį vykdant įsipa- kalbėjo VGTU Pastatų energetikos prijungiant ir Suomiją. Jei Suomi- darbo, mažėtų emigracija. Supran- išteklius, biodujų, mažosios hi- reigojimus Europos Sąjungai. Šiuo katedros profesorius, nepriklau- ja nenorės dalyvauti, reikia statyti tama, tai ne vienos dienos darbas, droenergetikos bei geoterminę metu čia mes smarkai atsiliekame. somas energetikos ekspertas Vi- Latvijoje, kur yra saugykla ir inf- reikia numatyti ir strategiją, ir energiją, Lietuva gali sukurti kon- Pagal ES direktyvą 2020 metais iš dmantas Jankauskas. Jo teigimu, rastruktūra, o Lietuva stato nuosa- prioritetus, kuriais vadovausimės, kurencingą ekonomiką, tausoti atsinaujinančių išteklių turėtume 4 didieji dujų tiekėjai (Gazprom, vą. Pasak V. Jankausko, Vyriausy- pertvarkydami visą savo energeti- aplinką, gerokai sumažinti elek- pasigaminti apie 23 proc. visos ša- Sonatrach, Statoil ir Gas terra) bė nenori matyti alternatyvų, o už nį ūkį; atsisakyti monopolininkų, tros ir šilumos kainas. Iki 2050 lyje suvartojamos energijos. kontinentinei Europai parduoda viską galų gale sumoka vartotojas. atverti kelią sveikai konkurencijai. metų turėtume visiškai atsisakyti Šiauliečiams – dvigubos sąskaitos už šildymą

sąskaitas iš „Šiaulių energijos“ ir namo administratoriaus Socialdemokratai: bendrovės „Šiaulių būstas“. Gyventojų interesus siekia ap- susitarimas yra niekinis ginti socialdemokratai. Parlamentarai Edvardas Žakaris bei Valerijus Simulikas ir Šiaulių miesto savivaldybės ta- Socialdemokratai mano, kad tokie veiksmai yra savava- rybos narys Arvydas Mockus dėl šios situacijos kreipėsi į liški ir prieštarauja įstatymams. Siekdami apginti šiaulie- prokuratūrą. čių interesus E.Žakaris, V.Simulik bei A.Mockus kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, Energetikos ministeriją, Apmokėti sąskaitas reikalauja abi įmonės Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. „Mes siekiame, kad namų administratorius „Šiaulių Seimo narys E. Žakaris pasakoja, kad šiemet daugia- būstas“ atšauktų savo sąskaitas ir viešai atsiprašytų gyven- bučių gyventojai ne kartą kreipėsi į jį kaip į Seimo narį, tojų. Pabrėžiu, jog „Šiaulių būstas“ su gyventojais šilumos bei kolegą V. Simulik dėl galimybės naudotis Šiaulių savi- punktų ir šildymo sistemų priežiūros nederino, nėra pasi- valdybės įmonės „Šiaulių energija“ paslaugomis, kad ji ir rašytos sutartys“, – sako E. Žakaris. toliau atliktų šilumos punktų ir šildymo sistemų priežiūrą. Parlamentaro V. Simulik nuomone, „Šiaulių energijos“ „Inicijavome Šilumos ūkio įstatymo pataisą. Įstatymas ir „Šiaulių būsto“ susitarimas, kad gyventojai šį mėnesį buvo pakeistas: šilumos punktų priežiūrą gali vykdyti ir turi apmokėti abi sąskaitas, yra niekinis. šilumos tiekėjas, jei mieste gyvena iki 150 tūkstančių gy- „Niekas negali gyventojams nurodyti mokėti už nesu- ventojų“, – pasakoja E. Žakaris. teiktas paslaugas. Gyventojai turi apmokėti tik vieną sąs- Tačiau rugsėjį netikėtai už šilumos punktų ir šildymo kaitą – „Šiaulių energijai“, – teigia V. Simulik. sistemų priežiūrą beveik 150 Šiaulių daugiabučių namų Šiaulių miesto savivaldybės administracija privalo ginti gyventojų gavo sąskaitas iš „Šiaulių energijos“ ir namo gyventojų bei savivaldybės įmonės „Šiaulių energija“ in- administratoriaus bendrovės „Šiaulių būstas“. Maža to, teresus, nes tai yra visų šiauliečių turtas. abi įmonės – iki šiol šilumos punktus ir šildymo sistemas Šiauliuose – kurioziška situacija – už rugpjūčio mėne- prižiūrėjusi „Šiaulių energija“ ir „Šiaulių būstas“ – susita- Gabrielė Petkevičiūtė sį atliktą šilumos punktų ir šildymo sistemos priežiūrą net rė, kad gyventojai turės apmokėti iškart abi sąskaitas, neva 150 daugiabučių gyventojai gavo dvigubas sąskaitas, t.y. spalio mėnesį mokėti nereikės. Jaunøjø socialdemokratø akimis 14 Juras Požela: mano darbotvarkėje – Viešųjų darbų programos esminis pakeitimas

nebūtinai nori dalyvauti programo- buvusiam inžinieriui, ekonomistui, „Darbo investicinė programa“ ne- lės įtraukti į darbo procesą. Šitoje je. Kodėl? Viešųjų darbų pobūdis mokytojui? Arba tiksliau – tokios turėtų prastos reputacijos šleifo ir vietoje reikėtų tam tikrų saugiklių, maždaug toks: šiukšlių rinkimas, srities išsilavinimą turinčiajam? asocijuotųsi su kokybiškai naujo- kad nepasitaikytų piktnaudžiavi- lauko tualetų valymas, parkų, skve- Visi primityviai galvoja, kad mis galimybėmis. Galimybės būtų mų. Pirma, siūlyčiau bedarbiams rų tvarkymas, paplūdimių valymas, bedarbio situacijoje yra svarbūs tik skirtos įvairaus išsilavinimo, ir tu- organizuoti „Bandymo savaitę“, stichiškai susidariusių sąvartynų, pinigai. Bet bedarbis – irgi ŽMO- rintiesiems profesinę kvalifikaciją, kurios metu jie kartu su darbdaviu užterštų neprižiūrimų teritorijų va- GUS, jis galvoja apie savo ateitį, ir jos neturintiesiems bei apimtų nuspręstų, ar tai atitinka abipusius lymas, pagalbiniai statybos ir re- savo šeimos narius, pagal turimas ir minimalių profesinių įgūdžių, poreikius. Antra, programos finan- monto darbai, bešeimininkių pasta- savybes ir charakterį yra darbai, ir aukštos kvalifikacijos reikalau- suojamas darbdavys, 11 mėnesių tų tvarkymas ir panašūs techniniai kuriuos jam patiktų dirbti, ir dar- jančius darbus. Tokioje programo- ugdęs darbuotoją ar darbuotojus ir darbai. Daugelis žmonių, jei nebūtų bai, kuriais bodėtųsi. Laiminga ta je dalyvaujantys bedarbiai darbo laikotarpio pabaigoje įdarbinęs iš dėl ekonominės situacijos patekę į įmonė, kuri pasisamdytų darbuo- procese įgytų naują profesiją ar jų mažiau negu 60 proc. – netektų darbo biržą, niekada savo noru ne- toją, kuriam dirbamas darbas tiktų kvalifikaciją arba jas tobulintų. teisės, tarkime, 7 metus dalyvauti pasirinktų tokių darbų. ir patiktų. Darbuotojas turi matyti Programa finansuotų darbdavį 11 programoje. Kita medalio pusė – o ką tokių perspektyvą įmonėje, o įmonė turi mėnesių. Aišku, dalyvis, būdamas Programos transformavimo darbų patirtis duoda žmogui? Ar matyti perspektyvą žmoguje. Jų stažuotojo vaidmenyje, negautų laikotarpiu mokslininkų paskai- yra išliekamoji vertė? Viešųjų dar- abiejų poreikiai turi sutapti. Tokio- vienodo atlyginimo su įmonėje čiavimai gali pakeisti kai kuriuos Juras Požela, bų įvaizdis visuomenės sąmonėje je situacijoje negalima programos tokį patį darbą dirbančiaisiais, bet paminėtus skaičius. Tačiau esmė LSDJS pirmininkas, yra labai negatyvus, todėl ir požiū- vadinti „viešaisiais darbais“, nes tai gautų ne mažesnį už minimalų, aiški – praėjus 11 mėnesių, as- Vilniaus miesto ris į tokius darbus yra neigiamas. – ne visuomenei naudingas darbas, atsižvelgus į darbo pobūdį. Svar- muo turi įgūdžius, patirtį ir darbą, savivaldybės tarybos narys Žmogaus sugrįžimui į darbo rinką o dvipusis ryšys, tenkinantis verslo biausia, dalyvis įgautų konkretaus darbdavys specialiai jam parengtą labiausiai reikia lavinti įgūdžius, ir atskiro asmens poreikius. Tačiau darbo gebėjimų, įgūdžių ir taip darbuotoją, o valstybė ne išleidžia Šiandien veikianti Viešųjų darbų gilinti žinias, didinti kompetenci- galima išnaudoti programai skiria- reikalingos darbdaviams patirties. lėšas viešiesiems darbams, bet jas programa yra finansuojama savi- ją. Darbo birža ilgalaikiams be- mus resursus. Darbdaviai išloštų tuo, kad jie pro- investuoja į gyventojo ir įmonės valdybės ir darbo biržos. Pirmoji darbiams siūlo perkvalifikavimo Pradėkime nuo programos gramos lėšomis pasirengtų savo abipusio ryšio perspektyvą. įstaiga organizuoja atranką darbda- programas, vėlgi – išskirtinai ama- pavadinimo pakeitimo, kurį tei- įmonės reikmes ir specifiką atitin- Viešųjų darbų programos esmi- vių, kurie nori dalyvauti programo- tininkiškos profesijos: virėjai, kir- giamai suvoktų ir visuomenė, ir kantį darbuotoją, kurį, pasibaigus nį pakeitimą įtraukiau į savo būsi- je, antroji – siunčia bedarbius, kurie pėjai, siuvėjai ir pan. O ką daryti bedarbiai. Tarkime, pavadinimas ugdymo laikotarpiui, iš karto ga- mą darbotvarkę. Pasiūlytos kompleksinės priemonės, kaip mažinti socialinę atskirtį Kazlų Rūdoje įkurtas

jaunimo nedarbą, piktnaudžiavimą LSDJS skyrius alkoholiu, narkotikais, užimtumo didinimą, jaunimo įsitraukimo į vi- suomeninį gyvenimą didinimą“, – mintimis dalijosi R. Burokas.

Nukentėjo jaunimas

Pranešimą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo mažinant socialinę atskirtį“ skaitęs Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ko- miteto pirmininkas Juras Požela tei- gė, kad krizės akivaizdoje labiausiai Konferencijos organizatorius R. Burokas: „Socialinę atskirtį būtina spręsti įtraukiant ir nukentėjo jaunimas. nevyriausybines organizacijas, ir verslo atstovus bei valstybines institucijas”. „Jauni žmonės liko be galimybės Visame senajame žemyne skam- paklausti: ką mes galime padaryti ki- susirasti darbus, pradėti savo sava- binama pavojaus varpais dėl aukšto taip, kad padėtume šeimoms išeiti iš rankiškus gyvenimus. Iš to kyla la- nedarbo lygio, Lietuva – ne išimtis. uždaro socialinės atskirties rato, kai bai daug skaudžių pasekmių: augan- Statistikos departamentas skelbia, skurde gyvena ištisos kartos“, – po tys emigracijos srautai, prastėjančios kad skurdo rizikos lygis 2011 m. konferencijos kalbėjo R. Burokas. demografinės tendencijos. Politikai šalyje siekė 20 procentų, o apie 660 Pasak jo, socialinę atskirtį sumažinti ir valstybinės institucijos turi labai tūkst. šalies gyventojų gyveno že- padėtų nedarbo mažinimas, nau- atsakingai ir rimtai pažvelgti į šią miau skurdo rizikos ribos. Tai buvo jų darbo vietų kūrimas, atlyginimo išskirtinę visuomenės grupę ir pa- akcentuojama ir konferencijoje didinimas, socialinis dialogas tarp siūlyti labai konkrečius sprendimų „Valstybinių institucijų ir nevyriau- verslo darbdavių ir profsąjungų. būdus“, – teigė J. Požela. Rugsėjo 16 d. Kazlų Rūdoje pradėjo veikti Lietuvos socialde- sybinių organizacijų bendradarbia- Statistikos departamento duo- Konferencijoje taip pat praneši- mokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) skyrius. Tą dieną Kazlų vimas mažinant socialinę atskirtį“. menimis, Latvijoje skurdo rizikoje mus skaitė Marijampolės savivaldy- Rūdoje lankėsi LSDJS pirmininkas J.Požela bei P. Zarnauskas. 2011 m. gyveno 19,3 proc., Estijo- bės Socialinių reikalų departamento Jaunieji socialdemokratai skyriaus pirmininke išsirinko L. Mini- Būtinas valstybinių, je – 17,5 proc. gyventojų. Palyginti direktorė Daiva Pankauskienė bei naitę. Išrinkti ir keturi valdybos nariai. nevyriausybinių ir verslo su 2010 m., Latvijoje skurdo rizikos „Maisto banko“ Kauno regioninio Šiuo metu didelę dalį LSDJS Kazlų Rūdos skyriaus sudaro į organizacijų bendradarbiavimas lygis sumažėjo 2, Estijoje – padidė- padalinio vadovė Karolina Puidai- gimtąją Kazlų Rūdą grįžtantys studentai ir universitetinį išsilavi- jo 1,7 procentinio punkto. tė, Seimo socialinių reikalų ir darbo nimą įgiję jaunuoliai. Protingi, energingi ir pilni idėjų LSDJS Kaz- Pasak konferenciją organiza- „Norint sumažinti jaunimo – komiteto narys Algirdas Sysas. lų Rūdos nariai padeda savo kraštui aktyvinti miestelio jaunimą, vusio „Neribotų galimybių fondo“ kaip socialiai jautrios grupės atskir- Konferencija „Valstybinių insti- organizuoti visapusiškai naudingas gyventojams veiklas, ugdyti prezidento Ramūno Buroko, 2011 tį, bus ieškoma sprendimų, užmez- tucijų ir nevyriausybinių organiza- saviraišką politikos aspektu. m. miestuose žemiau skurdo ribos gant valstybinių institucijų ir NVO cijų bendradarbiavimas mažinant Nors LSDJS Kazlų Rūdoje veikia labai trumpą laiką, tačiau jau- gyveno 14,7 proc. gyventojų (1,5 bendradarbiavimą. Jauni žmonės socialinę atskirtį“ buvo projekto nieji socialdemokratai jau spėjo sudalyvauti akcijoje „Būk pirmū- proc. mažiau nei 2010 m.), kaime patiria atskirtį dėl ekonominių sun- „Jaunimo užimtumo skatinimo nas“ (žmonių nupirkti mokykliniai reikmenys surinkti ir perduoti atitinkamai padidėjo 2,3 proc., o kumų, diskriminaciją dėl amžiaus priemonės Marijampolės savival- sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams). LSDJS Kazlų Rūdos sky- 2011 m. siekė 30,7 proc. ir t.t. Egzistuoja piktnaudžiavimo dybėje“ dalis. Iki rugsėjo vidurio riaus programoje numatyta ir daug kitų renginių bei akcijų. Netru- „Šiandien akivaizdu, kad susi- alkoholiu problema, tolerancijos vykdytame projekte surengtos trys kus vyks daugelio žmonių pamėgtas renginys „Protų kovos“, ku- dariusi padėtis valstybėje negali trūkumas, todėl projekto rėmuose konferencijos, jose nagrinėtos skir- riame savo žinias galės pademonstruoti Kazlų Rūdos savivaldybės užtikrinti oraus pragyvenimo nema- pats jaunimas, siekdamas sociali- tingos Suvalkijos regionui aktualios gyventojai. Naujojo LSDJS Kazlų Rūdos skyriaus jaunimas sieks žai daliai piliečių. Todėl dabar pats nės atskirties mažinimo, pirmiausia problemos. vykdyti aktyvią ir visuomenei naudingą veiklą. metas nevyriausybinėms organizaci- suvokęs ir įvardinęs, spręs šias pro- joms, verslo atstovams bei valstybi- blemas. Kaip pagalbą organizatoriai LSDJS Marijampolės skyriaus LSDJS Kazlų Rūdos skyriaus informacija nėms institucijoms atsigręžti į save ir pasiūlė dalyviams atkreipti dėmesį į informacija 15 Jaunøjø socialdemokratø akimis Aš balsuosiu, balsuok ir TU! LSDP kandidatų rinkimuose į Seimą sąrašas Nr. 8 Nr. Pavardė, vardas Vienmandatė apygarda Nr. Pavardė, vardas Vienmandatė apygarda

1 Butkevičius Algirdas Vilkaviškio ap. Nr. 68 72 Latėnas Faustas Naujamiesčio ap. Nr. 1 2 Blinkevičiūtė Vilija 73 Žala Alvydas Anykščių–Kupiškio ap. Nr. 49 3 Olekas Juozas Suvalkijos ap. Nr. 63 74 Virbickas Kęstutis Kėdainių ap. Nr. 43 4 Petrauskienė Milda Utenos ap. Nr. 51 75 Jurkus Jonas 5 Andriukaitis Vytenis Povilas Žirmūnų ap. Nr. 4 76 Kubilius Valerijonas 6 Vėsaitė Birutė Šilainių ap. Nr. 11 77 Juozaitienė Jūratė Centro ap. Nr. 13 7 Balčytis Zigmantas 78 šablinskas Eduardas 8 Sysas Algirdas Šeškinės ap. Nr. 6 79 šadžius Rimantas 9 Požela Juras Antakalnio ap. Nr. 3 80 Karsten Inesa 10 šiaulienė Irena Baltijos ap. Nr. 20 81 Vadopolas Povilas Vakarinė ap. Nr. 27 11 Sabatauskas Julius Alytaus ap. Nr. 30 82 Statulevičienė Danutė Ona 12 Pavilionienė Marija Aušrinė Senamiesčio ap. Nr. 2 83 Budrys Dainius Kretingos ap. Nr. 36 13 Kirkilas Gediminas Justiniškių ap. Nr. 7 84 Skardžius Artūras Šilutės–Pagėgių ap. Nr. 32 14 Juodka Benediktas 85 Gaidžiūnaitė Janina Nevėžio ap. Nr. 26 15 Burbienė Sigita 86 Jankauskaitė Margarita 16 Žakaris Edvardas Aušros ap. Nr. 23 87 Pulokas Alfonsas Pasvalio–Panevėžio ap. Nr. 47 17 Bernatonis Juozas 88 Pajarskienė Rasa 18 Purvaneckienė Giedrė 89 Januškienė Jūratė 19 Valys Antanas Gargždų ap. Nr. 31 90 Balčytis Algirdas 20 Pankauskas Justas 91 Arvasevičius Kostas 21 Kontrimienė Auksė Fabijoniškių ap. Nr. 5 92 Gembutienė Violeta 22 Bradauskas Bronius Kaišiadorių–Elektrėnų ap. Nr. 59 93 Karbauskis Vaclovas 23 Leiputė Orinta Kalniečių ap. Nr. 15 94 Každailevičius Aloyzas Danės ap. Nr. 19 24 Salamakinas Algimantas Radviliškio ap. Nr. 44 95 Cibulskas Vilius Ignalinos–Švenčionių ap. Nr. 53 25 černiauskas Artūras 96 Vaičikauskas Steponas Aleksoto–Vilijampolės Nr. 12 26 Bastys Mindaugas Šakių ap. Nr. 64 97 Jonauskas Linas 27 Petraitienė Lilija Marių ap. Nr. 21 98 Vaitavičienė Nijolė 28 Dudėnas Arūnas Ukmergės ap. Nr. 61 99 Andrulis Linas Šiaulių kaimiškoji ap. Nr. 45 29 Kulberkienė Jūratė Varėnos–Eišiškių ap. Nr. 70 30 Sinkevičius Rimantas Jonavos ap. Nr. 60 100 Balčiūnas Mindaugas 31 Pauža Bronius Jurbarko ap. Nr. 62 101 Vorienė Aldona 32 Boreikienė Violeta Dainavos ap. Nr. 16 102 Stepanova Klavdija 33 Budrevičius Jonas Širvintų–Vilniaus ap. Nr. 55 103 Mockus Arvydas Saulės ap. Nr. 24 34 Jonyla Edmundas Raseinių ap. Nr. 42 104 Budreikaitė Lina 35 Simulik Valerijus Dainų ap. Nr. 25 105 Stasiulis Bronislovas Skuodo–Mažeikių ap. Nr. 37 36 Vertelienė Vilija Žaliakalnio ap. Nr. 14 106 Kanikovienė Eglė Daiva 37 Mitrulevičius Albinas Marijampolės ap. Nr. 29 107 Jurkevičius Jurgis Karoliniškų ap. Nr. 8 38 Kybartaitė Lina 108 Gusevas Nikolajus Zarasų–Visagino Nr. 52 39 Jakubauskas Adas 109 Kubiliūnienė Loreta 40 Miškinienė Kristina Lazdijų–Druskininkų ap. Nr. 71 110 Eitmonė Regina 41 Vinokuras Arkadijus 111 Razmislevičius Darius Pramonės ap. Nr. 17 42 Babonienė Ona 112 Skusevičius Darius Vilniaus–Šalčininkų ap. Nr. 56 43 Bielskienė Jolanta 113 Sudaris Vygantas Pakruojo–Joniškio ap. Nr. 46 44 Rinkevičienė Tatjana Naujosios Vilnios ap. Nr. 10 114 Bajerčius Stasys Molėtų–Švenčionių ap. Nr. 54 45 Vaitkus Rimantas Plungės–Rietavo ap. Nr. 35 115 Bakasėnas Vytautas Vilniaus–Trakų ap. Nr. 57 46 Petrošius Pranas 116 Zeltinis Aleksandras Biržų–Kupiškio ap. Nr. 48 47 šalaševičiūtė Rimantė 117 Kovalkovas Eugenijus Panemunės ap. Nr. 18 48 Adomavičius Romas Lazdynų ap. Nr. 9 118 Cvirkienė Stanislava 49 Nesteckis Antanas Kauno kaimiškoji ap. Nr. 66 119 Popovas Vasilijus 50 Lunskienė Irena 120 Misiulis Emilis 51 Nemanius Romualdas 121 Papovas Petras 52 Monkauskaitė Alma Kelmės ap. Nr. 41 122 Dobilinskas Sigitas 53 Klebanskaja Žaneta 123 Gaidamavičius Egidijus 54 Kandratavičienė Asta Trakų–Elektrėnų ap. Nr. 58 124 Vyšniauskas Arvydas 55 Juozapaitis Jonas 125 Sartauskas Justinas 56 Popovienė Raminta Kauno–Kėdainių ap. Nr. 65 126 Tiesnesis Edmundas 57 Nagienė Laima Mažeikių ap. Nr. 38 127 Medvedevas Nikolajus 58 Ežerskis Albinas Šilalės–Šilutės ap. Nr. 33 128 Augulis Kazimieras 59 Mikolaitis Gintautas 129 šimkus Kazimieras 60 čekienė Elena 130 Burokas Ramūnas 61 Baravykas Vydas Dzūkijos ap. Nr. 69 131 Meškauskas Algirdas 62 Petrošius Darius Tauragės ap. Nr. 34 132 Jozonis Andrius 63 Saulis Vytautas Rokiškio ap. Nr. 50 133 Jasaitis Darius 64 Ežerskienė Genovaitė 134 Vilys Vytautas 65 Jasiūnienė Asta 135 Rinkevičius Vytautas 66 Paluckas Danas Pajūrio ap. Nr. 22 136 Linkus Vaidotas 67 Vaicekauskas Alvydas Prienų ap. Nr. 67 137 Eimutis Arūnas 68 Paulikienė Zofija Akmenės–Joniškio ap. Nr. 39 138 štreimikis Almantas 69 širvinskienė Rima 139 Navickas Algirdas 70 Kleiva Vytautas Telšių ap. Nr. 40 140 Rudzys Romualdas 71 Petrulis Domas Aukštaitijos ap. Nr. 28 141 Skarupskas Marius Tai ádomu 16 LSDP DIENOS

B U T A J I T S E T T S U J A S P J U S T A S P E L Ė S E I O E T I A D Ė P I A L K S N Ž M O G A U S S S I N Ė U T E N A I B A F A Ė Ė L K I S L R Ą T S L L L T G S A Č I A Ū G A O D S I V O A P I R S Ė Ž E C I O K A L K S V A T Ž S T T O G R R O I I E K V A L Y S I I I K I D N K A B S Č Ž S N K K O C E O T Ž U L U Č R A J A S O M B U Ą A K D O U J S A O S P A B B Č I S Ė N I L A I C O S

LSDP rinkimų sąraše – kompetentingi žmonės. Ar juos pažįstate? Atsakykite į klausimus, o teisingus atsakymus radę kryžiažodyje išbraukite. 1. Pirmuoju numeriu LSDP rinkimų sąraše – partijos pirmininkas Algirdas ... . 2. Ministerija, kuriai ilgą laiką sėkmingai vadovavo Vilija Blinkevičiūtė – ap- saugos ir darbo. 3. Krepšinio žvaigždė, kurios nutrūkusią Achilo sausgyslę kadaise sėkmingai operavo Juozas Olekas (pavardė). 4. Miestas, iš kurio kilusi parlamentarė Milda Petrauskienė. 5. Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio profesija. 6. Sritis, kurios LSDP komitetui vadovauja iš Kauno kilusi parlamentarė Bi- rutė Vėsaitė. 7. Europarlamentaras, kovojantis už tiesioginių išmokų žemdirbiams suvie- nodinimą Europos Sąjungoje. Zigmantas ... . 8. Su profesinėmis sąjungomis bendradarbiauja, dirbančiųjų problemas sprendžia Algirdas ... . 9. LSDJS pirmininkas, Vilniaus miesto tarybos narys Juras ... . 10. Miestas, iš kurio kilo ir kurio gyventojų problemas sprendžia parlamentarė Irena Šiaulienė. 11. Julius Sabatauskas yra Seimo teisės ir ... komiteto pirmininko pavaduo- tojas. 12. Kieno teises gina Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė (kilmininko l.). 13. XIV Vyriausybės ministras pirmininkas Gediminas ... . 14. Vilniaus universiteto rektorius Benediktas ... . 15. Buvusi Seimo narė, žmogus, kuris rūpinasi gyvūnų teisėmis – ... Burbie- nė. 16. Šiauliečių problemas sprendžia Seimo narys Edvardas ... . 17. Kaimyninė valstybė, kurios ambasadoriumi dirbo Juozas Bernatonis. 18. Vilniaus universiteto docentė, mokslo apie bendruomenių ir visuomenės gyvenimą daktarė Giedrė Purvaneckienė yra ... . 19. Atsakingasis LSDP sekretorius Antanas ... . 20. Jauno ir energingo socialdemokrato, LSDP pirmininko pavaduotojo Pan- kausko vardas.

“Socialdemokratas” redaktorė Evelina Butkutė-Lazdauskienė (8 5) 2396327. LSDP informacijos centras: Auksė Kontrimienė (8 5) 2396327, Gediminas Kirkilas (8 5) 2396609. ISSN 2029-3933