RUSIJOS KARIUOMENËS IÐVEDIMAS 1990 – 1993

Gintautas SURGAILIS

Monografija

Vilnius 2005 UDK 327(470+571:474.5) Su75

Atsakingasis redaktorius plk. Jurgis Norgëla

Recenzentai: ats. plk. dr. Stasys Knezys dr. Rimantas Zizas

Stilistë Laura Lapkûnaitë Maketuotoja Ramunë Lukðtienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskienë Virðelyje panaudota R. Jurgaièio nuotrauka ið knygos: Lietuva laisva.– V., 2001.

© Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija © Gintautas Surgailis

ISBN 9955-423-42-0 TURINYS

Ávadas ...... 5 1. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje ...... 8 2. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimas ir pirmieji þingsniai bandant iðspræsti okupacinës kariuomenës buvimo Lietuvoje problemà ...... 16 3. Derybos dël sovietinës (Rusijos) kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos bei ðios kariuomenës iðvedimo pradþia ...... 20 3.1. Pasirengimas deryboms ...... 20 3.2. Derybos su SSRS ...... 27 3.3. Derybos su Rusija ...... 50 4. Lietuvos pilieèiø, tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje, problemos sprendimas ...... 83 5. Sovietinës (Rusijos) kariuomenës buvimo Lietuvoje keliamos problemos bei jos iðvedimo procesas iki iðvedimo grafiko pasiraðymo (1990-03-11 – 1992-09-08)...... 98 5.1. Rusijos kariuomenës kariniø daliniø blokada siekiant neleisti jø papildyti naujokais ...... 116 6. Rusijos kariuomenës organizuoto iðvedimo laikotarpis ...... 133 6.1. Pirmasis etapas (1992-09-08 – 12-31) ...... 133 6.2. Antrasis etapas (1993-01-01 – 03-31) ...... 158 6.3. Treèiasis etapas (1993-04-01 – 06-30) ...... 174 6.4. Ketvirtasis etapas (1993-07-01 – 08-31) ...... 184 6.5. Rusijos kariuomenës likuèiø iðvedimas ...... 205 7. Perimtas ið Rusijos kariuomenës turtas ...... 209 Iðvados ...... 226 Pabaiga ...... 229

Reziume ...... 230 PRIEDAI: 1. Rusijos kariuomenës kariø, pageidaujanèiø persikelti á kitas buvusios SSRS respublikas, suvestinë...... 236 2. Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos techniniø ir organizaciniø klausimø sprendimo tvarkos protokolas ...... 239 3. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dël iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø, daliniø bei kariðkiø elgesio ir funkcionavimo taisykliø...... 241 4. Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas ...... 244 5. Lietuvos Respublikoje dislokuotø ir Rusijos jurisdikcijoje esanèiø kariniø daliniø autotransporto priemoniø judëjimo laikinosios taisyklës ...... 251 6. 1992 m. rugsëjo 21 d. Rusijos AT Uþsienio reikalø ir tarptautiniø ekonominiø ryðiø komiteto nutarimas dël susitarimø, reglamentuojanèiø Rusijos kariniø pajëgø iðvedimà ið Lietuvos Respublikos teritorijos ...... 253 7. Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino 1992 m. spalio 29 d. potvarkis ...... 254 8. Iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø uþimamø teritorijø, pastatø ir árengimø perëmimo tvarka ...... 256 9. Rusijos kariuomenës atskirø daliniø, padaliniø ir ástaigø iðvedimo sàraðas ...... 260 10. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro Audriaus Butkevièiaus 1993 m. rugpjûèio 22 d. pareiðkimas „Dël Rusijos Federacijos Uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimo“ ...... 274 11. SSRS kariniø objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, perëmimo tvarka ...... 276 12. Perimtø Rusijos kariuomenës objektø sàraðas ...... 277 13. Perduodamø buvusiø Rusijos Federacijos kariuomenës objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymas ministerijoms ir savivaldybëms ...... 286 14. „Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos atminimo þenklu“ apdovanotieji uþ nuopelnus iðvedant Rusijos Federacijos kariuomenæ ið Lietuvos Respublikos teritorijos ...... 305 Ðaltiniai ir literatûra ...... 322

Pavardþiø rodyklë...... 323 ÁVADAS

2009 m. iðkilmingai ðvæsime Lietuvos vardo paminëjimo raðytiniuose ðalti- niuose tûkstantmetá. Tûkstantá metø siekianèioje Lietuvos istorijoje ðlovës ir pergaliø metus keitë netekèiø ir nuopuoliø, naujø pakilimø ir þlugimo metai. Tai milþiniðkos valstybës klestëjimo ir jos sunaikinimo metai. Taèiau, ko gero, permainingiausias ir skaudþiausias Lietuvai buvo 20-asis amþius. 1918 m. paskelbusi apie Nepriklauso- mybës atkûrimà, kovos frontuose jà apgynusi, po dvideðimties laimingo gyvenimo ir klestëjimo metø 1940 m. birþelio 15 d. Sovietø Sàjungos buvo okupuota. 1941 m. prasidëjus Vokietijos – SSRS karui, buvo blykstelëjusi kibirkðtëlë vilties, kad bus at- kurta Nepriklausoma valstybë, taèiau tos viltys greitai þlugo. Sovietinius okupantus pakeitë vokiðkieji, o jiems atsitraukus á Vakarus, 1944 m. Lietuvoje vël ásitvirtino sovietinë okupacinë kariuomenë. Lietuva buvo sovietizuota, jai primesta sovietinë santvarka. 1990 m. demokratiðkai iðrinkta Lietuvos Aukðèiausioji Taryba kovo 11 d. at- kûrë nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Vienas ið svarbiausiø naujos valstybës uþda- viniø tapo pasiekti nepriklausomos valstybës pripaþinimà, o tam viena ið pagrindi- niø kliûèiø buvo okupacinës kariuomenës buvimas Lietuvos teritorijoje. Ðioje mo- nografijoje ir bus pabandyta aptarti okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos procesà; parodyti pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovybës þings- nius, siekiant atkreipti Sovietø Sàjungos vadovybës ir pasaulio visuomenës dëmesá á bûtinumà iðvesti okupacinæ kariuomenæ, priversti Sovietø Sàjungà pradëti derybas; atskleisti pasirengimà deryboms su Sovietø Sàjunga ir, jai þlugus, su Rusija ir ðiø derybø sudëtingumà; panagrinëti sovietinës kariuomenës elgesá Lietuvoje bei su jos buvimu susijusias problemas ir kt. Sovietinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos problema dar nëra sulaukusi pakankamø tyrinëjimø. Nemaþai to laikotarpio dokumentø bei tam tikrø apibendri- nimø galima surasti Vytauto Landsbergio knygose „Laisvës byla“1 , „Sunki laisvë“2 , „Nauji dokumentai apie Sausio 13-àjà“3 .

1 Landsbergis V. Laisvës byla– K., 1992. 2 Landsbergis V. Sunki laisvë, I–III knygos– V., 2000. 3 Landsbergis V. Nauji dokumentai apie Sausio 13-àjà – V., 2003. 5 Ypaè vertinga buvusio Valstybinës derybø delegacijos dël Rusijos kariuome- nës iðvedimo pirmininko Èeslovo Stankevièiaus monografija „Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos“4 . Joje ne tik apraðytos paèios derybos dël kariuo- menës iðvedimo, bet atskleistas ir tarptautinis derybø aspektas. Bûtent ðis aspektas ir yra dominuojantis, skiriant maþiau dëmesio paèiø derybø techniniams klausimams. Be to, knygoje atskleistos bei aptartos ir kitos Lietuvos ir Rusijos santykiø problemos. Monografijos autorius tø problemø, kurios iðsamiai iðnagrinëtos ambasadoriaus Èes- lovo Stankevièiaus monografijoje, stengsis plaèiau nenagrinëti. Atskirai reikëtø paminëti Ramintos Kðanytës straipsná „Okupacinë kariuome- në Lietuvoje 1990–1991 m.: problemos ir sprendimai“5 . Straipsnyje autorë anali- zuoja sovietinës kariuomenës teisiná ir faktiná statusà atkûrus Lietuvos nepriklauso- mybæ, aptaria kai kurias bandymø pradëti derybas su Sovietø Sàjungos vadovybe dël kariuomenës iðvedimo problemas, parodo Lietuvos politinës vadovybës poþiûrá á sovietinæ kariuomenæ ir jo keliamas problemas, ðio poþiûrio formavimosi bei kai ku- riø pasikeitimø problemas. Daug informacijos paimta ið Aukðèiausiosios Tarybos stenogramø, Seimo do- kumentø bazës. Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo stenogramose atsi- spindi beveik visa Aukðèiausiosios Tarybos veikla, siekiant priversti Sovietø Sàjungà pradëti derybas dël sovietinës kariuomenës iðvedimo, pasirengimo deryboms klausi- mai, paèiø jau prasidëjusiø derybø problemos, bandymai apsaugoti Lietuvos jau- nuolius nuo tarnybos sovietinëje kariuomenëje, sovietinës kariuomenës buvimo Lie- tuvoje problemos ir kiti klausimai. Svarbiausias ðaltinis, raðant ðià monografijà, buvo dokumentai, sukaupti Lie- tuvos archyvuose. Lietuvos Respublikos Seimo archyve sukaupta Lietuvos Respublikos Aukðèiau- siosios Tarybos susiraðinëjimas su SSRS valdþios ir valdymo institucijomis, Baltijos Tarybos dokumentai, susiraðinëjimas su kitomis Europos ir pasaulio valstybëmis. Ypaè vertingas raðant monografijà buvo Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Ta- rybos Pirmininko Vytauto Landsbergio susiraðinëjimas su SSRS Prezidentu Michai- lu Gorbaèiovu dël sovietinës kariuomenës iðvedimo ir kt. Lietuvos Respublikos Vyriausybës kanceliarijos archyve sukaupta daug gerai sutvarkytø dokumentø. Juose atsispindi visas Lietuvos santykiø su SSRS, vëliau su Rusija spektras, Lietuvos Respublikos Vyriausybës veikla siekiant iðvesti okupacinæ kariuomenæ ið Lietuvos, kariuomenës iðvedimo procesas. Kraðto apsaugos archyve prie Kraðto apsaugos ministerijos sukaupta didþiulë medþiaga apie praktiná sovietinës, vëliau Rusijos kariuomenës iðvedimà. Uþsienio reikalø ministerijos archyve esanèiuose palyginti negausiuose doku- mentuose atsispindi politiniai derybø dël sovietinës kariuomenës iðvedimo bei tos kariuomenës iðvedimo aspektai.

4 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos– V., 2002. 5 Kðanytë R. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje 1990–1991 m.: problemos ir sprendimai // Genocidas ir rezistencija, 2003, Nr. 2(14), P. 51–68. 6 Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø archyve naudotasi medþiaga apie Rusijos kariniø daliniø blokadà 1992 m. Kaip atskirà ðaltiná reikëtø iðskirti periodinæ spaudà bei kitas þiniasklaidos prie- mones. Jose atsispindëjo aktualiausi su okupacine kariuomene bei su jos iðvedimo procesu susijæ klausimai. Taèiau reikia paþymëti, kad daug be galo svarbiø pirmøjø nepriklausomos Lie- tuvos metø dokumentø, tarp jø apie derybas su Sovietø Sàjunga, vëliau su Rusija dël okupacinës kariuomenës iðvedimo, paties iðvedimo proceso á archyvinius fondus dar nëra perduota arba jie nëra tinkamai sutvarkyti. Tai faktas, kuris turëtø priversti rim- tai susirûpinti uþ archyvø veiklà atsakingus pareigûnus. Pagaliau nemaþai dokumen- tø nepateko ir jau niekada nepateks á archyvus, nes buvo sunaikinti 1991 m. sausio ávykiø bei rugpjûèio puèo ávykiø Maskvoje metu. Esant tokiai situacijai, autoriui teko naudoti savo, kaip buvusio valstybinës derybø delegacijos dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos eksperto, iðsaugotomis dokumentø kopijomis. Be to, nemaþai Sovietø Sàjungos, vëliau Rusijos kariuomenës iðvedimo ávykiø apskritai nebuvo dokumentuota, todël autorius nepretenduoja á visapusiðkà ðio pro- ceso analizæ bei absoliuèiai iðsamø ávykiø iðdëstymà. Tegu tai bus nedidelis indëlis á ðio sudëtingo proceso tyrimà.

7 1. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje

20 a. ketvirtojo deðimtmeèio viduryje padëtis Europoje ëmë komplikuotis. Dël Vakarø Europos lyderiø nuolaidþiavimo politikos hitlerinë Vokietija be kliûèiø uþ- grobë Austrijà, 1938 m. rugsëjo mën. Anglija ir Prancûzija Miunchene sutiko, kad nuo Èekoslovakijos bûtø atplëðta Sudetø sritis. Miuncheno sàmokslu 1939 m. kovo 15 d. ir visa Èekoslovakija, kaip valstybë, buvo likviduota. Tø paèiø metø kovo 23 d. nuo Lietuvos buvo atplëðtas Klaipëdos kraðtas. Beje, Anglija ir Prancûzija buvo Klai- pëdos kraðto garantai. Tai paaiðkintina tuo, kad Europos politikai visomis priemo- nëmis kreipë Vokietijos dëmesá á Rytus. Reikia pripaþinti, kad Sovietø Sàjungai iðki- lo realus agresijos pavojus, tuo labiau kad jau 1938 m. liepos mën. Japonijos kariuo- menë ásiverþë á SSRS teritorijà prie Chasano eþero. Susidarius tokiai padëèiai, 1939 m. birþelio 17 d. SSRS Vyriausybë pasiûlë An- glijai ir Prancûzijai sudaryti savitarpio pagalbos sutartá. Vasarà Maskvoje vyko po- litinës ir karinës derybos, taèiau jos nebuvo vaisingos, o vëliau ir visai nutrûko pir- miausia dël to, kad 1939 m. antrojoje pusëje ëmë keistis Sovietø Sàjungos uþsienio politikos kryptis. Galimybiø suartëti su Sovietø Sàjunga pradëjo ieðkoti ir Vokietija, todël, Josifo Stalino nurodymu, buvo nutrauktos derybos su Anglija ir Prancûzija. 1939 m. rugpjûèio 4 d. Vokietijos pasiuntinys Maskvoje Verneris fon Ðulen- burgas priëjo prie iðvados ir praneðë á Berlynà, kad SSRS ir Vokietija turi geras gali- mybes pasiekti susitarimà, atsiþvelgiant á abiejø pusiø interesus. Rugpjûèio 14 d. Vokietijos ambasadorius Maskvoje praneðë SSRS Vyriausy- bei, kad, jo Vyriausybës nuomone, tarp Baltijos ir Juodosios jûrø nëra klausimø, kuriø nebûtø galima iðspræsti, visiðkai patenkinant abiejø pusiø interesus. Pradëjus derybas dël sutarties, rugpjûèio 18 d. SSRS Liaudies komisarø tary- bos pirmininkas ir uþsienio reikalø liaudies komisaras Viaèeslavas Molotovas paþy- mëjo, kad nepuolimo sutarties neatskiriama dalimi privalo tapti papildomas proto- kolas, kuriame turi bûti uþfiksuoti besitarianèiø valstybiø interesai. Rugpjûèio 20 d. Adolfas Hitleris siunèia Josifui Stalinui tokià telegramà: „Esu ásitikinæs, jog Sovietø Sàjungos Vyriausybës pageidaujamà papildomà protokolà galima pa- ruoðti per trumpà laikà“. Rugpjûèio 23 d. jau bûdamas Maskvoje Reicho uþsienio reikalø ministras Jo- achimas Ribentropas gauna ið Berlyno instrukcijà: fiureris bûtø patenkintas, jeigu pasiraðomoje sutartyje Rytø Europa bûtø padalyta tik á Vokietijos ir Rusijos intere- sø sferas. Ta diena tapo lemtinga Pabaltijo valstybiø istorijoje. Per kelias valandas visi klausimai buvo iðspræsti kaimyniniø valstybiø sàskaita. Vienintelë vieta, kur iðsisky- rë nuomonës, – kaip pasidalyti Latvijà. J. Ribentropas siûlë Latvijà skaldyti, o V. Molotovas reikalavo jos visos. Tada J. Ribentropas pasiuntë á Berlynà telegramà, kurioje praneðë apie numatytà pasiraðyti papildomà protokolà, jeigu vokieèiai pa- darys nuolaidà Latvijos klausimu. Nepraëjo në pusë valandos, kai atëjo lakoniðkas fiurerio atsakymas – vos du þodþiai: „Taip, sutinku“.

8 J. Ribentropas ir J. Stalinas 1939-09-28 pasiraðius Vokietijos – SSRS draugystës sutartá

Taigi 1939 m. rugpjûèio 23 d. pasiraðyta SSRS – Vokietijos nepuolimo sutartis. Sutarties tekstas buvo paskelbtas spaudoje. Ðalys ásipareigojo susilaikyti viena prieð kità nuo bet kokiø agresyviø veiksmø, nedalyvauti jokiose koalicijose, nukreiptose vie- na prieð kità, kilusius nesutarimus spræsti tik taikiai ir pan. Sutartis nedaug kuo skyrë- si nuo panaðaus tipo sutarèiø.Taèiau ðalia jos buvo slaptasis protokolas dël átakos sfe- rø tarp Sovietø Sàjungos ir Vokietijos pasidalinimo Rytø Europoje. Jame sakoma: „Pasiraðant Vokietijos ir Sovietø Socialistiniø Respublikø Sàjungos Nepuolimo su- tartá, pasiraðiusieji abiejø pusiø ágaliotiniai grieþtai konfidencialiai apsvarstë klausimà dël abipusiø interesø sferø pasidalinimo Rytø Europoje. Ðiuo aptarimu buvo nutarta: 1. Srièiø, áeinanèiø á Pabaltijo valstybiø sudëtá (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva), teritorinio politinio pertvarkymo atveju Lietuvos ðiaurinë siena bus kartu ir siena tarp Vo- kietijos ir SSRS interesø sferø. Tuo pat metu Lietuvos interesai Vilniaus srities atþvilgiu pripaþástami abiejø pusiø. 2. Srièiø, áeinanèiø á Lenkijos valstybës sudëtá, teritorinio padalinimo pertvarkymo atveju Vokietijos ir SSRS interesø sferø siena eis maþdaug Narevo, Vyslos ir Sano upiø linija. Klausimas, ar abipusiai interesai laiko pageidautinu nepriklausomos Lenkijos valsty- bës iðlaikymà ir kokios bus ðios valstybës sienos, gali bûti galutinai iðaiðkintas tik toliau vystantis politiniams ávykiams. Bet kokiu atveju abi Vyriausybës spræs ðá klausimà abipusio draugiðkumo tvarka. 3. Kalbant apie Pietryèiø Europà ið sovietinës pusës, pabrëþiami SSRS interesai Besa- rabijoje. Ið Vokietijos pusës pareiðkiama apie jos visiðkà politiná nesuinteresuotumà ðiomis sritimis. 9 4. Abi pusës saugos ðá protokolà grieþtoje paslaptyje“6 . Nepuolimo sutartimi ir papildomu protokolu buvo pradëtas naujas SSRS ir Vokietijos santykiø etapas. Tai rodë, kad Josifo Stalino ir Adolfo Hitlerio nuomonë, sprendþiant Rytø bei Vidurio Europos ir Baltijos valstybiø likimà, tuo momentu ið principo nesiskyrë, kad ðios abi valstybës nepaisë kitø valstybiø interesø, kad joms negaliojo jokios tarptautinës teisës normos. Pasiraðius sutartá, abi ðalys ir toliau slaptai derino átakos sferø ribà Lenkijoje. Rugpjûèio 25 d. Viaèeslavas Molotovas pasiûlë Vokietijos pasiuntiniui SSRS Verneriui fon Ðulenburgui pasikeisti notomis ir patikslinti rugpjûèio 23 d. papildomojo protoko- lo 2-ame straipsnyje esamus netikslumus. Vietoje „Narev, Visla ir San“ reikia skaityti „Pissa, Narev, Visla ir San“. Vokietijos Vyriausybë su tokiais patikslinimais sutiko. O kaip reagavo á paskelbtà SSRS – Vokietijos nepuolimo sutartá didþiosios pa- saulio valstybës? Vakarai þaibiðkai ëmësi kontrpriemoniø. Jau kità dienà JAV Prezi- dentas F. Ruzveltas kreipësi á A. Hitlerá ir Lenkijos Prezidentà I. Moscická siûlyda- mas „susilaikyti nuo bet kokiø prieðiðkø akcijø “. Tà pat dienà susirinko ir Didþiosios Britanijos Atstovø rûmai, kur iðklausë Ministro Pirmininko V. Èemberleno praneði- mà. Savo kalboje jis pabrëþë, kad iðkilo „betarpiðkas karo pavojus“, kad Anglija rems Lenkijà ir kad bûtina suteikti vyriausybei ypatingus ágaliojimus. Ðá siûlomà ástatymo projektà tà paèià dienà priëmë bendruomeniø rûmai, patvirtino lordai ir sankcio- navo karalius. Taèiau viskas apsiribojo tik þodþiais. Vokietija, diplomatinëmis priemonëmis uþsitikrinusi sau palankià tarptautinæ situacijà, 1939 m. rugsëjo 1 d. uþpuolë Lenkijà. Prasidëjo Antrasis Pasaulinis karas. Ir nors Anglija ir Prancûzija paskelbë Vokietijai karà, taèiau Lenkijai jos nesuteikë jokios paramos. Kodël taip ávyko? Matyt todël, kad Lenkijos sàjungininkai dar nebuvo pasiruoðæ pereiti prie puolamøjø veiksmø. Jie patys tuo metu dar bijojo ið- provokuoti tiesioginá Vokietijos smûgá á save ir dëjo visas pastangas pasiruoðti rim- tiems karo veiksmams. O tai ir buvo palanku Vokietijai. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybë itin pavojingu kraðtui momentu priëmë spren- dimà likti neutrali kilusiame kare. Teisingas tai buvo þingsnis ar ne, matyt, viena- reikðmiðkai nei ðiandien, nei rytoj, nei po metø neatsakysime. Buvo kaip buvo, ta- èiau, nepaisydama, kad Lietuva pasiskelbë neutralia valstybe vykstanèiame kare, Vokietija stengësi patraukti Lietuvà á savo pusæ. Iki pat rugsëjo 16 d. Vokietijos Vy- riausybë ávairiais bûdais siûlë savo pagalbà Lietuvai, atsiimant Vilniaus kraðtà. Rugsëjo 17 d. Sovietø Sàjungai pradëjus karo veiksmus prieð Lenkijà, Lenkijos kariuomenës pasiprieðinimas greitai buvo palauþtas ir Lenkija, kaip valstybë, buvo likviduota. Rugsëjo 23 d. SSRS Komunistø partijos Centro Komiteto leidinyje „Pravdoje“ paskelbtas bendras komunikatas „Vokietijos Vyriausybë ir SSRS Vyriausybë nustatë tarp vokieèiø ir sovietinës armijos demarkacinæ linijà“. Kaip matyti ið spausdinamo þe- mëlapio, demarkacinë linija padalijo Lenkijà ne pagal armijø iðsidëstymà prieðaki- nëse pozicijose, bet pagal ið anksto nustatytas átakos sferø ribas. Demarkacinë linija kaip tik ir atitiko rugpjûèio 23 d. papildomame protokole nustatytà Vokietijos – SSRS

6 Surgailis G. Lietuvos ir TSRS santykiai 1939–1940 m.– V., 1989, P. 4–5. 10 sferø ribà Lenkijoje. Tuo tarpu sovietiniai kariniai daliniai, remiantis rugsëjo 29 d. „Pravdos“ praneðimu, dar þygiavo demarkacinës linijos link. 1939 m. rugsëjo 28 d. tarp Vokietijos ir SSRS buvo pasiraðyta nauja sutartis „Apie draugystæ ir sienas tarp SSRS ir Vokietijos“. Ðia sutartimi abi valstybës pasidalijo Lenkijos þemæ, nustatydamos sienà Bugo ir Sano upëmis. Ðalia sutarties dar buvo pasiraðyti trys slapti protokolai, ið kuriø mus domina susitarimas dël átakos sferø pakeitimo. Jame raðoma: „Pasiraðiusieji ágaliotiniai pareiðkia, kad vokieèiø Reicho Vyriausybë ir SSRS Vyriau- sybë susitarë taip: Slaptojo papildomo protokolo, pasiraðyto 1939 m. rugpjûèio 23 d., 1 punktas pakei- èiamas taip, kad Lietuvos valstybës teritorija áeina á SSRS átakos sferà, o ið kitos pusës Liublino vaivadija ir dalis Varðuvos vaivadijos áeina á Vokietijos átakos sferà (þr. þemëlapá, pridëtà prie ðiandien pasiraðytos sutarties „Apie draugystæ ir sienas“). Kai tik SSRS Vyriau- sybë imsis specialiø priemoniø (paryðkinta mano – G. S.) Lietuvos teritorijoje savo inte- resams apsaugoti, dabartinë Vokietijos – Lietuvos siena jos suprastinimo tikslu bus pakeista taip, kad Lietuvos teritorija, esanti á pietvakarius nuo linijos, nurodytos pridedamajame þe- mëlapyje, teks Vokietijai. Taip pat pareiðkiama, kad dabar veikiantys ekonominiai susitari- mai tarp Vokietijos ir Lietuvos dël minëtø priemoniø nebus paþeisti “7 . Pagal ðià sutartá Vokietijai turëjo atitekti Kudirkos Naumiestis, Pilviðkiai, Vil- kaviðkis, Suvalkø Kalvarija, Lazdijai, Veisiejai, ir Kapèiamiestis. Numatyta atiduoti teritorija ið pietø á vakarus turëjo apie 50 km. ir ið ðiaurës á pietus apie 100 km., ten gyveno apie 184 tûkst. þmoniø.

Lietuvis kariuomenë prieð þengiant á Vilniaus kraðtà. 1939 spalis

7 Ten pat, P. 7. 11 Vadinasi, Vokietija atsisakë savo politiniø interesø beveik visoje Lietuvoje, dar pasilikdama dalá Uþnemunës. Uþ tai Sovietø Sàjunga turëjo atiduoti dalá Lenkijos teritorijos. Ðtai kodël Raudonoji armija, dar nepriëjusi iki pirmaisiais susitarimais nustatytos demarkacinës linijos Lenkijos teritorijoje, turëjo pasukti atgal. Kadangi ið Kremliaus toks ásakymas buvo duotas be jokiø paaiðkinimø, tai buvo galvosûkis ne tik pasaulio visuomenei, bet ir Raudonosios armijos generaliniam ðtabui. Taèiau istorija taip jau susiklostë, kad, Lietuvà okupavus sovietams, jiems ati- teko ir Uþnemunë. Vokietija jà paprasèiausiai pardavë. Sovietø Sàjunga greitai ëmë vykdyti slaptajame protokole numatytas „spe- cialiàsias priemones“. Stipraus politinio spaudimo bûdu Sovietø Sàjunga 1939 m. spalio 10 d. Lietuvà privertë pasiraðyti „Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietu- vai ir Lietuvos – Sovietø Sàjungos savitarpio pagalbos sutartá“. Vadovaujantis ðia sutartimi, lapkrièio 15 d. á Lietuvà buvo ávestos ðios pajë- gos: 16-asis ypatingasis korpusas: apie 20 000 kariø, 250 lengvøjø tankø, 34 ðarvuo- èiai, apie 200 artilerijos pabûklø, 120 lëktuvø. Ávesti sovietiniai kariniai daliniai buvo dislokuoti Naujojoje Vilnioje, Alytuje, Prienuose ir Gaiþiûnuose. Beje, baziø iðdësty- mo vietas irgi pasirinko Sovietø Sàjunga. Bazës tarpusavyje ir su Sovietø Sàjunga turëjo laisvà ryðá ir susisiekimà – Lie- tuvos Vyriausybë jø nekontroliavo. Prie sovietø águlø Lietuvos karinës vadovybës buvo paskirti tik ryðiø karininkai: plk. Juozas Skorulis, plk. ltn. Kostas Raibikis ir mjr. Juozas Jurkûnas. 1940 m. birþelio 14 d. 23 val. Sovietø Sàjunga áteikë Lietuvai ultimatumà, ku- riame apkaltino Lietuvà spalio 10 d. sutarties nesilaikymu ir pareikalavo ásileisti á Lietuvà „pakankamai gausius“ sovietø karinius dalinius. Birþelio 15 d. apie 14 val. Lietuvos uþsienio reikalø ministras Juozas Urbðys, tuo metu buvæs Maskvoje, á Kaunà atsiuntë telegramà, kurioje nurodë, kad sovietinë kariuo- menë pereis Lietuvos valstybës sienà birþelio 15 d. 15 val. Telegramoje buvo nurodytos 6 perëjimo vietos: Eiðiðkës, Druskininkai, Gudagojo stotis, Druskininkëliai, Dûkðtas ir Pa- bradë. Perëjusios sienà, sovietiniai daliniai áþengs á Vilniø, Kaunà, Raseinius, Panevëþá ir Ðiaulius. Kitus sovietinës kariuomenës iðdëstymo punktus nustatys susitikæ gen. D. Pa- vlovas ir gen. V. Vitkauskas. Jø susitikimas Gudagojo stotyje turi ávykti birþelio 15 d. 20 val. (Tuo tarpu Maskvos radijas 12 val. praneðë, kad toks susitikimas ávyks 16 val.) Prieð iðvykdamas á susitikimà Gudagojo stotyje, V. Vitkauskas Lietuvos ka- riams ásakë prieð þygiuojanèià sovietø kariuomenæ „taikyti visas mandagumo ir drau- giðkø santykiø taisykles panaðiai, kaip jos buvo taikomos anksèiau ávestai kariuomenei“. Div. gen. Vinco Vitkausko vadovaujama delegacija, vykdama á nurodytà susi- tikimo su D. Pavlovu vietà, apie 15 val. pakeliui tarp Kauno ir Jonavos jau sutiko sovietiniø tankø kolonà, vaþiuojanèià ið Gaiþiûnø Kauno link. Delegacijai vaþiuo- jant per Vilniø, mieste prie tiltø stovëjo sovietiniai ðarvuoèiai, gatvëmis þygiavo jø kariø kolonos. Iðvaþiavus ið Vilniaus, jie sutiko þygiuojanèius stambius sovietinës kariuomenës dalinius. V. Vitkauskui atvykus á Gudagojo stotá, jam buvo pateiktas pasiraðyti jau pa- rengtas protokolas dël papildomø sovietinës kariuomenës daliniø ávedimo. Nors V. Vitkauskas nesutiko su kai kuriais protokolo punktais, taèiau vis tiek buvo pri- verstas já pasiraðyti, nes sovietiniai daliniai jau verþësi gilyn á Lietuvà.

12 Taigi nors sovietinë vadovybë atvirà Lietuvos okupacijà stengësi pridengti „abi- pusio susitarimo protokolais“ ir „sutartimis“, okupacija buvo tokia akivaizdi, kad nie- kam nekëlë abejoniø. Kaipgi vyko Lietuvos okupavimas?

Okupacinë kariuomenë þygiuoja Vilniaus gatvëmis. 1940 m. birþelio 15 d.

Pirmiausia pajudëjo sovietiniai kariniai daliniai, buvæ sovietinëse bazëse Lie- tuvoje. Birþelio 15 d. apie 18 val. Gaiþiûnø bazëje stovëjusi sovietinë águla uþëmë Kaunà. Prienø ir Alytaus baziø águlos atþygiavo iki Nemuno pakraðèio ties Kaunu ir iðsidëstë ten. Matyt, jiems buvo duota uþduotis uþkirsti galimybæ Lietuvos kariuo- menës Kauno águlos kariams pasitraukti á Vokietijà. Naujojoje Vilnioje stovëjusi águ- la jau apie 10 val. uþëmë Vilniø. Kiek sovietinës kariuomenës birþelio 15 d. perþengë Lietuvos sienà? Istoriko Arvydo Anuðausko surinktais duomenimis, be jau minëtø 1939 m. lapkrièio mën. ávesto 16-ojo ypatingojo ðauliø korpuso, okupuojant Lietuvà dalyva- vo 11-tosios armijos 6-ojo kavalerijos korpuso 4-oji V. Voroðilovo, 6-oji S. Budiono ir 29-oji kavalerijos divizijos, taip pat 23-ioji, 126-oji, 128-oji ir 188-oji ðauliø divizijos, 6-oji tankø brigada, 3-iosios armijos 10-a ðauliø divizija. Yra nuomoniø, jog oku- puojant mûsø valstybæ dalyvavo ir 11-tos armijos 33-ia ðauliø divizija, 21-a tankø brigada bei 3-ios armijos 22-a tankø brigada, taip pat neþinomo numerio ðauliø divizija ir tankø brigada. Pastarieji daliniai Lietuvoje neuþsibuvo8 .

8 Anuðauskas A. Lietuvos okupavimas 1940 m. birþelio 15–18 d. // Karo archyvas, 1997, T. 14, P. 180. 13 Taigi prieð 3 nepilnas Lietuvos pëstininkø divizijas, 4 artilerijos, 3 kavalerijos pulkus bei kitus smulkesnius dalinius buvo mestas ypatingasis ðauliø korpusas, ka- valerijos korpusas, 4 tankø brigados ir 7 ðauliø divizijos. Ið viso apie 150 000 kariø. Þinant, kad tada Lietuvos kariuomenæ tesudarë truputá daugiau kaip 31 tûkst. ka- riø, toks mûsø valstybës uþimti atsiøstas kariuomenës skaièius rodo, kaip Lietuvos kariuomenë okupantø buvo vertinama. Lietuvà uþimti buvo numatyta pradëti trimis pagrindinëmis kryptimis: Kryptis A: Ðvenèionys–Utena–Panevëþys–Ðiauliai. Ðiais keliais þygiuojanti ka- riuomenë didesniuose miesteliuose paliko savo águlas. Ðiauliuose grupë „A“ dar buvo padalyta á 3 dalis. Viena pasiliko Ðiauliuose, kita nuþygiavo á Maþeikius, treèia – Telðiø ir Kretingos kryptimi ir sustojo vakarinëje Lietuvos dalyje. Kryptis B: Ið Aðmenos–Molodeèno rajono daliniai þygiavo Vilniaus–Kauno kryptimi. Pagrindinës ðios grupuotës pajëgos sustojo Kaune, viena tankø divizija ið Kauno vëliau persidislokavo á Ðiaulius, ið kur birþelio 17 d. anksti ryte patraukë á Jelgavà. Grupës „B“ ðarvuoti ir motorizuoti daliniai ið Kauno nuvaþiavo á Tauragæ ir iðsidëstë palei Vokietijos Lietuvos sienà. Kryptis C: Ið Lydos rajono kariuomenë þygiavo Vilniaus ir Varënos–Alytaus kryptimis. Be ðiø minëtø stambiø sovietinës kariuomenës kariniø daliniø, kiti smulkesni kariniai daliniai verþësi á Lietuvà pagal savo numatytus planus, visai nepaisydami Gudagojyje pasiraðyto protokolo. Birþelio 16 d. sovietø kariuomenë jau buvo okupavusi visà Lietuvà. Kai kurie Lietuvos okupacijoje dalyvavæ kariniai daliniai pasiliko Lietuvoje, kiti, „ávykdæ savo pareigà“, buvo gràþinti á savo ankstesnes dislokacijos vietas. Dauguma okupaciniø daliniø pasiliko naujai ásteigtoje Pabaltijo karinëje apygardoje. Uþëmusi Lietuvà Sovietø Sàjunga likvidavo Lietuvos kariuomenæ, jos likuèius ájungdama á Raudonosios armijos sudëtá – kaip 29-àjá ðauliø teritoriná korpusà. Lik- vidavusi Lietuvos kariuomenæ SSRS perëmë ir visà Lietuvos kariuomenës turtà bei Lietuvos kariuomenei priskirtas karines teritorijas. 1941 m. kilus Vokietijos SSRS karui, Raudonoji armija buvo priversta Lietuvà palikti, taèiau 1944 m. triuðkindama Vokietijos kariuomenæ ir slinkdama á vakarus vël okupavo Lietuvos teritorijà. SSRS jau net nebandydama dangstytis sutartimis ar kaþkaip diplomatiðkai áteisinti savo buvimo uþgrobtoje teritorijoje, Lietuvoje ðeimi- ninkavo taip, kaip jai buvo naudinga. Kremliaus statytiniai LSSR Vyriausybëje savo nutarimais áformindavo kariuomenës reikmëms visas teritorijas, kurios tik kariuo- menei buvo reikalingos, visai neatsiþvelgdama nei á gyventojø, nei á Lietuvos ekono- mikos, nei á gamtos saugos ar kitus reikalavimus. Okupacinë sovietinë kariuomenë Lietuvoje ðeimininkavo nevarþoma. Kiek Sovietø Sàjunga, atkûrus Lietuvos Nepriklausomybæ, Lietuvoje turëjo kariðkiø tiksliø duomenø nëra, taèiau 1992 m. sausio 1 d. jø, Rusijos Federacijos Ðiaurës Vakarø grupës pateiktais duomenimis, buvo 34,6 tûkst. kariø. Ið viso galëjo bûti apie 7,3 tûkst. karininkø, 3,6 tûkst. praporðèikø, 22,2 tûkst. kareiviø ir serþantø, virð 1,4 tûkst. kursantø, apie 1000 tankø, apie 180 lëktuvø, 1901 ðarvuotis. Taèiau ið tikrøjø kariðkiø galëjo bûti kokiais 10 tûkst. maþiau. Tai penkios divizijos, 295 atskiri koviniai bei aptarnaujantys daliniai ir padaliniai.

14 3-oji pakranèiø apsaugos divizija Klaipëdoje, kurià sudarë 9-asis motorizuo- tasis ðauliø pulkas Klaipëdoje, 22-asis artilerijos pulkas Klaipëdoje, 86-asis atskirasis þvalgybos batalionas Klaipëdoje, 126-asis atskirasis tankø batalionas Klaipëdoje, 273-asis motorizuotasis ðauliø pulkas Telðiuose, 277-asis tankø pulkas Klaipëdoje, 287-asis motorizuotasis ðauliø pulkas Telðiuose; 7-oji oro desanto divizija Kaune, kurià sudarë 6-asis atskirasis remonto bata- lionas Kaune, 97-asis oro desanto pulkas Alytuje, 108-asis oro desanto pulkas Kau- ne, 119-asis oro desanto pulkas Marijampolëje, 143-asis atskirasis inþinerijos bata- lionas, 185-oji atskiroji karo transporto aviacijos eskadrilë, 173-asis atskirasis bata- lionas Kaune, 744-asis batalionas Kaune, 114-asis artilerijos pulkas Kalvarijoje; 53-asis naikintuvø–bomboneðiø pulkas Ðiauliuose; 66-oji radijo techninë brigada Þagarëje; 107-oji motorizuotoji ðauliø divizija Vilniuje, kurià sudarë 660-asis – motori- zuotasis ðauliø pulkas Ukmergëje, 664-asis motorizuotasis ðauliø pulkas Vilniuje, 695-asis atskirasis raketinis divizionas Ukmergëje, 980-asis atskirasis prieðtankinis artilerijos batalionas Vilniuje, 1400-asis atskirasis ryðiø batalionas Vilniuje, 304-asis atskirasis pagalbinis batalionas Vilniuje, 640-asis atskirasis þvalgybos batalionas Vil- niuje; 242-oji mokomoji oro desantinë divizija Jonavoje; 367-asis sraigtasparniø pulkas Kaune; 384-asis sunkiosios artilerijos pulkas Plungëje; 918-asis reaktyvinës artilerijos pulkas Telðiuose; 232-asis atskirasis civilinës gynybos pulkas Tauragëje; 1044-asis desantinis ðturmo batalionas Tauragëje; 148-asis atskirasis sunkiojo transporto mokomasis batalionas Kaune; 143-osios ginklø remonto dirbtuvës Kaune; 346-osios ginklø remonto dirbtuvës Kaune; 5191-asis uþnugario sandëlis Pabradëje; Aviacijos remonto dirbtuvës Panevëþyje; Aviacijos remonto dirbtuvës Ðiauliuose. Uþnugario tarnyboje buvo ðeðios didelës degalø, aprangos, maisto ir ðaudme- nø bazës, dislokuotos Valèiûnuose, Kazlø Rûdoje, Pagëgiuose, Kaune ir Klaipëdoje, keturios karo ligoninës ir kiti aprûpinimo ir aptarnavimo padaliniai. Federalinës Vyriausybës ryðiø ir informacijos agentûrai prie Rusijos Federaci- jos Prezidento pavaldi 6-oji radijo þvalgybos bazë buvo dislokuota Linksmakalnyje. Pasienio kariuomenë – 6 kariniai daliniai ir padaliniai, ið viso apie 400 kariø. SSRS Vidaus reikalø ministerijos Vidaus kariuomenës 3404 junginys: Karinis dalinys 3700 Snieèkuje; Karinis dalinys 7574, Vilniaus milicijos pulkas; Karinis dalinys 5204, Mokomasis pulkas Ðiauliuose; Karinis dalinys 6509, Kaune; Karinis dalinys 7574. Sovietiniai kariniai daliniai Lietuvoje uþëmë 68 000 ha, arba 1,2 %, Lietuvos teritorijos. Jos buvo dislokuotos visuose didþiuosiuose miestuose ir sostinëje Vilniu-

15 je9 . Vilniuje buvo dislokuoti 32 stambûs kariniai objektai ir net sprogmenø sandëliai tankiai apgyvendintuose Vilniaus rajonuose. Naujai atsikûrusiai valstybei vienu ið svarbiausiø uþdaviniø tapo pasiekti, kad jos teritorijà paliktø okupacinë kariuomenë. Be abejo, tam reikëjo politinio Maskvos sprendimo, juo labiau, kad pasaulyje pasibaigë Ðaltasis karas, suþlugo Varðuvos pak- tas ir ðie faktai vertë Sovietø Sàjungà maþinti kariuomenës skaièiø. Naujos politinës situacijos sàlygomis atsirado„nebereikalingø“, nebeatliekanèiø savo paskirties dali- niø, kariniø ástaigø, kurias reikëjo likviduoti. Ir tai buvo daroma. Lietuvai, be abejo, tai buvo naudinga. Kita prieþastis, dël kurios ið Lietuvos buvo iðvedami sovietinës kariuomenës daliniai, – tai Lietuvos paskelbimas Nepriklausoma valstybe ir naujos vyriausybës, kaip matysime vëliau, veiksmai, „paskatinæ“ iðvesti ið Lietuvos vidaus kariuomenës bei kitokius specialiosios paskirties (pvz., geleþinkeliø brigada) dalinius. Kai kuriuos dalinius ir ástaigas ar bazes SSRS buvo priversta iðvesti ar likviduoti nesant sàlygø joms veikti dël Lietuvos valdþios ágyvendinamø priemoniø (pvz., kariniai komisa- riatai, karo mokykla Vilniuje) ir kt. Taigi sovietinës (vëliau Rusijos) kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos galima su- skirstyti á du etapus: 1. Iki Rusijos kariuomenës iðvedimo grafiko pasiraðymo (1992 m. rugsëjo 8 d.); 2. Rusijos kariuomenës organizuoto iðvedimo laikotarpis. Reikia paþymëti, kad pirmasis sovietinës kariuomenës iðvedimo laikotarpis glau- dþiai siejasi su Lietuvos Nepriklausomybës átvirtinimu, prasidëjusiomis derybomis dël kariuomenës iðvedimo. Ðá laikotarpá dar sàlyginai irgi galima skirstyti á du eta- pus. Tai Sovietø Sàjungos irimo laikotarpis ir laikas po jos iðirimo, kada Lietuvoje esanti sovietinë kariuomenë perëjo á Rusijos Federacijos jurisdikcijà.

2. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimas ir pirmieji þingsniai bandant iðspræsti okupacinës kariuomenës buvimo Lietuvoje problemà

Kaip jau minëjome, 1990 m. kovo 11 d. susirinkusiai naujai iðrinktai Lietuvos Aukðèiausiajai Tarybai, priëmus Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo aktà, reikëjo, kad ið Lietuvos bûtø pradëta iðvesti okupacinë kariuomenë, norint pasiekti pasaulio bendrijos pripaþinimà. Todël jau kità po Nepriklausomybës paskelbimo dienà, t. y. kovo 12 d., Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë nutarimà „Dël 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinës karinës prievolës ástatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijo- je“, kuriuo paskelbë, kad SSRS visuotinës karinës prievolës ástatymas Lietuvos Respubli- kos pilieèiams negalioja10 .

9 Butkevièius A. Nacionalinis saugumas ir Baltijos regionas // Karys.– 1992, Nr. 2, P. 5–6; Lietuva laisva nepriklausoma, P. 37; Vidaus reikalø ministerijos Bendrojo departamento archyvø skyrius.– Ap. 1, B. 25, L. 110. 10 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1990, Nr. 9, P. 315. 16 Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybæ. 1990 m. kovo 11 d.

Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kreipimesi á SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkà buvo pabrëþta: „Nuo 1940 m. birþelio 15 d. SSRS ginkluotøjø pajëgø daliniø buvimas Lietuvos teritorijoje neturëjo ir dabar neturi teisinio pagrindo. Vadovaudamasi tebegaliojanèios 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutarties su Tarybø Rusija pirmojo ir antrojo straipsniø nuostatomis, Lietuvos Aukðèiausioji Taryba kvieèia SSRS Vyriausybæ pritarti jos pasiûlymui artimiausiu ir abiem ðalims palankiu metu pradëti derybas dël minëtø daliniø statuso, dislokavimo ir visiðko iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos. Kol tatai nebus iðspræsta, SSRS ginkluotosios pajëgos, vidaus, valstybës saugumo ir pasienio kariuomenë neturëtø vykdyti Respublikos teritorijoje manevrø, perdislokavimo ir esamo kontingento didinimo“11 . Kovo 14 d. Aukðèiausioji Taryba nutarë nutraukti SSRS Gynybos ministerijos kariniø komisariatø, kaip svetimos valstybës ástaigø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklà12 . Priimant ðá nutarimà buvo vadovaujamasi nuostata, kad, sustabdþius ðiø ástaigø veiklà, galima bus teisiðkai ginti ir paðauktus á sovietinæ kariuomenæ Lietuvos jau- nuolius ir sustabdyti pavasariná ðaukimà. Taèiau praktiðkai ðis nutarimas tuo metu nebuvo ávykdytas.

11 Kreipimasis á SSRS Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkà // Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.– F. 2, A. 6, B. 10, L. 28 (toliau – LRSA). 12 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 14 d. nutarimas „Dël TSRS gynybos ministerijos kariniø komisariatø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos nutraukimo“ // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1990, Nr. 9, P. 320. 17 1990 m. kovo 19 d. Aukðèiausioji Taryba þengë naujà þingsná paskelbdama pareiðkimà „Dël Tarybiniø ginkluotøjø pajëgø Lietuvoje statu- so“ Jame raðoma: „Tarybinë armija áþengë á Lietuvà 1940 m. bir- þelio 15 d. kaip TSRS agresijos árankis ir okupuojanti jëga. Ligi ðiol jos daliniai naudojasi Lietuvos Respub- likos teritorija, akvatorija bei oro erdve be reikiamø susitarimø su Lietuvos Respublikos yriausybe, todël pilieèiai daugiau kaip 1,5 mln. paraðø iðreikðta valia reikalavo tos kariuomenës iðvedimo. Ði teisiðkai ne- apibrëþto statuso kitos valstybës kariuomenë, áskai- tant Valstybës saugumo komitetà ir Pasienio kariuo- menæ, pavaldi tik savo karinei ir savosios valstybës politinei vadovybei. Toks TSRS kariuomenës buvimas Lietuvoje, þa- lingas ekonominiu, ekologiniu, psichologiniu ir politi- niu poþiûriu, sudaro vyriausybiø problemà, kuri, ti- kimës, netrukus bus sprendþiama. Tuo tarpu patys kariðkiai ir jø ðeimos èia nie- kuo dëti. Jø nedera uþkabinëti, áþeidinëti, reikðti jiems kokio nors prieðiðkumo. Bûkime jiems draugiðki ir mandagûs, tada ir iðsiskirsime, neminë- dami vieni kitø bloguoju“13 . Kreipimosi projektà parengë Vytautas Landsbergis14, galutiná – redakcinë ko- misija, á kurià, be V. Landsbergio, buvo átraukti deputatai Zigmas Vaiðvila, Valerijo- nas Ðadreika, , Meèys Laurinkus ir Kazys Saja15 . Kreipimasis buvo priimtas vienbalsiai. Taèiau á ðiuos Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos veiksmus faktiðkai niekaip ne-

13 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1990, Nr. 9, P. 326. 14 Vytautas Landsbergis gimë 1932 m. spalio 18 d. Kaune. Baigë vidurinæ ir J. Gruodþio muzikos mokyklas. 1950 m. ástojo á Valstybinæ konservatorijà Vilniuje, jà baigë 1955 m. 1952–1990 m. vertësi pedagoginiu darbu. Dëstë fortepijonà Vilniaus M. K. Èiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinëje konservatorijoje, jos Klaipëdos fakultetuose, Vilniaus pedagoginiame institute. 1969 m. apgynë disertacijà „M. K. Èiurlionio kompozitoriaus kûryba“. 1978–1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Èia 1994 m. apgynë habilituoto daktaro disertacijà. 1988 m. birþelio 3 d. iðrinktas á Lietuvos Sàjûdþio iniciatyvinæ grupæ, o Sàjûdþio Steigiamajame suvaþiavime spalio 22–23 d. – á jo Seimà ir Seimo Tarybà. Nuo 1988 m. lapkrièio 25 d. iki 1990 m. balandþio 21 d. – Sàjûdþio Seimo Tarybos Pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodþio 15 d. – Sàjûdþio garbës pirmininkas. 1989 m. kovo 26 d. panevëþieèiai iðrinko SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. buvo iðrinktas LR AT Pirmininku, tapo valstybës vadovu ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybë. 1992 m. buvo iðrinktas Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinës opozicijos – Tëvynës Santaros balsuotu sprendimu veikë kaip parlamento opozicijos vadovas. Buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinëje Asamblëjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblëjos narys. 1990–1992 m. – vienas ið Baltijos valstybiø Tarybos vadovø, o 1990–1991 m. – LR Konstitucijos metmenø rengimo komisijos pirmininkas. 1990–1991 m. – Valstybinës derybø su SSRS delegacijos pirmininkas. 15 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos pirmoji sesija. VIII–XIII posëdþiai. Stenogramos.– V., 1990, P. 217. 18 buvo reaguojama. Jie, be abejo, sukeldavo ðioká toká sovietinës pusës susierzinimà. Á Lietuvos teritorijà buvo pradëta pervesti naujus karinius dalinius, tuo demonstruo- jant savo jëgà ir nesiskaitymà su Lietuvos Respublikos Vyriausybe16 . Brutalios sovietinës karinës jëgos demonstracija tikrai ávyko kovo 27-àjà, kada sovietiniai kariðkiai pagrobë Naujosios Vilnios ligoninëje slëptus savavaliðkai pasi- traukusius ið sovietinës kariuomenës jaunuolius. Dël ðio ávykio Lietuvos Respubli- kos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Ministrø Tarybos Pirmininkë Kazimiera Prunskienë SSRS Prezidentui bei SSRS Vyriausybei pareiðkë protesto notà. Notoje buvo nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Ta- rybos Prezidiumas ir Vyriausybë kategoriðkai protestuoja prieð TSRS ginkluotøjø pajëgø veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijoje, ðiurkðèiai paþeidþianèius jos suverenitetà. Nuo- lat demonstruojama karinë jëga, ðantaþuojama ginkluotu ásikiðimu, kariðkiai, lauþydami ástatymus, uþima civilinius objektus: tai, o ypaè Lietuvos pilieèiø, buvusiø Valstybës ir Rau- donojo Kryþiaus globoje, pagrobimas naktá á 1990 metø kovo 27-àjà, praliejant jø kraujà, aiðkiai rodo, kad Lietuva tebelieka ðalis, kurios teritorijoje okupantas gali siautëti nebau- dþiamas. Tai niekuo nepateisinama agresija ir drauge 1940 m. agresijos prieð Lietuvos valstybæ tæsinys. Remdamasi iðdëstytais dalykais, Lietuvos Respublikos Vyriausybë reikalauja sugrà- þinti pagrobtus pilieèius, atðaukia ið Maskvos savo delegatus, buvusius TSRS liaudies depu- tatus ir reikalauja vesti derybas su TSRS Vyriausybe neutralioje teritorijoje. Lietuva – beginklë taiki valstybë, agresoriui ji gali pasiprieðinti tik moraline jëga ir nesiprieðindama smurtu blogiui17”. Taèiau SSRS vadovybë nereagavo ir á ðá Lietuvos þingsná. Buvo aiðku, kad, siekiant iðspræsti okupacinës kariuomenës buvimo bei jos iðvedimo ið Lietuvos klau- simus, reikalingos derybos, todël pradëta joms ruoðtis.

16 V. Landsbergio 1990 m. kovo 24 d. vyriausybinë telegrama A. Lukjanovui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 59. 17 LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 70. 19 3. Derybos dël sovietinës (Rusijos) kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos bei ðios kariuomenës iðvedi- mo pradþia

3.1. Pasirengimas deryboms

1990 m. balandþio 2 d. Vytautas Landsbergis iðsiøstoje vyriausybinëje telegramoje Mi- chailui Gorbaèiovui, be kita ko, dar kartà pasiûlë pradëti dery- bas su Lietuvos atstovais18 . 1990 m. balandþio 3 d. á Maskvà iðvyko Lietuvos Res- publikos Ministrø Tarybos Pir- mininko pavaduotojas Romual- das Ozolas19 , Aukðèiausiosios Tarybos deputatai Romualdas Michailas Gorbaèiovas Gudaitis ir Meèys Laurinkus. Prie jø Maskvoje prisijungë Lie- tuvos ágaliotinis Sovietø Sàjungoje Egidijus Bièkauskas. Delegacijos tikslas buvo pra- dëti pokalbá su Sovietø Sàjungos vadovais apie sovietinës kariuomenës padëtá Lietu- voje ir Lietuvos jaunuoliø tolesnæ tarnybà joje. Neoficialiam pokalbiui jie susitiko su SSKP CK biuro nariu Aleksandru Jakovlevu20 . Pokalbis buvo neformalus ir drau- giðkas, taèiau susitikti su SSRS Prezidentu Michailu Gorbaèiovu nepavyko ir klausi- mas ið vietos nepajudëjo21 .

18 LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 77. 19 gimë 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio raj. Joniðkëlio miestelyje, tarnautojø ðeimoje. 1957 m. baigë Bazilionø vidurinæ mokyklà Ðiauliø rajone, 1962 m. – Vilniaus valstybiná universitetà. Filologas. 1965– 1968 m. „Kultûros barø“ þurnalo redakcijos atsakingasis sekretorius, skyriø redaktorius. 1968–1973 m. Vilniaus universiteto aspirantas. 1973–1989 m. Vilniaus universiteto dëstytojas. 1975–1980 m. dirbo LSSR Ministrø Tarybos sekretoriate. 1980–1989 m. dirbo „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. 1989 m. LSSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, SSRS liaudies deputatas, 1990 m. – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas. Lietuvos Nepriklausomybës akto signataras. 1990–1991 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1990–1993 m. Lietuvos valstybinës regioniniø problemø komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybiniø derybø su SSRS, vëliau su Rusija delegacijø narys. 20 Aleksandras Jakovlevas gimë 1923 m. Partinis veikëjas nuo 1946 m. Nuo 1985 m. KPSS CK Ideologijos skyriaus vedëjas, „perestroikos“ ideologas. 21 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990 – 1991 metais. Ávykiø kronika.– V., 1997, P. 62–63.

20 1990 m. balandþio 4 d. Lietuvos Respubli- kos Ministrë Pirmininkë Kazimiera Prunskienë ið- siuntë laiðkà SSRS Ministrø Tarybos Pirmininkui Nikolajui Ryþkovui, praneðdama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybë, vykdydama Lietuvos Res- publikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 14 d. nutarimà, ápareigojo miestø ir rajonø vyk- domuosius komitetus nutraukti veiklà, susijusià su naujokø ðaukimo organizavimu, taip pat kari- niø komisariatø ûkiná aptarnavimà. Ministrë Pir- mininkë dar kartà pasiûlë pradëti derybas ir rengti atitinkamus susitarimus dël klausimø, susijusiø su SSRS ir Lietuvos gynybos interesais, visumos22 . 1990 m. balandþio 10 d. Ministrë Pirminin- kë K. Prunskienë iðsiuntë telegramà SSRS Prezi- dentui M. Gorbaèiovui ir SSRS Ministrui Pirmi- ninkui N. Ryþkovui, siûlydama pradëti rengti de- rybas bei atitinkamus nutarimus dël viso su SSRS ir Lietuvos Respublikos interesais susijusiø klau- simø komplekso23 . Kazimiera Prunskienë 1990 m. geguþës 17 d. Kazimiera Prunskie- |në Maskvoje susitiko su SSRS Prezidentu Michailu Gorbaèiovu. K. Prunskienë jam perdavë V. Landsbergio ir jos paèios pasiraðytus pareiðkimus, kuriuose buvo siûlo- ma pradëti derybas dël santykiø normalizavimo. Kadangi SSRS á 1990 m. kovo 13 d. Vytauto Landsbergio kreipimàsi dël dery- bø bei kitus raginimus ir kvietimus nereagavo, o ir toliau reikalavo sustabdyti kovo 11 d. Akto veikimà ir Lietuvos teritorijoje atkurti SSRS Konstitucijos veikimà, todël Lietuva, kol kas viena, darë tolesnius þingsnius derybø link. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos uþdarame posëdyje 1990 m. ge- guþës 16 d. svarstant politinæ padëtá ir pasiûlymà laikinai pristabdyti kai kuriø Aukð- èiausiosios Tarybos sprendimø ágyvendinimà, pirmà kartà buvo pavartota „pereina- mojo laikotarpio“ sàvoka. Anot V. Landsbergio, „pirmà kartà oficialiame dokumente kalba- me apie garantijas einant á derybas ir pereinamàjá laikotarpá, per kurá ne ið karto atgausime visas nepriklausomos valstybës valdþios vykdymo funkcijas“. Buvo suformuluoti pasiûly- mai ieðkoti iðeities opiausiu ir skaudþiausiu klausimu – dël ðaukimo á tarybinæ ka- riuomenæ. Problemà tuomet ketinta spræsti ávairiais bûdais: ir laikinai susitariant dël tarnybos Lietuvos teritorijoje, ir ávedant savanoriðkà karinæ tarnybà ar alternatyvià karinæ tarnybà. Lietuvai ásipareigojant pereinamuoju laikotarpiu palikti SSRS kari- nes bazes savo teritorijoje, deputatas Albertas Ðimënas pasiûlë sudaryti su SSRS ekonominæ ir karinæ sutartá (mainais uþ nepriklausomybës pripaþinimà) ir netgi Lietu- vai ástoti á Varðuvos sutarties paktà24 . Taèiau tà kartà svarstymas tuo ir baigësi.

22 Ten pat, P. 63–64. 23 Ten pat, P. 75. 24 Kðanytë R. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje 1940 – 1990 m.: problemos ir sprendimai // Genocidas ir rezistencija.– 2003, Nr. 2(14), P. 59. 21 Kadangi okupacinës kariuomenës iðvedimo klausimai buvo aktualûs ne tik Lietuvai, todël buvo stengiamasi ðià problemà svarstyti kartu su Latvijos ir Estijos atstovais, formuojant kiek ámanoma vieningesnæ pozicijà. 1990 m. geguþës 28–29 d. Vilniuje ávykusiame Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikø Aukðèiausiøjø Tarybø Uþsienio reikalø komisijø konsultaciniame pasitarime nutarta, kad „SSRS ginkluotø- jø pajëgø buvimas Baltijos valstybiø teritorijose, teritorijø nelieèiamybë ir sienø klausimas, SSRS pilieèio statusas bus sprendþiami suderinus pozicijas ir po konsultacijø“. Pagaliau 1990 m. birþelio 30 d. buvo priimta Baltijos Valstybiø Tarybos deklaracija dël valsty- binës nepriklausomybës. Joje paþymëta, kad SSRS Konstitucija (kartu ir karo prie- volës ástatymas) neveikia Baltijos valstybiø teritorijoje, ir paraginta pradëti tarpvals- tybines derybas25 . Siekdama, kad bûtø tinkamai pasirengta deryboms su SSRS ir jos respubliko- mis, ministerijomis bei þinybomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1990 m. birþelio 13 d. nutarë sudaryti Pasirengimo deryboms su TSRS ir jos respubliko- mis koordinavimo komisijà: komisijos pirmininke paskirta K. Prunskienë; pirmininko pavaduotojas – A. Merèaitis; nariai: L. Aðmantas, A. Butkevièius26 , R. Griþas, R. Kozyrovièius, P. Kûris, M. Laurinkus, R. Purtulis, B. Povilaitis, R. Sikorskis, A. Sinevièius, K. Ðeputis, B. Zai- kauskas. Vyriausybë pavedë Uþsienio reikalø ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybës Ekonominiø ryðiø su uþsieniu departamentu, Kraðto apsaugos, Valsty- bës saugumo departamentais prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Lietuvos muiti- ne ir suinteresuotomis ministerijomis, departamentais bei kitomis valstybinëmis tarnybomis iki 1990 m. birþelio l8 d. parengti Lietuvos Respublikos ir SSRS politiniø bei teisiniø santykiø sureguliavimo sutarèiø projektus ir su tuo susijusià medþiagà. Ekonomikos ministerija kartu su Finansø ministerija, Materialiniø iðtekliø ministerija, Prekybos ministerija ir kitomis ministerijomis, departamentais bei valstybinëmis tarnybomis turëjo iki 1990 m. birþelio 20 d. parengti Lietuvos Respublikos ir SSRS ekonominio bendradarbiavimo bendrøjø principø sutarties pro- jektà bei Lietuvos Respublikos ir SSRS ekonominio bendradarbiavimo sutarèiø sudarymo principus.

25 Ten pat. 26 Audrius Butkevièius gimë 1960 m. rugsëjo 24 d. Kaune. 1978 m. baigë Kauno Auðros vidurinæ mokyklà, 1986 m. Kauno medicinos institutà. Gydytojas. 1980–1986 m. dirbo Kauno Z. J anuðkevièiaus ðirdies ir kraujagysliø sistemø fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto Psichologijos ir sociologijos laboratorijoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1986–1987 m. – Anykðèiø raj. Vieðintø ambulatorijos vyriausiuoju gydytoju, 1988–1989 m. – Kauno raj. centrinëje ligoninëje gydytoju. 1988 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio Kauno tarybos narys, atsakingas uþ organizacijos saugumà, LPS Seimo narys, LPS politinio komiteto narys, LPS suvaþiavimo delegatas. Nuo 1990 m. balandþio mën. – Kraðto apsaugos departamento generalinis direktorius, nuo 1991 m. spalio 10 d. – kraðto apsaugos ministras. 1990–1991 m. – LR Laikinosios gynybos vadovybës narys, atsakingas uþ valstybës gynybos organizavimà. 1990–1993 m. – Valstybinës derybø su Rusija delegacijos narys. 1992–1993 m. – LR Vyriausybës vyriausiasis ágaliotinis Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais, 1992 metais pasiraðæs Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos protokolà dël kariuomenës iðvedimo ir vykdæs protokolo ágyvendinimo prieþiûrà. 22 Ministerijos, departamentai ir kitos valstybinës tarnybos iki 1990 m. birþelio 25 d. buvo ápareigotos parengti sutarèiø su atitinkamomis SSRS ministerijomis ir þinybomis projektus27. 1990 m. birþelio 19 d. Aukðèiausiajai Tarybai buvo pristatytas Lietuvos Vy- riausybës siûlymas, kad Lietuvos Respublika derybø su SSRS laikotarpiu skelbia lai- kinà moratoriumà 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tary- bos aktui dël Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo28 . Tai buvo tarsi 1990 m. geguþës 16 d. svarstymø Aukðèiausiojoje Taryboje tæsinys, kuris birþelio 26 d. buvo svarstytas Aukðèiausiojoje Taryboje. Pasiûlymas susilaukë audringø diskusijø, ku- rios ir toliau buvo tæsiamos birþelio 29 d. Po svarstymø Aukðèiausiosios Tarybos pareiðkimas buvo priimtas. Uþ balsavo 69 deputatai, prieð 35, 2 susilaikë. Aukðèiausiosios Tarybos pareiðkimas skelbë: „Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, bûdama ir likdama Tautos ir Valstybës suvereniø galiø reiðkëja, atkurdama nepriklausomà Lietuvos valstybæ ir visø tø galiø vykdy- mo tikslu siekdama tarpvalstybiniø Lietuvos Respublikos derybø su TSR Sàjunga, skelbia nuo tokiø derybø pradþios 100 dienø moratoriumà 1990 m. kovo 11 d. Aktui dël Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo, t. y. sustabdo ið jo kylanèius teisinius veiksmus. Lietuvos Respublikos – TSR Sàjungos derybø pradþia, jø tikslai ir sàlygos fiksuojami ðaliø ágaliotøjø delegacijø specialiu protokolu. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba gali moratoriumà pratæsti arba atðaukti. Moratoriumas savaime netenka galios, nutrûkus deryboms. Jeigu dël kuriø nors ávykiø arba aplinkybiø ðio ðaukimo Lietuvos Respublikos Aukð- èiausioji Taryba negali normaliai vykdyti valstybinës valdþios funkcijø, moratoriumas tuo paèiu momentu netenka galios“29. Tai buvo efektyvus veiksmas. Paskelbus ðá pareiðkimà, Sovietø Sàjunga atðau- kë taikytà Lietuvai ekonominæ blokadà, o jos Premjeras Nikolajus Ryþkovas30 pra- bilo apie derybø galimybæ, todël Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba 1990 m. liepos 5 d. priëmë nutarimà dël pasirengimo tarpvalstybinëms deryboms su So- vietø Sàjunga. Nuspræsta sudaryti politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo ko- misijà, pavedant jai parengti Lietuvos Respublikos ir Sovietø Sàjungos savitarpio santykiø principø projektà. Deryboms pradëjo rengtis ir Sovietø Sàjungos pusë. Liepos 9 d. TASS paskel- bë, kad Sovietø Sàjungos Prezidentas Michailas Gorbaèiovas31 deryboms su Lietu- va sudarë valstybinæ delegacijà, vadovaujamà SSRS Ministrø Tarybos Pirmininko Nikolajaus Ryþkovo32 , tuo netgi pralenkdama Lietuvos veiksmus. Á delegacijos su-

27 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1990 m. birþelio 13 d. nutarimas Nr. 207 „Dël valstybiniø sutarèiø su TSRS projektø rengimo“ // http://www3.lrs.lt. 28 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios tarybos (pirmojo ðaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos.– V., 1991, T. 10, P. 51. 29 Ten pat, T. 11, P. 105–106. 30 Nikolajus Ryþkovas gimë 1929 m. Donecko srityje. Inþinierius, partinis ir sovietinis veikëjas. 1985–1990 m. SSRS Ministrø Tarybos Pirmininkas. 31 Michailas Gorbaèiovas gimë 1931 m. Nuo 1966 m. aukðtas SSKP funkcionierius. 1978–85 m. KPSS CK sekretorius, 1989–90 m. SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas, 1980–91 m. KPSS CK Politinio biuro narys, 1985–91 m. KPSS CK generalinis sekretorius, 1990–91 m. SSRS Prezidentas. 23 dëtá buvo átraukta 12 ministrø ir jø pavaduotojø, 11 kitø aukðtas pareigas uþiman- èiø pareigûnø. Liepos 10 d. Lietuvos derybø delegacijos sudarymo klausimai buvo skubiai svars- tomi Aukðèiausiosios Tarybos posëdyje. Buvo siûloma sudaryti pasirengimo deryboms delegacijà, taèiau, kilus audringai diskusijai dël derybø delegacijos sudarymo princi- pø, prie sutarimo nebuvo prieita ir nutarimo projektas buvo gràþintas Aukðèiausio- sios Tarybos Prezidiumui pataisyti atsiþvelgus á svarstymo metu pareikðtas pastabas33 . Prie ðio klausimo svarstymo buvo gráþta liepos 11 d. Tà dienà be didesniø svars- tymø buvo priimti du nutarimai. Tai „Dël Valstybinës delegacijos tarpvalstybinëms Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos deryboms formavimo“, kuriuo Aukðèiausiosios Ta- rybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Ministrei Pirmininkei Kazimierai Pruns- kienei buvo pavesta pradëti formuoti Valstybinæ delegacija tarpvalstybinëms Lietu- vos Respublikos ir SSRS deryboms vesti, ir antras „Dël Politinio, teisinio ir diplomati- nio pasirengimo deryboms su TSR Sàjunga komisijos“. Pastarasis nutarimas skelbë: „Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, siekdama ágyvendinti savo 1990 m. liepos 5 d. nutarimà „Dël pasirengimo tarpvalstybinëms deryboms su TSR Sàjunga“, nuta- ria: 1. Sudaryti ðios sudëties Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisijà: B. Kuzmickas, P. Kûris, K. Lapinskas, K. Motieka, R. Ozolas, A. Rudys, A. Sakalas, A. Saudargas34 , G. Ðerkðnys, G. Vagnorius. 2. Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisijai, bendradarbiaujant su Vyriausybës sudaryta Pasirengimo deryboms su TSRS ir jos respublikomis koordinavimo komisija, pavesti: 2.1. Sudaryti atitinkamas ekspertø ir specializuotas parlamentines – vyriausybi- nes darbo grupes, nustatyti jø ágaliojimus ir pateikti jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukð- èiausiosios Tarybos Prezidiumui. 2.2. Svarstyti pagrindines politines, teisines ir ekonomines Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos derybø nuostatas, savitarpio santykiø principus ir pateikti ðiuos dokumentus Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tarybai iki 1990 m. liepos 25 d. 2.3. Svarstyti Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos derybø pradþios, tikslø ir sàlygø protokolo (akto) projektà ir pateikti já Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tary- bai.

32 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios tarybos (pirmojo ðaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos.– V., 1991, T. 11, P. 404. 33 Ten pat, P. 453. 34 gimë 1948 m. balandþio 17 d. Kaune. 1972 m. baigë Kauno medicinos institutà, biofizikas. 1972–1977 m. Matematikos ir informacinës technologijos instituto mokslinis bendradarbis. 1977–1982 m. dëstë matematikà Þemës ûkio akademijoje. 1982–1990 m. – Kauno medicinos instituto mokslinis bendradarbis. Aktyvus Sàjûdþio narys nuo pat jo ásikûrimo. 1988–1990 m. – Sàjûdþio Seimo politinio komiteto pirmininkas. Vienas ið Lietuvos krikðèioniø demokratø partijos atkûrëjø. 1990 m. iðrinktas á Aukðèiausiàjà Tarybà – Atkuriamàjá Seimà, 1990 m. paskirtas uþsienio reikalø ministru.

24 2.4. Analizuoti ir apibendrinti Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos þinybø pasita- rimø ir kontaktø metu sukauptà informacijà. Apie tai periodiðkai praneðti Lietuvos Respub- likos Aukðèiausiajai Tarybai. 3. Pavesti Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo komisijai koordinuoti Lietu- vos institucijø ir pareigûnø skelbiamà medþiagà, susijusià su Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos tarpusavio santykiø problemomis. 4. Paþymëti, kad në viena ið ðio nutarimo 2 punkte paminëtø pasirengimo deryboms komisijø ir darbo grupiø jokia forma neveda tarpvalstybiniø Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos derybø“35 . Vykdydamas Aukðèiausiosios Tarybos nutarimus, Aukðèiausiosios Tarybos Pre- zidiumas sudarë 9 ekspertø grupes, tarp kuriø buvo ir TSRS ginkluotøjø pajëgø padëties Lietuvoje grupë36 . Liepos 20 d. Maskvoje SSRS Prezidentas M. Gorbaèiovas, susitikæs su Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke K. Prunskiene37 ir Aukðèiausiosios Tarybos Pirmi- ninko pavaduotoju B. Kuzmicku, paragino nedelsiant pradëti derybas38 . 1990 m. rugpjûèio 3 d. Vytautas Landsbergis iðsiuntë telegramà Nikolajui Ryþ- kovui, kurioje já informavo, kad Lietuva parengë derybø pradþios ir sàlygø protokolo projektà. Telegramoje taip pat nurodyta, kad Lietuva sudarë grupæ ðio protokolo pro- jekto svarstymui su Sovietø Sàjungos atstovais, ir praðoma praneðti, kada ir kur minë- ta grupë gali susitikti su Sovietø Sàjungos atstovais ir suderinti minëtà protokolà39 . Patvirtinus minëtà komisijà ir oficialiai pakvietus SSRS delegacijà á susitikimà, prasidëjo intensyvus darbas. Per palyginti trumpà laikà buvo parengti derybø tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS pagrindiniø nuostatø bei tikslø projektas, kuris 1990 m. rugpjûèio 7 d. buvo pateiktas svarstyti Aukðèiausiajai Tarybai. Aukðèiausioji Taryba savo posëdyje parengtam projektui pritarë40 . Reikia paþymëti, kad èia di- dþiausià ádirbá padarë Kazimieros Prunskienës vadovaujama Vyriausybë. Vienas ið Aukðèiausiosios Tarybos patvirtintø tikslø buvo susitarti dël SSRS ginkluotøjø pajë- gø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos terminø ir etapø. Posëdyje taip pat buvo aprobuoti Politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su Sovietø Sàjunga komisijos sudarytø parlamentiniø – vyriausybiniø ekspertø grupiø vadovai41 .

35 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) pirmoji sesija Stenogramos.–V., 1991, T. 11, P 521–522. 36 Ten pat, T. 13, P. 221. 37 Kazimiera Prunskienë gimë 1943 m. Habilituota ekonomikos mokslø daktarë. Á politinæ veiklà ásijungë 1988 m. Nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimo akto signatarë, pirmoji Nepriklausomos Lietuvos valstybës Ministrë Pirmininkë (1990–1991 m.). 38 Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo akto signatarai 1990.– V., 2000, P. 304. 39 1990 m. rugpjûèio 3 d. V. Landsbergio telegrama N. Ryþkovui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 237. 40 Dël derybø tarp Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos pagrindiniø nuostatø ir tikslø. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugpjûèio 7 d. nutarimas Nr. 1 – 467 // http://www.lrs.lt. 41 Dël politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su TSR Sàjunga komisijos sudarytø parlamentiniø vyriausybiniø ekspertø grupiø vadovø. Protokolinis Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugpjûèio 7 d. nutarimas Nr. 1 – 468 // http://www.lrs.lt. 25 Pagaliau 1990 m. rugpjûèio 21 d. Aukðèiausioji Taryba nutarë patvirtinti tarp- valstybiniø derybø su SSRS Sàjunga Lietuvos Respublikos Valstybinës delegaci- jos narius. Jais buvo patvirtinti Aukðèiausiosios Tarybos deputatai: Aleksandras Abiðala42 , Kazimiera Prunskienë, Pranas Kûris, Algirdas Saudargas, Vytautas Landsbergis, Èeslovas Vytautas Stankevièius43 , Romualdas Ozolas, . Delegacijos vadovu buvo paskirtas Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vy- tautas Landsbergis. Priimtas Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas numatë, kad á delegacijà stebëto- jø teisëmis bus kvieèiami Estijos ir Latvijos Respublikø atstovai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukðèiausioje Taryboje. Delegacija buvo ágaliota pasiraðyti derybø pradþios ir sàlygø protokolà, kuris turëjo bûti ratifikuojamas Aukðèiausiojoje Taryboje, bei vesti tarpvalstybi- nes derybas su SSRS delegacija, laikantis Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugpjûèio 7 d. aprobuotø derybø pagrindiniø nuostatø ir tikslø44 . Nors derybos dar nebuvo prasidëjusios, 1990 m. rugpjûèio 6 d. vykusiame pasitarime Vyriausybëje, kuriame buvo aptartos Rusijos kariuomenës iðvedimo gali- mybës, Kraðto apsaugos departamentas buvo ápareigotas pateikti Vyriausybei pa- siûlymus dël Pabaltijo karinës apygardos þemës sklypø bei atskirø pastatø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir juose esanèio turto perëmimo.

42Aleksandras Abiðala gimë 1955 m. gruodþio 28 d. RTFSR, Intos mieste (Komijos ATSR). 1978 m. baigë Vilniaus valstybiná universitetà, fizikas. Fizikos matematikos mokslø kandidatas. 1978–1980 m. tarnavo tarybinëje armijoje. 1980–1981 m. dirbo Kauno politechnikos institute vyresniuoju inþinieriumi. 1981– 1990 m. – Kauno radijo matavimø technikos mokslinio tyrimo institute vyresniuoju inþinieriumi, moksliniu bendradarbiu. Nuo 1991 m. – Lietuvos Respublikos ministras be portfelio. 1988–1990 m. Lietuvos persitvarkymo Sàjûdþio Seimo narys, Seimo seniûnas. 43 Èeslovas Vytautas Stankevièius gimë 1937 m. vasario 27 d. Vilkaviðkio apskrities Ðeðtiniø kaime. 1956 m. baigë Kauno politechnikumà ir ágijo statybos techniko kvalifikacijà. 1965 m. – Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetà, ágijo pramoninës ir civilinës statybos inþinieriaus kvalifikacijà. 1959–1974 m. dirbo Miestø statybos projektavimo instituto Kauno filiale: grupës vadovu, vadovaujanèiu konstruktoriumi, vyriausiuoju specialistu konstruktoriumi, techninio skyriaus virðininku. 1974–1990 m. Miestø statybos projektavimo instituto Kauno filialo (vëliau Kauno miestø statybos projektavimo instituto) vyriausiasis inþinierius. 1988 m. ásijungë á Sàjûdþio veiklà, buvo iðrinktas Sàjûdþio Kauno tarybos pirmininku ir Sàjûdþio Seimo nariu. 1990 m. vasario 24 d. iðrinktas LR Aukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo nariu. Dalyvavo rengiant Kovo 11-osios dokumentus. 1990–1992 m. LR Aukðèiausiosios Tarybos atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas. 1990–1991 m. Valstybinës derybø su Sovietø Sàjunga delegacijos narys. 1990–1992 m. Lietuvos valstybinës delegacijos Baltijos Taryboje nuolatinis narys. 1991–1992 m. Lietuvos parlamentinës delegacijos Ðiaurës Atlanto asamblëjoje vadovas. 1991–1992 m. Lietuvos valstybinës derybø su Rusija delegacijos vadovas. Vadovavo deryboms dël Lietuvos ir Rusijos valstybiniø santykiø pagrindø sutarties ir deryboms dël okupacinës kariuomenës iðvedimo. 44 Dël Lietuvos Respublikos Valstybinës delegacijos nariø patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugpjûèio 21 d. nutarimas Nr. 1 – 494 // http://www3.lrs.lt.

26 Vykdydamas pasitarimo nurodymus, KAD generalinis direktorius Audrius Butkevièius 1990 m. rugpjûèio 10 d. sudarë komisijà ðiems pasiûlymams parengti. Á komisijà buvo átraukti: Algimantas Vaitkaitis, KAD generalinio direktoriaus pava- duotojas (pirmininkas), Jonas Pauþolis, KAD I skyriaus virðininkas, Algirdas Kai- rys, KAD III skyriaus virðininkas, Antanas Pakalka, KAD IV skyriaus virðininkas, Eduardas Bilevièius, KAD IV skyriaus virðininko pavaduotojas45 . Komisija pradëjo sisteminti jau turimà medþiagà apie sovietinæ kariuomenæ, rinkti naujà bei rengti konkreèius pasiûlymus.

3.2. Derybos su SSRS

Sovietinei pusei aiðkiai delsiant pradëti oficialias derybas su Lietuva, 1990 m. rugsëjo 13 d. Vytautas Landsbergis iðsiøstoje telegramoje Nikolajui Ryþkovui pasiû- lë suorganizuoti derybø delegacijø vadovø neoficialø susitikimà ir jame apsvarstyti Lietuvos siûlomo derybø pradþios protokolo projektà46 . Pasiûlymas buvo priimtas ir pirmasis Lietu- vos Respublikos ir SSRS valstybiø delegacijø, va- dovaujamø Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir SSRS Ministrø Tarybos Pirmininko Nikolajaus Ryþko- vo, susitikimas ávyko 1990 m. spalio 2 d. Mask- voje. Prieð susitikimà, t. y. spalio 1 d., Vytautas Landsbergis perdavë Nikolajui Ryþkovui „Dery- bø tarp Lietuvos Respublikos ir Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjungos pradþios ir sàlygø protokolo“ pro- jektà47 . Susitikimas, kaip jau minëta, dar nebuvo de- rybos, o tik konsultacinis pasitarimas, kuris tæsësi 4 valandas. Susitikime buvo pasikeista nuomonë- mis apie bûsimøjø derybø problematikà ir proce- dûras. Susitikimo metu buvo susitarta konkreèiø klausimø paruoðimui sudaryti bendrà darbo gru- pæ, kuriai vadovautø SSRS Ministrø Tarybos Pir- mininko pavaduotojas Vitalijus Doguþijevas48 ir Romualdas Ozolas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pava- duotojas Romualdas Ozolas. Grupei buvo pavesta parengti pasiûlymus dël neatidë-

45 KAD generalinio direktoriaus 1990 m. rugpjûèio 10 d. ásakymas Nr. 7 // Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymai.– V., 2003, P. 11. 46 V. Landsbergio 1990 m. rugsëjo 13 d. telegrama N. Ryþkovui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 301. 47 LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 314. 48 Vitalijus Doguþijevas gimë 1935 m. Ukrainoje. 1988 m. SSRS maðinø pramonës ministras, 1991 m. paskirtas SSRS Ministro Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 27 liotinø praktiniø, tarp jø finansiniø, Didþiojo Tëvynës karo dalyviø, gyvenanèiø Lie- tuvoje, pensinio aprûpinimo bei kitø klausimø. Susitikimas baigësi bendro komunikato pasiraðymu. Jame buvo uþfiksuota, kad susitikimas vyko dalykiðkai ir abi pusës konstatavo já buvus naudingà49 . Kartu buvo suformuota bendra darbo grupë, vadovaujama SSRS Ministrø Ta- rybos Pirmininko pavaduotojo Vitalijaus Doguþijevo ir Lietuvos Ministro Pirminin- ko pavaduotojo Romualdo Ozolo. Jai buvo pavesta per 2 savaites parengti atitinka- mus pasiûlymus dël bûsimø derybø problematikos ir procedûriniø klausimø bei susitikimø grafikà50 . Kaip viena ið svarbiausiø ir pirmiausia svarstytinø problemø Lietuvos pusë ávardijo Lietuvos jaunuoliø prievartinæ tarnybà sovietinëje kariuomenëje bei patá ðios kariuomenës buvimà Lietuvoje51 . Spalio 11 d. ávyko pirmasis Lietuvos ir SSRS darbo grupës posëdis, kuriame visi numatyti klausimai buvo suderinti ir susitarta kitame posëdyje tvirtinti darbo grupës projektus, aptarti kariuomenës ir sienø klausimus. 1990 m. spalio 18 d. 10 val. SSRS Ministrø Taryboje ávyko pasitarimas Lietu- vos Respublikos ir SSRS konsultaciniø grupiø armijos ir gynybos klausimais. Lietu- vos konsultacinæ grupæ sudarë Audrius Butkevièius, Lietuvos Respublikos Aukðèiau- siosios Tarybos deputatas, Kraðto apsaugos departamento generalinis direktorius, Jonas Liauèius, AT deputatas, Kraðto apsaugos ir vidaus reikalø komisijos narys, bei Algimantas Vaitkaitis, KAD generalinio direktoriaus pavaduotojas. SSRS kon- sultacinæ grupæ sudarë V. Puzakovas, SSRS Ministrø Tarybos gynybiniø klausimø skyriaus vyriausiasis specialistas, gen. mjr. V. Nikitinas, SSRS Gynybos ministerijos atstovas, ir V. Golikas, Teritorinio vystymosi skyriaus vyriausiasis specialistas. Lietuvos Respublikos konsultantø pasiûlymu ið pradþiø buvo iðsiaiðkinta kaip Lietuvos Respublikos ir SSRS santykiai suprantami abiejose grupëse, ið kokiø pozicijø bus kalbamasi ir kokie yra ðio konsultacinio pasitarimo tikslai. Lietuvos Respublikos konsultantai Lietuvos Respublikos ir SSRS santykius apibûdino kaip dviejø nepriklausomø valstybiø. SSRS konsultantai tiesaus atsaky- mo á klausimà vengë. Komisijoje iðaiðkëjo jø dvilypumo pozicija ðiais klausimais: • SSRS konsultantai manë, kad Lietuvos Respublikoje galioja SSRS karinës prievolës ástatymas ir SSRS Ministrø Tarybos nutarimas dël rudeninio ðaukimo pradþios; • SSRS konsultantai pripaþino, kad iki ásigaliojant kovo 11 d. Akto moratoriu- mui Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos ástatymai, tarp jø ir kraðto apsaugos prievolës ástatymas. Abi grupës sutarë, kad konsultacijø tikslas – aptarti klausimus, kuriuos bûtina iðspræsti iki derybø pradþios, norint sudaryti derybose abiems pusëms lygiavertes sàlygas.

49 Susitikimo komunikatas // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 15, L. 7. 50 Knezys S. Iðëjæ negráþkite // Karys.– 1997, Nr. 10, P. 18. 51 Ten pat. 28 Savo ruoþtu SSRS konsultantai pripaþino, kad jie specialiai ðiø klausimø svars- tyti nepasiruoðæ. Lietuvos Respublikos konsultantø nuomone, iki prasidedant deryboms turi bûti susitarta, kad: • SSRS ginkluotosios pajëgos, dislokuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje ar- ba uþ jos ribø, taip pat Valstybës saugumo komitetas bei kitos specialiosios tarnybos jokia forma nesikið á Lietuvos Respublikos vidaus reikalus ir nepaþeis Respublikos suvereniteto; • SSRS Ministrø Taryba sustabdys rudeniná karo prievolininkø ðaukimà á SSRS ginkluotàsias pajëgas Lietuvos Respublikos teritorijoje; • SSRS jokia forma nepersekios Lietuvos Respublikos gyventojø, apsisprendu- siø nutraukti tarnybà SSRS ginkluotose pajëgose ir sugráþusiø á Lietuvà; • SSRS sugràþins á Lietuvà jos gyventojus, ðiuo metu atliekanèius tarnybà SSRS ginkluotosiose pajëgose, ir uþtikrins jø fiziná bei moraliná saugumà. Gràþinimo pro- cesas turi bûti pradëtas iki prasidedant deryboms; • SSRS pripaþins, kad iki prasidedant deryboms ir jø metu SSRS kariðkiams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, galioja ir veikia Lietuvos Respublikos ásta- tymai, kuriems jie privalo paklusti; • SSRS ginkluotosios pajëgos dislokuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne- bus papildomos ir nebus keièiama jø struktûra lyginant su 1990 m. sausio 1 d.; • SSRS ginkluotosios pajëgos, dislokuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne- vykdys jokiø apmokymø, manevrø, tranzitiniø ir kitokiø veþimø, statybø, daliniø judëjimo ir kitokios veiklos nesuderinæ su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. SSRS konsultantai ávertino ðiuos siûlymus kaip ultimatumà ir labai kietà pozi- cijà. Jø nuomone, iki prasidedant deryboms su SSRS ir jø metu ðaukimas á SSRS ginkluotàsias pajëgas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi vykti pagal SSRS karo prievolës ástatymà ir jokiø suvarþymø SSRS ginkluotosioms pajëgoms, dislokuotoms Lietuvos Respublikos teritorijoje, negali bûti. SSRS konsultantai iðsakë pageidavimà, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiau- sioji Taryba ir Vyriausybë paskatintø Lietuvos Respublikos pilieèius atlikti tarnybà SSRS ginkluotose pajëgose. Abi konsultacinës grupës ásipareigojo pateikti aptartus klausimus savo valsty- biø delegacijoms. SSRS konsultacinë grupë savo teiginiams pagrásti daþniausiai naudojo ðiuos argumentus: 1. SSRS ginkluotàsias pajëgas ðiuo metu labai sunku sukomplektuoti, todël bûtinas Lietuvos Respublikos karo prievolininkø dalyvavimas. 2. Lietuvos Respublikos karo prievolininkai, kaip gerai fiziðkai ir intelektualiai parengti asmenys, bûtinai reikalingi komplektuojant SSRS ginkluotàsias pajëgas. 3. Lietuvos Respublika ir SSRS yra bendroje gynybinëje sistemoje, todël turi bûti ir Lietuvos Respublikos indëlis á jà. 4. Jeigu ðaukimas Lietuvos Respublikoje bûtø sustabdytas, tai bûtø netinka- mas pavyzdys kitoms respublikoms ir sritims. 5. Radikali armijos reforma nevyksta, todël bûtina tvarkytis pagal ðiandien galiojanèius ástatymus.

29 6. Reikia taikyti Lietuvos iðstojimo ið SSRS mechanizmà ir orientuotis á 5 metø pereinamàjá laikotarpá. 7. Prasidëjus deryboms ásigalios moratoriumas kovo 11 d. Aktui ir tada Lietu- voje turi veikti SSRS ástatymai. 8. Gynybinë funkcija yra Centro prerogatyva. SSRS konsultantø naudoti argumentai rodë, kad jø ir Lietuvos konsultantø nuostata Lietuvos – SSRS santykiø klausimu yra absoliuèiai skirtinga. SSRS konsultantai bandë iðsiaiðkinti, kur galëtø bûti bûsimø susitikimø „sàly- èio taðkai“. Jø supratimu, tai galëjo bûti SSRS ginkluotøjø pajëgø negeroviø korega- vimas, o apie þmoniø grobimo atvejus Lietuvoje, ávykdytus SSRS kariðkiø (turima omenyje savavaliðkai pasitraukusiø ið sovietinës kariuomenës jaunuoliø gaudymas ir gràþinimas atgal á karinius dalinius – G.S.), jie apskritai nesà girdëjæ52 . Spalio 20 d. Maskvoje ávyko SSRS ir Lietuvos Respublikos derybø delegacijø, vadovaujamø N. Ryþkovo ir V. Landsbergio, antrasis konsultacinis susitikimas. Su- sitikimo metu buvo apsikeista nuomonëmis daugeliu klausimø. Buvo konstatuota, kad sudaryta bendra konsultacinë grupë padarë didþiulá darbà rengdama medþia- gà deryboms: sutarta dël tematikos, iðspræsta nemaþai procedûriniø klausimø, ið esmës suderintas bûsimø derybø organizacinis planas. Sutarta, kad oficialios derybos turi prasidëti kaip galima greièiau, nes atitinka- mø klausimø kuo greitesnis sprendimas atitinka abiejø pusiø poreikius. Kadangi susitikimo metu V. Landsbergis primygtinai siûlë pasiraðytà derybø pradþios protokolà, buvo nutarta pavesti darbo grupei iðnagrinëti protokolo projek- tà ir per 10 dienø pateikti derybø delegacijos oficialius siûlymus. Buvo susitarta, kad oficialios derybos turi prasidëti ne vëliau kaip 1990 m. lapkrièio mën. treèiàjá deðimtadiená. Susitikimo pabaigoje buvo pasiraðytas bendras komunikatas. Jame Lietuva ávar- dijama jau kaip Lietuvos Respublika53 . Taèiau lapkrièio mën. ëmë keistis Sovietø Sàjungos pozicija. Ðio pasikeitimo prieþastis tiksliai nusakyti sunku. Matyt, Sovietø Sàjungos vadovybëje po tam tikrø svyravimø nugalëjo reakcingoji grupuotë, kuri pasisakë uþ Sovietø Sàjungos ir jos teritorijos nedalomumo iðsaugojimà bet kokiomis priemonëmis, pirmenybæ teikiant jëgos panaudojimui. Nugalëjo nuomonë, kad susiklosèiusià Lietuvoje padëtá galima pakeisti tik jëgos pagalba, – tai ir buvo pabandyta 1991 m. sausio mën. Spalio 31 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas54 ir Generalinio ðtabo virðininkas Michailas Moisejevas iðsiuntë raðtà „Lietuvos SSR Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui“ V. Landsbergiui su pridëtais naujais SSRS ástatymais, tarp jø ir „Dël visuotinës karinës prievolës ir karinës tarnybos“ projektu, ir papraðë pateikti jam pasiû- lymus bei pastabas55 . Ðiuo raðtu vël aiðkiai buvo pademonstruota, kad Maskva Lietuvà tebelaiko SSRS Respublika.

52 Paþyma dël konsultacijø su TSRS armijos ir gynybos klausimais // Autoriaus archyvas (toliau AA). 53 Susitikimo komunikatas // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 15, L. 8. 54 Dmitrijus Jazovas gimë 1924 m. Omsko srityje. Profesionalus kariðkis, SSRS marðalas. 1987–1991 m. SSRS gynybos ministras, aktyvus 1991 m. rugpjûèio puèo Maskvoje dalyvis. 55 LRSA.– F. 2, A. 6, B. 10, L. 328. 30 Ëmë keistis ir Lietuvoje dislokuotø kariniø daliniø elgesys. Lapkrièio 5 d. Lie- tuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba ir Ministrø Taryba buvo priversti pareikðti, kad pastaruoju metu SSRS kariuomenë Lietuvoje vël ëmë savivaliauti ir imasi naujø prievartos aktø. Kariniai daliniai, ignoruodami Lietuvos ástatymus ir Vyriausybës potvarkius, siekia iðprovokuoti atsakomuosius pilieèiø veiksmus ir sutrukdyti nu- matytoms SSRS ir Lietuvos Respublikos deryboms56 . Ðis pozicijos pasikeitimas akivaizdþiai buvo matyti ir ið rusø derybininkø uþim- tø pozicijø. Lapkrièio 19 d. Maskvoje, SSRS ginkluotøjø pajëgø Generaliniame ðtabe, susitiko Lietuvos Respublikos ir SSRS derybø delegacijø ekspertø grupës. Lietuvos ekspertø grupæ sudarë A. Abiðala, A. Butkevièius, J. Liauèius, A. Vaitkaitis ir J. Ge- èas57 . SSRS – armijos gen. M. Moisejevas, gen. plk. G. Krivoðejevas, du generolai leite- nantai, generolas majoras ir pulkininkas (jie susitikimo nariams nebuvo pristatyti). Minëtos grupës svarstë bûsimus Lietuvos ir SSRS santykius gynybos srityje, Lietuvoje esanèios sovietinës kariuomenës laikinàjà padëtá bei Lietuvos pilieèiø, atsi- sakanèiø tarnauti sovietinëje kariuomenëje, klausimus. Konsultacijø metu gana ka- tegoriðkai buvo pasakyta, kad SSRS kariuomenës iðvesti ið Pabaltijo nesiruoðiama. Tiesa, buvo bandoma sutarti, kad Lietuvos jaunuoliø, atsisakanèiø tarnauti sovieti- nëje kariuomenëje, atþvilgiu prievarta nebus naudojama, bet ir Lietuva savo ruoþtu nedarys kliûèiø tiems jaunuoliams, kurie pageidaus tarnauti. Taèiau dauguma lie- tuviø siûlymø rusø ekspertai atmetë arba paliko tolesniems svarstymams58 . Ypaè grieþta Sovietø Sàjungos atstovø pozicija buvo pademonstruota lapkri- èio 20 d. Kremliuje ávykusiame derybø delegacijø susitikime. Delegacijoms vadova- vo Vytautas Landsbergis ir Nikolajus Ryþkovas. Derybø metu buvo tartasi dël dery- bø problematikos, procedûrø, ypaè dël Lietuvos siûlomo protokolo deryboms pra- dëti. Svarstyti jaunuoliø ðaukimo á SSRS kariuomenæ, Lietuvos muitiniø kontrolës, vizø á Lietuvà iðdavimo klausimai. Nors susitikime paaiðkëjo, kad abi pusës suintere- suotos pradëti derybas, taèiau SSRS delegacijos vadovas N. Ryþkovas pateikë neti- këtus ultimatyvius reikalavimus, atmetë beveik visus Lietuvos pusës siûlymus59 . Lapkrièio 30 d. ávykusiame posëdyje Lietuvos ir SSRS bendra darbo grupë vie- nos nuomonës dël galimo bendradarbiavimo protokolo, kurá turëtø svarstyti dele- gacijos, nepriëmë. Lietuvos delegacijai vadovavo Ministro Pirmininko pavaduoto- jas Romualdas Ozolas. Kiekviena pusë rëmësi suteiktais jai ágaliojimais ir visus Lie- tuvos pusës pasiûlymus sovietø pusë atmetë kaip netinkanèius. Nuspræsta apie re- zultatus informuoti savo derybø delegacijas60 .

56 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990–1991 metais.– P. 238. 57 Jonas Geèas gimë 1953 m. kovo 29 d. Ðilalës raj. Taujënø kaime. 1971 m. baigë Panevëþio sporto mokyklà, 1974–1980 m. mokësi Vilniaus pedagoginiame institute. 1973–1974 m. dirbo Ðilalës vidurinës mokyklos mokytoju, 1976–1978 m. karinio parengimo mokytoju, 1978 m. Vaikø orientacinio sporto mokyklos direktoriumi. Nuo 1978 iki 1985 m. dirbo Ðvietimo ministerijoje inspektoriumi, 1985–1990 m. Ministrø Tarybos vyresniuoju referentu. Nuo 1988 m. Jonas Geèas aktyviai ásijungë á Sàjûdþio veiklà, padëjo atkurti Ðauliø sàjungos organizacijà. 1990 m. liepos 1 d. priimtas dirbti á Kraðto apsaugos departamentà, nuo 1991 m. gruodþio – kraðto apsaugos ministro pavaduotojas. 1991–1992 m. derybø dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ekspertø grupës koordinatorius. 58 Lietuvos Respublikos – Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjungos valstybiniø delegacijø Armijos ir gynybos ekspertø grupiø konsultacinio susitikimo stenograma (atpasakojimas) // AA. 59 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990–1991 metais.– P. 252. 60 Ten pat., P. 236; Knezys S. Iðëjæ negráþkite // Karys.– 1998, Nr. 48, P. 9. 31 Oficialiø delegacijø susitikimø data buvo nuolat atidëliojama. Gruodþio 4 d. planuotas susitikimas buvo atidëtas motyvuojant tuo, kad ekspertams nepavyko su- sitarti dël derybø pradþios protokolo. Susitikimas buvo nukeltas á gruodþio 14 d. V. Landsbergis pasiûlë ðá susitikimà surengti Lietuvos atstovybëje Maskvoje61 . Gruodþio 13 d. SSRS Ministrø Tarybos Pirmininko pavaduotojas Vitalijus Do- guþijevas atsiuntë Lietuvos valstybinës delegacijos vadovui Vytautui Landsbergiui telegramà, kad numatytos gruodþio 14 d. Sovietø Sàjungos ir Lietuvos delegacijø derybos negali ávykti. Prieþastys nebuvo nurodytos, nebuvo nurodyta ir kita susitiki- mo data. Telegramoje buvo teigiama, kad dël naujos susitikimo datos bus tariamasi papildomai62 .

(LRSA. F. 2., Ap. 6., B. 11., L. 250.)

Tuo tarpu sovietø kariðkiai Lietuvoje, ir kitose Baltijos valstybëse, matyt, ne be Maskvos pritarimo, ëmë elgtis vis áþûliau. Gruodþio 19 d. Klaipëdoje prasidëjo karið- kiø patruliavimas. Gruodþio 21 d. Rygoje ávyko Pabaltijo karinës apygardos kari- ninkø atstovø suvaþiavimas, kuriame dalyvavo 452 delegatai ið daliniø, dislokuotø Pabaltijo respublikose ir Kaliningrado srityje. Susirinkime priimtoje rezoliucijoje ka- rininkai grieþtai reikalavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikø Aukðèiausio- sios Tarybos sustabdytø „armijai prieðiðkø“ ástatyminiø aktø galiojimà, tuètuojau nu- trauktø þiniasklaidos priemoniø varomà armijos ir laivyno ðantaþavimo ir ðmeiþto kampanijà. Delegatai paskelbë pareiðkimà, kad „jei Aukðèiausiosios Tarybos deputatø suvaþiavimas, dabar posëdþiaujantis Kremliuje, nesiims konkreèiø priemoniø kraðto tvar- kai ir politiniam stabilumui iðlaikyti, tai jie Pabaltijo respublikose imsis visø galimø priemo- niø, taip pat ir karinës padëties ávedimà, savo teisëms ir garbei saugoti“. Pabaltijo karinës apygardos vadas pareiðkë, jog „kariuomenë yra vienintelë jëga, kuri iðsaugos Sovietø Sàjungà“. Suvaþiavimas iðrinko koordinaciná centrà63 . Visa tai aiðkiai rodë, kad so- vietinë vadovybë ruoðiasi situacijà pakeisti savo naudai. Buvo dirbta pagal sovietiná

61 V. Landsbergio 1990 m. gruodþio 3 d. telegrama N. Ryþkovui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 11, L. 159. 62 V. Doguþijevo 1990 m. gruodþio 13 d. telegrama V. Landsbergiui // Ten pat, L. 250. 63 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990–1991 metais.– P. 284. 32 metodà, kada, nurodþius ið „aukðèiau“, „masës“ ima reikalauti „ávesti tvarkà“, ir SSRS vadovybei nieko kito nebelieka, kaip tik „vykdyti liaudies valià“. 1990 m. pab. situacija Lietuvoje buvo átempta. Vos prasidëjusias derybas SSRS pradëjo vilkinti. Norëdama jas paskatinti Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Tary- ba 1990 m. gruodþio 28 d. priëmë nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos tarpvalstybiniø derybø“, kuriame paskelbë, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, siekdama sudaryti kuo palankiausias sàlygas deryboms tarp Lietuvos Res- publikos ir TSR Sàjungos, atsiþvelgdama á tai, kad SSRS delegacija nesutinka pasira- ðyti tarpvalstybiniø derybø pradþios protokolo, kurio principus 1990 m. birþelio 29 d. pareiðkimu ir keliais nutarimais patvirtino Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, nutarë: 1. Pripaþinti netekusiomis galios tarpvalstybiniø derybø pradþios nuostatas, apibrëþ- tas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. birþelio 29 d. pareiðkime (nuo þodþio „skelbia“), Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 11 d. nuta- rime „Dël Valstybinës delegacijos tarpvalstybinëms Lietuvos Respublikos ir TSR Sàjungos deryboms formavimo“ (þodþius „pasiraðyti protokolà dël derybø pradþios, tikslø ir sàlygø“) ir Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. rugpjûèio 21 d. nutarime „Dël Lietuvos Respublikos Valstybinës delegacijos nariø patvirtinimo“ (4 punkte þodþius „pasi- raðyti derybø pradþios ir sàlygø protokolà, kuris bus ratifikuotas Aukðèiausiojoje Taryboje, bei“). 2. Leisti Lietuvos Respublikos Valstybinei delegacijai pradëti tarpvalstybines dery- bas su TSRS be anksèiau nustatyto derybø pradþios protokolo, bet nepaþeidþiant Lietuvos valstybës suvereniteto. 3. Nutarimas ásigalioja nuo priëmimo dienos64 . Ðis nutarimas buvo priimtas pasiûlius derybø su Sovietø Sàjunga delegacijos pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Jis savo siûlymà motyvavo tuo, kad oponuojan- ti pusë, pasirëmusi minëtais dokumentais, teigdavo, kad Lietuvos delegacija yra ne- lanksti, kelia iðankstines sàlygas ir pan.65 . 1991 m. sausio 7 d., Lietuvoje jau esant átemptai padëèiai, Vytautas Landsber- gis telegrama kreipësi á SSRS Prezidentà Michailà Gorbaèiovà, teiraudamasis, á kà kreiptis dël derybø klausimø, kadangi SSRS delegacijos vadovas Nikolajus Ryþko- vas serga, ir praðë duoti nurodymà SSRS derybø delegacijai pratæsti darbà. Be to, telegramoje V. Landsbergis teigë esàs visada pasirengæs atvykti á Maskvà, jeigu SSRS Prezidentas pareikðtø pageidavimà dël neformalaus susitikimo66 . Deja, vietoje atsakymo buvo sulaukta bandymo Lietuvoje ávykdyti ginkluotà valstybiná perversmà, nuðalinti teisëtai iðrinktà Lietuvos Respublikos Aukðèiausiàjà Tarybà, pakeisti vykdomàjà valdþià ir atstatyti Sovietø Sàjungos Konstitucijos veiki- mà Lietuvos teritorijoje. 1991 m. sausio 6 d. Ruklos kariniame aerodrome ëmë leistis Pskovo desantinës divizijos elitinius padalinius skraidinantys lëktuvai. Sausio 8-osios

64 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) antroji sesija. Stenogramos.– T. 23, P. 554. 65 Ten pat, P. 57–58. 66 V. Landsbergio 1991 m. sausio 7 d. telegrama M. Gorbaèiovui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 20, L. 4; Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) antroji sesija. Stenogramos.– T. 25, P. 377. 33 (LRSA. F. 2., Ap. 6., B. 20., L. 4) 34 naktá ðios divizijos padaliniai priartëjo prie Vilniaus. Buvo tikimasi, kad desantininkai ið karto ðturmuos svarbius Lietuvos objektus, taèiau jie tà naktá pasuko á Ðiaurës miestelá. Sausio 13-osios naktis buvo visø Lietuvos laisvæ mylinèiø þmoniø bei Aukð- èiausiosios Tarybos gynëjø iðbandymas. Sovietø tankai pradëjo ðturmuoti Vilniaus Televizijos bokðtà. Já gindami þuvo 13 beginkliø þmoniø, ðimtai buvo suþeista. Lietuvos þmoniø ryþtingo pasiprieðinimo bei tarptautinës paramos Lietuvai dëka perversmo bandymas buvo nesëkmingas. Lietuvos laisvë ir nepriklausomybë buvo apginta. Sausio ávykiuose dalyvavo ðie Lietuvoje dislokuoti sovietiniai kariniai daliniai: 1. Karinë dalis 22238 67 – motoðauliø divizija. Einantis divizijos vado pareigas plk. A. Garkuða. Divizijos teritorija buvo naudojama Pskovo desantiniø daliø dislo- kacijai Vilniuje. 2. Karinë dalis 73890 – motoðauliø pulkas. Vadas plk. A. Garkuða. Motoðauliø pulko pajëgos dalyvavo Televizijos bokðto ðturme. 3. Karinë dalis 78018 – tankø pulkas. Vadas plk. Astachovas. Pulko tankai buvo panaudoti uþimant Kraðto apsaugos departamento bûstinæ, Spaudos rûmus, Televizijos bokðtà. Kiti daliniai, dalyvavæ veiksmuose Vilniuje, priklausë Vidaus reikalø ministe- rijai. Tai: 1. Karinë dalis 3404, SSRS VRM konvojinë divizija, vadas gen. A. V. Zutniko- vas. Divizijos daliniai dalyvavo uþimant techninës organizacijos „Vytis“ patalpas Vilniuje, Kosèiuðkos g. 36. 2. Karinë dalis 7574 – konvojinis pulkas, priklausantis konvojinei divizijai. Va- das Fiodorovas68 . 3. Karinë dalis 5458 – milicijos pulkas, priklausantis konvojinei divizijai. Va- das pplk. S. Stanèikas. 4. Karinë dalis 3416 – specialiosios paskirties dalinys. Dalinys priklausë kon- vojinei divizijai. Vidaus reikalø ministerijai priklausæ daliniai taip pat saugojo uþgrobtus Radi- jo ir televizijos rûmus, Televizijos bokðtà ir kitus objektus. Sausio ávykiuose, nors ir netiesiogiai, taip pat dalyvavo: 1. Karinë dalis 74995 – mokomasis centras Gaiþiûnuose. Vadas gen. Stasko- vas. Ðios dalies teritorija buvo panaudota Pskovo desantinës divizijos poilsiui ir pa- siruoðimui prieð vykstant á Vilniø. 2. Karinë dalis 06965 – transporto aviacijos pulko aerodromas. Vadas plk. I. G. Sniegeriovas. Á ðá aerodromà aviaciniu transportu buvo permestos Pskovo de- santo divizijos daliniai. 3. Karinë dalis 06922 – atskirasis sraigtasparniø pulkas. Ðio pulko sraigtaspar- niai skraidë virð Vilniaus ir virð vykstanèiø mitingø Vingio parke69 .

67 Archyviniuose dokumentuose sausio ávykiuose dalyvavusios dalys pateikiamos uþmaskuotais numeriais. Kadangi visø daliniø visiðkai iðskleistø numeriø nustatyti nepavyko, pateikiame taip, kaip jie nurodyti dokumentuose – G. S. 68 Karinio laipsnio nustatyti nepavyko – G. S. 69 TSRS ginkluotøjø pajëgø daliniø dalyvavusiø 1991 metø sausio mënesá vykdytose akcijose, sàraðas // Kraðto apsaugos archyvas prie Kraðto apsaugos ministerijos. – F. 7, Ap. 1, B. 8, L. 16–17.(toliau KAA) 35 Po kruvinøjø 1991 m. sausio 13 d. ávykiø Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba 1991 m. sausio 14 d. priëmë nutarimà „Dël TSRS ginkluotø pajëgø neteisëtø veiksmø“. Nutarime raðoma: „TSRS ginkluotosios pajëgos 1991 m. sausio mën. pr. Vilniuje smurtu uþgrobë Spaudos rûmus, Lietuvos radijo ir televizijos rûmus, Televizijos bokðtà, Vilniaus radijo mazgà bei kai kuriø kitø ástaigø pastatus, suniokojo patalpas, árengimus, plëðikavo. Prieðiðkø akcijø metu buvo þiauriausiu bûdu nuþudyti ir suþaloti pastatus saugojæ taikûs þmonës. Tokiais veiks- mais, kaip ir juos lydinèiø fiktyviø valdþios struktûrø kûrimu arba skelbimu bei planinga dezinformacija, siekiama sukelti politinio, ekonominio ir kultûrinio gyvenimo suirutæ Lietuvo- je, palikti Lietuvos ir tarptautinæ visuomenæ be teisingos ir laisvos informacijos, galø gale nuversti teisëtà Lietuvos valdþià. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, grieþtai protestuodama prieð brutalius TSRS Ginkluotøjø pajëgø veiksmus, reikalauja, kad Tarybø Sàjunga nedelsdama nutrauktø agresijà, iðvestø karinius dalinius ið uþgrobtøjø patalpø ir atlygintø padarytà materialinæ þalà bei kitus nuostolius, taip pat iðaiðkintø ir patrauktø atsakomybën kaltininkus, kad ir kokio aukðto rango jie bûtø“70 . 1991 m. sausio 15 d. Aukðèiausioji Taryba sudarë Valstybinæ komisijà TSRS ginkluotøjø pajëgø nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje, iðtirti: pirmininkas – Gediminas Vagnorius71 , pirmininko pavaduotojas – , nariai – Pranas Kûris, Juozas Olekas, Artûras Paulauskas, , Zigmas Vaiðvila72 . Savaime suprantama, kad dël minëtø ávykiø derybos dël sovietø kariuomenës iðvedimo kuriam laikui buvo nutrûkusios. 1991 m. vasario pr. buvo gauta informacija, kad vasario 1 d. Michailas Gorba- èiovas sudarë naujà SSRS delegacijà pokalbiams su Lietuva. Vietoje buvusios 22 dele- gacijos nariø buvo sudaryta nauja delegacija, vadovaujama SSRS Ministro Pirminin- ko pavaduotojo Vitalijaus Doguþijevo. Delegacijos nariø skaièius buvo sumaþintas. Delegacijos nariais buvo paskirti: Jurijus Kalmikovas – SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Teisësaugos komiteto pir- mininkas; Jurijus Masliukovas – SSRS Ministro Pirmininko pavaduotojas;

70 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) antroji sesija. Stenogramos.– T. 24, P. 521. 71 gimë 1957 m. Inþinierius ekonomistas, socialiniø mokslø daktaras. Nepriklausomybës akto signataras. 1991 m. sausio mën. paskirtas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. 72 Dël valstybinës komisijos TSRS ginkluotøjø pajëgø nusikaltimams, padarytiems Lietuvoje 1991 m. sausio 11–13 d., iðtirti // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) antroji sesija. Stenogramos.– T. 24, P. 525. 36 Michailias Moisejevas – pirmasis SSRS gynybos ministro pavaduotojas, SSRS ginkluotøjø pajëgø Generalinio ðtabo virðininkas; Sergejus Luðèikovas – SSRS teisingumo ministras; Sergejus Ðuvalovas – l. e. SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Tautybiø tarybos pir- mininko pareigas kultûros, kalbos, nacionaliniø ir internacionaliniø tradicijø, istori- nio paveldo apsaugos klausimais; Viktoras Gruðko – pirmasis SSRS Valstybës saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas73 . Vasario 5 d., reaguojant á SSRS Prezidento sprendimà, Vytauto Landsbergio siûlymu Aukðèiausiojoje Taryboje buvo svarstomas klausimas dël Lietuvos derybø delegacijos sudëties pakeitimo. V. Landsbergis siûlë vietoje Kazimieros Prunskienës delegacijà papildyti Gediminu Vagnoriumi, taip pat átraukti Audriø Butkevièiø ir Kæstutá Glaveckà. Laikinai, vietoje iðvykusio á uþsiená Algirdo Saudargo, átraukti Valdemarà Katkø74 . Tà paèià dienà Aukðèiausioji Taryba priëmë nutarimà papildyti derybø dele- gacijà ðiais nariais: 1) Gediminu Vagnoriumi – Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku; 2) Audriumi Butkevièiumi – Kraðto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi; 3) Kæstuèiu Glavecku – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatu; 4) Valdemaru Katkumi – Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministro pavaduotoju. Ið delegacijos sudëties buvo atðaukta Kazimiera Prunskienë75 . 1991 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba pateikë pa- siûlymus SSRS Aukðèiausiajai Tarybai. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, be kita ko, siûlë: 1) ávertinti neseniai ávykdytus neteisëtus SSRS ginkluotøjø pajëgø veiksmus Lietuvos Respublikoje, o ypaè – susidorojimà su taikiais ir beginkliais þmonëmis 1991 m. sausio 13 d.; 2) ágalioti Sovietø Sàjungos valstybinæ delegacijà pradëti derybas su Lietuvos Respublikos valstybine delegacija dël Lietuvos Respublikos nepriklausomybës pri- paþinimo atnaujinimo ir atitinkamos sutarties tarp abiejø valstybiø sudarymo. „Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba tikisi,– raðoma pasiûlymuose,– kad á ðiuos pasiûlymus Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjungos Aukðèiausioji Taryba atsiþvelgs ir juos apsvarstys geranoriðkai, su klausimo svarbà atitinkanèiu dëmesiu“76 .

73 Delegacijos, patvirtintos SSRS Prezidento ásaku svarstyti politiniø, socialiniø ir ekonominiø klausimø kompleksui su Lietuvos SSR, sàraðas // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 20, L. 96. 74 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) antroji sesija. Stenogramos.– T. 25, P. 378–379. 75 Dël Lietuvos Respublikos valstybinës delegacijos tarpvalstybinëms deryboms su TSR Sàjunga papildymo // Ten pat, P. 492. 76 Ten pat, T. 26, P. 485. 37 1991 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirminin- ko pavaduotojas Èeslovas Stankevièius Maskvoje susitiko su SSRS Ministro Pirmi- ninko pavaduotoju Vitalijum Doguþijevu. Susitikimas ávyko Lietuvos iniciatyva, nes derybø su SSRS delegacija buvo nutarusi, kad toks susitikimas yra reikalingas, ka- dangi buvo daug klausimø, kilusiø dël Sovietø Sàjungos Prezidento paskirtos nau- jos derybø delegacijos. Buvo neaiðku, ar derybas reikës vël pradëti nuo nulio, ar toliau tæsiami su ankstesne derybø delegacija pasiekti susitarimai. Susitikimas ávyko vëlai vakare ir uþtruko beveik valandà. Susitikimo metu V. Doguþijevas pareiðkë, kad nauja delegacija tæs ankstesnës delegacijos, vadovau- jamos Nikolajaus Ryþkovo, pradëtà darbà. Beveik buvo susitarta, kad ankstesniø delegacijø susitikimø metu visi susitarimai dël bendrø darbo grupiø sudëties, tø gru- piø nagrinëjamos problematikos ir kitais klausimais galioja. V. Doguþijevas paþadëjo, kad bus kaip galima greièiau sprendþiamas klausi- mas dël sovietiniø kariðkiø uþgrobtø pastatø, siekiant atnaujinti derybø delegacijø sudarytø darbo grupiø susitikimus77 . 1991 m. kovo 22 d. SSRS derybø su Lietuva delegacijos vadovas V. Doguþije- vas atsiuntë V. Landsbergiui kvietimà kità savaitæ susitikti Maskvoje78 . Atsakydamas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas ir dery- bø su SSRS vadovas V. Landsbergis V. Doguþijevui nusiøstoje telegramoje siûlë susitikti kovo 27 ar 28 d., bet ne Maskvoje, o Vilniuje, nes visai Lietuvos delegacijai atvykti á Maskvà reikalingos oficialios saugumo garantijos, ir priminë, kad derybø delegacijos narys Audrius Butkevièius sovietiniø kariðkiø buvo sulaikytas netgi Vilniuje 79 . Kovo 26 d. suderinti derybø tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS pradþios klausimø á Maskvà atvyko Lietuvos derybø delegacijos nariai Èeslovas Stankevièius, Aleksandras Abiðala ir Audrius Butkevièius. Taèiau SSRS derybø delegacijos vadovas jø nepriëmë, nes tarp atvykusiøjø nebuvo Lietuvos delegacijos vadovo Vytauto Landsbergio80 . Gana intensyvios Lietuvos pusës pastangos atnaujinti derybas balandþio mën. davë teigiamø rezultatø. 1991 m. balandþio 3 d. Maskvoje ávyko Lietuvos Respublikos ir SSRS delegacijø darbo grupiø susitikimas. Lietuvos delegacijos darbo grupæ sudarë ministras Aleksandras Abiðala, KAD generalinis direktorius A. Butkevièius, Konstitu- cijos ir valstybës atkûrimo komisijos pirmininkas G. Ðerkðnys81, uþsienio reikalø mi- nistro pavaduotojas V. Katkus, buvæs vicepremjeras R. Ozolas, Lietuvos nuolatinis atstovas Maskvoje E. Bièkauskas, O. Volungevièiûtë ir R. Krukauskas – sekretoriai82 .

77 Ten pat, T. 27, P. 314–315. 78 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990 – 1991 metais.– P. 457. 79 1990 kovo 25 d. telegrama V. Doguþijevui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 20, L. 166. 80 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ. 1990 – 1991 metai.– P. 460. 81 Gediminas Ðerkðnys gimë 1948 m. vasario 11 d. Kaune. 1972 m. baigë Kauno medicinos institutà, biofizikas. Dirbdamas Kauno fizikiniø techniniø energetikos problemø institute 1979 m. apgynë technikos mokslø kandidato disertacijà ið techninës kibernetikos. Nuo 1981 iki 1988 m. buvo Kauno kardiologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, vëliau – BÁ „Baltic Amadeus“ skyriaus vadovas. Mokslinio darbo kryptis – optimizacijos teorija, dirbtinis intelektas. 1990 m. iðrinktas LR Aukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatu, buvo Valstybës atkûrimo komisijos pirmininku. Nuo 1991 m. rugpjûèio iki 1993 m. sausio buvo LR uþsienio reikalø ministro pavaduotoju. 1992 m. buvo LR Vyriausybës ministru be portfelio, Valstybës derybø su Rusijos Federacija dël kariuomenës iðvedimo ir kitø klausimø delegacijos koordinatoriumi ir nariu. 82 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ. 1990 – 1991 metai.– P. 467. 38 Ðio susitikimo metu apèiuopiamø rezultatø ne- buvo pasiekta, taèiau tai reiðkë, kad yra vilties dery- bas tæsti toliau, juo labiau, kad kità, t. y. 1991 m. balandþio 4 d. Maskvoje, Kremliuje, ávyko Lietuvos ir Sovietø Sàjungos delegacijø oficialus susitikimas. Lietuvos delegacijai vadovavo Aukðèiausiosios Ta- rybos Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Stanke- vièius, Sovietø Sàjungos – SSRS Ministrø Tarybos Pirmininko pavaduotojas Vitalijus Doguþijevas. Be È. Stankevièiaus, Lietuvos delegacijos sudëtyje bu- vo Aukðèiausiosios Tarybos deputatas K. Glavec- kas, Aukðèiausiosios Tarybos uþsienio reikalø ko- misijos pirmininkas E. Zingeris, Vyriausybës pa- tarëjas P. Kûris, uþsienio reikalø ministras A. Sau- dargas ir delegacijos darbo grupës nariai A. Abi- ðala, A. Butkevièius, R. Ozolas, E. Bièkauskas, G. Ðerkðnys, O. Volungevièiûtë ir R. Krukauskas. Susitikimo metu ið esmës buvo suderinti reg- lamento ir procedûrø klausimai, bet nepavyko su- Aleksandras Abiðala derinti svarbiausiø pozicijø. Svarbiausias klausi- mas buvo – oficialiø Lietuvos Respublikos ir Sovietø Sàjungos derybø pradþia. Lie- tuvos pusë ne kartà buvo pareiðkusi, kad Lietuvos delegacija turi visus ágaliojimus deryboms pradëti tarp valstybiø. Tuo tarpu Sovietø Sàjungos delegacija pripaþino, kad ji tokiø ágaliojimø neturi ir negali vesti derybø tarp valstybiø. Ji turëjo ágalioji- mus tik vesti derybas tarp delegacijø, bet ne tarp Lietuvos Respublikos ir Sovietø Sàjungos. Pokalbiø metu buvo pripaþástama, jau greitu laiku turëtø prasidëti derybos tarp valstybiø, tai balandþio pabaiga, ar geguþës pradþia. Buvo svarstomi ir fiksuo- jami kai kurie bûsimøjø derybø principai. Taèiau Sovietø Sàjungos pusë atsisakë fiksuoti atsisakymà naudoti jëgà bei fiksuoti grasinimo jëga principà, paaiðkindama, kad teisësaugos sumetimais jëga gali bûti naudojama. Delegacijø susitikimo pradþioje Sovietø Sàjungos pusë bandë árodyti, kad Lie- tuvoje turi galioti SSRS Konstitucija, Lietuvos pusë nesutiko ir savo ruoþtu këlë rei- kalavimà atsisakyti naudoti jëgà, kad bûtø neatidëliojant gràþinti uþgrobti pastatai, nutrauktas þmoniø gaudymas, grobimas ir uþpuldinëjimai. Diskusijos ðiuo klausimu buvo sunkios, nes Sovietø Sàjungos atstovai turëjo savo iðankstinæ nuomonæ ir nenorëjo ásiklausyti ir suprasti lietuviø dëstomø argu- mentø, kad Lietuva niekada savo noru nebegráð á SSRS sudëtá, kad ji, paskelbusi apie nepriklausomos valstybës atkûrimà, niekada nesutiks su Nepriklausomybës suvar- þymu. Derybø pabaigoje buvo uþfiksuota, kad derybø tikslas yra santykiø tarp Lietu- vos Respublikos ir Sovietø Sàjungos sureguliavimas83 .

83 È. Stankevièiaus kalba LR AT posëdyje // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) antroji sesija. Stenogramos.– T. 29, P. 414–415. 39 Minëtø susitikimø rezultatai buvo svarstyti Baltijos Valstybiø Tarybos posëdyje. Jo metu priimtame kreipimesi á SSRS Prezidentà paþymëta, kad susitikime su Lietuvos derybø delegacija SSRS delegacija atsisakë uþfiksuoti jëgos nenaudojimo principà, su- sitikimuose su visø trijø Baltijos valstybiø derybø delegacijomis SSRS derybø delegaci- ja visokiais bûdais vengë netgi naudoti „derybø“ sàvokà, kadangi SSRS Prezidento ásake ðiai delegacijai buvo suteikti ágaliojimai tik aptarti politiniø, socialiniø ir ekono- miniø klausimø kompleksà. Baltijos Valstybiø Taryba dar kartà kreipësi á SSRS Prezi- dentà, kviesdama já pademonstruoti gerà valià ir suteikti SSRS delegacijai mandatà vesti su Baltijos valstybëmis rimtas derybas84. Taèiau balandþio vid. Lietuvoje prasidëjo sovietinës kariuomenës judëjimas, aukðtø kariðkiø vizitai, visiðkai nepaaiðkinant jø vizito tikslø, pradëta Pabaltijo kari- næ apygardà vaizduoti kaip visuomenës politinæ jëgà. Buvo matyti ir kitø nerimà kelianèiø reiðkiniø. Atsiþvelgdama á tai, 1991 m. balandþio 18 d. Lietuvos Respubli- kos Aukðèiausioji Taryba priëmë kreipimàsi á Lietuvos Respublikos teritorijoje dislo- kuotos SSRS ginkluotøjø pajëgø bei SSRS vidaus ir VSK kariuomenës karininkus ir kareivius. Kadangi ðis kreipimasis turëjo tam tikrà átakà sovietiniams kariðkiams, pateiksime jo nesutrumpintà tekstà. „Buvusi TSR Sàjunga stovi didþiøjø permainø akivaizdoje. Në viena sàjunginë res- publika, áskaitant Rusijos Federacijà, nebenori toliau bûti centro þinybø apiplëðiama koloni- ja. Visos respublikos ir tautos nori, kad þodþiai apie suvereniø respublikø – valstybiø federa- cijà, apie laisvai apsisprendusiø ðaliø konfederacijà arba nepriklausomø valstybiø bendrijà nevirstø dar viena didþiule apgaule, kad tautø valia, o ne Centro valdininkø projektai lemtø ðios pasaulio dalies ateitá. Tautos iðreiðkia savo valià rinkimuose, kai yra ið ko rinktis, ir dalyvaudamos arba nedalyvaudamos plebiscituose, referendumuose. Baltijos ðalys ir Gruzija jau pareiðkë savo valià tokiu neatðaukiamu ir nenuginèijamu bûdu. Todël TSR Sàjungos vadovai ir valdinin- kai, nors ir patys aukðèiausi, neturi ágaliojimø kalbëti arba ásakinëti ðiø tautø ir ðaliø vardu. Kyla klausimas, kas ðiandien toji bankrutavusio „socializmo“ valstybë – dar ne valstybiø sandrauga, kurios vardu vis dar kalbama, grasinama, ásipareigojama ir lauþomi ásipareigo- jimai, kuriai reikalaujama prisiekti ir tos priesaikos laikytis. Ar jà sudaro dvylika ar vienuo- lika respublikø, ar jos yra sàjungininkës ar kolonijos? Jeigu Jûs manote, kad prisiekëte Sà- jungai, kurià kada nors gera valia sudarë penkiolika respublikø, þinokite – tai netiesa. Tokios gera valia sudarytos Sàjungos niekad nebuvo, juolab jos nëra ðiandien. Kai ið jûsø reikalavo arba siûlë prisiekti tokiai Sàjungai – jus paprasèiausiai apgavo. Kai sàjunginis ministras ar kitas aukðtas virðininkas ið televizijos ekrano begëdiðkai meluoja apie ávykius Lietuvoje, tai nëra jûsø Tëvynës balsas ir sàþinë, veikiau prieðingai. Taip pat jûsø priesaika ginti Tëvynæ nëra priesaika ginti vienà ar kità partokratø grupæ, kuri ásakinëjo ir gali vël ásakyti ðaudyti beginklius þmones ne tik Tbilisyje, Baku, Vilniuje, bet ir Maskvoje, Leningrade, Donecke, Kuzbase. Ir Vorkutoj, Kijeve, Minske, ir Sverdlovske þmonës pavargo nuo septyniasdeðim- ties metø apgaulës ir niekieno nerinktos, apsiðaukusios bolðevikø valdþios nusikaltimø. Tø dabar kovojanèiø uþ savo teises þmoniø darbai, viltys ir troðkimai yra tikroji ir jûsø Tëvynë, o ne carø, genialaus generalisimo, marðalø ir generolø uþkariavimai. Nei su Tëvynës, nei su

84 Baltijos Valstybiø Tarybos kreipimasis á TSR Sàjungos Prezidentà. 1991 m. balandþio 13 d. // LRSA.– F. 2, Ap. 10, B. 2, L. 19. 40 liaudies interesais nieko bendra neturi partsekretoriø norai toliau valdyti viduramþiðka kumðèio teise. Ir jûs neturite bûti tie, kurie uþpuola laisvës trokðtanèià Lietuvà, besiverþianèià ið Stalino – Berijos laikø kalëjimo; jûs neturite bûti tie, kurie nesusimàstæ ar neturëdami iðei- ties prisiekë neþinia kam, o dabar, aiðkindami apie ,,priesaikos ðventumà“, galite bûti stu- miami prieð greta gyvenanèius þmones, kad juos priverstumëte vël nuleisti galvas ir nebe- dainuoti laisvës dainø. Jeigu tebemanote, kad prisiekëte neþinia keliø respublikø Sàjungai, kurios vardu vis dar ásakinëja melagiai generolai ir faðistiðkai nusiteikæ pulkininkai, supras- kite, kad Lietuva seniai apsisprendë kaip nepriklausoma valstybë, ji niekad savo noru neásto- jo á Sàjungà, o dabar dar syká patvirtino – ji nëra toje Sàjungoje. Todël ir jûs èia galite bûti paversti (kaip sausio mënesá) tik svetimos valdþios parankiniais, tik uþpuolikais, tik uþka- riautojais. Kokios nors, tarkim, Pabaltijo, karinës apygardos vadø mëginimai pavaizduoti armijà kaip visuomeninæ – politinæ jëgà yra dar pavojingesnis rengimasis pateisinti galimà ginkluo- tà kruvinà diktatûrà. Nepamirðkite, kad kiekvienas jûsø, nors ir ásakymà gavæs, pats atsako uþ savo veiksmus ir pirmiausia – prieð savo sàþinæ. Priesaika, iðgauta prievartos arba „visasàjunginës“ apgaulës keliu, nieko neáparei- goja. Kuomet laisvai prisieksite jûsø gera valia pasirinktai ir tikrai esanèiai Tëvynei – ar ji bûtø Lietuva, ar Rusija, ar Ukraina, – tik tokia priesaika padarys jus pilieèiais, pareigûnais, Tëvynës gynëjais“85 . Ðis kreipimasis daugiausia buvo platinamas tarp Sovietø Sàjungos kariðkiø, esanèiø Lietuvoje. Jis sukëlë gana ryðkø karinës vadovybës nepasitenkinimà. Esant tokiai átemptai padëèiai Lietuvoje, 1991 m. balandþio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis pasiraðë memo- randumà SSRS Prezidentui M. Gorbaèiovui dël bûtinumo atnaujinti Lietuvos Res- publikos ir SSRS teisinius tarpvalstybinius santykius. SSRS vadovybë buvo kvieèia- ma pavesti SSRS derybø delegacijai pradëti konstruktyvias derybas su Lietuvos de- legacija ir paskelbti, jog SSRS vadovybë ið principo atsisako naudoti jëgà ir ja grasin- ti, tuo sudarydama normalias sàlygas deryboms86 . Kaip jau minëta, balandþio 4 d. vykusiose derybose buvo sutarta, kad derybos tarp valstybiø prasidës balandþio pab. ar geguþës pr. Taèiau laikas ëjo, o derybos neprasidëjo. Dël to geguþës 10 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pir- mininko pavaduotojas Èeslovas Stankevièius savo telegramoje SSRS Ministrø Tary- bos pirmininko pavaduotojui Vitalijui Doguþijevui pareiðkë nepasitenkinimà, kad nesilaikoma pasiektø susitarimø87 . 1991 m. geguþës 24 d. Lietuvos Ministrø Tarybos Pirmininkas Gediminas Vag- norius savo iniciatyva Maskvoje susitiko su SSRS Ministrø Tarybos pirmininko pa- vaduotoju Vitalijum Doguþijevu. Jie susitarë, jog delegacijø darbo grupës susitiks kità savaitæ. Jos tarsis dël delegacijø oficialaus susitikimo birþelio pr. Susitikime da- lyvavo SSRS vidaus reikalø ministras B. Pugo ir Lietuvos ministras A. Abiðala88 .

85 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 30, P. 562–564. 86 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ. 1990 – 1991 metai.– P. 480. 87 Ten pat, P. 504. 88 Ten pat, P. 524–525. 41 (LRSA. F.2, Ap. 10., B. 2., L. 43)

Geguþës 27 d. G. Vagnorius vël susitiko su V. Doguþijevu. Susitikimo metu buvo patikslinta, kad delegacijø darbo grupës susitiks birþelio pr. ir aptars delegaci- jø oficialiø susitikimø, vyksianèiø birþelio pirmojoje pusëje, klausimus89 . Taèiau numatytu laiku darbo grupës nesusitiko. Susitikimas ávyko birþelio 18 d. Lietuvos grupei vadovavo ministras Aleksandras Abiðala, joje dalyvavo Kraðto ap- saugos departamento generalinis direktorius A. Butkevièius ir Aukðèiausios Tary-

89 Ten pat, P. 529. 42 bos deputatai K. Glaveckas ir E. Bièkauskas90 . SSRS á savo delegacijà paskyrë 14 ekspertø. Susiti- kimas buvo konstruktyvus. Sutarta, kad artimiau- siu metu turi prasidëti ekspertø susitikimai91 . 1991 m. liepos 17 d. Lietuvos Ministras Pirmi- ninkas G.Vagnorius gavo gana netikëtà telegramà ið SSRS Generalinio ðtabo virðininko armijos gen. M. Moisejevo. Joje jis siûlë sudaryti bendrà komisijà Pa- baltijyje, kuri kontroliuotø civiliø ir kariðkiø tarpu- savio santykius. M. Moisejevas Pabaltijo kariniø águ- lø vadams ásakë tartis su Pabaltijo valstybiø vyriau- sybëmis, kad bûtø paðalinta átampa92 . Kieno nuro- dymu ir kodël gen. M. Moisejevas taip darë, duome- nø surasti nepavyko. Taèiau tai, be abejo, sumaþino átampà tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybëse. Naujas didelis þingsnis normalizuojant san- tykius su kaimynais buvo 1991 m. liepos 29 d. pasi- raðyta Lietuvos ir Rusijos valstybiniø santykiø su- tartis. Sutarties tekstas nebuvo toks, kokio norëjo Lietuvos atstovai, taèiau tai buvo Lietuvos nepri- Gediminas Vagnorius klausomybës pripaþinimo sutartis, laukiama Lietuvoje ir Vakaruose. Svarbu, kad 1991 m. sutartimi Rusija pripaþino suverenià Lietuvos valstybæ ir jos padëtá pagal 1990 m. kovo 11 d. aktà. 1991 m. liepos 29 d. sutartimi Rusija taip pat pripaþino 1940 m. SSRS ávykdytà Lietuvos aneksijà ir pasisakë uþ SSRS pareigà jos pasekmëms paðalinti93 . O derybos su SSRS nevyko, todël 1991 m. rugpjûèio 3 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis pasiuntë SSRS Ministrø Tary- bos Pirmininko pirmajam pavaduotojui, SSRS delegacijos vadovui V. Doguþijevui telegramà, kurioje buvo abejojama SSRS ketinimais vesti derybas su Lietuva94 . Gana sudëtinga situacija Lietuvoje susidarë rugpjûèio puèo Maskvoje dieno- mis. Sovietinë kariuomenë vël grobë pastatus, terorizavo gyventojus. Taèiau puèas þlugo – demokratinë Rusija sugebëjo duoti reikiamà atkirtá puèistams. Po nepavykusio 1991 m. rugpjûèio puèo Maskvoje 1991 m. rugpjûèio 21 d. Aukðèiausiosios Tarybos posëdþio metu kilo klausimas dël derybø su SSRS. Pirmi- ninkaujantis Eugenijus Gentvilas pasiûlë paruoðti pareiðkimà dël derybø su SSRS, siûlë iðsakyti nuomonæ dël SSRS delegacijos vadovo Vitalijaus Doguþijevo. Pasikei- tus nuomonëmis, buvo priimtas protokolinis nutarimas, ápareigojæs Lietuvos derybø delegacijà parengti pareiðkimà dël derybø plëtotës95 .

90 Egidijus Bièkauskas gimë 1955 m. Teisininkas. Nepriklausomybës akto signataras. 1990 m. balandþio mën. paskirtas Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS, 1991–1993 m. Lietuvos Respublikos diplomatinës misijos Rusijos Federacijoje vadovas. 91 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ. 1990 – 1991 metai.– P. 563, 565. 92 Ten pat, P. 595. 93 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 29. 94 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ. 1990 – 1991 metai.– P. 603. 95 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios tarybos stenogramos.– T. 39, P. 51–53. 43 1991 m. liepos 29 d. sutartá tarp Lietuvos ir Rusijos valstybiø pasiraðo Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas. Kità, t. y . rugpjûèio 22 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë nutarimà „Dël Sovietø Sàjungos kariniø – represiniø struktûrø Lietuvoje“, kuriame, be kita ko, vël buvo pareikalauta, kad SSRS Vyriausybë, prisimindama ankstesnius ásiparei- gojimus didinti pasitikëjimà tarp Lietuvos Respublikos ir Sovietø Sàjungos, tuoj pat pradëtø iðvesti ir nedelsdama iðvestø ið Lietuvos Respublikos teritorijos visas ávestas ar sukurtas Sovietø Sàjungos karines–represines struktûras: visus KGB organus ir padalinius; visus desantinius ir specialiosios paskirties dalinius; visus SSRS vidaus kariuomenës dalinius96 . Lietuvos Respublikos Vyriausybë savo ruoþtu, siekdama sumaþinti visuome- nës átampà, kurià sukëlë SSRS kariðkiø bandymas ávykdyti perversmà savo ðalyje, taip pat kësinimasis ginkluota jëga pakeisti santvarkà Lietuvos Respubli- koje, nutarë ápareigoti SSRS kariniø daliniø, dislokuotø Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovybæ SSRS ginkluotøjø pajëgø nustatyta tvarka nedelsiant informuoti Respublikos vietos savivaldybes (policijos komisariatus) apie bet kuriø kariniø daliniø judëjimà. Apie ðiø daliniø judëjimà ið vienos savivaldybës teritorijos á kità turëjo bûti informuotas ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalø mi- nisterijos Policijos departamento generalinis komisaras97 .

96 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1991, Nr. 25, P. 1145. 97 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. rugpjûèio 23 d. nutarimas Nr. 352 „Dël informacijos apie TSRS kariniø pajëgø judëjimà“ // Ten pat.– Nr. 26, P. 1238. 44 Siekiant priversti Sovietø Sàjungos vadovybæ rimtai derëtis dël kariuomenës iðvedimo, 1991 m. rugpjûèio 27 d. Aukðèiausioji Taryba priëmë dar vienà nutarimà dël visiðko SSRS ginkluotøjø pajëgø daliniø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos. Nuta- rime raðoma: „Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, – remdamasi daugumos Lietuvos þmoniø aiðkiai iðreikðtais reikalavimais nedel- siant iðvesti ið Lietuvos Sovietø Sàjungos kariuomenæ, – vertindama SSRS ginkluotøjø pajëgø buvimà Lietuvos Respublikos teritorijoje kaip Antrojo pasaulinio karo reliktà, – dar kartà patvirtindama savo nekintamà nuostatà dël SSRS ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos, nutaria: 1. Pareikalauti ið Sovietø Sàjungos, kad ji, suderinusi su Lietuvos Respublika termi- nus, visiðkai iðvestø ið Lietuvos Respublikos teritorijos SSRS sausumos kariuomenës, karinio jûrø laivyno, kariniø oro pajëgø, raketinës ir visø kitø kariuomenës rûðiø dalinius. 2. Praðyti Jungtiniø Amerikos Valstijø, Jungtinës Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos karalystës bei Prancûzijos Respublikos vyriausybiø ryþtingai paremti Lietuvos Respublikos reikalavimà visiðkai iðvesti SSRS ginkluotàsias pajëgas ið Lietuvos Respub- likos teritorijos. 3. Praðyti visø pasaulio valstybiø – Jungtiniø Tautø nariø – reikalauti, kad Sovietø Sàjunga besàlygiðkai ávykdytø teisëtà Lietuvos Respublikos reikalavimà visiðkai iðvesti SSRS Ginkluotàsias pajëgas ið Lietuvos Respublikos teritorijos“98 . Be abejo, tokio nutarimo priëmimas ir iðplatinimas visoms pasaulio valstybëms turëjo tam tikrà reikðmæ SSRS pripaþástant Lietuvos nepriklausomybæ. Po rugpjûèio puèo Maskvoje, pasikeitus SSRS vidaus jëgø balansui, 1991 m. rugsëjo 6 d. SSRS Vyriausybë oficialiai pripaþino Lietuvos Respublikà. SSRS Valstybës Tarybos nuta- rimas dël Lietuvos Respublikos Nepriklausomybës pripaþinimo skelbë: „Atsiþvelgdama á konkreèià istorinæ ir politinæ padëtá, buvusià prieð ásijungiant Lietu- vos Respublikai á TSRS, TSRS valstybës taryba nutaria: 1. Pripaþinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybæ. 2. Remiantis TSRS liaudies deputatø V (nepaprastojo) suvaþiavimo nutarimu, surengti derybas su Lietuvos Respublika iðspræsti visam kompleksui klausimø, susiju- siø su pilieèiø teisiø ir ekonominius, politinius, karinius, pasienio, humanitarinius bei kitus klausimus lieèianèiø TSRS ir jà sudaranèiø valstybiø interesø uþtikrinimu. Sudaryti TSR Sàjungos valstybinæ derybø su Lietuvos Respublika delegacijà, suteikti jai reikiamus ágaliojimus. Atsiþvelgiant á tai, kad savø interesø turi RTFSR ir BTSR, kurios ribojasi su Lietuvos Respublika, átraukti jø atstovus á minëtà TSR Sàjungos valstybinæ delegacijà. Sprendþiant klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos nepriklausomybës pripa- þinimu, atsiþvelgti á tai, kad bûtinai reikia ávykdyti TSRS ásipareigojimus pasaulio bendri- jai, taip pat laikytis visuotinai pripaþintø tarptautinës teisës normø, þmogaus ir tautiniø

98 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 39, P. 471. 45 maþumø teisiø ir laisviø, átvirtintø tarptautinëse sutartyse ir kituose aktuose, kuriø dalyvë yra TSRS. Remiantis Þmogaus teisiø ir laisviø deklaracija, kurià priëmë TSRS liaudies depu- tatø V (nepaprastasis) suvaþiavimas, pripaþinti, jog TSRS pilieèiai, pareiðkæ norà likti Lie- tuvos Respublikoje arba persikelti á TSRS, turi bûti juridiðkai ginami TSR Sàjungos ir tos respublikos, kurios pilietybæ jie priims. TSRS URM turi pareikðti, jog remia Lietuvos Respublikos kreipimàsi dël ástojimo á Suvienytøjø Nacijø Organizacijà, taip pat pareikðti, kad yra uþ jos prisijungimà prie Euro- pos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo. TSRS valstybës taryba“99 . Ðis pripaþinimas buvo didþiulis tiek Lietuvos, tiek visø Sovietø Sàjungos pa- þangiøjø jëgø laimëjimas. Ið esmës pasikeitus tarptautiniam Lietuvos statusui, Lie- tuva ágijo ir rimtus svertus derybose dël sovietinës kariuomenës iðvedimo. 1991 m. rugpjûèio mën. SSRS gynybos ministru buvo paskirtas marðalas Eu- genijus Ðapoðnikovas. Rugpjûèio 27 d. ryte telefonu su juo kalbëjosi Lietuvos Res- publikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pokalbio me- tu, be kita ko, buvo aptarta SSRS kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos ir Lietuvos jau- nuoliø tarnybos sovietinëje kariuomenëje klausimai. 1991 m. rugsëjo 7 d. Lietuvos Respublikos vyriausybinæ delegacijà, vadovauja- mà Ministro Pirmininko pavaduotojo Zigmo Vaiðvilos, Maskvoje priëmë SSRS vi- daus reikalø ir gynybos ministrai. Susitikimo metu SSRS gynybos ministras Eugeni- jus Ðapoðnikovas paþadëjo imtis priemoniø, kad bûtø nubausti tiesioginiai puèistø nurodymø Lietuvoje vykdytojai V. Ovèiarovas ir O. Pikauskas. Su ministru buvo aptarti ir Lietuvos jaunuoliø paleidimo ið karinës tarnybos klausimai. E. Ðapoðnikovas taip pat paþymëjo, kad karininkams ir praporðèikams, norintiems gráþti á Lietuvà, nebus trukdoma. Susitikimo metu buvo tartasi dël kariniø komisariatø, civilinës gynybos struk- tûrø, kariniø girininkijø, SDAALR ir jø turto perdavimo Lietuvos Respublikai. Susi- tarta, kad ðie klausimai gali bûti pradëti spræsti jau rugsëjo 10 d. Taip pat buvo aptartos SSRS kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos perspektyvos. Buvo konstatuota, kad artimiausiu metu bus iðvedami desanto pajëgø daliniai, ne- atidëliojant pradëtas spræsti Ðiaurës miestelio, esanèio Vilniuje, iðformavimo klausi- mas. Sutarta, kad bûtina sudaryti dviðalæ komisijà Ðiauliø karinio aerodromo ekolo- ginei bûklei iðtirti ir já iðkeldinti. Paþymëtina, kad pokalbio metu ministras E. Ðapoðnikovas net neuþsiminë, kad tarybinës kariuomenës daliniai galëtø bûti palikti Lietuvoje. SSRS vidaus reikalø ir gynybos ministrai sutiko, kad SSRS VRM ir tarybinës armijos daliniai, dar esantys Lietuvos teritorijoje, turi laikytis Lietuvos Respublikos ástatymø100 .

99 1991 m. rugsëjo 6 d. TSRS Valstybës Tarybos nutarimas „Dël Lietuvos Respublikos Nepriklausomybës pripaþinimo“// http://www3.lrs.lt. 100 Sovietø kariuomenë jau gali bûti iðvedama // Lietuvos aidas.– 1991, rugsëjo 10 d. 46 1991 m. rugsëjo 10 d. Maskvoje ávyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikø atstovø susitikimas su SSRS Gynybos ministerijos vadovais. Lietuvai atstovavo vicepremjeras Z. Vaiðvila101, KAD generalinis direktorius A. Butkevièius, Vyriausybës vadovybës valdybos atstovas Z. Rinkevièius, KAD ge- neralinio direktoriaus pavaduotojas N. Vidrinskas ir KAD Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos ðtabo virðininkas J. Geèas. Latvijos grupei vadovavo Premjeras I. Guod- manis, Estijos – ministras Vare. Rugsëjo 10 d. ryte Baltijos valstybiø atsto- vai sveèiø teisëmis dalyvavo SSRS respublikø at- stovø susitikime su Gynybos ministerijos vadovais. Jo metu gynybos ministras marðalas E. Ðapoðni- kovas supaþindino su planuojama kariuomenës reforma. Baltijos atstovai susitikime nekalbëjo. Po pietø jie susitiko su SSRS gynybos mi- nistru E. Ðapoðnikovu102 . Pokalbis uþtruko apie dvi valandas. Buvo sutarta, kad iki 1991 m. pab. visi Baltijos valstybiø jaunuoliai, ðiuo metu tar- naujantys SSRS ginkluotosiose pajëgose, bus pa- leisti namo. Taip pat bus atleisti ið ðiø respublikø kilæ karininkai, pareiðkæ norà netarnauti SSRS gin- kluotosiose pajëgose. Susitarta dël buvusios SSRS civilinës gyny- bos sistemos, kariniø komisariatø turto bei kari- niø girininkijø, esanèiø Lietuvoje, Latvijoje ir Es- Jonas Geèas tijoje, perdavimo ðiø respublikø þinion. Nutarta sudaryti miðrias SSRS – Lietuvos, Latvijos ir Estijos komisijas visiems SSRS ginkluotøjø pajëgø daliniø iðvedimo ið Baltijos valstybiø klausimams spræsti. Pokalbyje buvo gana plaèiai aptartos SSRS ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lie- tuvos, Latvijos ir Estijos problemos. SSRS gynybos ministras E. Ðapoðnikovas ir mi-

101 Zigmas Vaiðvila gimë 1956 m. gruodþio 20 d. Ðiauliuose. 1979 m. baigë Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultetà (teorinë fizika), pusantrø metø studijavo Maskvos universiteto Branduolinës fizikos MTI Dubnoje (Maskvos sr.). 1979 m. – staþuotojas LSSR Mokslø Akademijos Fizikos instituto Atomo branduolinës teorijos skyriuje, 1979–1981 m. Branduoliniø tyrimø jungtinio instituto Teorinës fizikos laboratorijoje Dubnoje, 1984 m. apgynë fizikos matematikos mokslø kandidato disertacijà. 1981–1988 m. dirbo moksliná darbà Fizikos institute. 1988–1989 m. – LSSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto Mokslo valdybos virðininkas, Liaudies ûkio specialistø kvalifikacijos këlimo instituto Ekologijos katedros vyr. dëstytojas. 1989 m. sausá, kaip Sàjûdþio kandidatas, iðrinktas LTSR AT deputatu Ðiauliuose, 1989 m. kovo mën. – SSRS liaudies deputatu, 1990 m. vasará – LSSR AT deputatu. Aukðèiausioje Taryboje dirbo Kraðto apsaugos ir Vidaus reikalø komisijos pirmininku, 1991 m. sausio 13 d. paskirtas Ministro Pirmininko pavaduotoju (iki 1992 m. liepos), kuravusiu Vyriausybës aparato, saugumo, kraðto apsaugos, muitinës, teisësaugos, gamtos apsaugos, susisiekimo, ryðiø, energetikos, santykiø su baþnyèia ir kt. klausimus. 1991 m. rugsëjá paskirtas Valstybës saugumo departamento gen. direktoriumi. 102 Ðapoðnikovas Eugenijus gimë 1942 m. Rostovo srityje. Profesionalus kariðkis. Aviacijos marðalas. 1991 m. SSRS gynybos ministras, 1992–1993 m. NVS jungtiniø ginkluotøjø pajëgø vadas. 47 nisterijos atstovai, dalyvavæ susitikime, teigë, kad kariuomenës iðvedimo ið Baltijos valstybiø klausimas yra iðspræstas, – ji bus iðvesta, taèiau tam reikia pasirengti: pa- statyti naujus karinius miestelius, butus karininkams ir t. t. Ne kartà buvo pareikðta: galima iðvesti kariuomenæ nors ir rytoj, taèiau reikia pastatyti uþ savo lëðas reikia- mus objektus. Dël SSRS karinio turto, esanèio Baltijos valstybëse, E. Ðapoðnikovo pozicija buvo tokia: tai, kas buvo respublikos arba ágyta uþ respublikos lëðas, lieka respubli- koje; kas pastatyta ar árengta uþ SSRS lëðas – respublika iðperka. Kalbëta dël karinës ginkluotës, technikos ir ðaudmenø ásigijimo. Principiniø prieðtaravimø ið E. Ðapoðnikovo pusës nebuvo. Po dviejø valandø pokalbio buvo padaryta pertrauka. Svarstytus klausimus E. Ðapoðnikovas suderino su SSRS Prezidentu M. Gorbaèiovu ir apie rezultatus pra- neðë delegacijoms. Vakare Lietuvos atstovybëje susitikusios visos trys delegacijos aptarë susitikimo rezultatus, suderino pozicijas svarbiausiais klausimais. Pasiraðytas susitikimo su SSRS Gynybos ministerijos atstovais protokolas ir perduotas ministrui E. Ðapoðnikovui103 . Susitikimo rezultatai buvo aptarti visose trijose Baltijos respublikose ir 1991 m. spalio 5 d. apsvarstyti Baltijos Valstybiø Tarybos posëdyje. Posëdyje buvo priimti svarbûs dokumentai dël nedelsiamo SSRS kariuomenës iðvedimo ið Lietu- vos, Latvijos ir Estijos. Juose iðdëstyti konkretûs reikalavimai Sovietø Sàjungai dël kariniø daliniø iðvedimo, kariniø struktûrø panaikinimo, iðvedamos kariuo- menës socialiniø problemø sprendimo. Taèiau svarstant ðiuos dokumentus ðaliø nuomonës skyrësi. Lietuva buvo parengusi savo dokumento projektà „Dël Sovie- tø kariuomenës Baltijos valstybëse nebuvimo“, Latvija – „Dël TSRS armijos iðvedi- mo“. Lietuvos delegacija, vadovaujama V. Landsbergio, laikësi nuostatos, kad sovietinëskariuomenës padëtis Baltijos valstybëse negali bûti derybø objektu, jos buvimas yra nelegalus ir derybos tik legalizuotø SSRS armijos buvimà. Armijos iðvedimas turi prasidëti tuoj pat ir tæstis ne ilgiau kaip iki metø pab. Latvijos atstovø nuomone, sovietinës armijos statuso klausimas gali bûti derybø objektu ir bûtina nustatyti realø iðvedimo terminà. Anatolijus Gorbunovas pasiûlë dve- jus metus, Gediminas Vagnorius – nustatyti visiðko kariuomenës iðvedimo termi- nà iki 1993 m. Estø delegacija taip pat pritarë latviø variantui. Estijos Ministras Pirmininkas Edgaras Savisaras jau buvo sudaræs sutartá su SSRS Gynybos mi- nisterija iki lapkrièio 3 d. nustatyti kariuomenës iðvedimo grafikà, uþdrausti vi- sus kariuomenës judëjimus be Estijos Vyriausybës leidimo, visus karinius ma- nevrus, pradëti inventorizuoti kariuomenës valdomus objektus. Nors V. Landsbergis priekaiðtavo estams, kad jie rengiasi áteisinti tarybinës armijos statusà, vis dëlto buvo sutarta laikytis suderinto iðvedimo principo: neleisti kari- niø daliniø papildymo ðaukiamaisiais, iðvesti kariuomenæ ið sostiniø (iki 1991 m. gruodþio l d.), neleisti iðformuoti kariniø daliniø vietoje ir derëtis dël socialiniø garantijø kariðkiams, nesiejant to su iðvedimo procesu, reikalauti Pabaltijo kari- nës apygardos ir jos struktûrø panaikinimo Baltijos valstybiø teritorijose, palikti

103 J. Geèo Pro memoria //AA. 48 Baltijos ðaliø gynybos pajëgoms kurti ginklø ir ka- rinës technikos, atsiþvelgiant á 1940 m. uþgrobtà kariná turtà104 . Taèiau nepaisant teigiamø poslinkiø dël so- vietinës kariuomenës rimtos derybos su Sovietø Sà- junga ir toliau nevyko, kadangi pradëjo irti pati Sovietø Sàjunga. 1991 m. lapkrièio 19 d. SSRS uþsienio reika- lø ministerija Lietuvos uþsienio reikalø ministeri- jai iðsiuntë notà, kurioje nurodë, kad 1991 m. rug- sëjo 25 d. SSRS Prezidento Michailo Gorbaèiovo ásaku SSRS valstybinës delegacijos derybos su Lie- tuvos Respublika vadovu paskirtas Politinës kon- sultacinës tarybos prie SSRS Prezidento narys Edu- ardas Ðevarnadzë105 . Notoje buvo iðreikðtas dery- bø delegacijos pageidavimas kaip galima greièiau pradëti tarpvalstybines derybas106 . Taèiau 1991 m. gruodþio 12 d. jau SSRS uþ- sienio ryðiø ministerija (nors spaudas tebebuvo SSRS uþsienio reikalø ministerija – G. S.) atsiuntë Eduardas Ðevarnadzë naujà notà, kurioje nurodyta, kad derybø delega- cijos vadovu deryboms su Lietuvos Respublika M. Gorbaèiovo gruodþio 10 d. ásaku paskirtas ypatingasis ir ágaliotasis pasiuntinys Viktoras Vasiljevièius Smolinas. Dau- giau jokios informacijos notoje nebuvo pateikta107 . Faktiðkai tai buvo paskutinis SSRS dokumentas dël derybø dël SSRS kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos. 1991 m. gruo- dþio 24 d. Sovietø Sàjunga juridiðkai nustojo egzistavusi. Beveik visuose Lietuvos ir SSRS atstovø susitikimuose, pradëjus kalbëti apie kariuomenës iðvedimà, kaip vienas ið argumentø dël kariuomenës iðvedimo ið Lietu- vos atidëjimo prieþasèiø buvo nurodoma tai, kad perkeltø daliniø karininkai bei kariai neturës tinkamø gyvenimo sàlygø. Siekiant iðsiaiðkinti tikràjá gyvenamojo ploto poreiká ir turëti reikiamus argumentus derybose, 1991 m. gruodþio 19 d. Aukðèiau- sioji Taryba priëmë nutarimà „Dël pavedimo Vyriausybei iðtirti iðvedamos ið Lietuvos Respublikos teritorijos SSRS kariuomenës karininkø buitines reikmes“, kuriame Aukð- èiausioji Taryba pavedë Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) iðtirti, kiek Sovietø Sàjungos kariniuose daliniuose Lietuvos Respublikoje tarnaujanèiø karininkø ðeimø aprûpinta Lietuvoje suteiktais butais; 2) iðtirti karininkø ðeimø ketinimus dël persikëlimo, turimø butø pirkimo –

104 Kðanytë R. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje 1940 – 1990 m.: problemos ir sprendimai // Genocidas ir rezistencija.– 2003, Nr. 2(14), P. 62–63. 105 Eduardas Ðevarnadzë gimë 1928 m. Gruzijoje. Nuo 1946 m. komjaunimo veikëjas, nuo 1951 – partinis darbuotojas. 1972–85 m. Gruzijos kompartijos CK pirmasis sekretorius, 1985–91 m. SSRS uþsienio reikalø ministras. 106 1991 m. lapkrièio 19 d. SSRS uþsienio reikalø ministerijos nota // Uþsienio reikalë ministerijos archyvas.– F. 1, Ap. 2, B. 49, L. 9–10.(toliau URMA) 107 SSRS uþsienio ryðiø ministerijos 1991 m. gruodþio 12 d. nota // Ten pat, L. 14. 49 pardavimo ar jø keitimo. Jeigu karininkø ðeimos bûtø apklausiamos anketomis, dël tø anketø projekto turëtø bûti pareikðta Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonë; 3) pateikti apibendrintus ðio darbo rezultatus Aukðèiausiosios Tarybos Prezi- diumui iki 1992 m. sausio 31 d.108 . Taèiau ðis nutarimas dël to, kad keitësi Lietuvoje esanèios SSRS kariuomenës padëtis, ið esmës nebuvo ávykdytas.

3.3. Derybos su Rusija

Sovietø Sàjungai juridiðkai nustojus egzistuoti, Rusijos Federacijos Vyriausy- bë 1991 m. gruodþio 24 d. paskelbë, kad ji perima ir toliau tæsia visas SSRS teises ir pareigas109 . Vos tik Rusijos Federacija padarë ðá oficialø pareiðkimà, Lietuvos Respubli- kos Vyriausybë oficialia nota kreipësi á Rusijos Federacijos Vyriausybæ ragindama spræsti klausimà dël visos buvusios SSRS kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos. Notoje buvo priminta, kad su ðiuo reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybë á SSRS Vyriausybæ kreipësi dar 1991 m. spalio 31 d. nota, taèiau jokio atsakymo negavo. Be to, notoje buvo nurodyta, kad, nepaisant daugkartiniø Lietuvos Respublikos Vy- riausybës reikalavimø bei pasiektø Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro A. Butkevièiaus susitarimø su buvusios SSRS gynybos ministru E. Ðapoðnikovu, kad bet koks Lietuvos teritorijoje esanèios kariuomenës kontingento papildymas bus su- derintas su Lietuvos Vyriausybe, tai nevykdoma. Notoje buvo nurodyta, kad 1991 m. gruodþio 20 ir 21 d., nesuderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, geleþinke- liu buvo atveþta apie 1000 naujokø. Dël ðio ávykio Lietuvos Uþsienio reikalø ministe- rija pareiðkë susirûpinimà ir iðreiðkë viltá, kad ateityje tokie konfliktai nepasikar- tos110 . Sovietø Sàjunga iðiro, o buvusi jos kariuomenë pasiliko Lietuvoje. Dël jos iðve- dimo reikëjo pradëti derybas su Sovietø Sàjungos teisiø perëmëja – Rusijos Federaci- ja. Taèiau, nors Lietuvoje buvusi SSRS kariuomenë ir perëjo á Rusijos jurisdikcijà, jokiø esminiø pokyèiø dël to neávyko. Todël kalbëti, kad tai kaþkokia kita kariuome- në, nëra pagrindo. Ið esmës jà reikëtø vadinti buvusios SSRS kariuomene, nors mes jà vadinsime Rusijos kariuomene. 1992 m. sausio vid. Aukðèiausiojoje Taryboje kilo klausimas, ar bereikalinga derybø su SSRS delegacija, nes jos derybø partnerio nebëra. Buvo palaikyta Aukð- èiausiosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio nuomonë, kad delegacijos nereikia jokiais aktais paleisti, o laikyti jà savaime nebedirbanèia. Jos sukauptà medþiagà, turimas struktûras panaudoti deryboms su SSRS teisiø perëmëjomis.

108 Dël pavedimo Vyriausybei iðtirti iðvedamos ið Lietuvos Respublikos teritorijos SSRS kariuomenës karininkø buitines reikmes. LRAT 1991 m. gruodþio 19 d. nutarimas 1–2124 // http://www.lrs.lt. 109 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 29. 110 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1991 m. gruodþio 24 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 49, L. 30–31. 50 Ypaè didelë paskata derybose dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ávyko 1992 m. sausio 17 d., kai Rusijos Federacijos Aukðèiausioji Taryba ratifikavo Lietu- vos ir Rusijos 1991 m. liepos 29 d. sutartá dël tarpvalstybiniø santykiø pagrindø. Tà paèià dienà Maskvoje ávykusiame Vytauto Landsbergio ir Boriso Jelcino susitikime buvo pasiraðytas dviðalis komunikatas, kuriame buvusios SSRS kariniai daliniai Lie- tuvos teritorijoje buvo oficialiai apibrëþti kaip iðvedami kariniai daliniai, priklausan- tys Rusijos jurisdikcijai. Buvo susitarta, kad visi ðie daliniai bus iðvesti pagal atskirà susitarimà bei kad iki iðvedimo pabaigos ðie daliniai nesiims jokiø veiksmø, kurie galëtø paþeisti Lietuvos suverenitetà ir ástatymus111 . Komunikate buvo áraðyta, kad susitarimas dël ðios kariuomenës iðvedimo tvar- kos ir terminø turi bûti parengtas per mënesá. Be to, B. Jelcino ir V. Landsbergio susitikime buvo akcentuota, kad pirmiausia ka- riuomenë turi bûti iðvesta ið Lietuvos sostinës Vilniaus. 1992 m. sausio 27 d. B. Jelcinas pasiraðë ásakà, kad Ðiaurës Vakarø karinë grupuotë ir Baltijos laivynas pereina á Rusijos Federacijos ju- risdikcijà. Tuo paèiu ásaku B. Jelcinas pavedë Rusijos Federacijos valstybinei delegacijai nedel- siant pradëti derybas su Lietuvos, Latvijos ir Es- tijos respublikø delegacijomis dël Rusijos gin- kluotøjø pajëgø daliniø nustatymo ir iðvedimo ið ðiø valstybiø klausimais. Be to, Ðiaurës Vaka- rø grupuotës vadas gen. plk. V. Mironovas bu- vo paskirtas Rusijos Federacijos ágaliotiniu lai- kino buvimo ir kariuomenës iðvedimo ið Lietu- vos, Latvijos ir Estijos klausimais112. Taèiau reikia paþymëti, kad ir patys da- bar jau Rusijos kariðkiai jaudinosi dël savo at- eities. Ðtai 1992 m. sausio pr. Lietuvoje ávyko du oro desanto karininkø susirinkimai. Jie krei- pësi á Rusijos Prezidentà Borisà Jelcinà bei NVS Èeslovas Vytautas Stankevièius ginkluotøjø pajëgø vadà aviacijos marðalà Eugenijø Ðapoðnikovà, kuriame buvo reið- kiamas susirûpinimas tolesniu Lietuvos teritorijoje dislokuotø oro desanto divizijø likimu. Desantininkai reikalavo iki vasario 1 d. „iðspræsti Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupës ginkluotøjø pajëgø statuso klausimà“113 . Taèiau visus ðiuos klausimus buvo galima iðspræsti tik derybomis. Reikalai pajudëjo. Buvo susitarta, kad Lietuvos ir Rusijos derybø delegacijos susitiks Vilniuje 1992 m. sausio 31 d.

111 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 31. 112 Knezys S. Iðëjæ negráþkite // Karys.– 1997, Nr. 9, P. 21. 113 Desantininkai reikalauja garantijø // Lietuvos rytas.– 1992, sausio 17. 51 Beveik paskutinæ minutæ prieð derybø delegacijø susitikimà, t. y. 1992 m. sau- sio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta delegacija atstovauti Lietuvai derybiniame susitikime su Rusijos Federaci- jos delegacija. Delegacijai vadovauti buvo paskirtas Aukðèiausiosios Tarybos Pirmi- ninko pavaduotojas Èeslovas Stankevièius. Delegacijos nariais buvo paskirti: ministras be portfelio Aleksandras Abiðala, kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius, Aukðèiausiosios Tarybos deputatai Egidijus Jaraðiûnas, Meèys Laurinkus, Sau- lius Peèeliûnas114 , uþsienio reikalø ministro pavaduotojas Gediminas Ðerkðnys, Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaiðvila115 . Pirmasis oficialus Lietuvos derybø delegacijos, vadovaujamos Èeslovo Stanke- vièiaus, ir Rusijos Federacijos derybø delegacijos, vadovaujamos Rusijos Federacijos vicepremjero Sergejaus Ðachrajaus, susitikimas ávyko 1992 m. sausio 31 d. Vilniuje „Draugystës“ vieðbuèio salëje. Rusijos delegacijà sudarë: delegacijos vadovas – Rusijos Federacijos valstybës patarëjas teisinës politikos klau- simais, Rusijos Federacijos Vyriausybës Pirmininko pavaduotojas Sergejus Ðachrajus. delegacijos nariai: komisijos pilietybës klausimais prie Rusijos Federacijos Prezidento pirminin- kas Jurijus Zaicevas, Rusijos Federacijos Aukðèiausiosios Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pir- mininkas Aleksandras Konenkovas, Rusijos Federacijos ministras Vladimiras Maðicas, pirmasis Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministro pavaduotojas Fiodoras Ðelovas – Kovediajevas, Rusijos Federacijos Aukðèiausiosios Tarybos Tarptautiniø reikalø ir uþsienio ekonominiø ryðiø komiteto pirmininko pavaduotojas Eugenijus Koþokinas. Delegacijà lydëjo gausi ekspertø grupë. Tai Leonidas Zlomanovas, Michailas Aleksandrovas, Viktoras Avdejevas, Nikolajus Bajus, Viktoras Bogdanovas, Valen- tinas Gaponenko, Nikolajus Grigorukas, Anatolijus Jegupovas, Michailas Jermilo- vas, Romanas Ivanovas, Ivanas Kapitanecas, Anatolijus Kleimionovas, Valentinas Kostenko, Eugenijus Koèegarovas, Jurijus Lazarevas, Valerijus Markovas, Dmitrijus Oniðèiukas, Viktoras Prudnikovas, Anatolijus Rudenia, Vladimiras Semionovas, Alek- sandras Èindarovas, Olegas Tulinovas, Romanas Kolodkinas, Jurijus Muravjovas, Eugenijus Zvedrë, Aleksandras Chodakovas, Vladislavas Potapovas116 . Susitikimo metu Rusijos vicepremjeras iðkëlë klausimà dël galimybës kai ku- riuos Rusijai svarbius buvusios SSRS karinius objektus (pvz., kosminæ ryðiø pasi-

114 Saulius Peèeliûnas gimë 1956 m. sausio 19 d. Druskininkuose. 1979 m. baigë Vilniaus inþinieriná statybos institutà, inþinierius. 1979–1990 m. dirbo Miestø statybos projektavimo institute inþinieriumi. 1988–1990 m. Lietuvos persitvarkymo Sàjûdþio Seimo narys. Lietuvos demokratø partijos tarybos pirmininkas. 115 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 20. 116 1992 m. sausio 30 d. Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 18–20. 52 Pirmasis Lietuvos ir Rusijos derybø delegacijø susitikimas 1992 m. sausio 31 d. (Stankevièius È. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos. – P. 31) klausymo stotá Linksmakalnyje, Kaune) kurá laikà palikti Lietuvos teritorijoje. Lietu- vos derybø delegacija ðá pageidavimà atmetë nesvarstydama ir pareikalavo, kad visi okupacinës kariuomenës daliniai bûtø iðvesti dar 1992 m. Rusijos delegacija su ðiuo terminu nesutiko117 – jie siûlë svarstyti 1994 m. datà. Valstybiniø delegacijø susitikimo metu buvo susitarta, kad toliau dirbs eksper- tai ir bus rengiami bûsimø susitarimø dokumentai, bûsimø tarpvalstybiniø susitari- mø projektai. Sausio 31 d. (tiksliau, vasario 1 d. naktá) Vilniuje derybø delegacijos vadovai È. Stankevièius ir S. Ðachrajus pasiraðë pirmàjá bendrà komunikatà. Komunikatas skelbë: „Kaip buvo susitarta Rusijos Federacijos Prezidento B. Jelcino ir Lietuvos Respubli- kos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio darbo susitikime, 1992 m. sausio 31 d. Vilniuje ávyko Rusijos Federacijos valstybinës delegacijos, vadovaujamos Rusijos Fede- racijos Vyriausybës pirmininko pavaduotojo, valstybës patarëjo teisës politikos klausimais S. Ðachrajaus, ir Lietuvos Respublikos valstybinës delegacijos, vadovaujamos Lietuvos Res- publikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo È. Stankevièiaus, darbo susitiki- mas. Svarstyti buvusios SSR Sàjungos Ginkluotøjø pajëgø daliø, esanèiø Rusijos Federaci- jos jurisdikcijoje, iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos klausimai. Atviro ir konstruktyvaus dialogo metu ðalys patvirtino, jog yra pasiryþusios plëtoti lygiateisius geros kaimynystës ir abipusiðkai naudingus Rusijos Federacijos ir Lietuvos Res- publikos santykius pagal JTO Ástatø principus ir kitas visuotinai pripaþintas tarptautinës teisës normas, grieþtai laikydamosi ásipareigojimø, prisiimtø sutinkamai su Europos saugu- mo ir bendradarbiavimo pasitarimo principais, ir pagal Sutarties dël Rusijos Federacijos ir

53 Lietuvos Respublikos tarpvalstybiniø santykiø pagrindø nuostatas. Ðalys pabrëþë, kad ðios Sutarties ratifikavimas pakëlë á visai naujà lygá abiejø valstybiø santykius ir padëjo tarptau- tinës teisës pamatà tolesnëms tarpvalstybinëms deryboms svarstomais kariniais, politiniais, taip pat ekonominiais, humanitariniais ir kitais klausimais, sudarë geras prielaidas Rusijai ir Lietuvai konstruktyviai dalyvauti toliau plëtojant visos Europos procesà, stiprinant stabi- lumà ir bendradarbiavimà Europoje ir pasaulyje. Rusijos delegacija pabrëþë, kad kariuomenës iðvedimo klausimai bus sprendþiami gerbiant Lietuvos Respublikos nepriklausomybæ, valstybës suverenitetà ir grieþtai lai- kantis jos ástatymø ir ðaliø susitarimø. Lietuvos delegacija pareiðkë, kad yra pasirengu- si gerbti Rusijos Federacijos interesus, susijusius su kariuomenës iðvedimu ið Lietuvos teritorijos. Ðalys susitarë nedelsdamos pradëti rengti susitarimà dël planingo ðios kariuomenës iðvedimo, kuriame bus nustatytas iðvedimo terminas ir tvarka, taip pat teisinë padëtis laiko- tarpiui iki galutinio jos iðvedimo. Delegacijos susitarë ðá susitikimà laikyti pradþia derybø, kuriø tikslas yra parengti toká susitarimà. Kartu ðalys konstatavo, kad esama veiksniø, daranèiø átakà kariuomenës iðvedimo terminams ir grafikui, tarp jø – Lietuvos Respublikos saugumo ir kariðkiø socialinës apsaugos veiksniai, ir susitarë atsiþvelgti á juos, svarstyda- mos kariuomenës iðvedimo klausimus. Ðaliø supratimu, Rusijos jurisdikcijoje esanèios ka- riuomenës iðvedimas ið Lietuvos Respublikos teritorijos bus indëlis á saugumo ir strateginio stabilumo uþtikrinimà Europos þemyne ir pasaulyje. Susitarta, kad kariniø daliniø iðvedimas ið Lietuvos Respublikos teritorijos prasidës 1992 m. vasará. Patvirtintas ðaliø susitarimas, kad opiausi klausimai, susijæ su kariniø daliø Lietuvos teritorijoje aprûpinimu, bus sprendþiami operatyvine tvarka. Ðalys ketina apsvarstyti, kokiomis sàlygomis Rusijos Federacija galëtø perduoti tam tikrà kieká ir tam tikrø rûðiø ginklø, karinës technikos ir ðaudmenø Lietuvos Respublikos Kraðto apsaugos daliniams apginkluoti. Ðalys susitarë, kad jos nustatys inspektavimo tvarkà, paskirs inspektorius ir dviðaliu pagrindu atliks Lietuvos Respublikos teritorijoje esanèiø iðvedamos kariuomenës uþimamø objektø inspekcijà. Ðalys susitarë sudaryti ekspertø grupes, bûtinas susitarimui parengti, ir nutarë, kad ðios grupës pradës darbà Vilniuje 1992 m. vasario 10 d.“118 .

Ið Vilniaus derybø delegacija iðvyko á Rygà, po to á Talinà. Komentuodamas Rusijos Valstybinës delegacijos derybas Vilniuje, Rygoje ir Taline, Rusijos viceprem-

117 Okupacinës kariuomenës kelias atgal // Karys.– 1999, Nr. 20, P. 11; Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 32. 118 Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos valstybiniø delegacijø darbo susitikimo komunikatas // AA. 54 jeras S. Ðachrajus pabrëþë, kad kariuomenë ið Baltijos valstybiø turi bûti iðvesta „civilizuotai“. Jis pripaþino, kad ðiø valstybiø teritorijoje esanèios kariuomenës liki- mas nebuvo iðspræstas, tai ir buvo ðio vizito tikslas. Pasak Rusijos delegacijos vado- vo, labai svarbu tai, kad pusës, nustaèiusios iðvedimo pradþià, susitarë kol kas ne- fiksuoti jo pabaigos. Tuo tarpu Vilniuje buvo nutarta ðá – iðvedimo pabaigos – klau- simà svarstyti ekspertø susitikime vasario 10 d119 . 1992 m. vasario 6 d. Lietuvos Vyriausybë paskyrë naujà valstybinæ derybø su Rusijos Federacija delegacijà ir suteikë jai ágaliojimus derëtis su Rusijos Fede- racija dël buvusios SSRS kariuomenës, perëjusios á Rusijos Federacijos jurisdikci- jà, visiðko iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos terminø bei tvarkos. Delega- cija taip pat buvo ágaliota parengti ir parafuoti susitarimà ðiuo klausimu. Delegacijos sudëtis: Èeslovas Vytautas Stankevièius – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas (delegacijos vadovas, turintis Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko ágaliojimus); Aleksandras Abiðala – Lietuvos Respublikos ministras be portfelio (delegacijos koordinatorius); Audrius Butkevièius – Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministras; Egidijus Jaraðiûnas – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Teisinës sistemos komisijos narys; Vladimiras Jarmolenka– Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Pilieèiø teisiø ir tautybiø reikalø komisijos narys; Romualdas Ozolas – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Kraðto apsaugos ir vidaus reikalø komisijos narys; Saulius Peèeliûnas – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Kraðto apsaugos ir vidaus reikalø komisijos pirmininkas; Algirdas Saudargas – Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministras; Gediminas Ðerkðnys – Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministro pavaduotojas; Zigmas Vaiðvila – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas. Naujai sudarytai derybø delegacijai Vyriausybë pavedë sudaryti ekspertø grupæ, kuri rengtø deryboms reikalingà medþiagà bei dokumentus ir aptartø juos su Rusijos Federacijos delegacijos ekspertais. Finansø ministerija buvo ápareigota skirti ið Lietuvos Respublikos Vyriausy- bës rezervo fondo lëðas (pagal ministro A. Abiðalos paraiðkas) ekspertø darbui ir kitoms delegacijos iðlaidoms finansuoti.

119 S. Ðachrajus apie derybas Baltijoje // Lietuvos aidas, 1992, vasario 5. 55 Visos valstybinës valdþios ir valdymo ástaigos buvo ápareigotos teikti delegaci- jai reikiamà informacijà bei kità paramà120 . Valstybinë delegacija parengë ir priëmë savo vidaus reglamentà, kuriuo vado- vaujantis visi projektai bendrai buvo rengiami ir svarstomi. Delegacija spræsdavo klausimus dël ekspertø pasitelkimo ir, jei reikalinga, sutarèiø su jais sudarymo. Taip pat delegacija buvo aprobavusi savo politines teisines nuostatas derybose, kuriø pri- valëjo laikytis visi delegacijos nariai121 . 1992 m. vasario 12–14 d. Vilniuje, Uþsienio reikalø ministerijoje, ávyko derybø delegacijos ekspertø pirmasis susitikimas. Á Vilniø atvyko ðie Rusijos ekspertai: grupës vadovas – ypatingasis ir ágaliotasis ambasadorius, Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos vyriausiasis patarëjas Viktoras Isakovas; grupës vadovo pavaduotojai – ypatingasis ir ágaliotasis pasiuntinys, vyriau- siasis Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos patarëjas Rudolfas Alekseje- vas ir Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupës pirmasis vado pavaduotojas gen. ltn. Fiodoras Melnièiukas. nariai: Rusijos Federacijos valstybës patarëjo ekonominio bendradarbiavimo ir tarprespublikiniø ryðiø grupës vyriausiasis patarëjas Viaèeslavas Konopliovas, NVS ginkluotøjø pajëgø ðtabo atstovai gen. mjr. Viktoras Avdejevas, plk. Ni- kolajus Kirilovas, plk. Nikolajus Ivanovas, plk. Nikolajus Balikovas, Uþsienio reikalø ministerijos valdybos pirmasis sekretorius Andrejus Vorobjo- vas, Uþsienio reikalø ministerijos valdybos antrasis sekretorius Ilja Rogaèiovas, NVS kariniø pajëgø vadovybës valdybos karininkas Sergejus Þadanas122 . Lietuvos ekspertø grupei vadovavo ministras be portfelio Aleksandras Abi- ðala123 . Nors buvo numatyta, kad ekspertø susitikimo metu bus dirbama su konkre- èiais dokumentais ir pagrindinë susitikimo tema turëjo bûti susitarimo dël teisinio Rusijos kariuomenës statuso ir jos planuoto iðvedimo, taèiau ávyko taip, kad dides- næ susitikimo laiko dalá buvo keièiamasi nuomonëmis. Tiksliau, Lietuvos delegacijos nariai ir ekspertai iðsamiai iðdëstë Lietuvos pozicijà, pateikë daug klausimø Rusijos delegacijai. Taèiau Rusijos delegacija ne á visus klausimus sugebëjo atsakyti ar pa- teikti savo nuomonæ. Vëliau ekspertai dirbo kartu124 . Esant tokiai situacijai, be to, Rusijos siûlomiems standartiniams projektams, pritaikytiems NSV ðalims, nepritarus, Lietuvos delegacija pati parengë bûsimø susi-

120 Dël valstybinës delegacijos paskyrimo ir suteikimo jai ágaliojimø derëtis su Rusijos Federacija dël buvusios TSRS kariuomenës visiðko iðvedimo ið LR teritorijos terminø ir tvarkos.– Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. vasario 6 d. potvarkis Nr. 124P // http://www.lrs.lt. 121 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– V.,1995, T. 55, P. 94. 122 1992 m. vasario 10 d. Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 23–25. 123 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. vasario 12 d. praneðimas spaudai // Ten pat, Ap. 1, B. 32, L. 25. 124 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 55, P. 94. 56 tarimø projektus ir pasiuntë Rusijos valstybinei derybø delegacijai. Svarbiausias pro- jektas buvo susitarimo tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos dël buvusios Sovietø Sàjungos kariuomenës visiðko iðvedimo ið Lietuvos teritorijos terminø ir tvar- kos. Projekte buvo fiksuota nuostata, kad Rusija ásipareigoja iðvesti visà kariuome- næ, numatyti labai konkretûs terminai – visos kariuomenës iðvedimà baigti 1992 m. rugsëjo 1 d. Kariuomenæ ið Vilniaus iðvesti iki 1992 m. balandþio mën., o visus oro desanto dalinius, paraðiutininkø dalinius – geguþës mën. Projekte buvo numatyta, kad Lietuvos pareigûnai gali netrukdomi tikrinti visus buvusios SSRS kariuomenës dalinius, kad iki kariuomenës iðvedimo kariuomenës pratybos, manevrai, ávairûs judëjimai, lëktuvø skrydþiai, laivø plaukiojimas Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra galimi tik gavus Lietuvos kompetentingø institucijø leidimà. Savo ruoþtu Lietu- va ásipareigotø dar esamiems daliniams teikti visà reikalingà produkcijà daliniø gy- vybingumui palaikyti. Projekte taip pat buvo fiksuotas þalos atlyginimo klausimas, tiesa, su nuoroda, kad konkreèios detalës bus aptartos atskiru susitarimu, ir kt.125 . Rengiant ðiuos projektus, Lietuvos delegacija iðnagrinëjo dar SSRS pasiraðy- tus susitarimus su Vokietija ir Vengrija dël kariuomenës iðvedimo ið ðiø valstybiø. Ðiais susitarimais Lietuvos delegacija ið dalies naudojosi kaip precedentu, galinèiu palengvinti derybø procesà ir susitarimø derinimà126 . 1992 m. kovo 10 d. Lietuvos delegacijos deryboms su Rusijos Federacija dël buvusios SSRS kariuomenës, perëjusios á Rusijos jurisdikcijà, vadovas Èeslovas Stan- kevièius Rusijos Federacijos delegacijos vadovui Sergejui Ðachrajui iðsiuntë keturiø susitarimø projektus. Juose buvo siûlymai dël kariuomenës iðvedimo terminø bei tvarkos, kariðkiø elgesio taisyklës. Kartu su pasiûlymais buvo iðsiøstas laiðkas, kuria- me buvo siûlymas susitikti derybø delegacijoms. Rusijos delegacija, atsakydama á ðá laiðkà, pasiûlë surengti ekspertø grupiø susitikimà Maskvoje. 1992 m. kovo 18–19 d. Maskvoje ávyko antrasis ekspertø susitikimas. Lietuvos ekspertø delegacijai vadovavo ministras Aleksandras Abiðala, Rusijos – ypatingasis ir ágaliotasis ambasadorius Viktoras Isakovas. Susitikimo metu buvo svarstomi pateikti susitarimø projektai, taèiau susitari- mø to svarstymo metu nebuvo pasiekta, o Rusijos delegacijos ekspertai pateikë alter- natyvius projektus127 . Juose buvo uþfiksuotas didþiulis Rusijos ir Lietuvos pozicijø skirtumas. Pats didþiausias skirtumas ir buvo derybø objektas. Lietuvos projektuose buvo fiksuotas visiðkas kariuomenës iðvedimas ir jos funkcionavimo apribojimas iki iðvedimo momento, o Rusijos siûlomuose dokumentø projektuose buvo kalbama apie tos kariuomenës buvimà, to buvimo áteisinimà ir garantijas, kad kariuomenë galës nevarþomai vykdyti kovines pratybas, tarp jø ir ne tik savo dislokavimo vietose128 . Dël kariuomenës iðvedimo galutiniø terminø nesusitarta. Rusijos ekspertø nuomo- ne, tai turi bûti sprendþiama ne ekspertø, o delegacijø susitikime. Nebuvo gauta ir

125 Ten pat, P. 95–96. 126 Stankevièius È. Apie derybas dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos // Rusijos kariuomenës iðvedimas 1990–1993 metai.– P. 18. 127 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 55, P. 94. 128 Ten pat, P. 96. 57 pakankamai informacijos apie sovietinæ kariuomenæ, tuo metu esanèià Lietuvoje129 . A. Abiðala kovo 27 d. spaudos konferencijoje ðá ekspertø susitikimà ávardino kaip politinio veiksmo blokavimà. Po susitikimo tapo aiðku, kad ekspertø grupës lygmenyje nebus ámanoma gauti pakankamai informacijos apie Lietuvoje dislokuo- tà kariuomenæ, nebus nustatytas galutinis kariuomenës iðvedimo terminas, nebus iðspræstas þalos atlyginimo klausimas. Tai galës, anot A. Abiðalos, padaryti tik dery- bø delegacijos. Kovo 26 d. Lietuvos Uþsienio reikalø ministerijoje ávyko Èeslovo Stankevièiaus, delegacijos koordinatoriaus bei ekspertø derybø vadovo Aleksandro Abiðalos bei delegacijos nario, uþsienio reikalø ministro pavaduotojo Gedimino Ðerkðnio susitiki- mas su Vilniuje esanèiø diplomatiniø atstovybiø vadovais. Susitikimo metu buvo iðdëstyta Lietuvos delegacijos pozicija dël nepatenkinamos derybø su Rusijos Fede- racija eigos jai pavaldþios kariuomenës klausimais130 . Derybø tarp Rusijos ir Pabaltijo valstybiø eigà vienaip ar kitaip veikë ir pasau- lio valstybiø nuomonë. Balandþio 1 d. Briuselyje vykusio Ðiaurës Atlanto bendra- darbiavimo tarybos posëdþio metu, svarstant bendrà pareiðkimà, Estijos gynybos ministras siûlë papildyti dokumentà formuluote, pagal kurià visos Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybos valstybës ásipareigoja visiðkai ir besàlygiðkai iðvesti savo kariuomenes ið tø valstybiø, kuriose jos yra neteisëtai. Rusijos delegacijos vadovas gen. plk. Pavelas Graèiovas pareiðkë, kad jis nesupranta, kà reiðkia þodþiai „visiðkai ir besàlygiðkai“ bei „neteisëtai“. Jis pareikalavo, kad iðvedimas bûtø civilizuotas. Uþ Estijos pasiûlymà balsavo Ukraina, Lietuva, Latvija, Moldova, Vokietija, Lenkija ir Danija. Kadangi sutarimo nebuvo, papildymas á tekstà neátrauktas. NATO generalinio sekretoriaus siûlymu jo svarstymas atidëtas iki uþsienio ministrø susiti- kimo. NATO pritarë Estijos ir Lietuvos pasiûlymui, kuriuo jos iðreiðkë pageidavimà, kad NATO struktûros bûtø panaudotos iðvedant svetimas kariuomenes ið Baltijos valstybiø, ir papraðë pagalbos kuriant pasienio apsaugos struktûras ir gynybines pajëgas131 . 1992 m. balandþio 4 d. Vilniuje ávyko Estijos Respublikos, Latvijos Respubli- kos ir Lietuvos Respublikos valstybiniø derybø delegacijø vadovaujamø U. Vcerin- go, J. Dinevièiaus ir È. Stankevièiaus, susitikimas su Rusijos Federacijos delegacija. Susitikimo tema – visiðkas buvusios SSRS kariniø pajëgø, esanèiø Rusijos Federaci- jos jurisdikcijoje, iðvedimas ið Baltijos valstybiø. Susitikimo dalyviai svarstë derybø dël kariuomenës, neteisëtai esanèios Esti- jos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose, iðvedimo problemas. Buvo iðreikðtas susirûpini- mas, kad realus iðvedimo procesas uþsitæsia132 . Norint padëti derybø su Rusija delegacijai kaupti ir sisteminti informacijà, 1992 m. balandþio 8 d. kraðto apsaugos ministras sudarë derybø su Rusijos Federacija dël

129 Derybos vyksta sunkiai. Spaudos konferencija AT // Lietuvos aidas.– 1992, kovo 21. 130 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. kovo 26 d. praneðimas spaudai // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 32, L. 97. 131 Estijos pasiûlymai Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybos posëdyje // Estonia– 1992, balandþio 3. 132 Lietuvos aidas.– 1992, balandþio 7. 58 jai priklausanèiø kariniø daliniø iðvedimo ir iðvedimo proceso fiksavimo informaci- næ aptarnavimo grupæ. Grupës vadovu buvo paskirtas KAM Informacijos tarnybos Informacijos kaupimo skyriaus virðininkas Eitvydas Bajarûnas133 . Grupë kaupë, registravo, saugojo ir esant reikalui iðduodavo turimus doku- mentus ir kitus informacijos ðaltinius dël derybø su Rusijos Federacijai priklausan- èiø kariniø daliniø iðvedimo, iðvedimo procesà fiksuojanèius dokumentus, kaupë þiniasklaidos apþvalgas ir kt. 1992 m. birþelio 12 d. ministras ðiai grupei pavedë fiksuoti ir visà Rusijos ka- riuomenës daliniø neteisëtà veiklà. Visi kraðto apsaugos sistemos pareigûnai buvo ápareigoti grupei teikti visà turimà informacijà apie neteisëtus Rusijos kariðkiø veiks- mus134 . 1992 m. balandþio vid. Lietuvoje buvo suþinota, kad Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas savo 1992 m. kovo 18 d. ásaku paskyrë naujà derybø su Lietuva delegacijà. Delegacijos vadovu paskirtas ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvæs Rusijos derybø delegacijos ekspertø vadovas Viktoras Isakovas135 . Delegacijai pavesta derëtis su Lietuva visais santykiø klausimais tarp valstybiø. Viena vertus, tai buvo paþangus sprendimas, kita vertus, buvo pavojus, kad, pradëjus derëtis ávairiais klausimais, juose bus bandoma „paskandinti“ kariuomenës iðvedimo klausimus. Rusijà skubinti derybas savotiðkai ragino ir Baltijos valstybëse dislokuotø kari- niø daliniø karininkai. Ðiaurës Vakarø grupuotës karininkø susirinkimø taryba krei- pësi á VI Rusijos liaudies deputatø suvaþiavimà, teigdama, kad Lietuvos ir Latvijos respublikose kariðkiai yra diskriminuojami, paþeidinëjamos jø teisës. Kreipimesi sa- koma, kad „Baltijos valstybiø skleidþiamoje oficialiojoje propagandoje bei vadovø pasisa- kymuose reikalaujama greièiau iðvesti kariuomenæ ið jø teritorijos“, kaltinama Rusijos vadovybë, kad ji tyèia stabdo ðá procesà. Karininkai reikalavo „kuo greièiau ir kuo tiksliau nustatyti kariuomenës iðvedimo tvarkà, terminus ir etapus“, siûlë priimti ástaty- mà, teisiðkai nustatantá ið Baltijos ðaliø iðvedamø ir paleidþiamø á atsargà karininkø socialinæ apsaugà, ir pasiraðyti su Baltijos valstybëmis susitarimà, kad kariðkiai ir kariðkiai pensininkai privatizuojamus butus galëtø ásigyti nemokamai136 . 1992 m. balandþio 21 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiojoje Taryboje buvo svarstoma derybø su Rusijos Federacija eiga. Lietuvos derybø delegacijos vadovas Èeslovas Stankevièius informuodamas Aukðèiausiosios Tarybos deputatus apie de- rybø eigà nurodë, kad nesimato geranoriðkumo ið Rusijos pusës. Rusija nekreipë jokio dëmesio á delegacijos bei Lietuvos Vyriausybës praðymus pateikti informacijà, kiek Lietuvos teritorijoje yra Rusijos kariuomenës, daliniø dislokacijos vietas, kokia laikoma ginkluotë, ar Lietuvos teritorijoje nelaikoma masinio naikinimo ginklø. È. Stankevièius konstatavo, kad „ðiuo metu derybose nëra jokios paþangos, nes jos tie-

133 Kraðto apsaugos ministro 1992 m. balandþio 8 d. ásakymas Nr. 236 // Kraðto apsaugos ministro ásakymai T. 1. V., 2004. P. 276. 134 Dël informacijos apie neteisëtà Rusijos Federacijos priklausanèiø kariniø daliniø veiklà rinkimo. KAM 1992 m. birþelio 12 d. ásakymas Nr. 411/ / Ten pat, P.454. 135 Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. balandþio 8 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 88; Paskirta Rusijos delegacija // Lietuvos rytas.– 1992, balandþio 16. 136 Rusijos kariuomenë Baltijos ðalyse // Lietuvos aidas.– 1992, balandþio 22.

59 siog dalykiðkai nevyksta, neámanoma pasiekti susitarimø dël to, kad ðaliø pozicijos yra skir- tingos, kad Rusijos ekspertø grupës nerodo jokiø pastangø ieðkoti sprendimø, valstybiniø delegacijø susitikimai yra atidëliojami“137 . Pagaliau po ilgos pertraukos, balandþio 23–24 d., Vilniuje vyko treèiasis eks- pertø, vadovaujamø A. Abiðalos ir V. Isakovo, susitikimas. Lietuvos ekspertø dele- gacijoje buvo 13 ekspertø: Saulius Peèeliûnas – Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Gediminas Ðerkðnys – uþsienio reikalø ministro pavaduotojas, Romualdas Ozolas – Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Egidijus Jaraðiûnas – Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, plk. Jonas Pauþolis – kraðto apsaugos ministro pavaduotojas, plk. Norbertas Vidrinskas – kraðto apsaugos ministro pavaduotojas, Gintautas Surgailis – kraðto apsaugos ministro patarëjas, plk. Stanislovas Stanèikas – Kraðto apsaugos ministerijos Pasienio apsaugos tarnybos virðininkas, plk. ltn. Zenonas Vegelevièius – Kraðto apsaugos ministerijos Aviacijos tarny- bos virðininkas, plk. Stasys Knezys138 – Kraðto apsaugos ministerijos Jungtinio ðtabo Operaty- vinio skyriaus virðininkas, Pranas Skaisgiris – Aukðèiausiosios Tarybos juristas, Vytautas Sinkevièius – Aukðèiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus virðininko pavaduotojas, Rapolas Liuþinas – Gamtos apsaugos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, Balys Statkevièius – Aukðèiausiosios Tarybos konsultantas, Stanislovas Valickas – Socialinës apsaugos ministerijos Pensijø, paðalpø ir sti- pendijø skyriaus virðininko pavaduotojas, Juozas Galginaitis – Teisës instituto direktorius. Rusijos pusei atstovavo 10 ekspertø: gen. ltn. F. Melnièiukas – Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës pirmasis vado pavaduotojas, gen. mjr. V. Avdejevas – Generalinio ðtabo Vyriausiosios valdybos krypties virðininkas, gen. mjr. V. Rudakovas – Vyriausiosios komunaliniø paslaugø eksploatacijos valdybos virðininko pavaduotojas,

137 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 55, P. 98. 138 Stasys Knezys gimë 1948 m. lapkrièio 20 d. Margavoniø kaime, Zarasø raj. 1966 m. baigë Zarasø internatinæ vidurinæ mokyklà, 1966–1969 m. mokësi Opoèkos (Pskovo sritis, Rusija) zenitinëje raketinëje karo mokykloje, 1977–1980 metais studijavo Tverës (Rusija) prieðlëktuvinës gynybos vadø karo akademijoje, 1985–1988 m. – ðios akademijos adjunktûroje, technikos mokslø daktaras. 1969–1977 m. – Zenitinio raketinio diviziono vyriausiasis technikas, diviziono vadas, 1980–1985 m. – Zenitinio raketinio pulko ðtabo (Ulan Udë, Buriatija) virðininkas, 1988–1991 m. – Prieðlëktuvinës gynybos ðtabo Operatyviniø ir taktiniø tyrimø centro vyriausiasis karininkas, grupës vadas, skyriaus virðininko pavaduotojas, 1992– 1993 m. – LR KAM Jungtinio ðtabo Operatyvinio skyriaus virðininkas, ðtabo virðininko pavaduotojas, Vyriausybës ágaliotinis Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais. 60 gen. mjr. V. Markovas – Oro desanto pajëgø ðtabo virðininko pavaduotojas, plk. N. Ivanovas – NVS Darbo su personalu valdybos virðininko pavaduotojas, pplk. S. Þadanas – NVS vyresnysis juriskonsultas, pplk. A. Jegorovas – Generalinio ðtabo Vyriausiosios operatyvinës valdybos vyresnysis karininkas–operatorius, pplk. V. Potulovas – Vyriausiosios komunaliniø paslaugø eksploatacijos val- dybos vyresnysis karininkas, V. Mizinas – Uþsienio reikalø ministerijos darbuotojas, G. Butovas – Rusijos Federacijos valstybës turto valdymo komiteto ekonomi- kos patarëjas139 . Susitikimo metu buvo toliau svarstomi klausimai, susijæ su Rusijos kariuome- nës iðvedimu ið Lietuvos Respublikos teritorijos. Ávyko plenariniai posëdþiai, taip pat ekspertai dirbo trijose grupëse. Be to, tomis dienomis ávyko Rusijos Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës atstovø ir Kraðto apsaugos ministerijos vadovybës susitikimas, kurio metu buvo aptarti praktiniai Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimai. Susitikimo metu Rusijos delegacija perdavë suvestinius duomenis apie Rusijos kariuomenës kieká Lietuvoje ir jos kovinæ parengtá bei butø iðvedamos kariuomenës karininkams poreiká. Lietuvos pusë ðiuo klausimu konstatavo, kad duomenys nëra tikslûs ir pakankami. Kol kas, dar neminint konkreèiø aplinkybiø, ðiandien jau galima pasakyti, kad Lietuvos Kraðto apsaugos ministerija ið Rusijos Federacijos Gynybos mi- nisterijos buvo gavusi tikslius duomenis apie visus Lietuvoje dislokuotus buvusios So- vietø Sàjungos kariuomenës dalinius bei juose nustatytà etatiná kariø skaièiø. Rusijos pusë taip pat perdavë savo susitarimo projektà dël butø problemos iðve- damos kariuomenës karininkams, kuriame buvo numatyta, kad statant butus daly- vautø ir Lietuva bei teiktø kompensacijas karininkø ðeimoms. Ðis projektas Lietuvai nebuvo priimtinas. Susitikimo metu jau anksèiau Lietuvos pateiktø susitarimø projektø suderinti su Rusija nepavyko, nes pastaroji dar nebuvo pasirengusi sutikti su svarbiausiomis Lietuvos nuostatomis ir joms prieðinosi. Ypaè buvo prieðinamasi Lietuvos siûlymams dël paliekamo nekilnojamo turto, tikrinimo bei iðvedimo kontrolës, galutinio Rusijos kariuomenës iðvedimo termino ir kt.140 . Geguþës 4 d. á Vilniø atskrido Rusijos Federacijos Prezidento specialusis atsto- vas, uþsienio reikalø ministro pirmasis pavaduotojas Fiodoras Ðelovas–Kovediajevas. Já lydëjo Rusijos delegacijos tarpvalstybinëse derybose su Lietuva vadovas Viktoras Isakovas, NVS sausumos kariuomenës vadas gen. plk. Vladimiras Semionovas, Ðiau- rës Vakarø kariuomenës grupës vadas gen. plk. Valerijus Mironovas, Uþsienio reika- lø ministerijos darbuotojai Valentinas Koptelcevas, Romanas Kolodkinas, Vladislovas Potapovas, Piotras Menðikovas ir Aukðèiausiosios Tarybos deputatai Sergejus Bord- nikovas, Pavelas Lisovas, Sergejus Nosovecas, Eugenijus Sergejevas ir Nelli Jakimen- ko. Pagrindinis vizito tikslas buvo pasikeisti tarpvalstybiniø santykiø sutarties tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos ratifikavimo protokolais141 .

139 1992 m. balandþio 23–24 d.Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos derybø delegacijø posëdþio protokolas // AA. 140 Ten pat. 141 Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. balandþio 29 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 109–110, 115; Kada iðeis Rusijos kariuomenë // Lietuvos aidas.– 1992, geguþës 5. 61 Nors oficialus vizitas buvo apsikeitimas ratifikacijos protokolais, taèiau susiti- kimø metu, be kitø klausimø, buvo aptarta ir Rusijos kariuomenës buvimo Lietuvoje bei jos iðvedimo problemos. Tam geguþës 4 d. buvo skirtas atskiras susitikimas su Lietuvos uþsienio reikalø ministro pavaduotoju Gediminu Ðerkðniu142 . 1992 m. geguþës 7 d., sutinkamai su Rusijos Federacijos Konstitucija, Borisas Jelcinas pradëjo eiti Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø vyriausiojo vado parei- gas143. Taigi situacija pasikeitë. Nuo ðio momento jau daug kas priklausë tiesiogiai nuo Boriso Jelcino.

142 Uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. geguþës 4 d. praneðimas // Ten pat, Ap. 1, B. 33, L. 6. 143 ITAR–TASS–ELTA 1992 m. geguþës 7 d. praneðimas. 62 LRSA. - F. Ap. 6., B. 21., L. 22 63 Be to, atskirai reikëtø paminëti 1992 m. ge- guþës 24 d. Tà dienà visu pasieniu nuo Baltarusi- jos sienos iki Kaliningrado pradëjo patruliuoti Lie- tuvos pasienieèiai144 . 1992 m. geguþës 26 d. Maskvoje ávyko nau- jos Rusijos derybø delegacijos ir Lietuvos derybø delegacijos susitikimas. Lietuvos delegacijai vado- vavo ministras A. Abiðala, Rusijos – ambasadorius ypatingiems pavedimams V. Isakovas. Delegacijø sudëtyje buvo abiejø ðaliø parlamentarai, minist- rai, jø susitikime dalyvavo didelë ekspertø grupë. Ðios derybos skyrësi nuo ankstesniø ekspertø gru- piø susitikimø ir susitikimo su S. Ðachrajaus vado- vaujama delegacija, nes buvo kalbama ne tik apie kariuomenës iðvedimà, bet ir apie tarpvalstybinius santykius. Tik apie ketvirtadalis laiko buvo paskirta dokumentams derinti, taèiau ðis darbas pasistûmëjo labai nedaug. Lietuvos delegacijos koordinatoriaus A. Abiðalos nuomone, Rusijos derybø delegacijos pakeitimas, siûlymas kariuomenës iðvedimo klau- Audrius Butkevièius simà svarstyti bendrame tarpvalstybiniø santykiø kontekste, pastangos demonst- ruoti, kad deramasi, ið tikrøjø nieko nedarant, akivaizdþiai rodë, kad Rusijos pusë, sekdama ávykius Lietuvoje, tikëjosi, kad á valdþià Lietuvoje ateis naujos politinës jëgos, kurios uþims ne tokias principingas pozicijas. Be to, susitikimo metu Rusijos kariðkiai buvo priversti pripaþinti, kad, kol ne- bus susitarta dël kariuomenës iðvedimo grafikø ir terminø, kalbëti apie tolesná realø kariuomenës iðvedimo procesà yra beviltiðka. Jie buvo priversti informuoti, kad iki ðiol neþino apie iðvedamos kariuomenës daliniø naujas dislokacijos vietas. Ið esmës tai ir buvo atsakymas á Lietuvos delegacijos reikalavimà pateikti bazinius duomenis, kuriais remiantis bûtø galima kalbëti apie kariuomenës iðvedimo tempø apskaièiavi- mo metodikà ir kitus panaðius klausimus, – Rusijos derybø delegacijos ekspertai tiksliø duomenø neturëjo145 . Derybø metu Lietuvos delegacija áteikë Rusijos delegacijai preliminarius þa- los, padarytos Lietuvos Respublikai, skaièiavimus – 146 mlrd. JAV doleriø. Susitiki- mo metu pateiktas þalos dydis nebuvo svarstomas. Rusijos pusë tik susipaþino su pateikta Lietuvos pretenzija, kai kurie Rusijos delegacijos nariai bei ekspertai gar- siai pasipiktino þalos dydþiu. Tuo viskas ir baigësi146 . Derybø metu delegacijos narys kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius buvo

144 Zalys K. Visas Lietuvos – Lenkijos pasienis – mûsø rankose // Kraðto apsauga.– 1992, birþelio 4. 145 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 57, P. 389. 146 Autoriaus prisiminimai. 64 susitikæs su Rusijos gynybos ministru Pavelu Graèiovu ir jo pirmuoju pavaduotoju Andrejum Kukuðinu. A. Butkevièius informavo apie Lietuvoje esanèios Rusijos ka- riuomenës ávairius elgesio aspektus, kriminalinius paþeidimus ir kt. Buvo sutarta, kad tarp Rusijos Gynybos ministerijos ir Lietuvos Kraðto apsaugos ministerijos ims veikti tiesioginio ryðio telefonas ir visas rimtas problemas spræs tiesiogiai. Taip pat buvo aptartas naujokø áveþimo á Lietuvà klausimas. Èia bendro sutarimo nebuvo surasta, kiekviena pusë palaikë savo nuomonæ. Be to, buvo kalbama apie technikos ir árangos pirkimà147 . Po derybø delegacijø susitikimo A. Abiðala paskelbë Lietuvos Respublikos valstybinës delegacijos deryboms su Rusijos Federacija pareiðkimà, kuriame buvo sakoma, kad delegacija „apgailestauja, kad vis dar nëra vykdomi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos komunikatuose numatyti Rusijos Federacijos ásipareigojimai: nuo 1991 m. vasario mën. vykdyti kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos Respublikos teritorijos, pirmiau- sia ið jos sostinës Vilniaus; nepaþeidinëti Lietuvos Respublikos suvereniteto; Rusijos ka- riuomenës daliniams iki jø visiðko iðvedimo grieþtai laikytis Lietuvos Respublikos ástatymø ir Lietuvos Vyriausybës sprendimø“148 . Savo ruoþtu birþelio 2 d. Rusijos Uþsienio reikalø ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorius S. Jastrþembskis spaudos konferencijoje, kalbëda- mas apie geguþës 26–27 d. vykusias Lietuvos ir Rusijos derybas, pasakë, kad Lietuvos delegacija buvo joms nepasiruoðusi, nes pareiðkë, jog Lietuvai svarbiausia – kad bûtø iðvesta kariuomenë149 . Susiklosèius tokiai padëèiai derybose su Rusija, esama situacija savaime këlë átampà Lietuvoje, birþelio pr. Lietuvos laikinoji gynybos vadovybë150 kreipësi á Lietuvos pareigûnus ir pilieèius kviesdama laikytis drausmës ir santûrumo Rusijos kariðkiø ir jø veiksmø atþvilgiu, nepasiduoti provokaciniams ðûkiams, nukreip- tiems prieð kitatauèius Lietuvos pilieèius151 . 1992 m. birþelio 5 d. Maskvoje, Kremliaus rûmuose, ávyko Lietuvos Respubli- kos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio ir Rusijos Federacijos Pre- zidento B. Jelcino neoficialus darbo susitikimas. Pokalbis dviese vyko valandà. Anot V. Landsbergio, pirmiausia kalbëta apie Rusijos armijos iðvedimo principà. Rusijos Prezidento nuomone, armijos iðvedimo pradiniø veiksmø tvarkaraðtis yra svarbes- nis dalykas nei galutinis nustatymas. Vytautas Landsbergis pokalbyje ne kartà pa- brëþë ankstesná susitarimà – iðvedimà pradëti nuo Vilniuje dislokuotos 107-osios divizijos, kuri jau ir tuo metu nebuvo pilna ir, nesiimant þygiø jà papildyti, ðià divi- zijà galutinai iðvesti nebûtø buvusi didelë problema.

147 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 57, P. 389. 148 Rusija laukia sukalbamesnio partnerio // Lietuvos aidas.– 1992, geguþës 29. 149 Rusija nepatenkinta Lietuvos elgesiu // Ten pat.– 1992, birþelio 4. 150 Lietuvos laikinoji gynybos vadovybë sudaryta Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 13 d. nutarimu. Á jà buvo paskirti: V. Landsbergis, A. Ðimënas, A. Butkevièius, Z. Vaiðvila, V. Zabarauskas, M. Laurinkus, R. Ozolas, A. Abiðala. Aukðèiausioji Taryba ápareigojo Laikinàjà gynybos vadovybæ vadovauti fizinës (karinës), politinës, informacinës ir kitokios gynybos veiksmams, kol SSRS puolimas ir karas prieð Lietuvà bus nutrauktas. 151 Laikinosios gynybos vadovybës pareiðkimas dël politinës padëties Lietuvoje stabilizavimo // Ten pat, 1992, birþelio 4. 65 Vytauto Landsbergio tvirtinimu, Rusijos Prezidentas nutaræs nepildyti nauju kontingentu Rusijos kariuomenës daliniø, esanèiø uþ ðalies ribø. „Borisas Jelcinas irgi uþ armijos iðvedimà ir nori, kad tas procesas vyktø“, – pastebëjo Aukðèiausiosios Tary- bos Pirmininkas152 . 1992 m. birþelio 8 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë Lietu- vos Respublikos konstituciná aktà „Dël Lietuvos Respublikos nesijungimo á posovietines Rytø sàjungas“. Jis skelbë: „Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dël Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikðta valia ir matydama pastangas bet kokiu pavidalu iðsaugoti buvusià SSR Sàjungà su visais jos uþkariavimais ir ketinimus átraukti Lietuvà á posovietinio Rytø bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias „erdves“, n u t a r i a: 1. Puoselëti abipusiðkai naudingus ryðius su kiekviena valstybe, anksèiau buvusia SSRS sudëtyje, taèiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti á jokias buvusios SSRS pagrin- du kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybiø sàjungas bei sandraugas. 2. Veikla, kuria siekiama átraukti Lietuvos valstybæ á ðio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybiø sàjungas ar sandraugas, yra laikoma prieðiðka Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomybë uþ jà nustatoma pagal ástatymus. 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bûti jokiø Rusijos, Nepriklausomø Valsty- biø Sandraugos ar á jà áeinanèiø valstybiø kariniø baziø ir kariuomenës daliniø“153 . Ðis dokumentas buvo labai svarbus argumentas derybose su Rusija. 1992 m. kovo 3 d. Rusija, norëdama parodyti, kad vykdo savo paþadus pradëti kariuomenës iðvedimà, demonstratyviai iðvedë pirmàjá kariná daliná ið Lietuvos – zeni- tiná raketiná divizionà, dislokuotà netoli Vilniaus, Mickûnuose. Rusams geranoriðkumui pademonstruoti buvo patogi dingstis: Mickûnuose dislokuotas zenitinis–raketinis divizionas, apginkluotas moderniausia ginkluote, jau seniai buvo numatytas perkelti kaþkur prie Smolensko. Já iðkeldami pagal ankstesná planà, rusai pavaizdavo, kad tai kariuomenës iðvedimo pradþia, o lietuviai dëjosi tuo patikëjæ154 . Taip, atrodytø, sklandþiai prasidëjæs parodomasis rusø kariuomenës iðvedi- mas ið Lietuvos netrukus ëmë strigti, kadangi Rusijos karinë vadovybë, nepaisant, atrodytø, geranoriðko Boriso Jelcino nusiteikimo dël kariuomenës iðvedimo, uþëmë pozicijà, kad ji iðeis, bet tik per 4–5 metus – greièiau esà neámanoma. Formaliai prieðtarauti buvo gana sunku, nes Rusijos kariniø daliniø iðvedimas prasidëjo be jokios sutarties. Todël derybos vël ástrigo.

152 V. Landsbergis susitiko su B. Jelcinu // Lietuvos rytas.– 1992, birþelio 6; Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Informacijos ir analizës centro Vieðøjø ryðiø grupës informacija. 153 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 58, L 355. 154 Ypaè svarbi Lietuvos kariuomenës operacija // Veidas.– 1998, balandþio 2. 66 (KAA. - F. 2, Ap. 5, B. 5, L. 1) 67 1992 m. kovo 2 d. pasiraðant Prieðlëktuvinës gynybos komplekso (Mickûnuose) perdavimo-priëmimo aktà. Kairëje – plk. Jonas Pauþolis. R Bagdono nuotrauka

Ástrigusioms deryboms iðjudinti buvo nuspræsta Lietuvoje surengti referen- dumà, kad tauta pati pareikalautø besàlygiðkai iðvesti buvusios SSRS kariuomenæ ir atlyginti SSRS padarytà þalà. Taèiau reikia paþymëti, kad dël ðio nutarimo pri- ëmimo Aukðèiausiojoje Taryboje vyko labai átempti debatai, kadangi kai kurie de- putatai buvo prieð referendumà. Ypaè didelës diskusijos vyko dël referendumo datos155 . Pagaliau 1992 m. balandþio 27 d. nutarimas „Dël referendumo paskelbimo pilie- èiø valiai pareikðti dël buvusios SSRS kariuomenës besàlygiðko ir neatidëliotino iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir þalos Lietuvai atlyginimo“ buvo priimtas. Nutarimas skelbë, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, pabrëþ- dama, kad Lietuvos þmonës, dar 1989 m. surinkæ per 1,5 mln. paraðø, buvo iðreið- kæ savo valià, jog SSRS kariuomenë turi bûti iðvesta ið Lietuvos Respublikos teritorijos, konstatuodama, kad ðis Lietuvos þmoniø reikalavimas iki ðiol yra neávykdytas, pabrëþdama, kad delsimas iðvesti neteisëtai Lietuvos Respubli- kos teritorijoje tebesanèià buvusios SSRS kariuomenæ yra ðiurkðtus Lietuvos Res- publikos suvereniteto, Jungtiniø Tautø Organizacijos ástatø bei Europos saugu- mo ir bendradarbiavimo konferencijos pagrindiniø dokumentø nuostatø paþei- dimas, ásitikinusi, kad pakartotinis ir sukonkretintas Lietuvos Respublikos pilie- èiø valios pareiðkimas dar iki Helsinkio susitikimo pabaigos paskatintø netei- sëtai tebesanèios kariuomenës besàlygiðkà ir visiðkà iðvedimà dar 1992 m. bei palengvintø Helsinkio susitikimo darbà, bûdama ypatingai susirûpinusi, kad uþ- sitæsæs buvusios SSRS kariuomenës iðvedimas sudaro nuolatinæ grësmæ ne tik

155 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 55. 68 Lietuvos Respublikos pilieèiø ir Lietuvos valstybës saugumui, bet ir taikai bei stabilumui Baltijos regione ir visoje Europoje, n u t a r i a : 1. Paskelbti 1992 m. birþelio 14 d. referendumà pilieèiø valiai pareikðti dël buvusios SSRS kariuomenës, dabar priklausanèios Rusijos Federacijai, besàlygið- ko ir neatidëliotino iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir dël pa- darytos Lietuvai þalos atlyginimo. 2. Raðyti á slapto balsavimo biulete- ná toká Lietuvos Respublikos pilieèiø va- lios pareiðkimui teikiamà tekstà: „Að reikalauju, kad buvusios SSRS ka- riuomenës iðvedimas ið Lietuvos Respublikos teritorijos bûtø pradëtas tuoj pat ir baigtas 1992 m. ir kad bûtø atlyginta Lietuvos þmo- nëms bei Lietuvos valstybei padaryta þala. Taip. Ne. “ Pilieèio valià iðreiðkiantis atsaky- mas paliekamas neiðbrauktas. 3. Pavesti Lietuvos Respublikos rin- kimø komisijai vykdyti Lietuvos Respub- likos referendumo komisijos ágaliojimus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei – pa- kviesti stebëti ðá referendumà uþsienio ða- liø ir tarptautiniø organizacijø atstovus156 . Referendumo iðvakarëse trijø Balti- jos valstybiø vadovai Vytautas Landsber- gis, Arnoldas Riuitelis ir Anatolijus Gor- bunovas Rio de Þaneire priëmë pareiðki- mà dël Rusijos kariuomenës Lietuvoje, Lat- vijoje ir Estijoje. Pareiðkime buvo sakoma: „Trys Baltijos ðalys, atgavusios nepriklausomybæ po penkiasdeðimt metø trukusios aneksijos, negali pasiekti, kad ið jø teritorijø iðeitø buvusi SSRS, o dabar Rusijos jurisdikci- joje esanti kariuomenë. Trys Baltijos ðalys – Lietuva, Estija, Latvija – yra ásitikinusios, kad vienos ið Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (CSCE) nariø – valstybiø kariuomenë negali bûti laikoma kitos CSCE narës – valstybës teritorijoj, be tos kitos valsty- bës sutikimo. Jeigu tai bûtø daroma, tai bûtø tolygu ginkluotai prievartai ir intervencijai, griautø Jungtiniø Tautø Chartijos principus ir Helsinkio procesà. Todël Lietuva, Latvija ir Estija pareiðkia: • jø santykiuose Rusijos kariuomenës iðvedimas ir tarpusavio pasitikëjimas yra svar- biausias klausimas;

156 Valstybës þinios, 1992, Nr. 14–387. 69 • apgailestauja, kad Rusijos delegacijos atsisako svarstyti svarbiausià ðio klausimo aspektà – iðvedimo tvarkà. Matyt, yra ryðys tarp derybø proceso þlugdymo ir Rusijos kariuomenës veiksmø Bal- tijos ðalyse. Provokacinë Rusijos kariuomenës vadø laikysena ir pilieèiø saugumui pavojingi jø ásakymai, taip pat kaip nepaisymas Lietuvos, Estijos ir Latvijos ástatymø, verèia tø trijø valstybiø vadovus reikalauti: • kad visa Rusijos kariuomenë bûtø iðvedama ið Baltijos valstybiø artimiausiu laiku; • kad iðvedimas prasidëtø tuoj pat; • Vakarø ðaliø ekonominë pagalba Rusijos Federacijai bûtø siejama su Rusijos politi- niu ir kariniu elgesiu trijose Baltijos ðalyse. Mes ásitikinæ, kad tai nëra ypatingas reikalavimas, o átvirtinimas paprastø elgesio normø, kuriø reikia laikytis tarptautiniuose santykiuose. Jos turi ápareigoti ir paskatinti pirmiausia valstybes – Jungtiniø Tautø nares. Mes tikimës, jog Rusijos kariuomenës dar neprasidedanèio iðvedimo ið Baltijos ðaliø problema susilauks Jungtiniø Tautø Generalinio Sekretoriaus ir Saugumo Tarybos, taip pat ir Didþiojo septyneto ðaliø dëmesio“157 . Ðis pareiðkimas Lietuvà pasiekë birþelio 14 d. Referendumas ávyko, kaip ir buvo numatyta, 1992 m. birþelio 14 d. Referen- dume teisæ dalyvauti turëjo 2539433 Lietuvos Respublikos pilieèiai. Referendume dalyvavo 1931578, arba 76,05 %. 1751026, arba 90,79%, pilieèiø pasisakë uþ Rusijos kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. Referendumo tei- giniui nepritarë 140077, arba 7,26 %. Negaliojanèiais pripaþinti 37617 biuleteniø, o tai sudaro 1,95 %. Uþ tai, kad Rusijos kariuomenë bûtø iðvesta ið Lietuvos 1992 m. ir bûtø atlyginta Lietuvai padaryta þala, pasisakë 68,95 % visø á referendumo sàraðus átrauktø Lietuvos pilieèiø. Nëra abejoniø, kad ðio referendumo rezultatai – vienas ið veiksniø, lëmusiø palyginti greità Rusijos kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos. Kadangi derybø metu Rusijos delegacija, panaðiai kaip ir derybose su SSRS delegacija, nuolat keldavo iðvedamos kariuomenës karininkø ir praporðèikø apgy- vendinimo naujose dislokacijos vietose problemà, 1992 m. birþelio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis iðleido po- tvarká, kuriuo Ministrà Pirmininkà G. Vagnoriø ir kraðto apsaugos ministrà A. Butkevièiø ápareigojo, kad Kraðto apsaugos ministerija surinktø duomenis apie iðvedamos kariuomenës karininkø ir praporðèikø ðeimø poreikius apgyvendinti jas naujose persikëlimo vietose. Dël ðiø klausimø Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerija dar 1992 m. sausio 29 d. nota kreipësi á Rusijos Federacijos uþ- sienio reikalø ministerijà ir praðë pateikti duomenis, kuriose vietose Lietuvoje dis- lokuoti Rusijos Federacijos jurisdikcijai perëjæ kariniai daliniai, kiek juose kariø, kiek karininkø, puskarininkiø bei laisvai samdomø, kiek ið jø turi ðeimas, gyve-

157 Baltijos valstybiø vadovø pareiðkimas dël Rusijos kariuomenës Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 33, L. 50. 70 nanèias Lietuvos teritorijoje, kiek ið jø turi butus, kiek neturi, kokios galimybës aprûpinti gyvenamuoju plotu iðvedamos ið Lietuvos kariuomenës karininkus ir praporðèikus ir kt.158 . Taèiau atsakymo nebuvo gauta. Prie potvarkio buvo pridëtas ir kreipimosi á Rusijos karininkus ir praporðèikus tekstas. Jame raðoma: „Rusijos ginkluotøjø pajëgø karininke arba praporðèike, tiriant ið Lietuvos iðvedamø Rusijos ginkluotøjø pajëgø karininkø ir praporðèikø ðei- mø apgyvendinimo Rusijoje, Ukrainoje ir kitur reikmes, taip pat, norint sukaupti tarptautiniø fondø, padedanèiø tokioms statyboms ir persi- këlimui, praðau atsakyti á ðiuos klausimus: Jûsø vardas (vardas, pavardë, tëvo vardas), laipsnis, adresas, ar Jûs paliekate laisvà butà ir kokio ploto (atsi- þvelgiant ir á iðpirkimo, keitimo, kompensacijos galimy- bes), kokioje Rusijos ar kitos NVS ðalies srityje, mies- te arba respublikoje Jûs norëtumëte apsigyventi iðeida- mas á atsargà? Mes negavome tokiø duomenø ið Rusijos delega- cijos, todël kreipiamës tiesiai á Jus. Jûsø atsakymai padës mums visiems. Su palankumu

Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas“159 . Kraðto apsaugos ministras organizuoti ðio Aukð- èiausiosios Tarybos Pirmininko potvarkio vykdymà ir surinkti duomenis apie Rusijos kariðkiø ðeimas pave- dë ministro pavaduotojui Ðarûnui Vasiliauskui160 . Buvo apklaustos 633 Rusijos kariðkiø ðeimos: daugiausia Rusijos kariðkiø ðeimø pageidavo iðvyk- Egidijus Bièkauskas ti á Rusijos Federacijà – 337 ðeimos, Á Ukrainà – 110, Baltarusijà – 47 ir kt. Tuo tarpu net 98 ðeimos pageidavo pasilikti Lietuvoje161 (þr. Priedà Nr. 1). 1992 m. birþelio 30 d. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalø patikëtinis Mask- voje Egidijus Bièkauskas susitiko su Rusijos pasiuntiniu ypatingiems pavedimams, Rusijos delegacijos deryboms su Lietuva vadovu Viktoru Isakovu ir áteikë jam laið- kà, kuriame oficialiai buvo perduotas Lietuvos delegacijos siûlomo Rusijos kariuo- menës iðvedimo ið Lietuvos grafiko projektas. Grafike, iðsiøstame á Rusijà, buvo nu-

158 Lietuvos Respublikos usienio reikalø ministerijos 1992 m. sausio 29 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 15–16. 159 Lietuvos aidas.– 1992, birþelio 6. 160 Dël iðvedamos Rusijos kariuomenës ðeimø poreikio surinkimo. KAM 1992 m. birþelio 10 ásakymas Nr. 400 // Kraðto apsaugos ministro ásakymai., T. 1. – P. 425-426. 161 Rusijos armijos kariðkiø, pageidaujanèiø persikelti, suvestinë // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 29, L. 48–50. 71 matyta, kad kariuomenë turi bûti iðvesta ið Lietuvos teritorijos iki 1992 m. gruodþio 31 d. Lietuvos karininkai ið ávairiø ðaltiniø, áskaitant ir þvalgybinius, turëjo beveik tikslius duomenis apie esamus Lietuvoje Rusijos karinius dalinius, jø struktûrà, bûk- læ, taip pat þinodami Rusijos karinius normatyvus, parengë toká iðsamø grafikà. Be to, grafikas buvo pagrástas kroviniø kiekio ir vagonø poreikio apskaièiavimais bei priderintas prie techniniø Lietuvos geleþinkelio galimybiø162 . 1992 m. liepos 10 d. vykstanèiame ESBK Helsinkio Virðûniø susitikimo Dekla- racijos 15 straipsnyje atsirado reikalavimas sudaryti susitarimus ir grafikus, pagal kuriuos bûtø greitai, visiðkai ir tvarkingai iðvesta uþsienio kariuomenë ið Baltijos ðaliø teritorijø. Priimant Helsinkio Virðûniø Deklaracijà, Lietuvos delegacijos vado- vas Vytautas Landsbergis perskaitë Lietuvos Aiðkinamàjá pareiðkimà, kuris tapo ofi- cialiu Virðûniø susitikimo dokumentu. Jame Lietuva, remdamasi birþelio 14 d. refe- rendumo reikalavimais, pareiðkë, kad Rusija, kaip SSRS pareigø ir teisiø perëmëja, privalo ávykdyti jai perëjusià pareigà paðalinti visas 1940 m. okupacijos pasekmes, áskaitant ir pareigà atlyginti okupacijos þalà. Be abejo, tiek referendumo rezultatai, tiek ESBK Helsinkio Virðûniø susitikimo reikalavimas turëjo átakos derybø dël Rusijos kariuomenës iðvedimo eigai. 1992 m. liepos 20 d. Vilniuje prasidëjo Lietuvos ir Rusijos valstybiniø derybø delegacijø ekspertø susitikimas. Vël svarstyti klausimai, susijæ su Rusijos kariuome- nës iðvedimu ið Lietuvos teritorijos163 . Svarbiausias susitikimo klausimas buvo Lie- tuvos pateikto Rusijos kariuomenës iðvedimo grafiko nagrinëjimas. Taèiau rusams jis atrodë nepriimtinas. Nepaisant to, kad grafikas buvo pagrástas visapusiðkais skai- èiavimais, rusams jis atrodë neágyvendinamas. Be to, kaip buvo konstatuota susitiki- me, tai buvo jau ne ekspertø lygio sprendimas. Po ekspertø susitikimo Lietuvos derybø delegacijos vadovas Èeslovas Stanke- vièius liepos 27 d. Rusijos valstybinës derybø delegacijos vadovui Viktorui Isakovui pasiuntë laiðkà, kuriame praneðë, kad Lietuva pasirengusi rugpjûèio 4 d. priimti Vilniuje jø valstybinæ delegacijà ir galutinai suderinti pagrindinio susitarimo dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos tekstà, taip pat grafikà164 . Taèiau po Helsinkio virðûniø susitikimo Rusija vël griebësi spaudimo Baltijos ðalims taktikos. 1992 m. rugpjûèio 6 d. Rusijos uþsienio reikalø ministras Andrejus Kozyrevas pakvietë á Maskvà visø trijø Baltijos valstybiø uþsienio reikalø ministrus ir, sutikdamas, kad Rusijos kariuomenë ið Baltijos valstybiø bûtø iðvesta 1994 m., kaip iðankstinæ kariuomenës iðvedimo sàlygà iðkëlë 11 reikalavimø: 1. Pakeisti Baltijos ðaliø ástatymus, susijusius su rusakalbiø teisëmis. 2. Atsisakyti Latvijos ir Estijos pretenzijø á kai kurias pasienio su Rusija terito- rijas. 3. Rusijos kariuomenei suteikti laikinàjà teisinæ padëtá iki jos iðvedimo. 4. Iðsaugoti Rusijos strateginius karinius objektus Baltijos ðalyse. 5. Baltijos ðalims atsisakyti reikalavimø atlyginti SSRS 1940–1991 m. joms pa- darytà þalà. 6. Baltijos ðalys turi ásipareigoti pastatyti gyvenamuosius namus iðvedamø da-

162 Kariuomenæ galima iðvesti per keturis mënesius // Lietuvos aidas.– 1992, liepos 3. 163 Rusijos kariuomenë galëtø iðeiti per keturis mënesius // Ten pat.– 1992, liepos 21. 164 Laiðkas // Respublika.– 1992, liepos 29. 72 liniø kariðkiams pagal terminus, susijusius su iðvedimo grafiku. 7. Rusijai turi bûti suteiktos karinio tranzito á Kaliningradà garantijos. 8. Rusijai kompensuoti uþ Rusijos kariuomenës paliekamàjá nekilnojamà turtà Baltijos valstybëse. 9. Garantuoti kariðkiø ir jø ðeimø socialinæ apsaugà Baltijos ðalyse. 10. Baltijos ðalims nesiimti jokiø vienaðaliðkø veiksmø Rusijos kariuomenës ið- vedimo laikotarpiu. 11. Rusijos juridiniai ir fiziniai asmenys Baltijos ðalyse neturi bûti diskriminuo- jami nuosavybës ir turtiniø santykiø srityje165 . Lietuva visus reikalavimus ávertino kaip ultimatyvius, neteisëtus ir nepagrás- tus, todël nepriimtinus. Panaðiai A. Kazyrevo reikalavimus áverino ir kitos Baltijos valstybës. 1992 m. rugpjûèio 11–12 d. Vilniuje ávyko derybø delegacijø susitikimas. De- rybose Lietuvos delegacijai vadovavo Èeslovas Stankevièius, Rusijos – Viktoras Isa- kovas. Rusijos pusë konkretizavo Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministro rei- kalavimus ir patvirtino pasirengimà baigti Rusijos kariuomenës iðvedimà 1994 m. dviðaliø susitarimø pagrindu. Be to, abi pusës apsikeitë ðalis dominanèiais ekonomi- kos, socialiniais ir humanitariniais klausimais. Paþymëta tam tikra paþanga ren- giant susitarimus dël Rusijos kariuomenës Lietuvoje. Ypatingas dëmesys derybose buvo skirtas Rusijos kariuomenës iðvedimo grafikui svarstyti. Lietuvos delegacija, grásdama savo anksèiau pateiktus pasiûlymus dël Rusijos kariuomenës iðvedimo, laikësi nuomonës, kad, derinant Rusijos kariuomenës iðvedi- mo ið Lietuvos Respublikos grafikà, bûtina gerbti ir atsiþvelgti á lietuviø tautos valià, iðreikðtà 1992 m. birþelio 14 d. referendume. Reikia paþymëti, kad apskritai derybos vyko atviroje ir dalykiðkoje aplinkoje166 . Susidarë tokia nuomonë, kad Rusijos uþsienio reikalø ministro rugpjûèio 6 d. reikalavimai yra daugiau propagandiniai, o ne politinio pobûdþio. Susidariusi nuo- monë greitai visiðkai pasitvirtino. Jau 1992 m. rugpjûèio antroje pusëje Rusija atsisa- kë daugelio savo nepagrástø sàlygø ir reikalavimø ir atsiþvelgë á Lietuvos argumen- tus. Abiems ðalims pavyko pasiekti kompromisà ir susitarti dël daugumos susitari- mo straipsniø. Pagrindinës Lietuvos nuostatos derybose buvo apgintos. Derybos pa- lengvëjo, tapo konstruktyvesnës ir dël to, kad Rusijoje ið Uþsienio reikalø ministeri- jos iniciatyvà perëmë Gynybos ministerijos ekspertai, priklausæ paþangiai „ÐÈIT“ karininkø grupei167 . Be to, 1992 m. vasarà Rusijos gynybos ministras P. Graèiovas á Lietuvos krað- to apsaugos ministerijà atsiuntë du savo patarëjus – patarëjà tarptautiniais teisiniais klausimais juridiniø mokslø daktarà, profesoriø Genadijø Melkovà ir technikos moks- lø kandidatà Aleksandrà Jevstignejevà. P. Graèiovas pageidavo, kad su patarëjais bûtø aptarti tokie klausimai: 1. Realûs Rusijos kariuomenës visiðko iðvedimo ið Lietuvos terminai, vadovau-

165 Stankevièius V. È. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 39–40. 166 Komunikatas apie Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybiniø delegacijø derybas // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 33, L. 94. 167 Okupacinës kariuomenës kelias atgal // Karys.– 1999, Nr. 17, P. 3. 73 jantis numatytu grafiku ir turint omenyje ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduria Rusijos kariuomenë. 2. Kariuomenës iðvedimo sàlygos. 3. Laikino Rusijos kariuomenës buvimo Lietuvos teritorijoje sàlygos. 4. Laikinai esanèiø Lietuvos teritorijoje Rusijos kariø bei jø ðeimos nariø socia- linës garantijos. 5. Lietuvos Respublikos poreikiai karinei technikai ir ginklams, kuriuos ið Rusi- jos kariuomenës norëtø ásigyti Lietuva. 6. Rusakalbiø gyventojø lygiø sàlygø bei galimybiø su kitais Lietuvos gyvento- jais problemos bei kiti klausimai168 . Atvykusiems patarëjams buvo pateikti ir su jais aptarti Lietuvos pasiûlymai dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos terminø, taip pat svarstyti kitø susita- rimø projektai, buvo svarstyti kai kurie Rusijos kariðkiø socialiniø garantijø klausi- mai ir kt.169 . 1992 m. rugpjûèio 10 d. Lietuvos Vyriausybë patvirtino naujà valstybinës de- legacijos deryboms su Rusija sudëtá, jà iðplësdama. Á delegacijà buvo átraukti: Èeslovas Vytautas Stankevièius – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tary- bos Pirmininko pavaduotojas (delegacijos vadovas, turintis Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko ágaliojimus); Gediminas Ðerkðnys – Lietuvos Respublikos ministras be portfelio (delegaci- jos koordinatorius); Audrius Butkevièius – Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministras; Egidijus Jaraðiûnas – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas; Vladimiras Jarmolenka – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos de- putatas; Valdemaras Katkus – Lietuvos Respublikos ambasadorius specialiems pa- vedimams; Vytas Navickas – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministro pirmasis pava- duotojas; Eugenijus Nazelskis – Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro pava- duotojas, Civilinës saugos departamento direktorius; Romualdas Ozolas – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas; Saulius Peèeliûnas – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos deputatas; Vytautas Sinkevièius – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Juridi- nio skyriaus virðininko pavaduotojas; Stasys Staèiokas – Vilniaus universiteto docentas; Vilenas Vadapalas – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarëjas tarp- tautiniø santykiø klausimais; Adolfas Venskus – Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Europos Bendrijos.

Vyriausybë delegacijai suteikë ágaliojimus derëtis su Rusijos Federacijos dele-

168 P. Graèiovo 1992 m. liepos 30 d. raðtas A. Butkevièiui // KAA.– F. 2, Ap. 6 (nenumeruota). 169 1992 m. rugpjûèio 8 d. A. Butkevièiaus raðtas P. Graèiovui // Ten pat, Ap. 1, B. 52, L. 65–66. 74 gacija dël buvusios SSRS kariuomenës, dabar esanèios Rusijos Federacijos jurisdikcijoje, visiðko iðvedimo ið Lietuvos Respublikos terminø ir tvarkos, parengti ir parafuoti susitarimus ðiuo klausimu, taip pat koordinuoti susitarimø, susijusiø su sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dël tarpvalstybiniø san- tykiø pagrindø, rengimà ir derinti pagrindinius jø principus170 . Kadangi naujos derybø delegacijos sudarymas faktiðkai jokiø didesniø pakei- timø nedavë, greitai atsinaujino derybø delegacijø susitikimai bei kontaktai su Rusi- jos ginkluotøjø pajëgø generaliniu ðtabu. Abi pusës greitai sutarë dël galutinës iðve- dimo datos – 1993 m. rugpjûèio 31 d. Buvo sutarta parengti iðvedimo grafikà ir já derinti su Rusijos generaliniu ðtabu. Paskutinis átemptø derybø etapas su Rusijos derybø delegacija bei Rusijos Uþ- sienio reikalø ministerijos atstovais Maskvoje prasidëjo rugsëjo 7–àjà ir pasibaigë 1992 m. rugsëjo 8-osios rytà. Buvo suderinti, parafuoti ir parengti pasiraðyti kom- pleksiðko ðaliø susitarimo rezultatus ávertinantys septyni atskiri dokumentai. Lietu- vos pusë sutiko eiti á kompromisà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo pabaigos termi- no. Suderinto bendrojo susitarimo pirmasis straipsnis skelbë, kad Rusija iðves savo kariuomenæ ið Lietuvos ne vëliau kaip 1993 m. rugpjûèio 31 d. Rugpjûèio 8 d. Lietuvos atstovybëje dar ávyko papildomas susitikimas su Rusi- jos Vyriausybës atstovais, kuriø praðymu buvo padarytas bendrojo susitarimo straips- niø þalos klausimu pakeitimas ir susitarta, kad dël to Lietuva pridës savo atskirà interpeliaciná pareiðkimà171 . Paskutinëse derybose, be Rusijos delegacijos vadovo Viktoro Isakovo, dalyvavo ir uþsienio reikalø ministro pavaduotojas Vitalijus Èiur- kinas. Rugsëjo 8 d. vakare Kremliuje ávyko Lietuvos ir Rusijos vadovø baigiamasis susitikimas. Jo metu Rusija nusprendë pasiraðyti tik tris suderintus dokumentus172 . Tai „Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos techniniø ir organizaciniø klausimø sprendimo tvarkos protokolas“ (þr. Priedà Nr. 2), „Lie- tuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dël iðvedamø Rusijos Federacijos gin- kluotøjø pajëgø daliø, daliniø bei kariðkiø elgesio ir funkcionavimo taisyklës” (þr. Priedà Nr. 3) bei pats kariuomenës iðvedimo grafikas (þr. Priedà Nr. 4). Pagal kraðto apsaugos ministro Audriaus Butkevièiaus ir Rusijos gynybos mi- nistro Pavelo Graèiovo pasiraðytà grafikà Rusijos kariuomenë ið Lietuvos teritorijos turëjo bûti iðvesta iki 1993 m. rugpjûèio 31 d. A. Butkevièiui pasiraðyti ðiuos dokumentus 1992 m. rugsëjo 7 d. ágaliojimus suteikë Lietuvos Respublikos Vyriausybë173 . Pasiraðant istorinius dokumentus Kremliuje Lietuvai atstovavo Vytautas Land-

170 Dël valstybinës delegacijos deryboms su Rusijos Federacija sudarymo. LRV 1992-08-10 potvarkis Nr. 796p / /http://www3.lrs.lt. 171 Stankevièius È. Apie derybas dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos // Rusijos kariuomenës iðvedimas 1990–1993 metais.– P. 22. 172 Okupacinës kariuomenës kelias atgal // Karys.– 1999, Nr. 17, P. 3. 173 Dël ágaliojimø A. Butkevièiui pasiraðyti susitarimà su Rusijos Federacija suteikimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. rugsëjo 7 d. potvarkis Nr. 879p // http://www3.lrs.lt. 75 sbergis, Èeslovas Stankevi- èius, Audrius Butkevièius, Egidijus Bièkauskas, Gedimi- nas Ðerkðnys, Valdemaras Katkus, Egidijus Jaraðiûnas, Vladimiras Jarmolenka, Ro- mualdas Ozolas, Saulius Pe- èeliûnas, Stasys Staèiokas, Vi- lenas Vadapalas, Vytautas Sinkevièius, Vytas Navickas, Aleksandras Abiðala, Algir- das Saudargas174 . Bendrasis susitari- mas dël Rusijos kariuomenës pajëgø iðvedimo ið Lietuvos, Pasiraðomi kariuomenës iðvedimo dokumentai (LRSA) du susitarimai dël Rusijos ka- riðkiø socialiniø klausimø su- reguliavimo, susitarimas dël jurisdikcijos taikymo iðvedamos kariuomenës asmenims nebuvo pasiraðyti, nes Rusijos Aukðèiausiosios Tarybos Uþsienio reikalø ir tarptau- tiniø ekonominiø santykiø komitetas priëmë sprendimà rekomenduoti Rusijos Pre- zidentui atidëti likusiø susitarimø pasiraðymà, kol jie nebus tinkamai parengti, atsi- þvelgiant á Rusijos ir jos pilieèiø teises bei interesus Lietuvos teritorijoje175 . Ðiuos pasiraðytus tris susitarimus Lietuva áregistravo Jungtiniø Tautø bûsti- nëje Niujorke kaip tarptautinius dokumentus. 1992 m. lapkrièio mënesá Jungtiniø tautø Generalinë Asamblëja vienbalsiai priëmë rezoliucijà, kurioje pripaþino, jog pasiraðytø susitarimø pakanka, kad Rusijos kariuomenë bûtø iðvesta176 . Reikia paþymëti, kad Rusijos kariuomenës iðvedimo grafiko sumanytojai ir rengëjai buvo plk. S. Knezio vadovaujama Lietuvos KAM Jungtinio ðtabo karininkø grupë. Ið pradþiø Rusijos Generalinis ðtabas labai smarkiai prieðinosi tokio grafiko sudarymui ir ypaè prieðinosi jo suskirstymui á ketvirèius, nes pagal juos labai gerai matyti kariuomenës iðvedimo eiga ir bûtø galima kontroliuoti visà kariuomenës ið- vedimo procesà. Taèiau vis tiktai pavyko pasiekti, kad toks grafikas bûtø sudarytas. Rengiant grafikà Lietuvos pusë stengësi parengti já taip, kad pirmiausia ka- riuomenë bûtø iðvesta ið sostinës Vilniaus. Tai nulëmë ne tik tam tikri politiniai motyvai – kariuomenë iðvedama ið sostinës, bet ir tai, kad Vilniaus divizijos vadovy- bë buvo pakankamai agresyviai nusiteikusi prieð Lietuvoje vykstanèius procesus, bandë kiðtis á Lietuvos vidaus reikalus, pagaliau 1991 m. sausio ávykiø metu tai buvo pagrindinë bazë, ið kurios buvo bandoma ávykdyti valstybës perversmà Lietuvoje. Rusijos pusë ið esmës tam neprieðtaravo, nes po Sovietø Sàjungos þlugimo divizija, jau nepilnos sudëties, Rusijai nebebuvo reikalinga. Grafiko rengëjai stengësi pasiekti, kad iðvedimà pradëtø kaip galima daugiau

174 Ozolas R. Derybos: subjektai ir objektai // Rusijos kariuomenës iðvedimas 1990–1993 metai.– P. 32. 175 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 41. 176 Jonuðas K. Laisvës rugpjûtis // Karys.– 2000, Nr. 17, P. 4. 76 kariniø daliniø, nes, pradëjus daliniø iðvedimà, iðvedimo procesà sustabdyti bûtø gana sudëtinga. Ávertinant oro desanto daliniø vaidmená 1991 m. sausio ávykiø metu ir vadina- majame rugpjûèio puèe Maskvoje, taip pat atsiþvelgiant, kad 1991 m. pab. – 1992 m. pr. Rusijos kariuomenë beveik nekontroliuojama pradëjo á Lietuvà ávesti naujus kari- nius kontingentus, kad papildytø esamas dalis kariais bûtent per karinius aerodro- mus oro transporto lëktuvais, buvo siekta, kad Lietuvà kuo greièiau paliktø koviniai oro desanto pulkai bei kuo greièiau perimti karinius aerodromus. Apskritai buvo siekta, kad pirmiausia Lietuvà paliktø kovinës dalys, galinèios perimti padëties Lietuvoje kontrolæ. Kaip matyti ið pasiraðyto grafiko, Lietuvos pusë savo uþsibrëþtus tikslus ið es- mës pasiekë. Taèiau rugsëjo 8 d. ne visi parengti Rusijos kariuomenës iðvedimo grafikai bu- vo pasiraðyti. Rusijos gynybos ministras P. Graèiovas pasiraðë tik Gynybos ministe- rijai priklausiusiø kariniø daliniø iðvedimo grafikà. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip jau buvo minëta, buvo pasienio kariuomenës daliniai, Vidaus kariuomenës daliniai bei Federalinës Vyriausybës ryðiø ir informacijos agentûrai prie Rusijos Federacijos Pre- zidento pavaldi 6–oji radijo þvalgybos bazë Linksmakalnyje. Jø iðvedimo grafikai buvo pasiraðyti vëliau. Rusijos Federacijos pasienio kariuomenës daliniø iðvedimo grafikà A. Butkevièius ir Rusijos Federacijos pasienio kariuomenës ðtabo virðininkas gen. mjr. Aleksandras Tymko pasiraðë rugsëjo 10 d., kitus dar vëliau. Kitas klausimas, kurá bûtø tikslinga paanalizuoti, kodël Rusija apsisprendë pradëti savo kariuomenës iðvedimà ið Baltijos ðaliø pirmiausia ir per palyginti trum- pà laikà bûtent ið Lietuvos. Rusijos kariuomenës iðvedimo data – 1993 m. rugsëjo 1 d. – buvo pirmà kartà paminëta 1992 m. geguþës mën., kai Briuselyje vykusiame NATO ir kitø ðaliø gyny- bos ministrø susitikime buvo susitikæ Rusijos gynybos ministras Pavelas Graèiovas ir Lietuvos kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius. Bûtent P. Graèiovas ir pa- siûlë ðià iðvedimo datà. Matyt, dël to jau buvo apsisprendæs Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas, o toká sprendimà padaryti skatino politinë situacija Rusijoje, Lietu- voje ir tarptautinëje arenoje, ypaè siekiant pademonstruoti pasaulio visuomenei Ru- sijos geranoriðkumà. Ið esmës vëliau vykusiose derybose ði data ir buvo patvirtinta. Kodël buvo pasirinktas kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos? Pabandþius pa- analizuoti to meto situacijà, galima daryti prielaidà, kad tai galëjo lemti ðios prie- þastys: 1. Lietuva ribojosi su Kaliningrado sritimi, todël Rusijai palaikyti draugiðkus santykius su Lietuva buvo naudinga, nes jai buvo reikalinga uþtikrinti sàlygas kari- niam tranzitui á ðià sritá. 2. Lietuva didþiausia ið visø Baltijos valstybiø. Latvija tam netiko, nes Rygoje buvo dislokuotas apygardos ðtabas, o vadovybæ iðvesti anksèiau, nei bus iðvesta pati kariuomenë, buvo nelogiðka. 3. Lietuvos teritorijoje ið esmës nebuvo dislokuota strateginës ginkluotës. 4. Lietuvoje buvo sutelkti elitiniai oro desanto daliniai. Pasikeitus Baltijos vals- tybiø politiniam statusui, juos laikyti Lietuvoje buvo netikslinga, nes jø panaudoji- mas, pavyzdþiui, kylantiems konfliktams Kaukazo ar kituose regionuose bûtø bu-

77 væs sunkus arba net neámanomas. Ðiø elitiniø daliniø Maskvai reikëjo paèioje Rusi- jos teritorijoje, todël juos ið Lietuvos reikëjo kaip galima greièiau iðvesti. 5. Lietuvos vidaus politika, sudariusi lygias sàlygas visiems Lietuvos pilieèiams, nepriklausomai nuo jø kalbos, religijos, politiniø ásitikinimø, buvo paranki Maskvai, nes Lietuvoje neegzistavo labai jautri Rusijoje vadinama rusakalbiø problema. Ðá argumentà labai daþnai naudojo Rusijos politinë vadovybë, nors, reikia paþymëti, kariðkiai ðios problemos nekëlë. Galbût buvo dar ir daugiau prieþasèiø, taèiau faktas yra tas, kad 1993 m. rug- pjûèio 31 d. Rusijos kariuomenë turëjo palikti Lietuvos teritorijà. Maskvoje pasiraðius minëtus susitarimus daugelio ðaliø þiniasklaida praneðë apie V. Landsbergio ir B. Jelcino susitikimà Maskvoje, komentavo ðaliø pasiraðytus susitarimus, vertino bei prognozavo tolesnæ Lietuvos ir Rusijos santykiø raidà. Ðtai kaip rugsëjo 8–osios susitarimus apraðë kai kurie uþsienio laikraðèiai (rug- sëjo 9–10 d. publikacijos). „LIDOVE NOVINY“ (Èekija ir Slovakija): „Kariuomenës iðvedimo terminas nustatytas tik susitikus abiejø valstybiø vadovams. Prieð tai per kelis derybø raundus uþsie- nio reikalø ministrai nepasiekë susitarimo. Lietuva, vienintelë ið Pabaltijo valstybiø, nuo- sekliai reikalavo iðvesti kariuomenæ iki ðiø metø pabaigos.“ Kiti Èekijos ir Slovakijos laikraðèiai faktus komentavo labai trumpai. Pavyzdþiui, „TELEGRAF“ : „Lietuviø atkaklumas ir iðtvermë davë savo vaisius!“.„POLITIKEN“ (Da- nija) susitikimo rezultatus ávertino kaip „didelæ Lietuvos pergalæ ir þymià nuolaidà ið Maskvos pusës“. Danijos televizijos ir radijo laidose informacija apie nepasiraðytà pagrindinæ sutartá tarsi liko ðeðëlyje, todël praneðimø tonas buvo labai optimistinis, tarsi visos problemos jau bûtø iðspræstos. „GAZETA WYBORCZA“ (Lenkija) pasiraðytus Maskvoje susitarimus laikë„do- vana V. Landsbergiui“. Laikraðtis raðë: „Tai, dël ko Kremliuje susitarë V. Landsbergis ir B. Jelcinas, be abejoniø, yra jaunos lietuviø diplomatø laimëjimas.Taèiau, kaip teigia vieti- niai stebëtojai, neaiðku, kokia bus nuolaidø kaina“. „IZVESTIJA“ (Rusija):„Rugsëjo 8 d. pagaliau pavyko iðjudinti sudëtingà armijos iðvedimo procesà ið mirties taðko. Ði problema pastaruoju laiku këlë nervingumà Vilniuje ir Maskvoje < >. Po ilgø derybø ir ginèø tarp Maskvos ir Vilniaus V. Landsbergis pasiekë, kad dël Rusijos kariuomenës iðvedimo bûtø priimtos jo sàlygos.“ „LE MOND“ (Prancûzija) manë, kad tai, kas ávyko Maskvoje, yra „abipusis“ kompromisas. „LA LIBERATION“ ( Prancûzija) teigë, jog „po metø intensyviø derybø, kurios dar prieð mënesá atrodë bûsianèios nevaisingos, tai didelis þingsnis á prieká“. „LE FIGARO” ( Prancûzija) pasiraðytus dokumentus vertino kaip „Lietuvos pergalæ ir Jelcino nuolaidà“. Laikraðtis nurodë tris faktorius, turëjusius átakos susitari- mui . Pirmas, stiprus tarptautinis spaudimas Rusijai. Antras, Lietuvoje nebuvo stra- tegiðkai svarbiø Rusijos kariniø baziø. Treèias, lanksti V. Landsbergio politika tautiniø maþumø atþvilgiu“. „ CHICAGO SUN TIMES“( JAV) pabrëþë, „kad vis tik prezidentai pagrindinës

78 sutarties dël Rusijos kariuomenës iðvedimo nepasiraðë, ir todël á gynybos ministrø paktà Lietuva þiûri ðiek tiek atsargiai“. „THE FINANCIAL TIMES“ (Didþioji Britanija): „Rusija padarë didelæ nuolaidà Lietuvai, sutikdama daugiau negu metais pagreitinti kariuomenës iðvedimà < >. Reikala- vimas iðvesti kariuomenæ ið Lietuvos buvo patvirtintas referendume, taèiau jis, atrodo, po- nui Landsbergiui nekelia problemø po pasiraðytø susitarimø“. „FRANKFURTER ALLGEMEINE“ (Vokietija) skeptiðkai þiûrëjo á susitikimo re- zultatus ir teigë, kad „dar per anksti visus susitarimus vertinti visiðkai rimtai. Susitari- mai ið principo pasiraðyti, taèiau dël detaliø derybos gali dar ilgai uþtrukti “. „GENERAL ANZEIGER“ (Vokietija): „Nors pagrindinë sutartis nepasiraðyta, ta- èiau susitarimus galima vadinti posûkiu á gerà pusæ (prisiminkime Kozyrevo þodþius prieð keletà savaièiø apie tautines maþumas, strateginius interesus ir t. t.)“. „THE AUSTRALIAN“ (Australija): „Susitarimas, kurá pasiraðë ponai Jelcinas ir Landsbergis, – tai tik vienas viso susitarimo, numatomo pasiraðyti po mënesio, komponen- tas, bet vis dëlto tai ryðkus poslinkis“. „THE NEW YORK TIMES“ ( JAV): „Lietuviðkojo laimëjimo pagrindas – pragmati- nis sandëris, bet ne reikalavimas visko arba nieko.“ „THE WASHINGTON POST“ (JAV): „Du prezidentai nepasiraðë pagrindinio su- sitarimo, o tai privertë Lietuvà atsargiai priimti gynybos ministrø pasiraðytus dokumen- tus177 “. Ið pateiktø citatø matyti, kad tik keletas leidiniø skeptiðkai ar atsargiau trakta- vo rugpjûèio 8 d. Maskvos susitikimo rezultatus. Dauguma þiniasklaidos priemo- niø buvo linkusios Lietuvos ir Rusijos susitarimus laikyti teigiamu Lietuvos ir Rusijos santykiø poslinkiu, Lietuvos laimëjimu, abiejø pusiø kompromisu bei Rusijos nuo- laidomis. Visà derybø su Rusijos Federacija laikotarpá Lietuvos derybø delegacija uþëmë nuoseklias ir nekintanèias pozicijas. Pagrindinës Lietuvos delegacijos nuostatos bu- vo ðios: • Lietuva nebuvo SSRS Respublika, o buvo SSRS okupuota ir prievarta á jà inkorporuota valstybë. Lietuvos Respublikos teritorija nebuvo SSRS teritorijos dalis. • LSSR institucijos nebuvo jokia Lietuvos valstybingumo forma, o buvo tik SSRS okupacinës administracijos struktûros, kuriø sprendimai niekiniai, neturá tei- sinës galios ir teisinio tæstinumo. • Lietuva neatsako uþ jokias SSRS skolas ir kitas prievoles, neturi jokiø prievo- liø SSRS ar valstybei, jos teisiø perëmëjai. SSRS sudarytos sutartys neturi jokios teisi- nës galios Lietuvos Respublikai. • Rusija 1991 m. liepos 29 d. sutartyje su Lietuva pasisakë uþ tai, kad SSRS turi paðalinti Lietuvos inkorporavimo pasekmes. • Rusija 1991 m. gruodþio 24 d. tapo SSRS teisiø ir pareigø tæsëja, kuriai per- ëjo atsakomybë uþ SSRS nuo 1940 m. birþelio 15 d. ávykdytus tarptautinius nusikal- timus – agresijà, okupacijà bei prievartiná Lietuvos inkorporavimà á SSRS, taip pat ðios valstybës vykdytà Lietuvos pilieèiø genocidà ir kitus nusikaltimus prieð þmonið-

177 Pasaulio spauda apie rugsëjo 8-osios Lietuvos ir Rusijos susitarimus // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 33, L. 123. 79 kumà, o kartu perëjo ir pareigos atkurti pirmykðtæ bûklæ, atlyginti þalà. Ið bendrosios pareigos nutraukti tarptautinës teisës paþeidimus, atkurti pir- mykðtæ padëtá ir atlyginti padarytà þalà pilieèiams ar jø palikuonims, valstybei ar juridiniams asmenims, gamtai. Atkurti pirmykðtæ padëtá konkreèiu bûdu, pavyz- dþiui, gynybiná pajëgumà, pinigø sistemà, finansinius vertybinius rezervus, gràþinti valstybës ir kitø subjektø nuosavybæ, áskaitant nuosavybæ uþsienyje, kultûros verty- bes, repatrijuoti represuotus asmenis ir t.t. Patraukti teisminën atsakomybën asme- nis, kaltus uþ nusikaltimø vykdymà. Rusijos mëginimai aiðkinti, kad atsakomybë uþ nusikaltimus tenka SSRS reþi- mui, jo struktûroms, buvo atmetami kaip ignoruojantys realià teisinæ padëtá. Tai, kas SSRS ar Rusijai buvo reþimo, t. y. vidaus atsakomybës dalykas, Lietuvos atveju buvo tarptautinës atsakomybës dalykas. Atsakomybës subjektu yra valstybë – SSRS teisiø ir pareigø tæsëja ar perëmëja. • Penkiasdeðimt metø Lietuvai buvo prievarta primestas neteisëtas kitos vals- tybës reþimas ir administracija. Pookupaciniai santykiai su Rusija ir NVS yra kuria- mi ið naujo, o ne pertvarkomi. Todël rengiamose sutartyse Lietuva negali priimti teiginiø apie buvusiø santykiø tolimesná plëtojimà, kaip paprastai siûlë Rusija savo projektuose, tuo siekdama parodyti buvus tariamà „valstybingumà SSRS sudëty- je“. Buvæ ûkiniai ir kiti SSRS nustatyti ir prievarta primesti Lietuvos teritorijos valdy- mo ir administraciniai santykiai teisine prasme Lietuvai buvo ir yra niekiniai. Jie Lietuvos niekuo neápareigojo ir neápareigoja, negali bûti pripaþástamas jø tæstinu- mas ar kokiu nors bûdu jie áteisinti. • Lietuvos – Rusijos 1991 m. liepos 29 d. sutarties preambulës þodþius apie tai, kad reikia priskirti praeièiai Lietuvos suverenitetà varþiusius ávykius ir faktus reikia suprasti taip, kad ne tik negalima pakartoti nusikalstamø veiksmø prieð Lietuvos valstybæ, bet ir remtis okupaciniu reþimu dabarties santykiuose. • Lietuvos ir Rusijos geros kaimynystës ir pasitikëjimo pagrindas atsiras Rusi- jos Federacijai paðalinus Lietuvos inkorporavimo á SSRS liekanas, atkûrus teisingu- mà ir sureguliavus praeities skriaudas. Tik kai Rusija, kaip SSRS teisiø ir pareigø tæsëja, atliks ið SSRS ávykdyto tarptautinës teisës paþeidimo kylanèias pareigas, pir- miausia pareigas iðvesti kariuomenæ ir atlyginti þalà, bus galima baigti ðià 50 m. senumo Lietuvos ir Rusijos bylà ir perduoti jà istorijai. • Lietuvos delegacija atmesdavo visus siûlymus kokiu nors pavidalu, tiesiogiai ar netiesiogiai ásijungti á kokias nors posovietines Rusijos ar NVS kuriamas kolekty- vines struktûras, bendras erdves, prieðinosi bet kokiø buvusio inkorporavimo á SSRS liekanø áteisinimui. • Buvo laikomasi nuostatos, kad nëra ir negali bûti pripaþinta teisëta jokia SSRS nuosavybë Lietuvoje, sukurta ar ágyta Lietuvoje okupacijos ir inkorporavimo periodu. • Visas sukurtas nekilnojamasis turtas su priklausiniais yra Lietuvos Respubli- kos nuosavybë ir negali bûti pripaþintas ginèo ar net derybø objektu. • Negali bûti pripaþinta nei SSRS, nei Rusijos, nei bet kurios NVS ðalies teisiø á joká turtà, jokià ûkinæ ar ypatingà naudà, gautà Lietuvoje ðiuo laikotarpiu. Nieko SSRS negalëjo Lietuvoje teisëtai investuoti ar sukurti. • Sienos su Rusija ir NVS reþimas artimiausiais metais – vizø reþimas ir patiki-

80 ma sienos kontrolë pagal ástatymà. Rusijos ar kitø NVS ðaliø pasiûlymai ávesti su- prastintà ar lengvatiná sienø reþimà buvo laikomi nepriimtinais, kad Lietuva bûtø apsaugota nuo: ardomøjø struktûrø, kriminaliniø elementø ir nusikalstamø struk- tûrø skverbimosi, pabëgëliø antplûdþio grësmës. • Tiesiogiai ar netiesiogiai nesudaryti jokio karinio bendradarbiavimo su Rusi- ja susitarimø nei dël karinio tranzito (iðskyrus iðvedamos ið Vokietijos Rusijos ka- riuomenës tranzitø), nei dël bendrø kariniø gamyklø, nei dël bendro kariðkiø paren- gimo ar mokymo, neleisti naudotis Lietuvos oro erdve ar teritorine jûra kariniams reikalams ir t. t. • Rusijai priklauso mokëti senatvës pensijas, invalidumo pensijas ir pensijas netekus maitintojo arba proporcingà tarnybos staþui jø dalá Lietuvos pilieèiams ir kitiems teisëtiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams uþ tarnybà SSRS kariuome- nëje karininkams ir puskarininkiams, tarnybà SSRS vidaus reikalø organuose ir ka- riuomenëje. • Rusija taip pat privalo mokëti invalidumo pensijas dël suluoðinimo ar pa- kenkimo sveikatai ar netekus maitintojo civiliams Lietuvos pilieèiams ir kitiems tei- sëtiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kai pakenkta sveikatai ar prarasta gy- vybë dël civiliø asmenø priverstinës karinës tarnybos SSRS karinëse pajëgose ar vi- daus reikalø kariuomenëje arba dël paëmimo á mokymus, ûkio darbus, avarijø ir stichiniø nelaimiø likvidavimo darbus. • Buvo atkakliai prieðinamasi Rusijos spaudimui sudaryti dviðales sutartis dël maþumø teisiø apsaugos. Buvo bijomasi, kad sudarius tokias sutartis, Rusija turës teisæ kiðtis á Lietuvos vidaus reikalus. Tai buvo bendrosios derybø delegacijos nuostatos. Kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos klausimu Lietuvos delegacijos nuostatos buvo ðios: • Rusijos pareiga iðvesti savo kariuomenæ atsiranda ne ið kurios nors sutarties, bet ið tarptautinio nusikaltimo – visuotinai pripaþinto okupacijos fakto. Okupacija turi bûti nutraukta ir okupacinë kariuomenë iðvesta nedelsiant ir besàlygiðkai. Pagal Jungtiniø Tautø agresijos apibrëþimà, kariuomenës neiðvedimas ir jos neteisëto bu- vimo tæsimas kitos valstybës teritorijoje yra agresijos aktas. • Nesutikti jokiu bûdu, tiesiogiai ar netiesiogiai, áteisinti kokio nors, net ir laiki- no Rusijos kariuomenës Lietuvoje statuso. Ði kariuomenë nuo 1940 m. okupavo Lie- tuvà, o nuo 1944 m. atnaujino ir tæsë okupacijà. Todël ji yra ir iki iðvedimo pabaigos liks okupacinë kariuomenë, o jai bûti Lietuvoje neturi ir negali bûti suteiktas joks teisinis pagrindas, nes tai bûtø tolygu paèios okupacijos savanoriðkam áteisinimui. • Teisinë buvusios SSRS kariuomenës padëtis negali bûti lyginama su jos pa- dëtimi Vokietijos ar kitø Rytø Europos ðaliø teritorijose, kur jos buvimas buvo átei- sintas prosovietiniø reþimø pasiraðytomis sutartimis. Kad Rusija negalëtø kitaip in- terpretuoti, pasiraðydama sutartis dël kariuomenës iðvedimo terminø, tvarkos, Lie- tuva turi oficialiai ir aiðkiai pareikðti, kad ðios sutartys nesuteikia jokio statuso iðve- damai Rusijos kariuomenei. Kariuomenës iðvedimas nëra nei derybø, nei sutarties objektas. Lietuva ne- turi derëtis ir sudaryti jokios sutarties dël kariuomenës iðvedimo, kaip sutarties ob- jekto, nei dël iðvedimà saistanèiø kokiø nors tiesioginiø ar netiesioginiø sàlygø. Ið- vesti kariuomenæ – Rusijos tarptautinë pareiga, kurià Rusija, kaip civilizuota tarp-

81 tautinës bendrijos narë privalo pripaþinti ir vykdyti. Sutarties objektu gali bûti tik iðvedimo tvarka. Buvo uþimta kategoriðka pozicija, kad koks nors kitas derybø objektas ar kitas Rusijos keliamas klausimas, iðskyrus þalos atlyginimà, bûtø pripaþástamas su- sijæs su kariuomenës iðvedimu. Negalima sutikti, kad derybose dël kariuomenës ið- vedimo tvarkos kokiu nors bûdu, net ir netiesiogiai, kariuomenës iðvedimas bûtø siejamas su Rusijos kariðkiø socialiniais ar butø statybos klausimais, pensijø mokëji- mo Lietuvoje legaliai gyvenantiems buvusiems SSRS kariðkiams reikalais. Ðie daly- kai Rusijoje turi bûti sprendþiami paèios Rusijos valdþios. • Visi Rusijos kariðkiai ir jø ðeimos nariai, iðskyrus Lietuvos pilieèius, priklauso iðvedamos kariuomenës kontingentui ir jokiu pretekstu ar bûdu negali bûti legali- zuoti Lietuvoje, pavyzdþiui, bûti ádarbinti Lietuvos tarnyboje, tapti teisëtais civiliais gyventojais. • Visi kariðkiø nuomoti butai turi bûti perduoti Lietuvos valdþiai ir panaudoti tremtiniams ir kitiems Lietuvos pilieèiams aprûpinti. • Kariðkiams nuosavybës teise teisëtai priklausantis turtas bûtinai privalo bûti parduotas ir tik Lietuvos pilieèiams. • Pats neteisëtai dar esanèios kariuomenës buvimo faktas teisine prasme nega- li varþyti suvereniø Lietuvos teisiø, t. y. Lietuva neprivalo gauti Rusijos sutikimo dël su kariuomenës iðvedimu susijusiais reikalais, o gali priimti ir vykdyti savarankiðkus sprendimus, pavyzdþiui, perimti delsiamus perduoti objektus178 . 1992 m. lapkrièio 25 d. á savo pirmàjá posëdá susirinko naujos sudëties Lietu- vos Respublikos . Jis jau pirmajame posëdyje, Vytautui Landsbergiui pasiû- lius, vienbalsiai priëmë pareiðkimà „Dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos“. Jame sakoma: „Lietuvos Respublikos Seimas, 1992 m. lapkrièio 25 d. susirinkæs á pirmàjá savo posëdá, remdamasis 1992 m. birþelio 14 d. visos Lietuvos referendume pareikðta tautos valia dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ir okupacijos bei aneksijos padarytos þalos atlyginimo, patvirtina ðiuos reikalavimus ir dës visas pastangas, kad Lietuvos ir Rusijos susitarimai, tarp jø ir Rusijos kariuomenës iðvedimo tvarkaraðtis, pasiraðyti 1992 m. rugsëjo 8 d. Mask- voje, bûtø besàlygiðkai ávykdyti. Lietuvos Respublikos Seimas kreipiasi á Jungtiniø Tautø Organizacijà ir demo- kratiniø valstybiø parlamentus, praðydamas paramos ðiems teisëtiems Lietuvos reikalavi- mams“179 . Ðis nutarimas reiðkë, kad Lietuvos pozicija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo nesikeis, nors Seime ir pasikeitë politinë dauguma.

178 Pagrindiniø Lietuvos Respublikos nuostatø derybose su Rusija santrauka // AA. 179 Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1992 m. lapkrièio 25 d. 1 posëdis.– V., 1992, P. 19. 82 4. Lietuvos pilieèiø, tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje, problemos sprendimas

Kaip jau buvo minëta, antrà dienà po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë nutarimà, kad SSRS visuotinës karinës prievolës ástatymas Lietuvos pilieèiams negalioja. Jau minëtame Lietuvos Respublikos Aukð- èiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsber- gio 1990 m. kovo 13 d. kreipimesi á SSRS Aukð- èiausiosios Tarybos Pirmininkà, be kita ko, buvo raðoma, kad Lietuvos þmonës ir Lietuvos Respub- likos Aukðèiausioji Taryba nori, kad uþ Lietuvos ribø esantys Lietuvos Respublikos pilieèiai – ka- reiviai, karininkai ir jø ðeimos – bûtø apsaugoti ir nedelsiant sugràþinti á Lietuvà180 . 1990 m. kovo 17 d. buvo sudaryta laikinoji komisija Lietuvos pilieèiø, tarnaujanèiø SSRS gin- kluotosiose pajëgose, gràþinimo klausimams spræs- ti. Á komisijà buvo átraukti ðie Aukðèiausiosios Ta- rybos deputatai: Meèys Laurinkus (komisijos pir- mininkas), Audrius Butkevièius, Arûnas Degutis, Vidmantë Jasukaitytë, Virginijus Pikturna, Jonas Ðimënas181 . Tà paèià kovo 17 d. Aukðèiausioji Taryba kreipësi á Lietuvos pilieèius, tarnaujanèius SSRS ginkluotosiose pajëgose. Kreipimesi raðoma: Meèys Laurinkus „1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos Respubli- kos nepriklausomybë. Lietuvos Respublikos pilieèius, tarnaujanèius TSRS ginkluotosiose pajëgose, kvieèiame pasilikti tarnybos vietose, kol derybose su TSRS Vyriausybe bus iðspræs- tas jûsø sugràþinimas á Lietuvà. Kvieèiame savo elgesiu neduoti prieþasties konfliktams. Apie savo tarnybos vietà ir sàlygas praðome praneðti Lietuvos Respublikos Aukðèiau- siajai Tarybai“182 . Ðis kreipimasis buvo parengtas deputato Vytauto Landsbergio pasiûlymu. Jis kovo 14 d. Aukðèiausiosios Tarybos posëdyje informavo, kad á já kreipësi Kaliningra- do karinës apygardos virðininkas generolas Kolesnikovas ir papraðë, kad bûtø kreip-

180 Kreipimasis á SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkà // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 28. 181 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d. nutarimas „Dël Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos laikinosios komisijos Lietuvos pilieèiø, tarnaujanèiø TSRS ginkluotosiose pajëgose, gràþinimo klausimams spræsti sudarymo // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1990, Nr. 9, P. 325. 182 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos pirmoji sesija. VIII–XIII posëdþiai. Stenogramos.– V., 1990, P. 306. 83 tasi á Lietuvos pilieèius, tarnaujanèius sovietinëje armijoje, kad jie kantriai palauktø, kol jø problemos bus iðspræstos valstybiniu lygiu183 . Ðis pasiûlymas buvo paremtas kitø deputatø. Reaguodamas á ðá kreipimàsi, SSRS Pabaltijo karinës apygardos vadas gen. plk. Fiodoras Kuzminas ásakë visiems Lietuvos „dezertyrams sugráþti á savo karinius dalinius per 4 dienas“. Ásakyme buvo pasakyta, kad nepaklusæ ásakymui po 4 dienø bus sugràþinti jëga184. Kovo 20 d. Baltijos karinio jûrø laivyno karinis prokuroras justicijos plk. S. Ber- nackis kreipësi á V. Landsbergá praðydamas per þiniasklaidos priemones sovietinëje kariuomenëje tarnaujantiems Lietuvos jaunuoliams iðaiðkinti, kad jø savavaliðkas pa- sitraukimas yra neteisëtas ir jie bus traukiami baudþiamojon atsakomybën. Prokuro- ras V. Landsbergio praðë iðaiðkinti esamà padëtá, paraginti jaunuolius laikytis ástaty- mø, o pasitraukusius sugráþti á savo karinius dalinius. Savo raðtà prokuroras baigë mintimi, kad jei bus nuteistas uþ savavaliðkà pasitraukimà bent vienas Lietuvos jau- nuolis, tai bus dëmë visiems, kurie neuþkirto kelio jø neteisëtiems veiksmams. Prie raðto buvo pridëtas 14 kariø, pasitraukusiø vien tik kovo mënesá, sàraðas185 . Tiesa, reikia pasakyti, kad buvo ir kitokio pobûdþio raðtø. Antai Vidaus reika- lø divizijos (k.d. 3404) vado kovo 29 d. iðsiøstame raðte buvo praðoma padëti, kad jaunuoliai savavaliðkai nepaliktø divizijos, nes joje net 214 jaunuoliø ið Lietuvos ir jiems pasitraukus divizijoje susidarytø sunki padëtis186 . Taèiau, nepaisant nei prokurorø grasinimø ir raginimø, nei Lietuvos Respub- likos Aukðèiausiosios Tarybos kreipimosi, raginusio jaunuolius kol kas susilaikyti nuo savavaliðko pasitraukimo ið sovietinës kariuomenës, Lietuvos jaunuoliai ir to- liau slapta bëgo ið sovietinës kariuomenës. Problema darësi vis aðtresnë, nes pagal SSRS ástatymus, kaip jau buvo minëta, jie buvo laikomi nusikaltëliais ir sugauti trau- kiami baudþiamojon atsakomybën. Pagal tuo metu ir Lietuvos teritorijoje dar galio- jusá LTSR baudþiamàjá kodeksà buvo numatyta, kad uþ savavaliðkà pasitraukimà ið karinio dalinio ilgesniam kaip 3 parø laikotarpiui baudþiama laisvës atëmimu nuo vieneriø iki penkeriø metø, o uþ dezertyravimà – nuo trejø iki septyneriø metø. Esant tokiai situacijai, Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba ðiuos vaiki- nus pabandë apginti bent teisiðkai.1990 m. kovo 20 d. buvo priimtas nutarimas „Dël asmenø, palikusiø TSRS ginkluotøjø pajëgø karinius dalinius, teisinio statuso“. Nutari- mas skelbë, kad „siekiant apginti asmenis – Lietuvos Respublikos pilieèius, palikusius TSRS ginkluotøjø pajëgø karinius dalinius, kuriuose jie tarnavo pagal TSRS visuotinës karinës prievolës ástatymà, ásteigti Lietuvos Respublikoje jø valstybinæ globà ir uþtikrinti pilietiniø teisiø apsaugà. Ðiuo tikslu: 1. Asmenis, palikusius TSRS ginkluotøjø pajëgø karinius dalinius, registruoti Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiume ir nustatyta tvarka imti valsty- bës globon.

183 Ten pat, P. 12–13. 184 Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo akto signatarai.– V., 2000, P. 298. 185 LRSA.– F. 2, Ap 6, B. 10, L. 42–44. 186 K. d. Nr. 3404 vado 1990 m. kovo 29 d. raðtas V. Landsbergiui ir K. Prunskienei // Ten pat, L. 71. 84 2. Ápareigoti Lietuvos Respublikos Ministrø Tarybà spræsti ðiø asmenø apgyvendi- nimo, ádarbinimo ir asmens apsaugos klausimus“187 . Á ðá nutarimà bei á kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio vieðà pasisakymà jau kovo 26 d. sureagavo Balti- jos laivyno karo taryba. Raðte, pasiraðytame Baltijos karinio laivyno vado admirolo V. Ivanovo ir karo tarybos nario, Baltijos karinio laivyno politinës valdybos virðinin- ko viceadmirolo A. Kornijenko, buvo reikalaujama tuoj pat baigti priiminëti pana- ðius nutarimus bei daryti vieðus pareiðkimus ir imtis visø priemoniø, kad savavalið- kai pasitraukæ jaunuoliai bûtø gràþinti á karines dalis. „Prieðingu atveju,– raðoma raðte,– mes imsimës papildomø priemoniø dezertyrø paieðkai ir jø atidavimui Karinio tri- bunolo teismui“188 . 1990 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiu- mas nutarë ásteigti laikinà (iki 1990 m. geguþës 31 d.) darbo grupæ, kuri kauptø ir sistemintø informacijà apie Lietuvos pilieèius, ðiuo metu tarnaujanèius SSRS gin- kluotosiose pajëgose. Buvo patvirtinta grupës struktûra ið 7 etatiniø darbuotojø ir jø mënesio uþmokestis189 . Artëjo pavasarinis ðaukimas á SSRS kariuomenæ. SSRS karinë vadovybë Lietu- và ir toliau tebelaikë SSRS sudedamàja dalimi ir net girdëti nenorëjo, kad Lietuvos jaunuoliai nebûtø ðaukiami á sovietinæ kariuomenæ, todël 1990 m. kovo 31 d. Lietu- vos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas paskelbë tokio turinio pareið- kimà: „TSR Sàjungos vadovybë ketina pradëti Lietuvos Respublikoje neteisëtà jaunuoliø ðaukimà á TSRS gnkluotàsias pajëgas. Tuo ði valstybë nusikalsta savo paèios pasiraðytoms 1907 m. Hagos ir 1949 m. Þenevos konvencijoms, lauþo visuotinai pripaþintas þmogaus teises, agresyviai pamina Lietuvos suverenitetà, ignoruoja ir paþeidþia jos ástatymus. Lietuvos Respublika neturi fizinës galios ginti savo pilieèius nuo tokio smurto kitaip, tik kreipdamasi á tarptautines organizacijas bei pasaulio visuomenæ ir pakartotinai kviesdama TSRS Vyriausybæ pradëti derybas dël viso santykiø komplekso ar dël atskirø klausimø – kariuomenës statuso, karinës tarnybos ir kitø konkreèiø problemø. Lietuvos Respublikos valdþia, ávertindama iðdëstytas aplinkybes, nedraudþia Lietuvos pilieèiams tarnauti kitos valstybës armijoje. Jiems nederëtø prieðtarauti. Prievartos aplinkybëmis duota priesaika jaunuoliø niekuo neápareigoja. Lietuvos Respublika visais ámanomais bûdais siekia ir sieks iðspræsti ðià primestà jai sunkià problemà, taèiau, neturëdama galimybiø jëga atremti jëgà ir apginti jaunuolius nuo jø priverstinio ëmimo á svetimos ðalies karines pajëgas, palieka kiekvienam jaunuoliui galimybæ paèiam spræsti, kaip pasielgti – likti Lietuvoje, grindþiant savo gyvenimà Lietuvos Respublikos ástatymais, ar paklusti okupaciniø ástatymø reikalavimams“190 .

187 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1990, Nr. 11, P. 406. 188 LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 64. 189 Dël darbo grupës prie Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Laikinosios komisijos Lietuvos pilieèiø, tarnaujanèiø TSRS ginkluotosiose pajëgose, gràþinimo klausimams spræsti, ásteigimo.– Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 1–65 // http://www3.lrs.lt. 190 1990 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiume pareiðkimas // KAA.– F. 1, Ap. 2, B. 71, L. 94. 85 SSRS vadovybei paskelbus pavasario ðaukimà á sovietinæ kariuomenæ, Lietu- vos Respublikos Aukðèiausioji Taryba 1990 m. balandþio 4 d. á Lietuvos jaunuolius parengë naujà kreipimàsi. Jame buvo raðoma: „Kelis deðimtmeèius tautø apsisprendimo teisæ skelbusi Maskva, kaip matome, ne- nori leisti Lietuvai gyventi laisvai ir nepriklausomai. Taèiau mûsø pusëje – visame pasauly- je pripaþástama Tiesa, Tëvynës meilë, iðtvermë ir beginklis, bet vieningas pasiprieðinimas. TSRS Vyriausybë paskelbë pavasariná jaunuoliø ðaukimà á savo kariuomenæ. Suneri- mæ Lietuvos vaikinai, jø motinos ir visa Lietuva neþino kaip elgtis. Pirmasis per pusæ am- þiaus Jûsø demokratiðkai iðrinktas Lietuvos parlamentas, ðiø metø kovo 11 dienà atstatæs savo tëvynës garbæ ir orumà, tiki, kad Jûs, neidami tarnauti á svetimos valstybës kariuome- næ, stiprinsite Lietuvos nepriklausomybæ. Visuotinis Lietuvos pilieèiø atsisakymas tarnauti bûtø dar vienas þygis Lietuvos nepriklausomybës labui. Nors Lietuvos valdþia negali jëga apginti jaunuoliø nuo prievartinio rekrutavimo, taèiau ji imasi juridinës ir moralinës atsakomybës uþ savo valstybës pilieèiø atsisakymà tarnauti svetimiesiems. Ji dës visas ámanomas pastangas, kad apsaugotø Jus, Lietuvos sû- nus. Aukðèiausioji Taryba ástatymais panaikino Jûsø prievolæ tarnauti TSRS kariuomenëje ir nutraukë kariniø komisariatø veiklà. Lietuvos teismai neteis atsisakiusiøjø tarnauti sve- timoje kariuomenëje. Mûsø Vyriausybë ieðko galimybiø karinæ tarnybà pakeisti kitomis prievolëmis savajam kraðtui. Lietuvos Respublikos vadovybë stengiasi pradëti derybas su Tarybø Sàjunga, kad pa- galiau bûtø iðspræstas ðis mums nepaprastai svarbus ir skaudus klausimas. Ji jau kreipësi á Tarptautiná Raudonàjá Kryþiø, á visas þmogaus teisiø gynimo organizacijas, praðydama pa- ramos, jeigu kiltø konfliktai. Lietuvos Aukðèiausioji Taryba siûlo ðaukiamojo amþiaus jaunuoliams registruotis punktuose prie savivaldybiø, kad bûtø þinomas jø nusistatymas ir pasiryþimas beginkliam pasiprieðinimui. Kiekvienas ið Jûsø, prievarta paimtas á TSRS ginkluotàsias pajëgas, taptø ne tik tëvø, artimøjø, bet ir visø mûsø skausmu ir rûpesèiu“191 . Be abejo, ðis kreipimasis padëjo daugumai Lietuvos jaunuoliø apsispræsti. Lietuvos jaunuoliai, kurie buvo paimti á sovietinæ kariuomenæ ir toliau ið jos bëgo, iðleisti atostogø, nebegráþdavo á karinius dalinius ir pan. Tokiø pabëgëliø buvo ðimtai ir sovietinës karinës institucijos paskelbæ juos dezertyrais pradëjo paieðkà ir gaudymà. Ðaukiamojo amþiaus jaunuoliai ir toliau gaudavo kvietimus prisistatyti á karinius komisariatus karo prievolei atlikti. Sovietiniai kariðkiai, naudodamiesi KGB, vietiniø kariniø komisariatø kai kuriø darbuotojø paslaugomis, organizavo pasalas, ásilauþdavo á butus, kur slëpdavosi pabëgëliai. Taèiau pabëgëlius gaudyti jiems gana sunkiai sekësi – pavykdavo pa- gauti vienà kità bëglá. Sovietinë karinë vadovybë bei KGB tuo rimtai susirûpino. Tuo metu Lietuvos Sàjûdis këlë idëjà, kad pabëgëlius reikia suregistruoti, norint juos ginti, 38 vaikinai buvo paslëpti Naujosios Vilnios psichiatrinëje ligoninëje. Naiviai buvo tikima, kad juos gali apsaugoti Raudonojo Kryþiaus vëliava. Tai, matyt, buvo KGB inspiruota

191 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos pirmoji sesija. XXXII–XXXIX posëdþiai. Stenogramos.– V., 1991, P. 409–410. 86 akcija, nes ligoninë buvo ideali vieta sugauti didelá bûrá jaunuoliø, kas ir ávyko naktá á 1990 m. kovo 27-àjà. Specialusis desantininkø padalinys apsupo ligoninæ, ásiverþë á palatas, kuriose buvo bëgliai, juos suëmë, o po to iðveþë á Èiukotkà. Nors kilo nema- þas tarptautinis skandalas, bet lietuviø bëgimas ið sovietinës kariuomenës tuo metu beveik nutrûko. O to ir siekë sovietiniai generolai192 . Kaip jau buvo minëta, dël ðio ávykio Lietuvos vadovybë pareiðkë protesto notà ir atðaukë ið Maskvos savo buvusius SSRS liaudies deputatus193 . Nerimo ir ðaukiamøjø bei tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje tëvai. Á Aukð- èiausiàjà Tarybà plaukë jø praðymai imtis konkreèiø priemoniø, kad apsaugotø jø vaikus nuo sovietiniø kariðkiø galimo teroro. 1990 m. balandþio 5 d. V. Landsber- giui adresuotame 50 Pakruojo rajono gyventojø praðyme buvo raðoma: „Dabartiniu laiku nemaþai jaunuoliø palieka karinius dalinius, atsisako eiti tarnauti Tarybinëje armijoje. Respublikos parlamento deputatai taip pat ragina nepaklusti TSRS karinës prievolës ástatymui. Taèiau Respublikoje tokiø jaunuoliø ið esmës negina joks ástatymas. TSRS karinë vadovybë jø atþvilgiu imasi grieþèiausiø priemoniø. Praðome Jus, gerbiamas Pirmininke, imtis ne- atidëliotinø veiksmø sprendþiant ðá svarbø klausi- mà, informuoti per Respublikos spaudà, radijà ar te- levizijà kaip mûsø vaikai turi pasielgti, kieno ir koks ástatymas gins jø teises ir pareigas, uþtikrins jø sau- gumà“194 . Ðios problemos 1990 m. balandþio 3 d. bu- vo pradëtos svarstyti Aukðèiausiojoje Taryboje, nes kariø ir ðauktiniø motinos ëmë kreiptis á de- putatus, praðydamos kà nors daryti. Svarstymø metu buvo pateikta ávairiausiø pasiûlymø: nuo praðymo kreiptis á SSRS vadovybæ praðant ati- Benediktas Rupeika dëti pavasariná ðaukimà iki visuotinës nepaklus- numo kampanijos vykdymo, jaunuoliø slëpimo miðkuose ar kaimuose. Daugelio de- putatø nuomone (G. Vagnoriaus, S. Ðaltenio, B. Lubio, K. Prunskienës ir kitø), atsa- komybæ uþ ðiuos jaunuolius turi prisiimti Aukðèiausioji Taryba ir Vyriausybë ir da- ryti viskà, kad jie bûtø apsaugoti. B. V. Rupeika siûlë priimti toká sprendimà: „Taryba negali nei kviesti jaunuoliø tarnauti Tarybinëje armijoje, nei jos atsisakyti dël ribotø savo átakos galimybiø. Pasakykime atvirai, kad tokiø galimybiø mes neturime, ir þmonës þinos, kad atidedame ðá klausimà bûtent dël tokios prieþasties“195 .

192 Kriðèiûnas E. Ðaukimø á okupacinæ armijà boikotas (1989-07-13 – 1990 m.) // Karo archyvas.– V., T. 14, Kraðto apsaugos ministerija, 1997, P. 239. 193 V. Landsbergio ir K. Prunskienës 1990 m. kovo 27 d. nota SSRS Prezidentui ir Vyriausybei // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 70. 194 LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 100–102. 195 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos pirmoji sesija. XXXII–XXXIX posëdþiai. Stenogramos.

87 Deputato A. Kumþos nuomone, „mes esame valdþia ir kada mes sakome, kad imamës atsakomybës, privalome þinoti, ar mes turime galià, ar mes turime tokià jëgà. Jo- kios papildomos jëgos ðiandien neatsirado. Ir todël að galvoju visø pirmiausia apie atsako- mybæ. Mano siûlymas bûtø susilaikyti nuo raginimo, patriotiniø jausmø þadinimo. Mes tais jausmais turbût neabejojame. Apsiribokime pritarimu toms akcijoms, kurios èia buvo paskelbtos. Galbût susilaikykime nuo didesniø demonstracijø ir kalbëkime vien apie tai, kad mes stengiamës politiniø derybø metu iðspræsti paèià didþiausià politinæ problemà “196 Deputatas K. Motieka savo kalboje pabrëþë þinàs, „kad mes stovime prieð di- dþiulæ problemà ir kad tà problemà reikia spræsti, greitai spræsti, aiðkiai, nedviprasmiðkai, kad Lietuvos jaunuoliai þinotø ir Lietuvos Vyriausybës pozicijà, ir savo padëtá. Lietuvos Vyriausybë yra neabejinga jø likimui ir ji yra atsakinga. Kokios atsakomybës gali imtis, tokios visos atsakomybës ji ir imasi prieð tuos jaunuolius“197 . Kadangi bendro sutarimo tada surasti nepavyko, diskusijos buvo laikinai nu- trauktos, atidedant kitiems Aukðèiausiosios Tarybos posëdþiams. Balandþio 4 d. Lietuvos Respublikos Ministrë Pirmininkë Kazimiera Prunskienë nusiuntë telegramas SSRS gynybos ministrui D. Jazovui, SSRS generalinio prokuroro pavaduojui vyriausiajam kariniam prokurorui gen. plk. A. Katusevui, Leningrado karinës apygardos vadui gen. plk. Jarmakovui, kariniø daliniø vadams. Telegramoje buvo raðoma, kad, atsakydama á telegramas, susijusias su Lietuvos jaunuoliø tarny- bos problemomis SSRS ginkluotosiose pajëgose, Lietuvos Vyriausybë praneða apie Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 12 d. primtà nutarimà, kuriuo sustabdë Respublikos teritorijoje SSRS visuotinës karinës prievolës ástatymo galiojimà, todël Lietuvos Respublikos pilieèiai, kurie palieka karinæ tarnybà ir gráþta namo, negali bûti laikomi dezertyrais ir negali bûti traukiami baudþiamojon atsako- mybën. Klausimai, susijæ su SSRS ir Lietuvos gynybiniais interesais, áskaitant tolesnæ Lietuvos jaunuoliø karinæ tarnybà SSRS ginkluotosiose pajëgose, bus sprendþiami de- rybomis tarp SSRS Vyriausybës ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës198 . Taèiau atsakymo ið Dmitrijaus Jazovo nebuvo sulaukta. Po audringø diskusijø 1990 m. balandþio 9 d. Aukðèiausioji Taryba pagaliau priëmë nutarimà „Dël Lietuvos Respublikos pilieèiø ðaukimo á TSRS ginkluotàsias pajë- gas“. Ðiame nutarime Aukðèiausioji Taryba iðaiðkino, kad Lietuvos Respublikos ásta- tymai Lietuvos pilieèiams nenustato pareigos tarnauti kitø valstybiø ginkluoto- siose pajëgose. Taèiau tokios tarnybos jie kol kas ir neuþdraudþia. Todël kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, nelaikantis savæs SSRS pilieèiu, gali laisvai apsispræsti, stoti ar nestoti tarnauti ne Lietuvos Respublikos kariuome- nëje. Remiantis visuotinai pripaþintomis teisinëmis nuostatomis, negalima reika- lauti priesaikos ið Lietuvos Respublikos pilieèio, kuris verèiamas atlikti karinæ tarnybà svetimai valstybei.

196 Ten pat, P. 132. 197 Ten pat. 198Ten pat, P. 139. 88 Prievartinis Lietuvos Respublikos pilieèiø ðaukimas á kitø valstybiø ginkluo- tàsias pajëgas Respublikos ástatymø poþiûriu yra neteisëtas, nes tai yra mëginimas jëga taikyti Lietuvoje negaliojanèius svetimos valstybës ástatymus. Ðiø metø kovo 12 d. priëmus Lietuvos Respublikos ástatymà „Dël kai kuriø Lietuvos TSR baudþia- mojo kodekso ir Lietuvos TSR administraciniø teisës paþeidimø kodekso straipsniø pripaþinimo netekusiais galios“, atsisakymas paklusti ðaukimui atlikti karinæ tarny- bà SSRS ginkluotosiose pajëgose neuþtraukia jokios teisinës atsakomybës. Mëginimai karinës tarnybos atsisakanèius Lietuvos Respublikos pilieèius priversti tarnauti ar traukti juos teisinën atsakomybën pagal SSRS vi- suotinës karinës tarnybos prievolës ástatymà neið- vengiamai prieðtarautø netgi ir ðiam SSRS ástatymui, kadangi pagal já SSRS karinës instancijos, ðaukda- mos á karinæ tarnybà, gali veikti tik per sàjunginës respublikos valstybinius organus. Lietuvos Res- publikos Aukðèiausioji Taryba 1990 m. kovo 14 d. nutarimu yra nutraukusi SSRS Gynybos ministeri- jos kariniø komisariatø veiklà Respublikos teritori- joje, o Lietuvos Respublikos Vyriausybë savo po- tvarkiu ápareigojo miestø ir rajonø Liaudies depu- tatø tarybø vykdomuosius komitetus nedalyvauti vykdant 1990 m. ðaukimà á Tarybinæ Armijà, nu- traukti kariniø komisariatø ûkio aptarnavimà ir su tuo susijusá finansavimà. Tokiu bûdu susidarë sàlygos, kai Respublikos valstybiniø organø dalyva- vimas ir parama ðaukiant Lietuvos Respublikos pi- lieèius á karinæ tarnybà SSRS ginkluotosiose pajëgo- se tapo negalimi, o tiesioginis SSRS kariðkiø veikimas Kazimieras Motieka imant jaunuolius karinei tarnybai nëra leistas. Va- dinasi, Lietuvos Respublikos pilieèiø paëmimas ir pristatymas á SSRS karines ástaigas karinei tarnybai atlikti akivaizdþiai paþeidþia ne tik Lietuvos Respublikos ir SSRS ásta- tymus, bet ir tarptautinës teisës aktuose átvirtintas þmogaus ir pilieèio teises199 . 1990 m. balandþio 15 d. SSRS kariðkiai Lietuvoje pradëjo vykdyti ðaukimà á sovietinæ kariuomenæ. Respublikos Aukðèiausioji Taryba kreipësi á Lietuvos gyven- tojus, praðydama padëti slapstytis jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti okupacinë- je kariuomenëje200 . Á tai greitai sureagavo ir SSRS gynybos ministerija, apkaltindama Lietuvos Vyriausybæ kiðimusi á naujokø ëmimo reikalus ir paþeidinëjant sovietinius ástaty- mus201 . Geguþës 14 d. SSRS gynybos ministerijos Vyriausiosios valdybos virðininkas gen. ltn. A. Borovcevas ir tos paèios valdybos Politinio skyriaus virðininkas plk. V. Orlovas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui atsiuntë teleg-

199 Ten pat, P. 417–418. 200 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990–1991 metais.– P. 80. 201 Ten pat, P. 74. 89 (LRSA. – F. 2, Ap. 6, -B. 10, L. 169) ramà, kurioje skundësi, kad nors pasitraukusiø ið tarnybos vietø Lietuvos jaunuoliø ieðkoti buvo iðvykæ tø daliniø karininkai, taèiau paieðkos nedavë jokiø rezultatø. Telegramoje buvo praðoma padëti Gynybos ministerijos Vyriausiosios valdybos at- stovui sulaikyti pabëgusiuosius ir pristatyti juos á tarnybos vietas202 .

202 LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 169. 90 Atsakydamas á ðià telegramà V. Landsbergis nurodë, kad Lietuvos Respubli- kos ástatymai Lietuvos pilieèiams nenumato tokios pareigos, kaip tarnyba svetimos valstybës kariuomenëje. O tokiø asmenø suëmimas ir pristatymas á sovietinius kari- nius dalinius bûtø ne tik Lietuvos ástatymø, bet ir þmogaus teisiø paþeidimas203 . Kaip jau buvo minëta, 1990 m. geguþës 17 d. Lietuvos Respublikos Ministrë Pirmininkë Kazimiera Prunskienë susitikimo su SSRS Prezidentu Michailu Gorba- èiovu metu, be kitø svarstomø klausimø, siûlë svarstyti ir klausimà dël Lietuvos pilieèiø tarnybos sovietinëje kariuomenëje204 . Nors 1990 m. vasario ðaukimas á SSRS kariuomenæ, anot sovietiniø kariðkiø, Lie- tuvoje ávyko, taèiau didelë dalis jaunuoliø á karinius komisariatus neatvyko ir slapstësi. Savotiðku 1990 m. pavasario ðaukimo apibendrinimu galima laikyti SSRS gyny- bos ministro pavaduotojo, Generalinio ðtabo virðininko armijos gen. M. Moisejevo 1990 m. liepos 13 d. raðtà Vytautui Landsbergiui. Jame generolas konstatavo, kad Lietuvoje demonstratyviai ignoruojamas SSRS ástatymas dël visuotinës karinës tarny- bos. Lietuvos vietinës valdþios institucijos savo nutarimais faktiðkai blokuoja kariniø komisariatø darbà. Generolo nuomone, ði veika yra destruktyvi, dël jos suþlugdytas Lietuvos jaunuoliø ðaukimas á sovietinæ kariuomenæ. Savo raðtà generolas baigë vilti- mi, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba bus iðmintinga ir toliaregiðka ir imsis visø priemoniø, kad Lietuvos teritorijoje bûtø vykdomi sàjunginiai ástatymai205 . 1990 m.birþelio 11–13 d. SSRS Ministrø Tarybos Pirmininko kvietimu Mask- voje lankësi Lietuvos Ministrë Pirmininkë K. Prunskienë ir jos pavaduotojas A. Bra- zauskas206 . Be kitø klausimø, galinèiø padëti normalizuoti Lietuvos – SSRS santy- kius, Lietuvos atstovai këlë ir klausimà, kad Lietuvos jaunuoliø tarnybà sovietinëje kariuomenëje galima iðspræsti susitarimais, o ne jëga207 .

203 Ten pat, L. 170. 204 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990–1991 metais.– P. 110. 104 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990– 1991 metais. – P. 110. 205 M. Moisejevo 1990 m. liepos 13 d. raðtas V. Landsbergiui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 219. 206 Algirdas Mykolas Brazauskas gimë 1932 m. Rokiðkyje, tarnautojø ðeimoje. 1951 m. baigë Kaiðiadoriø vidurinæ mokyklà ir ástojo á Kauno politechnikos institutà, kurá baigë 1956 m. ir ágijo inþinieriaus hidrotechniko specialybæ. 1965 m., sukaupæs darbo statybinëse organizacijose patirties, buvo paskirtas Statybiniø medþiagø pramonës ministru. 1967 m. pradëjo dirbti Valstybës planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslø daktaro laipsnis. 1988 m. vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A. Brazauskas buvo iðrinktas Lietuvos komunistø partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatûrà á ðá postà palaikiusi Lietuvos komunistø partija, A. Brazausko vadovaujama, 1989 m. atsiskyrë nuo Sovietø Sàjungos Komunistø partijos. 1990 m. gruodþio mën. ávykusiame Lietuvos demokratinës darbo partijos steigiamajame suvaþiavime buvo iðrinktas jos pirmininku ir tapo didþiausios Lietuvos politinës partijos vadovu. 1990 m. iðrinktas Lietuvos Respublikos Aukðèiausios Tarybos nariu. 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybës akto signataras. 1992 m. spalio mën. iðrinktas Lietuvos Seimo nariu, o Seime – jo Pirmininku, taip pat nuo 1992 m. lapkrièio 25 d. pradëjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1993 m. vasario 14 d. tiesioginiø visuotiniø rinkimø metu penkeriems metams iðrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 207 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990 – 1991 metais.– P. 132–133. 91 Tuo tarpu SSRS vadovybë apie jokius susitarimus kol kas net ir negalvojo. Atvirkðèiai – 1990 m. liepos pab. tarybiniai kariai vël pradëjo demonstratyviai jëga gaudyti lietuvius jaunuolius, kurie pasitraukë ið tarnybos sovietinëje kariuomenëje. Keli faktai: liepos 31 d. Ukmergëje bûrys kareiviø iðlauþë L. Katinienës buto duris, sumuðë ir iðsiveþë ið sovietinës armijos pabëgusá jos þentà Robertà Kasperavièiø208 ; 1991 m. balandþio 3 d. Kaune keturi sovietiniai kariðkiai, persirengæ civiliø rûbais, pagrobë Mindaugà Gedmintà, kuris 1990 m. pasitraukë ið sovietinës kariuomenës209 . Panaðiø atvejø buvo ir daugiau. Taèiau reikia konstatuoti, kad pasitraukusiø ið sovietinës kariuomenës Lietu- vos jaunuoliø gaudymas nebuvo masinis reiðkinys, o daugiau jëgos demonstravi- mas. Be jau minëtø 38 pabëgusiø kariø, paslëptø ir sovietø kariðkiø sulaikytø Nau- josios Vilnios psichiatrinëje ligoninëje, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodþio mën. yra uþfiksuota, kad jëga buvo sulaikyti ir gràþinti á sovietinæ kariuomenæ dar 34 pabëgæ kariai210 . 1990 m. rugpjûèio pr. jau apie 700 jaunuoliø buvo pasitraukæ ið sovietinës kariuomenës ir slapstësi211 . Sovietiniai kariðkiai grasindavo á karinius dalinius juos sugràþinti jëga. Dël to 1990 m. rugpjûèio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba ir Vyriausybë bendru pareiðkimu kreipësi á SSRS Prezidentà Michailà Gor- baèiovà ir SSRS Ministrø Tarybos Pirmininkà Nikolajø Ryþkovà, protestuodami dël ið sovietinës armijos pasitraukusiø lietuviø jaunuoliø gaudymo naudojant fizinæ jë- gà ir ginklus. Buvo reikalaujama nutraukti smurtà prieð Lietuvos Respublikos pilie- èius, o tarnaujanèius sovietinëje kariuomenëje gràþinti á Lietuvà. Buvo akcentuota, kad Lietuvoje dislokuota SSRS kariuomenë savo veiksmais prieð taikius Lietuvos Res- publikos gyventojus didina átampà ir mëgina derybø su SSRS iðvakarëse bloginti santykius tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS212 . Reikia paþymëti, kad 1990 m. rugsëjo 13 d. atsakydamas á ðá pareiðkimà SSRS gynybos ministras D. Jazovas nurodë, kad SSRS Gynybos ministerija vadovaujasi tik SSRS Konstitucija bei jos ástatymais, pareiðkime iðdëstyti faktai, atlikus tyrimà, nepasitvirtinæ, nes kariuomenës veiksmai buvo paremti SSRS ástatymais213 . 1990 m. rugsëjo 19 d. Lietuvos Vyriausybë þengë ryþtingà þingsná padëdama tarnybos sovietinëje kariuomenëje vengiantiems jaunuoliams. Vyriausybë nustatë, kad

208 Ten pat, P. 165. 209 Ten pat, P. 467. 210 Buvo sulaikyti: Kazys Senovaitis, Jonas Staniulis, Aldas Sakalauskas, Reimondas Keturakis, Dobrovolskis, V. Dukauskas, R. Bubuolis, V. Krikðtopaitis, E. Nausëda, Andrius Kasperavièius, Vikûnas, Mimauskas, Tadas Leipus, Andrejus Fedorovas, Kniuba Vitalijus, Arûnas Ðimkus, Rièardas Grigënas, Evgenijus Golovaè, Arvydas Efimenko, Arûnas Beloziorovas, Slavomir Tamoðevsky, Vladimir German, Arûnas Þibûna, Andþei Sinkeviè, Vytas Rudokas, Zenon Matulenec, Albertas Ugintas, Rolandas Patackas, Rièardas Abuoja, Mindaugas Gedmintas, Gintas Ramanauskas, Laimis Vaitiekûnas, Varnas, Edgaras Èerniauskas // Uþurka J. Lietuvos kariuomenës atkûrimas 1988–1991 metais.– V., Kronta, 2004, P. 337–340. 211 Ten pat, P. 170. 212 Ten pat, P. 171. 213 1990 m. rugsëjo 13 d. D. Jazovo raðtas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tarybai ir Vyriausybei // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 302–303. 92 Lietuvos Respublikos ámonës, ástaigos ir organizacijos neturi teisës reikalauti ið pilieèiø kariniø bilietø ir kitø dokumentø, susijusiø su tarnyba SSRS ginkluo- tosiose pajëgose214 . Nuo ðiol tiek besislapstantys nuo karinës tarnybos, tiek pabëgæ jaunuoliai galëjo ásidarbinti, stoti á aukðtàsias ir kitas mokyklas nerizikuodami, kad apie jø darbo ar mokymosi vietà bus praneðta sovietinëms karinëms institucijoms. 1990 m. spalio 2 d. Maskvoje susitikus Lietuvos ir SSRS derybø delegacijoms, kaip viena ið svarbiausiø problemø buvo ávardinta Lietuvos jaunuoliø prievartinë tarnyba sovietinëje kariuomenëje. SSRS Vyriausybei paskelbus 1990 m. rudens ðaukimà á sovietinæ kariuomenæ, 1990 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba paskelbë pareiðki- mà, kuriame Lietuvos jaunuoliams patariama nepaklusti rudeniniam ðaukimui á sovietinæ armijà, nes Lietuvos Respublikos pilieèiams neprivaloma tarnauti kitos ða- lies kariuomenëje, nors pareiðkime buvo ir sakoma, kad „Lietuvos Respublika nedrau- dþia jaunuoliams savo valia eiti á tokià tarnybà, taèiau kvieèia teisingai suvokti pilieèio pa- reigà ir svetimos valstybës kariuomenëje netarnauti“215 . Greitai paaiðkëjo ir Pabaltijo karinës apygardos vadovybës nuomonë: rudens ðaukimas á sovietinæ kariuomenæ neatðaukiamas, taèiau neatvykæ á komisijas nebus gaudomi216 . Taèiau tai buvo tik Pabaltijo karinës apygardos vadovybës nuomonë, bet ne Maskvos. Todël 1990 m. lapkrièio 8 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba paskelbë nutarimà „Dël TSRS okupacinës kariuomenës savivalës Lietuvoje“. Nu- tarime buvo raðoma: „Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, vadovaudamasi 1990 m. kovo 12 d. nutarimu „Dël 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinës karinës prievolës ástatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir 1990 m. balandþio 9 d. nutarimu „Dël Lietuvos Respublikos pilieèiø ðaukimo á TSRS ginkluotàsias pajëgas“, nutaria: 1. Lietuvos Respublikos gyventojai, nutaræ atlikti karinæ tarnybà TSRS ginkluoto- siose pajëgose, privalo apie tai praneðti Kraðto apsaugos departamento teritoriniams sky- riams. 2. Lietuvos valstybë negarantuoja kompensacijos asmenims, tapusiems nedarbin- gais tarnybos TSRS ginkluotosiose pajëgose metu. 3. Asmenims, kurie sava valia eina tarnauti á TSRS ginkluotàsias pajëgas, netaikomos butø ir darbo ástatymø nustatytos lengvatos bei garantijos. 4. Nutarimas netaikomas asmenims, jëga priverstiems tarnauti TSRS ginkluotosiose pajëgose. 5. Nutarimas ásigalioja nuo jo priëmimo dienos“217 . Ðis nutarimas jau skyrësi nuo pavasará priimto nutarimo: jei pavasará jaunuo- liams buvo leista patiems pasirinkti ir spræsti – eiti á sovietinæ kariuomenæ ar ne, ðiuo nutarimu toks pasirinkimas jau buvo suvarþytas.

214 Dël draudimo reikalauti dokumentø, susijusiø su tarnyba TSRS ginkluotosiose pajëgose. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1990 m. rugsëjo 19 d. nutarimas Nr. 288 // Valstybës þinios, 1990, Nr. 28–689. 215 1990 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos pareiðkimas // Ten pat, Nr. 32–766. 216 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990 – 1991 metais.– P. 236–237. 217 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. lapkrièio 8 d. nutarimas Nr. 1–796 „Dël Lietuvos Respublikos gyventojø tarnybos TSRS ginkluotosiose pajëgose“ // http://www.lrs.lt. 93 1990 m. lapkrièio 26 d. medþiagai deryboms tarp Lietuvos ir SSRS dël jaunuo- liø, savarankiðkai palikusiø karinæ tarnybà, rengti Lietuvos Vyriausybë sudarë ko- misijà. Jos pirmininku buvo paskirtas Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Vaitkaitis, nariais – V. Jurevièius, J. Liauèius, P. Navaðinskas, A. Norvilas, V. Sviderskis, D. Tarailienë, Z. Vaiðvila, V. Zabaraus- kas. Ministerijos, departamentai, miestø ir rajonø valdybos buvo ápareigotos ðiai ko- misijai teikti visà reikalingà informacijà218 . Lietuvos Vyriausybë ieðkojo ávairiø bûdø, kaip galima bûtø apsaugoti pasi- traukusius ið sovietinës kariuomenës jaunuolius. Buvo neoficialiai tariamasi su at- vykstanèiais á Lietuvà Skandinavijos ðaliø politikais ir aptariamos galimybës jau- nuolius laikinai priglausti jø teritorijoje. Suomijos URM Politinio departamento di- rektorius Jaako Kaurinkoski per susitikimus su Lietuvos Respublikos Aukðèiausio- sios Tarybos Pirmininku Vytautu Landsbergiu ir uþsienio reikalø ministro pava- duotoju Valdemaru Katkumi, ávykusius 1990 m. lapkrièio 28–30 d., pabrëþë, kad „TSRS nëra persekiojamø dël politiniø motyvø þmoniø, todël Suomija nesuteikia ir nesu- teiks politiniø pabëgëliø statuso emigrantams ið TSRS (ir Lietuvos)“. Po 1991 m. sausio ávykiø tas pats J. Kaurinkoski jau teigë, kad, „situacijai Baltijos ðalyse pablogëjus, Suo- mijos Vyriausybë gali ðá klausimà svarstyti“. Bet Suomijos vidaus reikalø ministras bu- vo pareiðkæs, kad „tokie Baltijos jaunuoliø praðymai, susijæ su vengimu tarnauti tarybinë- je kariuomenëje, nëra tas pagrindas, kuriuo remiantis galima bûtø suteikti politiná prie- globstá“. Norvegijos URM Rytø Europos ir SSRS skyriaus vedëjas O. Nordshlettenas 1991 m. balandþio mën. iðdëstë panaðias oficialias URM ir Vyriausybës nuostatas dël politinio prieglobsèio suteikimo Lietuvos jaunuoliams, atsisakiusiems tarnauti sovietinëje kariuomenëje: „Kiekvienas atvejis bus nagrinëjamas ir sprendþiamas atskirai, t. y. individualiai. Vienu atveju prieglobsèio praðymo motyvai gali pasirodyti pakankamai svarûs, kitu – ne“219 . Taigi Lietuvos Uþsienio reikalø ministerijos pastangos nedavë norimø rezulta- tø: politinio prieglobsèio suteikimas pasitraukusiems ið sovietinës kariuomenës jau- nuoliams nebuvo garantuotas. 1990 m. pab. sovietinës karinës vadovybës pozicijose dël jaunuoliø neatvyki- mo tarnauti á sovietinæ kariuomenæ jautësi tam tikras svyravimas bei neryþtingu- mas, o paèioje 1991 m. pr. padëtis ið esmës pasikeitë. 1991 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis telefonu gavo pra- neðimà ið SSRS Pabaltijo karinës apygardos vado gen. F. Kuzmino, kad SSRS gyny- bos ministro D. Jazovo ásakymu Lietuvoje jaunuoliai pradedami priverstinai imti á SSRS kariuomenæ padedant specializuotiems desanto daliniams220 . Reaguodamas á tai, tà paèià dienà Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tary-

218 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1990 m. lapkrièio 26 d. potvarkis Nr. 289p // Ten pat. 219 Knaðytë R. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje 1990 – 1991 m.: problemos ir sprendimai // Genocidas ir rezistencija.– 2003, Nr. 2 (14), P. 56. 220 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990 – 1991 metais.– P. 295.

94 bos Prezidiumas paskelbë pareiðkimà. Jame buvo sakoma, kad „Lietuvos Respublika gins savo pilieèius visais politiniais ir teisiniais bûdais, kreipsis á Þmogaus teisiø gynimo ir kitas tarptautines organizacijas, kad nauja sovietø agresija prieð laisvës siekianèià Lietuvà bûtø ryþtingai pasmerkta“. Pavojuje atsidûrusiems jaunuoliams patarta vengti sovietø kariðkiø, kurie gali bûti pasirengæ naudoti klastos bûdus. Buvo siûloma nenakvoti namuose, o neteisëtai suimtiems ir jø tëvams atsiminti, jog Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos prievolës ástatymas leidþia reikalauti oficialiai pripaþástamo belaisvio statuso221 . Atitinkamà pareiðkimà 1991 m. sausio 8 d. padarë ir Baltijos valstybiø taryba. Taryba pareiðkë protestà dël ðio þingsnio, pareikalavo nedelsiant sustabdyti SSRS ginkluotøjø pajëgø akcijà ir kreipësi á pasaulio visuomenæ, visø ðaliø parlamentus ir vyriausybes, kviesdama pasisakyti prieð jau prasidëjusià SSRS akcijà222 . Kruvini sausio ávykiai kuriam laikui prislopino Lietuvos jaunuoliø ëmimo á sovietinæ kariuomenæ problemà, taèiau neilgam. 1991 m. geguþës 24 d. SSRS gyny- bos ministro pavaduotojas ir Generalinio ðtabo virðininkas M. Moisejevas iðsiuntë Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui ultima- tyvø laiðkà, kuriame pabrëþë, kad jei Lietuvos Vyriausybë nevykdys SSRS Ministrø Tarybos nutarimo dël naujokø ëmimo á SSRS kariuomenæ, SSRS karinë vadovybë pasilieka sau teisæ padaryti viskà, kad tai bûtø vykdoma. Taèiau jaunuoliai gali bûti atleisti nuo tarnybos, jeigu Lietuvos Vyriausybë uþ kiekvienà naujokà sumokës tam tikrà mokestá223 . Tai tikriausiai buvo sovietiniø kariðkiø bandymas pasipelnyti ven- gianèiøjø karo tarnybos sàskaita. Be abejo, Lietuvai tai buvo nepriimtina. 1991 m. pavasarinis ðaukimas á sovietinæ kariuomenæ beveik visai suþlugo. Jo metu á tarybinæ kariuomenæ iðëjo tarnauti tik 1037 Lietuvos jaunuoliai. Ið jø 611 vilnieèiø, 113 klaipëdieèiø, kiti ið Ðalèininkø ir Vilniaus rajonø224 . Þlugus rugpjûèio puèui Maskvoje, 1991 m. rugpjûèio 27 d. Vytautas Land- sbergis, kalbëdamas telefonu su nauju SSRS gynybos ministru E. Ðapoðnikovu, iðkë- lë klausimà dël Lietuvos jaunuoliø, tarnaujanèiø sovietinëje armijoje, likimo. Marða- las paþadëjo, kad Lietuvos vaikinai galës gráþti namo. Bus iðspræsta ir ið Lietuvos kilusiø sovietinës armijos karininkø problema. Jie, anot E. Ðapoðnikovo, taip pat ga- lës vykti á savo tëvynæ ir èia, jeigu norës, demobilizuotis225 . 1991 m. rugsëjo 10 d. Maskvoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovø susitikime su SSRS gynybos ministru E. Ðapoðnikovu buvo susitarta, kad iki 1991 m. pab. visi Baltijos valstybiø jaunuoliai, tarnaujantys SSRS ginkluotosiose pajëgose, bus iðleisti namo226 . Taip ir ávyko. SSRS Prezidento 1991 m. rugsëjo 19 d. ásako pagrindu rug- sëjo 24 d. SSRS gynybos ministras E. Ðapoðnikovas paskelbë ásakymà „Dël pilieèiø,

2211991 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pareiðkimas // Valstybës þinios, 1991, Nr. 2–47. 222 Baltijos valstybiø tarybos 1991 m. sausio 8 d. pareiðkimas // LRSA.– F. 2, Ap. 10, B. 2, L. 1–2. 223 Kðanytë R. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje 1990 – 1991 m.: problemos ir sprendimai // Genocidas ir rezistencija.– 2003, Nr. 2 (14), P. 57. 224 Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ. 1990 – 1991 metai.– P. 538. 225 Kada iðvaþiuos tarybiniai tankai? // Tiesa, 1991, rugpjûèio 28. 226 J. Geèo Pro memoria // AA. 95 paðauktø Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijose ir tarnaujanèiø tikràjà karinæ tarnybà, pa- leidimo ið SSRS ginkluotøjø pajëgø“. Apie 16 000 Lietuvos jaunuoliø spalio mën. buvo paleisti á namus. 1991 m. lapkrièio 27 d. kraðto apsaugos ministro pavaduotojas Norbertas Vid- rinskas Maskvoje susitiko su SSRS ginkluotøjø pajëgø Generalinio ðtabo virðininku armijos gen. Vladimiru Lobovu. Susitikimo metu N. Vidrinskas priminë, kad dar nëra iki galo iðspræstas Lietuvos jaunuoliø, tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje, klausimas. V. Lobovui N. Vidrinskas áteikë du raðtus: dël Lietuvos jaunuoliø atleidi- mo ið tarnybos sovietinëje kariuomenëje ir dël nuteistø Lietuvos jaunuoliø, kurie atlieka bausmæ drausmës batalionuose, perdavimo Lietuvai. V. Lobovas minëtus raðtus ið karto vizavo ir garantavo, kad ðios problemos bus iðspræstos227 . Nors, kaip jau buvo minëta, paðauktais á sovietinæ karinæ tarnybà rûpinosi tiek Lietuvos politikai, tiek derybø su SSRS delegacijos nariai, taèiau praktiná darbà dir- bo Aukðèiausiojoje Taryboje sudaryta Respublikos jaunuoliø karinës tarnybos komi- sija. Komisija buvo ákurta dar 1989 m. geguþës 3 d. Jos pirmininku buvo paskirtas J. Antanaitis228 . Nuo ákûrimo dienos iki 1990 m. birþelio 27 d., kai Lietuvos Respubli- kos Vyriausybës potvarkiu komisijos darbas buvo perduotas Kraðto apsaugos de- partamentui, á komisijà kreipësi ir buvo priimti 2067 þmonës. Per dienà á komisijos priimamàjá atvykdavo nuo 15 iki 40 asmenø. Gauti 982 pareiðkimai ir laiðkai ið ávai- riø Lietuvos ir SSRS vietoviø, tarp jø ið Kauno, Panevëþio, Ðilalës, Jonavos, Maþei- kiø, Alytaus, Maskvos srities, Leningrado, Estijos, Latvijos, Murmansko, Kalining- rado, Kazachijos, Baltarusijos ir kt. Komisijos nariams daþnai teko ginti Lietuvos jaunuolius, atliekanèius tarnybà SSRS ir uþsienyje. 574 kartus buvo kreiptasi ir gauti atsakymai ið SSRS gynybos ministerijos, Centrinës politinës valdybos, Generalinio ðtabo, Maskvos, Leningrado, Pabaltijo, Sibiro, Uþkaukazës, Kijevo, Uþkarpatës, Vidurinës Azijos kariniø apygar- dø, Sàjunginës karinës prokuratûros, ið kariniø daliniø, Respublikinio karinio komi- sariato. Dël nestatutiniø santykiø, pasityèiojimø ir kûno suþalojimø 227 jaunuoliai bu- vo perkelti tarnauti ið Maskvos, Tolimøjø Rytø, Sibiro ir Vidurinës Azijos kariniø apygardø á kitus dalinius. Komisijai reikalaujant komisuoti buvo: 62 jaunuoliai dël sveikatos bûklës paki- timø, 64 dël ligos paûmëjimo bei susirgimø, 182 jaunuoliai dël sveikatos bûklës, 31 jaunuolis dël ávairiø kitø prieþasèiø. 63 jaunuoliai buvo atleisti nuo tolimesnës tarnybos gimus vaikams, mirus vie- nam ið tëvø arba tëvams tapus nedarbingiems. 68 jaunuoliai perkelti tarnauti á Lietuvà ið Leningrado, Maskvos, Sibiro, Uþ- kaukazës, Tolimøjø Rytø kariniø apygardø. 147 ðaukiamojo amþiaus jaunuoliai, komisijai reikalaujant, dël sveikatos bûk- lës bei ðeimyniniø aplinkybiø atleisti nuo karinës tarnybos. 13 neteisëtai nuteistøjø ið

227 N. Vidrinsko 1991 m. gruodþio 31 d. Pro memoria//Lietuvos Respublikos Vyriausybës Kancialiarijos archyvas (toliau LRVKA). – F. 4. Ap. 3 B. 692, L. 2. 228 J. Antanaièio 1989 m. spalio 16 d. raðtas Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumui // KAA.– F. 1, Ap. 2, B. 60, L. 7. 96 drausmës batalionø gràþinti á karinius dalinius. Komisijos nariai 15 kartø dalyvavo atliekant ekspertizæ þuvus Lietuvos jaunuoliams. Ið viso teigiamai buvo iðspæsti 950 kareiviø likimai. Ðá sunkø darbà, be jau minëto J. Antanaièio, dirbo V. Jurevièius, D. Tarailienë, M. Kirdaitë229 . Kai vyko tarnauti á sovietinæ kariuomenæ paimtø Lietuvos jaunuoliø teismai, Lietuvos atstovai stengësi juose dalyvauti kaip gynëjai. Taip F. Vaitkaitis, turëdamas Vyriausybës ágaliojimus, dalyvavo 7 teismuose, kuriuose buvo iðteisinti 6 kaltina- mieji ir nutrauktos baudþiamosios bylos. Viena byla, dalyvaujant deputatei Zitai Ðlièytei, irgi buvo iðspræsta jaunuolio naudai. Visos paminëtos priemonës turëjo naudà. Nuo 1990 m. kovo 11 d. SSRS teisme uþ dezertyravimà buvo nuteisti tik 5 Lietuvos jaunuoliai230 . 1991 m. gruodþio 5 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë Lietu- vos Respublikos pilietybës ástatymà, pagal kurá asmenys, stojæ á karinæ kitos valstybës tarnybà be kompetentingø Lietuvos organø sutikimo, buvo laikomi netekæ Lietuvos Respublikos pilietybës231 . 1992 m. sausio pab. Lietuvos Uþsienio reikalø ministerija paskelbë, kad, vado- vaujantis Pilietybës ástatymu, Lietuvos Respublikos pilieèiai, tarnaujantys kitos valsty- bës kariuomenëje, iðskyrus prievarta paimtus, arba einantys kitos valstybës valdþios ar valdymo organø pareigûnø pareigas, iki 1992 m. kovo 1 d. privalo nutraukti nuro- dytas tarnybas arba gali iki 1992 m. vasario kreiptis á Lietuvos Respublikos Uþsienio reikalø ministerijos Konsuliná departamentà dël leidimo laikinai tæsti ðias tarnybas232 . Taip ið esmës buvo padëtas galutinis taðkas Lietuvos pilieèiø tarnybai sovieti- nëje kariuomenëje. Visi dar dvejojantys turëjo apsispræsti – ar likti sovietinëje kari- nëje tarnyboje, ar netekti Lietuvos pilietybës.

229 Dël jaunuoliø karinës tarnybos reikalø komisijos darbo. A. Butkevièiaus 1990 m. rugpjûèio 1 d. raðtas LR AT Pirmininkui V. Landsbergiui ir Ministrei Pirmininkei K. Prunskienei // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 17, L. 3–4. 230 Buvo nuteisti: Staskovsky Andrej, Cirtautas Antanas, Bakðys Gintaras, Gajauskas, Vasiliauskas Erikas // Uþurka J. Lietuvos kariuomenës atkûrimas 1988–1991 metais.– P. 343, 364. 231 Lietuvos Respublikos pilietybës ástatymas. 1991 m. gruodþio 5 d. Nr. 1–2072 // http://www.lrs.lt. 232 URM praneðimas // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 32, L. 13. 97 5. Sovietinës (Rusijos) kariuomenës buvimo Lietuvoje ke- liamos problemos bei jos iðvedimo procesas iki iðvedimo grafiko pasiraðymo (1990-03-11 – 1992-09-08)

R. Bagdono nuotrauka

Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimas kariniuose daliniuose, dislokuotuose Lietuvos teritorijoje, nieko kito, kaip tik nepasitenkinimo ir prieðiðkumo, nesukëlë. Ka- riniø daliniø vadovybë nekreipë jokio dëmesio á priimtus Lietuvos ástatymus ir vykdë tik SSRS ástatymus, tuo akivaizdþiai demonstruodama savo okupacines nuostatas. Á bet kokius Lietuvos þmoniø ar valdþios institucijø veiksmus, tiesiogiai ar ne- tiesiogiai nukreiptus prieð sovietinius karinius dalinius, buvo reaguojama prieðiðkai ir ultimatyviai. Jau kovo 29 d. Vilniaus karinës águlos virðininkas plk. V. Uschopèi- kas V. Landsbergiui atsiuntë protesto raðtà, kuriame iðvardinti „neteisëti veiksmai Lietuvos SSR teritorijoje“. Vienu ið svarbiausiø „neteisëtø“ veiksmø buvo ávardinta savanoriø á bûsimas kraðto apsaugos struktûras registracija, kariniø daliniø fotogra- favimas, kariniø kolonø judëjimo stebëjimas ir kt. V. Uschopèikas reikalavo, kad bûtø duotas nurodymas Vidaus reikalø ministerijai iðaiðkinti visø jo paminëtø faktø kaltininkus233 . Panaðiø raðtø buvo ir daugiau. Po 1991 m. sausio ávykiø Lietuvoje esanèiø sovietiniø kariniø daliniø vadovy- bës elgesys pasikeitë, jie tapo, matyt, jausdami tam tikrà moralinæ kaltæ mandages- ni. 1991 m. vasario 7 d. Pabaltijo karinës apygardos vadas gen. plk. F. Kuzminas

233 Neteisëtø veiksmø Lietuvos SSR faktai // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 10, L. 61–63. 98 99 informavo V. Landsbergá, kad 1991 m. vasario 10–20 d. Lietuvos, Latvijos bei Esti- jos teritorijose vyks ðtabø, átraukiant ir karinius dalinius, mokymai234 . Kaip jau buvo minëta, dël neteisëtø sovietinës kariuomenës veiksmø Lietuvos val- dþios institucijos reiðkë protestus, ieðkojo paramos tarptautinëse organizacijose ir kt. 1991 m. balandþio mën. atsinaujinus deryboms tarp Lietuvos ir SSRS dël so- vietinës kariuomenës iðvedimo, Lietuvos derybininkai pirmiausia iðkëlë klausimà dël sovietinës kariuomenës savivalës ir Lietuvos Respublikos ástatymø nepaisymo. Ðá kartà sovietinë pusë garantavo, kad jos kariuomenë laikysis Lietuvos ástatymø. Deja, So- vietø Sàjunga savo ásipareigojimø ir toliau ne visada paisë. Atrodytø, kad padëtis turëjo pasikeisti po nesëkmingo 1991 m. rugpjûèio puèo. Naujas SSRS gynybos ministras E. Ðapoðnikovas, kaip jau buvo minëta, uþtikrino, kad sovietinë kariuomenë, esanti Lietuvoje, laikysis Lietuvos Respublikos ástatymø. Taèiau, nepaisant asmeniðko susitarimo su SSRS gynybos ministru apie galimybæ suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe klausimus dël papildomø kariuomenës kontin- gentø ávedimo á Lietuvos Respublikos teritorijà, 1991 m. gruodþio 20–21 d. á Gaiþiûnø mokomàjá centrà atvyko 600 naujokø, lydimø kareiviø ir karininkø. Naujokai atvyko traukiniais Maskva – Kaliningradas, gruodþio 20 ir gruodþio 21 d. po 300 kariø, vë- liau jie sunkveþimiais buvo nuveþti á minëtà daliná. Jokios oficialios informacijos ið sovietiniø kariðkiø apie ðio kontingento atvykimà nebuvo gauta235 . Nepaisant, kad gruodþio pab. Sovietø Sàjunga juridiðkai nustojo egzistavusi, jos okupacinë kariuomenë, dabar jau perëjusi á Rusijos Federacijos jurisdikcijà, liko Lietu- voje faktiðkai be jokiø pakitimø. Todël 1992 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Vy- riausybë, atsiþvelgdama á tai, kad, ðiurkðèiai paþeidus visuotinai pripaþintas tarp- tautinës teisës normas ir nesuderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1991 m. gruodþio mën. á Lietuvà buvo ávestas papildomas buvusios SSRS kariuomenës kontingentas, uþdraudë ávesti á Lietuvos Respublikà paðauktus á karinæ tarnybà nau- jokus ar kità papildomà buvusios SSRS kariuomenës kontingentà be Lietuvos Res- publikos Vyriausybës leidimo. Kraðto apsaugos ministerija buvo ápareigota áspëti buvusios SSRS kariuome- nës dalinius, laikinai dislokuotus Lietuvoje, apie galimas sankcijas uþ nustatytos tvarkos nesilaikymà. Vidaus reikalø ministerijai kartu su Susisiekimo ir Kraðto apsaugos ministeri- jomis buvo pavesta kontroliuoti, kaip vykdomas ðis nutarimas236 . Taèiau reikia ið karto pasakyti, kad ðá nutarimà Rusijos pusë ið karto ëmë igno- ruoti. Buvo ir toliau gaunama informacija, kad á dalinius atvyksta nauji kareiviai. Dël to kraðto apsaugos patruliai ëmë tikrinti atvykstanèiøjø kariðkiø dokumentus. Jau sausio 16 d. Kauno geleþinkelio stotyje buvo sulaikyti atvykæ ir neturintys Lietu- vos institucijø leidimø Rusijos kariuomenës vyr. ltn. A. Ðichijevas, vyr. praporðèikai V. Kulakovas ir A. Direnkovas, eiliniai A. Nizamovas ir A. Artemjevas. Jie buvo

234 F. Kuzmino 1991 m. vasario 7 d. raðtas V. Landsbergiui // Ten pat, B. 20, L. 91. 235 Kraðto apsaugos ministro 1991 m. gruodþio 21 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAMEA. 236 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 13 „Dël buvusios TSRS kariuomenës kontingento Lietuvoje“ // http://www3.lrs.lt. 100 patalpinti á iðankstinio sulaikymo kamerà. Kità dienà, suraðius protokolà, buvo pa- leisti ir iðsiøsti á daliná, ið kurio atvyko. Dël ðio ávykio Rusijos Federacijos Vakarø grupës vadas gen. plk. V. Mironovas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui atsiuntë protesto raðtà áspëdamas, kad panaðûs Lietuvos pareigûnø veiks- mai gali iðprovokuoti rimtus konfliktus. Be to, V. Mironovas priekaiðtavo, kad Lietuvos pareigûnai, konkreèiai kraðto apsaugos ministro pavaduotojas N. Vidrinskas, ëmë reikalauti, kad iðvykstantis ið Lietuvos Rusijos kariuomenës transportas turëtø iðduotus leidimus, o tai V. Mirono- vo nuomone, tik trukdo Rusijos kariuomenës iðvedimui237 . Lietuvos Vyriausybei uþdraudus ávesti á Lietuvà naujokus, Rusijos kariniai daliniai, norëdami papildyti kariø skaièiø, ëmë verbuoti Lietuvos pilieèius tarnybai kariniuose daliniuose pagal kontraktà238 . Buvo pastebëta, kad labai padaþnëjo sovietinës kariuomenës daliniø turto veþimas uþ Lietuvos ribø. Kadangi panaðûs veþimai prieðtaravo 1991 m. lapkrièio 28 d. Lietuvos Respublikos ástatymui „Dël SSRS kariniø daliniø bei kitø kariniø struktû- rø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respublikos teritorijoje“, 1992 m. sausio 9 d. Kraðto apsaugos ministerija kreipësi á Susisiekimo ministerijà praðydama be derinimo su Kraðto apsaugos ministerija neteikti rusø kariams geleþinkelio vagonø ar platformø239 . Taèiau ðis draudimas, ið vienos pusës apsunkinæs karinio turto neteisëtà iðve- þimà, sukëlë ir kai kuriø sunkumø Lietuvoje esantiems kariniams daliniams. Dël to NVS kariniø oro pajëgø automobiliø daliø bazëje Nr. 42794 susikaupë daug iðsiun- timui parengtø detaliø. Bazës vadas 1992 m. vasario pr. kreipësi á kraðto apsaugos ministrà, praðydamas padëti iðspræsti minëtà problemà240 . Kauno águlos daliniai mokymus ir pratybas daþniausiai vykdë Parieèës kari- niame poligone Baltarusijoje. Pradëjus kontroliuoti Lietuvos sienas ir reikalauti lei- dimø pasunkëjo iðvykusiø á poligonà kariø aprûpinimas241 . Susikaupë ir daugiau klausimø, kuriuos reikëjo spræsti. Todël 1992 m. vasario 20 d. kraðto apsaugos ministras, suderinæs su Aukðèiausiosios Tarybos komisija, sa- vo pavaduotojà Jonà Pauþolá paskyrë Kraðto apsaugos ministerijos ágaliotu atstovu sovietø kariuomenës iðvedimo klausimams spræsti242 . Kaip jau buvo minëta, tarp Lietuvos ir Rusijos vykstant deryboms dël Rusijos

237 V. Mironovo 1992 m. sausio 21 d. raðtas Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 692, L. 143–145. 238 A. Butkevièiaus 1992 m. birþelio 10 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei „Dël Rusijos kariuomenës veiksmø Lietuvos Respublikoje“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 4. 239 Dël judamø geleþinkelio sàstatø. 1992 m. sausio 19 d. Kraðto apsaugos ministerijos raðtas // Ten pat, Ap. 1, B. 4, L. 72. 240 1992 m. vasario 5 d. karinës dalies Nr. 42794 raðtas kraðto apsaugos ministrui // Ten pat.– B. 42, L. 102. 241 Kauno águlos vado gen. mjr. V. Kackevièiaus 1992 m. sausio 30 d. raðtas Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 692, L. 79–80. 242 Dël ministro pavaduotojo J. Pauþolio paskyrimo KAM ágaliotu atstovu. KAM 1992 m. vasario 20 d. ásakymas Nr. 100 // Kraðto apsaugos ministro ásakymai, T. 1. – P. 162; L. e. kraðto apsaugos ministro pareigas E. Nazelskio 1992 m. liepos 17 d. raðtas Ministro Pirmininko pavaduotojui Z. Vaiðvilai // KAA.– F. 2, Ap. 2, B. 35, L. 110. 101 kariuomenës iðvedimo, 1992 m. kovo 3 d. oficialiai buvo iðvestas pirmasis Rusijos kariuomenës dalinys – zenitinis raketinis divizionas, ásikûræs Vilniaus rajone. Paraiðka dalinio iðvedimui buvo paduota dar 1992 m. sausio 19 d. Gavus pa- raiðkà Kraðto apsaugos ministerijos ágaliotasis atstovas Rusijos Federacijos jurisdik- cijoje esanèios buvusios SSRS kariuomenës iðvedimo klausimais plk. Jonas Pauþo- lis243 1992 m. vasario 24 d. iðleido ásakymà Nr. 1, kuriuo sudarë pirmàjà minëto karinio dalinio tikrinimo komisijà: J. Geèas – kraðto apsaugos ministro pavaduotojas – komisijos pirmininkas; H. Narðèius – Karinës administracijos departamento direktoriaus pavaduotojas – komisijos pirmininko pavaduotojas; A. Griðka – Kapitalinës statybos ir remonto tarnybos virðininkas; V. Benediktavièius – SKAT244 ðtabo virðininko pavaduotojas; A. Èepulis – SKAT ryðiø tarnybos virðininkas; V. Ðriubða – KAM skyriaus virðininkas; J. Juodka – KAM skyriaus virðininkas; V. Brazauskas – KAM skyriaus virðininkas; P. Marozienë – KAM buhalterinës apskaitos poskyrio virðininkë; Z. Vegelevièius – KAM tarnybos virðininkas; Z. Pacevièius – KAM vyr. specialistas; R. Lapinskas – KAM tarnybos virðininko pavaduotojas; P. Dragunaitis – Pasienio apsaugos tarnybos ðtabo virðininkas; P. Stokë – Aplinkos apsaugos departamento Vandenø valdybos vyr. inþinierius; Z. Stanevièius – Respublikinio higienos centro direktorius; A. Ðeðtakauskas – Lietuvos Respublikos Urbanistikos ir statybos ministerijos vyriausias statybininkas; V. Sûdþius – Valstybinës statybos inspekcijos virðininkas; A. Rimkus – Komunaliniø paslaugø departamento skyriaus virðininkas; - Vilniaus rajono ryðiø tarnybos atstovas.

243 Jonas Pauþolis gimë 1954 m. geguþës 1 d. Joniðkio raj. Kriûkø valsè., Lazdyniðkiø km. 1954 m. baigë Joniðkio vidurinæ mokyklà. 1957 m. baigë Kijevo artilerijos mokyklà. Tarnavo artilerijos daliniuose. Tarnybà sovietinëje kariuomenëje baigë 1986 m. Vilniaus raj. komisaru, turëdamas papulkininkio laipsná. 1988–1989 metais aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos atsargos karininkø sàjungà (LAKS), buvo iðrinktas sàjungos Centro valdybos nariu. Tuo paèiu metu dirbo kariniu ekspertu jaunuoliø, tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje, gynimo komisijoje prie LR Aukðèiausiosios Tarybos. Rengë kraðto apsaugos atkûrimo programas. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ 1990 m. birþelio 1 d. skiriamas Kraðto apsaugos departamento (KAD) Mobilizacinio skyriaus virðininku. 1991 m. sausio 5 d. skiriamas KAD direktoriaus pavaduotoju. 1991–1992 m. derybø su Rusija dël buvusios sovietinës kariuomenës ið Lietuvos karinis ekspertas, buvusiø sovietiniø kariniø komisariatø likvidavimo komisijos pirmininkas. 1992 m. liepos 16 d. skiriamas Valstybës sienos apsaugos tarnybos (VSAT) virðininku. 244 SKAT – Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba. 102 Pirmàjá patikrinimà buvo nurodyta atlikti 1992 m. vasario 25 – 28 d.245 . Objekto patikra ávyko sklandþiai, jokiø nesusipratimø nebuvo ir objektas buvo perduotas Lietuvos pareigûnams. Pirmàjá perdavimo – priëmimo aktà dël perduo- damo Rusijos 36839 karinio dalinio objekto pasiraðë kraðto apsaugos ministro pava- duotojas plk. Jonas Pauþolis246 . Ið Kauno Rusijos kariuomenës daliniø iðvedimas prasidëjo 1992 m. kovo 6 d. Á Pskovo sritá pajudëjo Rusijos kariuomenës fronto bazës 59838 karinio dalinio valdy- mo grupë ir ðarvuotos technikos remonto pulkas (k. d. 01252) Tiesa, abiejuose kari- niuose daliniuose tebuvo tik 9 kariai. Technikos daugiau – 24 sunkveþimiai ZIL–131, 3 sunkveþimiai GAZ–66, 4 sunkveþimiai ZIL–157, 5 sunkveþimiai URAL. Kolona pajudëjo marðrutu Kaunas – Ukmergë – Utena – Zarasai247 .

Pasiruoðæ iðvykti (LRSA)

245 Lietuvos Respublikos ágaliotinio Rusijos Federacijos jurisdikcijoje esanèios buvusios SSRS kariuomenës iðvedimo klausimais 1992 m. vasario 24 d. ásakymas Nr. 1 // KAA.– F. 2, Ap. 6 (byla nenumeruota). 246 Lietuva laisva ir nepriklausoma.– P. 14. 247 Namo! // Lietuvos aidas, 1992, kovo 7. 103 Karinio dalinio, dislokuoto Mickûnuose perdavimo aktas (KAA. F. 2., Ap. 6., B. 7., L. 2)

104 Iki tol buvæ gana átempti santykiai tarp Lietuvos valdþios institucijø ir sovieti- nës, vëliau Rusijos karinës vadovybës, trukdë normaliam Lietuvoje esanèiø Rusijos kariniø daliniø funkcionavimui. Todël paèiø kariniø daliniø vadovybë buvo suinte- resuota gerinti santykius su atgavusiomis savarankiðkumà Baltijos valstybëmis. 1992 m. vasario 25 d. Maskvoje Rusijos kariuomenës prieðlëktuvinës gynybos vadovybës iniciatyva ávyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Latvijos karinis ataðë Rusijoje G. Alksnis, Lietuvos Kraðto apsaugos ministerijos atstovas prie Lietuvos pasiuntiny- bës Maskvoje K. Kuckailis ir Rusijos prieðlëktuvinës gynybos pajëgø atstovai P. Ðèe- betinas, V. Þiþnevskis, B. Kuleðovas, J. Kuèerovas, V. Kurièevas ir V. Lazarevas. Pasitarimo metu buvo aptariama, kaip palaikyti prieðlëktuvinës gynybos daliniø, esanèiø Latvijoje ir Lietuvoje, gyvybingumà. Susitikime buvo konstatuota, kad nëra tarpvalstybiniø susitarimø, reglamen- tuojanèiø kariðkiø atvykimo ir iðvykimo ið Lietuvos ir Latvijos atvejus, karinës tech- nikos áveþimo ir iðveþimo tvarkos, taip pat nebuvo koordinacijos prieðlëktuvinës gy- nybos uþdaviniams spræsti su Latvijos ir Lietuvos atitinkamomis struktûromis. Pasi- tarimo pabaigoje buvo nuspræsta parengti reikiamø dokumentø projektus ir áteikti savo ðaliø vyriausybëms248 . Taèiau ar buvo parengti kokie nors dokumentø projek- tai, duomenø surasti nepavyko. Rusijos vadovybei oficialiai ávardijus Lietuvoje esanèià kariuomenæ kaip iðve- damà, be to, vykstant intensyvioms deryboms, reikëjo tiksliai þinoti, koká indëlá ap- rûpinant karinius dalinius áneða Lietuvos institucijos. Ðiuo tikslu 1992 m. vasario 26 d. ministras A. Butkevièius KAM II tarnybos virðininkui P. Ivoðkiui pavedë iki kovo 6 d. pateikti informacijà apie iðvedamos Rusijos kariuomenës kariniø daliniø aprûpinimà Lietuvos Respublikos biudþeto sàskaita: • ið kur tiekiama elektros energija, dujos, vanduo, kuras, organizuojamas ka- riniø daliniø patalpø ðildymas, kokiu bûdu atsiskaitoma; • kas kariðkiams ir jø ðeimø nariams teikia maistà, medikamentus, kaip atsi- skaitoma; • kokius kitus tiekimus gauna ið Lietuvos ámoniø, ástaigø, organizacijø; • kariniø parduotuviø darbuotojø iðlaikymas, parduotuviø aprûpinimas pre- këmis, ðiø parduotuviø pelno skirstymas; • kariðkiø ir jø ðeimø butø, gyvenamøjø patalpø bûklë, mokestis uþ butà, ko- munalines paslaugas, taikomos ðioje srityje lengvatos; • kito aprûpinimo Lietuvos Respublikos sàskaita bûdai ir ðaltiniai. Ministras pasiûlë ðá ásakymà vykdyti pateikiant oficialius uþklausimus atitin- kamoms ministerijoms249 . Deja, laiko ðiam pavedimui ávykdyti buvo duota palyginti maþai, todël surink- ti ne visai tikslûs duomenys, taèiau ir jie tapo gana svarbiu argumentu kalbantis su Rusijos derybininkais. Kai derybos dël Rusijos kariuomenës jau buvo ásibëgëjusios ir kai paaiðkëjo, kad Rusijos kariuomenë ið Lietuvos turës greitai bûti iðvesta, atsitiko taip, kad kari-

248 1992 m. vasario 25 d. pasitarimo protokolas // KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 43, L. 25. 249 Dël informacijos apie Rusijos kariuomenës kariniø daliniø aprûpinimà. KAM 1992 m. vasario 26 d. ásakymas Nr. 116 // Kraðto apsaugos ministro ásakymai, T. 1. 1992 m.– P.176. 105 niai daliniai ëmë pardavinëti turtà bei kità inventoriø, prasidëjo iki tol neregëto mas- to grobstymai. Ypaè pavojingu reiðkiniu tapo prekyba ginklais. Ði prekyba pasiekë toká mastà, kad Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba 1992 m. kovo 24 d. suda- rë Laikinàjà deputatø komisijà NVS kariniø daliniø neteisëtos prekybos ginklais faktams tirti. Á komisijà buvo átraukti ðie Aukðèiausiosios Tarybos deputatai: , Kæstutis Grinius, Klemas Inta, Leonas Jankelevièius, Vytautas Kvietkauskas, Liudvikas Narcizas Rasimavièius, Benediktas Rupeika, Saulius Ðaltenis, Petras Vaitiekûnas. Komisija buvo ápareigota iki 1992 m. balandþio 15 d. Aukðèiausiajai Tarybai pateikti savo iðvadas250 . Kadangi nebuvo paskirtas komisijos pirmininkas, ði komisija faktiðkai nieko nedirbo, todël 1992 m. balandþio 14 d. ji buvo papildyta deputatais Valentina Suboè bei Egidijumi Klumbiu, o iðbrauktas deputatas Kæstutis Grinius. Komisijos pirminin- ku patvirtintas Petras Vaitiekûnas251 . Deja, ið anksto reikia pasakyti, kad ðios komi- sijos darbo rezultatai buvo kuklûs.

Tai, kas liko ið buvusio karinio pastato. R. Bagdono nuotrauka. KASP EA

250 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 53, P. 324–325. 251 Ten pat, T. 54.– V., 1995, P. 382. 106 O Rusijos kariniai daliniai ir toliau savivaliavo. Paþeisdama Lietuvos Respub- likos suverenitetà, Rusijai pavaldi kariuomenë nelegaliai veþë tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijà karinius krovinius, tarp jø ypaè pavojingus. Be Lietuvos val- dþios leidimo ir toliau buvo iðveþamas pagal Lietuvos ástatymus Lietuvai priklau- santis turtas, karinë technika. Keletas faktø: 1992 m. kovo 3 d. Vilkaviðkio uþkardos Kybartø poste sulaikytas vagonas su cementu, kurá Rusijos kariðkiai nelegaliai ban- dë iðveþti á Kaliningradà; kovo 10 d. be Lietuvos Respublikos valdþios leidimo á Sovetskà buvo iðveþta: 8 patrankos, 6 tanketës, 4 ryðiø maðinos, 2 sistemos Grad ir 1 haubica. Á Lietuvos teritorijà ir toliau buvo savavaliðkai áveþami nauji kariðkiai. Ið anksto nesuderinus su Lietuvos vadovybe, vykdomi nesankcionuoti daliniø perdis- lokavimai, kariuomenë be leidimo judëjo Lietuvos keliais ir gyvenvietëmis. Pavyz- dþiui, Kauno mieste 1992 m. kovo 16 d. pastebëta 10 tankeèiø ir 4 tankai; kovo 17 d. ið Kauno Jonavos link nuvaþiavo 40 kariðkø maðinø. Rusijai pavaldþios buvusios SSRS kariuomenës, dislokuotos Lietuvoje, vado- vybë savavaliðkai vykdë akcijas sausumoje ir teritoriniuose Lietuvos vandenyse, paþeidinëjo oro erdvæ. Nepaisydama pasiekto susitarimo tarp valstybiniø delegaci- jø, Rusijai pavaldþiø kariniø daliniø vadovybë neleido Lietuvos Respublikos parei- gûnams tikrinti buvusios SSRS kariniø daliniø teritorijø. Iki 1992 balandþio pr. buvo uþfiksuoti 32 atvejai, kai Lietuvos pareigûnams nebuvo leista tikrinti karinëse bazëse. Rusijos Federacijos, kaip buvusios SSRS teisiø ir prievoliø perëmëjos, insti- tucijos vengë konkreèiai nagrinëti buvusios SSRS kariuomenës padarytos þalos gy- ventojams, valstybës ir gyventojø turtui bei Lietuvos gamtai atlyginimo klausimus ir delsë pradëti atlyginti þalà. Lietuvos gamtai ir toliau buvo daroma didelë þala. Lietuvos Respublikos aplin- kos apsaugos departamento duomenimis, 1992 m. vasario 6 d. karinis dalinys Nemir- setoje, Klaipëdos rajone, motyvuodamas, kad neturi kuo kûrenti, kirto puðis – padarë 17 244 rb. þalà; Ðateikiuose, Plungës rajone, esantis karinis dalinys kirto miðkà, pada- ryta 268 616 rb. þala; kovo mën. pr. Pabradës karinio poligono kariðkiai sumëtë dau- gybæ dûminiø sprogmenø á ðalia esantá tvenkiná ir kt.252 . Rusijos kariuomenës atstovai nevengë ir tiesioginiø provokacijø prieð Lietuvà. Panaðiai kaip 1940 m., kai Lietuva buvo apkaltinta, kad grobiami sovietiniai karið- kiai, 1992 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë gavo Rusijos Federacijos kariuomenës Ðiaurës Vakarø grupuotës vado gen. plk. V. Mironovo protestà. Jame buvo teigiama, kad kovo 16 d. apie 12 val. netoli Palangos esanèiame Nemirsetos mokomajame poligone buvo pagrobtas kareivis J. Repinas. V. Mironovas nurodë, kad kareivá per pratybas Nemirsetos poligone pagrobë neþinomi asmenys, ið kuriø vienas vilkëjo Nepriklausomø Valstybiø Sandraugos ginkluotøjø pajëgø praporðèi- ko uniformà. Iki kovo 17 d. 3 val. nakties kareivis buvæs áþeidinëjamas, þeminamas, muðamas, verèiamas krauti ir iðkrauti daiktus. Po to kareivis atveþtas á poligono teritorijà, kur buvo nurengtas ir pririðtas prie metalinio vamzdþio apleisto pastato viduje. Jam rusø kalba buvæ pasakyta: „Perduok savo virðininkams, kad jeigu iki kovo 25 d. neiðsineðdinsite, tai jus visus papjausime ir pakarsime“253 .

252 1992 m. balandþio 7 d. ELTOS praneðimas. 253 V. Mironovo 1992 m. geguþës 19 d. raðtas Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 693, L. 51. 107 Dël ðio ávykio Vidaus reikalø ministerijos pareigûnai atliko tyrimà. Buvo nu- statyta, kad rusø kareivis J. Repinas nebuvo sumuðtas, jam nebuvo padaryta jokiø kûno suþalojimø. Kareivis buvo rastas ne tuðèiame pastate, kaip teigë V. Mironovas, o karinio dalinio Nr. 42283, dislokuoto Nemirsetoje, ðtabo pastate esanèioje katilinë- je. Teritorija saugoma Rusijos kariðkiø ir paðaliniams ten vaikðèioti draudþiama. Vidaus reikalø pareigûnai padarë iðvadà, kad tai buvo nestatutiniø santykiø tarp paèiø Rusijos kareiviø pasireiðkimas. Matyt, ið kareivio buvo atimta nauja uni- forma ir iðkeista á svaigiuosius gërimus, o pasiteisinimui sugalvota minëta istorija254 . 1992 m. kovo 29 d. Rusijos gynybos ministras Pavelas Graèiovas pareiðkë, kad stabdomas prasidëjæs kariuomenës iðvedimas ið Baltijos valstybiø. Á P. Graèiovo pa- reiðkimà ið karto reagavo JAV, Didþiosios Britanijos, Norvegijos, Islandijos, Kana- dos gynybos ministrai. NATO ir Rytø Europos gynybos ministrø susitikime buvo palaikytas Baltijos valstybiø siekimas, kad Rusijos kariuomenë bûtø iðvesta kaip galima greièiau. Savo pasiaiðkinimuose Rusijos Uþsienio reikalø ministerijos pareigûnai teigë, kad kariuomenës iðvedimas ið trijø Baltijos valstybiø buvo sustabdytas dël to, kad Baltijos ðalys su Rusija nebuvo pasiraðiusios sutarèiø dël kariuomenës iðvedimo bei neiðspræsti socialiniai kariðkiø klausimai255 . 1992 m. balandþio pr. Lietuvoje ávyko incidentas. Balandþio 7 d. Lietuvos pro- kuratûros nurodymu buvo suimtas aktyvus 1991 m. rugpjûèio puèo Maskvoje rë- mëjas, Klaipëdos garnizono vadas, plk. Ivanas Èernychas. Jis buvo suimtas tiriant baudþiamàjà bylà uþ veiksmus, nukreiptus prieð teisëtà Rusijos valdþià bei uþ Lie- tuvos Respublikos ástatymø paþeidimà. I. Èernychas buvo apklaustas dalyvaujant Rusijos kariniam prokurorui256 . Dël ðio ávykio Rusijos Ministras Pirmininkas A. Ruckojus V. Landsbergiui at- siuntë telegramà. Joje buvo raðoma: „Lietuvos Respublikos AT Pirmininkui. Gerbiamas pone Pirmininke, ðià naktá buvo neteisëtai sulaikytas ir nugabentas á Vil- niø ginkluotøjø pajëgø kranto apsaugos divizijos vadas plk. Èernychas. Ðie veiksmai, kad ir kas juos bûtø ávykdæs, Rusijoje kvalifikuojami kaip neteisëti ir provokaciniai. Rusijos Pre- zidento pavedimu áspëju dël atsakomybës uþ ðios akcijos padarinius. Turëkite omenyje, jog jeigu bus nors kiek delsiama paleisti Rusijos karininkà, veiksmø ákaitui iðlaisvinti gali imtis divizijos, kuriai vadovauja I. Èernychas, kariðkiai. Ðiuo klausimu priimtas dalies karininkø susirinkimo sprendimas. Tokia ávykiø raida yra neleistina. Raginu jus tuojau ásikiðti – paleisti pulkininkà Èernychà, gràþinti já á dalies dislokavimo vietà ir nubausti asmenis, kaltus dël ðio neteisëto akto. Suprantama, jog Rusija laukia, kad Lietuvos valdþia oficialiai paaiðkintø ðá atsitikimà. Reiðkiu viltá, kad Jûs duosite nurodymà imtis priemoniø, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotø. A. Ruckojus“257 .

254 Vidaus reikalø ministro P. Valiuko informacija dël Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupës vado gen. plk. V. Mironovo protesto Lietuvos Vyriausybei // Ten pat, L. 54. 255 Lietuva laisva nepriklausoma.– P. 41. 256 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos.– T. 54, P. 3–7. 257 1992 m. balandþio 8 d. A. Ruckojaus telegrama V. Landsbergiui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 30, L. 21. 108 Tuo tarpu Klaipëdoje dislokuotos divizijos karininkai priëmë ultimatumà, ku- riame pareikalavo paleisti plk. I. Èernychà iki balandþio 8 d. 20 val. Kitaip jie grasi- no jo iðlaisvinimui panaudoti jëgà258 . Dël ðio ávykio Lietuvos Respublikos Aukðèiausiojoje Taryboje balandþio 8 d. vyko kariðkiø, kuriems atstovavo Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës vadas gen. plk. V. Mironovas, ir Lietuvos vadovybës susitikimas. Susitikimo metu V. Mironovas teigë, kad Klaipëdoje ramu, o tuo tarpu vienas ið Klaipëdos kariðkiø ultimatumo punktø skelbë, kad bus imami ákaitai, jei nebus paleistas pulkininkas. 21 val. su V. Mironovu susitiko V. Landsbergis. 23 val. Vilniaus oro uoste I. Èernychà Uþsienio reikalø ministerijos ágalioti atstovai Linas Kuèinskas ir Riman- tas Ðidlauskas perdavë Rusijos Federacijos Uþsienio reikalø ministerijos Konsulinës tarnybos virðininko pavaduotojui Nikolajui Makarovui259 . Plk. I. Èernychas buvo paleistas uþ uþstatà. Ðis ávykis dar kartà visiems priminë, kad Rusijos kariuomenës buvimo Lietu- voje problema tebeegzistuoja. Artëjant pavasariniam 1992 m. ðaukimui á Rusijos kariuomenæ, dar kovo mëne- sá kraðto apsaugos ministras kreipësi á Lietuvos Uþsienio reikalø ministerijà, praðyda- mas paraðyti notà Rusijos Federacijos Vyriausybei apie tai, kad be Lietuvos Respubli- kos Vyriausybës leidimo kariniø kontingentø pakeitimas arba papildymas yra neleis- tinas260 . Nors oficiali nota buvo áteikta, taèiau Rusijos karinë vadovybë darë savo. 1992 m. balandþio 15 d. á Pakranèiø apsaugos pulkà Telðiuose atvyko 24 ka- reiviai ið karinio dalinio 39864, dislokuoto Borisove (Baltarusija). Balandþio 17 d. Ðiauliuose sulaikyta ir iðsiøsta uþ Lietuvos ribø 12 kareiviø grupë. Ðeðiais kareiviais, atvykusiais ið Kazachstano, papildytas karinis dalinys 06965 Panevëþyje261 . Balandþio 21–23 d. trimis transporto lëktuvais IL-76 á Kazlø Rûdos kariná ae- rodromà atvyko daugiau kaip 600 kareiviø naujokø, kurie buvo planuojami iðsiøsti geleþinkeliu ir tarpmiestiniais autobusais á dislokuojamus artimiausiose apskrityse Rusijos karinius dalinius. Ðis naujas kontingentas Kraðto apsaugos ir Vidaus reikalø ministerijø jëgomis buvo uþblokuotas aerodrome. Kraðto apsaugos ministerija krei- pësi á uþsienio reikalø ministrà A. Saudargà praðydama diplomatinëmis priemonë- mis padëti iðspræsti ðià problemà262 . Be to, balandþio 25 d. l. e. kraðto apsaugos ministro pareigas N. Vidrinskas Lietuvos Respublikos Vyriausybës vardu dël tokio elgesio visiems Rusijos kariniø daliniø, dislokuotø Lietuvoje, vadams pareiðkë pro- testà ir pareikalavo laikytis priimtø Lietuvos Vyriausybës nutarimø263 . 1992 m. balandþio 24 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmi- ninkas V. Landsbergis kalbëjosi su jam paskambinusiu Rusijos Ðiaurës Vakarø kari-

258 Ultimatumas // KAA.– F. 2, Ap. 2, B. 32, L. 92. 259 Rusijos Federacijos pilieèio perdavimo Rusijos Federacijos URM atstovui aktas // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 32, L. 129–130. 260 1992 m. kovo 20 d. A. Butkevièiaus raðtas Uþsienio reikalø ministerijai // KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 45, L. 13. 261 1992 m. balandþio 21 d. Kraðto apsaugos ministerijos raðtas Uþsienio reikalø ministerijai / /KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 46. 262 1992 m. balandþio 24 d. KAM raðtas URM // Ten pat, L. 129. 263 1992 m. balandþio 25 d. protesto raðtas // Ten pat, L. 154. 109 nës grupuotës vadu gen. plk. V. Mironovu dël ðios naujos kariðkiø grupës, Rusijos karo lëktuvais permetamos á Lietuvà, ir dël Lietuvos Kraðto apsaugos ministerijos vykdomos Rusijos sausumos karinio transporto kontrolës. V. Landsbergis priminë gen. V. Mironovui, jog Rusijos kariðkiø gabenimas lëktuvais á Kazlø Rûdà prie Kau- no yra visiðkas nesiskaitymas su Lietuvos suverenitetu bei jos ástatymais, ir pareiðkë, kad Lietuvos Respublika neleis tø keliø ðimtø kareiviø iðsklaidyti ðalies teritorijoje, o prieðingai – reikalauja juos tuoj pat iðgabenti tuo paèiu keliu ir informuoti Vilniø apie incidento likvidavimà264 . Po ðio pokalbio Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis nusiuntë Rusijos Prezidentui B. Jelcinui telegramà, kurioje sakoma: „Pone Prezidente, Nepriklausomos Lietuvos teritorijoje esanti Rusijos jurisdikcijos kariuo- menë, kuri turëtø gerbti ðalies ástatymus, ðiandien paþeidinëja tiek tarptautinius Rusijos ásipareigojimus, tiek ir elgesio ðalyje, su kuria nekariauja, normas. Kariniai aerodromai Kazlø Rûdoje netoli Kauno ir Këdainiuose dabar naudojami mûsø uþdraustam naujø ka- riuomenës kontingentø ávedimui. Tai neteisëta ir pabrëþiamai áþûli akcija, nelyginant ásiver- þimas. Mano reikalavimai ðiuo klausimu, kuriuos pats iðdësèiau gen. V. Mironovui, igno- ruojami. Átampa aplink aerodromus didëja. Praðau Jus, kaip Rusijos Prezidentà ir gynybos ministrà, duoti nurodymus nutraukti ðias akcijas ir pirmiausia paðalinti ið Lietuvos terito- rijos ðiuos naujus Jums pavaldþios kariuomenës kontingentus“265 . Balandþio 28 d. Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerija savo ruoþtu siuntë protesto notà Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijai. Notoje, be kita ko, buvo pareikalauta iðveþti nelegaliai atveþtus karius266 . Ir nors gana sunkiai ðie buvo gràþinti atgal, taèiau naujokai slapta vyko ir toliau (Plaèiau þiûrëti skyriuje „Kariniø daliniø blokada, siekiant neleisti jø papildyti naujokais“ – G. S.). Tarsi atsakas á Lietuvos vadovø protestus ir notas buvo 1992 m. balandþio 20 d. Rusijos Federacijos Vyriausybës priimtas nutarimas „Dël priemoniø uþkertant neteisëtus veiksmus prieð Rusijos Federacijos ginkluotàsias pajëgas“. Vadovaujantis ðiuo nutarimu, Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës vadovybë Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Ta- rybos Pirmininkui V. Landsbergiui atsiuntë pareiðkimà, kuriame perspëjo, kad Rusi- jos kariðkiai, laikinai dislokuoti Lietuvos teritorijoje, ápareigoti imtis visø priemoniø prieð neteisëtus veiksmus, nukreiptus prieð juos iki ginklo panaudojimo. Pareiðkime buvo iðreikðta viltis, kad Lietuvos vadovybë imsis visø priemoniø, kad nebûtø jokiø veiksmø, nukreiptø prieð Rusijos kariðkius267 . Nors ðis pareiðkimas buvo daugiau propagandinio pobûdþio, taèiau dar kartà priminë, kad, nors ir perëjæ á Rusijos pavaldumà, buvusios SSRS kariuomenës karið- kiai tebëra pavojingi. Lietuvai imantis priemoniø, kad naujokai nebûtø ávesti, jø ið tikrøjø maþiau atvykdavo. Trûkstant kareiviø, kariniø daliniø veikla komplikavosi. Kai kuriø kari- niø daliniø vadai, matydami, kad kitomis priemonëmis papildyti karinius dalinius

264 1992 m. balandþio 25 d. ELTA praneðimas. 265 1992 m. balandþio 28 d. V. Landsbergio telegrama B. Jelcinui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 21, L. 18. 266 URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 107. 267 Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupës vadovybës pareiðkimas // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 21, L. 27. 110 reikiamu kariø skaièiumi nepavyks, pradëjo ofi- cialiai Lietuvos pareigûnø praðyti leisti ávesti nau- jokus. Taigi 1992 m. geguþës 15 d. Vilniaus garni- zono vadas plk. Valerijus Frolovas kreipësi á Mi- nistrà Pirmininkà Gediminà Vagnoriø praðyda- mas leidimo ávesti 962 karius. Savo praðymà jis motyvavo tuo, kad, iðleidus ið karo tarnybos Pa- baltijo respublikø, Uzbekistano, Tadþikistano, Uk- rainos jaunuolius bei jau atitarnavusius karius, Vil- niuje dislokuotose daliniuose net nebëra kam eiti á sargybà, o tai lemia átemptà kriminogeninæ situ- acijà, sudaro sàlygas turto grobstymui, kuris po daliniø iðvedimo turëtø atitekti Lietuvos instituci- joms268 . Rusijai á Lietuvà nelegaliai ávedant kariniø daliniø papildymus, 1992 m. pavasará KAM Jung- tinis ðtabas parengë Laikinàsias dël neteisëtai at- vykusio Rusijos kariuomenës kontingento iðaiðki- nimo ir iðsiuntimo uþ Lietuvos Respublikos ribø Zenonas Juknevièius taisykles. Taisyklës buvo iðsiuntinëtos derinti su- interesuotoms Lietuvos institucijoms. Parengtoms taisyklëms pasiprieðino teisingumo ministras Zenonas Juknevièius, nurodydamas, kad panaðûs klausimai turi bûti sprendþiami diplomatinëmis priemonëmis. Finansø ministerija abejojo taisykliø bûtinumu ir jø ágyvendinimui siûlë neskirti papildomo finansavimo. Pastabø atsiuntë ir kitos ministerijos. Taisyklës buvo pataisytos ir vël iðsiøstos derinti, taèiau ir vël atëjo gana daug pastabø su siûlymais jø nepriimti. Taip jos ir liko tik projekte269 . Esant tokiai situacijai, kraðto apsaugos ir vidaus reikalø ministrai bendru ása- kymu pavedë apskrièiø komendantams kartu su Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos rinktiniø apskrièiø teritorijoje dislokuotø Lauko kariuomenës brigados da- liniø vadais bei miestø ir rajonø policijos komisarais parengti ir nuo liepos 1 d. pra- dëti vykdyti bendras priemones, siekiant iðaiðkinti neteisëtai atvykusius á Lietuvà (po 1992 m. sausio 8 d.) Rusijos jurisdikcijoje esanèius kariðkius ir taikyti jiems Lietu- vos Respublikos ástatymais numatytas poveikio priemones. Apskrièiø komendantai buvo ápareigoti komendantûrø patalpose organizuo- ti neteisëtai atvykusiø Rusijos kariðkiø surinkimo punktus, numatant reikiamas jø laikymui iki iðsiuntimo sàlygas, bei atitinkamø pareigûnø, vykdanèiø dokumentavi- mà, apsaugà bei palydëjimà, skaièiø. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalø ministerijos ápareigotas opera- tyviai spræsti neteisëtai atvykusiø kariðkiø iðsiuntimo ið Lietuvos klausimus ir uþtik- rinti priimtø nutarimø pateikimà apskrièiø komendantûroms.

268 V. Frolovo 1992 m. geguþës 15 d. raðtas Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 693, L. 219–220. 269 KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 16–42. 111 Ásakymu buvo nustatyta neteisëtai atvykusiø Rusijos kariðkiø iðaiðkinimo ir iðsiuntimo ið Lietuvos tvarka: 1. Policijos ir kraðto apsaugos pareigûnai, vykdydami savo tarnybines parei- gas, privalëjo tikrinti Rusijos kariðkiø ir átartinø civiliø asmenø dokumentus, atkrei- piant dëmesá á atvykimo á Lietuvà datà. 2. Iðaiðkëjus, kad kariðkis atvyko á Lietuvà po 1992 m. sausio 8 d., jis turëjo bûti sulaikytas ir pristatytas á apskrities komendantûros surinkimo punktà. 3. Komendantûroje sulaikytasis Rusijos kariðkis turëjo paraðyti paaiðkinimà, turëjo bûti padaromi asmens dokumentø nuoraðai ir kreipiamasi á Migracijos depar- tamentà prie VRM dël iðsiuntimo. 4. Gavus Migracijos departamento prie VRM nutarimà dël iðsiuntimo ið Lietu- vos, tokie asmenys kraðto apsaugos ir transporto policijos jëgomis palydimi geleþin- kelio transportu iki Lietuvos Respublikos sienos270 . 1992 m. geguþës 14 d. kraðto apsaugos ir vidaus reikalø ministrai, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. sausio 8 d. nutarimà Nr. 13 „Dël buvusios TSRS kariuomenës kontingento Lietuvoje“ ir siekdami apriboti Rusijos kariuomenës daliniø autotransporto judëjimà bei uþtikrinti vieðàjà tvarkà ir eismo saugumà ke- liuose, bendru ásakymu patvirtino Lietuvoje dislokuotø ir Rusijos jurisdikcijoje esan- èiø kariniø daliniø autotransporto priemoniø judëjimo laikinàsias taisykles. Ðios tai- syklës nustatë Lietuvos Respublikoje dislokuotø Rusijos kariniø daliniø autotrans- porto priemoniø judëjimo keliais tvarkà, teisinæ atsakomybæ, policijos ir kraðto ap- saugos pareigûnø veiksmus, kontroliuojant, kaip laikomasi nustatytø taisykliø rei- kalavimø. Taisyklës numatë, kad Rusijos kariniø daliniø transporto priemoniø judë- jimas keliais leidþiamas tik turint apskrièiø komendantø iðduotà specialø leidimà (þr. Priedà Nr. 5). Rusijos kariðkiai ypaè skausmingai reagavo á ðias naujas autotransporto prie- moniø judëjimo taisykles. Pradþioje jas bandë ignoruoti, grasindavo policijos ir kraðto apsaugos patruliams, daliniø vadai Kraðto apsaugos ministerijai raðë protesto rað- tus. Taèiau Kraðto apsaugos ministerijai pagrasinus, kad bus imtasi atitinkamø prie- moniø iki automaðinø sulaikymo, pamaþu buvo pradëta minëtø taisykliø laikytis. Kadangi pagrindiniai Rusijos kariuomenës perveþimai vyko geleþinkeliu, ge- guþës 21 d. A. Butkevièius sudarë laikinas kariniø perveþimø geleþinkeliais inspek- cijas, kurias ásakë dislokuoti Vilniuje ir Ðiauliuose, iðvedamos ið Lietuvos Rusijos ka- riuomenës karinio susisiekimo komendantûrø patalpose. Laikinu inspekcijos virði- ninku Vilniuje buvo paskirtas – V. Kozlovas, Ðiauliuose – V. Oþechauskas. Inspekci- jø virðininkams buvo ásakyta organizuoti inspekcijø darbà nuo birþelio 1 d.271 . 1992 m. birþelio 9 d. kraðto apsaugos ministras ásteigë Kariniø ir pavojingø kroviniø perveþimo inspekcijà Kraðto apsaugos ministerijos Civilinës saugos de- partamente. Inspekcijai priklausë jau esanèios Laikinosios kariniø perveþimø gele-

270 Dël priemoniø vieðajai tvarkai stiprinti, uþkertant kelià neteisëtiems Rusijos jurisdikcijoje esanèiø kariðkiø veiksmams. Kraðto apsaugos ir vidaus reikalø ministrø 1992 m. birþelio 30 d. ásakymas Nr. 477/410 // Kraðto apsaugos ministro ásakymai, T. 1. P. 478-479. 271 Dël iðvedamos ið Lietuvos teritorijos Rusijos kariuomenës kariniø perveþimø kontrolës. KAM 1992 m. geguþës 21 d. ásakymas Nr. 339 // Ten pat, P. 365-366.

112 þinkeliais inspekcijos. Laikinai Vyriausiuoju kariniø ir pavojingø kroviniø perveþi- mø inspektoriumi – Civilinës saugos departamento direktoriaus pavaduotoju buvo paskirtas V. Oþechauskas. Inspekcijai pavesta kontroliuoti visus karinius veþimus per Lietuvos Respublikos teritorijà272 . Taèiau nepaisant visø problemø ir nesklandumø Rusijos kariuomenës iðvedi- mas palengva vyko. 1992 m. birþelio 17 d. buvo pasiraðyta dviejø kariniø objektø perdavimo – priëmimo aktai. Nuo to laiko nebeliko prieðlëktuvinio zenitinio raketinio diviziono (Nr. 90450) uþ Palangos oro uosto, iki tol uþëmusio 14 ha plotà, bei Nemir- setos prieðlëktuvinës gynybos poligono (Nr. 42283), iðsidësèiusio 1300 ha plote273 . 1992 m. liepos 2 d. buvo gauta Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministeri- jos nota, kurioje buvo praðoma leisti organizuoti Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës daliniø, dislokuotø Lietuvoje, ðtabø pratybas. Notoje buvo nurodyta, kad pratybos vyks tik kariniø daliniø teritorijose274 . Lietuvos pusë, motyvuodama tuo, kad pratybø organizavimas prieðtarauja Rusijos kariuomenës, kaip iðvedamos ið Lietuvos teritorijos, padëèiai, kad pratybø metu kariniai daliniai gali bûti papildyti nauju kontingentu, be to, nenurodyta pra- tybø tema, data bei trukmë, leidimà duoti atsisakë275 . Tai motyvuotai buvo iðdësty- ta liepos 10 d. Lietuvos Uþsienio reikalø ministerijos notoje276 . Be to, liepos 16 d. vicepremjeras Zigmas Vaiðvila dar nusiuntë telegramà Rusijos Federa- cijos kariuomenës Ðiaurës vakarø grupuotës va- do pavaduotojui gen. ltn. F. Melnièiukui. Teleg- ramoje buvo reiðkiamas kategoriðkas protestas prieð numatomas Ðiaurës Vakarø grupuotës pra- tybas Lietuvos teritorijoje. Telegramoje buvo pa- brëþta, kad bet kokios svetimos valstybës kariuo- menës pratybos suverenios Lietuvos Respublikos teritorijoje neleistinos277 . Plataus masto manevrø rusams teko atsisa- kyti. 1992 m. liepos 16 d. Kraðto apsaugos minis- terijoje ávyko susitikimas su NVS oro desanto pa- jëgø ðtabo virðininku gen. ltn. V. Beliajevu ir 242- osios mokomosios oro desanto divizijos vadu plk. V. Jevtuchovièium. Susitikime dalyvavo kraðto ap- saugos ministro pavaduotojai ir Jungtinio ðtabo atstovai. Gen. ltn. V. Beliajevas NVS oro desanto pa- Zigmas Vaiðvila jëgø vado vardu áteikë praðymà dël leidimo áveþti

272 KAM 1992 m. birþelio 9 d. ásakymas Nr. 394 // Ten pat, P. 422-423. 273 Lietuva laisva nepriklausoma.– P. 15 274 Rusijos URM 1992 m. liepos 2 d. nota Nr. 383/2e // KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 50, L. 149. 275 Dël Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos notos Nr. 383/2e // Ten pat, L. 148. 276 URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 41, L. 18–19. 277 Z. Vaiðvilos telegrama // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 694. 113 paruoðimo tikslu 5 mënesiams á Jonavos mokymo centrà 1,5 tûkst. naujokø, ðarvuo- èiø vairuotojø. Buvo pasiûlyta ruoðti tokius specialistus ir Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos padaliniams. Taèiau ðis klausimas nebuvo svarstytas pareiðkus, kad tai yra Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës kompetencija. Susitikimo metu Rusijos kariuomenës atstovai buvo áspëti dël neteisëtø 7-osios oro desanto divizijos ir 242-osios mokomosios oro desanto divizijos veiksmø, tarp jø naujo- kø papildymo, kariniø lëktuvø skrydþiø Lietuvos Respublikos oro erdvëje, nustatytø taisykliø dël karinës technikos judëjimo paþeidimø. Remiantis liepos 9 d. ávykiu Alytuje, kai ðuoliuose su paraðiutais civilinio aerodromo teritorijoje dalyvavo iki 400 desantinin- kø, pareikalauta, kad bûtø nutraukti mokymai uþ kariniø miesteliø ribø. NVS oro desanto pajëgø ðtabo virðininkas paþadëjo, kad 7-oji oro desanto di- vizija ir 242-oji mokomoji oro desanto divizija gaus nurodymus grieþtai laikytis Lie- tuvos Respublikoje nustatytos tvarkos dël Rusijos kariuomenës daliniø278 . 1992 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministras gavo Ru- sijos Federacijos oro desanto pajëgø vado gen. plk. E. Podkolzino praðymà leisti ávesti á Ruklos oro desanto pajëgø mokymo centrà 1500 naujokø. Praðymas buvo motyvuojamas tuo, kad toks siuntimas numatytas Rusijos gynybos ministro P. Gra- èiovo iðleistoje direktyvoje. Ðis raðtas buvo persiøstas Lietuvos Respublikos Vyriau- sybei ir liepos 20 d. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaiðvila Rusijos gynybos ministrui P. Graèiovui nusiøstoje telegramoje praðë oficialiai patvirtinti, kad Rusijos gynybos ministras iðleido direktyvà dël naujokø siuntimo á Pabaltijo vals- tybes nutraukimo, iðskyrus oro desanto pajëgø Ruklos mokymo centrà279 . 1992 m. rugpjûèio 4 d. á Vilniø buvo iðsiøstas Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø Generalinio ðtabo virðininko gen. plk. V. Dubinino pasiraðytas atsakymas, patvirtinantis Rusijos gynybos ministro direktyvos egzistavimà. Atsakyme buvo pra- ðoma patenkinti oro desanto pajëgø vado praðymà ir áleisti á Ruklos mokymo centrà 1500 naujokø280 . Taèiau, nepaisant praðymø, leidimas nebuvo duotas, o jo vietoje Rusijai pa- reikðtas oficialus protestas. 1992 m. birþelio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Lietuvos Respubli- kos valstybës sienos ástatymà. Jo 9 straipsnis numatë, kad oro laivai ir kiti skraidy- mo aparatai kerta Lietuvos Respublikos valstybës sienà specialiais oro koridoriais pagal ðio bei kitø Lietuvos Respublikos ástatymø, Lietuvos Respublikos tarptauti- niø sutarèiø bei kompetentingø valstybës institucijø nustatytas taisykles. Skraidymo aparatu bei oro laivu galima kirsti Lietuvos Respublikos valstybës sienà ne oro koridoriais tik ið anksto gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotos institucijos leidimà. Áskridæ á Lietuvos Respublikos oro erdvæ, oro laivai gali nusileisti ir kilti ið Lietuvos Respublikos oro erdvës tik tarptautiniuose oro uostuose (aerodromuose)281 .

278 Dël susitikimo su Rusijos kariuomenës atstovais. KAM 1992 m. liepos 17 d. raðtas Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui ir Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui // AA. 279 Z. Vaiðvilos 1992 m. liepos 20 d. telegrama P. Graèiovui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 694, L. 249–250. 280 V. Dubinino 1992 m. rugpjûèio 4 d. raðtas Z. Vaiðvilai // Ten pat., L. 247. 281 Lietuvos Respublikos valstybës sienos ástatymas. 1992 m. birþelio 25 d. Nr. 1–2671 // http://www.lrs.lt. 114 Vykdydama ðio ástatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1992 m. liepos 20 d. patvirtino „Lietuvos Respublikos oro erdvës naudojimo laikinàsias taisykles“. Jose buvo numatyta, kad leidimus uþsienio valstybiø karo aviacijos oro laivø skry- dþiams Lietuvos Respublikos oro erdve iðduoda Lietuvos Respublikos uþsienio rei- kalø ministerija, suderinusi su Kraðto apsaugos ministerija ir Valstybine skrydþiø valdymo tarnyba282 . Apie ðiuos dokumentus Rusijà oficialiai 1992 m. liepos 29 d. nota informavo Lietuvos Uþsienio reikalø ministerija. Notoje buvo praneðama, kad Rusijos kariniai lëktuvai ir kiti skraidymo apara- tai gali kirsti Lietuvos valstybës sienà ir naudotis oro erdve tik pagal Lietuvos Respublikos valsty- bës sienos ástatymà ir Oro erdvës naudojimo lai- kinàsias taisykles. Notoje be kita ko, dar buvo pa- þymëta, kad minëtø ástatymo bei taisykliø nesi- laikymas uþtraukia baudþiamàjà atsakomybæ283 . Taèiau reikia pripaþinti, kad ir po ðiø tai- sykliø patvirtinimo oro erdvës paþeidimø buvo ne- maþai, nes Lietuva neturëjo jokiø priemoniø sa- vo oro erdvës kontrolei. Ir toliau teko apsiriboti tik paþeidimø fiksavimu ir protesto notø raðymu. Kaip jau buvo minëta, Kraðto apsaugos mi- nisterijos ágaliotuoju atstovu Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos klausimais ministras A. But- plk. Stasys Knezys kevièius buvo paskyræs plk. J. Pauþolá. Taèiau jis ið esmës neturëjo reikiamø ágaliojimø. Padëtis ið esmës pasikeitë, kai Lietuvos Vy- riausybë 1992 m. rugsëjo 7 d. potvarkiu Nr. 879p kraðto apsaugos ministrui Audriui Butkevièiui suteikë ágaliojimus Vyriausybës vardu pasiraðyti protokolus Rusijos ka- riuomenës iðvedimo klausimais, o 1992 m. rugsëjo 21 d. Lietuvos Respublikos Vy- riausybës posëdþio protokolu Nr. 61 Lietuvos Respublikos ágaliotiniu Rusijos ka- riuomenës iðvedimo klausimais paskyrë KAM Jungtinio ðtabo operatyvinio skyriaus virðininkà plk. Stasá Knezá284 . Taèiau reikia pastebëti, kad plk. S. Knezys Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotinio Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos pareigas pradëjo eiti dar 1992 m. rugpjûèio 20 d. Á ðias pareigas savo ásakymu já buvo pasky- ræs ministras Audrius Butkevièius. Plk. S. Knezá paskyrus Vyriausybës ágaliotiniu, kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius tuo paèiu ásakymu pavedë Jungtinio ðtabo virðininkui plk. ltn. Valdui Tutkui Jungtino ðtabo etatø sàskaita sudaryti S. Kneziui pavaldþià keturiø þmoniø

282 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. liepos 20 nutarimas Nr. 571 „Dël Lietuvos Respublikos oro erdvës naudojimo laikinøjø taisykliø patvirtinimo“ // Ten pat. 283 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. liepos 29 d. nota Rusijos Uþsienio reikalø ministerijai // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 145–146. 284 KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 39, L. 51. 115 darbo grupæ, o iki tol ëjusiam tas pareigas Valstybës sienos apsaugos tarnybos virði- ninkui plk. Jonui Pauþoliui perduoti plk. S. Kneziui visà su Rusijos kariuomenës iðvedimu susijusià dokumentacijà.285 . 1992 m. rugpjûèio 28 d. A. Butkevièius á Rusijos kariuomenës iðvedimo koor- dinavimo skyriø paskyrë ðiuos darbuotojus: skyriaus virðininku, o kartu ir Vyriausybës ágaliotinio Rusijos kariuomenës ið- vedimo klausimams pavaduotoju paskyrë J. Slavinskà, perkeldamas já ið Savanorið- kosios kraðto apsaugos tarnybos; vyriausiaisiais specialistais – V. Bukauskà, perkeldamas já ið Ginkluotës sky- riaus, ir V. Gilá, perkeldamas ið Karinës administracijos departamento; specialistu – V. Nièajø, perkeldamas já ið Jungtinio ðtabo Operatyvinio sky- riaus. Tuo paèiu ásakymu A. Butkevièius Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágalioti- niui Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais plk. S. Kneziui pavedë iki rugpjûèio 30 d. parengti ir pateikti tvirtinti priemoniø planà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos286 . Sudarytas skyrius planavo, koordinavo ir kontroliavo Rusijos kariuomenës ið- vedimà.

5.1. Rusijos kariuomenës kariniø daliniø blokada, siekiant neleisti jø papildyti naujokais

Kaip jau buvo minëta, nepaisant draudimø, Rusija visais bûdais stengësi pa- pildyti savo dalinius naujokais. Kovo pr. Kraðto apsaugos ministerija gavo operatyviniø duomenø, kad iðve- damà ið Lietuvos Respublikos Rusijos kariuomenæ bus bandoma papildyti nauju ka- riniu kontingentu. Siekdamas uþkirsti kelià minëtiems veiksmams, kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius 1992 m. kovo 2 d. ministro pavaduotojui N. Vidrinskui ásakë iki kovo 6 d. parengti Respublikos keliø, geleþinkeliø, oro uostø, jûros uostø visapusiðkos kontrolës ir kitokiø patekimo, ávaþiavimo á Lietuvos Respublikà bûdø, keliø uþkirtimo planus287 . 1992 m. kovo 12 d. kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius praktiðkam Vy- riausybës 1992 m. sausio 8 d. nutarimo ágyvendinimui bei siekiant uþkirsti kelià ga- limam iðvedamos ið Lietuvos Respublikos Rusijos kariuomenës papildymui nauju kariniu kontingentu ásakë pradëti Rusijos kariniø daliniø blokavimà.

285 Dël S. Knezio paskyrimo. KAM 1992 m. rugpjûèio 20 d. ásakymas Nr. 583 // Ten pat, Ap. 5, B. 29, L. 6. 286 Dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos koordinavimo skyriaus sudarymo. KAM 1992 m. rugpjûèio 28 d. ásakymas Nr. 607 // Kraðto apsaugos ministro ásakymø rinkinys. 1992, P. 210. 287 Kraðto apsaugos ministro 1992 m. kovo 2 d. ásakymas Nr. 129 „Dël kai kuriø organizaciniø priemoniø“// Kraðto apsaugos ministro ásakymai. T. 1. – P. 184. 116 Lauko kariuomenës brigados vadui plk. ltn. È. Jezerskui ásakë paskirti ið bri- gados padaliniø reikalingas pajëgas blokavimo grupëms sudaryti, kurias parengti iki kovo 20 d. Apskrièiø komendantams iki kovo 16 d. ásakë parengti uþkirtimo planus gali- mam Rusijos kariuomenës papildymui nauju kariniu kontingentu, panaudojant ðiam tikslui rajonuose ir apskrityse turimas pajëgas, o bûtinu atveju ir blokavimo grupes ið Lauko kariuomenës brigados padaliniø. Blokavimo grupiø iððaukimà ir veiksmus ásakë derinti su Lauko kariuomenës brigados padaliniø vadais288 . Siekiant koordinuoti veiksmus, norint sutrukdyti Rusijos kariuomenës papil- dymui nauju kariniu kontingentu, kraðto apsaugos ministras ásakë sudaryti Opera- tyvinæ grupæ. Grupës vadovu paskyrë ministro pavaduotojà N. Vidrinskà. Á grupæ Jungtinio ðtabo, SKAT, II tarnybos, Pasienio ir Aviacijos tarnybø vadams ásakë skirti po vienà atstovà. Suderinus su Vidaus reikalø ir Susisiekimo ministerijomis bei Civilinës aviacijos vadovybe á Operatyvinës grupës sudëtá átraukti ðiø organizacijø atstovus. Operatyvinë grupë buvo ápareigota parengti ir iki kovo 13 d. pateikti ministrui tvirtinti priemoniø planà dël kelio uþkirtimo galimam iðvedamos Rusijos kariuome- nës kontingento papildymui. Ministras nurodë plane numatyti: • tikslingas visapusiðkos kontrolës priemones pasienyje, keliuose, geleþinkelio stotyse, oro ir jûros uostuose, taip pat prie kariniø daliniø (padaliniø) dislokacijos vietø; • atvykusio naujo karinio kontingento grupiø sulaikymo ir iðsiuntimo uþ Lie- tuvos Respublikos teritorijos ribø bei tranzitiniø kariniø komandø pervaþiavimo per Lietuvos Respublikos teritorijà palydos tvarkà; • informacijos surinkimo ir bendrø jëgø valdymo sistemà289 . 1992 m. kovo 19 d. ministras apskrièiø komendantams ásakë nuo kovo 25 d. organizuoti kariná patruliavimà oro uostuose, geleþinkelio ir autobusø stotyse bei keliuose, vedanèiuose á Rusijos kariuomenës dislokavimo vietas. Lauko kariuomenës daliniø vadams, dislokuotiems apskrityse buvo ásakyta ko- mendantui po kreipimosi paskirti á Patruliavimo tarnybà atitinkamà kariø kieká. Ministerijos Karinës administracijos departamento direktorius A. Dulevièius buvo ápareigotas iki kovo 25 d. parengti patruliavimo tarnybos instrukcijà, nustatyti patrulio pareigas bei patrulio paþymëjimo formà ir jais aprûpinti apskrièiø komen- dantus. Pastebëtas naujai atvykusias Rusijos kareiviø grupes sulaikyti, nedelsiant in- formuoti KAM operatyviná budëtojà ir veikti pagal duotus nurodymus290 . Siekdamas paaiðkinti plaèiajai visuomenei minëtø priemoniø ávedimà, 1992 m. kovo 27 d. spaudos konferencijoje kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius informa-

288 Dël blokavimo grupiø sudarymo. KAM 1992 m. kovo 12 d. ásakymas Nr. 157 // Ten pat, P. 204. 289 Dël Operatyvinës grupës sudarymo. KAM 1992 m. kovo 12 d. ásakymas Nr. 158 // Ten pat, P. 204-205. 290 Dël karinio patruliavimo organizavimo. KAM 1992 m. kovo 19 ásakymas Nr. 173 // Ten pat, P. 229-230. 117 vo, kad buvusios Sovietø Sàjungos kariðkiai vis daþniau paþeidþia Lietuvos Respub- likos ástatymus ir ðalies suverenitetà. Vis daugiau ávairiø kariniø kroviniø jie nelega- liai perveþa automobiliais ir geleþinkeliu. Ið Lietuvos be dokumentø sovietø karið- kiai mëgina iðveþti statybines medþiagas, benzinà, kariniø daliniø turtà. Didelá rû- pestá kelia Lietuvoje dislokuotos Rusijos transporto aviacijos divizijos padaliniai Ðiau- liuose ir Panevëþyje. Per ðiuos oro uostus á Lietuvà ir ið jos áveþama ir iðveþama daug neapmokestintø prekiø, nes nesàþiningi Lietuvos verslininkai per minëtus oro uostus iðveþdavo daug vario. Sovietø kariðkiai ir toliau be leidimø vaþinëja respub- likos keliais291 . Norint uþkirsti kelià, anot kraðto apsaugos ministro, ir buvo pradëta Rusijos kariuomenës daliniø kontrolë. Esant tokiai situacijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1992 m. kovo 30 d. iðleido potvarká Nr. 306p, kuriame nurodë, kad, ágyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. sausio 8 d. nutarimà Nr. 13 „Dël buvusios TSRS kariuomenës kontingento Lietuvoje“ ir siekiant uþtikrinti kontrolæ, kaip laikomasi draudimo ávesti á Lietuvos Respublikà paðauktus karinën tarnybon naujokus ar kità papildo- mà buvusios SSRS kariuomenës kontingentà be Lietuvos Respublikos Vyriausybës leidimo, Vyriausybë sudaro operatyvinæ koordinacinio darbo grupæ: N. Vidrinskas – kraðto apsaugos ministro pavaduotojas (grupës vadovas); A. Butiðkis – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos (Valsty- bës saugumo departamento) Operatyvinës valdybos virðininkas; S. Dailydka – susisiekimo ministro pavaduotojas; J. Matonis – vidaus reikalø ministro pirmasis pavaduotojas; V. Valickas – vyriausiojo muitininko pavaduotojas292 . 1992 m. balandþio vid. Kraðto apsaugos ministerija gavo informacijà, kad Ru- sijos kariuomenæ, esanèià Lietuvoje, planuojama pradëti papildyti naujokais. Todël balandþio 17 d. kraðto apsaugos ministras, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vy- riausybës nutarimà dël neteisëto Rusijos kariuomenës papildymo uþkirtimo, Opera- tyvinës grupës virðininkui N. Vidrinskui bei apskrièiø komendantams ásakë nuo balandþio 18 d. pradëti vykdyti priemones, nustatytas „Galimo papildymo iðvedamos ið Lietuvos Respublikos Rusijos kariuomenës nauju kariniu kontingentu uþkirtimo plane“. Atsakingais uþ minëto plano bei kitø kraðto apsaugos ministro ásakymø vyk- dymà apskrityse buvo paskirti apskrièiø komendantai. „Patvirtinti faktai apie Rusijos kariuomenës papildymà nauju kariniu kontingentu,– raðoma ásakyme,– bus vertinami kaip kovinës uþduoties neávykdymas su visomis ið to kylanèiomis iðvadomis“. SKAT ðtabo virðininkas plk. ltn. Jonas Geèas buvo ápareigotas imtis reikiamø priemoniø dël savanoriø panaudojimo uþkirtimo plano vykdymui, siunèiant toká savanoriø kieká, kuris numatytas pagal apskrièiø komendantø planus. Atsiþvelgdamas á ypatingà galimybæ panaudoti Rusijos kariuomenës papildy- mui nauju kariniu kontingentu Kazlø Rûdos ir Këdainiø karinius aerodromus, as- meniðkai atsakingais uþ jø blokavimà ministras paskyrë:

291 1992 m. kovo 27 d. ELTOS informacija. 292 Dël operatyvinës koordinacinio darbo grupës sudarymo, siekiant uþtikrinti kontrolæ, kaip laikomasi draudimo ávesti papildomà buvusios TSRS kariuomenës kontingentà be LRV leidimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. kovo 30 d. potvarkis Nr. 306p // http://www3.lrs.lt. 118 Kazlø Rûdos – ministro pavaduotojà plk. ltn. Jonà Geèà; Këdainiø – Lauko kariuomenës brigados vadà plk. ltn. Èeslovà Jezerskà; atsakingu uþ pasienio kontrolës efektyvumà – Pasienio apsaugos tarnybos vir- ðininkà Stanislovà Stanèikà293 . Kazlø Rûdos aerodromo, kaip vieno ið svarbiausiø áveþamø Rusijos kariø ob- jektø, prieigos buvo pradëtos blokuoti balandþio 21 d., kadangi, kaip jau buvo minë- ta, balandþio 21 d. á Kazlø Rûdos aerodromà transporto lëktuvais pradëti gabenti naujokai. Kontrolei organizuoti buvo panaudota SKAT ðtabo sargybø kuopos, Kau- no ir Marijampolës rinktiniø savanoriai, jø transporto ir ryðiø priemonës. Tiesiogiai atsakingu uþ blokavimo organizavimà buvo paskirtas SKAT Kauno rinktinës vadas kpt. J. Juocevièius294 . Aerodromo prieigø blokada ið esmës buvo sëkminga ir dauguma atskraidintø naujokø nebuvo iðskirstyti po Rusijos karinius dalinius, o tais paèiais lëktuvais iðga- benti atgal. Kiekvienoje apskrityje buvo parengti Apskrities komendantûros teritorinio blo- kavimo planai, kuriuose buvo numatyti konkretûs veiksmai kariniø daliniø blokavi- mui. Vilniaus apskrities komendantûros plane, be kita ko, buvo numatyti tokie ka- riniø daliniø blokavimo veiksmai: „stebëjimui ir blokavimui skirtos KAM, pasienio, SKAT, komendantûrø, policijos tarnybos – tos tarnybos, kurios turi teisæ tikrinti judëjimà savo teritorijose. Pasienio tarnybos sudëtis ir uþdaviniai: Vilniaus r., Vilniaus m. ir Ðalèininkø rajono uþkardos – ið viso 8 postai, postuose po 5–9 þmones, iðsidëstæ pagrindinëse automagistralë- se, geleþinkelio stotyse, oro uoste. Jie tikrina visà transportà, judantá per sienà, sulaiko ne- teisëtai áveþamus karius, nepraleidþia per sienà. Atvykusius geleþinkeliu, lëktuvais iðlaipina ir artimiausiu reisu siunèia atgal. Dirba kartu su policijos postais, vietine transporto valdþia. Apie viskà praneða telefonu komendan- tûros budëtojui. Kol atvyks, jei yra reikalas, vyresnysis, blokavimo grupei vadovauja posto virðininkas. Gavus leidimà arba jëga prasiverþus, atvykusius lydi du tam skirti pasienieèiai, jie perduos kitoms KAM tarnyboms. Policijos pareigûnø veiksmai. Policijos postai tarnybà vykdo visuose apskrities rajonø keliuose, miestø gatvëse. Pagal budëjimo grafikà kasdien 25 Keliø policijos patruliø postai budi apskrities keliuose ir 36 postai – miesto gatvëse. Sustabdo visas autotransporto priemo- nes, tikrina dokumentus, pastebëjæ krovinius, þmones, iðsiaiðkina jø tikslà, sulaiko, praneða radijo pagalba á miesto (rajonø) budinèiàjà dalá, ið ten – á komendantûrà. SKAT tarnyba jungia daug þmoniø ið visø vietoviø, ástaigø. Ðie þmonës visà laikà stebi lentelëje nurodytus objektus, taip pat, plaèios agentûros dëka, ir kitus objektus. Prane- ða telefonu á SKAT kuopas, ið ten – á komendantûras. Lauko kariuomenë paskiria operatyvi- ná bûrá blokavimui (25 ginkluoti automatais þmonës, kurie atvyksta savo transportu), taip pat du patrulius, kurie viskà stebi, á geleþinkelio, autobusø stotis ir oro uostà po keturis

293 Dël plano vykdymo. KAM 1992 m. balandþio 17 d. ásakymas Nr. 262 // Kraðto apsaugos ministro ásakymai. T. 1. – P. 298. 294 Dël Kazlø Rûdos aerodromo prieigø kontrolës // Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø ðtabo einamasis archyvas, (byla nenumeruota) (toliau KASP EA). 119 þmones. Komendantûros formuoja visø ðiø rajone, mieste veikianèiø tarnybø veiksmus, renka informacijà per operatyvinius budëtojus ir informuoja á apskrities komendantûrà bu- dëtojui, taip pat tikrina ðiø tarnybø stebëjimø tarnybà, atvyksta á ávykio vietà ir vadovauja, sprendþiant visus klausimus kaip oficialios valdþios atstovai. Sàveika: visos ðios tarnybos palaiko nuolatiná ryðá (radijo, telefono) ið posto su savo budinèiàjà dalimi, apie viskà praneða ten. Ið budinèiosios dalies telefonu informacija tuoj pat perduodama á rajonø komendantûras budëtojui. Rajonø (miestø) komendantûrø budëtojai tuoj pat (priklausomai nuo informacijos svarbumo) perduoda á apskrities komendantûrà budëtojui ir savo komendantui, kuris imasi priemoniø, kol gaus papildomus nurodymus. Apskrities budëtojas tuoj pat informuoja KAM operatyviná budëtojà ir apskrities komendan- tà. KAM operatyvinis budëtojas turi teisæ iðkviesti operatyvinæ grupæ. Sustabdant, sulaikant kariðkius (papildymà), dalyvauja visos ten esanèios tarnybos. Operacijai vadovauja to posto virðininkas, kurio teritorijoje buvo sulaikyta. Visi deda pa- stangas sulaikant ir iðsiunèiant atgal atvykusius, kol atvyks oficialûs asmenys deryboms. Pasienyje sulaikoma nepraleidþiant per sienà; stotyje, oro uoste atvykusieji iðlaipinami ið transporto, lydimi á laukiamàjà salæ ir iðsiunèiami atgal artimiausiu transportu“295 . Norëdami aptarti kariniø daliniø blokavimà, paþvelkime á Savanoriðkosios krað- to apsaugos tarnybos savanoriø veiklà. Kad ávykdytø aukðèiau minëtà kraðto ap- saugos ministro 1992 m. balandþio 17 d. ásakymà, Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos ðtabo virðininkas plk. ltn. Jonas Geèas geguþës 13 d. ásakë papildomai pa- ðaukti á tarnybà savanorius: Alytaus rinktinëje – 27; Kauno rinktinëje – 23; Klaipëdos rinktinëje – 105; Marijampolës rinktinëje – 45; Panevëþio rinktinëje – 21; Ðiauliø rinktinëje – 72; Utenos rinktinëje – 36. Sargybos postus ásakë statyti nuo 1992 m. geguþës 15 d. Saugomuose postuose ásakë árengti pakeliamas uþtvaras, nudaþytas juoda balta spalva, pritvirtinant stan- dartiná „Stop“ þenklà. Taip pat buvo nurodyta sudaryti mobilias 10 – 15 savanoriø grupes, aprûpintas automaðinomis, kad sustiprintø sargybø postus ir spræstø kitus operatyvinius uþdavinius296 . Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba Lietuvos teritorijoje ið viso pastatë 44 sargybos postus, kuriuose budëjo 608 savanoriai297 .

295 Uþurka J. Lietuvos kariuomenës atkûrimas 1988–1991 metais. P. 493–494. 296 Dël uþdraudimo ávesti á Lietuvos Respublikà paðauktus karinën tarnybon naujokus ar kità papildomà buvusios TSRS kariuomenës kontingentà // KASPEA, Ap. 1, B. 43, L. 29–30. 297 Ten pat, B. 58, L. 9. 120 Lentelë Nr.1 SKAT ásteigti sovietiniø kariniø daliniø blokavimo postai

5LQNWLQ 3RVW %XGLQþL  3DPDLQ  9LV  ,ã 3DVWDERV 1U SRVWH VNDLþLXV SDU  YLVR åPRQL  EXGLQþL  VNDLþLXV VNDLþLXV       NG  9LOþL QDL       NG 9,/1,$86 9LVRULDL       NG  0LQVNR SOHQWDV      NG /\GRV SOHQWDV      NG /HQWYDULV ,ãYLVR             $O\WDXV±  0DULMDPSRO V  VDQNU\åD       .DXQR± .$812 5RNHOL   VDQNU\åD       3ULHQ ±  0DULMDPSRO V  VDQNU\åD  *DUOLDYRMH       .DXQDV± 3Rå UDL      .DXQDV 3DQHPXQ  9DLGRWRJ±Y       .DXQR+(6      .DLãLDGRUL  JHOHåVWRWLV      -RQDYD 5XNORVVWRWLV      . GDLQL  JHOHåVWRWLV ,ãYLVR             .ODLS GD  0RN\NORVJ±  Y WLOWDVSHU  'DQ  121 5LQNWLQ 3RVW %XGLQþL  3DPDLQ  9LV  ,ã 3DVWDERV 1U SRVWH VNDLþLXV SDU  YLVR åPRQL  EXGLQþL  VNDLþLXV VNDLþLXV       .ODLS GD  0RN\NORVJ±  Y WLOWDVSHU  'DQ        .ODLS GD ./$,3 '26 8RVWRJ±Y   WLOWDVSHU  'DQ        .ODLS GD  0DQWR±  /LHSRMRVJ± YL VDQNU\åD      6WHE MLPR SRVWDV      6WHE MLPR SRVWDV      6WHE MLPR SRVWDV      6WHE MLPR SRVWDV      6WHE MLPR SRVWDV      6WHE MLPR SRVWDV      6WHE MLPR SRVWDV ,ãYLVR       â

122 5LQNWLQ 3RVW %XGLQþL  3DPDLQ  9LV  ,ã 3DVWDERV 1U SRVWH VNDLþLXV SDU  YLVR åPRQL  EXGLQþL  VNDLþLXV VNDLþLXV       âLDXOLDL  NHOLDV 5\J        âLDXOLDL  NHOLDV   3DQHY å  ÐIAULIØ â$,8/,       âLDXOLDL  NHOLDV   .HOP        âLDXOLDL  NHOLDV  7HOãLXV      5DGYLOLãNLR JHOHåVWRWLV      7HOãLDL YDåLDYLPDV  NDUGDOLQ       5DGYLOLãNLV âLDXOL ± 3DQHY åLR± $XNãWDGYDULR VDQNU\åD      7HOãL JHOHå VWRWLV      .HOP WLOWDV DQWNHOLR  âLDXOLXV ,ãYLVR       $/<7$86      $O\WDXV  FHQWUDV 3UDPRQ VJ± Y       $O\WXV 6HLULM ± 6LPQR VDQNU\åD ,ãYLVR      

123 5LQNWLQ 3RVW %XGLQþL  3DPDLQ  9LV  ,ã 3DVWDERV 1U SRVWH VNDLþLXV SDU  YLVR åPRQL  EXGLQþL  VNDLþLXV VNDLþLXV       .HOLDV.D]O   5 GD±  åXRO % GD       - U VJHOHå  VWRWLV 0$5,-$032/ 6      .HOLDV  9LãDNLV±  5 GD      6DQNU\åD  %DJRWRM       6DQNU\åD NP ãLDXU  QXR %DJRWRML ,ãYLVR             8WHQRVJHOHå  VWRWLV       ,JQDOLQRV 87(126 JHOHå  VWRWLV      3DEUDG V JHOHå VWRWLV      -RQLãNLV NHOLR VDQNU\åD ,ãYLVR       ,ãYLVR       

Lentelë sudaryta remiantis KASP EA (bylos nenumeruotos).

124 Patvirtintoje Posto sargybos instrukcijoje buvo nurodyta, kad posto sargybi- nis privalo stabdyti Rusijos Federacijos kariuomenës automaðinas ir tikrinti veþamø jose kariðkiø skaièiø. Ið automaðinos vyresniojo reikalauti leidimo vykti. Jei maðinos vyresnysis tokio leidimo neturi, reikalauti, kad maðina gráþtø á dalinio teritorijà. Jei automaðina nepaklûsta ir nestoja, jai sustabdyti buvo draudþiama naudoti ginklà ir kitas prievartinio sustabdymo priemones, o faktà fiksuoti budëjimo þurnale ir apie tai praneðti SKAT rinktinës operatyviniam budëtojui298 . Siekiant iðvengti galimos konfrontacijos, problemà dar kartà buvo pabandyta iðspræsti diplomatinëmis priemonëmis. Balandþio 28 d. Aukðèiausiosios Tarybos Pir- mininkas Vytautas Landsbergis iðsiuntë telegramà Rusijos Federacijos Prezidentui Borisui Jelcinui, kurioje raðoma, kad Lietuvos teritorijoje dislokuota buvusios Sovie- tø Sàjungos kariuomenë, esanti Rusijos Federacijos jurisdikcijoje, paþeidinëja Rusi- jos tarptautinius ásipareigojimus – ávedami nauji kariuomenës kontingentai. Vytau- tas Landsbergis papraðë Boriso Jelcino, kad tokios akcijos bûtø nutrauktos, o jau ávesti nauji kontingentai bûtø nedelsiant iðvesti. Balandþio 30 d. ir Lietuvos Uþsienio reikalø ministerija áteikë Rusijos Uþsienio reikalø ministerijai protesto notà dël nele- galaus naujø kariø gabenimo á Lietuvos teritorijà. Taèiau, nesulaukus jokiø teigiamø poslinkiø, 1992 m. geguþës 14 d. buvo blo- kuoti Vilniaus karinio garnizono kariniai miesteliai. Apie tai Vilniaus águlos garni- zono vadas plk. A. Garkuða informavo NVS gynybos ministrà marðalà E. Ðapoðni- kovà, Rusijos Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës vadà gen. plk. V. Mironovà., Lietu- vos Respublikos Ministrà Pirmininkà G. Vagnoriø, kraðto apsaugos ministrà A. But- kevièiø. Be faktø iðdëstymo, plk. A. Garkuða vienos dienos nuostolius, kuriuos dël blokavimo patyrë Vilniaus garnizono kariniai daliniai, ávertino 25 tûkst. rubliø, o Lietuvos kariðkiø veiksmus ávertino kaip provokacinius299 . Dël minëto ávykio geguþës 18 d. gen. plk. V. Mironovas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui bei Ministrui Pirminin- kui Gediminui Vagnoriui pareiðkë ryþtingà protestà. V. Mironovas tai ávertino kaip átampos didinimà300 . Á V. Mironovo raðtà atsakyti buvo liepta kraðto apsaugos mi- nistrui A. Butkevièiui. A. Butkevièius savo atsakyme paþymëjo, kad rusai, paþeidi- nëdami susitarimus, papildo karinius dalinius naujokais, todël daliniai ir buvo pra- dëti blokuoti301 . Kaip á ðias priemones reagavo Rusijos kariðkiai bei kokie buvo Rusijos kariuo- menës veiksmai, geriausiai iliustruoja paros ávykiø suvestinës. 1992 m. geguþës 15 d. intensyviai skraidë lëktuvai: 9 val. 48 min. Rusijos lëktu- vas ið Këdainiø oro uosto iðskrido á Baku, 10 val. 20 min. lëktuvas pakilo ið Panevë- þio ir iðskrido á Rygà, 13 val. 18 min. ir 13 val. 42 min. lëktuvai pakilo ið Kauno; 16 val. 22 min. ir 16 val. 25 min. Panevëþyje nusileido lëktuvai ið Rygos.

298 KASP EA (byla nenumeruota). 299 LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 693, L. 226. 300 KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 31, L. 2. 301 A. Butkevièiaus 1992 m. birþelio 12 d. raðtas gen. plk. V. Mironovui // Ten pat, L. 3. 125 Rusijos kariðkiai atvirai nepaisë Lietuvos pareigûnø reikalavimø sustoti. Pa- vyzdþiui, 19 val. 15 min. Kaune, Vaidoto gatvëje, SKAT posto budintys bandë su- stabdyti 6 NVS kariniø maðinø kolonà. Joms sustabdyti buvo du kartus ðauta á virðø ir keturis kartus á padangas. Pasirodë, kad net trys ið ðeðiø maðinø neturëjo Lietuvos pareigûnø vaþiavimui iðduotø specialiøjø leidimø. Deja, ðiuo atveju tenka konsta- tuoti, kad tokiais veiksmais SKAT posto budintieji paþeidë Posto sargybos instrukci- jà, kuri draudë stabdant Rusijos kariuomenës transporto primones naudoti ðauna- màjá ginklà . Geguþës 16 d. taip pat intensyviai skraidë kariniai lëktuvai be Lietuvos tarny- bø leidimo: 14 val. 30 min. lëktuvas ið Kauno iðskrido á Vokietijà, 17 val. 25 min. ir 18 val. 20 min. Panevëþyje nusileido lëktuvai ið Latvijos ir Baltarusijos. Oficialø nepasitenkinimà Lietuvoje ávesta tvarka reiðkë desantinio pulko, dis- lokuoto Marijampolëje, vadas pplk. A. Degteriovas. Marijampolës komendantas plk. ltn. V. Kadþys ið karinio dalinio Nr. 10075 gavo raðtiðkà pplk. A. Degteriovo pasira- ðytà praneðimà apie tai, kad minëto karinio dalinio vadovybë gavusi ið oro desanto pajëgø vado ásakymà nepaklusti KAM tarnyboms, vykdanèioms kontrolæ Lietuvos keliuose, taip pat nurodymà aprûpinti ginkluota apsauga kariná transportà, vyks- tantá á reisus tam, kad bûtø galima ginklu atsakyti á KAM patruliø ginkluotus veiks- mus302 . Geguþës 18 d. prie lietuviø posto Marijampolës raj. kelyje Kaunas–Marijam- polë buvo pastatytas aðtuoniø Rusijos kariðkiø postas, ginkluotas neperðaunamomis liemenëmis, aprûpintas radijo ryðio priemonëmis. Taèiau 12 val. 30 min. postas bu- vo panaikintas. Tuo metu vis dar intensyviai skraidë lëktuvai. 11 val. 10 min. Tauragëje nusi- leido lëktuvas ið Kaliningrado, 12 val. 56 min. Këdainiuose nusileido lëktuvas ið Mask- vos, 13 val. 37 min. ið Panevëþio lëktuvas iðskrido á Sankt Peterburgà, 14 val. 55 min. Ðiauliuose nusileido naikintuvas SU-24, atskridæs ið Lydos, 18 val. 55 min. Panevë- þyje nusileido lëktuvas, atskridæs ið Briansko. Kaip ir anksèiau, buvo nepaisoma nurodymo vaþinëti tik su leidimu. 15 val. 20 min. Radviliðkyje sulaikyti du specialaus leidimo neturintys ið Dobelës (Latvija) á Kaunà vaþiuojantys sunkveþimiai URAL-4320. Panaðûs ávykiai vyko ir geguþës 19 d. ryte, 7 val. 30 min., Garliavoje, ðalia SKAT posto, buvo pastatytas Rusijos kariðkiø postas. Rusø posto kariðkiai elgësi áþûliai, vartojo áþeidþianèius þodþius, demonstratyviai þaidë automatiniais ðautu- vais. Apie 11 val. virð posto skraidë malûnsparnis, pro kurio atviras duris buvo pa- stebëtas kulkosvaidis. Á ávykio vietà buvo nuvykæ Kauno komendantûros ðtabo virði- ninkas, SKAT rinktinës vadas ir rusø oro desanto divizijos ðtabo virðininkas plk. V. Orlovas. 12 val. 50 min. Rusijos kariðkiø postas buvo likviduotas. 9 val. taip pat Kaune, Vaidoto gatvëje, prie KAM posto, buvo pastatytas NVS kariø postas. NVS kariðkiø postai taip pat buvo statomi ir kitur: prie Àþuolø Bûdos, prie KAM posto, buvo pastatytas Rusijos kariðkiø postas, kuriame buvo 6 ginkluoti kariðkiai; postas, kuriame buvo 4 ginkluoti kareiviai ir karininkas taip pat buvo pastatytas prie lietu-

302 Ginkluoti Rusijos kariðkiai iðeina á gatves // Kraðto apsauga, 1992, geguþës 21. 126 viø posto Kauno plente; 9 val. 38 min. pastatytas rusø postas Alytuje prie SKAT posto ties keliu á Seirijus, tokie pat postai pastatyti ir prie SKAT posto kelyje link Seirijø ir kelyje link Kauno. Á Gaiþiûnø desantinio pulko praporðèikø mokyklà atvyko civiliai persirengæ kariðkiai ið Kazachstano ir Azerbaidþano. Kauno raj. nuo Rokø pusës link Panemunës praëjo maþdaug trys bûriai gin- kluotø kariðkiø su dujokaukëmis, o 15 val. 25 min. virð Rokø link Garliavos skraidë du sraigtasparniai. Ir geguþës 19 d. Rusijos kariðkiai ir toliau atvirai nepaisë reikalavimo turëti vykstanèiam transportui specialiuosius leidimus. 11 val. á Molëtø pusæ ið Pabradës vaþiavæs pilnas autobusas kareiviø atsisakë sustoti. 21 val. 48 min. Kauno SKAT poste kelyje nuo Rokø link Panemunës buvo bandoma sustabdyti du karinius KAMAZ, bet jie nesustojo. Nesustojo ir iððovus áspëjamuosius ðûvius á orà. 20 val. 30 min. Vaidotø muitinëje buvo sulaikytas be leidimo ið Baltarusijos á Kauno tankø remonto gamyklà vykstantis karinis 7 platformø sàstatas su tanketë- mis303 . Taip pat Rusijos karo lëktuvai skraidë ið Panevëþio á Brianskà, ið Kaliningrado á Ufà, ið Panevëþio á Èeliabinskà. Intensyviai lëktuvai skraidë nuo 19 val. iki 20 val. Skuodo raj. 1992 m. geguþës 20 d. 7-osios oro desanto divizijos ðtabo virðininkas plk. V. Orlovas kraðto apsaugos ministrui iðsiuntë raðtà, kuriame nurodë, kad dël geguþës 15 d. ávykusio minëto ginkluoto incidento Kaune jis ásakë visas ið kariniø teritorijø iðvykstanèias karines maðinas lydëti ginkluotiems sargybiniams. Atsakydamas á ðá plk. V. Orlovo raðtà SKAT Kauno rinktinës vadas kpt. J. Juocevièius nurodë, kad incidentas ávyko tik dël to, jog Rusijos kariðkiai nesilaiko Lietuvos pareigûnø reikalavimø. Be to, jis iðvardino dar keletà akivaizdþiø paþeidi- mø304 . Geguþës 23 d. apie 11 val. Gaiþiûnø aerodrome Jonavos rajone be Lietuvos tarnybø leidimø nusileido 2 karo transporto lëktuvai. Apie 13 val. ið aerodromo á kariná daliná iðvaþiavo 3 dengti „Ural“ sunkveþimiai be numeriø. Manyta, kad tuo- se sunkveþimiuose buvo naujokai. Geguþës 23 d. 12 val. 45 min. Trakø raj., kelyje Trakai – Aukðtadvaris, netoli Trakø miesto, policijos komisariato patrulis sulaikë automobilá UAZ–3962, priklausantá daliniui Nr. 40978, dislokuotam Latvijos Res- publikos Daugpilio mieste, kuris leidimo vaþiuoti neturëjo. VRM praneðë, kad ge- guþës 22 d. apie 13 val. Klaipëdoje, Taikos prospekto 45-to namo laiptinëje, vyriðkis sumuðë A. Bounà ir suplëðë striukæ. Átariamasis – Rusijos armijos karinio dalinio Nr. 38312 mjr. A. Aðikinas – atveþtas á blaivyklà305 ir kt. Rusijos kariniai daliniai nevengë ir provokacijø prieð Lietuvos kariðkius. Pa- vyzdþiui, 1992 m. geguþës 30 d. 21 val. 40 min. ið pravaþiuojanèio automobilio KAMAZ, priklausanèio kariniam daliniui Nr. 95846, buvo iððauti Ðiauliø Lauko kariuo-

303 Ávykiø suvestinë // KAA.– F. 7, Ap. 1, B. 5, L. 17–18. 304 KASP EA (byla nenumeruota). 305 Rusijos kariðkiø savivalë // Lietuvos aidas.– 1992, geguþës 27. 127 menës brigados Ðiauliø bataliono sargybos posto kryptimi du pavieniai ðûviai. Po keleto minuèiø tas pats automobilis gráþo atgal, buvo iððauta penkis, o truputá vëliau dar du kartus. Visais atvejais kulkos lëkë lietuviø sargybos posto kryptimi ir tik atsitiktinai nie- kas nenukentëjo. Lauko kariuomenës sargybiniai provokacijai nepasidavë ir atsakomo- sios ugnies neatidengë. Geguþës 22–27 d. paketais ir dûminëmis granatomis periodiðkai buvo apmë- tomas Kraðto apsaugos savanoriø kontrolës postas prie Rusijos karinio dalinio Nr. 36839, dislokuoto Visoriuose306 . Negana to, á „Respublikos“ redakcijà paskambinæs dalinio ðtabo virðininkas plk. A. Kolomijcevas praneðë, kad prie dalinio susidarë labai átempta padëtis, galinti turëti sunkiai prognozuojamø padariniø. Pasak Rusi- jos kariðkiø, sudëtinga padëtis susidarë todël, kad prie ðio dalinio uþ keliø ðimtø metrø stovi KAM postas ir kontroliuoja, kad maðinos vaþinëtø tik su KAM leidi- mais ir á daliná neáveþtø naujokø307 . 1992 m. geguþës 31 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis gavo Rusijos gynybos ministro Pavelo Graèiovo telegramà, kurio- je grasinama pristabdyti kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos teritorijos. Telegramoje buvo sakoma, kad Lietuvoje provokuojamas ir kurstomas atviras prieðiðkumas Rusijos ka- riuomenës kariðkiams, o Lietuvos vadovybë kaltinama bandymu sureguliuoti Rusijos kariuomenës judëjimà Lietuvos teritorijoje. Gen. P. Graèiovas perspëjo, kad Rusijos Fe- deracija netoleruos „neteisëtø ir ástatymams prieðiðkø“ veiksmø kariuomenës ir kariðkiø atþvilgiu ir imsis visø priemoniø „negatyviems“ reiðkiniams paðalinti308 . Atsakyme P. Graèiovui buvo paaiðkinta, kad tai yra tik atsakomosios priemo- nës ir pasiûlyta uþtikrinti, kad Rusijos kariðkiai besàlygiðkai laikytøsi Lietuvos Res- publikos ástatymø. Birþelio 3 d. á Pabradës Rusijos kariniø pajëgø bazæ kariniais sraigtasparniais atskraidinta apie 50 naujokø. Tapo þinoma, kad jie atsiøsti tarnauti á Ðiaurës mies- telá. Ðià naktá Kraðto apsaugos ministerijos padaliniai blokavo kelius á Vilniø. Birþelio 4 d. prie buvusios SSRS vidaus kariuomenës bazës Rûdininkuose ávyko susiðaudymas. Bazëje buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenës daliniai. Rusijos karið- kiams norint pakliûti á bazæ, Lietuvos kariðkiai pradëjo ðaudyti. Aukø nebuvo309 . 1992 m. birþelio vid. Vilniuje dislokuotos Rusijos kariuomenës águlos grupës vadas plk. V. Frolovas nusiuntë raðtà Lietuvos kraðto apsaugos ministrui. Jame pra- neðta, kad po to, kai Armënijoje þuvo Rusijos ginkluotøjø pajëgø kariðkiai, o Estijoje buvo uþpultos karinës maðinos, Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupës ðtabo virðinin- ko potvarkiu automobiliais ir kita technika vaþiuojantys kariðkiai nuo liepos 15 d. bus ginkluoti310 . Tai, be abejo, buvo tiesioginis grasinimas. Apie tai Kraðto apsaugos ministerija praneðë visiems savo padaliniams bei patruliams ir sustiprino Rusijos kariuomenës automobiliø ir kitos technikos judëjimo kontrolæ, informavo

306 A. Butkevièiaus 1992 m. birþelio 10 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei „Dël Rusijos kariuomenës veiksmø Lietuvos Respublikoje“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 4. 307 Parako kvapas // Respublika.– 1992, geguþës 28. 308 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Informacijos ir analizës centro Vieðøjø ryðiø grupës informacija. 309 Atveþti naujokai // Respublika.– 1992, birþelio 5. 310 Kariðkiai grasina // Tiesa, 1992, birþelio 17. 128 V. Frolovas Ðiaurës miestelyje duoda interviu Lietuvos televizijos þurnalistams

Aukðèiausiàjà Tarybà bei Lietuvos Respublikos Vyriausybæ, per spaudà ir televizijà buvo informuota Lietuvos visuomenë311 . 1992 m. liepos 24 d. Lietuvos Uþsienio reikalø ministerija iðsiuntë notà Rusijos Uþsienio reikalø ministerijai, kurioje buvo reiðkiamas protestas dël minëto sprendi- mo. Notoje buvo atkreiptas Rusijos dëmesys, kad tokiais veiksmais Rusija paþeidþia Lietuvos ir Rusijos susitarimà dël santykiø tarp valstybiø, Helsinkio virðûniø susiti- kimo deklaracijà bei kitus susitarimus. Lietuvos uþsienio reikalø ministerija pareika- lavo atðaukti nutarimà dël ginkluotos palydos312 . Ðis klausimas buvo aptartas oficialaus Kraðto apsaugos ministerijos vadovy- bës susitikimo su Rusijos Federacijos ágaliotiniu kariuomenei ið Lietuvos iðvesti, Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupuotës vado pavaduotoju gen. ltn. F. Melnièiuku. Susitar- ta 1992 m. liepos 29 d. anuliuoti minëtà Rusijos armijos Vilniaus águlos virðininko plk. V. Frolovo liepos 15 d. nurodymà313 .

311 L. e. kraðto apsaugos ministro pareigas E. Nazelskio raðtas // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 694, L. 242. 312 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. liepos 24 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 144. 313 Pulkininko V. Frolovo nutarimas bus anuliuotas // Tiesa.– 1992, liepos 29. 129 Kai kuriø kariniø daliniø vadai naiviai gudravo, apsimesdavo neþinà apie uþ- draudimà áveþti naujokus. Kaip pavyzdá galima pateikti 242-osios mokomosios oro divizijos vado elgesá. Buvo pastebëta, kad á Ruklos aerodromà ëmë leistis transporto lëktuvai IL–76. 1992 m. liepos 2 d. á divizijà atvyko Jungtinio ðtabo operatyvinio sky- riaus virðininkas plk. S. Knezys ir kartu su Jonavos rajono komendantûros darbuotojais apsilankë pas divizijos vadà plk. Gladiðevà. Papraðytas paaiðkinti, kodël á mokomàjà divizijà veþami naujokai, pulkininkas nutaisë nustebusià minà ir nusistebëjo, kad Lietu- vos pareigûnai neþinà, jog tai Boriso Jelcino ir Vytauto Landsbergio susitarimas314 . 1992 m. liepos 13 d. kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius nusiuntë raðtà l. e. Ðiaurës Vakarø grupuotës vado pareigas gen. ltn. F. Melnièiukui, kuriame dar kartà priminë geguþës 30 d. ávyká dël apðaudyto lietuviø posto ir papraðë praneðti, kas konkre- èiai padaryta tiriant ðá ávyká ir kà Rusijos pusë ketina daryti, kad panaðûs atvejai nepasi- kartotø315 . Taèiau ar buvo gautas atsakymas á ðá raðtà, duomenø surasti nepavyko. Intensyviausiai Rusijos kariuomenës blokavimo postai dirbo geguþës ir birþe- lio mën., tuomet buvo daugiausia paþeidimø. O per tà laikà Rusijos kariðkiai, supra- tæ, kad lietuviai nenusileis ir reikalaus paklusti Lietuvos Respublikos teisës aktams, paþeidimus ëmë daryti vis reèiau ir reèiau. Blokuojant Rusijos karinius dalinius, aktyviai dalyvavo Lauko kariuomenës brigados, Pasienio apsaugos tarnybos, komendantûrø, Savanoriðkosios kraðto ap- saugos tarnybos kariai, policijos darbuotojai. Reikia pastebëti, kad kai kur policijos darbuotojai atliko net didesná darbà nei kariðkiai. Pavyzdþiui, Vilniaus apskrityje kariðkiai buvo pastatæ 20 postø, o policininkai net 61316 . Visos tarnybos tarpusavyje turëjo ryðá, jø veiksmai buvo koordinuojami, tiesa, reikia pripaþinti, kad pasitaiky- davo ir tam tikrø nesusipratimø ar net prieðiðkumo apraiðkø, taèiau tai nepakenkë. Koks buvo atliktas milþiniðkas darbas per ðiuos mënesius, galima pailiustruoti pateikiamais SKAT postø veiklos skaièiais.

314 Jakavonis G. Nemeluok, pulkininke // Kraðto apsauga.– 1992, liepos 16. 315 KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 50, L. 167. 316 KAA.– F. 18, Ap. 1, B. 41, L. 31. 130 Lentelë Nr. 2 Rusijos kariuomenës autotransporto judëjimas 1992 m. geguþës – liepos mënesiais317

5LQNWLQ V 0 QXR 3DWLN 7XU MR 9DåLD *U åLQWD 1HVWRMR 9DåLDYR ULQWD OHLGL YREH GDOLQ  NDUL  PDãLQ  PXV OHLGLP   *HJXå        $O\WDXV %LUåHOLV        /LHSD       ,ãYLVR        *HJXå        .DXQR %LUåHOLV        /LHSD        ,ãYLVR        *HJXå        .ODLS GRV %LUåHOLV        /LHSD        ,ãYLVR        *HJXå        0DULMDP %LUåHOLV       SRO V /LHSD        ,ãYLVR        *HJXå        âLDXOL  %LUåHOLV        /LHSD        ,ãYLVR        *HJXå        8WHQRV %LUåHOLV        /LHSD        ,ãYLVR        *HJXå        9LOQLDXV %LUåHOLV        /LHSD        ,ãYLVR       9LVRVH ,ãYLVR       ULQWLQ VH 

317 Lentelë parengta pagal KASP EA medþiagà (bylos nenumeruotos). 131 Kaip matyti ið lentelëje pateiktø duomenø, per tris mënesius vien tik SKAT postuose budëjæ kariai patikrino 18 341 maðinà su jose vaþiavusiais 47 810 Rusijos kariðkiais. 630 vaþiavo be leidimø, beveik 200 maðinø stabdomos nestojo. 1992 m. spalio 6 d. kraðto apsaugos ministras, atsiþvelgdamas á tai, kad 1992 m. rugsëjo 8 d. pasiraðytas Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas, karinës administracijos departamento direktoriui, Lauko kariuomenës brigados vadui, Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos ðtabo virði- ninkui, Valstybës sienos apsaugos tarnybos virðininkui, apskrièiø komendantams ása- kë Rusijos kariniø daliniø, laikinai dislokuotø Lietuvos Respublikos teritorijoje, papil- dymo nauju kariniu kontingentu uþkirtimo plano vykdymà sustabdyti318 . Tuo paèiu ásakymu visoms kraðto apsaugos tarnyboms buvo ásakyta Rusijos kariniø daliniø iðvedimo laikotarpiui sudaryti planus dël ðiø uþdaviniø sprendimo: 1. kontrolës laikymosi iðvedamø Rusijos ginkluotøjø pajëgø daliniø bei karið- kiø elgesio ir funkcionavimo taisykliø; 2. niokojimo ir grobstymo paliekamø kariniø objektø ir árengimø uþkirtimo; 3. neteisëto Rusijos ginkluotøjø pajëgø daliniø ir kariðkiø technikos ir turto iðpardavimo bei grobstymø uþkirtimo. Ðiuos planus buvo ápareigota pateikti Jungtiniam ðtabui iki spalio 15 d., o iki spalio 25 d. parengti ir pateikti ministrui tvirtinti bendrà Kraðto apsaugos ministe- rijos priemoniø dël neteisëtos iðvedamø Rusijos ginkluotøjø pajëgø kariniø daliniø ir kariðkiø veiklos uþkirtimo planà. Atsakingu uþ ðio plano vykdymà buvo paskirtas Vyriausybës ágaliotinis Rusi- jos kariuomenës iðvedimo klausimais Jungtinio ðtabo Operatyvinio skyriaus virði- ninkas plk. S. Knezys319 . Planas buvo parengtas. Juo buvo vadovaujamasi praktiniame darbe.

318 Dël tolesnës Uþkirtimo plano vykdymo eigos. KAM 1992 m. spalio 6 d. ásakymas Nr. 720 // Kraðto apsaugos ministro ásakymø rinkinys. 1992, P. 273. 319 Dël tolesnës Uþkirtimo plano vykdymo eigos. KAM 1992 m. spalio 6 d. ásakymas Nr. 720 // Ten pat. 132 6. Rusijos kariuomenës organizuoto iðvedimo laikotarpis

Organizuotas Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos laikotarpis prasidëjo 1992 m. rugsëjo 8 d. Maskvoje Rusijos Federacijos gynybos ministrui Pavelui Graèio- vui ir Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministrui Audriui Butkevièiui pasira- ðius Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos grafikà. Sovietinës kariuomenës sausumos pajëgø pulkai, oro desanto divizijos, prieð- lëktuvinës gynybos daliniai, karo ligoninës, kuro, maisto ir kiti sandëliai, buvo dislo- kuoti visoje Lietuvoje, o daugiausia jø buvo Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje. Visoje Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos karinës girininkijos, á ku- rias civiliams patekti buvo labai sudëtinga. Pagal grafikà Rusijos kariuomenës iðvedimo eiga buvo suskirstyta á 4 etapus, todël ir ðá Rusijos kariuomenës iðvedimo laikotarpá irgi suskirstysime á keturis posky- rius ir pabandysime pateikti kaip vyko Rusijos kariuomenës iðvedimas, su kokiomis buvo susidurta problemomis ir pan.

6.1. Pirmasis etapas (1992-09-08 – 1992-12-31)

1992 m. rugsëjo pr. Rusijos kariuomenë Lietuvos Respublikos teritorijoje turë- jo 20–22 tûkst. kariðkiø. Jos sudëtyje – 5 divizijos. Áskaitant ir esanèias divizijø sudë- tyje, ið viso buvo 288 atskiri kovinës bei aptarnaujanèios paskirties daliniai ir pada- liniai. 133 Ðiame etape buvo akcentuojamas Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos Respublikos sostinës Vilniaus, iðvedant 107 motoðauliø divizijà, visiðkas kariniø oro pajëgø kovinës bei aptarnaujanèios paskirties daliniø bei padaliniø iðvedimas, iðsky- rus 405-àjá atskirà nepilotuojamø skraidymo aparatø pulkà, dislokuotà Tauragëje, kovinës paskirties divizijø iðvedimo pradþia. Iki 1992 m. gruodþio 31 d. pagal grafikà turëjo bûti iðvesta 61 karinis dalinys: sausumos kariuomenës – 23, tarp jø: 107 motoðauliø divizija (, Ukmergë), 367 atskiras sraigtasparniø pulkas su aptarnaujanèiais padaliniais (Kaunas), 384 didelio galingumo artilerijos brigada (Plungë), 434 atskiras pontoniniø tiltø batalionas (Kaunas), ðeði atskiri aptarnaujantys padaliniai; oro desanto pajëgø – 1: 119 oro desanto pulkas (Marijampolë), prieðlëktuvinës gynybos pajëgø – 4: visi radiolokacijos padaliniai ir dalis zenitiniø raketiniø divizionø, kariniø oro pajëgø – 30: visi, iðskyrus 3 aviacijos remonto gamyklas. Karinio jûrø laivyno – 3: 287 pakranèiø apsaugos pulkas (Telðiai), 5316 mobili torpedø bazë (Plungë), 107 atskiras aviacijos inþinerinis batalionas320 . Pasiraðius Rusijos kariuomenës iðvedimo grafikà, prasidëjo rimtas darbas tiek Rusijos kariðkiams, tiek Lietuvos ágaliotoms tarnyboms. Taèiau, reikia paþymëti, kad Rusijos kariðkiai ið pradþiø neskubëjo vykdyti Maskvoje pasiraðytame grafike numatytø daliniø iðvedimo. Po poros savaièiø pa- aiðkëjo ir prieþastis – kariniø daliniø vadai gavo aukðtesnës vadovybës paaiðkini- mus, kad pasiraðyti grafikai negalioja, nes nepasiraðytas pagrindinis politinis susita- rimas dël Rusijos kariuomenës iðvedimo. Dël to kraðto apsaugos ministras A. Butke- vièius susisiekë su Rusijos gynybos ministru bei Ðiaurës Vakarø grupuotës vadu. Buvo atsakyta, kad tai priklauso nuo abiejø ðaliø derybø delegacijø. Kai tik bus pa- siraðytas susitarimas, ið karto bus galima iðvesti ir karinius dalinius. Taèiau visas pasaulis laukë Rusijos konkreèiø þingsniø dël kariuomenës iðve- dimo ir, matyt, Rusijos vadovybës buvo duotas nurodymas pradëti iðvedimà. Pa- raiðkas iðvedimui pradëjo duoti 107 motoðauliø divizijos daliniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1992 m. lapkrièio 20 d., remdamasi 1992 m. rugsëjo 8 d. Maskvoje pasiraðytais Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedi- mo ið Lietuvos Respublikos teritorijos techniniø ir organizaciniø klausimø spren- dimo tvarkos protokolu bei Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimu dël iðvedamø ginkluotøjø pajëgø daliø, daliniø bei kariø elgesio ir funkcionavimo taisyklëmis, nutarë kraðto apsaugos ministrà Audriø Butkevièiø paskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybës vyriausiuoju ágaliotiniu Rusijos kariuomenës iðvedimo

320 1992 m. lapkrièio 27 d. informacija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 3, L. 69–70. 134 klausimais, o Kraðto apsaugos ministerijos Jungtinio ðtabo Operatyvinio skyriaus virðininkà plk. Stasá Knezá – Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotiniu Ru- sijos kariuomenës iðvedimo klausimais. Vyriausybë kraðto apsaugos ministrui A.Butkevièiui pavedë sudaryti reikia- mus struktûrinius padalinius, kurie tvarkytø praktinius Rusijos kariuomenës dali- niø iðvedimo, perimamø objektø ir turto inventorizavimo ir apsaugos reikalus321 . Apie ðá sprendimà Lietuvos Uþsienio reikalø ministerija lapkrièio 24 d. nota oficialiai informavo Rusijos Uþsienio reikalø mi- nisterijà, praðydama apie tai informuoti suinte- resuotas institucijas322 . Ðio nutarimo projekte dar buvo punktas, kad Kraðto apsaugos ministerijai struktûriniø pa- daliniø veiklos dël Rusijos kariuomenës iðvedi- mo bei objektø ir turto perëmimo finansavimui skirti 3,5 mln. rubliø. Taèiau svarstymo metu ðis punktas buvo iðbrauktas323 . Reikia atkreipti dëmesá, kad Lietuvos pa- reigûnai, vykdantys Rusijos kariuomenës iðvedi- mo darbà, visà laikà jautë didelá lëðø trûkumà. Dël to, be abejo, nukentëjo pats iðvedimo proce- sas. A. Butkevièius Vyriausybës dar 1992 m. rug- sëjo 30 d. praðë Rusijos kariuomenës iðvedimo grupës poreikiams skirti papildomai lëðø, taèiau praðymas tada gráþo su Ministro Pirmininko Bro- nislovo Lubio viza, kad tam turi bûti naudoja- mos KAM skirtos biudþeto lëðos324 . 1992 m. gruodþio mën. kraðto apsaugos mi- nistras A. Butkevièius vël kreipësi á Vyriausybæ, praðydamas papildomo finansavimo. Jis nurodë, kad, prasidëjus intensyviam Rusijos kariuomenës iðvedimo procesui, sudarytos struktûros dël nepakankamo materialinio aprûpinimo yra nepajëgios atsakingai vykdyti jiems iðkeltø uþduoèiø. Kadangi trûksta automobi- liø, beveik nevykdoma kariniø daliniø patikra, todël sudaromos sàlygos kariniø objek- tø grobstymui bei priverstinai uþtæsiamas kariniø objektø perëmimas. Praktiðkai kiek- vienà dienà kariniø objektø tikrinimo ir perëmimo komisijos nariai turi dirbti keliuose kariniuose daliniuose, bet dël transporto trûkumo to atlikti negali. A. Butkevièius praðë paskirti 3,5 mln. talonø ið Vyriausybës rezervo arba skirti 3 lengvuosius automobilius, kompiuterá, dauginimo aparatà, faksà325.

321 Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotiniø Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimams paskyrimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. lapkrièio 20 d. nutarimas Nr. 869 // http://www3.lrs.lt. 322 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. lapkrièio 24 d. nota Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijai // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 212. 323 KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 42. 324 A. Butkevièiaus 1992 m. rugsëjo 30 d. raðtas Vyriausybei // Ten pat, L. 12. 325 A. Butkevièiaus raðtas Vyriausybei // Ten pat, L. 157. 135 Taèiau atsakymas buvo áprastas: pinigø nëra, todël reikia aprûpinti ið bendrø kraðto apsaugai skirtø asignavimø. 1993 m. kovo 31 d. A. Butkevièius vël kreipësi á Vyriausybæ, praðydamas Rusijos kariuomenës kariniø inspekcijø vykdymui papildomai skirti bent du automobilius, kopijavimo aparatà, kompiuterá, 6 kalkuliatorius, 4 dozimetrus, 3 spausdinimo maði- nëles rusiðku ðriftu bei 10,9 mln. talonø. Motyvuota buvo tuo, kad prasidëjo intensy- viausias Rusijos kariuomenës iðvedimo etapas ir Lietuvos pareigûnai, bûdami prastai aprûpinti, tiesiog nesuspës laiku perimti visø paliekamø objektø, o tai gali sutrukdyti Rusijos kariuomenës iðvedimà laiku. Taèiau Finansø ministerija pateikë vël tà patá standartiná atsakymà: „Kraðto apsaugos ministerijai tam yra skirtas finansavimas“326 . Kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius dar 1992 m. rugsëjo 25 d. iðvedamos ið Lietuvos Respublikos teritorijos Rusijos kariuomenës kariniø miesteliø patikrai ir perëmimo klausimams spræsti sudarë komisijà: komisijos pirmininku buvo paskirtas A. Pusvaðkis, Kapitalinës statybos ir re- monto tarnybos Planavimo skyriaus vyresnysis specialistas, Nariai: S. Ðulskus, Kapitalinës statybos ir remonto tarnybos Planavimo sky- riaus vyresnysis specialistas, E. Dobuþinskas, Autotransporto tarnybos Eksploatacijos skyriaus specialistas, A. Aleksas, Medþiaginio aprûpinimo tarnybos vyresnysis specialistas, E. Petrauskas, KAM Jungtinio ðtabo Inþinerinio – topografinio poskyrio vyres- nysis specialistas, V. Motiejûnas, Civilinës saugos departamento Inþinerinio apsaugos ir mecha- nizacijos skyriaus specialistas ûkio mechanizacijai, mjr. J. Silevièius, Karinës administracijos departamento Mobilizacinio skyriaus virðininko pavaduotojas, A. Konteikis, Medicinos tarnybos vyresnysis specialistas. Buvo patvirtinti nuolatinës Rusijos kariniø objektø patikros ir perëmimo komi- sijos uþdaviniai ir funkcijos327 . Svarbiausias uþdavinys buvo vykdyti Rusijos kariniø daliniø inspektavimà bei priimti Rusijos kariðkiø paliekamus objektus. Taèiau paèios Kariniø objektø inspekcijos struktûra ir etatai buvo patvirtinti tik 1992 m. gruodþio 29 d.328 . Siekdami uþtikrinti sklandø iðvedamos Rusijos kariuomenës daliniø judëjimà Lie- tuvos Respublikos teritorijoje, kraðto apsaugos ir vidaus reikalø ministrai, remdamiesi Maskvoje pasiraðytais dokumentais, 1992 m. spalio 29 d. bendru ásakymu pavedë ap- skrièiø komendantams kartu su Lauko kariuomenës brigados daliniø vadais bei miestø ir rajonø policijos komisarais organizuoti ir nuo 1992 m. spalio 31 d. vykdyti Rusijos kariuomenës kariniø kolonø judëjimo kontrolæ. Kariniø kolonø judëjimo kontrolæ vyk- dyti iki geleþinkelio pakrovimo aikðteliø bei valstybinës Lietuvos Respublikos sienos.

326 A. Butkevièiaus 1993 m. kovo 31 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei „Dël kariniø objektø perëmimo komisijø materialinio aprûpinimo“ // Ten pat, Ap. 6, B. 26, L. 12–14. 327 Dël nuolatinës komisijos Rusijos kariuomenës kariniø miesteliø inspektavimui ir perëmimui sudarymo. KAM 1992 m. rugsëjo 25 d. ásakymas Nr. 694 // Kraðto apsaugos ministro ásakymø rinkinys. 1992 m.– P. 264. 328 S. Knezio 1993 m. sausio 7 d. tarnybinis praneðimas // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 66, L. 5. 136 Lauko kariuomenës brigados daliniø vadams buvo ásakyta skirti palydos gru- pes, aprûpinant jas autotransportu, o miestø ir rajonø policijos komisarams kolonø judëjimo marðrute steigti postus bei patrulius. Apskrièiø bei rajonø komendantai turëjo organizuoti operatyvø informacijos apie Rusijos kariniø kolonø judëjimo laikà ir marðrutus teikimà Lauko kariuomenës brigados daliniø vadams bei miestø ir rajonø policijos komisarams329 . Taèiau Rusijos kariuomenës iðvedimas nuo pat jo organizuoto iðvedimo pra- dþios nuolat susidurdavo su ávairiais sunkumais. Á Maskvoje 1992 m. rugsëjo 8 d. pasiraðytus Rusijos kariuomenës iðvedimo dokumentus Lietuvoje buvo sureaguota ið karto. Rugsëjo 11 d. Klaipëdoje pa- sirodë pogrindþio lapeliai, kuriais bu- vo raginama iðduoti ginklus rusakal- biams uostamiesèio gyventojams bei kurti sovietinæ Klaipëdos respublikà. Kreipimasis buvo paraðytas spausdi- nimo maðinële rusiðkai, su klaidomis ir skirtas Rusijos kareiviams bei kari- ninkams. Protestuojama prieð nese- niai Maskvoje pasiraðytus susitarimus dël Rusijos kariuomenës kontingen- Tikrinama 107–oji motoðauliø divizija (Lietuva laisva, to iðvedimo ið Lietuvos330 . nepriklausoma. P. 40) 1992 m. rugsëjo 21 d. Rusijos Aukðèiausiosios Tarybos Uþsienio reikalø ir tarptautiniø ekonominiø ryðiø komite- tas priëmë nutarimà dël susitarimø, reguliuojanèiø Rusijos armijos iðvedimà ið Lie- tuvos Respublikos teritorijos. Nutarimo esmë buvo ta, kad rugsëjo 8 d. pasiraðyti susitarimai su Lietuva dël kariuomenës iðvedimo neturi juridinio pagrindo, nes ne- pasiraðytas pagrindinis politinis susitarimas. Be to, komiteto nuomone, pasiraðant susitarimus buvo paþeistas Rusijos Konstitucijos 10 straipsnio 15 punktas331 (þr. Priedà Nr. 6) Á ðá Rusijos Dûmos pareiðkimà reagavo Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis, paskelbdamas pareiðkimà, kuriame bu- vo sakoma: „Rusijos konservatoriai siûlys nutraukti sutartá su Lietuva. Prieð kurá laikà „Izvesti- jose“ buvo paskelbta apie Rusijos Parlamento Uþsienio reikalø komisijoje parengtà doku- mentà, kuriame siûloma Rusijai paaðtrinti savo politikà Baltijos ðaliø atþvilgiu, traktuoti jas kaip Rusijos ypatingø interesø zona. 1992 m. rugsëjo 22 d. Lietuvos atstovas Maskvoje gavo informacijà, kad ta pati Rusijos Parlamento komisija siûlys Prezidentui rugsëjo 8 d. pasiraðytas Rusijos – Lietuvos sutartis dël kariuomenës iðvedimo ið esmës nutraukti. Tai ne pirmas mëginimas sutrukdyti ðiø sutarèiø pasiraðymui ir ágyvendinimui. Uþuot pasiraðius tai, kas dar liko, siûloma sugriauti, kas jau pasiekta. Tà daro imperinio màstymo atstovai,

329 Dël Rusijos kariuomenës kariniø kolonø judëjimo kontrolës. Kraðto apsaugos ir vidaus reikalø ministrø 1992-10-29 ásakymas Nr. 784/627 // Ten pat, B. 28, L. 118. 330 Klaipëdoje – sovietiniai atsiðaukimai // Respublika.– 1992, rugsëjo 15. 331 Rusijos Dûmos pareiðkimas // Kraðto apsauga.– 1992, rugsëjo 24. 137 kaip ir anksèiau, nesuinteresuoti taika ir bendradarbiavimu, o tik átampos didinimu ir eks- pansija. Nemanau, kad jie pajëgtø taip sukompromituoti naujos demokratinës Rusijos poli- tikà, kaip tà padarytø prieð dvi savaites pasiraðytos sutarties nutraukimas. Taèiau visi, ku- rie dabar svarsto Rusijai pagalbos programas, be abejo, stebës ávykius, kad þinotø kokiai ðaliai ruoðiasi padëti“332 . Tarsi savotiðka Rusijos Dûmos veiksmø tàsa buvo 1992 m. rugsëjo 23 d. „Ne- zavisimaja gazeta“ paskelbtas 15-osios transporto aviacijos armijos, kurios padaliniai buvo dislokuoti Lietuvoje, karininkø kreipimasis á Rusijos Federacijos Konstituciná teismà. Kreipimesi karininkai raðë: „Skubotai ir nepasirengus iðvedant kariuomenæ mes esame priversti kreiptis á Aukð- èiausiàjá ir Konstituciná Rusijos Federacijos teismus, iðkelti ieðkiná armijos gen. P. Graèio- vui, atliekanèiam perdislokavimà. Iðvedimà mes pradësime tik esant teisiniam pagrindui, iðsprendus mûsø socialines problemas, sudarius sutartis su Baltijos valstybëmis ir ágyvendi- nus Rusijos pilieèiø, gyvenanèiø tose valstybëse, teisiná statusà“333 . 1992 m. spalio 9 d. Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës karininkø susirinkimø taryba nutarë paskelbti Rusijos armijos iðvedimo ið Baltijos ðaliø moratoriumà, kol Rusijos konstitucinis teismas priims sprendimà dël Rusijos Gynybos ministerijos nu- tarimø greièiau iðvesti kariuomenæ ið Latvijos, Lietuvos ir Estijos334 . Po keliø dienø ir Rusijos Gynybos ministerijos kolegija pareiðkë, kad sustab- domas tø Ðiaurës Vakarø grupuotës daliniø bei karinio personalo iðvedimas, ku- riems naujose dislokacijos vietose nëra sudarytos sàlygos. Paskelbtame pareiðkime buvo nurodoma: „Situacija èia, þinoma, klostosi sudëtinga. Ið Pabaltijo reiks iðvesti 40 tûkst. kariðkiø su ðeimomis. Vien 1992 m. pagal planà ðá regionà turi palikti 24 347 þmonës. Ið Jø 10 382 – karininkai ir puskarininkiai. Karinëse apygardose, ið kuriø teritorijos iðvedama kariuomenë, neturinèiø butø skaièius svyruoja nuo 22 tûkst. iki 18,2 tûkst. Tuo tarpu normaliam gyveni- mui reikalingas ne tik gyvenamasis plotas, bet ir socialinës infrastruktûros objektai. Ypaè padëtá aðtrina tai, kad aktyvusis kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos sutampa su þiemos sezonu. Visa tai negali neveikti Rusijos kariðkiø, kurie paliks arba jau palieka Pabal- tijá, nuotaikø. Jø susirûpinimas visiðkai paaiðkinamas ir þmogiðkai suprantamas. Taèiau egzistuoja tam tikros jëgos, suinteresuotos aistrø kurstymu, netikrumo jausmo skleidimu tarp karininkø, pasitikëjimo Rusijos ginkluotøjø pajëgø vadovybe þlugdymu. Taip siekiama politiniø tikslø – vël átraukti armijà á politiniø ginèø sprendimà. Oficialiosios Baltijos valstybiø valdþios atstovai laikosi kieto politinio kurso – iðvesti Rusijos kariuomenæ ið savo teritorijø. Buvo priimta keletas ástatyminiø aktø, faktiðkai para- lyþavusiø bet koká koviná mokymà ir su juo susijusá gyvenimà. Uþdraustas jaunojo kontin- gento á Rusijos garnizonus atveþimas, dël to kariniai daliniai praktiðkai nustos funkcionuoti jau iki 1993 m. pab.

332 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininko pareiðkimas // Ten pat. 333 Zalys K. 15-os rusø armijos karininkai kreipsis á Konstituciná teismà // Ten pat.– 1992, spalio 1. 334 Skelbia kariuomenës iðvedimo moratoriumà // Tiesa.– 1992, spalio 10. 138 Gynybos ministerijos kolegija patvirtina sprendimà dël tø Ðiaurës Vakarø kariuome- nës grupës ir Baltijos laivyno junginiø ir daliniø, kuriems nesudarytos atitinkamos sàlygos ásikurti iðvedimo vietose, iðvedimo pristabdymo. Rusijos Federacijos gynybos ministerija pareiðkia, kad jos pozicija yra tokia: kariuo- menës iðvedimas ið Pabaltijo ðaliø turi bûti vykdomas tik turint paruoðtus fondus ir visø pirma – gyvenamàjá plotà ir socialinæ infrastruktûrà. Daliniø, kuriems atitinkamos sàlygos nesudarytos, iðvedimas pristabdomas, kol bus iðspræsti visi klausimai, susijæ sø jø ásikûrimu naujosiose dislokacijos vietose“335 . Komentuodami iðdëstytus faktus BNS agentûrai Lietuvos kraðto apsaugos mi- nisterijos pareigûnai konstatavo, kad kol kas nesusiduriama su akivaizdþiu Rusijos armijos delsimu iðeiti ið Lietuvos, taèiau neatmetë prielaidos, kad netrukus Rusijos kariðkiai gali atsilikti nuo sutarto iðvedimo grafiko. Pasak Lietuvos Vyriausybës ága- liotinio Rusijos armijos iðvedimo klausimais plk. Stasio Knezio, stebino kai kuriø daliniø delsimas pateikti atitinkamas paraiðkas, pagal kurias kariðkiams skiriamas transportas árangai bei ginkluotei iðgabenti. Taip pat buvo pastebëta, kad, Rusijos kariniai daliniai pirmiausia stengiasi iðveþti ið Lietuvos ne tik labiausiai vertingà ginkluotæ ir technikà, bet ir materialines vertybes, tarp jø degalø bei techniniø tepalø atsargas. Tai buvo aiðkiai matyti ið paduodamø paraiðkø iðveþimui. Kraðto apsaugos ministerija, manydama, kad ði problema nëra vien jos, 1992 m. rugsëjo 17 d. kreipësi á Vyriausybæ, kad ði priimtø sprendimà dël leidimo iðveþti degalus ið Lietuvos336 . Be to, Rusijos kariniai daliniai ir toliau savivaliavo, nekreipdami dëmesio nei á Lietuvos Respublikos ástatymus, nei á Maskvoje pasiraðytus susitarimus. 1992 m. rug- sëjo 15 d. á Klaipëdà be jokio Lietuvos pareigûnø leidimo buvo áveþti naujokai. Lietu- vos Uþsienio reikalø ministerijai dël to pareiðkus protestà tik po pusës metø buvo gauta Rusijos URM atsakomoji nota, kur nurodyta, kad apie Lietuvos ir Rusijos su- sitarimus nebuvo laiku praneðta kariniams daliniams337 . 1992 m. rugsëjo 21 d. 7-osios oro desanto divizijos 108 pulko poligone, esan- èiame prie Rokø, buvo organizuotos ðaudymo pratybos akumuliaciniais sviediniais, kurie krito uþ poligono ribø á Rokø keramikos gamyklos molio karjerà, kuriame tuo metu dirbo þmonës. Á karjerà buvo paleista apie 16 sviediniø. Kità, t. y. rugsëjo 22 d., á minëtà poligonà atvykus Kauno apskrities komen- dantui mjr. V.Vilkeliui, pratybos vyko visu tempu. V. Vilkeliui papraðius paaiðkinti, kodël paþeidþiamas Lietuvos ir Rusijos gynybos ministrø pasiraðyto susitarimo 8- asis straipsnis, kuris skelbë, jog jokios Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø kovinës parengties palaikymo ir patikrinimo priemonës uþ kariniø miesteliø ir kariniø objektø ribø nevykdomos, buvo atsakyta, kad ðiuo klausimu jokiø nuro- dymø nebuvo gauta, iðskyrus tai, kà skaitë laikraðèiuose338 .

335 Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pareiðkimas // Kraðto apsauga.– 1992, spalio 22. 336 KAM 1992-09-17 raðtas vicepremjerui B. Lubiui // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 13. 337 1993 m. vasario 17 d. Rusijos Federacijos URM nota Lietuvos Respublikos pasiuntinybei Maskvoje // Ten pat, B. 64, L. 7. 338 V. Vilkelio raportas // Ten pat, B. 28, L. 57. 139 Dël ðio ávykio pareiðkus protestà, Rusijos pusë reagavo ir sutiko kompensuoti gamyklai padarytà þalà. 1992 m. gruodþio 7 d. Rusijos Uþsienio reikalø ministerijos notoje buvo nurodyta, kad Rusijos Gynybos ministerija dël minëto incidento atliko tyrimà ir uþdraudë Rusijos kariniams daliniams mokomiesiems tikslams naudoti ko- vines granatas339 . Rugsëjo 23 d. Rusijos karinës aviacijos skrydþiø valdymo centras uþdraudë visus iki 7 km. aukðèio ne savo lëktuvø skrydþius visoje Lietuvos Respublikos ðiauri- nëje dalyje. Rusijos kariuomenës lëktuvai ir sraigtasparniai reguliariai paþeidinëjo „Lietu- vos Respublikos oro erdvës naudojimo laikinàsias taisykles“, o aviacijos daliniø va- dai dël ðiø paþeidimø aiðkindavosi, neturá jokiø nurodymø, kad privalo vykdyti mi- nëtas taisykles. 1992 m. rugsëjo 28 d. Kaune, Lietuvos kariðkiams perimant septintajai Rusi- jos oro desanto divizijai priklausiusá pastatà Gedimino gatvëje Nr. 27, ávyko inci- dentas su Rusijos kariðkiais. Nors perëmimo laikas ir aplinkybës su jø vadovybe buvo suderintos, apie 17 val. 30 min. á pastatà ásiverþë maþdaug 10 ginkluotø Rusi- jos kariðkiø. Jie iðvarë èia budëjusius beginklius Kauno komendantûros pareigûnus ir uþsibarikadavo pastato antrajame aukðte340 . Tuo tarpu Klaipëdoje situacija jau darësi átempta. Spalio 25 d. mieste dislo- kuotos Rusijos kariuomenës 3-osios pakranèiø apsaugos divizijos karininkai pareið- kë, jog neketina iðeiti ið Lietuvos, nes „naujoje dislokavimo vietoje jiems neparuoðtos atitinkamos buities sàlygos“341 . Pagal rugsëjo 8 d. pasiraðytà susitarimà 7-osios oro desanto divizijos 119-as para- ðiutinis desantinis pulkas, dislokuotas Marijampolëje, turëjo bûti iðvestas jau 1992 m. Lapkrièio 4 d. jo tikrinti atvyko Inspektavimo ir objektø perëmimo komisijos pirminin- kas J. Pusvaðkis, taip pat Marijampolës KAM komendantûros, prokuratûros, policijos, savivaldybës, prieðgaisrinës apsaugos ir gamtos apsaugos atstovai. Apie patikrà dalinio vadas plk. G. Kolobuchovas buvo informuotas ið anksto. Deja, atvykusi komisija á dali- nio teritorijà nebuvo áleista. Plk. G. Kolobuchovas pareiðkë, kad nëra gavæs jokio savo vadovybës nurodymo dël rugsëjo 8-osios dienos susitarimo vykdymo, o paties pasira- ðyto grafiko jis nelaiko juridiniu dokumentu. Á komisijos nariø pastabas, kad turima duomenø, jog dalinio teritorijoje niokojamas nekilnojamasis turtas, buvo atsakyta, kad tai Rusijos nuosavybë ir su juo daroma tai, kas tinkama342 . Taèiau greitai Lietuvà pasiekë þinia, kad spalio 29 d. Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas pasiraðë ásakà, kuriuo laikinai sustabdë Rusijos kariuomenës iðve- dimà ið Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Ásake buvo iðkeltas politinis reikalavimas ka- riuomenës iðvedimà sieti su tariama þmogaus teisiø problema Baltijos valstybë- se343 (þr. Priedà Nr. 7)

339 Rusijos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. gruodþio 7 d. nota Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijai // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 233–234. 340 Incidentas su Rusijos kariðkiais Kaune // Lietuvos rytas.– 1992, rugsëjo 29. 341 Rusijos armija iðeina, taèiau nuo grafiko nukrypti gali // Lietuvos rytas.– 1992, spalio 28. 342 Dirbtinës kliûtys // Kraðto apsauga.– 1992, lapkrièio 19. 343 Rusijos Federacijos Prezidento ásakas // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 21, L. 31. 140 Spalio 30 d. V. Landsbergis bandë susisiekti su Rusijos Prezidentu, kuris tuo metu buvo Astrachanëje, taip pat su viceprezidentu A. Ruckojumi, taèiau nesëk- mingai. Tà paèià dienà Aukðèiausioje Taryboje ávykusioje spaudos konferencijoje bu- vo komentuojamas ðis B. Jelcino ásakas. Aukðèiausiosios Tarybos atstovas spaudai A. Aþubalis manë, kad toks reikalavimas nesuprantamas, nes kariuomenës iðvedi- mo klausimu atitinkami susitarimai su Lietuva yra, kai kurie ið jø jau parafuoti. Susitarimus dël Rusijos kariðkiø socialiniø garantijø Lietuva jau buvo paruoðusi B. Jelcino ir V. Landsbergio susitikimui rugsëjo 8 d., taèiau pati Rusija atsisakë juos pasiraðyti. Be to, visai nesuprantama ta ásako dalis, kurioje kalbama apie rusakalbiø teisiø paþeidimus visose trijose Baltijos valstybëse. Spalio 30 d. Ostankino telekompanija pateikë toká komentarà: „Baltijos ðalims atgavus nepriklausomybæ, jos pareikalavo, kad buvusi SSRS kariuomenë iðeitø á Rusijà. Pagal planà ið Pabaltijo reikëtø iðvesti 40 tûkst. kariðkiø, turinèiø ðeimas. Ðiais metais – apie 24,5 tûkst. Visa Ðiaurës Vakarø grupuotë turi atlaisvinti teritorijà iki 1994 m. pab. – tikslesnë data kol kas nenumatyta. Kariuomenë jau iðvedama, nors iðvedimo datos netenkina nei Vilniaus, nei Rygos, nei Talino. Baltijos ðalys ðiuo klausimu kreipësi net á JTO. Taèiau pagreitinti iðvedimo terminus Rusija neturi galimybiø – nëra nei paruoðtø dislokacijos vietø, nei kariniø miesteliø. Taip iðvedami kariðkiai tampa posûniais, o tai Rusijai gali turëti nenusakomø pasekmiø. Be to, Baltijos ðalyse masiðkai paþeidinëjamos rusakalbiø gyventojø teisës. Lat- vijoje dargi dirbo grupë JTO ekspertø. Dël visø ðiø prieþasèiø atsirado spalio 29 d. B. Jelcino pasiraðytas ásakas, kuriuo sustabdomas kariuomenës iðvedimas ið Vakarø, kol tarp Rusijos ir Pabaltijo nebus pasiraðyti tarpvalstybiniai susitarimai, numatantys rusakalbiø gyvento- jø teisiø garantijas tose ðalyse. Visø kitø susitarimø laikymasis priklausys nuo to paties. Kalbama, kad kariuomenës iðvedimo problemà, taip pat þmoniø teisiø paþeidimus Baltijos valstybëse svarstys Hagos tarptautinis teismas“. Ostankino TV praneðë, kad Baltijos valstybiø reakcija á B. Jelcino ásakà priver- të Rusijos uþsienio reikalø ministro pavaduotojà V. Èiurkinà pasiaiðkinti þurnalis- tams. Jis sakë: „Prezidentas tikrai pasiraðë ásakà, kuriame sakoma, kad pristabdomas Rusijos kariuomenës iðvedimas iki tarpvalstybiniø susitarimø pasiraðymo tarp Rusijos Fe- deracijos ir Baltijos valstybiø. Galima iðvedinëti armijà ir baigti iðvedimà per tam tikrà terminà, kurá dar reikës galutinai suderinti, taèiau svarbiausias dalykas, kuris mus jaudina, – tai socialiniai aspektai“344 . Spalio 30 d. Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Borisas Gromovas spau- dos konferencijoje pasisakë dël sunkumø iðvedant ið Baltijos ðaliø Rusijos kariuome- næ. Generolas davë interviu programai „Vesti“. Jis palaikë Rusijos Prezidento ásakà dël kariuomenës iðvedimo ið Baltijos ðaliø pristabdymo. B. Gromovo ásitikinimu, „Rusijos kariðkiai ir rusakalbiai gyventojai Baltijos ðalyse laikomi ne antros, bet treèios rûðies þmonëmis“. B. Gromovo nuomone, realiai kariuomenë bus iðvesta 1995 m. pab., iðimties atveju – 1994 m. Taip pat jis praneðë, kad bendros iðlaidos Rusijos kariuo- menei iðlaikyti uþ Rusijos ribø siekia 594 mln. doleriø345 .

344 Informacija pateikta per pirmàjà Lietuvos radijo programà 1992 m. spalio 30 d. 345 1992 m. spalio 30 d. Lietuvos radijo ir televizijos informacija. 141 Ið Ðiaurës miestelio iðveþama karinë technika. 1992 m. rugsëjis. A. Sabaliausko nuotrauka

Tuo tarpu Vilniuje dislokuotos 107-osios motoðauliø divizijos vadas plk. V. Frolovas manë, kad Prezidento B. Jelcino nurodymas pristabdyti kariuomenës iðvedimà ið Baltijos valstybiø nepakeis Ðiaurës miestelio iðsikraustymo ið Vilniaus terminø. Pasak plk. V. Frolovo, 107-osios motoðauliø divizijos tai nelieèia – naujoje dislokacijos vietoje jiems jau árengti arba baigiami rengti butai346 . Taèiau daugelis pasaulio informacijos priemoniø savo komentaruose paþymæjo, kad Rusijos Prezidento potvarkis nutraukti kariuomenës iðvedimà ið Baltijos valsty- biø yra tiesiogiai susijæs su susiklosèiusia situacija Rusijoje. Kaip pareiðkë „BBC“ ko- mentatorius, nutarimas, ko gero, yra Prezidento ir Parlamento kovos dël valdþios sudedamoji dalis liaudies deputatø suvaþiavimo iðvakarëse. Ðis þingsnis, jo nuomone, leido B. Jelcinui iðvengti savo prieðininkø priekaiðtø, jog jis nesiima priemoniø rusa- kalbiams gyventojams ginti. Á Rusijos þingsná pristabdyti kariuomenës iðvedimà labai neigiamai sureagavo pasaulio valstybës. JAV Valstybës departamento spaudos atstovas Dþ. Snyderis pareiðkë, kad Jungtinës Valstijos yra nusivylusios ir susirûpinusios dël Rusijos spren- dimo pristabdyti kariuomenës iðvedimà ið trijø Baltijos valstybiø. Spalio 30 d. JAV ambasada Maskvoje ðá klausimà aptarë su Rusijos Vyriausy- bës atstovais. „Mes iðdëstëme jiems savo susirûpinimà ir labai atidþiai domësimës ðiuo reikalu“, – sakë Dþ. Snyderis.

346 1992 m. spalio 30 d. V. Frolovo interviu Lietuvos radijui ir televizijai.

142 Pasak JAV valstybës departamento spaudos atstovo, „mes sveikinome ankstes- nius Rusijos pareiðkimus, kad kariuomenë ið Baltijos ðaliø bus iðvesta, ir viliamës, kad Rusijos Vyriausybë ávykdys savo politinius ásipareigojimus“. Pasak jo, JAV „dabar nag- rinëja Rusijos pareiðkimo pasekmes“, atsiþvelgdamos á sàlygas, numatytas finansi- nës pagalbos skyrimo uþsieniui akto vadinamoje Berdo pataisoje. Pataisa numatë, kad tam tikromis sàlygomis pagalba buvusioms sovietø respublikoms gali bûti apri- bota. Berdo pataisa draudë teikti NVS bet kokià pagalbà, iðskyrus humanitarinæ, kol JAV Prezidentas nepraneð Kongresui apie paþangà iðvedant Rusijos kariuome- næ ið Baltijos valstybiø347 . Danijos uþsienio reikalø ministras U. E. Jensenas iðreiðkë apgailestavimà, kad Rusijos Prezidentas B. Jelcinas davë nurodymà sustabdyti Rusijos kariuomenës ið- vedimà ið Baltijos ðaliø. „Ðià naujienà að sutikau su apgailestavimu ir susirûpinimu“, – pasakë U. E. Jensenas, kaip tik prieð savaitæ lankæsis Rusijoje su oficialiu vizitu. – „Ðis þingsnis prieðtarauja mano pokalbio su Rusijos uþsienio reikalø ministru rezulta- tams“. U. E. Jensenas paþymëjo, kad pokalbio su A. Kozyrevu metu pastarasis nesie- jo Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos ðaliø su rusø tautybës þmoniø padëtimi ðiose ðalyse. U. E. Jenseno nuomone, greitas Rusijos daliniø iðvedimas prisidëtø prie átampos tarp ávairiø tautybiø þmoniø maþinimo Baltijos ðalyse348 . Lapkrièio 3 d. Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis telefonu kalbëjosi su Rusijos Prezidentu B. Jelcinu. Buvo kalbëtasi dël spalio 29 d. Rusijos Prezidento ásako, kuriuo uþðaldomas Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Baltijos vals- tybiø. Kaip spaudos konferencijoje informavo Aukðèiausiosios Tarybos atstovas spau- dai A. Aþubalis, pokalbio metu B. Jelcinas pasakë, kad galutinis armijos iðvedimo ið Lietuvos grafikas nesikeièia: Rusijos kariuomenë bus iðvesta iki kitø metø vidurio. Rusijos Prezidentas, kalbëdamas apie savo ásakà, pasakë, kad tai yra ne armijos iðvedimo sustabdymas, o tik grafiko koregavimas. B. Jelcino teigimu, netikëtai atða- lus orams, keièiasi kai kurios iðvedamø daliniø naujos dislokavimo vietos (jos dar nëra galutinai paruoðtos). Taip pat B. Jelcinas paþymëjo, jog Lietuvai neturás jokiø pretenzijø dël tautiniø maþumø teisiø paþeidimo349 . Lapkrièio 5 d. Vilniuje ávykusiame Baltijos Valstybiø Tarybos posëdyje buvo konstatuota, kad Rusijos kariuomenës buvimas Baltijos valstybëse paþeidþia tarp- tautinæ teisæ. Reikalavimas visiðkai ir nedelsiant iðvesti Rusijos armijà yra besàlygið- kas Rusijos, kaip SSRS teisiø perëmëjos, ásipareigojimas. Buvo pabrëþta, jog kariuo- menës iðvedimas ið Baltijos valstybiø neturi bûti siejamas su jokiomis politinëmis arba socialinëmis ekonominëmis aplinkybëmis, juo labiau su ðaliø ekonominiais san- tykiais. Baltijos Valstybiø Taryba atmetë Rusijos bandymus savo kariuomenës iðvedi- mà sieti su neva Latvijoje ir Estijoje pasitaikanèiais þmogaus teisiø paþeidimais. Ne kartà ðalyse atliktos tarptautinës ekspertizës parodë, kad ástatymai atitinka tarp- tautinës teisës normas.

347 JAV svarsto Rusijos sprendimà pristabdyti kariuomenës iðvedimà // Tiesa, 1992, lapkrièio 3. 348 1992 m. lapkrièio 3 d. Lietuvos radijo informacija. 349 Paþadai // Kraðto apsauga.– 1992, lapkrièio 11. 143 Baltijos Valstybiø taryba priëmë kreipimàsi dël Rusijos Prezidento 1992 m. spalio 29 d. ásako. Jis buvo iðsiøstas Valstybiø – Saugumo ir bendradarbiavimo Euro- poje pasitarimo dalyviø – vadovams, Europos Parlamento pirmininkui Egonui Kleps- chui, Europos Bendrijø komisijos pirmininkui Jasques’ui Delors’ui, Europos Tary- bos generalinei sekretorei Catherine Lalumiere, NATO generaliniam sekretoriui Man- fredui Viorneriui, Ðiaurës Atlanto asamblëjos prezidentui Charlie’ui Rose’ui350 . Kilus pasaulio valstybiø bei tarptautiniø organizacijø nepasitenkinimui dël Ru- sijos kariuomenës iðvedimo pristabdymo, lapkrièio 5 d. Rusijos Prezidentas B. Jelci- nas pasiraðë kreipimàsi á visus tris Baltijos valstybiø vadovus, kuriame siûloma susitikti prie derybø stalo dël kariuomenës iðvedimo. B. Jelcinas pridûrë, kad armijos iðvedimo jis tiesiogiai nesieja su kitomis problemomis, taèiau taip pat nori apsvars- tyti rusakalbiø gyventojø teisiø paþeidimus, nes, anot Prezidento, vyksta aiðki dis- kriminacija. Tai, jo þodþiais tariant, XX amþiaus pab. neleistina në vienoje pasaulio ðalyje. Kalbëdamas apie prasidëjusá kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos, B. Jelcinas pareiðkë, kad Gynybos ministerija „persistengë“: kai prasidëjo þiema, kariðkiai vago- nais veþami á Rusijà, á laukà. Tai Rusijos vadovas pavadino þmogaus teisiø paþeidi- mu, árodanèiu, jog socialinës apsaugos nëra. Pridurta, kad spalio 29 d. ásako nerei- kia laikyti politiniu sprendimu. Jis traktuotinas kaip priemonë, kuria siekiama su- kurti deramà socialinæ kariðkiø apsaugà. Anot B. Jelcino, galutinis kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos terminas nesikeièia – 1993 m. vidurys.351 . Norëdamas sumaþinti neigiamà tarptautinæ nuomonæ dël Rusijos kariuome- nës iðvedimo sustabdymo, 1992 m. lapkrièio 5 d. Rusijos Prezidentas B. Jelcinas taip pat iðsiuntë laiðkà ir Jungtiniø tautø organizacijos (JTO) generaliniam sekretoriui B. Galiui. Laiðke sakoma: „Gerb. p. generalinis sekretoriau, norëèiau Jus informuoti apie Ru- sijos Federacijos santykius su Latvijos, Lietuvos bei Estijos respublikomis ir apie mûsø susirûpinimà jø bûsena. Rusijos Federacija suvaidino sprendþiamà vaidmená gaunant ðioms valstybëms nepriklausomybæ. Mes esame pasiryþæ ir toliau puoselëti su jomis bendrakaimy- ninius, lygiateisio bendradarbiavimo, tarpusavio pasitikëjimo santykius. Rusijos Vyriausy- bë, gerbdama tarptautinës teisës principus ir Latvijos, Lietuvos ir Estijos iðreikðtà valià, aiðkiai ir nedviprasmiðkai patvirtina savo ketinimà iðvesti kariuomenæ ið jø teritorijø. Nuo pat derybø ðiuo klausimu pradþios mes ne kartà iðdëstëme savo principinæ pozicijà, kurios esmë ta, kad kariuomenës iðvedimas per trumpà laikà galimas tik susitarus dël daugelio su juo susijusiø klausimø. Pirma, kariuomenës normalaus funkcionavimo aprûpinimas iðvedi- mo laikotarpiu, taip pat socialinës, asmeninës ir teisinës kariðkiø ir jø ðeimø apsaugos garantijos. Apgailestaujant reikia konstatuoti, kad pastaruoju momentu ðie gyvybiðkai svar- bûs klausimai neiðspræsti. Tai rimtai komplikuoja Rusijos kariðkiø ir jø ðeimø padëtá, nega- tyviai tai vertina ir Rusijos visuomenë. Esant tokiai situacijai mes buvome priversti laikinai pristabdyti kariuomenës iðvedimà ið Baltijos ðaliø. Iðvedimà atnaujinsime ir baigsime per

350 Baltijos Valstybiø Tarybos kreipimasis dël Rusijos Prezidento 1992 m. spalio 29 d. potvarkio // LRSA.– F. 2, Ap. 10, B. 3, L. 68–69. 351 Baltijos ðaliø dokumentai keliauja á pasaulá, Rusijos Prezidentas siûlo derëtis // Lietuvos rytas.– 1992, spalio 7. 144 trumpà, bet realø terminà, pasiraðius tarpvalstybines sutartis, kuriose su Baltijos respub- likomis bus aptartas visas kompleksas klausimø. Neturëtø bûti abejoniø dël mûsø ketini- mø pasiraðyti tokias sutartis kuo greièiau“. Laiðke buvo raðoma, kad tolesnë Rusijos ir Baltijos valstybiø santykiø plëtra priklausys nuo rusakalbiø gyventojø padëties ðiose valstybëse. „Galvojame, kad toks poþiûris teisëtas ir aiðkus. Ðiandien Latvijos ir Estijos valdþiø diskriminacinë politika, átvir- tinta ir ástatymiðkai, prieðtarauja JTO pagrindiniams principams, paþeidþia þmogaus teisiø deklaracijà, pilietiniø ir politiniø teisiø tarptautiná paktà, uþimtumo politikos konvencijà, diskriminavimo darbo srityje konvencijà, socialinio progreso ir vystymo deklaracijà. Mes manome, kad tokia padëtis turi bûti JTO perþiûrëjimo objektu. Negalima leisti, kad Europo- je formuotøsi sàlygos diskriminavimui ir kurtøsi nauji átampos þidiniai ir konfliktinës situ- acijos. Kreipiuosi á Jus, gerb. p. generalinis sekretoriau, praðydamas imtis visø priemoniø JTO Saugumo tarybos ir Generalinës asamblëjos linija, kad bûtø paveiktos Baltijos valsty- bës sàþiningai ir iki galo vykdyti tuos ásipareigojimus, kuriuos jos pasiþadëjo vykdyti þmo- gaus teisiø ir laisviø srityje. Siûlau átraukti klausimà dël masiniø paþeidimø þmogaus teisiø ir laisviø srityje ðiose valstybëse á JTO Generalinës asamblëjos 47-os sesijos dienotvarkæ“352 . Su ðiuo laiðku lapkrièio 6 d. Rusijos Uþsienio reikalø ministerijoje buvo supa- þindintas Lietuvos laikinasis patikëtinis Maskvoje Egidijus Bièkauskas. Jis já ávertino kaip Rusijos pradëtos puolimo politikos tæsiná. Atsakydamos á ðá Boriso Jelcino þingsná, trys Baltijos valstybës pateikë rezoliu- cijos projektà, kuriame buvo reikalaujama, kad JTO Generalinë asamblëja paragin- tø Rusijà iðvesti savo kariuomenæ ið ðio regiono. Rezoliucijos projekte raginama neatidëliojant pasiraðyti atitinkamus susitari- mus dël kuo greièiausio ir visiðko uþsienio kariuomenës iðvedimo ið Estijos ir Latvijos grafiko353 . Tà paèià 1992 m. lapkrièio 5 d. Rusijos Prezidentas Borisas Jelcinas laiðke Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui garantavo, kad Rusijos kariuomenë ið Lietuvos bus iðvesta laiku. Laiðke B. Jelcinas siûlë greièiau pataisyti nepasiraðytàjá bendràjá susitarimà bei kitus susitarimus354 . Atsakomajame laiðke V. Landsbergis nurodë, kad 1992 m. rugsëjo 8 d. susita- rimuose buvo rasti „abipusiðkai priimtini ir subalansuoti sprendimai“, o nauji Rusijos pasiûlymai (pateikti spalio mën. – G. S.) yra „tokie reikðmingi, jog gali ið esmës paveikti su tokiu vargu pasiektø susitarimø visumà“355 . Nepaisant Rusijos pastangø pakeisti neigiamas pasaulio nuotaikas, protestai nesiliovë. Ðiaurës Europos ðaliø ministrai pirmininkai Orhuse (Danija) vykusioje Ðiaurës Tarybos sesijoje lapkrièio 11 d. pareiðkë protestà dël Rusijos Prezidento nu- tarimo sustabdyti kariuomenës iðvedimà ið Baltijos valstybiø. Nurodoma, jog nepri- imtini mëginimai ðià problemà sieti su kitais klausimais. Vyriausybiø vadovai pabrëþë, kad labai svarbu visiðkai ávykdyti Rusijos ir

352 1992 m. lapkrièio 11 d. Lietuvos radijo informacija. 353 Baltijos ðalys Jungtinëms Tautoms pateikë rezoliucijos projektà // Lietuvos rytas.– 1992, lapkrièio 20. 354 B. Jelcino 1992 m. lapkrièio 5 d. raðtas V. Landsbergiui // LRSA.– F. 2, Ap. 6, B. 21, L. 34–35. 355 Stankevièius È. Apie derybas dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos // Rusijos kariuomenës iðvedimas 1990–1993 metais. P. 23. 145 Lietuvos pasiraðytus susitarimus dël kariuomenës iðvedimo ir artimiausiu metu su- daryti panaðias sutartis su Latvija ir Estija356 . Uþ Rusijos kariuomenës neatidëliotinà iðvedimà pasisakë ir lapkrièio pab. vykusi 28-oji NATO Asamblëjos sesija. Asamblëjos darbe dalyvavo ir asocijuotø ðaliø parla- mentø atstovai. Lietuvos delegacijai (E. Jaraðiûnas, V. Jarmolenka, A. Rudys, A. Raèas), kuriai vadovavo specialiøjø misijø ambasadorius È. Stankevièius, kartu su kitø Baltijos ðaliø delegacijomis pavyko pasiekti, kad Asamblëja priimtø specialià rezoliucijà „Baltijos saugumas: naujas kontekstas“. Asamblëja patvirtino principà, kad Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos ðaliø negalima sieti su jokiais kitais klausimais, specialiai paþy- mëjo, kad remia Lietuvos ir Rusijos susitarimus dël kariuomenës iðvedimo, kvalifikuodama juos kaip tarptautines sutartis357 . Visus minëtus siûlymus JTO Generalinë asamblëja apsvarstë lapkrièio pab. JTO Generalinë asamblëja lapkrièio 25 d. ne- balsavusi, paprastu sutarimu, priëmë rezoliucijà Nr. 47/21 „Dël uþsienio ðaliø Ginkluotøjø pajëgø visiðko iðvedimo ið Baltijos ðaliø teritorijø“. Rezoliu- cija, kurios autorës buvo trys Baltijos ðalys ir ku- rià oficialiai áteikë Asamblëjai Latvijos Ministras Pirmininkas Ivaras Guodmanis, specialiai atvykæs á Niujorkà, savo turiniu buvo gana nuosaiki. Be to, kaip ir kitos Asamblëjos rezoliucijos, ji nebuvo privaloma. Visø JTO nariø nuomonë apie ðá dokumentà buvo þinoma ið anksto. Jame kalbama, kad Generalinë asamblëja palaiko „valstybiø, esan- Egidijus Jaraðiûnas èiø Europos saugumo ir Bendradarbiavimo pasitarimo dalyvëmis, pastangas dël uþsienio ðaliø Ginkluotøjø pajëgø taikaus iðvedimo, numatyto derybø metu“. Buvo dar viena svarbi detalë, uþfiksuota minëtoje JTO rezoliucijoje. Joje buvo paþymëta, kad Rusijos kariuomenës buvimo Baltijos ðalyse problema yra „paveldëta ið praeities“. Vadinasi, pripaþindama ðá faktà, pasaulinë bendrija, tarsi skatindama Mask- và kuo greièiau iðvesti kariuomenæ, pripaþino, kad Maskva èia neturi agresyviø tikslø. Diskusijø Jungtiniø Tautø Organizacijoje iðvakarëse Prezidentas Dþordþas Bu- ðas á JAV kongresà nusiuntë praneðimà, kuriame buvo iðdëstytas Vaðingtono admi- nistracijos poþiûris á Rusijos armijos problemà Baltijos ðalyse. Praneðime aiðkiai vyra- vo teigiami momentai. Baltieji rûmai buvo ypaè patenkinti tuo, kad nuo 1992 m. vasa- rio mën. buvo pradëta iðvesti Rusijos kariuomenæ ið visø trijø Baltijos ðaliø ir kad Rusi- ja „turi norø ir galimybiø“ baigti armijos iðvedimà iki 1993 m. pab.358 .

356 Ðiaurës ðaliø premjerai protestuoja dël Rusijos kariuomenës iðvedimo sustabdymo // Lietuvos rytas.– 1992, lapkrièio 12. 357 Rusija spiria Baltijos ðalis, NATO spiria Rusijà // Lietuvos aidas.– 1992, lapkrièio 25. 358 ååü å ä é üéõ ó å äå // å , 27 1992. 146 Gruodþio 18 d. NATO tarybos sesijoje buvo priimtas komunikatas, kuriame pabrëþiama, kad svarbu, jog Rusijos kariuomenë bûtø greièiau iðvesta ið Latvijos, Estijos ir Lietuvos teritorijos. „Mes suprantame, kad iðkyla problemø, – sakoma doku- mente, – taèiau laikini sunkumai neturi uþvilkinti ðio proceso visiðkos pabaigos. Proceso taip pat negalima sieti su jokiomis kitomis problemomis“. NATO ðalys paragino visas valstybes „veikti lanksèiau ir derybose sureguliuoti dar neiðspræstus klausimus, taip pat materialinio ir socialinio pobûdþio sunkumus“359 . Siekiant parodyti, kad Rusija kariuomenës iðvedimui ið Baltijos valstybiø skiria didelá dëmesá, bei vykdant 1992 m. rugsëjo 8 d. susitarimus, 1992 spalio 29 d. Rusi- jos Prezidento ásaku gen. plk. Leonidas Sergejevièius Majorovas paskirtas Rusijos Federacijos ágaliotiniu kariuomenës bei jûrø pajëgø laikino buvimo ir iðvedimo ið Latvijos, Estijos ir Lietuvos klausimais360 . Lapkrièio 20 d. buvo planuojamas Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respubli- kos ágaliotiniø susitikimas Vilniuje. Taèiau á susitikimà su A. Butkevièium atvyko tik L. Majorovo ágaliotinis gen. mjr. S. Petrovas. Susitikimo metu S. Petrovas konstata- vo, kad gali kilti sunkumø dël prieðlëktuvinës gynybos ir kitø strateginës reikðmës kariniø daliniø, dislokuotø Lietuvoje, iðvedimo361 . Be to, abi pusës viena kitai iðsakë savo priekaiðtus. Daugiausia Rusijos pusës priekaiðtø buvo dël kariðkiø socialiniø garantijø apribojimo Pats Rusijos Federacijos ágaliotinis gen. plk. L. Majorovas á Vilniø atvyko gruodþio 8 d. Jis susitiko su l. e. Respublikos Prezidento pareigas Algirdu Brazaus- ku. Susitikime dalyvavo Vilniuje, Ðiaurës miestelyje, dislokuotos divizijos vadas gen. mjr. V. Frolovas, kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius, plk. S. Knezys. Susitiki- mo metu gen. plk. L. Majorovas uþtikrino A. Brazauskà, kad Rusijos kariuomenë bus iðvesta laiku. Atsakydamas á paklausimà, kaip vykdomas Rusijos Prezidento B. Jelcino ásakas dël kariuomenës iðvedimo ið Baltijos valstybiø laikino sustabdymo, L. Majorovas paaiðkino, kad atidedamas keliø daliniø iðvedimas. Jis paminëjo sraig- tasparniø pulkà, dislokuotà Kaune, taèiau uþtikrino, kad galutiniai grafiko terminai nesikeièia362 . Be to, iðkylant sudëtingoms ir rimtoms Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Balti- jos valstybiø problemoms, Rusijos Vyriausybë nutarë sudaryti darbo komisijà vi- siems Rusijos kariuomenës ir karo jûrø laivyno iðvedimo ið Baltijos valstybiø klausi- mams spræsti. Komisijos vadovu buvo paskirtas Rusijos vicepremjeras V. Ðumeiko, komisijos nariais – Rusijos gynybos ministro pavaduotojas B. Gromovas, finansø ministro pavaduotojas A. Astachovas, ekonomikos ministro pavaduotojas Matero- vas, uþsienio reikalø viceministras V. Èiurkinas363 . 1992 m. lapkrièio 17 d. kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius iðsiun- të laiðkà Rusijos gynybos ministrui Pavelui Graèiovui. Pasidþiaugæs, kad Rusijos ka-

359 NATO ragina Rusijos kariuomenës iðvedimo nesieti su jokiomis sàlygomis // Lietuvos rytas.– 1992, gruodþio 19. 360 Rusijos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. lapkrièio 4 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 193. 361 Rusø kariuomenë trypèioja // Tiesa, 1992, lapkrièio 21. 362 Generolas L. Majorovas: iðeisim laiku // Respublika.– 1992, gruodþio 9. 363 1992 m. lapkrièio 10 d. Lietuvos televizijos informacija. 147 KAM posëdþiø salëje aptariami Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimai. 1992 m. gruodis. T. Dambrausko nuotrauka (KAA) riuomenës iðvedimas vyksta pagal pasiraðytà grafikà, atkreipë ministro dëmesá á tai, kad yra ir Lietuvos Vyriausybei nerimà kelianèiø dalykø. Visø pirma daugelio dali- niø, dislokuotø Lietuvoje, vadai pareiðkia, kad rugsëjo 8 d. pasiraðytas Rusijos ka- riuomenës iðvedimo grafikas ir kiti dokumentai neturi juridinës galios iki tol, kol nebus pasiraðyta sutartis dël Rusijos kariuomenës iðvedimo, todël iðvedimo grafiku negalima vadovautis. Be to, kariniai daliniai negavo jokiø nurodymo dël grafiko vykdymo. Antra, tai Rusijos sprendimas sustabdyti kariniø daliniø iðvedimà, o dël drau- dimo pastatus ir turtà perduoti Lietuvai ðis yra grobstomas ir kitaip naikinamas. Ministras A. Butkevièius iðreiðkë, viltá, kad greitai bus atnaujintas kariuome- nës iðvedimo procesas, o iðkilusios problemos sureguliuotos derybomis364 . Matyt dël pasaulyje kilusio nepasitenkinimo dël kariuomenës iðvedimo pri- stabdymo, lapkrièio pabaigoje kariniø daliniø iðvedimas ið Lietuvos suaktyvëjo. Pra- dëjo iðvykti 107 motoðauliø divizijos daliniai, Marijampolëje dislokuotas oro desan- to pulkas, nors apie iðvedimo atnaujinimà oficialiai nebuvo praneðta. 1992 m. gruodþio 7 d. Rusijos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius Lietu- voje Nikolajus Obertyðevas365 susitiko su l. e. Lietuvos Prezidento pareigas Algirdu

364 KAA.– F. 2, Ap. 1, B. 56, L. 116–117. 365 Obertyðevas Nikolajus, diplomatas, ypatingasis ir ágaliotasis pasiuntinys, gimë 1934 m., dirbo ávairiose pareigose Rusijos Uþsienio reikalø ministerijoje ir uþsienyje. 148 Brazausku. Rusijos ambasadorius siûlë galimybæ pasiraðyti bendrà Baltijos valstybiø ir Rusijos krei- pimàsi á kitas ðalis dël pagalbos ákurdinant naujo- se vietose iðvedamus Rusijos dalinius. A. Brazaus- kas ið esmës tam neprieðtaravo, taèiau pasiûlë svarstyti ir Lietuvos statybiniø organizacijø daly- vavimà ágyvendinant ðiuos planus366. Pradëjus iðvesti Rusijos kariuomenæ pagal patvirtintà grafikà, iðkilo geleþinkelio transporto problema. Lietuvos geleþinkelininkø vadovybë, de- ja, ne visai rimtai þiûrëjo á uþsakymus iðvedamai kariuomenei, buvo susidurta su ávairiais nesklan- dumais. Nemaþai pateiktø vagonø buvo technið- kai netvarkingi, trûko keleiviniø vagonø, o tai su- darë prielaidas paþeidinëti iðvedimo grafikus367. Ir tik 1993 m. balandþio 16 d. Vyriausybei nuro- dþius, kad Susisiekimo ministerija privalo nuolat turëti parengtà ne maþesná kaip 10 vagonø rezer- và368, problema ið esmës buvo iðspræsta. Pradëjus oficialø Rusijos kariuomenës iðvedi- Algirdas Mykolas Brazauskas mà, lapkrièio pr. Lietuvos pareigûnai konstatavo, kad iðvedimas vykdomas neorganizuotai. Praktiðkai nevykdomas protokolas dël techninës iðvedimo tvarkos: Rusijos Federacijos Vyriausybës ágaliotinis nepateikë në vienos paraið- kos dël kariniø daliniø ar daliø iðvedimo. Paraiðkas teikë kariniø daliniø vadai atskirai dël kiekvieno karinio sàstato (transporto), autokolonos. Kariniai daliniai tikrinimui ne- buvo pateikiami, iðskyrus smulkius dalinius. Nebuvo laikomasi susitarime nustatytø ka- riniø daliø, daliniø ir kariðkiø elgesio ir funkcionavimo taisykliø369. Rusija, paþeisdama susitarimus, ir toliau paslapèia ávedinëjo naujus kareivius. Pavyzdþiui, 1992 m. lapkrièio 30 d. ið tranzitinio traukinio, vykusio ið Kaliningrado, Telðiuose buvo iðlaipinti 23 kareiviai, skirti pakranèiø apsaugos 3-ajai divizijai. Dël ðio ávykio A. Butkevièius pareiðkë protestà Rusijos ágaliotiniui gen. plk. L. Majoro- vui370 bei apie tai raðtu informavo Rusijos gynybos ministrà Pavelà Graèiovà. Be kita ko, laiðke P. Graèiovui jis pareiðkë, kad tokie Rusijos veiksmai kelia nepasitikëji- mà ir Lietuvà verèia sustiprinti Rusijos kariniø daliniø, dislokuotø Lietuvoje, kontro-

366 Lietuvos Rytø politika: ðypsenos, aptakios formuluotës ir miglota ateitis // Lietuvos rytas.– 1992, gruodþio 8. 367 1992-11-12 Kraðto apsaugos ministerijos raðtas Susisiekimo ministerijai // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 138. 368 Dël iðvedamos ið Lietuvos Respublikos Rusijos Federacijos kariuomenës aprûpinimo vagonais. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. balandþio 16 d. potvarkis Nr. 275p // http://www3.lrs.lt. 369 1992 m. lapkrièio 3 d. informacija „Dël Rusijos Federacijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos eigos“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 3, L. 65. 370 A. Butkevièiaus 1992 12 14 raðtas L. Majorovui // Ten pat, B. 31, L. 3. 149 læ. A. Butkevièius iðreiðkë viltá, kad P. Graèiovas imsis atitinkamø priemoniø ir pana- ðûs paþeidimai nebepasikartos371 . Taèiau reikia paþymëti, kad per pirmàjá Rusijos kariuomenës iðvedimo laiko- tarpá daugiausia paþeidimø padarë karo aviacija: nuo 1992 m. geguþës iki lapkrièio 24 d. buvo uþfiksuota 2112 Lietuvos oro erdvës paþeidimø. Kariniai lëktuvai skraidë negavæ tam leidimo, daþniausiai skrisdavo iðjungæ atpaþinimo apa- ratûrà, neuþmegzdavo ryðio su Lie- tuvos Respublikos skrydþiø valdy- mo centrais, o tai sudarë nelaimin- gø atsitikimø pavojø. Apie visus didesnius paþeidi- mus Lietuvos pusë informuodavo Rusijos karo aviacijos vadovybæ. Ðie paþeidimai detaliai buvo iðnag- rinëti 1992 m. spalio 5 d. Vilniuje ávykusiame susitikime su Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës atsto- vais, vadovaujamais aviacijos gen. mjr. Lomako. Taèiau, nepaisant sutarimo ci- vilizuotai spræsti visas iðkylanèias problemas, paþeidimai nesiliovë: po susitikimo iki lapkrièio 24 d. jø buvo uþfiksuota dar 233 paþeidimai. Dël iðdëstytø paþeidimø, kraðto apsaugos ministras A. But- kevièius gruodþio 3 d. gen. plk. L. Majorovui iðsiuntë raðtà, kuria- Iðsiveþti viskà kas galima. Ziganrenko nuotrauka (KAA) me pareikalavo pateikti iðanksti- nes paraiðkas skrydþiams Lietuvos oro erdve diplomatiniais kanalais per Uþsienio reikalø ministerijà ir grieþtai laikytis Lietuvos Respublikos oro erdvës naudojimo taisykliø372 . Taèiau Maskva dël minëtø paþeidimø apkaltino Lietuvà. 1992 m. gruodþio 7 d. Rusijos Uþsienio reikalø ministerijos notoje nurodyta, kad Rusijos Gynybos mi- nisterija reiðkia susirûpinimà, kad Lietuvos skrydþiø valdymo valdyba nuo 1992 m. geguþës mën. nutraukë santykius su Rusijos Gynybos ministerijos skrydþiø valdymo valdyba. Taèiau, anot notos, Rusijos skrydþiø valdymo valdyba, norëdama iðvengti nelaimingø atsitikimø, ir toliau teikianti informacijà apie skrydþius Lietuvos skry- dþiø valdymo valdybai373 .

371 A. Butkevièiaus 1992 12 14 raðtas P. Graèiovui // Ten pat, Ap. 1, B. 57, L. 140. 372 Ten pat, L. 104–105. 373 Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos 1992 m. gruodþio 7 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 103, L. 233–234. 150 Pirmajame Rusijos kariuomenës iðvedimo etape dar labiau sustiprëjo jau 1992 m. vasarà prasidëjæ neigiami reiðkiniai. Tai iðvedamuose daliniuose prasidëjæ grobstymai, pastatø griovimas, statybiniø medþiagø pardavimas vietos gyventojams. Buvo pradëtos pardavinëti net Këdainiø aerodromo pakilimo tako gelþbetoninës plokðtës. Karinia- me dalinyje, dislokuotame Vilniaus raj., Valèiûnø gyvenvietëje, buvo demontuoti ir iðveþti medþio apdirbimo árengimai. Pabradës karinëje girininkijoje skubiai buvo pjau- nami medþiai, maskuojant kelmus, iðskleista karinë lentpjûvë ir pjaunamos lentos, nors pagal 1991 m. rugsëjo 16 d. Lietuvos Vyriausybës potvarká kariniø girininkijø veikla turëjo bûti nutraukta. Ypaè sudëtinga situacija buvo susiklosèiusi Ðiauliø kariniame garnizone. Èia Rusijos kariniø daliniø vadai besàlygiðkai ignoravo Lietuvos ástatymus bei Vyriausy- bës nutarimus. Santykiai tarp kraðto apsaugos daliniø ir Rusijos kariniø daliniø buvo labai átempti. Rusijos kariuomenës daliniø Ðiauliø garnizono vadas P. Ijevlevas 1992 m. lie- pos mën. buvo gavæs Rusijos Federacijos 15-osios oro armijos vado ásakymà ardyti Zokniø karinio aerodromo dirbtiná pakilimo nusileidimo takà ir parduoti betonines plokðtes. Rugsëjo 23 d. kraðto apsaugos Ðiauliø apskrities komendantûros komen- dantinis bûrys, patruliuodamas Zokniø aerodromo teritorijoje, sulaikë UAB „SAR“ darbuotojus, veþanèius pakilimo tako plokðtes. 1992 m. pavasará iðvestos aviacijos eskadrilës, dislokuotos Zokniø oro uoste pastatai buvo visiðkai sugriauti, o medþiagos parduotos. Be to, buvo plëðiama vis- kas, kas galima. Rusijos kariniø daliniø vadai skatino toká elgesá. Pavyzdþiui, Avia- cijos remonto bazës vadas Vorobjovas, surinkæs savo darbuotojus, jiems pareiðkë,

A Bagdono nuotrauka. KASP EA 151 jog iðvedus daliná teritorijoje paliekamas turtas turi bûti toks, kad tolimesnei eksplo- atacijai netiktø. Ið aerodromo lëktuvais uþpylëjais pradëtos gabenti nelieèiamos avia- cinio kuro atsargos ir kt.374 . Pajuostës aerodrome iðkomplektuotos beveik visos buksyravimo takø apðvieti- mo lempos, iðplëðta apie 3000 m. poþeminiø kabeliø, iðardyta viena lëktuvø stovëji- mo aikðtelë. Dël ðiø ir kitø paþeidimø Karðto apsaugos ministerija informavo Lietuvos vado- vus bei 1992 m. rugsëjo 23 d. kreipësi á Generalinæ prokuratûrà375 . Apie tai spalio 5 d. raðtu ministras A. Butkevièius informavo Rusijos gynybos ministrà P. Graèiovà376 . Nesiliovë grobstymai ir Ðateikiuose dislokuotuose artilerijos sandëliuose. 1992 m. lapkrièio 13 d. Plungës policijos ir komendantûros darbuotojai karinio dalinio teritorijo- je sulaikë 5 Ðateikiø kaimo gyventojus, pagrobusius 966 artilerijos sviedinius. 1993 m. sausio 3 d. sandëliø teritorijoje sulaikytas traktorius su priekaba ir 7 pilieèiais. Ðateikiø girininkas L. Arlauskas ir eigulys J. Adomavièius aplinkiniuose miðkuose surado surûðiuotus ir paruoðtus veþimui 10 zenitiniø sviediniø ir dvi dëþes su sprogdikliais. Taip pat rasta keletas tûkstanèiø zenitiniø sviediniø galvuèiø ir priberto parako (þal- varinës artilerijos sviediniø gilzës buvo iðveþtos). Lietuvos pareigûnai átarë, kad sandëliø vadovybë pardavinëja sprogmenis. 1993 m. sausio 22 d. á sandëliø teritorijà buvo ávaþiavusi karinio dalinio maðina su kareiviais, kaip manoma, krauti ðaudmenis. Sandëlius saugantis sargybinis sunkiai suþeidë du kareivius: D. Bereverencevà ir R. Chusmuidinovà, kurie paguldyti á Klai- pëdos ligoninæ. Dël ðaudmenø grobstymo Plungës rajono prokuratûra buvo iðkëlusi keletà bau- dþiamøjø bylø. Iðmontuotø ðaudmenø ir sprogmenø buvo randama ir kituose buvusiø Rusijos Federacijos kariniø miesteliø teritorijose. Pavyzdþiui, 107 motoðauliø divizijos kari- nio miestelio teritorijoje surasta daugiau kaip trijø tûkstanèiø artilerijos sviediniø galvuèiø (be gilziø), granatø, sprogdikliø ir mokomøjø minø377 . Susitarimø, pasiraðytø Maskvoje, nesilaikë netgi patys aukðèiausi Rusijos ka- riuomenës pareigûnai. Rusijos Federacijos Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës vadas gen. plk. L. Majorovas 1992 m. spalio 7 d. iðleido ásakymà Nr. 247, kuriuo nustatë, kad kariniø daliniø vadus, vaþiuojanèius Lietuvos Respublikos teritorija, turi lydëti ginkluota sargyba, tuo paþeisdamas Lietuvos ir Rusijos susitarimo 4 straipsnio rei- kalavimus, kuris skelbë, kad panaðûs sprendimai turi bûti suderinti su Lietuvos Res- publikos Vyriausybës ágaliotiniu Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais378 . Be to, Lietuvos pareigûnai ið Rusijos kariðkiø ëmë gauti informacijà, kad uþ- draustas kariniø objektø, netgi ið kuriø iðvesta kariuomenë, perdavimas Lietuvai motyvuojant tuo, kad nëra tarpvalstybinio susitarimo dël kariniø objektø perdavi-

374 Aviacijos bazës vado J. Marcinkaus 1992-09-24 raportas // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 56. 375 Ten pat, L. 43, 56, 72, 142. 376 A. Butkevièiaus 1992-10-05 raðtas P. Graèiovui // Ten pat, B. 31, L. 32–33. 377 Plk. S. Knezio 1993 m. sausio 30 d. raðtas A. Butkevièiui // Ten pat, B. 64, L. 37–38. 378 KAM 1992-12-12 raðtas VRM // Ten pat, B. 28, L. 155. 152 Vytautas Landsbergis kalbasi su Rusijos 7-osios oro desanto divizijos 119 pulko vadais Marijampolëje. 1992 m. lapkrièio 14 d. G. Svitojaus nuotrauka (LRSA) mo. Lietuvos pareigûnai manë, kad tokiu elgesiu bus bandoma iðlaikyti Rusijos ka- riuomenës þinioje Ðiaurës miestelá Vilniuje, kariná miestelá Ukmergëje, aviacijos bei oro desanto objektus379 . Apie esamà padëtá kraðto apsaugos ministras A. Butkevi- èius 1992 m. lapkrièio 17 d. raðtu informavo Rusijos gynybos ministrà P. Graèiovà, iðreikðdamas viltá, kad jis imsis atitinkamø priemoniø, padedanèiø uþtikrinti nor- malià Rusijos kariuomenës iðvedimo eigà380 . Nors ir netiesiogiai, taèiau tarytum teisiná pagrindà grobstymams sudarë 1992 m. lapkrièio 30 d. Rusijos Prezidento Boriso Jelcino pasiraðytas „Ásakas dël nereikalin- go karinio turto realizacijos ir panaudojimo“. Ðiuo ásaku Prezidentas Gynybos ministeri- jai suteikë teisæ pardavinëti kariniams daliniams nereikalingà turtà, iðskyrus ginklus ir ðaudmenis381. Kadangi Lietuvoje buvo priimtas ástatymas „Dël SSRS kariniø daliniø bei kitø kariniø struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respublikos teritorijoje“ draudë bet kokius sandorius su Rusijos kariniais daliniais, todël karinis turtas buvo perkamas nelegaliai arba kariniai daliniai turtà iðveþdavo ið Lietuvos ir pardavinë- davo kitose respublikose. Be abejo, tai kenkë Lietuvos interesams, nes dalá turto bûtø galëjæ palyginti pigiai ásigyti Lietuvos asmenys. Esamais Lietuvos pusës nesklandumais, be abejo, daug kariniø daliniø vado- vybiø naudojosi, taèiau buvo ir atvirkðèiø atvejø. Sàþiningi kariniø daliniø vadai buvo susirûpinæ tuo, kad negali laiku perduoti kariniø objektø, o juos niokoja vietos

379 S. Knezio 1992-11-10 raðtas A. Butkevièiui // Ten pat.– B. 30, L. 18–18. 380 A. Butkevièiaus 1992-11-17 raðtas P. Graèiovui // Ten pat, B. 31, L. 43–44. 381 Ten pat.– Ap. 1, B. 57, L. 143–144. 153 gyventojai, 1992 m. spalio 15 d. á plk. S. Knezá kreipësi karinio dalinio Nr. 36839, dislokuoto Lentvaryje, vadas B. Grigorjevas, praðydamas kaip galima greièiau per- imti Lentvario kariná miestelá, nes jis nebeturi pajëgø ir galimybiø apsaugoti per- duodamà Lietuvai turtà nuo vietos gyventojø grobstymø382 . Taèiau buvo ir Lietuvos pareigû- nø aplaidumo. Iki 1993 m. balandþio mën. Rusijos karinis jûrø laivynas priva- lëjo perduoti visus hidrografinius objek- tus Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose ðiø valstybiø hidrografinëms tarnyboms. Normaliai ávykiø eigai trukdë nesuderin- tos bendros pastangos. Rusijos Gynybos ministerijos okeanografijos ir navigacijos valdyba iki lapkrièio 15 d. turëjo gauti in- formacijà ið Talino, Rygos ir Vilniaus apie ðiø valstybiø hidrografiniø tarnybø numa- tomà struktûrà. Praëjus sutartam laikui, pagal „Krasnaja zvezda“ duomenis, atsa- kymas buvo gautas tik ið Estijos383 . Gruodþio 29 d. ávyko Lietuvai svar- bus ávykis. Tà dienà Rusijos kariuomenës ir Lietuvos atstovai pasiraðë Vilniaus Ðiau- rës miestelio, kuriame buvo dislokuota 107-oji Rusijos kariuomenës motoðauliø divizija, perdavimo ir priëmimo aktà. Iðkilmingoje ceremonijoje kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius Paskutiniai kariai palieka Ðiaurës miestelá. paþymëjo, kad Ðiaurës miestelio perda- 1992 m. gruodis. T. Dambrausko nuotrauka (KAA) vimas Naujøjø metø iðvakarëse yra ge- ras þenklas. Taèiau jis priminë, kad ðiais metais turëjo bûti iðvesta 60 Rusijos kariuomenës kariniø daliniø, o kol kas iðëjo tik 45. Ministras pridûrë, kad nëra stipriai atsiliekama ir dël to neturëtø sutrikti visas iðvedimo grafikas. Rusijos ginkluotøjø pajëgø atstovas Ðiaurës Vakarø karinei grupuotei ið Lietu- vos iðvesti gen. mjr. Sergejus Petrovas pasakë, kad baigtas vienas ið armijos iðvedimo etapø. Pasak jo, Lietuva ir Rusija nepatiria kokiø nors didesniø prieðtaravimø, susi- jusiø su kariuomenës iðvedimu, o iðkylantys klausimai sprendþiami geranoriðkai. Gen. mjr. S. Petrovas pasidþiaugë, kad Lietuva, sudariusi galimybæ karininkams pri- vatizuoti butus, iðsprendë vienà ið aktualiausiø problemø. Á Rusijà iðvykstanèios ka- rininkø ðeimos turi galimybæ paèios apsirûpinti butais. Jis apgailestavo, kad Latvijo-

382 Ten pat.– Ap. 5, B. 29, L. 83. 383 å ä , 28 1992. 154 je ir Estijoje ði problema kol kas neiðspræsta. Beje, Rusijos atstovas Eltos korespondentui pasakë, kad daugelis nuo grafiko atsilikusiø daliniø jau iðvesti, teliko sutvarkyti oficialius dokumentus arba tokiuose kariniuose daliniuose likæ po kelis karininkus ir kareivius ir jie bus iðvesti artimiau- siomis dienomis. S. Petrovo nuomone, visi Rusijos kariðkiai ið Lietuvos bus iðvesti numatytu laiku. Perdavimo ir priëmimo aktai buvo pasiraðyti draugiðkai. Lietuvos atstovai ir Rusijos kariðkiai pasiraðymo ceremonijà baigë ðampano ðûviu, kariðkiams buvo áteikta raudonø gvazdikø puokðtë. Gruodþio 29 d. ið Ðiaurës miestelio iðvyko paskutinë kariniø sunkveþimiø ko- lona, pakrauta karininkø ir kareiviø asmeniniais daiktais. Beveik visa 107-oji moto- ðauliø divizija persikëlë á naujà dislokacijos vietà Pamaskvyje384 . Be abejo, tai buvo dþiaugsmingas ávykis Lietuvai, taèiau tà paèià dienà Lietu- và pasiekë „Baltic News Service“ agentûros iðplatintas Rusijos Gynybos ministerijos pareiðkimas, kuriame buvo sakoma, jog Rusijos Gynybos ministerija yra priversta pa- reikðti, kad jeigu ir toliau bus tæsiami neteisëti veiksmai prieð Rusijos kariðkius ir jø ðeimas, remdamasi birþelio mën. Rusijos Vyriausybës nutarimu Nr. 407, Rusijos kariuomenë imsis ryþtingø veiksmø, áskaitant ir pasiprieðinimà ginklu, kad apgin- tø savo garbæ, orumà ir gyvybæ. Apie tai buvo praneðta Rusijos Gynybos ministerijos pareiðkime dël uþ Rusijos teritorijos ribø dislokuotos kariuomenës statuso. Dokumente buvo nurodoma, kad istoriðkai taip susiklostë, jog Rusijos karið- kiai buvo priversti tarnauti uþ savo ðalies ribø ir kad dabartinë Rusijos kariðkiø karta nekalta, jog atsidûrë kitø valstybiø teritorijoje. Niekas neturëtø abejoti, kad sukûrus tinkamas sàlygas, jie bus kuo greièiau iðvesti á Rusijos teritorijà. Taèiau, kaip sakoma dokumente, dabar Baltijos valstybëse, Uþkaukazës res- publikose, Vidurinëje Azijoje ir Moldovoje dislokuoti Rusijos kariðkiai jauèia nuolatiná moraliná spaudimà ir tiesioginius grasinimus, o neretai ir uþpuolami. Rusijos Gynybos ministerija kreipësi á visø valstybiø ir vyriausybiø vadovus, kuriø teritorijoje laikinai yra Rusijos kariuomenë ir paragino imtis skubiø priemo- niø, kad bûtø nutraukti neteisëti veiksmai ir pasiraðyti susitarimai dël kariuomenës padëties385 . Nors tai buvo daugiau propagandinio pobûdþio pareiðkimas, taèiau tuo jis priminë, kad Rusijos kariuomenë tebëra pavojinga, kurios nepaisyti negalima. PIRMOJO Rusijos kariuomenës iðvedimo etapo grafikas buvo ávykdytas 78 %, t. y. iðvestos 49 dalys, tarp jø: Sausumos pajëgø – 28: 107 motoðauliø divizija (Vilnius), 77 motoðauliø pulkas (Vilnius), 660 motoðauliø pulkas (Ukmergë), 664 motoðauliø pulkas (Vilnius), 401 atskiras medicinos batalionas (Ukmergë),

384 1992 m. gruodþio 29 d. ELTA informacija. 385 1992 m. gruodþio 29 d. „BNS“ praneðimas. 155 50 atskira medicinos kuopa (Vilnius), geleþinkelio brigada (Vilnius), atskiras aerodromø statybos batalionas (Ðiauliø raj.), degalø tiekimo bazë, 1121 atskiras radiorelinis batalionas (Tauragë), 6447 remonto restauravimo bazës valdyba (Kaunas), 6460 remonto restauravimo bazës valdyba (Kaunas), águlos karininkø ramovë (Kaunas), 384 didelio galingumo artilerijos brigada (Plungë), 1014 atskiras raketø parko divizionas (Këdainiai), 173 zenitinës artilerijos mokymo poligonas (Këdainiø raj.), 5191 saugojimo bazë (Pabradë), 434 atskiras pontoniniø tiltø batalionas (Kaunas);

Oro desanto pajëgø – 1: 119 oro desanto pulkas (Marijampolë);

Kariniø oro pajëgø – 8: 163 karininkø klubas (Ðiauliai), 96 atskiras remonto batalionas (Ðiauliai), 115 atskiras inþinerinis aerodromø batalionas (Vilnius), 349 atskiras inþinerinis aerodromø batalionas (Kupiðkis), 5405 aviacijos technikos bazë (Ðiauliai);

Prieðlëktuvinës gynybos pajëgø – 3: 257 aviacijos valdymo punktas (Kaunas), 2307 atskiras radiolokacinis batalionas (Kaunas), 5880 cheminis sandëlis (Kaunas);

Karinio jûrø laivyno – 1: 63 aviacijos technikos komendantûra (Ariogala), 5316 mobili torpedø bazë (Plungë), 107 atskiras aviacijos inþinerijos batalionas (Plungë), 2070 bendras sandëlis (Klaipëda);

Uþnugario bei specialiosios technikos daliniai – 6: 170 medicinos depas (Kaunas), 199 medicinos depas (Vilnius), 1801 apsaugos sargybos grupë, 37 savaeigis minø plaustas, 602 reido kateris, 67 jûrø narø laivas386.

386 1992 m. gruodþio 30 d. ir 1993 m. sausio 22 d. informacija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 3, L. 102; B. 33, L. 12–14. 156 Pagal grafikà vyko sausumos, oro desanto pajëgø bei prieðlëktuvinës gynybos daliniø iðvedimas. Labai lëtai vyko kariniø oro pajëgø, nes Rusijai buvo reikalingi nekontroliuojami kariniai aerodromai . Taip pat lëtai vyko ir kariniø jûrø pajëgø iðvedimas. Per pirmàjá etapà Lietuvos pareigûnai perëmë 52 karinius objektus, tarp jø paminëtini Vilniaus Ðiaurës miestelis, kariniai miesteliai Ukmergëje, Pabradëje, Ma- rijampolëje, pradëtas Pajuostës (Panevëþys) ir Zokniø (Ðiauliai) aerodromø ir kari- niø miesteliø perëmimas. Lietuvos pareigûnai patikrino 19 objektø387. Apibendrindamas pirmojo Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos rezulta- tus, Rusijos Federacijos gynybos ministras armijos gen. P. Graèiovas savo raðte A. Butkevièiui raðë, kad ið esmës iðvedimas vyksta pagal pasiraðytus susitarimus, ta- èiau drauge paþymëjo, kad kariuomenës iðvedimà sunkina susitarimo tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos dël Rusijos kariuomenës iðvedimo nebuvimas. Antru rimtu sunkumu P. Graèiovas ávardijo Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimà, draudþiantá papildyti Rusijos karinius dalinius naujais kariais, kurie pa- keistø atitarnavusius. Tai, P. Graèiovo nuomone, apsunkino kariniø daliniø teritorijø, perduodamø Lietuvai, apsaugà bei daliniø iðvedimà pagal nustatytà grafikà388. Pasibaigus pirmajam Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos etapui ir ið- analizavus ekologinës iðvestø kariniø daliniø paliktø objektø bûklës aktus, buvo nu- statyta, kad juose padaryta ekologinë þala nefiksuojama, nes tai padaryti neámano- ma, neatliekant specialiø laboratoriniø tyrimø. Specialistai, áëjæ á objektø perëmimo komisijos sudëtá, ávertindami ekologinæ bûklæ, paprastai apsiribodavo rekomendaci- jomis, kokius laboratorinius tyrimus tikslinga atlikti, nenurodydami, kas apskaièiuos ekologinæ þalà. Prieþastis buvo, kad visapusiðkam ekologinës þalos ávertinimui rei- kalingos nemaþos lëðos. Vien tik uþ Vilniuje, Ðiaurës miestelyje, padarytos ekologi- nës þalos ávertinimà Vilniaus miesto valdyba sumokëjo 70 tûkst. talonø, nors grunto pavyzdþiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti tik ið keturiø vietø. Susidarius tokiai padëèiai Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotinis Rusijos ka- riuomenës iðvedimo klausimais plk. S. Knezys siûlë sudaryti specialià ekologinës þalos ávertinimo grupæ, kuri veiktø prie Vyriausybës ágaliotinio Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimams. Taèiau tam buvo reikalingos lëðos ir S. Knezys siûlë kreiptis á Vyriausybæ389 . Pirmajam etapui buvo bûdinga, kad, perduodant Lietuvai karinius objektus, daþniausiai nebuvo perduodama techninë bei inþineriniø tinklø (elektros, komuni- kaciniø tinklø, kanalizacijos, dujø vamzdynø, vandentiekio) dokumentacija. Ne- sant ðios dokumentacijos, perimtø objektø eksploatacija tapo sudëtinga, o kartais ið viso negalima. Taip atsitiko todël, kad dar nebuvo patvirtinta objektø perdavimo tvarka. Be to, kai kurie objektai buvo perduoti neatsiskaièius uþ komunalines pa- slaugas. Dël to A. Butkevièius kreipësi á Rusijos ágaliotiná gen. plk. L. Majorovà praðydamas karinius dalinius ápareigoti perduoti ir minimà dokumentacijà bei per- duodant objektus pateikti paþymas, kad atsiskaityta uþ komunalines paslaugas390 .

387 1993 m. sausio 7 d. informacija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos // Ten pat, B. 33, L. 4. 388 Rusijos gynybos ministro P. Graèiovo 1993 m. sausio 12 d. raðtas A. Butkevièiui // Ten pat, B. 69, L. 31. 389 S. Knezio 1993 m. sausio 11 d. raðtas kraðto apsaugos ministrui A. Butkevièiui // Ten pat, B. 64, L. 9–10. 390 1993 m. sausio 6 d. A. Butkevièiaus raðtas L. Majorovui // Ten pat, Ap. 1, B. 117, L. 16. 157 Buvo ir dar viena problema. Perdavus karinius objektus Lietuvai, perdavimo aktai buvo patvirtinami Lietuvos Vyriausybës ágaliotinio, po to per kariniø daliniø atstovus perduodami tvirtinti Rusijos ágaliotiniui. Patvirtinus trys egzemplioriai grà- þinami Kraðto apsaugos ministerijai ir, jais remiantis, objektas perduodamas tai or- ganizacijai, kuriai Vyriausybës nutarimu jis buvo paskirtas. Priimanèioji organiza- cija, remdamasi perdavimo aktu, atlikdavo objekto inventorizacijà ir pradëdavo eks- ploatacijà. Taèiau Rusijos pusë ðiø patvirtintø aktø labai ilgai negràþindavo, o be jø Lietuva praktiðkai negalëjo pradëti eksploatuoti perimtø objektø. 1993 m. sausio vid. dar buvo negràþinti 35 pirmajame etape perduotø objektø perdavimo aktai. Dël to A. Butkevièiui vël teko kreiptis á gen. plk. L. Majorovà praðant pagreitinti jø gràþinimà391 .

6.2. Antrasis etapas (1993-01-01 – 1993-03-31)

Per ðá laikotarpá turëjo bûti tæsiamas pradëtø ið Lietuvos iðvesti kariniø daliø iðvedimas, iðvestos Rusijos Federacijos kariuomenës 46 kariniai daliniai ir ástaigos, tarp jø 38-ios, kuriø iðvedimas nebuvo baigtas pirmajame etape. Ið viso iki 1993 m. kovo 31 d. turëjo bûti iðvesti 92 kariniai daliniai ir ástaigos.Tarp jø: Sausumos pajëgø: Vilniaus águlos komendantûra, Vilniaus águlos karinë prokuratûra, 203 karinës prekybos ástaiga (Vilnius), Panevëþio águlos karininkø namai;

Oro desanto pajëgø: 332 praporðèikø mokykla (Gaiþiûnai), 301 mokomasis oro desanto pulkas (Gaiþiûnai), 300 atskiras mokomasis ryðiø batalionas (Kaunas), 148 atskiras mokomasis sunkiosios technikos oro desanto batalionas (Gaiþiûnai);

391 1993 m. sausio 19 d. A. Butkevièiaus raðtas L. Majorovui // Ten pat, L. 124. 158 Prieðlëktuvinës gynybos pajëgø: 1265 atskira radiolokacijos kuopa (Juodkrantë), 902 atskira radiolokacijos kuopa (Kapèiamiestis), 909 atskira radiolokacijos kuopa (Palanga);

Kariniø oro pajëgø: 225 jaunesniøjø aviacijos specialistø karo mokykla (Radviliðkis), 81 atskira nepilotuojamø þvalgybos lëktuvø eskadrilë (Ðiauliai), 14 aviacijos remonto dirbtuvës (Panevëþys), 735 automobiliø remonto dirbtuvës (Këdainiai);

Uþnugario ir specialiosios paskirties tarnybø: Karinës prekybos ástaiga (Ðiauliai)392 .

Antrasis Rusijos kariuomenës iðvedimo etapas vyko esant gana átemptai poli- tinei padëèiai tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Kaip jau buvo minëta, Lietuvoje po Seimo rinkimø á valdþià atëjo LDDP vado- vaujama kairioji dauguma. Labai daug kas baiminosi, kad gali pasikeiti Lietuvos pozicijos Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos klausimais. Ko gero, geriausiai ði situacija atsispindi 1993 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinës derybø su Rusija delegacijos vadovo Èeslovas Stankevièius pareiðkime. Kadangi jame labai gerai matyti politiniø jëgø, ypaè deðiniøjø, pozicijos bei bûgðtavimai, pateiksime tekstà netrumpindami. „Vadovaudamasis valstybës interesais ir atsiþvelgdamas á Lietuvos valstybinës derybø su Rusija delegacijos vienbalsiai priimtas nuostatas bei vertinimus, iðdëstytus delegacijos 1992 m. gruodþio 14 d. oficialiame Praneðime, atsiþvelgdamas á naujas aplinkybes, turinèias svar- bià reikðmæ Lietuvos – Rusijos deryboms ir jø rezultatams, pabrëþdamas Lietuvos Respublikos pareigûnø ypatingà pareigà ir atsakomybæ uþ jiems suteiktus ágaliojimus Lietuvos Respubli- kos teisëms apginti, privalau pareikðti: Derybose su Lietuva Rusija ið esmës pakeitë savo pozicijas, atsisako dviejø ðaliø suderëtø susitarimø, kelia Lietuvai naujas sàlygas ir ultimatyvius reikalavimus, kuriø dau- gelis nesuderinami su tarptautinës teisës normomis ir principais. Rusijos atstovai atvirai grasina, kad, jeigu Lietuva nepriims naujø reikalavimø, Rusija nevykdys savo tarptautinës pareigos iðvesti ið Lietuvos okupacinæ Rusijos kariuomenæ ir paþeis tarptautine sutartimi suderintà 1993 m. rugpjûèio 31 d. kariuomenës iðvedimo terminà. Rusijos delegacijos vadovas yra iðreiðkæs ketinimus ieðkoti bûdø, kaip reguliuoti Lietuvos – Rusijos santykius, apeinant Lietuvos valstybinæ delegacijà, kurios pozicijos, esà gali sukompromituoti naujàjà Lietuvos vadovybæ ir Vyriausybæ. Vëliau kiti Rusijos derybø delegacijos ir Uþsienio reikalø ministerijos atsakingi atstovai atvirai pareiðkë, kad Rusija nusprendë padaryti derybose pertraukà, kol bus pakeista Lietuvos delegacija ir jos nuosta- tos.

392 1993 m. kovo 26 d. informacija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos / / Ten pat, Ap. 5, B. 34, L. 43. 159 Pagrástai galima teigti, jog Rusijos Uþsienio reikalø ministerija, pasinaudodama Lie- tuvos valdþios pasikeitimu, stengiasi pasiekti, kad Lietuva priimtø jos diktuojamus reika- lavimus, ir jau mëgina ágyvendinti politikà, kurià ministras A. Kozyrevas 1992-12-14 dekla- ravo Stokholme. Dabartinë Lietuvos Respublikos delegacija yra tvirtai nusprendusi, kad Lietuva nega- li priimti neteisëtø ir ultimatyviø Rusijos reikalavimø bei iðankstiniø sàlygø. Derybose ir toliau bûtina vadovautis tomis paèiomis Lietuvos Respublikos principi- nëmis nuostatomis, grindþiamomis tautos iðreikðta valia, suverenios Lietuvos teisëmis, tarptautinës teisës normomis bei principais. Vadovaujantis tokiomis nuostatomis buvo pa- siekta teigiamø rezultatø reguliuojant Rusijos – Lietuvos santykius. Vienas ið svarbiausiø rezultatø – 1992 m. rugsëjo 8 d. susitarimai dël Rusijos kariuomenës iðvedimo. Ðios Lietu- vos nuostatos susilaukë visuotinës tarptautinës paramos, kuri buvo iðreikðta Europos sau- gumo ir bendradarbiavimo konferencijos, Jungtiniø tautø, Ðiaurës Atlanto bendradarbiavi- mo tarybos, Ðiaurës Atlanto asamblëjos ir Vakarø Europos sàjungos dokumentuose. Ðie dokumentai buvo priimami Rusijos atstovams sutinkant. LDDP – drauge ir Lietuvos – vadovybë ne kartà yra pareiðkusi ketinanti perþiûrëti santykiø su Rusija principus ir pertvarkyti derybø delegacijà. Objektyviai nepagrástà politiniø ir teisiniø Lietuvos pozicijø derybose su Rusija pa- keitimà vargu ar suprastø tarptautinë bendrija. Toks pakeitimas bûtø þalingas Lietuvai, tikrai nepasitarnautø teisingam Lietuvos – Rusijos santykiø sureguliavimui ir reikðtø para- mà ne demokratinëms, o imperinëms Rusijos jëgoms. Neabejoju Lietuvos Vyriausybës teise politiniais ar kitais motyvais keisti valstybinæ derybø delegacijà, taèiau esu ásitikinæs, kad jokiais atvejais susitarimø su Rusija negalima rengti paskubomis, neásigilinus á ligðiolines Lietuvos nuostatas, argumentacijà bei sukauptà derybø patirtá. Ypaè privalau perspëti dël neigiamø pasekmiø Lietuvai, jei bûtø pasiraðyti Rusijos diktuojamo turinio susitarimai. Lietuvos Respublikos valstybinës derybø su Rusija delegacijos vadovas, specialiøjø misijø ambasadorius Èeslovas Stankevièius“393. Antrasis etapas prasidëjo 1993 m. sausio 5 d. Maskvoje ávykusiu Rusijos Fede- racijos gynybos ministro pavaduotojo gen. plk. I. Toporkovo susitikimu su Danijos, Norvegijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos atstovais, kuriame buvo svarstomas butø iðvedamai ið Baltijos valstybiø kariuomenei statybos klausimas. Lietuvai susitikime atstovavo Lietuvos Respublikos ágaliotinis Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais plk. Stasys Knezys ir nuolatinis atstovas prie Lietuvos pasiuntinybës Maskvoje, kraðto apsaugos ministro patarëjas K. Kuckailis. Gen. plk. I. Toporkovas pareiðkë, kad iðvedamos ið Baltijos valstybiø Rusijos kariuomenës karininkø ir praporðèikø aprûpinimo butais problema yra pagrindinë, lemianti galutinius kariuomenës iðvedimo terminus. Rusijos karinë vadovybë iðve- damai ið Baltijos valstybiø kariuomenei suplanavusi 6 gyvenamøjø miesteliø butø statybà. Ið viso butais turëtø bûti aprûpinta iðvedamø 1993 m. 16,5 tûkst. karininkø ir

393 Lietuvos Respublikos valstybinës derybø su Rusija delegacijos vadovo pareiðkimas. ELTOS 1993 m. sausio 15 d. praneðimas. 160 praporðèikø, 1994 m. – 9 tûkst. gyvenamøjø namø statybà numatoma atlikti ka- riuomenës lëðomis ir jëgomis, todël galutinis iðvedimo terminas negali bûti anks- tesnis kaip 1994 m. pab. Iðsprendus butø problemà, iðvedimas galëtø bûti gerokai paspartintas. Rusija ðiuo klausimu sutinka su bet kokios formos uþsienio valstybiø pagalba. Danijos atstovas informavo, kad ði problema uþsienyje gerai þinoma, todël tarptautiniuose susitikimuose Lisabonoje ir Vaðingtone buvo bandoma sudaryti spe- cialø fondà. Kadangi tai nepavyko, Danija vienaðaliðkai surinko Rusijai 8 mln. JAV doleriø. Danijos parlamento sprendimu, ðios lëðos skirtos Rusijos ginkluotøjø pajë- gø sumaþinimo procesui paremti. Norvegijos atstovas Baltzersenas Rolfas pabrëþë, kad Norvegijos parlamentas, siekdamas paspartinti Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos ðaliø procesà, priëmë sprendimà skirti tam kasmet po 260 mln. Norvegijos kronø. Ðiø lëðø panaudojimas turi bûti skirtas gyvenamøjø namø kariðkiams statybai, investuojant lëðas á statybiniø medþiagø gamybà ir statant gyvenamuosius namus vietiniø firmø jëgomis. Latvijos ir Estijos atstovai pareiðkë, kad jø valstybës galëtø padëti Rusijai sta- tybinëmis medþiagomis bei tiesiogiai dalyvauti gyvenamøjø namø statyboje, jeigu tai finansuotø uþsienio valstybës. Plk. S. Knezys savo pasisakyme paþymëjo, kad Lietuva jau tuo metu teikë pagalbà butø Rusijos kariðkiams klausimu. Pirmiausia, kad Lietuvoje vykstanti butø privatizacija, kurià baigus apie 70 % Lietuvoje gyvenanèiø kariðkiø turës nuosavus butus ir, juos pardavæ Lietuvoje, galës nusipirkti butus Rusijoje. Vykstanti gyvena- møjø namø statyba Kaliningrado srityje bei kitose Rusijos vietose. Be to, kaip paþy- mëjo S. Knezys, Lietuva galëtø plaèiau ásijungti á namø statybos procesà tokiomis pat sàlygomis, kaip siûlë Latvija ir Estija. Gen. plk. I. Toporkovas paþymëjo, kad kariðkiø butø klausimais su Lietuva yra paþengta gana toli, kad Lietuvos pagalba jiems yra labai reikðminga ir tai jie tinkamai vertina. Be to, jie labai vertina Lietuvos statybininkø patirtá394 . Atrodytø, vyksta rimti dalykiniai svarstymai. Taèiau sausio mën. Rusija pada- rë didþiulá akibrokðtà. 1993 m. sausio 21 d. Rusijoje buvo priimtas ástatymas apie papildomas jos kariðkiø garantijas ir kompensacijas. Be kita ko, ástatymas numatë, kad tie kariðkiai, kurie „atlieka karo tarnybà Uþkaukazës, Pabaltijo ir Tadþikistano Res- publikos valstybiø teritorijose, taip pat vykdo pilieèiø konstituciniø teisiø gynimo uþduotis tose valstybëse ypatingosios padëties sàlygomis ir vykstant ginkluotiems konfliktams“, gaus pensiniø lengvatø. Be to, ástatymà lydintis Rusijos Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas apie to ásta- tymo ágyvendinimà numatë, kad „ginkluotø konfliktø zonas“, kuriose Rusijos karið- kiai, tarnaujantys ir Baltijos valstybëse, „vykdys uþduotis“, kiekvienu atveju nustatys Rusijos Vyriausybë kartu su jos Aukðèiausiàja Taryba395.

394 S. Knezio 1993 m. sausio 7 d. paþyma „Dël Rusijos gynybos ministerijos, Danijos , Norvegijos, Estijos ir Lietuvos atstovø susitikimo“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 64, L. 4–6. 395 1993 m. vasario 11 d. ELTA praneðimas. 161 Pirmasis á ðiuos teisës aktus Lietuvoje sureagavo opozicijos lyderis Vytautas Landsbergis. Jis 1993 m. vasario 11 d. paskelbë pareiðkimà. Jame, be kita ko, buvo sakoma kad „në viena Baltijos valstybë nepraðë ir, neabejoju, niekada nesutiks, kad jos pilieèiø teises, net ir konfliktø ar ypatingosios padëties atvejais, gintø svetima kariuomenë. Tokie grësmingi planai, jeigu jie nëra ástatymo raðytojø redakcinë klaida, liudija apie pla- nuojamà provokacijà ir kiðimàsi. Ten mes jau buvome – tai Sovietø Sàjungos 1990–1991 m. sàmokslai prieð Lietuvos nepriklausomybæ ir demokratijà. Að manau, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, Europos Taryba ir kitos tarptautinës organizacijos susi- domës ir gaus ið Rusijos valdþios jos ekspansionistinio ástatymo paaiðkinimus“396. 1993 m. vasario 12 d. Lietuvos Uþsienio reikalø ministerija iðkvietë laikinàjá Ru- sijos reikalø patikëtiná Anatolijø Burlakovà ir áteikë protesto notà dël aukðèiau minëtø teisës aktø, praðydama oficialaus jø iðaiðkinimo. Uþsienio reikalø ministro P. Gylio nuomone, tuo ástatymu Rusijos parlamentas nori iðplësti savo ástatymø veikimo zonà ir Baltijos ðalims. Drauge Uþkaukazë ir Tadþikistanas prilyginami Baltijos ðalims, o tai, Uþsienio reikalø ministerijos vadovybës nuomone, neturi jokio pagrindo397 . 1993 m. kovo 15 d. buvo gauta Rusijos ambasados Vilniuje paaiðkinimo nota, kurioje aptakiomis frazëmis buvo aiðkinama lygiai tas pats, kas buvo kalbama Mask- voje. Skirtumas gal tik tas, jog ðioje notoje buvo nurodyta, kad Rusija „negins Lietu- vos pilieèiø konstituciniø teisiø“ ir kad Rusija daro skirtumà tarp Pabaltijo ir Uþkau- kazës398. Dël minëtø Rusijos aktø 1993 m. kovo19 d. ELTA iðplatino Lietuvos Respubli- kos Seimo Uþsienio reikalø komiteto pareiðkimà „Dël kai kuriø Rusijos ketinimø Balti- jos ðaliø atþvilgiu“. Jame, be kita ko, sakoma: „Kai kurie Rusijos Federacijos ástatymø leidëjø veiksmai bei aukðtøjø pareigûnø pa- reiðkimai prasilenkia su Rusijos ir Lietuvos geros kaimynystës ir lygiateisës partnerystës politika, kuri buvo ir tebëra grindþiama abiejø ðaliø 1991-07-29 Sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybø Federacinës Socialistinës Respublikos dël tarpvalstybiniø san- tykiø pagrindø“. Pareiðkime buvo nurodoma, kad vis daþniau pastebima tendencija prilyginti Lietuvà ir kitas Baltijos ðalis, kurios niekad nebuvo teisëtos SSRS dalys, dabartinëms NVS ðalims. Komitetà nustebino Rusijos ástatymas dël kompensacijø Rusijos karið- kiams, kurie dalyvaus Lietuvai neþinomuose, bet Rusijos numatomuose ginkluotuo- se susirëmimuose Baltijos valstybiø teritorijoje. Rusijos ketinimai gauti oficialø Jung- tiniø Tautø mandatà „palaikyti taikà ir stabilumà“ kaimyninëse ðalyse, kai pati Rusi- ja stokoja taikingumo ir stabilumo, yra ypaè keliantys nerimà ir atmestini tiek Jung- tinëse Tautose, tiek ir visur kitur. Visiðkai nepriimtina yra Rusijos politikoje skelbiama uþsienio ðaliø diferencia- cija á „tolimàjᓠir „artimàjᓠuþsiená, teikiant ðioms sàvokoms ne geografiná, bet poli- tiná turiná, o „artimojo uþsienio“ ðalis traktuojant kaip Rusijos ypatingø interesø ir pretenzijø erdvæ. Nepriimtinos ir grësmingos yra Rusijos karinëje doktrinoje skelbia- mos „teisës“ Rusijai verþtis á Baltijos jûrà, noras laikyti Baltijoje galingas ginkluotà-

396 Ten pat. 397 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1993 m. vasario 12 d. nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 176, L. 40; 1993 m. vasario 12 d. Lietuvos televizijos informacija. 398 Rusijos Federacijos pasiuntinybës Vilniuje 1993 m. kovo 15 d. nota // Ten pat, Ap. 1, B. 176, L. 65–66. 162 sias pajëgas. „Mes to negalime traktuoti kitaip, kaip imperinës politikos pagrindimà, vël pavojingà taikai Europoje“, – pabrëþta pareiðkime. Pareiðkime buvo sakoma, kad „Uþ- sienio reikalø komitetas vertina iðtikimybæ gerø lygiateisiø santykiø su Rusijos Federacija prioritetui, taèiau tikisi, kad tarptautinë bendrija gaus ið Rusijos reikiamus paaiðkinimus dël èia paminëtø ástatyminiø veiksmø bei pareiðkimø“399. Be to, antrojo Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos laikotarpio pradþioje ávyko didelis skandalas. 1993 m. sausio 19 d. Rusija á Lietuvos teritorijà ávedë 930 kariðkiø. Leidimà ávesti 207 kariams padëti iðveþti 242 mokymo centro ir 7-osios oro desanto divizijos turtà buvo davæs A. Butkevièius, taèiau rusai tuo pasinaudodami neteisëtai ávedë dar 723 þmones. Dar 1992 m. lapkrièio mën. Rusijos Federacijos ágaliotinis gen. plk. L. Majoro- vas buvo pateikæs praðymà leisti áveþti 500 kariø á 7-àjà oro desanto divizijà bei 3000 kariø á 242-àjá oro desanto mokymo centrà, ið kuriø 500 þmoniø buvo planuojama mokymo centro papildymui, o 2500 – koviniø oro desanto maðinø vairuotojø pa- ruoðimui, kurie po apmokymo kurso turëjo bûti sugràþinti á Rusijos Federacijà. Vë- liau 242-asis oro desanto mokymo centras pareiðkë, kad nuo 2500 naujokø paruoði- mo atsisako. Remiantis pasiraðytais 1992 m. rugsëjo 8 d. tarp Lietuvos ir Rusijos dokumentais dël Ru- sijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respub- likos teritorijos, Lietuvos Respublikos vyriausia- sis ágaliotinis A. Butkevièius tokio leidimo neda- vë, taèiau nurodë, kad gali teigiamai spræsti klau- simà dël neginkluotø komandø áveþimo pakro- vimo darbams vykdyti, pateikus paraiðkas dël ið- vedimo. 1992 m. gruodþio 21 d. 7-oji oro desanto divizija pateikë paraiðkà divizijos iðvedimui ið Lie- tuvos bei dvi paraiðkas áveþti 207 karius. A. But- kevièius tam leidimà davë, o 7-osios oro desanto divizijos vadovybë paþadëjo praneðti, kada ðis ávedimas bus vykdomas, kad KAM darbuotojai galëtø atlikti kontrolæ. 1993 m. sausio 15 d. 7-osios oro desanto divizijos ðtabo virðininkas informavo plk. S. Kne- zá, kad 100 kareiviø bus áveþti per Këdainiø oro uostà, ir, kadangi oro sàlygos neleidþia lëktuvams skraidyti, praðë leidimo likusius 100 kareiviø Gediminas Ðerkðnys áveþti traukiniu. Taèiau sausio 19 d. vakare Rusijos kareiviai buvo atskraidinti á Kë- dainiø oro uostà, neinformavus Lietuvos ágaliotinio. Kaip buvo iðaiðkinta, buvo áveþta 930 kariø. Ið jø 465 á 7-àjà oro desanto divizijà ir 465 á 242-àjá oro desanto mokymo centrà. Taigi paþeidþiant susitarimus neteisëtai buvo áveþta 730 kareiviø400 .

399 Gera kaiminystë nesuderinama su imperiniais ketinimais // Lietuvos rytas.– 1993, kovo 22. 400 S. Knezio 1993 m. sausio 27 d. raðtas A. Butkevièiui „Dël 7 oro desanto divizijos ir 242 oro desanto mokymo centro papildymo“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 6, L. 62–63. 163 Kità rytà, t. y. sausio 20 d., apie tai buvo informuota Lietuvos Respublikos Vyriausybë. A. Butkevièius, kaip vyriausiasis ágaliotinis Rusijos kariuomenës iðvedi- mo klausimais, iðsiuntë protesto raðtus Rusijos gynybos ministrui P. Graèiovui, Rusi- jos vyriausiajam ágaliotiniui kariuomenës iðvedimo klausimais gen. plk. L. Majoro- vui, taip pat pasiuntë reikiamà informacijà Jungtiniø tautø organizacijai, NATO Kooperacinei tarybai, taip pat Helsinkio Konfliktø prevencijos centrui Vienoje. Sausio 21 d. Maskvoje vykusio derybø delegacijø ekspertø susitikime dël ðio ávykio Lietuvos ekspertø grupës koordinatorius Gediminas Ðerkð- nys pareiðkë protestà ir ðis pro- testas buvo uþfiksuotas susitiki- mo protokole. Sausio 26 d. á Uþsienio reika- lø ministerijà buvo pakviestas Ru- sijos Federacijos ambasadorius N. Obertyðevas, kuriam uþsienio reika- lø ministro pavaduotojas V. Papir- tis pareiðkë susirûpinimà dël ne- sankcionuoto kariuomenës ávedimo ir papraðë oficialaus atsakymo401 . Sausio 28 d. ðis atsitikimas Interviu duoda RF ambasadorius Nikolajus Obertyðevas. buvo svarstytas Lietuvos Seimo E. Þygaièio nuotrauka. KASP EA posëdyje402 . Dël ðio ávykio ið Kraðto ap- saugos ministerijos gavusi oficialià informacijà, Lietuvos uþsienio reikalø ministerija sausio 29 d. Rusijos Federacijos pasiuntinybei Vilniuje áteikë protesto notà403 . Kai buvo imtasi reikalingø priemoniø, neteisëtai ávesti á Lietuvà kareiviai buvo sugràþinti atgal á Rusijà, tiesa, ne visi. Dalis jø pasiliko Lietuvoje. Antrajame etape sumaþëjo kariuomenës iðvedimas ir iðvedimo tempai. Be to, Rusijoje prasidëjo politiniai procesai, nukreipti prieð kariuomenës iðvedimà. Ðá pro- cesà oficialiai pradëjo Rusijos uþsienio reikalø ministras Andrejus Kozyrevas. Jis 1993 m. kovo 15 d. kalbëdamas Baltijsko mieste (Kaliningrado sritis) Baltijos eskad- ros karininkams pasakë, kad nors Lietuvos ir Rusijos santykiuose nëra tokiø rimtø problemø, kurios komplikuoja dialogà su Estija ir Latvija, neiðspræstø kausimø pa- kanka. Tai pasakytina, anot A. Kozyrevo, apie lietuviø vengimà pasiraðyti susitari- mus dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ir dël socialiniø garantijø kariðkiams. O tai neleidþia ágyvendinti kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos grafiko404 . Tà paèià, t. y. kovo 15 d., Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas susitiko su ið Kaliningrado á Lietuvà atvykusiu Rusijos uþsienio reikalø ministru Andrejumi Kozyrevu.

401 Uþsienio reikalø ministro P. Gylio 1993 m. sausio 30 d. raðtas Seimo frakcijoms // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 85, L. 19. 402 Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija. 1993 m. sausio 28 d. 33, 34 posëdþiai.– V., 1993, P. 63. 403 Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos 1993 m. sausio 29 nota // URMA.– F. 1, Ap. 2, B. 176, L. 26. 404 1993 m. kovo 15 d. ITAR–TASS–ELTA praneðimas. 164 Palydëtuvës (KAA)

Susitikimo pradþioje ministras A. Kozyrevas paþymëjo, kad paþinties peri- odas uþsitæsë. Rusija laukia, kada bus baigta formuoti Lietuvos derybø delegacija, taèiau supranta objektyvius sunkumus ðiame procese. A. Kozyrevas paþymëjo, jog, lankydamasis Kaliningrade, jis juto karininkø nerimà. Jo nuomone, reikëtø palengvinti kariuomenës judëjimà per Lietuvà. Kartais nepraleidþiami kariniai kroviniai, sulaikomi vagonai. Kariðkiai dël to jaudinasi. (Ta- èiau nei ministras, nei Kaliningrado srities vadovas J. Matoèkinas nepateikë konkre- èiø faktø.) Rusijos uþsienio reikalø ministras domëjosi, kaip iðvedama Rusijos kariuo- menë. A. Brazauskas konstatavo, kad patenkinamai, tikimasi, kad grafikas bus ávyk- dytas. Taèiau buvo kilæs nesusipratimas ir triukðmas dël papildomo kareiviø kontin- gento ávedimo á Lietuvà. Rusijos pareigûnai teisinosi, kad ðiuo atveju kalèiausias Rusijos Generalinis ðtabas, laiku nepateikæs informacijos. Po to A. Kozyrevas pareiðkë, jog pagaliau reikia pasiraðyti susitarimà dël ka- riuomenës iðvedimo. A. Brazauskas uþtikrino Rusijos uþsienio reikalø ministrà, kad per dvi savaites bus baigta formuoti nauja Lietuvos derybø delegacija ir bus galima konstruktyviai dirbti405 . Po A. Kozyrevo susitikimo su Lietuvos kraðto apsaugos ministru A. Butkevi- èiumi, ðis informavo, kad buvo aptarti Lietuvos ir Rusijos gynybos ministerijø tarpu- savio santykiai. Ir nors A. Kozyrevas Kaliningrade buvo pareiðkæs, kad Rusijos ka-

405 Lietuvos Respublikos Prezidento A. M. Brazausko susitikimo su Rusijos uþsienio reikalø ministru A. Kozyrevu 1993 m. kovo 15 d. Pro memoria // Lietuvos Respublikos Prezidentûros archyvas (nenumeruota) (toliau LRPA). 165 riuomenës iðvedimas gali bûti sustabdytas, jei tarp Lietuvos ir Rusijos nebus pasira- ðyta sutartis, reguliuojanti Rusijos karininkø, esanèiø Lietuvoje, socialines garanti- jas, A. Butkevièius pareiðkë, kad gavo atsakymà, jog Rusija nekeièia savo ásipareigo- jimø dël kariuomenës iðvedimo ir kad tarptautiniai susitarimai, tarp jø susitarimas tarp Rusijos ir Lietuvos, pasiraðytas 1992 m. rugsëjo 8 d., turi bûti vykdomas. 1993 m. kovo 21 d. kalbëdamas per Lietuvos radijà Rusijos ambasadorius N. Obertyðevas akcentavo, kad susitarimai tarp Lietuvos ir Rusijos dël kariuomenës iðvedimo turi bûti vykdomi, bet tik tam tikromis sàlygomis: jei artimiausiu metu bus pradëtos, sëkmingai vyks ir bus baigtos Rusijos ir Lietuvos valstybiniø delegacijø derybos pagrindinës sutarties suderinimo klausimu ir kariuomenës iðvedimo ekono- miniø bei socialiniø klausimø iðsprendimu. Tik esant tokioms sàlygoms Rusijos poli- tika kariuomenës iðvedimo klausimu nesikeis. Ambasadorius pabrëþë, kad, nepasi- raðius minëtø sutarèiø, Rusijos politika gali pasikeisti. Taèiau 1993 m. kovo 29 d. Briuselyje ávykusiame NATO ir Vidurio bei Rytø Europos valstybiø gynybos ministrø posëdyje Rusijos gynybos ministras P. Graèiovas pareiðkë, kad Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Baltijos valstybiø yra pristabdomas406 . Audrius Butkevièius, kalbëjæs posëdyje ið karto po Rusijos Federacijos gynybos ministro, paminëjo, jog Lietuva ir Rusija sutartá dël kariuomenës iðvedimo sàlygø bei grafiko pasiraðë pernai. Jis priminë, jog socialiniø garantijø kariðkiø ðeimoms Lietu- va neþadëjo, bet ðie klausimai, ministro nuomone, gali bûti sprendþiami Rusijai pa- praðius ir sumokëjus Lietuvos valstybinëms arba privaèioms firmoms407 . Dël P. Graèiovo pareiðkimo Audrius Butkevièius tuoj po posëdþio susitiko ir su paèiu Pavelu Graèiovu. Apie kà jie kalbëjosi ir kokie buvo pokalbio rezultatai, duo- menø, deja, surasti nepavyko. Apie tai galima spæsti tik netiesiogiai, nes kraðto ap- saugos ministras Audrius Butkevièius, sugráþæs ið Ðiaurës Atlanto bendradarbiavi- mo tarybos gynybos ministrø posëdþio, pareiðkë esàs ásitikinæs, jog Rusijos kariuo- menë ið Lietuvos bus iðvesta pagal numatytus grafikus. Jis ið esmës paneigë spaudos praneðimus, kad Rusija ketina nevykdyti 1992 m. rugsëjo mën. Maskvoje pasiraðyto susitarimo dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos teritorijos. Audrius Butkevièius sakë, jog Pavelas Graèiovas savo pareiðkime nekalbëjo apie Lietuvà. Jis minëjo Baltijos valstybes apskritai ir nurodë prieþastis, dël kuriø Rusija negalinti iðvesti kariuomenës. Pirmoji, Rusijos gynybos ministro þodþiais ta- riant, yra ta, kad Baltijos valstybës neturi sutarèiø dël Rusijos kariuomenës iðvedi- mo. Antroji, kurià nurodë Pavelas Graèiovas,– nëra socialiniø garantijø iðvedamoms kariðkiø ðeimoms. Treèioji prieþastis taip pat susijusi su socialinëmis garantijomis karininkams. Lietuvos kraðto apsaugos ministras þurnalistams pasakë, kad JAV, Didþiosios Britanijos, Kanados, Norvegijos bei kitø ðaliø gynybos ministerijø vadovai sakë esà uþ tai, kad Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos sàlygos bûtø vykdomos. Rusi- jos gynybos ministras, pabrëþë Audrius Butkevièius, turëjo pajusti, kad pasaulio nuomonë yra gerokai kitokia negu buvo, pavyzdþiui, prieð metus408 .

406 1993 m. kovo 29 d. ELTA praneðimas. 407 1993 m. kovo 30 d. ELTA praneðimas. 408 1993 m. kovo 30 d. ELTA praneðimas; Ramelienë R. Kariuomenë kol kas iðvedama // Tiesa.– 1993, kovo 31. 166 Á P. Graèiovo pareiðkimà ið karto buvo reaguota Lietuvoje ir kitose ðalyje. Jau kità dienà Lietuvos uþsienio reikalø ministerija iðreiðkë susirûpinimà dël P. Graèiovo pareiðkimo. Kovo 30 d. á Uþsienio reikalø ministerijà buvo iðkviestas Rusijos Federa- cijos ambasadorius Lietuvoje N. Obertyðevas. Jis buvo papraðytas paaiðkinti, ar ðis pareiðkimas yra Rusijos oficiali nuomonë, ar paties ministro nuomonë. Rusijos uþsienio reikalø ministerijos atstovai bandë aiðkinti, kad kariuomenës iðvedimo grafikas dar ne tarpvalstybinë sutartis. Kaip teigë Rusijos URM pareigû- nai, kariuomenës iðvedimas ið trijø Baltijos valstybiø buvo sustabdytas dël to, kad iki ðio laiko Baltijos ðalys su Rusija nepasiraðë sutarèiø dël socialiniø garantijø rusø kariðkiams, kaip reikalavo Rusijos Prezidento praëjusiø metø spalio 29 d. ásakas. Ið Maskvos taip pat buvo praneðta, jog Rusija ruoðiasi toliau iðvesti tik tuos kariðkius, kuriems yra sudarytos gyvenimo ir socialinës infrastruktûros sàlygos nau- jose tarnybos vietose. Nebuvo slepiama, jog tokiø aprûpintø vietø ið esmës nëra409 . Neigiamai Rusijos gynybos ministro P. Graèiovo pareiðkimà Briuselyje áverti- no ir Baltijos ðaliø atstovai. „Nezavisimaja gazeta“ citavo Estijos delegacijos Estijos ir Rusijos derybose va- dovo Jurio Luiko þodþius, jog ministro pareiðkimas þlugdo Estijos ir Rusijos santy- kius. Pasak jo, tokie veiksmai rodo, kad sàmoningai vengiama vykdyti susitarimus, pagal kuriuos Rusija ásipareigojo per trumpà laikà iðvesti savo kariuomenæ. Estijos diplomato nuomone, Rusijos politikos posûká sàlygojo pasikeitusi vidaus politinë pa- dëtis Rusijoje. Latvijos ambasados spaudos ataðë Vinkelis Peteris, kaip praneðë laikraðtis, pa- reiðkë, jog kol nëra susitarimø dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ir dël jos buvimo Baltijos valstybiø teritorijoje statuso, Latvija gali imtis tam tikrø sàlygø, kad bûtø paspartintas Rusijos kariuomenës iðvedimas ið jos teritorijos. Taèiau jis paþymëjo, jog, nepaisant tokiø pareiðkimø, kariuomenë iðvedama. Iki tos dienos, jo duomeni- mis, ið Latvijos buvo iðvesta apie 50 % Rusijos kariuomenës kariðkiø. Kaip praneðë Estijos ambasada Maskvoje, P. Graèiovo pareiðkimas nustebino net Rusijos delegacijà derybose su Estija. Ið Estijos Rusija jau buvo iðvedusi apie 50 % savo kariuomenës410 . Ðis sprendimas buvo netikëtas net ir patiems Rusijos kariðkiams. Pasak Lietu- vos Vyriausybës ágaliotinio Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais S. Knezio, pas- kutinëmis savaitëmis Rusijos daliniai ið Lietuvos judëjo gana sparèiai411 . Kovo 31 d. Lietuvos uþsienio reikalø ministras pareiðkë Rusijai protestà. Pasi- tarime pas Prezidentà A. Brazauskà buvo nuspræsta, kad A. Butkevièius ir S. Kne- zys turi vykti á Maskvà ir iðsiaiðkinti susidariusià padëtá bei kitos pusës ketinimus412 (apie vizità þiûrëti þemiau – G.S.). Kilus plaèiam nepasitenkinimui, 1993 m. balandþio 3 d Rusijos uþsienio reika- lø ministerija iðplatino pareiðkimà. Jame buvo raðoma:

409 Rusija nesiruoðia laikytis paþadø // Respublika.– 1993, kovo 31. 410 1993 m. kovo 31 d. ITAR–TASS–ELTA praneðimas. 411 Rusijos armijos iðvedimas: niekas nieko neþino // Respublika.– 1993, balandþio 1. 412 Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai.– V., 2000, P. 268. 167 R. Bagdono nuotr. KASP EA

„Ðiuo metu Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos ðaliø klausimo sprendimà ap- sunkina tai, kad nëra tarpvalstybiniø susitarimø, kurie reglamentuotø iðvedimo procedûrà, tvarkà ir terminus, taip pat kariðkiø ir jø ðeimø nariø socialinës apsaugos priemones pagal tarptautinës teisës normas“. „Pastarosiomis dienomis oficialûs Baltijos valstybiø sluoksniai atkreipia pasaulio vi- suomenës dëmesá á situacijà, susijusià su Rusijos kariuomenës iðvedimu“, – paþymima dokumente. Laikinai pristabdyti kariuomenës iðvedimà iki atitinkamø susitarimø sudarymo numatoma 1992 m. spalio 29 d. Rusijos Prezidento ásake. Apie tai visø ESBP ðaliø vadovai buvo informuoti Boriso Jelcino laiðkais. „Rygoje, Vilniuje ir Taline puikiai þinoma, kad ið tikrøjø kariuomenës iðvedimas ne visiðkai pristabdytas“, – sakoma pareiðkime. Rusijos Federacijos URM patvirtino, kad Rusijos vadovybës ketinimas iðvesti kariuomenæ ið Baltijos valstybiø teritorijos per trumpà, ámanomà laikà nesi- keièia. „Tam reikia bendromis pastangomis kuo greièiau suderinti seniai gulinèius ant dery- bø stalø susitarimø projektus, kurie gyvybiðkai svarbûs ne tik Rusijos kariðkiams, bet ir kariniams pensininkams, kariniø ámoniø Baltijos ðaliø teritorijoje civiliniam personalui“, – pabrëþta dokumente413 . 1993 m. balandþio 4 d. ávykusioje bendroje JAV ir Rusijos prezidentø spaudos konferencijoje Borisas Jelcinas buvo paklaustas, ar Maskva paspartins savo kariuo- menës iðvedimà ið Baltijos ðaliø. Rusijos Prezidentas pareiðkë:

413 1993 m. balandþio 3 d. ITAR–TASS–ELTA praneðimas. 168 „Mes baigiame iðvesti savo kariuomenæ ið Lietuvos, kadangi ði ðalis nepaþeidinëja þmogaus teisiø ir gerbia rusakalbius gyventojus. Tuo tarpu kariuomenës iðvedimo ið Estijos ir Latvijos terminai priklausys nuo to, kaip jos spræs þmogaus teisiø klausimus. Ðiandien tautinës maþumos ðiose ðalyse yra persekiojamos“414 . Tà patá B. Jelcinas pakartojo ir balandþio 10 d. pietø su Maskvoje dirbanèiais uþsienio ðaliø diplomatais metu415 . Balandþio 4 d. Rusijos URM paskelbë naujà pareiðkimà, kuriame ið esmës buvo pakartoti balandþio 3 d. pareiðkimo teiginiai. Taèiau, neþiûrint minëtø pareiðkimø, Rusijos kariuomenë, nors ir lëtai, taèiau vyko ið Lietuvos. Balandþio 9 d. Klaipëdoje ávyko spaudos konferencija, kurioje da- lyvavo Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius, Klai- pëdoje dislokuotos Rusijos treèiosios pakranèiø apsaugos divizijos vadas Aleksan- dras Pustoutovas, Klaipëdos apskrities teritorinës gynybos vadas Cirilis Norkus. A. Pustoutovas þurnalistams garantavo, kad iki rugpjûèio 31 d. uostamiestyje nebeliks jokiø Rusijos kariuomenës formuoèiø. Iðformuojami kariniai daliniai, pagal su Lietuvos pareigûnais suderintus tikslius grafikus perduodami kariniai objektai416 . Balandþio 6–8 d. Lietuvoje lankësi Rusijos Aukðèiausiosios Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas dim. gen. ltn. Sergejus Stepaðinas. Jis aplankë iðve- damus ið Lietuvos karinius dalinius, susitiko su Lietuvos Seimo Nacionalinio saugu- mo komiteto nariais, kraðto apsaugos, uþsienio reikalø, vidaus reikalø ministrais, Lietuvos derybø delegacijos atstovais, Seimo LDDP frakcijos ir opozicijos nariais, Prezidentu Algirdu Brazausku. Visuose pokalbiuose ir spaudos konferencijose S. Stepaðinas pabrëþdavo, kad Rusijos kariuomenë ið Lietuvos iðeis laiku, kaip nu- matyta grafike. O kitos problemos, jo nuomone, iðsispræs per laikà. Antrajame etape susidarë tam tikros naujos problemos dël vagonø uþsakymo. Nuo 1993 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ávedë naujus vagonø krovimo normatyvus bei padidino baudas uþ vagonø prastovà. Kadangi kariniai daliniai buvo nepajëgûs pakrauti á vagonus, geleþinkelio platformas karinæ technikà, árangà, ðaudmenis ir kità kariná turtà pagal naujus normatyvus, todël kai kurie ið jø buvo priversti atsisakyti dalies uþsakyto geleþinkeliø transporto, nes ne- galëjo sumokëti baudø uþ vagonø prastovas. Todël buvo stabdomas Rusijos kariniø daliniø iðvedimas ið Lietuvos teritorijos. Dël ðios prieþasties laiku nebuvo iðvesta 81- oji atskira nepilotuojamø þvalgybos lëktuvø eskadrilë, su panaðiomis problemomis susidûrë 53-asis naikintuvø – bomboneðiø pulkas ir kt. 1993 m. vasario 23 d. kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius kreipësi á susi- siekimo ministrà praðydamas iðvedamai Rusijos kariuomenei taikyti iki tol buvusius geleþinkelio sàstatø krovimo bei baudø taikymo normatyvus417 . Be to, Lietuvos geleþinkeliai ne visada laiku sugebëjo ávykdyti Rusijos daliniø uþsakymus. 1993 m. sausio mën. Rusijos kariuomenë iðvedimo reikmëms buvo uþ- sakiusi 141 vagonà ir platformas, arba 2 sàstatus ir 20 transportø, vasario mën. –

414 1993 m. balandþio 5 d. ITAR–TASS–ELTA praneðimas. 415 1993 m. balandþio 10 d. „Baltic News service“ praneðimas. 416 Rusijos armija ið Klaipëdos iðvyks laiku // 1992 m. balandþio 9 d. ELTA praneðimas. 417 1993 m. vasario 23 d. A. Butkevièiaus raðtas J. Birþiðkiui // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 64, L. 60. 169 Paskutinis paradas Visoriuose... 1993 m.

366 vagonus ir platformas (1 sàstatà ir 44 transportus), kovo mën. – 655 vagonus ir platformas (10 sàstatø ir 43 transportus)418 . Kaip jau buvo minëta, vagonø problema buvo iðspræsta tik 1993 m. balandþio vid. Lietuvos Vyriausybei priëmus atitinkamà nutarimà. 1993 m. sausio 30 d. kraðto apsaugos ministras A.Butkevièius patvirtino nau- jà „Iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø uþimamø teritorijø, pastatø ir árengi- mø perëmimo tvarkà“. Joje buvo reglamentuota Rusijos perduodamø kariniø objektø perdavimo tvarka, nustatyta, kà turi dirbti komisijos, atvykusios perimti objekto, kokie turi bûti pateikti dokumentai, pastatø ir teritorijos perëmimo tvarka, padary- tos þalos nustatymo, pastatø ákainojimo tvarka, nustatyti nusidëvëjimo koeficientai ir kt. (þr. Priedà Nr. 8). Ministras A. Butkevièius ápareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágalio- tiná plk. S. Knezá iki 1993 m. vasario 5 d. patvirtintà tvarkà perduoti Rusijos Federa- cijos ágaliotiniui, kad minëto dokumento pagrindu bûtø parengtas bendrai suderin- tas protokolas dël objektø perdavimo tvarkos419.

418 1993 kovo 26 d. informacija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos // Ten pat, B. 34, L. 44. 419 KAM 1993 m. sausio 30 d. ásakymas Nr. 77 „Dël iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø uþimamø teritorijø, pastatø ir árengimø perëmimo tvarkos patvirtinimo // Ten pat.– A. 1, B. 73, P. 11. 170 Ði tvarka galutinai buvo suderinta 1993 m. balandþio 16 d. A. Butkevièiaus ir Rusijos Federacijos gynybos ministro P. Graèiovo susitikimo Maskvoje metu. Ji paða- lino daug iki ðiol buvusiø nesklandumø bei nesusipratimø. Ðiuo laikotarpiu buvo pastebëtas dar vienas reiðkinys, lëtinæs kariuomenës ið- vedimo tempus. Rusijos kariðkiams, jeigu bent vienas jo ðeimos narys buvo Lietuvos pilietis, buvo suteikta teisë privatizuoti, o po to parduoti jø turimus butus. Pareiðki- mus privatizuoti butus nustatyta tvarka buvo padavæ apie 70 %. Rusijos kariðkiø, taèiau ðis klausimas buvo sprendþiamas labai lëtai ir daugelis kariðkiø tiesiog nespë- jo privatizuoti butø iki daliniø iðsikraustymo. Dël ðios prieþasties daliniø vadai vi- saip delsë baigti daliniø iðvedimà. Pavyzdþiui, ið 1175 ðeimø Gaiþiûnø kariniame miestelyje (242 oro desanto mokymo centras), Jonavos raj., pareiðkimus privatizuoti butams buvo padavæ 800 turinèiø tam teisæ ðeimø, taèiau dar 1993 m. kovo mën. privatizavimas net nebuvo pradëtas. Panaðiø pavyzdþiø buvo ir daugiau. Dël to 1993 m. kovo 15 d. kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius kreipësi á Lietuvos Respublikos Ministrà Pirmininkà praðydamas kariðkiø ðeimø nariams, padavusiems pareiðkimus ir turintiems teisæ butø privatizavimui, iðduoti tai pa- tvirtinanèias paþymas420.

Greitai iðvaþiuosime ir mes... 1993 m. R. Bagdono nuotrauka

Atsakymas buvo teigiamas ir gana greitai ði problema buvo iðspræsta. Kaip ir pirmajame etape, kariniø objektø perdavimas buvo delsiamas, grobs- toma viskas, kà galima pagrobti, nes ir toliau buvo laikomasi nuostatos, kad prieð iðeinant bûtina parduoti viskà, kas ámanoma.

4201993 m. kovo 15 d. A. Butkevièiaus raðtas Ministrui Pirmininkui // Ten pat, B. 107, L. 138–139. 171 Be to, kartojosi tradiciniai paþeidimai. Tai bandymas nelegaliai ávesti karei- vius, autotransporto vykimas be leidimø ir kt. Ðtai 1993 m. sausio 27 d. ið Latvijos teritorijos per Joniðkio pasienio postà á Lietuvà bandë ávaþiuoti dalinio Nr. 31794 kariø grupë. Kadangi leidimo neturëjo, á Lietuvà nebuvo áleisti, todël jie bandë áva- þiuoti aplinkiniais keliais per miðkus421. Pasitaikë ir daugiau smulkiø paþeidimø tranzitiniuose traukiniuose per Lietu- và. Pagrindinis ið jø – kariðkiai vaþiavo neturëdami leidimo vykti per Lietuvos terito- rijà. Lietuvos pusë su tuo kovojo ávairiais bûdais – nuo iðlaipinimo pasienyje iki su- laikymo422. Buvo ir iðskirtinø paþeidimø. Pavyzdþiui, iðvedant 107-osios motoðauliø divi- zijos dalinius ið Lietuvos teritorijos, dislokuotos Ukmergëje, turëjo bûti iðvesta 1857 feldjëgeriø ryðiø paðto stotis, taèiau ji, paþeidþiant Lietuvos ir Rusijos susitarimus, buvo perdislokuota á Këdainius. Apie ðá perdislokavimà Lietuvos Respublikos Vy- riausybë nebuvo informuota. Dël ðio fakto kraðto apsaugos ministras kreipësi á Lietuvos uþsienio reikalø ministerijà praðydamas pareikðti protesto notà423. Ypaè paaðtrëjo jau pirmajame etape pradëjusi ryðkëti problema – Rusijos ka- riuomenës iðvedimui ëmë trûkti kareiviø. Beveik visi kariniai daliniai buvo sukom- plektuoti tik apie 50 %, todël kariniai daliniai nuolat raðydavo praðymus leisti krovi- mo darbams ávesti kareiviø. Rusijos kariniai daliniai tai darë vadovaudamiesi 1992 m. rugsëjo 8 d. protokolo Ru- sijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos organi- zaciniø ir techniniø klausimø sprendimo tvarkos 4 straipsnio nuostatomis, kad bûtinais at- vejais, suderinus su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju ága- liotiniu ir pagal ðaliø nustaty- tas sàlygas, iðvedamø daliø ir daliniø kilnojamam turtui pa- (KAA) krauti gali bûti komandiruotos neginkluotos darbo komandos, ëmë praðyti leidimø tokioms komandoms ávesti. Lie- tuvos Respublikos Vyriausiasis ágaliotinis pradëjo iðduoti tokius leidimus, taèiau, ne- turëdamas tam oficialaus Vyriausybës leidimo, 1993 m. sausio 30 d. jis kreipësi á Vyriausybæ, praðydamas tokio leidimo424 . Leidimas buvo gautas.

421 1993 m. vasario 3 d. A. Butkevièiaus raðtas L. Majorovui // Ten pat, B. 119, L. 13. 422 R. A. kariðkiø judëjimas be leidimø per LR teritorijà nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. vasario 9 d. / / Ten pat, B. 122, L. 47–48. 423 1993 m. kovo 15 d. A. Butkevièiaus raðtas Uþsienio reikalø ministerijai // Ten pat, L. 37. 424 A. Butkevièiaus 1993 m. sausio 30 d. raðtas Vyriausybei „Dël leidimø iðdavimø tvarkos“ // Ten pat, Ap. 5, B. 64, L. 39. 172 Apibendrinant pirmøjø dviejø Rusijos kariuomenës iðve- dimo ið Lietuvos etapø patirtá, buvo pastebëtos tam tikros ten- dencijos. Buvo dirbtinai sudaro- mos prielaidos uþdelsti kariuome- nës iðvedimà ir jo uþbaigimà iki iðvedimo grafiko nustatyto termi- no. Vis labiau ëmë ryðkëti Rusi- jos politikos bruoþai – iki pasku- tinio momento laikyti savo ran- kose svarbiausius karinius objek- tus, tinkamiausius galimai karinei intervencijai kelius, paskutinius Atsisveikina dar vienas Rusijos generolas iðvesti pajëgiausius karinius dali- (kairëje plk. ltn. Jonas Geèas ir plk. Jonas Pauþolis) R. Bagdono nuotrauka. KASPA nius. Tai aiðkiai rodo pateikiami faktai. Jau 1993 m. pr. buvo galima perduoti Lietuvai Kazlø Rûdos ir Gaiþiûnø aero- dromus, esanèius oro desanto pajëgø þinioje, taèiau, 1993 m. kovo 1 d. A. Butkevi- èiui susitikus su oro desanto pajëgø vado pavaduotoju gen. plk. O. Pikausku, tai padaryti buvo atsisakyta. Neiðvestas, paþeidþiant grafikà, 367-asis atskiras sraigtasparniø pulkas, dis- lokuotas Kaune. Apskritai, netgi nebuvo pateikiamas galimas jo iðvedimo terminas. 18–osios transporto aviacijos divizijos aerodromai Panevëþyje ir Këdainiuose anksèiau buvo planuojami perduoti 1993 m. geguþës mën., taèiau po karo transpor- to aviacijos vado pirmojo pavaduotojo gen. ltn. Dirdino apsilankymo 1993 m. vasa- rio 21 d. Panevëþyje buvo pareikðta, kad Panevëþio aerodromas su bûtiniausiais objektais bus perduotas tik rugpjûèio 31 d. Nors 7-osios oro desanto divizijos pulkø iðvedimas vyko pagal grafikà, taèiau, gen. plk. O. Pikausko nuomone, jø iðvedimas galbût bus ir uþdelstas „dël techniniø kliûèiø“. Motyvuojant nepakankamu þmoniø skaièiumi, bûtent á oro desanto dalinius bei 367-àjá sraigtasparniø pulkà Kaune buvo pateiktos pagrindinës paraiðkos papil- domai ávesti kariø. Iki 1993 m. kovo mën. oro desanto pajëgos jau buvo papildomai ávedusios beveik 1000 kariø, 7-oji oro desanto divizija buvo pateikusi paraiðkà dar 700 þmoniø, 367-asis atskirasis sraigtasparniø pulkas buvo pateikæs paraiðkà ávesti 90 þmoniø (jam leidimas nebuvo duotas – G. S.) ir kt. 1993 m. vasario mën. Ryðiø ministerija buvo gavusi 18-osios transporto avia- cijos divizijos vado praðymà iðnuomoti telegrafo kanalus ið Panevëþio á Këdainius ir Ðiaulius. Leidimas nebuvo duotas. Minëtø kariniø daliniø vadovybë pakeitë elgesá su KAM atstovais, vykdan- èiais kariniø objektø perëmimà ir patikrà. Su jais arba nebuvo leidþiamasi á kalbas, arba buvo bendraujama su pasityèiojimu ir ironija. Oro desanto, karinës transporto aviacijos bei sraigtasparniø daliniai, Rusijoje vykdant ginkluotøjø pajëgø reformà, buvo jungiami á naujà kariuomenës rûðá – grei-

173 tojo reagavimo pajëgas, todël minëti ðiø daliniø veiksmai Lietuvoje këlë Lietuvos vadovybës pagrástà susirûpinimà425 . Per antràjá laikotarpá buvo iðvesti 24-i koviniais daliniai ir ástaigos, tarp jø 13 anksèiau, negu buvo numatyta pagal grafikà. Lietuva perëmë ðiuos stambiausius objektus: 18–osios transporto aviacijos divizijos ðtabo pastatus Panevëþyje, 909–osios atskiros radiolokacijos kuopos teritorijà ir pastatus Palangoje, 107–osios motoðauliø divizijos atsarginá valdymo punktà Vilniuje, 466–osios zenitinës raketinës brigados diviziono pozicijas Vilniaus raj. Rau- dondvaryje, 600–ojo transporto aviacijos pulko ûkio teritorijà ir pastatus Këdainiø raj., 3–osios pakranèiø apsaugos divizijos atsarginæ vadavietæ Klaipëdos rajone Ðer- nuose, Ðiauliø aerodromo techninës bazës ðtabà, kareivines, pagalbines patalpas ir sandëlius, radiolokacinës kuopos teritorijà ir pastatus Juodkrantëje, 95–osios þvalgybos eskadrilës Gagarino miestelá Ðiauliuose, Klaipëdos, Kauno karines girininkijas, 918–ojo reaktyvinës artilerijos pulko garaþus, akumuliatorinæ, KPP Telðiø raj., Pagudonëje, Statybos kuopos kareivines Kaune, Juozapavièiaus gatvëje426 . Taigi, kaip matyti, ne visi numatyti daliniai buvo iðvesti pagal grafikà ir laiku.

6.3. Treèiasis etapas (1993-04-01 – 1993-06-30)

Etapo pradþioje Lietuvoje buvo likæ apie 12,6 tûkst. Rusijos kariø427 . Ðiame etape buvo tæsiamas 7-osios oro de- santo, 242-ojo oro desan- to mokymo centro bei 3- osios pakranèiø apsaugos divizijø iðvedimas. Turëjo bûti baigtas prieðlëktuvinës gynybos pajëgø, kariniø gamyklø bei kariniø daliø ir daliniø, kurie privalëjo, bet nebu- vo iðvesti iki 1993 m. ko- vo 31 d., iðvedimas.

425 Kraðto apsaugos ministro A. Butkevièiaus 1993 m. kovo 19 d. raðtas Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui „Dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos“ // Ten pat, B. 64, L. 134–135. 426 1993 kovo 26 d. informacija dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos // Ten pat, B. 34, L. 45. 427 Ten pat. 174 Treèiajame etape turëjo bûti iðvesti 89 kariniai daliniai, áskaitant ir 26 likusius neiðvestus antrajame etape428 .

Iðvykti pasirengæ. 1993 m. R. Bagdono nuotrauka

1993 m. balandþio 16 d. kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotiniu Rusijos kariuomenës iðvedimo klau- simais plk. Stasiu Kneziu lankësi Maskvoje. Rusijos gynybos ministerijoje susitiko su Rusijos gynybos ministru Pavelu Graèiovu. Buvo trys klausimø grupës, kurios buvo aptartos su Rusijos gynybos ministerijos vadovais. Tai kariniø objektø perdavimo Lietuvai tvarka, t. y. patikslinta, kas sudaro kilnojamàjá ir nekilnojamàjá turtà. Gin- kluotës, technikos, ðaudmenø perdavimas Lietuvai, nes Ðateikiuose, Linkaièiuose esanèiuose Rusijos kariuomenës sandëliuose buvo ðaudmenø, sprogmenø, kuriø dël senaties jau nebebuvo ámanoma perveþti arba tai buvo susijæ su labai pavojinga rizika. Be to, buvo daug nuraðytø ðaudmenø, kurie naudojimui nebetiko. Treèia problema buvo Rusijos karo lëktuvø skraidymas ir oro erdvës kontrolë. Lietuva buvo parengusi laikinàsias oro erdvës naudojimosi taisykles, taèiau rusø lakûnai nenorëjo jø pripaþinti, nes jose buvo numatyta, kad paraiðkos karinio lëktu- vo skrydþiui turëjo bûti paduotos prieð mënesá. Rusø kariðkiai praðë ðià tvarkà su- paprastinti.

428 Ðarkus T. „Skatertju doroga“ – iðeidami nebegráþkite // Karys.– 1993, Nr. 8, P. 3. 175 Vizito metu buvo susitarta, kad minëtoms problemoms spræsti bus sudarytos trys ekspertø grupës. Buvo aptarta ir Rusijos kariuomenës remonto gamyklø Lietuvoje, jose dirban- èiø þmoniø likimas. Taèiau ðio klausimo sprendimas jau buvo ne Kraðto apsaugos ministerijos kompetencija. Taip pat buvo kalbama apie karininkø namø Vilniuje, Klaipëdoje perëmimo klausimus bei pateiktas sàraðas pavieniø objektø, kurie buvo praðomi perduoti Lietuvai anksèiau, nei buvo planuota429 . Po ávykusio susitikimo ministras Audrius Butkevièius „BNS“ korespondentui pasakë, kad buvo aptarti techniniai Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos klau- simai ir abiejø ðaliø gynybos þinybø ryðiai. Susitarta, kad artimiausiu metu Rusijos gynybos ministras su oficialiu vizitu apsilankys Lietuvoje. Taip pat nutarta, kad mi- nistrai paragins savo ðaliø Uþsienio reikalø ministerijas paskirti karinius atstovus Maskvoje ir Vilniuje. Pasak ministro Audriaus Butkevièiaus, ðalys visiðkai suderino kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos grafikà, terminus bei techninius iðvedimo klausi- mus. Ministras taip pat iðreiðkë viltá, kad iki numatytos Rusijos kariuomenës iðvedi- mo pabaigos abiejø valstybiø vadovai pasiraðys pagrindinæ sutartá ðiuo klausimu430. Po ministro A. Butkevièiaus vizito, 1993 m. balandþio 27 d. á Lietuvà atvyko Rusijos gynybos ministerijos darbo grupë kartu su Kraðto apsaugos ministerija koor- dinuoti Rusijos armijos iðvedimo ið Lietuvos eigos. Grupæ sudarë gen. Valerijus Profa- tilovas, plk. Genadijus Vorobjovas, plk. Borisas Lovkinas, plk. Vasilijus Litominas, plk. Vladimiras Potulovas, pplk. Nikolajus Ulanovas ir pplk. Vladimiras Fedinas. Tokià grupæ praðë atsiøsti Lietuvos atstovai, nes, iðvedant Rusijos kariuomenæ, buvo gana daug nesusipratimø. Rygoje esanèiai Ðiaurës Vakarø grupuotës vadovy- bei bei Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos ðaliø ágaliotiniui tiesiogiai buvo pa- valdûs tik sausumos pajëgø daliniai. Pasienio kariuomenë, karinio jûrø laivyno da- liniai, Linksmadvaryje esanti radijo þvalgybos bazë, oro desanto daliniai, oro pajë- gos tiesiogiai nebuvo pavaldûs. Rygoje dislokuota vadovybë buvo atsakinga tik uþ minëtø daliniø aprûpinimà. Ðiems daliniams vadovavo sava vadovybë, esanti Rusi- joje. Todël reikëjo turinèios aukðtus ágaliojimus grupës, kuri galëtø koordinuoti visø kariuomenës rûðiø daliniø iðvedimo ið Lietuvos procesà. Atvykusià grupæ pirmiausia priëmë Jungtinio ðtabo virðininkas plk. S. Knezys, kuris interviu Lietuvos TV paþymëjo, jog bus bandoma sureguliuoti dar galutinai neaptartus kariuomenës iðvedimo, objektø (kariniø gamyklø, aerodromø) perdavi- mo klausimus ir kt.431. Grupë Lietuvoje dirbo nuo balandþio 27 iki geguþës 21 d. Reikia paþymëti, kad padedant ðiai grupei buvo iðspræsta labai daug problemø, susijusiø su Rusijos kariniø daliniø iðvedimu, geleþinkelio vagonø bei platformø teikimu, daug stambes- niø ir smulkesniø techniniø problemø ir kt. Grupës nariai per minëtà laikotarpá du kartus buvo susitikæ su kraðto apsau- gos ministru Audriumi Butkevièiumi bei Jungtinio ðtabo virðininku plk. Stasiu Kne- ziu. Susitikimø metu buvo aptariamos kai kurios sutarties dël Rusijos kariuomenës

429 Rusijos kariuomenë iðeina, o rûpesèiai lieka... // Ten pat, Nr. 6, P. 2–3. 430 1993 m. balandþio 17 d. Baltic News service praneðimas. 431 1993 m. balandþio 27 d. Lietuvos televizijos praneðimas. 176 iðvedimo ið Lietuvos problemos, galimø bendrø Lietuvos Rusijos gamyklø klausimai. Tiesa, reikia paþymëti, kad rusai bandë tartis dël Rusijos kariuomenës iðvedimo grafiko pratæsimo, taèiau ðiuo klausimu su jais diskutuoti buvo atsisakyta. Grupë konstatavo, kad labai lëtai vyksta sprogmenø iðveþimas ið 616-ojo arti- lerijos sandëlio. Prieþastimi buvo ávardinta pakrovimo brigadø trûkumas. Sutarus su Kraðto apsaugos ministerija, ðiems darbams buvo áveþta papildomai kareiviø. Grupë iðtyrë ðaudmenø grobstymo atvejus Baltijos karinio jûrø laivyno arse- nale. Buvo konstatuota, kad pavogta, iðmontuota ir gilzës parduotos net 14 623 artilerijos sviediniø. Dalinio vadovybë su antrojo rango kapitonu V. Boèkovskiu bu- vo nuðalinti ir medþiaga perduota Baltijos karinio jûrø laivyno prokuratûrai. Ðios grupës pastangø dëka buvo iðspræsta dar viena problema. Pavyko pasiek- ti, kad geleþinkelio sàstatai bei platformos, iðveþusios Rusijos kariuomenës turtà, bûtø nedelsiant gràþinti atgal á Lietuvà ir panaudoti dar likusiam kariniø daliniø turtui iðveþti. Ðiuo tikslu pavyko pasiekti, kad bûtø pasiraðytas bendras Rusijos Fe- deracijos geleþinkeliø transporto ministro pavaduotojo ir Rusijos Federacijos gyny- bos ministerijos Centrinës geleþinkeliø susisiekimo valdybos virðininko ásakymas432 . Apskritai ðios grupës darbà reikia ávertinti teigiamai. 1993 m. geguþës 18 d. á Lietu- và su oficialiu vizitu atvyko Rusijos Federacijos gynybos ministras Pave- las Graèiovas su delegacija: Gene- ralinio ðtabo virðininko pavaduoto- jas gen. plk. Anatolijus Kleimiono- vas, Karinës statybos ir reformos valdybos virðininkas gen. ltn. Gena- dijus Ivanovas, gynybos ministro padëjëjas gen. mjr. Ivanas Kaziaje- vas ir spaudos sekretorë Jelena Aga- Rusijos gynybos ministro Pavelo Graèiovo sutikimas Vilniaus oro uoste 1992 m. geguþës 18 d. (KAA) pova433. Vilniuje prie jø prisijungë kiti Rusijos pareigûnai. P. Graèiovo vizito dienà Lietuvoje dar buvo likusi neiðvesta 71 karinë dalis. Buvo likæ 260 tankø, 1359 ðarvuoèiai, 280 artilerijos pabûklø, 9 lëktuvai, 21 sraigtas- parnis, 41 075 vienetai specialiosios technikos ir automobiliø. Taip pat neiðveþta 127 393 tonø kariniø kroviniø, tarp jø 27 907 tonø ðaudmenø434. Geguþës 18 d. dienà P. Graèiovas susitiko su Lietuvos Prezidentu Algirdu Bra- zausku. Susitikime dalyvavo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos generalinio ðtabo virðininko pavaduotojas gen. plk. Anatolijus Kleimionovas, Generalinio ðtabo karinës statybos reformos valdybos virðininkas gen. ltn Genadijus Ivanovas, Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Nikolajus Obertyðevas, Baltijos karinio jûrø lai-

432 1993 m. geguþës mën. V. Profotilovo raportas Rusijos Federacijos Generalinio ðtabo virðininko pavaduotojui A. Kleimionovui // KAA.– F. 2, Ap. 6 (nenumeruota). 433 Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai.– V., 2000, P. 269. 434 1993 m. geguþës mën. V. Profotilovo raportas Rusijos Federacijos Generalinio ðtabo virðininko pavaduotojui A. Kleimionovui // KAA.– F. 2, Ap. 6 (nenumeruota). 177 vyno vadas Vladimiras Jego- rovas, operatyvinës grupës armijos iðvedimo ið Lietuvos problemoms spræsti nariai L. Majorovas, V. Semionovas ir V. Profatilovas, Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevi- èius, Ginkluotøjø pajëgø ðta- bo virðininkas plk. Stasys Knezys, Prezidento patarëjas nacionalinio saugumo klausi- mais Alvydas Sadeckas, Pre- zidento patarëjas uþsienio politikos klausimais Justas Pa- Pavelas Graèiovas susitikimo su Algirdu Brazausku metu leckis, kiti oficialûs asmenys. (Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai. – P. 274) Rusijos Federacijos gy- nybos ministras perdavë Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui Rusi- jos Prezidento Boriso Jelcino sveikinimus ir linkëjimus. Beje, Rusijos Prezidentas per gynybos ministrà pareiðkë pageidavimà, kad kariuomenës iðvedimas vyktø taip, kaip nustatyta grafike, taèiau su tam tikromis iðlygomis. Prezidentas Algirdas Brazauskas informavo sveèià apie Lietuvos Respublikos ekonominæ padëtá, papasakojo apie rusakalbiø gyventojø padëtá ir nuotaikas, pa- brëþdamas, kad didesniø problemø èia nëra, kad daugelis Lietuvoje gyvenanèiø ru- sø priëmë Lietuvos Respublikos pilietybæ. Rusijos gynybos ministras iðdëstë savo vizito á Lietuvà tikslus ir klausimus, kuriuos tikisi aptarti jo metu. Plaèiai buvo kalbama pagrindiniu – Rusijos kariuome- nës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos – klausimu. Paþymëta, kad ir Rusija, ir Lietuva ðia linkme daro labai daug, nors keblumø pasitaiko. P. Graèiovas paþymëjo, kad didþioji junginiø dalis jau iðvesta, liko maþiau kaip pusë, bet, iðvedant kariuomenæ, esama labai daug techniniø sunkumø. Prezidentas A. Brazauskas pabrëþë, kad Ru- sijos kariuomenë turi bûti iðvesta pagal grafike nustatytus terminus. Rusijos gynybos ministras atkreipë Lietuvos Respublikos Prezidento dëmesá á tai, kad iki ðiol Rusija ir Lietuva nëra pasiraðiusios pagrindinio politinio susitarimo, kuris bûtø pagrindas Rusijos kariuomenei iðvesti ið Lietuvos teritorijos, ir siûlë ðá klausimà spræsti su Rusijos Prezidentu. A. Brazauskas pasakë, kad spræsti ðià problemà nëra lengva. Jis iðsakë nuomo- næ, kad dël politinio susitarimo teks dar gerokai padirbëti ir abiejø valstybiø derybø delegacijoms. Daug dëmesio pokalbyje buvo skirta buvusiø Rusijos kariðkiø, dabar gyvenan- èiø Lietuvoje, socialinës apsaugos, buvusiø karinës technikos remonto gamyklø pa- naudojimo, pagalbos suteikimo Lietuvos statybininkams, dirbantiems Kaliningrado srityje, ir kitiems klausimams. Prezidentas Algirdas Brazauskas pabrëþë, kad Lietuva stengsis geranoriðkai atsiþvelgti á Rusijos pageidavimus ir pasiûlymus, taèiau kai kuriuos nebus lengva

178 realizuoti. Bet jeigu Rusija eis kompromisø keliu, tai ir Lietuva darys viskà, kad bûtø pasiekti susitarimai, þinoma, grieþtai laikantis Lietuvos Respublikos ástatymø435 . P. Graèiovas taip pat pareikalavo kompensacijos uþ paliekamà turtà, taèiau Prezidentui A. Brazauskui pradëjus kelti þalos atlyginimo klausimà, diskusijos bu- vo nutrauktos436. Vëliau Pavelas Graèiovas Vilniuje susitiko su Latvijos ir Estijos gynybos mi- nistrais Talavsu Jundziu ir Hainu Rebu. Rusijos gynybos ministro spaudos atstovë praneðë, kad buvo svarstomos kariuomenës iðvedimo ið ðiø valstybiø problemos. Antroje dienos pusëje Pavelas Graèiovas iðvyko á Kaunà. Jis lankësi tankø ir sraigtasparniø remonto gamyklose. Ministras susitiko su Ðiaurës Vakarø karinës gru- puotës vadovybe. Á ðià grupuotæ áëjo Rusijos kariuomenës daliniai, dislokuoti Lietu- voje, Latvijoje ir Estijoje bei Kaliningrado srityje. Anksèiau tai buvo Pabaltijo karinë apygarda. Vakare ávyko pusantros valandos trukæs Pavelo Graèiovo ir Audriaus Butkevi- èiaus oficialus susitikimas437. Rusijos kariuomenë ið Lietuvos bus iðvesta iki 1993 m. rugpjûèio 31 d.,– tai uþtikrino Rusijos gynybos ministras armijos gen. Pavelas Gra- èiovas geguþës 18 d. ávykusioje spau- dos konferencijoje. Tai patvirtino ir Lietuvos kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius. Per dvi Pavelo Graèiovo oficialaus vizito á Lietuvà dienas ministrai dar kartà patikslino kariuomenës iðvedimo grafikà, tarësi dël paliekamø kariniø objektø ir tech- nikos perdavimo arba pardavimo. Svarstyta ir suderinta aðtuoniolika principiniø pozicijø. Tai: 1 klausimas. Rusijos kariuome- nës objektø perdavimas Lietuvai. Ru- sijos kariðkiai pagal aktuose nustaty- tas kainas turi perduoti objektus; Pavelas Graèiovas Kaune 1992 m. geguþës 18 d. 2 klausimas. Dël ginklø, karo J. Kernagio nuotrauka (LRSA) technikos pardavimo ir perdavimo Lietuvai. Susitarta, kad Rusija gali ið savo arsenalø Lietuvoje pagal pateiktus sàra- ðus parduoti reikiamà technikà bei ginklus; 3 klausimas. Dël kariniø gamyklø perdavimo ir tolimesnio jø naudojimo. Ta- riamasi dël galimybiø ákurti bendras karines ámones; 4 klausimas. Dël kai kuriø artilerijos sandëliø iðgabenimo ið Plungës rajono tvarkos;

435 1993 m. geguþës 18 d. ELTA praneðimas. 436 Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai.– P. 269. 437 1993 m. geguþës 18 d. ELTA praneðimas. 179 5 klausimas. Ministrø lygiu susitarta, kad Rusijos kariðkiai paliks reikiamà kie- ká sprogmenø, reikalingø minoms ir sviediniams likviduoti, randamiems perimant poligonus bei ðaudyklas; 6 klausimas. Dël kariniø aerodromø perdavimo tvarkos; 7 klausimas. Dël galimybës perduoti Lietuvai kuro bazes. Susitarta; 8 klausimas. Dël galimybës perduoti ðaudmenø sandëlius; 9 klausimas. Dël galimybës Lietuvos pilieèiams baigti pradëtus mokslus Rusi- jos aukðtosiose karo mokyklose bei akademijose; 10 klausimas. Dël galimybës Rusijos kariuomenës iðvedimo koordinacinei gru- pei toliau dirbti Lietuvoje; 11 klausimas. Dël abiejø ðaliø pasikeitimo karo ataðë; 12 klausimas. Dël galimybës Lietuvai parduoti radionavigacinæ aparatûrà, skir- tà oro uostams; 13 klausimas. Dël dokumentacijos perdavimo; 14 klausimas. Dël Neringos iðvalymo nuo kenksmingø medþiagø bei sprogme- nø likvidavimo; 15 klausimas. Dël mûsø ðalies statybininkø dalyvavimo ne Lietuvoje statant Rusijos kariðkiams namus, kuriø statyba finansuojama ið JAV ir kitø Vakarø valsty- biø gautomis lëðomis; 16 klausimas. Dël galimybës gràþinti Lietuvai sportinius lëktuvus, kurie yra Rusijoje; 17 klausimas. Dël galimybës gràþinti Lietuvai technikà ir ðaudmenis, pagrobtà 1991 m. sausio ávykiø ir rugpjûèio puèo metu. Susitarta; 18 klausimas. Dël visø ðiø klausimø átraukimo á susitikimo protokolà438. Ministrai taip pat susitarë, kad Lietuvos jaunuoliams bus ne tik sudarytos sà- lygos baigti mokslus Rusijos karo mokyklose, bet ir ateityje Kraðto apsaugos ministe- rija galës siøsti klausytojus á Riazanës oro desanto ir Kaliningrado karinæ jûrø mo- kyklas. P. Graèiovo vizito metu susitarta, kad Ðiauliø ir Gaiþiûnø aerodromai bus per- duotos Lietuvai iki 1993 m. liepos 1 d., Panevëþio – iki 1993 m. liepos 15 d., Këdainiø – iki 1993 m. rugpjûèio 1 d., o Kazlø Rûdos – iki 1993 m. rugpjûèio 31 d. Ðaliø susitarimu Vilniuje pasiliko grupë Rusijos kariniø ekspertø, kurie kartu su Kraðto apsaugos ministerijos pareigûnais detalizavo ministrø susitarimus, o pas- tarieji po keliø dienø juos oficialiai pasiraðë. Tomis paèiomis 1993 m. geguþës 18–19 d. Vilniuje ávyko Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybiniø derybø delegacijø susitikimas. Lietuvos delegacija já vertino kaip svarbø þingsná baigiamajame Rusijos armijos iðvedimo ið Lietuvos etape. Susitikimo metu Lietuvos delegacija iðdëstë savo pozicijà dël þalos, nuo 1940 m. SSRS padarytos Lietuvai ir jos pilieèiams, atlyginimo. Ðiuo klausimu ðalys pasi- keitë nuomonëmis. Lietuvos Respublikos delegacija pateikë informacijà apie lietuviø padëtá Kara- liauèiaus kraðte. Delegacijos pasikeitë nuomonëmis dël ðios problemos sprendimo.

438 Graèiovas: Rusijos kariuomenës iðvedimas vyksta ir vyks pagal grafikà // Lietuvos aidas.– 1993, geguþës 20; Lietuva laisva nepriklausoma.– P. 49; Ðarkus T. „Skatertju doroga“ – iðeidami nebegráþkite // Karys. –1993, Nr. 8, P. 8. 180 Ðalys konstatavo, kad Rusijos kariuomenë ið Lietuvos teritorijos bus iðvesta pagal 1992 m. rugsëjo 8 d. pasiraðytà grafikà, kuriuo abi ðalys ir toliau vadovausis. Susitikimo metu ekspertai suderino kai kuriuos rengiamo susitarimo projekto straipsnius, reglamentuojanèius, kokia tvarka Rusija mokës pensijas Lietuvos gy- ventojams, buvusiems Rusijos armijos kariðkiams. Lietuvos ir Rusijos Federacijos delegacijos susitarë paspartinti derybas dël su- tarèiø projektø ðiose srityse: – dël Rusijos armijos, iðvedamos ið Vokietijos, karinio tranzito per Lietuvà tvar- kos ir sàlygø; – dël didþiausio palankumo prekyboje ir ekonominio bendradarbiavimo; – dël civilinio tranzito per Lietuvà ir Rusijà; – dël sienø delimitacijos, ekonominës zonos ir kontinentinio ðelfo Baltijos jûroje; – dël jûrø navigaciniø árenginiø perdavimo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai; – dël pensijø; – dël persikëlimo ir repatriacijos. Ðalys susitarë, kad kitas derybø delegacijø susitikimas vyks Maskvoje ne vë- liau kaip birþelio 15 d.439. Pakilià nuotaikà, susidariusià Lietuvoje po P. Graèiovo vizito, kiek sudrumstë opozicijos lyderis Vytautas Landsbergis. Jis spaudos konferencijoje atkreipë þurna- listø dëmesá á keletà susirûpinimà kelianèiø klausimø. Kai kuriø daliniø iðvedimas vëlavo (aviacijos net 5 mënesius). Anot V. Landsbergio, stebino Rusijos aktyvumas bandant ástatymiðkai átvirtinti iðvedimo sàlygas, nors Lietuvos pozicija visada buvo vienareikðmiðka: armijos iðvedimas – besàlygiðkas. Rusija kelia dvigubos pilietybës klausimà. Rusijos Aukðèiausiosios Tarybos gynybos komiteto pirmininkas S. Stepa- ðinas, anot V.Landsbergio, net pasidþiaugæs, kad Lietuvos Prezidentas paþadëjæs dvigubos pilietybës klausimà iðspræsti teigiamai. Áþvelgdamas pavojus, V. Landsbergis manë, kad tris mënesius Lietuvai ypaè reikalingas tarptautinis dëmesys. Kalbëdamas apie „18 klausimø“, dël kuriø susitarë Rusijos gynybos ir Lietuvos kraðto apsaugos ministrai, V. Landsbergis pareiðkë, kad kai kurie punktai jam kelia abejoniø. Tai bendrø ámoniø steigimas, „kilnojamojo“ turto iðgabenimas ir kiti440. Kiek vëliau á P. Graèiovo vizito rezultatus sureagavo Kauno miesto taryba. Ji 1993 m. birþelio 17 d. kreipësi á Lietuvos Respublikos Prezidentà ir Vyriausybæ, kad, jø nuo- mone, Rusijos gynybos ministro vizito á Lietuvà metu A. Butkevièiaus ir P. Graèiovo svarstytas klausimas dël galimø bendrø Rusijos ir Lietuvos ámoniø, kariniø remonto gamyklø pagrindu kûrimas áteisina Rusijos karinius interesus Lietuvoje ir praðë imtis visø priemoniø, kad uþkirstø kelià bendrø ámoniø su Rusija steigimui441 (Plaèiau apie karines gamyklas þiûrëti skyriuje „Perimtas ið Rusijos kariuomenës turtas“ – G. S.). Ið iðdëstytos medþiagos gali susidaryti nuomonë, kad Rusijos kariuomenës iðve- dimas treèiajame etape vyko gana sklandþiai. Deja, taip nebuvo. 1993 m. birþelio mën.

439 Lietuvos Respublikos valstybinës delegacijos derybø su Rusija delegacijos praneðimas // AA. 440 Armijos iðvedimo duobës // Lietuvos aidas.– 1993, geguþës 25 d. 441 Kauno miesto tarybos pirmininko pavaduotojo 1993 m. birþelio 17 d. raðtas Prezidentui ir Vyriausybei // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 932, L. 124. 181 buvo susidariusi gana kritiðka situacija ir atrodë, kad Rusijos kariuomenë nebus iðves- ta pagal pasiraðytà grafikà. Karinës oro pajëgos, kaip teisingai buvo pastebëjæs V. Landsbergis, vëlavo 5 mënesiais, nesilaikë grafiko karinis jûrø laivynas. Be to, kari- niai objektai buvo perduodami Lietuvai perdavimo priëmimo aktuose neávardijant ir nepaþymint padarytos ekologinës þalos. Nebuvo atliekama ir paliekamø teritorijø eko- loginës bûklës ekspertizë, o nesant ekspertø iðvadø nebuvo ámanoma reikalauti, kad Rusija kompensuotø padarytà þalà gamtai. Vyriausybë taip ir nesugebëjo sudaryti bendros su Rusija ekspertø ekologø darbo grupës, nerado lëðø ekologinëms eksperti- zëms. Ádomiausia, jog Rusijos kariðkiai ið principo sutiko, kad ekologinë þala bûtø skaièiuojama pagal Vengrijos metodikà. Nieko prieð neturëjo ir Lietuva. 1993 m. birþelio 2 d. Vyriausybë pagaliau priëmë nutarimà „Dël Rusijos Fede- racijos kariniø daliniø perduodamø teritorijø (objektø) ekologinës bûklës ávertinimo ir neati- dëliotinø priemoniø neigiamiems ekologiniams padariniams jose likviduoti“. Vyriausybë pasiûlë Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui su- daryti ekspertø komisijà Rusijos Federacijos kariniø daliniø perduodamø teritorijø (objektø) ekologinës bûklës preliminariam ávertinimui atlikti, tyrimø eilës tvarkai nu- statyti, tyrimø programai parengti bei nurodytøjø teritorijø (objektø) sutvarkymo darbams kontroliuoti, atlikti pagal ekspertø komisijos iðvadas Rusijos Federacijos kariniø daliniø perduodamø teritorijø (objektø) ekologinës bûklës detalø ávertinimà. Taèiau èia buvo áraðas: „nevirðijant skiriamø lëðø“. Lëðø, kaip jau buvo minëta, reikëjo nemaþø, o jø skirta nebuvo. Tiesa, nutarime buvo iðlyga, kad tie darbai „esant galimy- bei“ gali bûti finansuojami ið kitø Lietuvos valstybës biudþeto pajamø. Departamentas buvo ápareigotas iki 1993 m. rugsëjo 15 d. Lietuvos Respubli- kos Vyriausybei pateikti informacijà apie atliktus darbus ir pasiûlymus dël tolesniø nurodytøjø teritorijø (objektø) ekologiniø tyrimø, taip pat sutvarkymo projektø ren- gimo bei jø ágyvendinimo. Þemës ûkio ministerija ir miestø valdybos buvo ápareigotos teikti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamentui reikiamà kartografinæ medþiagà442. Po keliø dienø nuo nutarimo priëmimo, t. y. birþelio 11 d., Aplinkos apsaugos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Liuþinas paraðë raðtà Vy- riausybei, kad ekspertø komisijos darbe atsirado daug problemø. Anot jo, labai sunku patekti á perimtas karines teritorijas, stokojama kartografinës medþiagos (situacijos schemø), nepateikiami naudotø (ar sandëliuotø) cheminiø medþiagø sàraðai ir kt.443. Ið esmës tuo ir baigësi Rusijos kariuomenës paliekamø teritorijø ekspertizë. (Rei- kia paþymëti, kad padaryta ekologinë þala apytiksliai buvo apskaièiuota tik 1995 m. birþelio mën. Aplinkos apsaugos ministerija pareiðkë, kad ekologinë þala Lietuvos gamtai padaryta uþ 1 mlrd. 760 mln. JAV doleriø444.) Be to, birþelio 14 d. ávyko incidentas su Rusijos Federacijos ágaliotiniu gen. plk. L. Majorovu. Jo maðina 17 val. 20 min. automatais ginkluotø Lietuvos policininkø buvo sustabdyta Kurðënuose. Buvo nuginkluotas generolo vairuotojas, maðina apieðkota. Poli-

442 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. birþelio 2 d. nutarimas Nr. 389 // Valstybës þinios, 1993, Nr. 20–499. 443 KAA.– F. 2, Ap. 6, B. 26, L. 53. 444 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 57. 182 cijos pareigûnai su Rusijos ágaliotiniu elgësi labai nepagarbiai. Apie ðá incidentà gen. plk. L. Majorovas 1993 m. balandþio 16 d. raðtu praneðë A. Butkevièiui445 . Ðiuo atveju atlikus vidaus tyrimà buvo nustatyta, kad Lietuvos policininkai, ðvelniai tariant, persistengë, nes visus reikiamus leidimus L. Majorovas turëjo. Beliko ágaliotinio tik atsipraðyti. Nors oficialiai buvo susitarta, kad Rusijos kariuomenë nepaþeidinës Lietuvos ástatymø, Rusijos kariniai daliniai, deja, ir toliau elgësi áprastai. Ðtai 1993 m. balan- dþio 19–22 d. Rusijos Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës vadas gen. plk. L. Majoro- vas surengë ðtabø pratybas, á kurias buvo átraukti ir daliniai, dislokuoti visose trijose Baltijos valstybëse. Pratybø legenda – neutralizuoti Baltijos ðaliø nacionalines gin- kluotas formuotes ir perimti svarbiausiø objektø kontrolæ446 . Deja, reikia paþymëti, kad Rusijos kariuomenës iðvedimui neskyrë reikiamo dëmesio ir Lietuvos Respublikos vadovybë. Kaip jau buvo minëta, paliekamiems ka- riniams objektams perimti buvo skirta tik viena maðina ir vienas telefonas, o kartais tuo paèiu metu reikëdavo perimti kelis objektus. Pagal sutartá perduodami objektai turëjo bûti tikrinami tris kartus, o to padaryti nebuvo ámanoma. Komisijai nebuvo skiriamas ir pakankamas finansavimas. Taupant lëðas buvo prarasta kur kas dau- giau. Rusø kariðkiai, nesulaukdami, kur ir kas perims turtà, já paprasèiausiai iðplëðë, iðsiveþë arba pardavë apsukriems lietuviams447 . Kaip jau buvo minëta, Rusijos pusë ne kartà praðë leisti padidinti kareiviø skaièiø, ávedant á Lietuvà komandas pakrovimo darbams, nes atskiros dalys po ðauk- tiniø demobilizacijos teturëjo tik pusæ kareiviø. Tai ypaè buvo aktualu treèiajame

445 Gen. plk. L. Majorovo raðtas A.Butkevièiui // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 65, L. 11–12. 446 È. V. Stankevièius. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 33–34. 447 Atsitraukimas be komplikacijø // Respublika.– 1993, birþelio 8. 183 kariuomenës iðvedimo etape. Taèiau tokio sutikimo nebuvo duota. Vadovaujantis Maskvoje pasiraðytais susitarimais, gavus praðymà buvo áleidþiamos tik neginkluo- tos komandos karinio turto pakrovimo darbams, taèiau ir ðiuo atveju ne visos pa- raiðkos buvo patenkintos. Nuo 1992 m. rugpjûèio 8 d., pagal Kraðto apsaugos ar- chyve esanèius dokumentus, ávairûs Rusijos Federacijos kariniai daliniai praðë leisti ávesti 2580 kareiviø, leidimas buvo duotas ávesti tik 1442 kareiviams448 . Tokia grieþta Lietuvos pozicija, deja, turëjo ir neigiamø pasekmiø: tai lëtino iðvedi- mo tempus, objektø perdavimas uþsitæsë. Tuo nedelsdami ëmë piktnaudþiauti nesàþinin- gi pareigûnai ir vietos gyventojai bei atvykëliai – turtas buvo niokojamas ir grobstomas. Labiausiai apiplëðti buvo: Aviacijos karinis miestelis Zokniuose (Ðiauliai); Gagarino karinis miestelis (Ðiauliai); 902-osios atskiros radiolokacijos kuopos pozicija (Lazdijø raj., Kapèiamiestis); zenitinio raketinio diviziono (k. d. 49289) pozicija (Jonavos raj., Gaiþiûnai); 119-ojo oro desanto pulko karinis miestelis (Marijampolë); k. d. 83301 ir 83464 objektai (Kauno raj., Karmëlava)449 . Ið planuotø treèiajame etape iðvesti ið Lietuvos 89 kariniø daliniø buvo iðvesta 87. Tai: Sausumos pajëgø – 9; Oro desanto pajëgø – 11; Prieðlëktuvinës gynybos pajëgø – 4; Kariniø oro pajëgø – 19; Karinio jûrø laivyno – 9; Uþnugario ir specialiosios paskirties – 34; Kitos dalys – 1450 .

6.4. Ketvirtasis etapas (1993-07-01 – 1993-08-31)

1993 m. liepos 8 d. Seimo rûmuose sukviestoje spau- dos konferencijoje kraðto apsaugos ministras Audrius But- kevièius sakë esàs tikras, jog visa Rusijos kariuomenë ið Lie- tuvos bus iðvesta iki rugpjûèio 31 d., kaip ir numatyta grafi- ke. Galimas dalykas, pridûrë jis, paskutiniai kareiviai iðeis net keliomis dienomis anksèiau, o per likusias dienas bus tvarkomi ir pasiraðomi dokumentai451 . Baigiamuoju Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos etapo metu vyko intensyvus Rusijos kariðkiø ir jø ðeimø ið- vaþiavimas á Rusijà ir kitas NVS respublikas, taèiau jie susi- dûrë su tam tikromis kliûtimis gaunant iðvaþiavimui reikia-

448 KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 26, 61, 67. 449 Ðarkus T. „Skatertju doroga“ – iðeidami nebegráþkite // Karys.– 1993, Nr. 8, P. 8. 450 Rusijos Federacijos ginkluotøjø jëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos eiga. Treèiasis etapas // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 36, L. 6–11. 451 1993 m. liepos 8 d. ELTA praneðimas. 184 mus dokumentus. Pavyzdþiui, Klaipëdoje Rusijos kariðkiams nebuvo teikiami kon- teineriai, kol jø ðeimø nariai nebus iðregistruoti pasø skyriuose. Dël iðsiregistravimo ið kariðkiø buvo reikalaujama, kad jie pateiktø paþymas ið kariniø daliniø dël perkë- limo á kità tarnybos vietà, be to, paþyma turëjo bûti lietuviø kalba. Paruoðus visus dokumentus, kariðkiø ðeimø iðregistravimas uþtrukdavo mënesá. Dël ðio vilkinimo A. Butkevièius 1993 m. liepos 28 d. kreipësi á Lietuvos Res- publikos Vyriausybæ, kad jei ir toliau taip dirbs Klaipëdos tarnybos, Rusijos kariðkiai nesuspës laiku iðvykti ir ne dël jø kaltës. A. Butkevièius siûlë kariðkius iðregistruoti per 2–3 dienas452 . Taèiau jau liepos pab. buvo aiðku, kad iki oficialaus Rusijos kariuomenës iðve- dimo ið Lietuvos termino visi kariðkiai, o ypaè jø ðeimos, negalës iðvykti, nes neturi galimybës apsigyventi naujojoje dalinio dislokacijos vietoje. Dël ðios prieþasties kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius 1993 m. liepos 28 d. kreipësi á Lietuvos Vyriausy- bæ, iðkeldamas ðiuos klausimus: 1. Ar bus leidþiama pasilikti Rusijos Federacijos kariðkiø ðeimoms po 1993 m. rugpjûèio 31 d., iki kol atsiras galimybës apsigyventi naujoje vietoje? 2. Ar bus iðlaikyta esama geleþinkelio konteineriø pateikimo ir iðveþimo jais asmeninio turto tvarka, nepadidinant muito mokesèiø po 1993 m. rugpjûèio 31 d.? 3. Ar bus leidþiama Rusijos kariðkiams atvaþiuoti á Lietuvos Respublikos teri- torijà aplankyti ðeimø arba ðeimø perveþimo tikslu po 1993 m. rugpjûèio 31 d.? Iðkëlæs minëtas problemas A. Butkevièius Vyriausybei siûlë pratæsti Lietuvos Res- publikos ágaliotiniø Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimams ágaliojimus, iki nebus vi- siðkai iðspæsti visi Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos klausimai453 . Deja, oficia- laus Vyriausybës atsakymo á A. Butkevièiaus keliamus klausimus surasti nepavyko. 1993 m. rugpjûèio vid. Rusijos kariniø daliniø Lietu- voje buvo likæ visai nedaug, taèiau ne visi kariniai daliniai buvo atsiskaitæ su Lietuvos ámonëmis ir ástaigomis uþ gautas paslaugas ir kitus patarnavimus. 1993 m. rug- pjûèio 19 d. Rusijos kariniai daliniai buvo skolingi 342 371,98 Lt. Didþiausi skolinin- kai buvo k. d. Nr. 36976, sko- lingas Ðiauliø dujø ûkiui net 179 998 Lt, k.d. Nr. 55367 tam paèiam Ðiauliø dujø ûkiui S. Ziganreko nuotrauka (KAA) buvo skolingas 11 537 Lt, k.d.

452 A. Butkevièiaus 1993 m. liepos 28 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei „Dël Rusijos kariðkiø ðeimø“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 65, L. 70. 453 Ten pat. 185 Nr. 44870 – 7197 Lt, k.d. Nr. 65248 uþ pateiktà vandená buvo skolingas 15 007,20 Lt ir kt.454 . Nepaisant to, kad Rusijos kariuomenës iðvedimas vyko palyginti sklandþiai, Rusijos pusë nuolat këlë reikalavimà pasiraðyti politiná susitarimà dël Rusijos ka- riuomenës iðvedimo. Dël to 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Prezidentas Algirdas Bra- zauskas pasiuntë Borisui Jelcinui laiðkà. Jame, be kita ko, raðoma: „Lieka tik pusantro mënesio iki Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos ir jis vyksta sklandþiai, pagal suderin- tà tvarkaraðtá. Manau, kad ðioje situacijoje susitarimo dël kariuomenës iðvedimo pasiraðy- mas praranda prasmæ. Ateièiai lieka spræsti tokie svarbûs klausimai, kaip þalos atlyginimas, kompensacija uþ Lietuvos kariuomenës turtà. Gerai suprantu ir tokiø susitarimø, kaip so- cialiniø garantijø buvusiems Rusijos kariðkiams, ið Vokietijos iðvedamos Rusijos kariuome- nës tranzità per Lietuvà ir kitø, svarbà...“455 . Taèiau 1993 m. liepos 26 d. Lietuvos derybø su Rusija delegacija gavo Rusijos jau parafuotà sutarties projektà. Neoficialiais duomenimis, gautas taip pat Rusijos Prezi- dento pasiûlymas Algirdui Brazauskui rugpjûèio 5 d. Maskvoje pasiraðyti ðià sutartá. Lietuvoje sutartis dël kariuomenës iðvedimo buvo paruoðta pasiraðyti 1992 m. rugsëjo mën., taèiau Rusijos siûlymu paskutiniu momentu atidëta. 1993 m. geguþës mën. Algirdas Brazauskas nusiuntë Borisui Jelcinui pataisytà sutarties variantà. Rusijos derybø delegacija netrukus pateikë savàjá projektà, kuris Lietuvai buvo nepriimtinas. Ir ðá variantà Rusija parafavo. Dël ðio ávykio Lietuvos valstybinës derybø delegacijos vadovas Seimo narys Virgilijus Bulovas ELTOS korespondentui paþymëjo, kad Rusija, parafavusi sutartá, pasielgë nekorektiðkai. Jos punktai, kuriuose kalbama apie þalos atlyginimà, Lietu- vai tebëra nepriimtini. Pasak Virgilijaus Bulovo, Lietuva norëjo sutartyje uþfiksuoti, kad Rusija pripaþásta SSRS kariuomenës padarytà þalà, o atlyginimas uþ jà turi bûti tolesniø tarpvalstybiniø derybø objektas456 . Lietuvos derybø delegacija Rusijos parafuotam sutarties tekstui nusiuntë savo pastabas. 1993 m. rugpjûèio 5 d. Rusijos delegacijos vadovas derybose su Lietuva Vikto- ras Isakovas padarë pareiðkimà. Lietuvos pateikti papildymai susitarimui, jo nuo- mone, nepriimtini Rusijai. V. Isakovas teigë, jog tai – Lietuvos opozicijos átakos re- zultatas, Vilniaus mëginimas suþlugdyti jau parengto dokumento pasiraðymà. Lie- tuva ir anksèiau neskubëjo pasiraðyti ðio susitarimo, manydama, jog visiðkai pakan- ka pasiraðyto kariuomenës iðvedimo grafiko, kurá Rusija vykdo. Taèiau,– pabrëþë V. Isakovas,– pasiraðytas susitarimas juridiðkai áformintø iðvedimo procesà. Be to, ja- me numatytas kai kuriø Rusijai svarbiø nuostatø realizavimo mechanizmas, pavyz- dþiui, á pensijà iðëjusiø kariðkiø socialinë apsauga. V. Isakovas pareiðkë, kad kai á Maskvà atvyks Lietuvos valstybinë delegacija, jie pasirengæ su ja kalbëtis, bet neketi- na keisti ir darkyti susitarimo teksto457 .

454 Plk. S. Knezio 1993 m. rugpjûèio 19 d. raðtas Ðiaurës Vakarø grupës vado pavaduotojui gen. mjr. N. Tailakovui // Ten pat.– B. 70, L. 53–55. 455 Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko laiðkas Rusijos Federacijos Prezidentui Borisui Jelcinui // LRPA fondas (nenumeruota). 456 1993 m. rugpjûèio 3 d. Lietuvos televizijos ir radijo praneðimas. 457 1993 m. rugpjûèio 8 d. RIA–ELTOS praneðimas. 186 Kità dienà buvo iðspausdinti Lietuvos Respublikos (pasiraðæs V. Bulovas) ir Rusijos Federacijos (pasiraðæs V. Isakovas) derybø delegacijø pareiðkimai. Lietuvos delegacijos pareiðkime pabrëþiamas SSRS ir esamas Rusijos kariuomenës bei jos ne- teisëto buvimo Lietuvos teritorijoje tæstinumas ir su tuo susijæs þalos Lietuvai uþ pa- darytus nuostolius nuo pat ðios armijos Lietuvoje buvimo pradþios 1940 m. birþelio 15 d. atlyginimo klausimas. Èia taip pat buvo paþymima, kad ðá klausimà Lietuva këlë nuo pat derybø pradþios ir kad jo niekad neiðbraukë ið derybø dienotvarkës. Rusijos delegacijos pareiðkime daugiau buvo akcentuojamos ir iðvardijamos paèios derybø eigos detalës, bandoma kaltinti Lietuvà tuo, kad ji atsisakanti jau sutartø pozicijø. Taip pat ir nuo to „projekto, kurá 1993 m. geguþës 23 d. á Maskvà nusiuntë LR Prezidentas A. Brazauskas“. Rusijos Federacijos delegacijos derybose su Lietuvos Respublika pareiðkime buvo sakoma, kad Rusijai nepriimtinos principinio pobûdþio pataisos: – á projekto 1 straipsná áraðyta frazë „vykdydama savo tarptautinius ásipareigoji- mus“. Rusijos nuomone, jà reikëjo iðbraukti, nes Rusijos tarptautiniai ásipareigojimai atsiras tik pasiraðius atitinkamà susitarimà; – projekto 6 straipsnyje – iðbraukta „perdavimo sàlygas ir tvarkà nustato atskiras protokolas“. Ðiuos þodþius reikia vël áraðyti; – 12 straipsnio papildymas: 1 punktu dël tolesniø derybø, kad bûtø atlyginta þala nuo 1940 m.; Rusijos delegacijos nuomone, ðá punktà reikia iðbraukti, nes tai visiðkai atskira problema, nesusijusi su susitarimu dël kariuomenës iðvedimo; – Lietuva paðalino ið projekto visas nuostatas dël Lietuvos Respublikos ásipa- reigojimø Rusijos ginkluotosioms pajëgoms, esanèioms Lietuvos teritorijoje, todël rei- kia atstatyti suderinto projekto 4 straipsnio 2 punktà, 7 ir 12 straipsnius; – 5 straipsnyje reikia gràþinti formuluotæ dël Rusijos dalyvavimo inspekcijose tose teritorijose ir objektuose, kuriuos palieka; taip pat reikia gràþinti 11 straipsnio ankstesnæ redakcijà dël hidrografijos árengimø perdavimo ir savitarpio atsiskaitymø uþ juos sàlygø, taip pat dël Lietuvos ásipareigojimø imtis navigaciniø hidrografiniø priemoniø laivybos saugumui uþtikrinti atitinkamose Baltijos jûros akvatorijose458. Tuo tarpu 1993 m. rugpjûèio 12 d. A. Butkevièius spaudos konferencijoje pa- tvirtino, kad Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos grafiko yra laikomasi, o tam iðvedimui sustabdyti Rusijos derybø delegacijos vadovas V. Isakovas neturi galiø459. Be to, A. Butkevièius patikino, kad paskutinis Rusijos kariuomenës dalinys ið Lietu- vos bus iðvestas rugpjûèio 28 d. Jis praneðë, kad Rusijos kariuomenës palydoms pa- ruoðtas specialus scenarijus, Lietuvos Vyriausybë tam skyrë lëðø460. Rugpjûèio 17 d. Lietuvos derybø su Rusija delegacijos vadovas V. Bulovas ga- vo Rusijos delegacijos vadovo V. Isakovo laiðkà, kuriame abejojama dël Lietuvos ir Rusijos sutarties varianto tarp valstybiø, teigiama, kad Lietuvos siûlomi 1 ir 12 su- tarties projekto straipsniai Rusijai nepriimtini461.

458 Lietuvos ir Rusijos delegacijø derybos // Tiesa.– 1993, rugpjûèio 7. 459 1993 m. rugpjûèio 12 d. BNS praneðimas. 460 Ten pat. 461 Puota ant armijos statinës // Respublika.– 1993, rugpjûèio 17. 187 Rusijos derybø delegacijos pozici- jos greitai buvo paremtos konkreèiais veiksmais. 1993 m. rugpjûèio 17 d. krað- to apsaugos ministras Audrius Butkevi- èius, kalbëdamas per nacionalinæ televi- zijà, praneðë, kad ið Rusijos Federacijos gynybos ministerijos gautas oficialus pra- neðimas, apie sustabdomà armijos iðve- dimà ið Lietuvos. Rusijos pusës motyvas – „nepasitenkinimas Lietuvos ir Rusijos de- rybø dël Rusijos kariuomenës iðvedimo eiga“. „Kariuomenë galutinai neiðeis, jei greitai nepavyks pasiraðyti susitarimo, reg- lamentuojanèio ðá procesà“,– 1993 m. rug- pjûèio 18 d. Interfax korespondentui pareiðkë Rusijos uþsienio reikalø minist- Audrius Butkevièius atsisveikina su desantininkais. ras Andrejus Kozyrevas. Anot jo, Rusi- T. Dambrausko nuotrauka (KAA) ja neiðves kariuomenës nepasiekusi „so- lidþiø, visaapimanèiø susitarimø, kurie gin- tø kariðkius ir garantuotø teisinius Rusijos bei valstybiø, ið kuriø ta kariuomenë iðvedama, interesus“. Vis dëlto, pasak A. Kozyrevo, yra vilties, kad padëtis bus „iðtaisyta“. Jis uþsiminë, kad tam gali prireikti asmeniðkø Prezidento Boriso Jelcino pastangø462. Lietuvos kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius sprendimà dël Rusijos ka- riuomenës iðvedimo ið Respublikos pristabdymo ávertino kaip bandymà daryti spau- dimà. Rugpjûèio 18 d. spaudos konferencijoje ministras pabrëþë, kad ðis sprendimas yra politinis þingsnis, paþeidæs Rusijos tarptautinius ásipareigojimus, JTO generalinës asamblëjos rezoliucijà dël kariuomenës iðvedimo ið Baltijos valstybiø ir kitus tarptauti- nius dokumentus. Ministras patikslino, kad apie kariuomenës iðvedimo pristabdymà jam rugpjûèio 17 d. telefonu praneðæs Ðiaurës Vakarø grupuotës vadas gen. plk. L. Majorovas. Oficialaus patvirtinimo Lietuvos vadovybë dar nebuvo gavusi. A. Butkevièiaus þodþiais, likæ Rusijos kariuomenës Lietuvos teritorijoje karið- kiai gavo Rusijos ginkluotøjø pajëgø Generalinio ðtabo virðininko M. Kolesnikovo pasiraðytà nurodymà dël kariuomenës iðvedimo pristabdymo. A. Butkevièius primi- në, kad „praktiðkai Rusijos kariuomenës Lietuvoje neliko“. Jo þodþiais, Respublikoje lie- ka apie 2500 kariðkiø, uþsiimanèiø kariuomenës turto (80 % jau iðveþta) krovimo darbais, bei 550 karininkø ir praporðèikø ðeimø. Dalyvavæs spaudos konferencijoje Lietuvos Vyriausybës ágaliotinis Rusijos ka- riuomenës iðvedimo klausimams, Lietuvos ginkluotøjø pajëgø ðtabo virðininkas plk. S. Knezys informavo, kad, jo duomenimis, pristabdytas yra karinës technikos, auto- transporto iðveþimas, bet tæsiamas kito kariniø daliniø turto krovimas, iðvyksta Ru- sijos kariðkiø ðeimos. S. Knezio þodþiais, taip pat pristabdytas aktø dël Rusijos ka- riuomenës uþimamø objektø perdavimo Lietuvai pasiraðymas463 .

462 1993 m. rugpjûèio 18 d. BNS praneðimas. 463 Ten pat. 188 Rugpjûèio 18 d. dël ðio ávykio Respublikos Prezidentas A. Brazauskas tarësi su kai kuriais Seimo ir Vyriausybës nariais. Tà paèià dienà jis pareiðkë, kad arti- miausiomis dienomis susitiks su Rusijos Prezidentu B. Jelcinu. Tai pareikðdamas per Lietuvos radijà, A. Brazauskas paþymëjo, kad negali toliau taikstytis su aklaviete derybose tarp Lietuvos ir Rusijos. Prezidento nuomone, kariuomenës iðvedimo klausimas netaps vieninteliu ir baigiamuoju susitikimo klausimu. Reikia pasiraðyti ir kitus susitarimus, svarbius Lie- tuvai ir Rusijai. Prezidentas paþymëjo, kad Rusijos kariuomenës iðvedimas tæsia- mas. A. Brazauskas buvo ásitikinæs, jog susitikime bus svarstomi klausimai dël Rusi- jos þalos atlyginimo Lietuvai bei armijos iðvedimo laiku problemos464 . Rugpjûèio 19 d. Lietuvos uþsienio reikalø ministerija paskelbë pareiðkimà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo sustabdymo. Jame sakoma: „1992 m. rugsëjo 8 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasiraðytas grafikas dël Rusijos Federacijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos, uþregist- ruotas Jungtiniø Tautø organizacijoje, iki ðiol buvo vykdomas. Tai didino abiejø ðaliø tarpu- savio pasitikëjimà, sudarë geras prielaidas spræsti kitas tarpusavio santykiø problemas. 1993 m. rugpjûèio 19 d. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija gavo Rusi- jos Federacijos gynybos ministerijos praneðimà, kad sustabdomas Rusijos Federacijos ka- riuomenës iðvedimas ið Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos Respublikos URM, reikðdama didelá susirûpinimà tokiu Rusijos Federacijos sprendimu, konstatuoja, kad Lietuva iki ðiol nuosekliai vykdë visus savo tarptautinius ásipa- reigojimus Rusijos atþvilgiu, todël toká vienaðaliðkà Rusijos Federacijos sprendimà vertina kaip politinio spaudimo priemonæ Lietuvos ir Rusijos derybø procesui, siekiant pakeisti Lie- tuvos pozicijà, pagrástà 1992 m.birþelio 14 d. referendume iðreikðta Lietuvos þmoniø valia Rusijos kariuomenës iðvedimo ir þalos atlyginimo klausimu. Lietuvos Respublikos URM atkreipia pasaulio visuomenës dëmesá á tai, kad pasiekti susitarimai turi bûti vykdomi besàlygiðkai, o jø nesilaikydama Rusija ignoruoja visuotinai pripaþintus tarptautinës teisës principus. Nepaisant to, Lietuvos Respublikos URM tikisi, kad Rusija iðves savo paskutinius kari- nius dalinius ið Lietuvos iki grafike numatytos datos – 1993 m. rugpjûèio 31 d.– ir parodys, kad geri kaimynystës santykiai yra tæsiami tarptautinës teisës pagrindu. Lietuva yra pasirengusi tæsti politiná dialogà su Rusija visais abi puses dominanèiais klausimais“465. Tà paèià dienà ELTOS kanalais pareiðkimà iðplatino ir Lietuvos Respublikos valstybinë derybø su Rusija delegacija. Pareiðkime buvo raðoma: „Apsvarsèiusi padëtá, kai Rusija daro spaudimà Lietuvai, grasindama nebaigti iðvesti paskutiniø kariniø daliniø ir taip pakeisti Lietuvos principines pozicijas derybose su Rusija, Lietuvos valstybinë derybø su Rusija delegacija pareiðkia visuomenei, jog tokia padëtis, kai tarpvalstybiniai susitarimai rengiami ir pasiraðomi vienai valstybei grasinant kitai valsty- bei, savo derybø partnerei, yra visiðkai nepriimtina. Rusija besàlygiðkai privalo iðvesti ið Lietuvos savo kariuomenæ, o dël Lietuvai ir jos þmonëms nuo 1940 m. padarytos þalos

464 Algirdas Brazauskas apie Rusijos kariuomenës iðvedimà // LRPA fondas (nenumeruota). 465 1993 m. rugpjûèio 19 d. ELTOS praneðimas. 189 atlyginimo tvarkos turi bûti deramasi. Tokiomis sàlygomis visø derybas vykdanèiø Lietuvos atstovø veiksmai nebegali bûti skuboti ir nekoordinuoti. Niekas negali leisti primesti Lietu- vai nepriimtinø sàlygø ir dël to sukelti átampà Lietuvoje. Lietuvos valstybinë derybø su Rusija delegacija dirba ir pasirengusi toliau dirbti, kad Lietuvos valstybës ir jos þmoniø teisës bûtø apsaugotos“466. Atsakydama á Lietuvos pareiðkimus, 1993 m. rugpjûèio 20 d. Rusijos uþsienio reikalø ministerija irgi paskelbë pareiðkimà. Jame buvo raðoma: „Reikðdama gerà valià ir siekdama ið esmës pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius, Rusijos Federacija iki ðiol vykdë planingà savo kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos Respubli- kos teritorijos, nors susitarimas dël kariuomenës iðvedimo – pagrindinis visas ðio proceso puses reglamentuojàs dokumentas – liko nepasiraðytas. Rusijos pusë atsiþvelgë á objekty- vius Lietuvos partneriø sunkumus rengiant susitarimo projektà – vyko parlamento ir prezi- dento rinkimai, keitësi vyriausybës, buvo paskirta nauja delegacija. Taèiau pastaruoju metu tapo vis labiau akivaizdu, kad esmæ sudaro ne tik objektyvûs sunkumai. Lietuvoje atvirai, netgi aukðèiausiu lygiu, imta kalbëti, kad netikslinga su Rusija pasiraðyti susitarimà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo, – iðeis, girdi, ir be susitarimo. Vis dëlto, kai mes sutikome su kai kuriais ginèytinais klausimais po to, kai á B. Jelcinà geguþës 21 d. kreipësi Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Brazauskas, susitarimo projek- tas buvo beveik parengtas. Tai patvirtino ir 1993 m. liepos 29 d. uþsienio reikalø ministro P. Gylio darbo vizitas á Maskvà. Viso to rezultatas – Rusijos Federacijos Prezidentas pakvietë A. Brazauskà aplankyti Maskvà rugpjûèio 5 d., kad bûtø pasiraðytas susitarimas dël Rusijos kariuomenës iðvedimo. Taèiau Lietuvos pusë nelauktai pasiûlë papildomai á susitarimo tekstà átraukti formu- luotes, pavyzdþiui, numatanèias þalos, kurià Lietuvai padarë TSRS ginkluotosios pajëgos iki 1940 m., atlyginimà. Motyvuodamas susitarimo projekto „nebaigtumu“, Vilnius pasiûlë Lietuvos Prezi- dento vizità á Maskvà atidëti. Rugpjûèio 5 d. Maskvoje ávyko Rusijos ir Lietuvos valstybiniø delegacijø susitikimas. Lietuvos atstovai atsisakë ið esmës parengto susitarimo projekto ir pateikë naujà su ið anks- to Rusijai nepriimtinais teiginiais. Ið esmës mums buvo pasiûlyta susitarimo dël kariuome- nës iðvedimo aptarimo procesà pradëti ið naujo. Matyt, tikëtasi, kad likusiu iki anksèiau planuoto kariuomenës iðvedimo laiku, t. y. iki rugpjûèio 31 d., derybos bus nerezultatyvios ir susitarimo bûtinumo klausimas savaime atkris ið darbotvarkës. Su tokiu poþiûriu Rusijos pusë, suprantama, sutikti negali. Kartu Lietuvoje sustiprëjo vieða kampanija prieð susitarimo pasiraðymà, joje dalyvauja ne tik opozicijos atstovai, bet ir Lietuvos derybø su Rusija delegacijos nariai. Ðioje situacijoje Rusijos pusë patvirtina savo principiná poþiûrá: abipusio susitarimo jau suderintø formuluoèiø pagrindu pasiraðymas bûtinas, kad juridiðkai bûtø sureguliuotas Rusijos kariuomenës ið Lietuvos teritorijos iðvedimas ir tiksliai nuþymëti ðaliø ásipareigoji- mai dël likusiø neiðspræstø klausimø. Organizuotas Rusijos kariuomenës iðvedimas atitin- kamø susitarimø pagrindu, kaip tai numatyta JT GA rezoliucijos, atitinka ilgalaikius Rusi- jos ir Lietuvos interesus, tai padëtø visiðkai normalizuoti mûsø ðaliø santykius ir suteiktø postûmá kitais klausimais.

466 Ten pat. 190 Lietuvos pusës pozicija, kurios negalima kvalifikuoti kitaip kaip buvusiø susitarimø ir tarptautiniø ásipareigojimø atsisakymà, verèia mus priminti, kad nepasiraðytas susitarimas dël kariuomenës iðvedimo atleidþia nuo jame átvirtintø ásipareigojimø dël nuostoliø atlygini- mo, ginkluotës perdavimo ir kt., taip pat dël kariuomenës iðvedimo grafiko, kuris, kaip þinome, be pagrindinio susitarimo teisiðkai negalioja. Todël Rusijos pusë nusprendë sustabdyti Rusijos kariuomenës iðvedimà ið Lietuvos teritorijos, kol bus sudarytas atitinkamas susitarimas, ir kvieèia Lietuvos Respublikos vado- vybæ sutelkti pastangas, kad Rusijos kariuomenës iðvedimas teisiðkai bûtø sutvarkytas. Dar ne vëlu ðio proceso pabaigà padaryti faktoriumi ne skirianèiu, o jungianèiu Rusijos ir Lietu- vos tautas. Rusijos Federacijos URM reiðkia viltá, kad ðá nutarimà teisingai supras ir ávertins tarptautinë bendruomenë. 1993 m. rugpjûèio 20 d.“467. 1993 m. rugpjûèio 20 d. Rusijos uþsienio reikalø ministerijai oficialiai paskel- bus, kad Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos yra sustabdomas, Rusija siûlë susitikti Lietuvos ir Rusijos prezidentams ir Lietuvos Prezidentà pakvietë atvykti á Maskvà rugpjûèio 23-àjà468 . A. Brazauskas kvietimà priëmë. A. Brazausko sprendimas vykti á Maskvà ir susitikti su B. Jelcinu sukëlë didþiulius opozicijos Lietuvoje protestus. Rugpjûèio 20 d. Lietuvos politiniø partijø pareiðkime dël rugpjûèio 23 d. numatomo Lietuvos Prezidento vizito á Maskvà buvo sakoma, kad tokiu sprendimu Prezidentas faktiðkai atmetë visø Vyriausy- bëje nedalyvaujanèiø partijø iðsakytà pozicijà dël ðio vizito netikslingumo iki okupacinës kariuomenës iðvedimo pabaigos ir jo galimø þalingø pasekmiø Lie- tuvai. „Ðiuo sprendimu ignoruojama Lietuvai dabar intensyviai teikiama tarptautinës bendrijos politinë parama ir silpninamas Baltijos valstybiø solidarumas“,– nurodoma dokumente. Spaudos konferencijoje kalbëjæs Tëvynës sàjungos (Lietuvos konservatoriø) val- dybos pirmininkas Gediminas Vagnorius paþymëjo, kad visuomenei susidaro vaiz- das, jog bandoma pasinaudojus grasinimu dël galimo kariuomenës neiðvedimo pra- ðyti ið Maskvos ekonominës pagalbos priklausomybës jai didinimo kaina. Jo nuomo- ne, keista stebëti Uþsienio reikalø ministerijos ir Prezidento rodomà iniciatyvà sieti kariuomenës iðvedimà su ekonominëmis sutartimis. Susidariusioje situacijoje bûtina siekti, kad Rusijos kariuomenë bûtø iðvesta pagal abiejø ðaliø patvirtintà grafikà iðvedimo faktà fiksuojant ðaliø protokolu, o bet kokius susitarimus su Rusija pasiraðyti tik priëmus toká protokolà, paþymëjo Lietu- vos liberalø sàjungos pirmininko pavaduotojas Viktoras Makoveckas. Kalbëjusieji pabrëþë, kad visos Lietuvos politinës partijos pritaria oficialiam padëties vertinimui, kurá paskelbë valstybinë derybø su Rusija delegacija. Kai Rusija daro spaudimà derybø partnerei Lietuvai, jokie tarpvalstybiniai susitarimai tarp vals-

467 Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai.– P. 273–274. 468 Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos.– P. 44. 191 tybiø neturi bûti rengiami ir pasiraðomi. Lietuvos politinës partijos reikalavo, kad iki paskutinio Rusijos kareivio iðvedimo dienos Lietuvos Prezidentas nepasiraðytø jokiø valstybës sutarèiø su Rusija469. Panaðius pareiðkimus padarë ir kai kuriø kitø partijø vadovai. 1993 m. rugpjûèio 22 d. vyko 8 politiniø partijø, pasisakanèiø prieð 1993 m. rugpjûèio 23 d. numatomà Lietuvos ir Rusijos prezidentø susitikimà, mitingas. Jame kalbëjæs deðiniøjø opoziciniø Seimo frakcijø koalicijos lyderis V. Landsbergis pareið- kë, kad „ Rusija negali nieko reikalauti – jos okupacinë kariuomenë Lietuvoje neturi jokiø teisiø, o tik pareigà tvarkingai ir numatytu laiku iðeiti“. V. Landsbergis apkaltino tuometinæ Lietuvos vadovybæ, jog ji, „siûlydamasi á pasimatymà Kremliuje“, tuo „atstovauja Rusijos interesams“. V. Landsbergis pasiûlë, kad Lietuvos ir Rusijos prezidentø susitikimas ávyktø po Rusijos kariuomenës iðvedi- mo. V. Landsbergis pabrëþë, kad sutikti su Rusijos uþsienio reikalø ministerijos spau- dimu bûtø „didelë klaida ir paþeminimas, kuris padidintø vidaus politines problemas Lietu- voje“470 . Mitinge dalyvavo daugiau kaip 2 tûkst. þmoniø. 1993 m. rugpjûèio 21 d. Maskvoje ávyko Lietuvos ir Rusijos atstovø susitiki- mas. Susitikime, kuris ávyko Rusijos Uþsienio reikalø ministerijos patalpose, Lietu- vos pusei atstovavo Lietuvos Respublikos derybø su Rusija delegacijos vadovas V. Bulovas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarëjas uþsienio politikos klausimais J. V. Paleckis, Lietuvos Respublikos Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departa- mento direktorius A. Januðka ir Lietuvos ambasados Maskvoje patarëjas R. Degutis. Rusijos pusei vadovavo Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministro pavaduotojas V. Èiurkinas. Susitikimas buvo sunkus. Derybos tæsësi visà dienà, su pertrauka. Susitikimo metu Rusijos pusë vël ëmë reikalauti, kad bûtø pasiraðytas politinis susi- tarimas dël Rusijos kariuomenës iðvedimo, taèiau, kadangi kariuomenë buvo jau beveik iðvesta, Lietuvos pusë su tuo nenorëjo sutikti471 . Rugpjûèio 22 d. dël ðio susitikinimo Rusijos Federacijos uþsienio reikalø minis- terija vieðai pareiðkë oficialø pareiðkimà Pareiðkime buvo raðoma, kad rugpjûèio 21 d. Maskvoje ávyko eilinës konsulta- cijos dël susitarimo baigimo dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respubli- kos teritorijos projekto. Apgailestaujama, kad jos parodë Vilniaus nenorà baigti ðá dokumentà, kuris juridiðkai áformintø Rusijos kariuomenës iðvedimo pabaigà rug- pjûèio 31 d. pasiraðymu. „Esant tokioms sàlygoms,– paþymima pareiðkime,– Rusijos pusë nemato prasmës toliau vesti tarpvalstybiniø derybø ðiuo klausimu. Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos, suprantama, bus baigtas pagal tarptauti- nës teisës normas, bet dabar Rusijos Federacijai patogiais terminais, apie kuriuos Lietuvos pusë bus informuota.

469 1993 m. rugpjûèio 20 d. ELTOS praneðimas. 470 Agentûros „BF“ praneðimas. 471 URM kronika. 1993 08 16 – 08 20 // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 74, L. 101. 192 Susidariusioje padëtyje Rusijos pusë save laiko laisva nuo uþfiksuotø minëto doku- mento projekte ásipareigojimø kompensuoti þalà, padarytø Rusijos kariø nuo 1992 m. Lietu- voje, bei dël ginkluotës perdavimo Lietuvai“. Pareiðkimas baigiamas grasinimu: „dël paskutiniu metu Lietuvoje pasigirstanèiø grasinimø ten esantiems Rusijos kariðkiams ir jø ðeimø nariams, kitiems Rusijos Federaci- jos pilieèiams su visa atsakomybe pareiðkime, kad esant kokioms nors provokacijoms ar kitiems neprotingiems veiksmams Rusijos Federacijos atsakas bus greitas, praktiðkas ir ryþ- tingas“472. „Panaðu, kad Rusija pradeda propagandinæ kampanijà prieð Lietuvà, kurios tikslas – parodyti, kad Lietuvos Respublika yra nesukalbamoji pusë”, – sakoma Lietuvos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkime. Jis buvo iðplatintas 1993 m. rugpjûèio 22 d., atsa- kant á minëtà Rusijos URM tos paèios dienos pareiðkimà Lietuvos pareiðkime, kurá pasiraðë uþsienio reikalø ministras Povilas Gylys, tei- giama, jog ypatingà susirûpinimà kelia teiginys, kad Rusijos Federacija nemato pras- mës tæsti derybø tarp valstybiø dël kariuomenës iðvedimo. Paþymima, kad kaip argu- mentà Rusija pateikia þalos, padarytos Lietuvai per visà tarybiná laikotarpá, apimtá – iki 146 mlrd. JAV doleriø, kuri neva yra áraðyta á Lietuvos pateikiamus projektus. Taèiau ið tiesø „visà laikà buvo kalbama tik apie patá þalos faktà ir jos atlyginimo principà“, paþymëjo Lietuvos uþsienio reikalø ministras. Taip pat pabrëþiama, kad atsakomybë uþ þalà, áskaitant ir padarytàjà po Sovietø Sàjungos iðirimo, neiðnyko, nes derybø procesas tuo klausimu yra nesibaigæs. Pareiðkime sakoma, kad oficiali Lietuvos pozicija – sudaryti ramià aplinkà ða- lyje esantiems Rusijos kariðkiams bei jø ðeimoms ir sàlygas jiems be kliûèiø pasi- traukti ið Lietuvos Respublikos teritorijos. „Ir ði aplinka bei sàlygos yra sudarytos“. Lietuvos uþsienio reikalø ministerija paþymëjo, kad Lietuvos pozicija nekinta, ir derybos laikomos vieninteliu civilizuotu problemø sprendimo bûdu, todël Lietu- vai nepriimtinos kitos – politinio, karinio, ekonominio spaudimo priemonës. „Mes, skirtingai nuo Rusijos URM, matome didelæ prasmæ tæsti derybas“,– savo pareiðkimà baigë Lietuvos uþsienio reikalø ministerija473 . Susidariusia situacija ið karto susidomëjo pasaulio valstybës. Á Lietuvos amba- sadà Maskvoje pasipylë kitø ðaliø diplomatø vizitai bei telefonø skambuèiai. Ðtai keletas ið jø. Rugpjûèio 23 d. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje patarëjas R. Degutis priëmë JAV ambasados Maskvoje patarëjà D. Sainzà. Ambasa- dos antrasis sekretorius J. Stonys priëmë Nyderlandø ambasados II sekretoriø p. Ruigrokà. Rugpjûèio 24 d. R. Degutis priëmë Prancûzijos ambasados I sekretoriø P. Pascal, Lenkijos ambasados I sekretoriø M. Czudecá, Estijos ambasadoriø A. Laas- tà. Rugpjûèio 25 d. R. Degutis susitiko su Norvegijos ambasados I sekretoriumi D. Halvarsonu, kalbëjosi su naujosios Zelandijos ambasadoriumi G. McGhie’u ir kt. Su kitø valstybiø diplomatais intensyviai bendravo ir kiti Lietuvos ambasados darbuo- tojai. Visø ðiø susitikimø bei pokalbiø tema buvo viena – Rusijos kariuomenës iðvedi- mo ið Lietuvos sustabdymas474 .

472 1993 m. rugpjûèio 22 d. Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimas // AA. 473 1993 m. rugpjûèio 23 d. BNS praneðimas. 474 URM kronika. 1993 83 23 – 08 27 // URMA.– F. 1, Ap. 1, B. 74, L. 112–114. 193 Rugpjûèio 22 d. TASS dël ðio ávykio iðplati- 2. no interviu su Rusijos Federacijos ágaliotiniu Ru- sijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos valstybiø klausimams gen. plk. L. Majorovu. Jis, matyt, no- rëdamas suðvelninti Uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimo tonà, nurodë, kad iki 1994 m. pab. Ru- sija paprasèiausiai nesuspës ið Baltijos ðaliø iðves- ti savo kariuomenës. Be to, V. Majorovas stebëjo- si, kad Lietuvos pusë siûlo á politiná susitarimo dël Rusijos kariuomenës iðvedimo áraðyti Rusijos ka- riuomenës padarytà 146 mlrd. JAV doleriø þalos sumà ir kad Lietuva nenori prisiimti jokiø ásipa- reigojimø Rusijos kariðkiams, esantiems Lietuvos teritorijoje. V. Majorovas savo interviu baigë tuo, kad jie negali iðvykti nepasiraðæ politinio susitari- mo, kuriame abi pusës prisiimtø ásipareigoji- mus475 . 1993 m. rugpjûèio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotinis Rusijos Federacijos kariuo- menës iðvedimo klausimams, kraðto apsaugos mi- nistras Audrius Butkevièius irgi padarë pareiðkimà dël Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimo (þr. Priedà Nr. 10). 1993 m. rugpjûèio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime ávyko spaudos konferen- cija, kurios pagrindinë tema – atðauktas A. Brazausko ir B. Jelcino susitikimas ir Lietuvos atstovø vizito á Maskvà rezultatai. Po spaudos konferencijos J. Paleckis, Prezidento patarëjas uþsienio politikos klausimais, interviu Lietuvos radijo progra- mai, be kita ko, pasakë, kad „Lietuvos pozicija pasilieka ta pati. Mes neuþtrenkiame durø ir nenorime, kad kita ðalis taip darytø, nors kai kurie poþymiai yra. Mes laikomës savo nuostatos, kad tarptautinë teisë reikalauja besàlygiðko armijos iðvedimo. Èia mus palaiko pasaulio bendruomenë <...>. Mûsø pozicija – tæsti dialogà, kontaktus, tæsti derybas. Kalbas apie Ðaltojo karo pradþià ir apie 1940-øjø m. situacijos pasikartojimà vertinu labai negaty- viai ir nemanau, kad taip yra. Dabar ne 1940-ieji. Dabar visai kita padëtis, ir mums reikia su tuo taikstytis ir naudotis ta padëtimi“476 . Á Rusijos sprendimà greitai sureagavo ir JAV. Rugpjûèio 23 d. JAV valstybës departamento atstovas spaudai M. Mekjuris padarë pareiðkimà, kuriame sakoma, kad JAV apgailestauja dël Rusijos Vyriausybës priimto sprendimo sustabdyti Lietu- voje likusios Rusijos kariuomenës iðvedimo. „Mes taip pat susirûpinæ,– sakoma pareiðkime,– kad atidëtas Lietuvos Prezidento vizitas á Maskvà. Tiesioginiai aukðèiausio lygio Rusijos ir Lietuvos kontaktai yra svarbiausi sprendþiant ðià problemà. Jungtinës valstijos nuolat rëmë besàlygiðkà ir visiðkà Rusijos pa- jëgø iðvedimà ið visø trijø Baltijos respublikø <...>.

475 ITAR–TASS 1993 m. rugpjûèio 22 d. praneðimas „Dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Pabaltijo“ // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 70, L. 57. 476 1993 m. rugpjûèio 23 d. J. Paleckio interviu per Lietuvos radijà. 194 Mes tvirtai tikime, kad Rusijos ir Lietuvos vyriausybiø vadovai suteiks aukðèiausià prioritetà sprendimui likusiø klausimø, susijusiø su visiðku Rusijos pajëgø, kuriø skaièius siekia tarp 2 ir 3 tûkst., atitraukimu ið Lietuvos iki rugpjûèio 31 d., kaip susitarta. JAV vadovybë ragina Rusijà laikytis ðio susitarimo iðvesti visà savo kariuomenæ ið Lietuvos iki 1993 m. rugpjûèio 31 d.“477 . Europos Bendrija, didþiausia pasaulyje politinë ir ekonominë sàjunga, tada vienijusi 12 ðaliø, diplomatiniais kanalais rugpjûèio 26 d. perdavë Lietuvai savo po- zicijà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos valstybiø ir dël Rusijos veiksmø, sustabdant armijos iðvedimà ið Lietuvos. Atsiøstame dokumente buvo raðoma, kad Bendrija ir jos valstybës – pabrëþia svarbà, kurià jos skiria stabiliems Baltijos ðaliø ir Rusijos santy- kiams, – visiðkai palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Hel- sinkio susitikimo Baigiamojo dokumento 15 paragrafo (dël greito, tvarkingo ir visið- ko Rusijos armijos iðvedimo ið Baltijos valstybiø) ágyvendinimà. Jos sveikina tà fak- tà, kad armijos iðvedimas ið Lietuvos iki ðiol buvo vykdomas sutinkamai su Lietuvos ir Rusijos suderintu tvarkaraðèiu, – susirûpinusios dël praneðimø apie kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos sustab- dymà, taip pat dël gana didelio Rusijos karinio kontingento buvimo Estijoje ir Latvi- joje ir apgailestauja, kad Rusijai nepavyko pasiûlyti ðioms valstybëms priimtinø ið- vedimo tvarkaraðèiø, – susirûpinusios tuo neigiamu efektu, kurá bet koks kariuomenës iðvedimo ati- dëliojimas ið Lietuvos, taip pat Latvijos ir Estijos turës visam Baltijos regionui, krei- piasi á Rusijà ir tris Baltijos valstybes, kad jos iðspræstø likusias problemas ðiuo klau- simu konstruktyvaus ir lankstaus dialogo bûdu ir nesusietø armijos iðvedimo su jo- kiais kitais klausimais, – ir toliau skirs ypatingà dëmesá neatidëliotinam ir visiðkam Rusijos armijos iðvedimui ið Lietuvos ir kaimyniniø Baltijos valstybiø, – laikosi nuomonës, kad kelti reikalavimus, kurie, matyt, nepriimtini Rusijai dël ekonominiø ir politiniø prieþasèiø, galø gale nebûtø naudinga ir Lietuvai. Nere- alistiniai reikalavimai, susijæ su kompensacija, tik sustiprintø kieto kurso Rusijoje ðalininkø pozicijas, – apgailestauja, kad susitikimas tarp B. Jelcino ir A. Brazausko buvo atðauktas, – praðo laikytis santûrumo ir kvieèia visuomenei vieðai pademonstruoti dialo- go siekimà, – sveikina Prezidento A. Brazausko kalbà per televizijà ir jo pareiðkimà ðiuo klausimu478 . Nepasitenkinimas Rusijos sprendimu buvo demonstruojamas ir kitose ðalyse. Pavyzdþiui, ne tik Ðvedijos Vyriausybë, bet ir þiniasklaida aktyviai reagavo á Rusijos sprendimà sustabdyti armijos iðvedimà ið Lietuvos. Nuo rugpjûèio vid. Ðvedijos spau- doje pasirodë praneðimø apie pablogëjusius Rusijos ir Lietuvos santykius. Rugpjû- èio 24 d. abu svarbiausieji Ðvedijos dienraðèiai – „Svenska Dagbladet“ ir „Dagens Ny-

477 Rusijos kariuomenë privalo tæsti kariuomenës iðvedimà // Lietuvos aidas.– 1993, rugpjûèio 25. 478 1993 rugpjûèio 26 d. ELTOS praneðimas. 195 heter“ – iðspaudino didelius redakcinius straipsnius, kuriuose komentuojami Rusijos ir Lietuvos santykiai. Abi publikacijos palankios Lietuvai, tai rodo jø antraðtës: „Lauk Stalinà ið Balti- jos“ ir „Atëjo eilë Lietuvai“. Antrame straipsnyje Lietuvos ir Rusijos santykiø proble- matika lyginama su Estijos ir Latvijos problemomis. Daroma iðvada, kad mûsø san- tykiai su Rusija maþiau sudëtingi, nes buvo pasiraðytas iðvedimo grafikas. „Dagens Nyheter“ prie Lietuvos „pranaðumø“ priskyrë maþà rusakalbiø procentà ir didesnæ Maskvos „simpatijà“ A. Brazauskui su palyginti daþnai kritikuotu V. Landsbergiu. Abu dienraðèiai darë iðvadà, kad minëtø Lietuvos „pranaðumø“ (palyginti su Latvija bei Estija) nepakako, kad iðvedimo procesas bûtø baigtas sklandþiai. Analizuojant, kodël vis dëlto „atëjo Lietuvos eilë“, primintas Rusijos aukðtø pa- reigûnø kalbos apie Rusijos „strateginius interesus“ Baltijos ðalyse. Akcentuojamas Rusijos politinis dëmesys pensijø rusakalbiams gyventojams ir netrukdomo tranzito iðvedamai ið Vokietijos kariuomenei per Lietuvos teritorijà problemoms. Treèioje vie- toje buvo nurodomas nepasitenkinimas Lietuvos þalos atlyginimo reikalavimais. Paþymima, kad A. Brazauskas kreipësi á treèiàsias ðalis, praðydamas tarpinin- kauti. „Dagens Nyheter“ citavo socialdemokratø lyderá I. Karlsonà, kuris teigë, kad Ðvedija galëtø bûti toks tarpininkas. Buvo kritikuojamas Premjero K. Bildto nenoras naudoti terminà „tarpininkas“ kalbant apie galimà Ðvedijos vaidmená ðioje krizëje. „Negi vël Maskva diktuos sàlygas?“,– klausiama „Dagens Nyheter“ ávadiniame straips- nyje. Abiejuose straipsniuose pripaþástama, kad B. Jelcinà spaudþia vidaus reakcio- nieriai ir kitos problemos. Taèiau daroma iðvada, kad Baltijos ðalys labai iðmintingai daro reikalaudamos greito armijos iðvedimo, nes padëtis Rusijoje nestabili ir neaið- ku, kokie politikai valdys ateityje. „Ðvedija turi aiðkiai kalbëti su B. Jelcino aplinka“,– baigë áþanginá „Dagens Nyheter“, – Stalino ðeðëlis turi iðnykti. Tai , kad Rusija nepaiso Lietuvos interesø, kelia susirûpinimà“479 . Savotiðkai á iðkilusià problemà reagavo Rusijos spauda. Ðtai rugpjûèio 24 d. „Segodnia“ samprotavo, kad Rusijos gynybos ministro Pavlo Graèiovo ásakymu Klai- pëdoje sudaryta galutiniø dokumentø Rusijos objektø pagrindiniam perdavimui „operatyvinë grupë“ atrodo kaip bandymas kaip nors sulaikyti Rusijos kariø pasi- traukimà ið Lietuvos480. „Izvestijose“ Aleksandras Ðalnevas, atpasakodamas savo su- sitikimà su aukðtu Rusijos uþsienio reikalø ministerijos pareigûnu, raðë, kad Uþsie- nio reikalø ministerija dël ðio pareiðkimo nurodë esà dël to bus susilaukta grieþtos JAV ir Europos valstybiø reakcijos. Taèiau diplomatas dràsino, kad visø pirma Rusi- ja turi þiûrëti savo interesø481 . JAV reakcijos ilgai laukti neteko. Jau rugpjûèio 26 d. „Izvestijose“ pasirodë praneðimas, kad dël tokio Rusijos þingsnio JAV sustabdo Rusijai paramà uþ 700 mln. doleriø482 .

479 Ðvedijos spauda apie Rusijos armijos iðvedimo pristabdymà // Tiesa, 1993, rugpjûèio 27. 480 å å ü å å å åé/ / å ä .– 24 ó 1993. 481 å A. å å ó ö , é åé ü ü // å , 24 ó 1993. 482 aäå . å å ü 700 ä , å å åä é 6 // å , 16 ó 1993. 196 Apskritai nepaisant vieno kito kariuomenës iðvedimo sustabdymà girianèio straipsnelio Rusijos spauda dël tokio þingsnio nedþiûgavo, vyravo dalykiðki sam- protavimai, kokios bus tokio þingsnio pasekmës. O kaip reagavo á Rusijos vadovybës sprendimà sustabdyti kariuomenës iðvedi- mà ið Lietuvos Lietuvoje likæ Rusijos kariai, domëjosi „Lietuvos ryto“ þurnalistai. Pa- sak jø, nurodymai ið Maskvos pristabdyti kariuomenës iðvedimà 7-àjà oro desanto divizijà pasiekë, iðlydëjus 44 eðelonus á naujàjà dislokacijos vietà – Novorosijskà. Liko pakrauti dar porà. Komendantûra, kaip ir divizijos ðtabas, jau perimti Lietuvos kariðkiø. Rusijos patruliai po Kaunà nebevaikðto. Ryðys su pasauliu – Maskva ar Novorosijsku – palaikomas tik per palydovines antenas. Vilniaus apylinkëse dislokuotoje zenitinëje – raketinëje brigadoje tebuvo likæ 150 þmoniø, ið jø 9 kareiviai. Aukðtesnio rango kariðkiams Kirtimuose patiems teko ruoðti paskutinio eðelono galutinius vagonus, platformas á Smolenskà, kur ðis pada- linys turës saugoti oro erdvæ virð ten esanèios elektrinës. Brigados vado pavaduotojas pplk. M. Samsonovas sakë nesuprantàs Maskvos pareiðkimø prasmës. „Nematau jokios logikos pasilikti mums èia: technika, kareiviai Ru- sijoje, mes èia nieko neveikiame,“ – kalbëjo papulkininkis. Pasak brigados vado pavaduotojo, tik kelioms dienoms uþsilikus ilgiau Lietuvo- je, iðkils daug problemø: karininkai bus dirbtinai atskirti nuo ðeimø, neiðspræstos so- cialinës problemos – Rusijos kariuomenës lauko banko poskyris Lietuvoje iðdavë avansu paskutinius atlyginimus uþ rugpjûtá ir savo veiklà tuoj pat turi baigti. „Mes nenorime bûti þaisliukais politikø rankose, nors ir kaip Rusijos Vyriausybë stengtøsi sukurti tokias sàlygas, kad á mus þiûrëtø kaip á okupacinæ kariuomenæ“, – sakë papulkininkis483 . Rusijos Baltijos karinio laivyno 3-ojoje divizijoje buvo paskelbta papildoma pa- rengtis, taèiau jau rugpjûèio 24 d. Baltijos laivyno ðtabas ðià parengtá atðaukë ir skubos tvarka tæsë divizijos iðformavimà. To prieþastis – divizijos karininkø bruzdëjimas, nes didþioji dauguma karininkø jau buvo iðsiuntæ savo ðeimas ir jos neturëjo galimybiø ásikurti naujose vietose, o tai erzino Klaipëdoje pasilikusius karininkus. Be to, daugu- mos karininkø daiktai buvo iðsiøsti geleþinkelio konteineriais ir jø atsiimti kiti asmenys negalëjo, o uþ prastovas teko mokëti baudas, todël dauguma karininkø Klaipëdà pa- liko skubos tvarka. Pasiliko tik Operatyvinë grupë. Karininkø nuomone, papildoma parengtis, kurià demonstravo Majorovas, buvo paprasèiausias absurdas, nes divizija teturëjo vienà koviná komplektà 20-iai kareiviø, budinèiø postuose. Be to, jie jau netu- rëjo jokiø ryðio priemoniø tarpusavio veiksmams derinti 484 . Pasibaigus Baltijos valstybiø prezidentø susitikimui, kuris rugpjûèio 27 d. vy- ko Jûrmaloje, Estijos Respublikos Prezidentas Lenartas Meris, Latvijos Respublikos Prezidentas Guntis Ulmanis ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazaus- kas priëmë pareiðkimà dël situacijos, susidariusios Baltijos valstybiø ir Rusijos Fede- racijos santykiuose. Jame sakoma:

483 Paskutiniai Rusijos kareiviai nenori tapti politiniø intrigø ákaitais Lietuvos þemëje // Lietuvos rytas.– 1993, rugpjûèio 25. 484 Dël Rusijos 3-iosios divizijos // LRPA fondas (nenumeruota). 197 „Jau daugiau kaip metai Baltijos valstybës veda derybas su Rusija, kad pasiektø susi- tarimà dël greito, organizuoto ir visiðko Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Baltijos valstybiø, remiantis ESBK 1992 m. Helsinkio dokumentu. Ðiø derybø metu Baltijos valstybës pateikë konstruktyviø pasiûlymø ir ne kartà ieðko- jo bûdø, kaip iðspræsti sunkius klausimus, susijusius su kariuomenës iðvedimu ið Baltijos valstybiø. Taèiau mes pabrëþiame, jog visos trys valstybës niekuomet nesiejo kariuomenës iðve- dimo klausimo su jokiais kitais klausimais, ir tikimës, kad Rusijos Federacija to nedarys. Mums kelia nerimà neseniai Rusijos Federacijos priimtas sprendimas sustabdyti ka- riuomenës iðvedimà ið Lietuvos. Bûdami visi drauge atsakingi uþ saugumà ir stabilumà Baltijos jûros regione, mes, Balti- jos valstybiø prezidentai, sveikintume Rusijos pasirengimà sudaryti su Latvija ir Estija sutartis dël kariuomenës iðvedimo, átraukiant á jas grafikus ir nurodant paskutinius terminus pagal JTO Generalinës Asamblëjos rezoliucijà Nr. 47/21 ir ESBK 1992 metø Helsinkio dokumentà“485 . Rugpjûèio 30 d. ryte Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui pavyko pri- siskambinti Rusijos Federacijos Prezidentui Borisu Jelcinui ir já átikinti, kad Rusijos kariuomenës iðvedimas bûtø baigtas laiku. Kartu telefonu buvo suderintas ir ið anksto parengtas Lietuvos ir Rusijos deklaracijos tekstas, taèiau jis taip ir liko nepasiraðy- tas486 . Nors ðis dokumentas ir nebuvo pasiraðytas, taèiau ádomumo dëlei já pateikia- me visà:

„LIETUVOS IR RUSIJOS DEKLARACIJA

Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija pasisako uþ tolesná dviðaliø santykiø plëto- jimà, grindþiamà suvereniteto, lygybës, nesikiðimo á viena kitos reikalus, abipusiø interesø gerbimo principais. Abi ðalys darys viskà tarpusavio santykiams pagyvinti, stiprins savitar- piðkai naudingà bendradarbiavimà visose srityse, plëtos politinius kontaktus. Lietuva ir Rusija apgailestauja, kad nepavyko laiku pasiraðyti susitarimo dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos. Taèiau susiklosèiusi padëtis netu- ri pabloginti bendro Lietuvos ir Rusijos santykiø klimato ir jiems pakenkti. Susitarta artimiausiu metu atnaujinti ir baigti kariuomenës iðvedimà. Iðkilmingos Rusijos kariuomenës palydos ir ori jos buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje uþbaigimo pabaiga atvers naujà Lietuvos ir Rusijos santykiø puslapá. Naujà impulsà savitarpiðkai naudingo Lietuvos ir Rusijos prekybinio ir ekonominio ben- dradarbiavimo plëtojimui turi suteikti susitarimo dël prekybos reþimo rengimas ir pasiraðymas. Bûtina stengtis palaikyti ir stiprinti susiklosèiusius plaèius Lietuvos Respublikos ry- ðius su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Ðiam tikslui pasitarnaus derybos, kad kuo greièiau bûtø sudaryti tarpvyriausybiniai Lietuvos ir Rusijos susitarimai normaliai srities gyvybinei veiklai uþtikrinti ir keleiviø bei kroviniø tranzito per Lietuvos ir Rusijos teritorijas klausimams sureguliuoti.

485 1993 m. rugpjûèio 27 d. LETA–ELTA praneðimas. 486 Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai.– P. 276. 198 Artimiausiu metu bus baigtas rengti ir susitarimas dël Rusijos kariðkiø pensininkø socialinës apsaugos. Kompensacijø klausimas bus tolesniø derybø objektas. Visas Lietuvos ir Rusijos santykiø kompleksas bus iðsamiai bei smulkiai aptartas Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko ir Rusijos Federacijos Prezidento Bori- so Jelcino susitikime“487. Rugpjûèio 30 dienà 12 val. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Bra- zauskas per Lietuvos radijà kreipësi á þmones su pareiðkimu, kuriame, be kita ko, praneðë, kad „ ðá rytà ávykusiame pokalbyje su Rusijos Prezidentu Borisu Jelcinu susitarta, kad Rusijos armija bus iðvesta ið Lietuvos iki ðio mënesio pabaigos“488. Be abejo, tai buvo þinia, kurios laukë ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Paskutinio Rusijos kariuomenës dalinio iðvedimo proga, rugpjûèio 29 dienà, Lie- tuvoje buvo suplanuota didþiulë iðkilminga ceremonija. Buvo planuojama, kad daly- vaus aukðèiausi Lietuvos valstybës pareigûnai, bus iðkilmingai nuleista Rusijos vëliava, pasiraðytas Rusijos kariuomenës iðvedimo aktas, iðkilmingi renginiai Vilniaus Nepriklau- somybës aikðtëje bei visuose Lietuvos miestuose ir ra- jonø centruose, Kenos stotyje489. Taèiau viskas vyko ne taip, kaip planavo Lietuvos pusë. Nors ið pradþiø gen. plk. L. Majorovas ið esmës ceremonijos scenari- jui pritarë, pasiûlæs tik iðbraukti Rusijos vëliavos nu- leidimà, Rusijos karinio dalinio vado raportà dël ob- jekto perdavimo, o Lietuvos atstovo dël priëmimo bei Lietuvos ir Rusijos kariø iðkilmingà marðà490, taèiau net ir taip kaip buvo planuota, neávyko, nes to nepa- noro Rusijos pusë. Iðkilmiø ceremonijà teko skubiai koreguoti. Atëjo rugpjûèio 31-oji diena, kai Lietuvà turëjo palikti paskutinis Rusijos karinis dalinys – Kaune, Vai- doto gatvëje dislokuotas 108-asis oro desanto pulkas. Pagal naujai parengtà protokolà 15 val. 108-ojo oro desanto pulko kareivinëse turëjo bûti pasiraðytas teri- torijos perdavimo protokolas, nuleista Rusijos valsty- binë vëliava ir iðkelta Lietuvos valstybinë vëliava. Nu- matytas atsisveikinimas, dalyvaujant kraðto apsaugos ministrui A.Butkevièiui ir Rusijos kariuomenës Ðiau- Pakeliama Lietuvos vëliava Rusijos kariuomenei palikus paskutiná rës Vakarø grupuotës vadui gen. plk. L. Majorovui. daliná. 1993 m. rugpjûèio 31 d. Taèiau ir ðiø iðkilmiø nebuvo, nes gen. plk. L. Majoro- vas neatvyko. Gerokai pavëlavæs atvyko tik Rusijos ambasadorius Lietuvoje N. Obertyðevas. A. Butkevièius ir N. Obertyðevas pasakë trumpas kalbas, po to ávyko trumpa atsisveikinimo ceremonija. Taigi iðvaþiavo taip pat paslaptin- gai, kaip ir atvaþiavo 491

487 LRPA fondas (nenumeruota). 488 LRPA fondas, video kasetë Nr. 3. 489 KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 36, L. 36–41, 51. 490 L. Majorovo 1993 rugpjûèio 13 d. raðtas A. Butkevièiui // Ten pat.– B. 70, L. 50. 491 Ðermukðnis T., Balsys A. Pagaliau jie iðëjo // Karys.– 1993, Nr. 10, P. 1–3. 199 Paskutinis Rusijos kariuomenës traukinys Kaunà paliko 18 val. 5 min. Buvo duotas nurodymas niekur jo nestabdyti. 19 val. prasidëjo iðkilmingas Seimo posëdis.

Kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius 19 val. 22 minutës Preziden- tûros salëje informavo Lietuvos Respublikos Prezidentà Algirdà Brazauskà, èia susi- rinkusius Seimo ir Vyriausybës narius ir vadovus, akredituotus uþsienio ðaliø diplo- matinius atstovus ir karinius ataðë, ðalies ir uþsienio þurnalistus, kad paskutinis Ru- sijos karinis dalinys paliko savo dislokacijos vietà ir po keliø valandø iðvyks ið Lietu- vos teritorijos. Rusija ið esmës ávykdë 1992 m. rugsëjo mën. pasiraðytà grafikà iðvesti savo kariuomenæ ið Lietuvos iki rugpjûèio 31 d., ir tai atveria gerø dviðaliø santykiø per- spektyvà, teigë Prezidentas A. Brazauskas. Jis dar kartà padëkojo demokratinëms pasaulio valstybëms, parëmusioms Lietuvos siekius tarptautinëse organizacijose. Pre- zidentas paþymëjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija, ásijungdamos á ekonomines ir poli- tines Vakarø Europos struktûras, taip pat sieks palaikyti gerus santykius su arti- miausiais kaimynais. Apie kitos ðalies kariuomenës iðvedimà Lietuvos þmonës svajojo nuo pat 1940 m. Jie niekada nesitaikstë su okupacija, stengësi tapti savo ðalies ðeimininkais, kalbëjo A. Brazauskas. „Armijos iðvedimas suteikia ne tik platesná suverenitetà, bet ir padidina kiekvie- no pilieèio atsakomybæ uþ jo veiksmus Tëvynës labui“, – sakë Prezidentas A. Brazauskas.

200 Rusijos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius Lietuvoje Nikolajus Oberty- ðevas paþymëjo, kad laiku ið- vesta kariuomenë rodo, jog Rusijos vadovybë eina demo- kratijos keliu. Jo nuomone, tai buvo vienintelis teisingas kelias, nors jame bûta ir dirbtiniø, ir objektyviø kliû- èiø. Taèiau didþiausias dar- bas plëtojant Lietuvos ir Ru- sijos santykius – dar ateityje, paþymëjo N. Obertyðevas. Apie tai, kad ateityje dar reikës spræsti daug dviðaliø santykiø problemø, kalbëjo ir Seimo Pirmininkas Èeslovas Jurðënas po iðkilmingo susirin- kimo ávykusioje spaudos kon- ferencijoje. „Dël ðito ávykio bu- vo daug padaryta, jis negalëjo ne- ávykti, nors buvo ginèø, diskusi- jø, nesusipratimø“, – sakë Sei- mo Pirmininkas. Jo nuomone, Iðkilmingame posëdyje kalba Lietuvos Respublikos Prezidentas reikia sàþiningai pasverti, kas Algirdas Brazauskas (KAA) ir kaip buvo padaryta. Prezi- dentûra, Seimas, Vyriausybë, Uþsienio reikalø ministerija turi ávertinti klaidas. „Iðvedus buvusià Sovietø Sàjungos kariuo- menæ nelikome be problemø – dabar tarpusavio supratimas mums reikalingas sprendþiant socia- lines bei ekonomines vidaus problemas“,– paþymëjo È. Jurðënas. Kraðto apsaugos ministras Audrius Butkevièius spaudos konferencijoje pasa- kë, kad sudarytos galimybës toliau didinti saugumà regione, o Rusijos armijos iðve- dimas ið Latvijos ir Estijos yra mûsø tiesioginis interesas. Lietuvos tikslas yra maþinti Rusijos izoliacijà. „Lietuva – Rusijos langas á Vakarus, bet kiek ðis langas bus atidarytas, dabar kontroliuosime mes patys“,– pasakë kraðto apsaugos ministras. Þurnalistams jis parodë þalia ir geltona spalva uþdaþytà Rusijos kariuomenës ið- vedimo grafikà. „Patyriau didelá dþiaugsmà kasdien uþdaþyti bent po vienà iðvestà daliná“, – pasidþiaugë A. Butkevièius. Jis informavo, kad Lietuvos teritorijoje dar liko apie 150 Rusijos kariðkiø. Lietuvos Respublikos Prezidento patarëjas uþsienio politikos klausimais Jus- tas Vincas Paleckis spaudos konferencijoje priminë, kad Lietuva tapo pirmàja tarp buvusiø sovietiniø respublikø, ið kurios iðvesta kitos ðalies kariuomenë492.

492 1993 m. rugsëjo 1 d. ELTOS praneðimas. 201 1993 m. rugpjûèio 31 d. pareiðkimà iðplatino ir Lietuvos uþsienio reikalø mi- nisterija. Jame buvo sakoma: „1993 m. rugpjûèio 31 d. Rusijos Federacija, ávykdydama savo tarptautinius ásiparei- gojimus, iðvedë kariuomenæ ið Lietuvos Respublikos teritorijos. Ta proga Lietuvos Respub- likos Uþsienio reikalø ministerija pareiðkia: Lietuvà ir Rusijà sieja ilgaamþë istorija, abipusiðkai naudingi ekonominiai, kultûri- niai ir þmogiðki ryðiai, deja, kartais aptemdomi rimtø politiniø nesutarimø. Esminio posû- kio Lietuvos ir Rusijos istorijoje metu, kai Lietuva antrà kartà pasuko nepriklausomybës keliu, o Rusijos liaudis pasirinko demokratinës orientacijos vadovybæ, ðaliø santykiai buvo paþenklinti 1991 m. liepos 29 d. sutartimi dël tarpvalstybiniø santykiø pagrindø, kuri átvir- tino pagrindinius ðaliø bendradarbiavimo principus, paremtus visuotinai pripaþintomis tarp- tautinës teisës normomis. Rusija ðia sutartimi pripaþino Lietuvà nepriklausoma valstybe ir patvirtino, kad paðalinus Lietuvos suverenitetà paþeidþianèius aneksijos padarinius bus su- darytos papildomos Lietuvos ir Rusijos bei jø tautø tarpusavio pasitikëjimo sàlygos. Tai ágalino ðalis pasiekti 1992 m. rugsëjo 8 d. susitarimus dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos teritorijos, kurie ðiø metø rugpjûèio 31 d. ir buvo ávykdyti. Tokia Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo eiga atitinka demokratinës visuomenës plëtojimosi tradicijas, sudaro geras sàlygas vykdyti radikalias ekonomines reformas. Politinio dialogo tàsa turëtø tapti Lietuvos ir Rusijos derybos sprendþiant opius ir neatidëliotinus klausimus, susijusius su þalos atlyginimu Lietuvai ir jos þmonëms, Rusijos kariðkiø pensininkø socialine apsauga, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ekonominio funkcionavimo uþtikrinimu. Lietuva sveikintø vaisingà derybø baigtá tarp Rusijos Federacijos bei Latvijos ir Esti- jos dël greito, tvarkingo ir visiðko Rusijos kariuomenës iðvedimo. Tai sustiprintø Baltijos regiono saugumà ir stabilumà visoje Europoje. Naujas Lietuvos ir Rusijos santykiø puslapis ápareigoja plësti abipusiðkai naudingà bendradarbiavimà, siekti praktinio problemø sprendimo lygiavertës partnerystës pagrindu derybø procese, gerbiant demokratijos ir teisës principus, þmogaus ir tautø teises ir laisves. Iki ðiol vykæs dialogas parodë, kad tarpvalstybiniai santykiai turi tik vienà civilizuotà spren- dimø formà – politines derybas visais lygiais, nenaudojant spaudimo ar prievartos“493 . Paskutinis karinis eðelonas á Rytus atvyko á Kenos geleþinkelio stotelæ 23 val. 45 min. ir nesustojæs paliko Lietuvos teritorijà. Lietuvoje neliko svetimos kariuomenës. Kaip jau buvo minëta, Rusijos kariuomenës iðvedimas, nors ir vyko vadovau- jantis 1992 m. rugsëjo 8 d. pasiraðytu Rusijos kariuomenës daliniø iðvedimo grafiku, nebuvo be trukdþiø ir vëlavimø (smulkiau apie tai þiûrëkite Priede Nr. 9).

493 1993 m. rugsëjo 2 d. ELTOS praneðimas. 202 203 (LRPA fondas) 204 6.5. Rusijos kariuomenës likuèiø iðvedimas

S. Ziganreko nuotrauka (KAA)

1993 m. rugpjûèio 31 d. buvo oficialus Rusijos kariuomenës iðvedimas. Po oficialaus kariuomenës iðvedimo Lietuvoje dar liko ðie Rusijos kariniai daliniai: Sausumos pajëgø: 616-asis artilerijos ðaudmenø sandelis Linkaièiuose, apie 130 kariø; Kariniø oro pajëgø: 202-oji aviacijos remonto gamykla – 12 kariø, 338-osios aviacijos remonto gamyklos operatyvinë grupë – 8 kariai; Karinio jûrø laivyno: 3-osios pakranèiø apsaugos divizijos operatyvinë grupë – 40 jûreiviø; Uþnugario ir specialiosios paskirties daliniø: 3456-asis raketinio kuro sandëlis – 7 kariai, 123-osios kariniø perveþimø komendantûros 5 kariai, 1819-osios karo ligoninës Vilniuje 19 kariø, Butø eksploatavimo tarnybos Vilniuje 2 kariai.

205 Taigi ið viso Lietuvoje dar buvo 226 Rusijos kariðkiai494. Taip pat dar buvo likæ ir neperimtø kariniø objektø: Vilniaus Antakalnio karo ligoninë, Gyvenamieji namai Visoriuose, Vilniuje, Butø ir komunalinio ûkio eksploatacijos dalis Kaune, Sraigtasparniø remonto gamykla Kaune, Hidrografinës tarnybos Baltijos rajono jûros ðvyturio miestelis Klaipëdoje, 3456 raketinio kuro sandëliai Ðilutës raj., Pagëgiuose, Ðiauliø aviacijos remonto gamykla, Panevëþio aviacijos remonto gamykla ir 616 artilerijos ðaudmenø sandëliai Radviliðkio raj., Linkaièiuose495. Dar 1993 m. rugpjûèio 31 d. Rusijos Baltijos karo jûrø laivyno vadas adm. V. Jegorovas paraðë laiðkà Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui ir Ministrui Pirmininkui Adolfui Ðleþevièiui praðydamas leisti iki spalio 15 d. netruk- domai á Lietuvà atvykti ir iðvykti 40 kariðkiø operatyvinei grupei karinio turto iðveþi- mo darbams baigti. Taip pat praðë laikinai leisti pasilikti, iki bus aprûpinti gyvena- muoju plotu, 60 jûreiviø ðeimø, gyvenusiø Klaipëdoje bei Telðiuose, praðë leisti be trukdymø kariðkiams iðsiveþti asmeniná turtà á naujas tarnybos vietas. Vadas taip pat priminë, kad nëra iðspræstas kariðkiø, kuriø ðeimos dar laikinai gyvena Lietuvo- je, ávaþiavimo ir iðvaþiavimo klausimas496. Ðis V. Jegorovo praðymas buvo patenkin- tas. Buvo nurodyta, kad Rusijos kariðkiai pas savo ðeimas, laikinai pasilikusias gy- venti Lietuvoje, galës ávaþiuoti pateikæ Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytus dokumentus, o nuo lapkrièio 1 d. – tik gavæ Lietuvos Respublikos vizà497. Ðateikiuose (prie Linkaièiø) buvo didþiuliai artilerijos sviediniø sandëliai, ku- riais, kaip jau buvo minëta, rusai prekiavo. Sviediniø sunkveþimis kainavo apie 2 tûkst. JAV doleriø. Vëliau sviediniai buvo iðrenkamai, parakas iðimamas, gilzës par- duodamos kaip spalvotasis metalas, o sviediniø galvutës iðmetamos. Tai buvo viena ið prieþasèiø, kodël rusai taip ilgai delsë palikti Ðateikius. Visais bûdais taip pat buvo delsiama evakuoti karo ligoninæ Vilniuje, Sapiegos gatvëje, jos kariná–medicininá personalà, nes èia buvo ásikûrusi Rusijos þvalgybos gru- pë, stebëjusi padëtá visoje Lietuvoje. Ligoninëje buvo árengtos slaptos radijo, telefonø ryðio uþkoduotos stotys, ið kuriø buvo palaikomas tiesioginis ryðys su Maskva. Ligoni- në buvo iðvesta tik lapkrièio pradþioje498.

494 Rusijos Federacijos kariuomenës daliø ir daliniø, dislokuojamø Lietuvos Respublikoje sàraðas 1993 m. rugsëjo 13 d. // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 36, L. 67. 495 Neperimtø Rusijos Federacijos kariuomenës kariniø daliniø (objektø) sàraðas 1993 09 13 // Ten pat, L. 68. 496 LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 934, L. 52. 497 A. Butkevièiaus 1993 m. rugsëjo 29 d. raðtas V. Jegorovui // Ten pat, L. 54. 498 Ypaè svarbi Lietuvos kariuomenës operacija // Veidas.– 1998, balandþio 2. 206 207 (KAA. F.2, Ap.5, b. 36, L. 78) 1993 m. gruodþio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotinis Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimams plk. Stasys Knezys informavo ðalies vadovus, kad Rusijos Federacijos kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos Respublikos teritorijos baigtas. Lapkrièio 26 d. perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaièiuose, objektai (616-asis artilerijos ðaudmenø sandëlis)499 . Taèiau reikia paþymëti, kad ir po ðios datos dar nebuvo baigti visi atsiskaity- mai. Dar buvo likæ kai kuriø daliniø skolø uþ sunaudotà elektros energijà, dujas, suteiktas buitines paslaugas ir pan. klausimø. Jø sprendimas tæsësi dar visà 1994 m. pirmàjá pusmetá. Dar tebeegzistavo ir pasilikusiø Lietuvoje kariðkiø ðeimø kai kurios problemos, taèiau, nebesant Lietuvoje svetimos kariuomenës, jos per laikà buvo ið- spræstos.

499 S. Knezio raðtas Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 36, L. 78. 208 7. Perimtas ið Rusijos kariuomenës turtas

Kaip jau buvo minëta, Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba dar 1990 m. kovo 14 d. priëmë nutarimà „Dël TSRS Gynybos ministerijos kariniø komisariatø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos nutraukimo“. Taèiau ðis nutarimas buvo dau- giau politinis, nei turintis realià praktinæ reikðmæ, nes Sovietø Sàjungos karinë vado- vybë në nemanë jo ágyvendinti. Ið tikrøjø ðis nutarimas buvo pradëtas vykdyti tik po 1991 m. rugpjûèio puèo Maskvoje. 1991 m. rugpjûèio 24 d. Aukðèiausioji Taryba, atsiþvelgdama á savo 1990 m. kovo 14 d. nutarimà ir á prasidedantá SSRS represiniø bei kai kuriø kariniø struktû- rø iðvedimà ið Lietuvos teritorijos, pavedë Lietuvos Respublikos Vyriausybei per- imti Sovietø armijos dar iki ðiol naudotø kariniø komisariatø pastatus, juose esan- èias kartotekas ir inventoriø500 . Tà paèià dienà Aukðèiausioji Taryba pavedë Vy- riausybei perimti ir buvusiø SSRS kariniø komendantûrø pastatus ir kità turtà501 . Taip buvo pradëtas sovietinës kariuomenës turëto Lietuvoje nekilnojamojo turto perëmimas. Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos nutarimus, Lietu- vos Respublikos Vyriausybë 1991 m. rugpjûèio 26 d. sudarë vyriausybinæ SSRS kariniø komisariatø veiklos nutraukimo (likvidacinæ) komisijà: J. A. Pauþolis (pir- mininkas), P. Dulevièius, G. Naujikas, V. Povilionis, V. Vaicekauskas. Komisija buvo ápareigota, spræsdama klausimus, kurie tiesiogiai lietë SSRS Ginkluotøjø pajëgø interesus, kviestis SSRS kariniø komisariatø atstovus. Vyriausybë nustatë, kad: 1. Vyriausybinë komisija turi nedelsdama spræsti SSRS kariniø komisariatø ir su jø veikla susijusiø pastatø bei kito turto perëmimo Lietuvos Respublikos nuo- savybën klausimus, taip pat prireikus nagrinëti ir teikti pasiûlymus Lietuvos Res- publikos Vyriausybei dël galimø SSRS gynybos ministerijos turtiniø ir kitø pretenzi- jø. Vyriausybë nurodë, kad ðis turtas paprastai perimamas neatlygintinai, taèiau turëti omenyje, kad derybø metu tarp valstybiø atskirais atvejais gali bûti susitarta dël turto atlyginimo. SSRS ginkluotøjø pajëgø þinioje esanti karinë technika bei áranga, suderinus su vyriausybine komisija (pasiraðius atitinkamà protokolà), gali bûti iðveþta ið Lietuvos Respublikos ar perduota SSRS kariniams daliniams; 2. Klausimams, nurodytiems ðiame potvarkyje, spræsti miestuose ir rajonuose savivaldybës turëjo sudaryti darbo komisijas, kuriø vadovais turëjo bûti skiriami Kraðto apsaugos departamento atstovai. Darbo komisijø veiklai turëjo vadovauti minëta vyriausybinë komisija; 3. Materialinës vertybës ir dokumentai, susijæ su SSRS kariniø komisariatø veik- la Lietuvoje, negalëjo bûti iðveþami ir naikinami be vyriausybinës komisijos leidimo502 .

500 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjûèio 24 d. nutarimas „Dël buvusiø SSRS kariniø komisariatø“ // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios.– 1991, Nr. 25, P. 1148. 501 Ten pat, P. 1150. 502 Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1991 m. rugpjûèio 26 d. potvarkis Nr. 569p // http://www3.lrs.lt. 209 Pradëjus periminëti buvusiø kariniø komisariatø bei civilinës gynybos institu- cijø turtà, sovietiniai kariðkiai dalá turto bandë nuslëpti. Ðtai perimant Vilniaus miesto buvusio Tarybø rajono komisariato turtà buvo delsiama pateikti inventorizavimo duomenis. Nustatyta, kad áteiktas ne visas jø sàraðas. Didesniø ar maþesniø nesklandumø buvo perimant ir kitus karinius komisa- riatus. 1991 m. rugsëjo 26 d. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaiðvila tele- fonu informavo Pabaltijo karinës apygardos vadà V. Mironovà apie ðiuos faktus ir pareikalavo, kad bûtø atsiøsta komisija jiems tirti. Vicepremjeras paþymëjo, kad kitu atveju ðiuos klausimus spræs Lietuvos Respublikos generalinë prokuratûra. Rugsëjo 27 d. atvykusi á Lietuvà Pabaltijo karinës apygardos komisija ásitikino, kad sovietø kariuomenës kariðkiai savivaliauja. Ji komisariatams iðsiuntë telegramà, nurodanèià pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybës skirtai komisijai visus jø tur- to registravimo dokumentus. Telegramoje buvo perspëta, jog dël dingusio turto bu- vusiø komisariatø vadovai atsakys pagal Lietuvos Respublikos ástatymus503 . Tai buvo pirmoji patirtis perimant sovietiniø kariðkiø turëtà turtà, parodþiusi, kad sklandaus turto perëmimo tikëtis nereikëtø. 1991 m. spalio vid. be kariniø komisariatø bei kariniø komendantûrø patal- pø, Kraðto apsaugos ministerija dar perëmë SSRS kariniø jûrø pajëgø prieplaukà ir nebaigtø laivø remonto dirbtuviø pastatà504 . Pradëjus perimti SSRS kariðkiø valdytus pastatus, iðkilo bûtinybë ðá procesà áforminti juridiðkai. Labai svarbus buvo 1991 m. lapkrièio 28 d. Lietuvos Respubli- kos Aukðèiausiosios Tarybos priimtas ástatymas „Dël SSRS kariniø daliniø bei kitø kariniø struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Ástatymas skelbë, kad visi okupacijos ir aneksijos laikotarpiu Lietuvai primesti SSRS, Lietuvos SSR, vietiniø LSSR valstybinës valdþios ir valdymo organø nutarimai, sprendimai, potvarkiai, taip pat sandoriai dël Lietuvos valstybës, juridiniø ir fiziniø asmenø nuosavybës teise Lietuvoje turëto turto – þemës, miðkø, vandens telkiniø, pastatø, statiniø ir árenginiø kartu su priklausiniais, árengimais ir invento- riumi – perdavimo ar skyrimo SSRS kariniams daliniams, karinëms ámonëms bei su jø buvimu susijusioms SSRS organizacijoms ir kitoms struktûroms yra niekiniai, negaliojantys nuo jø priëmimo. Jie nesuteikia Lietuvos Respublikai, jos valstybi- nës valdþios ir valdymo institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims jokiø pareigø. Visi pastatai, statiniai, árenginiai kartu su priklausiniais árengimais ir invento- riumi, kitoks SSRS kariniø daliniø, kariniø ámoniø ar su jø buvimu ir aptarnavimu susijusiø SSRS organizacijø bei kitø struktûrø ágytas ar sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos Respublikos nuosavybë. Ankstesni sandoriai dël nurodyto turto pardavimo, iðnuomojimo, perdavimo ar perleidimo juridiniams ar fiziniams asmenims, iðskyrus sandorius, kai turtà ágy-

503 Teks paklusti Lietuvos ástatymams // Respublika.– 1991, spalio 1. 504 KAM 1991 m. spalio 18 d. ásakymas Nr. 233 „Dël TSRS kariniø jûrø pajëgø prieplaukos ir nebaigtø laivø remonto dirbtuviø perëmimo // Kraðto apsaugos ministro ásakymai. T. 1. , P. 9.

210 ja Lietuvos valstybë – jos ámonës, organizacijos ar valdymo institucijos, taip pat susitarimai ar sprendimai dël SSRS kariniø daliniø, kariniø ámoniø ar su jø buvimu ir aptarnavimu susijusiø SSRS organizacijø bei kitø struktûrø dalyvavi- mo ûkiniuose ar komerciniuose susivienijimuose, bendrø ámoniø steigimo, taip pat kiti sprendimai bei susitarimai, pakeièiantys nuosavybës santykius ar paþeidþian- tys Lietuvos Respublikos nuosavybës teises, yra negaliojantys nuo jø sudarymo ar priëmimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybei, centrinës ir vietinës valstybinës valdþios ir valdymo institucijoms, taip pat ámonëms, ástaigoms bei organizacijoms buvo uþdrausta sudaryti bet kokius sandorius ar kitaip ásipareigoti dël Lietuvos Respublikai priklausanèios þemës, miðkø, vandens telkiniø, pastatø, statiniø ir áren- giniø pardavimo, iðnuomojimo, perdavimo ar perleidimo SSRS kariniams daliniams ar su jø buvimu bei aptarnavimu susijusioms SSRS organizacijoms bei kitoms struk- tûroms. Jeigu tokie sandoriai bûtø sudaryti,– numatë ástatymas,– jie laikomi negaliojanèiais nuo jø sudarymo. Visos prievolës SSRS kariniø daliniø ar su jø buvimu bei aptarnavimu susi- jusiø SSRS organizacijø bei kitø struktûrø poreikiams tenkinti, kaip prievarta primestos Lietuvos Respublikai, buvo pripaþintos niekinëmis ir neturinèiomis teisi- nës galios. Ástatymas numatë, kad paslaugø SSRS kariniams daliniams ir su jø buvimu susijusioms SSRS organizacijoms bei kitoms struktûroms teikimas, taip pat padary- tos ar daromos þalos ir nuostoliø atlyginimas teisëtam savininkui negali bûti teisinë prielaida pateisinti ðiø struktûrø laikino buvimo ir ðio ástatymo nurodyto turto val- dymo Lietuvoje. Þala, kurià padarë ir daro SSRS kariniai daliniai, karinës ámonës ir kitos SSRS karinës struktûros, neteisëtai valdydamos ir naudodamos Lietuvos Respublikos ju- ridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybës teise priklausantá turtà, uþsiimdamos ûkine veikla, taip pat padaryti nuostoliai ir negauta nauda nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos ástatymais bei ekspertø skaièiavimais,– buvo konstatuota ástatyme. Ástatymas ápareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybæ tuoj pat pradëti vykdy- ti ðá ástatymà – nustatyti nurodyto turto perëmimo tvarkà ir vykdyti jo perëmimà, imtis priemoniø atstatyti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos, taip pat Lietuvos Respublikos juridiniø ir fiziniø asmenø turtinius interesus, spræsti disponavimo minëtu turtu ar jo naudojimo klausimus. Ðio ástatymo nurodytas turtas,– teigë ástatymas,– Vyriausybës sprendimu gali bûti panaudotas Lietuvos Respublikos ástatymuose numatytoms visø rûðiø ámo- nëms steigti, perleistas valdyti valstybinëms ir privaèioms ámonëms; nustatyta tvar- ka gali bûti panaudotos investicijoms, prireikus – nekeièiamas perimtø ámoniø ga- mybos pobûdis. SSRS kariniams daliniams, karinëms ámonëms, organizacijoms ir kitoms struk- tûroms priklausiusá butø fondà buvo pavesta perimti ir já privatizuoti rajonø, mies- tø savivaldybëms Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka. Ástatymas numatë, kad uþ trukdymà perimti ástatymo nurodytà turtà, jo su-

211 naikinimà, iðveþimà, neteisëtà perleidimà, praradimà, sugadinimà ar kitokià tur- tui padarytà þalà, SSRS kariniø daliniø, ámoniø ir organizacijø bei kitø struktû- rø pareigûnai ir kiti asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos ástatymus505 . Vykdydama minëtà ástatymà, Lietuvos Respublikos Vyriausybë 1992 m. vasa- rio 10 d. priëmë potvarká „Dël pavedimo Vilniaus miesto valdybai neatlygintinai perimti buvusios SSRS k/d 22238 („Ðiaurës miestelio“) Vilniuje, Verkiø g., pastatus, patalpas bei kità turtà“506 . Tai buvo savotiðkas politinis þingsnis, akcentavæs, kad sovietinë ka- riuomenë pirmiausia turi bûti iðvesta ið sostinës Vilniaus. Be abejo, ðis þingsnis buvo logiðkas ir suprantamas, taèiau, galima sakyti, dar net nepradëjus ið Lietuvos iðvesti Rusijos kariniø daliniø, jø dar nepaliktus objektus Ministro Pirmininko pavaduotojai potvarkiais pradëjo perdavinëti ávairioms Lietu- vos þinyboms. Ðtai 1992 m. vasario 10 d. Z. Vaiðvilos potvarkiu Nr. 140p Susisieki- mo ministerijai perduota sraigtasparniø remonto gamykla, Ðiauliø karinis aerodro- mas ir kiti objektai. 1992 m. vasario 14 d. A. Dobrovolskio potvarkiu Nr. 167p Svei- katos apsaugos ministerijai perduotos Vilniaus águlos, Kauno, Klaipëdos karo ligo- ninës. Ðie ir kiti sprendimai buvo nederinti nei su Kraðto apsaugos ministerija, nei su kitomis suinteresuotomis þinybomis. Dël to 1992 m. vasario 28 d. kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius kreipësi á ðalies Ministrà Pirmininkà siûlydamas visus klau- simus, susijusius su iðvedamos Rusijos kariuomenës kariniø objektø perdavimu Lie- tuvos Respublikos þinyboms, prieð priimant galutinius sprendimus, derinti su Kraðto apsaugos ministerija507 . 1992 m. birþelio 29 d. Vyriausybë Kraðto apsaugos ministerijà ápareigojo spræsti Rusijos turto perëmimo, jo tolesnës apsaugos ir kitus su tuo susijusius praktinius klausimus, jeigu jie Lietuvos Respublikos ástatymais ar Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimais nëra priskirti tik Vyriausybës kompetencijai. Kraðto apsaugos ministerija buvo ápareigota nedelsdama inventorizuoti per- imtus objektus ir, suderinusi su suinteresuotomis ministerijomis bei kitomis valstybi- nëmis tarnybomis, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiûlymus dël ðiø objektø tolesnio panaudojimo, iðskyrus tuos atvejus, kai perimtini objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybës sprendimais ið anksto perduodami kitoms organizacijoms. Kraðto apsaugos ministrui buvo pavesta sudaryti reikiamus struktûrinius pa- dalinius ir paskirti pareigûnus, uþtikrinanèius ðiø priemoniø vykdymà. Kraðto apsaugos ministerijai ir Finansø ministerijai pasiûlyta pateikti Lietu- vos Respublikos Vyriausybei pasiûlymus dël ðios veiklos finansavimo. Lietuvos Respublikos vykdomosios valdþios institucijos ápareigotos visokerio- pai padëti Kraðto apsaugos ministerijai spræsti Rusijos kariuomenës daliniø iðvedi- mo ið Lietuvos Respublikos teritorijos klausimus508 .

505 Dël SSRS kariniø daliniø bei kitø kariniø struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respublikos teritorijoje // Valstybës þinios, 1991, Nr. 35–951. 506 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. vasario 10 d. potvarkis Nr. 139P // http://www3.lrs.lt. 507 A. Butkevièiaus 1992 m. vasario 28 d. raðtas Ministrui Pirmininkui G. Vagnoriui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 692, L. 194. 508 Dël Kraðto apsaugos ministerijos ápareigojimo spræsti Rusijos kariuomenës daliniø iðvedimo klausimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. birþelio 29 d. potvarkis Nr. 631p // http://www3.lrs.lt. 212 Reikia paþymëti, kad Kraðto apsaugos ministerija Rusijos kariuomenës uþim- tø objektø bûsimuoju perëmimu pradëjo rûpintis kur kas anksèiau, nei buvo Vy- riausybës oficialiai ápareigota. Vos tik prasidëjus oficialioms deryboms su Rusija dël jos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos, kraðto apsaugos ministras 1992 m. vasario 12 d. pasiraðë ásakymà „Dël SSRS kariniø objektø“. Juo ministras SSRS kariniø objektø bûsimajam perëmimui paskyrë komisijà, kurià sudarë: pirmininkai: Jonas Geèas, ministro pavaduotojas, Jonas Pauþolis, ministro pavaduotojas. nariai: A. Griðka, Remonto ir kapitalinës statybos tarnybos virðininkas, V. Benediktavièius, SKAT ðtabo virðininko pavaduotojas; G. Danielius, Pasienio apsaugos tarnybos virðininko pavaduotojas, V. Ðriubða, Materialinio aprûpinimo tarnybos maisto skyriaus virðininkas, V. Brazauskas, Gelbëjimo ir civilinës saugos departamento inþinerinës apsau- gos skyriaus virðininkas, J. Juodka, Jungtinio ðtabo inþinerinio topografinio skyriaus virðininkas, S. Butkus, Autotransporto tarnybos virðininkas, J. Pivoriûnas, Technikos ir ryðiø tarnybos virðininkas, È. Jezerskas, Lauko kariuomenës brigados vadas, P. Ivoðkis, II tarnybos virðininkas, P. Marozienë, ministerijos Buhalterinës apskaitos poskyrio virðininkë, H. Narðèius, Karinës administracijos departamento Organizacinio skyriaus virðininkas509 . Tuo paèiu ásakymu buvo patvirtinta ir SSRS kariniø objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, perëmimo tvarka (þr. Priedà Nr. 11). Ministras apskrièiø komendantams ásakë iðsiaiðkinti, kokie SSRS kariniai ob- jektai yra dislokuoti apskrities teritorijoje. Apskrièiø komendantus ápareigojo infor- muoti pasiraðytinai kariniø daliniø vadus apie Lietuvos Respublikos ástatymà „Dël SSRS kariniø daliniø bei struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respub- likos teritorijoje“ bei Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos valstybiniø delegaci- jø darbo susitikimo 1992 m. sausio 31 d. Komunikatà. Komendantai buvo ápareigoti iki 1992 m. vasario 21 d. pateikti KAM patiks- lintus duomenis apie SSRS karinius objektus, nurodant: • karinës dalies numerá, adresà, pagrindines objekte esanèios ginkluotës ir technikos charakteristikas ir kieká, trumpà pastatø charakteristikà, • uþimamà plotà, • dirbanèiø þmoniø skaièiø, tarp jø Lietuvos pilieèiø skaièiø, • bûtinosios tarnybos kariø skaièiø (pageidautina nurodyti jø pilietybæ), • gyvenanèiø objekte þmoniø skaièiø, • vado, pavaduotojø, ðtabo virðininko pavardæ, vardà, tëvavardá, darbo tele- fonus. Priskirti prie kiekvieno karinio objekto stebëtojà, kuris palaikytø ryðá su ðio dalinio vadovybe.

509 Kraðto apsaugos ministerijos SSRS kariniø objektø perëmimo komisija. // Kraðto apsaugos ministro 1992 m. vasario 12 d. ásakymo Nr. 72 priedas. // Kraðto apsaugos ministro ásakymai. T. 1., P. 146-147. 213 Sudaryti kiekvieno karinio objekto apsaugos operatyviná planà, numatant rei- kalingà þmoniø skaièiø, ginkluotës ir technikos poreiká, finansinius iðteklius ir pa- teikti KAM. Gavus praneðimà, kad objektà palieka SSRS kariuomenë, nedelsiant perimti objektø apsaugà, panaudojant turimus resursus (lauko brigados, SKAT, Pasienio apsaugos tarnybos ar kitas KAM pavaldþias struktûras), ir apie tai informuoti KAM. Iki vasario 15 d. pateikti siûlymus dël karinius objektus inspektuojanèiø asme- nø paskyrimo. Nedelsiant pradëti derybas su kariniø objektø vadais dël objektø inventoriza- cijos atlikimo. Esant abipusiam susitarimui, skubiai atlikti objektø inventorizacijà, uþfiksuojant teritorijos, pastatø, komunikacijø bei kitø materialiniø vertybiø (áskai- tant ginkluotæ) kieká ir bûklæ. Apie inventorizacijos rezultatus praneðti KAM. Operatyviai pateikti gaunamà patikslintà informacijà apie karinius objektus (apie materialines vertybes, kadrinius pasikeitimus, kariðkiø pareiðkimus likti gy- venti Lietuvos Respublikoje, jø norus priimti Lietuvos pilietybæ ir t. t.)510 . Ðis ministro ásakymas leido gana operatyviai surinkti reikiamà medþiagà apie Rusijos kariuomenës valdomà turtà ir rengtis jo perëmimui. 1992 m. balandþio 3 d. kraðto apsaugos ministras A. Butkevièius sudarë naujà kariniø objektø perëmimo komisijà: komisijos pirmininkas – N. Vidrinskas, kraðto apsaugos ministro pavaduotojas, generalinis inspektorius, nariai: Jungtinio ðtabo atstovai – J. Naprys ir M. Inkënas, Lauko kariuomenës brigados – K. E. Þemaitis, Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos – V. Bilinskas, Karinës administracijos departamento – H. Narðèius, Civilinës saugos departamento – A. Kucharevas, Pasienio apsaugos tarnybos – V. Geèiauskas, Kapitalinës statybos ir remonto tarnybos – S. Ðulskus, Aviacijos tarnybos – A. Gasparas, Medþiaginio aprûpinimo tarnybos – V. Aleksandravièius, Autotransporto tarnybos – R. Lapinskas, Ginkluotës skyriaus – V. Bukauskas, Medicinos tarnybos – K. Mickevièius. Komisija buvo ápareigota iki balandþio 15 d. sudaryti paliekamø Rusijos ka- riuomenës objektø sàraðà, nustatant jø vertæ, reikalingumà, perëmimo prioritetus, konkretø panaudojimo tikslà kraðto apsaugos sistemoje ir pateikti karðto apsaugos ministrui tvirtinti511 . Taigi ið esmës buvo sudaryta nauja komisija. Taèiau toks kardinalus komisijos pakeitimas kaþkokiø neigiamø pasekmiø neturëjo, nes pirmoji komisija, kadangi Rusijos kariuomenës iðvedimas vyko dar tik teoriðkai, nieko svarbesnio, be kai kuriø paruoðiamøjø darbø, nebuvo nuveikusi.

510 Dël SSRS kariniø objektø. KAM 1992 m. vasario 12 d. ásakymas Nr. 72 // Ten pat, P.145-146. 511 Dël planingo Rusijos kariuomenës objektø perëmimo komisijos sudarymo. KAM 1992 m. balandþio 3 d. ásakymas Nr. 223 // Ten pat, P. 269-270.

214 Vykdant kraðto apsaugos ministro 1992 m. vasario 12 d. ásakymà „Dël SSRS kariniø objektø“, apskrièiø komendantai surinko palyginti detalias þinias apie jø teri- torijoje dislokuotø Rusijos kariniø daliniø valdomà turtà. Buvo numatyta, kurie ob- jektai bus reikalingi kuriamos kraðto apsaugos sistemos poreikiams. Todël ministras siekdamas uþtikrinti reikiamu laiku iðvedamos Rusijos kariuomenës objektø perëmi- mà ir jø tolesná panaudojimà Kraðto apsaugos ministerijos struktûrose, 1992 m. bir- þelio 4 d. paskyrë Kraðto apsaugos ministerijos tarnybø darbuotojus, atsakingus uþ ðiø paliekamø Rusijos kariuomenës objektø perëmimà512 (þr. Priedà Nr. 12). Paskirtiems atsakingiems uþ objektø perëmimà asmenims A. Butkevièius ásakë kontroliuoti objektø bûklæ, uþkirsti kelià grobstymams bei perdavimui akcinëms ben- drovëms, kooperatyvams ar kitoms organizacijoms. Objektø, neátrauktø á Kraðto apsaugos ministerijos balansà, priëmimà ir jø per- davimà kitoms Lietuvos Respublikos ministerijoms ir þinyboms ministras pavedë organizuoti tarpþinybinei buvusios SSRS kariuomenës objektø perëmimo inspekci- nei komisijai513 . Pirmieji buvusios SSRS kariniai miesteliai buvo priimti 1991 m. gruodþio mën. tuometiniame Snieèkuje. Vidaus reikalø pulkas (k.d. 3700) Snieèkuje paliko netvar- kingus, priðiukðlintus pastatus su nuplëðta apdaila, nuimta elektros instaliacija. Ne kà ge- resnës bûklës buvo ir kiti pir- mieji perimti kariniai mieste- liai. Paneriuose geleþinkelinin- kø karinis miestelis buvo pra- dëtas griauti. Tik ryþtingai áve- dus kraðto apsaugos sargybà pavyko apsaugoti miestelá nuo visiðko sugriovimo. Paskutiniais metais SSRS kariuomenës vadovybë neskyrë lëðø remonto dar- bams, todël daugeliui pastatø R. Bagdono nuotrauka (KASPEA) buvo reikalingas kosmetinis ir apie 40 % pastatø – kapitalinis remontas. Apie 10 % atiduodamø pastatø buvo bû- tina nugriauti, kai kurie perimami miesteliai buvo avarinës bûklës. Tai Ukmergës raj., Kopûstëliø kaime, esanti raketinë bazë (perduota Ukmergës raj. savivaldybei), Tauragës raj., Sakalynës kaime, esanti raketinë bazë Nr. 2 ir kt. Kadangi visi perimtø pastatø trûkumai buvo fiksuojami dokumentuose ir vi- deojuostose, 1992 m. vid. perduodamø kariniø miesteliø bûklë jau buvo geresnë, pavyzdþiui, Vilniaus radioelektronikos aukðtojoje karo mokykloje514 .

512 Dël Rusijos kariuomenës objektø perëmimo. KAM 1992 m. birþelio 4 d. ásakymo Nr. 378 priedas. // Ten pat, p. 402-412. 513 Dël Rusijos kariuomenës objektø perëmimo. KAM 1992 m. birþelio 4 d. ásakymas Nr. 378 // Ten pat, P. 401. 514 1992-09-04 paþyma dël kariniø miesteliø perëmimo // KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 28, L. 8. 215 R. Bagdono nuotrauka. KASP EA Lietuvos Respublikos Vyriausybë, 1992 m. birþelio 29 d. atsakingu uþ Rusijos valdomø kariniø objektø perëmimà paskyrusi Kraðto apsaugos ministerijà, kurá lai- kà nepriiminëjo jokiø sprendimø dël iðvedamos Rusijos kariuomenës paliekamø ob- jektø bûsimø ðeimininkø paskyrimo. Daugëjant paliekamø objektø, kraðto apsau- gos sistemos daliniai nebesugebëjo tinkamai apsaugoti paliekamo turto, dël to nepa- sitenkinimà ëmë reikðti savivaldybës515 bei kai kurios organizacijos, pretendavusios á paliekamus pastatus. Prasidëjo skundø ir pareiðkimø srautas. 1992 m. spalio 13 d. á ðià problemà atkreipë dëmesá Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Krað- to apsaugos ir Vidaus reikalø komisija, pareikalavusi ið Vyriausybës kuo greièiau skirti ið Rusijos kariuomenës perimamø objektø savininkus516 . Reaguodama á ðá Aukðèiausiosios Tarybos Kraðto apsaugos ir Vidaus reikalø komisijos pareiðkimà, 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybë sudarë komisijà buvusiø Ru- sijos kariuomenës objektø, esanèiø Lietuvos teritorijoje, paskirstymo ministeri- joms, kitoms valstybinëms tarnyboms, savivaldybëms klausimams iðnagrinëti: A. Nasvytis – statybos ir urbanistikos ministras (komisijos pirmininkas); A. Deveikis – Komunalinio ûkio ir paslaugø departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktorius (komisijos pirmininko pavaduotojas); È. Aksomitas – Finansø ministerijos vyriausiasis specialistas; D. Balandis – Susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento direktorius; E. Jankûnas – Kultûros ir ðvietimo ministerijos reikalø valdytojas;

515 1992 m. rugsëjo 17 d. Ðiauliø miesto savivaldybës kreipimasis á Aukðèiausiàjà Tarybà // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 691, L. 82. 516 S. Peèeliûno 1992 m. spalio 13 d. raðtas Vyriausybei // Ten pat, L. 81. 216 S. Kriðpinovièius – Lietuvos Respublikos Vyriausybës aparato Savivaldybiø skyriaus vedëjo pavaduotojas; V. Leipus – Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisaras; J. Matonis – vidaus reikalø ministro pirmasis pavaduotojas; A. Paðkauskas – Susisiekimo ministerijos Pramonës skyriaus virðininkas; M. Rutkauskas – valstybinës ámonës „Lietuvos energetikos sistema“ tarnybos virðininkas; V. Stukas – Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos ástaigø aptarnavimo skyriaus virðininkas; V. Tutkus – Kraðto apsaugos ministerijos Jungtinio ðtabo virðininkas; M. Valkiûnas – Socialinës apsaugos ministerijos Kapitalinës statybos skyriaus virðininko pavaduotojas; S. Þebrauskas – Miðkø ûkio ministerijos Miðko technologijos skyriaus virðininkas. Komisija buvo ápareigota per 10 d. pateikti savo pasiûlymus ir kartu su Kraðto apsaugos ministerija atitinkamo sprendimo projektà Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui517 . Taèiau 1993 m. kovo 8 d. ði komisija Ministro Pirmininko Bronislovo Lubio buvo panaikinta ir sudaryta nauja komisija: A. Kregþdë – Lietuvos Respublikos Vyriausybës patarëjas komunalinio ir butø ûkio klausimais (komisijos pirmininkas); A. Deveikis – Komunalinio ûkio ir paslaugø departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktorius (komisijos pirmininko pavaduotojas); È. Aksamitas – Finansø ministerijos vyriausiasis specialistas; D. Balandis – Susisiekimo ministerijos Aviacijos departamento direktorius; E. Jankûnas – Kultûros ir ðvietimo ministerijos reikalø valdytojas; D. Juozënas – Paminklotvarkos departamento generalinio direktoriaus pa- vaduotojas; A. Petrauskas – Lietuvos Respublikos Vyriausybës aparato Savivaldybiø sky- riaus referentas; A. Paðkauskas – Susisiekimo ministerijos Pramonës skyriaus virðininkas; V. Stukas – Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos ástaigø aptarnavimo skyriaus virðininkas; A. Svetulevièius – vidaus reikalø ministro pavaduotojas; J. Sviderskis – teisingumo ministro pavaduotojas; R. Tamoðiûnas – energetikos ministro pavaduotojas; V. Tutkus – Kraðto apsaugos ministerijos Jungtinio ðtabo virðininkas; M. Valkiûnas – Socialinës apsaugos ministerijos Kapitalinës statybos skyriaus virðininko pavaduotojas; S. Þebrauskas – Miðkø ûkio ministerijos Miðko darbø skyriaus virðininkas. Komisija buvo ápareigota, iki bus paskirstyti visi buvæ Rusijos Federacijos kariuomenës objektai, nuolat teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo pasiûly- mus, o kartu su Kraðto apsaugos ministerija – atitinkamø sprendimø projektus.

517 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. spalio 23 d. potvarkis Nr. 1029p // http://www3.lrs.lt. 217 Komisija, spræsdama minëtø objektø paskirstymo klausimus, buvo ápareigota tai daryti kartu su atitinkamø miestø (rajonø) savivaldybiø skirtais atsto- vais518 . 1993 m. kovo 22 d. buvo pakeistas komisijos pirmininkas. Juo buvo paskirtas Vyriausybës aparato Teisësaugos skyriaus vedëjas V. Markevièius, o buvæs pirmi- ninkas A. Kregþdë – komisijos nariu519 . Dël minëtø organizaciniø pertvarkymø Rusijos kariuomenës paliekamø ob- jektø paskirstymas naujiems savininkams kurá laikà uþsitæsë, taèiau po to vyko gana sklandþiai ir Vyriausybës potvarkiai bei nutarimai buvo pasiraðomi ir priimami vie- nas po kito. Perimant Rusijos kariuomenës valdomà turtà ne visada Lietuvos Vyriausybës veiksmai buvo derinami su Rusijos kariðkiø interesais. Tokiu pavyzdþiu galëtø bûti 1992 m. sausio 3 d. Vyriausybës nutarimas likviduoti Lietuvos Respublikos teritori- joje esanèiø buvusios SSRS gynybos ir vidaus reikalø ministerijø butø ir komunali- nio ûkio eksploatavimo dalies ir jø eksploatuojamo butø fondo, komunaliniø, inþi- neriniø komunikacijø bei árengimø, gamybinës bazës, transporto, mechanizmø ir kt. perdavimà miestø, rajonø, kuriø teritorijose buvo ðios dalys, savivaldybëms. Ðis turtas turëjo bûti perimtas iki sausio 20 d.520 . Kadangi ðis nutarimas nebuvo suderintas su Rusijos kariðkiais, jie në nesiruoðë ðio nutarimo vykdyti. 1992 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë gavo oficialø laiðkà, pasiraðytà NVS kariuomenës Vilniaus águlos virðininko V. Frolovo. Laiðke buvo praneðama, kad NVS kariniø pajëgø vyriausiojo vado pavaduotojas 1992 m. vasario 15 d. patvirtino Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës vadovybës spren- dimà dël buvusios SSRS gynybos ministerijos gyvenamojo fondo perdavimo. Spren- dime nurodoma, jog ðis fondas Lietuvos Respublikos miestø ir rajonø savivaldybëms bus perduotas tik tuo atveju, jei, gyventojams iðsikëlus ið fondui priklausanèiø butø, prioritetinæ teisæ juose apsigyventi (iki ið Lietuvos bus iðvesta buvusios SSRS kariuo- menë) turës Ðiaurës Vakarø karinës grupuotës kariðkiai, darbininkai bei tarnautojai. Laiðke buvo reiðkiamas priekaiðtas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paval- dþios struktûros nesprendþia ðio klausimo NVS gynybos ministerijos siûlomu bûdu. Ministro Pirmininko pavaduotojas Z. Vaiðvila ðiuo klausimu nusiuntë laiðkà Rusijos Federacijos vicepremjerui S. Ðachrajui. Laiðke paþymima, kad Rusijos Fede- racijos kariniø pajëgø dalys, kurias ruoðiamasi iðvesti ið Lietuvos teritorijos, nesilai- ko Lietuvos Respublikos ástatymø ir normatyviniø aktø, tarp jø – ir 1992 m. sausio 3 d. Vyriausybës priimto nutarimo Nr. 2. Ðiuo nutarimu buvusios SSRS gynybos mi- nisterijos butø eksploatavimo padaliniai likviduoti. Jø þinioje esantis turtas (gyvena- masis fondas, komunalinës inþinierinës komunikacijos bei statiniai, gamybos bazës, transportas, mechanizmai ir kt.), iðskyrus karinës paskirties turtà, turëjo bûti per-

518 Dël komisijos buvusiø Rusijos Federacijos kariuomenës objektø paskirstymo klausimams iðnagrinëti. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. kovo 8 d. potvarkis Nr. 175p // Ten pat. 519 Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. kovo 8 d. potvarkio Nr. 175p dalinio pakeitimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. kovo 22 d. potvarkis Nr. 209p // Ten pat. 520 Dël buvusios TSRS gynybos ministerijos ir TSRS vidaus reikalø ministerijos butø eksploatavimo organizacijø. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 2 // Ten pat. 218 duotas Lietuvos miestø ir rajonø savivaldybëms. Vicepremjeras konstatavo, kad Ru- sijos Federacijos kariuomenës Ðiaurës–Vakarø grupës vadovybë ignoruoja ðá Lietu- vos Respublikos Vyriausybës nutarimà ir atsisako já vykdyti. Vicepremjero Z. Vaiðvilos laiðke taip pat buvo nurodoma, kad NVS kariniø pajëgø vyriausiojo vado pavaduotojo N. Èekovo patvirtintas 1992 m. vasario 15 d. sprendimas akivaizdþiai prieðtarauja Lietuvos Respublikos ástatymui „Dël SSRS kari- niø daliniø bei kitø kariniø struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respub- likos teritorijoje“. Todël Z. Vaiðvila Lietuvos Respublikos Vyriausybës vardu praðë vicepremjerà S. Ðacharajø nedelsiant imtis priemoniø atðaukti minëtà sprendimà bei nurodyti Rusijos Federacijos kariniø pajëgø vadovybei laikytis visø Lietuvos Res- publikos ástatymø ir normatyviniø aktø. Laiðko pabaigoje pabrëþiama, kad esantis Lietuvoje ir priklausæs buvusios SSRS gynybos ministerijos butø eksploatavimo pa- daliniams gyvenamasis fondas, visos komunikacijos bei statiniai artimiausiu metu privalo bûti perduoti Lietuvos Respublikos savivaldos organams521 . Ðis klausimas teigiamai buvo iðspræstas tik 1992 m. pab. pasiekus susitarimus su Rusijos kariðkiais ir tiems, kaip jau buvo minëta, kurie turi tam teisæ, leidus butus privatizuoti522 . Drauge reikia paþymëti, kad gyvenamojo ploto problema iðliko aktuali visà Rusijos kariuomenës iðvedimo laikotarpá. Ir, matyt, neatsitiktinai paskutinis objektas, 1993 m. gruo- dþio 15 d. perduotas Lietuvai, buvo gyvenamasis namas Vilniuje, Visoriuose523 . 1992 m. vasario 28 d. Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius ápareigojo miestø ir rajonø valdybas kartu su Kraðto apsaugos ministerija nuo 1992 m. kovo 1 d. perimti buvusios SSRS karinës prekybos objektus kartu su struktûriniais padali- niais, priklausiniais árengimais ir inventoriumi. Vidaus reikalø ministerija buvo ápa- reigota miestø ir rajonø valdyboms teikti paramà perimant nurodytus objektus524 . Ðis ápareigojimas buvo ávykdytas gana lengvai, nors ið èia nebuvo apsieita be protestø ir prieðtaravimø. Kitas gana aktualus klausimas buvo karinës gamyklos. 1992 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë, ágyvendindama Lietuvos Respublikos ástatymà „Dël SSRS kariniø daliniø bei kitø kariniø struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pavedë Susisiekimo ministerijai neatlygintinai per- imti: 1. Sraigtasparniø remonto gamyklà (karinis dalinys 36859) Kaune, Suvalkie- èiø pl.; 2. Karo transporto aviacijos aerodromà (karinis dalinys 06937) Këdainiuose; 3. Ðiauliø kariná aerodromà Ðiauliø raj., Zokniuose; 4. Aviacijos prietaisø remonto gamyklà Ðiauliuose; 5. Aviacijos remonto gamyklà Panevëþyje; 6. Geleþinkelio kariná daliná 32238 Vilniuje, Paneriuose525 .

521 Vyriausybës informacijos biuro 1992 m. kovo 27 d. praneðimas // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 692, L. 214. 522 1993 m. geguþës mën. V. Profotilovo raportas Rusijos Federacijos generalinio ðtabo virðininko pavaduotojui A. Kleimionovui // KAA.– F. 2, Ap. 6 (nenumeruota). 523 Priëmimo aktas Nr. 269 // Ten pat.– B. 24, L. 175. 524 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. vasario 28 d. potvarkis Nr. 212p // http://www3.lrs.lt. 525 Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. vasario 10 d. potvarkis Nr. 140p // Ten pat. 219 Paskutinio Rusijos kariuomenës objekto perdavimo aktas (KAA.–F. 2., Ap. 6, B. 24., L. 175) 220 Pasiraðytas apþiûros protokolas Kauno tankø remonto gamykloje. Deðinëje plk. Jonas Pauþolis. 1992 m. R. Bagdono nuotrauka

1992 m. kovo 4–5 d. susisiekimo ministro pavaduotojas S. Dailydka Këdai- niuose, Panevëþyje, Ðiauliuose ir Kaune supaþindino minëtø kariniø objektø vado- vus su ðiuo Vyriausybës potvarkiu. Kokios buvo tos minimos gamyklos? 202-oji sraigtasparniø remonto gamykla Kaune remontavo buvusios SSRS ga- mybos sraigtasparnius MI-8 ne tik SSRS kariuomenei, bet ir Indijai, Sirijai, Iranui, Egiptui ir kitoms Azijos ir Europos valstybëms, kuriose jie buvo eksploatuojami. Uþ- sakymai jø remontui buvo teikiami per SSRS, vëliau Rusijos kariná kompleksà. Ga- mykloje dirbo apie 1400 darbuotojø, beveik visi buvo laisvai samdomi. Tarp jø buvo apie 40–50 kariðkiø, kurie daþniausiai atlikdavo sraigtasparniø áskraidymà po re- monto. Gamyklai vadovavo plk. Aleksandras Sulþenko. 256-oji aviacijos remonto gamykla Ðiauliuose remontavo karinius SU-24 lëk- tuvus. Visa áranga gamykloje buvo pritaikyta tik ðiø lëktuvø remontui. Gamykloje dirbo apie 1200 darbuotojø, ið jø apie 70 % buvo ið Ðiauliø miesto. Vëliau, kadangi Lietuvai buvo nepriimtina, kad ðie lëktuvai po remonto skraidytø Lietuvos oro erd- ve, taip pat bûtø atliekami bandymai, jø remontas buvo nutrauktas, o visa áranga iðveþta. Gamyklos virðininkas pplk. Sergejus Jeroðenko. 338-oji aviacijos remonto gamykla Panevëþyje remontavo ávairiø SSRS kari- niø lëktuvø elektros ir elektronikos árengimus ir kità aviacinæ technikà. Gamykloje

221 dirbo apie 500 darbuotojø, apie 71 % ið jø buvo laisvai samdomi. Apie 30 % gamyk- los produkcijos buvo vartojimo prekës: suvirinimo aparatai, automobiliø atsarginës dalys, medþio dirbiniai ir kt. Gamyklos virðininkas pplk. Aleksandras Macko526 . Taèiau reikia paþymëti, kad 1992 m. Lietuvos Vyriausybë jokiø kitø konkre- èiø veiksmø gamykloms perimti nesiëmë, todël tais metais daugiau ðis klausimas ir neiðkilo. Kadangi pagal kariuomenës iðvedimo grafikà 1993 m. karines gamyklas turë- jo perimti Lietuva, 1993 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë paskyrë iki 1993 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës laikinuosius atstovus buvu- siose Rusijos kariuomenës gamyklose: Vytautà Pakarskà – Kauno malûnsparniø remonto gamykloje; Petrà Saunoriø – Kauno tankø remonto gamykloje; Medardà Kiðká – Panevëþio aviacijos remonto gamykloje; Antanà Þemaitá – Ðiauliø aviacijos remonto gamykloje. Lietuvos Respublikos Vyriausybës laikiniesiems atstovams gamyklose buvo suteikti ágaliojimai vykdyti valstybinio turto gamyklose prieþiûrà. Jie buvo áparei- goti imtis visø priemoniø, kad gamyklose esantys árengimai ir inventorius nebûtø iðveþami, perduodami ar naikinami, ir apie paþeidimus ðioje srityje nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybæ. Lietuvos Respublikos Vyriausybës laikiniesiems atstovams gamyklose buvo pavesta organizuoti ðiø gamyklø reorganizavimà, kad jø pagrindu bûtø ákurtos bendros ámonës su Rusijos Federacijos ar kitø valstybiø ámonëmis, ir baigti ðá darbà iki 1993 m. geguþës 1 d. Minimø gamyklø vadovai buvo ápareigoti sudaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybës laikiniesiems atstovams gamyklose reikiamas darbo sàlygas ir vyk- dyti jø nurodymus, nevirðijanèius jiems suteiktø ágaliojimø527 . Dël ðio Vyriausybës nutarimo 1993 m. vasario mën. Rusijos ágaliotinis kariuo- menës iðvedimui gen. plk. L. Majorovas pareiðkë protestà Lietuvos Respublikos Mi- nistrui Pirmininkui Bronislovui Lubiui bei kraðto apsaugos ministrui Audriui Butke- vièiui. Jo nuomone toks Lietuvos Vyriausybës nutarimas prieðtarauja teisiniams prin- cipams ir gali bûti sprendþiamas tik Lietuvos ir Rusijos vyriausybiø lygmenyje. Jis priminë, kad minëtos gamyklos yra Rusijos ginkluotøjø pajëgø nuosavybë, todël iki politinio klausimo sprendimo jie negali leisti á ðiø gamyklø reikalus kiðtis Lietuvos Vyriausybës paskirtiems atstovams528 . Taèiau ðio klausimo sprendimo pradþia, ko gero, buvo pavëluota. Jau 1993 m. sausio mën. SKAT Kauno rinktinës vadas vyr. ltn. J. Abromavièius informavo krað-

526 Susisiekimo ministro pavaduotojo S. Dailydkos paþyma apie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. vasario 10 d. potvarkio Nr. 140p vykdymà // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 693, L. 92–95; Susisiekimo ministro J. Birþiðkio 1993 m. balandþio 7 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // Ten pat.– B. 931, L. 154–155. 527 Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës laikinøjø atstovø gamyklose. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. sausio 25 d. potvarkis Nr. 55p // http://www3.lrs.lt. 528 1993 m. vasario 11 d. gen. plk. L. Majorovo raðtas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui B. Lubiui // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 930, L. 77; 1993 m. vasario 19 d. L. Majorovo raðtas A. Butkevièiui // KAA, F. 2, Ap. 1, B. 107, L. 51. 222 to apsaugos ministrà, kad á já kreipësi Kauno sraigtasparniø remonto gamyklos dir- bantieji ir praneðë apie sausio 19 d. sprendimà – gamyklà uþdaryti, o apie 2000 darbininkø atleisti. Sausio 18 d. prasidëjo gamyklos árangos demontavimo darbai. Darbininkai praðë imtis priemoniø, kad bûtø apsaugotas gamyklos turtas529 . 1993 m. vasario 10 d. á Ministrà Pirmininkà Bronislovà Lubá kariniø gamyklø klausimu kreipësi Valstybinës derybø delegacijos su Rusija vadovas Èeslovas Stan- kevièius. Jis atkreipë Ministro Pirmininko dëmesá á tai, kad nevykdomas Lietuvos Respublikos ástatymas „Dël kariniø daliniø bei kitø kariniø struktûrø neteisëtai valdomo turto ir sandoriø Lietuvos Respublikos teritorijoje“, nes karinës ámonës neperimtos, tur- tas grobstomas, nepaskirti atsakingi ámoniø ðeimininkai, o kaltieji netraukiami bau- dþiamojon atsakomybën. Anot È. Stankevièiaus, vien tik laikinøjø atstovø gamyk- lose paskyrimo nepakanka. È. Stankevièius kategoriðkai pasisakë prieð bet kokiø bendrø gamyklø su Rusija kû- rimà. Jis siûlë skubiai perimti karines gamyklas, nesileisti á jokias derybas su Rusijos karið- kiais, neleisti iðveþti jokio turto bei árengimø, o trukdanèius perimti gamyklas ar grobstan- èius turtà Rusijos kariðkius ir kitus asmenis traukti baudþiamojon atsakomybën530 . Taèiau reikia paþymëti, kad Lietuvos Vyriausybë nebuvo atsisakiusi idëjos kurti bendras su Rusijos Federacija gamyklas. Tai matyti ið 1993 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Bronislovo Lubio ir Rusijos Federacijos ambasadoriaus Lietuvoje Nikolajaus Obertyðevo susitikimo atmintinëje uþfiksuoto fakto, kad Lietuvos Vyriausybës nuomone, tokios bendros gamyklos, nepaisant opo- zicijos prieðtaravimo, galëtø bûti ákurtos531. Reikia paþymëti, kad sumanymas ákurti bendras su Rusija gamyklas atsirado dar 1991 m. pabaigoje. Tai matyti ið Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Ge- dimino Vagnoriaus 1991 m. gruodþio 11 d. raðto Rusijos Federacijos Vyriausybei. Jame Premjeras Rusijos Vyriausybæ informuoja, kad Kraðto apsaugos ministerija yra parengusi 7 buvusiø SSRS gynybos ministerijos gamyklø konversijos projektà. Pagal já ðios gamyklos turëjo tapti akcinëmis bendrovëmis, kuriø veikloje gali dalyvauti ir RTSFR. G. Vagnorius Rusijos Vyriausybæ kvietë bendradarbiauti kuriant tokias ga- myklas532. 1992 m. geguþës 15 d. Lietuvos Vyriausybë ir Lietuvos Respublikos susiekimo ministerija gavo Rusijos aviacijos mokslinio pramoninio komplekso „OKB“ bei Ðiau- liø aviacijos remonto gamyklos kolektyvo atsakymà á minëtà G. Vagnoriaus pasiûly- mà. Jame Ðiauliø aviacijos remonto gamyklos virðininkas S. Jeroðenko raðë, kad pri- taria pasiûlymui. Jis siûlë bendroje ámonëje remontuoti bei techniðkai aptarnauti karinius Rusijos, Lietuvos ir kitø ðaliø lëktuvus, gaminti nedidelius, daugiausia ûki- nëms reikmëms skirtus lëktuvus ir kt. Jø skaièiavimais per metus gamyklos gamybi- në apimtis turëjo siekti iki 73 mln. rubliø. Su laiðku buvo atsiøstas ir ketinimø proto-

529 J. Abromavièiaus 1993 m. sausio 19 raðtas // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 930, L. 54. 530 È. Stankevièiaus 1993 m. vasario 10 d. raðtas Ministrui Pirmininkui B. Lubiui // Ten pat, L. 75–76. 531 LR Ministro Pirmininko B. Lubio susitikimo, ávykusio 1993 m. vasario 25 d., su RF ambasadoriumi Lietuvoje N. Obertyðevu atmintinë // LRPA fondas (nenumeruota). 532 G. Vagnoriaus 1991 m. gruodþio 11 d. raðtas Rusijos vyriausybei // LRVKA.– F. 4, Ap. 3, B. 693, L. 142. 533 Ten pat,– L. 138–141. 223 kolas533. Ðiai idëjai pritarë Kraðto apsaugos ministerija. Jos nuomone, buvo tikslinga iðsaugoti minëtà ámonæ su visais esamais techniniais árengimais. Ámonëje, anot mi- nistro A. Butkevièiaus, bûtø galima remontuoti ávairioms Lietuvos þinyboms pri- klausanèius lëktuvus bei kitø valstybiø lëktuvus. Taèiau A. Butkevièius iðreiðkë ir tam tikrà abejonæ. Jo nuomone, bendros ámonës su Rusija kûrimas galimas, jeigu Rusijos Vyriausybë ásipareigotø tiekti Lietuvos Respublikai karinæ aviacinæ technikà ir atsargines dalis lengvatinëmis sàlygomis534 . Taèiau ðiai idëjai nepritarë ekonomikos ministras A. Ðimënas. Jo nuomone Ru- sijos pastangos performuoti karines ámones á bendras ámones yra ne kas kita, kaip bandymas pasilikti Lietuvoje ir áteisinti juridiðkai jø egzistavimà. Be to, tai yra mëgi- nimas tø ámoniø vadovaujantiems darbuotojams – buvusiems sovietinës armijos ka- rininkams, likti Lietuvoje. Tiesiogiai ðiai idëjai nepritarë ir susisiekimo ministras J. Birþiðkis. Pasak jo, pasiûlymà sudaryti aviacijos prietaisø gamyklos Ðiauliuose bazëje bendrà ámonæ su Rusijos moksliniu gamybiniu aviacijos kompleksu galima bûtø nagrinëti tik po to, kai aviacijos prietaisø remonto gamykla Ðiauliuose bus perduota Lietuvos Respubli- kos jurisdikcijon ir ði ámonë bus uþregistruota Lietuvos Respublikos nustatyta tvar- ka535 . Jis siûlë perimti Ðiauliø aviacijos remonto gamyklà ir iðlaikyti jos darbo profi- lá, nes ten dirbo daug laisvai samdomø Lietuvos pilieèiø536 . 1993 m. kovo 12 d. buvo þengtas naujas þingsnis kariniø gamyklø perëmimo istorijoje. Vyriausybë priëmë nutarimà „Dël buvusiø SSRS kariniø remonto gamyklø, esanèiø Lietuvos Respublikoje, priskyrimo“. Ðiuo nutarimu Kauno sraigtasparniø re- monto gamykla, Ðiauliø aviacijos remonto gamykla ir Panevëþio aviacijos remonto gamykla buvo priskirtos Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferai, Kauno tankø remonto gamykla – Pramonës ir prekybos ministerijos reguliavimo sferai537. Artëjant esamø Rusijos kariuomenës remonto gamyklø perdavimui Lietuvai Vyriausybë 1993 m. kovo 16 d. sudarë komisijà deryboms su Rusijos Federacija karinëms remonto ámonëms (Kauno malûnsparniø remonto gamyklai, Kauno tan- kø remonto gamyklai, Ðiauliø aviacijos remonto gamyklai ir Panevëþio aviaci- jos remonto gamyklai) perimti Lietuvos Respublikos nuosavybën ir tolesnio jø panaudojimo klausimams nagrinëti: A. Butkevièius – kraðto apsaugos ministras (komisijos pirmininkas); J. Birþiðkis – susisiekimo ministras; R. Rudþionis – Lietuvos ginklø fondo valdytojas; A. Sinevièius – pramonës ir prekybos ministras; È. Stankevièius – Valstybinës derybø su Rusija delegacijos vadovas538 . Vykdant minëtus nutarimus, 1993 m. balandþio 16 d. kraðto apsaugos minist-

534 A. Butkevièiaus 1992 m. birþelio 17 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // Ten pat, L. 148. 535 J. Birþiðkio 1992 m. geguþës 25 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // Ten pat, L. 144. 536 A. Ðimëno 1992 m. geguþës 22 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // Ten pat, L. 143. 537 Ten pat, B. 932, L. 128. 538 Dël komisijos deryboms su Rusijos Federacija karinëms remonto ámonëms perimti sudarymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. kovo 16 d. potvarkis Nr. 196p // http://www3.lrs.lt. 224 ras A. Butkevièius susitikimo su Rusijos Federacijos gynybos ministru P. Graèiovu Maskvoje metu aptarë ir gamyklø perëmimo klausimus. Susitikimo metu gamyklø perëmimui buvo sutarta sudaryti ekspertø grupes539 . Tokià Lietuvos pusës ekspertø grupæ A. Butkevièius sudarë 1993 m. balandþio 4 d. Á grupæ buvo átraukti: A. Paðkauskas – Susisiekimo ministerijos Pramonës skyriaus virðininkas (gru- pës vadovas); V. Pakarskas, P. Saunorius, M. Kiðkis, A. Þemaitis – Lietuvos Respublikos Vy- riausybës ágaliotiniai karinëse gamyklose; J. Martinionis – Pramonës ir prekybos ministerijos Maðinø gamybos pramonës plëtojimo departamento Þemës ûkio maðinø skyriaus virðininkas; S. Ðulskus – Kraðto apsaugos ministerijos Kariniø objektø inspekcijos vyresny- sis specialistas. Pagrindinis ðiai grupei iðkeltas uþdavinys buvo paruoðti dokumentus, nusta- tanèius kariniø remonto gamyklø perëmimo tvarkà, bei kitø reikiamø dokumentø projektus540. Balandþio 6 d. A. Butkevièius sudarë ðiø gamyklø tikrinimo ir perëmimo ko- misijas541 . Galutinai ðios gamyklos buvo perimtos pagal Rusijos kariuomenës iðvedimo grafike numatytus terminus.

Ið viso ið Rusijos kariuomenës buvo perimti 272 kariniai miesteliai, teritorijos ir kiti atskiri objektai, kuriuose buvo 4092 pastatai. Perimti pastatai bei juose esantys árengimai perimant buvo ákainoti 376,2 mln. rubliø 1984 m. kainomis. Perimti 99 kariniai miesteliai ar atskiri objektai, kuriuose buvo 1298 pastatai, arba 36 visø perim- tø objektø buvo perduota Kraðto apsaugos ministerijai, likusieji 173 objektai, arba 2794 pastatai, arba 64 % kitoms ministerijoms ar savivaldybëms (þr. Priedà Nr. 13). Atitinkamai perduotø objektø, vertë buvo tokia: Kraðto apsaugos ministerijai 83 mln. rb., kitoms ministerijoms ar savivaldybëms – 293,2 mln. rb. Ið sovietiniø daliniø perim- ta 65545 ha þemës, kurios 8372 ha., arba 13 %, perduota Kraðto apsaugos ministerijai, likusieji 57173 ha, arba 87 %, perduota kitoms ministerijos ar savivaldybëms542.

539 Dël ekspertø grupës sudarymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës Vyriausiojo ágaliotinio Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais 1993 m. geguþës 4 d. ásakymas Nr. 379 // KAA.– F. 20, Ap. 1, B. 1, L. 26. 540 Ten pat. 541 Lietuvos Respublikos Vyriausybës Vyriausiojo ágaliotinio Rusijos kariuomenës iðvedimo klausimais 1993 m. geguþës 6 d. ásakymai Nr. 11–14 // Ten pat, L. 12–15. 542 Lietuvoje buvusiø Rusijos kariniø objektø duomenys // Ten pat.– F. 2, Ap. 6, B. 29, L. 1. 225 IÐVADOS

1. 1939 m. SSRS ir Vokietijos suokalbiu, 1940 m. birþelio mën. Lietuva Sovietø Sàjungos buvo okupuota, Lietuvos kariuomenë sunaikinta, Lietuva pradëta sovieti- zuoti. Prasidëjus Vokietijos – SSRS karui, sovietinë kariuomenë ið Lietuvos buvo ið- stumta, taèiau, triuðkindama Vokietijà, ji 1944 m. Lietuvà okupavo ið naujo. Lietuvos okupacija tæsësi iki 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos Respublikos Aukð- èiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas vël atkûrë nepriklausomà Lietuvos valstybæ. 2. Nuo pat pirmøjø Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienø Lietuvos Res- publikos Aukðèiausioji Taryba ir Vyriausybë ëmë reikalauti iðvesti ið Lietuvos oku- pacinæ Sovietø Sàjungos kariuomenæ, kurios Lietuvoje buvo beveik 35 tûkst. kariø. Todël Lietuvos Respublikos vadovybë dëjo visas pastangas, kad Sovietø Sàjunga sëstø prie derybø stalo. 3. Kitas svarbus klausimas, kuriuo nuo pirmøjø Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienø ëmë rûpintis Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba bei Vy- riausybë, buvo Lietuvos jaunuoliø, tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje, sugràþi- nimas á Lietuvà, apsauga pabëgusiø ið sovietinës kariuomenës bei ðaukiamojo am- þiaus jaunuoliø, pasiryþusiø neiti tarnauti á sovietinæ kariuomenæ. Lietuvos Aukð- èiausioji Taryba pirmiausia sutvarkiusi juridinæ jaunuoliø apsaugà bei savo daug- kartiniais kreipimaisi á pasaulio demokratines valstybes bei tarptautines organizaci- jas ið esmës apsaugojo absoliuèià daugumà Lietuvos jaunuoliø nuo prievartinio ëmi- mo á sovietinæ kariuomenæ. Galiausiai jaunuoliø ðaukimo á sovietinæ kariuomenæ pro- blema buvo iðspræsta 1991 m. pab., kada Maskvoje naujai paskirtas SSRS gynybos ministras E. Ðapoðnikovas paleido ið tarnybos sovietinëje kariuomenëje visus Lietu- vos Respublikos pilieèius. 4. 1990 m. antrojoje pusëje prasidëjusias derybas tarp Lietuvos ir SSRS pasta- roji ið esmës naudojo tik kaip priedangà nuo paþangiosios pasaulio visuomenës, nepatenkintos SSRS veiksmais. Visokiais bûdais buvo delsiama pradëti oficialø de- rybø procesà, joms prasidëjus, be paaiðkinamos prieþasties derybø delegacijø susi- tikimai buvo atidëliojami. Pagaliau 1991 m. sausio mën. SSRS pabandë ginkluota jëga ávykdyti Lietuvoje valstybës perversmà. Taèiau Lietuvos þmonës, remiami de- mokratiniø pasaulio jëgø, perversmui sugebëjo pasiprieðinti. 5. 1991 m. balandþio mën. Lietuvos pastangø dëka atsinaujinusios derybos tarp SSRS ir Lietuvos laukiamo rezultato neatneðë. 6. Didelis þingsnis normalizuojant santykius su kaimynais buvo 1991 m. lie- pos 29 d. pasiraðyta Lietuvos ir Rusijos santykiø sutartis tarp valstybiø, kuria oficia- liai buvo pripaþinta SSRS 1940 m. ávykdyta Lietuvos aneksija ir pasisakyta uþ jos padariniø likvidavimà. Ði sutartis turëjo didelæ reikðmæ vëlesnëse derybose su Rusija dël kariuomenës iðvedimo. 7. Po rugpjûèio puèo Maskvoje, pasikeitus SSRS vidaus jëgø balansui, 1991 m. rugsëjo 6 d. SSRS Vyriausybë oficialiai pripaþino Lietuvos Respublikà. Priëmus ðá SSRS Valstybës Tarybos nutarimà ið esmës pasikeitë Lietuvos juridinis statusas. Lie- tuvà viena po kitos pradëjo pripaþinti pasaulio valstybës.

226 8. 1991 m. pab. juridiðkai nustojus egzistuoti SSRS, 1992 m. sausio 31 d. prasi- dëjo oficialios derybos dël jau á Rusijos jurisdikcijà perëjusios buvusios SSRS okupa- cinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos. Derybos buvo átemptos ir sudëtingos. Svar- bià reikðmæ ðiø derybø eigai turëjo 1992 m. vykusio referendumo rezultatai. 90,79 % dalyvavusiø referendume Lietuvos Respublikos pilieèiø pasisakë, kad Rusijos ka- riuomenë bûtø iðvesta ið Lietuvos dar 1992 m. Buvo pasiekta, kad Rusija ásipareigoja savo kariuomenæ iðvesti iki 1993 m. rugpjûèio 31 d. Tai buvo uþfiksuota 1992 m. rugsëjo 8 d. Maskvoje pasiraðytame Rusijos kariuomenës iðvedimo grafike. Taèiau Rusijos vadovybë nusprendë atidëti visiðkai parengtos ir parafuotos pagrindinës sutarties dël Rusijos kariuomenës iðve- dimo pasiraðymà bei dar tris parafuotus susitarimus, motyvuodama tuo, kad juose neapginti Rusijos interesai. 9. Nors Lietuva derybose su Rusija jautë didelæ Vakarø valstybiø paramà, taèiau pastarosios á derybø procesà tiesiogiai nesikiðo. Derybos buvo dviðalës ir tai, kad Lietuvos derybininkams pavyko susitarti dël Rusijos kariuomenës ið Lietuvos iðvedimo metais anksèiau nei ið Vokietijos, buvo svarbi jaunos Lietuvos diplomatijos pergalë. 10. Rusijos kariuomenës iðvedimas, prasidëjæs dar vykstant deryboms dël ka- riuomenës iðvedimo, vëliau ið esmës buvo vykdomas pagal grafike numatytus termi- nus. Taèiau iðvedimo procesas buvo sudëtingas ir gana komplikuotas, nes techniná Rusijos kariuomenës iðvedimo procesà komplikavo politiniai Rusijos vadovybës spren- dimai. Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos kelis kartus buvo sustabdytas, ir daþnai tik spaudþiant demokratinëms valstybëms bei tarptautinëms organizacijoms, vël atnaujinamas. 11. Nors buvusi SSRS kariuomenë, dislokuota Lietuvos teritorijoje, 1991 m. pab. perëjo á Rusijos jurisdikcijà, taèiau jos okupacinë prigimtis nepasikeitë. Tiek karinë vadovybë, tiek kariniai daliniai nepaisë Lietuvos Respublikos teisës aktø, sa- vivaliavo, buvo grobstomas ir nelegaliai pardavinëjamas karinis turtas, griaunami ir gadinami paliekami pastatai, nelegaliais bûdais stengiamasi ávesti kariniø daliniø papildymà naujai paðauktais kareiviais ir kt. Dël ðiø prieþasèiø Lietuvos institucijos buvo priverstos imtis atsakomøjø veiksmø: kariniø daliniø blokavimo, karinio trans- porto judëjimo Lietuvos keliais suvarþymo ir kt. Lietuvos vadovybei dël Rusijos ka- riuomenës veiksmø ne kartà teko kreiptis pagalbos á kitas pasaulio valstybes bei autoritetingas tarptautines organizacijas. 12. Pirmajam Rusijos kariuomenës iðvedimo laikotarpiui, kuris ið dalies tæsësi iki 1992 m. rugsëjo 8 d. Rusijos kariuomenës iðvedimo grafiko pasiraðymo, buvo bûdinga tai, kad Sovietø Sàjunga, vëliau Rusija, ið esmës iðvedë pasibaigus Ðaltajam karui bei þlugus Varðuvos paktui nebereikalingas karines dalis, dalis, kurias numatë dislokuoti kitose vietose, bei dël Lietuvos valdþios institucijø sudarytø sunkesniø sàlygø funkcionavimo Lietuvoje (pvz., kariniai komisariatai ir kt.). 13. Pirmajame organizuoto Rusijos kariuomenës iðvedimo etape (1992-09-08 – 1992-12-31) buvo akcentuojama pirmiausia Rusijos kariuomenës iðvedimas ið Lie- tuvos Respublikos sostinës Vilniaus, iðvedant 107 motoðauliø divizijà, pilnas kariniø oro pajëgø koviniø bei aptarnaujanèios paskirties daliø iðvedimas, kitø daliø iðvedi- mo pradþia. Taèiau jau spalio 29 d. dël Rusijos vidiniø politiniø problemø, Rusijos

227 Prezidento Boriso Jelcino ásaku kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos buvo pristabdy- tas. Ir nors demokratiniø pasaulio valstybiø bei JTO pastangø dëka iðvedimas vël buvo atnaujintas, taèiau pirmojo etapo Rusijos kariuomenës daliniø iðvedimo pla- nas buvo ávykdytas tik 78 %, t. y. liko neiðvesta 12 planuotø iðvesti daliniø. 14. Antrasis etapas (1993-01-01 – 1993-03-31) pasiþymëjo ávairiø Rusijos ka- riuomenës provokacijø ir politiniø demarðø gausa. Tai nelegalus, nesuderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe kareiviø ávedimas á Lietuvà, kariuomenës iðvedi- mo sustabdymas ir kt. Ëmë ryðkëti tendencijos, kad Rusija siekia sustabdyti ir kaip galima ilgiau palikti Lietuvoje stipriausias ir ypaè oro desanto dalis. 15. Treèiajame etape (1993-04-01 – 1993-06-30) buvo susidariusi situacija, kad dël susikaupusiø ir naujai iðkylanèiø problemø galëjo suþlugti Rusijos kariniø daliø iðvedimo grafikas. Kai kuriø daliniø iðvedimas vëlavo net 5 mën. Daug problemø pavyko iðspræsti Rusijos gynybos ministro Pavelo Graèiovo vizito (geguþës 18–19 d.) metu bei kartu su Rusijos karinës vadovybës atsiøsta á Lietuvà gen. V. Profotilovo vadovaujama operatyvine grupe. 16. Ketvirtasis (1993-07-01 – 1993-08-31) etapas jau buvo tik Rusijos kariuo- menës likuèiø iðvedimo etapas. Taèiau Rusija dël politiniø motyvø vos nesuþlugdë pasiektø susitarimø dël kariuomenës iðvedimo pabaigos iki rugpjûèio 31 d. Rusijai ultimatyviai reikalaujant pasiraðyti jos vienareikðmiðkai pakeistà ir Lietuvai nenau- dingà pagrindiná susitarimà dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos, kariuo- menës iðvedimas buvo sustabdytas. Ir tik asmeniðkai Lietuvos Prezidentui Algirdui Brazauskui pavykus átikinti Rusijos Prezidentà Borisà Jelcinà atðaukti nurodymà sustabdyti Rusijos kariuomenës likuèiø iðvedimà, Rusijos kariuomenë buvo iðvesta pagal numatytà grafikà, t. y. 1993 m. rugpjûèio 31 d. 17. Pasitraukus ið Lietuvos Rusijos kariuomenei buvo paliktas nekilnojamasis turtas, kuris 1984 m. kainomis buvo ákainotas 376,2 mln. rubliø. Susigràþinta dau- giau kaip 65,5 tûkst. ha Lietuvos þemës, taèiau Lietuvos gamtai padaryta þala dël Lietuvos institucijø kaltës nebuvo laiku apskaièiuota ir nepareikðta jos atlyginimo pretenzija, nors Rusijos pusë tam neprieðtaravo. 18. Paskutinio Rusijos kariuomenës karinio dalinio iðvedimas baigë svarbø Lietuvos Nepriklausomybës galutinio átvirtinimo laikotarpá. Nuo ðios dienos Lietu- và galima laikyti pasiekusià visiðkà Nepriklausomybæ.

228 Pabaiga

Sovietinës kariuomenës, 1940 m. birþelio mën. okupavusios Lietuvà kelias na- mo buvo aplaistytas tûkstanèiø lietuviø krauju, sugriautais ir suþalotais gyveni- mais, neiðsipildþiusiomis svajonëmis bei viltimis. Pasiprieðinimas okupantams Lietuvoje prasidëjo nuo pirmøjø okupacijos die- nø ir tæsësi iki prievartinio ðios kariuomenës iðvedimo pabaigos. Ði kova turëjo kele- tà ryðkiø etapø. Tai 1941 m. birþelio sukilimas, daugiau kaip deðimtmetá trukæs par- tizaninis karas, gerokai gausesnëms okupanto jëgoms nuslopinus partizaniná pasi- prieðinimà – disidentinis judëjimas, Lietuvos persitvarkymo sàjûdþio veikla ir paga- liau pats okupacinës kariuomenës iðvedimo procesas. Didelá darbà iðvedant Rusijos kariuomenæ ið Lietuvos atliko daugybë þmoniø. Tai pirmiausia Lietuvos politikai – Aukðèiausiosios Tarybos vadovybë bei Tarybos nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybë, valstybinës derybø dël Rusijos kariuome- nës iðvedimo ið Lietuvos delegacijos nariai bei ekspertai, beveik visø ministerijø ir þinybø darbuotojai. Taèiau didþiausias techninio darbo krûvis teko Kraðto apsau- gos ministerijos bei kraðto apsaugos sistemos kariams ir darbuotojams. Jiems teko organizuoti ir priþiûrëti iðvedimo procesà, tikrinti karinius dalinius, perimti palieka- mus karinius objektus, organizuoti jø apsaugà, pagaliau teko1992 m. pavasará blo- kuoti sovietinius karinius dalinius, kad á juos nebûtø áveþti naujokai, kad karinis transportas Lietuvos teritorija judëtø tik pagal Lietuvos nustatytà tvarkà ir kt. Rizi- kuodami savo gyvybëmis, ðie þmonës bandë priversti kur kas stipresnæ jëgà paklusti Lietuvos ástatymams ir kitiems teisës aktams. Deja, ðiame darbe nepavyko visø nusi- pelniusiøjø paminëti, taèiau visi jie verti didþiausios pagarbos ir dëkingumo. Di- dþiausià indëlá ádëjæ á sunkø Rusijos kariuomenës iðvedimo procesà buvo apdovano- ti „Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos atminimo þenklu“ (þr. Priedà Nr. 14). Tegu ðis sàraðas ir ði knyga bus atminimas jiems ir priminimas ateinanèioms kartoms to, kas jau po truputá eina á uþmarðtá, – Lietuva atgavo Nepriklausomybæ ir visiðkà laisvæ tik lietuviø tautos bei visø Lietuvoje gyvenusiø ir parëmusiø lietuviø siekius gyventi laisviems ir nepriklausomiems ryþto ir pastangø dëka.

229 Le résumé

La sortie de l’armée de la Russie en 1990-1993 Gintautas Surgailis

Au milieu de la quatrième décennie, la situation dans l’Europe est devenue compliquée. A cause de la politique des dirigeants de l’Europe de l’Ouest, l’Allemagne hitlérienne a occupé l’Autriche, au mois de septembre 1938, à Munich, l’Angleterre et la France ont accepté que la région des Sudets serait détachée de la Tchécoslovaquie. Grâce à une entente de Munich, la Tchécoslovaquie a été liquidée le 15 mars 1939. Le 23 mars 1939, la région de Klaipëda a été détachée de la Lituanie. D’ailleurs, l’Angleterre et la France ont été les garants pour la région de Klaipëda. L’explication est que les politiciens de l’Europe essayaient de diriger le regard de l’Allemagne vers l’Est. Le 17 juin 1939, L’U.R.S.S. a proposé le contrat de l’aide solidaire à l’Angleterre et à la France. En été, les négociations politiques et militaires ont eu lieu, mais sans résultats, et elles étaient tout à fait rompues car, en 1939, la direction de la politique étranger de l’U.R.S.S. a commencé à changer. L’Allemagne cherchait des contacts avec l’Union Soviétique et J. Staline a donné l’ordre de rompre les négociations avec l’Angleterre et la France. Les négociations de l’U.R.S.S. et de l’Allemagne ont fini le 23 août 1939 par le pacte signé de non-agression. Le pacte était ordinaire. Mais il y avait le procès – verbal secret con- cernant le partage des sphères d’influence de l’Allemagne et de l’U.R.S.S. dans l’Europe de l’Est. Conformément au procès-verbal, les pays Baltes, à l’exception de la Lituanie, appartenai- ent à l’Union Soviétique. La Lituanie était dans la zone de l’Allemagne. La seconde guerre mondiale a commencé quand l’Allemagne a attaqué la Pologne le 1 septembre 1939. L’Angleterre et la France ont déclaré la guerre contre l’Allemagne, mais elles n’ont pas aidé la Pologne. Le 17 septembre, l’Allemagne a commencé les actions militaires contre la Pologne, la résistance de l’armée polonaise a été brisée et la Pologne a été liquidée. De nouveau pacte « de l’amitié et des frontières entre l’U.R.S.S. et l’Allemagne » et ses procès – verbaux secrets ont été signés entre l’U.R.S.S. et l’Allemagne le 28 septembre 1939. Conformément à ces procès verbaux, la Lituanie appartenait à l’Union Soviétique, à l’exception de Uþnemunë (le territoire de la Lituanie sur le rive gauche du Niémen). L’Union Soviétique commence à effectuer « les moyens spéciaux », prévus dans les procès – verbaux secrets. Le 10 octobre 1939, l’Union Soviétique a forcé la Lituanie de signer « le pacte de la remise de Vilnius et de la région de Vilnius à la Lituanie et de l’aide solidaire entre la Lituanie et l’Union Soviétique ». Conformément à ce pacte, les divisions militaires soviétiques – le corps spécial No.16, 20 000 de soldats – ont été introduites en Lituanie le 15 novembre. Le 14 juin 1940, l’Union Soviétique a présenté l’ultimatum à la Lituanie dans lequel elle a accusé la Lituanie de ne pas exécuter les conditions du pacte du 10 octobre et elle a exigé d’introduire les divisions militaires soviétiques « assez nombreuses » dans le territoire de la

230 Lituanie. Le gouvernement de la Lituanie a du accepter l’ultimatum. L’armée lituanienne a reçu l’ordre de ne pas résister. L’armée soviétique d’occupation, comprenant plus que 150 000 de soldats, a franchi les frontières de la Lituanie le 15 juin. Le 16 juin, le territoire de la Lituanie a été occupé. L’Union Soviétique a liquidé l’armée lituanienne, les restes étaient incorporés dans l’Armée Rouge comme le corps territorial des chasseurs No.29. En 1941, quand la guerre de l’Allemagne et de L’U.R.S.S. a commencé, l’Armée Rouge a quitté le territoire de la Lituanie, mais en 1944, écrasant l’armée de l’Allemagne, elle est revenue. Elle n’essayait même pas de justifier sa présence sur le territoire occupé et elle faisait tout ce qu’elle était utile. Les fonctionnaires du Kremlin infiltrés dans le gouvernement de la République Soviétique Socialiste de la Lituanie ont légalisé par leurs décisions tous les territoires nécessaires pour les besoins de l’Armée dans la Lituanie ne prenant pas en considération des revendications des habitants, de l’économie et de la sécurité de la nature. L’Armée d’occupa- tion faisait tout ce qu’elle voulait sur le territoire occupé. Le Soviet Suprême, élu d’une manière démocratique, a rétablit l’Etat indépendant de la Lituanie le 11 mars 1990. La reconnaissance de l’Etat indépendant était le but le plus important, mais la présence de l’armée d’occupation sur le territoire causait des obstacles. Cette monog- raphie essaye d’analyser le procès de faire sortir l’armée d’occupation du territoire lituanien. Il y avait 34,6 milles de soldats soviétiques dans la Lituanie au moment du rétablissement de l’indépendance. Parmi eux, 7,3 milles d’officiers, 22,2 milles de soldats et de sergents, plus que 1,4 mille d’élèves officiers, 1000 de tanks, 180 d’avions, 1901 cuirassé. Ce sont cinq divi- sions, mais prenant en considération de différents types de l’armée, il y avait 295 formations militaires. Le Gouvernement de l’Union Soviétique ne voulait pas accepter l’indépendance de la Lituanie. La Lituanie a incité les négociations, mais, en mois de janvier 1991, le gouvernement soviétique a essayé d’organiser un coup d’Etat armé en Lituanie. Mais les Lituaniens ont défen- du la liberté et l’indépendance avec l’aide de la communauté mondiale. Les négociations ont commencé, mais l’Union Soviétique a échoué à la fin des années 1991. L’armée soviétique est devenue l’armée de la Fédération de la Russie et les négociations continuaient avec la Russie. La fin des négociations a été la signature du document concernant le fait de faire sortir l’armée russe de la Lituanie le 8 septembre 1992. Le procès a été divisé en quatre étapes, la fin prévue le 31 août 1993. L’armée russe quittait le territoire de la Lituanie selon les dates prévues, mais le procès a été compliqué à cause des décisions politiques du Gouvernement de la Russie. Quelques fois le procès a été arrêté et il a été renouvelé sous influence des pays démocratiques et des organisa- tions internationales. Quoique l’armée soviétique est devenue russe à la fin de 1991, mais la nature d’occupa- tion n’a pas changé. Le commandement militaire et les divisions militaires ignoraient les lois de la République de la Lituanie, ils vendaient le bien militaire, ils démolissaient des bâtiments, ils essayaient d’agrandir le nombre des soldats (les nouveau soldats) et etc. Les institutions de la Lituanie ont du entreprendre des actions : les blocus des divisions militaires, la limitation des mouvements du transport militaire sur le territoire de la Lituanie. Le gouvernement lituanien s’adressait souvent aux organisations internationales et aux pays démocratiques en demandant l’aide à cause des actions de l’armée russe.

231 Dans la première étape qui a duré jusqu’au 8 septembre 1992, l’Union Soviétique, puis la Russie a fait sortir ces divisions qui n’étaient plus utiles ou qui ne pouvaient plus fonctionner (p.ex. les commissariats). L’accent de la première étape (08-09-1992 – 31-12-1992) était que tout d’abord l’armée a quitté Vilnius, la capitale de la Lituanie; c’étaient la division de 107 de moto chasseurs, les formations de l’aviation militaire et les formations de service, et d’autres formations militaires. Le procès a été arrêté le 29 octobre à cause des problèmes intérieurs politiques de la Russie, des décrets du Président Boris Jeltsin. Et même le procès a été renouvelé grâce aux pays démocratiques et de l’organisation des nations unies, le plan a été fait 78 %, c’est-à-dire 12 divisions n’ont pas quitté le territoire. Pendant la période de la deuxième étape (01-01-1993 – 31-03-1993) il y avait beaucoup de provocations et de démarches politiques de la part de l’armée russe. C’est l’introduction illégale de nouveaux soldats dans la Lituanie, l’arrêt du procès de la sortie de l’armée et d’aut- res. Il était évident que la Russie poursuit le but d’arrêter le procès et de garder en Lituanie les divisions les plus puissantes, surtout la descente d’aviation. La troisième étape (01-04-1993 – 30-16-1993) a subi la situation que les problèmes ont pu échouer le plan de la sortie de l’armée. La sortie de certaines divisions a été en retard 5 mois. Mais les problèmes ont été résolus avec l’aide du commandement militaire de la Russie. La quatrième étape (01-07-1993 – 31-08-1993) était l’étape de la sortie des restes de l’armée russe. Mais la Russie a failli faire échouer les agréments concernant la sortie de l’armée russe jusqu’au 31 août à cause des motifs politiques; elle a exigé de signer l’agrément changé et inutile à la Lituanie et la sortie de l’armée russe de la Lituanie a été arrêtée. Grâce aux efforts personnelles du Président de la Lituanie Algirdas Brazauskas qui a contacté avec le Boris Jeltzin l’armée russe a quitté le territoire de la Lituanie le 31 août 1993. La sortie de dernière division de l’armée russe a fini la période d’affermissement de l’indépendance de la Lituanie. Depuis ce moment la Lituanie est tout à fait indépendante.

232 Summary

Withdrawal of the Russian Army from Gintautas Surgailis

Political situation in Europe, complicated as it was, continued deteriorating in mid-forties. Inadvertent policy of the West left Hitler free hand to annex Austria. Further in Munich, September 1938, England and France yielded to Sudeten pro- vince annexation and thus paved the way for occupation of Czechoslovakia, 15 March 1939. A few days later, March 23, Klaipëda province, the guarantors for which again stood England and France, had been torn from Lithuania. The Munich plot and further development of events evidenced the policy of European politicians to direct Germany’s attention eastward. Under the circumstances the USSR Government on 17 June 1939, proposed England and France to sign agreements of mutual assistance. Political and military negotiations that followed the same summer in Moscow were not productive and failed primarily because of Moscow’s movements in its foreign policy. At the time in question Germany in its turn explored the possibilities of rapprochement with Mos- cow, and by directions of Stalin negotiations with England and France had been broken off. As a result the USSR and Germany had entered into and on 23 August 1939, concluded negotiations by signing non-aggression agreement. The agreement was a typical one, except for a secret protocol on spheres of influence in Eastern Europe. According to the protocol Baltic States, except Lithuania, had been ceded to the USSR. On 1 September 1939, after Germany’s attack on Poland, World War II broke out. England and France, in response declared war on Germany, but did not render any assistance to Poland, though. Immediately on September 17, the launched its attack on Poland, broke down the resistance of the Polish army and occupied the country. As soon as September 28, the Soviet Union and Germany concluded another agreement on friendship and frontiers between the Soviet Union and Germany again supplemented by secret protocols. According to these protocols Lithuania, contrary to the protocol of August 23, except Uþnemunë – the territory on the left bank of the river Nemunas, had fallen to the share of the Soviet Union. Given free hand Moscow immediately set to implementing “special means” pro- vided by secret protocols. Corned by aggressive pressure Lithuania signed the “Agre- ement of mutual assistance and on reinstatement of Vilnius and Vilnius district to Lithuania“, 10 October 1939. Following the agreement as early as November 15, the 16th special corps, about 20,000 soviet soldiers, was stationed in Lithuania. The arrival of troops succeeded an ultimatum presented to Lithuania on 14 June 1940. Mendaciously accusing Lithuania for the breach of the agreement the Soviet side demanded that Lithuania should admit “copious enough” contingent of the Soviet Army. The pressed by the big power submitted

233 to the ultimatum and ordered national forces against resistance. As soon as June 15, Soviet Army troops, well over 150,000 soldiers, crossed the borders of Lithuania and within 24 hours occupied the whole country. Immediately after occupation, the national army had been destroyed except a few units that were incorporated into the Red Army under the 29th riflemen territo- rial corps. On the onset of the USSR-Germany war, the Red Army retreated from Lithu- ania but in 1944, successfully advancing westward, marched in again. This time however, Soviet occupiers took no attempts to disguise their true plans like agree- ments or diplomacies. Through Kremlin henchmen in the Government of the Lithu- anian SSR Soviet occupiers legalised appropriation of big areas for army needs with no respect to national concerns, economic demands, environmental or whatsoever requirements. Further on the Soviet army controlled and managed the country be- yond any limits. The democratically elected Supreme Council of Lithuania on March 11, 1990 re-established the independent state of Lithuania. Among major tasks of the new state was the issue of international recognition, and the presence of foreign army was the biggest hindrance on the way to recognition. The author of this work aims to look into and scrutinise the process of the withdrawal of the Soviet army from Lithuania. At the time in question the staff of the Soviet Army on the territory of Lithua- nia numbered to 34,6 thousand. Of them: about 7,3 thousand officers; 3,6 thousand warrant officers; 22,2 thousand soldiers and sergeants; and over 1,4 thousand ca- dets. There were about 1000 tanks, 180 air-crafts, and 1901 armoured cars. That made up five divisions or, in terms of arms subordination, 295 separate combat and logistic units. Moscow of course has been pursing the policy of non-recognition, and Lithu- ania has been exerting every effort to draw Moscow into bilateral negotiations. Des- pite Lithuania’s effort, Moscow in June 1991 attempted military coup d’état but Lithuania, supported by world democracies, stood firm and defended its freedom. Finally both sides had entered into negotiations but they were interrupted by the fall of the Soviet Union itself by the end of 1991. After the fall Soviet Union forces had fallen under the jurisdiction of Russia and consequently negotiations were resumed and concluded, 8 September 1992, with the successor of rights by signing the schedule of the withdrawal of the Rus- sian Army. The schedule was divided into four periods and was to be accomplished by 31 August 1993. It should be mentioned that the process has started already in the course of negotiations and in general proceeded due the terms of the schedule, however not without hindrances and complications. Smooth accomplishment of the plan, and its technical part in particular, has more than once been jeopardised by political deci- sions and judgements of Russian leadership. And few attempts of Russia to discon- tinue the withdrawal of troops, encountered by strong disapproval of democratic states and international organisations, have ended in the resume of the engage- ment.

234 The new jurisdiction of the USSR Army did not altogether change its occupa- tional nature. The whole military chain sabotaged Lithuania’s acts of law plunde- ring and selling out forces property, damaging and demolishing military infrastruc- ture, also attempts had been made to secretly supplement units with new consc- ripts. Lithuania would in response take different retaliatory measures as for instan- ce, blockades on military units and restriction on transport movements, etc., and under critical situations would resort to world democracies and international orga- nisations. Characteristic feature of the first withdrawal period that roughly lasted to 8 September 1992 was that subject to withdrawal military structures had been plan- ned for disbanding or moving out from Lithuania, or/and the activities of which, as for example commissariats, had been aggravated by state institutions of Lithuania. The initial phase of orderly Russian Army withdrawal (between September 8- December 31, 1992) was primarily focussed on the removal of forces out of Vilnius, the capital of the Republic. According to agenda first of all the 107th motorised rifle- men division, and complete air forces combat and their combat support units were to be evacuated from the area, followed by gradual evacuation of the rest of military structures. However on October 29, in the sequel of political events in Russia, Presi- dent Boris Yelcen issued the order on the suspension of the withdrawal. Under world democracies and the UNO support the process was resumed, and the plan of the period was carried out 78 per cent leaving 12 units behind the schedule. The second period (January 1-March 31, 1993) bore the character of political provocation that unmasked Russia’s true purposes to fully suspend the process and to retain as long as possible the strongest troops in Lithuania, and air born forces in particular. The third period (April 1-June 30, 1993) was to deal with and get over invete- rate and newly emerged problems that dramatically threatened the schedule. Some troops, as it was, were well to five months behind the schedule, but Lithuania in co- operation with Russian Army Commanders succeeded in settling down the pro- blem. The fourth, closing period (July 1-August 31, 1993) was to organise and finish up evacuation of the rest of military staff. Unfortunately, the sides reached another deadlock after Russia, pursuing its political aims, unilaterally and unacceptably for Lithuania had altered the principal understanding of the agreement and suspended the last steps of withdrawal. Only for private dialogue of President Algirdas Bra- zauskas with President Boris Yelcen the order of suspension had been revoked and the withdrawal of the Russian Army was accomplished due to schedule by 31 Au- gust 1993. The departure of the last Russian army unit from the territory of Lithuania marks the end of independence consolidation period and the beginning of full inde- pendence of Lithuania period.

235 PRIEDAI

Priedas Nr. 1

Rusijos kariuomenës kariø, pageidaujanèiø persikelti á kitas buvusios SSRS respublikas, S U V E S T I N Ë (1992 m. lapkrièio 1 d. duomenys) (LO 5HVSXEOLNDVULWLV âHLP VNDLþLXV $VPHQ  7XULPDV 1U VNDLþLXV /LHWXYRMH J\YHQDPDVLV SORWDV NYP   5XVLMRV)HGHUDFLMD    QHVYDUEXNXU   $OWDMDXVNUDãWDV     .UDVQRGDURNUDãWDV     .UDVQRMDUVNRNUDãWDV     3ULPRU VNUDãWDV     6WDYURSROLRNUDãWDV     &KDEDURYVNRNUDãWDV     $PXURVULWLV     $UFKDQJHOVNRVULWLV     $VWUDFKDQ VVULWLV     %HOJRURGRVULWLV     %ULDQVNRVULWLV     9ODGLPLURVULWLV     9ROJRJUDGRVULWLV     9RORJGRVVULWLV     9RURQHåRVULWLV     1LåQLM1RYJRURGRVULWLV     ,YDQRYRVULWLV     ,UNXWVNRVULWLV     .DOLQLQJUDGRVULWLV     7YHU VVULWLV     .HPHURYRVULWLV     .RVWURPRVVULWLV     6DPDURVVULWLV     .XUJDQRVULWLV     .XUVNRVULWLV     /HQLQJUDGRVULWLV     /LSHFNRVULWLV     0DVNYRVVULWLV     0XUPDQVNRVULWLV    236 (LO 5HVSXEOLNDVULWLV âHLP VNDLþLXV $VPHQ  7XULPDV 1U VNDLþLXV /LHWXYRMH J\YHQDPDVLV SORWDV NYP   1RYJRURGRVULWLV     1RYRVLELUVNRVULWLV     2PVNRVULWLV     2ULRORVULWLV     3HQ]RVVULWLV     3HUP VVULWLV     3VNRYRVULWLV     5RVWRYRVULWLV     5LD]DQ VVULWLV     6DUDWRYRVULWLV     6YHUGORYVNRVULWLV     6PROHQVNRVULWLV     7DPERYRVULWLV     7RPVNRVULWLV     7XORVVULWLV     8OMDQRYVNRVULWLV     ýHOLDELQVNRVULWLV     -DURVODYOLRVULWLV     %DãNLULMRVVULWLV     .DEDUGLQR±%DONDULMRV$5     .DUHOLMRV$5     0DUL$5     0RUGRYLMRV$5     ,ãYLVR 5XVLMRV    )HGHUDFLM   8NUDLQD QHVYDUEXNXU      9LQLFRVVULWLV     9RO\Q VVULWLV     /XJDQVNRVULWLV     'QLHSURSHWURYVNRVULWLV     'RQHFNRVULWLV     =DSRURå VVULWLV     ,YDQR±)UDQNRYVNRVULWLV     .LMHYRVULWLV     .U\PRVULWLV     /YRYRVULWLV     1LNRODMHYRVULWLV     2GHVRVVULWLV     3ROWDYRVVULWLV   

237 (LO 5HVSXEOLNDVULWLV âHLP VNDLþLXV $VPHQ  7XULPDV 1U VNDLþLXV /LHWXYRMH J\YHQDPDVLV SORWDV NYP   5RYQRVULWLV     6XPXVULWLV     &KDUNRYRVULWLV     &KHUVRQRVULWLV     &KPHOQLFNLRVULWLV     ýHUNDVXVULWLV     ýHUQLJRYRVULWLV     ýHUQRYF VULWLV    ,ãYLVR8NUDLQ      %DOWDUXVLMD QHVYDUEXNXU      %UHVWRVULWLV     9LWHEVNRVULWLV     *RPHOLRVULWLV     *DUGLQRVULWLV     0LQVNRVULWLV     0RJLOLRYRVULWLV     Ið viso ,ãYLVR     á%DOWDUXVLM Baltarusijà  8]EHNLMD     .D]DFKLMD     *UX]LMD     $]HUEDLGåDQDV     /LHWXYD     /DWYLMD     .LUJL]LMD     7DGåLNLMD     $UP QLMD     ,]UDHOLV     1HVYDUEXNXU     ,ãYLVR     Lentelë sudaryta pagal: KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 29 L. 48–49.

238 Priedas Nr. 2

RUSIJOS FEDERACIJOS GINKLUOTØJØ PAJËGØ IÐVEDIMO IÐ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS TECHNINIØ IR ORGANIZACINIØ KLAUSIMØ SPRENDIMO TVARKOS PROTOKOLAS Remdamosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Susitarimo „Dël Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos“ 3 straips- niu, ðalys susitarë: 1 straipsnis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø dalys ir daliniai iðvedami planingai pa- gal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Susitarimo „Dël Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos“ 1, 2 ir 3 straipsniø nuostatas, taip pat pagal ðaliø patvirtintà iðvedimo grafikà ir jo priedà. 2 straipsnis Rusijos Federacijos Vyriausybës ágaliotinis paraiðkà dël Rusijos Federacijos gin- kluotøjø pajëgø daliø ir daliniø iðvedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágalioti- niui áteikia ne vëliau kaip prieð mënesá iki planuojamo iðvedimo pradþios. Ðis terminas sutrumpinamas dalims ir daliniams, kurie iðvedami anksèiau kaip per mënesá nuo ðio Protokolo pasiraðymo. 3 straipsnis Paraiðkoje dël daliø ir daliniø iðvedimo nurodoma: iðvedamos dalies ar dalinio numeris; buvimo vieta; planuojamas iðvedimo terminas; pareigûnas, ágaliotas per- duoti iðvedamos dalies ar dalinio turtà, uþimamus þemës sklypus ir objektus; karið- kiø (nurodant, kiek karininkø, praporðèikø, mièmanø, kareiviø, jûreiviø), civiliø as- menø ir jø ðeimø nariø skaièius; karinës technikos rûðiø pagrindiniø tipø kiekiai bei karinio turto pobûdis (áskaitant ir pavojingus krovinius); kariðkiams, civiliams asme- nims ir jø ðeimø nariams priklausantis turtas; daliø ar daliniø pakrovimo vietos; transportavimo bûdas; judëjimo iki Lietuvos Respublikos valstybës sienos marðrutas (marðrutai); Lietuvos Respublikos valstybës sienos perëjimo punktas (punktai). 4 straipsnis Paraiðkà dël dalies ar dalinio iðvedimo nagrinëja Lietuvos Respublikos Vyriau- sybës ágaliotinis. Leidimas, kuriame nurodomos bûtinos iðvedimo sàlygos, duoda- mas ne vëliau kaip prieð 10 dienø iki planuojamo dalies ar dalinio iðvedimo pra- dþios. Tais atvejais Lietuvos ðalis palankiai nagrinës paraiðkas dël jûros transporto laivø pasiuntimo ið Rusijos Federacijos. Bûtinais atvejais suderinus su Lietuvos Respublikos Vyriausiuoju ágaliotiniu ir pagal ðaliø nustatytas sàlygas Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedamø da- liø ir daliniø kilnojamajam turtui pakrauti gali bûti komandiruotos neginkluotos darbo komandos. 5 straipsnis Dar iki leidimo iðvesti dalá ar daliná Lietuvos Respublikos inspekcijos grupë inspektuoja iðvedamà dalá ar daliná, jø uþimamus þemës sklypus ir objektus.

239 Inspekcijos tvarkà ir apimtá nustato Protokolas dël ið Lietuvos Respublikos te- ritorijos iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø inspekta- vimo, patvirtintas ðaliø Vyriausybiø Ágaliotiniø. 6 straipsnis Rusijos Federacijos ágaliotinis ne vëliau kaip prieð 72 valandas praneða Lietu- vos Respublikos Ágaliotiniui, kada turtas ir karinë technika pradedama krauti á kontei- nerius, vagonus ir transporto priemones. Pakrautus konteinerius, vagonus ir transporto priemones tikrina ir plombuoja Lietuvos Respublikos muitinës ir geleþinkelio atstovai. Ðiais atvejais bus naudojamos paprastesnës formos muitø deklaracijos. 7 straipsnis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Vyriausybiø ágaliotiniai ne vëliau kaip prieð 7 dienas iki dalies ar dalinio iðvedimo parengia iðvedamos dalies ar dali- nio paliekamø þemës sklypø, objektø, árengimø, inventoriaus ir turto perdavimo Lietuvos Respublikai dokumentus. Iðvedamø daliø ar daliniø paliekamø þemës sklypø, objektø ir turto perdavi- mo Lietuvos Respublikai dokumentø formas ir tvarkà derina ir tvirtina ðaliø Vyriau- sybiø ágaliotiniai. Rengiant ir áforminant nurodytus dokumentus, Lietuvos Respublikos Vyriau- sybës Ágaliotinio inspekcijos grupë visapusiðkai patikrina þemës sklypus ir objektus. 8 straipsnis Daliø ir daliniø iðvedimo iki Lietuvos Respublikos valstybës sienos pagrindinës transporto magistralës yra ðios: 1) automobiliø transportui – Klaipëdos – Vilniaus plentas, pietinis Vilniaus aplinkkelis iki Minsko plento – Medininkø pasienio punktas; 2) geleþinkelio transportui – visi Lietuvos Respublikos geleþinkeliai; 3) oro transportui – ið Ðiauliø, Këdainiø, Panevëþio aerodromø; 4) jûrø keliu – ið Klaipëdos uosto. Judanèias iðvedamø daliø ir daliniø kolonas iki Lietuvos Respublikos valstybës sienos arba iki pakrovimo á geleþinkelio, jûros ar oro transporto priemones vietos lydi Lietuvos Respublikos keliø policija ir kitø þinybø atstovai, karinë automobiliø inspekcija. 9 straipsnis Iðvedant dalá ar daliná, jø atsakingi pareigûnai Lietuvos Respublikos pasienio tarnybos ir muitinës atstovams pateikia kolonoje, sàstate, laive esanèiø asmenø var- diná sàraðà, iðveþamo karinio turto deklaracijas, iðveþamo asmeninio turto deklara- cijas. Nurodyti dokumentai pateikiami: gabenant geleþinkeliu – pakrovimo stotyje arba paskutinëje geleþinkelio stoty- je Lietuvos Respublikos teritorijoje; gabenant automobiliø transportu – sustojus nu- statytoje vietoje prie Lietuvos Respublikos valstybës sienos; gabenant jûrø transpor- tu – pakrovimo uoste; gabenant oro transportu – pakrovimo aerodrome. 10 straipsnis Lietuvos Respublikos muitinës atstovai turi teisæ patikrinti, ar yra ir ar nepa- þeistos konteineriø, vagonø ir transporto priemoniø plombos. Jeigu plombos paþeis- tos, krovinys turi bûti patikrintas, dalyvaujant iðvedamø kariuomenës daliø ar dali- niø atstovams.

240 Deklaracijoje nenurodyti kroviniai per Lietuvos Respublikos valstybës sienà nepraleidþiami. 11 straipsnis Kariðkiø ðeimø nariø iðvaþiavimo tvarkà nustato ðaliø Vyriausybiø ágalioti- niai, o jø asmeninio turto iðveþimo tvarkà – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federa- cijos susitarimas „Dël ið Lietuvos Respublikos teritorijos iðvedamø Rusijos Federaci- jos ginkluotosioms pajëgoms priklausanèiø kariðkiø ir kitø asmenø turto ir butø klau- simø reguliavimo tvarkos“. 12 straipsnis Papildomus pasienio kontrolës punktus, be tø, kurie nurodyti ðio Protokolo 8 straipsnyje, per kuriuos iðvedamoms dalims ir daliniams leidþiama pereiti Lietuvos Respublikos valstybës sienà, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotinis, derindamas su Rusijos Federacijos Vyriausybës ágaliotiniu. 13 straipsnis Dalis ar dalinys laikomi iðvesti ið Lietuvos Respublikos teritorijos tik tuomet, kai per Lietuvos Respublikos valstybës sienà pereina paskutinis ðios dalies ar dalinio kariðkis ir pergabenama visa iðgabenti privaloma karinë technika bei turtas. Dalies ar dalinio iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos faktas fiksuoja- mas akte, kurá pasiraðo ðaliø Vyriausybiø ágaliotiniai. 14 straipsnis Ðis Protokolas ásigalioja nuo jo pasiraðymo dienos. Sudarytas Maskvoje 1992 m. rugsëjo 8 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuviø ir rusø kalbomis. Abu tekstai turi vienodà galià. Lietuvos Vyriausybës vardu Rusijos Vyriausybës vardu

Priedas Nr. 3

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDERACIJOS SUSITARIMAS DËL IÐVEDAMØ RUSIJOS FEDERACIJOS GINKLUOTØJØ PAJËGØ DALIØ, DALINIØ BEI KARIÐKIØ ELGESIO IR FUNKCIONAVIMO TAISYKLIØ

Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, toliau vadinamos ðalimis, susitarë: 1 straipsnis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø dalys ir daliniai iki jø visiðko iðvedimo turi bûti kariniuose miesteliuose ir atskiruose kariniuose objektuose. Uþ kariniø miesteliø ir atskirø kariniø objektø ribø esanèia teritorija, taip pat poligonais ir buvusiomis karinëmis girininkijomis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø dalys ir daliniai nesinaudoja. 2 straipsnis Karinës tarnybos atlikimo kariniuose miesteliuose ir kariniuose objektuose klau- simai priklauso Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø karinës vado- vybës þiniai, taèiau nepaþeidþiant Lietuvos Respublikos ástatymø, garantuojanèiø gyventojø saugumà, ekologiná saugumà, taip pat gamtos apsaugà. 241 3 straipsnis Karinis transportas ið vieno karinio miestelio, aerodromo ir kitokio atskiro ka- rinio objekto á kità gali judëti tik po to, kai su Lietuvos Respublikos Vyriausybës Ágaliotiniu yra suderinti judëjimo tvarka, marðrutai ir laikas. Karinio transporto judëjimo suderinimo tvarkà nustato ðaliø Vyriausybiø ága- liotiniai. 4 straipsnis Ginkluotiems kariðkiams neleidþiama bûti ir judëti uþ kariniø miesteliø ir at- skirø kariniø objektø ribø, iðskyrus atvejus, kai kariðkiai vyksta atlikti sargybos, lydi pinigus ir materialines vertybes pagal su Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágalioti- niu suderintà grafikà. Ðaliø Vyriausybiø ágaliotiniai turi teisæ derinti ir kitus Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø ginkluotø kariðkiø judëjimo ið vienos vietos á kità atvejus. Kai nesilaikoma ðio straipsnio nuostatø, ðiuos ginklus ir ðaudmenis paima Lie- tuvos Respublikos policija Lietuvos Respublikos ástatymø nustatyta tvarka. 5 straipsnis Lankyti kultûros ir kitas ástaigas, bûti uþ kariniø miesteliø ir objektø ribø bûti- nosios tarnybos kariðkiai gali tik su karine uniforma ir grupëmis, kurias lydi karinin- kas arba praporðèikas. 6 straipsnis Joks karinis patruliavimas miestuose, gyvenamosiose vietovëse, keliuose ir ki- toje Lietuvos Respublikos teritorijoje neleidþiamas. Karinë automobiliø inspekcija veikia tik su Lietuvos Respublikos Vyriausybës Ágaliotiniu suderintais atvejais ir tvarka. 7 straipsnis Karinis automobiliø transportas kirsti Lietuvos Respublikos valstybës sienà gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotiniui leidus per nustatytus valstybës sie- nos perëjimo punktus ir Lietuvos Respublikos muitinei pateikus gabenamø kroviniø dokumentus ir deklaracijas. 8 straipsnis Jokios Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø kovinës pareng- ties palaikymo ir patikrinimo priemonës uþ kariniø miesteliø ir kariniø objektø ribø nevykdomos. 9 straipsnis Joks, net trumpalaikis, Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø, daliniø ir karinës technikos buvimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeitimas yra ne- galimas, jeigu tai nëra jø iðvedimas. Keisti ir papildyti Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø asme- ninæ sudëtá yra neleidþiama. Taip pat nekeièiama ir nedidinama ginkluotë, karinë technika ir ðaudmenø kiekis. 10 straipsnis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø dalys, daliniai ir kariðkiai Lietuvos Res- publikos teritorijoje, oro erdvëje, teritoriniuose vandenyse, taip pat ið Lietuvos Res- publikos teritorijos nevykdo þvalgybinës veiklos.

242 11 straipsnis Mokyti karinio autotransporto vairuotojus galima tik kariniø miesteliø terito- rijose ir tik dienos metu. 12 straipsnis Vikðrinei karinei technikai uþ kariniø miesteliø ribø vaþinëti neleidþiama, ið- skyrus atvejus, kai ji vaþiuoja dalies ar dalinio iðvedimo suderintu marðrutu. Vikðri- nei karinei technikai gabenti paprastai turi bûti naudojamos specialios platformos. 13 straipsnis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø vadovybë uþtikrina ir atsa- ko uþ saugø ginkluotës, ðaudmenø, nuodingøjø, radioaktyviø ir kitø pavojingø medþia- gø laikymà ir iðsaugojimà kariniø miesteliø ir objektø sandëliuose ir teritorijose. 14 straipsnis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø vadovybë uþ uþimamø kultûros paveldo objektø saugumà ir iðsaugojimà atsako pagal Lietuvos Respublikos ástatymus. 15 straipsnis Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø ir daliniø naudojimosi radijo daþ- niais tvarka nustatomas ðaliø Vyriausybiø ágaliotiniams tarpusavyje jà suderinus. 16 straipsnis Skrydþiai Lietuvos Respublikos oro erdvëje, kariniø laivø plaukiojimas Lietu- vos Respublikos teritoriniuose ir vidaus vandenyse galimi tik pagal Lietuvos Res- publikos ástatymus ir ðalims suderinus. 17 straipsnis Iki visiðko Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo Lietuvos Respubli- kos Vyriausybë iðvedamoms dalims ir daliniams toliau tieks vandená, ðilumà ir elek- tros energijà, teiks ryðiø, paðto, taip pat kitas paslaugas uþ mokestá, atitinkantá nor- matyvus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinëms ástaigoms, o maisto produk- tus – pagal sutartines kainas. 18 straipsnis Ðis Susitarimas ásigalioja nuo jo pasiraðymo dienos. Sudarytas Maskvoje 1992 m. rugsëjo 8 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuviø ir rusø kalbomis. Abu tekstai turi vienodà galià. Lietuvos Vyriausybës vardu Rusijos Vyriausybës vardu

243 Priedas Nr. 4 1992 m. rugsëjo 8 d.

RUSIJOS FEDERACIJOS GINKLUOTØJØ PAJËGØ IÐVEDIMO IÐ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS G R A F I K A S

Parengtas remiantis 1992 m. rugsëjo 8 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Fede- racijos Susitarimo „Dël Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos“ 3 straipsnio 1 dalimi

    ,ãYHGLPRWHUPLQDV (LO 9DOG\PRRUJDQDLMXQJLQLDLGDOLQLDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR   LNL  1U  YLHWD SRE GLV ,,,±,9NY ,NY ,,NY ,,,NY 6DXVXPRVNDULXRPHQ   PRWRãDXOL GLYL]LMD 9LOQLXV ,ãYHGDPD !     UHDNW\YLQ VDUWLOHULMRVSXONDV 7HOãLDL ,ãYHGDPDV !     DWVNLUDV QHSLORWXRMDP VNUDLG\PR 7DXUDJ  ,ãYHGDPDV ! DSDUDW SXONDV  UDGLRORNDFLMRVEULJDGD äDJDU  ,ãYHGDPD  !   LQåLQHULQLVSXONDV .DXQDV ,ãYHGDPDV !     DWVNLUDV UDGLRHOHNWURQLQ V NRYRV 3OXQJ  ,ãYHGDPD ! EDWDOLRQDV  DWVNLUDVVUDLJWDVSDUQL SXONDV .DXQDV ,ãYHGDPDV !     GLGHOLRJDOLQJXPRDUWLOHULMRVEULJDGD 3OXQJ  ,ãYHGDPD  !     DWVNLUDVSRQWRQLQL WLOW EDWDOLRQDV .DXQDV ,ãYHGDPDV !      PRELOLWHFKQLNRVUHPRQWRED] .GDLQLDL ,ãYHGDPD  !     DWVNLUDVUDNHW SDUNRGLYL]LRQDV . GDLQLDL ,ãYHGDPDV !      ]HQLWLQ VDUWLOHULMRVPRN\PRSROLJRQDV .UHWLQJD ,ãYHGDPDV !     VDXJRMLPRED] 3DEUDG ,ãYHGDPD  !    2URGHVDQWRSDM JRV  RURGHVDQWRGLYL]LMD .DXQDV ,ãYHGDPD !!!!  RURGHVDQWRPRN\PRFHQWUDV *DLåL QDL ,ãYHGDPDV !!!!  SUDSRUãþLN PRN\NOD *DLåL QDL ,ãYHGDPD ! 3ULHãO NWXYLQ VJ\Q\ERVSDM JRV  DYLDFLMRVYDOG\PRSXQNWDV .DXQDV ,ãYHGDPDV !     ]HQLWLQ UDNHWLQ EULJDGD 1HPXQDV ,ãYHGDPD !    ]HQLWLQ UDNHWLQ EULJDGD 9LOQLXV ,ãYHGDPD !  DWVNLUDVUDGLRORNDFLQLVEDWDOLRQDV 'HJXþLDL ,ãYHGDPDV !     DWVNLUDVUDGLRORNDFLQLVEDWDOLRQDV 9LOQLXV ,ãYHGDPDV !      DWVNLUDVUDGLRORNDFLQLVEDWDOLRQDV .DXQDV ,ãYHGDPDV !     .DULQ VRURSDM JRV  WUDQVSRUWRDYLDFLMRVGLYL]LMRVYDOG\ED 3DQHY å\V ,ãYHGDPD !     WUDQVSRUWRDYLDFLMRVSXONDV 3DQHY å\V ,ãYHGDPDV !     WUDQVSRUWRDYLDFLMRVSXONDV . GDLQLDL ,ãYHGDPDV !     DWVNLUDVUDGLRHOHNWURQLQ VNRYRVDYLDFLMRVSXONDV âLDXOLDL ,ãYHGDPDV !     QDLNLQWXY ERPERQHãL SXONDV âLDXOLDL ,ãYHGDPDV !      DWVNLUD QHSLORWXRMDP  åYDOJ\ERV O NWXY  âLDXOLDL ,ãYHGDPD !    HVNDGULO   DWVNLUDVUHPRQWREDWDOLRQDV âLDXOLDL ,ãYHGDPDV !     DWVNLUDVLQåLQHULQLVDHURGURP EDWDOLRQDV 9LOQLXV ,ãYHGDPDV !     DWVNLUDVLQåLQHULQLVDHURGURP EDWDOLRQDV .XSLãNLV ,ãYHGDPDV !    .DULQLVM U ODLY\QDV  NUDQW DSVDXJRVGLYL]LMD .ODLS GD ,ãYHGDPD !!!!  PRELOLWRUSHG ED]  3OXQJ  ,ãYHGDPD !     DYLDFLMRVSROLJRQDV .ODLS GD ,ãYHGDPDV !   DWVNLUDVDYLDFLMRVLQåLQHULQLVEDWDOLRQDV 3OXQJ  ,ãYHGDPDV !    8åQXJDULVVSHFLDOLRVSDVNLUWLHVGDOLQLDL  GHJDO ED] 9DOþLQDL ,ãYHGDPD  !  GHJDO VDQG OLV .D]O 5 GD ,ãYHGDPDV ! 

244     ,ãYHGLPRWHUPLQDV (LO 9DOG\PRRUJDQDLMXQJLQLDLGDOLQLDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR   LNL  1U  YLHWD SRE GLV ,,,±,9NY ,NY ,,NY ,,,NY  UDNHWLQLRNXURVDQG OLV 3DJ JLDL ,ãYHGDPDV !   PDLVWRVDQG OLV .DXQDV ,ãYHGDPDV !   DSUDQJRVVDQG OLV .DXQDV ,ãYHGDPDV !  FHQWULQ ED]  .ODLS GD ,ãYHGDPD  !  NDUROLJRQLQ  .DXQDV ,ãYHGDPD !  NDUROLJRQLQ  .ODLS GD ,ãYHGDPD !  NDUROLJRQLQ  âLDXOLDL ,ãYHGDPD !  NDUROLJRQLQ  9LOQLXV ,ãYHGDPD !

3DVWDERV $WVNLU GDOL LUSDGDOLQL  HLQDQþL  *UDILNHQXURG\W MXQJLQL LUGDOL VXG W WDLSSDWQH WUDXNW  *UDILN  OLNXVL GDOL SDGDOLQL LU VWDLJ V UDãDVSDWHLNWDVJLQNOXRW M SDM J LãYHGLPRJUDILNR3ULHGH1U    6DXJXPR 0LQLVWHULMRV 9DOVW\ELQ V VLHQRV DSVDXJRV YDOG\ERV EHL )HGHUDOLQ V Y\ULDXV\ELQL U\ãL LU LQIRUPDFLMRV DJHQW URV SULH 5XVLMRV )HGHUDFLMRV 3UH]LGHQWR LãYHGDP NDULQL  GDOL  SDGDOLQL LU VWDLJ  V UDãDVSDWHLNWDV3ULHGH1U   *UDILNHSDURG\WDVRGGRURGHVDQWRSDM J PRN\PRFHQWURLUNDGNRYLQL GDOL HLO VSDNHLWLPDV JDOLPDVãDOLPVVXGHULQXV   3DJULQGLQ VPãGSDM JRVLãYHGDPRVLNLODSNULþLRSDERYLVDGLYL]LMD±LNLPSDE   'DO\VJUDIRMHÄ,ãYHGLPRSRE GLVSDå\P WRVåHQNOX LãYHGDPRVLãIRUPDYLPXL 

Ðis Grafikas ásigalioja nuo jo pasiraðymo dienos. Sudarytas Maskvoje 1992 m. rugsëjo 8 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuviø ir rusø kalbomis. Abu tekstai turi vienodà galià.

Uþ Lietuvos Respublikà Uþ Rusijos Federacijà

AUDRIUS BUTKEVIÈIUS PAVEL GRAÈIOV Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministras Rusijos Federacijos ` gynybos ministras, armijos generolas

P r i e d a s Nr. 1 prie Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos grafiko

ATSKIRØ DALIØ, DALINIØ IR ÁSTAIGØ, ÁEINANÈIØ Á JUNGINIØ IR DALINIØ SUDËTÁ, TAIP PAT NEÁTRAUKTØ Á IÐVEDIMO GRAFIKÀ, S À R A Ð A S

(LO 9DOG\PRRUJDQDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR 1U MXQJLQLDLGDOLQLDL YLHWD WHUPLQDV 6DXVXPRVNDULXRPHQ   PRWRãDOL GLYL]LMD 9LOQLXV LNL 'LYL]LMRVYDOG\ED 9LOQLXV LNL PRWRãDXOL SXONDV 9LOQLXV LNL PRWRãDXOL SXONDV 8NPHUJ  LNL 245 (LO 9DOG\PRRUJDQDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR 1U MXQJLQLDLGDOLQLDL YLHWD WHUPLQDV 6DXVXPRVNDULXRPHQ  PRWRãDXOL SXONDV 9LOQLXV LNL WDQN SXONDV 9LOQLXV LNL DWVNLUDVUDNHWLQLVGLYL]LRQDV 8NPHUJ  LNL VDYDHLJ VDUWLOHULMRVSXONDV 9LOQLXV LNL DWVNLUDVSULHãWDQNLQLVDUWLOHULMRVGLYL]LRQDV 9LOQLXV LNL ]HQLWLQLVUDNHWLQLVSXONDV 8NPHUJ  LNL DWVNLUDVåYDOJ\ERVEDWDOLRQDV 9LOQLXV LNL DWVNLUDVLQåLQHULQLVSLRQLHUL EDWDOLRQDV 8NPHUJ  LNL DWVNLUDFKHPLQ VDSVDXJRVNXRSD 9LOQLXV LNL DWVNLUDVU\ãL EDWDOLRQDV 9LOQLXV LNL DWVNLUDVUHPRQWRUHVWDXUDYLPREDWDOLRQDV 9LOQLXV LNL DWVNLUDVPDWHULDOLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV 9LOQLXV LNL DWVNLUDVPHGLFLQRVEDWDOLRQDV 8NPHUJ  LNL DWVNLUDPHGLFLQRVNXRSD 9LOQLXV LNL  DWVNLUDYLHWLQ ãDXOL NXRSD 7HOãLDL LNL  UDGLRORNDFLQ EULJDGD äDJDU  LNL %ULJDGRVYDOG\ED äDJDU  LNL DWVNLUDVUDGLRWHFKQLQLVEDWDOLRQDV äDJDU  LNL DWVNLUDVUDGLRWHFKQLQLVEDWDOLRQDV äDJDU  LNL DWVNLUDVUDGLRWHFKQLQLVEDWDOLRQDV äDJDU  LNL  DWVNLUDU\ãL LUUDGLRWHFKQLQLRDSU SLQLPRNXRSD DVS  .DXQDV LNL  DWVNDHURGURP WHFKQLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV DVS  .DXQDV LNL  DWVNLUDVUDGLRUHOLQLVEDWDOLRQDV 7DXUDJ  LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL PD]JDV 9LOQLXV LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãLRVWRWLV 7DXUDJ  LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãLRVWRWLV 3OXQJ  LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãLRVWRWLV 8NPHUJ  LNL  Y\ULDXVLRMRPHFKDQLNRVN\ULXV . GDLQLDL LNL  DWVNLUDYLHWLQ ãDXOL NXRSD . GDLQLDL LNL  VDUJLQL ãXQ YHGOL VN\ULXV . GDLQLDL LNL  DSVDXJRVVLJQDOL]DFLMRVVN\ULXV . GDLQLDL LNL  DUWLOHULMRVãDXGPHQ VDQG OLV /LQNDLþLDL LNL  SULHãJDLVULQ VDSVDXJRVLUJHOE MLPRGDUE NDULQ NRPDQGD /LQNDLþLDL LNL  DWVNLUDYLHWLQ ãDXOL NXRSD /LQNDLþLDL LNL  VDUJLQL ãXQ YHGOL VN\ULXV /LQNDLþLDL LNL  DSVDXJRVVLJQDOL]DFLMRVVN\ULXV /LQNDLþLDL LNL  UHPRQWRUHVWDXUDYLPRED] VYDOG\ED .DXQDV LNL  UHPRQWRUHVWDXUDYLPRED] VYDOG\ED .DXQDV LNL  PRELOLUHPRQWRJDP\NOD .DXQDV LNL  PRELOLUHPRQWRJDP\NOD .DXQDV LNL  ãDUYXRþL UHPRQWRJDP\NOD .DXQDV LNL  .DULQ NRPHQGDQW UD JXORV  9LOQLXV LNL  .DULQ NRPHQGDQW UD JXORV  .DXQDV LNL  .DULQ NRPHQGDQW UD JXORV  âLDXOLDL LNL  SULHãJDLVULQ VDSVDXJRVLUJHOE MLPRGDUE NDULQ NRPDQGD 3DJ JLDL LNL  SULHãJDLVULQ VDSVDXJRVLUJHOE MLPRGDUE NDULQ NRPDQGD . GDLQLDL LNL  3ULHãJDLVULQ VDSVDXJRVLUJHOE MLPRGDUE WDUQ\ED .ODLS GD LNL  .DULQ SURNXUDW UD JXORV  9LOQLXV LNL  .DULQ SURNXUDW UD JXORV  .DXQDV LNL  .DULQLVWULEXQRODV JXORV  .DXQDV LNL  .DULQLQN QDPDL JXORV  9LOQLXV LNL  .DULQLQN QDPDL JXORV  *DLåL QDL LNL  .DULQLQN QDPDL JXORV  .DXQDV LNL  .DULQLQN QDPDL JXORV  3DQHY å\V LNL

246 (LO 9DOG\PRRUJDQDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR 1U MXQJLQLDLGDOLQLDL YLHWD WHUPLQDV 2URGHVDQWRSDM JRV  RURGHVDQWRGLYL]LMD .DXQDV LNL 'LYL]LMRVYDOG\ED .DXQDV LNL SDUDãLXWLQLVGHVDQWRSXONDV $O\WXV LNL SDUDãLXWLQLVGHVDQWRSXONDV .DXQDV LNL SDUDãLXWLQLVGHVDQWRSXONDV 0DULMDPSRO  LNL DUWLOHULMRVSXONDV .DOYDULMD LNL DWVNLUDV]HQLWLQLVUDNHWLQLVDUWLOHULMRVGLYL]LRQDV .DXQDV LNL DWVNLUDNDULQ WUDQVSRUWRDYLDFLMRVHVNDGULO  .DXQDV LNL DWVNLUDåYDOJ\ERVNXRSD .DXQDV LNL DWVNLUDVU\ãL EDWDOLRQDV .DXQDV LNL DWVNLUDVLQåLQHULQLVSLRQLHUL EDWDOLRQDV .D]O 5 GD LNL IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV .DXQDV LNL DWVNLUDVUHPRQWRUHVWDXUDYLPREDWDOLRQDV .DXQDV LNL DWVNLUDVGHVDQWRDSU SLQLPREDWDOLRQDV .DXQDV LNL DWVNLUDVPDWHULDOLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV .DXQDV LNL 9DOVW\ELQLREDQNRODXNR VWDLJD NG  .DXQDV LNL SROLJRQDV .D]O 5 GD LNL  RURGHVDQWRSDM J PRN\PRFHQWUDV *DLåL QDL LNL 0RN\PRFHQWURYDOG\ED *DLåL QDL LNL PRNRPDVLVSDUDãLXWLQLVGHVDQWRSXONDV *DLåL QDL LNL PRNRPDVLVSDUDãLXWLQLVGHVDQWRSXONDV *DLåL QDL LNL PRNRPDVLVSDUDãLXWLQLVGHVDQWRSXONDV *DLåL QDL LNL DWVNLUDVPRNRPDVLVSDUDãLXWLQLVGHVDQWREDWDOLRQDV .DUP ODYD LNL PRNRPDVLVVDYDHLJLVDUWLOHULMRVSXONDV 3ULHQDL LNL DWVNLUDVPRNRPDVLV]HQLWLQLVUDNHWLQLVDUWLOHULMRVGLYL]LRQDV *DLåL QDL LNL DWVNLUDVPRNRPDVLVLQåLQHULQLVãDXOL EDWDOLRQDV *DLåL QDL LNL DWVNLUDVPRNRPDVLVU\ãL EDWDOLRQDV .DXQDV LNL DWVNLUDNDULQ WUDQVSRUWRDYLDFLMRVHVNDGULO 3RFLQDL LNL  DWVNLUDV PRNRPDVLV VXQNLRVLRV WHFKQLNRV RUR GHVDQWR *DLåL QDL LNL EDWDOLRQDV DWVNLUDVPRNRPDVLVUHPRQWRUHVWDXUDYLPREDWDOLRQDV *DLåL QDL LNL DWVNLUDVPRNRPDVLVPHGLFLQRVEDWDOLRQDV *DLåL QDL LNL DWVNLUDVPRNRPDVLVDXWRPRELOL EDWDOLRQDV *DLåL QDL LNL SROLJRQDV *DLåL QDL LNL MXQJWLQLVVDQG OLV *DLåL QDL LNL 9DOVW\ELQLREDQNRODXNR VWDLJD NG  *DLåL QDL LNL 3ULHãO NWXYLQ VJ\Q\ERVSDM JRV  DWVNLUDUDGLRORNDFLMRVNXRSD -XRGNUDQW  LNL  DWVNLUDUDGLRORNDFLMRVNXRSD .DSþLDPLHVWLV LNL  DWVNLUDUDGLRORNDFLMRVNXRSD 3DODQJD LNL  PDWHULDOLQLRLUWHFKQLQLRDSU SLQLPRED]  .DXQDV LNL  DXWRPRELOL UHPRQWRGLUEWXY V .DXQDV LNL  DXWRPRELOL VDQG OLV .DXQDV LNL  FKHPLQLVVDQG OLV 3/*NRUSXVR  .DXQDV LNL .DULQ VRURSDM JRV  NDULQ WUDQVSRUWRDYLDFLMRVGLYL]LMD 3DQHY å\V LNL DWVNLUDVU\ãL EDWDOLRQDV 3DQHY å\V LNL DYLDFLMRVUHPRQWRGLUEWXY V 3DQHY å\V LNL DXWRPRELOL UHPRQWRGLUEWXY V . GDLQLDL LNL IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV 3DQHY å\V LNL DSVDXJRVVN\ULXV 3DQHY å\V LNL DWVNLUDVU\ãL LUUDGLRWHFKQLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV 3DQHY å\V LNL DWVNLUDVDHURGURP WHFKQLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV 3DQHY å\V LNL VNU\GåL YDOG\PRFHQWUDVDHURGURPH 3DQHY å\V LNL DWVNLUDVU\ãL LUUDGLRWHFKQLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV . GDLQLDL LNL

247 (LO 9DOG\PRRUJDQDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR 1U MXQJLQLDLGDOLQLDL YLHWD WHUPLQDV DWVNLUDVDHURGURP WHFKQLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV . GDLQLDL LNL VNU\GåL YDOG\PRFHQWUDVDHURGURPH . GDLQLDL LNL  DWVNLUDU\ãL LUUDGLRWHFKQLQLRDSU SLQLPRNXRSD DDS  âLDXOLDL LNL  DWVNDHURGURP WHFKQLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV DDS  âLDXOLDL LNL  DYLDFLMRVWHFKQLNRVED]  LRQES  âLDXOLDL LNL  DXWRPDWLQLRYDOG\PRPD]JDV LRQES  âLDXOLDL LNL  VNU\GåL YDOG\PRFHQWUDVDHURGURPH âLDXOLDL LNL  /DXNRYDOVW\ELQ EDQNR VWDLJD NG  âLDXOLDL LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV âLDXOLDL LNL  DYLDFLMRVUHPRQWRJDP\NOD âLDXOLDL LNL DWVNLUDVDSVDXJRVE U\V âLDXOLDL LNL JDLVULQLQN NRPDQGD âLDXOLDL LNL VNU\GåL EDQG\PRVWRWLV âLDXOLDL LNL  NDULQLQN NOXEDV âLDXOLDL LNL  DSVDXJRVVN\ULXV âLDXOLDL LNL  DYLDFLMRVUHPRQWRJDP\NOD .DXQDV LNL DWVNLUDVDSVDXJRVE U\V .DXQDV LNL JDLVULQLQN NRPDQGD .DXQDV LNL VNU\GåL EDQG\PRVWRWLV .DXQDV LNL  PDWDYLPRWHFKQLNRVODERUDWRULMD .23  .DXQDV LNL  DYLDFLMRVUHPRQWRJDP\NOD 3DQHY å\V LNL DWVNLUDVDSVDXJRVE U\V 3DQHY å\V LNL JDLVULQLQN NRPDQGD 3DQHY å\V LNL VNU\GåL EDQG\PRVWRWLV 3DQHY å\V LNL  MDXQHVQL M DYLDFLMRVVSHFLDOLVW NDURPRN\NOD 5DGYLOLãNLV LNL .DULQLVM U ODLY\QDV  NUDQW DSVDXJRVGLYL]LMD .ODLS GD LNL 'LYL]LMRVYDOG\ED .ODLS GD LNL NUDQW DSVDXJRVSXONDV .ODLS GD LNL DUWLOHULMRVSXONDV .ODLS GD LNL WDQN SXONDV .ODLS GD LNL ]HQLWLQLVUDNHWLQLVSXONDV .ODLS GD LNL NUDQW DSVDXJRVSXONDV 7HOãLDL LNL NUDQW DSVDXJRVSXONDV 7HOãLDL LNL DWVNLUDVUDNHWLQLVGLYL]LRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDVWDQN EDWDOLRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDVSULHãWDQNLQLVDUWLOHULMRVGLYL]LRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDVU\ãL EDWDOLRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDVLQåLQHULQLVãDXOL EDWDOLRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDVPDWHULDOLQLRDSU SLQLPREDWDOLRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDVUHPRQWREDWDOLRQDV .ODLS GD LNL DWVNLUDPHGLFLQRVNXRSD .ODLS GD LNL DWVNLUDFKHPLQ VVDXJRVNXRSD .ODLS GD LNL DWVNLUDVåYDOJ\ERVEDWDOLRQDV .ODLS GD LNL VXNDULQWRVDSVDXJRVNRPDQGD .ODLS GD LNL .ODLS GRVNDULQLQN QDPDL .ODLS GD LNL .DULQ NRPHQGDQW UD JXORV  .ODLS GD LNL  DYLDFLMRVWHFKQLNRVNRPHQGDQW UD $ULRJDOD LNL  VWHE MLPRUDMRQRYDOG\PDV .ODLS GD LNL UDGLRWHFKQLNRVNXRSD .ODLS GD LNL UDGLRWHFKQLNRVE U\V 1LGD LNL UDGLRWHFKQLNRVE U\V 3DODQJD LNL  U\ãL PD]JDV .ODLS GD LNL VWLSULQWXY SXQNWDV .ODLS GD LNL  VWLSULQWXY SXQNWDV 3DODQJD LNL  .DEHOLQLVDWVNLURU\ãL SXONRSDGDOLQ\V 1LGD LNL

248 (LO 9DOG\PRRUJDQDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR 1U MXQJLQLDLGDOLQLDL YLHWD WHUPLQDV  MXQJWLQLVODLY\QRJLQNOXRW VLUPDWHULDOYHUW\EL VDQG OLV 3OXQJ  LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD 3OXQJ  LNL  DWVNLUDDSWDUQDYLPRNXRSD 3OXQJ  LNL  JLQHNRORJLQLVVN\ULXV WRVNDUROLJRQLQ V  .ODLS GD LNL  YDLN VN\ULXV WRVNDUROLJRQLQ V  .ODLS GD LNL  EHQGUDVVDQG OLV .ODLS GD LNL  KLGURJUDILMRVWDUQ\ERVSDGDOLQ\V .ODLS GD LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV .ODLS GD LNL  9DOVW\ELQLREDQNRODXNR VWDLJD NG  .ODLS GD LNL 8åQXJDULVVSHFLDOLRVSDVNLUWLHVGDOLQLDL  DSVDXJRVVDUJ\ERVJUXS  WRNHOL GHSR  9LOQLXV LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD WRGHJDO VDQG OLR  .D]O 5 GD LNL  DWVNYLHWLQ VJ\Q\ERVãDXOL E U\V WRGHJDO VDQG OLR  .D]O 5 GD LNL  VDUJLQL ãXQ YHGOL VN\ULXV WRGHJDO VDQG OLR  .D]O 5 GD LNL  GHJDO VDXJRMLPRVN\ULXV .D]O 5 GD LNL  SURGXNW VDQG OLV âLDXOLDL LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD WRVGHJDO ED] V  9DOþL QDL LNL  DWVNYLHWLQ VJ\Q\ERVãDXOL E U\V WRVGHJDO ED] V  9DOþL QDL LNL  VDUJLQL ãXQ YHGOL VN\ULXV WRVGHJDO ED] V  9DOþL QDL LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD WR5.VDQG OLR  3DJ JLDL LNL  VXNDULQWDDSVDXJRVNRPDQGD WR5.VDQG OLR  3DJ JLDL LNL  VXNDULQWDVDSVDXJRVE U\V WR5.VDQG OLR  3DJ JLDL LNL  GHJDO LUWHSDO ODERUDWRULMD 3DJ JLDL LNL  WUDQVSRUWRLUGHJDO SDVNLUVW\PRSXQNWDV 3DJ JLDL LNL  NDULQ Y\ULDXVLRVLRVYDGRY\E VDWVWRY\E  0DåHLNLDL LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD WRSURGXNW VDQG OLR  .DXQDV LNL  VXNDULQWDDSVDXJRVNRPDQGD WRSURGXNW VDQG OLR  .DXQDV LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD WRSURGXNW VDQG OLR  âLDXOLDL LNL  VXNDULQWDDSVDXJRVNRPDQGD WRSURGXNW VDQG OLR  âLDXOLDL LNL  JDLVULQLQN NRPDQGD WRGDLNW VDQG OLR  .DXQDV LNL  VXNDULQWDDSVDXJRVNRPDQGD WRGDLNW VDQG OLR  .DXQDV LNL  NDULQ DWVWRY\E  *.&'%  .DXQDV LNL  NDULQL SHUYHåLP NRPHQGDQW UD NG  9LOQLXV LNL  NDULQL SHUYHåLP NRPHQGDQW UD NG  âLDXOLDL LNL  NDULQ M URVSHUYHåLPRYDOG\ED .ODLS GD LNL  NDULQL SHUYHåLP NRPHQGDQW UD .ODLS GD LNL  VXNDULQWRVDSVDXJRVVN\ULXV WRVNDUROLJRQLQ V  .DXQDV LNL  PHGLFLQLQLVGHSDV .DXQDV LNL  PHGLFLQLQLVGHSDV âLDXOLDL LNL  PHGLFLQLQLVGHSDV 9LOQLXV LNL  VDQLWDULQLVHSLGHPLRORJLMRVE U\V .DXQDV LNL  SROLNOLQLND .DXQDV LNL  SROLNOLQLND 9LOQLXV LNL  JLQHNRORJLQLVVN\ULXV 9LOQLXV LNL  JLQHNRORJLQLVVN\ULXV .DXQDV LNL  YDLN VN\ULXV 9LOQLXV LNL  NLOQRMDPDVUHQWJHQRNDELQHWDV .DXQDV LNL  NLOQRMDPDVVWRPDWRORJLQLVNDELQHWDV .DXQDV LNL  NDULQ SUHN\ED âLDXOLDL LNL  NDULQ SUHN\ED 9LOQLXV LNL  NDULQ SUHN\ED .DXQDV LNL  NDULQ SUHN\ED 3DQHY å\V LNL  VWDW\ERVLUPRQWDYLPRSDGDOLQ\V âLDXOLDL LNL  VWDW\ERVLUPRQWDYLPRSDGDOLQ\V 3DQHY å\V LNL  %XW HNVSORDWDYLPRWDUQ\ED .DXQDV LNL  %XW HNVSORDWDYLPRWDUQ\ED 9LOQLXV LNL

249 (LO 9DOG\PRRUJDQDL 'LVORNDFLMRV ,ãYHGLPR 1U MXQJLQLDLGDOLQLDL YLHWD WHUPLQDV  %XW HNVSORDWDYLPRWDUQ\ED -RQDYD LNL  %XW HNVSORDWDYLPRWDUQ\ED âLDXOLDL LNL  %XW HNVSORDWDYLPRWDUQ\ED .ODLS GD LNL  6RFLDOLQLRDSU SLQLPRVN\ULXV 9LOQLXV LNL .LWRVGDO\VSDGDOLQLDLLU VWDLJRV  *DLVULQ SULHåL UD .DXQDV LNL  NDULQ DWVWRY\E  .DXQDV LNL  ILQDQVLQ GDOLV 9LOQLXV LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV $O\WXV LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV 0DULMDPSRO  LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV .DOYDULMD LNL  IHOGM JHUL SDãWRU\ãL VWRWLV *DLåL QDL LNL  DSVDXJRVVDUJ\ERVNRPDQGD *DLåL QDL LNL  DXWRPRELOL VDQG OLV .DXQDV LNL  NDULQ DWVWRY\E  9LOQLXV LNL  UDMRQLQLVYDOG\PRFHQWUDV 9LOQLXV LNL  NDULQ DWVWRY\E  .ODLS GD LNL  NDULQ DWVWRY\E  .DXQDV LNL  VDYDHLJLVPLQ SODXVWHOLV .ODLS GD LNL  UHLGRNDWHULV .ODLS GD LNL  M U QDU ODLYDV .ODLS GD LNL  NDULQ DWVWRY\E  9LOQLXV LNL  NDULQ DWVWRY\E  .DXQDV LNL  NDULQ DWVWRY\E  9LOQLXV LNL  NDULQ DWVWRY\E  9LOQLXV LNL  FHQWULQ DXWRED]  9LOQLXV LNL  DSVDXJRVVDUJ\ERVNRPDQGD 9LOQLXV LNL  NDULQ DWVWRY\E  3DQHY å\V LNL  NDULQ DWVWRY\E  9LOQLXV LNL  NDULQ DWVWRY\E  9LOQLXV LNL  NDULQ DWVWRY\E  3DQHY å\V LNL  PDLVWRSURGXNW VDQG OLV âLDXOLDL LNL  RSHUDW\YLQ JUXS  .UHWLQJD LNL 

Uþ Lietuvos Respublikà Uþ Rusijos Federacijà

AUDRIUS BUTKEVIÈIUS PAVEL GRAÈIOV Lietuvos Respublikos Rusijos Federacijos gynybos ministras, kraðto apsaugos ministras armijos generolas

250 Priedas Nr. 5

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ir vidaus reikalø ministrø 1992 m. geguþës 14 d. ásakymu Nr. 313/311

Lietuvos Respublikoje dislokuotø ir Rusijos jurisdikcijoje esanèiø kariniø daliniø autotransporto priemoniø judëjimo

LAIKINOSIOS TAISYKLËS

1. Ðios laikinosios taisyklës nustato Lietuvos Respublikoje dislokuotø ir Rusijos jurisdikcijoje esanèiø kairiniø daliniø autotransporto priemoniø judëjimo keliais tvar- kà, teisinæ atsakomybæ, policijos ir kraðto apsaugos pareigûnø veiksmus, kontroliuo- jant, kaip laikomasi nustatytø laikinøjø taisykliø reikalavimø. 2. Rusijos kariuomenës daliniø autotransporto priemoniø judëjimas Lietuvos Respublikos keliais leidþiamas tik turint apskrièiø komendantø iðduotà specialø lei- dimà (1 priedas). Leidimai autotransportui judëti iðduodami vienkartiniai, laikini (iki 7 dienø) ir pastovûs. 3. Leidimus iðduoda Kraðto apsaugos ministerijos apskrièiø komendantai pa- gal Rusijos kariuomenës kariniø daliniø vadø paraiðkas. Paraiðkos dël leidimø gavimo pateikiamos: pavieniui autotransportui – ne vë- liau kaip prieð tris dienas iki judëjimo pradþios; kolonoms (trys ir daugiau automa- ðinø) – ne vëliau kaip prieð 10 dienø iki judëjimo pradþios. Kolonos judëjimo marðruto ir tvarkos suderinimui paraiðkoje turi bûti nuro- dyta: kolonos virðininkas (vyresnysis), judëjimo tikslas (mokymas, perdislokavimas, marðas ir t. t.), judëjimo data ir laikas, transporto priemoniø kiekis, jø markës ir kariniai numeriai, veþamo krovinio pavadinimas ir kiekis, judëjimo marðrutas. 4. Apskrièiø komendantai apie iðduotus leidimus kariniø kolonø judëjimui sa- valaikiai informuoja Vidaus reikalø ministerijos Keliø policijos valdybà, kuri apie kariniø kolonø judëjimo laikà, marðrutà, autotransporto priemoniø kieká ir kitus duomenis praneða visiems policijos komisariatams, per kuriø aptarnaujamà teritori- jà numatomas kolonø judëjimas. 5. Policijos pareigûnams arba kraðto apsaugos patruliams pareikalavus, kari- nis autotransportas privalo sustoti, o vairuotojai ir vykstantieji juo kariðkiai pateikti asmens, autotransporto priemonës ir perveþamo krovinio dokumentus. Kolonos vir- ðininkas (vyresnysis) turi pateikti leidimà kolonos judëjimui (2 priedas). 6. Autotransporto priemonës, eksploatuojamos be nurodytø leidimø, turi bûti sulaikytos iki visiðko aplinkybiø iðsiaiðkinimo. Apie paþeidimus policijos pareigûnai raportu praneða tiesioginiam savo va-

251 dovui. Raportas perduodamas Keliø policijos valdybai, o po to Kraðto apsaugos mi- nisterijos Jungtiniam ðtabui. 7. Kraðto apsaugos pareigûnai apie paþeidimus raportu praneða apskrièiø ko- mendantams, kurie gautà informacijà perduoda Kraðto apsaugos ministerijos Jung- tiniam ðtabui. 8. Karinio autotransporto priemonës turi atitikti keliø eismo taisykliø reikala- vimus, o jø neatitikus policijos pareigûnai privalo taikyti visas ástatymais numatytas sankcijas iki autotransporto priemoniø eksploatacijos uþdraudimo, nenuimant nuo jø kariniø numeriø. 9. Kariðkiai uþ administracinius nusiþengimus ir nusikaltimus, padarytus ka- rinio autotransporto priemoniø judëjimo Lietuvos teritorijoje metu, atsako pagal Lie- tuvos Respublikos ástatymus. 10. Rusijos kariuomenës kariðkius, nepaklususius policijos pareigûnø reikala- vimams, privalu bausti Policijos ástatymo nustatyta tvarka. 11. Rusijos kariuomenës daliniø vadai privalo uþtikrinti ðiø laikinøjø taisykliø reikalavimø vykdymà.

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Kraðto apsaugos ministerija Vidaus reikalø ministerija 1992 m. geguþës d. 1992 m. geguþës d.

1 Priedas

LEIDIMAS Nr. ______

Iðduotas Rusijos kariuomenës karinio dalinio Nr. ______, dislokuoto ______automaðinai ______Nr. ______Lietuvos Respublikos ______apskrities ribose, naudojamai ______. Leidimas galioja pateikus asmens ir automobilio dokumentus: nuo 1992 m. ______mën. ______d. iki 1992 m. ______mën. ______d.

A.V.

______apskrities komendantas

______(karinis laipsnis, vardas, pavardë, paraðas)

199 __ m. ______mën. ______d. 252 2 Priedas

LEIDIMAS Nr. ______

Iðduotas Rusijos kariuomenës kariniam daliniui Nr. ______, dislokuotam ______, ir leidþiantis autotransporto priemoniø kolonai ið automobiliø ______(kiekvieno automobilio markë, ______karinis numeris) judëti marðrutu ______. Judëjimo tikslas ______Perveþamø kroviniø pavadinimas ir kiekis Kolonos vyresnysis ______(karinis laipsnis, pavardë, inicialai)

A.V. ______apskrities komendantas

______(karinis laipsnis, vardas, pavardë, paraðas)

199 ___ m. ______mën. ____ d.

Priedas Nr. 6

1992 m. rugsëjo 21 d. Rusijos AT Uþsienio reikalø ir tarptautiniø ekonomi- niø ryðiø komiteto nutarimas dël susitarimø, reguliuojanèiø Rusijos kariniø pajë- gø iðvedimà ið Lietuvos Respublikos teritorijos.

Apsvarstæs klausimus dël sutarèiø, reguliuojanèiø Rusijos armijos iðvedimà ið Lietuvos teritorijos, projektus ir susiklosèiusià situacijà, komitetas konstatuoja bûti- nybæ pasiekti atitinkamø susitarimø su Lietuva. Tokie susitarimai turëtø remtis tei- singu abipusiu interesø balansu, nesukeliant neteisëtos þalos në vienai pusei. Taèiau komitetas mano, kad sutartys dël Rusijos armijos iðvedimo ið Lietuvos turi rimtø trûkumø. Komiteto nariai vieningai mano, kad ðios sutartys rimtai paþeidþia 253 Rusijos Federacijos politinius ir turtinius interesus ir ið esmës þeidþia Rusijos kari- ninkø ir jø ðeimø nariø þmogaus teises. Ið septyniø sutarèiø projektø dël Rusijos armijos iðvedimo ið Lietuvos iki 1993 m. rugpjûèio 31 d. Rusijos gynybos ministras pasiraðë tris, o pagrindinis susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos iki ðiol nepasiraðytas. Todël trys pasiraðytieji do- kumentai juridiðkai negalioja iki pagrindinës tarpvalstybinës sutarties pasiraðymo. Be to, toks dviðaliðkø sutarèiø pasiraðymo principas neatitinka Rusijos Federa- cijos AT nutarimo „Dël tarptautiniø santykiø tarp RTFSR ir Lietuvos Respublikos ratifi- kavimo“, priimto 1992 m. sausio 17 d., kuriame Rusijos Vyriausybë ápareigojama didþiausià dëmesá skirti þmogaus teisiø ir nacionaliniø maþumø, gyvenanèiø Rusi- jos Federacijos ir Lietuvos Respublikos teritorijose, apsaugai. Todël Komitetas nutaria: 1. 1992 m. rugsëjo 8 d pasiraðytø susitarimø dël Rusijos armijos iðvedimo ið Lietuvos procedûra paþeidþia patvirtintà panaðiø dokumentø rengimo tvarkà. Ðios sutartys nëra galiojanèios, nes nepasiraðyta svarbiausia sutartis. 2. Praðyti Rusijos Federacijos Prezidentà atidëti spalio pr. numatytà Rusijos ir Lietuvos susitarimø pasiraðymà iki jø reikiamo parengimo atsiþvelgiant á RF ir jos pilieèiø Lietuvos teritorijoje interesus ir teises. 3. Atsiþvelgiant á veikianèiosios Rusijos Konstitucijos 10 straipsnio 15 punktà („Tarptautiniø sutarèiø ratifikacija ir denonsavimas“) praðyti RF Prezidentà pateikti vi- sà susitarimø dël Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos paketà kaip nedalomà visumà RF Aukðèiausiosios Tarybos ratifikavimui. 4 Komitetas mano, kad minëtø problemø sureguliavimas skatins kaimyniðkø santykiø tarp Rusijos ir Lietuvos kûrimà ir átvirtinimà, atitinkantá abiejø ðaliø intere- sus. Komiteto pirmininkas E. Ambarcumovas543

Priedas Nr. 7

Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino 1992 m. spalio 29 d. ásakass

Apie derybø su Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika ir Estijos Respub- lika proceso koordinavimà ir sutvarkymà

1. Pristabdyti Rusijos armijos iðvedimà ið Pabaltijo valstybiø, kol bus pasiraðy- tos Rusijos Federacijos ir Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Estijos Respub- likos valstybinës sutartys, kuriomis reglamentuojama Rusijos armijos iðvedimo pro- cedûra, tvarka, sàlygos, terminai ir numatomos kariðkiø bei jø ðeimø socialinës ap- saugos priemonës, grieþtai laikantis tarptautiniø teisës normø. 2. Rusijos Federacijos vyriausybei per 3 dienas áforminti laikinas sutartis su Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika ir Estijos Respublika, kuriomis uþtik-

543 Kraðto apsauga. – 1992, rugsëjo 24. 254 rinamos Rusijos armijos kariðkiø ir jø ðeimø socialinës garantijos ðiø valstybiø teri- torijoje, átraukiant aprûpinimà pinigais ir maistu. Laikyti, kad bûtina Rusijos Federacijos ekonominiø sutarèiø su Latvijos Res- publika, Lietuvos Respublika ir Estijos Respublika ágyvendinimà sieti su ðio klausimo sprendimu. 3. Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijai per savaitæ paruoðti ir pa- teikti Rusijos Federacijos saugumo tarnybai svarstyti: • su Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos vadovy- bëmis paruoðtus valstybiniø sutarèiø dël laikino Rusijos armijos statuso ðiø valstybiø teritorijoje projektus; • Rusijos Federacijos Prezidento kreipimosi Á Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos vadovus Rusijos Federacijos uþsienio politikos ðiø valstybiø atþvilgiu klausimais, pirmiausia dël Rusijos armijos iðvedimo ir rusakalbiø gyventojø, átraukiant buvusius kariðkius, teisiø garantijø, projektà; • Rusijos Federacijos Prezidento kreipimosi Á JTO dël Rusijos armijos iðvedimo ið Pabaltijo valstybiø problemø, iðdëstant Rusijos santykiø su Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika ir Estijos Respublika pozicijà ir praðant pasaulio bendrijà ap- svarstyti þmogaus teisiø laikymosi ðiose valstybëse klausimà, projektà. 4. Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijai informuoti pagrindiniø Va- karø valstybiø, tarp jø áeinanèiø á ESBK, vadovus dël Rusijos pozicijos, derantis su Latvija, Lietuva ir Estija, kad Rusija siekia garantuoti armijos iðvedimà Ið Pabal- tijo per trumpà ir realiai ámanomà laikà, remdamasi bûtinybe uþtikrinti þmogaus teises ir grieþtai laikydamiesi tarptautinës teisës normø. 5. Rusijos Federacijos gynybos ministrui ápareigoti vienam ið savo pava- duotojø bûti asmeniðkai atsakingam, garantuojant suderintà ministerijos atstovø pozicijà, ir áeiti á Rusijos Federacijos valstybiniø delegacijø deryboms su Latvijos Res- publika ir Estijos Respublika dël Rusijos armijos iðvedimo sudëtá. 6. Rusijos Federacijos Vyriausybei per 10 dienø parengti ir patvirtinti Rusijos armijos, dislokuotos Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje ir Estijos Respubli- koje, iðvedimo valstybinæ programà, parengti ir pateikti Rusijos Federacijos saugu- mo tarybai suderintà daliniø, iðvedamø Ið Baltijos valstybiø, iðdëstymà Rusijos Fede- racijoje. Ið 1992–1996 m. gynybos iðlaidø numatyti lëðas valstybinei Rusijos armijos iðvedimo ið Baltijos valstybiø programai garantuoti átraukiant lëðas, gaunamas rea- lizuojant Ðiaurës Vakarø kariniø daliø grupës nuosavybæ. 7. Á Rusijos Federacijà áeinanèiø respublikø, kraðtø, srièiø, Maskvos ir Sankt Peterburgo autonominiø vienetø vykdomosios valdþios organams: • skirti þemës, reikalingos vykdyti Rusijos armijos valstybinæ iðvedimo ið Balti- jos valstybiø programà, per 3 mënesius nuo to laiko, kai Rusijos Federacijos gynybos ministerija pateikia paraiðkas; • skirti 5 % perduodamo eksploatuoti gyvenamojo ploto Rusijos Federacijos kariniø pajëgø ir pasienio pulkø, iðvedamø ið Baltijos valstybiø teritorijø, kariðkiams ir jø ðeimoms apgyvendinti, vëliau gràþinant ið valstybinës armijos iðvedimo progra- mos.

255 8. Patvirtinti Rusijos Federacijos sausumos armijos bei laivyno buvimo ir iðve- dimo ir Latvijos Respublikos. Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijø ágaliotinio Nuostatus. 9. Pritarti Rusijos ir Amerikos investicinio banko steigëjø siûlymui bûti ága- liotuoju banku sprendþiant finansines problemas, susijusias su Rusijos armijos iðve- dimu ið Pabaltijo. 10. Ápareigoti Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretoriø J. Skokovà kon- troliuoti ir koordinuoti Rusijos Federacijos valstybiniø delegacijø deryboms su Lat- vijos, Lietuvos ir Estijos Respublikomis veiklà.

Rusijos Federacijos Prezidentas B. JELCINAS544

Priedas Nr. 8 Patvirtinta 1993 m. sausio mën. 30 d. Kraðto apsaugos ministro ásakymu Nr. 77

IÐVEDAMØ RUSIJOS FEDERACIJOS GINKLUOTØJØ PAJËGØ UÞIMAMØ TERITORIJØ, PASTATØ IR ÁRENGIMØ PERËMIMO TVARKA

1. Uþimamos Rusijos Federacijos karinës dalies ar dalinio teritorijos, kariniø miesteliø, pastatø ir árengimø (toliau – objektø) perdavimas ir priëmimas prasideda ne vëliau kaip prieð mënesá iki karinës dalies ar dalinio (toliau – dalies) iðvedimo pabaigos ir vyksta 3 etapais. Pirmame etape patikslinama perëmimo komisijos sudëtis, atsiþvelgiant á peri- mamø objektø ypatybes, parengiami iðvedamos dalies paliekamø objektø dokumentai (schemos, árengimø eksploatavimo instrukcijos ir t. t.), suderinami objektø perdavi- mo terminai. Treèiame etape áforminami objekto perdavimo ir priëmimo dokumentai bei organizuojama jo apsauga. 2. Objektø perdavimà ir priëmimà vykdo abiejø ðaliø sudaromos komisijos, á kuriø sudëtá áeina perduodanèios objektus karinës dalies ir perimanèios objektus or- ganizacijos bei vietinës komendantûros ir valdþios atstovai, architektûros ir staty- bos, aplinkos apsaugos, ekologijos, sanitarinës epidemiologinës, miðkø ûkio, pamin- klø apsaugos, topografijos, komunaliniø paslaugø ir kiti specialistai. Konkretaus ob- jekto perëmimui komisijà skiria Lietuvos Vyriausybës ágaliotinis (ásakymo forma pridedama). Komisijà sudaro tokios grupës: objektø apskaitos ir ekonominio ávertinimo; objektø techninës bûklës ávertinimo; objektø ekologinës bei sanitarinës epidemiologinës bûklës ávertinimo; topografinë.

544 Kraðto apsauga. 1992, lapkrièio 11. 256 3. Atvykus Lietuvos Respublikos ágaliotinio paskirtai objektø inspektavimo ir perëmimo komisijai á Rusijos Federacijos kariná daliná, jos pirmininkas áteikia dalinio vadui ar atsakingam uþ objektø perdavimà atstovui Lietuvos Respublikos Vyriausy- bës ágaliotinio pasiraðytà paþymëjimà, suteikiantá komisijai teisæ inspektuoti bei per- imti karinio dalinio objektus (paþymëjimo forma pridedama). 4. Komisijos pirmininkui pareikalavus, Rusijos Federacijos karinës dalies va- das (atstovas) turi pateikti: teritorijø, pastatø, árengimø ir kt. sàraðà, kurie turi bûti perduodami Lietuvos Respublikai; uþimamø teritorijø schemas su pastatø, árengi- mø ir kt. iðsidëstymu; techninæ pastatø, árengimø, tiekimo tinklø dokumentacijà; dokumentus apie karinës dalies atsiskaitymà uþ teikiamas jai Lietuvos Respublikos ámoniø komunalines paslaugas (aprûpinimà kuru, elektros energija, dujomis, van- deniu, maisto produktais, ryðiais ir t. t.) bei dokumentus apie gyvenamøjø karinës dalies namø su ûkiniais pastatais ir árengimais, elektros energijos, vandens, dujø ir ðilumos tiekimo tinklais perdavimà á Lietuvos Respublikos miestø, rajonø savivaldy- biø balansà. Jeigu gyvenamieji namai su priklausiniais iki objekto perdavimo pra- dþios neperimti á savivaldybiø balansà, su savivaldybiø atstovais suderinama jø per- davimo terminai ir tvarka. 5. Objektø inspektavimas ir perëmimas vykdomas, patikrinus perimamo ob- jekto teritorijoje radiacijos lygá, cheminá bei kitoká uþterðtumà, galintá sukelti pavojø þmoniø gyvybei ir sveikatai. Nustaèius, kad radiacijos lygis, cheminis ar kitas uþterðimas virðija nustatytas normas, komisijos darbas nutraukiamas, pareikalavus, kad Rusijos Federacijos kari- nio dalinio vadas (atstovas) imtøsi priemoniø uþterðimo prieþastims likvidaviduoti. 6. Objektø perëmimas pradedamas, patikslinant karinës dalies pateiktas ið- dëstymo schemas su faktiðkai esanèiais jos teritorijoje pastatais, árengimais, aikðtelë- mis, keliais (takais), tiekimo tinklø (vandeniu, ðiluma, dujomis, elektros energija ir t.t.) ir ryðiø schemas. Priëmimas vykdomas, apþiûrint uþimamà teritorijà ið iðorës bei vidaus pasta- tus ir árengimus, darant iðmatavimus ir laboratorinius tyrimus, kuriais ávertinama pastatø ir árengimø tinkamumas tolimesniam eksploatavimui, jø liekamoji vertë, tech- ninë pastatø, priklausiniø bei árengimø, tarp jø elektros energijos, ðiluminiø, van- dens, dujø tiekimo tinklø bûklë, ekologinë bei sanitarinë ir epidemiologinë bûklë, padaryta þala gamtai ir ekologijai. Nustatoma bendra objekto kaina, áskaitant gam- tos apsaugos ir ekologinës þalos ávertinimà bei iðaiðkëjusius nuostolius, padarytus teritorijai, pastatams ir árengimams. Darbo rezultatai objektø perëmimo metu sutikrinami su ankstesniais karinës dalies uþimamø objektø inspektavimo rezultatais. Iðaiðkëjus naujai padarytiems nuos- toliams teritorijai, pastatams ir árengimams, tai fiksuojama atskirame perdavimo– priëmimo akto priede. 7. Priimant teritorijà, patikslinamas jos plotas, keliø dangos pobûdis bei koky- bë, sàvartynai, ðiukðliavietës bei jø bûklë, teritorijos aptvaros tipas ir jos bûklë. 8. Pastatai su priklausiniais ir árengimai priimami, tikslinant fizinius jø duo- menis (statybos metus, paskirtá, dydá, technologines charakteristikas ir t. t) bei tech- nologines–ekonomines charakteristikas. Pastatø ir árengimø kainos nustatomos naudojant tokius koeficientus:

257 - pastatytiems iki 1991 metø – K-25; - pastatytiems 1991 m. – K-12; - pastatytiems 1992 m. – K-1. Liekamoji pastatø ir árengimø vertë apskaièiuojama, naudojant nusidëvëjimo koeficientà, kurá nustato abipusës komisijos. Esant skirtingai komisijø nuomonei, nurodoma abiejø pusiø apskaièiuota liekamoji vertë. Pastatø ir statiniø, statytø iki 1940 m., kaina á likutinæ karinio objekto vertæ neátraukiama. 9. Ekologinë, sanitarinë–epidemiologinë bûklë vertinama: – vizualiai nustatant uþterðimà; – paþymint þemëlapyje–schemoje uþterðtà teritorijà (vanduo, dirvoþemis); – paþymint þemëlapyje–schemoje vietas, kuriose imami medþiagø pavyzdþiai laboratoriniams tyrimams (vanduo, dirvoþemis), nurodant græþiniø gylá, diametrà; – nustatant geriamojo vandens kokybæ, vandens panaudojimo galimybes; – nustatant pagal laboratoriniø tyrimø rezultatus uþterðtumo rûðá ir pasklidi- mo plotà; – nustatant iðkirstø medþiø kieká. Uþterðtais naftos produktais laikyti: – dirvoþemá, jei naftos produktø koncentracija virðija 100 mg/kg; – vandená, jei naftos produktø koncentracija virðija 2 mg/l. Bendra þalos suma nustatoma, naudojantis laboratoriniø tyrimø rezultatais, pagal kuriuos sprendþiama, ar yra uþterðtumas. Esant uþterðtumui, þala ávertina- ma, apskaièiuojant darbø uþterðtumui likviduoti kainà. 10. Perduodama teritorija turi bûti tvarkinga, o pastatai, árengimai bei kitas karinës ar nekarinës paskirties turtas neiðkomplektuoti, tinkami eksploatuoti. Áren- gimai (elektros ir ryðiø tinklai, vandens ir dujø tiekimo bei kitos sistemos) turi bûti veikiantys. Aerodromai, poligonai, saugojimo bazës, sandëliai perduodami su visais áren- gimais ir áranga, bûtinais tolimesniam eksploatuoti. Lëktuvø pakilimo takai aero- dromuose su aikðtelëmis ir angarais neiðkomplektuojami ir perduodami su atsargi- nëmis medþiagomis, skirtomis jø remontui. Jûros navigaciniai árengimai, techninës priemonës ir jø áranga perduodami pagal etatinius sàraðus, nenutraukiant darbo eigos, uþtikrinanèios laivø saugumà jûroje. Objektø bûklë fiksuojama, juos fotografuojant, fotografijos pridedamos prie perdavimo–priëmimo akto. 11. Nustaèius, kad karinës dalies teritorijoje buvo ginkluotës, ðaudmenø san- dëliai ar saugyklos, objektø inspektavimo ir perëmimo komisijos pirmininkas iðkvie- èia iðminavimo grupæ, pateikiant tam paraiðkà Lauko kariuomenës brigados vadui. Patikrinus objektà, iðminavimo grupë suraðo aktà, kuriame paþymimi jos darbo rezultatai bei iðvada apie objekto pavojingumà ir galimybes tolimesniam eksploata- vimui. 12. Perdavimo ir priëmimo rezultatai áforminami aktu. Prie perdavimo ir pri- ëmimo akto pridedami tokie priedai: •perduodamø pastatø ir statiniø sàraðas;

258 •perduodamø komunaliniø árengimø, árangos ir aprûpinimo tinklø sàraðas; •objektø techninës bûklës ávertinimo aktas; •objektø ekologinës ir sanitarinës epidemiologinës bûklës ávertinimo aktas; •objektø topografinio ávertinimo aktas; •perduodamø materialiniø vertybiø (pagrindiniø priemoniø, inventoriaus ir kito turto) bei ginkluotës ir technikos priëmimo aktas; •kariniø objektø, pastatø, aprûpinimo tinklø ir árengimø techninës dokumen- tacijos sàraðas. 13. Perdavimo ir priëmimo aktas suraðomas septyniais egzemplioriais. Já pasi- raðo ðaliø komisijø pirmininkai bei karinës dalies ir priimanèios objektà organizaci- jos atstovai, patvirtina ðaliø ágaliotiniai. Lietuvos Respublikos ágaliotiniui aktai pa- teikiami tvirtinti per 3 dienas po jø pasiraðymo, po to per 5 dienas pateikiami tvir- tinti Rusijos Federacijos ágaliotiniui. Juos patvirtinus, 3 akto egzemplioriai per 5 dienas pateikiami Kraðto apsaugos ministerijai (Kariniø objektø inspekcijai). 14. Patvirtinti aktai perduodami: – pirmas egzempliorius – paliekamas Kariniø objektø inspekcijoje apibendri- nimui ir duomenø Lietuvos Respublikos Vyriausybei paruoðimui; – antras ir treèias egzemplioriai – perëmusiai objektà ministerijai, savivaldybei ar kitai þinybai; – jeigu objektà perëmë Kraðto apsaugos ministerijos padalinys, antras ir tre- èias akto egzemplioriai perduodami tarnybai, kuri vienà egzemplioriø pasilieka ap- skaitai, o kità iðsiunèia objektà priëmusiam padaliniui. 15. Iðkilus ginèytiniems klausimams dël objektø ar atskirø pastatø, árengimø, árangos kainos, nuostolio pastatams árengimams, árangai bei gamtai ir ekologijai ávertinimo, perduodamø materialiniø vertybiø, ginkluotës ir technikos, atsiskaitymo uþ komandiruotes ir kitas paslaugas ir pan., juos sprendþia ðaliø ágaliotiniai. Neið- sprendus ðaliø ágaliotiniams, ginèytini klausimai perduodami spræsti Lietuvos Res- publikos ir Rusijos Federacijos miðriajai komisijai (kol ji nesudaryta – Vyriausiems ðaliø ágaliotiniams). 16. Perëmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybës ágaliotinio Rusijos ka- riuomenës iðvedimo klausimams paskirta objektø inspektavimo ir perëmimo komisi- ja perduoda objektà paskirtiems atsakingiems uþ tolimesná objektø eksploatavimà ir apsaugà asmenims, apie tai, kà akte daromas áraðas.

259 Priedas Nr. 9

Rusijos kariuomenës atskirø daliniø, padaliniø ir ástaigø iðvedimas ið Lietuvos

(LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   6DXVXPRVNDULXRPHQ      PRWRãDXOL GLYL]LMD  9LOQLXV  JUXRGLV  'LYL]LMRVYDOG\ED  9LOQLXV  JUXRGLV  PRWRãDXOL SXONDV  9LOQLXV  JUXRGLV  PRWRãDXOL SXONDV  8NPHUJ   JUXRGLV  PRWRãDXOL SXONDV  9LOQLXV  JUXRGLV  WDQN SXONDV  9LOQLXV  JUXRGLV  DWVNLUDVUDNHWLQLV  8NPHUJ   JUXRGLV GLYL]LRQDV  VDYDHLJ VDUWLOHULMRV  9LOQLXV  JUXRGLV SXONDV  DWVNLUDV  9LOQLXV  JUXRGLV SULHãWDQNLQLVDUWLOHULMRV GLYL]LRQDV  ]HQLWLQLVUDNHWLQLV  8NPHUJ   JUXRGLV SXONDV  DWVNLUDVåYDOJ\ERV  9LOQLXV  JUXRGLV EDWDOLRQDV  DWVNLUDV  8NPHUJ   JUXRGLV LQåLQHULQLVSLRQLHUL  EDWDOLRQDV  DWVNLUDFKHPLQ V  9LOQLXV  JUXRGLV DSVDXJRVNXRSD  DWVNLUDVU\ãL   9LOQLXV  JUXRGLV EDWDOLRQDV  DWVNLUDVUHPRQWR  9LOQLXV  JUXRGLV UHVWDXUDYLPREDWDOLRQDV  PDWHULDOLQLR  9LOQLXV  JUXRGLV DSU SLQLPREDWDOLRQDV  DWVNLUDVPHGLFLQRV  8NPHUJ   JUXRGLV EDWDOLRQDV  DWVNLUDPHGLFLQRV  9LOQLXV  JUXRGLV NXRSD  DWVNLUDYLHWLQ   7HOãLDL  EDODQGLV ãDXOL NXRSD ä 260 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   UDGLRWHFKQLQ   äDJDU   'LVORNXRWD EULJDGD /DWYLMRV 5HVSXEOLNRV WHULWRULMRMH  %ULJDGRVYDOG\ED  äDJDU   'LVORNXRWD /DWYLMRV 5HVSXEOLNRV WHULWRULMRMH  DWVNLUDV  äDJDU   'LVORNXRWD UDGLRWHFKQLQLV /DWYLMRV EDWDOLRQDV 5HVSXEOLNRV WHULWRULMRMH  DWVNLUDV  äDJDU   'LVORNXRWD UDGLRWHFKQLQLV /DWYLMRV EDWDOLRQDV 5HVSXEOLNRV WHULWRULMRMH  DWVNLUDV  äDJDU   'LVORNXRWD UDGLRWHFKQLQLV /DWYLMRV EDWDOLRQDV 5HVSXEOLNRV WHULWRULMRMH  DWVNLUDU\ãL LU  .DXQDV  OLHSD UDGLRWHFKQLQLR DSU SLQLPRNXRSD  DWVNDHURGURP   .DXQDV  OLHSD WHFKQLQLRDSU SLQLPR EDWDOLRQDV  DWVNLUDV  7DXUDJ   ODSNULWLV UDGLRUHOLQLVEDWDOLRQDV  IHOGM JHUL SDãWR  9LOQLXV  EDODQGLV U\ãL PD]JDV  IHOGM JHUL SDãWR  7DXUDJ   JHJXå  U\ãL VWRWLV  IHOGM JHUL SDãWR  3OXQJ   EDODQGLV U\ãL VWRWLV  IHOGM JHUL SDãWR  8NPHUJ   OLHSD U\ãL VWRWLV  Y\ULDXVLRMR  . GDLQLDL  OLHSD PHFKDQLNRVN\ULXV  DWVNLUDYLHWLQ   . GDLQLDL  OLHSD ãDXOL NXRSD 261 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   VDUJLQL ãXQ   . GDLQLDL  OLHSD YHGOL VN\ULXV  DSVDXJRV  . GDLQLDL  OLHSD VLJQDOL]DFLMRVVN\ULXV  DUWLOHULMRV  /LQNDLþLDL  ODSNULWLV ãDXGPHQ VDQG OLV  SULHãJDLVULQ V  /LQNDLþLDL  ODSNULWLV DSVDXJRVLUJHOE MLPR GDUE NDULQ NRPDQGD  DWVNLUDYLHWLQ   /LQNDLþLDL  ODSNULWLV ãDXOL NXRSD  VDUJLQL ãXQ   /LQNDLþLDL  ODSNULWLV YHGOL VN\ULXV  DSVDXJRV  /LQNDLþLDL  ODSNULWLV VLJQDOL]DFLMRVVN\ULXV  UHPRQWR  .DXQDV  OLHSD UHVWDXUDYLPRED] V YDOG\ED  UHPRQWR  .DXQDV  OLHSD UHVWDXUDYLPRED] V YDOG\ED  PRELOLUHPRQWR  .DXQDV  JHJXå  JDP\NOD  PRELOLUHPRQWR  .DXQDV  JHJXå  JDP\NOD  ãDUYXRþL UHPRQWR  .DXQDV  UXJV MLV JDP\NOD  .DULQ NRPHQGDQW UD  9LOQLXV  VDXVLV JXORV   .DULQ NRPHQGDQW UD  .DXQDV  ELUåHOLV JXORV   .DULQ NRPHQGDQW UD  âLDXOLDL  ELUåHOLV JXORV   SULHãJDLVULQ V  3DJ JLDL  UXJV MLV DSVDXJRVLUJHOE MLPR GDUE NDULQ NRPDQGD  SULHãJDLVULQ V  . GDLQLDL  OLHSD DSVDXJRVLUJHOE MLPR GDUE NDULQ NRPDQGD  3ULHãJDLVULQ VDSVDXJRV  .ODLS GD  UXJSM WLV LUJHOE MLPRGDUE  NRPDQGD 262 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   .DULQ SURNXUDW UD  9LOQLXV  VDXVLV JXORV   .DULQ SURNXUDW UD  .DXQDV  UXJSM WLV JXORV   .DULQLVWULEXQRODV  .DXQDV  ELUåHOLV JXORV   .DULQLQN QDPDL  9LOQLXV  JHJXå  JXORV   .DULQLQN QDPDL  *DLåL QDL  OLHSD JXORV   .DULQLQN QDPDL  .DXQDV  ELUåHOLV JXORV   .DULQLQN QDPDL  3DQHY å\V  YDVDULV JXORV   Oro desanto2URGHVDQWR    pajëgosSDM JRV  RURGHVDQWRGLYL]LMD  .DXQDV  UXJSM WLV  'LYL]LMRVYDOG\ED  .DXQDV  OLHSD  SDUDãLXWLQLVGHVDQWR  $O\WXV  JHJXå  SXONDV  SDUDãLXWLQLVGHVDQWR  .DXQDV  JHJXå  SXONDV  SDUDãLXWLQLVGHVDQWR  0DULMDPSRO   JUXRGLV SXONDV  DUWLOHULMRVSXONDV  .DOYDULMD  EDODQGLV  DWVNLUDV]HQLWLQLV  .DXQDV  EDODQGLV UDNHWLQLVDUWLOHULMRV GLYL]LRQDV  DWVNLUDNDULQ   .DXQDV  JHJXå  WUDQVSRUWRDYLDFLMRV HVNDGULO   DWVNLUDåYDOJ\ERV  .DXQDV  JHJXå  NXRSD  DWVNLUDVU\ãL   .DXQDV  JHJXå  EDWDOLRQDV  DWVNLUDVLQåLQHULQLV  .D]O 5 GD  ELUåHOLV SLRQLHUL EDWDOLRQDV  IHOGM JHUL SDãWR  .DXQDV  EDODQGLV U\ãL VN\ULXV  DWVNLUDVUHPRQWR  .DXQDV  ELUåHOLV 263 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   DWVNLUDVGHVDQWR  .DXQDV  EDODQGLV DSU SLQLPREDWDOLRQDV  DWVNLUDV  .DXQDV  OLHSD PDWHULDOLQLRDSU SLQLPR EDWDOLRQDV  DWVNLUDVPHGLFLQRV  .DXQDV  OLHSD EDWDOLRQDV  9DOVW\ELQLREDQNR  .DXQDV  UXJSM WLV ODXNR VWDLJD  SROLJRQDV  .D]O 5 GD  ELUåHOLV  RURGHVDQWRSDM J   *DLåL QDL  UXJSM WLV PRN\PRFHQWUDV  0RN\PRFHQWUR  *DLåL QDL  UXJSM WLV YDOG\ED  PRNRPDVLV  *DLåL QDL  OLHSD SDUDãLXWLQLVGHVDQWR SXONDV  PRNRPDVLV  *DLåL QDL  NRYDV SDUDãLXWLQLVGHVDQWR SXONDV  PRNRPDVLV  *DLåL QDL  ELUåHOLV SDUDãLXWLQLVGHVDQWR SXONDV  DWVNLUDVPRNRPDVLV  .DUP ODYD  OLHSD SDUDãLXWLQLVGHVDQWR EDWDOLRQDV  PRNRPDVLV  3ULHQDL  EDODQGLV VDYDHLJLVDUWLOHULMRV SXONDV  DWVNLUDVPRNRPDVLV  *DLåL QDL  ELUåHOLV ]HQLWLQLVUDNHWLQLV DUWLOHULMRVGLYL]LRQDV  DWVNLUDVPRNRPDVLV  *DLåL QDL  NRYDV LQåLQHULQLVãDXOL  EDWDOLRQDV  DWVNLUDVPRNRPDVLV  .DXQDV  NRYDV U\ãL EDWDOLRQDV  DWVNLUDNDULQ   3RFL QDL  NRYDV WUDQVSRUWRDYLDFLMRV HVNDGULO   DWVNPRNRPDVLV  *DLåL QDL  NRYDV VXQNLRVLRVWHFKQLNRV 264 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   DWVNLUDVPRNRPDVLV  *DLåL QDL  ELUåHOLV UHPRQWRUHVWDXUDYLPR EDWDOLRQDV  DWVNLUDVPRNRPDVLV  *DLåL QDL  OLHSD PHGLFLQRVEDWDOLRQDV  DWVNLUDVPRNRPDVLV  *DLåL QDL  OLHSD DXWRPRELOL EDWDOLRQDV  SROLJRQDV  *DLåL QDL  UXJSM WLV  MXQJWLQLVVDQG OLV  *DLåL QDL  OLHSD  9DOVW\ELQLREDQNR  *DLåL QDL  UXJSM WLV ODXNR VWDLJD  3ULHãO NWXYLQ V    J\Q\ERV SDM JRV  DWVNLUD  -XRGNUDQW   YDVDULV UDGLRORNDFLMRVNXRSD  DWVNLUD  .DSþLDPLHVWLV  YDVDULV UDGLRORNDFLMRVNXRSD  DWVNLUD  3DODQJD  YDVDULV UDGLRORNDFLMRVNXRSD  PDWHULDOLQLRLU  .DXQDV  JHJXå  WHFKQLQLRDSU SLQLPR ED]   DXWRPRELOL   .DXQDV  NRYDV UHPRQWRGLUEWXY V  DXWRPRELOL   .DXQDV  JHJXå  VDQG OLV  FKHPLQLVVDQG OLV  .DXQDV  VSDOLV  Karinës.DULQ oro V RUR    pajëgosSDM JRV  NDULQ WUDQVSRUWR  3DQHY å\V  UXJSM WLV DYLDFLMRVGLYL]LMD  DWVNLUDVU\ãL   3DQHY å\V  JHJXå  EDWDOLRQDV  DYLDFLMRVUHPRQWR  3DQHY å\V  NRYDV GLUEWXY V  DXWRPRELOL   . GDLQLDL  NRYDV UHPRQWRGLUEWXY V  IHOGM JHUL SDãWR  3DQHY å\V  ELUåHOLV U\ãL VWRWLV  DSVDXJRVVN\ULXV  3DQHY å\V  ELUåHOLV 265 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   DWVNLUDVU\ãL LU  3DQHY å\V  JHJXå  UDGLRWHFKQLQLR DSU SLQLPREDWDOLRQDV  DWVNLUDVDHURGURP   3DQHY å\V  JHJXå  WHFKQLQLRDSU SLQLPR EDWDOLRQDV  VNU\GåL YDOG\PR  3DQHY å\V  JHJXå  FHQWUDVDHURGURPH  DWVNLUDVU\ãL LU  . GDLQLDL  ELUåHOLV UDGLRWHFKQLQLR DSU SLQLPREDWDOLRQDV  DWVNLUDVDHURGURP   . GDLQLDL  ELUåHOLV WHFKQLQLRDSU SLQLPR EDWDOLRQDV  VNU\GåL YDOG\PR  . GDLQLDL  ELUåHOLV FHQWUDVDHURGURPH  DWVNLUDU\ãL LU  âLDXOLDL  JHJXå  UDGLRWHFKQLQLR DSU SLQLPRNXRSD  DWVNDHURGURP     JHJXå  WHFKQLQLRDSU SLQLPR EDWDOLRQDV  DYLDFLMRV  âLDXOLDL  ELUåHOLV WHFKQLNRVED]   DXWRPDWLQLR  âLDXOLDL  ELUåHOLV YDOG\PRPD]JDV  VNU\GåL YDOG\PR  âLDXOLDL  NRYDV FHQWUDVDHURGURPH  /DXNRYDOVW\ELQ EDQNR  âLDXOLDL  NRYDV VWDLJD  IHOGM JHUL SDãWR  âLDXOLDL  ELUåHOLV U\ãL VWRWLV  DYLDFLMRVUHPRQWR  âLDXOLDL  OLHSD JDP\NOD  DWVNLUDVDSVDXJRV  âLDXOLDL  NRYDV E U\V  JDLVULQLQN   âLDXOLDL  ELUåHOLV NRPDQGD  VNU\GåL EDQG\PR  âLDXOLDL  ELUåHOLV VWRWLV 266 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   NDULQLQN NOXEDV  âLDXOLDL  NRYDV  DSVDXJRVVN\ULXV  âLDXOLDL  NRYDV  DYLDFLMRVUHPRQWR  .DXQDV  VSDOLV JDP\NOD  DWVNLUDVDSVDXJRV  .DXQDV  VSDOLV E U\V  JDLVULQLQN   .DXQDV  VSDOLV NRPDQGD  VNU\GåL EDQG\P   .DXQDV  UXJSM WLV VWRWLV  PDWDYLPR  .DXQDV  UXJSM WLV WHFKQLNRVODERUDWRULMD  DYLDFLMRVUHPRQWR  3DQHY å\V  VSDOLV JDP\NOD  DWVNLUDVDSVDXJRV  3DQHY å\V  UXJSM WLV E U\V  JDLVULQLQN   3DQHY å\V  UXJSM WLV NRPDQGD  VNU\GåL EDQG\PR  3DQHY å\V  OLHSD VWRWLV  MDXQHVQL M   5DGYLOLãNLV  YDVDULV DYLDFLMRVVSHFLDOLVW  NDURPRN\NOD  Karinis.DULQLVM jûrø U     ODLY\QDVlaivynas  NUDQW DSVDXJRV  .ODLS GD  UXJSM WLV GLYL]LMD  'LYL]LMRVYDOG\ED  .ODLS GD  UXJSM WLV NUDQWDSVDXJRV  .ODLS GD  UXJSM WLV SXONDV  DUWLOHULMRVSXONDV  .ODLS GD  UXJSM WLV  WDQN SXONDV  .ODLS GD  UXJSM WLV  ]HQLWLQLVUDNHWLQLV  .ODLS GD  UXJSM WLV SXONDV  NUDQW DSVDXJRV  7HOãLDL  OLHSD SXONDV  NUDQW DSVDXJRV  7HOãLDL  OLHSD SXONDV  DWVNLUDVUDNHWLQLV  .ODLS GD  UXJSM WLV GLYL]LRQDV 267 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   DWVNLUDVWDQN   .ODLS GD  UXJSM WLV EDWDOLRQDV  DWVNLUDV  .ODLS GD  UXJSM WLV SULHãWDQNLQLVDUWLOHULMRV GLYL]LRQDV  DWVNLUDVU\ãL   .ODLS GD  UXJSM WLV EDWDOLRQDV  DWVNLUDVLQåLQHULQLV  .ODLS GD  UXJSM WLV ãDXOL EDWDOLRQDV  DWVNLUDV  .ODLS GD  UXJSM WLV PDWHULDOLQLRDSU SLQLPR EDWDOLRQDV  DWVNLUDVUHPRQWR  .ODLS GD  UXJSM WLV EDWDOLRQDV  DWVNLUDPHGLFLQRV  .ODLS GD  UXJSM WLV NXRSD  DWVNLUDFKHPLQ V  .ODLS GD  UXJSM WLV DSVDXJRVNXRSD  DWVNLUDVåYDOJ\ERV  .ODLS GD  UXJSM WLV EDWDOLRQDV  VXNDULQWRV  .ODLS GD  ELUåHOLV DSVDXJRVNRPDQGD  .ODLS GRVNDULQLQN   .ODLS GD  JHJXå  QDPDL .DULQNRPHQGDQW UD  .ODLS GD  UXJSM WLV JXORV   DYLDFLMRVWHFKQLNRV  $ULRJDOD  VSDOLV NRPHQGDQW UD  VWHE MLPRUDMRQR  .ODLS GD  ELUåHOLV YDOG\PDV  UDGLRWHFKQLNRV  .ODLS GD  ELUåHOLV NXRSD  UDGLRWHFKQLNRV  1LGD  ELUåHOLV E U\V  UDGLRWHFKQLNRV  3DODQJD  ELUåHOLV E U\V  U\ãL PD]JDV  .ODLS GD  OLHSD  VWLSULQWXY SXQNWDV  .ODLS GD  OLHSD  VWLSULQWXY SXQNWDV  3DODQJD  EDODQGLV

268 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   .DEHOLQLVDWVNLURU\ãL   1LGD  ELUåHOLV SXONRSDGDOLQ\V  MXQJWLQLVODLY\QR  3OXQJ   UXJSM WLV JLQNOXRW VLU PDWHULDOLQL YHUW\EL  VDQG OLV  JDLVULQLQN   3OXQJ   OLHSD NRPDQGD  DWVNLUD  3OXQJ   EDODQGLV DSWDUQDYLPRNXRSD  JLQHNRORJLQLV  .ODLS GD  OLHSD VN\ULXV WRVNDUR OLJRQLQ V   YDLN VN\ULXV  .ODLS GD  OLHSD WRVNDUR OLJRQLQ V   EHQGUDVVDQG OLV  .ODLS GD  YDVDULV  KLGURJUDILMRV  .ODLS GD  ELUåHOLV WDUQ\ERVSDGDOLQ\V  IHOGM JHUL SDãWR  .ODLS GD  UXJSM WLV U\ãL VWRWLV  9DOVW\ELQLREDQNR  .ODLS GD  UXJSM WLV ODXNR VWDLJD  8åQXJDULR    VSHFLDOLRVLRV SDVNLUWLHV GDOLQLDL  DSVDXJRV  9LOQLXV  UXJSM WLV VDUJ\ERVJUXS  WR NHOL GHSR   JDLVULQLQN   .D]O 5 GD  EDODQGLV NRPDQGD WR GHJDO VDQG OLR   DWVNYLHWLQ V  .D]O 5 GD  EDODQGLV J\Q\ERVãDXOL E U\V WRGHJDO  VDQG OLR   VDUJLQL ãXQ   .D]O 5 GD  EDODQGLV YHGOL VN\ULXV WR GHJDO VDQG OLR 

269 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   GHJDO VDXJRMLPR  .D]O 5 GD  EDODQGLV VN\ULXV  SURGXNW VDQG OLV  âLDXOLDL  UXJSM WLV  JDLVULQLQN   9DOþL QDL  UXJSM WLV NRPDQGD WRV GHJDO ED] V   DWVNYLHWLQ V  9DOþL QDL  ELUåHOLV J\Q\ERVãDXOL E U\V WRVGHJDO ED] V   VDUJLQL ãXQ   9DOþL QDL  ELUåHOLV YHGOL VN\ULXV WRV GHJDO ED] V   JDLVULQLQN   3DJ JLDL  OLHSD NRPDQGD WR5. VDQG OLR   VXNDULQWDDSVDXJRV  3DJ JLDL  UXJSM WLV NRPDQGD WR5. VDQG OLR   VXNDULQWDV  3DJ JLDL  UXJSM WLV DSVDXJRVE U\V  WR5.VDQG OLR   GHJDO LUWHSDO   3DJ JLDL  EDODQGLV ODERUDWRULMD  WUDQVSRUWRLUGHJDO   3DJ JLDL  EDODQGLV SDVNLUVW\PRSXQNWDV  NDULQ   0DåHLNLDL  ELUåHOLV Y\ULDXVLRVLRV YDGRY\E VDWVWRY\E   JDLVULQLQN   .DXQDV  UXJSM WLV NRPDQGD WR SURGXNW VDQG OLR   VXNDULQWD  .DXQDV  UXJSM WLV DSVDXJRVNRPDQGD WRSURGXNW  VDQG OLR   JDLVULQLQN   âLDXOLDL  UXJSM WLV NRPDQGD R SURGXNW VDQG OLR  â

270 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   VXNDULQWD  âLDXOLDL  UXJSM WLV DSVDXJRVNRPDQGD RSURGXNW  VDQG OLR   JDLVULQLQN   .DXQDV  UXJSM WLV NRPDQGD WR GDLNW VDQG OLR   VXNDULQWD  .DXQDV  UXJSM WLV DSVDXJRVNRPDQGD WRGDLNW  VDQG OLR   NDULQ DWVWRY\E   .DXQDV  ELUåHOLV  NDULQL SHUYHåLP   9LOQLXV  UXJSM WLV NRPHQGDQW UD  NDULQL SHUYHåLP   âLDXOLDL  OLHSD NRPHQGDQW UD  NDULQ M U   .ODLS GD  UXJV MLV SHUYHåLPRYDOG\ED  NDULQL SHUYHåLP   .ODLS GD  UXJV MLV NRPHQGDQW UD  VXNDULQWRV  .DXQDV  UXJSM WLV DSVDXJRVVN\ULXV WRVNDUR OLJRQLQ V   PHGLFLQRVGHSDV  .DXQDV  VSDOLV  PHGLFLQRVGHSDV  âLDXOLDL  UXJSM WLV  PHGLFLQRVGHSDV  9LOQLXV  UXJSM WLV  VDQLWDULQLV  .DXQDV  JHJXå  HSLGHPLRORJLQLVE U\V  SROLNOLQLND  .DXQDV  UXJSM WLV  SROLNOLQLND  9LOQLXV  UXJSM WLV  JLQHNRORJLQLV  9LOQLXV  ELUåHOLV VN\ULXV  JLQHNRORJLQLV  .DXQDV  ELUåHOLV VN\ULXV  YDLN OLJ VN\ULXV  9LOQLXV  ELUåHOLV  NLOQRMDPRUHQWJHQR  .DXQDV  OLHSD NDELQHWDV  NLOQRMDPDV  .DXQDV  OLHSD VWRPDWRORJLQLV NDELQHWDV  NDULQ SUHN\ED  âLDXOLDL  OLHSD 271 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   NDULQ SUHN\ED  9LOQLXV  VDXVLV  NDULQ SUHN\ED  .DXQDV  ELUåHOLV  NDULQ SUHN\ED  3DQHY å\V  ELUåHOLV  VWDW\ERVLU  âLDXOLDL  VSDOLV PRQWDYLPRSDGDOLQ\V  VWDW\ERVLU  3DQHY å\V  JHJXå  PRQWDYLPRSDGDOLQ\V  %XW HNVSORDWDYLPR  .DXQDV  VSDOLV WDUQ\ED  %XW HNVSORDWDYLPR  9LOQLXV  UXJV MLV WDUQ\ED  %XW HNVSORDWDYLPR  -RQDYD  UXJV MLV WDUQ\ED  .LWRVGDO\VSDGDOLQLDL    LU VWDLJRV  %XW HNVSORDWDYLPR  âLDXOLDL  UXJSM WLV WDUQ\ED  %XW HNVSORDWDYLPR  .ODLS GD  UXJSM WLV WDUQ\ED  *DLVULQ SULHåL UD  .DXQDV  ELUåHOLV  NDULQ DWVWRY\E   .DXQDV  ELUåHOLV  ILQDQVLQ GDOLV  9LOQLXV  JHJXå   IHOGM JHUL SDãWR  $O\WXV  OLHSD U\ãL VWRWLV  IHOGM JHUL SDãWR  0DULMDPSRO   EDODQGLV U\ãL VWRWLV  IHOGM JHUL SDãWR  .DOYDULMD  EDODQGLV U\ãL VWRWLV  IHOGM JHUL SDãWR  *DLåL QDL  UXJSM WLV U\ãL VWRWLV  DSVDXJRVVDUJ\ERV  *DLåL QDL  UXJSM WLV NRPDQGD  DXWRPRELOL   .DXQDV  JHJXå  VDQG OLV  NDULQ DWVWRY\E   9LOQLXV  JHJXå   UDMRQLQLVYDOG\PR  9LOQLXV  JHJXå  FHQWUDV  NDULQ DWVWRY\E   .ODLS GD  JHJXå   NDULQ DWVWRY\E   .DXQDV  ELUåHOLV  VDYDHLJLVPLQ   .ODLS GD  VSDOLV SODXVWHOLV 272 (LO -XQJLQLDLGDOLQLDL .DULQLR 'LVORNDFLMRV %XYR ,ãYHVWDV 1U GDOLQLR YLHWD SODQXRWD 1U LãYHVWL LNL   UHLGRNDWHULV  .ODLS GD  VSDOLV  M U QDU ODLYDV  .ODLS GD  VSDOLV  NDULQ DWVWRY\E   9LOQLXV  JHJXå   NDULQ DWVWRY\E   .DXQDV  ELUåHOLV  NDULQ DWVWRY\E   9LOQLXV  JUXRGLV  NDULQ DWVWRY\E   9LOQLXV  JUXRGLV  FHQWULQ DXWRED]   9LOQLXV  OLHSD  DSVDXJRV  9LOQLXV  OLHSD VDUJ\ERVNRPDQGD  NDULQ DWVWRY\E   3DQHY å\V  ELUåHOLV  NDULQ DWVWRY\E   9LOQLXV  JHJXå   NDULQ DWVWRY\E   9LOQLXV  JHJXå   NDULQ DWVWRY\E   3DQHY å\V  ELUåHOLV  PDLVWRSURGXNW   âLDXOLDL  UXJSM WLV VDQG OLV  RSHUDW\YLQ JUXS   .UHWLQJD  ODSNULWLV  Lentelë sudaryta pagal: KAA.– F. 2, Ap. 5, B. 36, L. 69–77.

273 Priedas Nr. 10

Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro Audriaus Butkevièiaus 1993 m. rugpjûèio 22 d. pareiðkimas „Dël Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimo“

Rusijos Federacijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos sustabdymas yra Rusijos politinis þingsnis, sàmoningai lauþantis JT Generalinës asam- blëjos 1992 m. lapkrièio 25 d. priimtos Rezoliucijos Nr. 47/21 „Dël pilno uþsienio ðaliø kariniø pajëgø iðvedimo ið Baltijos ðaliø teritorijos“, ESBK Aukðèiausiojo lygio Helsinkio 1992 m. liepos 9 d. Baigiamojo dokumento 15 paragrafo, Ðiaurës Atlanto bendra- darbiavimo tarybos daugelio pareiðkimø nuostatas ir ðiø dokumentø pagrindu 1992 m. rugsëjo 8 d. Maskvoje Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos gynybos mi- nistrø abiejø valstybiø Vadovø akivaizdoje pasiraðytà Rusijos kariuomenës iðvedi- mo ið Lietuvos Respublikos teritorijos grafikà. Ðiuo þingsniu Rusija ignoruoja di- dþiausiø pasaulio valstybiø ir átakingø tarptautiniø organizacijø nuostatas kariuo- menës iðvedimo klausimais ir taiko akivaizdø spaudimà Lietuvai ið jëgos pozicijø, atsisako derëtis, taip pat siekia priversti Lietuvà atsisakyti 1992 m. birþelio 14 d. referendumu priimtø nuostatø. Visa atsakomybe pareiðkiu, kad Rusijos kariuomenës Ðiaurës Vakarø kariuo- menës grupës vado gen. L. Majorovo pareiðkime, kurá 1993 m. rugpjûèio 22 d. per- davë informacinë agentûra ITAR – TASS, iðsakytas argumentas, kad kariuomenës iðvedimas ið Lietuvos buvo ir yra nesureguliuotas, neatitinka tikrovës. Maskvoje 1992 m. rugsëjo 8 d. pasiraðius minëtà iðvedimo grafikà, buvo numatyti realûs Rusi- jos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos terminai ir galimybës Reikia paþymëti, kad 1992 m. rugsëjo 8 d. Lietuvoje buvo 34,6 tûkst. Rusijos karið- kiø, karinës pajëgos buvo sukoncentruotos penkiose divizijose, ið viso esant 295- iems kariniams daliniams ir dalims. Ðiuo metu, iki Rusijos kariuomenës iðvedimo pabaigos likus vienai savaitei, Lietuvos Respublikos teritorijoje ið viso yra apytikriai likæ 2,5 tûkst. Rusijos kariðkiø, ið jø 1,5 tûkst. Klaipëdoje, 300 – Kaune, 300 – Gaiþiû- nuose, 130 – Vilniuje, 120 Ðiauliuose, 80 – Linkaièiuose, 10 – Panevëþyje. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija, vykdydama Lietuvos Res- publikos Vyriausybës nurodymus ir atsiþvelgdama á Rusijos ásipareigojimà ávykdyti iðvedimo grafikà, taip pat prisidëjo ir prisideda prie techninio iðvedimo proceso uþtikrinimo. Visuose iðvedimui skirtuose objektuose dirba Kraðto apsaugos ministe- rijos objektø perëmimo grupës, uþtikrinama ðiø objektø apsauga, atliekami karinës technikos pakrovimo darbai. Reikia paþymëti, kad visuose iðvedimui skirtuose kari- niuose objektuose stovi Lietuvos karinës pajëgos ir apsauga vykdoma bendromis Lietuvos ir Rusijos kariniø struktûrø pajëgomis, o Lietuvos ir Rusijos kariðkiø tarpu- savio santykiai buvo ir iðlieka geri. Ðiuo metu jokiø techniniø kliûèiø iðvedimo pabai- gai nëra. Ið Lietuvos Respublikos teritorijos jau iðvesta daugiau kaip 85 % karinës technikos, visi kiti likæ kariniai objektai visiðkai paruoðti perdavimui Lietuvos Res- publikai. Iki ðiol Rusijos pusë jokiø kliûèiø iðvedimui nematë ir jø neiðsakë, todël kelia

274 nuostabà Rusijos kariuomenës Ðiaurës Vakarø kariuomenës grupës vado gen. L. Majorovo pareiðkimas, kad „sutarèiø su Baltijos valstybëmis pasiraðymo uþdelsimas gali lemti, kad kariuomenës iðvedimas nebus baigtas iki 1994 m. pab. – mes (Rusijos Federacija – A. B.) paprasèiausiai fiziðkai nesuspësime tai padaryti“. Taip pat reikëtø paþymëti, kad gen. L. Majorovo argumentai dël Lietuvos pusës reikalavimo áraðyti á planuojamà pasiraðyti sutartá 146 mlrd. dol. sumà (kaip kompensacijà uþ þalà) neatitinka tikro- vës. Visà laikà Lietuvos Respublikos pozicija buvo tokia: visus Rusijos Federacijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos ir su tuo susijusius klausi- mus spræsti tik derybø keliu. Todël naujoji Rusijos pozicija – atsisakymas tæsti tarp- valstybines derybas, pereinant nuo visuotinai pripaþintø tarptautinës teisës normø prie ultimatumø ir spaudimo taktikos,– kelia rimtà susirûpinimà. Ðios pozicijos pa- sekmës akivaizdþiai pablogintø tarptautiná klimatà Europoje ir ði pozicija turi bûti vertinama kaip nestabilumà ir átampà keliantis veiksnys. Akivaizdaus spaudimo pa- vyzdþiu gali bûti Rusijos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimas dël „kylanèios“ grësmës Rusijos Federacijos kariðkiams ir jø ðeimø nariams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ðis teiginys akivaizdþiai dezinformuoja Rusijos Federacijos kariðkius, di- dina átampà ir nepadeda tarpusavio supratimo ir pasitikëjimo santykiø sukûrimui ir plëtotei, turint omenyje tai, kad Rusijos Federacijos oficialûs asmenys iki ðiol në kar- to nepareiðkë apie bet kokià grësmæ savo kariðkiams ir jø ðeimø nariams Lietuvoje. Todël apgailestauju, kad Rusijos politikai ðia nauja pozicija paverèia savo kariðkius politiniu árankiu, tuo diskredituodami juos ir akivaizdþiai ignoruodami jø interesus. Tiesioginis Rusijos Federacijos uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimas, kad, „esant kokioms nors provokacijoms ar kitiems neatsakingiems veiksmams, Rusijos pusës atsakymas bus greitas, praktiðkas ir neatidëliotinas“, gali bûti vertinamas ne kitaip kaip Jungtiniø Tautø Chartijos, Helsinkio proceso dokumentø ir kitø tarptautinës teisës pripaþintø aktø ignoravimas, kaip atsisakymas nuo jëgos nevartojimo tarptautiniuose santykiuose principo ir kaip atviras grasinimas. Su visu atsakingumu pareiðkiu, kad, nepaisant netikëtai naujos Rusijos pozici- jos, visi iðkilæ nesutarimai gali ir turi bûti sureguliuoti derybomis artimiausiu metu. Mûsø tikslas siekti tarpusavio saugumo ir stabilumo, gerø kaimyniniø santykiø su visais kaimynais, tarp jø ir su Rusijos Federacija. Lietuvos Respublikos kraðto apsau- gos ministerija, nepaisant situacijos sudëtingumo, dës visas pastangas, kad bûtø ið- vengta galimø provokacijø ar átampos didinimo, toliau stengsis uþtikrinti pagalbà iðvedant Rusijos Federacijos kariuomenæ ið Lietuvos Respublikos teritorijos, palai- kyti gerus santykius su Rusijos kariðkiais545.

545 Lietuva laisva ir nepriklausoma.– V., 1993, P. 60–62. 275 Priedas Nr. 11 LIETUVOS RESPUBLIKOS prie KAM 1992 02 12 KRAÐTO APSAUGOS MINISTERIJA ásakymo Nr. 72 1992 Vilnius SSRS kariniø objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, perëmimo tvarka 1. Kariniø objektø perëmimà organizuoja komisija, kuri atlikdama ðá darbà vadovaujasi galiojanèiais ástatymais, Vyriausybës nutarimais ir potvarkiais, kraðto apsaugos ministro ir vyriausybinës komisijos nurodymais. 2. Apskrièiø komendantûros pateikia komisijai SSRS kariniø objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, sàraðà. 3. Komisijos sudaro kariniø objektø perëmimo planà. 4. Apskrièiø komendantûros ne vëliau kaip prieð deðimt dienø iki objekto pe- rëmimo pradþios pateikia komisijai visà turimà informacijà apie perimamà objektà. 5. Komisija parenka ministro ásakymu tvirtinamà objekto perëmimo darbo gru- pæ ir materialiai atsakingà asmená, kuriam bus perduotas objektas. 6. Darbo grupë, iðanalizavusi informacijà apie perimamà objektà, sudaro ob- jekto perëmimo planà, nustato þmoniø poreiká objekto apsaugai organizuoti ir sku- biems darbams atlikti. 7. Komisija, ið apskrities komendantûros gavusi praneðimà, kad objektà palie- ka SSRS kariuomenë, siunèia á objektà darbo grupæ ir þmones objekto apsaugai bei skubiems darbams atlikti. 8. Grupës vadovas su SSRS kariuomenës atstovu derybø metu aptaria objekto perëmimo tvarkà, santykius tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS kariø. Jei SSRS kariðkiai atsisako derybø, grupë pradeda darbà, kai paskutinis SSRS kareivis palieka objektà. 9. Pirmame etape – iðþvalgomas objektas ir jo teritorija, patikrinama, ar nëra grësmës þmoniø gyvybei (uþminavimas, atviras dujotiekis, sprogimo pavojø keliantys indai, atviros elektros tiekimo linijos ir t. t). Uþtikrinamas saugus objekto perëmimas. 10. Antrame etape – patikrinamos komunikacijos, pastatø bûklë, atliekami sku- bûs remonto darbai, uþtikrinant, kad artimiausiu metu netektø patirti dideliø materiali- niø nuostoliø (likviduojamas kanalizacijos nutekëjimas, uþtaisomos stogø skylës, van- dentiekio átrûkimai, neapðildomose patalpose ið radiatoriø iðleidþiamas vanduo ir t. t.). 11. Treèiame etape – sudaromas objekte esanèiø pastatø, árengimø, invento- riaus sàraðas, kuriame nurodomi rasti akivaizdûs trûkumai. 12. Ketvirtame etape – organizuojamas gyvybiðkai svarbus objekto energetinis ir materialinis aprûpinimas (sudaromos sutartys dël elektros energijos, vandens tiekimo, kanalizacijos prieþiûros, aprûpinimo kuru, kariø maitinimo ir t. t.), inventorizacijos biu- ras pagal sutartá sudaro pastatø inventorinæ dokumentacijà, ávertina pastatø kainà. 13. Darbo grupë sudaro objekto perëmimo aktà (jei objektas formaliai priklau- së kuriai nors Lietuvos Respublikos ástaigai, – perdavimo ir priëmimo aktà). 14. Darbo grupë baigia darbà, kai materialiai atsakingas uþ objektà asmuo pasiraðo priëmimo dokumentus. Ministro pavaduotojas J. Geèas

276 Priedas Nr. 12 1992 m. ásakymo Nr. 378 priedas

PERIMAMØ RUSIJOS KARIUOMENËS OBJEKTØ IR ATSAKINGØ UÞ JØ PERËMIMÀ SÀRAÐAS VILNIAUS APSKRITIS (LO 2EMHNWR NDULQLRPLHVWHOLR  'LVORNXRMDPLNDULQLDL $VPHQ\VDWVDNLQJLXåREMHNW SHU PLP  3$67$%$ 1U GLVORNDFLMRVYLHWD GDOLQLDL       9LOQLXVâLDXU VPLHVWHOLV PãG /. EULJDGRV YDGR SDYDG JLQNO LU WHFKQLNDL    NG  .äHPDLWDLWLV -XQJ ãWDERS U\ãL  SRVN\ULR    YLUãLQ .-RQLNDV $XWRWU WDUQ YLUã SDYDG    5/DSLQVNDV0HGWDUQPDWDSU SVNYLUãLQ    SXVNDULQLQNLV$âOHåHYLþLXV      9LOQLXV9LVRULDL ]UEU ãWDEDV  .$0JLQNOVN\ULDXVYLUã9'UXSDV9LOQLDXV   NG  DWVNDSVEDWYDGSDY3/HRQDV      9LOQLXV9DOþL QDL *HONDULXRPVDQG $XWRWU WDU YLUã SDYDG 5/DSLQVNDV   NG  0HGåLDJ DSU WDU Y\U VSHF $$OHNVD 3$7    XåQXJDULR WDU YLUã /äLO QDV 6.$7 ãWDER   1DIWRVED]  NLRVNY\UVSHF9%LOLQVNDV   NG        9LOQLXV$QWDNDOQLRJY  .DUROLJRQLQ  $âOHåHYLþLXV      9LOQLXV0LQVNRSOHQWDV 3/*UWE $YLDF WDUQ UDGLRORN VN YLUã SONOWQ   NG  93DFHYLþLXV      9LOQLXV0LQGDXJRJY  *HOSHUYHåNRPHQ -XQJWãWRSHUVNNDULQ9.R]ORY   NG        9LOQLXV5DGYLODLW VJY  %XW HNVSOGDOLV /äLO QDV.DSVWDWLUUHPWDUYLUã$*ULãND      9LOQLXV/\GRVSOHQWDV / NWXYUHPGDOLQ $$OHNVD   NG    9LOQLXV2ODQG JY V 6DQG OLDL 9%LOLQVNDV$$OHNVD/äLO QDV  9LOQLXV%XUELãN V WHFKQEDWDU MD 93DFHYLþLXV    NG        9LOQLXV6DQWDULãN V ]UGQ 9%LOLQVNDV   NG        9LOQLXV.RVFLXãNRV JXORVNDUNRPHQ 9%LOLQVNDV      9LOQLXV6DYDQRUL SU .DULQ VSUHNVDQ $$OHNVD      9LOQLXV7UDN  6LXYLPRDWHOM  $$OHNVD      7UDN UDM/HQWYDULV ]UGQ NG  93DFHYLþLXV      9LOQLXV3\OLPR 8QLYHUVDOLQ  $$OHNVD   SDUGXRWXY        7UDN UDM/HQWYDULV9LOQLDXV *HONDULXRP 9%LOLQVNDV   NG        8NPHUJ .DSXVWHOLRPLãNDV PãS 9'UXSDV.äHPDLWDLWLV   NG        8NPHUJ  ]US 9%LOLQVNDV   NG        8NPHUJ  PãS 9%LOLQVNDV NG  ]HQGQ NG  DLSQE NG   277 (LO 2EMHNWR NDULQLRPLHVWHOLR  'LVORNXRMDPLNDULQLDL $VPHQ\VDWVDNLQJLXåREMHNW SHU PLP  3$67$%$ 1U GLVORNDFLMRVYLHWD GDOLQLDL       .DXQDV*HGLPLQR RGGãWDEDV $YLDFWDUQLQåLQVNYLUãLQLQNDV    NG  $&KDODGDXVNDV      .DXQDV9DLGRWRD ]UDGQ .äHPDLWDLWLV   NG       .DXQDV9DLGRWR RGS .äHPDLWDLWLV   NG        .DXQDV-XR]DSDYLþLDXV U\ãE NG  .äHPDLWDLWLV      .DXQDV-XR]DSDYLþLDXV DU\ãE .äHPDLWDLWLV   NG     NG        .DXQDV DPHGVDQE $âOHåHYLþLXV   NG        .DXQDV DPDWDSUE $$OHNVD   NG        .DXQDV DGHVDSUE .äHPDLWDLWLV   NG        .DXQDV-XR]DSDYLþLDXV DWVNLUåYNXRSD .äHPDLWDLWLV   NG        .DXQDV-XR]DSDYLþLDXV DXWRUHPE 5/DSLQVNDV  NG   .DXQDV9LãLQVNLRD LQåLQNDUGDOLQ\V 5/DSLQVNDV   .UDVDXVNRJY  NG    'URE V$XG, M JY     7XUå QDL3OHQWRF    0DLURQLRJY  6WDW\ERVYDOG\ED       .DXQDV3HUORMRVJY  $XWRUHPGLUEW 5/DSLQVNDV   NG$50       .DXQDV9DLGRWR SRQWRQEDW .äHPDLWDLWLV   NG        .DXQDV9\WDXWRSU .DUROLJRQLQ  $âOHåHYLþLXV   NG     SROLNOLQLND       $ãPHQRV±0HGY JDOLRJY  0HGVDQG OLDL       .DXQDV5DXGRQGYDULV ]UGQ 93DFHYLþLXV   NG        .DXQDV3HUORMRV UWHFKQEDW 93DFHYLþLXV   NG     %DWDOLRQRNDYLQ  93DFHYLþLXV   SR]LFLMD       .DXQDV±'URE V $SUDQJRVVDQG OLDL $$OHNVD   NG        .DXQDV NG$  $$OHNVD      .DXQDV6DQG OL JY  NG  $$OHNVD 

278       .DXQDV*HGLPLQR 196NRPHQGDQW UD .DXQRDSVNUNRPHQGSDYOWQ*%UD]DLWLV       .DXQDV .DULQ SUHN\ED $$OHNVD   1U       .DXQDV±3HUORMRVJY  3/*DSU SEDW $&KDODGDXVNDV   NG        5DXGRQGYDULRDS\O  $&KDODGDXVNDV      .DXQDV.3HWUDXVNR .*%NDUROLJRQLQ  $&KDODGDXVNDV   NG        .DXQDV9\WDXWRSU 6DQHSLGGDOLQ\V $âOHåHYLþLXV   NG        .DXQDV3XãNLQR /DXNREDQNDV .DXQR$.33YLUãSDYXåQXJDULXL   .DULQ SURNXUDW UD 03LONDXVNDV   NG     0DWDYWHFKODERU    1U/,7       .DXQDV-XR]DSDYLþLDXVE NG  .äHPDLWDLWLV      .DXQDV6XYDONLHþL  0DO QVSUHPJOD 9'UXSDV   NG        .DXQDV DSOJGQ 93DFHYLþLXV   NG        .DXQDV-XR]DSDYLþLDXV WDQNUHPJOD 9'UXSDV NG   .DXQDV.DUP ODYD NG  .äHPDLWDLWLV    NG     NG     NG     NG     NG        .DXQDV3HUORMRV 3/*DSU SEDW 9%LOLQVNDV  3HUORMRV NG        .DXQRUDM%LOL QRNRO %DWDOLRQRSR]LF       .DXQDV$OHNVRWDV DPDO QVSS $&KDODGDXVNDV   NG        .DXQDV0LQNRYVNLR PDLVWRVDQG OLDL $$OHNVD   NG        .DXQDV± DSRQWWOE .äHPDLWDLWLV   NG    .DXQDV   .DSVXNRSU 3/*GDOLQ\V 93DFHYLþLXV âDOG\WXY JY  NG  .DPSLãN V 9DLGRWRJY  .DXQRUDM%LOL QRNRO .DXQRUDM9\W QDL .DXQRUDM3DMLHVLV .DXQRUDM5RNDL .DXQRUDM0(07,HNVSHU NLV . GDLQL UDMJLULQLQNLMD 5DVHLQL UDM 

279       3ULHQDL NG  9%LOLQVNDV       3ULHQ UDM DPVDS .äHPDLWDLWLV   NG        3ULHQ UDM3RFL QDL DDWUH    NG  .äHPDLWDLWLV      . GDLQL UDM%DVDQDYLþLDXV 3/*GDOLQ\V 93DFHYLþLXV   NG    . GDLQL PLãN  NLV NG        . GDLQLDL WUDYLDFSXONDV $&KDODGDXVNDV   NG        . GDLQLDL åXRORWRJLUMD UDNGDOLQ\V .äHPDLWDLWLV   NG        . GDLQL UDM U\ãL GQ .äHPDLWDLWLV   NG        . GDLQL UDM DYDSWDUE $&KDODGDXVNDV   NG            -RQDYD*DLåL QDL±5XNOD PRGGãWDEDV $&KDODGDXVNDV  NG  .äHPDLWDLWLV DSOJUDGQ $âOHåHYLþLXV NG  DPUHPE NG  DPPHGE NG  PRGS NG  PRGS NG  PRGS NG  PRGS NG  DDWH NG  DPGE NG  DPLSQE NG  DPU\ãE NG  DPDXWRE NG  UDNGQ NG  

280 (LO 2EMHNWR NDULQLRPLHVWHOLR  'LVORNXRMDPLNDULQLDL $VPHQ\VDWVDNLQJLXåREMHNW SHU PLP  3$67$%$ 1U GLVORNDFLMRVYLHWD GDOLQLDL       .ODLS GD+0DQWR NDG ãWDEDV  3DNUDSVULQNWYDGRSDYDG-3R]DUVNDV    NG        .ODLS GD+0DQWR NDG NDSDS 9%LOLQVNDV .ODLS GRV DWVN DSV EDW YDGDV   NG $-DURQLV   DPDWDSUEDU\ãE    PHGSXQNWDV        .ODLS GTD18RVWRa, NDG DLSQEDåYED -3R]DUVNDV   UHP     %-/SROLJDSWDUQ .ODLS GRVSDVNUDSVULQYDGDV$/HLã\V   GDOLQ\V NG     .DULQL VXVLVLHNLP     NRPHQGDQW UD    %-/UWHFKVWHE    EDWDOLRQDV    NG        1LGD 5WHFKQVWHESRVW -3R]DUVNDV      0HOQUDJ  5WHFKQVWHESRVW -3R]DUVNDV      3DODQJD 5WHFKQVWHESRVW -3R]DUVNDV      .ODLS GD$UWRM JY  3ROLJRQRDSWDUQ -3R]DUVNDV  âLOXW VUDM GDOLQLRVDQG OLDL       .ODLS GD%LUXW V NDG WSDWEUDNGQ  .äHPDLWDLWLV  .ODLS GD%RNãW  .DUROLJRQLQ  $âOHåHYLþLXV       .ODLS GD6SRUWLQLQN  *DUQL]NRPHQGDQW .ODLS GRVDSVNUNRPHQGSONOWQ&1RUNXV  -DQRQLRJY         .ODLS GD0HOQUDJ  ]HQUDNSXONDV 93DFHYLþLXV   NG        .ODLS GD%HGDQþLDL ]HQUDNGQ 93DFHYLþLXV   NG        .ODLS GRVUDM.DLUL NP ]HQUDNGQ 93DFHYLþLXV   NGÄ)³       .ODLS GRVUDM.DORW VNP ]HQUDNGQ 93DFHYLþLXV   NGÄ8³        .ODLS GD/LHSRMRV 3DVLHQLRE U\V -3R]DUVNDV   NG        âLOXW VUDM3DJ JLDL .7VDQG OLDL -3R]DUVNDV$$OHNVD   NG        7DXUDJ  DGHVãWE .äHPDLWDLWLV   NG     DUUHOU\ãE    NG        3DODQJD1HPLUVHWD 0& -3R]DUVNDV   NG       

281       3OXQJ  GLGJDODUWEU 9'UXSDV    NG        âLOXW VUDMä1DXPLHVWLV 3/*UWE 93DFHYLþLXV   NG    'HJXþLDL .RYLQ SR]LFLMD       3DODQJD DWVNUORNDFLQ  93DFHYLþLXV   NXRSD       -XRGNUDQW  DWVNUORNDFLQ  93DFHYLþLXV   NXRSD NG        7DXUDJ  DWVNUORNDFLQ  93DFHYLþLXV   NXRSD NG        1LGD 3DVLHQLRXåNDUGD -3R]DUVNDV   NG        -XRGNUDQW  3DVLHQLRXåNDUGD -3R]DUVNDV   NG        3DODQJD 3DVLHQLRXåNDUGD -3R]DUVNDV   NG        *LUXOLDL 3DVLHQLRXåNDUGD -3R]DUVNDV   NG        .ODLS GD*LQWDUR 2.33Ä.ODLS GD³ -3R]DUVNDV      .ODLS GRVUDMâDLSLDL 3DVLHQLRXåNDUGD -3R]DUVNDV NG    3DODQJD/LHSRMRVSO 3/*GLYL]LRQDV -3R]DUVNDV    NG        âLOXW VUDM7DUY\GDL ]UGQ 93DFHYLþLXV   NG        âLOXW VUDM9LON\þLDL ]UGQ 93DFHYLþLXV   NGÄ.³        âLOXW VUDM8åOLHNQLDL ]UGQ    NGÄ(³  -3R]DUVNDV      .ODLS GDSUHN\ERVXRVWDV - URVHNYDWRULMRVLU $/HLã\V  XRVWRNDULQL   VXVLVLHNLP NRP   

282 (LO 2EMHNWR NDULQLRPLHVWHOLR  'LVORNXRMDPLNDULQLDLGDOLQLDL $VPHQ\VDWVDNLQJLXåREMHNW SHU PLP  3$67$%$ 1U GLVORNDFLMRVYLHWD       âLDXOL UDM.DLULDL $HURGURURDSVGLYL]LRQ 93DFHYLþLXV    NG        âLDXOL UDM%ULG NP DLSQE .äHPDLWDLWLV   NG        âLDXOLDL±*LQN QDL 5\ãL NXRSD .äHPDLWDLWLV   NG        âLDXOLDL9LOQLDXV *DUQNDULQLQN QDPDL âLDXOL DSVNUNRPHQGSONOWQ=2UHQWDV      âLDXOLDL9LOQLDXV .DULQ NRPHQGDQW =2UHQWDV      âLDXOLDL9LãLQVNLR *HOHåLQNNRPHQG &6'âLDXOL VNY\UVSHF92åHFKDXVNDV      âLDXOLDL9DVDULRRVLRV .DULQ SUHN1U $$OHNVD  5DGYLOLãNLRJY  &HQWULQLDLVDQG       âLDXOLDL±=RNQLDL DYLDFVSHFGDO $&KDODGDXVNDV NG  .7VDQG OLDL NG  DYLDFU\ãL NXRSD NG  VWDW\EEDWDOLRQDV NG  1ERPEDSWDUED]  NG  $WVNDYLDFLMRVS NG    7UDQDYLDFDSWE     NG      $YLDFUHPED]      NG      $YLDFU\ãL GQ     NG      $YLDFUHPGLUEW     NG      QES $&KDODGDXVNDV    NG  9%LOLQVNDV        âLDXOLDL(åHUR 6WDW\ERVYDOG\ED 9%LOLQVNDV    NG          âLDXOLDL±*DJDULQRPLHVW DåYH .äHPDLWDLWLV    NG          âLDXOLDL.XGLUNRV DWVNDXWRUHPE &6'âLDXOL VNYLUã 9\ULDXV\E VSRWYDUNLX   NG  9$VWUDXVNDV SHUGXRGDPDVPLHVWR     VDYLYDOG\EHL      âLDXOLDL9LOQLDXV .DUROLJRQLQ  $âOHåHYLþLXV   NG     0HGVDQG OLDL $âOHåHYLþLXV   NG        âLDXOLDL*LQN QDL DUON 93DFHYLþLXV   NG        âLDXOLDL9LOQLDXV .DULQ ELEOLRWHND $$OHNVD .DULQ SDUGXRWXY  

283        NDS 9%LOLQVNDV    NG    7HOãLDL3HUJDO V UHDS .äHPDLWDLWLV   NG    *DG QDYDV *LQNO VDQGDPXQ 9'UXSDV$$OHNVD      5DGYLOLãNLRUDM 5DNHW DSWED]  9'UXSDV  /LQNDLþL NP NG     *LQNO VDQG 9'UXSDV   NG        5DGYLOLãNLRUDM'XUS\QDV $YLDMDXQVSHFP 9'UXSDV9%LOLQVNDV.äHPDLWDLWLV   â0$6 NG        7HOãL UDM. VWDLþL NP WDQNRGURPDV .äHPDLWDLWLV  3DJXGRQL NP ãDXG\NOD .äHPDLWDLWLV    

(LO 2EMHNWR NDULQLRPLHVWHOLR  'LVORNXRMDPLNDULQLDLGDOLQLDL $VPHQ\VDWVDNLQJLXåREMHNW  3$67$%$ 1U GLVORNDFLMRVYLHWD SHU PLP        0DULMDPSRO 9\WDXWRJY  RGS .äHPDLWDLWLV 9%LOLQVNDV /H &6'    NG  0DULMDPSRO VN YLUã SDUHLJ    0.UHYHQã      .DOYDULMD     DS 0DULMDPSRO V SDVLHQLR DSV ULQNW   NG  YDGDVPDMRUDV9*HOHåLQLV      0DULMDPSRO %DEUXOLãN V 1DIWRVED]  $$OHNVD  .D]O ±5 GRVJLULQLQNLMD NG        0DULMDPSRO 9\WDXWRD 3DVLHQLRNRPHQG 9*HOHåLQLV   NG        0DULMDPSRO VUDM5HNHWLMD 3DVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV   NG$        7UXPSDOLDL 3DVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV   NG%        9LONDYLãNLRUDM9DUWHOLDL 3DVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV   NG&        0DULMDPSRO VUDM3DGRYLQLRNRO DUON 93DFHYLþLXV NG  

284 PANEVËÞIO APSKRITIS

      3DQHY å\V5DP\JDORV WDGãWDEDV 9%LOLQVNDV    NG        3DQHY å\V3DMXRVW  WDS $&KDODGDXVNDV.äHPDLWDLWLV   NG  3DQHY åLRDSVNUNRPHQGSDYDG   EDWDOLRQDV Y\UOWQ5'DPDQVNDV   NG     U\ãL EDWDOLRQDV    NG     U\ãL EDWDOLRQDV    NG        3DQHY å\V DYLRUHPJOD 9'UXSDV   NG        3DQHY å\V NDULQ NRPHQGDQW 5'DPDQVNDV   NG        .XSLãNLV*HGLPLQRJY  DHURGUVWDWEDW 9%LOLQVNDV   NG  .äHPDLWDLWLV      3DQHY å\V DUON  NG  93DFHYLþLXV 

ALYTAUS APSKRITIS

(LO 2EMHNWR NDULQLRPLHVWHOLR  'LVORNXRMDPLNDULQLDLGDOLQLDL $VPHQ\VDWVDNLQJLXåREMHNW  3$67$%$ 1U GLVORNDFLMRVYLHWD SHU PLP        $O\WXV8ORQ JY  RGS .äHPDLWDLWLV    NG  9%LOLQVNDV      /D]GLM UDM.DSþLDPLHVWLV DUON 93DFHYLþLXV   NG        /D]GLM UDM0HWHOLDL VNULGLP NRQWUS 93DFHYLþLXV      /D]GLM U*DOLQLDL SDVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV   NG' 1U       /D]GLM UDM$NPHQLDL SDVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV   NG( 1U       /D]GLM UDM3D]DSVLDL SDVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV   .XþL QDL  NG)        /D]GLM UDM6DSLHJLãNL NP SDVLHQLRXåNDUGD 9*HOHåLQLV 1U 

UTENOS APSKRITIS

      8WHQD.ORYLQL NP DUON /H&6'8WHQRVVNYLUãSDUHLJDV    NG  -6DPDUVNLV  3DEUDG  0DO QVSSRODSG .äHPDLWDLWLV   NG    3DEUDG  6DXJED]  9'UXSDV NG  3$7LQå±WHFKQVNYLUã Y\UOWQ9*HþLDXVNDV 

285 Priedas Nr. 13 Perduodamø buvusiø Rusijos Federacijos kariuomenës objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymas ministerijoms ir savivaldybëms

Ministerijos ir savivaldybës, Objekto adresas Objekto pavadinimas kurioms perduodamas objektas, pavadinimas

Vilnius

Sapiegos g-vë 3 Aukðtosios karinës oro Kraðto apsaugos ministerija apsaugos vadø radioelektronikos mokykla Paneriai Geleþinkelio karinis Susisiekimo ministerija dalinys 32238 Verkiø g-vë Ðiaurës miestelis Vilniaus miesto valdyba Kapsø g-vë 44 Vilniaus miesto Tarybø Kraðto apsaugos rajono karinio komisariato departamentas patalpos Mindaugo g-vë 26 Vilniaus miesto Spalio “ rajono komisariatopatalpos Ðiaurës miestelis, 107-oji motorizuota Vilniaus miesto savivaldybë Apkasø g-vë ðauliø divizija, karinë dalis 22238 Santariðkës Karinë dalis 22238 Sveikatos apsaugos ministerija Pamënkalnio g-vë 17 Karininkø namai Kraðto apsaugos ministerija Rûdninkø g-vë 8 Kanceliariniø prekiø Teisingumo ministerija parduotuvë Pylimo g-vë 36 Universalinë parduotuvë Vilniaus miesto savivaldybë Trakø g-vë 8 Siuvimo ateljë Kraðto apsaugos ministerija Savanoriø pr. 2 Geleþinkelio “ kariuomenës brigados ðtabas, karinë dalis 33149 Sapiegos g-vë 3 Skalbykla Sveikatos apsaugos ministerija Minsko pl. Prieðlëktuvinës Kraðto apsaugos ministerija gynybos radiolokacinë karinë dalis 75285 Olandø g-vë 21 Karinës dalies Kraðto apsaugos ministerija 73487 sandëliai (perduodami lai kinai)

T. Kosciuðkos g-vë Águlos komendantûra Kultûros ir ðvietimo ministerija (suteikiant teisæ laikinai (3 metus) pastatais ir patalpomis naudotis Vidaus reikalë Savanoriø pr. 8 karinës prekybos Kraðto apsaugos ministerija sandëliai

286 Vismaliukø g-vë Karo mokyklos poligonas “ Medicinos depas, Kultûros ir ðvietimo ministerija karinë dalis 08383 Antakalnio g-vë 17 Karo ligoninë, Sveikatos apsaugos ministerija karinë dalis 67664 B.Radvilaitës g-vë 7/2 Butø eksploatavimo Socialinës apsaugos ministerija dalis Visoriai Karinës dalies Kraðto apsaugos ministerija 36839 ðtabas “ Sandëliai, arkos, Vilniaus miesto savivaldybë 466-oji zenitinë raketinë brigada, karinë dalis 36839 “ Valdymo centras, Kraðto apsaugos ministerija raketinë brigada, karinë dalis 36839 Burbiðkës Karinës dalies “ 36839 techninë ba terija, butø eks sandëliai Visoriai Gyvenamieji namai KAM, VRM, TM, URM (masyvas Nr. 1105), áskaitant ir pradë tuosius statyti Santariðkës Karinë dalis 22238 Vidaus reikalø ministerija, Vilniaus miesto valdyba Savanoriø pr. 2 Geleþinkelio kariuomenës Kraðto apsaugos ministerija dalinio 32238 pastatus

Kaunas

Mickevièiaus g-vë 19 Karininkø ramovë Kraðto apsaugos departamentas Laisvës a.l 39 Senasis karininkø Politiniø kaliniø ir ramovës pastatas tremtiniø sàjunga Suvalkieèiø pl. Sraigtasparniø remonto Susisiekimo ministerija gamykla (k.d. 36559) Gedimino g-vë 19 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Jonavos g-vë 64 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Èiurlionio g-vë 23 Panemunës raj. karinis Muitinës departamentas komisariatas Panemunës kari- Oro desanto divizijos Kraðto apsaugos ministerija nis miestelis, daliniai, karinë dalis Vaidoto g-vë 93613 Vaidoto g-vë 121 Pontoninis batalionas Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 96060 Vaidoto g-vë 47- 744-asis zenitinis raketinis Kauno miesto savivaldybë 121a divizionas, karinë dalis 01660

287 A. Juozapavi- Materialinio aprûpinimo “ èiaus g-vë 176 batalionas, karinë dalis 42688 A. Juozapavi- 7-osios oro desanto divizijos “ èiaus g-vë 19–21 daliniai, karinës dalys 64006, 42232, 22783, 29455, 55439 A. Juozapavi- Mobili remonto gamykla, “ èiaus g-vë 25 karinë dalis 16761 A. Juozapavi- Desanto aprûpinimo batalionas, “ èiaus g-vë 25 karinë dalis 47073 A. Juozapavi- Autoremonto batalionas, “ èiaus g-vë 27 karinë dalis 21012 A. Juozapavi- Remonto bazës valdyba, “ èiaus g-vë 31 karinë dalis 03738 Perlojos g-vë 17 Autoremonto dirbtu- “ vës, karinë dalis 21 S. Krasausko g-vë Inþinerinis karinis dalinys, “ karinë dalis 89452 Maironio g-vë 28 Karinë prekyba Nr. 209 “ H. ir O. Min- Maisto sandëliai, “ kovskiø g-vë 59–122 karinë dalis 2509 Drobës g-vë 29 Aprangos sandëliai Nr. 1350 “ A. Juozapavi- Zenitinës raketinës artilerijos “ èiaus g-vë 19 divizionas, karinë dalis 01896 Þemieji Ðanèiai 7-osios oro desanto divizijos “ daliniai, karinës dalys 33476, 78454, 87688 Gedimino g-vë 25 7-osios oro desanto Kraðto apsaugos ministerija divizijos ðtabas, karinë dalis 93613 Gedimino g-vë 27 Garnizono komendantûra, Teisingumo ministerija karinis tribunolas A. Juozapavi- Transporto aviacijos Sveikatos apsaugos minis- èiaus g-vë 31 eskadrilë, karinë terija dalis 06762 Perlojos g-vë 62 Radiotechninio bataliono Kraðto apsaugos ministerija ðtabas, karinë dalis 48780 Miðko g-vë 12 Lauko bankas, karinë dalis Vidaus reikalø ministerija 51502, karinë prokuratûra P. Viðinskio g-vë Inþinerinis karinis dalinys, Sveikatos apsaugos 5, 9, 9a karinë dalis 89452 ministerija Maironio g-vë 28 Statybos valdyba Kauno miesto savivaldybë Suvalkie - Aviacijos dalinys, Vidaus reikalø ministerija èiø pl. 27 karinë dalis 20023 Suvalkie- Sraigtasparniø pulkas, Sveikatos apsaugos èiø pl. 19 karinë dalis 06922 ministerija Radvilënø pl. 1 Inþinerinis pulkas, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 89580 Laisvës al. 80 Karinës águlos par- Socialinës apsaugos duotuvë ministerija A. Juozapavi- Ryðiø bataliono teritorija, Kraðto apsaugos ministerija èiaus g-vë 15 karinë dalis 02058 Laisvës al. 29a Butø eksploatavimo dalis Kauno miesto savivaldybë Plento g-vë 29c Karinës dalies 89452 “ statybos bazë Veiveriø g-vë 35 Parduotuvë “ Plento g-vë Nebaigtas prekybos centras “ A. Juozapavi- Karinës dalies 77074 Kauno miesto valdyba èiaus g-vë 31a karo statybininkø kareivinës A. Juozapavi- 148-ojo mokomojo “ èiaus g-vë (tarp oro desanto bataliono sunkiosios technikos (karinë dalis 42232) pastatø Nr. 21 ir Nr. 23) teritorija ir pastatai Perlojos ir Karinës dalies 687 “ Vaidoto gatviø autoremonto dirbtuvës kampas Zuikynë Zenitinio raketinio dalinio Kraðto apsaugos ministerija (karinë dalis 36839) teritorija ir pastata Karo ligoni- Buitinio aptarnavimo Kauno miesto valdyba nës g-vë 6 kombinatas A. Juozapavi- Karinë ligoninë Sveikatos apsaugos èiaus g-vë 34 (karinë dalis 02342) ministerija Suvalkieèiø Aviacijos dalinys, Kauno miesto valdyba pl. 27 karinë dalis 20023 Radvilënø pl. 1 Inþinerinis pulkas, Vidaus reikalø ministerija, Radvilënø pl. 1 Karinio dalinio 89580 Vidaus reikalø ministerija pastatai Vytauto pr. 49 Karo ligoninës ir Kraðto apsaugos ministerija poliklinikos (k.d. 33181) bei sanitarinio-epidemiologinio dalinio (k. d.55439) patalpos Aðmenos ir Medicininës mantos sandëliai Kraðto apsaugos ministerija Medvëgalio g-vë K. Petrausko 15 KGB pasienio tarnybos Kraðto apsaugos ministerija apygardos centrinës ligoninës (k.d. 2915) patalpos Gedimino g-vë 27 Komendantûros pastatas Kraðto apsaugos ministerija Miðko g-vë 21 Butø ir komunalinio ûkio Aukðèiausios tarybos eksploatavimo dalies Apsaugos skyrius pastatas Malûnsparniø remonto Susiekimo ministerija gamykla Tankø remonto gamykla Pramonës ir prekybos ministerija Klaipëda

Vytauto g-vë 5 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija H. Manto g-vë 51 Universalinë par duotuvë Klaipëdos miesto savivaldybë

H. Manto g-vë 64 3-iosios krantø ap- Kraðto apsaugos ministerija saugos divizijos daliniai Melnragë, Artojø g-vë Poligono aptarnavi- “ mo sandëliai M. Maþvydo al. 19 Parduotuvë „Karinë Socialinës apsaugos mi- Prekyba“ nisterija Liepojos g-vë 58 Karinë dalis 2114 Kraðto apsaugos ministerija Gintaro g-vë 1 Pasienio kontrolës “ punktas „Klaipëda“ Prekybos uostas Jûros akvatorijos ir uosto “ karinio susisiekimo komen- dantûra H. Manto g-vë 49 Valgykla Kultûros ir ðvietimo ministerija Sportininkø g-vë 15 Águlos komendantûra Vidaus reikalø ministerija Birutës g-vë 23 Tankø pulkas, karinës Klaipëdos miesto savivaldybë Bokðtø g-vë 6 Karo ligoninë, karinë “ dalis 63634 Kuosø g-vë 1 Ryðiø inþinerinis korpusas, Prieðgaisrinës apsaugos karinë dalis 61655 departamentas Melnragë Zenitinis raketinis Kraðto apsaugos ministerija pulkas, karinë dalis 51877 H. Manto g-vë 45 3-iosios krantø ap- Klaipëdos miesto savivaldybë saugos divizijos ðtabas N. Uosto g-vë 24 3-iosios krantø apsaugos Kraðto apsaugos ministerija divizijos daliniai Bûrø g-vë 9 Hidrografinës tarnybos “ Baltijos rajono jûros ðvyturio miestelis Maþasis kaimelis Karinës dalies “ 2114 miestelis H. Manto g-vë 24 karinës dalies “ 61415 pastatai Uostas Karo jûrø laivyno “ 3-oji prieplauka Baltijos karinio laivyno Susisiekimo ministerija Hidrografinës tarnybos visuose teritoriniuose vandenyse esanèias navigacijos sistemas H. Manto g-vë 84 3-os krantø apsaugos Klaipëdos universitetas divizijos teritorija ir pastatai

290 Ðiauliai

Dvaro g-vë 76 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Aviacijos prietaisø Susisiekimo ministerija remonto gamykla Vilniaus g-vë 25 Biblioteka, karinë Socialinës apsaugos parduotuvë ministerija Vilniaus g-vë 74 Karo ligoninë, Ðiauliø miesto savivaldybë karinë dalis 11870, medicinos depas, karinë dalis 68629 Vasario Karinë prekyba “ 16-osios g-vë 51 - 437 Radviliðkio g-vë 151 Centriniai sandëliai “ Vilniaus g-vë 96 Águlos komendantûra Vidaus reikalø ministerija Vilniaus g-vë 247 Águlos karininkø namai Teisingumo ministerija Ðiauliai-4, Aviacijos bazës ap- Susisiekimo ministerija Zokniai tarnavimo daliniai, (dalá pastatø skiriant KAM) karinës dalys 21382, 13760, 63164, 62414, 95846, 55317, 55513, 06935 “ Karinë dalis 48220 Ðiauliø miesto prieðgaisrinë (garaþai ir remonto dalis dirbtuvës) Eþero g-vë 17 Statybos valdyba, Socialinës apsaugos ministerija karinë dalis 01424 Gagarino mies- 95-oji þvalgybos Kraðto apsaugos ministerija telis eskadrilë, karinë dalis 68505 J. Basanavi- Maisto sandëliai Ðiauliø miesto savivaldybë èiaus g-vë 92 Nr. 3642 J. Basanavi- Butø eksploatavimo “ èiaus g-vë 144a dalies dirbtuvës Þemaitës g-vë 66 Butø eksploatavimo “ dalies ðtabas Rëkyvos g-vë 30 Karinës dalies Ðiauliø miesto savivaldybë sandëliai Malûnininkø g-vë 13 Butø eksploatavimo Klaipëdos miesto valdyba dalies sandëliai, H. Manto g-vë 77 Vaikø darþelis ir Klaipëdos miesto valdyba butø eksploatavimo- 107a jimo rajono valdybos (karinë dalis 10527) karinës technikos sandëliø teritorija ir pastatai prie Klaipëdos Ðiauliø g. 36 Karininkø namai “

291 J. K. Zembrickio g-vë 8 Karininkø vieðbutis “ Águlos ir 187-asis atskirasis “ L. Giros gatviø inþinerinis ðauliø kampas batalionas (karinë dalis 41647) Ðlaito g-vë 1 3-iosios krantø “ arba apsaugos divizijos Turistø g-vë 1a karininkø poilsio bazë A. Mickevi Karinës dalies 36976 Ðiauliø miesto valdyba èiaus g-vë 9 vaikø lopðelis–darþelis Kudirkos g-vë 30 karinës dalies 30139 Respublikinë Ðiauliø patalpos ligoninë Karinio dalinio 33813 Energetikos ministerijai degalø bazë Vaidoto g-vë Karinio dalinio 15512 Ðiauliø miesto valdyba pastatai ir teritorija Rëkyvos g-vë 28 Karinio dalinio 2837 Ðiauliø valstybinis pastatai ir teritorija autobusø parkas Aviacijos remonto Susisekimo ministerija gamykla

Panevëþys

Respublikos g-vë 44 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Ramygalos g-vë 18 Águlos komendantûra, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 06937 Pajuostë 18-osios transporto “ aviacijos divizijos daliniai, karinës dalys 06965, 18380, 26235, 93470, 93470, 39892 Ramygalos g-vë 18 Karinës transporto Panevëþio miesto valdyba aviacijos divizijos valdybos (karinë da- lis 06937) pastatas Aviacijos remonto Susisiekimo ministerija gamykla Respublikos g-vë 14, 16 Karininkø namai Panevëþio miesto valdyba Aviacijos remonto Susisiekimo ministerija gamykla

Alytus

Vilniaus g-vë 35 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Ulonø g.-vë 14 97-asis oro desanto Kraðto apsaugos ministerija pulkas, karinë dalis skiriant pastatus ir patalpas 10999 Alytaus miesto savivaldybei ir VRM

292 Marijampolë

Lietuvninkø g-vë 18 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Vytauto g-vë 48a Pasienio komendan Kraðto apsaugos ministerija tûra, karinë dalis 2297 Vytauto g-vë 48 119-asis oro desan- Kraðto apsaugos ministerija to pulkas, karinë kartu su Marijampolës dalis 10075 miesto savivaldybe

Palanga

Plytø g-vë 54 Radiotechninio ste- Kraðto apsaugos ministerija bëjimo postas Vytauto g-vë 152 Pasienio uþkarda, “ karinë dalis 2114 Kunigiðkës Pasienio stovykla Palangos miesto savivaldybë Liepojos pl. Prieðlëktuvinës gy- Palangos miesto savivaldybë nybos divizionas, karinë dalis 90450B Nemirseta 173-iasis mokymo “ centras, karinë da- lis 42283 Nemirseta Radiolokacinë kuo- Kraðto apsaugos ministerija pa, karinë dalis 87128 Plytø g-vë 54 Radiotechninio Palangos miesto valdyba stebëjimo postas

Neringa

Nida Radiotechninio ste- Kraðto apsaugos ministerija bëjimo postas “ karinë dalis 2114 Juodkrantë Pasienio uþkarda, “ karinë dalis 2114 Juodkrantë Radiolokacinë kuo- “ pa, karinë dalis 20154

Anykðèiø rajonas

Anykðèiai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Pergalës g-vë 1 Ignalinos rajonas

Visaginas Kariniø statybos Kraðto apsaugos ministerija daliniø 05369, 54051, 05384,05316, 46934, vidaus kariuomenës dalinio 3700 ir karo ligoninës karinio dalinio 3690 pastatus 293 Visaginas Kariniai daliniai 05369, Kraðto apsaugos ministerija Visaginas Karinë dalis 05369 Kraðto apsaugos ministerija “ Karinë dalis 05384 Ignalinos rajono savivaldybë Ignalina Karinis komisariatas Kraðto apsaugos Ateities g-vë 7 departamentas Jonavos rajonas

Jonava Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Klaipëdos g-vë 15 Pasrauèiai Karinë dalis 62541 Jonavos rajono savivaldybë Bukoniø apylinkë Karinë dalis 89486 Jonavos rajono savivaldybë Kalnënai Inþinerinio karinio Jonavos rajono savivaldybë dalinio 89452 kro vimo aikðtelë Gaiþiûnai–Rukla 242-ojo oro desanto Kraðto apsaugos ministerija mokymo centro teritorija Gyvenamieji namai Jonavos rajono savivaldybë Gaiþiûnai Zenitinio raketinio Kraðto apsaugos ministerija diviziono pozicijos (karinë dalis 49289) teritorija ir pastatai Ðveicarija 113-ojo inþinerinio Jonavos rajono valdyba mokomojo bataliono (karinë dalis 11932) teritorija ir pastatai Dumsiai Ryðiø bataliono “ (karinë dalis 75417) teritorija ir pastatai Uþusalio g-ja Karinio dalinio Vidaus reikalø ministerija 89580 ðaudykla Turþënø km. Karinio dalinio 89452 Jonavos rajono valdyba pastatai ir teritorija Rukla Buvusio 301 pulko teritorija Kraðto apsaugos ministerija ir pastatai “ Buvusio 226 pulko teritorija “ ir pastatai “ Aerodromas “ “ Poligonas “ “ Arsenalas ir sandëliai “ “ Karininkø vieðbutis ir poilsio “ bazë Rukla Neperduoti Kraðto apsaugos Jonavos rajono valdyba ministerijai pastatai Gaiþiûnai Gyvenamasis namas su Miðkø ûkio ministerija kontora girininkijai ir ûkiniais pastatais “ Girininkijos gamybinës patalpos “ “ Nebaigti statyti garaþai “ Konstantinavos km. Eiguvos gyvenamasis namas “ su kontora 294 Joniðkio rajonas

Joniðkis Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Livonijos g-vë 26 Jurbarko rajonas

Jurbarkas Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Ugniagesiø g-vë 1 Vieðvilë Raketinës bazës urbarko rajono savivaldybë Nr. 3, Nr. 4, ka- rinë dalis 12008

Kaiðiadoriø rajonas

Kaiðiadorys Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Didþioji g-vë 6 Kauno rajonas

Raudondvaris Zenitinis raketinis Kraðto apsaugos ministerija divizionas, karinë dalis 36839 Raudondvario Karinë dalis 21574 Kauno rajono savivaldybë apylinkë Garliava Radiotechninio ba- Kraðto apsaugos ministerija taliono pozicija Karmëlava 1 Karinë dalis 83301 Susisiekimo ministerija Karmëlava 2 Karinë dalis 73525, “ 75417, 78408, 83468 Netoniai 2-ojo raketinio di- Kraðto apsaugos ministerija viziono pozicija, karinë dalis 36839 Biliûnai Karinës dalies “ 65248 pozicija Rokai Karinës dalies “ 65248 pozicija Pilënai Karinës dalies Miðkø ûkio ministerija 89540 objektai ir teritorija Piliuona KGB ryðiø bazës Kauno rajono savivaldybë „Nemunas“ teritorija Garliava, Prieðlëktuvinio Kauno rajono valdyba Rinkûnai zenitinio raketinio diviziono (karinë dalis 36839) terito- rija ir pastatai Garliava 108-ojo paraðiutinio Kraðto apsaugos ministerija desantinio pulko (karinë dalis 02291) poligono teritorija ir statiniai 295 Karmëlava Karinës dalies 83463 Susisiekimo ministerija (dalis valdymo punkto teri- teritorijos ir valdymo punkto torija ir pastatas pastatas – KAM) Kauno karinë Miðkø ûkio ministerija girininkija Gilainiø km. K.d. 89580 mokymo Vidaus reikalø ministerija centras

Këdainiø rajonas

Këdainiai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Josvainiø g-vë 4 Këdainiai Karo transporto aerodromas Susisiekimo ministerija (k.d. 06937) Këdainiai, Bi- Transporto aviaci- Këdainiø rajono savivaldybë rutës g-vë jos pulkas, karinë dalis 78684 Këdainiai, Bi- Aerodromø techninio “ rutës g-vë aprûpinimo batalio- nas, karinë dalis 32833 Këdainiai, 60 butø namas, mo- “ J. Basanavi- bili technikos re- èiaus g-vë, Di- monto bazë, karinë dþioji g-vë 66 dalis 11807 Këdainiø miðkø Raketø parko divi- Këdainiø rajono savivaldybë urëdija, Babënø zionas, karinë da- parkas lis 54369 Këdainiai (Dot- Aerodromas, karinë Këdainiø rajono savivaldybë nuvos apylinkë) dalis 06937 Daðkoniai 840-ojo atskirojo Këdainiø rajono valdyba aerodromø techninio aprûpinimo bataliono (karinë dalis 32833) ûkiniai pastatai Kelmës rajonas

Dariaus ir Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Girëno g-vë 12 Klaipëdos rajonas

Gargþdai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Klaipëdos g-vë 74 Ðaipiai Pasienio uþkarda, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 2114 Melnragë Radiotechninio ste - “ bëjimo postas Giruliai Pasienio uþkarda, “ karinë dalis 2114

296 Kairiai Zenitinis raketinis Kraðto apsaugos ministerija divizionas, karinë dalis 25006F “ 3-osios krantø ap- Miðkø ûkio ministerija saugos divizijos poligonas ir sandëliai Klaipëdos karinë Miðkø ûkio ministerija girininkija

Kretingos rajonas

Kretinga, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Mëguvos g-vë 8

Kupiðkio rajonas

Kupiðkis Karinis dalinys 23206 Kraðto apsaugos ministerija Gedimino g. Kupiðkis, Gedi- Aerodromø statybos Kupiðkio rajono savivaldybë mino g-vë batalionas, karinë (dalá teritorijos ir pastatø dalis 23206 skiriant KAM)

Lazdijø rajonas

Lazdijai Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Seinø g-vë 3 Kapèiamiestis Radiolokacinë kuo- Kraðto apsaugos ministerija pa, karinë dalis 28284 Galinia Pasienio uþkarda “ Nr. 20, karinë dalis 2297D Akmeniai Pasienio uþkarda “ Nr. 21, karinë dalis 2297E Pazapsiai Pasienio uþkarda “ Nr. 22, karinë dalis 2297F Sapiegiðkiai Pasienio uþkarda “ Nr. 19, karinë dalis 2297È Meteliai Skrydþiø kontrolës Susisiekimo ministerija punktas

Marijampolës rajonas

Kalvarija 1141-asis artileri- Kraðto apsaugos ministerija jos pulkas, karinë dalis 02207 Reketija Pasienio uþkarda, “ karinë dalis 2297A Trumpaliai Pasienio uþkarda, “ karinë dalis 2297B

297 Padovinys Radiolokacinë kuopa, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 48770 Liubavas Pasienio uþkarda Nr. 18, “ karinë dalis 2297 Liepiniai Prieðlëktuvinës gynybos Marijampolës rajono savi- dalinys, karinë dalis 96615 valdybë 6 km nuo Kazlø Oro desanto kariuo Kraðto apsaugos ministerija Rûdos menës mokymo cent ras, karinë dalis 63319, Kazlø Rûdos aerodromas Bebruliðkë Naftos bazë, karinë Energetikos ministerija dalis 30117 (dalá saugyklø skiriant KAM) Liudvinavo Prieðlëktuvinio Marijampolës rajono valdyba apylinkë, zenitinio raketinio Taraðiðkiai diviziono (karinë dalis 65248) kovinës pozicijos teritorija ir pastatai Sasnavos Karinës dalies 59108 Energetikos ministerija apylinkë, rezervinio aerodromo Vinèai teritorija Nemuno karinë Miðkø ûkio ministerija girininkija Kalvarija 1141-ojo artilerijos Marijampolës rajono valdyba pulko (karinë dalis (dalis teritorijos ir pastatø KAM) 02207) teritorija ir pastatai

Maþeikiø rajonas

Maþeikiai Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Stoties g-vë 18

Molëtø rajonas

Ðeikiðkë 466-osios zenitinës Molëtø rajono valdyba raketinës brigados (karinë dalis 36839) pozicijos teritorija ir pastatai

Panevëþio rajonas

Naujamiestis Radiolokacinë kuopa, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 39592

298 Pasvalio rajonas

Pasvalys Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Birþø g-vë 20

Plungës rajonas

Plungë, Telðiø g-vë 47 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Plungë, Dariaus Didelio galingumo Kraðto apsaugos ministerija ir Girëno g-vë 44 artilerijos brigada, karinë dalis 83288 Ðateikiai Laivyno artilerijos “ sandëliai, karinë dalis 11894 Ðateikiai Inþinerinis batalionas, Plungës rajono savivaldybë karinë dalis 71055 “ Sandëliai, karinë Kraðto apsaugos ministerija dalis 83288 Plungë, Didelio galingumo Plungës rajono valdyba Dariaus ir artilerijos brigada, Girëno g-vë 44 karinë dalis 83288 Plungës raj. Karinio dalinio 71055 Plungës valstybinë melioracijos pastatai ámonë

Prienø rajonas

Prienai, Kæstu- Karinë dalis 47103 Kraðto apsaugos ministerija èio g-vë 67 Prienø rajonas Karinë dalis 63291 Kraðto apsaugos ministerija (skiriant teritorijos ir pastatø Miðkø ûkio ministerijai) Pociûnai Transporto aviacijos Kûno kultûros ir sporto jos eskadrilë, karinë departamentas dalis 73434 Vangai 242-ojo oro desanto Kraðto apsaugos ministerija mokymo centro (kari në dalis 20192) po ligono teritorija ir pastatai Prienai 1120-ojo mokomojo Prienø rajono valdyba (karinis savaeigës artileri- (dalis teritorijos ir pastatø KAM) miestelis 35) jos pulko (karinë dalis 63291) terito- rija ir pastatai Prienai, Karinë dalis 47103 Prienø rajono valdyba, Kæstuèio g-vë 67 (dalis teritorijos ir pastatø – KAM) Piliuona KGB ryðiø bazës Prienø rajono valdyba „Nemunas“ teritorija ir statiniai

299 Radviliðkio rajonas

Durpynas Aviacijos jaunesniøjø Kraðto apsaugos ministerija specialistø mokykla, karinë dalis 13763

Raseiniø rajonas

Raseiniai Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Daugirdo g-vë 7 Bedanèiai 169-oji zenitinë Raseiniø rajono savivaldybë raketinë brigada, karinë dalis 25006 Paliepiai Tolimosios aviacijos Susisiekimo ministerija atsarginis aerodromas, karinë dalis 95317

Rokiðkio rajonas

Rokiðkis Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Nepriklausomy- bës g-vë 19

Skuodo rajonas

Skuodas, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Birutës g-vë 8

Ðakiø rajonas

Ðakiai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Ðiauliø g-vë 18

Ðiauliø rajonas

Zokniai Karinis aerodromas Susisiekimo ministerija Ginkûnai Ryðiø kuopa, karinë Ðiauliø rajono savivaldybë dalis 27974 Aukðtelkë 2-oji zenitinio ra- ketinio diviziono pozicija, karinë dalis 25006S Strazdø km. Karinio dalinio Kraðto apsaugos ministerija 5204 pastatai Smilgiø km. Karinio dalinio 15312 Kraðto apsaugos ministerija teritorija ir pastatai Kairiai Karinio dalinio 89486 Kraðto apsaugos ministerija teritorija ir pastatai

300 Ginkûnai Karinio dalinio 25006 Kraðto apsaugos ministerija pastatai ir teritorija

Ðalèininkø rajonas

Ðalèininkai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Architektø g-vë 5 Rûdninkai Karo aviacijos po- Miðkø ûkio ministerija ligonas, karinë da- lis 32851 Rûdninkø karinë Miðkø ûkio ministerija girininkija Rûdninkø karinis “ pramoninis miðkø ûkis

Ðilalës rajonas

Ðilalë, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Basanavièiaus g-vë 5 Ðilutës rajonas

Ðilutë, Jankaus g-vë 10 Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Pagëgiai Karinës dalies Kraðto apsaugos ministerija 63603 sandëliai, 353 laboratorija Uþliekniai Zenitinis raketinis Ðilutës rajono savivaldybë divizionas, karinë dalis 25006E Pagëgiai 3456-osios raketinio Energetikos ministerija kuro ir naftos pro duktø bazës (karinë dalis 63603) terito- rija, pastatai ir árenginiai Deguèiai 2305-ojo atskirojo Kraðto apsaugos ministerija radiolokacinio bataliono pozicijos (karinë dalis 02442) teritorija ir pastatai Tarvydai 169-osios zenitinës Ðilutës rajono valdyba raketinës brigados techninio diviziono (karinë dalis 25006) teritorija ir pastatai Pagëgiai 169-osios zenitinës raketinës “ Brigados techninio diviziono (karinë dalis 25006) teritorija ir pastatai Þemaièiø 2305-ojo atskirojo Kraðto apsaugos ministerija Naumiestis radiolokacinio bataliono (karinë dalis 02442) ðtabo teritorija ir pastatai

301 Ðvenèioniø rajonas

Ðvenèionys, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Gegimino g-vë 6 Pabradë Poligonas, karinë Kraðto apsaugos ministerija* dalis 20657 “ Saugojimo bazë, ka- Kraðto apsaugos ministerija rinë dalis 12283 Pabradë Saugojimo bazë, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 12283 ir kiti

Tauragës rajonas

Tauragë, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos ministerija Kudirkos g-vë 11a Norkaièiai Radiolokacinë kuopa, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 28286 Tauragë, Vytau Desantinis batalionas, “ to g-vë 11 karinë dalis 52988 Taurai Radiorelinio ryðio Kraðto apsaugos ministerija batalionas, karinë dalis 02977 Sakalinë Raketinës bazës Nr. 1, Nr. 2, “ karinë dalis 22238

Telðiø rajonas

Telðiai, Pergalës g-vë 6Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Telðiai, Pergalës g-vë 6918-asis reaktyvi- Kraðto apsaugos ministerija nës artilerijos pulkas, karinë dalis 54365 Kæstaièiai Tankodromas Miðkø ûkio ministerija Pagudonë Ðaudykla “ Telðiai, Perga 287-asis kranto apsaugos Kraðto apsaugos ministerija lës g-vë 1 pulkas, karinës dalys (dalá pastatø perd. Telðiø mies- 01837, 11866 prieðgaisrinei apsaugai) Gadûnavas 918-ojo reaktyvinës Telðiø rajono valdyba artilerijos pulko (karinë dalis 54365) autoparko teritorija ir pastatai

Trakø rajonas

Trakai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Vytauto g-vë 47 Raudondvaris Zenitinio raketinio Kraðto apsaugos ministerija diviziono pozicija, karinë dalis 36839 302 Lentvaris Geleþinkelio brigados Susisiekimo ministerija bazë, karinë dalis 01348 (skiriant pastatà KAM) “ 466-oji zenitinë raketinë Pramonës ir prekybos brigada, karinë dalis 36839 ministerija Lentvaris Geleþinkelio brigados bazë, Susisiekimo ir Kraðto apsaugos Karinë dalis 01348 ministerijos, Trakø ra. valdyba dalis 01348

Ukmergës rajonas

Ukmergë, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Kauno g-vë 40 ir 46 Ukmergë, Lie- 107-osios motoðauliø Kraðto apsaugos ministerija pø g-vë 6 divizijos daliniai, karinë dalis 28379 Kopûstëliai Raketinë bazë B-2, Ukmergës rajono savivaldybë karinë dalis 96408 Ukmergë Patalpos Kraðto apsaugos ministerija Kauno g-vë 29

Utenos rajonas

Utena, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Maironio g-vë 9 Kloviniai 916-oji atskiroji Kraðto apsaugos ministerija radiolokacinë kuopa, karinë dalis 52401 Klovainiø km. Karinio dalinio 52401 Kraðto apsaugos ministerija teritorija

Varënos rajonas

Varëna, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas J. Basanavièiaus g-vë 40

Vilkaviðkio rajonas Vilkaviðkis, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Basanavièiaus g-vë 3 Varteliai Pasienio uþkarda, Kraðto apsaugos ministerija karinë dalis 2297C

Vilniaus rajonas Mickûnai Zenitinio raketinio Kraðto apsaugos ministerija diviziono pozicija, karinë dalis 36839 Valèiûnai 1355-oji centrinë Susisiekimo ministerija autobazë, karinë (dalá pastatø ir teritorijos dalis 42794 skiriant KAM)

303 Raudondvaris 107-osios motorizuotøjø Kraðto apsaugos ministerija ðauliø divizijos (karinë dalis 22238) valdymo punkto teritorija ir pastatas Vilniaus karinë Miðkø ûkio ministerija girininkija Mickûnai Karinio dalinio 36839 Kraðto apsaugos ministerija pastatai Karinio dalinio 29231 Energetikos ministerija degalø bazë

Zarasø rajonas

Zarasai, Karinis komisariatas Kraðto apsaugos departamentas Ðiauliø g-vë 32/61

* Dalis teritorijos perduodama Miðkø ûkio ministerijai. Patalpos ir teritorijos, skirtos Kraðto apsaugos departamentui, já likvidavus ið karto perëjo Kraðto apsaugos ministerijos þinion. ______

Lentelë sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. lapkrièio 27 d. nutarimu Nr. 906 „Dël buvusiø Rusijos Federacijos kariuomenës objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms ir savivaldybëms“; 1992 m. gruodþio 17 d. nutarimu „ Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1992 m. lapkrièio 27 d. nutarimo Nr. 906 papildymo“; 1993 m. birþelio 11 d. nutarimu Nr. 412 „Dël buvusiø Rusijos Federacijos kariuomenës objektø, esanèiø Lietuvos Respubli- kos teritorijoje, paskirstymo ministerijoms, kitoms valstybinëms tarnyboms ir savivaldybëms“;1993 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 100 „Dël navigacijos sistemø perëmimo ið Rusijos Federacijos gynybos ministerijos ir jø tolesnio panaudojimo tvarkos“; 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 162 „Dël buvusiø SSRS kariniø remonto gamyklø, esanèiø Lietuvos Respublikoje, priskyrimo“; 1993 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 212 „Dël buvusio Rusijos Federacijos kariuomenës Gaiþiûnø – Ruklos karinio mokymo centro objektø tolesnio panaudojimo“; 1993 m. rugsëjo 17 d. nutarimu Nr. 709 „Dël Lietuvos Respubli- kos Vyriausybës 1992 m. lapkrièio 27 d. nutarimo Nr. 906 ir 1993 m. birþelio 11 d. nutarimo Nr. 412 dalinio pakeitimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybës potvarkiais: 1991 m. rugsëjo 16 d. Nr. 641P; 1991 m. rugsëjo 27 d. Nr. 678P; 1991 m. spalio 23 d. Nr. 760P; 1991 m. spalio 26 d. Nr. 794P; 1991 m. spalio 26 d. Nr. 795P; 1991 m. lapkrièio 9 d. Nr. 839p; 1991 m. gruodþio 18 d. Nr. 1016p; 1992 m. sausio 14 d. Nr. 40p; 1992 m. sausio 31 d. Nr. 96p; 1992 m. vasario 10 d. Nr. 139p; 1992 m. vasario 10 d. Nr. 140p; 1992 m. vasario 10 d. Nr. 141p; 1992 m. vasario 21 d. Nr. 188p; 1992 m. vasario 28 d. Nr. 207p; 1992 m. kovo 12 d. Nr. 246p; 1992m. kovo 25 d. Nr. 293p; 1992 m. balandþio 23 d. Nr. 399p; 1992 m. balandþio 30 d. Nr. 432p; 1992 m. geguþës 7 d. Nr. 448p; 1992 m. geguþës 18 d. Nr. 486p; 1992 m. geguþës 20 d. Nr. 498p; 1992 m. geguþës 29 d. Nr. 542p; 1992 m. geguþës 29 d. Nr. 544p; 1992 m. birþelio 1 d. Nr. 551p; 1992 m. liepos 14 d. Nr. 687p; 1992 m. liepos 16 d. Nr. 708p; 1992 m. liepos 16 d. Nr. 709p; 1992 m. liepos 20 d. Nr. 735p; 1992 m. rugpjûèio 7 d. Nr. 789p; 1992 m. rugsëjo 14 d. Nr. 902p; 1992 m. rugsëjo 18 d. Nr. 923p; 1992 m. spalio 26 d. Nr. 1040p; 1992 m. lapkrièio 6 d. Nr. 1073p.

304 Priedas Nr. 14.

„Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos atminimo þenklu“ apdovanotieji uþ nuopelnus iðvedant Rusijos Federacijos kariuomenæ ið Lietuvos Respublikos teritorijos

1. Vrð. Vladimiras ACHALAJA – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kauno rinktinës ginkluotës poskyrio specialistas; 2. Mjr. Stanislovas ADAMONIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kauno rinktinës vado pavaduotojas; 3. Kpt. Antanas AKUÈKA – Kariniø oro pajëgø Oro erdvës kontrolës antro- sios radiolokacinës kuopos vadas; 4. Algimantas ALEKNA – Arsenalo vyriausiasis specialistas; 5. Vyr. ltn. Irena Teresë ALEKNAVIÈIENË – Kraðto apsaugos ministerijos Personalo departamento Personalo skyriaus virðininkë; 6. Kpt. Viktoras ALEKSANDRAVIÈIUS – Kraðto apsaugos ministerijos Me- dþiaginio aprûpinimo tarnybos virðininko pavaduotojas; 7. Ltn. Gintaras ALIÐAUSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ juristas; 8. Kmd. ltn. Juozas ALÐAUSKAS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës Jûros tarnybos vyr. specialistas; 9. Martynas AMBRASAS – laikraðèio „Respublika“ fotoreporteris; 10. Plk. Jonas ANDRIÐKEVIÈIUS – kariuomenës vadas; 11. Dalia ANDRIUÐIÛNIENË – Lietuvos televizijos visuomeniniø programø redakcijos atsakingoji sekretorë; 12. Mjr. Juozas ANTANAITIS – Atskirojo Ignalinos atominës elektrinës ap- saugos bataliono vado pavaduotojas intendantas; 13. Kpt. Arvydas ANUÞIS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Palangos uþkardos virðininkas; 14. Kpt. Algis ARLAUSKAS – Kariniø oro pajëgø Antrosios aviacijos bazës vado pavaduotojas; 15. Dainius ASADAUSKAS – Varënos muitinës inspektorius ágaliotinis; 16. Kpt. Vidas ASTRAUSKAS – Civilinës saugos departamento Ðiauliø ap- skrities Civilinës saugos departamento skyriaus virðininkas; 17. Ðarûnas AUGUSTAITIS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato NOPS policininkas; 18. Jaun. ltn. Gintaras ÀÞUOLAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ bataliono ðtabo virðininko padëjëjas; 19. Vyr. ltn. Eitvydas BAJARÛNAS – Kraðto apsaugos ministerijos Tarptauti- niø ir vidaus ryðiø departamento Tarptautiniø sutarèiø skyriaus virðininkas; 20. Plk. Alfonsas BAJORAS Vyriausiosios inspekcijos vyresnysis inspektorius; 21. Jaun. ltn. Romualdas BALCERIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Kauno rinktinës Þandarmerijos poskyrio virðininkas; 22. Ltn. Sigitas BALÈAITIS – Kariniø oro pajëgø Pastatø ir inþinerinës prie- þiûros skyriaus virðininkas; 305 23. Mjr. Vaclovas BALÈIÛNAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiauliø rinktinës Prievolës skyriaus virðininkas; 24. Mjr. Rimantas BALTUÐIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bataliono vadas; 25. Kmdr. Raimundas BALTUÐKA – Kariniø jûrø pajëgø flotilës vadas; 26. Plk. Kazys Dainotas BALZARIS – Vidaus reikalø ministerijos Alytaus grieþ- tojo reþimo pataisos darbø kolonijos virðininkas; 27. Vaclovas BANIULIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Mari- jampolës rinktinës Ryðiø grupës vyresnysis specialistas; 28. Vyr. ltn. Darius BARANAUSKAS – kraðto apsaugos ministro adjutantas; 29. Mjr. Alfonsas BARAVYKAS – Valstybës sienos apsaugos tarnybos Opera- tyvinio skyriaus virðininkas; 30. Plk. Algimantas BAREIÐIS – Vidaus reikalø ministerijos Pravieniðkiø gy- dymo – pataisos darbø kolonijos virðininkas; 31. Vytautas BARONAS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ðta- bo vyr. inspektorius; 32. Jaun. ltn. Zenonas BARTUSEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipëdos rinktinës RTG vadas; 33. Vyr. ltn. Juozas BARÐKIETIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ tarnybos virðininkas; 34. Rièardas BAUBINAS – Geografijos instituto direktoriaus pavaduotjas; 35. Jaun. ltn. Algimantas BAUBLYS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Klaipëdos rinktinës RTG vadas; 36. Plk. ltn. Audronis BEIÐYS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ ðtabo virðininkas; 37. Plk. Vytautas BENEDIKTAVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos ðtabo virðininko pavaduotojas; 38. Mjr. Antanas BERNOTAS – Kraðto apsaugos ministerijos Personalo de- partamento direktorius; 39. Mjr. Vladas BERÞANSKAS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Visa- gino uþkardos virðininkas; 40. Kpt. ltn. Romualdas BILYS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës laivo „Vëtra“ vadas; 41. Ðarûnas BËÈIUS – Miðkø ûkio ministerijos Miðko turtø ir miðkotvarkos skyriaus vyr. inþinierius; 42. Vytautas BLAÞYS – Vilniaus muitinës pamainos virðininkas; 43. Mjr. Algis BOLYS – Civilinës saugos departamento Ryðiø ir áspëjimo sky- riaus virðininkas; 44. Plk. ltn. Viktoras BRAZAUSKAS – Civilinës saugos departamento specia- listas; 45. Vyr. ltn. Sigitas BRAZDÞIUS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Ry- ðiø skyriaus virðininkas; 46. Plk. Èeslovas BRAZIULIS – Kariniø oro pajëgø ðtabo virðininkas; 47. Ltn. Antanas BRAÞINSKAS – Valstybës sienos apsaugos departamento uþkardos virðininkas;

306 48. Juozas BRUZGULIS – Muitinës departamento muitiniø darbo organizavi- mo skyriaus virðininko pavaduotojas; 49. Vidmantas BRUZGYS – Lietuvos Respublikos Vyriausybës kanceliarijos teisësaugos skyriaus vedëjo pavaduotojas; 50. Plk. ltn. Viktoras BUIKO – Pataisos reikalø departamento prie Vidaus rei- kalø ministerijos direktoriaus pavaduotojas; 51. Jaun. ltn. Albinas BUIKUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinës kuopos vadas; 52. Mjr. Virginijus BUKAUSKAS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Vi- sagino SMC virðininkas; 53. Kpt. Arvydas BUTAUTAS – Vilniaus karininkø ramovës virðininko pava- duotojas; 54. Kpt. Sigitas BUTKUS – Kraðto apsaugos ministerijos Autotransporto tar- nybos virðininkas; 55. Birutë BUTKUTË – Vilniaus miesto mero pavaduotoja; 56. Plk. Algirdas CHALADAUSKAS – Kariniø oro pajëgø vado pavaduoto- jas; 57. Vrð. Arvydas CICËNAS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontr- þvalgybos departamento vyresnysis specialistas; 58. Kastytis ÈECHAVIÈIUS – Aplinkos apsaugos departamento Ðiauliø re- giono aplinkos apsaugos agentûros direktoriaus pavaduotojas; 59. Mjr. Bronius ÈEKANAUSKAS – „Kario“ vyr. redaktorius; 60. Vy. ltn. Vidmantas ÈEPULIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ryðiø ir spe- cialiosios technikos skyriaus virðininkas; 61. Kpt. Sigitas ÈERNECKIS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Pagëgiø APKPP virðininkas; 62. Kpt. Vytautas ÈERNIAUSKAS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Personalo poskyrio virðininkas; 63. Eugenijus ÈERÐKUS – Vilniaus miesto valdybos Reikalø skyriaus vedëjas; 64. Kpt. Vytas DAMULIS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontrþval- gybos departamento direktoriaus pavaduotojas; 65. Kpt. Remigijus DAUJOTIS – Kariniø oro pajëgø Pirmosios aviacijos bazës inþinerinio aprûpinimo komandos virðininkas; 66. Kpt. Arvydas DAUKANTAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipëdos rinktinës vadas; 67. Jaun. ltn. Vytautas DAUNORAVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsau- gos tarnybos Alytaus rinktinës bataliono vadas; 68. Ltn. Patras DEDÛRA – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipë- dos rinktinës Tauragës RTG vadas; 69. Jaun. ltn. Andrius DEMENIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bûrio vadas; 70. Valentinas DRAGAÐIUS – Klaipëdos miesto valdybos Gamybinës infra- struktûros skyriaus virðininkas; 71. Plk. Pranas DRAGÛNAITIS – Valstybës sienos apsaugos tarnybos ðtabo virðininkas;

307 72. Mjr. Justinas DRAKÐAS – Kraðto apsaugos ministerijos Medþiaginio ap- rûpinimo tarnybos skyriaus virðininko pavaduotojas; 73. Kpt. Vladas DRUPAS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës l.e. Arsenalo virðinin- ko pareigas; 74. Mjr. Arûnas DUDAVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinës vadas; 75. Plk. Antanas DULEVIÈIUS – Vyriausiosios inspekcijos generalinis ins- pektorius; 76. Ltn. Jonas DUSEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kauno rinktinës Informacijos poskyrio vyriaus. specialistas; 77. Jokûbas FURMANAS – Klaipëdos miesto Higienos centro gydytojas; 78. Ltn. Janina GARUOLYTË – Kraðto apsaugos ministerijos Ekonomikos ir finansø departamento vyr. specialistë; 79. Plk. ltn. Antanas GASPARAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopos vadas; 80. Kpt. Rimantas GASPARAVIÈIUS – Kraðto apsaugos ministerijos Perso- nalo departamento Socialinës saugos ir pensijø skyriaus virðininkas; 81. Plk. Jonas GEÈAS – ministro pavaduotojas; 82. Ltn. Èeslovas GERMANAVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Vilniaus rinktinës mokymo centro virðininkas; 83. Vyr. ltn. Vytautas GILYS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajë- gø ðtabo skyriaus vyriausiasis specialistas; 84. Povilas GIRDÞIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinës 112 kuopos savanoris; 85. Linas GLOTNYS – Klaipëdos muitinës pamainos virðininkas; 86. Vyr. ltn. Vitalijus GOTOVECKIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Alytaus rinktinës Operatyvinio skyriaus virðininko pavaduotojas; 87. Mjr. Arûnas GRABAÞIS – Atskirojo Ignalinos apsaugos bataliono vadas; 88. Kæstutis GRAÞINIS – Klaipëdos muitinës skyriaus virðininkas; 89. Vyr. ltn. Mindaugas GRIGALIÛNAS – Lauko kariuomenës brigados „Ge- leþinis vilkas“ vado pavaduotojas; 90. Plk. ltn. Antanas GRIÐKA – Kraðto apsaugos ministerijos Kapitalinës sta- tybos ir remonto tarnybos virðininkas; 91. Vrð. Povilas GOERKIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopininkas; 92. Vrð. Sigitas GOLUBKEVIÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopininkas; 93. Mjr. Kuzma GOROVNIOVAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ ðtabo virðininkas; 94. Jaun. ltn. Arûnas GRIÐKEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Kauno rinktinës bataliono vadas; 95. Kpt. Linas GUDELEVIÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bataliono paraðiutinio paruoðimo skyriaus virðininkas; 96. Vyr. ltn. Algirdas GUOBIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinës bataliono vadas;

308 97. Vrð. Juozas GUOBIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Utenos rinktinës bûrio vadas; 98. Aleksandras GURSKIS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ðtabo komisaras; 99. Kpt. Rimantas IMBRUS – Kraðto apsaugos ministerijos kariniø objektø inspekcijos vyresnysis specialistas; 100. Jaun. ltn. Romualdas IVANAUSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Ge- leþinis vilkas“vado pavaduotojas; 101. Plk. Petras JAKUBËNAS – Vyriausiosios inspekcijos vyresnysis inspekto- rius; 102. Gintautas JAKUTIS – Vilniaus muitinës vyr. inspektorius; 103. Romas JANKAUSKAS – Lietuvos televizijos programø direktorius; 104. Plk. ltn. Jonas JANULYNAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo vyriausiasis specialistas; 105. Vyr. ltn. Stanislovas JANUÐKA – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ bataliono ðtabo virðininkas; 106. Rièardas JARMALAVIÈIUS – laikraðèio „Respublika“ reporteris; 107. Vyr.ltn. Gintaras JASAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos l. e. p. Marijampolës ATG vadas; 108. Kpt. Algirdas JASIULIONIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Utenos rinktinës Ðvenèioniø RTG vadas; 109. Vytautas JAÐKEVIÈIUS – Aplinkos apsaugos departamento Marijam- polës regiono agentûros direktorius; 110. Ats. mjr. Vaclovas JAZERSKAS; 111. Plk. Èeslovas JEZERSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ vadas; 112. Kpt. Rimantas JONAITIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ryðiø ir spe- cialiosios technikos skyriaus virðininkas; 113. Mjr. Alfredas JONAUSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipëdos rinktinës vado pavaduotojas; 114. Mjr. Kazys JONIKA – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo poskyrio virðininkas; 115. Vyr. ltn. Gediminas JUCAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ tarnybos virðininkas; 116. Tomas JUKNEVIÈIUS – laikraðèio „Lietuvos rytas“ korespondentas; 117. Mjr. Juozas JUOCEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Organizacinio karinës inspekcijos skyriaus virðininkas; 118. Kpt. Sigitas JUODIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ intendanto padëjëjas; 119. Kpt. Jonas JUODKA – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos budinèios dalies virðininkas; 120. Plk. ltn. Jonas JUODKA – Kraðto apsaugos mokyklos Mokymo skyriaus virðininkas; 121. Mjr. Bronislovas JUOZAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Panevëþio rinktinës vadas;

309 122. Mjr. Gediminas JURÈIUKONIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos ðtabo virðininko pavaduotojas; 123. Plk. Vytautas JUREVIÈIUS – Generalinio ðtabo Slaptojo reþimo poskyrio virðininkas; 124. Ana JURIENË – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ keleiviø ap- tarnavimo tarnybos skyriaus virðininkë; 125. Plk. ltn. Algirdas JURKEVIÈIUS – Civilinës saugos departamento direk- toriaus pavaduotojas; 126. Psk. Antanas JURKONIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ objekto virðininkas; 127. Plk. ltn. Antanas JURGAITIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo poskyrio virðininkas; 128. Jaun. ltn. Rimas JURGAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiauliø rinktinës Þandarmerijos poskyrio virðininkas; 129. Ltn. Kastytis JURGELIONIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopos vadas; 130. Plk. ltn. Valentinas JURGILAS – Vidaus reikalø ministerijos II pulko Auk- lëjamojo darbo tarnybos virðininkas; 131. Vrð. Daina JUÐKIENË – Kraðto apsaugos ministerijos kariniø objektø ins- pekcijos inspektorë; 132. Kpt. Darius KALIBATAS – Kraðto apsaugos ministerijos Personalo de- partamento Personalo tarnybos skyriaus virðininkas; 133. Vyr. ltn. Marija KALVAITIENË – Atskirojo Ignalinos atominës elektrinës apsaugos bataliono Medicinos tarnybos virðininkë; 134. Mjr. Pranas KASTECKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bataliono vadas; 135. Mjr. Romualdas KATINAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinës vadas; 136. Kpt. Liutauras KAVALIÛNAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopos vadas; 137. Pusk. Andrius KAVECKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bûrio vadas; 138. Ats. mjr. Romanas KEÈIORIS – buvæs Panevëþio apskrities komendan- tas; 139. Mjr. Algimantas Jonas KERUTIS – Kariniø oro pajëgø Uþnugario tarny- bos virðininkas; 140. Kpt. Virginijus KIRVAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ tarnybos virðininkas; 141. Mjr. Romaldas KISELIÛNAS – Civilinës saugos departamento Panevë- þio apskrities Civilinës saugos skyriaus virðininkas; 142. Kpt. Juozas KLEZYS – Civilinës saugos departamento Daugiaprofilinës gelbëjimo rinktinës Gelbëjimo komandos vadas; 143. Plk. Stasys KNEZYS – Ginkluotøjø pajëgø ðtabo virðininkas; 144. Jaun. ltn. Darius KONDRATAVIÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bûrio vadas;

310 145. Mjr. Gintautas KOPALINSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ bataliono vado pavaduotojas; 146. Tadas KORSAKAS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato NOPS policininkas; 147. Plk. ltn. Valerijus KOVALIOVAS – Pataisos reikalø departamento prie Vidaus reikalø ministerijos Reþimo ir prieþiûros skyriaus virðininkas; 148. Andrius KRASAUSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kau- no rinktinës savanoris; 149. Plk. ltn. Jonas KRIUKAS – Vidaus reikalø ministerijos Vilniaus grieþtojo reþimo pataisos darbø kolonijos virðininkas; 150. Jaun. psk. Rimantas KRIVICKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Kauno rinktinës technikas; 151. Vrð. Viktoras KRUTKIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bûrio vadas; 152. plk. Kæstutis KUCKAILIS – Kraðto apsaugos ministerijos Tarptautiniø ir vidaus ryðiø departamento vyriausias specialistas; 153. Plk. Zenonas KULYS – Kraðto apsaugos mokyklos virðininko pavaduoto- jas; 154. Kpt. Alvydas KUNIGËLIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ryðiø ir specia- liosios technikos skyriaus virðininkas; 155. Algimantas KUTANOVAS – Kraðto apsaugos ministerijos kariniø objek- tø inspekcijos vyresnysis specialistas; 156. Veèislavas KUZNECOVAS – laikraðèio „Echo Litvy“ korespondentas; 157. Stasys LABUTIS – Susisiekimo ministerijos Geleþinkeliø transporto de- partamento direktorius; 158. Mjr. Loreta LAÐINYTË – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontr- þvalgybos departamento vyr. specialistë; 159. Psk. Vytautas LAUKAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Marijampolës rinktinës kuopos vadas; 160. Alvydas LAURINAVIÈIUS – Lietuvos televizijos operatorius; 161. Vladas LAURINAVIÈIUS – Statybinës asociacijos „Selma“ prezidentas; 162. Dim. kmd. Juozapas Algis LEIÐYS; 163. Plk. Arvydas LEKAVIÈIUS – Kraðto apsaugos mokyklos virðininko pa- vaduotojas; 164. Ltn. Algimantas LETENAUSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Vilniaus rinktinës vado pavaduotojas; 165. Plk. ltn. Stasys LEVULIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bataliono vadas; 166. Kpt. Viktoras LIEPINÐ – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bataliono vado pavaduotojas; 167. Vyr. ltn. Arvydas LINKUS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Auto- transporto skyriaus virðininkas; 168. Rapolas LIUÞINAS – Aplinkos apsaugos departamento generalinio di- rektoriaus pavaduotojas;

311 169. Jonas LUKAUSKAS – buvæs Lietuvos Respublikos Vyriausybës kancelia- rijos teisësaugos skyriaus konsultantas; 170. Jonas LUKAUSKAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus virðininkas; 171. Plk. ltn. Vytautas LUKAVIÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ bataliono vadas; 172. Psk. Kostas LUKOÐIÛNAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ sandëlininkas; 173. Mjr. Genadijus MACHNENKO – Vidaus reikalø ministerijos Vidaus tar- nybos I pulko vado pavaduotojas ûkio reikalams; 174. Plk. Sergejus MADALOVAS – Vidaus reikalø ministerijos Vidaus tarny- bos I pulko vadas; 175. Kpt. Povilas MALAKAUSKAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ryðiø ir specialiosios technikos virðininko pavaduotojas; 176. Jaun. ltn. Kæstutis MALAÐAUSKAS – Valstybinës sienos apsaugos tarny- bos Mickûnø uþkardos virðininkas; 177. Ltn. Jonas MALDAIKIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bûrio vadas; 178. Ltn. Anatolijus MALYÐKINAS – Kraðto apsaugos ministerijos Kariniø objektø inspekcijos vyriausiasis specialistas; 179. Kpt. Jonas MARCINKUS – Kariniø oro pajëgø Pirmosios aviacijos bazës vadas; 180. Plk. ltn. Viktoras MARINSKIS – Kariniø oro pajëgø Oro erdvës kontrolës tarnybos Kovinës parengties skyriaus virðininkas; 181. Vytautas MARKEVIÈIUS – buvæs Lietuvos Respublikos Vyriausybës kan- celiarijos teisësaugos skyriaus vedëjas; 182. Algis MARLENCA – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ tarnybos virðininkas; 183. Jaun. ltn. Antanas MASKELIÛNAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinës kuopos vadas; 184. Plk. ltn. Petras MAÐTAVIÈIUS – Kraðto apsaugos ministerijos Personalo departamento Personalo tarnybos skyriaus virðininkas; 185. Kpt. Algis MATEIKA – Motorizuotosios pëstininkø brigados „Geleþinis vilkas“ Topografijos tarnybos virðininkas; 186. Kpt. Juozas MATULIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ ðtabo virðininko padëjëjas; 187. Vyr. ltn. Vidmantas MAÞEIKA – Kraðto apsaugos ministerijos Ekonomi- kos ir finansø departamento Kontrolës skyriaus virðininko pavaduotojas; 188. Olegas MAÞUIKA – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kri- minalinës policijos vyr. komisaras; 189. Vyr. ltn. Virginijus MAÞUIKA – Kariniø oro pajëgø Antrosios aviacijos bazës Aptarnavimo komandos virðininkas; 190. Henrikas MAÞULIS – laikraðèio „Kurjer Wilenski“ skyriaus vedëjas; 191. Plk. Juozas MEIDUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ vado pavaduotojas;

312 192. Jonas MEIÞIKAS – Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektû- ros skyriaus Statybos prieþiûros inspekcijos vyr. inþinierius; 193. Èeslovas MICKEVIÈIUS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Vilniaus keleiviø aptarnavimo direkcijos techninio aptarnavimo punkto virðininkas; 194. Mjr. Kazimieras MICKEVIÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ Medicinos tarnybos virðininkas; 195. Ona MICKEVIÈIÛTË – laikraðèio „Tiesa“ reporterë; 196. Vyr. ltn. Alvydas MIKUTIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipëdos rinktinës Operatyvinio skyriaus virðininkas; 197. Mjr. Alfonsas MILAÐAUSKAS – Civilinës saugos departamento Vilniaus apskrities Civilinës saugos skyriaus virðininkas; 198. Ðarûnas MILIAUSKAS – Alytaus miesto policijos komisariato KP OTS komisaras inspektorius; 199. Virgilijus MILIULIS – Lietuvos radijo diktorius; 200. Ltn. Petras MILKINAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiau- liø rinktinës Telðiø RTG vado pavaduotojas; 201. Gintaras MIKÐIÛNAS – Laikraðèio „Lietuvos aidas“ korespondentas; 202. Vrð. Mindaugas MIÐKINIS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontrþvalgybos departamento specialistas; 203. Kmd. ltn. Vilimas MOCKUS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës Jûros tarnybos skyriaus vyr. specialistas; 204. Vrð. Vaidas MUÈINIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bûrio vadas; 205. Jaun. ltn. Mindaugas MURAÐKA – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Struktûros vystymo ir ðauktiniø apskaitos poskyrio virðininkas; 206. Vrð. Juozas MURAUSKIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bûrio vadas; 207. Plk. Stasys MURZA – Kariniø oro pajëgø vado pavaduotojas; 208. Ltn. Rimas NAGROCKIS – Kraðto apsaugos ministerijos kariniø objektø inspekcijos inspektorius; 209. Plk. Jeronimas NAPRYS – Ginkluotøjø pajëgø ðtabo virðininko pavaduo- tojas; 210. Mjr. Algimantas NARAKAS – Atskiras Ignalinos atominës elektrinës ap- saugos batalionas; 211. Vaclovas NARMONTAS – Klaipëdos miesto vyriausiojo policijos komisa- riato vyriausiasis komisaras; 212. Mjr. Henrikas NARÐÈIUS – Vilniaus karininkø ramovës virðininkas; 213. Vytautas NAVICKAS – Vidaus reikalø ministerijos VPV vyresnysis ko- misaras; 214. Kmdr. Eugenijus NAZELSKIS – kraðto apsaugos ministro pirmasis pava- duotojas; 215. Ltn. Vytautas NIÈAJUS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajë- gø ðtabo vyriausiasis specialistas; 216. Plk. ltn. Jurgis NORGËLA – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus virðininkas;

313 217. Kpt. Algirdas NORKUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bataliono ðtabo virðininkas; 218. Algimantas NORVILAS – Prezidentûros referentas nacionalinio saugu- mo klausimams; 219. G. NOVOGROCKIS – derybø su Rusija delegacijos atstovas; 220. Vyr. ltn. Alfredas OLEINIKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Klaipëdos rinktinës Mobilizacinio skyriaus virðininkas; 221. Plk. Zigfridas ORENTAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ vado pavaduotojas; 222. Mjr. Edvardas ORIEÐKA – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ vado pavaduotojas uþnugariui; 223. Povilas OSTASEVIÈIUS – Statybinës organizacijos „Selma“ viceprezidentas; 224. Mjr. Vladas OÞECHAUSKAS – Civilinës saugos departamento Kariniø ir pavojingø kroviniø perveþimo Ðiauliø skyriaus inspektorius; 225. Plk. ltn. Vytautas PACEVIÈIUS – Kariniø oro pajëgø Oro erdvës kontro- lës tarnybos virðininkas; 226. Mjr. M. PALIONIS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontrþval- gybos departamento skyriaus virðininkas; 227. Ltn. Saulius PALIULIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ tarnybos virðininkas; 228. Albinas PAPEÈKYS – Marijampolës miesto ir rajono policijos komisariato komisaras; 229. Stasys PASKAÈIUS – Vidaus reikalø ministerijos VPV komisaras; 230. Jaun. ltn. Þydrûnas PAUKÐTË – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Utenos rinktinës kuopos vadas; 231. Gerardas PAUKÐTYS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Keliø policijos vyr. policininkas; 232. Alvydas PAULEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ma- rijampolës rinktinës vairuotojas; 233. Plk. ltn. Antanas PAULIKAS – Civilinës saugos departamento direkto- riaus pavaduotojas – ðtabo virðininkas; 234. Plk. Jonas Algimantas PAUÞOLIS – Vyriausiojo pasienio policijos komi- saro pavaduotojas kadrø ir socialiniams klausimams; 235. Kpt. Vladas PETKEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Panevëþio rinktinës Operatyvinio skyriaus virðininkas; 236. Mjr. Algirdas PETRAUSKAS – Atskirojo Ignalinos atominës elektrinës apsaugos bataliono ðtabo virðininkas; 237. Vyr. ltn. Edgaras PETRAUSKAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluo- tøjø pajëgø ðtabo topografinës grupës virðininkas; 238. Mildoras PETRAUSKAS – Ðilutës rajono valdybos Statybos skyriaus vy- resnysis inþinierius; 239. Kpt. Rosita PETRAUSKIENË – Kraðto apsaugos ministerijos Norminiø aktø skyriaus virðininkë; 240. Mjr. Linas PETRONIS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontrþvalgybos departamento skyriaus virðininkas;

314 241. Mjr. Rimantas PIKA – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ Atskirojo komendantinio bataliono vadas; 242. Saulius PIKÐRYS – Aplinkos apsaugos departamento Kauno regiono ap- linkos apsaugos agentûros direktoriaus pavaduotojas; 243. Vyr. ltn. Edmundas PILECKIS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Marijampolës rinktinës Inþinerinio techninio skyriaus virðininkas; 244. Plk. ltn. Jurijus PIVORIÛNAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ryðiø ir specialiosios technikos virðininkas; 245. Mjr. Vilmantas PLIATERIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiauliø rinktinës Bendrojo skyriaus virðininkas; 246. Kpt. Antanas PLIESKIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kë- dainiø RTG vadas; 247. Plk. ltn. Arvydas POCIUS – l. e. Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos ðtabo virðininko pareigas; 248. Jaun. ltn. Rièardas POCIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Informacijos skyriaus virðininkas; 249. Mjr. Zigmas POLINAUSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ Spec. paruoðimo tarnybos virðininkas; 250. Jaun. ltn. Nikolajus POLOVCEVAS – Lauko kariuomenës brigados „Ge- leþinis vilkas“ bûrio vadas; 251. Graþina Ona POVILIONIENË – Kauno miesto tarybos 64 apygardos deputatë; 252. Mjr. Antanas PRANCKÛNAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Panevëþio rinktinës ðtabo virðininkas; 253. Algirdas PRAÐMATNAS – Kauno valstybinës ámonës „Panemunës butø ûkis“ direktorius; 254. Helmutas PRECAS – Pagëgiø muitinës pamainos virðininkas; 255. Algirdas PREMENECKAS – Aplinkos apsaugos departamento Klaipë- dos agentûros valstybinis inspektorius; 256. Plk. Gediminas PULOKAS – Civilinës saugos departamento direktorius – Kraðto apsaugos ministro pavaduotojas; 257. Kpt. Jonas PURLYS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipë- dos rinktinës RTG vadas; 258. Kpt. Antanas PUSVAÐKIS – Kariniø objektø inspekcijos virðininkas; 259. Rolandas RAÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinës 111 kuopos savanoris; 260. Vrð. Benas RAÈKAUSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Marijampolës rinktinës bataliono vadas; 261. Mjr. Klemensas RADZEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Kauno rinktinës savanoris; 262. Psk. Klaidas RAMONAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ma- rijampolës rinktinës 443 kuopos kuopininkas; 263. Plk. ltn. Stanislovas RAMOÐKA – Kraðto apsaugos ministerijos Medþia- ginio aprûpinimo tarnybos virðininkas;

315 264. Plk. ltn. Mindaugas RAVINSKAS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgy- bos ir kontrþvalgybos departamento direktorius; 265. Stanislovas REINARTAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klai- pëdos rinktinës savanoris; 266. Kpt. Antanas REIPONAS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Klaipë- dos APKPP virðininkas; 267. Plk. Jonas RËKUS – Vidaus reikalø ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadas; 268. Jaun. ltn. Romas REUTAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bataliono vado pavaduotojas; 269. Zenonas RIMÐA – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Orga- nizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaras; 270. Plk. ltn. Antanas RIMÐELIS – Kariniø oro pajëgø Oro erdvës kontrolës tarnybos virðininko pavaduotojas; 271. Kpt. Leiba RITVAS – Kraðto apsaugos ministerijos kultûros ir sporto po- skyrio virðininkas; 272. Kpt. Petras ROÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiauliø rinktinës Telðiø RTG vadas – bataliono vadas; 273. Kazimieras RUIKIS – Klaipëdos miesto valdybos Urbanistikos ir architek- tûros skyriaus vyr. inþinierius; 274. Jaun. ltn. Valdemaras RUPÐYS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopos vadas; 275. Povilas RUS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Vilniaus kelei- viø aptarnavimo direkcijos virðininkas; 276. Antanas RUZGAS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieðosios policijos vyr. komisaras; 277. Mjr. Stasys SABALIUS – Vadovybës apsaugos departamento asmenø ap- saugos valdybos virðininkas; 278. Sigitas SABATAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Mari- jampolës rinktinës 441 kuopos savanoris; 279. Plk. ltn. Jonas SALICKAS – Civilinës saugos departamento Daugia- profilinës gelbëjimo rinktinës vadas; 280. Plk. ltn. Algis SAMAJAUSKAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ekonomi- kos ir finansø departamento direktorius; 281. Mjr. Juozas SILEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kau- no rinktinës savanoris; 282. Ltn. Rimantas SIMONAVIÈIUS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Medininkø uþkardos virðininkas; 283. Vrð. Vytautas SINKEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Kauno rinktinës ðtabo virðininkas; 284. Kmd. ltn. Vytautas SIREVIÈIUS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës Rikiuotës ir personalo skyriaus virðininkas; 285. Kpt. Antanas SIRTAUSTAS – Lauko kariuomenës brigados ðtabo komen- dantas;

316 286. Vyr. ltn. Leonidas SIVUCHAS – Vidaus reikalø ministerijos Vidaus tar- nybos I pulko ðtabo virðininkas; 287. Ltn. Dainius SKËRAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ treneris; 288. Laimutis SKRIDAILA – Aplinkos apsaugos departamento Klaipëdos re- giono aplinkos apsaugos agentûros vyriausiasis inspektorius; 289. Plk. ltn. Kæstutis SLANÈIAUSKAS – Vidaus reikalø ministerijos Panevë- þio bendrojo reþimo pataisos darbø kolonijos virðininkas; 290. Plk. ltn. Juozas SLAVINSKAS – Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus virði- ninkas; 291. Saulius SONDECKIS – Lietuvos televizijos direktorius; 292. Plk. Stanislovas STANÈIKAS – Vidaus reikalø ministerijos II pulko va- das; 293. Ltn. Nijolë STANKEVIÈIÛTË – Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus vyr. specialistë; 294. Plk. Ignas STANKOVIÈIUS – Tarptautiniø ir vidaus ryðiø departamento direktorius; 295. Mjr. Jonas STANKUS – Kariniø oro pajëgø Oro erdvës kontrolës tarny- bos vyr. specialistas; 296. Vyr. ltn. Evaldas STAKAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bataliono ðtabo virðininkas; 297. Vyr. ltn. Arûnas STAÐAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kauno rinktinës Mokymo centro virðininkas; 298. Aloyzas STEPULIONIS – Vilniaus miesto valdybos Vietinio ûkio skyriaus vedëjo pavaduotojas butø ûkio klausimams; 299. Pranas STOKË – Aplinkos apsaugos departamento Vandenø valdybos vyr. inþinierius; 300. Jûrø ltn. Rimas STONYS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës ryðiø mazgo virði- ninkas; 301. Kpt. Andrius STONKUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ kuopos vadas; 302. Vyr. ltn. Leonas STONKUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klaipëdos rinktinës ðtabo virðininkas; 303. Psk. Algis STUÈKA – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinës kuopos vadas; 304. Vyr. ltn. Bronius STUKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Utenos rinktinës vado pavaduotojas; 305. Þydrûnas SUBAÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Mari- jampolës rinktinës Operatyvinio poskyrio specialistas; 306. Ltn. Artûras SURGAILIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ kuopos vadas; 307. Kpt. Gintautas SURGAILIS – Kraðto apsaugos ministerijos Bendrojo sky- riaus Slaptosios raðtvedybos grupës vedëjas; 308. Psk. Gediminas SUTKUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Mari- jampolës rinktinës kuopininkas;

317 309. Gen. Arvydas SVETULEVIÈIUS Vidaus reikalø ministerijos sekretorius; 310. Remigijus ÐARKAUSKAS – Kauno muitinës posto virðininkas; 311. Jaun. ltn. Sigitas ÐARKUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kauno rinktinës vado pavaduotojas; 312. Vladas ÐÈEVINSKAS – laikraðèio „Lietuvos rytas“ fotokorespondentas; 313. Kpt. Saulius ÐIAUÈIULIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ryðiø ir specia- liosios technikos skyriaus virðininkà 314. Jaun. ltn. Arvydas ÐIDLAUSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Gele- þinis vilkas“ kuopos vadas; 315. Plk. ltn. Vytautas ÐIDLAUSKAS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Þvalgybos tarnybos virðininkas; 316. Josifas ÐILOBRITAS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Eismo tarnybos budëtojas; 317. Ltn. Bronius ÐIMONIÛTIS – Kraðto apsaugos ministerijos kariniø objektø inspekcijos vyriausias specialistas; 318. Mjr. Vytautas ÐLAUSTAS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Visa- gino SMC ðtabo virðininkas; 319. Kpt. Èeslovas ÐLEGAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ðtabo virðininkas; 320. Julija ÐLEÞIENË – LTV „Panoramos“ þurnalistë; 321. Kpt. Petras ÐLIVINSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ma- rijampolës rinktinës vadas; 322. Jaun. ltn. Arûnas ÐLIOGERIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Klaipëdos rinktinës bataliono vadas; 323. Jaun. psk. Gediminas ÐNIOLIS – Kraðto apsaugos ministerijos Autotrans- porto tarnybos vairuotojas; 324. Kpt. Zigfridas ÐTRËKIS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës Jûrø stebëjimo kuo- pos vadas; 325. Vrð. Vytautas ÐUKEVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Marijampolës rinktinës vado pavaduotojas; 326. Jaun. ltn. Robertas ÐUKYS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bûrio vadas; 327. Kpt. Stasys ÐULSKUS – Kraðto apsaugos ministerijos Kariniø objektø ins- pekcijos skyriaus virðininkas; 328. Psk. Natalija ÐUTINIENË – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pa- jëgø ðtabo kanceliarijos vedëja; 329. Psk. Petras TADARAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Klai- pëdos rinktinës 31 bataliono vairuotojas mechanikas; 330. Algirdas TAMOÐIÛNAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ope- ratyvinio skyriaus virðininkas; 331. Vyr. ltn. Albinas TAMULAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Uþnugario skyriaus virðininkas; 332. Plk. Gintaras TAMULAITIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo virðininko pirmasis pavaduotojas;

318 333. Alvydas TAMULEVIÈIUS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisa- riato Keliø policijos inspektorius; 334. Eugenijus TAUKLYS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Kau- no vagonø depo virðininko pavaduotojas; 335. Vyr. ltn. Apolonas TIMOFEJEVAS – Kraðto apsaugos ministerijos Gin- kluotøjø pajëgø ðtabo topografinës grupës vyr. specialistas; 336. Vyr. ltn. Kæstutis TRAKIMAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Klaipëdos rinktinës kuopos vadas; 337. Olegas TRAVKINAS – Radviliðkio raj. Policijos komisariato Kriminalinës policijos komisaras inspektorius; 338. Polina TUBINIENË – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Vilniaus keleiviø aptarnavimo direkcijos palydovø rezervo virðininkë; 339. Kæstutis TURONIS – Vilniaus miesto valdybos aplinkos apsaugos sky- riaus vedëjas; 340. Plk. ltn. Valdas TUTKUS – Generalinio ðtabo virðininkas – kariuomenës vado pirmasis pavaduotojas; 341. Jaun. ltn. Alfredas ULÈINAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ vado padëjëjas; 342. Mjr. Stasys ULKË – Ryðiø ir informaciniø sistemø tarnybos virðininko pavaduotojas; 343. Kpt. Pranas URBANAVIÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Kauno rinktinës vadas; 344. Kmd. ltn. Vytautas URBAS – Kariniø jûrø pajëgø flotilës ðtabo virðinin- kas; 345. Èeslovas ÛSELIS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Savi- valdybës policijos vyresnysis komisaras; 346. Ltn. Darius UÞKURAITIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinës ðtabo virðininkas; 347. Mjr. Algis VAIÈELIÛNAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ bataliono vadas; 348. Kpt. Mindaugas VAIDILA – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiauliø rinktinës vado pavaduotojas; 349. Kpt. A.VAINAUSKAS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontrþvalgybos departamento skyriaus virðininkas; 350. Ltn. Raimondas VAIKÐNORAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ kuopos vadas; 351. Mjr. Vitalijus VAIKÐNORAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus vyriausiasis specialistas; 352. Plk. Algimantas VAITKAITIS – Kraðto apsaugos mokyklos virðininko pa- vaduotojas; 353. Plk. Feliksas VAITKAITIS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Perso- nalo skyriaus virðininkas; 354. Kpt. Kæstutis VAITONIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ tarnybos virðininkas;

319 355. Mjr. Romualdas VAITULEVIÈIUS – Kraðto apsaugos ministerijos Tarp- tautiniø ryðiø departamento Iðvykø ir vizø skyriaus vyr. specialistas; 356. Vyr. ltn. Zigmas VALILIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vil- kas“ intendantas; 357. Mjr. Aleksandras VALINÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bataliono ðtabo virðininkas; 358. Rimvydas VALYS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Kauno geleþinkelio stoties virðininkas; 359. Anicetas VARNAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Marijam- polës rinktinës Ryðiø ir ginkluotës grupës vyresnysis specialistas; 360. Plk. ltn. Ðarûnas VASILIAUSKAS – kraðto apsaugos ministro pavaduotojas; 361. Plk. Zenonas VEGELEVIÈIUS – Kariniø oro pajëgø vadas; 362. Jonas VENGAITIS – Kauno miesto mero pavaduotojas; 363. Mjr. Saulius VEPRAUSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bataliono vadas; 364. Arvydas VERKAUSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Kau- no rinktinës Transporto skyriaus vyr. specialistas; 365. Mjr. Gintaras VEROMËJUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ þvalgybos virðininkas; 366. Mjr. Arûnas VERPETINSKAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarny- bos Ðiauliø rinktinës Radviliðkio RTG vadas; 367. Mjr. Zigmas VIÈYS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos Inþinerinio techninio skyriaus virðininkas; 368. Plk. Norbertas VIDRINSKAS – Vidaus reikalø ministerijos Vidaus tarny- bos 2-ojo pulko vado pavaduotojas; 369. Vaidutis VIELYS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Eismo tar- nybos tvarkdarys; 370. Mjr. Virginijus VILKELIS – II departamento skyriaus virðininkas; 371. Vyr. ltn. Arûnas VIRBILA – Kariniø oro pajëgø Uþnugario tarnybos vir- ðininko pavaduotojas; 372. Alfredas VILBIKAS – Ðiauliø miesto policijos komisariato Savivaldybës policijos komisaras; 373. Vyr. ltn. Valdas VITAS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Vil- niaus rinktinës vyr. specialistas; 374. Plk. Bronius VIZBARAS – Kauno puskarininkiø mokyklos virðininkas; 375. Plk. Jonas VOLUNGIS – Kraðto apsaugos mokyklos virðininko pavaduotojas; 376. Jaun. ltn. Juozas VOVERIS – Valstybinës sienos apsaugos tarnybos leidy- bos vyr. technikas; 377. Plk. Algimantas ZABULIONIS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotø- jø pajëgø ðtabo virðininko pavaduotojas; 378. Rièardas ZABULIS – Aplinkos apsaugos departamento vyresnysis hidrologas; 379. Plk. Igoris ZARECKIS – Vidaus reikalø ministerijos Pravieniðkiø sustip- rintojo reþimo pataisos darbø kolonijos virðininkas; 380. Kpt. Broniskovas ZARONSKIS – Kariniø oro pajëgø Antrosios aviacijos bazës ðtabo virðininkas;

320 381. Mjr. Jonas ZATURSKIS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Ðiau- liø rinktinës vadas; 382. Ltn. Gintautas ZAURA – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos Pa- nevëþio rinktinës vado pavaduotojas; 383. Eduardas ZAVISTAUSKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ kuopos vado pavaduotojas; 384. Ltn. Lolita ZEGERIENË – Laikraðèio „Kraðto apsauga“ redaktorë; 385. Kpt. Rimantas ZINKEVIÈIUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ bataliono vadas; 386. Mjr. Vaclovas ÞAGARAS – Kraðto apsaugos mokyklos Ryðiø poskyrio virðininkas; 387. Gintarë ÞAKIENË – Klaipëdos muitinës pamainos virðininkë; 388. Gediminas ÞEMAITIS – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Keliø policijos komisaras; 389. Plk. ltn. Kæstutis ÞEMAITAITIS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþi- nis vilkas“ vado pavaduotojas; 390. Psk. Bronius ÞËKAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ skyrininkas; 391. Plk. ltn. Romas ÞIBAS – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus virðininkas; 392. Kpt. Franciðka ÞINIENË – Kraðto apsaugos ministerijos Ekonomikos ir finansø departamento Finansø skyriaus virðininkë; 393. Kpt. Balys ÞILANAS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ vyr. treneris; 394. Plk. ltn. Jonas ÞYLË – Kraðto apsaugos ministerijos Ginkluotøjø pajëgø ðtabo skyriaus virðininkas; 395. Jaun. ltn. Vytautas ÞYMANÈIUS – Savanoriðkosios kraðto apsaugos tar- nybos Kauno operatyvinio poskyrio virðininkas; 396. Vrð. Arûnas ÞITKUS – Lauko kariuomenës brigados „Geleþinis vilkas“ paraðiutinio paruoðimo virðininkas; 397. Antanas ÞUKAUSKAS – valstybinës ámonës „Lietuvos geleþinkeliai“ Gai- þiûnø geleþinkelio stoties virðininkas; 398. Vyr. ltn. Arnoldas ÞUKAUSKAS – kraðto apsaugos ministro adjutantas; 399. Ltn. Zbignevas ÞULONAS – Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos ir kontrþvalgybos departamento skyriaus virðininkas;

Sàraðas parengtas pagal Kraðto apsaugos ministro ásakymus: 1993 m. spalio 22 d. Nr. 1032; 1993 m. lapkrièio 15 d. Nr. 1128; 1994 m. rugpjûèio 31 d. Nr. 671; 1994 m. rugsëjo 26 d. Nr. 786, 787, 791; 1994 m. rugsëjo 30 d. Nr. 807; 1994 spalio 11 Nr. 833; 1994 m. spalio 20 d. Nr. 879; 1994 m. lapkrièio 22 d. Nr. 1017.

321 ÐALTINIAI IR LITERATÛRA

ÐALTINIAI:

1. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.– F. 2. 2. Lietuvos Respublikos Prezidentûros archyvo fondas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybës kanceliarijos archyvas.– F. 4. 4. Lietuvos Respublikos uþsienio reikalø ministerijos archyvas.– F. 1. 5. Kraðto apsaugos archyvas prie Kraðto apsaugos ministerijos.– F. 1, 2, 7, 20 6. Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø einamasis archyvas.

LITERATÛRA:

1. Anuðauskas A. Lietuvos okupavimas 1940 m. birþelio 15–18 d. // Karo archyvas.– T. 14, V., 1997, P. 177–181. 2. Baltijos kraðtø kelias á Nepriklausomybæ 1990–1991 metai. Ávykiø kronika.– V., 1997. 3. Brazauskas A. Penkeri Prezidento metai.– V., Vilniaus pradai, 2000. 4. Knezys S. Iðëjæ negráþkite // Karys.– 1997, Nr. 9, 10, 5. Kðanytë R. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje 1990–1991 m.: problemos ir sprendimai // Genocidas ir rezistencija.– 2003, Nr. 2(14), P. 51–68. 6. Landsbergis V. Laisvës byla.– K., 1992. 7. Landsbergis V. Nauji dokumentai apie Sausio 13-àjà, V., 2003. 8. Landsbergis V. Sunki laisvë, I–III knygos.– V., 2000. 9. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos stenogramos (1990 m. kovo 11 – 1993 m. rugsëjo 1). 10. Lietuva laisva ir nepriklausoma.– V., Kraðto apsaugos ministerija, 1993. 11. Lietuvos nepriklausomos valstybës atstatymo akto signatarai 1990.– V., 2000. 12. Okupacinës kariuomenës kelias atgal // Karys.– 1999, Nr. 17. 13. Surgailis G. Lietuvos ir TSRS santykiai 1939–1940 m.– V., 1989. 14. Stankevièius È. V. Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietu- vos.– V., 2002. 15. Ðarkus T. „Skatertju doroga“ – iðeidami nebegráþkite // Karys.– 1993, Nr. 8.

322 Pavardþiø rodyklë

A

ACHALAJA Vladimiras – 309 ABIÐALA Aleksandras – 26, 31, 38, 39, 41, 42, 52, 55, 56, 57, 58, 60, 64, 65, 76 ABROMAVIÈIUS Juras – 222, 223 ABUOJA Rièardas – 92 ADAMONIS Stanislovas – 309 ADOMAVIÈIUS J. – 152 AGAPOVA Elena – 177 AKSOMITAS È. – 216, 217 AKUÈKA Antanas – 309 ALEKNA Algimantas – 309 ALEKNAVIÈIENË Irena Teresë – 309 ALEKSANDRAVIÈIUS Viktoras – 214, 309 ALEKSA A. – 277, 278, 278, 280, 281, 284, 286, 287 ALEKSAS A. – 136 ALEKSANDROVAS Michailas – 52 ALEKSEJEVAS Rudolfas – 56 ALIÐAUSKAS Gintaras – 309 ALKSNIS G. – 105 ALÐAUSKAS Juozas – 309 AMBARCUMOVAS E. – 254 MBRASAS Martynas – 309 ANDRIÐKEVIÈIUS Jonas – 309 ANDRIUÐIÛNIENË Dalia – 309 ANTANAITIS Juozas – 96, 97, 309 ANUÐAUSKAS Arvydas – 13, 326 ANUÞIS Arvydas – 309 ARLAUSKAS Algis – 309 ARLAUSKAS L. – 152 ARTEMJEVAS A. – 100 ASADAUSKAS Dainius – 309 ASTACHOVAS – 35 ASTACHOVAS A. – 147 ASTRAUSKAS Rimantas – 106 ASTRAUSKAS Vidas – 286, 309 AÐIKINAS A. – 127 AÐMANTAS L. – 22 AUGUSTAITIS Ðarûnas – 309 AVDEJEVAS Viktoras – 52, 56, 60 AÞUBALIS A. – 141, 143 ÀÞUOLAITIS Gintaras – 309

323 B

BAJARÛNAS Eitvydas –59, 309 BAJORAS Alfonsas –309 BAJUS Nikolajus – 52 BAGDONAS R. – 68, 98, 106, 151, 168, 171, 173, 215, 216, 221 BAKÐYS Gintaras –97 BALANDIS D. – 216, 217 BALCERIS Romualdas – 309 BALÈAITIS Sigitas – 310 BALÈIÛNAS Vaclovas – 310 BALIKOVAS Nikolajus – 56 BALSYS A. – 199 BALTUÐIS Rimantas – 310 BALTUÐKA Raimundas – 310 BALZARIS Kazys Dainotas – 310 BANIULIS Vaclovas – 310 BARANAUSKAS Darius – 310 BARAVYKAS Alfonsas – 310 BAREIÐIS Algimantas – 310 BARONAS Vytautas – 310 BARTUSEVIÈIUS Zenonas – 310 BARÐKIETIS Juozas – 310 BAUBINAS Rièardas – 310 BAUBLYS Algimantas – 310 BEIÐYS Audronis – 310 BELIAJEVAS Vytautas – 113 BELOZIOROVAS Artûras – 92 BENEDIKTAVIÈIUS V. – 102, 213, 310 BERDAS – 143 BEREVERENCEVAS D. – 152 BERNACKIS S. – 84 BERNOTAS Antanas – 310 BERÞANSKAS Vladas – 310 BIÈKAUSKAS Egidijus – 20, 38, 39, 43, 71, 76, 145 BILDTAS K. – 196 BILEVIÈIUS Eduardas – 27 BILINSKAS V. – 214, 277, 278, 281, 283, 286, 287, 288, 289 BILYS Romualdas – 310 BIRÞIÐKIS J. – 169, 222, 224 BËÈIUS Ðarûnas – 310 BLAÞYS Vytautas – 310 BOÈKOVSKIS V. – 177 BOGDANOVAS Viktoras – 52 BOLYS Algis – 310 324 BORDNIKOVAS Sergejus – 61 BOROVCEVAS A. – 89, 90 BOUNAS A. – 127 BRAZAITIS G. – 280 BRAZAUSKAS ALGIRDAS – 91, 147, 149, 164, 165, 167, 169, 174, 177, 178, 179, 186, 187, 189, 190, 191, 194, 195, 196, 197, 198, 199, 200, 201, 204, 206, 207, 208, 228, 326 BRAZAUSKAS Viktoras –102, 213, 310 BRAZDÞIUS Sigitas – 310, BRAZIULIS Èeslovas – 310 BRAÞINSKAS Antanas – 311 BRUZGULIS Juozas – 311 BRUZGYS Vidmantas – 311 BUBUOLIS R. – 92 BUDIONAS S. – 13 BUIKO Viktoras – 311 BUIKUS Albinas – 311 BUKAUSKAS Virginijus – 116, 214, 311 BULOVAS Virgilijus – 186, 187, 192 BURLAKOVAS Anatolijus – 162 BUÐAS Dþordþas – 146 BUTAUTAS Arvydas – 311 BUTIÐKIS A. – 118 BUTKEVIÈIUS Audrius – 16, 22, 27, 28, 31, 37, 38, 39, 42, 47, 50, 52, 55, 63, 64, 65, 67, 70, 74, 75, 76, 77, 83, 97, 101, 104, 105, 109, 112, 115, 116, 117, 125, 128, 130, 133, 134, 135, 136, 147, 149, 150, 152, 153, 154, 157, 158, 163, 164, 165, 166, 167, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 179, 181, 183, 184, 185, 187, 188, 194, 199, 200, 201, 206, 212, 215, 222, 224, 225, 245, 250, 274 BUTKUS Sigitas – 213, 311 BUTKUTË Birutë – 311 BUTOVAS G. – 60

C

CHALADAUSKAS Algirdas – 279, 280, 281, 282, 286, 288, 311 CHODAKOVAS Aleksandras – 52 CHUSMUIDINOVAS R. – 152 CICËNAS Arvydas – 311 CIRTAUTAS ANTANAS – 97 CZUDEC M. – 193

È

ÈECHAVIÈIUS Kastytis – 311

325 ÈEKANAUSKAS Bronius – 311 ÈEKOVAS N. – 311 ÈEMBERLENAS V. – 219 ÈEPULIS A. – 10 ÈEPULIS Vidmantas – 102, 311 ÈERNECKIS Sigitas – 311 ÈERNIAUSKAS Edgaras – 92 ÈERNIAUSKAS Vytautas – 311 ÈERNICHAS Ivanas – 108, 109 ÈERÐKUS Eugenijus – 311 ÈINDAROVAS Aleksandras – 52 ÈIURKINAS Vitalijus – 75, 141, 147, 192 ÈIURLIONIS M. K. – 18

D

DAILYDKA S. – 118, 221, 222 DAMBRAUSKAS T. – 148, 154 DAMBRAUSKIENË Inga – 2 DAMULIS Vytas – 311 DANIELIUS G. – 213 DAUJOTIS Remigijus – 311 DAUKANTAS Arvydas – 311 DAUNORAVIÈIUS Vytautas – 311 DEDÛRA Petras – 311 DEGUTIS Arûnas – 83 DEGUTIS R. – 192, 193 DEGTERIOVAS A. – 126 DELORS Jasques – 144 DEMENIS Andrius – 311 DEVEIKIS A. – 216, 217 DINEVIÈIUS J. – 58 DIRDINAS – 173 DIRENKOVAS A. – 100 DOBROVOLSKIS – 92 DOBROVOLSKIS A. – 212 DOBUÞINSKAS E. – 136 DRAGAÐIUS Valentinas – 311 DRAGÛNAITIS Pranas – 102, 312 DOGUÞIJEVAS Vitalijus – 27, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 42, 43 DRAKÐAS Justinas – 312 DRUPAS Vladas – 277, 278, 280, 281, 284, 287, 288, 289, 312 DUBININAS V. – 114 DUDAVIÈIUS Arûnas – 312 DUKAUSKAS V. – 92 326 DULEVIÈIUS Antanas – 117, 207, 312 DULEVIÈIUS P. – 209 DUSEVIÈIUS Jonas – 312

E

ERAÐENKO Sergejus – 92

F

FEDINAS Vladimiras – 176 FEDOROVAS Andrejus – 92 FIODOROVAS – 35 FROLOVAS Valerijus – 111, 128, 129, 142, 147, 218 FURMANAS Jokûbas – 312

G

GAJAUSKAS – 97 GALIS Butrosas – 144 GALGINAITIS Juozas – 60 GAPONENKO Valentinas – 52 GARKUÐA A. – 35, 125 GARUOLYTË Janina – 312 GASPARAS Antanas – 214, 312 GASPARAVIÈIUS Rimantas – 312 GEÈAS Jonas – 31, 47, 48, 102, 118, 119, 173, 213, 277, 312 GEÈIAUSKAS V. – 214, 289 GEDMINTAS Mindaugas – 92 GELEÞINIS V. – 287, 288, 289 GENYS A. – 288 GENTVILAS Eugenijus – 18, 43 GERMAN Vladimir – 92 GERMANAVIÈIUS Èeslovas – 312 GERVICKAS J. – 220 GILYS Vytautas – 116, 312 GYLYS Povilas – 162, 164, 190, 193 GIRDÞIUS Povilas – 312 GLADIÐEVAS – 130 GLAVECKAS Kæstutis – 37, 39, 43 GLOTNYS Linas – 312 GORBAÈIOVAS Michailas – 6, 20, 21, 23, 25, 33, 36, 41, 48, 49, 91, 92 GOERKIS Povilas – 312 GOLIKAS V. – 28

327 GOLOVAÈ Evgenijus – 92 GOLUBKEVIÈIUS Sigitas – 312 GORBUNOVAS Anatolijus – 42, 48, 69 GOROVNIOVAS Kuzma – 312 GOTOVECKIS Vitalijus – 312, 332 GRABAÞIS Arûnas – 312 GRAÈIOVAS Pavelas – 58, 63, 65, 73, 74, 75, 77, 108, 114, 128, 133, 138, 147, 149, 150, 152, 153, 157, 164, 166, 167, 171, 175, 177, 178, 179, 180, 181, 196, 224, 228, 245, 250 GRAÞINIS Kæstutis – 312 GRIGALIÛNAS Mindaugas – 312 GRIGËNAS Rièardas – 92 GRIGORJEVAS B. – 154 GRIGORUKAS Nikolajus – 52 GRINIUS Kæstutis – 106 GRIÐKA Antanas – 102, 213, 277, 312 GRIÐKEVIÈIUS Arûnas – 312 GRIÞAS L. – 22 GROMOVAS Borisas – 141, 147 GRUODIS J. – 18 GRUÐKO Viktoras – 37 GRIÐKEVIÈIUS Arûnas – 312 GUDAITIS Romualdas – 20 GUDAITIS V. – 220 GUDELEVIÈIUS Linas – 312 GUOBIS Algirdas – 312 GUOBIS Juozas – 313 GUOBYS G. – 203 GUODMANIS Ivaras – 47, 146 GURSKIS Aleksandras – 313

H

HALVARSON D. – 183 HITLERIS Adolfas – 8, 10

I

IJEVLEVAS P. – 151 IMBRUS Rimantas – 313 INKËNAS M. – 214 INTA Klemensas – 106 ISAKOVAS Viktoras – 56, 57, 59, 60, 61, 64, 71, 72, 73, 75, 186, 187 IVANAUSKAS Romualdas – 52, 313 IVANOVAS Genadijus – 117 328 IVANOVAS Nikolajus – 56, 60 IVANOVAS Romanas – 52 IVANOV V. – 85 IVOÐKIS P. – 105, 213

J

JAKAVONIS G. – 130 JAKIMENKO Nelli – 61 JAKOVLEVAS Aleksandras – 20 JAKUBËNAS Petras – 313 JAKUTIS Gintautas – 313 JANKAUSKAS Romas – 313 JANKEVIÈIUS Leonas – 106 JANKÛNAS E. – 216, 217 JANULYNAS Jonas – 313 JANUÐKA Albinas – 192 JANUÐKA Stanislovas – 313 JANUÐKEVIÈIUS Z. – 22 JARAÐIÛNAS Egidijus – 52, 55, 60, 74, 76, 146 JARMAKOVAS – 88 JARMALAVIÈIUS Rièardas – 313 JARMOLENKA Vladimiras – 55, 74, 76, 146 JARONIS A. – 283 JASAITIS Gintaras – 313 JASIULIONIS Algirdas – 313 JASTRÞEMBSKIS S. – 65 JASUKAITYTË Vidmantë – 83 JAÐKEVIÈIUS Vytautas – 313 JAZERSKAS Vaclovas – 313 JAZOVAS Dmitrijus – 30, 88, 92, 94 JEGOROVAS A. – 60 JEGOROVAS Vladimiras – 178, 206, 207 JEGUPOVAS Anatolijus – 52 JENSENAS H. E. – 143 JELCINAS Borysas – 44, 51, 53, 59, 62, 64, 65, 66, 68, 77, 78, 79, 110, 125, 130, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 147, 148, 153, 168, 178, 186, 188, 189, 190, 191, 194, 195, 199, 228, 254, 256 JERMILOVAS Michailas – 52 JEROÐENKO Sergejus – 221, 223 JEVSTIGNEJEVAS Aleksandras – 73 JEVTUCHOVIÈIUS V. – 113 JEZERSKAS Èeslovas – 117, 119, 213, 313 JONAITIS Rimantas – 203, 313 JONAUSKAS Alfredas – 313 329 JONIKA Kazys – 277, 313 JONUÐAS K. – 76 JUCAITIS Gediminas – 313 JUKNEVIÈIUS Tomas – 313 JUKNEVIÈIUS Zenonas – 111 JUNDZIS Talavs – 179 JUOCEVIÈIUS Juozas – 119, 127, 313 JUODIS Sigitas – 313 JUODKA Jonas (plk. ltn.) – 102, 213, 313 JUODKA Jonas (kpt.) – 313 JUOZAITIS Bronislovas – 314 JUOZËNAS D. – 217 JUODZEVIÈIUS N. – 203 JURÈIUKONIS Gediminas – 314 JUREVIÈIUS Vytautas – 94, 97, 314 JURIENË Ana – 314 JURKEVIÈIUS Algirdas – 314 JURKONIS Antanas – 314 JURGAITIS Antanas – 314 JURGAITIS Rimas – 2, 314 JURGELIONIS Kastytis – 314 JURGILAS Valentinas – 314 JURKÛNAS Juozas – 12 JURÐËNAS Èeslovas – 201 JUÐKIENË Daina – 314

K

KACKEVIÈIUS V. – 101 KADÞYS V. – 126 KAIRYS Algirdas – 27 KALIBATAS Darius – 314 KALMIKOVAS Jurijus – 36 KALVAITIENË Marija – 314 KAPITANCEVAS Ivanas – 52 KARLSONAS J. – 196 KARNIÐAUSKAS R. – 203 KASPERAVIÈIUS Andrius – 92 KASPERAVIÈIUS Robertas – 92 KASTECKAS Pranas – 314 KATINAS Romualdas – 314 KATINIENË L. – 92 KATKUS Valdemaras – 37, 38, 74, 76, 94 KATUSEVAS A. – 88 KAURINKOSKI Jaako – 94 330 KAVALIÛNAS Liutauras – 314 KAVECKAS Andrius – 314 KEÈIORIS Romanas – 314 KERNAGIS J. – 179 KERUTIS Algimantas Jonas – 314 KETURAKIS Reimondas – 92 KIRDAITË M. – 97 KIRILOVAS Nikolajus – 56 KIRVAITIS Virginijus – 314 KISELIÛNAS Romaldas – 314 KIÐKIS Medardas – 222, 225 KLEIMIONOVAS Anatolijus – 52, 117, 219 KLEPSKAS Egonas – 144 KLEZYS Juozas – 314 KLINTONAS Bilas – 204 KLUMBYS Egidijus –106 KNEZYS Stasys – 2, 28, 31, 51, 60, 61, 76, 115, 116, 130, 132, 135, 136, 139, 147, 152, 153, 154, 157, 158, 161, 163, 167, 170, 175, 176, 178, 186, 188, 208, 220, 314, 326 KNIUBA Vitalijus – 92 KOÈEGAROVAS Eugenijus – 52 KOLESNIKOVAS – 83 KOLESNIKOVAS M. –188 KOLOBUCHOVAS G. – 140 KOLODKINAS Romanas – 152, 61 KOLOMIJCEVAS A. – 128 KONDRATAVIÈIUS Darius – 315 KONENKOVAS Aleksandras – 52 KONOPLIOVAS Viaèeslavas – 56 KONTEIKIS A. – 136 KOPALINSKAS Gintautas – 315 KOPTELCEVAS Valentinas – 61 KORNIJENKO A. – 85 KORSAKAS Tadas – 315 KOSTENKO Valentinas – 52 KOVALIOVAS Valerijus – 315 KOZYREVAS Andrejus – 72, 73, 79, 143, 160, 164, 165, 188 KOZYROVIÈIUS Romualdas – 22 KOZLOVAS V. – 112, 277 KOÞOKINAS Eugenijus – 52 KRASAUSKAS Andrius – 315 KREGÞDË A. – 217, 218 KREVENÐ M. – 287 KRISANOV F. – 104 KRIÐÈIÛNAS Edvardas – 87

331 KRIÐPINOVIÈIUS S. – 217 KRIÐTOPONIS V. – 92 KRIUKAS Jonas – 315 KRIVICKAS Rimantas – 315 KRIVOÐEJEVAS G. – 31 KRUKAUSKAS R. – 38, 39 KRUTKIS Viktoras – 315 KÐANYTË Raminta – 6, 21, 94, 326 KUCHAREVAS Aleksandras – 214 KUCKAILIS Kæstutis – 105, 160, 315 KUÈEROVAS J. – 105 KUÈINSKAS Linas – 109 KUKUÐINAS Aurelijus – 65 KULAKOVAS V – 100 KULEÐOVAS B. – 105 KULYS Zenonas – 315 KUMÞA Algirdas – 88 KUNIGËLIS Alvydas – 203, 315 KURIÈEVAS V. – 105 KUTANOVAS Algimantas – 315 KUZIAJAVAS Ivanas – 177 KUZMICKAS B. – 24, 25 KUZMINAS Fiodoras – 84, 94, 98, 100 KUZNECOVAS Veèislavas – 315 KÛRIS Pranas – 22, 24, 26, 36, 39 KVIETKAUSKAS Vytautas – 106

L

LAAST A. – 193 LABUTIS Stasys – 315 LAJAUSKAS R. – 220 LALUMIERE Catherine – 144 LANDSBERGIS Vytautas – 5, 6, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 46, 48, 50, 51, 53, 63, 65, 66, 69, 70, 72, 75, 78, 79, 82, 83, 84, 85, 87, 91, 94, 95, 97, 98, 100, 108, 109, 110, 114, 125, 128, 130, 137, 141, 143, 145, 153, 162, 181, 182, 192, 196, 326 LAPINSKAS K. – 24 LAPINSKAS R. – 102, 214, 277, 279 LAPKÛNAITË Laura – 2 LAÐINYTË Loreta – 315 LAUKAITIS Vytautas – 315 LAURINAVIÈIUS Alvydas – 315 LAURINAVIÈIUS Vladas – 315 LAURINKUS Meèys – 18, 20, 22, 52, 65, 83 332 LAZEREVAS Jurijus – 52 LAZEREVAS V. – 105 LEIPUS V. – 216 LEIPUS Tadas – 92 LEIÐYS Juozapas Algis – 283, 285, 315 LEKAVIÈIUS Arvydas – LEONAS P. – 277 LETENAUSKAS Algimantas – 315 LEVULIS Stasys – 315 LIAUÈIUS Jonas – 28, 31, 94 LIEPINÐ Viktoras – 315 LINKUS Arvydas – 316 LISAUSKAS A7 – 220 LISOVAS Pavelas – 61 LITOMINAS Vasilijus – 176 LIUÞINAS Rapolas – 60, 182, 315 LOBOVAS Vladimiras – 96 LOMAKAS – 150 LOVKINAS Borysas – 176 LUBYS Bronislovas – 87, 135, 139, 217, 222, 223 LUIKAS Juris – 167 LUKAUSKAS Jonas – 316 LUKAUSKAS Jonas – 316 LUKAVIÈIUS Vytautas – 316 LUKJANOVAS A. – 19 LUKOÐIÛNAS Kostas – 316 LUKÐTIENË Ramunë – 2 LUÐÈIKOVAS Sergejus – 37

M

MACHNENKO Genadijus – 316 MACKO Aleksandras – 222 MADALOVAS Sergejus – 316 MAJOROVAS Leonidas – 147, 149, 150, 152, 157, 163, 164, 172, 178, 182, 183, 188, 194, 197, 199, 222, 274, 275 MAKAROVAS Nikolajus – 109 MAKOVECKAS Viktoras – 191 MALAKAUSKAS Povilas – 203, 316 MALAÐAUSKAS Kæstutis – 316 MALDAIKIS Jonas – 316 MALYÐKINAS Anatolijus – 316 MARCINKUS Jonas – 152, 316 MARINSKIS Viktoras – 316 MARKEVIÈIUS Vytautas – 218, 316 333 MARKOVAS Valentinas – 52, 60 MARLENCA Algis – 316 MAROZIENË P. – 102, 213 MARTINIONIS J. – 225 MASKELIÛNAS Antanas – 316 MASLAUSKAS A. – 203 MASLIUKOVAS Jurijus – 36 MAÐICAS Vladimiras – 52 MAÐTAVIÈIUS Petras – 316 MATEIKA Algis – 316 MATEROVAS – 147 MATOÈKINAS J. – 165 MATONIS J. – 118, 217 MATULENEC Zenonas – 92 MATULIS Juozas – 316 MAÞEIKA Vidmantas – 316 MAÞUIKA Olegas – 316 MAÞUIKA Virginijus – 316 MAÞULIS Henrikas – 316 Mc GHIE G. – 193 MEIDUS Jonas – 317 MEIÞIKAS Jonas – 220, 317 MEKJURIS M. – 194 MELKOVAS Genadijus – 73 MELNIÈIUKAS Fiodoras – 56, 60, 113, 129, 130 MENÐIKOVAS Piotras – 61 MERÈAITIS A. – 22 MERIS Lenartas – 197 MICKEVIÈIUS Èeslovas – 317 MICKEVIÈIUS Kazimieras – 214, 317 MICKEVIÈIÛTË Ona – 317 MIKUTIS Alvydas – 317 MILAÐAUSKAS Alfonsas – 317 MILIAUSKAS Ðarûnas – 317 MILIULIS Virgilijus – 317 MILKINAS Petras – 317 MIMAUSKAS – 92 MIKÐIÛNAS Gintaras – 317 MIRONOVAS Valerijus – 51, 61, 101, 104, 107, 108, 109, 110, 125, 210 MIÐKINIS Mindaugas – 317 MIZINAS V. – 60 MOCKUS Vilimas – 317 MOISEJEVAS Michailas – 30, 31, 37, 43, 91, 95 MOISICKIS I. – 10 MOLOTOVAS Viaèeslavas – 8, 10

334 MOTIEJÛNAS V. – 136 MOTIEKA Kazimieras – 24, 36, 88, 89 MUÈINIS Vaidas – 317 MURAVJOVAS Jurijus – 52 MURAÐKA Mindaugas – 317 MURAUSKIS Juozas – 317 MURZA Stasys – 317

N

NADEINAS V. – 196 NAGROCKIS Rimas – 317 NAPRYS Jeronimas – 214, 317 NARAKAS Algimantas – 317 NARMONTAS Vaclovas – 317 NARÐÈIUS Henrikas – 102, 213, 214, 317 NASVYTIS A. – 216 NAUJIKAS G. – 209 NAUSËDA E. – 92 NAVAÐINSKAS P. – 94 NAVICKAS Vytas – 74, 76 NAVICKAS Vytautas – 317 NAZELSKIS Eugenijus – 74, 129, 317 NIÈAJUS Vytautas – 116, 317 NIKITINAS V. – 28 NIZAMOVAS A. – 100 NORDSHLETENAS O. – 94 NORGËLA Jurgis – 318 NORKUS Algirdas – 318 NORKUS Cirilis – 169, 283 NORVILAS Algimantas – 94, 318 NOSOVECAS Sergejus – 61 NOVOGROCKIS G. – 318

O

OBERTYÐEVAS Nikolajus – 148, 164, 166, 167, 177, 198, 201, 223 OLEINIKAS Alfredas – 318 OLEKAS Juozas – 36 ONIÐÈIUKAS Dmitrijus – 52 ORENTAS Zigfridas – 285, 318 ORIEÐKA Edvardas – 318 ORLOVAS V. – 89, 90, 126, 127 OSTASEVIÈIUS Povilas – 318 OVÈEROVAS V. – 46 335 OZOLAS Romualdas – 20, 24, 26, 27, 28, 31, 38, 39, 55, 60, 65, 74, 76 OÞECHAUSKAS Vladas – 112, 113, 286, 318

P

PACEVIÈIUS Vytautas – 277, 278, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 288, 289 318 PACEVIÈIUS Z. – 102 PAKALKA Antanas – 27 PAKARSKAS Vytautas – 222, 225 PALECKIS Justas Vincas – 178, 192, 194, 201 PALIONIS M. – 318 PALIULIS Saulius – 318 PAPEÈKYS Albinas – 318 PAPIRTIS V. – 164 PASCAL P. – 193 PASKAÈIUS Stasys – 318 PAÐKAUSKAS A. – 217, 225 PATACKAS Rolandas – 92 PATULOVAS Vladimiras – AUKÐTË Þydrûnas – 318 PAUKÐTYS Gerardas – 318 PAULAUSKAS Artûras – 36 PAULEVIÈIUS Alvydas – 318 PAULIKAS Antanas – 318 PAUÞOLIS Jonas Algimantas – 27, 60, 68, 101, 102, 103, 104, 115, 116, 173, 207, 213, 221, 318 PAVLOVAS D. – 12 PEÈELIÛNAS Saulius – 52, 55, 60, 74, 76, 216 PETKEVIÈIUS Vladas – 318 PETRAUSKAS A. – 217 PETRAUSKAS Algirdas – 318 PETRAUSKAS Edgaras – 136, 220, 318 PETRAUSKAS K. – 203 PETRAUSKAS Mildoras – 318 PETRAUSKIENË Rosita – 318 PETRONIS Linas – 319 PETROVAS Sergejus – 147, 154, 155 PIKA Rimantas – 319 PIKAUSKAS O. – 46, 173 PIKÐRYS Saulius – 319 PIKTURNA Virginijus – 83 PILECKIS Edmundas – 319 PILKAUSKAS M. – 280 PIVORIÛNAS Jurijus – 213, 319 336 PLIATERIS Vilmantas – 319 PLIESKIS Antanas – 319 POCIUS Arvydas – 319 POCIUS Rièardas – 319 PODKOLZINAS E. – 114 POLINAUSKAS Zigmas – 319 POLOVCEVAS Nikolajus – 319 POTAPOVAS Vladislovas – 52, 61, 176 POTULOVAS V. – 60 POVILAITIS B. – 22 POVILIONIENË Graþina Ona – 319 POVILIONIS V. – 209 POZARSKAS V. – 283, 284, 285 PRANCKÛNAS Antanas – 319 PRAPIESTIS Jonas – 36 PRAÐMATNAS Algirdas – 319 PRECAS Helmutas – 319 PREMENECKAS Algirdas – 319 PROFATILOVAS Valerijus – 176, 177, 178, 219, 228 PRUDNIKOVAS Viktoras – 52 PRUNSKIENË Kazimiera – 19, 21, 22, 24, 25, 26, 37, 84, 87, 88, 91, 97 PUGO B. – 41 PULOKAS Gediminas – 319 PURLYS Jonas – 319 PURTULIS R. – 22 PUSTOUTOVAS Aleksandras – 169 PUSVAÐKIS Antanas – 136, 140, 319 PUZAKOVAS V. – 28

R

RAÈAS A. – 146 RAÈIUS Rolandas – 319 RAÈKAUSKAS Benas – 319 RADZEVIÈIUS Klemensas – 319 RAIBIKIS Kostas – 12 RAMANAUSKAS Gintas – 92 RAMELIENË R. – 116 RAMONAS Klaidas – 319 RAMOÐKA Stanislovas – 320 RASIMAVIÈIUS Liudvikas Narcizas – 106 RAVINSKAS Mindaugas – 320 REBAS Hainas – 179 REINARTAS Stanislovas – 320 REIPONAS Antanas – 320 337 REMEIKIS A. – 220 REPINAS J. – 107, 108 REUTAS Romas – 320 RËKUS Jonas – 320 RIBENTROPAS Joachimas – 8, 9 RIMKUS A. – 102 RIMÐA Zenonas – 320 RIMÐELIS Antanas – 320 RINKEVIÈIUS Z. – 47 RIMTELIS Arnoldas – 42, 69 RITVAS Leiba – 320 RYÞKOVAS Nikolajus – 21, 23, 24, 25, 27, 30, 31, 32, 33, 38, 92 ROÈIUS Petras – 320 ROGAÈIOVAS Ilja – 56 ROLF Baltzensen – 161 ROSE Charlie – 144 RUCKOJUS A. – 108, 141 RUDAKOVAS V. – 60 RUDYS A. – 24, 146 RUDENIA Anatolijus – 52 RUDOKAS Vytas – 92 RUDÞIONIS R. – 224 RUIGROK – 193 RUIKIS Kazimieras – 320 RUPEIKA Benediktas – 87, 106 RUPÐYS Valdemaras – 320 RUS Povilas – 320 RUTKAUSKAS M. – 217 RUZGAS Antanas – 320 RUZVELTAS Franklinas – 10

S

SABALIUS Stasys – 320 SABATAITIS Sigitas – 320 SADECKAS Alvydas – 178 SAINZAS D. – 193 SAJA Kazys – 18 SAKALAUSKAS Aldas – 92 SAKALAS Aloyzas – 24 SALICKAS Jonasv – 320 SAMAJAUSKAS Algis – 320 SAMARSKIS J. – 289 SAMSONOVAS M. – 197 SASUNORIUS Petras – 222, 225 338 SAUDARGAS Algirdas – 24, 37, 39, 55, 76, 109 SAVISAARAS Edgaras – 48 SEMIONOVAS Vladimiras – 52, 60, 178 SENOVAITIS Kazys – 92 SERGEJEVAS Eugenijus – 61 SILEVIÈIUS Juozas – 136, 320 SIKORSKIS R. – 22 SIMONAVIÈIUS Rimantas – 320 SINEVIÈIUS A. – 22, 224 SINKEVIÈ Andþei – 92 SINKEVIÈIUS Vytautas – 60, 74, 76 Vrð. SINKEVIÈIUS Vytautas – 320 SIREVIÈIUS Vytautas – 320 SIRTAUTAS Antanas – 321 SIVUCHAS Leonidas – 321 SKAISGIRYS Pranas – 60 SKËRAITIS Dainius – 320 SKOKOVAS J. – 256 SKORULIS Juozas – 12 SKRIDAILA Laimutis – 321 SLANÈIAUSKAS Kæstutis – 321 SLAVINSKAS Juozas – 116, 321 SMOLINAS Viktoras – 49 SNIEGERIOVAS I. – 35 SNYDERIS Dþ. – 142 SONDECKIS Saulius – 321 STAÈIOKAS Stasys – 74, 76 STAKAITIS Evaldas – 321 STALINAS Josifas – 8, 9, 10 STANÈIKAS Stanislovas – 35, 60, 119, 321 STANIULIS Jonas – 92 STANEVIÈIUS Z. – 102 STANKEVIÈIUS Èeslovas Vytautas – 6, 26, 38, 39, 41, 43, 51, 52, 53, 54, 55, 57, 58, 59, 72, 73, 74, 76, 145, 159, 160, 182, 183, 191, 223, 224, 326 STANKEVIÈIÛTË Nijolë – 321 STANKOVIÈIUS Ignas – 321 STANKOVSKY Andrej – 97 STANKUS Jonas – 321 STASKOVAS – 35 STAÐAITIS Arûnas – 321 STATKEVIÈIUS Balys – 60 STEPAÐINAS Sergejus – 169, 181 STEPULIONIS Aloyzas – 321 STOKË Pranas – 102, 321 STONYS Rimas – 193, 321

339 STONKUS Andrius – 321 STONKUS Leonas – 321 STUÈKA Algis – 321 STUKAS Bronius – 321 STUVAS V. – 217 SUBAÈIUS Þydrûnas – 321 SUBOÈ Valentina – 106 SULÞENKO Aleksandras – 221 SURGAILIS Artûras – 321 SURGAILIS Gintautas – 2, 60, 321, 326 SUTKUS Gediminas – 322 SÛDÞIUS V. – 102 SVETULEVIÈIUS Arvydas – 217, 322 SVIDERSKIS J. – 217 SVIDERSKIS V. – 94 SVITOJUS G. – 153

Ð

ÐACHRAJUS Sergejus – 52, 53, 55, 57, 64, 218, 219 ÐADREIKA Valerijus – 18 ÐALNEVAS Aleksandras – 196 ÐALTENIS Saulius – 87, 106 ÐAPOÐNIKOVAS Eugenijus – 46, 47, 48, 50, 51, 95, 100, 125, 226 ÐARKAUSKAS Remigijus – 322 ÐARKUS Sigitas – 322 ÐARKUS T. – 175, 180, 184, 326 ÐÈEBETINAS P. – 105 ÐÈEVINSKAS Vladas – 322 ÐELOVAS-KOVEDIAJEVAS Fiodoras – 52, 61 ÐEPUTIS K. – 22 ÐERKÐNYS Gediminas – 24, 38, 39, 52, 55, 58, 60, 62, 74, 76, 163, 164 ÐERMUKÐNIS T. – 188 ÐEÐTAKAUSKAS A. – 102 ÐEVARNADZË Eduardas – 49 ÐIAUÈIULIS Saulius – 322 ÐICHIJEVAS A. – 100 ÐIDLAUSKAS Arvydas – 322 ÐIDLAUSKAS Vytautas – 322 ÐIDLAUSKAS Rimantas – 109 ÐILOBRITAS Josifas – 322 ÐIMËNAS Albertas – 21, 65, 224 ÐIMËNAS Jonas – 83 ÐIMKUS Arûnas – 92 ÐIMONIÛTIS Bronius – 220, 322 340 ÐLAUSTAS Vytautas – 322 ÐLEGAITIS Èeslovas – 322 ÐLEÞEVIÈIUS A. – 277, 279, 280, 282, 283, 286 ÐLEÞEVIÈIUS Adolfas – 206 ÐLEÞIENË Julija – 322 ÐLIÈYTË Zita – 97 ÐLIVINSKAS Petras – 322 ÐLIOGERIS Arûnas – 322 ÐNIOLIS Gediminas – 322 ÐRIUBÐA V. – 102, 213 ÐTRËKIS Zigfridas – 322 ÐUKEVIÈIUS Vytautas – 322 ÐUKYS Robertas – 322 ÐULENBURGAS Verneris – 8, 10 ÐULSKUS Stasys – 136, 214, 225, 322 ÐUMEIKO V. – 147 ÐUTINIENË Natalija – 322 ÐUVALOVAS Sergejus – 37

T

TADARAS Petras – 322 TAILAKOVAS N. – 186 TAMOÐIÛNAS Algirdas – 322 TAMOÐIÛNAS R. – 217 TAMULAITIS Albinas – 322 TAMULAITIS Gintaras – 323 TAMULEVIÈIUS Alvydas – 323 TARAILIENË D, – 94, 97 TAUKLYS Eugenijus – 323 TIMOFEJEVAS Apolonas – 323 TIMOÐEVSKY Slavomir – 92 TYMKO Aleksandras – 77 TOPORKOVAS I. – 160 TRAKIMAS Kæstutis – 323 TRAVKINAS Olegas – 323 TUBINIENË Polina – 323 TURONIS Kæstutis – 323 TULININAS Olegas – 52 TUTKUS Valdas – 115, 217, 323

U

UGINTAS Albertas – 92 ULÈINAS Alfredas – 323 341 ULJANOVAS Nikolajus – 176 ULKË Stasys – 323 ULMANIS Guntis – 197 URBANAVIÈIUS Pranas – 323 URBAS Vytautas – 323 URBÐYS Juozas – 12 USCHOPÈIKAS V. – 98 ÛSELIS Èeslovas – 323 UÞKURAITIS Darius – 323 UÞURKA Jonas – 92, 97, 120

V

VADAPALAS Vilemas – 74, 76 VAICEKAUSKAS V. – 209 VAIÈELIÛNAS Algis – 323 VAIDILA Mindaugas – 323 VAINAUSKAS A. – 323 VAIKÐNORAS Raimondas – 323 VAIKÐNORAS Vitalijus – 323 VAIÐVILA Zigmas – 18, 36, 46, 47, 52, 55, 65, 94, 101, 113, 114, 210, 212, 218, 219 VAITIEKÛNAS Petras – 106 VAITIEKÛNAS Laimis – 92 VAITKAITIS Algimantas – 27, 28, 31, 94, 323 VAITKAITIS Feliksas – 97, 323 VAITONIS Kæstutis – 324 VAITULEVIÈIUS Romualdas – 324 VAGNORIUS Gediminas – 24, 36, 37, 41, 42, 43, 48, 70, 87, 101, 107, 111, 125, 191, 212, 219, 223 VALICKAS Stanislovas – 60 VALICKAS V. – 118 VALILIS Zigmas – 324 VALINÈIUS Aleksandras – 324 VALIUKAS P. – 108 VALIUKAS V. – 220 VALIUS A. – 203 VALYS Rimvydas – 324 VALKIÛNAS M. – 217 VARE – 47 VARNAS – 92 VARNAS Anicetas – 324 VASILIAUSKAS Erikas – 97 VASILIAUSKAS Ðarûnas – 71, 324 VASKELA A. – 203 342 VCERINGAS U. – 58 VEGELEVIÈIUS Zenonas – 60, 102, 324 VENCKUS Adolfas – 74 VENGAITIS Jonas – 324 VEPRAUSKAS Saulius – 324 VERBICKAS R. – 203 VERKAUSKAS Arvydas – 324 VEROMËJUS Gintaras – 324 VERPETINSKAS Arûnas – 324 VIÈYS Zigmas – 324 VIDRINSKAS Norbertas – 47, 60, 96, 101, 109, 116, 117, 118, 214, 324 VIELYS Vaidutis – 324 VIKÛNAS – 92 VILKELIS Virginijus – 139, 324 VINKELIS Peteris – 167 VIRBILA Arûnas – 324 VILBIKAS Alfredas – 324 VIORNERIS Manfredas – 144 VITAS Valdas – 324 VITKAUSKAS Vincas – 12 VIZBARAS Bronius – 324 VOLUNGEVIÈIÛTË O. – 38, 39 VOLUNGIS Jonas – 324 VOROBJOVAS – 151 VOROBJOVAS Andrejus – 56 VOROBJOVAS Genadijus – 176 VOROÐILOVAS V. – 13 VOVERIS Juozas – 324

Z

ZABARAUSKAS V. – 65, 94 ZABULIONIS Algimantas – 324 ZABULIS Rièardas – 324 ZAICEVAS Jurijus – 52 ZAIKAUSKAS B. – 22 ZALYS K. – 64, 138 ZARECKIS Igoris – 324 ZARONSKIS Bronislovas – 325 ZATURSKIS Jonas – 325 ZAURA Gintautas – 325 ZAVISTAUSKAS Eduardas – 325 ZEGERIENË Lolita – 325 ZIGANRENKA – 150, 185, 205 ZINGERIS Emanuelis – 26, 39 343 ZINKEVIÈIUS Rimantas – 325 ZIZAS Rimantas – 2 ZIOMANOVAS Leonidas – 52 ZUTNIKOVAS A. V. – 35 ZVEDRË Eugenijus – 52

Þ

ÞADANAS Sergejus – 56, 60 ÞAGARAS Vaclovas – 325 ÞAKIENË Gintarë – 325 ÞEBRAUSKAS S. – 217 ÞEMAITIS Antanas – 222, 225 ÞEMAITIS Gediminas – 325 ÞEMAITAITIS Kæstutis – 214, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 325 ÞËKAS Bronius – 325 ÞIBÛNA Arûnas – 92 ÞILËNAS L. – 277 ÞIBAS Romas – 325 ÞINIENË Franciðka – 325 ÞILANAS Balys – 325 ÞYGAITIS E. – 164 ÞYLË Jonas – 325 ÞYMANÈIUS Vytautas – 325 ÞITKUS Arûnas – 325 ÞIÞNEVSKIS V. – 105 ÞUKAUSKAS Antanas – 325 ÞUKAUSKAS Arnoldas – 325 ÞULONAS Zbignevas – 325

344 Serijos „Lietuvos kariuomenës istorija“ iðleista:

1. Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymai 1990–1991. – V., 2003. – 222 p. 2. Surgailis Gintautas. Lietuvos karinis laivynas. 1935–1940. – V., 2003. – 208 p. 3. Kazakevièius Vytautas. Geleþies amþiaus strëlës Lietuvoje (II–XII–XIII amþius). – V., 2004. – 136 p. 4. Lesèius Vytautas. Lietuvos kariuomenë nepriklausomybës kovose. 1918–1920. – V., 2004. – 498 p. 5. Anièas Jonas. Karininkas Antanas Juozapavièius. 1894 02 13-1919 02 13. – V., 2004. – 125 p. 6. Kraðto apsaugos ministro ásakymai. T. 1. 1991 Nr. 222–355. 1992 Nr. 01– 479. – V., 2004. – 511 p. 7. Juodagalvis Jonas. Ðvenèioniø kraðto savanoriai. 1918–1920 m. – V., – 2005. – 236 p.

GINTAUTAS SURGAILIS Rusijos kariuomenës iðvedimas: 1990 – 1993-ieji Monografija

Atsakingasis redaktorius plk. Jurgis Norgëla Stilistë Laura Lapkûnaitë

2005 04 12. Tiraþas 500 egz. Uþsakymas GL–582. Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, Ðilo g. 5A, LT-2055 Vilnius Maketavo ir spausdino Kraðto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba, Totoriø g. 25/3, LT-2001 Vilnius