DOCSLIB.ORG

Rusijos Kariuomenės Išvedimas 1990

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Rusijos Kariuomenės Išvedimas 1990 RUSIJOS KARIUOMENËS IÐVEDIMAS 1990 1993 Gintautas SURGAILIS Monografija Vilnius 2005 UDK 327(470+571:474.5) Su75 Atsakingasis redaktorius plk. Jurgis Norgëla Recenzentai: ats. plk. dr. Stasys Knezys dr. Rimantas Zizas Stilistë Laura Lapkûnaitë Maketuotoja Ramunë Lukðtienë Virðelio dailininkë Inga Dambrauskienë Virðelyje panaudota R. Jurgaièio nuotrauka ið knygos: Lietuva laisva. V., 2001. © Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija © Gintautas Surgailis ISBN 9955-423-42-0 TURINYS Ávadas ............................................................................................................................... 5 1. Okupacinë kariuomenë Lietuvoje .......................................................................... 8 2. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimas ir pirmieji þingsniai bandant iðspræsti okupacinës kariuomenës buvimo Lietuvoje problemà .......................................................................................................................... 16 3. Derybos dël sovietinës (Rusijos) kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos bei ðios kariuomenës iðvedimo pradþia ............................................................................................................ 20 3.1. Pasirengimas deryboms ................................................................................. 20 3.2. Derybos su SSRS .............................................................................................. 27 3.3. Derybos su Rusija ............................................................................................ 50 4. Lietuvos pilieèiø, tarnaujanèiø sovietinëje kariuomenëje, problemos sprendimas .................................................................................................. 83 5. Sovietinës (Rusijos) kariuomenës buvimo Lietuvoje keliamos problemos bei jos iðvedimo procesas iki iðvedimo grafiko pasiraðymo (1990-03-11 1992-09-08)............................................................................................ 98 5.1. Rusijos kariuomenës kariniø daliniø blokada siekiant neleisti jø papildyti naujokais ............................................................................................ 116 6. Rusijos kariuomenës organizuoto iðvedimo laikotarpis ..................................... 133 6.1. Pirmasis etapas (1992-09-08 12-31) .......................................................... 133 6.2. Antrasis etapas (1993-01-01 03-31) .......................................................... 158 6.3. Treèiasis etapas (1993-04-01 06-30) ......................................................... 174 6.4. Ketvirtasis etapas (1993-07-01 08-31) ...................................................... 184 6.5. Rusijos kariuomenës likuèiø iðvedimas ....................................................... 205 7. Perimtas ið Rusijos kariuomenës turtas ................................................................. 209 Iðvados ............................................................................................................................. 226 Pabaiga ............................................................................................................................. 229 Reziume ........................................................................................................................... 230 PRIEDAI: 1. Rusijos kariuomenës kariø, pageidaujanèiø persikelti á kitas buvusios SSRS respublikas, suvestinë...................................................... 236 2. Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos techniniø ir organizaciniø klausimø sprendimo tvarkos protokolas .............................................................................. 239 3. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dël iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø daliø, daliniø bei kariðkiø elgesio ir funkcionavimo taisykliø.................................... 241 4. Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø iðvedimo ið Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas ............................................................ 244 5. Lietuvos Respublikoje dislokuotø ir Rusijos jurisdikcijoje esanèiø kariniø daliniø autotransporto priemoniø judëjimo laikinosios taisyklës ................................................................................................. 251 6. 1992 m. rugsëjo 21 d. Rusijos AT Uþsienio reikalø ir tarptautiniø ekonominiø ryðiø komiteto nutarimas dël susitarimø, reglamentuojanèiø Rusijos kariniø pajëgø iðvedimà ið Lietuvos Respublikos teritorijos ............. 253 7. Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino 1992 m. spalio 29 d. potvarkis ............................................................................................. 254 8. Iðvedamø Rusijos Federacijos ginkluotøjø pajëgø uþimamø teritorijø, pastatø ir árengimø perëmimo tvarka ............................................... 256 9. Rusijos kariuomenës atskirø daliniø, padaliniø ir ástaigø iðvedimo sàraðas ..................................................................................... 260 10. Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministro Audriaus Butkevièiaus 1993 m. rugpjûèio 22 d. pareiðkimas Dël Rusijos Federacijos Uþsienio reikalø ministerijos pareiðkimo .............................................................................................................. 274 11. SSRS kariniø objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, perëmimo tvarka ..................................................................................................... 276 12. Perimtø Rusijos kariuomenës objektø sàraðas ............................................ 277 13. Perduodamø buvusiø Rusijos Federacijos kariuomenës objektø, esanèiø Lietuvos Respublikos teritorijoje, paskirstymas ministerijoms ir savivaldybëms ............................................................................ 286 14. Rusijos kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos atminimo þenklu apdovanotieji uþ nuopelnus iðvedant Rusijos Federacijos kariuomenæ ið Lietuvos Respublikos teritorijos ................................................. 305 Ðaltiniai ir literatûra ..................................................................................................... 322 Pavardþiø rodyklë.......................................................................................................... 323 ÁVADAS 2009 m. iðkilmingai ðvæsime Lietuvos vardo paminëjimo raðytiniuose ðalti- niuose tûkstantmetá. Tûkstantá metø siekianèioje Lietuvos istorijoje ðlovës ir pergaliø metus keitë netekèiø ir nuopuoliø, naujø pakilimø ir þlugimo metai. Tai milþiniðkos valstybës klestëjimo ir jos sunaikinimo metai. Taèiau, ko gero, permainingiausias ir skaudþiausias Lietuvai buvo 20-asis amþius. 1918 m. paskelbusi apie Nepriklauso- mybës atkûrimà, kovos frontuose jà apgynusi, po dvideðimties laimingo gyvenimo ir klestëjimo metø 1940 m. birþelio 15 d. Sovietø Sàjungos buvo okupuota. 1941 m. prasidëjus Vokietijos SSRS karui, buvo blykstelëjusi kibirkðtëlë vilties, kad bus at- kurta Nepriklausoma valstybë, taèiau tos viltys greitai þlugo. Sovietinius okupantus pakeitë vokiðkieji, o jiems atsitraukus á Vakarus, 1944 m. Lietuvoje vël ásitvirtino sovietinë okupacinë kariuomenë. Lietuva buvo sovietizuota, jai primesta sovietinë santvarka. 1990 m. demokratiðkai iðrinkta Lietuvos Aukðèiausioji Taryba kovo 11 d. at- kûrë nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Vienas ið svarbiausiø naujos valstybës uþda- viniø tapo pasiekti nepriklausomos valstybës pripaþinimà, o tam viena ið pagrindi- niø kliûèiø buvo okupacinës kariuomenës buvimas Lietuvos teritorijoje. Ðioje mo- nografijoje ir bus pabandyta aptarti okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos procesà; parodyti pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovybës þings- nius, siekiant atkreipti Sovietø Sàjungos vadovybës ir pasaulio visuomenës dëmesá á bûtinumà iðvesti okupacinæ kariuomenæ, priversti Sovietø Sàjungà pradëti derybas; atskleisti pasirengimà deryboms su Sovietø Sàjunga ir, jai þlugus, su Rusija ir ðiø derybø sudëtingumà; panagrinëti sovietinës kariuomenës elgesá Lietuvoje bei su jos buvimu susijusias problemas ir kt. Sovietinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos problema dar nëra sulaukusi pakankamø tyrinëjimø. Nemaþai to laikotarpio dokumentø bei tam tikrø apibendri- nimø galima surasti Vytauto Landsbergio knygose Laisvës byla1 , Sunki laisvë2 , Nauji dokumentai apie Sausio 13-àjà3 . 1 Landsbergis V. Laisvës byla K., 1992. 2 Landsbergis V. Sunki laisvë, IIII knygos V., 2000. 3 Landsbergis V. Nauji dokumentai apie Sausio 13-àjà V., 2003. 5 Ypaè vertinga buvusio Valstybinës derybø delegacijos dël Rusijos kariuome- nës iðvedimo pirmininko Èeslovo Stankevièiaus monografija Derybos su Rusija dël kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos4 . Joje ne tik apraðytos paèios derybos dël kariuo- menës iðvedimo, bet atskleistas ir tarptautinis derybø aspektas. Bûtent ðis aspektas ir yra dominuojantis, skiriant maþiau dëmesio paèiø derybø techniniams klausimams. Be to, knygoje atskleistos bei aptartos ir kitos Lietuvos ir Rusijos santykiø problemos. Monografijos autorius tø problemø, kurios iðsamiai iðnagrinëtos ambasadoriaus Èes- lovo Stankevièiaus monografijoje, stengsis plaèiau nenagrinëti. Atskirai reikëtø paminëti Ramintos Kðanytës straipsná Okupacinë kariuome- në Lietuvoje 19901991 m.: problemos ir sprendimai5 . Straipsnyje autorë anali- zuoja sovietinës kariuomenës teisiná ir faktiná statusà atkûrus Lietuvos nepriklauso- mybæ, aptaria kai kurias bandymø pradëti derybas su Sovietø Sàjungos vadovybe dël kariuomenës iðvedimo problemas, parodo
Load more

Recommended publications
  • 2012 M. Spalis Nr
    2012 m. spalis Nr. 10 (32) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas – Anonsai vienybės ir tvirtybės simbolis Šiemet rugsėjo 22-ąją šviesaus atminimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, prezidentas, Lietuvos socialdemokratų partijos 3 p. garbės pirmininkas Švietimo ir mokslo ministro Algirdas Mykolas Brazauskas akibrokštai būsimiems studentams būtų šventęs savo aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Paminėti šios progos į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko prezidento šeimos nariai, bičiuliai, bendražygiai, tie, kurie daugiau ar mažiau pažinojo prezidentą, dirbo su juo, bendravo. Nukelta į 2 p. Rinkimai į Seimą – demokratijos šventė 4 p. Lietuvos socialdemokratų partijos numeris rinkimuose 8 Seimo rinkimuose dalyvausiančių parti- jų atstovai ištraukė burtus, kokia tvarka bus įrašytos Seimo rinkimų biuletenyje. Soci- aldemokratams atstovavęs LSDP rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas ištraukė lai- mingąjį 8 numerį. Iš viso spalį vyksiančiuose Seimo rin- p. kimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 10 partijų ir viena keturių partijų koalicija, Apie žemės ūkį ir verslą kaime tad iš viso išsidalyta 18 numerių. LSDP kelia maksimalų – 141 – kandi- datų skaičių daugiamandatėje apygardoje. Partijos daugiamandatėje apygardoje, no- rėdamos gauti mandatų Seime, turi surinkti ne mažiau 5 proc. rinkėjų balsų. Koalicija Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną. pretenduos į mandatus, jei įveiks 7 proc. Įdomybės, susijusios su skaičiumi 8 rinkimų barjerą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko Aštuonetukas – tai energoinformacinis ry- lintume – dalys taip pat bus lygios (2,2,2,2), šys, pasiekimų, materialios sėkmės ir likimo įgydamos pusiausvyrą. Skaičius 8 – begalybės duomenimis, daugiamandatėje apygardo- skaičius. Globoja Saturno planeta, kuri kartais simbolis. Aštuonetukai savarankiški, priima je šiemet iškelta beveik 1800 kandidatų. vadinama Likimo planeta.
    [Show full text]
  • Brazauskas in Power: an Assessment
    Brazauskas in Power: An Assessment * JULIUS SMULKSTYS The victory of Lithuania's Democratic Labor Party (LDDP) in the parliamentary elections of October and November 1992 was lamented by many in the West as the return of the former Communists to power in a country that had played a major role in the dismantling of the Soviet Union. If just a few years ago Lithuania had been the trailblazer in the struggle for independence and democracy, now it seemed to be the leader in efforts to reverse the trends that began in 1988. But to those familiar with the recent history of Lithuania, the election results had no such ominous implications. They merely reflected the growing sophistication of the voters and their reliance on democratic institutions to settle political differences and to redirect as well as to reaffirm economic, social and political reforms. It was the case of a young democracy coming into its own. As in other former republics of the Soviet Union, democratization in Lithuania had to overcome numerous obsta- cles—the most visible ones being the absence of democratic political culture, relentless pressure from Moscow and the resultant siege-like atmosphere, and the rapidly deteriorating economic conditions. One of the important forces that helped to preserve fledgling democratic institutions was the Communist Party of Lithuania (Lietuvos Komunistų Partija—LKP) and its successor, Lithuania's Democratic Labor Party. Without their early commitment, the struggle for democracy and indepen- dence in Lithuania would have been much more difficult. The meaning of the 1992 elections, therefore, can only be fully evaluated and understood in the context of the party's role in promoting change, a role that originated six years ago.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Download Download
    ISTORIJA SAVARANKIŠKOS LKP (LDDP) DALYVAVIMAS 1990 M. LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS IR 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUOSE Doc. Dr. Mindaugas Tamošaitis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija Vytautas Magnus University Education Akademy T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje, remiantis gausia šaltinių baze, išskirtinis dėmesys ski- riamas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (LKP), kuri 1990 m. pabaigoje pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), da- lyvavimui Lietuvoje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose 1990 m. į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą (LSSR AT) ir 1992 m. į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS). Juose Lietuvos piliečiai balsavo skirtingai: pirmuose rinkimuose triuškinamą pergalę šventė Sąjūdis, o po dvejų metų – LDDP. Aiškinama, dėl kurių priežasčių šiuose rinkimuose skir- tingai sekėsi savarankiškai LKP (LDDP) ir jos pagrindiniam konkuren- tui Sąjūdžiui. Daug dėmesio skiriama savarankiškos LKP ir jos lyderio Algirdo Brazausko požiūriui į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (iki 1990 m. pradžioje vykusių parlamento rinkimų), partijos pertvarkai rengiantis 1992 m. šalies parlamento rinkimams, plačiau aptariamos LDDP sėkmės minėtuose rinkimuose priežastys. Pabaigoje aptariamos tyrimo metu gautos išvados. Mokslo Parlamento studijos 26 | 2019 darbai 69 istorija Reikšminiai žodžiai: rinkimai; Lietuvos SSR Aukščiausioji Tary- ba (LSSR AT); Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (LR AT); Lietuvos Respublikos Seimas (LRS); Konstitucija;
    [Show full text]
  • Valstybinio Brandos Egzamino Uþduotis Pagrindinë Sesija 2003 M
    LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Valstybinio brandos egzamino uþduotis Pagrindinë sesija 2003 m. birželio 4 d. Trukmë – 2,5 val. (150 min.) © Nacionalinis egzaminų centras, 2003 2003 M. ISTORIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIS Kiekvienas iš 1–30 klausimų vertinamas vienu tašku. Į šiuos klausimus yra tik po vieną teisingą atsakymą. Pažymėkite teisingą atsakymą apvesdami prieš jį esančią raidę. Nepamirškite šių raidžių įrašyti į lentelę, esančią paskutiniame šio sąsiuvinio puslapyje. 1. Tarpukariu Lietuva daugiausia žemės ūkio produktų eksportavo į: A Latviją ir Estiją; B Prancūziją ir Italiją; C Rusiją ir Lenkiją; D Vokietiją ir Angliją. 2. Kuris technikos pasiekimas buvo įgyvendintas Lietuvoje XIX a. pabaigoje? A Atsidaryta pirmoji oro susisiekimo1 linija Kaunas–Palanga. B Pastatyta pirmoji elektrinė. C Pradėtos transliuoti pirmosios radijo laidos. D Žemės ūkyje pradėti naudoti traktoriai. 3. XX a. paskutiniame dešimtmetyje Lietuvoje: A įsigalėjo dvipartinė sistema; B įsitvirtino autoritarinis valdymas; C išryškėjo turtinė diferenciacija; D plėtėsi pramonės nacionalizacija. 4. Lietuvoje XX a. pradžioje (iki Pirmojo pasaulinio karo): A įkurta krikščionių demokratų partija; B įsitvirtino totalitarinis valdymas; C įvesta nacionalinė valiuta litas; D panaikinta kultūrinė izoliacija nuo Vakarų. 5. 1920–1940 m. Lietuvos Respublikoje: A M. K. Čiurlionis sukūrė simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“; B pastatyti pirmieji lietuviški profesionalūs operos ir baleto spektakliai; C pradėjo eiti pirmasis lietuvių dienraštis2 „Vilniaus žinios“; D Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. 6. Pasirinkite teisingą XX a. trečiojo dešimtmečio įvykių chronologinė tvarką. 1. Gruodžio 17 d. valstybinis perversmas. 2. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. 3. Taikos sutartis su Sovietų Rusija. 4. Žemės reformos įstatymo priėmimas. A 3, 2, 4, 1.
    [Show full text]
  • Santara 147-148
    SANTARA • 2018 • PAVASARIS • 147/148 • 2018 PAVASARIS SANTARA Jonas MEKAS Paryžiuje – Lietuvos šimtmečio Pasaulio operos scenose iškilmėse pristato savo laukiama Latvijos solistė knygą. Eveline GARANČA – Fotografavo Yolita Rene „Vilniaus festivalio – 2018“ viešnia 2018 • PAVASARIS • 147/148 ISSN 1392-0979 EESTI – 100 ...PRADŽIA... Estijos Respublikos Prezidentė Kerst KALJULAID mylima ne tik savo valstybėje, bet pripažinta ir tarptautinėje aukštųjų vadovų bendrijoje. Su Jos Ekscelencija ilgus metus Europos Audito Rūmuose dirbo buvusi Lietuvos fi nansų ministrė Rasa Budbergytė. Tuometinę kolegę ji prisimena kaip modernią ir profesionalią asmenybę. „Mano galva, tai geriausias estiškas pavyzdys – pasako ir padaro... Ji puiki keturių vaikų mama. Sportuoja, gerai žaidžia tenisą. Nebijau sakyti: Estijai tikrai pasisekė. Išsirinko tokią gerą Prezidentę...“. (Estonia world nuotr.) 1988 metų birželio 21 dieną valdžios nesankcionuotas mi- tingas prie tuometinės Aukščiausios Tarybos, skėlė ryškią žiežirbą Valstybės Atgimime. Nuotraukoje (viduryje) dr. Ar- vydas Juozaitis, tų pačių metų balandžio 30-ąją Dailininkų sąjungoje pirmasis savo paskaitoje viešai apmąstęs Lietuvoję Kon sul ta ci nė ko le gi ja: Kasparas UINSKAS bręstančio lūžio realybę. Valdas ADAMKUS Vladas VITKAUSKAS Juozas ANTANAVIČIUS Vyr. re dak to rius Petras BRAŽĖNAS Ro mu al das NOR KUS • Vladas Algirdas BUMELIS Ričardas DOVEIKA Pirmame viršelyje nuotrauka iš Mieli bičiuliai, Algirdas GAIŽUTIS asmeninio archyvo nepamirškite, kad Henrikas JUŠKEVIČIUS • SANTAROS prenumeratą 2017 metams Kamilė KALIBATAITĖ Ad re sas: ISSN 1392-0979 Giedrius KUPREVIČIUS Žygimantų 10-6, LT-01102 Vilnius priima visi „Lietuvos pašto“ skyriai © „SAN TA RA“, 147/148 Dalia KUTRAITĖ-GIEDRAITIENĖ Tel. 8-620-35404 • Lei džia IĮ „San ta ros“ Vladas LAŠAS El. p. [email protected] lei dyk la Aleksandras LAUCEVIČIUS SRTR fondas įsipareigoja Vytautas MARTINKUS • „Santaros“ projektui – Gitanas NAUSĖDA Ti ra žas 1000 egz.
    [Show full text]
  • The Requirement to Fulfil the Programme
    THE REQUIREMENT TO FULFIL THE PROGRAMME On December 11, Monday morning, the President’s notebook was marked numerously with new notes – almost forty works waiting within several immediate days. “Not a single minute free,” said the President as if justifying him‐ self for a too long list. It was necessary somehow to defend himself against the uninterrupted shower of blows – by statements, denials, press releases and conferences, disputes of lawyers, assessments of in‐ dependent experts, interviews, speeches over the radio and television. As a matter of fact all that was born in advisors’ offices usually was left unnoticed by the television and the press. This not resulting but labour‐consuming work, however, was not the only one. Even under such conditions of an awful siege, the Presi‐ dent demanded to fulfil the programme, with which he as elected by the people entered this palace. The opponents, certainly, interpreted frequent visits of the heads of law enforcement and special structures to the President as it seemed more convenient for them – Rolandas Paksas makes pressure, hinders to investigate the scandal, etc. It is difficult to contest the pre‐ conceived opinion, as it would be the futile wagging of tongue. Actually, during those meetings it was clarified why pre‐trial in‐ vestigations concerning the criminal activity of land exploitation or‐ ganizers, state border service and other institutions’ officers were so slowly moving ahead. And the explosion of the bridge across the Bražuolė river? “Holding” speculations? The killing of the security of‐ ficer Juras Abramavičius who knew too much? The President also did not refuse the duty of addressing the par‐ ticipants in opening the traditional popular exhibitions, to participate in the jubilee festivities of departments and organizations.
    [Show full text]
  • Priežastinės Lietuvos Respublikos Vyriausybių Stabilumo Sąlygos
    ISSN 1648–2603 (print) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ISSN 2029-2872 (online) PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 1 / 2012, Vol. 11, No 1, p. 49–62 Priežastinės Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumo sąlygos Ligita Šarkutė Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas Anotacija. Straipsnyje atliekant kokybinę lyginamąją analizę tiriama sprendimų priėmimo modelio, politinių partijų, ideologinės krypties ir parlamentinės daugumos įtaka Lietuvos Respublikos vyriausybių stabilumui. Analizuojamasis tyrimas paremtas interviu su buvusiais Lietuvos Respublikos vyriausybių nariais. Nustatyta, kad dažniausiai stabilios tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis, o partijų įtaka sprendimų priėmimui yra silpna. Taip pat stabilios yra ir tos vyriausybės, kuriose sprendimų priėmimo modelis yra monokratinis ir kurios turi parlamentinės daugumos paramą. Raktažodžiai: vyriausybė, vyriausybės stabilumas, sprendimų priėmimas, politinės partijos, parlamentinė dauguma, kokybinė lyginamoji analizė. Keywords: government, government stability, decision-making, political parties, parliamentary majority, comparative qualitative analysis. Įvadas Vyriausybė yra viena svarbiausių institucijų, dalyvaujančių viešosios politikos procese. Ji dažnai vertinama kaip esminė politinių sprendimų iniciatorė ir jų įgyvendintoja [7, p. 103]. Bendrai yra teigiama, kad vyriausybė „tvarko valstybės reikalus“ [16, p. 385]: įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja biudžetą, yra atsakinga už ūkio plėtrą
    [Show full text]
  • Wannabe Oligarchs: Tycoons & Influence in the Baltic States
    Conflict Studies Research Centre G111 Wannabe Oligarchs: Tycoons & Influence in the Baltic States Mel Huang In recent years the rise of an oligarch class has significantly affected some post- communist transition processes in central and east Europe (CEE), as business and political interests converge in the hands of a small powerful group taking advantage of the opportunities created by the transition process. The most notable example of the phenomenon was in post-Soviet Russia, where a group of tycoons bankrolled and engineered the 1996 re-election campaign of President Boris Yeltsin. These same figures were rewarded with powerful government posts and other shadier offerings – creating a vicious cycle of corruption, as political influence results in economic power and vice versa. However, the distribution of the phenomenon is neither universal nor even throughout CEE. Some countries, like Estonia, demonstrated a relatively strong division between the spheres of politics and business considering the great number of opportunities to exploit the transition process from both vantage points. This work will examine the differing levels of the manifestation of the oligarchy phenomenon in the Baltic countries of Estonia, Latvia and Lithuania. Privatisation & Corruption - Roots of the Phenomenon In looking at oligarchs, it is perhaps more appropriate to focus on the concept of influence rather than power, as many define power with a negative connotation. The rewards on offer in transitional CEE were clearly significant, especially during the process of mass privatisation of valuable state assets. Following the collapse of the command economy, CEE countries embarked upon – at differing pace and extent – privatisation programmes to create the basis of a market economy.
    [Show full text]
  • TEISYBĖS IEŠKOJIMAS Santarvės Premiją A
    VYRIAUSYBĖ KREIPSIS 1 KONSTITUCINI TEISMĄ Ministras pirmininkas Gedimi­ "Iš mūsų šaipomasi, lyg mes DARBININKAS nas Vagnorius teigia, kad po neturėtume Konstitucijos ir jos prezidento rinkimų neišvengia­ nesugebėtume perskaityti. Ne­ Vol. LXXXIII, Nr. 1 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina Sausis - January 2, 1998 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 S 1.00 mai bus diskutuojama apie gali­ norėdami, kad būtų eskaluoja­ mas kai kurių ministerijų refor­ ma kokia nors politinė ar kons­ mas ir galimus pasikeitimus Vy­ titucinė krizė kitame Vyriau­ riausybėje. Tačiau jis nemano, sybės posėdyje pateiksime kai LIETUVIAI MAŽIAUSIAI IŠ VISŲ EUROPOS GYVENTOJŲ kad būtų etiška aptarinėti tai iš kuriuos siūlymus Konstituci­ PASITIKI KITAIS ŽMONĖMIS anksto. niam Teismui, prašydami tuos Neseniai spaudos konferenci­ dalykus išaiškinti", - sakė jis. joje G. Vagnorius užtikrino, kad Spaudos konferencijoje G. Vag­ Dalia Gudavičiūtė Apie kitus - tik blogai europiečius neketinama plėtoti kokių nors norius atkreipė dėmesį, jog daug Kitas Lietuvos gyventojų bruo­ Pagal požiūrį į politiką ir re­ nekonstitucinių diskusijų. Juo painiavos atsirado tapatinant dvi Kuo gi mes skiriamės? žas, skiriantis mus nuo euro­ ligiją Lietuvos gyventojai mažai labiau Vyriausybė, pasak jo, konstitucines sąvokas - Vy­ Kai kurios Lietuvos gyventojų piečių gera nuomonė apie save skiriasi nuo kitų šalių gyvento­ neketina aiškinti Konstitucijos. riausybės įgaliojimų grąžinimas dvasinės vertybės mus labai iš­ ir bloga - apie kitus žmones. Tai jų. Per septynerius metus politi­ Tam yra, anot premjero, Konsti­ ir jos atsistatydinimas. Ministro - Vilniaus Chodkevičių rū­ skiria iš kitų Europos ir pasaulio atsispindi požiūryje į Dešimt Die­ kos vaidmuo Lietuvos gyvento­ tucinis Teismas. Pirmininko teigimu, Lietuva yra muose gruodžio 19 d. Lietuvos šalių gyventojų, tačiau pagal ša­ vo įstatymų.
    [Show full text]
  • Vyriausybės Programoje Pasigendama Socialdemokratų
    IJ.UII..MI.I„IMIII,,.,I..I|11|,11||1||„,|,|,1|,|111||11| ''-'IT*******••••••••••••••MIXID ADC 606 -> • F I 3RAT Z Z THE LIBRARY OF CONORE33 KŪROPEAM READIMG ROOM Seri*l» Oivnion fuhington DC 20§40-48^0 NEVVSPAPER - DO NOT DELAY - Date Mailed 07/10/01 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 VVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 PERIODICALS TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • [email protected] July II, THE LITHUANIAN WORLP-WIDE DAILY WWW.DRAUGAS.ORG ^r 133 VoLLXXXK TREČIADIENIS - WEDNESDAY. LIEPOS - JULY 11, 2001 Kaina 50 c. Vyriausybės programoje Lietuva keičia ambasadorius pasigendama socialdemokratų septyniose užsienio valstybėse Vilnius, liepos 9 d. (BNS) Lietuvos ambasadoje Ženevoje nuostatų Seimo Užsienio reikalų patirties. Laikinuoju reikalų Vilnius, liepos 10 d. (BNS) rašyta socialinės demokratijos komiteto (URK) nariai pirma­ patikėtiniu Belgijoje šiuo me­ — Tiek centristams, tiek Ube- pagrindu — pradedama nuo dienį vieningai pritarė septy­ tu dirba Kovo 11-osios akto ralams kyla abejonių dėl nau- pažadų, o iš kur gauti pinigų nioms naujų Lietuvos ambasa­ signataras Vladimiras Jarmo- jos Algirdo Brazausko vyriau- jiems įvykdyti beveik nekalba- dorių kandidatūroms. !enka. sybės programos projekto „so- ma", sakė K. Glaveckas, pa- Dienraščio „Lietuvos rytas" URM Valstybinio ir diplo­ cialdemokratiškumo". žymėjęs, jog A. Brazausko vy- žiniomis, naujuoju Lietuvos matinio protokolo tarnybos di­ Antradienį spaudos konfe- riausybė gali nesitikėti turėti ambasadoriumi Izraelyje ski­ rektorius 36 metų Edminas renciją surengę liberalai bu- daugiau pinigų dėl spartaus riamas ambasadorius ypatin­ Bagdonas yra skiriamas am­ vęs premjeras Rolandas Pak- ekonomikos augimo, giems pavedimams. habilituo­ basadoriumi Italijoje. E. Bag­ sas ir laikinai premjero pa- „Vienintelis papildomų lėšų tas istorijos daktaras Alfonsas donas yra dirbęs ambasadoje reigas einantis Eugenijus šaltinis — efektyvumo didini- Eidintas.
    [Show full text]