2011 m. gegužė Nr. 5 (15) Laikraštis, tęsiantisXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX šimtmetines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios. LSDP XXX suvažiavimas. Anonsai Tas pats pirmininkas – naujos idėjos

mininkas Viktoras Uspaskich, Seimo opo- zicijos lyderis Vytautas Gabšys, Kazimira Danutė Prunskienė, ekonomistas Povilas Gylys, Naujosios sąjungos atstovas Gedi- minas Dalinkevičius, Profsąjungų konfe- deracijos pirmininkas Artūras Černiauskas, 2 p. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Prezidentas V.Adamkus apie Juodka. socialdemokratiją Kandidatuoti atsisakė

Iki partijos pirmininko rinkimų viešojoje erdvėje sklaidė gandai, esą LSDP vadovo posto sieks Europos Parlamento narys Zi- gmantas Balčytis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė bei Seimo narys Juozas Ole- kas. Tačiau prasidėjus suvažiavimui intrigos neliko, nes visi trys galimi kandidatai siekti pirmininko posto atsisakė. Politikai savo sprendimą motyvavo tuo, jog partijos pirmi- M. Ružės nuotraukos iš LSDP XXX suvažiavimo. ninkas A.Butkevičius pademonstravo pui- Balandžio 30-ąją „Litexpo“ parodų rū- cialdemokratams, kad kairiųjų teisingumo kiai sugebantis vadovauti vienai didžiausių muose vyko XXX Lietuvos socialdemo- idėja nėra tokia pati, kaip dešiniųjų. ir seniausių partijų Lietuvoje. Tą esą įrodo ir kratų partijos (LSDP) suvažiavimas, į kurį „Turime susigrąžinti prarastus pagrindus geri rinkimų į savivaldybių tarybas rezulta- p. atvyko 591 delegatas. Ypatingo – 115-ojo ir parodyti, ką mūsų žodžiai ir vertybės reiš- tai. Europarlamentarė V.Blinkevičiūtė tiki- 3 jubiliejaus proga partijos bičiulius sveikino kia praktiškai. Esu tikra, kad kartu mes tai no, jog didelės parlamentinės partijos lyde- Lietuvos ir užsienio svečiai. Tačiau dau- galime ir padarysime“, – drąsino socialde- ris privalo dirbti ne Strasbūre ar Briuselyje, Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo giausiai dėmesio sulaukė LSDP pirmininko mokratus EP narė. o Lietuvoje, kur jaučiamas šalies pulsas. diena rinkimai. Bičiuliai partijos vairą paliko Al- Sveikinimą atsiuntė Lietuvos Respubli- Pats A.Butkevičius sakė, jog partijoje yra girdo Butkevičiaus rankose. nemažai žmonių, stiprių kandidatų ir galimų konkurentų, kurie galėtų Istorija įpareigoja vadovauti organizacijai. Žinias- klaidos atstovų paklaustas, kuo jis Šiemet LSDP švenčia 115-ąsias pranašesnis už kitus kandidatus, savo gyvavimo metines. Sveikin- A.Butkevičius juokavo esąs aukš- 7 p. damas bičiulius LSDP pirmininkas čiausio ūgio. priminė, jog socialdemokratinės Remiantis partijos statutu, esant vertybės šiandien yra itin svarbios, net ir vieninteliam kandidatui, va- o visa istorija įpareigoja: „Mums dovo rinkimai privalo vykti slaptu vis dar svarbios idėjos, kuriomis balsavimu. Už A.Butkevičių balsa- vadovavosi tie, kurie kūrė Lietuvos vo 541 LSDP bičiulis. Po rinkimų socialdemokratų partiją. Šiandien partijos vadovas žadėjo dar labiau mums kaip niekad reikia nuose- sutelkti bičiulius darbui. Įspūdžiai iš Baltijos regiono šalių bei klios socialdemokratinės pozicijos „Stengsiuosi, kad partija dirbtų Rusijos jaunųjų lyderių forumo besilaikančios partijos“. dar vieningiau. Stiprinsime pozi- Ypatinga proga partijos bičiulių pasvei- kos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į suva- cijas trijuose didžiuosiuose miestuose. Nėra kinti atvyko svečiai iš užsienio – Europos žiavimą atvyko buvęs premjeras Adolfas jokių abejonių, mes laimėsim Seimo rinki- moterų socialisčių lyderė, Europos Parla- Šleževičius, Krikščionių partijos pirminin- mus 2012 metais. Teiksime rimtus pasiūly- mento narė Zita Gurmai bei partijos „Tei- kas Gediminas Vagnorius, partijos „Tvarka singoji Rusija“ prezidiumo narys Aleksandr ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Nukelta į 3 p. Ramanovič. Z.Gurmai priminė Lietuvos so- Valentinas Mazuronis, Darbo partijos pir-

8 p. Pirmieji LSDP laikraščiai nuo partijos įkūrimo iki spaudos atgavimo AKTUALU 2

Mažeikiuose – memorialinė lenta Prezidentas V. Adamkus: A. M. Brazauskui socialdemokratų įnašas neginčijamai svarus

„Tikiuosi, jog Lietuva sulauks to meto, kai šalyje bus trys ar keturios pagrindinės politinės jėgos, kurios bus atsakingos už Lietuvos valstybę, Lietuvos žmones, o tuo pačiu ir atstovaus jiems. O šiandien partijų Lietuvoje per daug“, – savo nuomone dalijasi Prezidentas . Dabartinę politinių partijų gausą Preziden- tas vadina visišku nesubrendimu, chaosine situacija, dėl kurios gali prireikti šimtmečių, kad taptume valstybe, apie kurią svajojome.

Lietuvos socialdemokratų partija tokią turėtume, manau, kad partijos šiandien Lietuvoje viena didžiau- galėtų drąsiau kalbėti, žinodamos, sių. koks vaidmuo atitenka social- kad pilietinė visuomenė puikiai at- demokratams žvelgiant iš istorinės skirs grūdus nuo pelų, atsirinks, ar perspektyvos? tikrai pasiūlymai verti dėmesio.

Lietuvos socialdemokratijos 115- Vienas iš socialdemokratų parti- ųjų metinių proga kiekvienas partiją jos programinių tikslų – mažinti Balandį Mažeikiuose atidengta memorialinė lenta LSDP garbės gali vertinti savaip, bet ir istorikai, socialinę atskirtį. Neseniai LSDP pirmininko, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko garbei. ir politikai vis tiek turės pripažinti frakcija dar kartą pasiūlė instru- Simboliška memorialinei lentai parinkta vieta – ant Mažeikių kul- pozityvų Lietuvos socialdemokratų mentą, kaip tą pasiekti, pateikė tūros centro pastato sienos, Naftininkų gatvėje. Kai buvo statomas partijos įnašą į Lietuvos valstybės progresinių mokesčių sistemos šis pastatas, A.M.Brazauskas dalyvavo ceremonijoje, žyminčioje sta- struktūros ir bendrai valstybinės projektą. ką apie jį manote? tybų pradžią, įleidžiant kapsulę. Dar praėjusiame dešimtmetyje, kai sistemos atstatymą. Apie tai byloja Kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus. A.M.Brazauskas ėjo šalies Ministro Pirmininko pareigas, o dabartinis jau vien tas faktas, kad pirmasis at- Jie vadovaujasi socialdemokra- LSDP lyderis A.Butkevičius dirbo finansų ministru, jų pastangomis kurtosios nepriklausomos Lietuvos užsiimti pogrindine veikla. Viena tijos principais, tai nėra naujiena. šis kultūros centro pastatas buvo išpirktas ir grąžintas Mažeikių savi- Prezidentas buvo kaip tik socialde- ryškiausių asmenybių nuo Atgimimo Matydami, kad Lietuvoje socialinė valdybei. mokratas – a. a. Algirdas Mykolas iki šių dienų – prof. , atskirtis didelė, jie bando įgyvendin- A.M.Brazausko memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje daly- Brazauskas. Po nepriklausomybės kurį laikau tikru tyru Lietuvos soci- ti savo tikslą, bet atsimuša į tą pačią vavo A.Butkevičius, Mažeikių skyriaus pirmininkas Antanas Tenys bei atkūrimo pusė laikotarpio atsakomy- aldemokratu. Dabartinė LSDP, kaip sieną, apie kurią ką tik kalbėjome. dekanas kunigas Zenonas Degutis. Kalbėdamas apie A.M.Brazausko bė už šalį krito ant mano pečių, teko žinome, yra junginys, tad kai kas kal- Dirbama tokioje politinėje aplinkoje, asmenybės žavesį, dekanas prisiminė istoriją, kai dar besimokydamas dirbti su įvairiomis politinėmis par- tina socialdemokratus esą jie „negry- kuri nepajėgi atskirti gera nuo blogo, seminarijoje paklausė kunigo, kas vertingesnis – asmenybė ar šventa- tijomis ir koalicijomis, buvo visko – nakraujai“. Žvelgdamas iš istorinės nesugebama iš to, kas siūloma išsi- sis. Kunigas jam atsakė – jog visuomenei itin vertingos asmenybės. sutarimų ir nesutarimų, bet šiandien perspektyvos, noriu pabrėžti, kad so- rinkti geriausią variantą ir bandyti galiu pasakyti, kad socialdemokratų cialdemokratai – viena didžiausių po- įgyvendinti. Be to, kol žmonės jiems LSDP informacijos centras įnašas yra neginčijamai svarus. litinių partijų, išlaikiusi valstybingu- patogiu momentu lakstys iš vienos mo idėją tarptautinės bendruomenės frakcijos į kitą, iš vienos partijos į Dirbote su Algirdo Mykolo Bra- akyse, per visą 50 metų okupacijos kitą, keisdami arklius vidury brąstos, LSDP 115-osioms metinėms – zausko, vėliau su Gedimino Kir- laikotarpį. Socialdemokratai palaikė tol nieko nebus. kilo Vyriausybėmis, koks buvo jų ryšius su kitomis pasaulinėmis tos 115 ąžuoliukų darbo pobūdis, kuo šios Vyriausy- pačios ideologijos organizacijomis, Ir vis dėlto, socialdemokratų Vy- bės išsiskyrė? siekė šalyje demokratijos. riausybių valdymo laikotarpiu ša- lis išgyveno ekonominį pakilimą. Galiu pasidžiaugti, kad santykiai Dažnai priekaištaujama parti- Kaip manote, kokioje srityje buvo su socialdemokratų vyriausybėmis joms, kad jų vertybių skalės yra pasiekta didžiausia pažanga? buvo labai korektiški, nebuvo susi- labai supanašėjusios, takoskyra kirtimų, bendravome. Tuos metus jei neišsitrynusi, tai gerokai nu- Jei sakyčiau, kad pažanga buvo galėčiau pavadinti konstruktyvaus blukusi. Kaip manote, kodėl taip vien tik socialdemokratų nuopelnas, darbo, sutarimo, o ne konfrontacijos atsitiko? būčiau ne visiškai teisus. Ekono- metais, deja, to trūksta šiandienos mikos pakilimu galėjome džiaugtis politiniame gyvenime. Yra dalis teisybės. Partijos yra globaliniu mastu. Socialdemokratai išlaikiusios ideologinę skaistybę, turėjo neblogas sąlygas, todėl dau- Esate vienas iš tų, kurie prisimena tačiau žiūrint į šios dienos politinę gelį dalykų pavyko sėkmingai įgy- prieškario Lietuvą. Kokia tuomet santvarką, kaip mes esame pasiskirs- vendinti. Be to, socialdemokratai buvo socialdemokratija? Koks tę politinėmis grupėmis, daugiau demonstravo norą konstruktyviai vaidmuo, jūsų nuomone, atiteko išsiskiriame ne ideologijomis, apie bendradarbiauti su opozicija, ir tai socialdemokratams prieškariu? kurias šiandien mažiausiai kalbama, buvo išnaudota, pasiekti neblogi re- bet socialinių problemų iškėlimu, zultatai. Tuo metu sustiprėjo ir mūsų Nors partija susikūrė anksčiau, jų sprendimų įgyvendinimu. Jei yra tarptautiniai santykiai. Turiu pripa- Lietuvos socialdemokratų par- Lietuvos socialdemokratinio bet manau, tikslingiausia prisiminti stipri politinė jėga, galima bandyti žinti, kad dirbant ir su Prezidentu tija gegužės 1-ąją minėjo partijos jaunimo sąjungos pirmininkas Ju- 1905 metus, sušauktą Didįjį Vilniaus viešai deklaruoti ir įgyvendinti savo Algirdu Brazausku, ir su Gedimino įkūrimo 115-ąsias metines ir nepri- ras Požela pabrėžė, kad LSDP – Seimą, jau tada socialdemokratai su- principus. Šiandien to nejaučiame. Kirkilo Vyriausybe buvo stengiama- klausomos Lietuvos idėjos gimimo seniausia partija, gyvuojanti ilgiau vaidino reikšmingą vaidmenį, žadin- Drįstu pasakyti, mūsų visuomenei si ieškoti dialogo, nebuvo tokios di- dieną. Ta proga balandžio 27-ąją, negu Lietuvos nepriklausomybė, ir dami mūsų tikrąjį tautinį sąmoningu- absoliučiai nesvarbus ir neįdomus delės konfrontacijos, jie stengėsi, tai Lūžių parke, prie J. Pauliaus II pažadėjo, kad ąžuoliukų sodinimo mą, iškeldami valstybingumo idėjas. partijų ideologinis pasiskirstymas. turėjo įtakos. Bet ir socialdemokratai pagrindinės mokyklos, greta jau tradiciją pratęs socialdemokratinis Pasirašant Vasario 16-osios Nepri- Žinoma, yra gerąja žodžio prasme turi pripažinti, kad sąlygos buvo pa- augančių 110 socialdemokratų jaunimas. klausomybės aktą, vieni aktyviausių „užkietėjusių“ partiečių, kurie no- lankios. ąžuoliukų buvo pasodinti dar penki Pasodinę penkis ąžuoliukus buvo socialdemokratai. Neabejotinai rėtų, kad partijos principai vyrautų medeliai. partijos vadovas A.Butkevičius, ryškios asmenybės – Steponas Kai- visuomenėje, bet visuomenė nenori Lietuvai ateityje reikia socialde- LSDP pirmininkas Algirdas Seimo nariai Česlovas Juršėnas, rys Kaminskas, Kipras Bielinis, My- domėtis, ginti tų principų. Šiandien mokratijos? Ko partijai palinkė- Butkevičius, pasveikinęs partijos Juozas Olekas, Vilniaus mies- kolas Biržiška, dr.Antanas Garmus. svarbus egzistencijos, išgyvenimo tumėt 115-ųjų metinių proga? bičiulius, prisiminė, kaip prieš to skyriaus pirmininkas Romas Pabėgęs nuo carizmo, bet stipraus, klausimas – tokia tikroji padėtis, ku- penkerius metus šiame parke sodi- Adomavičius, LSDJS pirmininkas kieto charakterio, principingas buvo rios daugelis nenori pripažinti. Jokios abejonės nėra – Lietuvai nant 110 ąžuoliukų, partijos Gar- J.Požela ir kiti partijos nariai Anta- dr. Pijus Grigaitis, gyvenęs JAV, ar- socialdemokratijos reikia. Mano bės Pirmininkas Algirdas Mykolas kalnio kapinėse pagerbė Anapilin šiai kovojęs už Lietuvos laisvę, apie Šiandien socialdemokratai – opo- nuoširdus noras būtų, kad Lietuvos Brazauskas pasakė: „Kiekvienas iškeliavusius socialdemokratų par- jį sukosi visas Amerikos lietuvių so- zicijoje. Ne kartą viešojoje erdvėje socialdemokratų partija, kaip vie- Lietuvos žmogus per savo gyveni- tijos bičiulius. Buvo padėtos gė- cialdemokratų gyvenimas. opozicija vadinta bedante, kaip na pasaulinių partijų, turinti aiškius mą privalo pasodinti bent po vieną lės ant LSDP Garbės Pirmininko, Carinės Rusijos sistemoje social- manote, kodėl susidarė tokia nuo- principus, ideologiją, įgyvendintų medį“. Dabartinis LSDP lyderis Lietuvos Respublikos Prezidento demokratai buvo pirmieji revoliuci- monė? Ar dirbama nepakanka- savo tikslus – kad pagrindine verty- A.Butkevičius pasidžiaugė, kad Algirdo Mykolo Brazausko kapo, onieriai. Nenuostabu, kad bolševi- mai? be išliktų žmogus, kuriam turi būti Lietuvos socialdemokratai, sodin- pagerbtas vienas iš partijos įkūrė- kams perėmus valdžią, didžiausiais suteiktos galimybės reikštis, nebūti dami medelius visoje Lietuvoje, iš- jų Alfonsas Moravskis, prof. Ka- jų priešais tapo ne kas kitas, o social- Nė viena iš partijų nėra absoliu- išnaudojamam, kad žmonės tuos reiškia meilę gamtai ir žmonėms. zimieras Antanavičius, signataras demokratai. LSDP suvaidino svarbų čiai pajėgi savo dauguma išlaikyti tikslus įvertintų, kad partija eitų šva- „Tegul kiekvienam šis parkas Gediminas Ilgūnas. vaidmenį ir po 1926-ųjų, kada Lietu- poziciją. Bandoma sudėtingas pro- riu keliu, gyvendama pagal pačios bus puikus pavyzdys, kaip puose- va tapo autokratine Antano Smeto- blemas spręsti koalicinio sutarimo nusistatytus principus. lėti gražias partijos tradicijas“, – Kornelija Petravičienė nos ir Tautininkų sąjungos valdoma būdu. Be to, mes dar neturime są- Evelina Butkutė-Lazdauskienė kalbėjo A.Butkevičius. valstybe, socialdemokratijai teko moningos pilietinės visuomenės. Jei ir Auksė Kontrimienė 3 Pozicija LSDP XXX suvažiavimas. Tas pats pirmininkas – naujos idėjos

katastrofiška, nepaisant Premjero ba apie visai kitą valstybę, kitos Lietuvos dirbančiųjų pajamų ir vie- į partiją. Per dvejus metus LSDP Atkelta iš 1 p. bandymų piešti situaciją spalvo- valstybės žmones – tikrai ne tuos, nam gyventojui tenka daugiau kaip narių skaičius pagausėjo 3 tūkst. tai. kuriuos galima sutikti Kelmėje, 4 tūkst. Lt per mėnesį. Tuo tarpu Šiuo metu partijoje yra beveik 19 mus, nes turime Lietuvos ateities „Mums, kaip ir daugeliui Eu- Jurbarke, Akmenėje ar Ignalino- kitas penktadalis Lietuvos turi pa- tūkst. narių. viziją. Eisim su naujom idėjom, ropos ir pasaulio valstybių, teko je. O su kuo susiduriame realioje sitenkinti vos 650 Lt pajamų per „Aš mačiau, kaip žmonės su- kalbėsim apie realybę, o ne apie patirti poveikį pasaulinės krizės, Lietuvoje – ne toje, kurią papuošęs mėnesį. Tokią socialinę nelygybę klūsta, kai pradėdavau kalbėti apie utopijas“, – sakė LSDP pirminin- kurią sukėlė menkai prižiūrima, įvairiomis manipuliacijomis pako- galima rasti nebent trečiojo pasau- kasdienes jų problemas. Tačiau kas A.Butkevičius. socialinės atsakomybės stokojan- reguotais, pagražintais skaičiais lio šalyse“, – sakė pranešėjas. nuo žodžių reikia pereiti prie dar- LSDP pirmininko pavaduoto- ti ir rizikingais verslo modeliais demonstruoja Premjeras, lankyda- bų. Kiekvieno mūsų svarstymo, jais tapo Vytenis Povilas Andriu- grįsta globali finansų sistema. An- masis proginiuose susitikimuose Gausėja partijos gretos siūlymo, sprendimo centre turi kaitis, Zigmantas Balčytis, Vilija tra vertus, Lietuvoje susidūrėme užsienyje? Pirmiausia – su didžiu- būti žmogus – neretai paliktas, su- Blinkevičiūtė, Valerijus Makūnas, ne tik su pačia krize, bet ir su ne liu nedarbu. Oficialus bedarbių Skaitydamas pranešimą su- trikęs, pasimetęs, socialiai pažei- Ričardas Malinauskas, Juozas mažiau skaudžiomis krizės suval- skaičius šiuo metu vis dar maž- važiavime LSDP vadovas džiamas. Tai – mūsų žmonės. Mes Olekas, Justas Pankauskas, Giedrė dymo apraiškomis. Jos atsirado daug 300 tūkstančių – per dvejus A.Butkevičius pabrėžė, jog įsiga- galime ir turime jiems atstovauti. Purvaneckienė, Algirdas Sysas, dėl neapgalvoto, neadekvataus, metus jis išaugo daugiau negu tris lėjęs neoliberalizmas atnešė dau- Ir todėl, kad socialdemokratai vi- Birutė Vėsaitė. strateginiu požiūriu daugeliu at- kartus“, – kalbėjo A.Butkevičius. giau sumaišties ir socialinės polia- suomet stengėsi jiems atstovauti, žvilgiu klaidingo, prie pavojingų Statistikos duomenimis, rekor- rizacijos negu pažangių socialinių ir dėl to, kad šiandienos Lietuvoje Šalies politinės ir ekonominės socialinių bei ekonominių pase- dinė ir emigracija – nuo 2010 m. sprendimų. Todėl socialdemokra- jiems niekas neatstovauja“, – savo padėties įžvalgos kmių vedančio šalies valdymo, sausio iki šių metų pradžios iš Lie- tai tiki, jog grįš į valdžią ir imsis pranešime kalbėjo LSDP pirmi- kurį dabar vykdo valdančioji koa- tuvos išvyko per 84 tūkst. Lietu- priemonių padėčiai normalizuoti, ninkas A. Butkevičius. LSDP suvažiavime pirmininkas licija bei konservatorių vadovauja- vos gyventojų. Katastrofiška tapo tačiau tam reikalingos sutelktos A.Butkevičius tradiciškai apžvel- ma Vyriausybė. socialinė atskirtis. tvirtos pajėgos – eiliniam žmogui Evelina Butkutė-Lazdauskienė gė esamą šalies politinę, ekono- Klausant konservatorių Premje- „Duomenys rodo, kad vienas patraukli partija. minę ir socialinę padėtį. Kai kurių ro šnekų, daugeliui susidarė tvirtas penktadalis Lietuvos gyventojų LSDP lyderis pasidžiaugė, kad socialinių grupių padėtis – tiesiog įspūdis, kad konservatoriai kal- uždirba beveik pusę visų metinių vis daugiau žmonių ryžtasi įstoti

Eitynėmis paminėta Tarptautinė darbo diena Trims socialdemokratams – Gegužės 1-ąją, lydint pučiamųjų instrumentų Garbės pirmininko ir orkestrui „Trimitas“, šventine eisena buvo Garbės nario vardai paminėta Tarptautinė darbo diena ir Lietuvos socialdemokratų parti- jos 115-osios metinės. Pirmosiose eisenos gretose žygiavo LSDP vadovai – partijos su- važiavime perrinktas pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo nariai: Česlovas Jur- šėnas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Juozas Olekas, Birutė Vėsaitė, Algirdas Sysas, Marija Aušrinė Pavilionienė, žmonės suorganizavo eitynes. konfederacijos pirmininkas Artū- Europos Parlamento narys Justas „Mūsų pirmtakų tikslas buvo ras Černiauskas liūdnai konsta- Vincas Paleckis, Vilniaus skyriaus įkurti demokratinę partiją, siekian- tavo, kad net 615 tūkst. Lietuvos pirmininkas Romas Adomavičius čią nepriklausomos Lietuvos vals- žmonių šiuo metu gyvena užsieny- ir kiti. tybės atkūrimo ir kuo didesnio so- je. Jis pabrėžė ir tai, kad Gegužės Socialdemokratų plakatuose cialinio teisingumo. To paties mes 1-osios šventę norėta ne kartą at- atsispindėjo pagrindiniai tautos siekiame ir šiandien. Ir tik vieny- imti, panaikinti. siekiai – „Už Lietuvą be skur- bėje mes galime tikėtis permainų“, „Ačiū Dievui, Gegužės 1-oji do“, „Už socialinį teisingumą“, – kalbėjo A.Butkevičius. liko. Ir tegul ji būna pagrindi- „Svarbiausia – žmogus“. Šventi- Vilniaus miesto skyriaus pir- nė mūsų šventė“, – paragino niame Tarptautinės darbo dienos mininkas Romas Adomavičius A.Černiauskas. renginyje partijos pirmininkas pažymėjo, kad šiandien pasaulyje A.Butkevičius pasidžiaugė, kad Gegužės 1-oji švenčiama jau 125 Kornelija Petravičienė prieš 115 metų patys aktyviausi kartą. Lietuvos profesinių sąjungų

Balandžio 30-ąją Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavime pa- sipildė Garbės Pirmininkų ir Garbės narių gretos. Už nuopelnus Lietuvos socialdemokratijai, ilgametę ir aktyvią vei- klą partijoje LSDP Garbės Pirmininko vardas suteiktas buvusiam LR AT deputatui, Kovo 11-osios Akto signatarui, vienam iš LDDP steigėjų ir buvusiam šios partijos pirmininkui, šiuo metu pavaduotojui, Prezidiumo ir Tarybos nariui Česlovui Juršėnui. Č.Juršėnas vienintelis dirbo visose Seimo kadencijose, triskart buvo išrinktas Seimo pirmininku, šiuo metu yra Seimo pirmininkės pavaduotojas. LSDP Garbės nario vardas suteiktas mokslininkui, visuomenės veikė- jui, ilgamečiam partijos prezidiumo ir Tarybos nariui Dobilui Kirveliui bei buvusiam LR AT deputatui, ilgamečiam LR Seimo ir LSDP tarybos nariui Nikolajui Medvedevui. LSDP informacijos centras G e g u ž ė s 1 - o s i o s e i t y n ė s . G. Mažeikos nuotr. LSDP XXX suvažiavimo akimirkos 4

1. Europarlamentaras Z.Balčytis ir LSDP pirmininkas A. Butkevičius.

Himnu prasidėjo LSDP XXX suvažiavimas. Partijos pirmininkas A.Butkevičius ir jo pavaduotojai.

Europarlamentaras J.Paleckis ir partijos pirmininko pavaduotoja G.Purvaneckienė (antra dešinėje) su LSDP bičiulėmis.

3. 4.

LSDP Šiaulių miesto skyriaus delegatai ir svečiai.

Iš kairės: Neringos meras A.Vinkus, VU rektorius B.Juodka ir Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskich.

5.

LSDP delegatai XXX suvažiavime. Europos Parlamento narė Z.Gurmai kalbasi su LSDP Prezidiumo nariu R.Vaitkumi.

Iš dešinės – Seimo narys B.Bradauskas, buvęs Premjeras A.Šleževičius, Seimo narys LSDP delegatai. J.Karosas ir Krikščionių partijos pirmininkas G.Vagnorius. 5 LSDP XXX suvažiavimo akimirkos

LSDP Mažeikių skyriaus bičiuliai. Antras iš kairės stovi Mažeikių rajono meras A.Tenys. LSDP Ignalinos skyriaus atstovai. Penktas iš dešinės skyriaus pirmininkas Vilius Cibulskas.

LSDP suvažiavimo dalyviai. A.Butkevičius su bičiuliais iš Panevėžio. Trečiasis iš dešinės – Panevėžio miesto meras P.Vadopolas.

Uždeganti Seimo nario, LSDP pirmininko pavaduotojo V.P.Andriukaičio kalba. Suvažiavimo akimirka. Pirmoje eilėje – Seimo narė M.A.Pavilionienė.

Perrinktas partijos pirmininkas A.Butkevičius. Valdo Šereikos, Mindaugo Ružės, Stasio Paškevičiaus ir Gedimino Mažeikos nuotraukos. Valdo LSDP suvažiavimas. LSDP bičiulius linksmino J.Banuškevičiaus kaimo kapela iš Trakų. Vilnius – Briuselis – Strasbûras 6

Nacionaliniai reformų ypatumai

gos (ES) valstybėse, tačiau Lietuva cijų tarnyba, su vos gyvuojančia be- pensijų ir socialinio draudimo sis- terijos o visos valstybės strateginiu turi ir savo nacionalinių ypatumų. darbių profesinio mokymo sistema. temos pertvarkos. Negalima sutikti tikslu. Jo įgyvendinimui turėtų būti Pagrindinis reformos motyvas Griauti visada lengviau, negu kurti. su tuo, jog šios reformos pagrindi- pajungtos socialinės apsaugos, dar- dažnai būna politinės saviraiškos Reikia norėti ir mokėti įvertinti re- nis tikslas būtų taupymas ir socia- bo rinkos, ekonomikos skatinimo, siekimas, dangstomas būtinybe formų socialinius kaštus. Tenka tik linio draudimo biudžeto subalan- ekonominės migracijos reguliavi- efektyviau spręsti tikrą ar menamą užjausti abiturientus, kurie kasmet savimas. Mes jau pagarsėjome, ES mo ir kitos politikos. Tokio požiū- problemą. Atėjus į valdžią len- privalo taikytis prie kintančių priė- sunkmečio problemas spręsdami rio laikosi ir Europos Parlamentas. gviausia pareikšti, kad viskas iki mimo į aukštąsias mokyklas taisy- sunkiausiai gyvenančių žmonių Aš neneigiu, kad Lietuvai reikia šiol buvo daroma blogai, reikia da- klių, arba jų tėvus, kurie neįstengia sąskaita. Reikia už skaičių maty- ieškoti savų kelių tobulinant mūsų ryti kitaip. Patraukliausia yra pra- apmokėti augančios studijų kainos. ti gyvą žmogų – esamą ir būsimą gyvenimą. Tačiau priimant ilgalai- dėti nuo struktūrų reorganizavimo. Ne mažiau problemų kyla ir rajonų pensininką, kuriam pensija dažnai kius strateginius sprendimus, da- Vilija Blinkevičiūtė, Rinkėjai visada pritars biurokrati- gyventojams, kurie dėl sveikatos yra vienintelis pragyvenimo šal- rančius įtaką mūsų ir ateities kartų Europos Parlamento narė, jos sumažinimui, o saviškiai bus priežiūros įstaigų pertvarkos savo tinis. Žmonės turi žinoti, ką jiems gyvenimui, būtina stengtis, jog jie LSDP pirmininko pavaduotoja dėkingi už galimybę įsidarbinti. kišene pajuto padidėjusią atskirtį duos reforma – tolesnį skurdą ar būtų pagrįsti nacionaliniu sutarimu, Tačiau ar visada užteks naujai atė- nuo sveikatos paslaugų. viltį gauti adekvačią jų lūkesčiams o ne vienos ar kitos politinės jėgos Ar galima gyventi be reformų? jusių partiečių ir artimųjų kompe- Kita nacionalinė reformų varo- pensiją. Negalima ilginti pensinio ambicijomis. Labai svarbu, kad na- Teoriškai – taip. Tiesiog reikia, kad tencijos rengiant ir įgyvendinant moji jėga – privatizavimas, įvardi- amžiaus, neįvertinus padėties dar- cionalinės reformos neprieštarautų visuomenė būtų tokia brandi ir iš- reformas? Mokymuisi laiko jau jamas universaliu vaistu nuo visų bo rinkoje ir neįgyvendinus prie- Europos socialinėms vertybėms. mintinga, jog sugebėtų nuosekliai nelieka, o reformas rengti reikia blogybių. Viešas interesas tampa monių vyresnio amžiaus žmonių Didžiausias žmogiškąsias ir finan- tobulinti tai, ką sukūrė – be reformų dabar. antraeiliu. Laisvoji rinka kėsinasi užimtumui gerinti. Todėl rengiant sines netektis patiriame, kai reikia ir be revoliucijų. Deja, mes nesame Aišku, galima panaikinti ir nieko sunaikinti net valstybinę socialinio šią pertvarką, būtina įveikti dar reformuoti reformą. Todėl, prieš tobuli ir dažnai susikaupusias pro- nesukurti. Taip atsitiko su pamiršta draudimo sistemą, kuri nuo skurdo vieną nacionalinį reformų ypatumą pradedant reformas, gerai pagalvo- blemas sprendžiame reformomis. ekonominės migracijos reguliavi- saugo daugelį mūsų gyventojų. – žinybiškumą. Orios senatvės užti- kime. Ypač socialinėje srityje. Tai vyksta visose Europos Sąjun- mo strategija, sunaikinta kvalifika- Su nerimu seku diskusijas dėl krinimas turi tapti ne vienos minis-

Sprendžiant radioaktyvių atliekų problemą – Europa dar „vystykluose“

atkreipia dėmesį į probleminius išliks pavojingos dar mažiausiai macija nėra objektyvi, nes patei- saugyklų, nes tikėjosi panaudotą klausimus, susijusius su šių pavo- 100 tūkst. metų, todėl jų saugojimo kiama arba atominės energetikos kurą perdirbti, tačiau įvykusi katas- jingų atliekų saugojimu, atominių scenarijai turi būti ypatingai pati- pramonėje dirbančių mokslininkų, trofa jūroje laikytas atliekas pavertė objektų patikimumo testų nepakan- kimi ir ilgalaikiai. Radioaktyvių arba aplinkosauginių organizacijų nuodais. kamumu ir nešališkos mokslinės atliekų turi kiekviena iš 27 ES šalių, nuomonė, todėl atstovauja skirtin- Mano nuomone, esant tokiai ra- nuomonės trūkumu. nepriklausomai nuo to, ar jos plėto- giems interesams. Tai vyksta ne dioaktyvių medžiagų ir atliekų pa- Pabrėžtina tai, kad radioakty- ja atominę energetiką, ar ne. Todėl tik šiame, bet ir kituose jautriuose naudojimo būklei, reikia užtikrinti viosios atliekos susidaro ne vien keliamas klausimas, ar kiekviena sektoriuose, pvz., genetiškai modi- nešališkus mokslininkų tyrimus ir atominėse elektrinėse, gana gau- šalis turėtų savarankiškai spręsti šią fikuotų organizmų ir vadinamųjų sukurti nuo atominės energetikos Zigmantas Balčytis, siai radioaktyvios medžiagos nau- problemą ir turėti vien savo atomi- naujų maisto produktų srityje, kai pramonės įmonių nepriklausomą Europos Parlamento narys, dojamos medicinoje ir pramonėje. nių atliekų saugyklas, ar būtų raci- mokslininkai atstovauja pramonės organizaciją, kuri ne tik užtikrintų LSDP pirmininko pavaduotojas Pirmoji atominė elektrinė buvo onaliau atominių atliekų problemą interesams. atliekų laikymo saugumą, tačiau pastatyta prieš beveik šešiasdešimt spręsti centralizuotai, kuriant kelis Akivaizdu, kad situacija dėl radi- taip pat rūpintųsi ir atominių elek- Šiuo metu Europos Parlamen- metų, tačiau šiandien vis dar nėra atliekų saugojimo centrus? oaktyvių atliekų saugojimo nei Eu- trinių patikimumu, vykdydama va- te (EP) svarstoma direktyva dėl atsakymo į tai, ką daryti su panau- Kita problema yra informacijos ropoje, nei apskritai pasaulyje nėra dinamuosius „sukrėtimo testus“ ir branduolinių atliekų panaudojimo. dotu branduoliniu kuru. Mokslinin- apie radioaktyviąją saugą šališku- patenkinama. Pavyzdžiui, japonai kitus būtinos saugumo priežiūros Į diskusiją įsitraukę mokslininkai kų teigimu, radioaktyvios atliekos mas. Šiuo metu pateikiama infor- nenorėjo statyti atominių atliekų veiksmus.

Ar atsiras “tikrieji“ lietuviai, lenkai, rusai, vokiečiai...

ultraradikalių politikų, ir nuosai- mokratai, užėmę rinkimuose antrą me iš bendro Europos fono. Deja, vo stipriojo teisė, kumščio teisė, kesnių, linkusių į kairę ar į dešinę. vietą, irgi skeptiškai vertina besąly- ne taip. ES šalyse yra bent keletas kai Lietuva neteko Vilniaus krašto, Pagrindinė laimėjimo priežastis: gišką pagalbą, bet jie sako, kad jei tuzinų įtampos židinėlių: konfliktas Klaipėdos krašto, pagaliau – vals- populiarus šalyje reikalavimas su- į krizę patekusios šalys rodys valią tai įsiliepsnoja, tai apsilpsta. Tokių tybingumo. stabdyti ES finansinę pagalbą to- reformoms, ūkiui sutvarkyti, tada nacionalistinio pagrindo židinių Įsivaizduokime, kad nacionalis- kioms šalims kaip Graikija, Airija, reikia padėti. Ši pozicija, galima ti- daugiau naujosiose ES valstybėse, tinė Lietuva atsiduria nacionalisti- Portugalija. Jos, esą, švaisto pini- kėtis, ir bus paremta Suomijoje. bet yra ir senosiose – kad ir lietuvių nių Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, gus, nemoka tvarkytis. „Štai Suo- Suomija – vienintelė euro zonos pamėgtose Ispanijoje, Airijoje, JK. kiek nutolusios nacionalistinės Vo- mija, – sako „tikrieji“, – prieš 20 šalis, kurioje finansinius pagalbos Tautiškumas, sveikas nacionaliz- kietijos apsuptyje. Visų šių valsty- metų, sugriuvus Tarybų Sąjungai paketus tvirtina ne Vyriausybė, o mas – tai, be abejo, gerai. ES de- bių nacionalistai turi teritorinių pre- ir praradus jos rinkas, irgi pergy- Parlamentas. Jeigu Suomija pagal vizas –„Suvienijusi įvairovė“. ES tenzijų Lietuvai – ir ne tik Vilniaus, veno labai sunkius laikus. Bet mes, Stabilumo paktą numatytos finan- nesikėsina į tą įvairovę, atvirkščiai Klaipėdos kraštui. Tai – juodasis suomiai, išsikapstėme be didesnės sinės pagalbos Portugalijai nepa- – puoselėja ją. Kitas dalykas, kai na- scenarijus. Nemanau, kad jis realus Justas Paleckis, pagalbos“. (Ne visai taip. Suomija tvirtintų, ji pagal demokratiškas ES cionalizmas karingas, kai pavirsta įžvelgiamoje ateityje. Tačiau jei- Europos Parlamento narys 1995 m. tapo ES nare. Jai pavyko taisykles, nebus suteikta. Situacija priešiškumu kitoms tautoms, ypač gu svarbiausius reikalus kada nors įveikti krizę sukaupus savo jėgas, taptų rimta. Kiltų grėsmė, kad ES kai juo užsikrečia didžiosios tautos. imtų karingai tvarkyti „tikrieji“ lie- Balandį Europą sudrebino „Ti- tačiau ir naudojantis bendros ES dar labiau pasidalintų į turtingas Prieš kelis dešimtmečius Europos tuviai kartu su „tikraisiais“ lenkais, krieji suomiai“. Tikrai pretenzingas vidaus rinkos privalumais). valstybes ir skurstančias atsilikėles. Parlamente kalbėjęs Prancūzijos rusais, vokiečiais... partijos pavadinimas: tai kiti suo- „Tikrieji suomiai“ ragina pagal- Atsirastų dviejų greičių Europa. prezidentas Fransua Miteranas pa- miai jau netikri, antrarūšiai; prašosi voti apie Suomijos galimybę trauk- „Tikrųjų suomių“ sėkme besidžiau- sakė iki šiol dažnai prisimenamą paralelė su „sveiko proto dešiniai- tis iš euro zonos. Jie norėtų, kad giantieji Lietuvoje turėtų pamąstyti, frazę: „Nacionalizmas – tai karas“. siais“ pas mus... Bet nauja partija turtingesnės ES šalys numotų ranka ar toks padalinimo gilėjimas būtų Pamėginkime prognozuoti. Jei užėmė trečią vietą Suomijos Par- į bendrus reikalus: tie, kurie gerai naudingas Lietuvai. dėl „Tikrųjų suomių“, kitų populis- lamento rinkimuose ir išsikovojo tvarkosi ir privalo gyventi gerai, Dar viena paralelė. „Tikrųjų tų laimėjimų kitose šalyse, dėl ra- teisę dalyvauti valdančioje koalici- o nesugebantys tegul kapstosi ar suomių“ laimėjimas ir įtampa san- dikalaus nacionalizmo įsitvirtinimo joje ne tik dėl pavadinimo. „Tikrie- skęsta patys. Racionalumo tokiame tykiuose su lenkų kilmės Lietuvos pradės byrėti euro zona, skilinėti ir ji suomiai“ – protesto partija. Jie požiūryje yra. Šalims, patekusioms piliečiais... Kas gali būti bendro žlugti ES – geriau bus ar blogiau? Rengta kartu su Europos Parlamento pasisako prieš valdžią, tradicines į krizę, reikia padėti, bet ne besąly- tarp šių reiškinių? Variantai gali būti įvairūs, bet di- socialistų ir demokratų pažangiojo partijas, siekia pateikti alternatyvą giškai. Pilti eurų į bedugnę statinę Daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, džiausia tikimybė, kad grįžtume į aljanso grupės Lietuvos delegacija. dabartinei politikai. Partijoje yra ir neprotinga. Suomijos socialde- kad minėta įtampa mes išsiskiria- XX a. pirmąją pusę, kai viešpata- 7 Jaunøjø socialdemokratø akimis

Įspūdžiai iš Baltijos regiono šalių bei Rusijos jaunųjų lyderių forumo 2011 Balandžio 6-10 dienomis, 2011 vo, jog svarbu palaikyti moterų- savo šalies bei ES pilietis, galiu nors bendro tarp NATO ir delfi- metų Europos kultūros sostinėje lyderių, politikių, vadovių skai- padaryti, kad būtų išspręstos sau- „Kodėl NATO?“ – šį klausi- nų? Pasirodo, gali. Tinkamai ap- – Taline trys Lietuvos socialde- čiaus didėjimo tendenciją, nes tai gumo problemos“. Pažymėta, jog mą kėlė forumo dalyviai. Užsie- mokyti delfinai bei jūrų ruoniai mokratinio jaunimo sąjungos na- galėtų būti ne tik lygių galimybių nepaisant to, kad yra deklaruo- nio reikalų ministerijos atstovas geba padėti minas ant reikiamų rės ir keleto kitų organizacijų at- užtikrinimo rodiklis, tačiau ir jama apie sudarytas galimybes Christian Liflander pažymėjo, kad objektų, gali filmuoti priešo pa- stovai dalyvavo Frydricho Eberto galimas karinių NATO įkurta krantę ar specialiu prietaisu iš- fondo kartu su Estijos Atlanto su- konfliktų skai- siekiant neleis- matuoti radiaciją. tarties asociacija organizuotame čiaus mažėjimo ti plisti Rusijos Paskutinę forumo dieną daly- Baltijos regiono šalių bei Rusijos garantas. Tokia galiai bei pa- viai turėjo galimybę susipažinti jaunųjų lyderių forume. pozicija grin- laikyti demo- su Estijos Parlamento istorija, džiama iš pri- kratiją Europos pastatų ansambliu, dabartine su- Saugumo kontekste moterys – gimties taikesne, šalyse. Prele- dėtimi. Kovo 6-ąją Estijoje vykę ateities lyderės harmoningesne gentas iškėlė rinkimai į Parlamentą pademons- moters asmeny- klausimą, kas travo rinkėjų pritarimą dabartinės Pirmąją forumo dieną disku- be, strateginiu yra NATO? Ką Vyriausybės veiklai bei didėjantį tuota apie saugumo sampratą. mąstymu. NATO turi da- palaikymą socialdemokratų par- Savo mintimis dalijosi Estijos Antrą dieną ryti? Kur pra- tijai, kurios atstovų skaičius Rii- socialdemokratų partijos pirmi- savo pranešimą sideda NATO gikogu išaugo beveik dvigubai. ninkas, Parlamento narys Sven skaitęs H. Būnz vaidmuo ir kur Estijoje Riigikogu nariai (iš viso Mikser, F. Eberto fondo Baltijos renginio dalyvius baigiasi? Ak- 101) renkami balsuojant ne už šalių koordinatorius Hermann privertė pažiūrėti centuota, kad partijų sąrašus, o už rinkimų sąra- Būnz, Estijos Parlamento, buvusi kitu kampu į Eu- NATO – verty- šuose esančius kandidatus. Parti- EP narė Marina Miko, Latvijos ropos Sąjungą bių klubas. Ša- jos pateikia atskirus savo rinkimų Rytų Europos politikos studijų (ES). Kalbėta Jaunųjų lyderių forumas Taline. lys dirba kartu sąrašus daugiamandatėse apygar- centro atstovas Andis Kudors bei apie pagrindines ES institucijas: įstoti į ES, tačiau procedūros yra tol, kol jų interesai nesikerta ar dose, jose savo kandidatūras gali Alar Olljum, buvęs Estijos amba- Europos Parlamentą, ES Tary- labai ilgos ir tą padaryti išties la- bent jau yra derinami. Charizma- kelti ir nepriklausomi kandidatai. sadorius Lietuvoje, o šiuo metu bą bei Europos Komisiją, tačiau bai sudėtinga. tiškasis Velso Swansea Univer- Europos išorės veiksmų tarnybos ypatingas dėmesys buvo skirtas NATO ir delfinai – kas gali būti siteto atstovas Richard Caddell LSDJS informacija konsultantas. M. Miko akcenta- atsakyti į klausimą „Ką aš, kaip bendro? iškėlė klausimą, ar gali būti kas Jaunieji socialdemokratai LSDJS Kelmės skyriui vadovaus V. Rukaitė aktyviai kopia karjeros laiptais Vasarį įvykę tarybų rinkimai parodė, kad rinkėjai vis dažniau savo balsus atiduoda jauniems politikams. LSDP savo balsų persvara prieš kitas politines jėgas laimėjo ne tik daugumą “tarybos kėdžių”, bet ir aukštus postus, kaip merai, vicemerai ir t.t. Buvo įvertinti ir pastebėti LSDJS atstovai. šiuo metu keletas jų sėkmingai kopia kar- jeros laiptais. Mindaugui Sinkevičiui patikėtas Jonavos mero postas, Elvinas Jankevičius tapo Varėnos meru, o Andrius Jozonis išrinktas Širvintų krašto vicemeru. Anot jaunųjų politikų, šie aukšti postai toli gražu nėra pasku- tinis laiptelis jų politinėje karjeroje. Su kokiomis naujomis idėjomis bei emocijomis jie gyvena?

Kaip jaučiatės po neseniai įvykusių tirtį turėjote iki šių pareigų (mero/ M. Sinkevičius: Svarbu, kad tarybų rinkimų? Ar tikėjotės tokių vicemero)? žmogus turi tikslą. Tai jau daug. To- rezultatų? liau eina tikslo įgyvendinimas. Mano M. Sinkevičius: 2007-2011 m. patarimas yra deklaruoti savo tikslą. M. Sinkevičius: Nors rinkimai kadencijos laikotarpiu teko darbuo- Nesistengti pasiekti „savo“ paslap- Balandžio 22 d.gausus Kelmės jaunųjų socialdemokratų būrys su- baigėsi beveik prieš porą mėnesių, tis tarybos nariu, socialdemokratų čia. Jeigu tikslas geras ir supranta- sirinko į Kelmės Jaunimo centrą, kur vyko LSDJS Kelmės skyriaus tačiau jų karštinė aprimo tik po frakcijos seniūnu, vadovauti ekono- mas, aplinkiniai žmonės, draugai, ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Tris kadencijas skyriui vadovavusią pirmojo tarybos posėdžio, kuriame mikos, finansų ir verslo plėtros bei kolegos padės jį įgyvendinti. Simoną Iždonaitę pakeitė Vita Rukaitė. Skyriaus valdybos nariais tapo buvo renkami rajono vadovai. Tu- kontrolės komitetams. Beveik metus A. Jozonis: Tokiems žmonėms S.Iždonaitė, Rugilė Gečaitė, Mindaugas Žymantas, Giedrė Povilaitytė, rėjome didesnių lūkesčių (išrinkti dirbau etatiniu mero pavaduotoju, o patarčiau savo tikslų siekti visada Egidijus Mečionis bei Mindaugas Staradumskis. Kontrolės komisijos 6 tarybos nariai, tikėjomės bent 7). kadencijos pabaigoje teko darbuotis tik teisingai. nariai: Lorestas Bružas, Žilvinas Milašauskas, Deividas Kelpšas. Slapčia vylėmės formuoti valdan- visuomeniniu mero pavaduotoju. Iki LSDJS Kelmės skyriaus informacija čiąją daugumą ir išrinkti savo merą darbo rajono taryboje teko dalyvauti Kokios Jūsų asmeninės savybės – tai įgyvendinti pavyko. O asme- įvairių partijos politinių organų su- padėjo užimti postus, kuriuose šiuo niškai mane, kaip kandidatą ir sąra- dėtyje. metu esate? Permainos LSDJS Trakų skyriuje šo vedlį, nudžiugino pats didžiausias rinkėjų palaikymas. Gavau net 1221 A. Jozonis: šiais metais pirmą kar- M. Sinkevičius: Atsakingumas, LSDJS Trakų skyriaus pirmininkei J.Smirnovai atsisakius eiti patikėtas pirmumo balsus, nors politikos vil- tą dalyvavau rinkimuose, todėl tiek žmogiškumas, paprastumas ir ar- pareigas, teko surengti išankstinius skyriaus vadovo rinkimus. Balandžio kai ir ankstesnis meras nesugebėjo tarybos nario, tiek vicemero patirtis tumas eilinio žmogaus rūpesčiams. 22-ąją Lentvaryje, visuotiniame LSDJS Trakų skyriaus susirinkime, išrink- peržengti 1000 balsų ribos. Didžiulį man nauja. Ir, žinoma, atkaklumas, nuolatinis ta naujoji skyriaus pirmininkė – Vilma Biekšaitė. Į pirmininko pareigas žmonių palaikymą vertinu daug la- darbas. pretendavo dar dvi jaunimo sąjungos atstovės – Violeta Ignatovič, Irmina biau negu mero postą, kuris vėliau E. Jankevičius: Dirbau sveika- A. Jozonis: Jei nesu įsitikinęs, Kozubovskaja. man buvo patikėtas. tos apsaugos ministro patarėju, Sei- nesakau. Jei nesu pasiryžęs, neda- „Laukia daug nebaigtų ir nepradėtų darbų, tačiau tikiu, jog Trakų rajono A. Jozonis: Po rinkimų jaučiuosi mo nario padėjėju, Vilniaus miesto rau. Jei nežinau, domiuosi. Jei ne- ir visos Lietuvos politikos netolima ateitis – jau jaunimo rankose, tereikia labai gerai. Tikėjausi, kad pateksiu savivaldybės Turto departamento moku, mokausi. O svarbiausia – ti- netingėti ir siekti užsibrėžtų tikslų, nes galimybių tikrai daug“, – dalinosi į rajono tarybą, toks buvo mano direktoriaus pavaduotoju. kėti savimi. mintimis V. Biekšaitė, kuri jau ne vienerius metus yra Trakų rajone sėkmin- užsibrėžtas tikslas, tačiau mero E. Jankevičius: Atkaklumas sie- gai veikiančios nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Trakų ateitis“ pro- pavaduotojo posto nesitikėjau. La- Kaip vyresnieji kolegos žiūri į jau- kiant tikslo, gera nuotaika, ir svar- jektų vadovė bei jaunųjų gidų klubo „Bartai“ įkūrėja. bai džiaugiuosi, kad mane palaikė ną žmogų politikoje? biausia – meilė žmonėms. LSDP Trakų skyriaus informacija LSDP Širvintų skyriaus bičiuliai. E. Jankevičius: Jaučiuosi gerai M. Sinkevičius: Dalis kolegų Ar šeima ir draugai palaiko Jūsų ir labai darbingai, ryžtingai nusitei- nuoširdžiai palaiko, siūlo savo pa- apsisprendimą dar aktyviau daly- kęs permainoms. Manau, kad atėjo galbą, pataria. Kita dalis, nors to ir vauti politiniame gyvenime? laikas parodyti, kad esame social- nepasako, stebisi ir yra kiek skeptiš- demokratai, todėl Varėnos gyven- ki, bet nejaučiu, kad specialiai truk- M. Sinkevičius: Paradoksalu, tojams atpiginsime šildymą, suma- dytų dirbti. bet manau, kad ir šeima, ir drau- žinsime buitinių atliekų surinkimo A. Jozonis: Jaučiu didelį pasiti- gai palaiko, bet aš pats daug labiau kainą. Aš visada tikėjausi geriausių kėjimą. Vyresnieji kolegos stengiasi abejoju, ar mano pasirinktas politi- rezultatų. Tiesa, neslėpsiu, galvojo- perduoti savo patirtį. ko kelias yra geriausias kelias man me, kad taryboje bus daugiau soci- pačiam. aldemokratų. Ką patartumėte žmonėms, kurie E. Jankevičius: Neįsivaizduoju, siekia savo tikslų, tačiau ne visada Kokią visuomeninę ar politinę pa- teisingai? Nukelta į 8 p. Tai ádomu 8 Tai įdomu... Su praėjusia Motinos ir SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENOS PROGA artėjančia Tėvo diena! Pirmieji LSDP laikraščiai nuo partijos įkūrimo iki spaudos atgavimo ( 1 dalis)

lietuviškai kalbančius gyventojus, bet ir lietuvių kalba – verstiniu pa- leidinys dar tų pačių metų gegužės vadinimu „Aidas Lietuvos darbi- 1 d., Kazio Griniaus išverstas į lie- ninkų gyvenimo“. Pirmasis A. Mo- tuvių kalbą „Lietuvos darbininko“ ravskio parengtas numeris (tiesa, pavadinimu, buvo išspausdintas esama rimtų abejonių dėl jo indėlio Evaldas Garliauskas Šveicarijoje, Ciuriche. Istorikas, rengiant šį numerį) lenkų kalba išė- istorikas spaudos tyrinėtojas Edvardas Vi- jo Vilniuje 1898 m. gruodžio mėn. Kaip atsakas į XIX a. II p. Lie- dmantas mano, jog ten išspausdin- Į lietuvių kalbą šį numerį išvertė K. tuvoje prasidėjusią visuomenės ti ir likę du paskutiniai laikraščio Grinius. Po trejų metų pertraukos socialinę diferenciaciją ėmė kurtis lenkiško varianto numeriai. Antras pasirodė ir šio laikraščio trečioji se- visuomeniniai judėjimai ir politinės numeris buvo parengtas Vilniuje ir rija – pavadinimu „Echo Žycia Ro- partijos, kurių tikslas buvo atstovau- visuomenėje pasirodė 1898 m., tre- botniczego na Litwie“ („Lietuvos ti ir ginti tą visuomenę sudarančių čiasis išleistas po metų – 1899-ai- darbininkų gyvenimo aidas“). 1902 įvairių socialinių grupių ekonomi- siais. „Lietuvos darbininko“ an- m. Vilniuje išleidus pirmuosius du Brangūs Tėveliai, nius, socialinius, politinius ir kultū- tro ir trečio numerių lietuviškieji miesto darbininkams skirto laikraš- rinius interesus. Kaip „proletariška vertimai išėjo jau arčiau Lietuvos čio numerius, padaugintus hekto- Mama ir Tėtis – švenčiausia ir brangiausia, ką mes turime. Neužteks partija“ (anot Stepono Kairio) dar- – Mažojoje Lietuvoje, atitinka- grafu, toliau jis spausdintas Tilžėje gyvenimo Jums atsidėkoti už Meilę, Rūpestį, Vaikystę ir Šventes... Iš bininkų interesams ginti 1896 m. mai Tilžėje ir mūsų jau minėto M. iki 1905 m. Hektografu dauginti Jūsų mes išmokome tiesos ir kantrybės, stiprybės ir pagarbos. Kaip gegužės 1-ąją susikūrė Lietuvos so- Jankaus spaustuvėje, Bitėnuose. Į partijos laikraščiai buvo leidžiami gera žinoti, jog Tėvų užuovėjoje būsime suprasti ir visuomet sulauksi- cialdemokratų partija. Nuo pat jos lietuvių kalbą, kaip spėjama, juos ir kituose Lietuvos miestuose, taip me patarimo, būsime apgaubti šiltu žvilgsniu ir švelniu paguodos žo- įsteigimo dienos vadovybė, be kitų be K.Griniaus vertė dar ir Stasys pat skirti jų darbininkams. džiu. Dėkingi liksim amžinai už įskiepytą žmogiškumą, tiesos ieškoji- dalykų, ėmė rūpintis ir savo spau- Matulaitis bei Juozas Bagdonas. mą, atkaklumą – lydintį mus teisingu gyvenimo keliu. dos organo leidimu – laikraščiu, Laikraščio puslapius dažniausiai Pirmųjų laikraščių tiražas Sveikinu visas mamas ir tėčius su praėjusia Motinos ir artėjančia turėjusiu tapti pagrindine tribūna užpildydavo A. Domaševičiaus, Tėvo diena, linkėdamas tvirtos sveikatos ir su kaupu atgalios grįžtan- skleidžiant socialinės demokratijos Alfonso Moravskio ir J. Bagdono Patikimos informacijos apie mi- čios vaikų meilės bei pagarbos. Branginkime kiekvieną akimirką, pra- idėjas bei puoselėjamas socialinės parašyti straipsniai. nėtų laikraščių tiražus beveik nėra. leistą su savo artimiausiais žmonėmis. lygybės, solidarumo, socialinio tei- Sunku pasakyti, kokiu tiražu jie singumo ir kitas vertybes. Leidiniai – „darbininkų luomai“ buvo platinami. E. Vidmantas tei- LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius gia, kad iki 1904 m. vieno laikraš- Pirmosios kliūtys Su pertraukomis ėjęs „Lietuvos čio tiražas vidutiniškai siekdavęs Jaunieji socialdemokratai darbininkas“, „pašvęstas reikalams 1000-1200, vėliau, jau po 1904 m., Pirmieji socialistinio turinio Lietuvos darbininkų luomos“, dėl kai kurių periodinių leidinių tiražas aktyviai kopia karjeros laiptais lietuviški laikraščiai, orientuoti ne savo matmenų (nedidelio formato, šokteldavo net iki 5000 egzem- tik į Vilniaus, bet į visos Lietuvos 16 puslapių apimties) labiau pana- pliorių. Tuo tarpu hektografuoti darbas Vyriausybėje, t.y. vykdomo- Аtkelta iš 7 p. darbininkus, pradėti leisti gerokai šus į brošiūrą, buvo pirmasis LSDP leidiniai dažniausiai leisti 60-180 joje valdžioje, įstatymų leidžiamoji anksčiau nei buvo įkurta LSDP. laikraštis. Pirmame leidinio nume- egzempliorių tiražu. Tad nedrąsiai valdžia – – man atrodo ma- Yra žinoma, jog dar 1894 m. darbi- ryje buvo nurodyta, jog „...laikraš- galime sakyti, jog panašiu tiražu kaip galima dar aktyviau dalyvauti žiau įdomus. ninkams skirtą laikraštį, pavadintą tis tėmys visokius apsireiškimus buvo leidžiami anksčiau minėti politikoje, manau, kad jau dalyvau- A. Jozonis: Tikrai neapsiribosiu „Lietuviškas darbininkas“, spausdi- darbininkų gyvenimo, nurodys kie- LSDP leidinukai. ju pakankamai, aišku, ne respubliki- tik šiuo postu, tai – tik pirmas laip- no jo redaktorius Martynas Jankus kviename atsitikime, ko turi reika- XX a. pradžioje LSDP ėmė leis- niame lygmenyje. telis „politinėje laiptinėje“. Esu nu- savo spaustuvėje, Bitėnuose. Tai lauti darbininkai, stengtis nuplėšti ti ilgiausiai ėjusį, reikšmingiausią matęs, ko sieksiu ateity, tačiau šios buvo dvisavaitis leidinys, leistas tik veidmainystės maską nuo visų tų savo laikraštį spaudos draudimo Ar apsiribosite šiuo postu? O gal paslapties neatskleisiu. vienerius metus. Pastarajam nusto- draugų, kurie, prisidengdami gra- laikotarpiu – „Darbininkų balsą“. ruošiatės ateityje siekti Seimo nario E. Jankevičius: Artimiausiu jus eiti, po dviejų metų, pasirodė žiais žodžiais, eksploatuoja darbi- Laikraštis, kurio pirmasis numeris mandato? Kodėl? metu tikrai nesieksiu Seimo nario pirmieji LSDP laikraščiai. ninką...“. Jo pasirodymo reikšmę ir išėjo 1901 m. liepos mėn., leistas ir mandato ar kitokio posto. Man tik Prieš imdama leisti pirmuosius svarbą to meto visuomenei gražiai atgavus lietuvišką spaudą – iki pat M. Sinkevičius: Abejoju, ar gaila, kad netrukus turėsiu palikti laikraščius partijos vadovybė susi- įvertino Juozas Vilčinskas partijos 1906 m. balandžio mėn. politika taps mano nuolatiniu užsi- LSDJS, šiai organizacijai priklau- dūrė su nemenkomis kliūtimis, su istorijai skirtoje apybraižoje. Pasak Pirmieji planai leisti „Lietuvos ėmimu. Galbūt liksiu nesuprastas, so nariai iki 36 m. Taigi šie metai jomis teko kovoti ir vėliau: tai ir jo, „Lietuvos darbininkas“, pasiro- darbininką“ buvo apsvarstyti 1901 bet pasakysiu taip – politika nėra ta paskutiniai. Linkiu visiems daug nuolatiniai carinės administracijos dęs lenkų ir lietuvių kalbomis, buvo m. Vilniuje sušaukto LSDP suva- sritis, kuri net ir nuoširdžiai bei pasi- pasiekti, o jūsų pirmininkui Jurui persekiojimai, ir lietuviškai kalban- pirmasis į Lietuvos skaitytojus pra- žiavimo metu. Nutarta, jog laikraš- aukojamai dirbant gali užtikrinti orų Poželai pranašauju labai sėkmingus čių kadrų stygius, materialinių lėšų bilęs laikraštis, kuris įsipareigojo tis turėtų būti leidžiamas užsienyje gyvenimą, kuklius jaukius namus 2012 metus. trūkumas ar menki organizaciniai ginti darbo žmonių interesus. ir iš ten slapta siunčiamas Lietuvon. ar stabilią ateitį. Politiko karjera Dėkojame pašnekovams ir lin- resursai. Iškilo grynai techninio Panašiu metu lenkų kalba im- Saugumo sumetimais laikraščio Lietuvoje yra gan rizikinga ir trapi, kime aktyvaus bei sėkmingo darbo pobūdžio keblumų – norint užsiim- tas leisti ir kitas LSDP laikraštis leidimo vieta buvo nurodyti du už- o gaunamas atlygis tikrai ne visada naujose pareigose. ti savų laikraščių leidyba, reikėjo – hektografu dauginta „Echo Žy- sienio šalių didmiesčiai – Paryžius atperka darbą. Tad ši profesija/sritis turėti ir savo spaustuvę. LSDP jos cia Robotniczego“ („Darbininkų ir Londonas, tačiau faktiškai „Dar- – ne kiekvienam. Dėl tolimesnių po- Kalbino Roberta Ažukaitė, neturėjo, todėl jau 1896 m. vie- gyvenimo aidas“) pirmoji serija. bininkų balsas“ buvo spausdinamas litinių planų – mane domintų nebent LSDJS biuras nas iš partijos steigimo iniciatorių, Laikraštis ėjo nuo 1897 m. kovo Mažojoje Lietuvoje, pagrindiniame gydytojas Andrius Domaševičius iki 1898 birželio mėnesio Vilniuje. lietuvių kalba leidžiamos raštijos GEROS leidybos reikalais išvyko į užsienį. Leidinio redaktorius buvo E. Soko- leidybos centre: iš pradžių Tilžėje, Spausdinimui parengęs brošiūrą lovskis (Tomašas). Pradinį paren- Johano Šenkės ir Otto Maudero- NUOTAIKOS! „Robotnik Slusarski w Wilnie“ gimo ir redagavimo darbą atliko dės spaustuvėse, o nuo 1904 m. M. („Šaltkalvis darbininkas Vilniuje“) minėtas redaktorius ir A. Doma- Jankaus spaustuvėje, Bitėnuose. Petriukas parėjo iš mokyklos. “Dėl Dievo meilės, mama, – ta- bei laikraštį „Robotnik Litewski“ ševičius. Aktyvesni bendradarbiai Pasak spaudos tyrinėtojo Vyto Ur- Tėtis klausia: ria jis. – Kodėl stovi lietuje? Eik („Lietuvos darbininkas“), bet ne- buvo J. Janulevičius, F. Dzeržinskis bono, laikraštis iš pradžių leistas - Kiek šiandien gavai? namo”. suradęs paramos pas vokiečių so- ir kiti. Manoma, jog iš viso pasiro- kas du mėnesius, vėliau, nuo 1905 - 6, - atsako Petriukas. * * * cialdemokratus, A. Domaševičius, dė 9 laikraščio numeriai: laikraščio m., tapo mėnesinis. Žurnalistikos - O kodėl ne 10? - vėl klau- Petriukas klausia: susitaręs su lenkų socialdemokra- leidyba nutraukta 1897 m., prasidė- enciklopedija nurodo, kad išleista sia. – Mama, ar Ramusis vande- tais Paryžiuje, atsivežtus leidinius jus persekiojimams ir areštams. 40 laikraščio numerių. Jo tiražas - Nes buvo tik šešios pamo- nynas visada ramus? visgi išspausdino. Pirmasis „Lie- Antrosios serijos, išlaikiusios siekdavo tuo laikotarpiu įspūdingą kos. – Ar negali paklausti ko nors tuvos darbininko“ numeris lenkų tokį patį pavadinimą, kaip pirmoji, egzempliorių skaičių – 3 tūkst. * * * protingesnio, – nepatenkinta kalba išspausdintas 1896 m. balan- skaitytojų ratas buvo daug platesnis Smarkiai lyja. Staiga kažkas mama. džio mėn. Paryžiuje įsikūrusioje A. – laikraštis skirtas visos Lietuvos (Tęsinys kitame pabeldžia į duris. Vyriškis jas – Galiu. Tada pasakyk, nuo Reifo spaustuvėje. Orientuojantis į darbininkams, leistas ne tik lenkų, „Socialdemokrato“ numeryje) atidaro ir pamato savo uošvę. ko numirė Negyvoji jūra?

“Socialdemokratas” redaktorė Evelina Butkutė-Lazdauskienė (8 5) 2396327. LSDP informacijos centras: Auksė Kontrimienė (8 5) 2396327, (8 5) 2396609. ISSN 2029-3933