17,1994 the Uthuanian World-Wide Daily
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
KB 2013 12 WEB.Pdf
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ. -
Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof. -
Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa Anksčiau buvo Gorbačiovo pa nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre partijos kandidatus jų atspaus likų deputatai pasipriešino įsta zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr. -
Brazauskas Siekia Lanksčios Politikos Su Rusija Lietuvių Veiksniai
SI14 P 4 URA1IS 2-CL THE LIBRARY OF CONGRESS REFERENCE DEPAR1MEN1 3ERIAL3 D1VISION UASHIM6TON DC 20025 IŠEIVIJOS UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 2N0 CLASS TELEFAKSAS (312) 585-8284 DECEMBER 22 1993 THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Vol. LXXXIV Kaina 35 c. TREČIADIENIS - WEDNESDAY, GRUODIS - DECEMBER 22, 1993 Nr. 246 Žinios iš Lietuvos — Elta Lietuvių veiksniai Brazauskas siekia spaudžia JAV lanksčios politikos su pasisakyti dėl Rusijos Washington, DC, gruodžio džioje", rašo Gečys. „Dabar, Rusija 20 d. — Amerikos Lietuvių išrinktas į Durna, jis turės Taryba ir JAV Lietuvių Bend galimybę skatinti šią pavojingą, Vilnius, gruodžio 21 d. (Elta) riukaitis ir Audrius Rudys. Jie ruomenė pasiuntė laiškus JAV imperialistinę politiką". — Užsienio reikalų ministe kritikavo vyriausybės ekono prezidentui Bill Clinton ryšium Laiške prezidentui, kurio nuo rijoje prasidėjo kasmetinis minę politiką, kuri pastaruoju su Rusijos rinkimų rezultatais rašai buvo pasiųsti JAV Nacio Lietuvos diplomatinių atsto metu vis dažniau grindžiama ir jų grėsme Baltijos šalims. nalinio Saugumo komiteto pir vybių vadovų susitikimas. Jo paskolomis. Socialdemokratų ALTo pirmininkas Grožvydas mininkui Anthony Lake, vals tikslas — aptarti užsienio po duomenimis, tik 16% kreditų Lazauskas savo trumpame laiš tybės sekretoriui Warren Chris- litikos aktualijas, apibendrinti skiriama gamybai, kiti papras ke rašo, kad nacionalizmo topher ir gynybos sekretoriui šių metų rezultatus ir apsvars čiausiai pravalgomi.Tai žada sėkmė Rusijoje gresia Baltijos Les Aspin, Gečys pirmena, jog tyti ateities planus. dar didesnį gyvenimo lygio smu šalims. Vakarai tad turi aiškiai per visus metus, kai Rusijoje Pradėdamas konferenciją, Už kimą jau artimiausiais metais. Rusijai pasakyti, kad agresija augo šis neofašizmas, JAV sienio reikalų ministras Povilas Nors vyriausybės nariai tvir nebus toleruojama. -
Pasipriešinimo Istorijos Programos
PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai. -
Vakarų Lietuvos Multikultūrinė Istorija Ir Jos Refleksija Dabartyje
Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 1 ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo Nr. 9 (626) 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt KREIPIMASIS Ðiame numeryje: DËL 1791-ØJØ METØ GEGUÞËS 3 D. KONSTITUCIJOS MINËJIMO DIENOS ÁTRAUKIMO Á ATMINTINØ DIENØ ÁSTATYMÀ 3 Vytautas GOCENTAS Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi á Atmin- paèiø metø spalio 20 d. Ketveriø metø seimas pri- átaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje bûtø tinø dienø ástatymà átraukti Geguþës 3 -iàjà dienà. ëmë jo sudedamàjà dalá – pataisà ástatymà „Abiejø atsakyta á daugelá kylanèiø klausimø. Lietuvos istori- Tà dienà 1791 metais buvo priimtas Abiejø Tautø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“, átvirtinantá Lie- kai, taip pat ir teisës istorikai vis dar diskutuoja dël RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, Respublikos Valdymo Ástatymas, vëliau vadintas tie- tuvà ir Lenkijà kaip lygiavertes partneres Respubli- Abiejø Tautø Respublikos Valdymo Ástatymo reikð- BET IR LAIKRAÐTIS siog konstitucija. Tai ið tikrøjø svarbus Abiejø Tautø koje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. geguþës 3 d. mës Lietuvos teisës ir valstybingumo raidai. Respublikos bendras indëlis á teisinës minties raidà. buvæ abiejø valstybiø teisminiai santykiai ir jø pari- Esame ásitikinæ, kad kiekvienos valstybës garbë Abiejø Tautø Respublikos Ketveriø metø sei- tetas. priklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypaè Lëna GOCENTIENË mas, priimdamas istorinës vertës teisës aktà –1791 Po 1793 m. Abiejø Tautø Respublikos padalijimo nuo savo ðalies valstybingumo raidos supratimo ir 4 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymà, siekë ágyvendinti III Lietuvos Statutas Lietuvoje veikë iki 1840 metø. -
Partijų Rinkimų Programų Leidinys
Mielas rinkėjau, 2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Demokratinio valdymo principas priklauso tautai, kuri savo valią įgyvendina ne tiesiogiai, o per renkamus atstovus. Rinkimai užtikrina valdančiųjų atsakomybę, piliečių atstovavimą ir įtaką valdžios priimtiems sprendimams. Todėl svarbu atsakingai įvertinti ir nuspręsti, kas valdys ir vykdys rinkėjo valią. Ateikite ir išsirinkite savo atstovus. Neleiskite kitiems spręsti, kas svarbiausia Jums. Tikime, kad šis leidinys suteiks informacijos ir padės apsispręsti ir įgyvendinti suteiktą teisę išreikšti savo valią balsuojant Seimo rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija SVARBIAUSIAS YRA TAVO BALSAS – RINK SEIMĄ ATSAKINGAI! 1 BENDRA INFORMACIJA APIE RINKIMUS Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse (71-oje) ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seimo narius turi teisę rinkti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais. -
Ns 2021 1(35)
2021 1 (35) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Trisdešimt metų apgintai laisvei ir nepriklausomybei. Ar gebame ir gebėsime išsaugoti autentišką istorinio lūžio atmintį? Ar deramai suvokiame žuvusiųjų aukos vertę? Ar esame viską išsiaiškinę, kas anuomet vyko „šiapus, anapus ir virš barikadų“? Apie Nepriklausomybės apgynimo – Laisvės gynėjų – dieną Nepriklausomybės Akto signatarų Romualdo Ozolo ir Irenos Andrukaitienės liudijimai, nuotraukose įamžinta žmonių drąsa, ryžtas ir meilė Tėvynei. Praėjus penkiolikai metų nuo tų dienų Romualdas Ozolas dalijosi nerimu dėl deramai neįprasmintos Sausio 13-osios atminties tautos sąmo- nėje: „/.../ apie patriotiškiausią ir dramatiškiausią mūsų naujosios istorijos dieną neturime nei romanų, nei apysakų, nei valstybinio lygmens tyrimo“ (p. 47). Dar po penkiolikos metų Irena Andrukaitienė atliepia: „Tų lemtingų dienų istorija dar ne iki galo parašyta.“ (p. 79) „Mūsų didžiųjų“ puslapiai skirti diplomatui ir poetui Oskarui Milašiui. Istorikė Vilma Bukaitė pateikia šios neeilinės asmenybės lietuviškos tapatybės paieškas, jo tarnystės Lietu- vos valstybės reikalui epizodus. Skaitytojas turės galimybę pažinti net tik pirmąjį Lietuvos diplomatinio atstovo pareigų vykdytoją, bet ir žmogų, kuris toli gražu ne lituanofiliškoje aplinkoje sugebėjo Prancūzijai ir pasauliui pristatyti Lietuvos valstybę, jos istoriją ir kultūrą. „Faktų ir įžvalgų“ skyriuje aktyvus mūsų bendradarbis Juozas Žilys pristato prezidento konstitucinio instituto atkūrimo idėjų raidą, iniciatyvas, -
Seimo Narių Sąrašas 1992 - 1996 M
Seimo narių sąrašas 1992 - 1996 m. 1. Zenonas Petras ADOMAITIS 2. Albinas ALBERTYNAS 3. Vilija ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ 4. Leonas ALESIONKA 5. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 6. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 7. Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 8. Jonas Algirdas ANTANAITIS (nuo 1995 10 14) 9. Kazimieras ANTANAVIČIUS 10. Vytautas ARBAČIAUSKAS 11. Vytautas ASTRAUSKAS 12. Arvydas BAJORAS 13. Alvydas BALEŽENTIS 14. Juozas Gediminas BARANAUSKAS 15. Antanas BASKAS 16. Julius BEINORTAS 17. Aleksandras BENDINSKAS 18. Juozas BERNATONIS 19. Egidijus BIČKAUSKAS 20. Romualdas Ignas BLOŠKYS 21. Kazys BOBELIS 22. Vytautas BOGUŠIS 23. Vanda BRIEDIENĖ 24. Vytautas Jurgis BUBNYS 25. Antanas BŪDVYTIS 26. Vytautas Algimantas BUINEVIČIUS 27. Virgilijus Vladislovas BULOVAS 28. Sigita BURBIENĖ 29. Vladas BŪTĖNAS 30. Medard ČOBOT 31. Rimantas Jonas DAGYS 32. Kęstutis DIRGĖLA 33. Juozas DRINGELIS 34. Vytautas EINORIS (nuo 1995 03 25) 35. Algirdas ENDRIUKAITIS 36. Balys GAJAUSKAS 37. Kęstutis GAŠKA 38. Bronislavas GENZELIS 39. Alfonsas GIEDRAITIS 40. Povilas GYLYS 41. Petras GINIOTAS 42. Algimantas Antanas GREIMAS 43. Algirdas GRICIUS 44. Romualda HOFERTIENĖ (nuo 1992 11 22 iki 1993 04 13 ir nuo 1993 07 15) 45. Arvydas IVAŠKEVIČIUS 46. Bronislovas JAGMINAS 47. Povilas JAKUČIONIS 48. Vladimir JARMOLENKO 49. Leonardas Kęstutis JASKELEVIČIUS 50. Gema JURKŪNAITĖ 51 Česlovas JURŠĖNAS 52. Antanas KAIRYS 53. Vytautas KANAPECKAS 54. Justinas KAROSAS 55. Povilas KATILIUS 56. Juozapas Algirdas KATKUS 57. Gediminas KIRKILAS 58. Feliksas KOLOSAUSKAS 59. Kazimieras Vytautas KRYŽEVIČIUS 60. Kęstutis KUBERTAVIČIUS 61. Andrius KUBILIUS 62. Jonas KUBILIUS 63. Algirdas KUNČINAS 64. Elvyra Janina KUNEVIČIENĖ 65. Kazimieras KUZMINSKAS 66. Vytautas LANDSBERGIS 67. Vaclovas LAPĖ 68. Linas Antanas LINKEVIČIUS 69. Juozas LISTAVIČIUS 70. Vytautas LIUTIKAS 71. Albinas LOZURAITIS 72. Ryšard MACIEJKIANIEC 73. -
Parodos Lankstukas.Indd
Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras -
Teisinis Priesaikos Institutas Ir Jo Socialinis Vaidmuo
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Audrius Skaistys TEISINIS PRIESAIKOS INSTITUTAS IR JO SOCIALINIS VAIDMUO Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011 Disertacija rengta 2003– 2011 metais Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila (socialiniai mokslai, teisė – 01 S). TURINYS ĮVADAS............................................................................................................ 5 1. Tyrimo objektas ir problemos aktualumas.................................................. 5 2. Tiriamos problemos įdirbio apžvalga ir vertinimas. Tyrimo tikslas, hipotezė, uždaviniai ir metodas. Disertacinio tyrimo rezultatų naujumas ..... 7 3. Ginamieji disertacijos teiginiai, tyrimo reikšmė ir struktūra....................... 16 I. PRIESAIKOS KAIP PAPROTINĖS TEISĖS KATEGORIJOS, KILMĖ, RAIDA IR SAMPRATA.................................................................. 20 1. Priesaikos institutas ir jo susiformavimo socialinės sąlygos ..................... 21 2. Priesaikos instituto samprata....................................................................... 23 2.1. Lingvistiniai, filosofiniai, psichologiniai, teisiniai ir istoriniai priesaikos aspektai....................................................................................... 23 2.2. Religinės ir etinės prielaidos priesaikos instituto veiksmingumui užtikrinti....................................................................................................... 24 II. PRIESAIKA KAIP PAPROTINĖS IR POZITYVIOSIOS TEISĖS SĄVEIKOS -
Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.