DOCSLIB.ORG

Brazauskas Siekia Lanksčios Politikos Su Rusija Lietuvių Veiksniai

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Brazauskas Siekia Lanksčios Politikos Su Rusija Lietuvių Veiksniai SI14 P 4 URA1IS 2-CL THE LIBRARY OF CONGRESS REFERENCE DEPAR1MEN1 3ERIAL3 D1VISION UASHIM6TON DC 20025 IŠEIVIJOS UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 2N0 CLASS TELEFAKSAS (312) 585-8284 DECEMBER 22 1993 THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Vol. LXXXIV Kaina 35 c. TREČIADIENIS - WEDNESDAY, GRUODIS - DECEMBER 22, 1993 Nr. 246 Žinios iš Lietuvos — Elta Lietuvių veiksniai Brazauskas siekia spaudžia JAV lanksčios politikos su pasisakyti dėl Rusijos Washington, DC, gruodžio džioje", rašo Gečys. „Dabar, Rusija 20 d. — Amerikos Lietuvių išrinktas į Durna, jis turės Taryba ir JAV Lietuvių Bend­ galimybę skatinti šią pavojingą, Vilnius, gruodžio 21 d. (Elta) riukaitis ir Audrius Rudys. Jie ruomenė pasiuntė laiškus JAV imperialistinę politiką". — Užsienio reikalų ministe­ kritikavo vyriausybės ekono­ prezidentui Bill Clinton ryšium Laiške prezidentui, kurio nuo­ rijoje prasidėjo kasmetinis minę politiką, kuri pastaruoju su Rusijos rinkimų rezultatais rašai buvo pasiųsti JAV Nacio­ Lietuvos diplomatinių atsto­ metu vis dažniau grindžiama ir jų grėsme Baltijos šalims. nalinio Saugumo komiteto pir­ vybių vadovų susitikimas. Jo paskolomis. Socialdemokratų ALTo pirmininkas Grožvydas mininkui Anthony Lake, vals­ tikslas — aptarti užsienio po­ duomenimis, tik 16% kreditų Lazauskas savo trumpame laiš­ tybės sekretoriui Warren Chris- litikos aktualijas, apibendrinti skiriama gamybai, kiti papras­ ke rašo, kad nacionalizmo topher ir gynybos sekretoriui šių metų rezultatus ir apsvars­ čiausiai pravalgomi.Tai žada sėkmė Rusijoje gresia Baltijos Les Aspin, Gečys pirmena, jog tyti ateities planus. dar didesnį gyvenimo lygio smu­ šalims. Vakarai tad turi aiškiai per visus metus, kai Rusijoje Pradėdamas konferenciją, Už­ kimą jau artimiausiais metais. Rusijai pasakyti, kad agresija augo šis neofašizmas, JAV sienio reikalų ministras Povilas Nors vyriausybės nariai tvir­ nebus toleruojama. Jis taip pat administracijos pareigūnai JAV Gylys pabrėžė, kad šalia poli­ tina, kad kitų metų biudžetas ragina JAV valdžią jau dabar pabaltiečius nuolat užtikrino, tinių bei ekonominių reformų bus labiau, negu kada nors, remti pilną narystę NATO kad JAV vykdo tylią diploma­ Lietuvai tenka kurti ir valstyb­ orientuotas į socialinius porei­ gynybos organizacijoje, kol tinę veiklą, priešinantis nauja­ ingumo pamatus. Jis informavo, kius, jo projektas nepatvirtina, taikos palaikymo kaina tame jai rusiško imperializmo doktri­ Haiti šalies vadai, pirmadienį Washingtone susitikę su prezidentu Jean-Bertrand Aristide, ieškojo nai, kurioje šaukiamasi plėsti kad šiuo metu jau veikia dvide­ kad tai bus daroma teisingai. būdų iš aklavietės išvesti įstrigusias derybas sugrąžinti prezidentą į šalį. Iš k. Haiti ambasadorius regione tebėra palyginti maža. šimt Lietuvos ambasadų, šešios Socialdemokratai, be kitą ko, JAV-oms Jean Casimir, informacijos ministras Herve Denis, užsienio ministrė Claudette Werleigh JAV LB Visuomeninių reika­ Rusijos įtaką „artimajame už­ misijos, trys generaliniai konsu­ aštriai kritikavo Vyriausybės ir Jungtinių Tautų delegatas Fritz Longschamps. Praėjusią savaite atsistatydinęs, bet sutikęs lų tarybos pirmininkas Algi­ sienyje". latai ir vienas knsulatas, dirba požiūrį į butų statybos prog­ laikinai pasilikti premjeras Robert Malval nori, kad Aristide grįžtų į kraštą derėtis su valdančiu mantas Gečys laiške preziden­ LB pareiškia, jog atėjo laikas septyniolika garbės konsulų. ramą. Jai biudžete lėšų skirta gen. Cedras ir kitomis interesus turinčiomis grupėmis Vien užsienio uždėta blokada nepriverčia tui Clinton plačiau išdėstė šiuos JAV administracijai viešai pa­ Prezidentas Algirdas Brazaus­ labai mažai, nes teigiama, kad gen. Cedras pasitraukti, o gyventojų būklė kasdien blogėja. rūpesčius ir pagyrė adminis­ smerkti šią pavojingą doktriną, kas konferencijoje padarė pra­ statybinių medžiagų pramonė ir traciją už pozityvius veiksmus. kol Rusijos valdžia dar neįsiti­ nešimą „Praktiniai Lietuvos statybos industrija iš esmės Lietuva pasisako dėl žmogaus Jis išreiškia susirūpinimą, kad kino, jog tokia jos laikysena yra Respublikos užsienio politikos privatizuota. Taigi, pabrėžė V. agresyvų nacionalizmą, pažy­ JAV pastangos remti priimtina. JAV politika atme­ realizavimo klausimai". Andriukaitis, butai ir namai teisių Estijoje ir Latvijoje mėjo Lietuvos delegacija. demokratines reformas Rusijo­ tant Rusijos imperializmą turi Kalbėdamas apie Lietuvos sie­ bus statomi pasiturinčiajam Todėl Lietuvos delegacija je nebūtų kitų Rytų Europos būti aiški ir nesvyruojanti, kitaip pabrėžė, kad nereikia rišti stra­ kį įsijungti į Europos Bendriją, sluoksniui, o socialinė įtampa New Yorkas, gruodžio 20 d. Baltijos valstybėse. Šios šalių sąskaiton. 0 toks pavojus Rytų Europos šalys ir vėl bus at­ jis pabrėžė, kad neužtenka apsi­ dar labiau didės. teginius interesus kaimyninėse yra, nes „demokratijos veidą skirtos nuo Vakarų ir istorijoje - Pirmadienį Jungtinių Tautų istorinės sąlygos neturi būti valstybėse su žmogaus teisių riboti pareiškimais, o reikia lengvai nubrauktos kaip ne­ Rusijoje iškraipo reakcionieriai, vėl bus užregistruota, kad De­ Generalinei Asamblėjai pa­ klausimais. Pagarba žmogaus dirbti konkrečiau, sudaryti Prisiekė apylinkių teismų reikšmingos ar neaktualios. Jas imperialistai ir neokomunistai, mokratų partijos prezidentas ir tvirtinus rezoliuciją dėl teisėms ir tarptautinei teisei veiklos planą. Algirdo Brazaus­ teisėjai reikia pripažinti kaip faktorius, kurių vaidmuo vis didėja Rusi­ vėl leido pražūti Rytų Europai, žmogaus teisių Estijoje ir Lat­ turi sudaryti pagrindą stabi­ ko nuomone, yra atsiliekama, vijoje, Lietuvos delegacija ple­ kurie prisideda prie mažųjų jos užsienio politikoje". Gečys baigia laišką JAV LB Visuome­ lumui ir demokratiniam saugu­ ninių reikalų tarybos pirminin­ rengiant laisvosios prekybos Gruodžio 21d. Lietuvos prezi­ nariniame posėdyje išdėstė savo valstybių nesaugumo jausmų, prezidentą ragina aiškiai ir dentas Algirdas Brazauskas pri­ mui pasaulyje, baigė Damušytė. kas. sutartį su Europos Bendrija. poziciją. Kaip jau buvo skelbta, būnant didžiųjų valstybių viešai atmesti bet kokias Rusi­ ėmė prezidento dekretu paskir­ Lietuvos delegacija viena ko­ Prezidentais planuoja Lietuvos Rusija pateikė šią rezoliuciją JT šešėlyje, ypatingai toms di­ jos ekspansionistines pretenzi­ tų šešių naujų apylinkių teismų mentavo šią rezoliuciją pirma­ santykius su NATO aptarti sau­ Trečiajam komitetui, kuris džiosioms valstybėms pergy­ jas Rytų Europos šalyse. Rusija vėl atidėjo teisėjų priesaiką. dienio plenariniam posėdyje. sio pabaigoje Briuselyje įvyk­ gruodžio 8 d. priėmė šios rezoliu­ venant politinį nestabilumą ir LB Visuomeninių reikalų ta­ Lietuvos apylinkių teismuose Latvijos-Rusijos siančiame susitikime su NATO cijos stipriai susilpnintą versiją. rybos laiške įvertinamos dabar­ vadovais. Algirdo Brazausko šiuo metu dirba 255 teisėjai. tinės JAV pastangos skatinti derybas Juose liko laisvos tik penkios Kaip praneša Lietuvos Nuola­ Priimta JT rezoliucija, žodžiais, yra visiškai nepri­ tinė Misija prie Jungtinių Tau­ likusių 20,000 Rusijos karių Maskva, gruodžio 17 d. imtini opozicijos siūlymai eiti į vietos iš tų, kurias numato išvedimą iš Latvijos ir Esti- teismų įstatymas. Tačiau Teis­ tų, plenariniame posėdyje Lietu­ leidžiant Bosnijai ginkluotis (RFE/RL) — Rusijos derybų su NATO, neatsižvelgiant į situaci­ vos Misijos patarėja Gintė Damu- jos.Bet prezidentui primenama, Latvija delegacijos pirmininkas ją Latvijoje ir Estijoje, kuriose ingumo ministras Jonas Pra­ New Yorkas, gruodžio 20 d. tybių delegacijoms. Niekas ne- kad šių karių buvimas atspindi piestis sakė prašysiąs, kad jų šytė paaiškino, kad Lietuva — Pirmadienį Jungtinių Tautų balsavo prieš, bet 57 delegacijos Sergej Zotov gruodžio 15 d. tebėra svetima kariuomenė. Jis palaikė šią rezoliuciją, nors ji didesnę kovą, vykstančią viso­ pranešė, kad gruodžio 20-21 pabrėžė, kad trijų Baltijos skaičius būtų padidintas dar Generalinės Asamblėjos plena­ susilaikė. Už rezoliuciją balsavo je Rytų Europoje, kurios rezul­ 120-150 žmonių. Tai, be kita turi silpnų vietų ir netinkamai riniame posėdyje buvo svars­ Amerikos Jungtinės Valstijos, dienomis numatyta derybų sesi­ valstybių užsienio politiką yra atspindi Estijos ir Latvijos tatas nulems visų jos 180 mili­ ja yra atidėta iki sausio pra­ būtina derinti. ko, būtų rezervas numatomiems toma Bosnijos ir Herzegovinos didelė dauguma Azijos ir Afri­ jonų gyventojų ateitį. Būtina, (galbūt jau kitais metais) steigti tikrąją padėtį: tos šalys pasiūlyta rezoliucija. Joje buvo kos kraštų, dalis Lotynų Ameri­ džios. Zotov pasakė, kad prieš Kalbėdamas apie santykius kad JAV neatsisakytų savo poli­ apygardų teismams. turi reliatyvų politinį sta­ reikalaujama, kad visos kariau­ kos valstybių, visos trys Balti­ pasirašant galutinę kariuo­ su Rusija, prezidentas sakė, jog tikos, padedant šioms šalims iš­ bilumą, daugiakultūrinės to­ jančios šalys sutiktų su paliau­ jos valstybės, Vengrija, Albani­ menės išvedimo sutartį turi būti šioje šalyje vyksta sunkiai nu­ saugoti savo demokratinius lai­ Lietuvos lėktuvo lerancijos tradiciją ir ramią, bomis ir jų sąžiningai laikytųsi, ja, Slovėnija, Kroatija ir, žino­ išaiškinta Skrundos radiolaka- matomi dalykai, kurių nevalia mėjimus. Svarbu taip pat, kad katastrofa Suvalkuose neprievartinę būklę. JT misijos, buvo patvirtinta, kad tarptau­ ma, pati Bosnija ir Herzegovina. cinės stoties teisinė padėtis. vertinti lengvabūdiškai. Padėtį joms nebūtų paneigtos NATO nuvykusios į šias dvi valstybes, tinė bendruomenė nesusitaikys Susilaikė kitos keturios nuola­
Load more

Recommended publications
  • KB 2013 12 WEB.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ.
    [Show full text]
  • 17,1994 the Uthuanian World-Wide Daily
    RATIS -LL THE. LIBRAKY 01 CONfciR RENCE DEPARTMENT SERlHLi DIVIS UŽSIENIO UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINCiS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 2ND CLASS MAIL TELEFAKSAS (312) 585-8284 November 17,1994 THE UTHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Vol. LXXXV Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 17, 1994 Nr. 224 Šiaurės Atlanto Danija — stiprus Asamblėjoje kalbėta partneris, jungiantis į apie NATO praplėtimą Europos gynybą Vilnius, lapkričio 2 d. (LR) — ,,Partnerystės vardan taikos" AMB. ALFONSAS EIDINTAS sunkūs Rusijai, ir to klausimo Lietuvoje š.m. kovo 10 d. lan­ programoje yra aukštai įver­ nereikia dabar svarstyti, sakė kantis Danijos gynybos minist­ tinęs Danijos gynybos ministras Vašingtonas, lapkričio 15 d. pranešėjas. rui Hans Haekkerup, buvo pasi­ H. Haekkerup. — JAV sostinėje prasidėjo Šiau­ Rusija pati turės pasirinkti, rašyta Lietuvos krašto apsaugos Be to. Danija Lietuvos krašto rės Atlanto Asamblėjos 40-oji ar būti imperija ar nacionaline ministerijos ir Danijos gynybos apsaugai padeda parengti jau­ kasmetinė sesija. NATO šalių valstybe. Tačiau tarp NATO ir ministerijos bendradarbiavimo nesniuosius karininkus. Dvide­ bei dar 14 valstybių delegacijų Rusijos turi būti sutartis dėl jos sutartis. šimt puskarininkių mokėsi Da­ tarpe buvo ir Lietuvos delegaci­ statuso — ir kaip didžiosios Birželio 3 d. Švedijoje, Visby nijos pėstininkų puskarininkių ja, kurią sudaro Seimo nariai valstybės, lygios JAV galybei. mieste vykusiame Šiaurės šalių mokykloje Odensee, 32 būrio Gediminas Kirkilas, Vladimir Tai paguos, o ne pažemins ru­ gynybos ministrų susitikime vadai — Pėstininkų karo mo­ Jarmolenko, Algirdas Kunči­ sus, kurie nebesijaus izoliuo­ Danijos, Suomijos, Švedijos, kykloje Oksboel, 20 SKAT nas, Audrius Rudys ir sekreto­ jami. Ta linkme pamažu ir juda Norvegijos ir Estijos, Lietuvos, karininkų ir eilinių buvo išvykę rė Snieguolė Žiukaitė.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Vakarų Lietuvos Multikultūrinė Istorija Ir Jos Refleksija Dabartyje
    Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 1 ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo Nr. 9 (626) 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt KREIPIMASIS Ðiame numeryje: DËL 1791-ØJØ METØ GEGUÞËS 3 D. KONSTITUCIJOS MINËJIMO DIENOS ÁTRAUKIMO Á ATMINTINØ DIENØ ÁSTATYMÀ 3 Vytautas GOCENTAS Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi á Atmin- paèiø metø spalio 20 d. Ketveriø metø seimas pri- átaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje bûtø tinø dienø ástatymà átraukti Geguþës 3 -iàjà dienà. ëmë jo sudedamàjà dalá – pataisà ástatymà „Abiejø atsakyta á daugelá kylanèiø klausimø. Lietuvos istori- Tà dienà 1791 metais buvo priimtas Abiejø Tautø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“, átvirtinantá Lie- kai, taip pat ir teisës istorikai vis dar diskutuoja dël RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, Respublikos Valdymo Ástatymas, vëliau vadintas tie- tuvà ir Lenkijà kaip lygiavertes partneres Respubli- Abiejø Tautø Respublikos Valdymo Ástatymo reikð- BET IR LAIKRAÐTIS siog konstitucija. Tai ið tikrøjø svarbus Abiejø Tautø koje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. geguþës 3 d. mës Lietuvos teisës ir valstybingumo raidai. Respublikos bendras indëlis á teisinës minties raidà. buvæ abiejø valstybiø teisminiai santykiai ir jø pari- Esame ásitikinæ, kad kiekvienos valstybës garbë Abiejø Tautø Respublikos Ketveriø metø sei- tetas. priklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypaè Lëna GOCENTIENË mas, priimdamas istorinës vertës teisës aktà –1791 Po 1793 m. Abiejø Tautø Respublikos padalijimo nuo savo ðalies valstybingumo raidos supratimo ir 4 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymà, siekë ágyvendinti III Lietuvos Statutas Lietuvoje veikë iki 1840 metø.
    [Show full text]
  • Partijų Rinkimų Programų Leidinys
    Mielas rinkėjau, 2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Demokratinio valdymo principas priklauso tautai, kuri savo valią įgyvendina ne tiesiogiai, o per renkamus atstovus. Rinkimai užtikrina valdančiųjų atsakomybę, piliečių atstovavimą ir įtaką valdžios priimtiems sprendimams. Todėl svarbu atsakingai įvertinti ir nuspręsti, kas valdys ir vykdys rinkėjo valią. Ateikite ir išsirinkite savo atstovus. Neleiskite kitiems spręsti, kas svarbiausia Jums. Tikime, kad šis leidinys suteiks informacijos ir padės apsispręsti ir įgyvendinti suteiktą teisę išreikšti savo valią balsuojant Seimo rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija SVARBIAUSIAS YRA TAVO BALSAS – RINK SEIMĄ ATSAKINGAI! 1 BENDRA INFORMACIJA APIE RINKIMUS Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse (71-oje) ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seimo narius turi teisę rinkti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
    [Show full text]
  • Ns 2021 1(35)
    2021 1 (35) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Trisdešimt metų apgintai laisvei ir nepriklausomybei. Ar gebame ir gebėsime išsaugoti autentišką istorinio lūžio atmintį? Ar deramai suvokiame žuvusiųjų aukos vertę? Ar esame viską išsiaiškinę, kas anuomet vyko „šiapus, anapus ir virš barikadų“? Apie Nepriklausomybės apgynimo – Laisvės gynėjų – dieną Nepriklausomybės Akto signatarų Romualdo Ozolo ir Irenos Andrukaitienės liudijimai, nuotraukose įamžinta žmonių drąsa, ryžtas ir meilė Tėvynei. Praėjus penkiolikai metų nuo tų dienų Romualdas Ozolas dalijosi nerimu dėl deramai neįprasmintos Sausio 13-osios atminties tautos sąmo- nėje: „/.../ apie patriotiškiausią ir dramatiškiausią mūsų naujosios istorijos dieną neturime nei romanų, nei apysakų, nei valstybinio lygmens tyrimo“ (p. 47). Dar po penkiolikos metų Irena Andrukaitienė atliepia: „Tų lemtingų dienų istorija dar ne iki galo parašyta.“ (p. 79) „Mūsų didžiųjų“ puslapiai skirti diplomatui ir poetui Oskarui Milašiui. Istorikė Vilma Bukaitė pateikia šios neeilinės asmenybės lietuviškos tapatybės paieškas, jo tarnystės Lietu- vos valstybės reikalui epizodus. Skaitytojas turės galimybę pažinti net tik pirmąjį Lietuvos diplomatinio atstovo pareigų vykdytoją, bet ir žmogų, kuris toli gražu ne lituanofiliškoje aplinkoje sugebėjo Prancūzijai ir pasauliui pristatyti Lietuvos valstybę, jos istoriją ir kultūrą. „Faktų ir įžvalgų“ skyriuje aktyvus mūsų bendradarbis Juozas Žilys pristato prezidento konstitucinio instituto atkūrimo idėjų raidą, iniciatyvas,
    [Show full text]
  • Seimo Narių Sąrašas 1992 - 1996 M
    Seimo narių sąrašas 1992 - 1996 m. 1. Zenonas Petras ADOMAITIS 2. Albinas ALBERTYNAS 3. Vilija ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ 4. Leonas ALESIONKA 5. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 6. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 7. Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 8. Jonas Algirdas ANTANAITIS (nuo 1995 10 14) 9. Kazimieras ANTANAVIČIUS 10. Vytautas ARBAČIAUSKAS 11. Vytautas ASTRAUSKAS 12. Arvydas BAJORAS 13. Alvydas BALEŽENTIS 14. Juozas Gediminas BARANAUSKAS 15. Antanas BASKAS 16. Julius BEINORTAS 17. Aleksandras BENDINSKAS 18. Juozas BERNATONIS 19. Egidijus BIČKAUSKAS 20. Romualdas Ignas BLOŠKYS 21. Kazys BOBELIS 22. Vytautas BOGUŠIS 23. Vanda BRIEDIENĖ 24. Vytautas Jurgis BUBNYS 25. Antanas BŪDVYTIS 26. Vytautas Algimantas BUINEVIČIUS 27. Virgilijus Vladislovas BULOVAS 28. Sigita BURBIENĖ 29. Vladas BŪTĖNAS 30. Medard ČOBOT 31. Rimantas Jonas DAGYS 32. Kęstutis DIRGĖLA 33. Juozas DRINGELIS 34. Vytautas EINORIS (nuo 1995 03 25) 35. Algirdas ENDRIUKAITIS 36. Balys GAJAUSKAS 37. Kęstutis GAŠKA 38. Bronislavas GENZELIS 39. Alfonsas GIEDRAITIS 40. Povilas GYLYS 41. Petras GINIOTAS 42. Algimantas Antanas GREIMAS 43. Algirdas GRICIUS 44. Romualda HOFERTIENĖ (nuo 1992 11 22 iki 1993 04 13 ir nuo 1993 07 15) 45. Arvydas IVAŠKEVIČIUS 46. Bronislovas JAGMINAS 47. Povilas JAKUČIONIS 48. Vladimir JARMOLENKO 49. Leonardas Kęstutis JASKELEVIČIUS 50. Gema JURKŪNAITĖ 51 Česlovas JURŠĖNAS 52. Antanas KAIRYS 53. Vytautas KANAPECKAS 54. Justinas KAROSAS 55. Povilas KATILIUS 56. Juozapas Algirdas KATKUS 57. Gediminas KIRKILAS 58. Feliksas KOLOSAUSKAS 59. Kazimieras Vytautas KRYŽEVIČIUS 60. Kęstutis KUBERTAVIČIUS 61. Andrius KUBILIUS 62. Jonas KUBILIUS 63. Algirdas KUNČINAS 64. Elvyra Janina KUNEVIČIENĖ 65. Kazimieras KUZMINSKAS 66. Vytautas LANDSBERGIS 67. Vaclovas LAPĖ 68. Linas Antanas LINKEVIČIUS 69. Juozas LISTAVIČIUS 70. Vytautas LIUTIKAS 71. Albinas LOZURAITIS 72. Ryšard MACIEJKIANIEC 73.
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Teisinis Priesaikos Institutas Ir Jo Socialinis Vaidmuo
    MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Audrius Skaistys TEISINIS PRIESAIKOS INSTITUTAS IR JO SOCIALINIS VAIDMUO Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011 Disertacija rengta 2003– 2011 metais Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila (socialiniai mokslai, teisė – 01 S). TURINYS ĮVADAS............................................................................................................ 5 1. Tyrimo objektas ir problemos aktualumas.................................................. 5 2. Tiriamos problemos įdirbio apžvalga ir vertinimas. Tyrimo tikslas, hipotezė, uždaviniai ir metodas. Disertacinio tyrimo rezultatų naujumas ..... 7 3. Ginamieji disertacijos teiginiai, tyrimo reikšmė ir struktūra....................... 16 I. PRIESAIKOS KAIP PAPROTINĖS TEISĖS KATEGORIJOS, KILMĖ, RAIDA IR SAMPRATA.................................................................. 20 1. Priesaikos institutas ir jo susiformavimo socialinės sąlygos ..................... 21 2. Priesaikos instituto samprata....................................................................... 23 2.1. Lingvistiniai, filosofiniai, psichologiniai, teisiniai ir istoriniai priesaikos aspektai....................................................................................... 23 2.2. Religinės ir etinės prielaidos priesaikos instituto veiksmingumui užtikrinti....................................................................................................... 24 II. PRIESAIKA KAIP PAPROTINĖS IR POZITYVIOSIOS TEISĖS SĄVEIKOS
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]