Lietuvos Respublikos Seimas N U T a R I M a S Dėl Lietuvos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KOMITETŲ 1993 m. gruodžio 9 d. Nr. I-328 Vilnius Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a: Patvirtinti tokius Lietuvos Respublikos Seimo komitetus: Agrarinis komitetas Zenonas ADOMAITIS Albinas ALBERTYNAS Alvydas BALEŽENTIS Antanas BŪDVYTIS Alfonsas GIEDRAITIS Vaclovas LAPĖ Mykolas PRONCKUS Algirdas RAŽAUSKAS Mečislovas TREINYS Albinas VAIŽMUŽIS Virmantas VELIKONIS Juozas ŽEBRAUSKAS Biudžeto ir finansų komitetas Algirdas ENDRIUKAITIS Leonardas JASKELEVIČIUS Antanas KAIRYS Feliksas KOLOSAUSKAS Elvyra KUNEVIČIENĖ Juozas LISTAVIČIUS Antanas NESTECKIS Arturas PLOKŠTO Vincentas PRANEVIČIUS Audrius RUDYS Vytautas SAULIS Ekonomikos komitetas Kazimieras ANTANAVIČIUS Vanda BRIEDIENĖ Vytautas BUINEVIČIUS Sigita BURBIENĖ Kęstutis DIRGĖLA Kęstutis KUBERTAVIČIUS Stasys MALKEVIČIUS Jonas PANGONIS Zigmas POVILAITIS Karolis SNEŽKO Vytautas ŠUMAKARIS Kazimieras UOKA Julius VESELKA 2 Vytautas Vidmantas ZIMNICKAS Gamtos apsaugos komitetas Nijolė AMBRAZAITYTĖ Arvydas BAJORAS Algimantas Antanas GREIMAS Andrius KUBILIUS Alfonsas NAVICKAS Benediktas Vilmantas RUPEIKA Alfonsas VAIŠNORAS Nacionalinio saugumo komitetas Vytautas ARBAČIAUSKAS Aleksandras BENDINSKAS Balys GAJAUSKAS Kęstutis GAŠKA Arvydas IVAŠKEVIČIUS Vytautas JUŠKUS Linas Antanas LINKEVIČIUS Nikolajus MEDVEDEVAS Algirdas PATACKAS Saulius PEČELIŪNAS Vytautas PETKEVIČIUS Antanas Napoleonas STASIŠKIS Ignacas Stasys UŽDAVINYS Savivaldybių komitetas Vytautas BOGUŠIS Juozas DRINGELIS Bronislovas JAGMINAS Ryšardas MACIEJKIANECAS Valentinas MAČIULIS Petras PAPOVAS Algirdas SADKAUSKAS Algimantas SALAMAKINAS Kęstutis SKREBYS Gediminas VAGNORIUS Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas Leonas ALESIONKA Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS Vytautas ASTRAUSKAS Julius BEINORTAS Medardas ČOBOTAS Rimantas Jonas DAGYS Petras GINIOTAS Vytautas KANAPECKAS Kazimieras KUZMINSKAS Leonas MILČIUS Juozas NEKROŠIUS Kęstutis Povilas PAUKŠTYS Gediminas Adolfas PAVIRŽIS Irena ŠIAULIENĖ Algimantas Povilas TAURAS 3 Marijonas VISAKAVIČIUS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas Juozas Gediminas BARANAUSKAS Romualdas Ignas BLOŠKYS Bronislovas GENZELIS Povilas JAKUČIONIS Juozapas Algirdas KATKUS Jonas KUBILIUS Vytautas LIUTIKAS Gabrielis Janas MINCEVIČIUS Algirdas POCIUS Juras POŽĖLA Arimantas Juvencijus RAŠKINIS Saulius ŠALTENIS Juozapas TARTILAS Pranciškus TUPIKAS Užsienio reikalų komitetas Laima Liucija ANDRIKIENĖ Kazys BOBELIS Vytautas Jurgis BUBNYS Virgilijus Vladislovas BULOVAS Neris GERMANAS Povilas GYLYS Algirdas GRICIUS Vladimiras JARMOLENKA Justinas KAROSAS Gediminas KIRKILAS Vytautas LANDSBERGIS Vytautas Petras PLEČKAITIS Antanas RAČAS Algirdas SAUDARGAS Emanuelis ZINGERIS Ričardas ŽURINSKAS Valstybės ir teisės komitetas Antanas BASKAS Juozas BERNATONIS Juozas BULAVAS Vladas BŪTĖNAS Egidijus JARAŠIŪNAS Povilas KATILIUS Algirdas KUNČINAS Albinas LOZURAITIS Petras Algirdas MIŠKINIS Romualdas OZOLAS Virginijus RAŽUKAS Zita ŠLIČYTĖ Pranciškus VITKEVIČIUS Vidmantas ŽIEMELIS Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas Vilija ALEKNAITĖ Gema JURKŪNAITĖ Kazimieras Vytautas KRYŽEVIČIUS 4 Rimantas MARKAUSKAS Everistas RAIŠUOTIS Zbignevas SEMENOVIČIUS Mindaugas STAKVILEVIČIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS .

Copy Link

Recommended publications

KB 2013 12 WEB.Pdf
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ.
[Show full text]
SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential
[Show full text]
Landsbergis, Vytautas
LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
[Show full text]
Rinkiminis Laikr 20.Pmd
Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
[Show full text]
Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 3 (9)
Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) 1 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI! Šie metai kupini ir geopolitinių virsmų, kurių sukaktis minės mūsų ainiai, ir jubiliejų, kurių datas kadais patys kūrėme. Praėjusįjį žurnalo numerį tiesiog užgrobė būtinybė reaguoti į visiškai naują tarptau- tinę nepriklausomybės idėjos teoriją ir praktiką, dramatiškiausiu būdu apsireiškusias pačiame geografinės Europos vidury – Ukrainoje. Ketvirčio amžiaus Europos ir Eurazijos tarptautinio sambūvio destruktorės Rusijos pozicija esmingai aptarta Alvydo Medalinsko straipsnyje Naujas tarptautinis nepriklausomybės kontekstas. Koks bus Europos Sąjun- gos Rytų partnerystės programos likimas, jaučiame pareigą išanalizuoti kituose žurnalo numeriuose tuo labiau, kad būtent Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ir prasidėjo lemtingi Ukrainai įvykiai. Šiame numeryje akcentuojame Baltijos kelio 25-metį ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Baltijos kelias minimas akcijos koordinatoriaus Arūno Grumado straipsniu Baltijos kelias: organizavimas ir eiga, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo sesijos stenograma ir pluoštu dalyvių įspūdžių. Narystės Europos Sąjungoje 10-metis analizuojamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų poveikio valstybingumui aspektu Gintaro Songailos straipsnyje Valstybės išsižadėjimas. Tęsiame istorinių bandymų autonomizuoti Lietuvą analizę – Juozo Žilio Pietryčių Lie- tuvos regioninė autonomizacija 1990–1991 metais yra to paties autoriaus studijos tąsa. Ši problematika dėmesio nestokos
[Show full text]
Free Trade Awry? on the Export of 'Double Genocide' Revisionism
DRAFT OF DOVID KATZ’S PAPER “Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism” that appeared in the 2017 volume MEDIEVALES 63: De Christine de Pizan à Hans Robert Jauss Etudes offertes à Earl Jeffrey Richards par ses collègues et amis à l’occasion de son soixante- cinquième anniversaire Textes recueillis par Danielle Buschinger et Roy Rosenstein Presses du “Centre d’Études Médiévales de Picardie” Amiens 2017 413 Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism DOVID KATZ (Vilnius Gediminas Technical University) PREAMBLE The fall of the Iron Curtain swiftly enabled free trade in goods and services between the nation states of Eastern Europe freed from Soviet domination with the West and much of the rest of the world. No less important was a new flow of ideas, generally on a west-to-east trajectory, including organizing principles for political processes and governments, education, media, the arts, and more, in short, models for societal structure and governance. Western mores and institutions readily took root in those nations with substantial anti-Soviet and often anti-Russian sentiments, both among the former Warsaw Pact nations, such as Poland and Hungary, and in some former Soviet republics, principally the three Baltic states, Lithuania, Latvia, and Estonia. One common denominator was a legacy, strong by virtue of personal memory and convincingly conveyed immediate family legacy, of the facts of generally successful independent statehood in the interwar period. By contrast, new states such as Belarus and Ukraine had eastern “halves” that had been part of the Soviet Union from around the time of the Russian Revolution.
[Show full text]
17,1994 the Uthuanian World-Wide Daily
RATIS -LL THE. LIBRAKY 01 CONfciR RENCE DEPARTMENT SERlHLi DIVIS UŽSIENIO UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINCiS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 2ND CLASS MAIL TELEFAKSAS (312) 585-8284 November 17,1994 THE UTHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Vol. LXXXV Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 17, 1994 Nr. 224 Šiaurės Atlanto Danija — stiprus Asamblėjoje kalbėta partneris, jungiantis į apie NATO praplėtimą Europos gynybą Vilnius, lapkričio 2 d. (LR) — ,,Partnerystės vardan taikos" AMB. ALFONSAS EIDINTAS sunkūs Rusijai, ir to klausimo Lietuvoje š.m. kovo 10 d. lan programoje yra aukštai įver nereikia dabar svarstyti, sakė kantis Danijos gynybos minist tinęs Danijos gynybos ministras Vašingtonas, lapkričio 15 d. pranešėjas. rui Hans Haekkerup, buvo pasi H. Haekkerup. — JAV sostinėje prasidėjo Šiau Rusija pati turės pasirinkti, rašyta Lietuvos krašto apsaugos Be to. Danija Lietuvos krašto rės Atlanto Asamblėjos 40-oji ar būti imperija ar nacionaline ministerijos ir Danijos gynybos apsaugai padeda parengti jau kasmetinė sesija. NATO šalių valstybe. Tačiau tarp NATO ir ministerijos bendradarbiavimo nesniuosius karininkus. Dvide bei dar 14 valstybių delegacijų Rusijos turi būti sutartis dėl jos sutartis. šimt puskarininkių mokėsi Da tarpe buvo ir Lietuvos delegaci statuso — ir kaip didžiosios Birželio 3 d. Švedijoje, Visby nijos pėstininkų puskarininkių ja, kurią sudaro Seimo nariai valstybės, lygios JAV galybei. mieste vykusiame Šiaurės šalių mokykloje Odensee, 32 būrio Gediminas Kirkilas, Vladimir Tai paguos, o ne pažemins ru gynybos ministrų susitikime vadai — Pėstininkų karo mo Jarmolenko, Algirdas Kunči sus, kurie nebesijaus izoliuo Danijos, Suomijos, Švedijos, kykloje Oksboel, 20 SKAT nas, Audrius Rudys ir sekreto jami. Ta linkme pamažu ir juda Norvegijos ir Estijos, Lietuvos, karininkų ir eilinių buvo išvykę rė Snieguolė Žiukaitė.
[Show full text]
Lietuvos Respublikos Seimas Protokolas Nr.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS PROTOKOLAS NR.1 1992 m. lapkričio 25 d. Rytinis posėdis Posėdžio pirmininkas - vyriausias pagal amžių Seimo narys Juozas Bulavas Giedamas Lietuvos himnas Kalbėjo: J.Bulavas, A.Patackas, Lietuvos bočių draugijos atstovė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas B.Nainys. Lietuvos Respublikai prisiekė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Zenonas Adomaitis, Albinas Albertynas, Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Leonas Alesionka, Nijolė Ambrazaitytė, Laima Liucija Andrikienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazimieras Antanavičius, Vytautas Arbačiauskas, Vytautas Astrauskas, Arvydas Bajoras, Alvydas Baležentis, Juozas Gediminas Baranauskas, Antanas Baskas, Juozas Bastys, Julius Beinortas, Aleksandras Bendinskas, Juozas Bernatonis, Egidijus Bičkauskas, Romualdas Ignas Bloškys, Kazys Bobelis, Vytautas Bogušis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Vanda Briedienė, Vytautas Jurgis Bubnys, Antanas Būdvytis, Vytautas Algimantas Buinevičius, Juozas Bulavas, Virgilijus Vladislovas Bulovas, Sigita Burbienė, Vladas Būtėnas, Medardas Čobotas, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Dirgėla, Juozas Dringelis, Arūnas Eigirdas, Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Kęstutis Gaška, Bronislovas Genzelis, Neris Germanas, Alfonsas Giedraitis, Povilas Gylys, Petras Giniotas, Algimantas Antanas Greimas, Algirdas Gricius, Romualda Hofertienė, Arvydas Ivaškevičius, Bronislovas Jagminas, Povilas Jakučionis, Juozas Janonis, Egidijus Jarašiūnas, Vladimiras Jarmolenka, Leonardas Kęstutis Jaskelevičius, Gema Jurkūnaitė, Česlovas Juršėnas, Vytautas Juškus, Antanas
[Show full text]
Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
[Show full text]
Pavojus Pertvarkai Gorbačiovas Ant Plono Ledo Vytautas Meškauskas
>< TAUTINES MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS Pavojus pertvarkai Gorbačiovas ant plono ledo Vytautas Meškauskas Angliakasių streikai So- čiovas aiškino: vietijojė parodė ant kokio ” (Partijos) kadrai reika plono ledo vaikščioja Gor lingi atnaujinimo, šviežių bačiovas su savo perestroi jųgų įliejimo. Jie turi būti ka. Kartu įvykiai parodė ir atnaujinti visur —. darbo, viešumo reikšmę. Kinijoje kolektyve, apylinkėje, rajo kaip atsimename valdžia ne, mieste, teritorijoje, res buvo priversta griebtis publikose, Centro Komitete žiaurių priemonių, kad pasi ir Politbiure. Tai liečia mus priešintų daugiau ar ma visus ir visur, kiekviename žiau abstraktiems studentų lygyje, kadrų klausimas tu reikalavimams. Gorbačiovas ri būti laiku išspręstas”. pasitiko streikininkų reika- Tame susirinkime buvo lavimus juos pagirdamas, leista išsitarti ir Jelcynui,. aiškindamas posėdžiuose ir kuris ragino garantuoti pa per televiziją, kad jie esa žadus duotus angliaka moje situacijoje yra teisūs siams, nes jie jau nebepa- Prezidentas George Bush, savo štabo apsuptas, liepos 21 d. kalba Baltųjų Rūmų sodelyje ir dėl j ų blogos padėties yra sitiki partija ir vyriausy Pavergtųjų Tautų savaites proga. kalta ... kompartija su sa be. Kartu jis tačiau para vo Vadais ir biurokratais, gino ir darbininkus, atkrei žinoma, sunku suprasti kaip pus dėmesį į savo sunkią Lietuvos Darbininkų Sąjunga už buvo prieita prie to, kad su- padėti, grįžti į darbą kol per-valstybėje kaip Sovieti streikai neišsiplėtė į kitas Lietuvos nepriklausomybę ja angliakasiai negauna pramonės šakas. muilo nusiprausti. Faktinai Truįo tris dienos iki angliakasiai ne tiek reika PRAVDA, Gorbačiovui įsa Lietuvos Darbininku Są- ruose nuostatuose LDS pa mojo suvažiavimo organiza lavo atlyginimo pakėlimo, kius, paskelbė to posėdžio jungos steigiamajame su sisako, kad pagrindinis jos cinis komitetas. bet pirmo reikalingumo pre dalyvių kalbas.
[Show full text]
VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
[Show full text]
Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa Anksčiau buvo Gorbačiovo pa nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre partijos kandidatus jų atspaus likų deputatai pasipriešino įsta zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
[Show full text]