DOCSLIB.ORG

Laisvę Ir Nepriklausomybę Lietuvai Dabar! Gorbačiovas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Laisvę Ir Nepriklausomybę Lietuvai Dabar! Gorbačiovas THE LIBRARY O? COKGRESS (GRATIS) REFERENCE DEPARTJffiNT SERIALS DIVISION V:AS:-:I:;GTO:C, OC '20025 DM LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312)585-9500-1-2-3 T1-1& i_inri-HLj/\ivji/\rvj WOF^LO-WIDE O/\II_Y Vol. LXXXI Kaina 35 c. PENKTADIENIS - FRIDAY, SAl SIS - JANUARY 12, 1990 Nr. 8 Laisvę ir nepriklausomybę TRUMPAI Lietuvai dabar! IŠ VISUR Trečiadienio demonstracija Vilniuje — Washingtone vakar dieną Vilnius, 1990 sausio 10. (LIC vė—už gyvybe tu brangesnė". prie Sovietų Sąjungos ambasa­ — Šiandien Katedros aikštėje „Mūsų siekis — nepriklausoma dos buvo pabaltiečių suruoštos maždaug 40,000 lietuvių susi­ Lietuva", „Mes už nepriklau­ demonstracijos, solidarizuojant rinko paremti Lietuvos nepri­ somą Lietuvą", „Lietuva nieka­ Lietuvai. Taip pat surengtos klausomybės idėją. da neatsisakys savo nepriklau­ pamaldos tautinėje Amerikos Mergelės Marijos šventovėje. Kaip žinia, Michailas Gorba­ somybės". „Nepriklausoma Šios bažnyčios solidarumas su čiovas turėjo atvykti į Lietuvą Lietuvos Komunistų partija — Lietuva buvo pareikštas taip šiandien, bet nepasirodė. LIC tai protas, garbė ir Lietuvos pat skambinant penkias susisiekė su Sąjūdžio Informaci­ sąžinė", „Už mūsų ir jūsų minutes varpais. jos agentūrom darbuotojais Gied­ laisvę". Buvo daug plakatų, rium Drukteiniu bei Rimantu remiančių Algirdą Brazauską. — Kanados lietuvių Kanapieniu. Kanapienis aiški­ Drukteinis ir Kanapienis bažnyčiose vakar buvo laikomos no, kad kalbėjęsis su patikimu buvo paklausti apie rytojaus šv. Mišios, solidarizuojant su Šaltiniu Maskvoje, kuris tvir­ (sausio 11 d.) rengiamą masinį pavergtos Lietuvos šauksmu. tino, jog Gorbačiovas vienai mitingą. Drukteinis pasakė, — „Sun-Times" dienraščio dienai atidėjo kelionę į Lietuvą, kad Gorbačiovas nėra specialiai korespondentas rašo. jog nes sirguliuoja. kviečiamas į Katedros aikštę, lietuviai sutiko Gorbačiovą Drukteinio apskaičiavimu, bet rengėjai norėtų, kad jis tenai mandagiai, bet prašė, kad grįž­ Katedros aikštėje 13 vai. pasirodytų. Anot Kanapienio, damas namo, kartu pasiimtų ir susirinko 40,000 žmonių. jau susitarta su milicija ir Sovietų kariuomenę. automobilių inspekcija, kad jis Mitingą organizavo Sąjūdžio — „Mes neįsijungeme į Sovie­ nekliudomas galėtų privažiuoti Vilniaus taryba, jį vedė tarybos tų Sąjungą, jūs pagrobėte mus'l ir prieiti prie tribūnos, jei jis to pirmininkas Aloyzas Sakalas. buvo vienas didžiulis plakatas panorėtų. Drukteinis sakė. kad Vakarykštis vaizdas Vilniaus katedros aikštėje, kuB minia dažnai sutartį su Lietuva, pripažindama* jai nepriklausomybe, kunąjo pasekėjas Pasak Drukteinio, aikštėje minioje Vilniaus katedros aikš­ tikimasi sutraukti maždaug skandavo „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai dAhar!" Kairėje Stalinas sulaužė 1940 metais, užgrobdamas Lietuvą padaryta didelė scena, kurioje tėje, praneša „Los Angeles milijoną žmonių Vilniuje. matyti plakatas su data — 1920.VI1.12, kai Leninas Rusyodvardu pasirašė buvo Sąjūdžio pagrindiniai va­ Times". dovai bei tautinių mažumų Lygiagrečiai su grandioziniu atstovai. Kalbėjusių tarpe — mitingu Vilniuje, kituose mies­ — „Chicago Tribūne" rašo, Vytautas Landsbergis, Kazi­ tuose įvyks panašios demonstra­ Gyvoji grandinė jog šio dienraščio koresponden­ Gorbačiovas Lietuvoje — kaip tui. V. Schodolskiui, V. Lands­ mieras Motieka, Kazys Saja. cijos, kuriose dalyvaus žmonės, Ukrainoje Emanuelis Zingeris. Georgijus negalintys atvykti į sostinę. bergis Vilniuje pasakė: „Mums Jefremovas, Mečys Laurinkus. užsienio valstybės gaiva Ukraina. — Ukrainos Gorbačiovas yra tik kaimyninės valstybės galva, su kurią mes Lietuvos Komunistų Partijos Susikaupimas alternatyvinės partijos ir judėjimai ruošiasi sausio 22 turėjome ilgus ir nemalonius vadai nedalyvavo. Buvo iškelios Kanapienis pateikė tos dienos Kai kas gali palikti Sovietų laivą.,,Turėkite kantrybės". dieną paminėti Ukrainos ryšius. Mums yra aišku, kad Lietuvos trispalvės bei Estijos. mitingo numatytą programą. Vilnius. — ..Amerikos valstybes. Jo delegacijoje buvo valstybės galvai. valstybingumo 72 metines. mes esame nepriklausoma vals­ Latvijos, Ukrainos ir Gudijos Pradžia 16 vai. Vadovaus Kaži Balsas" praneša, jog tūkstančiai maždaug 40 asmenį: Šeštadieni Sąjūdžio mitinge kalbėtojais 1918 m egzistavo Ukrainos ir tybė, kurios suverenitetas buvo tautinės vėliavos. mieras Motieka. Kalbėtojų lietuvių rinkosi į masinį jis partijos narians pasakys buvo numatyti Sąjūdžio pirm. Vakaru Ukrainos Liaudies Res­ pažeistas 1939 metais". tarpe numatyti Vytautas mitingą, kad parodytu Sovietu kalbą, o prieš tai susitiks su Vytautas Landsbergis, min. publikos, tų pačių metų sausio Laukiama milijono Landsbergis, Vytautas Čepas — Sovietų Sąjungos prezi­ Sąjungos prezidentui M Gorba­ įvairių profesijų žmor emis. pirm. pavaduotoja ir Sąjūdžio 22 dieną susijungusios i vieną (Klaipėdos Sąjūdžio atstovas), dento M. Gorbačiovo kelionė į Pagrindinis šio maždaug 50 čiovui, jog lietuviai nenustos Gorbačiovą pasitiko aukotieji tarybos narė Kazimiera valstybe — Ukrainos Liaudies Česlovas Stankevičius (Kauno Lietuvą pirma kartą buvo skel- minučių trukusio mitingo kovoje už Lietuvos nepriklau­ Sovietų ir Lietuva Komunistų Prunskienė ir galbūt vienas iš Respublika- 1918 m. viduryje Sąjūdžio atstovas*, Emanuelis biama iš anksto. Paprastai jo devizas, kaip ir kitų renginių, somybes atstatymą. partijos vadai. Jis tuoj nuvyko buvusių Lietuvos partizanų Raudonajai armijai sutriuš Zingeris, Kazimieras Antanavi­ keliones sąjungos ribose buvo taikomų Gorbačiovo apsilanky­ Rimantas Kanapienis. Sąjū­ į Lenino aikštę ir prie Lenino pneš 1952 metus, o taip pat Lat­ kinus negausias šios valstybės čius, Kazimiera Prunskienė, skelbiamos iki šiol tik tada. kai mo Lietuvoje proga, buvo džio Informacijos agentūros paminklo padėjo .relių vainiką. vijos ir Estijos frontų vadai. karines pajėgas, respublika Justinas Marcinkevičius. Tur­ jos jau įvykdavo. „Laisvę ir Nepriklausomybe žinių redaktorius, pranešė, kad Prie paminklo buvo labai stipri Mitingui duotas laikas — tik „tapo" Ukrainos Tarybų Socia­ būt kalbės Lietuvos Laisvės — Sovietai nevaržydami Lietuvai". Anot Drukteinio, Gorbačiovas į Vilnių atvyko apsauga, bet aplink galėjo būti viena valanda. Tada, 5 vai. listine Respublika. daugumas lozungų buvo rusų Lygos vadovas Antanas Terlec­ išdavė užsienio žurnalistams vakar 10:30 vai. Lietuvos laiku pora tūkstančiu monių. Ir čia popiet, minia užsidega žvakes ir 1989 m. gruodžio !6 dieną kalba, bet buvo ir nemažai kas. Taip pat galimas dalykas, leidimus vykti į Lietuvą; net ir ir čia išbus tris dienas, norėda­ pirmą kartą Gorbačiovas turėjo tyloje susikaupia 15 minučių, Didžioji RUCH Taryba nu­ lietuvių kalba. Jis pastebėjo kad į minia prabils estų bei Sovietų Sąjungos Užsienio mas susipažinti su esama padė­ susitikti su vietiniais žmonėmis. tuo pareikšdama prie žvakių sprendė paminėti anksčiau tokius lozungus: „1920 m. liepos latvių liaudies frontų atstovai reikalų ministerijos spaudos timi, kaip ištikrųjų yra su šviesų, kad ,.mes norime lais­ nutylimą Ukrainos valstybin­ 12", „Laisvė Lietuvai", „Lais­ bei Lietuvos partizanų atstovas. nepriklausomybės klausimu, ar „...Keleiviai serga jūros vės", aiškino Kanapienis. Visos direktorius Genmady Gęrasi- liga..." gumo datą. surengiant 1990 m. movas atvyko kartu. tikrai daugumą lietuvių nori katalikų ir rusų ortodoksų sausio 21 dieną gyvąją žmonių nepriklausomybės. SIA korespondento Gintauto bažnyčios skambina varpais 15 siena maršrutu Lvovas — Ter- — Lietuvoje jau esančios dvi Landsbergio žodis konferencijoje Žmonės jau nuo ankstaus ryto Alksninio pra: Šimu, kuris minučių, solidarizuodamos su nopolis — Rovno — Zitomiras — Komunistų partijos, pasakė vyko į sostinę pėsčiomis, palikę buvo prie par nklo, Gorba­ aikštėje esančia minia. Kana Kijevas iki Kijevo Sofijos vienas atskilusių komunistų pienis priminė, jog rusų atstovai Vilnius, 1990 sausio 10. (LIC) kuris gali išspręsti šias pro­ autobusus ir privačius automo­ čiovas pasakęs, ji < atsiskyrimas soboro. Gyvosios grandinės ilgis vadų — Vytautas Kardamavi- pranešė Sąjūdžiui, kad visos — Sausio 10 d. 16 vai. Spaudos blemas, gali išspręsti, kaip mes bilius už miesto. Vilniaus iš Sovietų S .ungos būtų apie 450 km. įsteigti šios akci­ čius „Chicago Tribūne" kores­ ortodoksų bažnyčios jungiasi su centre Vilniuje spaudos konfe­ tikime, taikingai, diplomatiš­ kateros aikštė buvo taip pri­ „savižudiškas" c: lykas. Vienas jos organizaciniai komitetai. Di­ pondentui Vilniuje. Jis nenuma- lietuviais ir visoje Lietuvoje rencijoje įžanginę kalbą tarė kai, politiškai, tuo labiau, kad pildyta, kad buvo neįmanoma žurnalistas paki. .sė, ar Sovietų džioji RUCH Taryba kreipėsi \ tąs galimybių susitaikinimui. skambina varpais. Po to, 5:30 Sąjūdžio pirmininkas Vytautas pats Michailas Gorbačiovas yra pajudėti, daugelis čia atvyko su laivas neskę< Gorbačiovas visas įstaigas ir organizacijas, — Kaune, rinkdamas žinias, vai popiet Vilniaus katedroje šv. Landsbergis. Štai pagrindinės ne kartų pasisakęs už išskirti­ visa šeima. Aikštėje matėsi ne atsakė: „ne, negęsta, vadovy­ prašydama sausio 22 d. visoje lankėsi Sovietu ideologas iš Mišios, transliuojamos ir mintys. nai politinį tarpvalstybinių tik lietuvių tautinės vėliavos, bet bė yra stipri, r. -s laivas turi Ukrainoje iškabinti tautines Kremliaus — Vadimas Medve­ sunkumų, plaukdamas per aikštėje. „Tą laikotarpį, kuris Lietu­ problemų sprendimą. Gi taip buvo ir Latvijos, Estijos. Gudi­ geltonai žydras vėliavas. devas, kuris savo pareiškimus dideles bangas ir -ai kurie kelei­ voje prasidėjo maždaug prieš pat, kad ir TSRS saugumas ir jos, Gruzijos. Moldavijos
Load more

Recommended publications
  • SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
    SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Free Trade Awry? on the Export of 'Double Genocide' Revisionism
    DRAFT OF DOVID KATZ’S PAPER “Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism” that appeared in the 2017 volume MEDIEVALES 63: De Christine de Pizan à Hans Robert Jauss Etudes offertes à Earl Jeffrey Richards par ses collègues et amis à l’occasion de son soixante- cinquième anniversaire Textes recueillis par Danielle Buschinger et Roy Rosenstein Presses du “Centre d’Études Médiévales de Picardie” Amiens 2017 413 Free Trade Awry? On the Export of ‘Double Genocide’ Revisionism DOVID KATZ (Vilnius Gediminas Technical University) PREAMBLE The fall of the Iron Curtain swiftly enabled free trade in goods and services between the nation states of Eastern Europe freed from Soviet domination with the West and much of the rest of the world. No less important was a new flow of ideas, generally on a west-to-east trajectory, including organizing principles for political processes and governments, education, media, the arts, and more, in short, models for societal structure and governance. Western mores and institutions readily took root in those nations with substantial anti-Soviet and often anti-Russian sentiments, both among the former Warsaw Pact nations, such as Poland and Hungary, and in some former Soviet republics, principally the three Baltic states, Lithuania, Latvia, and Estonia. One common denominator was a legacy, strong by virtue of personal memory and convincingly conveyed immediate family legacy, of the facts of generally successful independent statehood in the interwar period. By contrast, new states such as Belarus and Ukraine had eastern “halves” that had been part of the Soviet Union from around the time of the Russian Revolution.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Seimas Protokolas Nr.1
    LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS PROTOKOLAS NR.1 1992 m. lapkričio 25 d. Rytinis posėdis Posėdžio pirmininkas - vyriausias pagal amžių Seimo narys Juozas Bulavas Giedamas Lietuvos himnas Kalbėjo: J.Bulavas, A.Patackas, Lietuvos bočių draugijos atstovė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas B.Nainys. Lietuvos Respublikai prisiekė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Zenonas Adomaitis, Albinas Albertynas, Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Leonas Alesionka, Nijolė Ambrazaitytė, Laima Liucija Andrikienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazimieras Antanavičius, Vytautas Arbačiauskas, Vytautas Astrauskas, Arvydas Bajoras, Alvydas Baležentis, Juozas Gediminas Baranauskas, Antanas Baskas, Juozas Bastys, Julius Beinortas, Aleksandras Bendinskas, Juozas Bernatonis, Egidijus Bičkauskas, Romualdas Ignas Bloškys, Kazys Bobelis, Vytautas Bogušis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Vanda Briedienė, Vytautas Jurgis Bubnys, Antanas Būdvytis, Vytautas Algimantas Buinevičius, Juozas Bulavas, Virgilijus Vladislovas Bulovas, Sigita Burbienė, Vladas Būtėnas, Medardas Čobotas, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Dirgėla, Juozas Dringelis, Arūnas Eigirdas, Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Kęstutis Gaška, Bronislovas Genzelis, Neris Germanas, Alfonsas Giedraitis, Povilas Gylys, Petras Giniotas, Algimantas Antanas Greimas, Algirdas Gricius, Romualda Hofertienė, Arvydas Ivaškevičius, Bronislovas Jagminas, Povilas Jakučionis, Juozas Janonis, Egidijus Jarašiūnas, Vladimiras Jarmolenka, Leonardas Kęstutis Jaskelevičius, Gema Jurkūnaitė, Česlovas Juršėnas, Vytautas Juškus, Antanas
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]
  • Congressional Record—House H724
    H724 CONGRESSIONAL RECORD Ð HOUSE March 8, 2000 Carolina as the Keith D. Oglesby Station, in- NATO-led peacekeeping operations in Bosnia Now, Mr. Speaker, some 10 years troduced by the gentleman from South Caro- and Kosovo: Now, therefore, be it later, in spite of that so-called legacy, Resolved by the Senate (the House of Rep- lina, Mr. DEMINT, I would have voted ``yea.'' Lithuania is now looking to its future resentatives concurring), That Congress On H.R. 3018, to designate the U.S. postal herebyÐ and building on the progress it has office located at 557 East Bay Street in (1) congratulates Lithuania on the occa- made in the decade since the Soviet Charleston, South Carolina as the Marybelle sion of the tenth anniversary of the reestab- Union broke up. H. Howe Post Office introduced by the gen- lishment of its independence and the leading Today, thousands of Soviet troops tleman from South Carolina, Mr. CLYBURN, I role it played in the disintegration of the are gone. Today, Lithuania is a mem- would have voted ``yea.'' former Soviet Union; and ber of NATO's alliance's Partnership On H.R. 1827, the Government Waste Cor- (2) commends Lithuania for its success in For Peace program and is looking for- implementing political and economic re- ward to the day when it may become a rections Act, introduced by the gentleman from forms, which may further speed the process Indiana, Mr. BURTON, I would have voted of that country's integration into European full member of that alliance. And, ``yea.'' and Western institutions.
    [Show full text]
  • International Conference
    International Conference “THE MOLOTOV–RIBBENTROP PACT. THE PRESENT AND THE FUTURE OF THE BALTIC STATES” 28 September 1999, Vilnius, Lithuania Vilnius 2000 UDK 327(47+57:430)(091)(06) Mo-91 The map on the cover of the book is printed with the permission of National Service of Geodesy and Cartography under the Government of the Republic of Lithuania Ukmergës str. 41, LT-2600 Vilnius, Lithuania Romualdas Požerskis photos ISBN 9986-18-067-8 © The Publishing House of the Seimas, 2000 Contents Preface ............................................................................................................................7 Baltic Assembly Awards Ceremony ......................................................................9 Opening of the Conference H. E. Valdas Adamkus, President of the Republic of Lithuania.....................14 Sigitas Tamkevièius, Metropolitan Bishop (Lithuania) ...................................16 Dr. Laima Andrikienë, MP, Chairperson of the Organisational Committee of the International Conference “The Molotov–Ribbentrop Pact. The Present and the Future of the Baltic States” (Lithuania) .........................17 Valeriu Matei, MP, Head of the Party of Democratic Forces, Chairman of the Parliamentary Committee on the Relations with the European Parliament (Moldova) ........................................................19 I. The Molotov–Ribbentrop Pact. Its Historical and Political Evaluation Janis Straume, Chairman of the Saeima (Latvia) .............................................23 Francoise Thom, Senior Lecturer,
    [Show full text]
  • CONTENTS 1990: Independence
    TILTAS – Journal of the British-Lithuanian Society Spring 2015 CONTENTS 1990: Independence declared, by Dr Laima Andrikienė 2 Dr Laima Andrikienė entered politics as a member of the independence movement Sąjūdis and was a signatory of the 11th March 1990 Act of the Restoration of the Independence of Lithuania. She has served as a Member of Seimas (1990-2000), Government Minister (1996-1998), Member of the European Parliament (2004-2014). A new British Embassy for a new era, by Michael Peart 5 Michael Peart was the first British Ambassador to Lithuania after Lithuania regained its independence from the Soviet Union, and served in Vilnius from 1991 till 1994. He is Chairman of The Tiltas Trust and a member of the British-Lithuanian Society Committee. Interesting times for a Defence Attaché, by David Holliday 8 Wing Commander David Holliday served as British Defence Attaché to Vilnius in 1992-1994. Upon completing his posting he retired from the Royal Air Force to pursue the Good Life in a village near Klaipėda. He is a member of the British- Lithuanian Society. NATO: Disappearing borders and creative ambiguity, by Maria Kielmas 12 Maria Kielmas is a freelance journalist and consultant to energy and financial companies. Previously, she worked in the oil industry and, earlier, as an adviser in the reinsurance industry. She is a member of the British-Lithuanian Society. 1985: Baltic Peace and Freedom Cruise, by Aleksas Vilčinskas 15 Aleksas Vilčinskas is Acting Editor of Tiltas journal and Secretary of the British-Lithuanian Society. Book review by Neil Taylor 16 Roger Moorhouse, The Devils’ Alliance – Hitler’s Pact with Stalin, Oxford: Bodley Head, 2014 Book Notices compiled by Aleksas Vilčinskas 17 Žemaitukai – historic (and healing) Lithuanian ponies, by Dr Regina Stančikaitė 19 Dr Regina Stančikaitė is a professional psychotherapist, psychologist and educator.
    [Show full text]
  • JAV Lietuvių Kultūros Baruose Lietuvos Lenkai
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 19 (733) 2011 m. spalio 8 d. Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje Panerių memoriale pagerbtos žydų 11 Tomas BARANAUSKAS genocido aukos Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikš- mė, eiga ir istorinis kontekstas 13 Auksutė RAMANAUSKAITĖ- SKOKAUSKIENĖ Ceremonijoje dalyvavo (iš kairės) LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Izraelio valstybės Pramonės, prekybos ir darbo ministras Už Dievą ir Tėvynę Seimo Pirmininkės pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius, Tarp- Shalomas Simhonas 14 Artūras MERKYS tautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris Seimas 2011 m. paskelbė Holokausto nistras Arūnas Gelūnas, Izraelio valstybės dalyvavo užsienio šalių atstovai, Vilniaus aukomis tapusių Lietuvos gyventojų pa- Pramonės, prekybos ir darbo ministras Šolom Alcheimo vidurinės mokyklos mo- gerbimo ir atminimo metais. Minint Holo- Shalomas Simhonas, Seimo Užsienio reikalų kytojai ir moksleiviai. kausto 70-metį Lietuvos vyriausybė priėmė komiteto pirmininkas, Tarptautinės komisi- LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vai- programą, kurioje numatyti renginiai, skirti jos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nu- niką prie paminklo pastatė Garbės sargybos genocido aukoms atminti. sikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas kuopos kariai, LR Seimo pirmininkės Irenos Rugsėjo 23 d. Aukštųjų Panerių me- Emanuelis Zingeris,
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Seimo Narių Sąrašas 1992 - 1996 M
    Seimo narių sąrašas 1992 - 1996 m. 1. Zenonas Petras ADOMAITIS 2. Albinas ALBERTYNAS 3. Vilija ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ 4. Leonas ALESIONKA 5. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 6. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 7. Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS 8. Jonas Algirdas ANTANAITIS (nuo 1995 10 14) 9. Kazimieras ANTANAVIČIUS 10. Vytautas ARBAČIAUSKAS 11. Vytautas ASTRAUSKAS 12. Arvydas BAJORAS 13. Alvydas BALEŽENTIS 14. Juozas Gediminas BARANAUSKAS 15. Antanas BASKAS 16. Julius BEINORTAS 17. Aleksandras BENDINSKAS 18. Juozas BERNATONIS 19. Egidijus BIČKAUSKAS 20. Romualdas Ignas BLOŠKYS 21. Kazys BOBELIS 22. Vytautas BOGUŠIS 23. Vanda BRIEDIENĖ 24. Vytautas Jurgis BUBNYS 25. Antanas BŪDVYTIS 26. Vytautas Algimantas BUINEVIČIUS 27. Virgilijus Vladislovas BULOVAS 28. Sigita BURBIENĖ 29. Vladas BŪTĖNAS 30. Medard ČOBOT 31. Rimantas Jonas DAGYS 32. Kęstutis DIRGĖLA 33. Juozas DRINGELIS 34. Vytautas EINORIS (nuo 1995 03 25) 35. Algirdas ENDRIUKAITIS 36. Balys GAJAUSKAS 37. Kęstutis GAŠKA 38. Bronislavas GENZELIS 39. Alfonsas GIEDRAITIS 40. Povilas GYLYS 41. Petras GINIOTAS 42. Algimantas Antanas GREIMAS 43. Algirdas GRICIUS 44. Romualda HOFERTIENĖ (nuo 1992 11 22 iki 1993 04 13 ir nuo 1993 07 15) 45. Arvydas IVAŠKEVIČIUS 46. Bronislovas JAGMINAS 47. Povilas JAKUČIONIS 48. Vladimir JARMOLENKO 49. Leonardas Kęstutis JASKELEVIČIUS 50. Gema JURKŪNAITĖ 51 Česlovas JURŠĖNAS 52. Antanas KAIRYS 53. Vytautas KANAPECKAS 54. Justinas KAROSAS 55. Povilas KATILIUS 56. Juozapas Algirdas KATKUS 57. Gediminas KIRKILAS 58. Feliksas KOLOSAUSKAS 59. Kazimieras Vytautas KRYŽEVIČIUS 60. Kęstutis KUBERTAVIČIUS 61. Andrius KUBILIUS 62. Jonas KUBILIUS 63. Algirdas KUNČINAS 64. Elvyra Janina KUNEVIČIENĖ 65. Kazimieras KUZMINSKAS 66. Vytautas LANDSBERGIS 67. Vaclovas LAPĖ 68. Linas Antanas LINKEVIČIUS 69. Juozas LISTAVIČIUS 70. Vytautas LIUTIKAS 71. Albinas LOZURAITIS 72. Ryšard MACIEJKIANIEC 73.
    [Show full text]