Parodos Lankstukas.Indd

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Parodos Lankstukas.Indd Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras KATKUS, Egidijus KLUMBYS, Vytautas KOLESNIKOVAS, Stasys aneksijos atvertė naują mūsų istorijos puslapį. KROPAS, Česlovas KUDABA, Algirdas KUMŽA, Bronislavas Juozas KUZMICKAS, Vytautas LANDSBERGIS, Kęstutis LAPINSKAS, Mečys LAURINKUS, Arvydas Kostas LEŠČINSKAS, Jonas LIAUČIUS, Bronislovas LUBYS, Jonas MAČYS, Stasys MALKEVIČIUS, Leonas MILČIUS, Jokūbas MINKEVIČIUS, Albertas MIŠKINIS, Donatas MORKŪNAS, Kazimieras MOTIEKA, Birutė NEDZINSKIENĖ, Algimantas NORVILAS, Česlav OKINČIC, Romualdas OZOLAS, Nijolė OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ, Justas Vincas PALECKIS, Vytautas PALIŪNAS, Jonas PANGONIS, Algirdas Vaclovas PATACKAS, Rolandas PAULAUSKAS, Saulius PEČELIŪNAS, Eugenijus PETROVAS, Virginijus Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – PIKTURNA, Vytautas Petras PLEČKAITIS, Petras POŠKUS, Kovo 11-osios – metinės. Šventė Nepriklausomybės Vidmantas POVILIONIS, Jonas PRAPIESTIS, Kazimira Danutė aikštėje prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios PRUNSKIENĖ, Vytautas Adolfas PUPLAUSKAS, Antanas RAČAS, Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. Fotografas Gintaras RAMONAS, Liudvikas Narcizas RASIMAVIČIUS, Rasa Vladas Ščiavinskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas). RASTAUSKIENĖ JUKNEVIČIENĖ, Liudvikas Saulius RAZMA, Algirdas RAŽAUSKAS, Kęstutis RIMKUS, Audrius RUDYS, Lietuvos žmonių troškimas ir pasiryžimas Romualdas RUDZYS, Benediktas Vilmantas RUPEIKA, Liudvikas gyventi nepriklausomoje Lietuvoje reiškėsi SABUTIS, Kazimieras SAJA, Aloyzas SAKALAS, Algirdas kovose už Lietuvos laisvę, disidentinėje veikloje, SAUDARGAS, Algimantas SĖJŪNAS, Liudvikas SIMUTIS, Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS, Rimvydas Raimondas SURVILA, pogrindžio spaudoje, pirmosiose antisovietinėse Valerijonas ŠADREIKA, Saulius ŠALTENIS, Lionginas ŠEPETYS, demonstracijose, išsiliejusiose į tūkstantinius Gediminas ŠERKŠNYS, Albertas ŠIMĖNAS, Jonas ŠIMĖNAS, Jonas Sąjūdžio mitingus, kuriuose skambėjo žodžiai: TAMULIS, Aurimas TAURANTAS, Vladas TERLECKAS, Pranciškus „Lietuva“, „Laisvė“, išaugo į nepakartojamą stebu- TUPIKAS, Algimantas Vincas ULBA, Kazimieras UOKA, Gediminas © Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija klą – Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją. Laisvės sparnai VAGNORIUS, Zigmas VAIŠVILA, Petras VAITIEKŪNAS, Rimvydas Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius apglėbė Lietuvą ir budino žmones kilti, atsikratyti VALATKA, Birutė VALIONYTĖ, Povilas VARANAUSKAS, Eduardas VILKAS, Emanuelis ZINGERIS, Alfonsas ŽALYS, Vidmantas baimės jausmo. Tiesa ir viešumas buvo stipriausi ŽIEMELIS h�p://kovo11.lrs.lt ginklai prieš sovietų imperiją. „Keistuolių teatro“ vaidinimas Nepriklausomybės Pirmoji šventinė Lietuvos karių rikiuotė aikštėje prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Nepriklausomybės aikštėje. Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. Fotografas Andrius Petrulevičius. Fotografas Andrius Petrulevičius. 1990 m. kovo 11-oji – lemiamų sprendimų die- Virgis Stakėnas, Julija Jačėnaitė, „Keistuolių teatras“ na – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir kiti. Renginio pabaigoje buvo paskelbta, kad vai- priimtais teisės aktais pakeičiami valstybės ir jos kų linkėjimų Lietuvai laiškas yra 72,3 m ilgio ir 52,2 aukščiausiųjų institucijų pavadinimai, patvirtina- Vaikų linkėjimai Lietuvai. Vilnius, 1991 m. cm pločio. mas valstybės herbas – Vytis. kovo 10 d. Fotografas Kęstutis Svėrys. Parodoje taip pat eksponuojamos nuotraukos, 18.08 val. posėdžių salėje uždengiamas LSSR kuriose užfiksuotos Lietuvos RespublikosAukščiau- gyventojų apklausos – plebiscito metu per 2 mln. herbas ir iškeliama Trispalvė. Pradedami svarstyti siosios Tarybos 1991 m. kovo 11 d. iškilmingo po- Lietuvos piliečių pasisakė už tai, kad Lietuva būtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto sėdžio, kuriame dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos nepriklausoma demokratinė respublika. Po dviejų „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ deputatai, Vyriausybės nariai, svečiai iš Armėnijos, dienų Lietuva sulaukė pirmo oficialaus Vakarų vals- ir jo lydimųjų dokumentų projektai. Redakcinė ko- Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, tybės – Islandijos pripažinimo. misija dirba iki 21 val. Rusijos Federacijos, už Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. kovo 10-osios rytą Vilniaus gatves, ve- 22.39 val. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gyvybę paaukojusių Lietuvos didvyrių giminės ir dančias į Nepriklausomybės aikštę, užtvindė vai- Vytautas Landsbergis paskelbė vardinio balsavimo artimieji, akimirkos. Už pasižymėjimą didvyrišku kai su vėjo malūnėliais. Jie tarsi tapo 1991-ųjų kovo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos šventės, pavadintos „Su Atgimimo diena“, simbo- akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atsta- laisvę ir nepriklausomybę, žuvusieji (po mirties) liais. Nepriklausomybės aikštėje buvo surengta vai- tymo“ rezultatus: už – 124 deputatai, susilaikė 6. apdovanoti pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordi- kų linkėjimų Lietuvai akcija. Jaunuosius dailininkus 22.44 val. – Lietuva po penkiasdešimt metų tru- nu. Lietuvos laisvės siekis buvo įvertintas Norvegi- linksmino Vytautas Kernagis, Neringa Giniotienė, kusios okupacijos tapo laisva valstybe. jos taikos premija, kurią iškilmingo posėdžio metu Šioje parodoje eksponuojamos 1991 m. kovo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui 10–11 dienų fotografijos, įamžinusios pirmąsias ne- Landsbergiui įteikė Oslo universiteto rektorius Ingė priklausomos valstybės atkūrimo metines. 1991 m. Lionningas. kovo 10–11 dienų šventės kūrė valstybinių švenčių tradicijas, kurias mes išsaugojome ir puoselėjame Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos iki šių dienų. 1991 metais Lietuva ir jos piliečiai pa- centrinio valstybės archyvo fondų, Andriaus tyrė ne tik Nepriklausomybės atkūrimo šventinius Petrulevičiaus ir Kęstučio Svėrio asmeninių jausmus, bet ir sovietų ekonominę blokadą, karinę archyvų. prievartą ir agresiją. 1991 m. sausį beginklių Lietu- vos žmonių pasiaukojimu ir gyvybėmis Nepriklau- Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Lansdbergis ir Aukščiausiosios Tarybos somybė buvo apginta. Šie sunkumai ir netektys tik sekretorius Liudvikas Sabutis įteikia 1-ojo laipsnio Vyčio sutvirtino tautos apsisprendimą siekti Nepriklau- Kryžiaus ordinus (po mirties) žuvusiųjų per 1991 m. somybės. 1991 m. vasario 9 d. visuotinės Lietuvos sausio 13-osios įvykius giminėms ir artimiesiems. Vilnius, 1991 m. kovo 11 d. Fotografas Andrius Petrulevičius..
Recommended publications
  • KB 2013 12 WEB.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ.
    [Show full text]
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
    SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta Petrevičiūt
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA Asta Petrevi čiūtė EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO Magistro baigiamasis darbas Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota __________ ________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data ) Apginta __________________ __________ ________ (PMDF dekanas) (parašas) (data ) Kaunas, 2011 TURINYS SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 2 SUMMARY .............................................................................................................................................. 3 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ................................................................................. 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė .................................................................................................................... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ..................................................................................... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai .............................................................. 14 1.4 Euroskepticizmo tipai ...................................................................................................................
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programa
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan.
    [Show full text]
  • Kunigų Seminarijoje
    1 2 Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai I dalis VILNIUS|2014 3 31 UDK 23/28(474.5)(092) Sv-08 © Alfonsas Svarinskas, 2014 © Donatas Stakišaitis, 2014 © Lina Šulcienė, 2014 © Domantas Vildžiūnas, 2014 ISBN 978-9955-589-91-4 4 4 Turinys Mano šeima 9 Vaikystės darbai 25 Mano mokslai 27 Keturi skyriai Vidiškiuose 29 Penktasis skyrius Ukmergėje 33 Šeštasis skyrius Deltuvoje 35 A. Smetonos vardo gimnazijoje Ukmergėje 36 Pirmoji okupacija 40 Vokiečių okupacija 45 Ukmergės mokytojų seminarijoje 48 Kunigų seminarijoje 49 Kovos už Laisvę keliai ir kalinimai 65 Pas partizanus 67 Pirmasis areštas 75 Areštavimo pagrindas ir areštas: duomenys iš bylos 76 Tardymai: pradžia 81 Kauno KGB kalėjimo kameroje 85 Kauno kalėjimo realijos 87 Tardytojai 88 Tardymai: kankinimas 90 „Troikos“ teismas 93 Apskundus nuosprendį 95 Pirmasis įkalinimas 100 Kelionė iš Vilniaus į Šiaurę 100 Pirmąsyk Intoje 102 Gyvenimas Abezės lageryje 105 Ligoninė 112 Generolas Jonas Juodišius 118 Profesorius Levas Karsavinas 123 5 Kunigas Kazimieras Vaičionis 129 Kunigystės šventimai 133 Kunigystė Abezėje 138 Vėl Inta 145 Šimkūnų šeima 153 Grįžus į Lietuvą 162 Pirmoji parapija: Kulautuva 167 Antroji parapija: Betygala 186 Antrasis areštas 191 Už ką suėmė antrą kartą 193 Vilniaus KGB rūmuose 196 Tardymai 197 KGB „liudytojai“. Keletas dokumentų iš bylos 212 Teismas 219 Antrasis kalinimas 222 Antroji kelionė į lagerį 222 Mordovija: mano lagerio draugai lietuviai 223 Kunigas Pranas Račiūnas MIC 225 Kanauninkas Stanislovas Kiškis 228 Kunigas Algirdas Mocius 231 Kunigas
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • 17,1994 the Uthuanian World-Wide Daily
    RATIS -LL THE. LIBRAKY 01 CONfciR RENCE DEPARTMENT SERlHLi DIVIS UŽSIENIO UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINCiS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 2ND CLASS MAIL TELEFAKSAS (312) 585-8284 November 17,1994 THE UTHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Vol. LXXXV Kaina 35 c. KETVIRTADIENIS - THURSDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 17, 1994 Nr. 224 Šiaurės Atlanto Danija — stiprus Asamblėjoje kalbėta partneris, jungiantis į apie NATO praplėtimą Europos gynybą Vilnius, lapkričio 2 d. (LR) — ,,Partnerystės vardan taikos" AMB. ALFONSAS EIDINTAS sunkūs Rusijai, ir to klausimo Lietuvoje š.m. kovo 10 d. lan­ programoje yra aukštai įver­ nereikia dabar svarstyti, sakė kantis Danijos gynybos minist­ tinęs Danijos gynybos ministras Vašingtonas, lapkričio 15 d. pranešėjas. rui Hans Haekkerup, buvo pasi­ H. Haekkerup. — JAV sostinėje prasidėjo Šiau­ Rusija pati turės pasirinkti, rašyta Lietuvos krašto apsaugos Be to. Danija Lietuvos krašto rės Atlanto Asamblėjos 40-oji ar būti imperija ar nacionaline ministerijos ir Danijos gynybos apsaugai padeda parengti jau­ kasmetinė sesija. NATO šalių valstybe. Tačiau tarp NATO ir ministerijos bendradarbiavimo nesniuosius karininkus. Dvide­ bei dar 14 valstybių delegacijų Rusijos turi būti sutartis dėl jos sutartis. šimt puskarininkių mokėsi Da­ tarpe buvo ir Lietuvos delegaci­ statuso — ir kaip didžiosios Birželio 3 d. Švedijoje, Visby nijos pėstininkų puskarininkių ja, kurią sudaro Seimo nariai valstybės, lygios JAV galybei. mieste vykusiame Šiaurės šalių mokykloje Odensee, 32 būrio Gediminas Kirkilas, Vladimir Tai paguos, o ne pažemins ru­ gynybos ministrų susitikime vadai — Pėstininkų karo mo­ Jarmolenko, Algirdas Kunči­ sus, kurie nebesijaus izoliuo­ Danijos, Suomijos, Švedijos, kykloje Oksboel, 20 SKAT nas, Audrius Rudys ir sekreto­ jami. Ta linkme pamažu ir juda Norvegijos ir Estijos, Lietuvos, karininkų ir eilinių buvo išvykę rė Snieguolė Žiukaitė.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]