VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t. t. Naujų vilčių sėkmingesniam darbui suteikė ir naujo VGTU Rek- toriaus išrinkimas, Mokslo tarybos ir Senato papildymas kūrybingais tyrėjais, o taip pat mokslo ir studijų strategijos, mokslo efektyvumo padidinimo ir kitų perspektyvinių planų parengimas. 3 Tačiau, suprantama, kad ir ši knyga negalėjo ir negali atspin- dėti visą ir VGTU bendruomenės gyvenimą. Knyga tokia būtų, jei kiekvienas padalinys informuotų „Metų ir dienų“ sudarytojus apie tai, kas reikšmingiausia, atmintino buvo jų ir bendradarbių, bendra- mokslių gyvenime. Reikšmingų darbų priminimas – tai ir pamatas sėkmei ateityje. Dr. Algimantas Liekis, VGTU Mokslotyros centras 2011 metai Sausis 1 d. Lietuva švenčia Naujuosius Metus. 3 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pateikė pa- raišką Europos socialinio fondo agentūrai dėl struktūrinių fondų valstybės projekto vykdymo pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „MTTP kokybė ir ekspertų rengi- mas“. Projekto pavadinimas – „Programos „Eureka“ moks- linių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendini- mas“ – EUREKA“ (EUREKA). Šis projektas skirtas finansuoti mokslo ir studijų institucijas, vykdančias programos „Eureka“ projektus. Projekto pareiš- kėjas – MITA, partneriai – 9 mokslo ir studijų institucijos, kurios vykdė 20 „Eureka“ projektų. Planuojama projekto trukmė – 36 mėnesiai (su galimybe jį pratęsti). 4 d. Žurnale „Veidas“, Nr. 1, išspausdintas Karolio Vyšniausko straipsnis „Aukštasis mokslas: erdvės tobulėti daug, pokyčių mažai“. Straipsnyje rašoma: „Prieš dvejus metus pradėta aukštojo mokslo reforma šiemet bus tęsia- ma toliau be kardinalių pakeitimų. „Didieji pokyčiai įvyko 2008-aisiais, 5 2011 m. sausis kai kurios korekcijos – pernai. Dabar aukštosioms mokykloms norisi stabilumo“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. Toliau bus tęsiami sisteminiai pokyčiai: mokslas labiau integruojamas į taikomąją veiklą, aukštosios mokyklos tobulina studijų kokybės prie- žiūros sistemą, pertvarkomos studijų programos, investuojama į labo- ratorijų, auditorijų, bendrabučių atnaujinimą. „Universitetai ir kolegijos pradeda daugiau dėmesio skirti studentui ir ypač abiturientui, nes yra suinteresuotos jų pritraukti, o paskui išlaikyti, nes jie gali keisti studijų programą ar nutraukti studijas, jei netenkins kokybė. Studentai tampa daug svarbesne universitetų varomąja jėga, nei buvo anksčiau“, – tikina N. Putinaitė. Viceministrė pabrėžia, kad ministerija reformą vertina labai teigiamai. Tačiau pati akademinė vi- suomenė mato daugybę erdvės tobulėti. „Reforma? Kokia reforma? Tai, kad iš Kauno medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos sukurtas bendras Sveikatos mokslų universi- tetas? O kas daugiau?“ – ironizuoja Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Iš tiesų susijungimų būta ir daugiau: Klaipėdoje jėgas suvienijo dvi ko- legijos, prie Vytauto Didžiojo universiteto prisijungė Stasio Šalkauskio kolegija. Tačiau tai menkos žuvys Lietuvos aukštųjų mokyklų jūroje. AIKOS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 22 universitetai ir 23 ko- legijos, kuriose rudenį studijas pradėjo 30,4 tūkst. studentų. Viena vertus, tai sudaro geras sąlygas aukštojo mokslo prieinamumui užti- krinti – vienam pagrindinių reformos tikslų. Tačiau abejotina, ar Lietu- voje užtenka finansinių ir intelektinių resursų tokiam skaičiui studentų ir mokymo įstaigų iškelti aukštą kokybės kartelę. „Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete seminarai vyksta 30–60 žmonių grupei ir maždaug pusė studentų per metus neprataria nė žo- džio“, – asmenine patirtimi dalijasi Kernius Kuolys, metęs jo netenki- nusias studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu studijuojantis Škotijos Šv. Andriaus – trečiame geriausiame Didžiosios Britanijos universite- te. „Čia kassavaitiniai seminarai vyksta grupėse nuo trijų iki dešimties žmonių. Būtent per juos aš išmokstu daugiau nei per paskaitas“, – sako jis. Dar viena didelio studento skaičiaus pasekmė – menka solidžios da- lies studentų motyvacija. „Kiek studentų Lietuvoje laisvalaikiu savo ini- ciatyva domisi sritimi, kurią studijuoja? Kiek iš jų apskritai studijuoja tai, kas juos tikrai domina?“ – retoriškai klausia K. Kuolys. [...]. 6 2011 m. sausis Didelė studentų ir mokymo įstaigų gausa susijusi ir su kitomis Lietu- vos aukštojo mokslo problemomis: per dideliu dėstytojų darbo krūviu, prastu studentų paskaitų lankymu, dažnais sukčiavimo per egzami- nus atvejais, mažomis studentų stipendijomis, dideliu bedarbių, turin- čių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi ir kt. Kita vertus, Mykolo Romerio universiteto kanclerio Sauliaus Spurgos teigimu, nėra akivaizdu, kad studentų, universitetų ir kolegijų skaičius siejasi su aukštojo mokslo kokybe. Rodos, jei neturima aiškių aukštojo mokslo vertinimo kriterijų, griebiamasi aukštųjų mokyklų skaičiavimo, – svarsto socialinių mokslų daktaras, manantis, kad pernelyg užaštrinti aukštųjų mokyklų konkurencijos Lietuvoje nereikėtų. – Bendradarbia- vimas ir telkimasis neišvengiamas. Tik aš to tiesiogiai nesiečiau su uni- versitetų skaičiumi“, – teigia S. Spurga. Universitetai jau tariasi bendrai vykdyti kai kurias studijų programas, keistis dėstytojais, bendradarbiauja rengdami bendrus mokymo mo- dulius. Tačiau ir daugelyje kur kas turtingesnių valstybių nėra tiek universitetų, kiek Lietuvoje, nes visur skaičiuojami ir finansiniai ištekliai, ir univer- sitetinio išsilavinimo žmonių poreikiai, be to, rūpinamasi, kad kiekybė nemenkintų universitetinio išsilavinimo kokybės. S. Spurgą piktina peršama nuomonė, kad prasčiausias Vakarų univer- sitetas geresnis už geriausią Lietuvos universitetą. „Nėra tokių „vaka- rietiškų universitetų“, nes ir Vakaruose galima rasti labai didelės įvairo- vės“, – tvirtina MRU kancleris. Nėra didelio pagrindo ir panikai, kad „geriausi šalies protai išvyksta“ studijuoti. 2010-ųjų pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija per am- basadas ir kitas atsakingas institucijas surinko duomenis apie visose studijų pakopose užsienyje studijuojančius Lietuvos piliečius. Jų – per 7 tūkst., tai sudaro 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Populiariausios šalys – Jungtinė Karalystė (2 325), Vokietija (1 274) ir Danija (911). Palyginti su kitomis ES šalimis, pagal studijuojančiųjų užsienyje dalį Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio. „Mums čia, Lietuvoje, galbūt atrodo tragedija, kad kažkas išvyksta, bet jei matysime mobilumo situaciją ES šalyse, tai tikrai nėra dideli skai- čiai“, – sako N. Putinaitė. [...]. 7 2011 m. sausis Vis dėlto daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų negali prilygti turtin- gesniems ir kitaip pranašesniems užsienio konkurentams. Tai rodo ir pasauliniai universitetų reitingai. Globalizacijos ir masinio aukštojo mokslo amžiuje Lietuvos universitetams ir kolegijoms reikia būti kon- kurencingiems, kad pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų. Kaip to pasiekti? „Kai ką galima padaryti, o kai ko ne, nes tam prireiktų šimtmečių. Ar galima įsivaizduoti, kad Kembridžo universitetas palauks, kol jį nukon- kuruos Šiaulių universitetas. Bet reikėtų pasistengti, kad mūsų univer- sitetai būtų atviri viso pasaulio jaunimui, kad paskaitos vėl būtų pas- kaitos, o ne pamokos, kad net norintys, bet nepajėgiantys studijuoti būtų šalinami iš universitetų, kad universitetų autonomija būtų gražiai suderinta su visuomenės teise uždaryti nenaudingus universitetus“, – „vaistus“ siūlo B. Burgis. Dar vienas kelias tobulėti – Lietuvos mokymo įstaigose diegti užsie- nyje studijavusių ir grįžusių studentų patirtį. „Jau dabar pirmoji banga lietuvių, po įstojimo į ES baigusių studijas užsienyje, po truputį grįžta į tėvynę ir susiranda darbo. Taip atsiranda žmonių, pažįstančių pasaulį – žinančių, kaip yra kitose šalyse ir kaip