Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 3 (9)

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) 1 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI! Šie metai kupini ir geopolitinių virsmų, kurių sukaktis minės mūsų ainiai, ir jubiliejų, kurių datas kadais patys kūrėme. Praėjusįjį žurnalo numerį tiesiog užgrobė būtinybė reaguoti į visiškai naują tarptau- tinę nepriklausomybės idėjos teoriją ir praktiką, dramatiškiausiu būdu apsireiškusias pačiame geografinės Europos vidury – Ukrainoje. Ketvirčio amžiaus Europos ir Eurazijos tarptautinio sambūvio destruktorės Rusijos pozicija esmingai aptarta Alvydo Medalinsko straipsnyje Naujas tarptautinis nepriklausomybės kontekstas. Koks bus Europos Sąjun- gos Rytų partnerystės programos likimas, jaučiame pareigą išanalizuoti kituose žurnalo numeriuose tuo labiau, kad būtent Vilniuje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ir prasidėjo lemtingi Ukrainai įvykiai. Šiame numeryje akcentuojame Baltijos kelio 25-metį ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Baltijos kelias minimas akcijos koordinatoriaus Arūno Grumado straipsniu Baltijos kelias: organizavimas ir eiga, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio Seimo sesijos stenograma ir pluoštu dalyvių įspūdžių. Narystės Europos Sąjungoje 10-metis analizuojamas Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimų poveikio valstybingumui aspektu Gintaro Songailos straipsnyje Valstybės išsižadėjimas. Tęsiame istorinių bandymų autonomizuoti Lietuvą analizę – Juozo Žilio Pietryčių Lie- tuvos regioninė autonomizacija 1990–1991 metais yra to paties autoriaus studijos tąsa. Ši problematika dėmesio nestokos ir toliau. Ypatingą poziciją užima plačiu Naglio Kardelio įvadu palydimos Arvydo Šliogerio pas- kaitos Apie lietuviškąjį galvojimą tezės. Pristatome fundamentalų akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalą Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas. Tai viena iš knygų, kurias Nepriklausomybės sąsiuviniai mano esant būtinas kiekvienam šių dienų inteligentui. 1 p. Ukmergės plentas ties Vilniumi. 1989 m. R e d a k t o r i u s rugpjūčio 23 d. Fotografas Jonas Juknevičius. LCVA. 2 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) faktai ir įžvalgos GINTARAS SONGAILA va lst YBĖs iŠSIŽADĖJiMAS ŽVILGSNIS į lietuvos DeŠiMtMETĮ EUROPOS sĄJuNGOje vietoje įžangos Sąjūdžio žmonės gerai atsimena, o daugelis jų, tikiu, ir šiandien tebepuoselėja tas vertybes, kurios prikėlė lietuvių tautą išsivadavimui iš sovietinės imperijos jungo ir savo valstybės atkūrimui. Šios vertybės trumpai buvo išreikštos trigubu šūkiu: „Viešumas, demokratija, suverenitetas“. Pirmasis Sąjūdžio laimėjimas ir buvo viešumas, antrasis – atstovaujamoji ir tiesioginė demokratija, kuri atvedė į 1990 metų Kovo 11-ąją, 1991 metų vasario 9 d. nepriklausomybės plebiscitą ir 1992 m. spalio 25 d. referendumą, kuriuo buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taigi pirmosios dvi Sąjūdžio pergalės atvedė į Valstybės atkūrimą, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą, kuris buvo vainikuotas Lietuvos Respublikos tarptautiniu pripažinimu jau 1991 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Valstybė buvo atkurta remiantis visos Tautos valia, teisingumu ir demokratinėmis vertybėmis. Tai pavyko tik dėl to, kad Sąjūdis sugrąžino tikrąją prasmę minėtosioms pamatinėms sąvokoms – viešumui, demokratijai, suverenitetui. Sovietinėje konstitucijoje buvo parašyta, kad Lietuvos sovietinė respublika yra suvereni valstybė, o Sąjūdis priėmė tai „už gryną pinigą“ ir gynė neatimamą piliečių teisę pareikšti savo valią rinkimuose bei referendumuose. Sąjūdis taip pat kovojo dėl principo, kad niekas negali prievarta iš Tautos atimti jos valstybės, ir galiausiai tuo pagrindu buvo panaikinta neteisėta Lietuvos Respublikos aneksija. Svetimos valstybės okupacinės struktūros buvo priverstos palikti laisvų piliečių ginamos nepriklausomos valstybės teritoriją. Retrospektyviai žvelgdami, turėtume konstatuoti, kad tuomet viską nulėmė Tiesos žodis, ištikimybė Žmogaus orumo, Teisingumo ir Nepriklausomybės idealams. Šių vertybių pagrindu atgijo Tautos dvasia, ryžtas ir vienybė vardan visai Tautai gyvybiškai svarbių tikslų. Kaip ir kur šiandien pradingo Tiesos žodis, t. y. kaip išsigimė Tautą atgaivinusi viešumo erdvė, šiame straipsnyje nesiplėsime. Tik konstatuosime, kad pirmąjį pralaimėjimą at- kurtoji valstybė patyrė būtent šioje srityje. Šiame straipsnyje apsiribosime retrospektyvia apžvalga, kas atsitiko su Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė respublika. Konstitucija Tautos suverenumą tvirtai susiejo su demokratija, t. y. su Tautos valdžia. Šiais laikais, kai susikirto ietys ne tik dėl žemės referendumo, bet ir dėl lito išsaugo- jimo, ypač akivaizdžiai įsitikinome, kad Sąjūdžio laikų pilietinės vertybės ir principai, o tuo pačiu ir Tautos valdžios samprata labai pakito (tiksliau sakant, valstybės gyvenime įsivyravo kitokio pobūdžio principai, o Tautos valdžia iš Sąjūdžio laikų tikrovės šiais laikais pavirto į kažkokią naivią utopiją). Išsivadavę iš sovietinių laikų melo apie to meto 3 2014 3 (9) Nepriklausomybės sąsiuviniai viešumą, demokratiją ir suverenitetą, neilgai trukus patekome į naują melą, susijusį su tomis pačiomis sąvokomis. Ir šiandien nenustota kalbėti apie nepriklausomybę, švęsti Valstybės atkūrimo šventes, tačiau valdžia, net ir nebeatsiklausdama Tautos, vis labiau riboja šią nepriklausomybę, palaipsniui verčia ją nauja fikcija. Tokia pat fikcija tampa ir dabartinė demokratija. Paradoksalu, bet mūsų demokratija netampa brandžia sistema – lyginant dabartinę sistemą su Nepriklausomybės aušros laikotarpiu, stebime ne tiek pažangą, kiek atžangą. Čia nėra vietos daugiau pasigilinti, kodėl taip atsitiko, tačiau pamėginsime paryškinti pagrindinius tokio „nusiritimo“ bruožus ar net etapus. Nors tai ir subjektyvus žvilgsnis, bet jis gali nurodyti naudingas gaires tolesnei analizei bei išvadoms, kurios galbūt padės grįžti į demokratijos ir valstybės stiprinimo kelią. Siekiant aiškumo, kur mes atsidūrėme, labai svarbus atspirties taškas yra Tautos ir jos priimtos Konstitucijos santykis. Kaip žinia, valdžia savo įgaliojimus gauna iš Tautos per jos priimtą pagrindinį valstybės įstatymą. Tačiau šiandien valdžia vis mažiau re- miasi konstituciniais Tautos įgaliojimais, o vis daugiau – vadinamąja Europos Sąjungos teise, europiniais įsipareigojimais ar Europos Sąjungos institucijų nurodymais. Tirpsta valdžios žmonių atsakomybė savo piliečiams ir didėja jų menama atsakomybė Briuselio struktūroms. Kai kam Lietuvoje toks atsakomybės nusimetimas yra labai patogus, ir tai yra pagrindinė šio proceso priežastis. Tačiau ar tokia sistema yra veiksminga ir teisėta? Čia nesiplėsime apie tai, kur tokia eurobiurokratinė sistema gali nuvesti, bet mėginsime pasekti, kaip mes į šią antivalstybinę ir net antitautinę sistemą einame. Juk turėjome ateiti ne į kažkokią antisistemą, o į išsvajotą Vakarų demokratijų šeimą. Tai kur gi ir kaip mes keliaujame? Pradėkime nuo pabaigos 2014 m. liepos 11 d. susidūrėme su istoriniu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“*. Šiuo nutarimu Seimui buvo leista neskelbti referendumo, jei jam teikiami teisės aktai neatitinka „iš Konstitucijos kylančių reikalavimų“. Kartu Konstitucinis Teismas paliko Vyriausiajai rinkimų komisijai teisę vertinti, ar kokia nors piliečių teikiama referendumo iniciatyva atitinka „iš Konstitucijos kylančius reikala- vimus“, ar ne. Tuo atveju, jei Vyriausioji rinkimų komisija, kurios didžiąją dalį sudaro parlamentinių partijų atstovai, nuspręstų, kad iniciatorių teikiamas teisės aktas tokių reikalavimų neatitinka, ši komisija esą turi teisę referendumo iniciatyvinės grupės ne- registruoti. Žinoma, piliečiai turi teisę skųstis Vyriausiajam administraciniam teismui, o pastarasis turi teisę piliečių teikiamą skundą atmesti. Taip Konstitucinis Teismas iš esmės užkirto kelią laisvam Tautos suverenių galių įgyvendinimui. Priminsime, kad Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto. O nuo šiol jį galės riboti ne tik Seimas, bet ir Vyriausioji rinkimų komisija bei Vyriausiasis administracinis teismas. Tai tapo įmanoma, nes visų pirma pats Kons- titucinis Teismas, neturėdamas tam jokių Tautos suteiktų įgaliojimų, nusprendė apriboti * Žr. http://www.lrkt. Tautos suverenių galių įgyvendinimą. lt/dokumentai /2014/2014-07-11_ Dabar palyginkime dabartinę Konstitucinio Teismo doktriną su to paties Teismo doktrina KT36-N10.htm. valstybės atkūrimo laikotarpiu. 1994 m. liepos 22 d. nutarime „Dėl Referendumo įstatymo ** Žr. http://www. pataisų“** Konstitucinis Teismas buvo nurodęs: „Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė lrkt.lt/dokumen- tai/1994/n4l0722a. yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, todėl įstatymų leidėjas nustato htm. tokias taisykles, kurios užtikrina, kad šią konstitucinę garantiją realizuotų tik rinkimų teisę *** Žr. nutarimo konstatuojamosios turintys piliečiai.“*** Piliečiai, o ne atstovaujamoji valdžia ir juo labiau ne kokios nors dalies 4 punktą. jos paskirtos institucijos, tokios kaip Vyriausioji rinkimų komisija. Konstitucinio Teismo 4 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2014 3 (9) minėtame nutarime aiškiai išdėstyta, jog valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad rin- kimų teisę turintys piliečiai galėtų pasinaudoti referendumo iniciatyvos teise nesudarant tam formalių kliūčių. Bet kokių kliūčių, kurios nepagrįstai riboja ar paneigia rinkimų teisę turinčių piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, sudarymas pagal tuometinę konstitucinę doktriną buvo pripažintas neteisėtu. Konstitucinis Teismas tuomet pareiškė,
Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2017 4 (22)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2017 4 (22) 1 2017 4 (22) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, simboliška „Mūsų didžiųjų“ puslapius skirti Antanui Smetonai – lietuvybės ir modernios Lietuvos valstybės idėjos puoselėtojui ir kūrėjui, kurio keturiasdešimt aktyviausių gyvenimo metų tiesiogiai susiję su svarbiausiais lietuvių tautos ir valstybės įvykiais (nuo Didžiojo Vilniaus Seimo iki lemtingo 1940 m. bir- želio). Dr. Vytautas Rubavičius straipsnyje „Antano Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui“ klausia: „kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas“ (p. 3)? Ar Šimtmečio minėjimas pakeis iš sovietmečio užsilikusius Smetonos asmens ir vaidmens vertinimus? Straipsnyje aptariami Smetonos puoselėti lietuvybės ir valstybingumo bruožai, išliekan- tys „nacionalinės ir valstybingumo jausenos“ gairėmis, „modernios lietuvybės gimties archetipais“. „Faktuose ir įžvalgose“ ambasadorius Česlovas Vytautas Stankevičius kritiškai vertina LTSR Aukščiausiojoje Taryboje keltus „suvereniteto“ klausimus (1989 m. gegužės 18 d. deklaracija „Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą“, 1990 metų vasario 7 d. nutarimas „Dėl 1939 metų Vokietijos–TSRS sutarčių ir jų pasekmių likvidavimo“). Tęsinį turėsiančiame straipsnyje autorius samprotauja, ar 1988–1992 metais vykęs Lietuvos konstitucinės kū- rybos vyksmas laikytinas vientisu ir vienareikšmiu. „Dokumentų“ skyriuje publikuojamos dvi medžiagos, liudijančios, kokie
    [Show full text]
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Bronislovas Genzelis. Politikos Laisvamanio Užrašai
    2016 UDK 329.7(474.5)(091) Ge252 Knygą elektroniniu formatu išleido „Versmės“ leidyklos Elektroninių knygų rengimo centras. Vilnius, 2019-08-28 ISBN 978-609-8148-42-8 (popierinė kn.) ISBN 978-609-8148-85-5 (elektroninė kn.) © Bronislovas Genzelis, 2016 © „Versmes“ leidykla, 2016 PRATARMĖ I dalis. ĖJIMAS Gyvenimo pradmenys / 14 Kelionės po imperiją ir už jos ribų / 46 Leidybinė veikla / 53 Laikas – nesustabdomas / 74 Sąjūdžio desantas Maskvoje / 110 Sumaištis LKP / 140 Aukščiausiojoje Taryboje / 154 Po 1992 m. spalio 25 d. rinkimų / 165 Grįžimas į savo vietą / 177 II dalis. ASMENYBĖS Ištikimo Bičiulio netekus / 191 Merkio fenomenas / 200 Meilė Lukšienė išėjo amžino poilsio / 210 Antanas Karoblis / 213 Justinas Marcinkevičius / 216 Nepaveikta laiko tėkmės / 219 Marcelijus Martinaitis išėjo... / 231 Monsinjoras Alfonsas Svarinskas / 233 III dalis. PALIKIMAS Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo peripetijos / 240 Versijos ir tikrybė / 250 Įstatymai, teisėtumas, teisingumas ir pilietinė atsakomybė / 267 Kultūrinis paveldas ir jo problemos atkurtoje Lietuvos valstybėje / 274 Istorikai Lietuvos istorijoje / 283 POST SCRIPTUM Bronislovas Genzelis POLITIKOS LAISVAMANIO UŽRAŠAI SOVIETMETIS. SĄJŪDIS. NŪDIENA | 7 PRATARMĖ Ne kartą teko susimąstyti apie nueitą kelią, ksuoti įvykius, bandyti juos paveikti, apmąstyti, įvertinti, dalintis mintimis. Nie- kada nesvajojau apie politiko karjerą. Vaikystėje perskaitęs Mato Šalčiaus „Svečiuose pas 40 tautų“, troškau būti toks kaip jis. Šios viltys greitai subliūško. Pats kaltas. Patyriau traumą, tad profe- sionalus keliautojas būti negalėjau. Tačiau po pasaulį keliavau. Atsitiktinai vaikystėje perskaityta Platono „Sokrato apologija“ nukreipė mano gyvenimą keliu, kuriuo ir žengiau. Niekada nerašiau dienoraščių. Iki Nepriklausomybės – dėl dviejų priežasčių: pirma, nebuvau įsitikinęs, ar jie nepateks į saugumiečių rankas ir netaps įkalčiu; antra, nebuvau įsitikinęs, ar mano persona ateityje kam nors bus įdomi, todėl neksavau detalių, kada ir su kuo susitikau.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Seimas Protokolas Nr.1
    LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS PROTOKOLAS NR.1 1992 m. lapkričio 25 d. Rytinis posėdis Posėdžio pirmininkas - vyriausias pagal amžių Seimo narys Juozas Bulavas Giedamas Lietuvos himnas Kalbėjo: J.Bulavas, A.Patackas, Lietuvos bočių draugijos atstovė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas B.Nainys. Lietuvos Respublikai prisiekė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Zenonas Adomaitis, Albinas Albertynas, Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Leonas Alesionka, Nijolė Ambrazaitytė, Laima Liucija Andrikienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Kazimieras Antanavičius, Vytautas Arbačiauskas, Vytautas Astrauskas, Arvydas Bajoras, Alvydas Baležentis, Juozas Gediminas Baranauskas, Antanas Baskas, Juozas Bastys, Julius Beinortas, Aleksandras Bendinskas, Juozas Bernatonis, Egidijus Bičkauskas, Romualdas Ignas Bloškys, Kazys Bobelis, Vytautas Bogušis, Algirdas Mykolas Brazauskas, Vanda Briedienė, Vytautas Jurgis Bubnys, Antanas Būdvytis, Vytautas Algimantas Buinevičius, Juozas Bulavas, Virgilijus Vladislovas Bulovas, Sigita Burbienė, Vladas Būtėnas, Medardas Čobotas, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Dirgėla, Juozas Dringelis, Arūnas Eigirdas, Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Kęstutis Gaška, Bronislovas Genzelis, Neris Germanas, Alfonsas Giedraitis, Povilas Gylys, Petras Giniotas, Algimantas Antanas Greimas, Algirdas Gricius, Romualda Hofertienė, Arvydas Ivaškevičius, Bronislovas Jagminas, Povilas Jakučionis, Juozas Janonis, Egidijus Jarašiūnas, Vladimiras Jarmolenka, Leonardas Kęstutis Jaskelevičius, Gema Jurkūnaitė, Česlovas Juršėnas, Vytautas Juškus, Antanas
    [Show full text]
  • Pavojus Pertvarkai Gorbačiovas Ant Plono Ledo Vytautas Meškauskas
    >< TAUTINES MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS Pavojus pertvarkai Gorbačiovas ant plono ledo Vytautas Meškauskas Angliakasių streikai So- čiovas aiškino: vietijojė parodė ant kokio ” (Partijos) kadrai reika­ plono ledo vaikščioja Gor­ lingi atnaujinimo, šviežių bačiovas su savo perestroi­ jųgų įliejimo. Jie turi būti ka. Kartu įvykiai parodė ir atnaujinti visur —. darbo, viešumo reikšmę. Kinijoje kolektyve, apylinkėje, rajo­ kaip atsimename valdžia ne, mieste, teritorijoje, res­ buvo priversta griebtis publikose, Centro Komitete žiaurių priemonių, kad pasi­ ir Politbiure. Tai liečia mus priešintų daugiau ar ma­ visus ir visur, kiekviename žiau abstraktiems studentų lygyje, kadrų klausimas tu­ reikalavimams. Gorbačiovas ri būti laiku išspręstas”. pasitiko streikininkų reika- Tame susirinkime buvo lavimus juos pagirdamas, leista išsitarti ir Jelcynui,. aiškindamas posėdžiuose ir kuris ragino garantuoti pa­ per televiziją, kad jie esa­ žadus duotus angliaka­ moje situacijoje yra teisūs siams, nes jie jau nebepa- Prezidentas George Bush, savo štabo apsuptas, liepos 21 d. kalba Baltųjų Rūmų sodelyje ir dėl j ų blogos padėties yra sitiki partija ir vyriausy­ Pavergtųjų Tautų savaites proga. kalta ... kompartija su sa­ be. Kartu jis tačiau para­ vo Vadais ir biurokratais, gino ir darbininkus, atkrei­ žinoma, sunku suprasti kaip pus dėmesį į savo sunkią Lietuvos Darbininkų Sąjunga už buvo prieita prie to, kad su- padėti, grįžti į darbą kol per-valstybėje kaip Sovieti­ streikai neišsiplėtė į kitas Lietuvos nepriklausomybę ja angliakasiai negauna pramonės šakas. muilo nusiprausti. Faktinai Truįo tris dienos iki angliakasiai ne tiek reika­ PRAVDA, Gorbačiovui įsa­ Lietuvos Darbininku Są- ruose nuostatuose LDS pa­ mojo suvažiavimo organiza­ lavo atlyginimo pakėlimo, kius, paskelbė to posėdžio jungos steigiamajame su­ sisako, kad pagrindinis jos cinis komitetas. bet pirmo reikalingumo pre­ dalyvių kalbas.
    [Show full text]
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
    [Show full text]
  • Lithuanian Gay League (LGL) Applied to the Municipality of Vilnius for Permission to Organise the March for Equality
    CHANGING CHANGING FACES FACES First March for ISBN 978-609-420-216-2 LGBT Equality in Lithuania 9 786094 202162 CHANGING FACES First March for LGBT Equality in Lithuania 08 05 2010 Vilnius 2012 1 UDK 342.7-055.3(474.5) Ch-109 We thank the ILGA-Europe documentation fund, the Ministry of Foreign Affairs of the Netherlands and the Flemish Government. ISBN 978-609-420-216-2 © Lietuvos gėjų lyga, 2012 2 CONTENTS FOREWORD Darius Sužiedėlis. 5 FRAGMENTED SUBJECTS: THE CHANGING FACE OF THE LITHUANIAN LGBT COMMUNITY IN PUBLIC DISCOURSE Darja Davydova . 9 MARCH FOR EQUALITY: LGBT PEOPLE ENJOY THE RIGHT TO PEACEFUL ASSEMBLY FOR THE FIRST TIME IN LITHUANIA Sigita Rukšėnaitė. 63 3 4 “Where do human rights begin? In small places, close to home. They are the world of the individual person: the neigh- borhood he lives in; the school or college he attends; the fac- tory, farm or office where he works. Unless these rights have meaning there, they have little meaning anywhere.” Eleanor Roosevelt, at the United Nations, March 1958, New York In the two years since 2010 and the firstBaltic Pride March for Equa- lity and LGBT rights in Lithuania, we have moved forward and back at the same time. Beyond Vilnius, the world has seen great progress: the first condemnation of discrimination against gay, lesbian, bisexual, and transgender people by the UN Human Rights Council, supported by the EU, of which Lithuania is a mem- ber. There have been advances in countries and regions throughout the world, some of them sharing Lithuania’s Catholic heritage: Argentina and Portugal permitted same-sex marriage in 2010, while Brazil passed laws to establish civil partnerships and protect LGBT people working in government employment, and Ireland embraced the institution of civil partnerships.
    [Show full text]
  • 1991-Ųjų Sausis–Rugsėjis: Nuo SSRS Agresijos Iki Tarptautinio Pripažinimo
    1991-ŲJŲ SAUSIS–RUGSĖJIS: NUO SSRS AGRESIJOS IKI TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO 1991-ŲJŲ SAUSIS– RUGSĖJIS: NUO SSRS AGRESIJOS IKI TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO VILNIUS 2008 REDAKCINĖ KOLEGIJA: Prof. Bronislovas Genzelis Česlovas Juršėnas Prof. Bronislavas Kuzmickas Prof. Antanas Kulakauskas Angonita Rupšytė (sudarytoja) Doc. Dainius Žalimas Turinys P R A T A R M Ė ..........................................................................7 Lietuvos Respublikos institucijų veikla ekstramaliomis sąlygomis .......................................................................................9 VYTAUTAS LANDSBERGIS Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo veikla ekstremaliomis sąlygomis ..............9 SIGITAS TAMKEVIČIUS Bažnyčios veikla ekstremaliomis sąlygomis .......................................15 VIDMANTAS VALIUŠAITIS Kada prasideda diena nauja .........19 Lietuvos Respublikos derybos ir įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje .........................................................................................27 ZITA ŠLIČYTĖ Teisiniai Lietuvos Respublikos atkūrimo ir jos pripažinimo aspektai ..........................................27 DAINIUS ŽALIMAS Žlugusios Sausio agresijos reikšmė priartinant Lietuvos Vyriausybės tarptautinį pripažinimą ...............34 BRONISLAVAS KUZMICKAS Lietuva ir užsienio viešoji nuomonė 1991-ųjų sausį–rugsėjį ...52 BRONISLOVAS GENZELIS Šiaurės šalys ir Lietuvos Respublikos tarptautinių santykių atkūrimas .......................69 ČESLOVAS V. STANKEVIČIUS Lietuva ir Rusija, 1991: nepriklausomybės pripažinimo
    [Show full text]
  • Otwórz/Open (7MB)
    Wielka niewiadoma losów telewizji _ * 6 PIĄTEK, 18 GRUDNIA 1992 R. Nr 248 (12017) U / i l e ń s k i Zaakceptowano program rządu Gorącą wodę - tylko na święta Q Jak będziemy w ybierali pre­ ustawodawczego podłoża. w tej Już od kilku dni w mieście nego dnia wodę w całym mieś­ zydenta O Zatwierdzono prze­ sprawie, posłowie postanowili toczą się rozmowy na temat wo­ ci® |pg§ technicznie niemożliwie, wodniczących kom itetów 0 Spo­ przedłużyć termin działania ak­ dy gorącej, która ma być włą­ bo kilka miesięcy rury podlega­ łeczeństwo chce wiedzieć. Ile za- tualnego funkcjonuj ącego doku­ czona w przededniu Świąt Boże­ ły korozji i mogą nie wytrzymać rabiają posłowie i nie tylko © mentu. Projekt uchwały w tej go Narodzenia. Temu tematowi napięcia. Rzecz zrozumiała, że Zaaprobowano program rządu kwestii zosta5- zaaprobowany po poświęcona była wczorajsza wraz z włączeniem wody gorą­ drugim czytaniu. konferencją prasowa w samorzą­ cej, temperatura w mieszkaniach Nie będę zawczasu twierdzi­ Bodajże - wiosną w byłej Ra­ dzie m. Wikta, która zgromadzi­ też podniesie się, o iakieś 3 sto. ła, że oświadczenia czasowo p.' dzie Najwyższej zaczęto głośno ła specjalistów gospodarki miej­ pnie; To pocieszający choć król o. przewodniczącego Sejmu Ces- mówić o potrzebie deklarowania skiej, sieci cieplnych, wodocią­ tkofalowy fakt. Albow iem jak lovasa JUPSENASA, wygłoszone dochodów osób urzędowych. gowych. zapewnili specjaliści — wody we czwartek przed południem Niemniej dó uchwalenia konkre­ Niestety, nic pocieszającego gorącej nie spodziewajmy się na zaliczy się do historycznych, jak tnego dokumentu nie doszło. Nad­ nauki 1 kultury — Bronlsloyas na dalszą metę powiedzieć nie najbliższy okres, gdyż tylko za to sugerował dziennikarzom je- robić^ zaległości swych poprzed­ Genzells, spraw zagranicznych — mogli i nawet termin (na jaki tę 5 dni miasto musi zapłacić ko autor.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]