1991-Ųjų Sausis–Rugsėjis: Nuo SSRS Agresijos Iki Tarptautinio Pripažinimo
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
1991-ŲJŲ SAUSIS–RUGSĖJIS: NUO SSRS AGRESIJOS IKI TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO 1991-ŲJŲ SAUSIS– RUGSĖJIS: NUO SSRS AGRESIJOS IKI TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO VILNIUS 2008 REDAKCINĖ KOLEGIJA: Prof. Bronislovas Genzelis Česlovas Juršėnas Prof. Bronislavas Kuzmickas Prof. Antanas Kulakauskas Angonita Rupšytė (sudarytoja) Doc. Dainius Žalimas Turinys P R A T A R M Ė ..........................................................................7 Lietuvos Respublikos institucijų veikla ekstramaliomis sąlygomis .......................................................................................9 VYTAUTAS LANDSBERGIS Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo veikla ekstremaliomis sąlygomis ..............9 SIGITAS TAMKEVIČIUS Bažnyčios veikla ekstremaliomis sąlygomis .......................................15 VIDMANTAS VALIUŠAITIS Kada prasideda diena nauja .........19 Lietuvos Respublikos derybos ir įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje .........................................................................................27 ZITA ŠLIČYTĖ Teisiniai Lietuvos Respublikos atkūrimo ir jos pripažinimo aspektai ..........................................27 DAINIUS ŽALIMAS Žlugusios Sausio agresijos reikšmė priartinant Lietuvos Vyriausybės tarptautinį pripažinimą ...............34 BRONISLAVAS KUZMICKAS Lietuva ir užsienio viešoji nuomonė 1991-ųjų sausį–rugsėjį ...52 BRONISLOVAS GENZELIS Šiaurės šalys ir Lietuvos Respublikos tarptautinių santykių atkūrimas .......................69 ČESLOVAS V. STANKEVIČIUS Lietuva ir Rusija, 1991: nepriklausomybės pripažinimo atnaujinimas ..................................80 SIGITAS KUDARAUSKAS. 1989–1991: Maskva–Paryžius–Talinas ............96 5 NIKOLAJUS MEDVEDEVAS Kontaktai su Rusijos ir SSRS demokratinėmis jėgomis ............106 EGIDIJUS BIČKAUSKAS 1991-ųjų sausis: žvilgsnis iš Maskvos ....................................... 111 Išeivijos vaidmuo kovoje už Lietuvos įsitvirtinimą pasaulyje ....................................................................................115 GINTĖ DAMUŠYTĖ Lietuvių informacijos centro vaidmuo užsienyje ......................115 LINAS SALDUKAS 1991-ųjų Lietuvos realijos išeivijos žvilgsniu.......................................121 Gynybinių struktūrų organizavimas ir teisėsauga ..................129 GINTAUTAS SURGAILIS Krašto apsaugos departamento veikla vykdant Aukščiausiosios Tarybos apsaugą 1991-ųjų sausį– rugsėjį ...........................................129 ARVYDAS ANUŠAUSKAS Pasipriešinimas agresijai 1991 metais: galimybių paieškos gelbėjant jaunimą nuo sovietinės armijos .........................................138 KĘSTUTIS BARTKEVIČIUS Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyrius: nuo įkūrimo iki 1991 m. rugpjūčio pučo ............................145 ARTŪRAS PAULAUSKAS Nepriklausomos prokuratūros darbas agresijos sąlygomis .........149 SIGITAS JEGELEVIČIUS Lietuvos šaulių sąjunga kovoje už nepriklausomybės atkūrimą ......155 Įvykių dalyvių prisiminimai ......................................................169 Priedai ........................................................................................178 6 P R A T A R M Ė Kiekviena tauta gyva tol, kol ji atsimena ir vertina savo isto- riją. Lietuva negali gyventi ne tik be ateities, bet ir be praeities. Žymus visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas Petras Klimas 1921 metais žurnale „Mūsų senovė“ yra rašęs: „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės pra- eities – jis būtų kaip kūdikis. Ir tik tada jis gali pats darbuotis ir aktingai gyventi, kai jis susipažįsta visų pirma su ta artimiausia praeitim, iš kurios jis pats išėjo.“ Istoriniu požiūriu praėjo ne tiek daug laiko nuo Lietuvai reikšmingų ir lemiamų įvykių. 1990 m. nuvilnijus šimtatūks- tantiniams Sąjūdžio mitingams, įvykus Baltijos kelio stebuklui ir demokratiškai išrinkus tautos atstovus, Kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė Aktą „Dėl Lietu- vos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“. Po SSRS įvykdytos aneksijos ir 50 metų okupacijos prasidėjo atkurtos Lietuvos val- džios institucijų veikla ir įsitvirtinimas pasaulyje. Tarptautinis pripažinimas nebuvo pasiektas per vieną dieną. 1991 metais Lietuvos beginklių žmonių atsilaikymas prieš sovietinę karinę agresiją, aktyvus Lietuvos piliečių dalyvavimas visuotinėje Lie- tuvos gyventojų apklausoje-plebiscite dar kartą pademonstravo pasauliui išskirtinę tvirtą tautos valią, susitelkimą bei atkurtos nepriklausomybės ir Lietuvos valdžios palaikymą. Pasaulis ne- galėjo tik stebėti. Aktyvi tarptautinės bendruomenės reakcija, užsienio šalių pavienių parlamentarų ir Rusijos demokratinių jėgų parama sustiprino Lietuvos pozicijas santykiuose su kito- mis valstybėmis. Nepaisant daugumos Vakarų valstybių del- 7 simo ir lūkuriavimo, kol Lietuvoje viskas susiklostys savaime, Lietuvos politikai, diplomatai, visuomenės veikėjai nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią, kad Lietuva vėl sugrįžtų, kaip visateisė narė į Europą. Šiandieną Lietuvos Respublika – visateisė NATO ir Eu- ropos Sąjungos narė. Minint atkurtos Lietuvos valstybės atnaujintų (ar užmegz- tų) diplomatinių santykių su užsienio šalimis ir narystės Jung- tinių Tautų Organizacijoje 15-ąsias metines, buvo surengtos konferencijos: 2006 m. lapkričio mėnesį Seime tema „1991-ųjų sausis–rugsėjis: nuo SSRS agresijos iki tarptautinio pripažini- mo“, 2007 m. sausio 26 d. Klaipėdos universitete ir 2007 m. kovo 2 d. Kelmės kultūros namuose tema „Lietuvos Respubli- kos tarptautinių santykių atkūrimas“. Konferencijose dalyvavo Lietuvos mokytojai, mokiniai, studentai, istorikai, politikai, vi- suomenės veikėjai, 1991 metų įvykių dalyviai. Konferencijų pranešėjai pabandė iš laiko perspektyvos įver- tinti Lietuvos Respublikos institucijų, bažnyčios, visuomenės veiklą ekstremaliomis sąlygomis, Lietuvos Respublikos derybas su užsienio šalimis, gynybinių struktūrų organizavimą, išeivi- jos vaidmenį kovojant už Lietuvos įsitvirtinimą pasaulyje. Dau- gelyje pranešimų buvo pateikta nemažai įdomios dalis faktinės medžiagos, politinių ir teisinių apibendrinimų. Konferencijose skaityti pranešimai paskatino išleisti šį lei- dinį. Jame spausdinami straipsniai yra parengti pagal konfe- rencijose skaitytus pranešimus. Knygos priede pateikiama įvy- kių dalyvių prisiminimai ir 1991-ųjų svarbiausių įvykių chro- nologija. Manytume, ši knyga bus naudinga visuomenei, kuri domisi naujausių laikų Lietuvos istorija. * * * 8 Lietuvos Respublikos institucijų veikla ekstremaliomis sąlygomis Prof. VYTAUTAS LANDSBERGIS Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys AUKŠČIAUSIOJI TARYBA 1991 M. KOVOSE UŽ LIETUVOS VALSTYBĘ Kovo 11-osios Aukščiausioji Taryba, kurią vėliau pavadino- me Atkuriamuoju Seimu, turėjo dvi svarbiausias užduotis: a) atkurti nepriklausomą valstybę formuojant suverenius įstaty- mus ir institucijas ir b) apginti teisiškai nepriklausomą Lietuvos Respubliką nuo jos nepripažįstančios ir norinčios toliau valdyti kaip savo integralią arba vasalinę dalį Sovietų Sąjungos. 1990 m. kovo 11-osios aktai buvo tik pagrindas, konstituci- nis pamatas valstybei kurti, tad pirmiausia reikėjo išvengti Ba- belio bokšto statytojų nesėkmės, kai aną Biblijos laikų aukštąjį tikslą užgožė ginčai skirtingomis kalbomis. Lietuvoje to neat- sitiko, parlamentas išliko pakankamai vieningas. Sąjūdžio idė- jos vedamų deputatų, gan ilgai neiškrikusių į grupinių interesų pašalius, dar buvo gana daug. Konsoliduodavo ir iššūkiai. Taip 1991 m. sausį Aukščiausioji Taryba atsilaikė ir atlaikė valstybei tekusį didžiausią išmėginimą. Vis dėlto grėsmė išliko ir ligi rugpjūčio pabaigos tebebu- vo išties reali. Sovietų Sąjungos agonija, pasireiškianti nauju agresyvumu – teroristiniais OMON veiksmais ir pastangomis atskelti Rytų Lietuvą padedant manipuliuojamiems „autonomi- ninkams“, teikė prielaidų laukti naujos smurtinės „dienos X“, ir ji būtent atėjo rugpjūčio 19-ąją. 9 Pasikartojantys ir įvairuojantys išpuoliai skatino imtis ryž- tingų prevencijos ir pilietinę bei politinę visuomenę integruo- jančių veiksmų. Taip nelaukdami Kremliaus strategų referen- dumo už būsimo nežinomo dalyko (kitokios Sovietų Sąjungos) išsaugojimą dabar, paskelbėme Lietuvos piliečių, tai yra turin- čiųjų teisę pagal įstatymą dėl pilietybės, balsavimą už pirmąjį naujos Konstitucijos straipsnį. Ar už, ar prieš, kad „Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Visi suprato, kad bal- suoja už nepriklausomybę, parama buvo didžiulė, įvardijome ją AT vasario 11 d. aktu kaip tautos plebiscitą. Vakaruose tai buvo įvertinta kaip deramas atsakomasis smūgis M. Gorbačiovui už Sausio 13-ąją ir labai sustiprino Lietuvos pozicijas. Ir JAV prezi- dento G. Busho pageidavimas, tiesiog pasiūlymas man (1990 m. gruodžio 10 d. Baltuosiuose rūmuose) surengti referendumą dėl nepriklausomybės buvo įvykdytas. Į Lietuvą jau sausį atvyko Is- landijos užsienio reikalų ministras J. B. Hannibalssonas (netru- kus Islandija paaiškino Kremliui, kad tai ir buvęs pripažinimo veiksmas), po to didelė JAV Kongreso delegacija, vadovaujama demokrato Steny Hoyerio (neseniai jis tapo daugumos lyderiu), 1 Sulaukėme ir atvežusi ir G. Busho žodinį paramos „laišką“ AT Pirmininkui.1 Europos Parlamento, ir Europos Tarybos Par- Panašų žodinį laišką su klausimais netrukus atvežė JAV prezi- lamentinės Asamblėjos dento siųstas eksprezidentas R. Nixonas, o gegužės pradžioje delegacijų. Pirmoji jų – iš „Vaivorykštės“ man teko vykti oficialiu kvietimu į Vašingtoną dalyvauti kartu grupės – dalyvavo iškilmingajame Vasa- su Latvijos ir Estijos premjerais JAV Kongreso Žmogaus teisių rio 16-osios minėjime; komiteto klausymuose dėl padėties Baltijos valstybėse.