Festivalis Druskininkuose Vyko Septintasis „Lteam“ Žiemos Festivalis

2020 M. VASARIS NR. 2 (126)

ŽIEMOS FESTIVALIS DRUSKININKUOSE VYKO SEPTINTASIS „LTEAM“ ŽIEMOS FESTIVALIS. JO DALYVIAMS ĮTEIKTA NET 15 TŪKST. PRIZŲ

OLIMPINĖ PANORAMA 1 2 OLIMPINĖ PANORAMA TURINYS

SKAITYTOJAMS LIETUVOS TAUTINIO LTOK PREZIDENTĖS MINTYS OLIMPINIO KOMITETO 5 ŽURNALAS Leidžiamas nuo 2003 m. GENERALINĖ ASAMBLĖJA Nr. 2 (126), 2020 m. 6 DIDŽIAUSIAS DĖMESYS – TOKIJO ŽAIDYNĖMS

TRENERIS 10 IR ŽIEMĄ IRKLAI NYRA VANDENIN

10 OLIMPINIS ŠVIETIMAS 12 PASAULINIO MASTO LTOK INICIATYVA POMĖGIS 13 VAIKUS SKATINA SPORTUOTI DEBIUTAS 14 VANDENSVYDŽIUI TRŪKSTA VANDENS VIRŠELYJE „LTeam“ žiemos festivalio ugnį neša E.Krungolcas, V.Andrulytė 12 FESTIVALIS ir A.Palšytė 16 DALYVIAMS – NET 15 000 PRIZŲ Luko Bartkaus nuotr. REDAKTORIUS ŽINIASKLAIDA Bronius Čekanauskas LYGYBĖ: GERIAU NATŪRALI NEI DIRBTINĖ 20 AUTORIAI Marytė Marcinkevičiūtė Lina Motužytė PROJEKTAS Inga Jarmalaitė 22 REKOMENDACIJOS ŽINIASKLAIDOS Lina Daugėlaitė ATSTOVAMS DĖL SPORTO TEMŲ IR Julius Bliūdžius SPORTININKŲ VAIZDAVIMO Dainius Genys 14 Gedas Saročka

FOTOGRAFAI JAUNIMO ŽAIDYNĖS Saulius Čirba TIKSĖJO LYG ŠVEICARIŠKAS LAIKRODIS 24 Alfredas Pliadis Elvis Žaldaris

TALENTAS KALBOS REDAKTORĖ 26 PASKUI OLIMPINĮ NORMATYVĄ Inga Necelienė MAKETUOTOJAS KINEZITERAPEUTAS Artūras Gimžauskas 24 DARBAS IR HOBIS 27 KONTAKTAI Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius [email protected] OLIMPIEČIAI 28 LIETUVOS OLIMPIEČIŲ ŽEMĖLAPIS INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

PAMĄSTYMAI SPAUSDINA 30 SIRGIMO KARŠTLIGEI ĮPUSĖJUS „Lietuvos ryto“ spaustuvė TIRAŽAS 4000 egz. 27 ISTORIJA ISSN 1648-6331 31 LEMTINGI SPRENDIMAI Online ISSN 2351-5899 Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu KRONIKA pranešti, kad informacijos šaltinis – LTOK ĮVYKIŲ DIENORAŠTIS 32 „Olimpinė panorama“

OLIMPINĖ PANORAMA 3

Sauliaus Čirbos nuotr. Čirbos Sauliaus

SKAITYTOJAMS

VISI AMBICINGI IR KOVINGI VASARIO MĖNESĮ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ATSTOVAI SUSITIKO SU VISOMIS OLIMPINIO SPORTO FEDERACIJOMIS, KURIOS TURI GALIMYBIŲ Į TOKIJO OLIMPINES ŽAIDYNES DELEGUOTI BENT PO VIENĄ SPORTININKĄ. APIE LIETUVOS ATLETŲ KELIĄ Į DIDŽIAUSIĄ PASAULIO SPORTO RENGINĮ „OLIMPINĖ PANORAMA“ PASIKALBĖJO SU LTOK PREZIDENTE, OLIMPINE ČEMPIONE DAINA GUDZINEVIČIŪTE.

Dabar turime 21 Lietuvos sportininką, iškovojusį kelialapį į kome krepšininkus, lengvaatlečius, boksininkus ar dviratininkus, Tokijo olimpines žaidynes. Kodėl tik tiek? Kas nutiko? lygiai taip pat palaikome ir niekad olimpinėse žaidynėse Lietuvai neatstovavusių sporto šakų atletus – tekvondo kovotoją Klaudiją Pagrindinė, didžioji priežastis – prieš porą metų valstybės institu- Tvaronavičiūtę ar raitelį Andrių Petrovą. cijų, atsakingų už sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms, įvykdyta sporto reforma. Jos metu buvo sunaikinta centralizuota Kas nuveikta sportininkų, iškovojusių teisę varžytis olimpi- sportininkų rengimo sistema, kuri pastaruosius 15 metų veikė nėse žaidynėse, labui? optimaliai gerai. Kitos priežastys pasaulinės: kyla olimpinių nor- Tiems, kurie iškovoja vardinius kelialapius, perkami lėktuvų bi- matyvų reikalavimai, daugėja rungčių, o sportininkų skaičius ne- lietai, rūpinamasi jų, trenerių, aptarnaujančio personalo, sporto kinta. Natūralu, kad prasibrauti darosi vis sunkiau. ir medicinos inventoriaus kelionėmis, adaptacijos stovyklomis ir Kokia, jūsų nuomone, galėtų būti didžiausia Lietuvos rink- panašiais dalykais. O iš tų federacijų, kurių sportininkai iškovoja tinė Tokijuje? vietas šaliai, laukiame konkretumo, nacionalinės atrankos kriteri- jų aiškumo. Su šiais reikalavimais kol kas ne visi susitvarko. Šiuo metu kandidatų sąraše – 144 pavardės. Teoriškai prie 21 kelialapį turinčio sportininko galėtų prisijungti dar 50–60 atletų. Per pastarąsias savaites LTOK ekspertų komisija susitiko su Bet tai fantastinio filmo vertas scenarijus. Realiausia, kad Lietu- visomis olimpinio sporto federacijomis, kurių atstovai pre- vos olimpinę rinktinę Tokijuje sudarys 35–55 atletai. tenduoja patekti į olimpines žaidynes. Kokios nuotaikos? Kodėl? Visi ambicingi, kovingi. Visi turi planų, vizijų, tikslų, strategijų. Tai nuteikia optimistiškai. Dabar ambicijos, charakteris, gebėjimas Kaip pavyzdį nurodysiu baidarių ir kanojų irkluotojus: iš 11 kan- sukąsti dantis, pakentėti ir vykdyti tai, kas suplanuota, yra mažos didatų, esančių sąraše, daugiau nei trys į olimpines žaidynes ne- valstybės garantas į didesnę komandą Tokijuje. išvažiuos. Riboja kvotos, per daug neišnaudotų ir per mažai liku- sių galimybių, o į sąrašą įtraukti ir atsarginiai sportininkai. Panaši Pakalbėkime apie kitus darbus. Kada bus pristatyta „LTeam“ padėtis su dar keliomis sporto šakomis. komandos apranga? Gal, kaip Sidnėjaus olimpinėse žaidy- nėse, Lietuvos olimpiečius lydės ir palaikanti daina? Olimpinę komandą gerokai padidintų krepšinio rinktinės, bet tarp kandidatų yra ir Lietuvai žaidynėse dar niekada ne- Su aprangos gamintoju „4F“ sutarėme, kad paradinę olimpiečių atstovavusių sporto šakų. Ko tikitės iš jų atstovų? aprangą pristatysime likus šimtui dienų iki olimpinių žaidynių. Lietuvą su nauja apranga supažindinsime specialiame renginyje. Krepšininkai – tiek 5x5 krepšinio komanda, tiek 3x3 – gali suda- Tai bus balandžio viduryje. Daina? Laiko dar yra, gal bus sukurta ir ryti trečdalį rinktinės. Laukiame jų Tokijuje. Tikimės kiekvieno daina (šypsosi). įmanomo kelialapio. Sportininkas yra išmokytas išnaudoti men- kiausią galimybę laimėti. Čia ir yra sporto žavesys. Tad kaip palai- Kalbino Gedas Saročka

OLIMPINĖ PANORAMA 5 DIDŽIAUSIAS DĖMESYS – TOKIJO ŽAIDYNĖMS VASARIO 7-ĄJĄ VILNIUJE VYKO LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO EILINĖ GENERALINĖS ASAMBLĖJOS SESIJA. JOJE DALYVAVO 54 LTOK NARIAI BEI 11 LTOK GARBĖS NARIŲ.

66 NARIAI

Tiek narių sudaro LTOK generalinę asamblėją. 55 iš jų yra juridiniai nariai, 11 – fiziniai. Generalinėje asamblėjoje – 40 olimpinių sporto šakų federacijų (asociacijų, sąjungų), 3 LTOK pripažintos neolimpinių sporto šakų federacijos (orientavimosi sporto, sportinių šokių, šachmatų), 12 olimpizmą propaguojančių organizacijų. Fiziniai nariai – aštuoni 1988 m. LTOK atkūrimo darbo grupės nariai ir trys olimpiečių įgalioti atstovai. Be to, dar yra 21 LTOK garbės narys.

6 OLIMPINĖ PANORAMA GENERALINĖ ASAMBLĖJA

LTOK vykdomasis komitetas Sauliaus Čirbos nuotr. Čirbos Sauliaus arp sesijos dalyvių buvo ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų toriatas, sesijos darbotvarkė ir reglamentas. Mandatų komisijos komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Al- pirmininkas Valentinas Paketūras informavo apie LTOK pasikeiti- T girdas Sysas ir Dainius Kepenis, Švietimo, mokslo ir sporto mus. Vienbalsiai buvo patvirtintas naujas LTOK narys – Lietuvos ministerijos Sporto grupės vadovas dr. Rolandas Zuoza, kiti gar- riedlenčių federacija (LRF). Tai buvo padaryta po to, kai LRF tapo būs svečiai. Tarptautinės riedlenčių sporto federacijos nare. Sesija prasidėjo Olimpiniu himnu ir svečių sveikinimais. Pristatydama 2019 m. LTOK veiklą D.Gudzinevičiūtė akcentavo stabilų visuomenės pasitikėjimą ir tarptautinį pripažinimą. Lapkri- „Šie metai – svarbiausi olimpiniame cikle tiek šaliai, tiek mūsų čio mėnesio tyrimo duomenimis, LTOK veiklą teigiamai vertina 58 sportininkams. Linkiu ir tikiuosi, kad Tokijuje į viršų kils mūsų tris- proc. Lietuvos gyventojų. Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ti- palvė ir garsiai skambės Lietuvos himnas“, – sakė K.Smirnovas. kima ir tarptautinėje erdvėje. 2019 m. TOK narė D.Gudzinevičiūtė Sėkmingo darbo linkėjo ir R.Zuoza. buvo įtraukta į 2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žiemos olim- Tylos minute buvo pagerbti pernai anapilin iškeliavę buvęs LTOK pinių žaidynių koordinavimo komisiją, tęsė darbus TOK sportinin- vykdomojo komiteto narys, olimpinis medalininkas Vytautas kų palaikymo bei EOK lyčių lygybės sporte komisijose. Briedis bei LTOK narys Zigmantas Raudonius. Metinėje ataskaitoje D.Gudzinevičiūtė išskyrė Lietuvos sportinin- Buvo patvirtintos Mandatų ir balsų skaičiavimo komisijos, sekre- kų pasirodymus Europos žaidynėse Minske, kur aukso medalius

OLIMPINĖ PANORAMA 7 2020 m. LTOK planuojamos pajamos yra 10 mln. 870 tūkst. eurų. Didžiąją biudžeto dalį, t. y. 9 mln. 430 tūkst. eurų, planuojama skirti olimpinio sporto finansavimui. Tai 17 proc. daugiau nei 2019 m. Boksas Tenisas Dziudo Imtynės Biatlonas Tekvondo Irklavimas Plaukimas Šaudymas Buriavimas Gimnastika Penkiakovė Slidinėjimas Stalo tenisas Stalo Krepšinis 3x3 B/k irklavimas Sunkioji atletika Dviračių sportas Lengvoji atletika Lengvoji Dailusis čiuožimas

Sportininkams mokamų olimpinių stipendijų skaičius 2020 m. padidėjo iki 105. Daugiausia jų skirta lengvaatlečiams ir irkluotojams.

iškovojo treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Ro- džeto vykdymo apyskaitą ir LTOK 2020 m. biudžeto projektą. bertas Tvorogalas, sidabro – S.Krupeckaitės ir Miglės Marozaitės Iždininkas informavo, kad 2019 m. LTOK planavo gauti 10 mln. duetas, Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje Saraje- 160 tūkst. eurų pajamų, o gavo 6 proc. daugiau – 10 mln. 774,3 ve, iš kurio sidabro medalį parsivežė snieglentininkas Motiejus tūkst. eurų. Morauskas, bei Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Baku, kur tenisininkas Vilius Gaubas iškovojo sidabrą. Prezidentė tei- 2019 m. LTOK išlaidos siekė 10 mln. 613,8 tūkst. eurų. 2019 m. giamai vertino LTOK tarptautinių ryšių direkcijos projektus, LTOK pradžioje lėšų likutis sudarė 943,2 tūkst. eurų, o rezervas Tokijo olimpinio švietimo veiklą, Lietuvos olimpinio fondo organizuoja- olimpinėms žaidynėms – 500 tūkst. eurų. 2020 m. LTOK planuojamus masinius arba tik specialistams skirtus renginius. Pasidžiau- mos pajamos yra 10 mln. 870 tūkst. eurų. Didžiąją biudžeto dalį, gė naujais partneriais – Vakarų laivų gamykla, „Ergo“, „Eglės“ sa- t. y. 9 mln. 430 tūkst. eurų, planuojama skirti olimpinio sporto fi- natorija ir „Radiocentro“ stočių grupe. nansavimui. Tai 17 proc. daugiau nei 2019 m. Sukauptas lėšų likutis – 633,70 tūkst. eurų. Rezervas Tokijo olimpinėms žaidynėms – Prezidentė pristatė 2020 m. biudžeto apmatas. Pagrindinis ak- 970 tūkst. eurų. centas – olimpiniais metais 1,4 mln. eurų didėjantis finansavimas olimpinio sporto programoms bei nuo 89 iki 105 išaugęs sporti- Diskusijose pasisakė ir apie jau turimus bei planuojamus iškovoti ninkams mokamų olimpinių stipendijų skaičius. Daugiausiai lėšų kelialapius į Tokijo žaidynes kalbėjo Lietuvos buriuotojų sąjun- individualių sporto šakų atstovams pagal LTOK patvirtintus kri- gos generalinis sekretorius Arvydas Usnys, Lietuvos imtynių fe- terijus bus skirta lengvajai atletikai, irklavimui ir dviračių sportui. deracijos prezidentas Giedrius Dambrauskas, Lietuvos irklavimo LTOK revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys supažin- federacijos prezidentas Dainius Pavilionis, Lietuvos krepšinio fe- dino su komisijos atliktu darbu bei rezultatais. Komisija patikrino deracijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Diskusijoje pagrindinius LTOK finansinius rodiklius ir jokių pažeidimų nenu- kalbėjo ir LTOK atkūrimo darbo grupės narys Vytautas Kukarskas. statė. Revizijos komisijos pirmininkui pritarė auditą Olimpinia- Asamblėjos nariai patvirtino LTOK prezidentės ataskaitą, LTOK me komitete atliekančios bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ revizijos komisijos ataskaitą, LTOK vykdomojo komiteto 2019 m. atstovas Artūras Štura, kuris pabrėžė, jog finansinės ataskaitos finansinės veiklos ataskaitą, LTOK 2019 m. biudžeto įvykdymo parodo tikrą ir teisingą vaizdą, LTOK atsižvelgia į auditorių reko- apyskaitą, LTOK 2020 m. veiklos planą bei biudžetą. Buvo pritarta mendacijas ir jas įgyvendina. į Tokijo olimpines žaidynes vyksiančios sporto specialistų grupės LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša pristatė LTOK 2019 m. biu- formavimo principams.

8 OLIMPINĖ PANORAMA GENERALINĖ ASAMBLĖJA

Generalinės asamblėjos dalyviai

Seimo nariai K.Smirnovas ir D.Kepenis

ASAMBLĖJA

LTOK revizijos komisijos pirmininkas A.Blažys Generalinė asamblėja yra aukščiausiasis LTOK valdymo organas. Jį sudaro ir sprendimus priima tik LTOK nariai. Eilinė Generalinės asamblėjos sesija šaukiama LTOK vykdomojo komiteto nutarimu ne rečiau kaip kartą per metus. Šioje sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK vykdomojo komiteto veiklos, LTOK revizijos komisijos ir iždininko ataskaitos, metinė finansinė atskaitomybė ir biudžeto įvykdymo apyskaita, taip pat tvirtinama LTOK veiklos programa, metinis veiklos planas ir biudžetas, sprendžiami kiti aktualūs klausimai. Generalinės asamblėjos kompetencijai taip pat priklauso LTOK tikslų ir pagrindinių uždavinių nustatymas bei LTOK įstatų priėmimas, papildymas bei keitimas. Generalinės asamblėjos rinkimų sesijoje renkamas LTOK prezidentas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai. Rinkimų sesijos vyksta kas ketverius metus. Generalinės asamblėjos neeilinė sesija gali būti sušaukta, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis LTOK narių, Vykdomasis komitetas arba Revizijos komisija. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai V.Kalininas ir G.Makuševas

OLIMPINĖ PANORAMA 9 Mykolo Masilionio nuotr. Masilionio Mykolo

YRA DIDELĖ GALIMYBĖ IŠKOVOTI DAR BENT VIENĄ KELIALAPĮ PER PAPILDOMĄ OLIMPINĘ ATRANKĄ LIUCERNOJE. REALIŲ ŠANSŲ TĄ PADARYTI TURI VYRŲ PORINĖ KETURVIETĖ.

MYKOLAS MASILIONIS

I.Adomavičiūtės ir M.Valčiukaitės treniruotė

IR ŽIEMĄ IRKLAI NYRA VANDENIN LIETUVOS IRKLAVIMO RINKTINĖS VYR. TRENERIS MYKOLAS MASILIONIS – APIE IRKLUOTOJŲ NUOTAIKAS, ŽIEMOS TRENIRUOČIŲ STOVYKLAS, VYRŲ KETURVIETĖS GALIMYBES.

MARYTĖ MARCINKEVIČIŪTĖ

ietuvos irkluotojams praėję metai buvo permainingi. Iš nuleisti vandenin. Visą laiką orai būna permainingi, tačiau šiemet pasaulio ir Europos čempionatų jie neparsivežė medalių, jie buvo daug geresni nei praėjusiais metais, todėl daug irklavo- L bet pasaulio čempionate Austrijoje iškovojo tris keliala- me, tobulinome techniką, bėgiojome krosus. Tai bendras atletinis pius į Tokijo olimpines žaidynes. Jais džiaugėsi vienvietininkas sportininkų rengimas. Viską darėme kompleksiškai, treniravomės Mindaugas Griškonis, užėmęs aukščiausią iš Lietuvos irkluotojų ir salėje, ir ant vandens“, – sakė Sabaudijoje (Italija) su irkluotojais ketvirtą vietą, bei moterų ir vyrų porinių dviviečių įgulos. dirbęs M.Masilionis. Didžiausias netikėtumas – 2017 m. pasaulio ir Europos čempi- Abiejų irklavimo grupių grafikas buvo panašus: treniruočių sto- onės vyrų porinės keturvietės prastas pasirodymas. Šiemet šios vykla vyko tris savaites ir vasario 26 d. sportininkai kelioms die- įgulos pagrindinis tikslas – atsitiesti, užmiršti visas nesėkmes ir noms grįžo namo, o kovo 5 d. vėl išvyks į tas pačias treniruočių pelnyti olimpinį kelialapį per papildomą paskutinę atranką Liu- vietas. Balandžio 11–12 d. d. Sabaudijoje jų lauks svarbios Pasau- cernoje gegužės 17–19 d. lio taurės pirmojo etapo varžybos. Kandidatai į porinę keturvietę Martynas Džiaugys, Aurimas Ado- Kokia nuotaika Lietuvos irkluotojai pradeda olimpinį sezoną? mavičius, Rolandas Maščinskas, Dovydas Nemeravičius, Domi- nykas Jančionis ir Žygimantas Gališanskis bei pavienės dvivietės Irkluotojų nuotaika gera, visi dirba netausodami jėgų, kiekvie- įgula – 2019 m. Europos jaunimo iki 23 m. čempionato bronziniai na komanda stengiasi patobulėti. Įgulos turi savo trenerius ir prizininkai Povilas Stankūnas ir Mantas Juškevičius vasario mė- stengėsi viską padaryti kuo geriausiai. Kol kas esame viskuo nesį treniravosi Italijoje. Su šiais irkluotojais dirba treneriai Kęstu- patenkinti, o prasidėsiančios tarptautinės varžybos parodys, ko tis Keblys, Karolis Sunklodas ir Zigmantas Gudauskas. esame verti. Kita irkluotojų grupė (M.Griškonis, Saulius Ritteris, Ieva Adoma- Sezonui pradėjome rengtis dar spalį. Treniravomės Trakuose, vičiūtė, Milda Valčiukaitė, gruodžio 6-ąją antrosios dukrytės susi- lapkričio mėnesį – Graikijoje ir Lietuvoje, o gruodį visi irkluotojai laukusi Lina Masilionė, Viktorija Senkutė ir Giedrius Bieliauskas), buvo išvykę į Italiją. M.Griškonis su S.Ritteriu tris savaites trenira- vadovaujama šalies irklavimo rinktinės vyriausiojo trenerio Mykolo vosi Ouklando irklavimo centre kartu su nacionaline JAV rinktine. Masilionio ir Roberto Tamulevičiaus bei šiek tiek vėliau prie jų prisi- Sausio mėnesį irkluotojai vėl praleido treniruočių stovyklose, o jungusio Tomo Valčiuko, treniravosi kitoje Italijos vietovėje. M.Griškonis buvo ištikimas savo tradicijai ir sausį slidinėjo Bul- „Šiemetinis sezonas trumpesnis nei įprastai – liepos 24 d. Toki- garijoje. juje mūsų irkluotojai pradės kovas. Jau pirmąją varžybų dieną į Ar visi sportininkai sveiki, išvengė traumų? startą stos visi mūsų lyderiai, todėl natūralu, kad ir irkluoti pra- dėjome visu mėnesiu anksčiau – sausį ir vasarį irklai jau buvo Nėra visi sveiki, bet kažkokių didelių problemų neturime. Tos trau-

10 OLIMPINĖ PANORAMA Mykolo Masilionio nuotr. Masilionio Mykolo TRENERIS LIF nuotr.

M.Griškonis ir M.Masilionis

mos trumpalaikės, sportininkus dažniausiai vargina nugaros skaus- Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jėgas bandė penkios mai. Tiems irkluotojams stengiamės mažinti treniruočių krūvius. mūsų įgulos, dabar turite tris kelialapius. Ar tai jus tenkina? Ar Lietuvos suaugusiųjų rinktinė sulaukė papildymo – jaunų Yra didelė galimybė iškovoti dar bent vieną kelialapį per papil- talentingų irkluotojų, kurie galėtų tapti rimtais konkurentais domą olimpinę atranką Liucernoje. Realių šansų tą padaryti turi rinktinės senbuviams? vyrų porinė keturvietė, žiūrėsime, gal pavyks suburti gerą pavie- nio irklo komandą, kuri irgi siektų olimpinio kelialapio. Tai būtų Tokių irkluotojų nėra daug ir tai liūdina, šiuo metu suaugusiųjų mūsų bandymas, tik neaišku, ar jis bus realus. rinktinė neturi stiprios ir geros pamainos, nėra daug konkuren- cingo jaunimo. Beje, ir tų pačių suaugusiųjų nedaug – apie de- Viliamės, kad į Tokiją tikrai pateks tituluota vyrų porinė ketur- šimt tarptautinio lygio irkluotojų. vietė. Kurie irkluotojai pretenduoja sėsti į šią valtį? Sklando kalbos, kad nesutaria Lietuvos irklavimo federacijos Kol kas neaišku, kas ją irkluos. Italijoje per treniruočių stovyklą su vadovai. Kaip į tai reaguojate jūs, Lietuvos rinktinės vyr. trene- ta irkluotojų grupe dirbo treneriai K.Keblys, K.Sunklodas ir Z.Gu- ris? Ar tie nesutarimai netrukdo darbui? dauskas. Manau, treneriams pavyks suburti pačią stipriausią ko- mandą. Į šią įgulą pretenduoja tikrai ne keturi, bet šeši–aštuoni Nežinau, kas su kuo nesutaria. Aš nematau konflikto. Esu treneris sportininkai. ir atlieku savo darbą, o federacijos vadovai tegul aiškinasi savo reikalus. Tiek su federacijos prezidentu, tiek su generaline sekre- Pastaruoju metu dažnai kartu treniruojasi S.Ritteris ir M.Griš- tore aptariame pagrindinius darbus ir klausimus. konis. Gal jie abu, kaip ir prieš ketverius metus Rio de Žaneire, irkluos porinę dvivietę Tokijuje? Rio de Žaneiro olimpinis vicečempionas S.Ritteris jus iškeitė į trenerį T.Valčiuką. Kokie dabar judviejų santykiai, kai irkluoto- Tikimybė yra. Tačiau porinę dvivietę gali irkluoti ir kiti sportinin- jai susirenka į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklas? kai. Mūsų porinės dvivietės įgulos nuo 2013-ųjų visą laiką buvo pasaulio elite, per Londono olimpines žaidynes kovojo finale. Prieš kelerius metus dirbau su daugeliu irkluotojų, džiaugiuosi, Saulius su Mindaugu porinę dvivietę irkluos per pirmąjį Pasaulio kad atsirado trenerių, kurie gali man pamažinti krūvį ir dar pato- taurės varžybų etapą, tada gali daug kas paaiškėti. bulinti sportininkus. Į treniruočių stovyklą nuo pirmosios dienos T.Valčiukas dėl darbo negalėjo atvykti, jis pasirodė jai baigiantis. Ar irkluotojai iki olimpinių žaidynių galės susipažinti su Tokijo Bet darbas su Sauliumi vyko, su juo pasišnekėdavome, pažiūrė- olimpiniu irklavimo kanalu? davome filmuotą medžiagą, ją persiųsdavome T.Valčiukui. Japonijoje treniruočių stovykla nėra numatyta. Dabar diskutuo- Už kokias įgulas jūs, kaip rinktinės vyr. treneris, dabar esate jame, kuriuo metu reikėtų vykti į olimpiadą, kad pavyktų geriau atsakingas? adaptuotis. Kai bus suformuotos mūsų įgulos, su kiekviena jų in- dividualiai tarsimės, kada geriausia vykti. Kol kas iki galo nėra nuspręsta, nes dar nesuformuotos įgulos. Jos ims ryškėti po Pasaulio taurės pirmųjų dviejų etapų. Tada bus Gegužės pradžioje į Tokiją iškeliaus mūsų pagrindinės valtys ir galima pasakyti, kurie treneriai su jomis dirbs toliau ir kas už ką irklai, kurie yra atestuoti, todėl neturėtų nutikti kokių nors kvai- bus atsakingas. lysčių. Antrieji valčių komplektai, kuriuos turi geriausi Lietuvos irkluotojai, liks namie treniruotėms. Už ne itin sėkmingą praėjusių metų sezoną, savo eksperimen- tus liaupsių tikrai nesulaukė rinktinės konsultantas italas Gio- Šiuo metu valčių neperkame. Mūsų irkluotojai yra didelio meis- vanni Postiglione, kuris treniruoja ir kitų šalių irkluotojus. Ar jis triškumo, tad italų kompanija „Filipi“ kiekvieną sezoną, kai papra- šome valčių, jų duoda nemokamai. Po sezono valtis grąžiname pripažino savo klaidas ir toliau konsultuoja mūsų irkluotojus, arba Lietuvos irklavimo federacija padėvėtas gali nusipirkti. būna su jais per rinktinės treniruočių stovyklas? Lietuvos irkluotojai olimpinėse žaidynėse pelnė įvairių spalvų Darbas su G.Postiglione nenutrūko, vyksta toliau, o ar jis pada- medalių, išskyrus aukso. Gal Tokijas bus laimingas? rė atitinkamas išvadas, – reikėtų klausti jo paties. Per treniruo- čių stovyklą jis buvo kartu su mumis, į olimpiadą veda mūsų Irkluotojų turime tikrai pajėgių, jie tobulėja. Iš mūsų olimpiečių geriausias įgulas. Šis specialistas mūsų irkluotojus konsultuoja galima tikėtis svarių rezultatų. Nežinau, kuo nustebins kitos ša- ne pirmus metus, mes dirbame pagal jo teikiamus treniruočių lys, bet didelis mūsų irkluotojų meistriškumas tikrai teikia gražių planus. vilčių.

OLIMPINĖ PANORAMA 11 OLIMPINIS ŠVIETIMAS

PASAULINIO MASTO LTOK INICIATYVA 28 DALYVIAI IŠ 10 ŠALIŲ, 100 PROCENTŲ TEIGIAMŲ ATSILIEPIMŲ APIE ĮGYTAS ŽINIAS IR PATIRTIS. TOKS SAVAITĘ DRUSKININKUOSE VYKUSIŲ TARPTAUTINIŲ MOKYMŲ „VERTYBIŲ UGDYMAS PER SPORTĄ, TAIKANT OVUP 2.0 METODIKĄ“ REZIUMĖ. Kipro Štreimikio nuotr.Kipro Štreimikio

Emocingi užsiėmimai

okymai buvo vienas geriau- LTOK organizuojamame projekte sių projektų, kuriuose da- dalyvavo Estijos sporto ir olimpinis M lyvavau. Jie vedė mane per muziejus, Šiaurės Makedonijos, Portu- gilų ir patirtimi pagrįstą neformalųjį galijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos „ERASMUS+“ ugdymą bei olimpines vertybes. Pa- ir Lenkijos olimpiniai komitetai bei tyrę, kvalifikuoti ir atsidavę mokymų Vokietijos olimpinė akademija. Kiek- vadovai pasirūpino, kad pasiektume viena iš šių devynių organizacijų de- Druskininkuose vykę mokymai savo tikslus – tiek individualius, tiek legavo po tris su jaunimu dirbančius finansuoti pagal Europos Sąjungos grupėse“, – sakė mokymuose dalyva- specialistus. programą „Erasmus+“, skirtą švietimo, vusi Šiaurės Makedonijos olimpinio mokymo, jaunimo ir sporto sritims Sportas ir fizinis aktyvumas – ypač ga- komiteto atstovė Monika Naumovska. Europoje remti. lingos neformaliojo ugdymo priemo- Išsamiai susipažinti su OVUP „Dalyvavau daugybėje teorinių pas- nės. Per sportą galima įtraukti ir įkvėp- programa galima LTOK svetainėje: kaitų apie olimpinį ugdymą, bet čia, ti jaunus žmones, padėti jiems ugdytis https://www.ltok.lt/ovup/ Lietuvoje, pirmą kartą turėjau galimy- pasitikėjimą savimi ar įgauti socialinių bę pritaikyti olimpines vertybes prak- įgūdžių, paskatinti juos geriau pažinti tiškai. Mokymų pabaigoje parengti savo kūną. įpročiams, gyvenimo kokybei. įdomią pamoką mokiniams buvo 2016 m. Tarptautinis olimpinis komi- Džiaugiuosi, kad mes esame tas olim- iššūkis mums visiems, kuris galiausiai tetas atnaujino OVUP programą ir pinis komitetas, kuris pasauliniu mas- suteikė daug džiaugsmo. Džiaugiuosi sukūrė OVUP 2.0 versiją, kuri susieja tu imasi iniciatyvos olimpinio švietimo šia patirtimi“, – sakė Čekijos olimpinės sportą su švietimu ir kultūrine išraiška, srityje, rodo pavyzdį ir dalijasi gerąja akademijos viceprezidentas Zdenekas kad ugdymas būtų linksmas, dinamiš- praktika. Stebint mokymus susidarė Skoda. kas ir formuotų visapusišką žmogų. įspūdis, kad tikslas buvo pasiektas – „Susipažinau su žmonėmis ir įgavau vieni mokymų dalyviai OVUP atrado, Būtent šią programą Druskininkuo- praktinės patirties, kurios prireiks to- kiti suprato, kaip geriau adaptuoti šią se vykusio seminaro dalyviai mokėsi lesnei olimpinių vertybių ugdymo programą savo šalyje, treti pasisėmė pritaikyti kasdienėje veikloje, dalijosi programos sklaidai. Prisipažinsiu, ne reikiamos patirties. Planuojame tęsti savo patirtimi, diskutavo, sprendė už- kartą teko išeiti iš komforto zonos, duotis, svarstė ir analizavo, kaip OVUP veiklą ir bendradarbiavimą tarptau- daug ko išmokau darbo grupėse. Tai 2.0 padaryti dar efektyvesnę. tiniu mastu“, – sakė LTOK prezidentė išmokė mane būti atviresnę kitų idė- Daina Gudzinevičiūtė. joms, įrodė, kad norint pasiekti tikslą „Nacionaliniams olimpiniams komite- būtina bendrauti ir bendradarbiauti. tams olimpinis švietimas turėtų būti ir Pasak D.Gudzinevičiūtės, LTOK pla- Nekantrauju su šia programa supažin- yra viena prioritetinių krypčių. Patirtis, nuoja teikti dar vieną paraišką „Eras- dinti Slovakijos pedagogus“, – minti- žinios ir dalijimasis jomis, bendrai kumus+ Sport“ programai. Gavus finan- mis dalijosi Slovakijos olimpinio komi- riamos ugdymo per sportą progra- savimą būtų siekiama tęsti strategines teto olimpizmo skyriaus vadovė Ivana mos turi neįtikėtiną įtaką vaikams, jau- partnerystes, kurti ir plėtoti nacionali- Motolikova. nimui, visai visuomenei, jos brandai, nius planus pasitelkiant OVUP.

12 OLIMPINĖ PANORAMA POMĖGIS

VAIKUS SKATINA SPORTUOTI VERSLININKĘ ERIKĄ IR DAINININKĄ MERŪNĄ VITULSKIUS SU VAIKAIS BEVEIK KASDIEN GALIMA IŠVYSTI VAIKŠTINĖJANČIUS VILNIAUS VINGIO PARKE. PORA PROPAGUOJA AKTYVŲ LAISVALAIKĮ, O PAMETINUKUS SŪNUS SKATINA IŠBANDYTI ĮVAIRIAS SPORTO ŠAKAS.

LINA MOTUŽYTĖ Kipro Štreimikio nuotr.Kipro Štreimikio enkiametis Ajus ir ketverių Her- kus – nenustygstantys vietoje, P drąsūs ir komunikabilūs. Vaikai nebijo užkalbinti, sako savo nuomo- nę ir jau dalyvavo ne vienoje televizijos laidoje. „Iš tikrųjų mums ir patiems buvo staigmena, kad jie tokie akty- vūs“, – juokiasi dainininkas. Berniukai sportiški. Vos pasitaikius progai skuba parodyti išmoktus brei- ko judesius ar mėgstamus sportinius pratimus. VAIKYSTĖ – LAIKAS IŠBANDYTI Pasivaikščiojimai parke jau tapo neat- siejama Vitulskių šeimos kasdienybės Vitulskių šeima dalimi. Mažieji dievina paspirtukus, o kitais metais, vaikams šiek tiek ūgte- Žaidynių pagrindas – skirtingų es- lėjus, šeima planuoja įsigyti dviračius. tafečių varžybos. Specialios užduotys Ajus lanko futbolo ir gimnastikos tre- yra skirtos visapusiškam vaikų fizinių niruotes, Herkus – krepšinį ir breiką. SPORTAS VISADA savybių lavinimui. Mažieji bėgioja, Dar būdami visai maži kartu su tėvais SUTEIKIA GEROS šuoliuoja, laipioja, mėto, treniruoja dalyvavo UNICEF vaikų bėgime ir NUOTAIKOS, O KALBANT pusiausvyrą ir žaidžia žaidimus. stengiasi nepraleisti Vilniaus marato- APIE TĖVŲ IR VAIKŲ KUO DAUGIAU JUDĖTI no vaikų bėgimo. SANTYKIUS, TAI PUIKUS „Sportas visada suteikia geros nuo- „Jie tiesiog gerai leidžia laiką ir mė- taikos, o kalbant apie tėvų ir vaikų gaujasi aktyvia veikla: ar tai būtų lėki- BŪDAS LEISTI LAIKĄ santykius, tai puikus būdas leisti laiką mas paspirtuku, ar voliojimasis rude- KARTU. kartu. Tokios bendros veiklos šeimą niniuose lapuose. Mums svarbiausia, suartina. Ugdo vaikų charakterį“, – kad vaikams patiktų ir jie patys patir- ERIKA VITULSKIENĖ neabejoja E.Vitulskienė. tų džiaugsmą sportuodami. „Nors vaikai ir konkuruoja, jie tai daro Bandėme juos abu leisti į gimnastikos draugiškai. Nesipyksta, jei vienam būrelį. Ajui patiko, o Herkus pamatė, pavyksta geriau“, – priduria Merūnas. pabuvo ir viskas – jau nori kažką kita Patys tėvai berniukams taip pat sten- išbandyti. Ir gerai, juk vaikystė ir yra mums tai puikus pavyzdys“, – sako giasi rodyti pavyzdį. Pavyzdžiui, Erika laikas išbandyti įvairius dalykus“, – M.Vitulskis. ne tik vaikšto į sporto klubą, bet ir sako E.Vitulskienė. Ajus su Herkumi fizine veikla aktyviai mėgsta pramoginius šokius, lanko PAVYZDYS – užsiima ir darželyje. Berniukų darželis muai tai treniruotes. Merūnas pripa- PASAULIO ČEMPIONAS dalyvauja Lietuvos mažųjų žaidynėse – žįsta, kad sportui norėtų skirti dau- Vitulskiai artimai bendrauja su kovo- didžiausiame šalyje ikimokyklinio ug- giau dėmesio. tojo Sergejaus Maslobojevo šeima, dymo vaikams skirtame projekte. „Turbūt daugiausia sportuoju keliau- auginančia panašaus amžiaus ber- damas, kai tenka po 20 ar daugiau ki- niuką. Pasaulio čempionas sūnų Ra- LTOK ir Respublikinės ikimokyklinio lometrų nueiti iki teatro ar viešbučio, – mirą nuo mažens vedasi į salę ir po ugdymo kūno kultūros pedagogų juokiasi. – Mūsų šeimoje Erika yra truputį supažindina su sportu. asociacijos (RIUKKPA) organizuojamu sportiškesnė, man reikėtų pasitempti. „Matome tą aplinką, matome, kaip projektu siekiama didinti vaikų fizinį Juk nebe tie laikai, kai žmonės fizinį stengiamasi, kad vaikas pamiltų aktyvumą ir nuo mažens ugdyti įprotį krūvį gaudavo ūkininkaudami. Dabar sportą. Esame labiau meno žmonės, sportuoti. fizine veikla reikia pasirūpinti patiems.“

OLIMPINĖ PANORAMA 13 Elijaus Kniežausko/LVSF nuotr.

T.Pašukas su komanda

VANDENSVYDŽIUI TRŪKSTA VANDENS ŠI SPORTO ŠAKA LIETUVOJE GYVUOJA JAU BEVEIK 90 METŲ, BET PIRMASIS MOTERŲ VANDENSVYDŽIO ČEMPIONATAS BUVO SURENGTAS TIK 2019-ŲJŲ PABAIGOJE. KETVIRTAS BANDYMAS GAIVINTI MOTERŲ VANDENSVYDĮ LĖMĖ ISTORINĮ ĮRAŠĄ.

INGA JARMALAITĖ

019 m. gruodžio 1-oji į Lietuvos daug dirbti, jau pačioje pradžioje kais pasitreniruodavo ir nematyda- vandensvydžio istoriją įėjo kaip reikia trijų treniruočių per savaitę, o ma perspektyvų mesdavo. Bet prieš 2 diena, kai pirmąkart dėl šalies sąlygų, tai yra vandens, nėra. Būtų kokius ketverius metus atėjo dau- vandensvydžio čempionių vardo su- daugiau baseinų – būtų kita kalba. giau mergaičių. Ir pradėjau jas moky- sirungė merginos. Lietuvos vyrų van- Jeigu iš mergaičių norime kažką rim- ti plaukti“, – sako treneris ir paaiškina, densvydžio čempionatai rengiami tesnio išugdyti, reikia surinkti vienų kad jei patys nemokytų būsimų van- nuo 1949-ųjų, o štai moterų debiutui metų gimimo grupę ir rimtai treni- densvydininkų plaukti, jų neturėtų. prireikė dar 70 metų. Bet sakyti, kad ruotis. Bet mes Vilniuje tam neturime Lazdynuose susirinkusiai merginų vandensvydininkių nebuvo, būtų nei vietos, nei galimybių. Tik su ber- grupelei išsibarstyti neleido seserys neteisinga. Po vieną kitą merginą niukais kartu galime jas treniruoti ir Prušanovos, kurių dabar treniruojasi sportuodavo, bet atskiram merginų dar džiaugiamės, kad leidžia mišrią keturios. Tiksliau, tai dvi seserų poros – čempionatui suorganizuoti jų neuž- grupę suformuoti“, – sako Vilniuje Gabriela ir Karina Prušanovos bei jų tekdavo. vandensvydininkus treniruojantis Ta- pusseserės Darija ir Jekaterina Pruša- deušas Pašukas, kuris turi subūręs ir Bandymų gaivinti moterų vandensvy- novos. merginų grupę. dį irgi būta kelių: 1986 m. Vilniuje buvo „Jų mamos yra seserys, o tėvai – bro- suburta pirmoji vandensvydininkių ATRADO BRANDUOLĮ liai, todėl ir visų keturių pavardės komanda, bet trūkstant varžovių ir Pats buvęs vandensvydininkas, o da- vienodos. Vyresniosios Prušanovos rungtynių po kiek laiko merginos iš- bar jau 15 metų kitus šia sporto šaka yra 2003 m. gimimo, šiemet jau bus sivaikščiojo. Vėliau moterų komandą siekiantis užkrėsti T.Pašukas pasako- 17-metės. Jos vėlokai atėjo pas mane – bandyta lipdyti Klaipėdoje, vėl Vilniu- ja, kad dabartinė, kaip pats vadina, gal nuo dvylikos, nors reikėtų pradėti je, bet stipriau sujudinti moterų van- jo mergaičių komanda susibūrė dar nuo kokių septynerių. Kuo mažesnis densvydžio reikalų nepavyko. Lazdynų baseine. vaikas pradeda treniruotis, tuo geres- Kodėl taip sunku prisikviesti mergi- „Vien mergaičių komandos neidavo nę techniką įgyja. Ar šešerių vaikas nų? „Su vandensvydininkais reikia suburti. Būdavo viena kita, su berniu- ateina, ar aštuonerių – plaukimas po

14 OLIMPINĖ PANORAMA DEBIUTAS

ISTORIJA

Manoma, kad vandens rankinį, kuris vėliau tapo vandensvydžiu, 1876 m. pradėjo žaisti anglai ir škotai. Į olimpinių žaidynių programą vyrų vandensvydis įtrauktas 1900 m. Paryžiuje. Pirmieji olimpiniai čempionai – Didžiosios Britanijos atstovai. Pirmasis vyrų pasaulio čempionatas surengtas tik 1973 m. Moterys olimpinėse žaidynėse debiutavo 2000-aisiais Sidnėjuje, o aukso medalius laimėjo baseino šeimininkės australės. Moterų vandensvydžio pasaulio čempionatai rengiami nuo 1986 m., pirmosios čempionės – taip pat australės. Lietuvoje vandensvydį 1931 m. pradėjo žaisti klaipėdiečiai. Pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas buvo surengtas 1949 m., pirmasis moterų – 2019 m. Žaidžia jaunosios vandensvydininkės

kelių metų išsilygina, bet va technika, Vandensvydininkėms iki 18 metų daug buvo. Emocijų pridėjo įtemptas kamuolio valdymas – ne“, – pasakoja leidžiama žaisti vienoje komandoje jaunučių finalas: mes, vilniečiai, su treneris. su berniukais. Trenerio T.Pašuko gru- Elektrėnais lygiosiomis sužaidėme – pėse merginos irgi su vaikinais žai- paskutinę sekundę mūsų vartininkas G.Prušanova buvo Išmokinęs merginas plaukti ir van- pripažinta geriausia džia, nes rengti treniruotę vien joms išlygino rezultatą. Bet mums užteko densvydžio pradmenų pastebėjo, kad čempionato vartininke atskirai nėra sąlygų. „Susirenkam lygiųjų finalui laimėti, todėl po pa- šios seserys ir pusseserės gerai visą prieš septynias, daug treniruojamės skutinio įvarčio daug emocijų prasi- komandą sucementuoja, todėl prie jų ant kranto. Kai jau ateina mūsų lai- veržė“, – pasakoja treneris. ėmė kitas merginas klijuoti. Jos puikiai kas baseine, tada pusę keturių takų bendrauja, įtraukia ir užveda koman- Pirmąjį moterų čempionatą laimėjo vandens ploto duodu seniau besitre- dos drauges. Net į sportą sugrąžina. T.Pašuko auklėtinės – pirmoji VMSC niruojantiems, pusę naujokams. Mes merginų komanda su seserimis Ga- „Anksčiau treniravau Dainą Kižytę, negauname viso baseino, nuo devy- briela ir Karina Prušanovomis. Jų paskui ji nebelankė, o dabar Pruša- nių vakaro duoda šešis takus. Mažes- pusseserės tapo vicečempionėmis. novos ir Dainą sugrąžino – ji vėl spor- nius anksčiau paleidžiu, o vyresnius Paklaustas, ar šiemet vyks antrasis tuoja. Jos brolis Ignas žaidžia rinkti- ilgiau palaikau – jie treniruotę baigia Lietuvos moterų vandensvydžio nėje, tėvas žaidė rinktinėje. Dažnai dešimtą, nes kitaip nėra vandens“, – čempionatas, T.Pašukas nesudvejo- taip yra: tėvas žaidė – ir sūnus mano apie nelengvas kasdienes sąlygas pa- ja: „Būtinai padarysim, reikia rengti, treniruotes lanko. Mano paties sūnus sakoja treneris. nes kitaip nebus mergaičių. Ne tik irgi žaidžia. Čia jau lyg dinastija“, – nu- EMOCINGAS ČEMPIONATAS šalies čempionate, bet ir kitur jas rei- tęsia T.Pašukas. Pirmajame Lietuvos moterų čempi- kia bandyti vežti, nes merginos nori SUNKUS ETAPAS onate, kuris vyko Elektrėnuose, žai- rungtyniauti.“ Vilniuje dirbantiems vandens spor- dė dvi Vilniaus miesto sporto centro Tam, kad būtų galima rimtuose tur- to šakų treneriams teko išgyventi (VMSC) komandos, sostinės „Pigeon nyruose dalyvauti, reikėtų per visą itin sunkų etapą, kai sostinė, gali- team“, kurią sudarė to paties sosti- Lietuvą surinkti bent 15–20 tų pačių ma sakyti, liko be baseinų: Lazdynų nės sporto centro plaukikės, ir pora metų gimimo mergaičių grupę. „Kal- uždarė, o Fabijoniškių baseino dar Elektrėnų savivaldybės sporto centro bėjome su treneriais, kad jie bent po apie pusantrų metų teko laukti. Vi- komandos merginų. Kadangi dalyvių kelias mergaites į savo grupes priim- sus tuos pusantrų metų T.Pašukas su buvo nedaug, čempionatas vyko pa- tų. Jos vis tiek žaistų su berniukais, auklėtiniais važinėjo į Elektrėnus. „Tik gal mažojo vandensvydžio taisykles bet taip dar geriau, nes tokio am- bevežiodamas visus tuos vaikus, tarp (15x10 m vandens plote). Komandą žiaus mergaitės berniukams niekuo jų ir mergaites, išsaugojau, kitaip visi sudarė trys žaidėjos ir viena vartinin- nenusileidžia. Jei ir kituose miestuo- būtų išsilakstę. Aišku, dalis dingo“, – kė. Vartininkės buvo dvi – jau minė- se bent po kelias mergaites treniruo- apgailestauja treneris. ta G.Prušanova ir Evelina Purvelytė, tųsi, geriausias būtų galima sukviesti todėl komandos vartininkėmis, kaip Kai išsaugotas merginas, tarp jų ir į komandą“, – svarsto treneris. ir žaidėjomis, dalijosi. Dvi vyriausios dvi poras seserų, pasikvietė į naują žaidėjos buvo šešiolikmetės, o jau- Kaip vieną patraukliausių vandens- Fabijoniškių baseiną, neilgai trukus niausia J.Prušanova – vos dešimties. vydžio elementų T.Pašukas išskiria išgirdo, kad merginos nori varžybų. Nors dėl dalyvių amžiaus šį čempio- pergalės skonį, gražius metimus ir „Prušanovos pradėjo mane spausti – natą labiau derėtų vadinti merginų, ypatingą komandinę dvasią. „Žaidė- duok varžybų, ir viskas, mes norime o ne moterų, šalies vandensvydžio jai susidraugauja – tą pats patyriau žaisti. Vieną seserį, 12-metę Gabrielą, istorijoje tai didelis įvykis. O žiūrovų ir ir dabar matau savo grupėse, nes pastačiau į vartus – ji 2019-aisiais su vandensvydininkai, kaip yra sakoma, emocijų jame netrūko. berniukų komanda tapo Lietuvos kartu pereina ir ugnį, ir vandenį. Van- vaikų čempionato nugalėtoja“, – šyp- „Kartu su moterų čempionatu vyko denį – tai tikrąja to žodžio prasme“, – sosi treneris. ir Lietuvos jaunučių, todėl žiūrovų juokiasi vandensvydžio entuziastas.

OLIMPINĖ PANORAMA 15 Festivalio aukurą įžiebė V.Andrulytė

DALYVIAMS – NET 15 000 PRIZŲ PAVASARIŠKAI ATRODANČIUOSE DRUSKININKUOSE VASARIO 1–2 D. VYKO SEPTINTASIS „LTEAM“ ŽIEMOS FESTIVALIS. JO DALYVIAMS BUVO IŠDALYTA 15 TŪKST. PRIZŲ.

uo ankstaus vasario 1-osios ryto aplink „Snow“ areną šur- Jis į festivalį atvyko iš Klaipėdos, taigi dėl sniego sukorė daugiau muliavo žiemos sporto pramogų išsiilgę žmonės. „Aš taip nei 300 km. Šventėje buvo galima išvysti ne tik iš tolimiausių ša- N nekantrauju“, – aktyvavusi dalyvio pasą „LTeam“ žiemos lies kampelių atvykusių dalyvių – varžybose startavo ir renginiu festivalio starto laukė viena renginio dalyvių. Į ilgai lauktą šventę mėgavosi svečiai iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Šiaurės Make- susirinkę aktyvaus laisvalaikio entuziastai spinduliavo gera nuo- donijos, Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Lenkijos. taika, kurios nesugadino ir vietoje sniego iškritęs lietus. „Mėgstu keliauti ir dalyvauti bėgimuose – pirmą kartą lankiau- „Oru tikrai negalėjome skųstis, o net ir kelis sykius per dvi dienas si Druskininkuose: norėjau pamatyti šį miestą ir išbandyti jėgas prapliupęs lietus ar pakilęs vėjas nė kiek nesumažino šventės da- bėgimo varžybose, – pasakojo su draugų kompanija iš Suvalkų lyvių entuziazmo. Juolab kad daug veiksmo vyko arenos viduje“, – atvykęs Patrykas Jaglowskis. – Dalyvavau lietuviškos olimpinės sakė kartu su Druskininkų savivaldybe, „Snow“ arena ir Lietuvos mylios bėgime ir „X trasos“ 10 km bėgimo varžybose. Tai buvo olimpiniu fondu renginį organizavusio Lietuvos tautinio olimpi- nepaprasta patirtis, ypač kalbant apie „X trasą“, nes ji buvo la- nio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. bai smagi. Įdomios varžybos, besišypsantys žmonės, gausybė veiklų, koncertas, nereali atmosfera – Druskininkuose praleidau „Labiausiai įsiminė momentas, kai talismanų šokių konkurso pa- tobulą savaitgalį.“ baigoje ėmė lynoti, bet pažvelgusi į publiką vis tiek mačiau vien šypsenas“, – prisiminė olimpinė čempionė. Festivalio aukurą įžiebė ir deglą prie „Snow“ arenos atnešė olim- piečiai Airinė Palšytė, Viktorija Andrulytė ir Edvinas Krungolcas. Į Druskininkus žmones viliojo ir sniego ilgesys. „Labai norėjau sū- Sveikinimo žodį tarė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algir- nui parodyti sniegą“, – sakė dviratininkas Gediminas Bagdonas. das Monkevičius, Druskininkų miesto meras Ričardas Malinaus- „Žadėjo sniego – tai ir radom. Vaikas laimingas – tėtis dar labiau. kas ir D.Gudzinevičiūtė. Ačiū už šventę“, – vėliau socialiniame tinkle „Instagram“ pasida- Iš viso per dvi dienas „Snow“ arenoje ir aplink ją šėlusiame fes- lijęs nuotraukomis su sūnumi ant sniego rašė 2012 m. Londono tivalyje apsilankė daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Visi jie „LTeam“ olimpinių žaidynių dalyvis G.Bagdonas. žiemos festivalyje ne tik išbandė sporto veiklas, bet ir dalyvavo

16 OLIMPINĖ PANORAMA FESTIVALIS

Vyko tradicinės talismanų varžybos Luko Bartkaus, Roko Lukoševičiaus, Roko Luko nuotr. Čirbos Sauliaus Bartkaus,

SNIEGO TINKLINIS

„LTeam“ žiemos festivalyje paaiškėjo stipriausios Lietuvos sniego tinklinio komandos. Moterų finale susitiko „Audimas Volley team“ (Vytenė Vitkauskaitė, Urtė Andriukaitytė, Gerda Grudzinskaitė, Rugilė Grudzinskaitė) ir „SK Auksma“ (Svetlana Bekiš-Šturo, Lilija Frelik, Danielė Kvedaraitė). 2–1 (21:19, 16:18, 15:6) laimėjo „Audimas Volley TIK SKAIČIAI team“ tinklininkės. Mažajame finale VU sniego tinklininkės 2–0 (15:8, 15:3) pranoko LSU atstoves. Vyrų čempionate triumfavo „Antivio“ kvartetas (Lukas Každailis, Artūras 8 tūkst. apsilankiusių žmonių Vasiljevas, Artūras Vincelovičius ir 3 tūkst. aktyvuotų dalyvio pasų Mantas Donėla). Jie pusfinalyje 2–0 (15:9, 15 tūkst. išdalytų prizų 15:11) įveikė „300+“ komandą (Kęstutis 160 savanorių Tumosa, Martynas Lynikas, Mindaugas Vyšniauskas ir Darius Gobys), o finale 31 sporto rungtis 2–0 (15:10, 15:8) pranoko „Rio“ klubą 10 sporto talismanų (Aurimas Mazūras, Matas Navickas, Linas 1400 įvairiuose bėgimuose startavusių Petravičius, Martynas Beleckis). dalyvių Bronzos medaliai atiteko „300+“ ekipai, 800 žiūrovų Sauliaus Prūsaičio koncerte kuri mažajame finale 2–1 (15:13, 16:18, 15:8) palaužė „Kepasa“ komandą (Marius 4 sporto šakų Lietuvos mokyklų žaidynių Aukštinaitis, Paulius Jacyna, Mindaugas finalai Mokyklų žaidynių kalnų slidinėjimo varžybos Lukša).

įvairiose bėgimo varžybose, stebėjo sporto kino filmus ar šėlo Sauliaus Prūsaičio koncerte. „Tikrai nesitikėjau, kad bus taip linksma. Buvo daug įdomių už- duočių – patiko banglentę išbandyti ir technikos pasimokyti, akrojogos treniruotė taip pat buvo labai profesionali. Nemaniau, kad čia visko bus tiek daug ir taip linksmai“, – prisipažino festivalio debiutantė V.Andrulytė. Jai, kaip minėta, buvo patikėta garbė duoti festivalio startą įžie- biant aukurą, be to, kartu su A.Palšyte, Mindaugu Ponomariovu ir D.Gudzinevičiūte ji dar buvo vertinimo komisijos narė sporto talismanų konkurso šokių varžybose. Itin smagų ir publikos pa- mėgtą turnyrą, kurio metu penkiose skirtingose rungtyse varžėsi dešimt talismanų, laimėjo iš Baltarusijos atvykęs šios šalies tinklinio federacijos simbolis Volikas. Dėl geriausiųjų vardų savaitgalį sportininkai kovojo ir rogainin- go, ledo alpinizmo, naktinio sprinto bei „X trasos“ varžybose, be to, Druskininkuose paaiškėjo Lietuvos sniego tinklinio čempio- nai, kartu iškovoję kelialapius į Europos čempionatą. Septintą kartą organizuotame „LTeam“ žiemos festivalyje taip pat vyko Lietuvos mokyklų žaidynių finalinės varžybos, kuriose paaiškėjo keturių sporto šakų – kalnų slidinėjimo, snieglenčių, Duotas startas bėgikams šachmatų ir 3×3 krepšinio čempionai bei prizininkai.

OLIMPINĖ PANORAMA 17 „LTEAM“ ŽIEMOS FESTIVALIO DRUSKININKUOSE AKIMIRKOS

Festivalio dalyviai apšilo masinėje mankštoje

Festivalį atidarė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė, švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius ir Druskininkų meras R.Malinauskas

Nelengva buvo įkopti į ledo sieną

Bėgikams teko įveikti įvairias kliūtis

Į kalnų slidinėjimo trasą

Orientavimosi varžybų kontroliniai punktai buvo 18 OLIMPINĖ PANORAMA įrengti netikėtose vietose FESTIVALIS

S.Prūsaičio koncertas

Prie arenos netrūko įvairių veiklų Luko Bartkaus, Roko Lukoševičiaus, Roko Luko Čirbos, Sauliaus Elvio Žaldario, Bartkaus, Augusto nuotr. Četkausko Varžybose jėgas išbandė Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentas D.Kazlauskas ir Seimo narys A.Sysas

Ant banglentės pusiausvyrą bando išlaikyti olimpinių Festivalio medaliai žaidynių medalininkė B.Šakickienė

Festivalio dienomis Druskininkuose vyko ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalai

Festivalio laureatams prizus teikė ir olimpietis G.Bagdonas (dešinėje) OLIMPINĖ PANORAMA 19 Tomo archyvo Gaubio nuotr.

T.Vencevičius, M.Laurinaitis ir T.Gaubys po AIPS apdovanojimų Budapešte

LYGYBĖ: GERIAU NATŪRALI NEI DIRBTINĖ ARTĖJANČIOS TOKIJO OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS BUS IŠSKIRTINĖS TUO, KAD JOSE VARŽYSIS BEVEIK VIENODAI VYRŲ IR MOTERŲ. APIE NE VISAI LYGIAS MOTERŲ TEISES GARSIAI ĖMUS KALBĖTI TARPTAUTINIAM OLIMPINIAM KOMITETUI, LTOK NUTARĖ Į ŠIĄ PROBLEMĄ PIRMIAUSIA ATKREIPTI SPORTO ŽURNALISTŲ DĖMESĮ.

INGA JARMALAITĖ

ausio 29 d. Vilniuje vyko antrasis LTOK kartu su Lietuvos darbo pobūdis, nes sporto žurnalistas negali dirbti nuo aštuonių sporto žurnalistų federacija (LSŽF) rengtas seminaras „Lyčių iki penkių, jis sportu turi gyventi 24 valandas per parą, septynias S lygybės link su žiniasklaida“. Iš pirmojo seminaro „Lytiškumo dienas per savaitę, lankytis varžybose, kurios dažnai vyksta sa- tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje“, kuris buvo surengtas 2019 m. vaitgaliais ir vakarais. balandį Druskininkuose, LSŽF prezidentas Tautvydas Vencevičius Kartu su LTOK vykdytam projektui rinkta statistika parodė, kad išvyko su mintimi iki kito sportininkų ir žiniasklaidos atstovų susi- Lietuvoje sporto žurnalisčių mažai. Kai darydamas apklausą tikimo skaičiais iliustruoti, kokios lyčių proporcijos vyrauja Lietu- mūsų televizijų, portalų sporto skyrių redaktorių klausiau, kiek vos sporto žiniasklaidoje. sporto žurnalisto pasirinkimui įtakos turi lytis, visi vienbalsiai at- Štai keletas LSŽF vadovo gautų skaičių: iš 83 LSŽF narių moterų sakė, kad jiems svarbiausias kriterijus yra gebėjimai, o lytis neturi yra 11, penkių didžiųjų Lietuvos televizijų (LRT, TV3, LNK, „Lietu- jokios reikšmės. vos ryto TV“ ir „Info TV“) sporto skyrių redakcijose dirba devyni Lietuvoje mes turėjome ir tebeturime puikių sporto žurnalisčių, vyrai ir keturios moterys, o penkių didžiųjų naujienų portalų tas faktas, kad jos moterys, neužkirto kelio joms reikštis šioje sri- (15min.lt, delfi.lt, lrt.lt, lrytas.lt ir diena.lt) sporto redakcijose dirba tyje. Bet dirbtinai čia nieko nepadarysi ir visų žurnalistikos stu- 19 sporto žurnalistų ir nė vienos sporto žurnalistės. denčių nesuvarysi į sportą. O jeigu atsiranda moterų, kurios serga Paklaustas, dėl kokių priežasčių sporto žurnalistai vyrai turėtų šia profesija, – puiku. norėti, kad šalia atsirastų daugiau dirbančių sporto žurnalisčių, Užsiminėte apie AIPS kongresą. Vasario pradžioje Budapešte T.Vencevičius pusiau juokais atsako, kad tada susikurtų daugiau jame dalyvavote drauge su generaliniu sekretoriumi Tomu sportiškų šeimų. O surimtėjęs priduria, kad Lietuvoje išties susi- Gaubiu kaip LSŽF atstovai ir matėte, kaip geriausiu jaunuo- klosčiusios gražios tradicijos ir turime ne vieną šeimą, kurią suda- ju rašančiu sporto žurnalistu buvo pripažintas Mažvydas ro sporto žurnalistų pora. Laurinaitis. Jam prestižinis AIPS prizas atiteko už straipsnį Bet kodėl sporto žurnalistika visame pasaulyje yra vyrų sritis? „Garsiam Lietuvos treneriui – sunkūs kaltinimai seksualiniu priekabiavimu“. Kokių atgarsių sulaukėte? Vasario pradžioje lankėmės Tarptautinės sporto žurnalistų federacijos (AIPS) kongrese, į kurį susirinko atstovai iš 88 šalių. Ir jame Sulaukėme daug sveikinimų. Nors šie apdovanojimai teikiami daugumą sudarė vyrai. Tokį vaizdą ir pasirinkimą turbūt lemia antrus metus, šiemet, palyginti su pernai, stipriai padaugėjo

20 OLIMPINĖ PANORAMA Tomo archyvo Gaubio nuotr. ŽINIASKLAIDA Sauliaus Čirbos nuotr. Čirbos Sauliaus

LTOK REKOMENDACIJOS

Per Vilniuje vykusį seminarą „Lyčių lygybės link su žiniasklaida“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pristatė žiniasklaidos atstovams skirtą rekomendacijų rinkinį, kuris buvo pradėtas rengti po pirmojo seminaro lyčių lygybės mūsų žiniasklaidoje tema. Inicijuoti pokyčius šioje srityje LTOK ėmėsi po to, kai 2018 m. TOK forume „Olympism in Action“ D.Gudzinevičiūtė buvo apdovanota „Moterys ir sportas“ prizu už indėlį siekiant lyčių lygybės sporte. Kartu su prizu LTOK gavo finansinę dotaciją naujoms iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti. LTOK seminaras Vilniuje

atsiųstų darbų, todėl Mažvydui teko nurungti daugybę konku- Tarptautinių sporto organizacijų vadovai ir atstovai pripažįsta, rentų iš viso pasaulio. Smagu, kad Lietuvos vardas nuskambėjo kad tam tikro pritempimo, kad tik viskas būtų lygu, yra. Bet gali- garsiai. Mažvydas parodė, kad ir iš mažos šalies kilęs žurnalistas me imti gerus pavyzdžius, tarkime, moterų futbolą. Juk kažkada gali laimėti. irgi atrodė nesuprantama, kaip moterys gali žaisti futbolą. Bet jis taip išpopuliarėjo, kad pastarąjį pasaulio moterų futbolo čempio- Seksualinis priekabiavimas, fizinis, psichologinis smurtas – natą stebėjo pusantro milijardo žiūrovų. Ir AIPS kongrese viešėjęs temos, kurios ypač dažnai minimos kalbant apie sportinin- FIFA prezidentas Gianni Infantino patikino, kad darys viską, jog kes. Kiek pasirinkta tema turėjo įtakos laimėjimui? Ar šalia moterų futbolas dar labiau populiarėtų, nes moterys sudaro 50 sveikinimų neišgirdote replikų, kad žinote, kolegos, na jūs ir proc. pasaulio gyventojų, vadinasi, turi būti lygios galimybės. problemų turite? Bet kai moterys agresyviai reikalauja vienodų finansinių sąlygų, Į klausimą, kiek tema lėmė laimėjimą, geriau atsakytų AIPS ko- kokios sudaromos, pavyzdžiui, futbolininkams, tai čia reikia pa- misija, bet manau, kad šios problemos aktualumas įtakos turėjo. sižiūrėti į skaičius: vyrų futbolas generuoja šimtus kartų didesnes Apie moterų lygybę, aktyvų sportininkių dalyvavimą, seksuali- pajamas, dėl to ir pasaulio čempionai uždirba daugiau nei pasau- nį priekabiavimą AIPS organizacijoje daug kalbama ir rašoma. lio čempionės. Ir vargu ar tai galima vadinti diskriminacija. Mote- AIPS vienija daugybę Afrikos, Azijos šalių, kuriose moterų padė- rų NBA lyga susiduria su tais pačiais iššūkiais: moterys nori uždirb- tis sunkesnė. Tai, kas mums atrodo natūralu, tose šalyse, kurio- ti tiek, kiek vyrai, bet moterų sezonas trumpesnis, žiūrimumas, se religinės bendruomenės stipriai kišasi į žmonių gyvenimus, uždirbamos pajamos mažesnės, todėl šioje vietoje moterims dar daug dalykų yra tiesiog neįsivaizduojamų. Pavyzdžiui, moteriai yra kur pasitempti. Bet tie laikai, kai, tarkime, dviratininkės už lai- fotografo profesija ir galimybė kartu su vyrais stovėti stadione ir mėtas pragariškas daugiadienes lenktynes gaudavo puodų ar fotografuoti. keptuvių rinkinį, o vyrai už tą patį – įspūdingus piniginius prizus, ačiū dievui, praėjo. Tenise piniginiai prizai jau vienodi. O replikų tikrai nebuvo. Dažniausias klausimas, dominęs kolegas iš kitų šalių, – kas tam treneriui nutiko: ar jis toliau dirba, ar buvo Perbėgi portalų sporto skilties straipsnius, paklausai sporto nušalintas, kas jo laukia. Manau, dauguma šalių su tuo susiduria, žinių, o ten dažną dieną apie moterų sportą – beveik nieko. tik vienos daugiau apie tai kalba, o kitos mažiau. Ar taip nėra įtvirtinamas stereotipas, kad sportas – tik vyrų reikalas? Ar per pastarąjį dešimtmetį stipriai keitėsi moterų sportas ir dabar žodžių junginys „moterų boksas“ nebekelia juoko? Moterų sportui išties skiriame per mažai dėmesio. Ir čia, priešingai nei noras žūtbūt padaryti lygybę varžybose, žaidynėse, norėtųsi, Yra ir kitų dvikovos sporto šakų, kuriose dominuoja jėga, todėl jog sporto redaktoriai, sporto žurnalistai atkreiptų į tai dėmesį. jos anksčiau būdavo vadinamos išskirtinai vyriškomis. Bet yra ir Sakoma, kad moterų sportas nėra toks populiarus kaip vyrų, bet kitokių sporto šakų, pavyzdžiui, kanojų irklavimas, kurioms reikia jis toks ir netaps, jeigu apie jį nebus rašoma, kalbama, rodoma. Iš- daug fizinės jėgos, todėl tarp merginų sunkiai populiarėja. TOK skirtiniais atvejais, kai pasirodo ypatingi talentai, moterų sportas lygina vyrų ir moterų kvotas žaidynėse, kad būtų daugiau lygy- gauna dėmesio pliūpsnį, nes žmonėms reikia žvaigždžių. Sužibus bės, bet moterų kanojos nėra tokios populiarios ir gal net žiū- Justei Jocytei moterų krepšinis turbūt per mėnesį sulaukė dau- rovui ne itin įdomios. Per varžybas esant šoniniam vėjui mergi- giau dėmesio nei per visus pastaruosius penkerius metus kartu noms net sunku pataikyti į starto bokštelį, nes kanoją sudėtinga sudėjus. Kai suspindo Rūta Meilutytė, apie ją rašė daugiau nei suvaldyti. Turbūt laikui bėgant ir čia padėtis keisis. Tą matėme su apie Kauno „Žalgirį“. Laimi Laura Asadauskaitė, Simona Krupec- minėtu boksu – net buvo feministinių organizacijų, reikalaujan- kaitė – irgi gauna daug dėmesio. čių uždrausti moterų boksą, bet jis populiarėja, Lietuvoje – taip pat, o vyrai turi susimažinti savo svorio kategorijų. Lietuvoje neturime populiaraus moterų komandinio sporto, netgi moterų krepšinis nėra populiarus, nors apie jį galima skelbti Kai kurias, pavadinkime, su vyrais sulygintas sporto šakas reguliariai kas turą, kas savaitę. Juk anksčiau, kai turėjome stiprią moterys tik pradeda atrasti, o vyrai varžėsi, tobulėjo de- „Eurolygoje“ galingai rungtyniavusią Vilniaus „Teo“ komandą, šimtmečiais, todėl dabar tarp jų konkurencija milžiniška, o moterų krepšiniui dėmesio netrūko. Manau, čia reikia pasitempti moterims į žaidynes patekti tarsi lengviau. Ar čia nėra pri- visiems – ir sporto žurnalistams, ir sportininkėms. Rodys daugiau tempimo? geresnių rezultatų – tikrai gaus žiniasklaidos dėmesio.

OLIMPINĖ PANORAMA 21 PROJEKTAS

REKOMENDACIJOS ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAMS DĖL SPORTO TEMŲ IR SPORTININKŲ VAIZDAVIMO

Rekomendacijos skiriamos profesionaliems žurnalistams, vie- Vytauto Dranginio nuotr. šosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Jų tikslas – padėti sukurti aukštus profesinius etikos standartus informuojant visuo- menę vaizdu, garsu ar tekstu apie skirtingų lyčių (moterų ir vyrų) sportinę veiklą ir pasiekimus. Šiomis rekomendacijomis siekiama kurti gerąją praktiką ir užtikrinti informacijos apie vyrų ir moterų sporto laimėjimus viešojoje erdvėje lygybę. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis Tarptautinio olimpinio komiteto patvirtintomis „Lyčių vaizdavimo gairėmis“ (Gender Por- trayal Guidelines).

Preambulė Sportas yra viena galingiausių sričių, galinčių skatinti lyčių lygy- bę ir suteikti moterims bei mergaitėms daugiau galimybių. Kaip olimpinio judėjimo lyderis, Tarptautinis olimpinis komitetas yra sigirti lyčių lygybe su sportu susijusiose žinutėse. Publikacijose, atsakingas už vieną pagrindinių žmogaus teisių ir Olimpinės radijo ir televizijos pranešimuose dominuoja informacija apie chartijos principų – lyčių lygybę. vyrų sportininkų pasiekimus, dauguma sporto informacijos ren- Lyčių lygybės skatinimo srityje didelė pažanga padaryta subalan- gėjų – taip pat vyrai. savus bendrą žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičių, taip Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurių nacionaliniam olim- pat diegiant lyderystės ugdymo ir informavimo kampanijas mo- piniam judėjimui vadovauja moteris sportininkė. LTOK prezi- terims. Tačiau vis dar susiduriama su įvairiais iššūkiais, kuriuos gali dentės, olimpinės čempionės Dainos Gudzinevičiūtės komenta- padėti įveikti nacionaliniai olimpiniai judėjimai. rai žiniasklaidoje, dar kelios šalies sportininkės gerina statistiką, Šiuo metu daugelis jų įgyvendina reikšmingas lyčių lygybės ini- bet padėtis kol kas nėra gera. Tenka pripažinti, kad šalies žinias- ciatyvas, kad visame pasaulyje mergaitėms ir moterims būtų su- klaidoje vyrauja stereotipai, išskiriantys „vyriškas“ ir „moteriškas“ teikta daugiau galimybių sportuoti bei dalyvauti profesionaliame sporto šakas, vis dar pasitaiko seksizmo ir kitos sportininkes že- sporte. minančios informacijos apraiškų. Strateginiame olimpinio judėjimo plane „Olimpinė darbotvarkė LTOK nuomone, žiniasklaidos organizacijos turėtų būti skatina- 2020“ lyčių pusiausvyros siekiamybė patvirtinta kaip vienas pa- mos taikyti savireguliacijos priemones, priimti vidinius elgesio grindinių prioritetų, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti visos ir etikos kodeksus bei gerinti žiniasklaidos standartus, skatinan- valstybės ir jų nacionaliniai olimpiniai komitetai. čius lyčių lygybę. Tam turi būti sukurta nuosekli žiniasklaidos vidaus politika ir darbo sąlygos, kurios sudarytų prielaidas reikšti Moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių užtikrinimas yra pagrindi- nestereotipinį moterų ir vyrų įvaizdį, užkirstų kelią seksistinei nė sporto ateities sąlyga, nepamirštant akcentuoti, kad sportas – informacijai, reklamai bei turiniui, galinčiam paskatinti diskri- didelis ir greitai besiplečiantis sektorius, kuris svariai prisideda minaciją, neapykantos kurstymą ir smurtą dėl lyties. Todėl LTOK prie ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo. Sportas žiniasklaidos priemonėms rekomenduoja: taip pat skatina socialinį aktyvumą, kuris svarbus tiek jauniems, tiek vyresniems abiejų lyčių žmonėms. Redakcijos darbe ir visuomenei pateikiamame turinyje atsisaky- Lyčių lygybė sporte reiškia vienodą moterų ir vyrų matomumą, ti stereotipų galimybes, atsakomybę ir dalyvavimą visose sporto šakose ir Tradiciškai sportas yra sritis, kurioje dominuoja vyrai. Keisti šią rungtyse, kurias vienodai, be išankstinių nuostatų, stereotipų, padėtį trukdo įsigalėję socialiniai moteriškumo ir vyriškumo seksizmo ir kitų diskriminaciją bei žeminančią informaciją sklei- įvaizdžiai. Jie lemia, kad sportas dažnai siejamas su vyriškomis džiančių jos apraiškų turi atspindėti žiniasklaida. savybėmis, kaip antai: fizine jėga, ištverme, greičiu, labai kon- Mūsų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, pareiga ir atsakomy- kurencingu ir kartais net konfliktišku nusiteikimu. Dėl šios prie- bė, pripažįstant žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmus, – pa- žasties sportuojančios moterys gali būti laikomos vyriškomis, o teikti rekomendacijas Lietuvos žiniasklaidos priemonėms bei jų vyrai, kurie užsiima „moterišku“ sportu, – nevyriškais. Paplitę su asocijuotoms struktūroms. lytimi siejami stereotipai turi įtakos ne tik moterų dalyvavimui priimant sprendimus sporto organizacijose, bet ir sporto veiklo- LTOK rekomendacijos Lietuvos žurnalistams, sporto ir kitų naujie- se. Kalbant apie stereotipizavimą, žiniasklaidos vaidmuo labai nų redaktoriams svarus – ji gali įtvirtinti egzistuojančius stereotipus arba juos paneigti. Profesionalūs žurnalistai turėtų vengti lyčių stereotipų Žiniasklaida yra pagrindinė visuomenės suvokimo ir požiūrio į nušviesdami moterų ir vyrų sportą bei jų pasiekimus. sportą formuotoja Lietuvoje. LTOK, vykdydamas TOK rekomendacijas, vertina šalies žiniasklaidoje skelbiamus sporto praneši- Redakcijos darbe ir visuomenei pateikiamame turinyje vengti mus, atkreipdamas dėmesį į lyčių lygybės klausimus. Kas mėnesį seksizmo ir jo apraiškų renkami duomenys, kiek šalies žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie skirtingų lyčių sportininkų laimėjimus, kokios lyties žurnalis- Žiniasklaidos priemonėse lytimi grindžiami stereotipai sportas pateikia įvykius. LTOK tenka pripažinti, kad padėtis Lietuvoje tininkėms moterims ir sportininkams vyrams taikomi labai panaši kaip ir kitose šalyse, kurias vertina lyčių lygybės indeksus dažnai. Be to, sportininkės dažnai seksualizuojamos – vaizduo- stebinčios organizacijos: Lietuva yra tarp šalių, kurios negali pajamos sumenkinant jų sporto laimėjimus, labiau pabrėžiant mo-

22 OLIMPINĖ PANORAMA PROJEKTAS

teriškumą, patrauklumą, o ne jėgą ar įgūdžius. Tai atsispindi tiek Sudaryti sąlygas sporto žinias ir publikacijas rengti daugiau moterų vaizdinėje, tiek kitokio turinio informacijoje. Rekomenduojame Lyčių lygybė susijusi ir su iššūkiu visuomenės informavimo prie- atsisakyti tokio sporto redakcijos žurnalistų požiūrio į sportinin- monėms – sporto žiniasklaidoje dirba per mažai moterų, kurios kus ir nepateikti naujienų taip, kad jos turėtų seksizmo prieskonį. rengtų ar praneštų sporto naujienas, apžvelgtų sporto įvykius, rengtų reportažus. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos žurnalistės ir Atsisakyti žeminančios informacijos lyties pagrindu fotografės sudaro labai nedidelį procentą. Šis atotrūkis tarp vyrų Reikėtų vengti eskaluoti negatyvius, sportininką ar sportininkę ir moterų matomas ir sporto žiniasklaidos priemonėse, kur jo- lyties pagrindu žeminančius įvykius ir sportines nesėkmes, jei- kių vadovaujamų pareigų sporto redakcijose moterys neužima. gu apie tai nebūtina informuoti ir tai nėra visuomenės interesas Rekomenduojame sporto redakcijoms į darbą priimti daugiau žinoti. moterų, kurios ne tik rengtų reportažus ir kitokio formato sporto naujienų laidas, bet ir užimtų atsakingas pareigas. Suvienodinti vyrų ir moterų pasiekimų atspindėjimą žiniasklaidoje Nuolat stebėti padėtį dėl lyčių lygybės ir rūpintis savireguliacija Lietuvoje moterų ir vyrų sporto šakoms skirtų žiniasklaidos ap- žvalgų apimtys labai skiriasi – vyrų sportui tenka kur kas dau- Savireguliacija turi būti vertinama kaip pagrindinė žiniasklai- giau dėmesio. Žiniasklaidos analitikų teigimu, populiariausi dos pramonės strategija. Kaip rodo Šiaurės šalių patirtis, politi- sporto informacijos rengėjai ir skleidėjai gali būti vertinami kai nenoriai imasi veiksmų dėl lyčių lygybės žiniasklaidoje, nes kaip kultūrinė priemonė, kuri visuomenėje stiprina su sportu reguliuojama žiniasklaidos industrija gali būti vertinama kaip susijusį tradicinį hegemoninį vyriškumą. TOK ir nacionaliniai cenzūros forma arba saviraiškos laisvės ribojimo būdas. Tarp- komitetai tai vertina kaip problemą ir nevienodas galimybes tautinių organizacijų įsipareigojimai ir užmojai daro spaudimą skleidžiant informaciją apie vyrų ir moterų sporto pasiekimus valstybėms veikti, tačiau tai nereiškia, kad valstybės, siekiančios bei sportinę veiklą. Atlikus išsamią vaizdo ir kitokio pobūdžio spręsti lyčių lygybės klausimą žiniasklaidoje, tam tikslui turi kurti turinio analizę bei įvertinus sporto elito pasirodymus, ryškėja specialius įstatymus. Gali būti teikiami rekomendacinio pobūdžio tendencija, kad moterų sportas žiniasklaidoje atspindimas per siūlymai, kurie žiniasklaidą gali veikti ne imperatyviai, o skatinant mažai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vyrai sportininkai per savireguliacijos instrumentus. Tarkime, pavyzdingai lyčių lygybės principus diegiančios Šiaurės šalys pasirinko skirtingus būdus, ta- televiziją rodomi dažniau nei moterys ir jų turinys užima per čiau visais atvejais pabrėžiama, kad sisteminga, skaidri savistaba 88 proc. visų vaizdo įrašų. Šie duomenys atitinka ankstesnius galėtų būti pirmas žingsnis, siekiant pašalinti lyčių jautrumo sto- tyrimus, susijusius su nepakankamu informacijos apie moteris ką žiniasklaidoje. Tą pabrėžia Islandija ir Švedija, nors jų valdžios sportininkes pateikimu. Redakcijos turėtų siekti lyčių lygybės ėmėsi ir įstatymų bazės pokyčių. Pavyzdžiui, Islandijoje imtasi balanso temų darbotvarkėje, pasakodamos apie sporto šakų struktūrinių priemonių siekiant daugiau sužinoti apie lyčių lygy- įvairovę, sportininkus ir sportininkes neišskiriant jų pagal lytį bę žiniasklaidoje, reikalaujant stebėti rezultatus ir pokyčius per bei neakcentuojant „vyriško“ ir „moteriško“ sporto. žiniasklaidos įstatymą nuo 2011 m. Švedija taip pat padidino vi- suomeninių transliuotojų atskaitomybę reikalaudama, kad visas Skirti vienodai laiko, vietos ir apimčių žiniasklaidos priemonėje, jų darbo ir turinio organizavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į nediskriminuojant nė vienos lyties lyčių lygybės ir įvairovės perspektyvą. Lietuvoje rekomenduoja- Moterų ir vyrų sporto renginiams, įvykiams, komentarams turi me diegti šiuos savireguliacijos instrumentus: būti skiriamas vienodas dėmesys (transliacijų laikas, laidų bei • reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti sporto redakcijos struktūrą, jei straipsnių kiekis ir apimtis), nenusveriant kurios nors vienos ly- reikia, vidaus taisykles žvelgiant iš lyčių lygybės perspektyvos. ties naudai. • redakcijoje formuoti lyčių lygybės politiką, o į metines atas- Rinktis neutralią kalbą ir terminiją kaitas įtraukti lyčių lygybės politikos įgyvendinimo rezultatus bei skelbto turinio monitoringą. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į kalbos ir terminijos (žodyno) vartojimą komentaruose, antraštėse, straipsniuose. Pu- Pasitelkti ekspertinę nuomonę, nediskriminuojant eksperto ar blikacijose turėtų būti vartojama kuo objektyvesnė kalba, ven- ekspertės pagal lytį giant posakių ar žodžių, kurie lygina moteris su vyrais ir reiškia vienos ar kitos lyties pranašumus (arba trūkumus) prieš kitą, ypač Stengtis užtikrinti ekspertinių šaltinių, komentatorių atranką ir kuriant pranešimą apie moterų sportą, laimėjimus ar nesėkmes naudojimą žiniasklaidos priemonių pranešimuose, siekiant ba- ir lyginant su vyrų sportu. Skatinama žiniasklaidoje vartoti lyties lanso tarp vyrų ir moterų atstovavimo. požiūriu neutralią kalbą. Skatinti visą žiniasklaidos bendruomenę laikytis lyčių lygybės Daugiau dėmesio skirti vaizdui principų Moterų ir vyrų sporto lygybės principai taip pat reiškia, kad vaiz- Rekomenduojame kelti visų žiniasklaidos priemonių darbuotojų duojant skirtingų lyčių sportininkus svarbu atsižvelgti ir į vaizdų raštingumą. Skatinti bendruomenę atsakingai žiūrėti į žiniasklai- parinkimą. Reikėtų stengtis užtikrinti, kad nedominuotų vienos dos pranešimų turinį ir suteikti galimybę įgyti pagrindinių žinių lyties atvaizdai. apie lyčių lygybės principus ir redakcijos politiką lyčių lygybės, žmogaus teisių ir aktyvaus dalyvavimo demokratiniuose proce- Ypatingą dėmesį derėtų skirti pagarbiam asmens rodymui. Prieš suose klausimais. viešai rodant atletų atvaizdus turėtų būti įvertintas bendras padorumo kriterijus – nesvarbu, ar tai sportininkai, jų gerbėjai Rūpintis tobulinimusi ir gerąja praktika ar žiūrovai. Gera praktika laikomas siekis vengti seksualizuotų Socialiai atsakingos redakcijos siekia didinti sporto žurnalistų sportininkų – tiek moterų, tiek vyrų – vaizdų. Fotografijose ar profesionalumą ir kompetencijas. vaizdo įrašuose reikėtų siekti estetikos, o ne perdėto atletišku- mo vaizdavimo. Apskritai rekomenduojama atsisakyti perdėto Siekiant skatinti ir įgyvendinti gerąją praktiką sporto ir kitų sričių dėmesio sportininko išvaizdai ar fiziologijai. Pagrindinis dėmesys žurnalistams, rengiantiems informaciją apie skirtingų lyčių sporti- informuojant turėtų būti skiriamas patiems sportininkams ir su ninkus ar sportą, patariama susipažinti su Tarptautinio olimpinio sportu susijusiai jų veiklai. komiteto šios srities rekomendacijomis ir jas taikyti.

OLIMPINĖ PANORAMA 23 JAUNIMO ŽAIDYNĖS TIKSĖJO LYG ŠVEICARIŠKAS LAIKRODIS

TREČIOSIOS JAUNIMO ŽIEMOS OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS, VYKUSIOS ŠVEICARIJOS MIESTE LOZANOJE, VEIKĖ TARSI GERAI SUDERINTAS ŠVEICARIŠKO LAIKRODŽIO MECHANIZMAS. „ORGANIZATORIAI BUVO LABAI GERAI PASIRUOŠĘ“, – SAKO MISIJOS VADOVĖS PAREIGAS ŠIOSE ŽAIDYNĖSE ĖJUSI LTOK PROJEKTŲ VADOVĖ AGNĖ VANAGIENĖ.

LINA DAUGĖLAITĖ

Kaimelyje mūsų sportininkus aplankė LTOK vadovai

gnei Vanagienei šios pareigos jaunimo olimpinėse žaidy- bai džiugina ir nuteikia optimistiškai“, – sako pašnekovė. nėse teko pirmąkart. Ir iškart buvo paženklintos olimpiniu A.Vanagienės tikinimu, visi Lietuvos atstovai žaidynėse daugmaž medaliu – žaidynėms einant į pabaigą bronza pasipuošė A pasirodė taip, kaip tą dieną galėjo geriausiai: „Jiems tai buvo Lietuvos ledo ritulininkas Arturas Seniutas. rimčiausias jėgų išbandymas ir kartu garbė. Kiek teko kalbėti su „Tai trečios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės ir pirmą kartą jose sportininkais, kiekvienas didžiavosi vilkėdamas Lietuvos rinktinės Lietuvos sportininkas pelnė medalį. Tikėjomės medalio, nes žino- aprangą ir atstovaudamas savo šaliai.“ jome ledo ritulio varžybų subtilybes. Buvo aštuonios komandos, trijose iš jų buvo po Lietuvos atstovą. Mūsų sportininkai skirstant Gerokai daugiau žaidynėse pasiekti tikėjosi snieglentininkas Motie- komandas buvo gan aukštai reitinguojami. Ir vienam jų pasisekė. jus Morauskas. „Snieglenčių trasa, kiek teko kalbėtis su sportininko Smagu, kad galėjau būti šio džiugaus įvykio dalimi“, – mintimis į tėvu ir treneriu, buvo sudėtinga. Gaila, kad jis griuvo, bet snieglen- maloniausias žaidynių akimirkas grįžta misijos vadovė. tininkai eina ir daro maksimumą, nes tik taip įmanoma tikėtis aukš- tos vietos. O nukristi gali kiekvienas. Motiejui taip ir atsitiko. Jis vi- Stebėti ledo ritulio batalijų į žaidynes buvo atvykę ir ritulininkų sais bandymais siekė aukštos vietos. Daug lyderių, norėjusių aukšto tėvai, tad medaliu visi drauge džiaugėsi. „Vaikinų tėvai lankėsi ir rezultato, krito, nes trasa sudėtinga“, – pasakoja LTOK atstovė. olimpiniame kaimelyje. Pasėdėjome, pavakarojome, LTOK vardu medalininkui įteikėme specialų apdovanojimą“, – prasitaria A.Va- Žaidynių rezultatai bus aptarti susitikus su federacijų vadovais. nagienė. Bet pašnekovė neabejoja, kad tiek su misijos darbu, tiek su spor- tininkų rengimo procesu susijusių pamokų bus. Juk visada gali Beje, du iš trijų Lietuvos ledo ritulininkų studijuoja Suomijoje ir būti dar geriau. žaidžia šios šalies ledo ritulio komandose, todėl A.Vanagienė vi- liasi, kad gerų ledo ritulininkų turėsime. ŠVEICARIŠKOS NAUJOVĖS Tokio rango varžybose A.Vanagienei misijos vadovo pareigos SUDĖTINGA ATRANKA teko pirmąkart, bet jų ėmėsi prieš tai „pasitreniravusi“ Europos Iš viso Lietuvai šiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse atstova- žaidynėse ir Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose. Ir nors vo 15 sportininkų. Ir tai buvo rekordinis skaičius, kurį derėtų laikyti ankstesnių renginių mastas tarsi mažesnis, bet Lietuvos sporti- dar vienu Lietuvos laimėjimu. „Sudėtinga atranka, kai kuriose spor- ninkų delegacijos juose buvo gerokai didesnės. Pavyzdžiui, į va- to šakose – ypač. Turime gerų dailiojo čiuožimo atstovų, bet jų at- saros sporto renginius atletų vyko per septynias dešimtis. ranka apskritai labai paini. Apmaudu, kad nė vienas mūsų čiuožėjas nepateko, nes tikrai turime gabių ir galinčių dalyvauti. Akivaizdu, „Nebuvo Lozanoje sunku, – šypsosi A.Vanagienė paklausta, ar kad sportininkų atrankos sistemos sunkėja, todėl tie 15 dalyvių la- nebuvo sudėtinga ganyti jaunimą šiose žaidynėse. – Geri vaikai.

24 OLIMPINĖ PANORAMA JAUNIMO ŽAIDYNĖS Jauniaus Sarapo ir OIS nuotr. MISIJA

Su A.Vanagiene misijoje dirbo jos pavaduotojai E.Petkus ir V.Vencienė, gydytoja D.Baubinienė. Žaidynėse sportininkais rūpinosi treneriai: lygumų slidininkais – M.Kačanovskis, A.Drūsys ir techninis darbuotojas J.Drūsys, biatlonininkais – K.Baltakis, A.Aleksandravičienė ir techninis darbuotojas T.Vitkūnas, ledo ritulininkais – T.Kaminskas, snieglentininku – A.Morauskas, kalnų slidininkais – I.Januškevičiūtė. Sportininkų pasirodymus šalies žiniasklaidoje nušvietė žurnalistai M.Morausko skrydis Bronzos medalius laimėjusi A.Seniuto komanda G.Saročka ir J.Sarapas.

Juolab su pirmuoju srautu atvyko vienuolika, su antruoju – tik keturi sportininkai.“ Dar šiek tiek apie organizacinius niuansus. Kaip jau minėta, šiose MŪSŲ JAUNIMAS NUO RYTO žiemos jaunimo olimpinėse žaidynėse pirmą kartą sportininkai IKI VAKARO BUVO UŽSIĖMĘS. dalyvavo dviem srautais. Tai reiškia, kad sportininkams nereikėjo KAI TIK BUVO LAISVA DIENA, būti Lozanoje nuo atidarymo iki uždarymo – jie buvo išskirstyti į du laikotarpius pagal varžybų grafiką. JŲ NIEKADA NERASDAVAI Pirmąsyk žaidynių dalyviams vežioti buvo pasitelktas viešasis KAMBARIUOSE, JIE VIS KAŽKĄ transportas. Visi – tiek oficialūs asmenys, tiek treneriai, tiek spor- VEIKDAVO: BĖGIODAVO, tininkai – naudojosi autobusais, tramvajais ar metro, o į kalnus KEISDAVOSI ŽENKLIUKAIS, kilo gondolomis drauge su atvykusiais turistais. KEPURAITĖMIS IR PANAŠIAI. „Dėl šių naujovių nusiskundimų nebuvo. Transporto sistema veikė labai gerai ir tiksliai pagal grafiką. Tik vykstant į kai kurias AGNĖ VANAGIENĖ varžybas buvo, pavyzdžiui, net keturi persėdimai. Tada kelionė trukdavo pustrečios, o kartais ir tris valandas. Tai nuvargindavo sportininkus. Bet sąlygos visiems buvo vienodos“, – primena Lie- sportininkais. Mūsų jaunimas nuo ryto iki vakaro buvo užsiėmęs. tuvos delegacijos misijos vadovė. Kai tik buvo laisva diena, jų niekada nerasdavai kambariuose, jie Šveicarai pasistengė, kad žaidynių organizacinė sistema veiktų vis kažką veikdavo: bėgiodavo, keisdavosi ženkliukais, kepuraitė- tiksliai, kaip ir jų garsieji laikrodžiai. mis ir panašiai“, – pasakoja misijos vadovė. Naujovių šveicarai griebėsi siekdami sumažinti organizacines iš- DALYVAVO VISAS MIESTAS laidas ir būti draugiški gamtai. „Tai prisidėjo prie tvarumo, ekolo- Pasak A.Vanagienės, į akis krito tai, kad daug miesto gyventojų, gijos ir sąnaudų optimizavimo. Transportui nereikėjo papildomų ypač vyresnio amžiaus, savanoriavo. Tuo pačiu miesto autobusu išlaidų. Išskyrus biatloną. Šios sporto šakos varžybos vyko Pran- su žaidynių dalyviais važiuojantys savanoriai sportininkus kalbin- cūzijoje, o mes gyvenome Šveicarijoje. Tad jie vieninteliai turėjo davo, domėjosi, iš kur jie atvykę, kokiose varžybose dalyvauja. autobusus, kurie juos veždavo į trasas. „Visas miestas buvo išpuoštas žaidynių talismanais, logotipais, Vadinamoji dviejų srautų sistema irgi leidžia sutaupyti, nes reikia buvo daug atributikos ir suvenyrų parduotuvėlių. Vyravo pakili mažesnio olimpinio kaimelio. Be to, ši sistema ypač tinka jauni- nuotaika, miestiečiai įsitraukė į žaidynes, dalyvavo, palaikė. Ir ne- mui, nes sportininkams, kurių dauguma moksleiviai, netenka svarbu, kas rungtyniavo – šveicaras ar lietuvis“, – smagių prisimi- praleisti daug pamokų. Juolab žinant, kad prieš žaidynes visi jie nimų iš Lozanos parsivežė A.Vanagienė. buvo parengiamosiose stovyklose. Laikas, kai šie jaunuoliai ati- Stebino lietuvius, kad į varžybas susirinkdavo daugybė žiūrovų. trūksta nuo mokyklos, ir taip gana ilgas. Manau, sprendimai buvo Net ir ne itin populiariose žiūrovų netrūkdavo. Beje, kai ko Lo- geri ir bus toliau praktikuojami“, – šveicarų įvestomis naujovėmis nesiskundžia LTOK atstovė. zanoje labai trūko – ogi sniego. Mieste jo iš viso nebuvo. Ir nors naktimis čia laikydavosi lengvas šaltukas, dienomis termometro Sportininkų gyvenimo sąlygos buvo puikios: jie įsikūrė visiškai stulpelis pakildavo iki penkių ar net devynių laipsnių šilumos. naujame studentų bendrabutyje ir tapo pirmaisiais jo gyvento- jais. Visi kambariai buvo dviviečiai su virtuvėlėmis, viskas nauja, „Visos kalnų slidinėjimo trasos buvo „pūstos“. Tik aukštikalnėse, nenaudota. Tik tuose kambariuose mūsiškiai neužsibūdavo. Jau- kur vyko snieglenčių varžybos, buvo natūralaus sniego. Visur šie- nimui buvo pasiūlyta daugybė veiklų ir pramogų. met jo trūksta“, – atsidūsta A.Vanagienė. „Visa jaunimo žaidynių koncepcija tokia, kad tai – ne tik sportas, Sniego trūkumas Europoje apsunkino Lietuvos sportininkų pasi- bet ir daugybė edukacinių programų. Pradedant nuo įvairiausių rengimą žaidynėms. Ne tik apsunkino, bet ir sutrumpino. Įprastos interaktyvių žaidimų telefonuose – sportininkai galėjo parsisiųs- stovyklos artimajame užsienyje, pavyzdžiui, Slovakijoje, nebeti- ti programėlių. Taip pat vyko daugybė susitikimų su įvairių šalių ko, todėl teko keliauti paskui sniegą tolyn į Italiją, Austriją. O ke- olimpiniais čempionais, prizininkais. TOK prezidentas Thomas lionė į šias šalis ne tik ilgesnė, bet ir brangesnė, todėl atitinkamai Bachas gal tris kartus buvo atvykęs į olimpinį kaimelį susitikti su trumpėjo stovyklavimo laikas.

OLIMPINĖ PANORAMA 25 TALENTAS

PASKUI OLIMPINĮ NORMATYVĄ AŠTUONIOLIKMETĖ PLAUKIKĖ KOTRYNA TETEREVKOVA, PERGALIŲ SKONĮ JAU PAJUTUSI JAUNIMO VARŽYBOSE, ŠIEMET ATKAKLIAI SIEKS KELIALAPIO Į TOKIJO OLIMPINES ŽAIDYNES.

LINA DAUGĖLAITĖ

otryna plaukia 100 ir 200 m krū- Skavičius Deivydas tine. Tad jai įkėlus koją į šalies K rinktinę, kurioje nebeliko Rūtos Meilutytės, pasigirdo kalbų, kad jau- noji plaukikė užėmė Lietuvos auksinės žuvelės vietą. „Pirmose varžybose tarp suaugusiųjų gal jutau spaudimą. Dabar jaučiuosi laisvai. Tiesiog darau savo darbą ir plaukiu, kaip galiu“, – sako Kotryna. Iš pradžių buvo ne itin jauku ir dėl to, kad atsidūrė tarp naujų žmonių, vyres- nių kolegų. „Anksčiau turėjau kitą ko- mandą – kiti žmonės, kiti draugai. Bet Lietuvos rinktinėje visi draugiški. Kuo ir visi plaukikai sostinėje, apie 50 m 2019-ieji Kotrynai buvo iššūkių me- toliau, tuo geriau vienas kitą pažįsta- baseiną namuose tik svajoja. tai. Debiutas pasaulio ir Europos su- me, priprantame: jie prie manęs, aš – augusiųjų čempionatuose pareika- prie jų“, – džiaugiasi K.Teterevkova. Šių metų Europos čempionatas – tik lavo daug jėgų. Vien tai, kad atsiduri tarpinė stotelė. K.Teterevkova norėtų Mergina prisipažįsta, kad nejauku iš tarp pajėgiausių planetos plaukikų, įšokti į olimpinį traukinį – įvykdyti A pradžių buvo ir šalia labiausiai titu- tampa nemenku išbandymu. „Viskas normatyvą ir išbandyti jėgas Tokijuje. luoto rinktinės nario Dano Rapšio. nauja, šiek tiek baisu, jaučiausi sutri- „Buvo kažkaip vau – juk jis čempionas. Pagrindinė vilnietės Kotrynos kon- kusi. Bet priprantu prie sąlygų, prie Bet dabar jau kaip draugas man“, – kurentė Lietuvoje – kaunietė Agnė komandos“, – sako plaukikė, kuriai šypsosi plaukikė pasakodama, kad Šeleikaitė, su kuria iškovojo medalius praėję metai dovanojo neįkainoja- iš Dano dažnai išgirsta draugiškų ir 2018 m. jaunimo olimpinėse žaidy- mos patirties, bet buvo ne tokie sė- naudingų patarimų. Jų negaili ir kiti nėse Buenos Airėse. Tąkart A.Šelei- kmingi kaip 2018-ieji. rinktinės nariai, bet Danas savo arse- kaitė laimėjo auksą plaukdama 50 m Visai sausi nebuvo ir 2019-ieji – Eu- nale turi sukaupęs bene daugiausiai. krūtine, o K.Teterevkova 100 m nuo- ropos jaunimo čempionate M.Ro- „Ir posūkius, ir „išėjimus“ man pataisė, tolio varžybose iškovojo bronzą, o manovskio auklėtinė laimėjo sidabrą dėl to esu jam dėkinga. Duoda pas- 200 m distancijoje – sidabrą. plaukdama 50 m krūtine. tabų draugiškai, nuoširdžiai. Smagu, Plaukimo specialistai neabejoja, kad kai rinktinėje tokia atmosfera“, – Šiemet aštuoniolikmetei teks ne tik Kotryna – talentinga plaukikė. „Ji turi džiaugiasi plaukikė. pakovoti dėl olimpinio kelialapio, išskirtinius vandens pojūčio duome- o sėkmės atveju – ir pačiose olim- Vasarį trenerio Michailo Romanovs- nis, turi unikalias kojas, kuriomis itin pinėse žaidynėse, bet ir pasiruošti kio auklėtinė leido treniruočių stovy- stipriai atsispiria ir vandeny jomis abitūros egzaminams. K.Teterevko- kloje užsienyje, į ją išvyko dar sausio gerai dirba. Lengvutė, lieknutė – ma- va – Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos pabaigoje. Į Lietuvą trumpam užsu- žas vandens pasipriešinimas. Džiugu dvyliktokė. Plaukikė pripažįsta, kad kusi žiemos gale, netrukus ji vėl krau- žiūrėti, kaip ji progresuoja“, – po jau- mokytis nelengva, nes dažniausia tą sis lagaminus – šįkart į aukštikalnes, nimo olimpinių žaidynių yra sakęs tenka daryti ne mokykliniame suole, kur rengsis Europos čempionatui. Jis pagrindinės K.Teterevkovos konku- o treniruočių stovyklose, gavus mo- vyks gegužę Budapešte. rentės A.Šeleikaitės treneris Giedrius kytojų užduotis nuotoliniu būdu. Martinionis. Grįžusi į Vilnių K.Teterevkova treni- Ir savo profesiją ji norėtų susieti su ruojasi Fabijoniškių baseine. Baseinas Kotryna neslepia, kad silpniausia jos sportu. Gal pasirinks Lietuvos sporto naujas, bet trumpas – 25 m ilgio. Ret- vieta – posūkiai, „išėjimai“ ir rankos: universitetą Kaune. Buvo kilę minčių ir karčiais, dažniausiai šeštadieniais, tre- „Bet Danas padėjo posūkį pagerinti. apie Ameriką, kurioje puikios sąlygos niruotės vyksta Elektrėnuose. „Lau- Šiuo metu prie „išėjimo“ dirbu. Tai star- mokslus derinti su sportu. „Bet nelabai kiam ilgo Lazdynų baseino, nes tokio tas į vandenį ir plūduriavimas po juo. Ir traukia ten, nors... nesu bandžiusi“, – trūksta“, – sako Kotryna, kuri, kaip rankas tobulinu, nes jos – silpnos.“ kategoriško „ne“ dar nesako vilnietė.

26 OLIMPINĖ PANORAMA KINEZITERAPEUTAS DARBAS IR HOBIS LIETUVOS DVIRAČIŲ TREKO RINKTINĖS KINEZITERAPEUTAS 29-ERIŲ KAUNIETIS TOMAS LINKSMUOLIS JAU PRIPRATO, KAD VIENI JĮ VADINA VARDU, O KITI – PAVARDE.

MARYTĖ MARCINKEVIČIŪTĖ

ita pavardė turi savo istoriją, ji Vytauto Dranginio nuotr. mane įpareigoja. Pavardę pavel- Š dėjau iš savo senelio, kuris yra pirmasis Linksmuolis Lietuvoje. Nuo kūdikystės jis augo vaikų namuose Kaune ir buvo labai linksmas vaikas, todėl jį ir praminė Linksmuoliu. Ši pavardė nėra iš piršto laužta. Iš pa- garbos seneliui, kuris irgi yra Tomas Linksmuolis ir kuriam šiemet sukaks jau 90 metų, turiu stengtis būti linksmas, nors ne visada tai pavyksta“, – prisipažįsta Tomas. Su Lietuvos dviračių treko meistrais T.Linksmuolis ir Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas D.Barkauskas su T.Linksmuolis dirba ketvirtus metus ir S.Krupeckaite ant rankų po triumfo 2019 m. Europos žaidynėse Minske džiaugiasi, kad yra laikomas jų šeimos nariu. Anksčiau porą metų jis globojo „Su didelio meistriškumo dviratinin- Lietuvos regbio rinktines ir užsiėmė kais, olimpiečiais nesunku dirbti, jie individualia praktika. Kai 2015-aisiais KINEZITERAPIJA – patys savimi rūpinasi. Komandoje atsidūrė Lietuvos olimpiniame spor- – gera disciplina, o ir pats sportas to centre, sulaukė siūlymo padirbėti TAI MANO DARBAS IR nėra gausus traumų. Didžiajame su Lietuvos dviračių treko rinktine. HOBIS. BE TO, ŠIUOS sporte įdomu dirbti todėl, kad mano pastangos turi įtakos rezultatams. „Nuvažiavau į Panevėžyje vykusią tre- DU ELEMENTUS MAN Dirbdamas su dviratininkais pats niruočių stovyklą, susipažinau su tre- PAVYKO SUSIETI SU įgyju nemažai praktikos. Komandoje nerio Dmitrijaus Leopoldo vadovau- DAR VIENU POMĖGIU – pasitikime vienas kitu, sportininkai jamais sprinteriais, su jais padirbėjau. SPORTU, BE KURIO šimtu procentų įgyvendina mano Sutarėme, kad su rinktine vyksiu į teikiamas rekomendacijas, o Simona Pasaulio taurės varžybas Naujojoje GYVENTI NEGALIU. Krupeckaitė – ir šimtu dešimt pro- Zelandijoje. Tada dar trumpam bu- centų“, – džiaugiasi Tomas. vau nuvykęs į treniruočių stovyklą su TOMAS LINKSMUOLIS Andriumi Gudžiumi, o iš jos skubėjau Jeigu sportininkas prie starto linijos į Naująją Zelandiją. Reikėjo apsispręs- nesijaučia gerai, kineziterapeutas „Esu pirmas šeimoje, pasirinkęs medi- pradeda galvoti, kaip jam padėti. ti, su kuo toliau dirbti. Susitariau su cinos sritį. Nežinau, iš kur tas noras at- Pagrindinis tikslas, kad dviratininkai dviratininkais, su kuriais dabar visur sirado, bet nuo vaikystės visą laiką sva- važinėju“, – pasakoja Tomas. jojau būti mediku. Taip susiklostė, kad negautų traumų arba ją patyrę kuo greičiau atsistotų ant kojų. Tomas di- Dabar jis nuo traumų saugo ne tik įstojau studijuoti kineziterapiją, o da- delį dėmesį skiria bendrajam fiziniam sprinterius, bet ir prie jų prisijungu- bar net neįsivaizduoju kitos srities, kur pasirengimui. sią daugiakovininkę Oliviją Baleišytę. galėčiau geriau save realizuoti. Kinezi- Dviratininkus Tomas globojo ir per terapija – tai mano darbas ir hobis. Be „Jeigu dviratininkas patiria traumą, Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, to, šiuos du elementus man pavyko yra įvairių priemonių, kurios padeda kasmet vyksta į pasaulio ir Europos susieti su dar vienu pomėgiu – sportu, jam atsigauti: manualinė terapija, čempionatus, o dabar akiratyje – To- be kurio gyventi negaliu“, – džiaugiasi funkcinės neurologijos gydymas ir kijo olimpinės žaidynės. Tomas, kuris Lietuvos sporto universi- kt. Stengiuosi, kad po sunkių krūvių tete baigė bakalauro studijas, o Svei- sportininkas kuo greičiau atsigautų, Tomas gyvena Kaune, dviratininkai – katos mokslų universitete – magistro. bet masažų neatlieku, nes šios srities Panevėžyje, bet jie namie mažai būna, nesu gerai įvaldęs“, – sako Tomas. dažniausiai dirba treniruočių stovy- Jis devynerius metus lankė plaukimo klose. Prieš svarbius startus Tomas treniruotes, tačiau didelio meistriš- T.Linksmuolis Kaune viename iš spor- kumo plaukiku netapo. Dabar lanko visada atvažiuoja į jų stovyklas, dirba to klubų „Fitnie Square by Galinta“ braziliško kovos meno džiudžitsu per pasaulio ir Europos čempionatus, turi kineziterapijos konsultacijų kabi- pratybas, puiki susisiekimo priemo- Pasaulio taurės ir kitas varžybas. Tačiau netą. Yra vedęs, sūnui Benui – metu- nė jam yra dviratis. šiemet sausį į šeštąjį Pasaulio taurės kai ir aštuoni mėnesiai, žmona dirba etapą Kanadoje jis negalėjo išvykti. „Netgi treke važiavau“, – šypteli. rinkodaros srityje.

OLIMPINĖ PANORAMA 27 MAŽEIKIŲ NAUJOJI PASVALIO RAJONAS AKMENĖ SKUODO RAJONAS RAJONAS 1 1 1 BIRŽAI 1 SKUODAS PALANGA 3 TELŠIAI 1 KRETINGA ROKIŠKIS 1 3 ŠIAULIAI KUPIŠKIS 5 PLUNGĖ 2 KURŠĖNAI 12 1 KUPIŠKIO ZARASAI 3 RAJONAS RIETAVAS 1 PANEVĖŽYS RADVILIŠKIS 1 KLAIPĖDA GARGŽDAI 1 19 1 UTENA ŠILALĖ 1 19 1 RASEINIAI ANYKŠČIAI KLAIPĖDOS 4 ŠILUTĖ 3 RAJONAS 1 3 UKMERGĖ 2 3 TAURAGĖ 1 MOLĖTAI 5 JONAVA 1 ŠILUTĖS KAUNO RAJONAS 2 RAJONAS JURBARKAS 4 KAIŠIADORYS 2 2 PABRADĖ ŠAKIAI KAUNAS 1 3 1 PRIENAI VILNIUS 2 65 59 NE BIRŠTONAS LIETUVOJE PRIENŲ MARIJAMPOLĖ 2 7 RAJONAS 6 1 ALYTUS VARĖNA 10 1 DRUSKININKAI 1

LIETUVOS OLIMPIEČIŲ ŽEMĖLAPIS NEPRIKLAUSOMYBĘ ATKŪRUSIAI LIETUVAI TOKIJAS BUS AŠTUNTOJI VASAROS OLIMPINĖ STOTELĖ. SEPTYNERIŲ ŽAIDYNIŲ – NUO BARSELONOS IKI RIO DE ŽANEIRO – DURIS PRAVĖRĖ 271 ŠALIES SPORTININKAS. LIETUVOS OLIMPIEČIŲ ŽEMĖLAPIS ATSKLEIDŽIA ĮDOMIŲ DETALIŲ APIE MIESTŲ IR MIESTELIŲ INDĖLĮ BURIANT OLIMPINĘ LIETUVOS ŠEIMĄ.

JULIUS BLIŪDŽIUS

uo 1992-ųjų, kai trispalvė grįžo į olimpinę bendruomenę, krepšinio – irklavimas, turintis šešis olimpinius prizininkus. Lietuvai žaidynėse atstovavo 64 lengvaatlečiai – gausiausiai Penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis yra vienintelis ne Lie- iš visų kitų sporto šakų atstovų. Septyniose olimpiadose iš N tuvoje gimęs olimpietis, Lietuvai po nepriklausomybės atkūrimo viso žaidė 53 krepšininkai ir tai yra antras rezultatas po lengvaatle- iškovojęs du olimpinius medalius. Jis gimė Karaliaučiuje. čių. Trečią vietą pagal šį parametrą užima dviračių sportas (plentas, trekas, BMX – 33), ketvirtą plaukimas (29), penktą – irklavimas (22). DIDŽIŲJŲ MIESTŲ LENKTYNĖSE PIRMAUJA...... Kaunas. Į žaidynes išsiuntęs 65 sportininkus Kaunas lenkia Vilnių – 46 sportininkai (17 proc. dalyvių) grįžo namo su olimpiniais me- iš sostinės kilę 59 atletai. Tiesa, Vilniui vasaros olimpiadose atstova- daliais. Nors formalioje įskaitoje tai tebūtų trys medaliai, mūsų vo trylikos skirtingų sporto šakų atstovai, Kaunui – dešimties. krepšinio rinktinės iškovoti Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje, bronzos apdovanojimus turi 26 skirtingi krepšininkai. Arčiausiai Kiti miestai gerokai atsilieka. Galima palyginti: Kaunas išugdė

28 OLIMPINĖ PANORAMA LIETUVOS OLIMPIEČIAI VASAROS OLIMPIEČIAI OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE (NUO 1992 M.) daugiau olimpiečių nei Klaipėda, Panevėžys ir Šiauliai – kiti trys miestai iš didžiojo penketo – kartu sudėjus. Arba, dar kitaip skai- čiuojant, 46 proc. olimpiečių yra iš Vilniaus arba Kauno, nors ben- Miestas, rajonas Olimpiečiai Medalininkai dras gyventojų skaičius šiuose didžiausiuose šalies miestuose Kaunas 65 12 sudaro 30 proc. Lietuvos gyventojų. Vilnius 59 7 Kaunas turi daugiausiai medalininkų – dvylika. Antras po jo žen- Panevėžys 19 gia Vilnius (7), bet Klaipėda nuo sostinės atsilieka tik dviem me- daliais, nors olimpinėse žaidynėse klaipėdiečių yra dalyvavę kur Klaipėda 19 5 kas mažiau nei vilniečių. Čia išsišoka Kretinga, kuriai penki olim- Šiauliai 12 3 piečiai pelnė keturis medalius. Alytus 10 1 KUO YPATINGI BIRŠTONAS IR ŠILALĖ? Ne Lietuvoje 7 1 Tik 27 proc. Lietuvos olimpiečių yra moterys. Pagal šį rodiklį Vil- nius gerokai lenkia Kauną. Iš šalies sostinės į vasaros olimpines Marijampolė 6 2 žaidynes vyko 22 sportininkės, iš Kauno – dvylika. Panevėžys šia- Kretinga 5 4 me sąraše trečias – septynios. Tauragė 5 Irkluotoja Violeta Bernotaitė, 1992 m. Barselonos žaidynių daly- Kauno raj. 4 vė, gimė Viekšniuose, Mažeikių rajone, tačiau patys Mažeikiai yra Utena 4 didžiausias Lietuvos miestas, po nepriklausomybės atkūrimo dar neišsiuntęs nė vieno savo atstovo į vasaros olimpines žaidynes. Ma- Anykščiai 3 1 rijampolė – didžiausias miestas, dar neturėjęs olimpietės moters. Šilalė 3 1 Tuo metu vos 2,4 tūkst. gyventojų turintis Birštonas yra mažiausias Šilutė 3 1 miestas, po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai išauginęs bent du Pabradė 3 olimpiečius, o 4,8 tūkst. gyventojų turinti Šilalė – mažiausias miestas, sugebėjęs į didįjį sporto kelią išlydėti skirtingų lyčių kraštiečius – Plungė 3 olimpiečius (dviratininką Ramūną Navardauską, krepšininką Mari- Skuodas 3 joną Petravičių ir irkluotoją Donatą Vištartaitę). Telšiai 3 LENGVAATLEČIŲ IEŠKOK DZŪKIJOJE Jonava 2 1 Žvelgiant į didžiuosius miestus bei regionus į akis krinta ryškus sporto šakų pasiskirstymas. Pavyzdžiui, 80 proc. alytiškių, po ne- Birštonas 2 priklausomybės atkūrimo dalyvavusių vasaros olimpinėse žaidy- Jurbarkas 2 nėse, – lengvaatlečiai. Prienai 2 Apskritai Pietų Lietuva (Alytus, Druskininkai, Varėna, Birštonas, Rokiškis 2 Prienai) į pastarąsias septynias olimpiadas išsiuntė 17 sportinin- Klaipėdos raj. 2 kų, iš kurių net 13 – lengvaatlečiai (76 proc.). Šilutės raj. 2 1 Vaizdžiau tariant, dzūkai turi beveik tiek pat lengvaatlečių olim- piečių kiek ir Vilnius (15), daugiau nei Kaunas (9) ir daugiau nei Biržai 1 1 Klaipėda, Marijampolė, Panevėžys bei Šiauliai kartu sudėjus (9). Kaišiadorys 1 1 Vadinasi, kas penktas Lietuvai nuo Barselonos iki Rio de Žaneiro Kupiškio raj. 1 1 žaidynių atstovavęs lengvaatletis – dzūkas. Rietavas 1 1 KAUNAS – KREPŠINIO SOSTINĖ Šakiai 1 1 Kad ir kaip įprastai tai skambėtų, šį šūkį patvirtina skaičiai. 36 proc. olimpinėse žaidynėse dalyvavusių krepšininkų, tai yra kas Zarasai 1 1 trečio, gimtasis miestas yra Kaunas. Druskininkai 1 Olimpiečių skaičiai, ko gero, tiksliai atspindi skirtinguose miestuo- Gargždai 1 se vyraujančias sporto tradicijas. Kaune dominuoja krepšininkai ir Kupiškis 1 plaukikai, o Vilniuje – lengvaatlečiai, irkluotojai ir penkiakovininkai. Kuršėnai 1 62 proc. olimpinėse žaidynėse dalyvavusių plaukikų yra iš Kauno Mažeikių raj. 1 ir Panevėžio, 70 proc. penkiakovininkų – iš Vilniaus. Keturi iš pen- kių į vasaros olimpiadas vykusių tauragiškių buvo imtynininkai. Molėtai 1 Kretinga iki olimpinio lygio išugdė keturis krepšininkus ir pagal šį Naujoji Akmenė 1 skaičių nusileidžia tik Kaunui, Vilniui ir Klaipėdai. O visi olimpiniai Palanga 1 buriuotojai yra iš Kauno. Pasvalio raj. 1 DIDŽIŲJŲ MIESTŲ OLIMPIEČIAI • Kaunas: krepšininkai – 19, plaukikai – 10, lengvaatlečiai – 9, Prienų raj. 1 buriuotojai – 6. Radviliškis 1 • Vilnius: lengvaatlečiai – 15, irkluotojai – 8, penkiakovinin- Raseiniai 1 kai – 7, krepšininkai – 7, plaukikai – 6. Skuodo raj. 1 • Klaipėda: krepšininkai – 5, dviratininkai – 4. Ukmergė 1 • Šiauliai: baidarių ir kanojų irkluotojai – 4, krepšininkai – 3. Varėna 1 • Panevėžys: plaukikai – 8, dviratininkai – 7.

OLIMPINĖ PANORAMA 29 PAMĄSTYMAI SIRGIMO KARŠTLIGEI ĮPUSĖJUS

PERSIVERTUS KALENDORINIAMS METAMS, ĮPUSĖJA IR KAI KURIŲ SPORTO ŠAKŲ, PAVYZDŽIUI, KREPŠINIO, SEZONAS. O TAI GERA PROGA PAKALBĖTI APIE MŪSŲ SIRGALIŲ ĮPROČIUS. KODĖL VIENIEMS SPORTO GERBĖJAMS BURBĖTI AR VISAI ATSUKTI NUGARĄ UŽTENKA TRUMPO PALAIKOMOS KOMANDOS NESĖKMIŲ RUOŽO, O KITIEMS NET IR ILGA JŲ SERIJA NENUMUŠA EMOCIJŲ KARŠČIO?

DR. DAINIUS GENYS

okslinėje literatūroje sirgalių Alfredo Pliadžio nuotr. lojalumo klausimas neblo- M gai ištyrinėtas. Yra daugybė įvairiausių tipologijų: sirgaliai gru- puojami įsitraukimo (didelio / mažo), vertybinių nuostatų (tradicinių / vartotojiškų), tapatybės (grupinės / individualios) ir kitokiu pagrindu. Pastaruoju metu sirgalių lojalumas siejamas su vartotojiškais įgūdžiais, tai yra ryšius su mylima komanda bandoma paaiškinti per lojalumo „prekės ženklui“ aspektą. Roman- tiškesnės laikysenos pilietis galėtų Ištikimiausi sirgaliai didžiai pasipiktinti tokiu garbinamos komandos sulyginimu. Pavyzdžiui, ar kas nors galėtų rimtai traktuoti tokį šingai – išsirinkti dažniausiai pralai- aiškinimą sovietiniais laikais, legen- minčią komandą ir tapti jos sirgaliu- dinių Kauno ir Maskvos krepšinio komi. Manding, gerbėjų ji neturės daug, mandų dvikovų įkarštyje? REGINT VIS LABIAU bet iš turimų nereikės klausyti gero- ĮSIGALINTĮ PERGALIŲ Šiandien, kai pažangios technologi- kai pabodusių litanijų, kaip antai: jos leidžia vienu metu tiesiogiai sekti REIKALAVIMĄ, „Sakiau, kad šį sezoną nieko nebus; tiek vietinės, tiek geografiškai toli- KARTAIS NORISI nepasiteisino legionieriai; komanda mos komandos žaidimą, ryšiai tampa ELGTIS PRIEŠINGAI – nebe ta, nebe ta...“ Tikėtina, kad dė- ne tokie tvirti. Potencialių palaikymo mesį bus galima sutelkti į kokybinę kandidatūrų skaičius išsiplėtė nere- IŠSIRINKTI DAŽNIAUSIAI žaidimo analizę ir gilesnius argu- gėtai plačiai. PRALAIMINČIĄ KOMANDĄ mentus, o ne paviršutinišką pudros IR TAPTI JOS SIRGALIUMI. kedenimą: „Šiandien sekėsi, šiandien Kažin ar reikia atskirai minėti sirgalių nebuvo gynybos...“ lojalumo svarbą nūdienos komandų rinkodarai. Viena labiausiai pastebi- Tokiomis akimirkomis belieka svajoti, mų pasaulinių rinkodaros tendenci- Dera pripažinti, kad šiuolaikiniai var- kad kažkur, didžiulėje minioje, vis dar jų – bandymas gausinti klientų (šiuo tojimo įpročiai mus gerokai išlepino: yra vienas kitas sentimentalusis sir- atveju sirgalių) gretas. Šiandien pri- esame pripratinti tenkinti savo įgei- galius, kuris komandą palaiko ne tik gijusi nuostata rūpintis kiekybe, nes džius čia ir dabar, beveik visi malo- todėl, kad kasdien trokšta pergalių. tai lengviau leidžia įvertinti gerbėjų numai pasiekiami rankos atstumu. Jam pergalės nėra sirgimo karštligės minios duodamą naudą klubams: tai Ne tik rinkodara, bet ir technologijos stipriklis, bet atpildas už pasitikėjimą ir didesni dividendai už transliavimo medžioja mūsų pasirinkimus, siekda- ir viltį. Tada ir santykis su komanda teises, ir geresnis bilietų pardavimas, ir mos giliau įtraukti į troškimų gausi- bus grindžiamas gebėjimu kritiškai brangesni reklamos įkainiai. Nepulsiu nimo ir jų tenkinimo ratą. Naujoviški įvertinti jos pasirodymą bei objekty- įrodinėti galimos gilesnio ryšio (sirga- įpročiai persmelkę net ir užgrūdintus vizuoti galimybes atsižvelgiant į kitų lių ir komandos) teikiamos naudos, sirgalius. Iš čia ir vartotojiška koncep- konkurentų lygį. Ar daug dar yra tų, kuri gali būti ne mažiau vaisinga, o kar- cija – pergalių lūkestis ir komandų kuriems svarbu komandos narių patais gal net stipriai našesnė. Kad ir kaip gebėjimas jį patenkinti tampa pa- stangų nuoširdumas, pralaimėjimo ten būtų, pastarasis aspektas, regis, vis grindiniu palaikymo argumentu. priežasčių detalizacija ir argumen- labiau nugula užmarštin. Tai būdinga tacija, žaidimo gerinimo sprendimų ne tik rinkodaros strategijoms, bet ir Regint vis labiau įsigalintį pergalių paieška ir originalumas ar galiausiai eilinių žiūrovų nuostatoms. reikalavimą, kartais norisi elgtis prie- ilgalaikės strategijos?

30 OLIMPINĖ PANORAMA ISTORIJA LTOK archyvo nuotr.

Nuotraukoje (iš kairės): Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojai Kazimieras Motieka, Bronius Kuzmickas, AT pirmininkas Vytautas Landsbergis, AT pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius, AT prezidiumo narys Aloyzas Sakalas, AT sekretorius Liudvikas Sabutis LEMTINGI SPRENDIMAI 1990 M. KOVO 11 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIAJAI TARYBAI- ATKURIAMAJAM SEIMUI PASKELBUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMĄ, JAU KOVO 15 D. LIETUVOS TAUTINIS OLIMPINIS KOMITETAS KARTU SU KŪNO KULTŪROS IR SPORTO KOMITETO KOLEGIJA PASKELBĖ KREIPIMĄSI Į LIETUVOS PILIEČIUS IR SPORTO VISUOMENĘ DĖL PASITRAUKIMO IŠ SSRS SPORTO SISTEMOS.

iame kreipimesi pabrėžiama, „jog nuo kovo 11 d. SSRS Per tą laikotarpį LTOK vadovai kelis kartus buvo susitikę su Tarp- rinktinės de jure ir de facto yra kaimyninės valstybės rinkti- tautinio olimpinio komiteto vadovais, aiškino Lietuvos ir Baltijos Š nės, o SSRS čempionatai – kaimyninės šalies čempionatai“. šalių siekius dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip atskira koman- Tai buvo ne tik drastiškas iššūkis Maskvai, bet ir pagrindinės Lie- da. Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų ryžtas galų tuvos sporto organizacijų veiklos vieša deklaracija. gale buvo pastebėtas. Nors tarptautinė Lietuvos sporto izoliacija truko ilgiau nei metus, 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje TOK prezidentas Juanas Antonio Lietuvos sportininkai išlaikė garbės egzaminą! Kolaborantų tarp Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose jų nebuvo! olimpinėse žaidynėse.

OLIMPINĖ PANORAMA 31 KRONIKA

PIRMASIS ŠIEMET EOK POSĖDIS Sausio 27–28 d. Lozanoje vyko pirmasis šių metų Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir LTOK prezidentė, TOK narė Daina Gudzinevičiūtė. EOK vadovai, EOK VK nariai susipažino su EOK biudžetu, išklausė Europos žaidynių Krokuvoje ir Mažojoje Lenkijoje organizacinio komiteto bei neseniai Lozanoje vykusių jaunimo žiemos olimpinių žaidynių organizatorių ataskaitas. Posėdyje dalyvavo ir kalbą sakė TOK prezidentas Thomas Bachas. EOK vykdomasis komitetas svarstė Europos jaunimo olimpinių festivalių – vasaros ir žiemos – varžybų programas ir atnaujinimus, aptarė pasirengimą deryboms su Europos Sąjunga dėl 40-osios TOK taisyklės, sprendė kitus aktualius olimpinio judėjimo klausimus. LTOK PRIZAS „VISADA AUKŠTYN“ SVARBIAUSIOS Skulptorius Vytautas Karčiauskas apdovanotas „Olifėjos“ generalinis STRATEGINĖS GAIRĖS sukūrė naują LTOK prizą „Visada direktorius Antanas Muraška. Vasario 11–12 d. Briuselyje vyko Europos aukštyn“. Jis skiriamas už nuopelnus olimpizmui. Sausio 30 d. pirmasis NUOTRAUKOSE: olimpinių komitetų Europos Sąjungos biuro A.Muraška ir naujas LTOK prizas laimėtas „Erasmus+“ sporto programos projektas šiuo prizu 65-mečio proga buvo „Road towards Innovative governance of NOC‘s

and Grassroots Sport organisations (RINGS)“. Jis SaročkosGedo nuotr. skirtas nacionalinių olimpinių komitetų veiklos tobulinimui. LTOK kartu su dar dešimt nacionalinių olimpinių komitetų tapo pustrečių metų trukmės projekto partneriais. Pirmojo susitikimo metu buvo aptartos projekto įgyvendinimo gairės, numatytos partnerių funkcijos, svarbiausios strateginės kryptys ir parengti reikalingi dokumentai. Numatoma, kad projektas apims tris svarbiausias olimpinių komitetų veiklos tobulinimo kryptis: strateginę vadybą, krizių valdymą ir viešuosius ryšius. Pirmajame RINGS projekto koordinatorių susitikime dalyvavo ir LTOK finansų, ūkio ir komunikacijos direktorė Edita Kuznecovienė bei LTOK projektų vadovė Agnė Vanagienė. Kitas APTARĖ BEISBOLO projekto partnerių susitikimas numatytas gegužės IR SOFTBOLO AKTUALIJAS 4–5 d. Vilniuje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus+“ programos projekto Vasario 6 d. LTOK skambėjo italų Dianos Pupininkienės, susitiko su lėšomis. kalba – Vilniuje viešėjo Pasaulio D.Gudzinevičiūte, LTOK generaliniu beisbolo ir softbolo konfederacijos sekretoriumi Valentinu Paketūru ir (WBSC) prezidentas Riccardo LTOK olimpinio sporto direktoriumi Fraccari. LTOK prezidentė Daina Einiumi Petkumi. Svečiai su LTOK Gudzinevičiūtė už paramą Lietuvos vadovais aptarė pasaulines ir beisbolui ir softbolui svečią Lietuvos beisbolo aktualijas, svarbius apdovanojo Olimpine žvaigžde. olimpinio sąjūdžio klausimus. LTOK prezidentei įteiktas WBSC WBSC prezidentas R.Fraccari medalis. dalyvavo Europos beisbolo Svečias iš Italijos, lydimas konfederacijos ir Europos softbolo Lietuvos beisbolo asociacijos federacijos kongrese, kuris tą prezidento Virmido Neverausko, savaitgalį vyko Vilniuje. asociacijos prezidiumo nario Arnoldo Ramanausko ir Lietuvos NUOTRAUKOJE: A.Vanagienė ir E.Kuznecovienė softbolo federacijos prezidentės D.Gudzinevičiūtė ir R.Fraccari

32 OLIMPINĖ PANORAMA ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI Vasario 20 d. pasibaigus LTOK vykdomojo komiteto posėdžiui tradiciškai buvo apdovanoti neseniai jubiliejines sukaktis minėję olimpiniam sąjūdžiui nusipelnę žmonės. 80-mečio proga LTOK pirmojo laipsnio ženklą „Už nuopelnus“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė buvusiam bėgikui, XX olimpiados žaidynių Miunchene dalyviui, daugkartiniam Lietuvos čempionui ir rekordininkui, SSRS čempionui ir prizininkui Anatolijui Baranovui. LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ 55-mečio proga apdovanota Europos meninės gimnastikos absoliuti čempionė, pasaulio LANKĖSI AMBASADORIUS čempionato prizininkė, Lietuvos gimnastikos federacijos Vasario 19 d. LTOK lankėsi Lietuvos Lietuvos Respublikos ir Vyriausybės vadovų viceprezidentė, trenerė Dalia nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius vizitus, sirgalių iš Lietuvos srautus, Lietuvos Kutkaitė. Japonijoje Gediminas Varvuolis. Svečias ambasados Japonijoje „LTeam“ narių susitiko su LTOK prezidente Daina pagerbimo renginius, bendradarbiavimą Gudzinevičiūte ir Lietuvos komandos Tokijo žaidynių metu. olimpinėse žaidynėse misijos vadovu G.Varvuolis informavo apie organizatorių Einiumi Petkumi, kitais delegacijos nariais. planuojamus įvadinius Tokijo olimpinių Ambasadorius susipažino su Lietuvai žaidynių renginius, viename jų balandžio kelialapius jau iškovojusių sportininkų mėnesį Lietuvos ambasadorius dalyvaus sąrašu, laukiančiais atrankos į Tokijo olimpinio deglo nešimo estafetėje. olimpines žaidynes etapais bei varžybomis, bilietų platinimo sistema, atidarymo ir NUOTRAUKOJE: D.Kutkaitė, D.Gudzinevičiūtė ir uždarymo renginiais, aptarė būsimus D.Gudzinevičiūtė ir G.Varvuolis A.Baranovas Sauliaus Čirbos nuotr. Čirbos Sauliaus ŽAIDIMŲ SPORTO KOMANDŲ FINANSAVIMAS

Vasario 20 d. vyko LTOK vykdomojo komiteto posėdis. Jame patvirtintas olimpinių komandinių sporto šakų finansavimas, „Olifėjos“ 2019 m. veiklos ataskaita, aptartas „LTeam“ žiemos festivalis ir kiti klausimai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė informavo apie Lozanoje vykusią Tarptautinio olimpinio komiteto 135-ąją sesiją ir Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomojo komiteto 1-ąjį posėdį. LTOK finansų, komunikacijos ir ūkio direktorė Edita Kuznecovienė informavo apie vizitą į Briuselį, kuriame vyko Europos olimpinių komitetų projektas, skirtas nacionalinių olimpinių komitetų veiklos tobulinimui. Jame taip pat dalyvavo LTOK projektų vadovė Agnė Vanagienė. LTOK žaidimų sporto šakų komisijos teikimu ir LTOK VK sprendimu, posėdyje buvo patvirtintas komandinių sporto Muraška VK nariams pristatė įmonės 2019 m. veiklos ataskaitą. šakų olimpinės pamainos programų finansavimas. Dešimčiai Pasak jo, praėję metai buvo kupini iššūkių. Nepaisant to, federacijų finansuoti numatyta 600 tūkst. eurų. Jie paskirstyti palyginti su 2018-aisiais, 2019 m. UAB „Olifėja“ pelnas padidėjo. remiantis meistriškumo, sportininkų kiekio rinktinėse kriterijais Parama ir dividendais LTOK iš „Olifėjos“ 2019 m. gavo daugiau bei solidarumo dotacijomis. Daugiausia, 137 tūkst. eurų, nei 10 mln. eurų. numatyta Lietuvos krepšinio federacijai, 67 tūkst. – asociacijai „Hockey Lietuva“, po kiek daugiau nei 64 tūkst. eurų – Lietuvos LTOK VK posėdyje taip pat buvo patvirtinti nežymūs olimpinių beisbolo asociacijai ir Lietuvos futbolo federacijai. stipendijų pokyčiai, papildyti kandidatų bei pamainos sportininkų, ruošiamų Tokijo ir Pekino olimpinėms žaidynėms, LTOK valdomos UAB „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas 2019–2020 m. sąrašai.

OLIMPINĖ PANORAMA 33 KRONIKA

„OLIMPINĖ KARTA“ „Olimpinė karta“ – tai 17 metų įgyvendinama programa, skirta vaikų ir jaunimo olimpiniam ugdymui, olimpinių idėjų ir sporto, kaip ugdymo priemonės, sklaidai Lietuvoje. Šiemet rengiami programos „Olimpinė karta“ kasmetiniai apdovanojimai. „Olimpinės kartos“ programoje dalyvaujantys įstaigų pedagogai, administracijos atstovai, mokiniai, ugdytiniai, tėvai ir kiti NAUJAS „LTEAM“ VAIZDO KLIPAS bendruomenės nariai savanoriškai organizuoja renginius, išvykas, stovyklas, ieško naujų ir įdomių Sukurtas naujas dviejų dalių „LTeam“ dar tik nedrąsiai pasvajoja, kad vieną būdų, kaip skleisti olimpines idėjas. vaizdo klipas, kuriame svajonės link dieną norėtų tapti Lietuvos olimpinės LTOK kviečia siųsti informaciją apie vedantis elitinių Lietuvos sportininkų komandos dalimi“, – pabrėžė pastarosiose puikiai dirbančius pedagogus, sunkus darbas virto realiais skaičiais. „Tai dvejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo duos aiškumo, nes tiek, kiek sportininkai šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. įstaigas, įgyvendintus projektus ir yra nuplaukę ar nubėgę kilometrų, gali renginius, kilnius poelgius. ne kiekvienas“, – pabrėžė vienas šio klipo Naujame „LTeam“ vaizdo klipe galima herojų plaukikas Danas Rapšys. išvysti olimpinę čempionę penkiakovininkę APDOVANOJIMŲ KATEGORIJOS Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, Metų pedagogas. Mokyklos ar Nors visi Lietuvos olimpinės rinktinės olimpinės bronzos laimėtoją irkluotoją ikimokyklinio ugdymo įstaigos nariai yra skirtingų sporto šakų atstovai Mildą Valčiukaitę, disko metiką Andrių pedagogas, darbuotojas, kuris ir dažnai olimpiniame kaimelyje vienas Gudžių, krepšininką Marių Grigonį, praėjusiais metais buvo ypač kitą pamato pirmą kartą, nuo 2013-ųjų biatlonininką Tomą Kaukėną ir į savo jau aktyvus, dalyvavo programos juos vienija Lietuvos olimpinę komandą penktąsias olimpines žaidynes patekti „Olimpinė karta“ veiklose, reprezentuojantis ženklas „LTeam“. organizavo renginius, skatino siekiančią treko dviratininkę Simoną kuo daugiau žmonių įsitraukti į „Būti „LTeam“ komandos dalimi reiškia, Krupeckaitę. projekto veiklas, įkvėpė sportuoti kad esu su stipriausiais šalies sportininkais. Šiuose vaizdo klipuose įvardijami skaičiai – ir skleidė olimpinę dvasią. Man didelė garbė kartu su geriausiais savo sportininkų atlikti judesiai, įveiktas Apdovanojimas bus skirtas vienam sporto šakų atletais atstovauti Lietuvai“, – atstumas ar treniruotėse praleistas laikas, mokyklos ir vienam ikimokyklinės patikino 2016 m. olimpinėse žaidynėse įstaigos pedagogui. debiutavęs ir vietą lėktuve į Tokiją jau kurio jiems prireikė, kad pirmą kartą užsitikrinęs D.Rapšys. patektų į Lietuvos olimpinę komandą. Metų olimpinė įstaiga. Mokykla ar ikimokyklinio ugdymo įstaiga, „Būti „LTeam“ nare – ne tik didžiulė Naująjį „LTeam“ įvaizdį artėjant Tokijo kuri visus praėjusius metus gyveno garbė, įvertinimas ir išskirtinumas, bet ir žaidynėms LOF ir LTOK sukūrė pasitelkę olimpiniu ritmu, dalyvavo akcijose atsakomybė prieš Lietuvos žmones bei kūrybos agentūrą „New!“ ir prodiuserių ir renginiuose, aktyviai integravo ypač jaunimą, kuris galbūt šiuo metu agentūrą „Creator“. olimpizmą į mokomuosius dalykus (mokyklose), rengė konkursus, įtraukė kitas įstaigas nuotr.Kipro Štreimikio į savo veiklas, skleidė olimpines idėjas savo įstaigoje ir už jos ribų. Apdovanojimas bus skirtas vienai mokyklai ir vienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Metų projektas. Praėjusiais metais kolektyvas įgyvendino įdomų ir naujovišką renginį, suorganizavo konkursą, stovyklą ar žygį, kitą įdomią veiklą. Apdovanojimas bus skirtas vienai mokyklai ir vienai ikimokyklinei įstaigai. Metų kilnus poelgis. Pedagogas, „SVAJONIŲ KOMANDOS“ mokinys, ugdytinis, įstaigos bendruomenės narys, partneris, kuris savo darbu, pagalba Jau trečius metus Klaipėdos regione tikslas – skatinti Klaipėdos regiono mokyklų kitiems, sąžiningumu nusipelnė įgyvendinamas projektas „Svajonių bendruomenių bendradarbiavimą, ugdyti būti paminėtas ir apdovanotas. komandos“. Šiuo metu vyksta jaunųjų XXI a. kompetencijas ir olimpines vertybes, Pasidžiaukime puikiais žmonėmis, lyderių mokymai, kuriuose dalyvauja taikant sportą kaip priemonę. kurie yra pavyzdys visiems! aštuonių iš keturiolikos atrinktų Klaipėdos Projektą įgyvendina Britų taryba ir Lietuvos mokyklų mokinių komandos.Projekto Daugiau informacijos: tautinis olimpinis komitetas. www.olimpinekarta.lt

34 OLIMPINĖ PANORAMA