2008 m. birþelio 3 d.

Nr. 2 (336)

Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø

Ávykiø chronologija Sàjûdis – tai visa Lietuva NUO SÀJÛDÞIO STEIGIMO IKI NEPRIKLAUSOMYBËS Gediminas Kirkilas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, LSDP pirmininkas

1988 m. birþelio 3 d. Lietuvos Persi- tvarkymo Sàjûdþio (LPS) iniciatyvinës kø rûmuose. Èia pirmuoju smuiku grieþë nës struktûros iki pat 1990 m. kovo 11 d. grupës steigimas. Jà sudarë 35 nariai, ið Lietuvos mokslø akademijos mokslininkai, laikësi gana santûriai dël to, kad komunis- kuriø 17 buvo komunistø partijos nariai. kûrybiniai inteligentai. Apskritai tai lyg ið- tai buvo iðvien su visa liaudimi. Taip vadi- Steigiamasis susirinkimas ávyko pratæsus plëstinis Lietuvos mokslø akademijos par- namasis bananø balius, kai guminëmis laz- iðvakarëse Lietuvos mokslø akademijoje tinis susirinkimas. domis buvo sumuðti demonstrantai, nubrë- vykusià diskusijà „Ar áveiksime biuro- Þinia apie tai, kad kità dienà, birþelio þë takoskyrà Lietuvos komunistø partijos kratijà“. 3-iàjà, bus tæsiama diskusija, paplito þai- vadovybëje. 1988 m. spalá pakeièiama par- 1988 m. birþelio 9 d. ávyko LKP CK at- tijos vadovybë, jos vadovu tapo Algirdas stovø susitikimas su Sàjûdþio iniciatyvine biðkai. Tos dienos vakare ir buvo sudaryta grupe. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio iniciaty- Brazauskas. Tuo metu A.Brazauskas buvo 1988 m. birþelio 13 d. ávyko pirmasis vinë grupë. Sàjûdþio skelbiamos idëjos pli- faktinis ðalies vadovas, nors veikë Aukð- Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio iniciaty- to, þmonës turëjo viltá – nejaugi galime tap- èiausioji Taryba ir Ministrø Taryba. Nuo vinës grupës susitikimas su visuomene. Ið ti nepriklausomais? Ta viltis atvedë tûks- tuomet vienintelës buvusios partijos pozi- 36 iniciatyvinës grupës nariø susirinko 23. tanèius þmoniø á gatves, aikðtes, mitingus cijos priklausë daug kas. O didþioji daugu- Dalyvavo partijos CK mokslo skyriaus ve- sostinëje ir provincijoje. ma komunistø, neskaitant saujelës atski- dëjas J.Paleckis. Visiems svarbu, – kokia Lietuvos ko- lëliø, ëjo iðvien su liaudimi. 1988 m. birþelio 14 d. Lietuvos lais- munistø partijos pozicija. Tais laikais tai bu- Labai svarbus ir kitas faktorius. LKP vës lygos mitingo metu iðkelta Lietuvos vo ypaè svarbu. Daugumai Lietuvos komu- CK antrasis sekretorius Vladimiras Berio- trispalvë. nistø partijos nariø nepriklausomybës idë- zovas netapo Maskvos statytiniu. Prieðin- 1988 m. birþelio 24 d. Pirmasis oficia- ja buvo svarbiausia, todël net negalëjo kil- gai, jo aktyvi pozicija, palaikanti Lietuvos lus Sàjûdþio organizuotas mitingas Vilniu- ti prieðprieðos tarp Sàjûdþio ir partijos. Ið nepriklausomybæ, sutrukdë Maskvai su- je, palydint delegatus á TSKP 19-àjà par- tinæ konferencijà. Mieli bièiuliai,

is mûsø laikraðèio numeris neáprastas. ÐJis skirtas, atrodytø, visai nesenai mû- sø istorijai. Istorijai, kuri atvertë naujà Lie- tuvos raidos puslapá. Pasak istoriko prof. Alfredo Bumblausko, „Lietuva per savo is- torijà dar niekados taip gerai negyveno. Tu- rime stabilias sienas, kylanèià ekonomikà,

A.Aliðausko nuotr. turime vis geriau gyvenanèius þmones“. 1988 m. liepos 9 d. Vingio parke ávy- Svarbiausia – turime savo valstybæ, dël ku- ko visuomenës susirinkimas su ið TSKP rios kovojome ðimtmeèius. 19-osios partinës konferencijos gráþusiais Iki ðios dienos atëjome ne staiga, ne ið delegatais. Dalyvavo apie 100 000 þmoniø. karto. Pirmiausia buvo mintis. Buvo siekis Kalbëjo A.Brazauskas. Virð minios skrai- turëti bent ðioká toká savarankiðkumà – kul- dë malûnsparnis ir mëtë lapelius. tûriná, ekonominá. Buvo siekis patiems 1988 m. rugpjûèio 5 d. „Sàjûdþio þi- spræsti dël savo likimo. Vëliau buvo iðtar- nios“ paskelbia Molotovo–Ribentropo tas þodis „Nepriklausomybë“. Dar nieka- pakto slaptuosius protokolus. da Lietuvos þmonës nebuvo tokie vieningi 1988 m. rugpjûèio 11–12 d. Lietuvoje jos siekdami. Ginèytasi ne dël tikslo, gin- lankosi TSKP CK Politbiuro narys A.Ja- èytasi tik dël vieno – kaip greitai ðis tikslas kovlevas. Daugelio nuostabai jis siûlo par- gali bûti pasiektas. tinei vadovybei toleruoti Sàjûdá. G.Svitojaus nuotr. Ðis þodis, ðis siekis átvirtinamas simbo- 1988 m. rugpjûèio 23 d. Vilniaus Vin- liais: sugráþo mûsø tautinës ir religinës Baltijos kelias gio parke vykusiame mitinge dalyvauja ðventës: Vëlinës, Kûèios ir Kalëdos, buvo 250 tûkst. þmoniø. áteisinta Trispalvë mûsø vëliava, sugràþin- ta Tautinë giesmë – mûsø himnas. Buvo 35 Sàjûdþio iniciatyvinës grupës nariø net stabdyti laisvës judëjimà. V.Beriozovas bu- áteisinta valstybinë lietuviø kalba. Tai pro- 17 – partijos nariai. Dauguma komunistø vo ir vienas ið svarbiausiø LKP atsiskyri- testas prieð ilgus metus trukusá rusinimà, buvo kartu, ëjo á mitingus, organizuodavo mo nuo TSKP iniciatoriø. Ðis atsiskyrimas tai mûsø stiprybës ir ákvëpimo ðaltinis. Ir susirinkimus ir susitikimus. 1989 m. gruodá sukûrë prielaidas atsiribo- tai padarë þmonës, kurie tuo metu buvo Tuo metu, kai Lietuvoje buvo sovieti- ti nuo diktato ið svetur ir þengti svarø þings- iðrinkti á Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà Ta- në kariuomenë, kai veikë KGB ir kitos rep- ná nepriklausomybës link. Kartais dalis is- rybà, dar gerokai prieð Kovo 11-osios akto resinës struktûros, nebuvo lengva. Iki pat torikø pamirðta ðiuos ávykius, sumenkina paskelbimà. 1991 m. rugpjûèio puèo pabaigos negalë- juos. M.Gorbaèiovo paskelbtà „perestroikà“ jome bûti tikri, ar mûsø nepriklausomybë Istorija maþai kalba ir apie kità Sàjû- Lietuvos þmonës suprato kaip galimybæ pa- nebus paskandinta kraujyje, ar neprasidës dþio metu veikusià struktûrà – Aukðèiau- V.Gulevièiaus nuotr. V.Gulevièiaus keisti savo ðalies likimà, tapti nepriklau- masinës represijos ir teroras. Daug kas siàjà Tarybà. Visi þinome, kad rinkimai á 1988 m. spalio 4 d. ávyko LKP CK 13 somais ir laisvais. Todël Sàjûdþio atsiradi- bando sumenkinti tuometinës komunistø jà buvo klastojami, kad daþnai Aukðèiau- plenumas, kuriame dalyvavo ir LPS inicia- mas buvo dësningas. partijos nariø vaidmená. Tarsi Sàjûdis bûtø sios Tarybos deputatai per kelias dienas tyvinës grupës nariai Just.Marcinkevièius, Viskas prasidëjo nuo palyginti nekal- vien tik dabar deðiniaisiais save vadinan- K.Prunskienë, B.Kuzmickas, R.Ozolas, tos diskusijos „Ar áveiksime biurokratijà“ èiø politikø nuosavybë. B.Genzelis. Nukelta á 5 p. 1988 m. birþelio 2 d. Lietuvos mokslinin- Drásèiau teigti, kad sovietinës represi- Nukelta á 2 p. 2 MÛSØ BALSAS

Atkelta ið 1 p. Ir maþuma gali Tiesos ir Sàjûdis – tai padaryti labai daug teisingumo link visa Lietuva Prezidentas , LSDP Garbës pirmininkas Justinas Marcinkevièius, poetas trunkanèias sesijas atlikdavo tik formalumus: be ginèø ir vienbal- Iðtrauka ið kalbos, pasakytos 1989 m. birþelio 11 d. Iðtrauka ið Just.Marcinkevièiaus pasisakymo siai priimdavo ástatymus, nutari- Vingio parke susitikime su rinkëjais Sàjûdþio suvaþiavime 1988 m. spalio 22 d. mus ir deklaracijas. Taèiau 1988– 1989 metais ávyko, atrodytø, ne- átikëtinas dalykas – ði Taryba vie- nas po kito klojo þingsnius nepri- kyti: mûsø sprendimai nëra at- cionalinio gyvenimo tradicijø. Pa- klausomybës link. 1988–1990 me- ðaukti, nëra uþprotestuoti, jie galiau supratom, kad vargas tau- tais sovietinë Aukðèiausioji Tary- veikia. toms, kuriø istorija ir atmintis nu- ba átvirtino vëliavà, himnà ir vals- Gerai, kad sudaryta parlamen- tyla arba sako netiesà, kuriø kalba tybinæ lietuviø kalbà. Priimtas tinë komisija, á jà áeina ir mûsø de- ir dvasia iðstumtos gyvenimo pa- ástatymas dël Lietuvos ekonomi- putatø, kuri turi parengti ástatymà ðalæ, liûdnai ir beviltiðkai vysta, ku- nio savarankiðkumo. Priimtas dël Latvijos, Estijos ir Lietuvos riø suverenitetà ir valstybiná sava- ypaè svarbus tuo metu nutarimas, ekonominio suvereniteto, sàjungi- rankiðkumà ir toliau negailestingai pripaþástantis faktà, kad Lietuva ná ástatymà, ne tik mûsø, pripaþin- trupina stambiosios socialistinës aneksuota pagal grobuoniðkà Ri- ti mûsø pagrindiná tikslà, dël ku- monopolijos, neregëta ûkinio, po- bentropo–Molotovo paktà. Nors rio taip kovojome. litinio ir kultûrinio gyvenimo cent- TSRS buvo neteisinë valstybë, ta- Suprantame þmoniø lûkes- ralizacija. èiau ir ji negalëjo nuneigti priim- èius, susijusius su Molotovo–Ri- Todël ir esame èia, kad iðtartu- tø LTSR Aukðèiausiosios Tarybos bentropo pakto ávertinimu. Ge- me sau ir kitiems: toliau taip ne- sprendimø. rai, kad komisijai vadovauja toks gali ir neturi bûti. Visø mûsø dar- bas, kûrybiðkumas, susiklausymas Mûsø vëliava suplevësavo þmogus, kaip A.Jakovlevas, á ko- misijà áeina keletas mûsø deputa- agaliau atëjo ta diena. Atëjo ir kantrybë privalo prikelti ir iðau- Gedimino pilies bokðte, o Lietu- tø. Tikimës, kad paèiu artimiau- ta diena, kad pagaliau sujung- ginti tai, kas dar neuþgesæ – vals- vos himnà jau galëjome giedoti P alonu, kad suvaþiavime ið siu laiku bus vienà kartà pasaky- tume savo pilietinæ ir politinæ va- tybëje, tautoje ir þmoguje. ne pasislëpæ, o vieðai. Nors þmo- pradþiø buvæ vieniði, pabai- tas tvirtas þodis Sàjungoje – kas lià, intelektualinius bei kûrybinius Esam èia ir todël, kad kiekvie- nes kamavo nepritekliai – trûko M goje turëjome daugelá sekëjø ir ða- tai per ávykis ir kaip jis turi bûti savo iðteklius, visas savo kûno ir nas atskirai ir visi kartu su skaus- bûtiniausiø maisto produktø, lininkø. Pajutome ir supratome, ávertintas. dvasios jëgas – kad sujungtume sa- mo aðara akyse prisimintume sta- sparèiai augo infliacija, – visus kad mûsø mintys, mûsø siekiai, Matëme, kad suvaþiavime bu- ve Lietuvos atgimimui. lininio teroro aukas, kad padary- vienijo vienas tikslas ir viltis, kad mûsø pasirengimas suvaþiavimui vo dauguma ir maþuma. Þingsniai, Esame èia todël, kad supran- tumëm viskà jø atminimo áamþini- bûdami savarankiðki sukursime artimi ir kitiems – ir Maskvai, ir kuriuos þengë mûsø delegacija, yra tam – mûsø pastangos ir pasiryþi- mui, kad tûkstanèiams ir tûkstan- geresnæ ateitá. Gruzijai, ir netgi kai kurioms Sibi- istoriniai. Jie árodë, kad ir maþu- mas yra tiktai didelio, sunkaus ir èiams nekaltø þmoniø sugràþintu- Lietuva puikiai pasinaudojo ro tautoms, kurios mus palaikë, ma turi savo tvirtà nuomonæ, kad nepabaigiamo darbo pradþia. me garbæ ir gerà vardà. galimybe demonstruoti savo vie- sveikino ir sakë: „Ðtai lietuviai at- ta nuomonë gali bûti logiðka, pa- Tiksliau pasakius, tæsinys to dar- Susirinkome èia ir todël, kad nybæ TSRS Liaudies deputatø su- vaþiavo, jie þino, ko nori, ir þino, teisinama ir suprasta. Tas faktas ir bo, kurá ðimtmeèiais tyliai ir kant- visø bendrom pastangom Sàjûdis vaþiavime. Pirmà kartà per visà kaip to pasiekti.“ mûsø susitikimas su M.Gorbaèio- riai dirbo mûsø tëvai ir protëviai. þengtø dar vienà þingsná tiesos ir TSRS istorijà rinkimai vyko lais- Mes jaudinomës, kaipgi bus vu bei po pusvalandþio priimtas Tad ir Lietuvos Persitvarkymo Sà- teisybës link, átvirtindamas idëjø, vai. Buvo iðrinkti tie þmonës, ku- sureaguota á nutarimus, priimtus beveik vienbalsis nutarimas atidë- jûdis formuoja ir kuria save kaip minèiø ir ásitikinimø ávairovæ kaip riais labiausiai pasitikëjome. Tarp mûsø Aukðèiausiosios Tarybos ti Konstitucinës prieþiûros komi- demokratiná visos tautos, visos visuomenës laisvo vystymosi pa- jø – ir tuometinës Lietuvos komu- sesijoje – juk tai labai reikðmin- teto sudarymà yra vienas ið tø rea- liaudies judëjimà, iðaugantá ið mû- grindà. Tebûnie tai visø Lietuvoje nistø partijos nariai. Ið Maskvos gi, tvirti þingsniai á Lietuvos su- liø þingsniø, kai maþuma gali pa- sø istorijos, ið tolimos ir ne taip to- gyvenanèiø tautø tikslas ir jas vie- mûsø rinkti deputatai parveþë þi- verenitetà. Ðiandien galime pasa- daryti labai daug. limos praeities, ið ðviesiausiø na- nijantis kilnus uþdavinys. nià, kad dalis kitø sovietiniø res- publikø deputatø palaikë mus. me gyvos atminties situacijoje, kai Svarbiausia – Lietuva garsiai ga- rodos, net oras ir medþiai prisime- lëjo pasakyti, ko mes siekiame ir Lietuva – meilë ir teisingumas na, kaip buvo niekinamos ir naiki- ko norime. namos mûsø ðventovës, þudomi Þiûrint ið laiko perspektyvos, Arvydas Juozaitis bendras dþiaugsmas, bendros pa- mûsø þmonës, niveliuojama kultû- matome, kad Sàjûdis buvo galin- reigos ir bendras rûpestis. Kiek be- ra, stumiama ið gyvenimo mûsø gas Nepriklausomybës judëjimas, Iðtrauka ið filosofo A.Juozaièio pasisakymo sididþiuotume savo tauta ir jos kalba. kuriame dalyvavo dauguma Lie- Sàjûdþio suvaþiavime 1988 m. spalio 22 d. praeitimi, privalome ásisàmoninti, Bet buvo atliktas dar baisesnis tuvos þmoniø: ir tuometiniai va- kad ðiuolaikinë europinë valstybë darbas. Buvo sunaikinta mûsø dovai, ir kûrybiniai inteligentai, ir remiasi pilietybës ástatymu. Visa, valstybë. Buvo sunaikinta tai, be kiti þmonës, susirinkdavæ á mitin- Tai mûsø Tëvynës balsas. Mes kas vyksta, ir juo labiau vyks Lie- ko neámanomas protingas ir lais- gus, demonstracijas bei pasauly- iðgirdome já ir ryþomës savo di- tuvoje, turi ágauti pilietinës santar- vas þmogaus gyvenimas. je nuskambëjusá Baltijos kelià. dþiajam ðuoliui. Ði vasara pakeitë vës formas, pilietinës santarvës ga- Bet ðtai tiesa: didþiausias pa- Sàjûdis buvo visa Lietuva. To- Lietuvà. Mes galø gale supratome, rantijas. Lietuvis ir kitatautis – ly- minklas vandalizmo aukoms – jø dël mes atmetame bandymus per- kad Lietuva ir Laisvë – du neat- gûs prieð ástatymà. Tik ðiuo keliu atminties iðsaugojimas ir jø gyvy- raðyti Lietuvos istorijà, kuriø taip skiriami dalykai, ta paèia raide pra- eidami mes galësime sutelkti Lie- bës atnaujinimas. Jeigu to nepada- siekia dalis politikieriø, norinèiø dedami raðyti þodþiai. Ir vis dëlto: tuvos labui visus joje gyvenanèius rysime, liksime vergais. Vergas mi- já pasisavinti. Sàjûdis – visos Lie- mums reikia ne tik laisvos, bet ir þmones, visas tautines maþumas ir nistras ir vergas spekuliantas – vie- protingos Lietuvos. Mums reikia nodai besimeldþiantys saviems tuvos atmintis ir bendras rezulta- iðdidþiai su jomis giedoti „Lietu- protingos ateities vizijos. Kokia tai va, Tëvyne mûsø“. aukso verðiams. Tokia visuomenë tas. Sàjûdis – tai revoliucinis ju- galëtø bûti vizija? Tik Lietuvos pilietis gali pasa- neturi ðansø iðlikti. dëjimas, atvedæs Lietuvos þmones Protinga ateitis – tai teisinë kyti svieto perëjûnams, kad èia ne Tad nebijokime bûti tokia vi- á nepriklausomybæ. Ðioje kovoje valstybë. Ðiandien jos dar nëra mû- vëjø pagairë ir kad mes nebeásilei- suomene. Atnaujinkime gyvybæ visi Lietuvos þmonës áneðë dides- sø þemëje. Ir prielaidø jai atsirasti sime nei vyþotø, nei geleþimi kaus- tos valstybës, kurios nekûrë van- ná ar maþesná indëlá. Be to nebû- dar nebus maþiausiai pusæ metø. tytø okupantø. Tik Lietuvos pilie- dalai. Iðgelbëkime savo sielas ir sa- tume laimëjæ savo svarbiausios Mums dar liko neátikëtinai sun- tybës ástatymu remdamiesi mes ið- vo vaikø ateitá. Pasiþiûrëkime á Ge- kovos dël laisvës. Todël Sàjûdþio es paþvelgiame á Lietuvà ir kaus ir blaivaus darbo, kol pakei- eisime á pasaulá ir sukviesime á sa- dimino pilies bokðtà ir prisiekime sukûrimo metinës – visos Lietu- Mnegalime nejausti, kad my- sim mûsø socialistinës tikrovës po- vo ðventà þemæ svetur iðblaðkytus Lietuvai. Ten plevësuoja mûsø vil- vos ðventë, kuria didþiuojamës ir lime jà kaip vienintelæ mûsø vietà. litiná kalendoriø. Visi þinome, koks ir Tëvynës ilgesio nualintus mûsø tis. Mûsø bûsima laisvë ir teisin- mes, socialdemokratai. Tegul ði Mes pagalvojame apie Lietuvos is- jis. [...] tautieèius. gumas. Ar girdi, Lietuva, mûsø ðventë primena mums nesenà is- torijà ir net nepaþindami jos – juk Bet teisinë valstybë – tai dar Dar nepraëjo në 50 metø, kai meile? torijà ir pamoko mus: kiek daug taip stropiai jà slëpë nuo mûsø – daugiau. Mums bûtina tapti Lie- mûsø ðalá uþtvindë vandalizmo Ir tepadeda mums visos dan- galime pasiekti, bûdami vieningi. jauèiame, kad ji srûva krauju. tuvos pilieèiais. Tai bûtø mûsø banga. Ir dabar mes tebegyvena- giðkos ir þemiðkos jëgos. MÛSØ BALSAS 3

Turime Sàjûdis Jonavoje ir komunistø partija

Gediminas Ilgûnas, LSDP Garbës narys, Sàjûdþio 1988–1990 m. Seimo narys, áveikti baimæ Jonavos rajono tarybos pirmininkas Prof. Kazimieras Antanavièius (1937-1998), LSDP pirmininkas 1989–1991 1988 m. Jonavos statybos treste, kur tuo Iðtraukos ið pasisakymo Sàjûdþio metu dirbau, buvo bendraminèiø grupë, kurie neslëpë dþiaugsmo dël visuomenës laisvëjimo, ákûrimo iðvakarëse 1988 m. pritarë Sàjûdþio skelbiamoms idëjoms. Dalis birþelio 2 d. Mokslininkø rûmuose jø buvo komunistø partijos nariai. Tuo metu apskritai neskirstëme þmoniø pagal jø priklau- symà ar nepriklausymà komunistø partijai. Bu- vo diskutuojama apie politiniø organizacijø pa- naðumus ir skirtumus. 1988 m. liepos 25 d. Jonavoje, Statybos tres- te, ákurta pirmoji penkiø þmoniø Sàjûdþio rë- mimo grupë, kurios nariu buvo ir tresto komu- nistø partijos komiteto sekretorius K.Budrys. Komunistinë Jonavos rajono valdþia bandë pa- veikti pirmàjà Jonavos Sàjûdþio rëmimo gru- pæ, kad ji vieðai atsisakytø ðios grupës ákûrimo fakto, taèiau grupë atsilaikë. Netrukus Sàjûdþio rëmimo grupës nariais pareiðkë norà bûti dar trys Statybos tresto darbuotojai, einantys atsa- kingas pareigas: tresto jungtinio profsàjungos komiteto pirmininkë A.Kildiðienë, inþinierius, tresto komjaunimo organizacijos sekretorius R.Krocas ir gamybinio susivienijimo ,,Azotas“ 1989 m. birþelio 13 d. Gedulo ir vilties minëjimo demonstracijos ir mitingo dalyviai Jonavoje. (Ið albant apie persitvarkymà ir jo stabdy- spartuoliðkos komjaunuoliðkos statybos virði- kairës) Lietuvos komunistø partijos Jonavos rajono I sekretorius E.Marciukas, Jonavos baþnyèios mo mechanizmà, svarbu iðsiaiðkinti, ninkas V.Verbickas. Tad jau aðtuoni þmonës... klebonas V.Pranckietis, Sàjûdþio Jonavos rajono tarybos pirmininkas G.Ilgûnas, LKP Jonavos rajono K komiteto sekretorë M.Ðirvelienë, buvæs politinis kalinys A.Jakðtas bei kiti. A.Skaisgirytës asmeninio kas ir kà turi áveikti. Ðiandien jau kaip ir aið- Jëga! Apkaltinti grupæ antitarybinëmis nuotai- archyvo nuotr. ku, kad veikti turime kiekvienas, o áveikti tu- komis nebuvo galima, nes penki Sàjûdþio rë- rime baimës religijà. Gyvename epochoje, mimo grupës nariai – komunistai... Jonavoje statybose dirbo gana daug buvu- demiko E.Vilko ir profesorës K.Prunskienës Jonavos rajono sàjûdininkø ir komunistø kai sakyti tiesà reikia labai daug dràsos, me- siø tremtiniø ir politiniø kaliniø. Keli jø, Sibi- ðviesûs protai Lietuvai labai reikalingi. TSKP partijos Jonavos rajono komiteto santykius ga- luoti gi galima nuo ryto iki vakaro ir dràsos re baigæ aukðtàsias mokyklas, ëjo net vado- nario poeto Justino Marcinkevièiaus þodis, kur lima apibendrinti ðiais Sàjûdþio tarybos pir- tam nereikia. Biurokratizmas ir yra mûsø vaujanèias pareigas. Pavyzdþiui, Jonavos sta- jis bebûtø pasakytas ar paraðytas, skamba kaip mininko V.Landsbergio 1990 m. sausio 6 d. Sà- baimë ir mûsø melas. tybos valdybai Nr. 2 vadovavo buvæs tremti- tautos sàþinës balsas. Ne, su tokiais komunis- jûdþio Seimo sesijoje apie Sàjûdá ir Lietuvos Melas ateina pas mus nuo vaikystës ir nys H.Brazaitis, ðioje organizacijoje net komu- tais labai naudinga ir net garbinga bendrauti ir komunistø partijà pasakytais þodþiais: per mokyklà. XII klasës vadovëlyje raðoma, nistø partijos pirminës organizacijos sekreto- ið jø mokytis principingumo ir parlamentinës ,,Mes daug kelio nuëjome kartu su mûsø kad rublis yra konvertuojamas ir uþ 4 rb ga- rë buvo buvusi tremtinë I.Matkûnaitë, á ko- veiklos metodø. LPS Jonavos taryboje yra ke- draugais, kurie priklausë anai, blogesnei uþ lima nusipirkti 1 g aukso, kai visi þinome, munistø partijà priimta Sibire. Statybos tres- turi partijos rajono komiteto nariai. Taigi ðia dabartinæ, komunistø partijai, mes jø neva- kad 1 g aukso kainuoja per 50 rb. Vadovë- te ekonomiste dirbo buvusi tremtinë V.Gabu- prasme Sàjûdis ið tikrøjø glaudþiai bendrauja rëme ið Sàjûdþio ir nepriekaiðtavome jiems. liai aiðkina, kad jeigu ne Spalio revoliucija, þienë. Daugelis jø aktyviai rëmë Sàjûdá. su partija. Matyt, lemia ne priklausomybë vie- Bûtø keista, jeigu mes dabar pakeistume prin- tai ðiaurës tautos, pragyvenusios tûkstanèius 1988 m. rugsëjo 9 d. Jonavoje ákurta Sà- nai ar kitai organizacijai, o asmenybës nusitei- cipinæ pozicijà.“ Tokios pozicijos savo santy- metø iki Spalio revoliucijos, mûsø dienø ne- jûdþio rajono iniciatyvinë grupë. Èia á Sàjûdá kimas ir pozicija. Siauri partiniai interesai ne- kiuose su rajono komunistø valdþia laikësi ir bûtø sulaukusios. Vadovëlyje gali surasti ei- ásitraukë ávairios patirties, ávairiø likimø þmo- turi uþgoþti didelio ir svarbiausio tikslo, kurio Sàjûdþio rajono iniciatyvinë grupë, vëliau – siekia didþioji dauguma Lietuvos gyventojø.“ lëraðtukà, kad jeigu tu rusas, tai tu 100 kar- nës. Ðis judëjimas ið pradþiø kurtas kaip ko- Sàjûdþio rajono taryba. munistø partijos ,,persitvarkymo“ pagalbinin- (Simanaitis E., Tikros ir tariamos Sàjûdþio kal- Per Sàjûdþio veiklos átakà formavosi Jo- tø þmogus. kas, todël, suprantama, jame buvo daug ko- tës // Jonavos balsas. 1989 11 16.) navos miesto ir rajono þmoniø politiniø ásiti- Mûsø gyvenime vadovautis savo protu munistø partijos nariø. Ðiai partijai priklau- Sàjûdþio Jonavos rajono taryba 1988– kinimø ávairovë. Be Sàjûdþio rajono taryboje reikia dràsos. Vyriausybë, kuri painioja melà së daugiau kaip pusë Sàjûdþio iniciatyvinës 1990 m. buvo veikli, iniciatyvi, kritiðka, joje buvusiø komunistø, tarybos nariai V.Aleksan- su tiesa, bijo savo liaudies. Liaudá teroriza- grupës nariø, kurioje buvo tik vienas buvæs niekada netrûko naujø idëjø, dràsiø sumany- draitis ir A.Grëbliûnas tapo naujai atsikûru- vo ne Stalinas, o visas aparatas, kuris ap- politinis kalinys – ðio straipsnio autorius ir mø. Ji visada buvo savarankiðka, savo spren- sios demokratø partijos nariais, A.J.Bielinis – raizgë þmones kaip voras. Að nekalbu kon- viena buvusi tremtinë. Vëliau 11 komunistø, dimus priëmë atsiþvelgdama á Sàjûdþio veik- socialdemokratø partijos nariu. Tarybos veik- kreèiai, kadangi neturiu tiek dràsos. Að tu- tarp jø ir rajono komiteto bei biuro nariai, los programà, rajono þmoniø nuomonæ, tary- loje aktyviai dalyvavo Lietuvos kultûros fon- riu þmonà ir vaikus, todël bijau, kad pirmas iðrinkti Sàjûdþio rajono tarybos nariais. Dau- bos nariø ásitikinimus ir laikmeèio aktualijas. do klubas, ,,Tremtinio“, Þaliøjø klubai, tary- uþgautas biurokratas rytoj sutrins mane á guma Jonavos rajono komunistø pasirinko Tuometinei rajono valdþiai – Lietuvos komu- ba glaudþiai bendradarbiavo su Jonavos baþ- miltus. Biurokratai yra tie, kurie nevykdo tautinio atgimimo, Lietuvos nepriklausomy- nistø partijos Jonavos rajono komitetui – ne- nyèios klebonu kunigu V.Pranckieèiu. Buvo Konstitucijos. Pagal Konstitucijà, valdþia bës kelià. pataikavo, nors be reikalo ir nekonfrontavo, stengiamasi ugdyti rajono þmoniø santarvæ, su- pas mus turi priklausyti Taryboms. [...] Sàjûdis unikalus tuo, kad jame galëjo da- vykdë santûrià bei tolerantiðkà politikà, kiek pratimà ir pagarbà kitaip màstanèiam þmogui, Kai manæs prisispyrusiai klausia, koks gi lyvauti þmonës, nepriklausantys komunistø ámanoma siekë dalykinio bendradarbiavimo ugdyti politinæ kultûrà, tolerancijà, kelti rajo- dël rajono þmoniø ir Lietuvos laisvës. Sàjûdi- no þmonëms Lietuvos valstybinës nepriklau- turi bûti tas mûsø socialinis ekonominis me- partijai, prieðingai, – buvæ vadinamieji tary- bø valdþios prieðai, t. y. politiniai kaliniai ar ninkai su rajono valdþia visuomenei surengë somybës atkûrimo idëjà. Taip formavosi poli- chanizmas, að sakau – toks, kaip iðsivysèiu- tremtiniai. Jonavoje kai kas Sàjûdþio rajono nemaþai prasmingø renginiø. tinës rajono þmoniø paþiûros. siose uþsienio ðalyse, pvz., Ðvedijoje, kurià tarybai pradëjo priekaiðtauti dël tariamai per valdo socialistø partija. artimo bendradarbiavimo su komunistine Ûkiskaita turi bûti tiktai ámonëse. Ðiuo valdþia. Ðá klausimà 1989 m. ,,Jonavos bal- metu ekonominiai santykiai suvesti á absur- se“ paskelbtame dideliame analitiniame Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio iniciatyvinë grupë dà. Kuo daugiau siuvëjas sugadina medþia- straipsnyje nagrinëjo Sàjûdþio rajono tarybos gos (gamindamas neturinèià paklausos pro- narys E.Simanavièius (Simanaitis): Regimantas Adomaitis Èeslovas Kudaba Saulius Peèiulis dukcijà), tuo daugiau jam garbës ir pinigø. ,,Nematau nieko smerktino bendravime ir Ateityje centralizuotas valdymas (ministe- bendradarbiavime su komunistais, demokra- Vytautas Bubnys Bronius Kuzmickas Vytautas Petkevièius rijos) turi iðnykti, gamyklos, kaip ir koope- tais, tremtiniais, skautais ir komjaunuoliais. Sà- Juozas Bulavas Kazimiera Prunskienë ratyvai turi tapti savarankiðkomis ir gamin- raðà galima bûtø tæsti, taèiau neverta. Bend- Antanas Buraèas Bronius Leonavièius Vytautas Radþvilas ti tai, kas ekonomiðkai naudinga. Valdþia uþ- rauti reikëtø su visomis partijomis, su visais ju- Algimantas Èekuolis Meilë Lukðienë Raimundas Rajeckas siims kultûra ir ðvietimu. Partija uþsiims tuo, dëjimais, su visomis formaliomis organizacijo- mis, jei tik to reikalauja svarbiausias tikslas – Virgilijus Èepaitis Alfonsas Maldonis Artûras Skuèas kuo ir baþnyèia. Klebonas nemokë kada ir siekimas atkurti demokratinæ Lietuvos valsty- Vaclovas Daunoras Justinas Marcinkevièius Gintaras Songaila kaip sëti, o autoritetà turëjo didelá. Atëjo bæ. Neperraðant skausmingø netolimos istori- Sigitas Geda Alvydas Medalinskas Arvydas Ðaltenis laikas, kada ekonomikos negalima apriboti jos puslapiø, neuþmirðtant ekonominës suiru- nei respublikos, nei SSRS, nei Europos sie- tës prieþasèiø ir padariniø, vis dëlto reikia pri- Bronius Genzelis Jokûbas Minkevièius Vitas Tomkus nomis. Yra tik gamintojai ir pirkëjai. Biu- paþinti, kad bendravimas su komunistais yra ne Arvydas Juozaitis Algimantas Nasvytis Zigmas Vaiðvila rokratai laikosi tik dël deficito, kadangi jie tik bûtinas, bet ir labai naudingas bendram rei- Julius Juzeliûnas Arûnas Þebriûnas já skirsto. Dabar deficitas – cukrus, nors san- kalui. Argi galima abejoti LKP CK nario pro- Algirdas Kauðpëdas Romas Pakalnis dëliai juo uþversti. fesoriaus B.Genzelio pozicija? Komunistø aka- 4 MÛSØ BALSAS

Lemtingas susirinkimas Lietuvos mokslø akademijoje

Rimantas Vaitkus, LSDP prezidiumo narys

Nors buvome kviesti á draugo gimtadie- èius... Buvo gaudomas kiekvienas þodis, neðëjus kalbëti „á temà“. Kur tau... Pasisa- ná, su þmona pavakare nubëgome á Lietu- kiekviena mintis. kymuose vyravo viena mintis – Lietuva turi vos mokslø akademijà, kur jau ðurmuliavo Profesorius J.Bulavas prisiminë savo tapti savarankiðkesnë, tai bus geriau mûsø minia smalsuoliø – daugiausia akademinis rektorystës Vilniaus universitete metus. ekonomikai. jaunimas. Vietos salëje, kurioje telpa keli Bûtent jis paruoðë dirvà Vilniaus universi- Kaip ir reikëjo tikëtis, susirinkimas bai- ðimtai þmoniø, buvo maþai, þmonës stovëjo teto lietuvinimui, atsisakydamas perëjûnø, gësi iniciatyvinës grupës susikûrimu. Tada visur – ir ramstydami palanges, ir praëji- atvykusiø „gelbëti“ Vilniaus universiteto ið- mums salëje buvo neaiðku, ar procesas val- muose. Visi laukë kaþko nepaprastai svar- kart po karo. Þinoma, toks rusintojø iðva- domas, ar vyko stichiðkai. Taèiau kaþkokio baus. Nustebau sutikæs nemaþai paþástamø rymas jam baigësi blogai, ir, tik porà metø iðsiðokëlio, paèiam pasisiûliusio á iniciatyvi- ið savo instituto, tarp jø ir Albinà Januðkà, prabuvæs ðiame poste, rektorius J.Bulavas næ grupæ, niekas nerinko. Mes dar neþino- jis tuomet buvo mano pavaduotojas vado- buvo iðvarytas. Taèiau, pasak profesoriaus, jome, kad tapome labai svarbaus ávykio liu- vaujamoje instituto Jaunøjø mokslininkø ta- tuometinis LKP CK pirmasis sekretorius dininkais. ryboje. A.Snieèkus profesoriø savo kabinete barë, Ið Lietuvos mokslø akademijos salës á Posëdá pradëjo ðviesios atminties aka- o akyse spindëjo ðypsena. Atëjæs naujasis gimtadiená nuvykome gerokai pavëlavæ, bet demikas E.Vilkas. Turëjo bûti tæsiama dis- rektorius akademikas Jonas Kubilius nie- pakilios nuotaikos. Papasakojome bièiu- kusija, kaip pasiekti didesná Lietuvos sava- ko nekeitë. Gal todël, pamaniau, Vilniaus liams apie tai, kur buvome ir kas ávyko. Jau rankiðkumà. Tai buvo iðvakarëse vykusios universitete sovietmeèiu buvo demokra- po keliø dienø puolëme ieðkoti audeklo Lie- diskusijos Lietuvos mokslø akademijos ren- tiðkumo atmosfera, persidavusi ir mums, tuvos vëliavai siûti. Geltonà ir raudonà ra- ginys, kuriame turëjo bûti aptariamos pa- studentams. Taèiau tada klausytojams to- dome nesunkiai. Deja, tamsiai þalios spal- taisos TSRS Konstitucijai. Ant scenos li- lesnës profesoriaus kalbos apie nugyven- vos audinio tais visuotinio deficito laikais po vis nauji praneðëjai, bet pokalbis nuo tus aspirantø bendrabuèius greitai pabo- negavome. Pardavëja paaiðkino, kad pasta- 1988-aisiais buvo ypatinga atmosfera. teisiniø dalykø kaskart nukrypdavo á poli- do, jie ëmë ploti, laukdami aðtriø pasisa- ruosius greitai iðperka. Kà gi, pasitenkino- Jau susikûræs Estijos nacionalinis frontas, tikà. Tada po kiekvieno ádomesnio ar aðt- kymø. me ðviesiai þalia. Þmona pasiuvo dvi trispal- siekiantis Estijos nepriklausomybës. Kuo resnio pasisakymo klausdavome, – kas kal- Tada nebuvo iðtartas þodis „Nepriklau- ves, að pagaminau medinius kotus – dabar blogesnë Lietuva? 1988 m. birþelio 2 d. ma- bëjo, kas jis ar ji. Iðgirdome tada dar neþi- somybë“, tai bûtø provokacija. Bet kalbëta ir mes turëjome kà nusineðti á prasidedan- no kolega chemikas ið Biotechnologijos ins- nomus vardus: prof. Kazimiera Prunskie- apie didesnæ laisvæ, savarankiðkumà. Aka- èius Sàjûdþio mitingus. Tos dvi kuklios vë- tituto praneðë, kad panaðus ávykis gali ávyk- në, Auksë Aukðtikalnienë, filosofas Arvy- demikas E.Vilkas, vadovavæs posëdþiui, ne- liavos plevësavo ir 1991 m. sausio 13 d. prie ti kità dienà Vilniuje. das Juozaitis, prof. Kazimieras Antanavi- begalëjo valdyti situacijos, kviesdamas pra- parlamento.

Kelio Kraðto apsaugos ministerijos link pradþia

Juozas Olekas, Kraðto apsaugos ministras, LSDP vicepirmininkas

1988 m. geguþës 30 d. mes, Vilniaus mik- se. Pirmininkavo R.Ozolas, o M.Laurinkus rochirurgijos centro gydytojai, ið anksto ga- aiðkino apie darbus tiriant pokario sovieti- væ gydytø kariðkiø paþadà leisti kirsti sienà, nius nusikaltimus. Rytinës diskusijos ope- penkiese ankðtai susispaudæ „þiguliuke“ vy- racinëje ákvëptas paklausiau pirmininkau- kome á pirmàjá tarptautiná plastiniø chirur- janèiojo, kas iðtirs dabartinius nusikaltimus gø kongresà Vroclave (Lenkijoje). Pokalbiai prieð mûsø tautieèius sovietinëje armijoje. kelionëje nuo medicininiø temø greitai per- Á klausimà R.Ozolas atsakë klausimu: „Ar ðoko prie politiniø. Jautësi laisvëjimo dva- tu gali imtis?“ Staiga paklaustas, gûþtelëjau sia. Aptarëme politinës atsakomybës svar- peèiais, lyg linktelëjau galva, sutikau. Buvo bà, prisiminëme iðkiliø Lietuvos medikø pi- uþfiksuota, kad ðis darbas pavedamas man. lietinio ryþtingumo pavyzdþius. Svarstëme Èia pat prisidëjo S.Berþinis, R.Bistrickas, savo pasinërimà tik á profesijos ir mokslo V.Benetienë, kità dienà susiradau E.Biè- gelmes. kauskà. Apsilankëme Artûro tëvø namuo- Áspûdingas kongresas, paþintis su dau- se, suþinojome daugiau apie já, ávyká, suëmi- geliu á já atvykusiø Europos ir JAV mikro- mà, kaltinimus, pradëjome rinkti paraðus chirurgijos ðviesuliø, ádomûs ir vertingi pra- dël jo sugràþinimo á Lietuvà. neðimai, geras mûsø darbø ávertinimas uþ- Vëliau padaugëjo darbø, susijusiø su ki- pildë krûtines ir protus mokslo svaiguliu. tais nusikaltimais sovietinëje armijoje. Prie Gráþdami atgal vël kalbëjome tik apie LTSR Aukðèiausiosios tarybos buvo sukurta medicinà, naujus mokslinius tyrimus. Grá- komisija, sukaupta daug faktinës medþiagos: þus birþelio 4 d., namie laukë didþiulis suju- kasmet sovietinëje armijoje taikos metu þû- dimas. Atëjæs kaimynas aistringai papasa- davo apie 10–15 jaunuoliø ið Lietuvos ir apie kojo apie Lietuvos mokslø akademijoje ávy- 100 bûdavo suluoðinama, beveik kiekvienas kusá susitikimà ir iðrinktà iniciatyvinæ Lie- patirdavo vienokias ar kitokias „diedovðèi- tuvos Persitvarkymo Sàjûdþio grupæ. Jau ki- nos“ patyèias. Daugybë þmoniø prisidëjo prie tà dienà ligoninëje, tuometinëje Klinikoje tuvos gydytojø sàjungà, pakeista delegaci- praneðimà apie kaltinimus Artûrui Saka- ðios veiklos, ið jø galima paminëti moterø gru- prie EKMMTI, kuriai vëliau sugràþinome jos, vykusios á TSRS gydytojø suvaþiavimà, lauskui, ginklu pasiprieðinusiam savo prie- pæ, kurià koordinavo D.Munienë ir prof. Raudonojo Kryþiaus ligoninës istoriná pa- sudëtis. vartautojams. Akimirkai nutilome, stabte- L.Griciûtë. Lietuvos ir Rusijos kultûrinin- vadinimà, pradëjome organizuoti Sàjûdþio 1988 m. birþelio 26 d. nuo ankstyvo ryto lëjome operavæ. Giliau ákvëpëme ir vël tæ- kams tarpininkaujant, joms net pavyko grupæ. Vakare dalyvavau atvirame Persitvar- operacinëje palinkæ prie chirurginio mikro- sëme operacijà, retkarèiais persimesdami Maskvoje susitikti ir nuoðirdþiai motiniðkai kymo Sàjûdþio iniciatyvinës grupës posëdy- skopo okuliarø ligoniui, serganèiam sunkia frazëmis apie iðgirstà informacijà. Gana vie- aptarti ðias problemas su R.Gorbaèiova. Ga- je. Vëliau viskas vyko lyg pagreitintame fil- kojos kaulø liga, atlikome sudëtingà audi- ningai nusprendëme, kad kito bûdo apsigin- liausiai bendras darbas vainikuotas aiðkiu pir- me su atskirais, ypaè giliai atmintyje ásirë- niø persodinimo operacijà. Kaip visada ope- ti nebuvo. mojo Sàjûdþio suvaþiavimo apsisprendimu, þianèiais epizodais. Þaibiðkai kûrësi Medi- racinëje tyliai grojo radijo imtuvas. Muzikà Vakare vël vyko Sàjûdþio iniciatyvinës reikalavimu, kad Lietuvos jaunuoliai tarnau- kø sàjûdþio grupës, gimë idëja atkurti Lie- pertraukianèiø þiniø laidos metu iðgirdome grupës posëdis, ðá kartà Architektø namuo- tø Lietuvoje, ir Artûro gráþimu á namus. MÛSØ BALSAS 5

Moterø judëjimas ir Sàjûdis Giedrë Purvaneckienë, Ministro Pirmininko patarëja, LSDP tarybos narë

Situacija smarkiai skyrësi nuo nepriklau- kai pakaks vieno dirbanèiojo atlyginimo ðei- zuoti visuomenëje, ðeimoje, politikoje ir somybës atgavimo 1918 m., kai prieð tai vy- mai iðlaikyti, moterys, kurios dirbo netei- ekonomikoje, ekonominiø ir teisiniø garan- kusios ávairios konferencijos, suvaþiavimai kianèius kûrybinio dþiaugsmo darbus, pa- tijø ðeimai, motinystës ir vaikystës apsaugos, akcentavo ne tik luomø ar tautybiø, bet ir sidavë ðiai ideologijai. O jos „privirtos“ þa- taikos ir nusiginklavimo bei ekologiðkai ðva- lyèiø lygybæ. Ypaè daug dëmesio sulaukë los iki ðiol „neiðsrebiame“: tai ir lopðeliø rios gamtos. moterø rinkimø teisës. Tai – to meto aktua- bei darþeliø uþdarymas, ir þmoniø nuomo- Prie Lietuvos darbo demokratinës par- liausi klausimai, ir Lietuva tikrai buvo pa- në, „kai trûksta darbo vietø, pirmiausia vy- tijos ásikûrë Lietuvos demokratinë moterø þangi ðalis, viena ið pirmøjø pasaulyje sutei- rai turi bûti aprûpinami darbu“, kuri iðsi- kolegija. Kitø partijø moterø grupës ásikû- kusi moterims teisæ rinkti ir bûti iðrinktoms. laikë gana ilgai. Nuo to nukentëjo ne tik rë vëliau, o dar vëliau – Lietuvos moterø Ne veltui Gabrielë Petkevièaitë-Bitë savo moterys, bet ir gimstamumas, ekonomika, partija. 1991 m. taip pat ásikûrë Lietuvos kalboje pirmajame Seimo posëdyje sakë: kurie priklauso nuo galimybiø derinti ðei- kareiviø moterø asociacija, ginanti tarybi- „Laiminga esu galëdama tai padaryt kaip se- mà ir darbà. nëje armijoje þuvusiø ar suluoðintø kariø na savo tautos nepriklausomybës kovotoja, Tad visuomenës nuomonë buvo gana at- ðeimø teises, bei Lietuvos lenkiø moterø kaip moteris, ágijusi taip karðtai pageidauja- ðiauri moterø atþvilgiu, pirmiausia tà paju- draugija. mo teisiø sulyginimo, kaip savo visuomenës to iðsilavinusios moterys. Jeigu þlungant ga- Vëlesniais metais moterø organizacijos narys, nepaliovæs kovot prieð kiekvienà pa- mybai ar þemës ûkiui beveik vienodai ken- pradëjo dygti ar atsikurti kaip grybai po lie- vergimà, vis tiek, koks jis yra: tautø, luomø tëjo ir moterys, ir vyrai (nors moterø bedar- taus. Svarbus momentas buvo Moterø stu- ar kapitalo.“ biø buvo daugiau), tai geresnio iðsilavinimo dijø centro ákûrimas Vilniaus universitete Tuo tarpu Sàjûdþio laikotarpiu vizijos, reikalaujanèiuose darbuose moterys, ypaè 1992 m. Ne tik todël, kad atsirado galimy- kaip visuomenëje bus traktuojamos lytys, vyresnës, greitai pajuto diskriminacijà. To- bë koncentruoti profesionalius moterø pa- àjûdþio metu atskiro moterø judëjimo nebuvo. Kiekvienas tà suprato savaip. Jau- dël në kiek nenuostabu, kad pirmosios á or- dëties tyrimus, pasikviesti uþsienio moks- Snebuvo. Þinoma, bûtø galima kandþiai nesnës kartos neabejojo lyèiø lygybe, o vy- ganizacijas ir pradëjo burtis aukðtesnio ið- lininkus ir skaityti paskaitas studentams, pastebëti, kad tautos didVyriai pavojingiau- resnës, idealizuodamos Lietuvà iki Antrojo silavinimo moterys. Visose Baltijos ðalyse bet ir dël vienos proziðkos prieþasties. Vil- siu momentu á prieká iðleisdavo moterá, kaip pasaulinio karo, pamaþu pradëjo skleisti moterø judëjimo po nepriklausomybës pra- niaus universitetas suteikë Moterø studijø tai buvo Nijolës Sadûnaitës atveju, taèiau „Vyro – ðeimos maitintojo, moters – namø dininkës buvo profesorës, docentës. Viena centrui nuostabias patalpas centriniuose palikime ironijà ir prisiminkime tuos laikus ðeimininkës“ ideologijà. Kodël ði ideologi- ið pirmøjø atsikûrusiø moterø organizacijø rûmuose su didþiuliu ovaliu stalu. Tuo me- eilinio lietuvio ar lietuvës akimis. Visi buvo ja buvo priimtina ne tik vyrams, bet ir dau- buvo Universitetø moterø asociacija (1991). tu visos moterø organizacijos veikë tik vi- suvienyti viena – nepriklausomybës idëja. geliui ðiuolaikiniø moterø? Jos buvo pervar- Moterys, dalyvaujanèios partinëje veik- suomeniniais pagrindais, në viena neturë- Atrodë, uþteks jà atgauti, ir gyvensime „kaip gusios, neðanèios ant savo peèiø dvigubà loje pajuto, kad iðstumiamos ið aukðèiausiø jo patalpø. Todël visø pakraipø moterø or- Ðvedijoje“. Beje, Ðvedijà miniu neatsitikti- krûvá, vienodai su vyrais dirbdamos samdo- politiniø pozicijø. Todël tais paèiais metais ganizacijos rinkdavosi Moterø studijø cent- nai. Sàjûdþio ir atkurtos nepriklausomybës mus darbus ir (dauguma) vienos besirûpin- jos pradeda burtis á partines moterø grupes: re prie apvalaus stalo. Ir taikiai aptarinëjo pradþioje daþnai buvo orientuojamasi á ðios damos ðeima bei vaikais. Kadangi daugumai pirmoji ásikûrë Lietuvos socialdemokraèiø bendras problemas. Buvome sutaræ neliesti ðalies pragyvenimo lygá, bet niekada nebu- atrodë, kad nepriklausomybë savaime uþ- moterø sàjunga, skelbusi, kad siekia lygiø ideologiðkai ginèytinø temø, ir mums labai vo minima Ðvedijos lyèiø lygybës politika. tikrins aukðtà pragyvenimo lygá, kad visið- moterø ir vyrø teisiø bei galimybiø jas reali- gerai sekësi.

Atkelta ið 1 p. Ávykiø chronologija

NUO SÀJÛDÞIO STEIGIMO IKI NEPRIKLAUSOMYBËS

1988 m. spalio 7 d. Vilniuje, Gedimino pilies bokðte, iðkeliama Trispalvë Lietuvos vë- liava. 1988 m. spalio 19 d. ávykæs LKP CK 14 plenumas ið pareigø atleido R.Songailà ir pirmuoju sekretoriumi iðrinko A.Brazauskà. 1988 m. spalio mën. 22–23 d. ávyko Lie- tuvos Persitvarkymo Sàjûdþio steigiamasis suvaþiavimas. Á já atvyko daugiau kaip 1100 delegatø ið ávairiø Lietuvos kampeliø. 1988 m. spalio 23 d. A.Brazausko spren- dimu tikintiesiems gràþinama Vilniaus ka- tedra. Kità dienà prie Katedros durø ávyks- ta Miðios, kuriose dalyvauja apie 20 tûkst. þmoniø. 1988 m. lapkrièio 1 d. pirmà kartà po karo oficialiai ðvenèiamos Vëlinës. Spren- dimà dël ðventës priëmë Ministrø Taryba. 1988 m. lapkrièio 16 d. A.Brazauskas ið- vyksta á Maskvà paaiðkinti TSKP CK vado- vybei, kad Lietuvos þmonës nepritaria siû- lomoms TSRS Konstitucijos pataisoms. Su- renkama 1,8 mln. protesto paraðø. 1988 m. lapkrièio 17–18 d. Lietuvos TSR

AT sesijoje priimami sprendimai dël Trispal- Jasinevièiaus nuotr. V. vës, himno (Tautinës giesmës) ir valstybinës lietuviø kalbos áteisinimo. 1988 m. gruodþio 24–25 d. pirmà kartà po karo oficialiai ðvenèiamos Kûèios ir Kalëdos. * 1989 m. sausio 10 d. 50 000 þmoniø mitingas Vilniuje reikalauja visiðkos nepriklauso- mybës. Buvo kreiptasi á Jungtines Tautas. 1989 m. vasario 16 d. Sàjûdis vieðai deklaravo, kad judëjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkûrimas.

Nukelta á 6 p. A.Aliðausko nuotr. 6 MÛSØ BALSAS

SàjûdyjeSàjûdyje buvobuvo nene dievai,dievai, oo þmonësþmonës , Europos parlamento narys, LSDP Garbës pirmininkas

kuriuos ágyvendindavo posëdþiø salëje. tarnybinius automobilius, kurie buvo pri- dis turëjo nutraukti veiklà po to, kai visi Ne- Centro frakcijos sudëtis nebuvo pastovi. Á skirti Seimo nariams. Að atsisakiau teikti priklausomybës aktai buvo priimti, o puèas jà ateidavo nauji parlamentarai, o iðeidavo, toká siûlymà Prezidiumui. Taigi, Sàjûdþio Maskvoje sugniuþdytas. Tada Sàjûdis bûtø kartais ir trenkdami durimis, kiti. þmonës buvo vieningi kovojant dël nepri- iðlaikæs aukðtà autoritetà þmoniø akyse. Bet Centro frakcija visada turëdavo savo klausomybës, o jà átvirtinus pasirodë tam- istorijos neatsuksi ir nepakeisi. Sàjûdþio nuomonæ, kuri ne visuomet sutapdavo su siosios kai kuriø sàjûdieèiø pusës. Kaip ir vaidmená atkuriant nepriklausomybæ sunku parlamento vadovybës nuomone. Ðtai pa- visø kitø þmoniø, nes sàjûdieèiai buvo ne pervertinti. Bet sunku nematyti ir padarytø vyzdys. 1991-aisiais, prieð paskiriant Alber- dievai, o tik þmonës. klaidø, dël kuriø Sàjûdþio prestiþas yra toks, tà Ðimënà Vyriausybës vadovu, parlamen- Þvelgiant ið laiko retrospektyvos, Sàjû- o ne kitoks. to pirmininkas V.Landsbergis atëjo klausti Centro frakcijos nuomonës. Mes jam pasa- Atkelta ið 5 p. këme, kad ði kandidatûra tiktø ekonomikos viceministro këdei, bet ne daugiau. Tada pir- Ávykiø chronologija mininkas, supykæs, kad mes esame ne su juo, trenkë durimis. A.Ðimënas vis tiek buvo ið- NUO SÀJÛDÞIO STEIGIMO IKI NEPRIKLAUSOMYBËS rinktas, o po keliø dienø, per Sausio 13-osios ávykius, pabëgo. Mano manymu, trijø die- nø premjeras turëjo bûti teisiamas uþ vals- 1989 m. kovo 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdis registruojamas kaip oficiali visuo- tybës iðdavimà, bet tuometiniai prokurorai, meninë organizacija. 1989 m. kovo 26 d. skirtingai nei dabartiniai, labai þiûrëjo, ið ku- rinkimuose á TSRS Liaudies deputatø suvaþiavimà Sàjûdþio remti kandidatai iðkovojo 36 vietas. Lietuvos grupæ sudarë 54 delegatai. Suvaþiavimo delegatais rios pusës puèia politinis vëjas. O jis pûtë tapo ir A.Brazauskas bei V.Beriozovas. taip, kad byla net nebuvo iðkelta. 1989 m. geguþës 18 d. LTSR AT priëmë Deklaracijà apie Lietuvos valstybiná suvereni- Centro frakcija skaldyta ir ið vidaus. Ir tetà. ne kartà. Durø trankymas ir iðëjimas ið Cent- 1989 m. liepos 4–6 d. ro frakcijos buvo laikomas geru tonu, kurá ávyko LTSR AT 12-oji sesi- ilniaus universitete dar prieð oficialø mëgo ir artistiðkos natûros Nijolë Oþelytë, ja. Priimtas Lietuvos TSR VSàjûdþio ákûrimà jau pûtë nauji vëjai. ir gamtos mylëtojas Jonas Ðimënas. Stiprø ástatymas „Dël Lietuvos Tuometiniam universiteto rektoriui J.Kubi- smûgá Centro frakcijai sudavë Romualdas TSR ekonominio savaran- liui pritariant ir netgi skatinant, prof. Ed- Ozolas. Kai jis neteko vicepremjero posto kiðkumo pagrindø“, kuria- vardas Gudavièius pradëjo skaityti sovieti- ir po Seimà vaikðèiojo kaip nesavas, frakci- me numatyta ir sava pinigø niu marksizmu net nekvepianèias Lietuvos ja pakvietë bûti kartu. Tai padaryta grynai bei kredito sistema. Ruoðia- istorijos paskaitas (negirdëtas dalykas!), tos ið þmogiðkø paskatø. R.Ozolas mielai suti- masi LKP atsiskyrimui nuo istorijos, kuri buvo tabu nuo 1940 metø bir- ko, kurá laikà èia padirbëjo, o po to staiga TSKP. þelio mënesio. Nors paskaitos nebuvo re- pareiðkë su P.Vaitiekûnu ir A.Januðka iðei- 1989 m. rugpjûèio 10 d. klamuojamos, taèiau garsas apie jas greitai nàs ið Centro frakcijos, nes kuriàs Centro Vilniaus kalnø parke ávyko pasklido po Vilniø. Todël auditorija nesto- partijà. Á mûsø priekaiðtus, kad partijai lyg prieðiðkos nepriklausomy- kojo klausytojø. Jau po Sàjûdþio iniciatyvi- ir nederëtø nusavinti frakcijos vardo, buvo bei grupës „Jedinstvo“ or- nës grupës vieðo pasirodymo Vilniaus uni- neatsiþvelgta. Taip Centro frakcija sumaþë- ganizuotas mitingas-protes- A.Aliðausko nuotr. versiteto fizikai surengë konferencijà. Jos jo iki 24 parlamentarø, bet vis tiek buvo rim- tas prieð armijos „diskrimi- metu ákurta universiteto Sàjûdþio grupë ir á ta atsvara ,,arbatai“. navimà“. Priimta keletas rezoliucijø dël poþiûrio á TSKP, kuriø pagrindinis ðûkis: „Res- Vilniaus Sàjûdþio tarybà deleguoti du fizi- Vëliau prasidëjo parlamentinë rezisten- publikos kompartijos iðstojimui ið TSKP – ne!“ kos fakulteto atstovai: ir ðiø cija – negirdëtas pasaulyje reiðkinys, kai pu- 1989 m. rugpjûèio 12 d. ávyksta atkuriamoji Lietuvos socialdemokratø partijos konfe- eiluèiø autorius. Darbas Sàjûdþio taryboje së parlamento posëdþiauja vienoje salëje, o rencija. buvo ádomus, nes joje netrûko ávairiø nuo- kita pusë – kitoje. Ir në viena jø pagal tuo- 1989 m. rugpjûèio 23 d. ávyko Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio, Latvijos ir Estijos LF moniø, siûlomø sprendimø. Visi Tarybos na- metiná reglamentà negali priimti sprendimø, organizuota akcija Baltijos kelias, skirta Molotovo–Ribentropo paktui pasmerkti. Joje da- riai galëjo kalbëti ne tai, kà reikia, bet tai, nes jiems priimti neturi reikalingo balsø lyvavo apie 2 mln. þmoniø (Lietuvoje apie 1 mln.), gyvoji grandinë buvo nusitæsusi 650 km kà patys galvoja. Taryboje buvo daug áþymy- skaièiaus. Tokia rezistencija tæsësi tol, kol nuo Vilniaus iki Talino. Tai didþiausia pasaulyje gyvoji grandinë. 1989 m. rugpjûèio 28 d. ávyko LKP CK 20 plenumas, kuriame apsvarstytas TSKP CK biø, tokiø kaip dabar jau Anapus iðëjæs ku- visi priëjo prie iðvados, kad bûtini prieðlai- pareiðkimas „Dël padëties tarybinio Pabaltijo respublikose“. Plenumas priëmë LKP CK nigas Kazimieras Vasiliauskas, þymus filo- kiniai rinkimai. Bet prieð juos skelbiant dar pareiðkimà ðiuo klausimu, nepritardamas TSKP CK nuomonei. sofas Arvydas Ðliogeris, raðytojas Kazys Sa- reikëjo patvirtinti naujà Konstitucijà, nors 1989 m. gruodþio 19–23 d. LKP XX suvaþiavime partija atsiskiria nuo TSKP. Sufor- ja, dabartinis uþsienio reikalø ministras Pet- buvo mananèiøjø ir kitaip. Pagaliau viskas muojamas pagrindinis savarankiðkos LKP tikslas – nepriklausoma ir demokratiðka Lietu- suderinta, Seimas paties sprendimu paleis- ras Vaitiekûnas ir daugelis kitø. Man teko vos valstybë. vadovauti ðiai Tarybai iki tol, kol 1990 me- tas, deðiniesiems tikintis didþiulës pergalës * tais buvau iðrinktas á Lietuvos Respublikos naujuose rinkimuose. 1990 m. sausio 11 d. á Lietuvà atvyksta Aukðèiausiàjà Tarybà. Ji po keleriø metø Bet pergalë netikëtai virto katastrofið- M.Gorbaèiovas. Taèiau jam nepavyksta su- perkrikðtyta á Atkuriamàjá Seimà. Tuometi- ku deðiniøjø pralaimëjimu, kuris atvedë á stabdyti Lietuvos nepriklausomybës siekio. nës valdþios poþiûris á Sàjûdá sparèiai keitë- valdþià Lietuvos demokratinæ darbo parti- Pokalbis su savarankiðkos LKP CK nariais si. Vilniaus miesto valdþia kviesdavo mûsø jà. Atkuriamasis Seimas yra priëmæs ir daug neduoda jokio efekto, prieðingai, iðnaudo- atstovus pasitarti, klausdavo mûsø nuomo- svarbiø sprendimø, atkurianèiø Lietuvos ne- jamas nepriklausomybës idëjoms vieðai nës prieð priimdama sprendimà. Vilniaus priklausomybæ, ir nemaþai ydingø, nuteiku- skelbti. universitete tapau nuolatiniu rektorato pa- siø Lietuvos þmones prieð Sàjûdá. O ir pa- 1990 m. vasario 7 d. nutarimu Lietuvos sitarimø nariu. Taip galëjome pajusti savo èiø sàjûdininkø veikla labai suradikalëjo ir, TSR AT patvirtino Komisijos 1939 metø átakà priimamiems sprendimams. Kitaip sa- sakyèiau, pasidarë pragmatinë. Èia verta pa- Vokietijos–SSRS sutartims ir jø pasekmëms kant, ágijome politiná svorá. minëti ir nevykusià Þemës reformà, rinkë- iðtirti iðvadas. Jose pripaþástama, kad Lie- Vëliau jau dirbdamas Seime pamaèiau, jø suskirstymà á patriotus (kurie pritaria de- tuva aneksuota vadovaujantis Molotovo– kad tarp Sàjûdþio parlamentarø atsirado va- ðiniesiems) ir prieðus (kurie mano kitaip), Ribentropo paktu, o Lietuvos stojimas á dinamoji arbatos frakcija, kurios nariai, dau- ginèus Seime dël formuluoèiø. TSRS 1940 m. yra niekinis. giausia kaunieèiai, vakarais vieðbutyje gurkð- Pamenu, mes daugiau kaip pusdiená 1990 m. vasario 24 d. ávyksta pirmieji nodami arbatà priimdavo svarbiausius ginèijomës, ar rezoliucijoje apie padëtá kai- laisvi rinkimai á Lietuvos Aukðèiausiàjà Ta- sprendimus, kuriuos ryte pateikdavo kaip me reikëtø raðyti ,,pragertas kaimas“ ar rybà. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio re- Sàjûdþio nuomonæ. Tada daugiau nei 20 par- ,,prasigëræs kaimas“. Pamenu ir kità atve- miami kandidatai gauna 101 mandatà ið 141. lamentarø kaip atsvarà ,,arbatos“ diktatui já, kai vienas kraðtutinis deðinysis ið ,,arba- Tarp iðrinktø kandidatø – 40 savarankiðkos

ákûrë Sàjûdþio Centro frakcijà. Arbatinin- tos“ kreipësi á mane, kaip á Prezidiumo na- Lietuvos komunistø partijos, 9 Lietuvos so- R.Jurgaièio nuotr. kø ji sutikta su dideliu nepasitikëjimu. Bet rá, kad pasiûlyèiau Prezidiumui priimti cialdemokratø partijos nariai. ði frakcija buvo ir priimdavo sprendimus, sprendimà dovanoti parlamentarams tuos 1990 m. kovo 11 d. atkuriama Lietuvos nepriklausomybë. MÛSØ BALSAS 7

Milda Petrauskienë, Seimo narë, LSDP pirmininko Kà mums reiðkia Sàjûdis pavaduotoja Niekada nepamirðiu atgimimo Sàjûdþio pir- møjø þingsniø. Tai buvo nepaprastas laikas. Tada Utenoje pirmà kartà pamaèiau iðkeltà trispalvæ. Mes kreipëmës á kai kuriuos bièiulius, siekdami iðsiaiðkinti jø poþiûrá á ano Jà á mûsø miestà atveþë dviraèiø þygio dalyviai. meto Lietuvos nacionaliná judëjimà. Tie, kam lemta buvo dalyvauti to meto Niekada nepamirðiu þmoniø pakilimo, dþiaugs- mu ir viltimi ðvytinèiø veidø. Per Lietuvà nuvilnijo ávykiuose, niekados nepamirð pirmøjø Sàjûdþio þingsniø. O daugelis mûsø mitingø banga. Stovëdami susikibæ rankomis Bal- bièiuliø buvo aktyvûs Sàjûdþio dalyviai, veikë savo darbo kolektyvuose, rajo- tijos kelyje jautëme vieni kitø ðirdþiø plakimà. nuose ir miestuose. Todël jø atsiminimai galbût padës susidaryti vaizdà, kà Birutë Vësaitë, Lietuvos Respublikos Seimo mums, socialdemokratams, reiðkia Sàjûdis. Þemiau pateikiame atsakymus. Ekonomikos komiteto pirmininkë Su bièiuliais kalbëjosi Raimonda Opulskienë. Manau, man, kaip ir daugeliui Lietuvos gy- ventojø, po Sàjûdþio gyvenimas kardinaliai pa- sikeitë. Iki tol buvau vienos aukðtosios mokyk- los docentë, galbût, jei ne Sàjûdis, iki ðiol dirb- , LSDP vicepirmininkas Eugenija Meðkienë, èiau toje ugdymo ástaigoje, galbût bûèiau kaþ- Akmenës r. savivaldy- kiek pakilusi karjeros laiptais. Taèiau po Sàjû- Man Sàjûdis reiðkia mano gyvenimà, jo bës merë, LSDP prezi- dþio durys atsivërë. Atsirado naujos galimybës dþiaugsmà, mano tëvynës dþiaugsmà, ðeimos diumo narë aktyviems, dirbantiems, siekiantiems þmonëms dþiaugsmà, bendraþygiø dþiaugsmà, paþástamø pradëti naujà gyvenimà. Tai buvo naujos eros pradþia. Mes labai palaikë- dþiaugsmà. Maèiau nemaþà þmoniø laimæ, di- Dël Sàjûdþio visi me tuos aktyvius þmones, kurie kûrë Sàjûdá, kurie dalyvavo mitinguose, delá ávyká, kuris padëjo atkurti þmoniø likimus. turime laisvæ. Todël visi labai norëjome permainø. Gerai prisimenu tuos laikus ir esu dëkinga Tam paskyriau gyvenimà prieð Sàjûdá, po Sàjû- man Sàjûdis – laisvë ir tiems þmonëms, kuriø dëka ðiandien esame laisvi. dþio. Sàjûdis reiðkia visos Lietuvos gerovæ – tai demokratija. dideliø lûkesèiø ir iðsipildymø metas. Danutë Vitauskienë, LSDP Këdainiø skyriaus pirmininkë Linas Jonauskas, Mi- Rimantas Sinkevièius, LSDP Jonavos skyriaus nistro Pirmininko pa- Lietuvos Atgimimo Sàjûdis – didþiulis ste- pirmininkas tarëjas, LSDJS pirmi- buklas, paþadinæs Lietuvos þmoniø patriotinius ninkas jausmus. Kokie buvome dvasingi ir vieningi, Sàjûdis atgaivino Lietuvos nepriklausomy- siekdami laisvës bei nepriklausomybës. Tuomet bës sieká, taip pat sieká turëti savo kalbà, turtà, Oficialiai prasidë- kiekvienà dienà, kiekvienà bûties akimirkà gy- þemæ, kai buvo nuslopinta þmogaus prigimtinë jus Lietuvos Persitvar- venome „vardan tos Lietuvos“. Sàjûdis man – teisë. Kito reikðmingesnio poveikio nematau – kymo Sàjûdþio veiklai galinga laisvës banga. ið to iðkilo konkretika, rinkos, ekonomikos pa- buvau vos 8-eriø vai- Po Sàjûdþio ákûrimo pradëjau aktyviai da- grindai, restitucijos, teisingumo klausimai. Sà- kas, nors ir sunkiai su- lyvauti politinëje veikloje. Artimø þmoniø aplinkoje – daug tremtiniø, jûdis suþadino sàmoningumà. pratæs tuometinius todël jautriai vertinau ir tebevertinu visuomenës gyvenimo pokyèius. ávykius, taèiau jautæs, kad tai, kas vyko Lietuvo- Sàjûdþio veikloje sutilpo daugybës þmoniø gyvenimai ir netgi likimai. je tuo metu – be galo svarbu visiems. Dþiaugiuo- Sàjûdis – tai visa Lietuva, tai mûsø skrydis á laisvæ. Laiminga karta, Zenonas Maèernis, LSDP Kelmës skyriaus pirmi- si, jog neklydau. Neklydo ir Lietuva, padova- dalyvavusi ðiame skrydyje. ninkas, Kelmës savivaldybës mero pavaduotojas nojusi mums laisvæ ir vienybæ. Aèiû! Dþiaugdamiesi laisve ir nepriklausomybe, turime rûpintis tautos ver- tybëmis, jos pamatais, ypaè – gimtàja kalba. Að, kaip buvæs partijos sekretorius, nebu- Stasë Kuktaitë, LSDP Poþiûris á gimtàjà kalbà atspindi tautos vertybes, gyvenimo bûdà, gi- vau labai nustebintas, nes jautësi, kad tokia Ta- Joniðkio skyriaus pir- luminá poreiká iðpaþinti laisvæ kaip svarbiausià asmenybës pilnatvës sàly- rybø Sàjunga ilgai negalëjo gyvuoti. Sàjûdis – mininkë gà. Gyvenimas gimtosios kalbos aplinkoje brandina patriotinius jausmus, tai þmoniø lûkesèiai. Asmeniðkai nebuvau prieð stiprina tautiná atsparumà, poreiká saugoti savo istoriná unikalumà. Vie- tà judëjimà. Kelmëje Sàjûdis ásikûrë prieð 20 Man Sàjûdis reið- nas þinomas filosofas, kalbëdamas apie bûtá, savæs ir kitø klausë: „Kà metø ir að ëjau su Sàjûdþiu. Vyko ávairios dis- kia mûsø atgimimà, turime bendra su roþës pumpuru, kuris dreba ant jo kûnelio kybant ra- kusijos, nors daugelis pasitraukë, að iki ðiol da- naujà pradþià. Augau, sos laðui?“ Bûtis labai trapi, o þodis padeda iðlikti ir iðgyventi... Iðkentëti lyvauju politikoje. Aktyvus gyvenimas Sàjûdyje padëjo apsaugoti priim- kai Lietuva buvo Ta- ir nepalûþti... Kurti ir skleistis... tø þmoniø beatodairiðkà puolimà. Þmoniø tikslas pasiektas, tik gal per rybø Sàjungos sudë- daug paþadø tuomet buvo, o ðiandien ið jø virto didþiulis visuomenës tyje, todël prasidëjus pesimizmas. atgimimui suprato- me, kad dabar reikës gyventi naujai. Tuo metu Vilija Vertelienë, Seimo narë visi partiniai veikëjai þiûrëjo á naujas permai- nas kiek atsargiai, visi þinojome, kad nuo ðiol Sàjûdis – tai naujo gyvenimo etapas Lietu- kaþkas keisis, bet kaip tai vyks, buvo sunku ási- vai. Mûsø namuose Kaune, kai susikûrë Sàjû- vaizduoti. Per susirinkimus kalbëta, kad dabar dis, iðkart atsirado ðilkinë trispalvë vëliava. Ji dirbsime sau ir dël savæs, o ne kaþkam kitam, reiðkë naujo gyvenimo simbolá. Pavyzdþiui, að patys turësime organizuoti darbà. Joniðkis bu- niekados netikëjau, kad nutrauksiu gydytojos vo vienas paskutiniø rajonø, kur kûrësi Sàjûdis, karjerà ir tapsiu politike. Bet pasikeitë ir kitø á ðiaurinæ Lietuvos dalá viskas atëjo kiek vëliau. þmoniø gyvenimas. Su Sàjûdþio atëjimu atsivë- Sàjûdis reiðkë iðgirsti laisvà þodá kaip gaivø rë naujos galimybës visiems, þmonës pajuto, ko- gurkðná. kia svarbi yra iðkovota laisvë.

Romas Adomavièius, LSDP Vilniaus miesto sky- riaus pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybës tarybos narys

Sàjûdis – svarbus ávykis visai Lietuvai. Tada þmonës norëjo keisti padëtá, visuomenë susivie- nijo vedina laisvës idëjos. Ðias idëjas këlë inteli- gentija. Ir joms buvo lemta iðsipildyti. Gaila, kad dabar inteligentija aktyviai nedalyvauja politi- koje, o jø balsas yra labai reikalingas.

Algirdas Butkevièius, Susisiekimo ministras, LSDP pirmininko pavaduotojas

Man, matyt, kaip ir daugeliui kitø, Sàjûdis reiðkia Lietuvos prisikëlimà ið sàstingio, visuo- menës suþadinimà, naujà viltá ir tikëjimà. Nuo pirmøjø dienø ásiliejau á ðá judëjimà ir su visais Lietuvos þmonëmis dþiaugiuosi mûsø iðkovota laisve. 8 MÛSØ BALSAS

Jie gimë po to, kai susikûrë Sàjûdis

Daugeliui mûsø Sàjûdis yra istorija, kurioje dalyvavome patys. Ta- Daþnai Sàjûdis tapatinamas su deðinio- Gerbiama Vaida, papasakokite, kokie Jû- èiau tarp mûsø, socialdemokratø, yra tokiø bièiuliø, kurie gimë po to, siomis partijomis, tarsi jis bûtø tik deðiniøjø sø ateities planai. Ar planuojate bûti aktyvia nuosavybë. Kà apie tai manote? Ar socialde- LSDP nare? Kas yra Jûsø idealai, kokià ide- kai ðis Lietuvà á nepriklausomybæ atvedæs judëjimas jau buvo sukur- mokratai, Jûsø nuomone, buvo aktyvûs Sà- alià visuomenæ ásivaizduojate? tas. Todël „Mûsø balsui“ buvo ádomus jaunøjø socialdemokratø poþiû- jûdþio dalyviai? Vaida Vendelytë: Bûti aktyvia LSDP na- ris á tuometinius ávykius. Pakalbinome du jaunimieèius: Vaidà Vende- Vaida Vendelytë: Tiksliai pasakyti, ku- re nëra lengva, tam reikia ne tik daug pa- lytæ, Klaipëdoje studijuojanèià prekybos vadybà, ir Ðiauliø universite- rie dabartiniai socialdemokratai dalyvavo stangø ir visiðko atsidavimo, bet ir laiko. to studentà Modestà Stirbá, studijuojantá statybos inþinerijà. Abu jie Sàjûdþio veikloje, negaliu. Laikas nestovi Jei pasitaikytø proga labiau pasireikðti vietoje, viskas keièiasi, bet kad Algirdas LSDP, tikrai jos nepraleisèiau. Gyvename ðiais metais birþelio mënesá ðvæs 20 metø sukaktá, t. y. lygiai tiek, kiek Brazauskas jame dalyvavo, tai þinau. Taip tik vienà kartà, jei suteiktas ðansas, kad vi- metø ir Sàjûdþiui. pat aktyviai veikë ir Kazimiera Prunskie- si tave iðgirstø, gal bûtent tu gali duoti pra- në. Mano akimis þiûrint, Lietuvos social- dþià naujiems pasikeitimams. Kodël gi ne? demokratai – didelë partija, tad tikiuosi, ne- Stengiuosi ið gyvenimo imti viskà, kà duo- suklysiu sutikdama, kad dabartiniai social- da. Ðiaip esu viena tø þmoniø, kurie nesku- demokratai turëjo bûti gana aktyvûs sàjû- ba gyventi. Todël nemëgstu spëlioti, bus dieèiai. O tai, jog Sàjûdis daþnai spaudoje taip ar kitaip. Stengiuosi planuoti ir savo tapatinamas su deðiniaisiais, manæs neste- ateitá kurti palaipsniui, neuþbëgant ávy- bina. Deðiniajai politinei jëgai priklauso kiams uþ akiø. Tad tiksliai pasakyti apie pla- Tëvynës sàjunga, tad jau pavadinimas ið- nus prisibijau, kad netektø nusivilti. Bet ga- duoda, kad jos nariai pabrëþia pilietiðku- liu patikinti viena – savo ateitá matau tik mà, patriotizmà, tautines vertybes. Vieni ið Lietuvoje. Áþvelgiant savo ðalies trûkumus, pagrindiniø Sàjûdþio tikslø ir buvo atgai- pirmiausia svajoèiau apie saugià visuome- vinti Lietuvà, atgauti visas jos teises, verty- næ, kurioje nëra korupcijos ir vyrauja ly- bes. O kad jas atgauti, aktyvistai turëjo bû- gybë. Tai kone pagrindiniai kriterijai idea- ti didþiuliai patriotai. Randu tik ðá preteks- lios visuomenës link. tà tapatinti Sàjûdá su deðiniaisiais. Modestas Stirbys: Manau, dabartiniai Kà apie savo ateitá galëtumëte pasakyti socialdemokratai buvo aktyvûs sàjûdieèiai. Jûs, Modestai? Kokie Jûsø idealai? Kaip pla- Faktà, kad Sàjûdis daþnai tapatinamas su de- nuojate savo veiklà LSDP? ðiniaisiais, vertinu truputá kritiðkai, nes tuo Modestas Stirbys: Idealià visuomenæ, laikotarpiu visi daugiau ar maþiau dalyvavo kurioje norëèiau gyventi, ásivaizduoju kaip politiniame gyvenime. Todël ir negalima ra- kultûringà, sàþiningà, saugojanèià tautines ðyti lygybës þenklo tarp Sàjûdþio bei deði- vertybes. Tokioje visuomenëje vertinamas niøjø. Þodis ,,patriotas“ man reiðkia þmo- patriotizmas, atsidavimas kraðtui. Ðiaip gaus meilæ, atsidavimà gimtajam kraðtui. mano idealas yra Vytautas Ðapranauskas, nes að, kaip ir jis, á gyvenimà þiûriu su hu- Jei iðkiltø bûtinybë, ar stovëtumëte ba- moru ir ðypsena veide. Ateityje save ma- Gerbiama Vaida, kà þinote apie Lietuvos dis reiðkia man. Galbût lietuviai yra per rikadose, kaip tai darë Lietuvos þmonës tau darbininku, bet norëèiau sukurti savo Persitvarkymo Sàjûdá. Kà jis Jums reiðkia? Ar daug skubantys þmonës ir patriotiniams ap- 1991 m. sausio 13-àjà? verslà. O LSDP man patinka, tai labai ge- teko kada susitikti su Sàjûdþio aktyvistais? màstymams maþai lieka laiko...Vis dëlto Vaida Vendelytë: Meluoèiau, jei saky- ra partija, negaliu nieko bloga apie jà pa- Vaida Vendelytë: Iðgirdusi ðá klausimà ðiuo metu Sàjûdþio istoriniai faktai priver- èiau: „Kiekvienas lietuvis skubëtø stoti gin- sakyti ir nieko nenorëèiau joje keisti. Pasi- ëmiau sau priekaiðtauti, kodël nelankiau vi- èia susimàstyti ir pagalvoti, kas mes bûtu- ti savo ðalá.“ Labai gerbiu tuos Lietuvos þmo- þadu, kad ateityje stengsiuosi bûti aktyvus sø istorijos pamokø! Kaip suprantate, ið- me ðiandien, ar skambëtø Lietuvos vardas nes, kurie dalyvavo 1991 m. sausio 13-osios LSDP narys. samaus atsakymo negaliu pateikti, taèiau kaip ðalies pavadinimas, ar tiesiog bûtume ávykiuose ir gynë mûsø valstybæ. Taèiau lai- stengsiuosi árodyti, kad ir tas kelias pamo- prijungti prie kitos valstybës, o Lietuvos kai keièiasi. Þinant statistikà, kiek lietuviø Kalbëjosi Rimantas Vaitkus kas sëdëjau ne veltui. Apie Lietuvos Persi- vardas iðtrintas ið istorijos. Kad ir kaip da- palieka mûsø ðalá tvarkymo Sàjûdá þinau tiek, jog jis skatino bar bûtø apmaudu, tenka prisipaþinti, kad vien dël finansinio dalyvauti su Sà- stygiaus, vargu ar jûdþio aktyvis- jie skubëtø kovoti tais kokiuose ir rizikuoti savo gy- nors susitiki- vybe. Daþnas kuris muose nëra te- ðiandien renkasi kæ. Taèiau ne- lengvesná gyveni- prarandu vil- mo kelià. Labai ap- ties! sidþiaugèiau iðgir- dusi, kad yra daug Kà reiðkia þmoniø, mananèiø Sàjûdis Jums, prieðingai nei að ir gerbiamas Mo- galinèiø á ðá klausi- destai? Ar teko mà uþtikrintai at- paþinti sàjûdie- sakyti, jog dalyvau- èius ne ið knygø? tø tokiame gyni- Modestas me. Iðkilus pana- Stirbys: Þinau, ðioms grësmëms, kad Lietuvos kokios buvo 1991- Persitvarkymo aisiais, labai svarbi R.Jurgaièio nuotr. Sàjûdis prasi- vienybë. O tada Lietuvos þmones iðsivaduoti ið priespaudos dëjo savaitæ prieð mano gimimà. Ðis judë- vienybë buvo. Da- ir, stiprinant Lietuvos savarankiðkumà, at- jimas padëjo pamatus mûsø valstybei at- bar, deja... kurti valstybës nepriklausomybæ. Þmonës kurti, nes buvo sukurtas Seimas, kitos vals- Modestas Stir- tuo laikotarpiu gyveno viltimi, kad Lietu- tybës institucijos. Sàjûdá vertinu kaip pir- bys: Pasakysiu voje bus galima plëtoti demokratijà. Jei ne- mà þingsná atkuriant nepriklausomà Lie- trumpai – jei iðkil- klystu, tuomet buvo ne tik varþomos jø tei- tuvà. Man, manau, kaip ir visiems Lietu- tø bûtinybë, stovë- sës, bet ir ribojama spauda, laisvas þodis. vos pilieèiams, Sàjûdis reiðkia laisvæ, po- èiau barikadose, Pagrindiniai Sàjûdþio iniciatoriai, kurie ak- slinká á geresná gyvenimà visavertëje vals- kaip tai darë Lietu- tyviai reiðkësi, buvo raðytojai bei politikai. tybëje. Tiesà pasakius, në karto nedalyva- vos þmonës 1991 m. Iðties niekada nesusimàsèiau, kà ðis Sàjû- vau susitikimuose su Sàjûdþio aktyvistais. sausio 13 d. A.Aliðausko nuotraukoje vaikai atsisveikina su þaisliniais ginklais

Parengë LSDP infocentras. Iðleido UAB „AJA vieðieji ryðiai”. Laikraðtis leidþiamas nuo 1995 12 09. Nuotraukos: LSDP archyvas, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.