Sąjūdis – Tai Visa Lietuva
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
2008 m. birþelio 3 d. Nr. 2 (336) Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø Ávykiø chronologija Sàjûdis – tai visa Lietuva NUO SÀJÛDÞIO STEIGIMO IKI NEPRIKLAUSOMYBËS Gediminas Kirkilas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, LSDP pirmininkas 1988 m. birþelio 3 d. Lietuvos Persi- tvarkymo Sàjûdþio (LPS) iniciatyvinës kø rûmuose. Èia pirmuoju smuiku grieþë nës struktûros iki pat 1990 m. kovo 11 d. grupës steigimas. Jà sudarë 35 nariai, ið Lietuvos mokslø akademijos mokslininkai, laikësi gana santûriai dël to, kad komunis- kuriø 17 buvo komunistø partijos nariai. kûrybiniai inteligentai. Apskritai tai lyg ið- tai buvo iðvien su visa liaudimi. Taip vadi- Steigiamasis susirinkimas ávyko pratæsus plëstinis Lietuvos mokslø akademijos par- namasis bananø balius, kai guminëmis laz- iðvakarëse Lietuvos mokslø akademijoje tinis susirinkimas. domis buvo sumuðti demonstrantai, nubrë- vykusià diskusijà „Ar áveiksime biuro- Þinia apie tai, kad kità dienà, birþelio þë takoskyrà Lietuvos komunistø partijos kratijà“. 3-iàjà, bus tæsiama diskusija, paplito þai- vadovybëje. 1988 m. spalá pakeièiama par- 1988 m. birþelio 9 d. ávyko LKP CK at- tijos vadovybë, jos vadovu tapo Algirdas stovø susitikimas su Sàjûdþio iniciatyvine biðkai. Tos dienos vakare ir buvo sudaryta grupe. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio iniciaty- Brazauskas. Tuo metu A.Brazauskas buvo 1988 m. birþelio 13 d. ávyko pirmasis vinë grupë. Sàjûdþio skelbiamos idëjos pli- faktinis ðalies vadovas, nors veikë Aukð- Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio iniciaty- to, þmonës turëjo viltá – nejaugi galime tap- èiausioji Taryba ir Ministrø Taryba. Nuo vinës grupës susitikimas su visuomene. Ið ti nepriklausomais? Ta viltis atvedë tûks- tuomet vienintelës buvusios partijos pozi- 36 iniciatyvinës grupës nariø susirinko 23. tanèius þmoniø á gatves, aikðtes, mitingus cijos priklausë daug kas. O didþioji daugu- Dalyvavo partijos CK mokslo skyriaus ve- sostinëje ir provincijoje. ma komunistø, neskaitant saujelës atski- dëjas J.Paleckis. Visiems svarbu, – kokia Lietuvos ko- lëliø, ëjo iðvien su liaudimi. 1988 m. birþelio 14 d. Lietuvos lais- munistø partijos pozicija. Tais laikais tai bu- Labai svarbus ir kitas faktorius. LKP vës lygos mitingo metu iðkelta Lietuvos vo ypaè svarbu. Daugumai Lietuvos komu- CK antrasis sekretorius Vladimiras Berio- trispalvë. nistø partijos nariø nepriklausomybës idë- zovas netapo Maskvos statytiniu. Prieðin- 1988 m. birþelio 24 d. Pirmasis oficia- ja buvo svarbiausia, todël net negalëjo kil- gai, jo aktyvi pozicija, palaikanti Lietuvos lus Sàjûdþio organizuotas mitingas Vilniu- ti prieðprieðos tarp Sàjûdþio ir partijos. Ið nepriklausomybæ, sutrukdë Maskvai su- je, palydint delegatus á TSKP 19-àjà par- tinæ konferencijà. Mieli bièiuliai, is mûsø laikraðèio numeris neáprastas. ÐJis skirtas, atrodytø, visai nesenai mû- sø istorijai. Istorijai, kuri atvertë naujà Lie- tuvos raidos puslapá. Pasak istoriko prof. Alfredo Bumblausko, „Lietuva per savo is- torijà dar niekados taip gerai negyveno. Tu- rime stabilias sienas, kylanèià ekonomikà, A.Aliðausko nuotr. turime vis geriau gyvenanèius þmones“. 1988 m. liepos 9 d. Vingio parke ávy- Svarbiausia – turime savo valstybæ, dël ku- ko visuomenës susirinkimas su ið TSKP rios kovojome ðimtmeèius. 19-osios partinës konferencijos gráþusiais Iki ðios dienos atëjome ne staiga, ne ið delegatais. Dalyvavo apie 100 000 þmoniø. karto. Pirmiausia buvo mintis. Buvo siekis Kalbëjo A.Brazauskas. Virð minios skrai- turëti bent ðioká toká savarankiðkumà – kul- dë malûnsparnis ir mëtë lapelius. tûriná, ekonominá. Buvo siekis patiems 1988 m. rugpjûèio 5 d. „Sàjûdþio þi- spræsti dël savo likimo. Vëliau buvo iðtar- nios“ paskelbia Molotovo–Ribentropo tas þodis „Nepriklausomybë“. Dar nieka- pakto slaptuosius protokolus. da Lietuvos þmonës nebuvo tokie vieningi 1988 m. rugpjûèio 11–12 d. Lietuvoje jos siekdami. Ginèytasi ne dël tikslo, gin- lankosi TSKP CK Politbiuro narys A.Ja- èytasi tik dël vieno – kaip greitai ðis tikslas kovlevas. Daugelio nuostabai jis siûlo par- gali bûti pasiektas. tinei vadovybei toleruoti Sàjûdá. G.Svitojaus nuotr. Ðis þodis, ðis siekis átvirtinamas simbo- 1988 m. rugpjûèio 23 d. Vilniaus Vin- liais: sugráþo mûsø tautinës ir religinës Baltijos kelias gio parke vykusiame mitinge dalyvauja ðventës: Vëlinës, Kûèios ir Kalëdos, buvo 250 tûkst. þmoniø. áteisinta Trispalvë mûsø vëliava, sugràþin- ta Tautinë giesmë – mûsø himnas. Buvo 35 Sàjûdþio iniciatyvinës grupës nariø net stabdyti laisvës judëjimà. V.Beriozovas bu- áteisinta valstybinë lietuviø kalba. Tai pro- 17 – partijos nariai. Dauguma komunistø vo ir vienas ið svarbiausiø LKP atsiskyri- testas prieð ilgus metus trukusá rusinimà, buvo kartu, ëjo á mitingus, organizuodavo mo nuo TSKP iniciatoriø. Ðis atsiskyrimas tai mûsø stiprybës ir ákvëpimo ðaltinis. Ir susirinkimus ir susitikimus. 1989 m. gruodá sukûrë prielaidas atsiribo- tai padarë þmonës, kurie tuo metu buvo Tuo metu, kai Lietuvoje buvo sovieti- ti nuo diktato ið svetur ir þengti svarø þings- iðrinkti á Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà Ta- në kariuomenë, kai veikë KGB ir kitos rep- ná nepriklausomybës link. Kartais dalis is- rybà, dar gerokai prieð Kovo 11-osios akto resinës struktûros, nebuvo lengva. Iki pat torikø pamirðta ðiuos ávykius, sumenkina paskelbimà. 1991 m. rugpjûèio puèo pabaigos negalë- juos. M.Gorbaèiovo paskelbtà „perestroikà“ jome bûti tikri, ar mûsø nepriklausomybë Istorija maþai kalba ir apie kità Sàjû- Lietuvos þmonës suprato kaip galimybæ pa- nebus paskandinta kraujyje, ar neprasidës dþio metu veikusià struktûrà – Aukðèiau- V.Gulevièiaus nuotr. V.Gulevièiaus keisti savo ðalies likimà, tapti nepriklau- masinës represijos ir teroras. Daug kas siàjà Tarybà. Visi þinome, kad rinkimai á 1988 m. spalio 4 d. ávyko LKP CK 13 somais ir laisvais. Todël Sàjûdþio atsiradi- bando sumenkinti tuometinës komunistø jà buvo klastojami, kad daþnai Aukðèiau- plenumas, kuriame dalyvavo ir LPS inicia- mas buvo dësningas. partijos nariø vaidmená. Tarsi Sàjûdis bûtø sios Tarybos deputatai per kelias dienas tyvinës grupës nariai Just.Marcinkevièius, Viskas prasidëjo nuo palyginti nekal- vien tik dabar deðiniaisiais save vadinan- K.Prunskienë, B.Kuzmickas, R.Ozolas, tos diskusijos „Ar áveiksime biurokratijà“ èiø politikø nuosavybë. B.Genzelis. Nukelta á 5 p. 1988 m. birþelio 2 d. Lietuvos mokslinin- Drásèiau teigti, kad sovietinës represi- Nukelta á 2 p. 2 MÛSØ BALSAS Atkelta ið 1 p. Ir maþuma gali Tiesos ir Sàjûdis – tai padaryti labai daug teisingumo link visa Lietuva Prezidentas Algirdas Brazauskas, LSDP Garbës pirmininkas Justinas Marcinkevièius, poetas trunkanèias sesijas atlikdavo tik formalumus: be ginèø ir vienbal- Iðtrauka ið kalbos, pasakytos 1989 m. birþelio 11 d. Iðtrauka ið Just.Marcinkevièiaus pasisakymo siai priimdavo ástatymus, nutari- Vingio parke susitikime su rinkëjais Sàjûdþio suvaþiavime 1988 m. spalio 22 d. mus ir deklaracijas. Taèiau 1988– 1989 metais ávyko, atrodytø, ne- átikëtinas dalykas – ði Taryba vie- nas po kito klojo þingsnius nepri- kyti: mûsø sprendimai nëra at- cionalinio gyvenimo tradicijø. Pa- klausomybës link. 1988–1990 me- ðaukti, nëra uþprotestuoti, jie galiau supratom, kad vargas tau- tais sovietinë Aukðèiausioji Tary- veikia. toms, kuriø istorija ir atmintis nu- ba átvirtino vëliavà, himnà ir vals- Gerai, kad sudaryta parlamen- tyla arba sako netiesà, kuriø kalba tybinæ lietuviø kalbà. Priimtas tinë komisija, á jà áeina ir mûsø de- ir dvasia iðstumtos gyvenimo pa- ástatymas dël Lietuvos ekonomi- putatø, kuri turi parengti ástatymà ðalæ, liûdnai ir beviltiðkai vysta, ku- nio savarankiðkumo. Priimtas dël Latvijos, Estijos ir Lietuvos riø suverenitetà ir valstybiná sava- ypaè svarbus tuo metu nutarimas, ekonominio suvereniteto, sàjungi- rankiðkumà ir toliau negailestingai pripaþástantis faktà, kad Lietuva ná ástatymà, ne tik mûsø, pripaþin- trupina stambiosios socialistinës aneksuota pagal grobuoniðkà Ri- ti mûsø pagrindiná tikslà, dël ku- monopolijos, neregëta ûkinio, po- bentropo–Molotovo paktà. Nors rio taip kovojome. litinio ir kultûrinio gyvenimo cent- TSRS buvo neteisinë valstybë, ta- Suprantame þmoniø lûkes- ralizacija. èiau ir ji negalëjo nuneigti priim- èius, susijusius su Molotovo–Ri- Todël ir esame èia, kad iðtartu- tø LTSR Aukðèiausiosios Tarybos bentropo pakto ávertinimu. Ge- me sau ir kitiems: toliau taip ne- sprendimø. rai, kad komisijai vadovauja toks gali ir neturi bûti. Visø mûsø dar- bas, kûrybiðkumas, susiklausymas Mûsø vëliava suplevësavo þmogus, kaip A.Jakovlevas, á ko- misijà áeina keletas mûsø deputa- agaliau atëjo ta diena. Atëjo ir kantrybë privalo prikelti ir iðau- Gedimino pilies bokðte, o Lietu- tø. Tikimës, kad paèiu artimiau- ta diena, kad pagaliau sujung- ginti tai, kas dar neuþgesæ – vals- vos himnà jau galëjome giedoti P alonu, kad suvaþiavime ið siu laiku bus vienà kartà pasaky- tume savo pilietinæ ir politinæ va- tybëje, tautoje ir þmoguje. ne pasislëpæ, o vieðai. Nors þmo- pradþiø buvæ vieniði, pabai- tas tvirtas þodis Sàjungoje – kas lià, intelektualinius bei kûrybinius Esam èia ir todël, kad kiekvie- nes kamavo nepritekliai – trûko M goje turëjome daugelá sekëjø ir ða- tai per ávykis ir kaip jis turi bûti savo iðteklius, visas savo kûno ir nas atskirai ir visi kartu su skaus- bûtiniausiø maisto produktø, lininkø. Pajutome ir supratome, ávertintas. dvasios jëgas – kad sujungtume sa- mo aðara akyse prisimintume sta- sparèiai augo infliacija, – visus kad mûsø mintys, mûsø siekiai, Matëme, kad suvaþiavime bu- ve Lietuvos atgimimui. lininio teroro aukas, kad padary- vienijo vienas tikslas ir viltis, kad mûsø pasirengimas suvaþiavimui vo dauguma ir