MIELI SKAITYTOJAI IR SKAITYTOJOS, prieš žvelgdami į sekančius šio numerio puslapius, prisiminkite, ar jau prisiuntėte ad­ ministracijai savo prenumeratos mokestį už šiuos metus ir ar pridėjote savo dosnią auką, kuri dabar taip yra reikalinga. Juk vis daugiau egzempliorių reikia siuntinėti į Lietuvą, o tai padidina mūsų išlaidas. Tad laukiame jūsų pa­ ramos. Atsiliepkite taip pat ir savo laiškais. Redak­ torius jų nepaprastai laukia. Tik atkreipkite dė­ mesį, kad neseniai vėl pasikeitė redaktoriaus adresas. Linkime gražios ir kūrybingos vasaros!

Į LAISVĘ leidžia Lietuvių Fronto Redakcijos adresas: J. Baužys Bičiuliai tris kartus per metus. 9240 Cliffside Ln., Orland Park, IL Redaktorius: Juozas Baužys. 60462, USA Redakcijos talkininkai: Česlovas Grin­ Administracijos adresas: J. Prakapas, cevičius ir dr. Kazys Ambrozaitis. 14 Thelma Dr., Bakersfield, CA 93305, USA. Administratorius: Jonas Prakapas. Metinė prenumerata: JAV, Kanado­ je ir Australijoje — 10 JAV dolerių, Į LAISVĘ (TOWARD FREEDOM) — Europoje ir P. Amerikoje — 7 a Lithuanian magazine of politics JAV doleriai. and cultural life published three times a year by Lietuvių Fronto Garbės prenumerata: 20 JAV dolerių. Bičiuliai. Editor: Juozas Baužys. Business and Spausdina „Draugo'' spaustuvė: circulation manager: Jonas Prakapas. 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629. NR. 108 (145) 1990 PAVASARIS

REZISTENCINĖS MINTIES IR POLITIKOS ŽURNALAS

TURINYS

Privati iniciatyva nelaukia (vedamasis) ...... 6 Politiniai komentarai: Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? ...... 7 Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva ...... 9 Skaitytojų žodis ...... 11 Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta ...... 12 Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai ...... 14 Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis ...... 32 Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu ...... 36 Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius ...... 40 Henrikas Nagys, Poezija ...... 48 Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis ...... 50 Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro ...... 60 XXIIpolitinės studijos ...... 62 Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje ...... 64 Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema ...... 65 Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių ...... 67 Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje ...... 70 Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje ...... 71 Politinių studijų išvados ...... 77 Mūsų tarpe ...... 78 Nauji leidiniai ...... 78

Autoriaus pavarde ar slapyvardžiu pasirašyti straipsniai nebūtinai atstovauja leidėjų ar redakcijos nuomonei ir yra atviri diskusijoms • Nepakeičiant autoriaus minties, straipsniai gali būti taisomi ir tvarkomi redakcijos nuožiūra • Redakcijai siunčiami laiškai ir atsiliepimai pasirašomi tikrosiomis pavardėmis. 1 LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOS TARYBOS AKTAS

DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšda­ ma Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lie­ tuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklau­ somybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija. Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuoti­ nai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripa­ žįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 me­ tų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, pi­ liečio ir tautinių bendrijų teises. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip su­ vereninių galių reiškėją, šiuo aktu pradeda realizuoti vi­ są valstybės suverenitetą. V. Landsbergis L. Sabutis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas Sekretorius Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. priimta 22:45 Lietuvos laiku

2 Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukš­ čiausios Tarybos Pirmininkas. Nuotr. V. Maželio.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOS TARYBOS KREIPIMASIS Į PASAULIO TAUTAS

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, paskel­ busi nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą ir su­ grįžimą į laisvųjų pasaulio šalių šeimą, tikisi jų broliško solidarumo ir paramos. Mūsų sprendimas nėra nukreiptas nė prieš vieną valstybę, nė prieš vieną Lietuvoje gyvenančią tautybę. Tai kelias, kuris leidžia užtikrinti Lietuvoje žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises, atsiverti laisvam bend­ ravimui, įnešti mūsų atsakomybės ir darbo indėlį į ku­ riamą teisingumo ir santarvės pasaulį. Tepadeda mums Dievas ir visi geros valios žmonės. V. Landsbergis L. Sabutis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Aukščiausios Tarybos Pirmininkas Sekretorius

Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.

priimta 22:45 Lietuvos laiku Į VALSTYBINĮ SAVARANKIŠKUMĄ

1990 metų kovo 11 diena lietuvių istorijoje įsirašo aukso raidėmis — po 50 metų svetimųjų priespaudos Lietuva vėl pasiskelbė atkurianti ne­ priklausomybę. Vieningai ir drąsiai ji išsiveržė iš sovietinės komunistinės vergijos į laisvę, į pilnateisį jai priklausantį valstybinį savarankiškumą. Mūsų tautos siekiai, veiksmai ir sprendimai buvo taip tikslūs, kad jie stebino daugumą pasaulio valstybių. Lietuva iškėlė ir pajudino tikrą ir teisingą demokratijos supratimą daugelyje tautų, esančių po komunistinės sistemos skraiste. Per visą Antrąjį pasaulinį karą ir pokario laikotarpį lietuvių tauta priešinosi imperialistinių diktatorių prievartai ir gynė tautos demokratines teises, kurios buvo įrašytos Atlanto Chartoje: „...Tautos turi atsisakyti savo santykiuose vartoti jėgą"... „Suvereninės teisės ir laisvas savaran­ kiškas valdymasis tautų, kurios jėga buvo prijungtos, turi būti atstatytos". Tais chartos principais Lietuvos nepriklausomybė atstatoma ant labai tvirtų pagrindų. Tačiau tuo tarpu aplinkos realybėje matosi nukrypimų nuo tikros demokratijos prasmės ir atsiranda bandymų neleisti pavergtai tautai apsispręsti, kokioje sistemoje ji nori gyventi. Okupantas pavergėjas tebebando apspręsti pavergtųjų likimą kaip savo pavergtos teritorijos „vidinį reikalą". Lietuvių rezistencija visą laiką priešinosi tokiai okupantų prievartai ir tuo pasipriešinimas tiesė kelią į nepriklausomybės atkūrimą. Mūsų tautos kelias į laisvę yra gausiai nužymėtas rezistenciniais pasipriešinimo veiksmais okupantų sauvalei ir demokratijos piktnaudojimui: 1941 metų birželio 22-25 dienų sukilimas prieš okupacines sovietų jėgas; sukiliminės Laikinosios vyriausybės tautai nusagstyta rezistencinė kryptis ne tiktai žodžiais, bet ir gyvu savo veiklos pavyzdžiu; patirtos genocido bei holokausto kančios ir aukos; partizaninės kovos, apgynusios tautą nuo svetimųjų kolonizacijos ir tuo parėmusios šių dienų kovą už Lietuvos nepriklausomybe; žmogaus teisių gynimas, asmeninės disidentų kančios ir mirties auka, paneigiant okupanto teroro baimę — visa tai dėjo stiprius pagrindus šių dienų reikšmingiems lietuvių tautos veiksmams ir sprendimams. Todėl šių sprendimų akivaizdoje Lietuvių Fronto bičiulių taryba kviečia visą lietuvių išeiviją pajusti šių istorinių įvykių vertę ir prasmę, neatlaidžiai ginti Lietuvos valstybinį savarankiškumą ir vieningai remti Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją tarybą ir jos pirmininką Vytautą Landsbergį. Šiems didiesiems mūsų tautos žygiams linkime sėkmės ir prašome Dievo palaimos. Lietuvių Fronto bičiulių taryba

4 Po rinkimų . LR AT pirm. V. Landsbergis sveikinamas su laimė jimu. Šalia jo Bronius Kuzmickas ir Kazimieras Motieka. Nuotr. L. Puč insko.

Sužinoję apie Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, Lie­ tuvių Fronto bičiuliai pasiuntė Lietuvos Respublikos Aukš­ čiausiosios Tarybos pirmininkui tokio turinio telegramą:

VYTAUTUI LANDSBERGIUI 232004 VILNIUS J. KUPALOS 34-15

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA SVEIKINA JUS, GAVUSI LIETUVIŲ TAUTOS PASITIKĖJIMĄ IR SUTEKUSI PRISIIMTI PREZIDENTO PAREIGAS. LIE­ TUVIU FRONTO BIČIULIAI REMIA JUS SUNKIAME LIETUVOS VALSTYĖS ATKŪRIMO DARBE IR LINKI VESTI LIETUVIŲ TAUTĄ Į SAVARANKIŠKĄ VALS­ TYBE PILNUTINĖS DEMOKRATIJOS PAGRINDAIS. LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBOS PREZIDIUMAS

5 Vedamasis

PRIVATI INICIATYVA NELAUKIA Jau daug kartų esame rašę, kad didieji išeivijos lietuvių veiksniai labiau mėgsta posėdžiauti, negu imtis bendro ir koordinuoto darbo. Net ir šiuo metu, kai naujai atstatytai Lietuvos nepriklausomybei išlaikyti reikalinga konkreti parama nuo vaistų siuntimo iki lankstaus politinio įtaigavimo Vakarų valstybių vadovaujančiuose sluoksniuose, veiksnių veikla nedaug tepagerėjo, neskaitant kelių persitvarkymų (Lietuvių Bendruomenėje). Atrodo, kad ir prieš porą mėnesių įvykęs veiksnių vadovybių susitikimas, visų viltingai lauktas, baigėsi tik simbolišku rankų padavimu: spaudoje apie ji vos keletą eilučių tebuvo galima rasti. Turbūt atskirų veiksnių ambicijos buvo per didelė kliūtis bendram darbui? Tad nenuostabu, kad lietuviškoji išeivija, nusivylusi nepajėgiais ir į statutinius bei konstitucinius rėmus įrėmintais veiksniais ir fondais, pati ėmėsi privačios ini­ ciatyvos įvairiais būdais pagelbėti Lietuvai. Spaudoje matosi daugybė tokios privačios iniciatyvos pavyzdžių — ar tai atskirų asmenų, ar organizacijų, ar ir ad hoc susidariusių komitetų. Štai — dr. Juozas Kazickas savo ilgamečiu patyrimu reikšmingai padėjo ir prisidėjo prie ministerės pirmininkės Kazimieros Prunskienės naudingai pasi­ sekusių vizitų Vakarų valstybių sostinėse. Arba — Kristinos Vygantaitės ir Rimo Simonaičio, dviejų Amerikos Katalikų universiteto studentų, iniciatyva ir pastangomis buvo suorganizuotas ir 56 Amerikos universitetų studentų sąjungų pasirašytas laiškas Lietuvos studentams, išreiškiantis solidarumą ir paramą kovoje dėl laisvės. Ir vėl — vieno Floridos lietuvio nemažomis lėšomis,, Washington Post" dienraštyje buvo įdėtas viso puslapio skelbimas Lietuvos laisvės reikalu. O dr. Linas Sidrys, į Lietuvą nuvežęs didelį kiekį vaistų, tenai dar veltui darė akių operacijas. Connecticuto valstijoje sudarytas ad hoc komitetas visoje Amerikoje renka parašus ,,Free Lithuania now" peticijai. ,,Lithuanian Hotline" Lemonte sėkmingai ir profesionaliai vykdo amerikiečių spaudos informavimo, valdžios žmonių įtaigavimo darbą, organizuoja laiškų rašymą, demonstracijas, vaistų vajų Lietuvai ir kt. Lietuvių informacijos centras New Yorke ir jo skyrius Washingtone, kurį finansiškai paremti įsipareigojo Lietuvių Fronto bičiuliai, atlieka nepaprastai svarbų darbą. Tai tik kelios prošvaistės. Jų yra daug daugiau. Ko tik dabar dar reikėtų — tai tam tikros koordinacijos. Gal naujai prie JAV LB krašto valdybos sudarytas koordinacinis visuomeninės veiklos komitetas galėtų imtis suderinti (tik labai at­ sargiai) šiuos privačios iniciatyvos pasireiškimus? Ir mintis pabaigai: ar ateity renkant naujas veiksnių vadovybes nevertėtų į jas įtraukti tokius asmenis, kurie dabar ėmėsi privačios iniciatyvos?.. 6 Politinės padėties komentarai

KĘSTUTIS GIRNIUS

AR GALIMI KOMPROMISAI IR DERYBOS?

Stengdamasi priversti Lietuvą at­ keistokai skamba Lietuvoje ir užsie­ sisakyti nepriklausomybės atkūri­ nio spaudoje girdimi raginimai tar­ mo akto, Maskva griebėsi griežtų tis, ieškoti kompromisų. Keistokai ūkinių priemonių — naftos nutrau­ ne dėl to, kad nepakankamai atsi­ kimo, dujų ir kitų žaliavų tiekimo. žvelgiama į tai, kad Lietuvos vy­ Maskva nepaisė Vakarų šalių ragi­ riausybė negali patenkinti Maskvos nimų vengti ūkinės blokados, tuo reikalavimo atsisakyti nepriklauso­ pabrėždama, kad ji laiko Lietuvos mybės akto paskelbimo. Negali dėl klausimą vidaus reikalu, kuri jį įvairių priežasčių. Pirma, nepriklau­ išspręs savo nuožiura. Ūkio žinovų somybės atkūrimo aktas perdėm nuomone, šių priemonių taikymas rimtas reikalas, kad jį, kaip kokį turės neigiamų poveikių ir tarybi­ nors pasimatymą su draugu, būtų niam ūkiui. Tai neturėtų sukelti galima vieną dieną paskelbti, kitą piktdžiugišką paguodos jausmą, atšaukti. Antra, dėl akto reikšmės nes ką žino Lietuvos ekspertai, žino negalima jo atšaukimo laikyti ir tarybinė vadovybė. Kremliaus sugrįžimu į ankstesnę padėtį. Aktas ryžtas taikyti šias priemones, neat­ buvo paskelbtas, o paskelbimo sižvelgiant į ekonomines pasekmes, fakto negalima nei paneigti, nei rodo, kaip rimtai jis reaguoja į Lie­ užmiršti. Jo paneigimas nebūtų tuvos reikalą. Gorbačiovas taip koks nors nekaltas vos pastebimas aiškiai sieja savo prestižą su Lietu­ sugrįžimas į kovo dešimtąją, bet kū­ vos valios palaužimu, kad sunku rimas naujo labai svarbaus fakto, įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis būtent, kad ekonominiu ir kitokiu jis teiktųsi pradėti pasitarimus. spaudimu Lietuva buvo priversta Neseniai Aukščiausiosios tarybos atsisakyti nepriklausomybės. Tai sesijoje Egidijus Bičkauskas prabi­ žinotų visi — ir lietuviai, ir pasaulis, lo minorine, bet šiuo atveju realis­ ir Kremlius, net jei mandagumo ar tine gaida, kai jis siūlė raginti Mask­ prestižo dėlei būtų aiškinama ki­ vą pradėti „konsultacijas dėl gali­ taip. Kovo 11-ji buvo tikras Rubiko­ mų derybų". Ne derybas, bet kon­ nas, kurį peržengus negalima su­ sultacijas dėl jų, nes Maskvoje pa­ grįžti į status quo ante. tyrė, kad derybų greit nebus. Todėl Trečia, atsisakymas turėtų sunkiai

7 apskaičiuojamą, bet tikrai neigiamą mą, o cituojami Landsbergio žo­ poveikį Lietuvos vidaus politikai. džiai jokiu būdu nepateisina ko­ Dabartinė vyriausybė veikiausiai respondento išvados, kad esą ne­ neišliktų valdžioje. Sąjūdis skiltų, priklausomybės įgyvendinimo ati­ politinės aistros padidėtų. Be to, dėjimas galėtų tapti kompromiso politika kaip veikimo laukas būtų dalimi. diskredituotas, jaunimas net labiau Neabejotina, kad bus daugiau negu dabar skeptiškai vertintų po­ siūlymų siekti panašaus kom­ litiką. Pagaliau, jei būtų atsisakoma promiso, kuris kai kuriems, ypač kovo 11-tos akto ir nutariama siekti užsienyje, atrodo racionalus sudė­ nepriklausomybės pagal TSRS atsi­ tingos problemos sprendimas. Ta­ skyrimo įstatymą, tai netiesiog bū­ čiau lieka labai daug neaiškumų. tų pripažįstama, kad Lietuva nesi­ Ką, pavyzdžiui, konkrečiai reikštų skiria nuo kitų Tarybų Sąjungos nepriklausomybės įgyvendinimo respublikų, kad jai galioja tarybiniai atidėjimas, kokios teisės liktų Lie­ įstatymai, net kad jos įjungimas bu­ tuvos vyriausybei, kokius įstatymus vo teisėtas. Panašūs būkštavimai galėtų ji priimti? Ar tik tuos, ku­ suvaidino nemažą vaidmenį Aukš­ riems pritaria Maskva? Kremlius gal čiausiosios tarybos nutarime atsi­ to norėtų, bet ar Lietuvai tai priim­ sakyti plano pasiūlyti Tarybų Są­ tina? Juk dar senoji AT priėmė su­ jungai atnaujinti 39-jų metų sutartį. verenumo deklaraciją, pabrėžiančią Dabar neįsivaizduotinos aplinky­ Lietuvos įstatymų viršenybę prieš bės, kuriomis būtų atsisakoma ne­ kai kuriuos tarybinius įstatymus, priklausomybės atkūrimo akto. Net ir Maskvai tai buvo nepriimtina. Bet LKP vadovai, vėl pasivadinę realiz­ jų nebuvo atsisakyta, tad sunku mo šaukliais ir raginę peržiūrėti AT tikėti, kad nepriklausomybę paskel­ priimtus nutarimus, primygtinai busi AT priimtų suvaržymus, kurių pabrėžia, kad istoriniai kovo 11-tos nepaisė senu būdu paskirtoji ir il­ dienos aktai neatšauktini. Jau ir gą laiką Maskvai paklusni Aukš­ Maskva įsisąmonina Lietuvos tvirtą čiausioji taryba. Negalima užmiršti, nuostatą šiuo klausimu ir pradėjo kad Maskva pabrėžia, jog tarybiniai kalbėti ne apie akto atšaukimą, bet įstatymai ir konstitucija turi galioti apie jo įgyvendinimo atidėjimą ku­ Lietuvos teritorijoje, ir kol kas šiai riam laikui, pavyzdžiui, dvejiems sąlygai teikia tiek pat reikšmės, metams. Stengiamasi paveikti Va­ kiek nepriklausomybės atsisaky­ karų viešąją nuomonę. Pirma BBC, mui. Bet ši sąlyga Lietuvos vyriau­ tada dienraštis New York Times sybei visiškai nepriimtina, tad at­ paskelbė žinią, kad Landsbergis pri­ siranda kita kliūtis, kurią nebus tariąs šitokiam moratoriumui, nors lengva pašalinti, bet jos nepaša­ Landsbergis paneigė BBC praneši­ linus, nebus galima susitarti.

1990.V.7

8 EDITA NAZARAITĖ

ŽIURKĖS, SLIEKAI IR LIETUVA

Tarptautiniame politiniame tur­ Gorbačiovo tiražuojami ultimatu­ guje, kur pardavinėjami, mainomi, mai Lietuvai ir jos teisėtai valdžiai nuomojami, perpardavinėjami išti­ yra tiesiog nerimti. Nesunku nu­ sų tautų likimai, kur politinė dema­ jausti, kad Gorbačiovas siekia kiek gogija konvertuojama kaip tvirta galima ilgiau užvilkinti laiką. Jo pra­ valiuta, maža, tačiau narsi lietuvių dėtas dialogas bei derybos su Lietu­ tauta sukėlė savo nepriklausomy­ vos respublikos vadovais reikštų bės deklaravimu okupacijoje tikrą nei mažiau, nei daugiau Lietuvos politinį skandalą. Nors mums, lie­ nepriklausomybės pripažinimą. tuviams, dar vis dingojasi, kad Teigimas, kad Lietuvos nepriklau­ mūsų politinė drąsa sukėlė per somybės atstatymo deklaracija yra mažą rezonansą pasaulyje, betgi iš nelegali, sukelia greičiau juoką, nei tiesų tai gal perdėtas jausmingu­ pyktį, nes imperialistinės Rusijos mas. Lietuva, būdama okupuota, karinės galios ir ekonominės nega­ sugebėjo pati okupuoti tarptautinį lios buvimas Baltiečių teritorijoje dėmesį, ir jos likimas visais požiū­ yra nelegalus štai jau pusę amžiaus. riais aptarinėjamas tikrai pačiose Tai žino pati Rusija ir visas kitas aukščiausiose politinėse sferose. Tai apsiskaitęs pasaulis. Liūdina tai, faktas, kuris turi mus džiuginti ir kad įvykių Lietuvoje komentavimas teikti tvirtybės. dažnai nukrypsta į nereikšmingas Apmaudu, žinoma, kai JAV pre­ smulkmenas, per retai minimas zidentas elgiasi taip, lyg jam Lietu­ Molotovo-Ribbentropo paktas, ku­ va rūpėtų ne daugiau kaip broko­ ris kaip tik ir leidžia Lietuvai, Lat­ liai, kurių anas sakosi nemėgstąs. vijai ir Estijai nesiskaityti su naujai Dažnai atrodo, kad prez. Bush iš kepamais gorbačiovinės teisės įsta­ paskutiniųjų stengiasi elgtis tary­ tymais dėl atsiskyrimo nuo TSRS. tum išmintinga žiurkė, papuolusi į Sis paktas dažnuose politiniuose pelėkautus. Nieko nuostabaus, nes dialoguose užglušinamas nutylėji­ ir „dekados žmogus" Miša neretai mo duslintuvu, idant politinis limu­ panašėja į slieką, besiraitantį ant zinas tyliai riedėtų, netrikdydamas kabliuko. Orveliška šneka kalbant, didžiųjų politikų klausos. Sis pak­ gyvulių ūkyje dėl visokeriopų ne­ tas taip pat pavirsta didžiule balta priteklių kiaulės smarkai sulyso ir istorijos dėme p. Gerasimovo tira­ virto ant kabliukų besirangančiais dose apie „vidinę problema su Lie­ sliekais. Evoliucija, taip sakant. tuva”. Amerikiečių žurnalistų

9 NUO REDAKTORIAUS STALO Kai kovo 11-tosios aktu buvo atstatyta Lietuvos nepriklausomybė, redaktorius pagalvojo, kad prieš tai išleistas Į laisvę numeris (107) gal bus jau paskutinis šio žurnalo numeris. Lietuva pasiskelbė vėl laisva! Laisvė pasiekta!.. Tačiau vėlesniųjų įvykių eigoje brutali sovietinio imperializ­ mo jėga užtvėrė Lietuvai kelią į pilnutinę laisvę. Tad Į laisvę eina ir toliau. Šio numerio viršelis atžymėtas trimis Lietuvai reikšmingomis datomis, o turinyje visos temos išimtinai sukasi apie Lietuvą. Argi kitaip ir būti galėtų? Juk dabar visi Lietuvos rūpesčiais ir tegyvename, šiemet sueina 50 metų nuo sovietinės invazijos į Lietuvą 1940 metais. Apie slaptuosius Hitlerio-Stalino sandėrius rašo prof. dr. Bronis Kaslas. Tai buvo baisiųjų Lietuvai metų pradžia. Istorikas Liudas Truska rašo apie partizanų heroiškumą ir tragizmą. Dabartines švietimo ir žmogaus ugdymo prob­ lemas Lietuvoje pristato Aurimas Juozaitis ir Saulius Galadauskas. Ir daug kitų vertingų straipsnių bei minčių. Noriu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad iš šiame Į laisvę numeryje spausdinamų 19 straipsnių ar sutrumpintų pasisakymų net 11 yra autorių iš Lietuvos, o tik 8 — Vakaruose gyvenančių. Tai reiškia, kad Į laisvę vis labiau pasiekia Lietuvą. Ir įdomu, kad prieš daugelį metų Lietuvių Fron­ to bičiulių iškelta pilnutinės demokratijos idėja grįžta į Lietuvą kaip aktuali vertybė. Taip rašo Arvydas Juozaitis savo straipsnyje „Demokratija nesensta".

žvilgsnis neretai užkliūva už p. Ge­ čioms Baltijos tautoms. Rusija, rasimovo šilkinio kaklaryšio, bet skęstanti savo pačios sukurtų impe­ kodėl jie nepasidomi, kokiais marš­ rialistinių problemų liūne, visgi pa­ kiniais vilki V. Landsbergis? teikia genialių idėjų: penkerių metų Dalinis vakariečių fariziejiškumas bėgyje radikaliausieji rusų protai laisvės siekiančių baltiečių neturėtų irstančiai imperijai, kuri buvo išmušti iš vėžių, nes Biznio Imperi­ pavadinta romantišku Tarybų Są­ ja, kaip ir Blogio Imperija, turi sa­ jungos vardu, pasiūlė veiksmingą vo geležinę logiką. Labiau nerami­ sprendimą, kuris akimoju pašalintų nantis yra pačios Rusijos žmonių visas taip vadinamas „nacionalisti­ požiūris į pavergtas Rusijos tautas. nes" bėdas — tai pasiūlymas Rusi­ Jis nėra daug žadantis, nebent to­ jai išstoti iš TSRS sudėties. Iš kius pasisakymus parinko ameri­ tikrųjų, legendarinių pertvarkų ir kiečių televizija. Bet imperialistinė atvirumų šurmulyje nieko protin­ Rusija stengiasi civilizuotis, mokosi gesnio taip ir neteko išgirsti. politinės kultūros, ir šios aplinky­ bės yra palankios laisvės siekian­ 1990.IV.28

10 SKAITYTOJŲ ŽODIS

Dėkinga už žurnalą Gerai ir blogai Nežinau geradario, kuriam turiu būti „Į Laisvę" Nr. 107 numeryje įdo­ dėkinga už rezistencinės minties ir po­ miausias ir labai svarbus straipsnis yra litikos žurnalą „Į laisvę", kurį gavau Arvydo Juozaičio „Laisvė arba ideolo­ 1990 sausio 20. Žurnalas politiškas, gijos mirtis". daug informacijos. Džiugina dar tik studijuojančio Vėjo Įdomu buvo skaityti Amerikoje gyve­Liulevičiaus gerai aprašyti stebėjimai, nančių lietuvių mintis apie Lietuvos apsilankius kituose kraštuose. Atrodo, praeiti ir nūdieną, išeivijos konkrečius auga gabus žurnalistas. darbus, susitikimus su žmonėmis iš Lie­ Yra ir daugiau gerų ir reikalingų tuvos. Dėkoju už tai „Į laisvę" žurna­ straipsnių. Deja, atsiranda ir vandenė­ lui, o redakcijai linkiu kūrybinės sėkmėslio, vietomis net apsamanoto. Pasige­ ir kuo daugiau skaitovų. dau nors vieno straipsnio — aprašymo, Vida Kavaliauskaitė, kas gero ir pozityvaus atsitiko Lietuvo­ Šiauliai je per dvejus paskutinius metus. Vincas Akelaitis Įdomus ir aktualus Atitaisyta klaida Šis „Į laisvę" 107 nr. buvo išskirtinai aukšto lygio ir labai aktualus. Sėkmės. Praeitame (107 nr.) mano straipsnyje Kun. V. Cukuras, apie Daumanto žuvimo aplinkybes pa­ Putnam, CT. daryta didelė klaida, parašant: „...elekt­ riniu žibintuvėliu daviau sutartą Lenkijos lietuvių „Aušra" signalą". Kaip suprasti tą signalą? Siunčiu jums „Aušros" numerį (3-86, Mano buvo parašyta: „Daumantas pa­ 1989), neseniai gautą iš Suvalkų kraš­ tikslinimui Kukausko dar parašė laišku­ to, Lenkijoje. Trečiame puslapyje tį, man žibinant elektriniu žibintuvėliu, redakcija aprašiusi labai vargingas savoužsidengus palapine. Atsakymą gavo darbo sąlygas. Neatrodo, kad jie gauna teisingą" Kam tas iškreipimas? paramos iš Lietuvių fondo ar kurios ki­ Sekančiame žurnalo numeryje prašau tos lietuvių organizacijos Amerikoje. atitaisyti šią klaidą — taip, kaip mano Prašyčiau tuo reikalu paskambinti yra parašyta. Lietuvių Fondui. Jiems ir šimto dolerių Povilas Pečiulaitis — parama būtų reikšminga: doleris turi Lakštingala Lenkijoje aukštą vertę. Gal ir kokią ra­ Redaktorius autorių ir skaitytojus šomąją mašinėlę lietuvišku alfabetu nuoširdžiai atsiprašo. Nebuvo tiksliai būtų galima jiems persiųsti? rankraštyje suprastas autoriaus sakinys Dr. A. Šmulkštys, ir todėl klaidingai perduotas skaityto­ Gibbstown, NJ jams. Gautas „Aušros" numeris pamini­ mas tolimesniuose puslapiuose, duoda­ mas ir adresas. (Red.) Tęsinys 80 psl.

11 DEMOKRATIJA NESENSTA

ARVYDAS JUOZAITIS Kadaise G. Hegelis sukūrė loginę būties sistemą. Jo mokinys ir kritikas S. Kierkegaardas sąmojingai replikavo, pasakydamas, kad loginę sistemą sukurti galima, tačiau būties sistemos — ne. Ir, žinoma, danas buvo teisus. Ta teisumą šiandien mes galime jausti ne tik protu, bet ir visu savo europietiškuoju kūnu. Po egzistencialistinės ir fenomenologinės patirties jau nebedrįstame tarti, kad objektyvioji Pasaulinė Dvasia bent kiek tvirčiau įtakoja mūsų gyvenimus. Nors šie gyvenimai ir valdomi — bent jau Vakarų Europoje — racionalumo, tačiau kiek gilesnės logikos būties atžvilgiu jie nepripažįsta. Racionali sistema? — Taip. Būties sistema? — Ne. Nes būtis kone tapusi ,,mano privačiu" reikalu. Ir todėl visiškai teisus A. Camus šį privatumą nuvedęs iki loginės išvados: jeigu būtis priklauso tik man, vadinasi, galiu daryti su ja ką tinkamas. Taip savižudybės klausimas tampa pagrindiniu filosofijos klausimu. Bet Europa — tai kartu ir demokratija, kuri reikalauja gyvybės, o ne mirties. Tačiau ar būties problema yra bent kiek susijusi su demokratijos dėsniais? * * *

G. Hegelis buvo itin įžvalgus mąstytojas. Juk jis sakė: Pasaulinė Dvasia yra gudri. Šiandien mes galime kiek tinkami kartoti egzistencia­ listinę maldą ir vis dėlto jausime, kad šalia mūsų stovi nepermaldaujama realybė, kuri lemia mūsų gyvenimą. Galime kartoti, kad ,,būties nebuvo ir nebus, kad ji YRA dabar", tačiau Pasaulinės Dvasios dirbamas darbas kels mumyse amžinybės ilgesį. Ir net prieš savo valią mes ieškosime stabilių objektyvumo normų. Viešame visuomeniniame gyvenime nėra stabilesnio ir patikimesnio dalyko už demokratiją. Būtent jai turime būti dėkingi už Europą, Dvasią ir Pažangą. Žinoma, kadaise jos funkcijas atliko krikščionybė, dabar gulinti tvarkos ir atsakomybės pamate. Ir dabar demokratija, kaip ir krikščionybė, „reikalauja kilnių pažiūrų į žmogaus būtybę, gilios jai pagarbos..." Taip teigė Lietuvių Fronto bičiuliai, aptikę savąja patirtimi nelygstamą europietiškojo gyvenimo vertę. Nelygstamoji Europa — amžina Europa. * * *

Šiandien atsigrįžtame į nutraukto gyvenimo pradmenis ir negalime nusistebėti daugeliu atradimų, kuriuose prieš pusšimtį metų ar dar anks­ čiau padarė mūsų tautiečiai. Dažnai suima siaubas vien pagalvojus, kiek

12 Priešrinkiminė demonstracija Vilniuje. Nuotr. L. Puč insko. toli mes būtume galėję nužengti, kiek pažinti ir dar daugiau atrasti... Bet turime džiaugtis ir tuo, jog esame gyvi ir — o tai dar svarbiau — sugebame įvertinti prakilniausius praeities darbus. Ir kad esame žmonės ne vien biologine savo prigimtimi. Todėl galime būti tikri, kad demokratija grįžta. Lietuviu Fronto bi­ čiulių kolektyvinis darbas „Į pilnutinę demokratiją" aktualus šiandien ne vien pavadinimu ir temomis. Yra daug svarbesnė vertybė. Tai pats veikalo pasirodymo FAKTAS. Juk jį išleido tremtyje atsidūrę šviesuoliai, kai aplink žiojėjo prieblanda ir demokratijos socialinėje tikrovėje nebuvo. Šis faktas parodo mažiausiai du dalykus. Pirma, kad laisvės idėja nenugalima jokios tikrovės diktato ir, antra, kad žmonės, pažinę ir patyrę ją, gina ir tvirtina demokratiją nepaisydami jokių išorinių pavojų ir nelaimių. O juk mūsų tėvynainiai tuokart ką tik buvo praradę valstybę. Tiek viena, tiek kita turėtų būti didžiai pamokoma. Ir tuo labiau pamokoma, kad gyvendami istorinio lūžio laikotarpiu esame reikalingi nepajudinamo objektyvaus pamato. Nes šiaip ar taip, Pasaulinė Dvasia vis vien dirbs savo darbą. Jaustis galime tvirtai — to mus moko ir Lietuvių Fronto bičiuliai. Jų studija prasideda tema, kuri mus vienija per visus amžius — kultūra. Vilnius, 1990 m. sausio 18 d.

13 BAISIEJI LIETUVOS ISTORIJOS METAI

BRONIS KASLAS

Aleksandro taikos pasiūlymus, Žvilgsnis į praeitį sulaužė „Amžinosios Taikos" 1494 Jau nuo 14-to šimtmečio Lietuva metų sutartį ir įsibrovė į Didžiosios buvo didelė ir galinga valstybė, Lietuvos Kunigaikštijos teritoriją. valdanti teritoriją nuo Baltijos iki Šiuo aktu Ivanas pradėjo Rusijos Juodosios jūros. Ji savo jėgos nevar­ sutarčių laužymo ir ekspansijos tojo pavergti ir išnaudoti kitas tau­ tradiciją, kuri per šimtmečius tęsiasi tas ar panaikinti jų socialinius ir re­ iki šių dienų. liginius laimėjimus. Jos tikslas buvo Po Jono III Maskvos valdovai per sulaikyti mongolų invaziją į vakarus šimtą metų veržėsi į Lietuvos terito­ ir tuo pačiu užtikrinti savo valsty­ riją. Jonas IV („Baisusis" — 1533— binį saugumą. Lietuvos armijos nu­ 1584. Vainikuotas pirmuoju Rusijos žygiavo iki Ugros, Okos ir Donet­ caru 1547. Titulo prasmė ir kilmė so upių ir tuo sudarė Rusijai gali­ esanti „Trečiosios Romos" — mybę išsivaduoti iš mongolų nelais­ Maskvos Cezaris), užkariavęs Kas­ vės. pijos pakraštį, įsiveržė į Lietuvą ir Ilgainiui Maskvos kunigaikštys­ net įžūliai drįso reikalauti sau arba tė kaimynines šalis jėga sujungė sa­ jo sūnui Teodorui Lietuvos-Lenki­ vo valdžion ir jau 15-tam šimtme­ jos karaliaus sosto. čiui baigiantis tapo Lietuvos varžo­ Atrodo, kad jau net ir tame toli­ ve Europos rytų Slavijoje. Brutalios mame istorijos periode Lietuvą bu­ jėgos būdas santykiuose su savo vo užklupę baisūs laikai. Ji nuken­ kaimynais nuo tada tapo pastovi tėjo tiek daug, kad ji buvo privers­ Rusijos užsienio politikos tradicija. ta ieškoti būdų savo padėčiai gelbė­ Vietoje koncentruotis į slavų genčių ti. Grasinama tų pačių pavojų, Len­ kultūros ugdymą, Rusijos valdovai kija pasiūlė Lietuvai politinę sąjun­ sukaupė visą energiją absorbuoti gą. Tad 1569 metais Lubline Lietuva kaimynines tautas ir plėsti savo te­ buvo priversta sudaryti su Lenkija ritorijas. dviejų valstybių sąjungą vadinamą Didysis Maskvos kunigaikštis Jo­ Rzeczpospolita oboiga narodov — Dvie­ nas III (Ivan III, 1462-1505) davė ofi­ jų tautų respublika. cialų istorinį toną Rusijos politikai. Ši sąjunga nei Lietuvai, nei Lenki­ Jis atmetė Lietuvos kunigaikščio jai nieko nepagelbėjo. Abi valstybės

14 DR. BRONIS KASLAS, šio straipsnio autorius, baigęs VDU teisiu fakultetą Kaune, vėliau gavo teisiu daktaro laipsni Strasbourgo universitete, Pran­ cūzijoje. Politiniu mokslu ir diploma­ tinės Europos istorijos profesorius bei istorijos katedros vedėjas Wilkes uni­ versitete, Wilkes-Barre, PA. Keturių veikalu, anglų ir prancūzu kalbomis, ir daugelio straipsniu Europoje ir Ame­ rikoje autorius. Vokiečiu okupacijos metu aktyvus rezistencijos dalyvis ir vienas iš Vliko steigėjų.

Nuotr. K. Č ikoto periodiškai, laikui slenkant prarado kariuomene sumušė švedus, bet po savo rytines teritorijas su Ukraina, to atsisakė atitraukti Rusijos armiją Dniepro sritimis ir t.t. 18-tam iš Lietuvos-Lenkijos teritorijos. Jis šimtmečiui žengiant pirmyn, Rusi­ įsakė savo kariuomenei apsupti jos plėtimasis ir imperializmas taip Respublikos seimo posėdžius ir gra­ pat neatsiliko. Tam ji naudojo tuos sino seimo nariams mirtimi. Rusija pačius ekspansijos metodus, ku­ taip pat pareikalavo, kad Lietu­ riuos mes ir šiais laikais Rusijos vos-Lenkijos kariuomenė būtų su­ politikoje gerai matome ir pažįsta­ mažinta iki 24,000 kareivių. Aki­ me, būtent, kurstant vidujines ne­ vaizdoje šios karinės grėsmės sei­ santaikas ir suirutes, kuriomis pa­ mas buvo priverstas „tyliai" sutik­ sinaudodama jos kariuomenė įžen­ ti su padiktuotomis sąlygomis ir to­ gia į tuos kraštus, pretenduodama dėl buvo pavadintas „Nebylio sei­ būti žmogaus teisių gynėja ir išlais­ mu". vintoja. Didysis šiaurės karas, užtrukęs 21 Nusitesęs virš dvidešimt metų metus, baigėsi 1721 m. Nystado tai­ (1699-1721) Didysis šiaurės karas kos sutartimi. Rusija laimėjo didelį buvo vienas iš baisiausių periodų Baltijos pakraštį su Livonia, Estija, Lietuvos istorijoje. Tuometinis Ru­ Karelija, Vyborgu ir Estijos pakraš­ sijos caras Petras I (Didysis, čių salomis. Išstumdamas iš čia 1682-1725) panaudojo šio karo pro­ Švediją, užkariavęs Baltijos jūros gą išsiplėsti į Baltijos pakrantes, o krantus ir išplėtęs įtaką į Lenki­ taip pat ir dominuoti Lenkiją ir Lie­ ją-Lietuvą, Petras galėjo dabar pa­ tuvą, kur siautėjo Švedijos kara­ sivadinti „Didžiuoju". Jis atidarė liaus Karolio XII kariuomenė. Paža­ Rusijai „langą į vakarus" ir per Bal­ dėjęs išlaisvinti Lietuvą-Lenkiją iš tijos jūrą įsigijo išėjimą į Europos Švedijos okupacijos, Petras su savo tarptautinius vandenis. Rusija tapo

15 imperija, o Petras I — imperato­ kovon ėjo šūkiu ,,Aš esu lietuvis". rium. Kosciuškos sukilimas buvo tikras Rusija dabar nuolat kišosi į Lietu­ levy en masse — didikų, miestiečių ir vos-Lenkijos vidaus reikalus, jos valstiečių armija. Sukilimas nepasi­ kariuomenė aktyviai varžė respub­ sekė. Pats Kosciuška buvo sužeistas likos vyriausybės veiksmus, įžūliai ir su daugeliu kitų vadovų pateko persekiojo jos naują valdovą Les­ į rusų nelaisvę. 1795 metais įvyko činskį, kuris buvo priverstas pa­ trečiasis ir paskutinis lemiamas Lie­ bėgti į užsienį. Laikui bėgant, tuvos-Lenkijos respublikos padali­ Rusijos atstovas respublikoje tapo nimas. Etnografinė Lietuva buvo tikruoju Lietuvos-Lenkijos diktato­ užimta Rusijos, Varšuva ir jos sri­ riumi, o nominalinė respublikos vy­ tys su Lietuvos Užnemune atiteko riausybė ir pats karalius buvo rusų Prūsijai, o Krokuva — Austrijai. įsakymų vykdytojai. Dėl mažiausio Taip tragiškai baigė savo egzisten­ pasipriešinimo Rusijos armija ap­ ciją Lietuvos-Lenkijos respublika, supdavo seimą ir jėga priversdavo sunaikinta Rusijos ekspansijos eigo­ Rusijai paklusti. je. Pergyvenusi baisius laikus ilgų Prūsijos karalius Fridrikas II Di­ šimtmečių eigoje, argi ir šių dienų dysis (1740-1786), matydamas Rusi­ Lietuva gali pasitikėti bet kokiais jos nesulaikomą plėtimąsi į vaka­ Rusijos siūlymais pasilikti su ja są­ rus, pasitaręs su Austrijos Maria jungoje. Terese, pasiūlė Rusijos Katrynai II 1795-1918 metų caristinės Rusijos pasidalyti Lenkiją-Lietuvą tarp šių okupacijos periodas Lietuvoje galė­ trijų valstybių. Katryna sutiko, ir tų būti aptartas kaip tautinio, kul­ 1772 metais įvyko pirmasis Lietu­ tūrinio ir religinio žalojimo ir naiki­ vos-Lenkijos padalinimas. nimo periodas. Lietuvių ir lenkų re­ Šio ir vėliau įvykusio antrojo pa­ akcija prieš rusiškąją priespaudą dalinimo pasekmės buvo baisios ir pasireiškė mažesniais ir didesniais giliai sukrėtė visą respublikos vi­ sukilimais, kurių svarbiausi įvyko suomenę. Įvykusiam visos tautos 1831 ir 1863 metais. Jungtinių Ame­ spontaniškam sukilimui vadovavo rikos Valstybių laisvės idėjos ir iš Amerikos grįžęs demokratinių prancūzų 1789 m. Revoliucijos libe­ laisvės kovų pionierius Tadas Kos­ ralizmas bei ,,laissez-fair" ekonomi­ ciuška. Jis sėkmingai buvo dalyva­ niai principai taip pat turėjo daug vęs Amerikos nepriklausomybės re­ įtakos Lietuvai ir Lenkijai. Napo­ voliuciniame kare ir užsitarnavęs leonas šias idėjas išplatino visoje brigados generolo laipsnį. Išgirdęs Europoje. Jų įtakoje vyko ir lietuvių apie savo tėvynės nelaimę, greitai tautinis atgimimas, privedęs prie grįžo ten ir ėmėsi vadovauti sukili­ Lietuvos nepriklausomybės paskel­ mui prieš didžiausias Europos galy­ bimo 1918 metais. bes, pavergusias jo kraštą. Lietu­ Dar pradiniais nepriklausomybės viams jis yra brangi asmenybė, nes metais iškilo naujos problemos Lie-

16 tuvos valstybės santykiuose su Len­ leisti Vokietijai, ir tokiu būdu kija. 1920 spalio 7 Suvalkų sutartis neteko savo vienintelio uosto prie turėjo stabilizuoti sienų klausimą, Baltijos jūros. paliekant Lietuvai Vilnių, kuris jau Baisūs Antrojo pasaulinio 1918 vasario 16 dienos Lietuvos ne­ karo metai priklausomybės paskelbimo aktu buvo tapęs Lietuvos sostine, o taip Po Austrijos Anschluss'o 1938 m. pat su ištisa Vilniaus sritimi jau bu­ kovo 13, po Čekoslovakijos okupa­ vo Lietuvai pripažintas ir 1920 vimo (1939 m. kovo 15), Klaipėdos liepos 12 dienos Taikos sutartimi su aneksija buvo dar vienas žingsnis į Rusija. Po dviejų dienų, spalio 9, Antrąjį pasaulinį karą. Anglija Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, dabar buvo priversta persiorientuo­ užėmė Vilnių, lemiamai pažeidė ti iš Muencheno „appeasement'ų" savo santykius su Lietuva ir sutrig­ į rimtą ruošimąsi karui. Derybose dė tarptautinius santykius Rytų Eu­ su Rusija anglams ir prancūzams ropoje. Ji taip pat sulaužė Tautų nesutikus leisti sovietams laisvas Sąjungos nubrėžtą tarp Lietuvos ir rankas Baltijos respublikų srityje, Lenkijos demarkacijos liniją ir tuo dar deryboms oficialiai nenutrūkus, pati pirmoji pažeidė šios tarptauti­ Maskva slaptai derėjosi su nacine nės organizacijos autoritetą išlaikyti Vokietija ir 1939 metų rugpjūčio 23 Europoje taiką. dieną buvo pasauliui pranešta, kad Praradimas sostinės buvo didelis tą dieną Vokietija ir Sovietų Są­ ir skaudus smūgis jaunai Lietuvos junga pasirašė nepuolimo sutartį. valstybei. Bet ji nenustojo vilties Buvo sąmoningai nutylėtas tuo pa­ kurti ir plėsti savo tautinę kultūrą, čiu laiku pasirašytas slaptas mokslą ir demokratines tradicijas iš protokolas, kuriuo Baltijos vals­ laikinosios sostinės Kauno. Jos de­ tybės, Lenkija ir Suomija pasi­ mokratinei konstitucinei santvarkai, dalintos tarp abiejų pasirašiusių su pagrindu arba be rimto pagrin­ šalių. do (tai dar ir šiandien debatuojama) Kai kurie aspektai šio (rugpjūčio buvo suduotas rimtas smūgis 1926 23 dienos) protokolo ir vėlesnių gruodžio 17 perversmu, kurio pa­ slaptų dokumentų, pasirašytų tarp sekmėje demokratinio daugiaparti­ nacinės Vokietijos ir Sovietų Sąjun­ nio parlamentarizmo santvarka bu­ gos, atskleidžia ir paryškina signa­ vo pakeista autoritetinio preziden­ tarų ypatingai skubius ir intensy­ tinio rėžimo sistema. Tarp kitų vius siekius pasirašyti tuos susita­ nelaimių ir smūgių nepriklausomy­ rimus. Iš šio rugpjūčio 23 dienos bės periode reikia paminėti nacinės slapto protokolo, kuriuo Rusija Vokietijos karinės jėgos grėsmės sutiko palikti Lietuvą Vokietijos būdu Lietuvai primestą 1939 kovo sferoje, galėtume padaryti išvadą, 22 dienos sutartį, kuria Lietuva bu­ jog Stalinas su Molotovu giliau vo priversta Klaipėdos kraštą per­ neapsvarstė šio teritorinio

17 pasidalinimo pasekmių. Ribben­ rugpjūčio 23 dienos slaptu protoko­ tropui tokį pasidalinimą pasiūlius, lu perleidžiant Lietuvą Vokietijos rusai skubotai sutiko ir pasirašė. sferai. Vadinasi, rusai bet kokia kaina Šiai klaidai atitaisyti ir reikalui skubiai šio susitarimo siekė. duoti pilną svorį Stalinas pats Vokiečiai siekė to pačio, bet geriau asmeniškai ėmėsi veikti. Rugsėjo 25 išnaudojo savo diplomatinius gabu­ jis išsikvietė Berlyno ambasadorių mus užtikrinti savo interesams, t.y. Schulenburgą ir jam pareiškė, kad taip pat skubiai apsirūpinti Rusijos Lenkijai sugriuvus reikia viską neutralumu Vokietijos invazijai į daryti, kad išvengti tarp abiejų ša­ Lenkiją. Čia galėtume padaryti lių nesusipratimų ir trynimosi. Jis esminę ir pagrindinę išvadą, jog čia pat pasiūlė Lenkijos sritis apie Antrojo pasaulinio karo pradžiai Lubliną ir į rytus nuo Varšuvos Hitleris turėjo turėti Rusijos neut­ priskirti Vokietijos zonai. Vokietija ralumą, kurį Stalinas Hitleriui davė gi iš savo pusės turėtų perleisti Lie­ ir tuo jis įgalino Vokietiją pradėti tuvą Rusijos sferai. Tas, žinoma, lie­ karą. tė esminį pakeitimą rugpjūčio 23 Po Vokietijos invazijos į Lenkiją dienos protokolo, kuriuo Lietuva iš vakarų 1939 rugsėjo 1, ir po Rusi­ buvo priskirta Vokietijos zonai. jos invazijos į Lenkiją iš rytų (rug­ Kadangi Maskva jau spaudė sėjo 17), Raudonajai armijai užėmus Estiją dėl karinių bazių ir skubėjo Vilnių, Ribbentropas per savo am­ panašų spaudimą išvystyti Latvijoje basadorių Maskvoje priminė Sovie­ ir Lietuvoje, Stalinas primygtinai tų vyriausybei, kad Vilnius turi būti tiesiog reikalavo Berlyną skubiai pa­ priskirtas Vokietijos sferai ir per­ sikeisti teritorijomis. Vakarų frontui duotas Lietuvai. Berlynas apie tai dar visiškai tylint ir Rytų Europos painformavo ir Lietuvos vyriau­ statusui dar esant neaiškiam, Vo­ sybę, tačiau laikydamas paslaptyje kietijai tebebuvo svarbus taikingas slaptus teritorinio pasidalinimo Rusijos neutralumas. Tuo pagrindu susitarimus. rugsėjo 28 Ribbentropas vėl skrido Maskva tuo metu jau planavo pir­ į Maskvą ir tą pačią dieną pasirašė muosius žingsnius, kaip Molotovas antrąjį slaptą protokolą. pavadino, „viso Baltijos komplek­ so galutiniam išsprendimui", t.y., Antrojo slapto protokolo įvedimui karinių bazių visose trijose (1939 rugsėjo 28) ypatybės Baltijos respublikose ir Suomijoje. Rugpjūčio 23 dienos protokolas Tad Vokietijos pretenzijos į Vilnių šiuo buvo pakeistas ta prasme, kad ir Lietuvą ardė ir trukdė visus „Lietuvos valstybės teritorija yra Maskvos planus tokiam galutiniam įterpiama į Sovietų Sąjungos įtakų viso Baltijos komplekso išsprendi­ sferą", gi Lublino provincija ir dalis mui. Tik dabar Stalinas suprato, Varšuvos srities perleidžiama kokia didelė klaida buvo padaryta Vokietijai. Protokolas taip pat

18 Didžioji sueiga Gorbačiovo vizito metu Vilniuje.

nurodė ir pramatė, kad, sovietams joje sutartį, o taip pat ir Latvija jau darant Lietuvoje teritorinius per­ buvo spaudžiama tokiam pat san­ tvarkymus, „dabartinė Vokieti­ dėriui. Lietuvos eilė taip pat turėjo jos-Lietuvos siena bus ištaisyta ta greit ateiti. Bet kaip Maskva tada prasme, kad dalis Lietuvos terito­ pateisintų Lietuvai ir ypač net ir rijos pietvakariuose nuo linijos, Lietuvos komunistams rugsėjo 28 pažymėtos prijungtame žemėlapy­ dienos pasirašyto protokolo pažadą je, yra paskiriama Vokietijai". atiduoti Hitleriui tą Suvalkijos teri­ Pasirašydama šį protokolą, Maskva torijos sklypą. Juk iš čia buvo kilęs vėl nesusivokė, kad šis Suvalkijos Lietuvos tautinis atgimimas, ir net žemės sklypelis bus vėl Vokietijai Lietuvos komunistai galėtų nesu­ pretekstas ir priekabė išspausti iš tikti dėl tokio Maskvos išdavikiško Rusijos didžiulę kompensaciją. veiksmo. Šiuo metu Sovietam jau pavyko Po įtemptų pasikeitimų nuomo­ izoliuotą ir silpnutę Estiją priversti nėmis tarp ambasadų ir vyriausybių sutikti pasirašyti su Maskva savitar­ Ribbentropas pasiūlė Maskvai nie­ pinės pagalbos ir karinių bazių Esti­ ko apie tai neminėti Lietuvos

19 delegacijai, kuri spalio 3 jau buvo rios delegacija Maskvoje spalio 7-8 pašaukta į Maskvą, ir palikti Su­ desperatiškai priešinosi Stalino ir valkijos sklypo perdavimo Rusijai Molotovo įrodinėjimams, kad datą atvirą, bet jokiu būdu neįvesti Lietuva turinti sekti savo Baltijos ten Rusijos kariuomenės, nes ta sesučių pavyzdžiu. Ypatingai jie teritorija pagal rugsėjo 28 dieną abu pabrėžė, kad Lietuva esanti pasirašytą protokolą esanti Reicho daug svarbesnė Sovietų Sąjungos suvereniteto dalis. Be to Vokietija saugumui, į Lietuvos delegacijos pasiliko sau teisę pasirinkti datą šiai pasipriešinimą Sovietai nekreipė problemai išspręsti. dėmesio. Spalio 10 dieną under Teritorijų pasidalinimo paslaptis duress Lietuvos delegacija pasirašė buvo bandoma išlaikyti, nors Molo­ su Sovietais tarpusavės pagalbos, tovas, informuodamas Lietuvos už­ karinių bazių ir Vilniaus grąžinimo sienio reikalų ministerį, tuo metu iš­ sutartį. Reikia pažymėti, kad šiame šauktą į Maskvą dėl Vilniaus grą­ dokumente (kaip ir Estijos bei Lat­ žinimo Lietuvai, trumpai paminėjo vijos sutartyse) buvo užakcentuota, mažą Vokietijos-Lietuvos sienos jog 1920 metų Taikos sutartis ir 1926 pataisymą. Paslapties uždanga jau metų Nepuolimo sutartis „ir toliau šiek tiek prasiskleidė, tad ir Vokieti­ galioja būti tvirta bazė jų tarpusa­ ja buvo priversta ką nors Lietuvos vio santykių ir veiksmų". Kaip ži­ vyriausybei pasakyti. Vokietijos nome (ir tas yra labai svarbu visuo­ ministeris Kaune painformavo Lie­ met akcentuoti tarptautinėje areno­ tuvos vyriausybę, kad derybose su je) 1920 metų Taikos sutartyje „Ru­ Maskva ,,tik mažo sienos pakeitimo sija be rezervacijų (besąlyginiai) pri­ idėja iškilo". Jis taip pat pabrėžė, pažįsta Lietuvos valstybės suvere­ jog „Reicho vyriausybė dabartiniu nines teises ir jos nepriklausomy­ momentu sienų revizijos klausimą bę... ir visiems laikams Rusija laisvu nelaiko aktualiu". Šioje padėtyje noru atsisako visų Rusijos suvere­ galime padaryti išvadą, kad Lietu­ ninių teisių į lietuvių tautą ir jos vos delegacija Maskvoje, Lietuvos teritoriją". Ir dar labai svarbu vyriausybė Kaune ir Lietuvos pa­ užakcentuoti aplinkybę, jei Lietuva siuntinys Berlyne melagingais kada nors prievarta priklausė (arba, Maskvos ir Berlyno pareiškimais jei kaip dabar priklauso) Rusijai, buvo bandomi užliūliuoti ir nura­ Taikos sutartis ir Leninas tą atvejį minti, nors Damoklo kardo šešėlis taip išsprendžia: „Praeityje Lietu­ jau buvo matomas lietuvių tautos vos prievarta priklausymo subjection padangėje. Ypatingai buvo sapienti Rusijai faktas neuždeda lietuvių sat Rusijos veržimasis į šias mažas tautai ir jos teritorijai jokių bejėges Baltijos valstybes. įsipareigojimų Rusijai". Šis prin­ Karinės bazės jau buvo įvestos į cipas yra taip pat įjungtas prezi­ Estiją ir Latviją ir buvo panaudotos dento Wilsono punktuose, Tautų kaip spaudimas prieš Lietuvą, ku­ Sąjungos pakte, Briand-Kellogo

20 pakte, Atlanto Chartoje, Nueren- Mes stovime už skrupulingą ir tie­ bergo Tarptautinio teismo nutari­ siog raidišką šių paktų vykdymą... muose, Jungtinių Tautų Chartoje, ir mes viešai pareiškiame, kad ta vi­ Helsinkio deklaracijoje ir kituose siška nesąmonė (nonsense) apie Bal­ tarptautiniuose dokumentuose. To­ tijos kraštų sovietizaciją yra tik kiu būdu tautų apsisprendimo tei­ mūsų bendrų priešų ir visų antiso­ sė, visuotinai priimta, nors dažnai vietinių provokatorių interesas". ir nevykdoma bei laužoma, tapo Tad tokioje atmosferoje, džiau­ tarptautinės teisės dogma. giantis sostinės Vilniaus gausių baž­ nyčių varpų graudžia simfonija, Lietuvos baisiausi 1940-tieji metai iliuzijomis ir Maskvos apgaulingais Po 1939 spalio 10-tos Savitarpinės melais, migloti Lietuvos laimingų pagalbos sutarties Lietuvos (taip pat nelaimių 1939 metai slinko į pabai­ Estijos ir Latvijos) santykiai su So­ ga vietų Sąjunga atrodė normalūs ir Nuotaikas sudrumstė vėlyvo šal­ net draugiški. Baltijos valstybės to rudens Sovietų invazija į Suomi­ buvo užtikrintos Rusijos įsipareigo­ ją, kuri netikėjo Maskvos vilio­ jimu Savitarpinės pagalbos sutar­ nėms, pažadams bei grasinimams ir tyse respektuoti šių tautų suverenu­ ryžosi paaukoti beveik ištisą jauną­ mą. Lietuvos ministeris pirminin­ ją vyrų generaciją ant laisvės auku­ kas Jonas Černius savo notoje ro (1939 lapkričio — 1940 kovo). Ne­ (spalio 28) Sovietų liaudies komi­ žiūrint šio akis atveriančio Suomi­ sarų tarybos pirmininkui Molotovui jos įvykio, net tiek vėlai kaip 1940 lietuvių tautos vardu dėkojo už m. kovo 29, Molotovas savo kalbo­ nuolatinę pagalbą ir už Vilniaus je Aukščiausiame soviete vėl pareiš­ grąžinimą Lietuvai. Molotovas savo kė pasitenkinimą vykdymu savitar­ oficialiame reporte Aukščiausiam pinės pagalbos sutarčių su Estija, sovietui (parlamentui) spalio 31 vėl Latvija ir Lietuva. pabrėžė: „Sovietų Sąjungos santy­ Nepraslinkus net dviem mėne­ kiai su Estija, Latvija ir Lietuva yra siams, staiga visa įvykių baisumo pagrįsti (based) 1920 metais sudary­ pradžia paaiškėjo. Savo 1940 tomis su šiais kraštais sutartimis... gegužės 25 dienos notoje Sovietų Sovietų Sąjunga pasirašė Savitarpi­ vyriausybė staiga apkaltino Lietuvą nės pagalbos sutartis su Estija, Lat­ pagrobimu sovietų karių iš Lietuvo­ vija ir Lietuva. Šie paktai su Baltijos je esančių karinių bazių. Vakarų valstybėmis nėra tam, kad Sovietų fronte karo veiksmams dabar jau Sąjunga kištųsi į Estijos, Latvijos ir vykstant pilnu tempu ir vokiečių ar­ Lietuvos vidaus reikalus, kaip kai mijai ten pilnumoj užsiangažavus, kurie užsienio sluoksniai bando įti­ Sovietai nusprendė, kad dabartinis kinti. Jie yra pagrįsti savitarpiniu momentas yra jiems palankiausias respektu pasirašiusių šalių politinei, išspręsti „Baltijos kompleksą". O socialinei ir ekonominei santvarkai. būdas tam „kompleksui" išspręsti

21 turįs būti Baltijos valstybių apkalti­ tvarkymą, kad ,,Jei katastrofa čia nimas Savitarpinės pagalbos sutar­ įvyktų, laikykite Lozoraitį diploma­ čių sulaužymu. Nepavykus Suomi­ tinių atstovybių užsienyje šefu, ją visiškai paglemžti, žygis prieš Klimą jo pavaduotoju ir šaulį ant­ likusias Baltijos šalis turįs būtinai ruoju". Tas buvo išmintingas ir at­ pavykti. Prancūzijai griūvant ir sargus nutarimas. Anglijos kariuomenei su kitais są­ Šalia galbūt beviltiškų lietuvių de­ jungininkų likučiais evakuavus, o legacijos Maskvoje pastangų Res­ vokiečių dėmesiui esant nukreip­ publikos prezidentas Smetona bir­ tam į vakarus, geresnio momento želio 10 pasiuntė gerai motyvuotą sauvaliavimui Europos rytuose asmeninį laišką Aukščiausios Sovie­ Maskva nematė. tų tarybos prezidiumo pirmininkui Lietuvos vyriausybė sovietų kalti­ Kalininui. Jame jis užtikrino, kad jo­ nimais dėl rusų bazių kareivių pa­ kių slaptų įsipareigojimų kitoms grobimo labai susirūpino ir sekan­ valstybėms, priešingų Savitarpinės čią dieną (gegužės 26) prašė Molo­ pagalbos sutarčiai, Lietuva nėra pa­ tovą duoti konkrečių davinių apie dariusi, pabrėžė šios sutarties svar­ pagrobimus ir siūlė Sovietų Sąjun­ bą Lietuvai ir jį užtikrino lietuvių gos vyriausybės atstovams daly­ tautos dėkingumu už taikingą vauti kareivių pagrobimo tardymo Sovietų Sąjungos politiką. Pasitik­ komisijoje, kuri buvo sudaryta iš ži­ rinti ko šia savo taktika Sovietų Są­ nomų teisininkų, pirmininkaujant junga siekia, Lietuvos diplomatinis Vilniaus teismo prokurorui Juozui ministeris Berlyne užklausė apie tą Bražinskui ir viso tyrinėjimo prižiū­ reikalą to meto sovietų „sąjunginin­ rėtojui Teisingumo ministeriui An­ kės" Vokietijos Auswertiges amt. tanui Tamošaičiui. Čia jam buvo užtikrinta, kad Vokie­ Į Lietuvos vyriausybės paneigi­ tijos vyriausybė neturinti apie tai mus ir siūlymus tyrime dalyvauti žinių, bet, kai tik kokios nors žinios Maskva nekreipė dėmesio ir Lietu­ ateis iš Kauno ir Maskvos, pasiunti­ vos delegacijai Maskvoje pateikė niui bus pranešta. dar papildomų kaltinimų, esą Lie­ tuva slaptai bandė sueiti į sąjungą su priešiškomis Sovietų Sąjungai Ultimatumas ir okupacija jėgomis, kas esą prieš spalio 10 Tad net šiuo tragiškai kritišku is­ Savitarpinės pagalbos sutartį. Po torijos momentu Lietuva oficialiai tokių melagingų kaltinimų nežinojo Kremliaus kėslų, kurių Maskvos galutinieji tikslai jau pra­ procesas buvo jau gerai Maskvos dėjo aiškėti, ir Lietuvos užsienio rei­ apgalvotas ir vykdomas žingsnis po kalų ministeris Urbšys gegužės 30 žingsnio. Vakarų fronte birželio 14 dieną telegramomis painformavo Hitlerio armijos įžengė į Paryžių ir apie tai Lietuvos diplomatines at­ apėjusios iš užpakalio paraližavo stovybes užsieniuose ir padarė pa­ Maginot liniją. Galvodami, kad pa-

22 saulio akys, nukreiptos į Vakarų sybė lauks atsakymo į šiuos Europą, neatkreips dėmesio ką reikalavimus iki birželio 15 dienos, Maskva daro Rytų Europoje, tą pa­ 10 val. ryto. Iki to laiko neatsakius, čią birželio 14 dieną (1940), 11:50 Lietuva bus laikoma atsisakiusi iš­ naktj Sovietai įteikė Lietuvai ultima­ pildyti šiuos reikalavimus. tumą ir reikalavo į jį atsakyti iki bir­ Nėra dokumentinių įrodymų, želio 15, 10 val. ryto. Ultimatume kad Lietuvos vyriausybė sovietų Maskva kaltino Lietuvą: 1) sovietų ultimatumą priėmė. Paskutiniame karių pagrobimu, jų kankinimu ir kabineto posėdyje nuomonės išsi­ net nužudymu; 2) Baltijos valstybių skyrė, prezidentas griežtai stovėjo karinės santarvės, nukreiptos prieš už pasipriešinimą, protesto ženklan Sovietų Sąjungą, sudarymu bei ka­ nutarė ir pasitraukė į užsienį. Štabo ro štabų slaptais pasitarimais; 3) viršininkas generolas Vincas Vit­ šios karinės sąjungos spaudos orga­ kauskas buvo pasipriešinimui prie­ no ,.Revue Baltique” anglų, prancū­ šingas ir, atrodo sauvališkai, zų ir vokiečių kalbomis išleidimu paskelbė birželio 15 įsakymą, kad 1940 vasario mėnesį. vyriausybė sutiko „įleisti naujas Šie visi tariami Savitarpinės pa­ sovietų karines bazes Lietuvoj" ir galbos sutarties sulaužymai esą kad „birželio 15, 3 val. po pietų įvykę, nežiūrint Sovietų Sąjungos Sovietų armijos daliniai perėjo draugiškumo savo pačios iniciaty­ sieną ir ėjo į krašto vidų. Sovietų ar­ va atiduodant Lietuvai Vilnių. To­ mijai reikia parodyti kurtuaziją ir dėl Sovietų Sąjunga laikanti, kad draugiškumą kaip ir anksčiau". Vit­ tokia padėtis negali tęstis ir ji reika­ kauskas savo įsakyme mini tik „So­ laujanti tuoj pat: vietų karines bazes" ir, atrodo, są­ 1. Atiduoti teismo organams Vi­ moningai nutyli kitus ultimatumo daus reikalų ministerį Skučą ir reikalavimus. Sovietai Vitkauską Saugumo direktorių Povilaitį kaip palankiai įvertino, palikdami jį tiesiogiai nusikaltusius provokacijos sovietų generolo laipsnyje Krašto veiksmais prieš sovietų karines apsaugos ministeriu iki 1940 metų bazes Lietuvoje; rugpjūčio mėnesio ir vėliau iki 1945 2. Sudaryti Lietuvoje vyriausybę, metų 29-to Teritorinio korpuso kuri sugebėtų užtikrinti Savitarpi­ vadu. nės pagalbos sutarties vykdymą ir Pirmas iš ultimatumo kaltinimų 3. Užtikrinti laisvą Sovietų dėl tariamo sovietinių karių pagro­ Sąjungos kariuomenės įvedimą į bimo ir jų nužudymo buvo grynas Lietuvos teritoriją pakankamam melas, įrodytas jau tuojau pat. Bra­ skaičiuje, kad būtų užtikrintas zinsko vadovaujama ir profesoriaus sutarčių vykdymas ir apsaugotos Tamošaičio prižiūrima tyrimų ko­ sovietų bazės nuo provokacijos. misija tardymų ir profesinių eksper­ Ultimatumo pabaigoje pabrėžia­ tyzų keliu patikrintais daviniais nu­ ma, kad Sovietų Sąjungos vyriau­ statė, kad kareivio Butaevo savižu­

23 dybė buvo nustatyta trijų Sovietų jokių slaptų karinių derybų nevedė. armijos gydytojų, dalyvavusių Papildomai tai raštu patvirtino ir lavono apžiūrėjime, skrodime (au­ buvęs Užsienio reikalų ministeris ir topsy) ir surašyme skrodimo nuo­ Lietuvos Diplomatijos šefas Stasys monės. Raudonosios armijos karių Lozoraitis (žr. priedus Nr. 1 ir 2). „pagrobimas" (kidnapping) buvo Gal juokingiausias kaltinimas bu­ sąmoningai sukurtas (invented) vo, kad „1940 metų vasario mėn. nuo pradžios iki galo. Tokiu būdu, buvo įsteigtas ir atspausdintas šios tvirtinimai, kad dezertyravimai, karinės sąjungos organas ,Revue nugirdymai ir nužudymai buvę at­ Balticjue', leidžiamas anglų, prancū­ likti Lietuvos vyriausybės žinioje zų ir vokiečių kalbomis". Šiame esančių asmenų, faktiškai neturi žurnale iš viso yra 15 straipsnių, iš jokio pagrindo. Tą patvirtino taip kurių penki yra parašyti lietuvių: pat komisijos nariai teisininkai ministerio pirmininko Antano Mer­ Vytautas Račkauskas ir Jonas Ta- kio prancūzų kalba „Baltų bendra­ lala. darbiavimas turi siekti konstrukty­ Ultimatumo kaltinimas, kad Balti­ vinės taikos ir neutralumo politi­ jos valstybės sudariusios priešišką kos". Merkys užtikrina, kad lietu­ karinę sąjungą ir turėjusios slaptus vių tauta pilnai pasiruošusi prie to karinius pasitarimus, taip pat buvo prisidėti. be jokio pagrindo ir iš piršto išlauž­ tas melas. Tuo reikalu Latvijos Užsienio reikalų ministeris Juozas telegrafo agentūra jau birželio 15 Urbšys straipsnyje „Lietuvos užsie­ savo komunikate drįso paskelbti, nio politika", užtikrinęs, kad kad Lietuva niekuomet neprisijun­ „...mūsų užsienio politika yra ap­ gė prie senos Estijos-Latvijos 1923 sprendžiama teisės ir teisingumo metų santarvės, kuri jau neveikė ir respektu", eina prie Lietuvos ir So­ kad „jokio kito karinio susitarimo vietų Sąjungos santykių. Jis labai tarp trijų Baltijos valstybių nebu­ aiškiai pabrėžia, kad Sovietų Są­ vo". Taip pat iš lietuvių oficialių junga yra mūsų sąjungininkė. Lie­ sluoksnių išlikę gyvi paskutinio Lie­ tuva yra jos sąjungininkė. Tad yra tuvos ministerių kabineto nariai suprantama, kad mūsų santykiai su Kazys Musteikis, Krašto apsaugos Sovietų Sąjunga užima pirmą vietą ministeris, Juozas Audėnas, Žemės mūsų užsienio politikoje. Yra nuo­ ūkio ministeris ir Vincas Mašalaitis, monių, kad įvedimas sovietų ka­ Generalinis ministerių kabineto riuomenės į Lietuvos teritoriją esan­ sekretorius, padarė raštišką notarinį ti pradžia pavergimo". Tačiau mi­ pareiškimą, kad po 1939 spalio 10 nisteris Urbšys užtikrina, kad tos Savitarpinės pagalbos sutarties nuomonės yra klaidingos, nes Savi­ pasirašymo su Sovietų Sąjunga jo­ tarpinės pagalbos sutartis tvirtai už­ kių politinių ar karinių sutarčių ar tikrinanti Sovietų Sąjungos nesiki­ sąjungų nebuvo sudaryta ir nei vy­ šimą į Lietuvos suverenitetą ir ligi riausybė, nei jos kariniai štabai šiol sovietų kariuomenė tą respek- 24 tuoja. Kiti lietuvių — Jono Vileišio, ti ir apie Estijos ir Latvijos autorių V. Mačio ir Vaclovo Sidzikausko straipsnius. Sovietų ultimatumo straipsniai yra nepolitiniai ir abso­ tvirtinimas, kad „Revue Baltique" liučiai taip pat nėra Sovietų Sąjun­ buvo „karinės sąjungos organas", gai priešiški. Tą patį galime tvirtin­ buvo toks pat melas, kaip ir karinės

25 26 santarvės egzistavimas, o taip pat, SSRS. Ši sovietų inkorporavimo kaip ir kiti ultimatumo kaltinimai. tezė neturėtų visiškai šiandien Faktiškai „Revue Baltique" buvo iš­ figuruoti bet kokiuose debatuose. leistas privatinės iniciatyvos ir jo Šių dienų ,,glasnost" ir ,,perestroi­ įžangoje buvo pareikšta, kad tai nė­ kos" periode tie tvirtinimai jau ra joks oficialus leidinys. Jį leidžia buvo paneigti ir Sovietų Sąjungos privatinis Estų-Latvių-Lietuvių aukščiausios tarybos, kuri viešai bendradarbiavimo biuras. pripažino faktą, kad Baltijos valsty­ bių jėga inkorporavimas į Sovietų Sąjungą buvo pasekmė Molotovo— Ultimatumo pasekmės Ribbentropo (t.y. Sovietų Sąjungos Kada melagingų kaltinimų ulti­ ir nacinės Vokietijos) slaptų susita­ matumo būdu Sovietų Sąjungos rimų. Tokiu būdu atstatymas Balti­ Raudonoji armija 1940 metų birže­ jos valstybių nepriklausomybės lio 15 dieną įsiveržė ir okupavo Lie­ (t.y. status quo ante) šiose aplin­ tuvą (o taip pat Latviją ir Estiją) ir kybėse ir šioje atmosferoje negalė­ kada įkandin Sovietų vyriausybė tų būti sukliudytas. pasiuntė savo emisarą Vladimirą Iš Komunistų partijos padiktuoto Dekanozovą politinei santvarkai vienintelio kandidatų sąrašo išrink­ pakeisti, nuo to momento (t.y. po tas Liaudies seimas 1940 liepos 21 birželio 15) Lietuva tapo okupuotas paskelbė Lietuvą sovietine socialis­ kraštas, Sovietų Sąjungos suvereni­ tine respublika, priėmė rezoliuciją, tete. Sudaryti bet kokie krašto vy­ kurią deklaravo einąs prezidento riausybiniai ar administraciniai pareigas Justas Paleckis, ir paskel­ organai po birželio 15 dienos tapo bė, kad seimas nutarė prašyti So­ okupaciniai organai — įstaigos — vietų Sąjungos Aukščiausią Tarybą veikiančios Sovietų Sąjungos priimti Lietuvos Sovietų Socialisti­ suverenitete ir lietuvių tautos valios nę Respubliką į Sovietų Sąjungą neatstovaujančios. Okupacijoje kaip sąjunginę respubliką. Buvo sudaryti vyriausybės organai yra sudaryta delegacija iš 19 asmenų, neteisėti, nes neatstovauja tautos kurių tarpe buvo ir šie Lietuvoje pa­ valios ir nėra tarptautiškai pripa­ garsėję, slaptai veikę komunistai: žinti. Eiti į kompromisus su šia iš Justas Paleckis, Antanas Venclova, tarptautinės bei konstitucinės teisės generolas Vincas Vitkauskas, Liu­ ir aiškių faktų išplaukiančia teze das Gira ir Petras Cvirka. Jie vyko reikštų sutikti su sovietų tvirtinimu, į Maskvą prašyti Aukščiausią so­ kad Lietuvos įsijungimas į Sovietų vietą priimti Lietuvą sovietine res­ sąjungą buvęs atliktas konstituciniu publika į Sovietų socialistinių res­ teisėtu — sequenciniu keliu: Mer­ publikų tarpą. Rugpjūčio 3 prašy­ kio-Krėvės Mickevičiaus-Paleckio mas buvo priimtas ir dabar prasidė­ vyriausybės, rinkimai, Liaudies jo oficialūs Lietuvos sovietinio Seimas ir pagaliau — įjungimas į gyvenimo kančios baisiausi metai.

27 Suvalkijos sklypelio likimas Molotovu. įdomu, kad čia Hitleris Sugrįžkime valandėlei pažiūrėti, Molotovui pareiškė, jog pasiskirsty­ koks buvo likimas to Suvalkijos že­ mas sferomis Baltijos valstybėse, mės sklypelio, kurį Vokietija slap­ neturėjo reikšti jų inkorporavimo. tu 1939 rugsėjo 28 dienos protoko­ Taip pat iškilo konfliktas dėl lu, perleisdama Lietuvą Rusijos Rumunijos ir kitų Europos pietry­ zonai, pasiliko sau, neva norėdama čių teritorijų SSRS kaimynystėje. natūraliau ir paprasčiau pertvarkyti Šiose derybose paaiškėjo, kad tai­ sienas. Po šio protokolo pasirašymo kingai suderinti Sovietų Sąjungos ir Berlynas keliais atvejais priminė so­ Vokietijos interesus bus neįmano­ vietams, kad tas Suvalkijos gabalas ma. Todėl 1940 gruodžio 18 Hitleris priklauso Vokietijai ir sovietų ka­ davė įsakymą, skubiai pasirengti riuomenės į Lietuvą įvedimo atve­ Sovietų Sąjungos invazijai, žinomai ju ši Lietuvos teritorijos dalis turi kaip „Operation Barbarossa". būti palikta laisva teoriniame Vokie­ Berlynas dabar nutarė, kad spren­ tijos suverenitete. Vokietija taip pat dimas Suvalkijos sklypelio reikalu pasiliko sau teisę pasirinkti laiką turėtų būti išspręstas dar prieš didįjį šios teritorijos inkorporavimui į Vo­ žygį į Rusiją, ir taip bent išspausti kietiją. Maskva šią teritorinę prob­ iš sovietų tam tikrą kompensaciją lemą laikė didelėje paslaptyje, tikė­ už šį Lietuvos teritorijos kampelį. dama greito jos išsprendimo, nes Po daugelio pasiūlymų ir priešpa­ kitaip galėjo pakilti pasipiktinimo siūlymų Maskva pasiūlė savo audra dėl šios tautiškai ir kultūriš­ kompromisą, sutinkantį sumokėti kai Lietuvai brangios teritorijos da­ sutartą sumą dviejų metų laiko­ lies. tarpyje. Vokiečiams šį mokėjimo Tokiu būdu Vokietija netrukdė laikotarpį atmetus, rusai pagaliau sovietų pasiruošimui okupuoti Lie­ sutiko už skypelį sumokėti Vokie­ tuvą. Bet, pasibaigus Lietuvos in­ tijai 7,500,000 aukso doleriais arba korporacijai į Sovietų Sąjungą, 31,500,000 Reicho markėmis. Skly­ Suvalkijos sklypelio problema toli pelio problemai išspręsti 1941 me­ gražu nesibaigė. Dar sovietizacijos, tų sausio 10 dieną buvo pasirašytas Liaudies seimo rinkimų ir Paleckio dar vienas slaptas protokolas, ku­ kabineto veiklos metu sovietams la­ riame buvo nurodyti specifiniai bai ji rūpėjo, nes Berlynas buvo mokėjimų terminai. Paskutinis aiškiai įspėjęs, kad ši Lietuvos dalis mokėjimo terminas turėjo būti 1941 yra Vokietijos suverenitete. Tai lietė vasario 11 dieną. Protokolą pasirašė Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus Molotovas ir Vokietijos ambasado­ apskritis. Maskva nebenorėjo jokių rius Schulenburgas. šis vasario būdu jų atiduoti Vokietijai. Po dau­ mėnesio terminas paskutiniam iš­ gelio notų pasikeitimo ir ambasado­ mokėjimui buvo Berlynui priimti­ rių derybų, pagaliau 1940 lapkričio nas, nes „Operation Barbarossa" 13 Hitleris pats susitiko Berlyne su buvo nustatyta gegužės arba vėliau- 28 šiai birželio mėnesiais, kada visi Šiems teisės ir moralės pažeidi­ mokėjimai jau bus buvę padaryti. mams vykstant, Sovietų Sąjungos prezidentas Gorbačiovas ir jo par­ lamentas užsispyrusiai reikalauja ir Kelios mintys pabaigai ekonominėmis sankcijomis spau­ Šiuo metu, kada demokratiškiau­ džia Lietuvos vyriausybę ir parla­ siu būdu naujai išrinkta Lietuvos mentą, kad jie atšauktų ir panaikin­ Aukščiausioji Taryba kovo 11 dieną tų savo kovo 11 dienos Lietuvos ne­ paskelbė atstatytą Nepriklausomą priklausomybės atstatymo nutari­ Lietuvą, Rusijos karo lėktuvai mą. grasinančiai vis skraido virš sostinės Šioje įvykių konsteliacijoje lietu­ Vilniaus, Raudonoji armija Vilniaus viams kyla klausimas, ar visa tai apylinkėse vykdo nerimą keliančius mums neprimena Ivano III sulaužy­ manevrus ir marširuoja gatvėmis, mo „Amžinosios taikos" sutarties sovietų tankai ir šarvuočiai naktimis ir Lietuvos invazijos, arba Ivano IV dunda Vilniaus gatvėmis ir terori­ invazijos į Lietuvą ir reikalavimo zuoja ramius gyventojus, Raudono­ Lietuvos sosto sau ar savo sūnui, sios armijos kariai okupuoja kai ku­ arba Petro Didžiojo invazijų ir riuos pastatus ir vykdo kratas ligo­ spaudimo Respublikos Seimo jam ninėse. paklusti, arba Stalino ultimatumo ir

29 Lietuvos invazijos ir inkorporavimo kios Rubenso litografijos paveikslą į Sovietų Sąjungą? Tai yra klausi­ nusipirkau Šiaulių miesto gražiame mai, ar šių dienų įvykiai nėra prieškarinės statybos pašte praeitų tradicinė senosios Rusijos politikos metų (1989) rugsėjo mėnesį. tąsa? Dabartiniame konflikte tarp pre­ Tai nerimą keliantieji klausimai, zidento Gorbačiovo ir Lietuvos vy­ į kuriuos atsakymai yra „taip" ir riausybės dėl Lietuvos nepriklau­ „ne". „Taip", nes karo lėktuvų somybės atstatymo yra kai kurių skraidymas virš Lietuvos sostinės ir užkulisių, kuriuos reiktų paanali­ sovietų tankai Vilniaus ir kitų zuoti, įvertinti ir juos suprasti. Ne miestų gatvėse, bei Raudonosios ar­ mijos jėgos demonstravimas mums paslaptis, kad Maskva gerai žinojo, primena anuos baisius istorijos jog Lietuvos parlamentas kovo 11 metus. Atsakymas „ne", nes mes rengiasi paskelbti Lietuvos nepri­ norime tikėti ir net manome, kad klausomybės atstatymą. Šis Lietu­ Gorbačiovas nėra kuris nors Ivanas vos parlamento veiksmas sovietų ar Petras, ar kitas Stalinas bei politinėje-konstitudnėje terminolo­ Brežnevas. gijoje buvo viešas sukilimas (open Jei jis staigiai nepasuks atgal, rebellion) išsivystęs į revoliuciją Gorbačiovas istorijoje bus žinomas prieš Sovietų Sąjungos konstitucinę kaip politinių laisvių pionierius. Jis santvarką. Šis sukilimas ir revoliu­ sudarė sąlygas Rytų Europoje išsi­ cija, atrodo, Maskvos buvo sąmo­ laisvinti virš 100 milijonų žmonių. ningai nesukliudytas, nors Maskva Pačioje Sovietų Sąjungoje, nors galėjo tai lengvai padaryti. Maskvai daug lėčiau, laisvėjimo procesas atrodė naudingiau leisti Lietuvai taip pat vyksta. paskelbti nepriklausomybę ir tuo Lietuvoje, Gorbačiovo periode, taip pat eventualiai įrodyti, kad toks KGB budriai akiai sekant, buvo revoliucinis paskelbimas yra jų ter­ leistos (ir atrodo vis dar toleruoja­ minologijoje neteisėtas. Sovietinei mos) pagrindinės tautinio pasi­ ekonominei blokadai spaudžiant ir reiškimo manifestacijos ir įvairios militariškai žmones kankinant, kitos vidaus gyvenimo teisės bei Maskva tiki, kad Lietuvos parla­ laisvų rinkimų teisė, o taip pat ir mentas bus priverstas nepriklau­ religijos laisvė iki to laipsnio, kad somybės nutarimą panaikinti arba, sovietiniai paštai pardavinėja Ru­ kaip Francois Mitterand ir Helmut benso kryžiaus gan didelę litogra­ Kohl patarė, mažiausiai nutarimą fiją (17 x 21 in.), įrėmintą ir apsup­ laikinai suspenduoti. Nei Amerika tą mažesniais foto vaizdeliais iš nei Vakarų Europa šiose aplinkybė­ Lietuvos religinio gyvenimo. Pa­ se, ir Gorbačiovo tikėdamiesi eko­ veikslai parduodami surinkti lėšas nominės bei politinės naudos, Lie­ Tarpdiocezinės Kunigų seminarijos tuvai pagelbėti arba vengia, arba re­ operavimo fondui. Vieną šios pui­ alistiškai galvojant — negali.

30 Mes esame įsitikinę, kad lietuvių gyvenimą yra pagrįstas šimtmečių tauta ir jos parlamentas suverenite­ patyrimu santykiuose su Rusija, to nutarimo niekuomet nepanaikins patyrimu, kurs Lietuvai yra tautinio ir neatšauks, bet laikinai jį suspen­ išlikimo klausimas. Istorija mus taip duoti, aplinkybėms spaudžiant, pat moko, kad paskelbimas ir įsta­ galimybė yra. Tuo atveju Lietuvos tymas nepriklausomybės dar neuž­ suvereniteto problemą Maskva ban­ tikrina mūsų tautos saugumo, iki dys įsprausti į labai gudrią trilypę kol Lietuva ir kitos Baltijos res­ referendumo, 5-rių metų periodo publikos neįsijungs į visos Europos laukimo ir pagaliau Sąjungos kong­ naują santvarkos sistemą ir netaps reso patvirtinimo sistemą. Šią sis­ šios sistemos saugumo integraline temą sovietai išdirbo užsitikrinda­ dalimi. mi, kad respublikų suvereniteto ir Gyvename labai kūrybingus tarp­ išstojimo iš Sąjungos bandymams tautinės politikos laikus. Lietuva, ji būtų „Mission Impossible", ir tuo kaip niekad savo istorijoje, yra di­ būdu Sąjungos egzistencija taptų džiųjų valstybių kabinetų debatuo­ amžiams užtikrinta. se, pasaulinės spaudos pirmųjų Šiuo atveju respublikoms išsiva­ puslapių straipsnių antgalvėse ir duoti galimybė būtų tik visuotinas editorialų komentaruose, televizijos ir visiškas Sąjungos sugriuvimas. ir radijo svarbių žinių pranešimuo­ Tam nei Gorbačiovas, nei rusai se bei diskusijose. Lietuva savo netiki ir, atrodo, kad Amerika ir heroiškuose politiniuose ėjimuose bendrai Vakarai tame mato kai vadovauja laisvės ir žmogaus teisių kuriuos pavojus, kurių aiškiai at­ frontuose. O ką mes, Lietuvos emi­ skleisti jie nenori ir žada Sovietų gracija, darome ir darysime šiuose Sąjungai pagelbėti tuos sunkumus frontuose Lietuvai pagelbėti? pergyventi. Atrodo, kad dar vienas labai svar­ Šiam straipsniui panaudoti šaltiniai: bus šio trilypio konstitucinio nuo­ 1. Lietuvių enciklopedija. stato siekis yra įteisinti respublikų priklausomybę Sąjungai ir šiuo ke­ Straipsnio autoriaus veikalai: liu bandyti gauti tarptautinį statu­ 2. L'Entente Baltique, Sirey, Paris 1939. so pripažinimą. Baltijos respublikų 3. The USSR-German Aggression atveju šis kelias susidurs visuomet against Lithuania, Robert Speller & su Ribbentropo-Molotovo slaptų Sons, New York, 1973. protokolų pasekmėmis ir Jungtinių 4. The Baltic Nations, Euramerica Amerikos Valstybių 50-ties metų Press, Pittston, PA, 1976. aneksijos nepripažinimo politika, 5. La Lithuanie et la Seconde Guerre kuri yra nesikeičianti. Mondiale, Maisonneuve et Larose, Lietuvių reikalavimas atsiskirti Paris, 1981. 6. Three Secret Protocols, Euramerica nuo Sovietų Sąjungos kontrolės bei Press, Pittston, PA, 1980. teisės kištis į Lietuvos valstybinį

31 Neseniai iš Lietuvos jau antrą kartą Grandis korporantas, 1944-45 univer­ Amerikoje lankėsi Jonas Antanaitis, siteto dėstytojas Kaune, Studentų atei­ mokslo darbuotojas, su kuriuo redak­ tininkų sąjungos pirmininkas, suimtas toriui teko pasikalbėti aktualiais Lie­ 1945, sovietų lageriuose ir tremtyje iš­ tuvos padėti liečiančiais klausimais. Jo­ buvęs iki 1956. Grįžęs iš tremties, buvo nas Antanaitis — rezistentas jau nuo projektavimo instituto vyriausiuoju 1941 metų, studentų ateitininkų korp! konstruktorium.

Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis

POKALBIS SU JONU ANTANAIČIU

Mūsų pokalbiuose daugiau kaip prieš Dvasinė stiprybė — tai pagrindi­ dvejus metus kėlėte mintį, kad Lietuvos nis ginklas mūsų kovoje dėl laisvės. kelyje į laisvę svarbiausias uždavinys Deja, šio ginklo dažnai pritrukda­ yra dvasinis tautos atgimimas. Kokios vome. Pirmąją bolševikinę okupa­ problemos, kokie uždaviniai yra aktua­ ciją lietuvių tauta sutiko nepasiruo­ liausi šiuo metu, kai Lietuva jau pasi­ šusi tokiems išbandymams: lietuvių skelbė atstatanti savo nepriklausomybę? tautoje atsirado „liberalų", kurie patikėjo pasakoms apie bolševikinį Reikia pasakyti, kad dvasinis atgi­ rojų. Vokiečių okupacija taip pat mimas ir dabar tebėra vienas iš ak­ neprisidėjo prie dvasios stiprinimo. tualiausių uždavinių. Nežiūrint to, Todėl antrąją bolševikų okupaciją kad šiuo metu yra jaučiamas dvasi­ sutikome dar silpnesni. Neturėjome nis pakilimas, ypač susidomėjimas nei savo programos, nei vadų. Bu­ religija (tikybos pamokas lanko ne vome priversti veikti pagal Stali­ tik mokiniai, bet ir nemažai jų tė­ no-Berijos scenarijų, kurio tikslas vų), vis tik blogio šaknys dar tebėra buvo lietuvių tautos sunaikinimas. išlikusios ne tik žmonių sąmonėje, bet ir pasąmonėje. Tiesa, Lietuvos žmonės norėtų sukurti tokią visuo­ Ar nėra pavojaus, kad ir šiuo metu menę, kurioje dominuotų socialinis lietuviai bus priversti gyventi pagal teisingumas, svajoja apie tokią Lie­ „Gorbačiovo scenarijų”? tuvą, kurioje kiekvienas surastų savo vietą ir galėtų įprasminti savo Gorbačiovas, be abejo, to ir sie­ gyvenimą, tik dažnai visiems tiems kia, bet aplinkybės, palyginus su užmojams trūksta idėjų ir idealų. 1944-49 metais, yra pasikeitusios. 32 Anuo metu Sovietų Sąjunga buvo visus kelius ir ėjimus, kaip tuos viena iš nugalėtojų, dabar — yra tikslus pasiekti; trečia — išsiaiškinti, pralaimėjusi ginklavimosi varžybas. kas yra priešai ir kaip su jais elgtis Anuo metu daug kas tebetikėjo į ir kalbėtis, o kas yra sąjungininkai, „šviesų komunizmo rytojų”, šiuo kuo mes esame naudingi jiems ir metu komunizmas yra demaskuo­ kaip jie gali mums padėti. Trumpai tas, kaip beprotiškas siautulys, tariant, turi būti parengta veiksmų įvykdęs negirdėtus nusikaltimus programa, apsvarstytas kiekvienas prieš žmoniją. Lietuvių tauta, variantas. Tai atliekama ne masi­ pergyvenusi jo košmarus, yra pa­ niuose susirinkimuose ir ne de­ kankamai užgrūdinta. Todėl žino, monstracijose, tai yra kruopštus kad vienintelis kelias yra demokra­ štabų darbas. tija ir laisvė. Iki šiol mums, palygi­ Šiandien mūsų mintys sukasi, be nus, neblogai sekėsi: demokratijos abejo, tik apie tai, kaip pasidaryti idėjos greit pasklido po visą tautą. laisviems ir nepriklausomiems. Ta­ Televizijos, radijo ir spaudos dėka čiau laisvė ir nepriklausomybė, nors visa Lietuvos visuomenė dalyvau­ ir yra labai didelės vertybės, jos dar ja valstybės reikalų sprendimuose. nėra vienintelis tikslas. Turime ir tai Ankstesnioji „komunistinė" Aukš­ žinoti, kaip mes tas vertybes panau­ čiausioji Taryba padarė spren­ dosime, kaip mes būdami laisvi gy­ dimus, apie kuriuos prieš porą me­ vensime. Man įstrigo Čikagos arki­ tų niekas net nesvajojo. Lietuvos vyskupo kardinolo Bernardin žo­ kompartija atsisakė būti Maskvos džiai, pasakyti pamaldose, pager­ įrankiu, atsisakė ir valdžios mono­ biant Lietuvos nepriklausomybės polio. Pagaliau, demokratiškai iš­ atstatymo paskelbimą. Jis maždaug rinkta Lietuvos Aukščiausioji Tary­ taip kalbėjo: „Dievas Lietuvai sutei­ ba, vykdydama tautos valią, nutarė kė didelę malonę — skleisti demo­ paskelbti Lietuvos nepriklausomy­ kratijos ir laisvės šviesą Rytų Euro­ bės atstatymą. Tai didelės pergalės. pos tautoms". Galbūt tai ir yra tas Tačiau prieš akis dar pats didžiau­ didysis uždavinys, kuriuo Lietuva sias uždavinys — realizuoti šį nu­ galės įnešti savo indėlį į žmonijos tarimą. kultūros lobyną!

Kokiu keliu tauta turėtų dabar eiti, Ši jūsų mintis sugestijuoja, kad lie­ siekdama to pilnutinės nepriklausomy­ tuvių tauta turi tam tikrą misijų. Ar ne bės realizavimo? Kaip nusikratyti vis panašiai apie ją savo laiku yra kalbėję dar besitęsiančio okupacinio jungo, pri­ J. Basanavičius, V. Kudirka, Maironis, mesto iki dantų apsiginklavusios impe­ o vėliau St. Šalkauskis, A. Maceina ir rijos? kt. ? Tačiau šiuo metu mums vis dėlto labiau rūpi, ar demokratiniu keliu bus Norint laimėti, pirmiausia reikia įmanoma pasiekti laimėjimo? aiškiai žinoti tikslus — artimiausius ir tolimiausius; antra — apgalvoti Demokratinis kelias yra nuomo­

33 nių ir interesų suderinimas ne tik tonatorius pasauliniuose konflik­ tarp sąjungininkų, bet ir tarp opo­ tuose. nentų. Tai atliekama derybose. Jose Manau, kad Amerikos vadovai pateikiami reikalavimai ir pasiūly­ puikiai tai supranta, bet yra jėgos, mai. Gaila, kad šiandien turime tik kurios suinteresuotos, kad pasauly­ reikalavimus, o pasiūlymų nėra, je nebūtų stabilumo. Bush'o admi­ taigi neturime ir derybų. Lietuva nistracija yra tokių jėgų įtakoje. reikalauja nepriklausomybės, Gor­ Patys amerikiečiai nori ramaus gy­ bačiovas reikalauja paklusti jo dik­ venimo, kuriame būtų išspręstos tatoriškai valdžiai. Amerikos admi­ socialinės problemos, sumažinta nistracija stebi ir nežino, ką daryti. mokesčių našta ir pan. Bush'o ad­ Koks turėtų būti pirmas žingsnis iš ministracija ir jos parankiniai, kar­ šios nelemtos situacijos? — Lietuva tu su sovietinės propagandos spe­ galėtų pasiūlyti savo modelį cialistais, spekuliuoja šiomis žmo­ perėjimui iš „socialistinės siste­ nių nuotaikomis, skelbdami, kad mos7' į normalią demokratinę sant­ Lietuvos reikalavimas nepriklauso­ varką. Gorbačiovas galėtų pateikti mybės kelia tarptautinę įtampą, savo „federacijos" modelį. Tik to­ trukdo susitarti su Gorbačiovu, ar kiu būdu, atsiradus pasiūlymams, net sudaro pavojų pačiam Gorba­ galima būtų rasti išeitį iš visiems čiovui — „demokratijos apaštalui". nemalonios padėties. O pats Gorbačiovas nė nesiruošia pereiti į demokratinę santvarką. Jis Kas iš tikrųjų kaltas dėl šios ne­ dar nėra pasiūlęs nė vieno įstatymo, malonios padėties susidarymo? užtikrinančio žmogaus teises į nuo­ Manau, kad dabartinėje situacijo­ savybę, rinkos ekonomiką ir laisvos je didžiausias kaltininkas yra Ame­ visuomenės sukūrimą. Jam vien tik rikos administracija, kuri savo žai­ rūpi gauti Amerikos ir kitų „kapi­ dimą grindžia „Gorbačiovo korta". talistinių" valstybių kapitalą bei Tai yra labai pavojingas žaidimas, technologiją, kad galėtų lopyti savo kuris gali pasaulį privesti prie naujų griūvančios imperijos skyles. Eko­ tarptautinių įtampų ir net galimų nominė padėtis yra labai prasta, ir konfliktų. Gorbačiovo tikslas — so­ sovietinė liaudis ją pakenčia tik vietinės imperijos išlaikymas, bet todėl, kad Gorbačiovas ją maitina ne demokratijos įdiegimas sovietijo­ pažadais gauti kapitalistų ekonomi­ je (kaip daugelis Vakaruose galvo­ nės pagalbos, gerų prekių ir pan. ja). Sovietinė kolonialinė imperija — tai anachronizmas šių laikų dva­ Tad gal Vakarų, o ypač Amerikos, ekonominė pagalba Sovietų Sąjungai siai. Jeigu ji išliks, joje nuolat bręs tautiniai ir socialiniai konfliktai, turėtų būti salygojama tikru ir neme­ luotu demokratėjimo procesu? kurie gali persimesti ir į tarptauti­ nę areną. Tokia imperija pati bus Ekonominė pagalba — tai ir yra nestabili, todėl ji gali veikti kaip de­ tas svertas, kuriuo laisvasis pasau-

34 lis gali priversti Gorbačiovą sėsti Amerikos žmonių — mokesčių mo­ prie derybų stalo ir iš esmės svars­ kėtojų sąskaita. Amerikos piliečiai tyti Sovietų Sąjungos valdymo sis­ turi pilną teise reikalauti, kad iš jų temos demokratėjimą. Žinoma, yra uždirbamų pinigų nebūtų išlaiko­ didelė galimybė, kad tokiu atveju, mas pats didžiausias pasaulyje (pa­ jei prez. Bush kietai pasakytų ne­ gal oficialią galią) diktatorius ir viso duosiąs sovietams ekonominės pa­ pokario įtempimo kurstytoja — so­ galbos, sovietinė liaudis tuoj nu­ vietinė imperija. Reikėtų taip pat šluotų Gorbačiovo valdžios apara­ blaiviai įvertinti ankstyvesnes eko­ tą. Todėl sovietų propaganda visais nominės pagalbos komunistinei būdais ir stengiasi įtikinti naivuolius Lenkijai ir kitiems „socialistiniams" Vakaruose, kad, Gorbačiovui žlu­ kraštams rezultatus. Juk buvo „su­ gus, atsiras anarchija, pasireikš an­ kišta” dešimtys bilijonų dolerių, o tisemitizmas ir pan. Suprantama, rezultatas — nulis. Taigi ir Sovietų kiekviena revoliucija neapsieina be Sąjunga, kol joje nebus pakeista sis­ ekscesų, bet galutinis rezultatas vis tema, bus kiauras maišas, kurio ne­ tik būtų demokratijos laimėjimas. pripildys ne tik Amerika, bet ir vi­ Dar geriau būtų, jei pats Gorbačio­ sas laisvasis pasaulis kartu paėmus. vas rimtai imtųsi žingsnių pereiti Lietuvos problema negali būti lai­ prie demokratinės sistemos. koma tik lokaline problema. Nuo to, kaip šis Lietuvos klausimas bus Prezidento Bush’o administracijai išspręstas, priklausys ir tolimesnė yra dalinai pasisekę įtikinti savo pasaulio ateitis: ar tarptautiniuose piliečius, kad ekonominė pagalba Sovie­ santykiuose įsiviešpataus teisė ir tų Sąjungai yra būtinai reikalinga ir teisingumas, ar jie tebebus spren­ naudinga tiek sovietams, tiek ir pačiai džiami iš jėgos pozicijos. Daug kas Amerikai. Kokiais argumentais šį mitą priklausys ir nuo mūsų pačių, lie­ būtų galima sugriauti? tuvių, nuo mūsų dvasios stiprybės, nuo mūsų išminties ir veiksmų. To­ Reikia atsiminti, kad Amerikos dėl visa turime daryti, kad Lietuvos pagalba sovietams, kokioje formo­ vardas į pasaulio istoriją būtų įra­ je ji būtų teikiama, vis vien yra šytas auksinėmis raidėmis.

XXXIV-TOJI L.F.B. STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ 1990 METAIS VYKS RUGPJŪČIO 12-19 DIENOMIS DAINAVOJE

Bendroji savaitės tema: Lietuvos valstybingumo forma ir turinys. Pa­ skaitininkai ir simpoziumų dalyviai — iš Amerikos ir Lietuvos. Prog­ rama bus skelbiama spaudoje, paskubėkite registruotis ir užsisakyti kambarius pas LFB CV iždininką Joną Vasarį, 979 Proehl Drive, Barber- ton, OH 44203. Registracijos mokestis 15 dol. šeimai. LFB Centro valdyba

35 LIETUVOS MOKYKLOS KELIU

AURIMAS M. JUOZAITIS

Lietuva išgyvena audringą laik­ t.y. ugdyme. Kaip ir kokioje metį. Didžiosios politikos verpetai aplinkoje vaikas bus auklėjamas, įnešė ją į pasaulinių įvykių avansce­ lavinamas, mokomas, kur ir kada ną, jos vardas, ačiū Dievui, žinomas jis gaus vienokį ar kitokį išsilavi­ ne tik , aukštakakčiams'' (high­ nimą — tai tik keli iš pagrindinių brow), bet ir kiekvienam atsitiktinai žmogaus tapsmo klausimų, kuriuos sustabdytam kur nors New Yorke ne itin noriai aptaria Lietuvos dien­ ar Romoje, Sao Paulo ar Sydney. Be raščiai bei savaitraščiai. Vyrauja abejonės, tai milžiniškas pasiekimas, nuomonė, kad švietimo bei ugdy­ tačiau vien jo, vien ėjimo sunkių mo problemos yra specifinės, spręs­ politinių kovų keliu link mūsų Tė­ tinos tik siaurame specialistų rate. vynės nepriklausomybės dabar jau Nesustosiu ties tokios padėties prie­ nebepakanka. Žmogaus ir piliečio žasčių nagrinėjimo, bet pabandysiu teises užtikrinantys įstatymai, gerai glaustai išdėstyti pagrindines švie­ organizuotas valstybinio valdymo timo sistemos pertvarkymo kryptis, mechanizmas, efektyvi ir stabili kurios, manau, svarbios ne tik spe­ ekonomika — visa tai karščiausių cialistams, bet ir visiems Lietuvos diskusijų objektai šios dienos Lie­ reikalais besirūpinantiems žmo­ tuvoje, ir tai suprantama, kadangi nėms. šios problemos gula tikro valstybin­ 1988 m. pradžioje (dar prieš gims­ gumo pamatan. Tačiau ne itin daug tant Sąjūdžiui) dvi energingos mo­ žmonių yra įsisąmoninę, kad šitų terys dr. M. Lukšienė ir ped. L. didelių klausimų sprendimai glūdi Tupikienė, pasižiūrėjusios į Estijo­ pačiuose giliausiuose kiekvieno je vykdomą mokyklos reformą, pra­ žmogaus ėjimo pasaulin praduose, dėjo kurti Lietuvos tautinės mokyk­ los koncepciją, kurioje numatė pa­ grindines pradinės bei vidurinės mokyklos vystymosi perspektyvas, Aurimas M. Juozaitis, šio straipsnio suformulavo jų tikslus. Paskelbtą autorius, yra Lietuvos Mokytojų koncepcijos projektą (1988 m. gruo­ Sąjūdžio koordinacinio centro pirmi­ ninkas. Šią žiemą, vasario mėn., lan­ džio mėn.) pedagoginė visuomenė kėsi Jungtinėse Amerikos Valstybėse priėmė entuziastingai, nes ką tik ir dalyvavo tarptautinėje mokytojų gimęs Sąjūdis jau buvo pažadinęs konferencijoje. daugumą Lietuvos gyventojų akty­

36 viai politinei bei kultūrinei veiklai. delėmis problemomis. Koncepcijas 1989 m. buvo ženklūs kaip visų pa­ parašyti mes dar surandame žmo­ grindinių švietimo koncepcijų pro­ nių: priprašome vieną kitą moksli­ jektų kūrimo metai. Taip pat tų ninką, platesnio išsilavinimo ir di­ metų birželio 3-4 dienomis įvyko desnės pedagoginės išminties mo­ Lietuvos Mokytojų Sąjūdžio steigia­ kytoją, tačiau žymiai sunkiau yra masis suvažiavimas, kuris subūrė detalizuoti koncepcijų nuostatas ir aktyviausius pedagogus — sąjūdi­ suteikti joms mokymo programų ninkus į profesinio pobūdžio judė­ formas. Tam yra sudarytos darbo jimą viso Sąjūdžio rėmuose. Pa­ grupės, tačiau, dirbdamos laisvu grindinis Mokytojų Sąjūdžio tikslas nuo pagrindinio darbo metu ir tik — sukurti Lietuvos tautinę mokyk­ „idėjiškai" (be jokios materialinės lą. Šio tikslo mokytojai — sąjūdinin­ paramos), jos nėra pajėgios greitu kai — siekia propaguodami kvalifi­ laiku atlikti šių uždavinių. kuotas profesines žinias bei aktyviai Ne lengvesnė padėtis ir su vado­ dalyvaudami visuomeninėje veiklo­ vėliais. 1989 metų pabaigoje atlikus je. 1989 m. pabaigoje buvo baigtas pradžios bei vidurinių mokyklų naujas Lietuvos švietimo įstatymo vadovėlių ekspertizę, paaiškėjo, projektas, kuris parengtas remian­ kad iš 172 dabar mokyklose naudo­ tis laisvojo pasaulio valstybių švie­ jamų vadovėlių 36 yra katastrofiškai timo įstatymais. Įstatymo projektas pasenę ir absoliučiai nenaudotini nurodo, kad greta valstybinių mo­ (didžiausią jų dalį sudaro stagnaci­ kyklų egzistuos ir privačios mokyk­ jos metais išleisti istorijos, geografi­ los (religinių bendruomenių, orga­ jos ir literatūros vadovėliai); 49 nizacijų, privačių asmenų); valsty­ vadovėliai tinka mokykloms tik juos binė mokykla yra depolitizuojama, papildžius ar pataisius ir tik perei­ t.y., mokinius joje draudžiama ug­ namuoju laikotarpiu, t.y. kol bus dyti kokios nors privalomos pasau­ parengti iš esmės visai kitokio po­ lėžiūros dvasia; įteisinama aukštų­ būdžio vadovėliai; 61 vadovėlis per­ jų mokyklų autonomija, mokestis einamuoju laikotarpiu gali būti nau­ už studijas aukštosiose mokyklose dojami be pakeitimų ir turime 26 bei kitos radikalios naujovės. Kar­ naujai parašytus bei tinkamus tu rengiami ir kiti teisiniai švietimo tautinei mokyklai vadovėlius. Įver­ dokumentai. tinus tai, kad Lietuvoje vadovėlius Tačiau pagrindinis mokyklos per­ leidžia tik viena „Šviesos" leidykla, tvarkymo darbas dar priešaky, nes kuriai spausdinti naujus lietuvių reikia: a) parengti naujas mokymo autorių vadovėlius nėra pelninga ir programas, b) parašyti naujus va­ kad vadovėlių rašymas trunka labai dovėlius, c) išmokyti mokytojus ilgai, tai tenka konstatuoti, kad Lie­ dirbti su nauja medžiaga bei nau­ tuvos mokykla dar keletą metų jausiais pedagoginiais metodais. dirbs be naujų vadovėlių, mokyto­ Štai čia ir susiduriama su labai di­ jai bus priversti dėstyti pagal savo

37 pasirengtus konspektus. Čia norė­ Sovietinė pedagogika atsisakė čiau padėkoti mūsų tautiečiams iš­ ugdymo sąvokos, pakeitė ją for­ eivijoje, kurie labai noriai padeda mavimo samprata, kuri aiškiai mums siųsdami vadovėlius ir kitą nurodė ką („komunizmo statyto­ metodinę literatūrą. ją") ir kaip („remiantis marksiz­ Na ir bene pats sudėtingiausias ir mo-leninizmo pasaulėžiūra") auk­ daugiausiai pajėgų reikalaujantis lėti ir mokyti. Todėl dabar Lietuvo­ darbas — perorganizuoti mokytojų je yra vos keli žmonės, kurie gali rengimo ir jų kvalifikacijos tobu­ skaityti moderniosios pedagogikos linimo sistemą. Dalies pedagogų lygį atitinkančias paskaitas. Su­ profesinis lygis labai neramina, o ir prantama, kad norint pradėti ruoš­ tie mokytojai, kurie dirbo sąžinin­ ti visiškai kitokius mokytojus, rei­ gai ir kvalifikuotai, neturi galimy­ kia pakeisti ne tik pačią jų ruošimo bių sistemingai ir aukštam lygyje to­ sistemą, bet ir parengti naujus dės­ bulinti profesines žinias bei įgū­ tytojus, kurie galėtų rengti mokyto­ džius. Nuo antrosios sovietinės jus naujai Lietuvos mokyklai. okupacijos Lietuvoje įsigalėjo peda­ goginiuose institutuose oficialiai re­ Šiame trumpame straipsnelyje miama ir privaloma visiems studen­ neįmanoma paminėti bent didesnės tams studijuoti sovietinė pedagogi­ problemų dalies, su kuriomis susi­ ka, kurios pagrindinis tikslas buvo duria švietimo sistemos pertvarky­ „formuoti komunistinės moralės" tojai. Manyčiau akivaizdu, kad dar­ mokytoją, kuris „ryžtingai kovotų bai labai plačios apimties, įtraukian­ su tarybinės liaudies priešais,,. Aiš­ tys skirtingiausių profesijų žmones, ku, kad tokioje atmosferoje moko­ reikalaujantys nemenkų finansinių mi studentai sugebėdavo išsaugoti investicijų. Mums labai svarbu su­ meilę vaikams, savo mokiniams, tik kurti tokią mokyklą, kuri ugdytų priešindamiesi tokiam dvasiniam laisvus ir kūrybingus būsimus Lie­ terorui. Politinės, socialinės, ekono­ tuvos piliečius. Tam būtina sujungti minės mokytojo darbo sąlygos visas intelektualines, organizacines Lietuvoje per pastaruosius 40 metų bei materialines Lietuvos gerovės atvedė prie to, kad ši profesija tapo trokštančias pajėgas, nes mažos ne­ viena iš labiausiai nepopuliarių ir priklausomos valstybės tauta, no­ vengtinų. Dar blogesnė situacija rinti įsitvirtinti kitų pasaulio tautų susidarė pedagogikos moksle. tarpe, turi savo dvasia tapti didi.

Sekančiame puslapy: iš vienos sodybos šulinio išimti nukankintų partizanų kaulai ir palaikai. Gyvus patekusius į KGB rankas partizanus labai žiauriai kankindavo. Buvo sulaužomos kaukolės, išdaužyti dantys. Kad žmonės gatvėje negirdėtų kankinamųjų riksmo, burnos būdavo prigrūstos skudurų ir užrišamos melą. Tokie raiščiai matomi ir šioje nuotraukoje. Nuotraukos gautos V. Kluoniaus dėka.

38 1989 metais Lietuvoje buvo garbingai laidojami atkasti partizanų palaikai. Čia matomas perlaidojimas Ukmergės miesto kapinėse. 1944-1951 m. žuvu­ sių partizanų kūnai būdavo išniekina­ mi ir mėtomi miestelių gatvėse ir aikš­ tėse. Paskui jų kūnus stribai ar en­ kavedistai užkasdavo kur nors šiukš­ lynuose ar žvyrduobėse.

39 KŪRYBINES MINTIES

ATROFIJA -

SOVIETIZACIJOS VAISIUS

SAULIUS GALADAUSKAS

Bet kokia ekonominė pažanga ne­ žinoma, įmanoma išgelbėti. Paga­ trunka duoti vaisių. Kur kas ilgiau liau tai padėtų atsikratyti to prieš­ laukiame dvasios prasiskleidimo. taravimo patiems sau, kada mes Gal todėl žmonija ilgainiui ir suta­ kaltiname jaunimą palaidumu, ne­ patino individo dvasinę brandą su atsakingumu ir abejingumu, o tuo jo amžiumi, nors istorija čia nesto­ pačiu sudedame į jį savo viltis kaip koja išimčių. Tikėjimas, kad laikas į mūsų neįgyvendintų svajonių įkū­ teikia išmintį, dar ne pats didžiau­ nytoją, žodžiu, įveiktume „šviesios sias paklydimas. Bet tikrai neišmin­ ateities" sindromą. Kartų antago­ tinga, užuot pasikliovus mums skir­ nizmas ne mūsų dienų „išradi­ tu laiku, sukrauti atsakomybę atei­ mas". Jis egzistuoja nuo tada, kai nančioms kartoms. Retai susimąs­ žmonija susiskirstė į jaunus ir tome, kiek teisingas tėra dažnai kar­ senus, į blogus ir gerus, į priešus ir tojamas šūkis „jaunimas — mūsų draugus ir t.t. Antra vertus, kaltin­ ateitis". O gal mes patys esame dami dabartinį Lietuvos jaunimą mūsų ateitis, o kas jaunimo — jau­ įvairiausiomis nuodėmėmis, o ypač nimui. Kartais atrodo, kad šį šūkį jas vainikuojančiu abejingumu, lyg pagimdė bendras žmonijos polinkis ir neprašauname pro šalį. Taip, auklėti, mokyti, tobulinti ir gelbėti agresyvumas, ištižimas, veidmai­ artimą, žmoniją, pasaulį ir ką tik nystė, ištvirkimas ir abuojumas — nori, bet tik ne save. tai kur kas dažniau sutinkamos mū­ Jeigu mes tas auklėjimo, tobulini­ sų jaunimo savybės, negu kad su­ mo ir gelbėjimo pajėgas nukreiptu­ sitvarkymas, dora bei visuomeninis me į save pačius, tai tikrai daug aktyvumas. Bet užtenka šūkį „jau­ nuveiktume žmonijos tobulinimo nimas — mūsų ateitis" pakeisti srityje, nemažiau prisidėtume ir šūkiu „jaunimas — mūsų veidro­ prie pasaulio išgelbėjimo, jeigu jį, dis"...

40 Kiek gili ir visuotinė buvo sovie­ Tiesiog vyko baisus vertybių naiki­ tizacija, kartais buka ir nuožmi, kar­ nimas ir mūsų žmonių sielas užgulė tais iki plonybių klastinga — tiek didelis griuvėsių ir pelenų sluoks­ gilus ir visuotinis yra dviejų (o gal nis. Visa tai suprantama ir ob­ net ir trijų) pastarųjų kartų morali­ jektyviai pateisinama, bet tai dar nis nuosmukis, kartais labai aki­ nereiškia, kad galime pasitenkinti vaizdus, o kartais besireiškiantis esama padėtimi. Kai kurie atgimi­ taip keistai ir komplikuotai, kad mo veikėjai pastebėjo, kad jeigu ši laisvojo pasaulio vertintojams belie­ sistema būtų Lietuvoje veikus dar ka tik gūžčioti pečiais ir įvardinti bent dešimt metų, atgimimas būtų vieninteliu išsireiškimu — homo so­ nebeįmanomas. Gal jie neįvertino vietinis. Homo sovietais yra bend­ tautos gajumo, bet, žvelgiant į tuos ra komunistinio lagerio liga, lyg ra­ griuvėsius ir pelenus, optimizmo ne diacija, apsaugoti nuo kurios tegali daugėja. patikima slėptuvė. O įsitikinimas, kad nesi sovietizuotas vien dėl to, ŠEIMA IR ORGANIZACIJOS kad nekenti sovietų valdžios, toly­ gus įsitikinimui, kad neapykanta ra­ Jeigu mums išties rūpi tautos diacijai gali apsaugoti nuo jos po­ ateitis, tai turime susirūpinti veikio. Kas gi ta patikima slėptuvė? katalikiškos šeimos sugrąžinimu Tai šeima ir tikėjimas. Ir prieš vie­ Lietuvai. Tik susirūpinti lengviau, ną, ir prieš antrą tamsos vykdyto­ nei sugrąžinti. Teko girdėti statisti­ jai taip uoliai kovojo, kad tiek šei­ ką, kurioje skelbiama, kad Lietuvo­ mos, tiek tikėjimo likučiais dar gali­ je motina savo vaiko auklėjimui me džaugtis tik dėka tų kovotojų teišgali skirti 17 minučių per parą. tamsumo ir apsileidimo, o ne įnir­ Ir tai nereiškia, kad pas mus vaikus šio stokos. Taip pat turime dėkoti auklėja vieni vyrai. Turint mintyje tai nepriklausomybės laikų šviesuo­ mūsų ekonomines sąlygas ir tai, menei, kurios dvidešimties metų kaip sunku suaugusiam žmogui pasiaukojamo triūso vaisių barbarai keisti savo pažiūras ir gyvenimo nesugebėjo sunaikinti nė per pusę būdą — normalios šeimos Lietuvo­ amžiaus. Vienok nenorėčiau, kad je galima tikėtis ne greičiau kaip po skaitytojai susidarytų nuomonę, jog 20 metų. Bet ir tai tik su sąlyga, kad dabartinį Lietuvos jaunimą nurašau dabartinė jaunoji karta bus auklė­ į nuostolius, aklai garbindamas lais­ jama tikėjimo ir šeimiškumo dva­ vojo pasaulio kultūrą arba vien tik sioje. Atsiduriame tarsi užburtame praeitį. Juolab, kad atgimimą ir ne­ rate — šeimos žmogų reikia ugdyti prikausomybę (rašau tai avansu) iš­ šeimoje. Ir tada visos mūsų viltys kovojo patys dabartinės Lietuvos nukrypsta į kitas jauno žmogaus žmonės, tame tarpe ir jaunimas, ži­ ugdymo priemones — tai mokykla noma, atsispirdamas į garbingą ir organizacija. Mokyklą turėjome praeitį ir pasiremdamas išeivija. sovietinę, o organizacijas tokias,

41 Lietuvos Respublikos AT posėdis. Iš kairės: pirm. pavaduotojai Kazimieras Motieka ir Bronius Kuz­ mickas, pirm. Vytautas Landsbergis, pirm. pavaduotojas Česlovas Stankevičius, mandatų kom. pirm. prof. Aloyzas Sakalas ir AT sekretorius Liudvikas Sabutis. Nuotr. L. Pučinsko. kokių geriau būtų buvę neturėti. Aš norėčiau išsakyti keletą minčių Kuriama naujos tautinės mokyklos apie atsikuriančių ir naujai besiku­ koncepcija. Atgimsta ir kuriasi nau­ riančių organizacijų vaidmenį Lie­ jos organizacijos. Mąstančių moky­ tuvos atgimimo procese, nes turė­ tojų ir organizacijų vadovų nuomo­ jau progos susipažinti su daugeliu nės sutampa viename — kol bus at­ šių organizacijų iš arčiau nuo pat jų statyta šventa šeimos institucija, di­ susikūrimo ar atsikūrimo pradžios. delė atsakomybė už jaunimo dva­ Lemiamą vaidmenį bet kurioje or­ sinę sveikatą gula ant pastarųjų pe­ ganizacijoje vaidina jų vadovai, glo­ čių. Apie mokyklos atstatymo pro­ bėjai ir ideologai. blemas tinkamai gali pasamprotauti Vos prasidėjus jaunuomenės są­ mokytojai, mokyklų vadovai ir pe­ jūdžiui, švietimo sistemos biurokra­ dagogai teoretikai, aktyviai daly­ tai užsipuolė atgimstančių organi­ vaujantys mokyklos desovietizaci­ zacijų vadovus, įrodinėdami, kad joje. patiems vaikams organizacijų įvai-

42 rovės nereikia, užtat jie jų ir neku­ rių monopolis iki pat šių dienų. ria. Pastarųjų kūrimu, girdi, užsii­ Na, o kad skautai, ateitininkai, ma vien tik suaugusieji, norėdami gediminaičiai, jaunalietuviai, kudir­ įgyvendinti savo ,,nešvarius poli­ kaičiai, vytautaičiai ir kitokie dar tinius kėslus nekaltų vaikučių ran­ nelabai gausūs, tai tik džiaugtis rei­ komis”. Mums, dažniausiai visiš­ kia. Nejaugi mes norime bolševi­ kiems pedagogikos diletantams, kinių skautų ar tarybinių ateitinin­ tekdavo įrodinėti „profesiona­ kų. Šios garbingos praeities organi­ lams", kad vaikų ir jaunimo orga­ zacijos savo gretas turi didinti su nizacijų tikslas yra padėti subręsti ypatinga atsakomybe, nes kokybė jaunam žmogui, t.y., sudaryti kuo čia yra esmė. Antra vertus, tos or­ palankesnes sąlygas asmenybės sa­ ganizacijos tikrai nėra tiek mažos, vikūrai ir saviraiškai. Na, o jeigu tas kad neturėtų įtakos atgimimo pro­ jaunas žmogus, t.y. ugdytinis yra cesui Lietuvoje. Kur kas lengviau tiek subrendęs, kad gali pats susi­ tokioms naujoms organizacijoms kurti sąlygas savęs subrandinimui, kaip gediminaičiai ar kudirkaičiai, tai ar čia nesuveikia tas pats dėsnis, kurių neįpareigoja praeitis ir ne­ kai baronas Miunhauzenas už savo saisto tarptautiniai įsipareigojimai, šauniosios kasos iš pelkės ištraukė jeigu, žinoma, toks atsakomybės patį save su visu žirgu. sumažėjimas yra privilegija. Ypač Ką gi, mūsų minėtieji „profesio­ svarbu, kad tiek vienų, tiek kitų va­ nalai" jau urmu patraukė link isto­ dovai būtų kūrybingos asmenybės. rijos šiukšlyno ir mums nebereikia įrodinėti, kad mes ne kupranuga­ KŪRYBINĖS MINTIES ATROFIJA riai, kad jaunimą skaldo ne organi­ zacijų įvairovė, o bendravimo kul­ Karčiausias sovietizacijos vaisius tūros ir panašių dalykų stoka. Bet — kūrybinės minties atrofija. Jau kur galėdami jie dar bando įkasti. anksčiau minėjau, kad sovietizaci­ Pasitelkę ryškiausią dabartinio jau­ ja — tai ne vien teroras ir nuožmus nimo savybę — abejingumą — pikt­ bukinimas. Tragiškiausia yra tai, džiugiškai priekaištauja: suėdėt kad ilgalaikės prievartos, melo ir komjaunimą, išvaikėt pionierius, o klastos veikiami žmonės atprato sava­ kur tie skautai su ateitininkais. Na, rankiškai, atsakomingai galvoti, juo pirmiausia tai komjaunimo ir pio­ labiau kūrybiškai mąstyti, pasidavė nierių niekas neskriaudė ir ne­ inercijai, pradėjo naudoti priešo skriaudžia. Priešingai, jie patys metodus net kovoje su juo. Todėl (tiksliau jų vadovybė) niekaip neat­ neretai tiek organizacijose, tiek pa­ sikrato įpročio skriausti kitus. Visais vienių asmenų veikloje vyrauja įmanomais būdais (pavyzdžių galė­ daugiau ko nors neigimas, negu čiau prirašyti tiek, kad išeitų dar konstruktyvi kuriamoji veikla. Pa­ vienas straipsnis) dirbtinai bando­ sitaiko ir gudravimo, neprincipin­ mas išlaikyti komjaunimo ir pionie­ gumo atvejų, naiviai tikint, kad

43 kilnūs tikslai pateisins nekilnias Todėl dabar dalį gabaus jaunimo priemones. Taip pat sunku atsikra­ patraukia neopagonybės idėjos, da­ tyti stabmeldiško tikėjimo išoriniais lis folklorinio sąjūdžio dalyvių taip efektais. Įspūdinga forma nėra pats pat šnairai žiūri į Bažnyčią. Tautiš­ savaime blogis, greičiau — priešin­ kumo principas, kuris, beje, prof. gai. Tačiau šalia to norėtųsi nors Šalkauskio nustatyta seka eina po kaip „garstyčios grūdo" tikėjimo katalikiškumo principo, padeda nematomais ir nebūtinai dideliais ateitininkams apaštalauti, su­ dalykais, kad būtų labiau pasikliau­ klaidintų brolių tarpe, įrodant, kad jama malda ir skautiškuoju „kas­ Kristaus dvasia nesikėsina į jokios dien po gerą darbą". Kūrybinės tautos savastį, lygiai kaip subtiles­ minties stoka tarsi homo sovietais nė materija — vanduo — nepanei­ ragučiai, dažnai kyšteli ir iš orato­ gia žemės, ją pagirdydamas. rių kalbų. Išsekus tamsios praeities Visuomeniškumas tarsi įprasmi­ įvardinėjimams ir gudriau užsimas­ na visą ateitininkų organizuotą kavus stagnacinei opozicijai, kalbė­ veiklą, tuo pačiu suteikdamas šiai tojai ėmė vieni kitus raginti dirbti, sąvokai naują, sovietizuotam o ne kalbėti. Daugelis ramia sąžine žmogui dar nepažįstamą prasmę. ir su dideliu entuziazmu dirbtų ir Bolševikinė visuomenės samprata veiktu, jei tik žinotų ką dirbti ir ką asocijuojasi su minia ar net banda, veikti. Kūrėjų perteklium nesiskun­ kur individo vienintelis uždavinys džia nei viena tauta, o mes mielai būdavo susilieti su „plačiausiomis pasitenkintume ir kūrybingais in­ tarybinės liaudies masėmis". terpretatoriais, kad tik jų būtų į va­ Krikščionybė iškelia žmogų kaip lias, juolab, kad tikrai turime ką in­ nelygstamos vertės Dievo kūrinį, terpretuoti iš praeities ir dabarties. dar daugiau — žmogus yra sukur­ Jeigu reikėtų išskirti kurią nors or­ tas pagal Dievo paveikslą. Tuo ganizaciją, tai didžiausią prasmę pačiu krikščioniškoji pasaulėžiūra matau ateitininkiškoje veikloje. Jau niekad neneigė, kad žmogus yra vi­ minėjau, kad patikimiausia slėptuvė suomeninė būtybė. Pirmoji prigim­ nuo sovietizacijos — tai tikėjimas ir nor­ tinė bendruomenė žmogui yra šei­ mali šeima. Ateitininkams tikėjimas ma, antroji — tauta, trečioji — pa­ kaip žuviai vanduo — kertinis prin­ saulis. Dėka to, kad visi penki atei­ cipas. Bet yra ir šeimiškumo princi­ tininkų veiklos principai yra glau­ pas. Prieš homo sovieticus kūrybini džiai persipynę tarpusavyje visus bejėgiškumą ateitininkai priešpasta­ juos vienijančia evangelijos dvasia, to inteligentiškumo principą — juk šios organizacijos nariams yra žy­ tai mokslą einančio katalikiško jau­ miai lengviau orientuotis vertybių nimo organizacija. hierarchijoje. Viena pavojingiausių sovietinės Ateitininkų sąjūdis, jei tik nesto­ klastos apraiškų — tai krikščionybės kos kūrybingų vadų (neatsitiktinai priešpastatymas tautinei kultūrai. LAF valdybos pirmininku buvo iš-

44 rinktas dr. Arvydas Žygas — neso- drausmingo auklėjimosi organizaci­ vietizuotoje visuomenėje subren­ ja, negali atstoti visos ateitininkų dęs, tikrąją ateitininkiją iš išeivijos ideologijos ir visų jų siekiamų už­ į Lietuvą atvežęs), potencialiai gali davinių; iš kitos pusės ateitininkai, tapti daug lemiančia ne tik dvasi­ neperėję skautizmo pareigų skautų nio, bet ir tautinio atgimimo jėga. būreliuose, negalės įsigyti pakanka­ Nes kūrybingai interpretuojamas mame laipsnyje visų tų teigiamų sa­ tautiškumo principas gali patenkin­ vybių, kurias stengiasi išvystyti ti net tą dalį jaunimo, kuris dabar skautybė..." renkasi gediminaičius ar kitokias Jokiu būdu neteigiu, kad buvusį etninės kultūros pagrindu susibū­ vienintelį komjaunimą Lietuvoje tu­ rusias organizacijas. ri pakeisti vieninteliai ateitininkai. O štai ką rašė prof. Stasys Šal­ Tai nereikalinga. Taip pat šiuo pa­ kauskis — puikus skautybės žino­ vyzdžiu neketinau nuvertinti nei vas: „Kokie yra tie veiksmai, kurie vienos kitos organizacijos. Norėjau gali būti suderinti su einančio tik parodyti, jog nepakankamai kū­ mokslą jaunimo padėtimi ir kartu rybiškai interpretuodama savo ide­ padėtų jam pasiruošti busimajam ologiją ar nekūrybingai veikdama veikimui, privalomam ateitininkam bet kuri organizacija, gali prarasti kaip busimiem inteligentam veikė­ dalį gabaus ir linkusio angažuotis jam?.. Veiksmai, kurie padeda iš­ jaunimo. vystyti tvirtą kūną, yra gimnastika GERA VALIA IR DARBAS su žaidimais, sportas, rankų darbas ir t.t., veiksmai, kurie stiprina ir Net ten kur tarybų valdžios nie­ lavina būdą, yra, pavyzdžiui, rea­ kada nebuvo, originalesni kūrėjai lus vykdymas viso to, ko reikalauja­ negalėjo pasidžiaugti didele visuo­ ma iš skautų". menės tolerancija. Mūsuose gi, cha­ „Kas gali būti gražesnio kaip oso viešpatijoje, kūrėjas dažnai skautų pasiryžimas išlikti ištikimais buvo ir yra priverstas kovoti su biu­ savo principams; jų džentelmeniš­ rokratija ir dirbti jai priklausantį kas garbės supratimas; iniciatyvos, darbą, tuo metu kai biurokratai atsakomybės jausmo, visuomeninio skelbiasi esą kūrėjais. Kol kas nebu­ solidarumo išvystymas savyje nuo­ vo nei vienos jaunimo organizaci­ savomis pajėgomis, stengimasis už­ jos, išskyrus pionierius ir komjau­ grūdyti blogiausiose veikimo aplin­ nimą, prieš kurią švietimo biurokra­ kybėse; pagaliau tas drausmingu­ tai nebūtų vienaip ar kitaip kovoję mas, kuris sykiu jungia dvi jėgas — (jiems aktyviai talkino ir partokra­ klusnumą ir vadovavimą. Kaip tik tija bei dalis susikompromitavusios viso to reikia ir ateitininkams, kad vyriausybės). jie galėtų vykdyti savo platesnius, Kiekvienam savas laikas. Štai pa­ aukštesnius ir sudėtingesnius idea­ galiau turime naująjį parlamentą. lus. Skautai, kaip grynai praktinė Bet buvusi valdininkija visomis

45 priemonėmis bando įrodyti, kad be tikų ir net griovėjų pastangos, nes jos neišsiversim, nes, girdi, reika­ buvo tiek „našiai" padirbėta šėto­ lingi „patyrė" vadovai. Ta ju patir­ no statybose, kad statymas naujo, tis dažniausiai buvo tokia, kokios nenugriovus seno, daugeliu atvejų geriau neturėti. Nemanau, kad jie jau neturėjo prasmės. Bet praeis taip dažnai klydo, kad iš tų klaidų buldozerių metas, ateis laikas arto­ pasimokytų. Paprasčiausiai toks bu­ jams, nes sėjėjo darbas iškart po vo jų darbo (jeigu tai galima pava­ buldozerio dažniausiai bergždžias. dinti darbu) stilius. Kūrybingą pedagogą (mokytoją Būdamas krikščioniu, niekada ne­ mokykloje ar jaunimo organizacijos drįsčiau abejoti atsivertimo galimy­ globėją bei vadovą) norėčiau prily­ be. Bet atsivertimo ir vien geros valios ginti evangelijos sėjėjui. Nes, kaip maža, reikia ir dirbti — naujai, kūry­ sėjėjo mestas grūdas turi nukritęs biškai. O kaip gali kūrybiškai dirb­ į dirvą apmirti, taip ir pedagogas ti tie, kurie yra atsakingi už kone vi­ ne iš karto pamato savo darbo re­ suotine kūrybinės minties atrofiją. zultatą. Todėl daugelio buvusių valdininkų O kas tie artojai, ruošiantys dir­ geros valios įrodymas — garbingas vą sėjėjams? Tai bus tie, kurie su­ atsistatydinimas. gebės įveikti tą abejingumo velėną, Pašalinus susikompromitavusią po kuria miega derlinga dirva — valdininkiją, ne vienam naujosios gražus ir patiklus, idealistinis ir bangos veikėjui taip pat teks kon­ ieškantis Lietuvos jaunimas. kretizuoti savo veiklą, nes sunkiau Sveikindamas visus „Į laisvę" bus sudaryti tos veiklos regimybe, skaitytojus, šalia visų kitų Viešpa­ kritikuojant kitus, o ne pačiam ku­ ties malonių norėčiau palinkėti sėk­ riant. Žinoma, veltui nepraėjo kri­ mės kūryboje.

Į LAISVĘ FONDO INFORMACIJA

„Į laisvę fondas", prisitaikydamas prie besikeičiančių sąlygų, pradeda savo lėšomis remti kai kurių knygų leidimu pačioje Lietuvoje. Šiuo metu su „Vagos" leidykla yra susitarta ten išleisti Liudo Dambrausko prisiminimų knygą „Gy­ venimo akimirkos". Knyga bus platinama ir išeivijoje. Daromi žygiai išleisti ir Adolfo Ramanausko-Vanago, Lietuvos partizanų vado, užrašus su dr. Kęstu­ čio Girniaus įvadu. Kai kurios knygos leidžiamos ir Amerikoje. Tad prašome, kaip ir iki šiol, remti ILF darbus. Čekius siųsti ir knygas už­ sisakyti šiuo adresu: Į laisvę fondas, Alfonsas Pargauskas, 8908 W. Butterfield Ln„ Orland Park, IL 60462. Aukas galima išrašyti ir „Center for Lithuanian Studies, Inc" vardu, norint už jas gauti JAV pajamų mokesčių atleidimą.

46 Žemaičio gerosios trobos vi­ daus fragmentas. Nuotr. B. Baltrušaičio. Atvirukas pri­ siųstas kartu su sveikinimu apačioj.

... Tegu ir niekados nebeatsisėsiu prie gimtosios tro­ bos stalo, tegu jo jau seniai nebėra, bet man nuo jo pra­ sideda Tėvynė, brangesnė už viską pasaulyje. Todėl to­ lydžio grįžtu prie šito palaimingo stalo, sėduosi tarp vie­ nas po kito išėjusių artimųjų, žvelgiu į jų veidus, spin­ dinčius meile, į karštas jų širdis, besiilsinčias po sava ir svetima žemele, — ir štai stebuklas: nuo Rytų iki Vakarų įsiūbuotas Varpas sudunda, nustebindamas visą pasaulį —

Lietuva, būk laisva!

Ir dabar — koks džiaugsmas! — jau visi, gyvi ir mirusieji, susėdame prie šito stalo.

Ilgų nelaisvės metų broliui. 1990 metų kovo 11 d. atminti.

47 VILNIAUS BALADĖ

Fragmentas iš ciklo: VILNIAUS PAVASARIS

Prieš pati vidurnaktį — geležiniai vilkai ėmė staugti... Viršum kalno, pilies ir katedros patekėjo raudonas mėnuo, kaip kraujo puta. Iš naujo pasigirdo kunigaikščių pulkų šūkavimai, kanopų kapojimas, plieno žvangėjimas... Kovo Vienuoliktąją, prieš pat vidurnaktį, merginų ir moterų rankos renka gėles ir žolynus Vilniaus verbai.

Budapešto ruduo ir Prahos pavasaris ir Vilniaus vidurnakčio verbos... Už Europos, už amžino miesto vartų stovi tankai ir Azijos hordos.

48 Nudažykime, seserys, broliai, saulės, laukų ir kraujo spalva visų gimtųjų žemę. Nudažykime dangų visų nuo Arktikos ligi Antarktikos, kad atsimintų per amžius visi kur yra Lietuva... – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – Verkiuose verkia Velykų vidurnakčio verbos ir Vilniaus varpai...

–Budapešto – – – – – ruduo– – – – ir – Prahos– – – – pavasaris– – – – – – – ir Vilniaus vidurnakčio verbos ir tankų vikšrų išdraskytos amžino miesto gatvės. Ropoja grasa ir plienas per pačią Europos, Baltijos širdį...

O Lietuva, vienplaukė, beginklė, dainuoja, dainuoja, dainuoja... –Daina – – – galingesnė– – – – – – už– – naktį. – – – – – – – – – – Dainuokite, seserys, broliai. Daina galingesnė už priespaudą. Dainuokite, seserys, kaip volungės seniausioje aisčių dainoj. Daina galingesnė už mirtį... – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – Jau dienoja prisikėlimo ir Vilniaus vidurnakčio verbų, ir Dievo rūstybės diena.

49 HEROJIŠKAS IR TRAGIŠKAS MŪSŲ TAUTOS ISTORIJOS PUSLAPIS

LIUDAS TRUSKA

Antrojo pasaulinio karo pabaiga, lendlizą gautų, vagonų). Kiek buvo padariusi galą nacių priespaudai J. Stalino valdymo Lietuvoje metų, Europoje ir pagreitinusi Azijos bei tiek kartų buvo tremiami žmonės: Afrikos išsivadavimą, neatnešė 1944, 1945, 1946, 1947, 1948, 1949 laisvės tik Baltijos tautoms. 1944 m. (net du kartus)... vasarą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijo­ Nors po karo duonos labiau trūko je vieną okupaciją — rudąją, pakeitė miestuose, tačiau sunkiausieji tie kita — raudonoji. metai buvo kaimui. Tiesa, kolekty­ Jau pirmaisiais „laisvės" metais vizacija, kurios mūsų tėvai bijojo pasitvirtino pati blogiausia Lietuvos labiau negu paties velnio, prasidėjo žmonių nuojauta. Kalėjimai buvo Lietuvoje tiktai 1948, tačiau jos ne tik pripildyti, bet ir perpildyti. šešėlis tvyrojo ore nuo pat pirmųjų Anot J. Lukšos, Kauno kalėjimo ka­ sovietinės santvarkos dienų. Vi­ merose (vienoje jų 1941 m. pabuvo­ siems buvo aišku: jei ne šiandien, jo jis pats, o 1945 m. — jo brolis), tai rytoj kolchozai bus ir Lietuvoje. kur A. Smetonos laikais sėdėdavo Dar nebuvo nupjauti kareivių iš­ po kelis žmones, po karo būdavo braidžioti javai, o naujoji valdžia jau nuo 50 iki 60 kalinių („Rytais pro at­ reikalavo pyliavų. Kiekvienais darus ar išdaužytus langelius ga­ metais didinami mokesčiai virto ruodavo iš kamerų tvaikas ir prakai­ tikromis rekvizicijomis, o kareivių, tas, tarsi iš pirčių... Kamerose dėl „liaudies gynėjų" ir sovietinių vietos stokos nakties metu negali­ aktyvistų „pasižmonėjimai" — tie­ ma buvo nė išsitiesti ant grindų"). sioginiu kaimiečių apiplėšimu. „Pa­ Tuoj pat pradėta formuoti ir ešelo­ sisvečiavimą" J. Lukša taip aprašo: nus į Rytus (kai kuriuos, pasak J. „Suvarius senius ir moteris į kam­ Lukšos, iš amerikoniškų, pagal pą, vienas darydavo kratą kambary-

50 Lietuvoje prieš keletą savaičių jau išėjo nauja, ketvirtoji Daumanto „Partizanų" laida. Išleido „Vagos" leidykla, kurios vyriausias redak­ torius yra Aleksandras Krasnovas. Praeitų metų pabaigoje p. Krasno­ vas kreipėsi į „Į Laisvę Fondo" vadovybę, prašydamas leidimo persi­ spausdinti „Partizanus" iš mūsų 1984 išleistos III laidos, tik pridedant dar du straipsnius: Liudo Truskos ir Antaninos Garmutės. Sutikimas buvo duotas. Knyga jau išleista, tik iki šio Į laisvę numerio paruošimo ji dar nespėjo redaktoriaus pasiekti. Mūsų skaitytojus norime supažindinti su tais dviem papildomais „Partizanų" IV laidos straipsniais ir juos šiame numeryje spausdiname. Jų autoriai: LIUDAS TRUSKA, jaunesnės kartos istorikas, buvo vienas iš pir­ mųjų, puoselėjęs Lietuvos atgimimo minti ir aktyviai įsijungęs į Sąjūdžio veiklą. Daug rašęs spaudoje apie lietuvių trėmimus į Sibirą, polemizavęs su komunistiniais istorikais ir autoriais. ANTANINA GARMUTĖ, vos 13 metų būdama, 1948 buvo viena pa­ ti, be tėvų, išvežta i tolimąjį Sibirą. Savo kančias ir pergyvenimus ji jautriai aprašė straipsnyje „Ešelonai", kuris buvo išspausdintas knygo­ je „Amžino įšalo žemėje".

je, kitas kraustydavo spintas, ko­ Maskvos), organizuotai buvo at­ modas ir skrynias, trečias krauda­ siųsta 10,000 „specialistų”. Dar vo viską į maišą, o ketvirtas ieško­ daugiau privažiavo nekviestų, ieš­ davo degtinės..." kojusių ne tik nualintoje karo, bet Sauvalė ir smurtas — kas žings­ dar ir socializmo statybos nuterio­ nis, o žmogaus gyvybė tuomet ma­ toje Lietuvoje, duonos kąsnio. Nau­ žai tereiškė. Visą Lietuvą užvaldė jųjų piliečių statusas nebuvo vieno­ baimė. Vieni labiau bijojo nakties, das. Vieni jų kartu su vietos žmo­ kiti — dienos, o daugelį tos kartos nėmis atstatinėjo sugriautus mies­ žmonių košmarai persekioja iki gy­ tus ir gamyklas, o kiti užpildė venimo galo. Niekas nebuvo tikras Valstybės saugumą ir Vidaus reika­ dėl rytdienos. lų ministeriją (pirmojoje lietuviai Paskui kariuomene į Lietuvą pa­ sudarė 10%, o antrojoje — apie 25% traukė gausūs „internacionalistai", visų darbuotojų), įvairias sostinės troške vesti į „šviesią ateitį” vietos valdybas bei žinybas, apskričių ir gyventojus. Vien pirmaisiais poka­ net valsčių įstaigas. 1946 m. pra­ rio metais (1944-1946), atseit, pra­ džioje respublikos valdžios įstai­ šant LTSR vadovybei (beje, ne iš­ gose lietuviai sudarė 35%, miestų ir rinktai vietos žmonių, o paskirtai apskričių įstaigose — 61%, valsčių

51 — 72% visų vadovaujančių darbuo­ Lietuvos žmogus kiekviename tojų. Vėlesniais metais, gausiai žingsnyje susidurdavo su svetima plaukiant „specialistams" iš valdžia, svetima kalba ir svetima „broliškųjų respublikų" ir „valant" dvasia. Rašytojas V. Dautartas vietinius kadrus, šis santykis dar pasakoja, kad jo gimtajame Rau­ sumažėjo. Raseinių partkomo an­ dondvaryje „valsčiaus galva trasis sekretorius Britov'as LKP kalbėjo rusiškai, enkavedistai, va­ Centro Komiteto 1946 m. lapkričio dovaujami ypač žiauraus ir klas­ plenume pareiškė, kad iš visų aukš­ tingo padaro, žmonių praminto tesniųjų apskrities viršininkų tiktai „Barsuku" — rusiškai, kariškiai — vienas pirmasis sekretorius T. Mon­ rusiškai, nežinia kokios tautybės, čiunskas „galįs kalbėti su žmonė­ nuolat įsikandęs Stalino stiliaus mis": tik jis mokėjo lietuviškai. pypkę, partorgas — taip pat rusiš­ 1944 m. lapkričio 11 d. nutarimu kai... Ne kartą mačiau, kaip, į mies­ buvo sudarytas VKP (b) Centro Ko­ telį atėjęs ir atsidūręs tarp kita­ miteto Lietuvos biuras — aukščiau­ taučių, Lietuvos ūkininkas suglum­ sia LTSR valdžia, kuriai iki 1946 m. davo, pasimesdavo. (...) [Partor­ pavasario vadovavo M. Suslov'as, gas] nemokėdamas nė vieno žodžio o po jo (iki biuro panaikinimo 1947 lietuviškai, visų pirma uoliai griebė­ m. pavasarį) — V. Ščerbakov'as. si naikinti visas Nepriklausomybės Taip pat įsigalėjo tradicinis iš „Cen­ metais išleistas lietuviškai knygas, tro" atsiunčiamo II sekretoriaus o vienoje šeimoje užtikęs Vaižganto postas, kuriame iki 1946 m. pabai­ portretą, įtraukė jį į liaudies prie­ gos buvo A. Isačenko, o vėliau — šų sąrašą... „Barsukas" atvirai A. Trofimov'as, V. Aronov'as ir plėšikavo valsčiuje, mušdavo, jo kt.* Kompartijoje, pagal konstitu­ nuomone, įtartinus žmones (tam ciją, vadovaujančioje jėgoje, lietu­ tikslui buvo įsirengęs baudžiavinio viai 1948 m. pradžioje sudarė tiktai pavyzdžio kankinimo ožius), jis 18,5% visų narių. pats vienas buvo įstatymas, teis­ „Importiniai" kadrai nepatikliai ir mas, aukščiausias tribunolas..."* Ir net priešiškai žiūrėjo į „čiabuvius", taip buvo ne tik Raudondvaryje. įžvelgdami nacionalizmą, klerikaliz­ Alytuje siautėjo NKVD viršininkas mą ir buožiškumą visame, kas lie­ kpt. Rogožin'as, Telšiuose — pa­ tuviška. Būtent jų iniciatyva buvo pulkininkis Ovčinikov'as, Kupiš­ pradėta deginti „buržuazines" kio krašte — kažkoks Sadko, Veisie­ knygas, uždarinėti bažnyčias ir juose — Motkė. griauti Nepriklausomybės kovų pa­ Nuskriausta istorijos, užmiršta minklus. Dievo ir išduota Vakarų valstybių,

* Išsamiau apie kadrų politiką Lietuvoje pokario metais žr.: Tininis V. — „Inter­ nacionalistų" antplūdis 1944-1952 m. * Literatūra ir menas, 1989 m. vasario 18, Gimtasis kraštas, 1989, Nr. 50. psl. 2.

52 lietuvių tauta gynėsi kaip galėdama. Tai partizanavo arba slapstėsi apie nebuvo kieno nors sukurstyta, or­ 70-80 tūkst. Lietuvos vyrų. ganizuota, iš vieno centro vadovau­ Socialinė partizanų sudėtis buvo jama kova, o gaivališkas visaliaudi­ marga, kaip ir pati Lietuva: Ūkinin­ nis pasipriešinimas. Jo formos buvo kai ir darbininkai, tarnautojai ir pačios įvairiausios. Jauni vyrai boi­ Lietuvos armijos karininkai, kotavo karinės tarnybos prievole, o studentai ir moksleiviai. Buvo jų visi gyventojai — balsavimus (kas būriuose ir dvasininkų, Nepriklau­ nors buvo „renkama" kasmet: somybės kovų savanorių. J. Luk­ TSRS, LTSR, vietinės tarybos teis­ šos atsiminimuose minimos Kau­ mai). Valstiečiai kiek įstengdami no krašte veikusios Geležinio spyrėsi kolektyvizacijai, o mokiniai Vilko rinktinės vyriausioji ryšininkė ir studentai nestojo į VLKJS. Bene Audronė — gimnazijos mokytoja. reikšmingiausia buvo dvasios rezis­ Mokytoja buvo ir garsioji Kalniškių tencija. Tauta nesitaikstė su tikrove (prie Lazdijų) mūšy žuvusi partiza­ ir buvo kupina vilties, beprotiškos nų vado Lakūno žmona, būrio kul­ vilties, to didžiausio, anot serbų ra­ kosvaidininkė. Apskritai mokytojų šytojo I. Andričiaus, engiamųjų įnašas į pokario rezistenciją buvo pranašumo. Ji daug metų nepa­ ypač svarus. vargdama laukė „permainų", ang­ Geležinio Vilko rinktinės sanitarė lų ir amerikonų, netgi karo... Taip, Laimutė — M. miesto gailestingoji karo! Nebūkime per daug griežti sa­ sesuo. Su ja iš ligoninės kartu išėjo vo tėvams. Jie tikrai nebuvo kraujo dar penkios medicinos seserys, pa­ ištroškę militaristai. Tačiau gyveni­ sklidusios po Suvalkijos partizanų mas buvo nepakeliamas, o iš savo būrius. J. Lukšos knygoje minimas patirties jie žinojo, jog karas neša partizanas Speigas — buvęs Veive­ permainas. rių stribas. Aukščiausioji tautos rezistencijos Tačiau svarbiausia partizanų są­ forma buvo ginkluota kava. Pirmieji jūdžio atrama, jo stuburas buvo partizanų būriai Lietuvoje atsirado valstiečiai, pokario metais dar suda­ dar 1944 m. rudenį, o 1945 m. pa­ rė 4/5 visų Lietuvos gyventojų. Jie vasarį jie jau veikė visose apskrity­ — paprasti Dzūkijos ir Suvalkijos, se ir turėjo apie 30,000 kovotojų. Žemaitijos ir Aukštaitijos žmonės — Partizanų būrių sudėtis nebuvo ne tik davė daugiausia partizanų, pastovi. Vieni iš miško išeidavo, kiti bet ir rizikuodami viskuo, kas žmo­ ateidavo. Legalizavusiųjų ir gui yra brangiausia — savo pačių ir žuvusių (iš viso žuvo per 20,000 savo vaikų ateitimi — partizanus partizanų; vidutinė partizanavimo rengė ir maitino, slapstė ir slaugė, trukmė neviršijo 2 metų) vietą o žuvus — apdainuodavo tragišką užimdavo nauji partizanai, kurių jų likimą. A. Ramanauskas — Vana­ ypač padaugėdavo po eilinio žmo­ gas, Dzūkijos, o vėliau ir visos Lie­ nių vežimo į Sibirą. Pokario metais tuvos partizanų vadas, savo atsimi-

53 nimuose rašo, jog metai, praleisti Vanagas (A. Ramanausko slapy­ tarp Dzūkijos kaimiečių, pakeitė jo vardis) gana kritiškai atsiliepė apie nuomonę, kad tautos ramstis yra inteligentijos vaidmenį pokario me­ inteligentija. „Jie, — paprasti žmo­ tais. Anot jo, „okupantas sugebėjo nės, — buvo pasiryžę ne žodžiais, tarsi geležine uždanga atskirti kai­ bet darbais aukotis, kad tik mums mą nuo inteligentijos... Ji (inteligen­ sektųsi dirbti ir kovoti dėl Lietuvos tija, L.T.) yra bolševizmo morališkai laisvės. Kiekviena tokia šeima sugriauta ir tapusi mechaniniu bol­ (slapstanti partizanus, —L.T.) — tai ševizmo įrankiu. Inteligentija prieš nesugriaunama laisvės tvirtovė mū­ savo valią pučia bolševikinėn dū- sų tėvynėje. Ir su didžiausiu vidiniu don, nors tie garsai yra jai ir labai pasitenkinimu galima pasakyti, kad priklūs". A. Ramanauskas teisus tokių šeimų šiluose (nederlingose tik iš dalies. Juk ir jis pats — buvęs Dzūkijos žemėse, —L.T.) ir visoje Alytaus mokytojų seminarijos dės­ Lietuvoje yra dar labai daug. Tokių tytojas, ir J. Lukša — buvęs Kauno lietuvių darbo ir pasiaukojimo savo universiteto studentas architektas, tėvynei pavyzdžiai visuomet suteik­ ir daugelis kitų aktyvios rezistenci­ davo mums jėgų pergyventi sun­ jos dalyvių buvo iš inteligentijos. kiausias valandas, pasitikėti lietuvių Antra vertus, tik nedidelė kūrybi­ tautos nemarumu ir žinoti, kad nės inteligentijos dalis dainomis ir anksčiau ar vėliau Lietuva sulauks muzika šlovino J. Staliną, idiliškus šviesios ateities"*. paveikslus apie kolektyvizaciją, fal­ Jeigu ginkluota rezistencija būtų sifikavo istoriją. Dauguma pagal buvęs „buožių" sąjūdis, kaip tvir­ galimybes rūpinosi nacionalinės tino sovietiniai istorikai, tai par­ kultūros ugdymu, jaunimo švieti­ tizanų kraštu būtų tapusi ne Dzū­ mu, jo tautinės sąmonės išsaugoji­ kija, o šiaurės vidurio Lietuva, ku­ mu. Liaudies dainoje, sudėtoje apie rioje buvo daug stiprių ūkininkų. Vanago būrio žygį į Merkinę (1945 Tačiau įvyko priešingai. Apskritai m. gruodžio 15 d.) yra tokios eilu­ partizanų kovose dalyvavo visi tės: valstiečių sluoksniai. Tai rodo šie Aplankėm gimnazijos rūmus, duomenys: iš 4800 valstiečių šeimų, Kur mokos broliai, sesės mūs, kurios 1944-1947 m. buvo ištremtos Kur auga būsimi didvyriai, iš Lietuvos už tai, kad jų nariai išė­ Kurie už ateitį kovos. jo į partizanus, 27% valdė mažiau kaip 10 ha, 30% — nuo 10 iki 20 ha, Kaip tik ta inteligentų karta, kuri 19% — nuo 20 iki 30 ha, 16% nuo J. Lukšos ir A. Ramanausko partiza­ 30 iki 50 ha ir 8% — daugiau kaip navimo metais lankė vidurines ir 50 ha žemės. aukštąsias mokyklas, ateityje įkurs Sąjūdį, tęsiantį pokario rezistentų žygį naujomis sąlygomis ir kitais, parla­ * Nemunas, 1989, Nr. 10, p. 54. mentiniais metodais.

54 Skaitant J. Lukšos, A. Ramanaus­ aš..." — ašaras braukdama kalbėjo ko, kitų partizaninio sąjūdžio daly­ senutė — vargana kaimo elgeta. vių bei amžininkų atsiminimus, Ne. To jau per daug. Nenoromis prieš akis iškyla kelias, atvedęs turėjau suktis į šalį, kad nuslėpčiau tūkstančius Lietuvos vyrų ir moterų savo susijaudinimą. Tenemato oku­ į aktyvių rezistentų gretas. Kaip pantas nė vienos vyriškos ašaros, prie vokiečių, taip ir prie naujos val­ kuri didintų jo laimėjimų džiaugs­ džios daugelis lietuvių nenorėjo tar­ mą". nauti svetimoje kariuomenėje. Mo­ Šios ir kitos Lietuvos žmonių kan­ bilizuojamieji vyrai slapstėsi čių ir pažeminimo scenos — tai vis kluonuose ir tvartuose, sulindę į J. Lukšos — busimojo Daumanto — šieną ir šiaudus, o kiti — ir miš­ žingsniai į partizanų sąjūdį. kuose. „Jeigu jau skirta mirti, tai A. Ramanauskas — būsimasis geriau savo žemėje", — nusprendė Dzūkijos partizanų vadas taip ne vienas. aprašė savo kelią į mišką: „Gyve­ J. Lukša matė 1944/45 m. žiemą nau Alytaus kurorto rajone — Vaiž­ (V. Lenino gimimo dieną!), kaip iš ganto gatvėje. Kiekvieną dieną, ei­ Kauno geležinkelio stoties išvežami nant Basanavičiaus prospektu į į Rusiją Lietuvos vyrai: „Prie kiek­ darbą ir iš darbo, mačiau vielomis vieno jau pripildyto vagono atsisto­ aptvertus didžiulius rūsius, kuriuo­ jo ginkluotas rusas — NKVD kari­ se masiniai sugrūsti buvo kalinami ninkas. Su ryšuliais lūkuriavę lietuviai. Visose miesto gatvėse žmonės pradėjo veržtis pro tankias privačių namų didesni rūsiai taip enkavedistų gretas ir, nepaisydami pat buvo paversti kalėjimais. Mais­ grasinimų, bėgiojo pagal vagonus, to kaliniams pridavimo dienomis ieškodami artimųjų. Daugiausia tai nutįsusios moterų ir senių eilės liu­ įvairaus amžiaus moterys arba se­ dydavo, koks maždaug kalinių niai. Balsu raudodamos motinos skaičius rūsyje patalpintas. Nakti­ ieškojo savo sūnų, merginos brolių mis vykdavo tardymai ir paslaptin­ ar mylimųjų, trokšdamos paskutinį gas kažkur kalinių išgabenimas. kartą pažvelgti jiems į akis ir įteikti Dienomis ir naktimis kaimuose šėlo nežinomai kelionei maisto. Rusiš­ MVD (A. Ramanauskui buvo žino­ kos komandos rungtyniavo su mo­ mas įvykis Klepočių k., —L.T.), ir terų raudomis... daug kartų mačiau, kaip būrio Padėkit, žmoneliai, perduoti MVD ir istrebitelių apsupti, vielo­ jiems ir mano dalį... mano rankos mis surištom rankom už pečių, vy­ per silpnos ir nuvargusios — nepa­ rai gatve buvo varomi prie rūsių... taikysiu kaip reikiant... Galbūt iš jų Visa tai ir visa eilė panašių įvykių... tėvų ar giminių aš prisirinkau... Ir mane nepaprastai paveikė... tapau vėl prisirinksiu, jei tik Dievas svei­ mirtinu komunizmo... priešu..." katėlės nepagailės. Dabar jie, varg­ Kaip Tiliui Ulenšpygeliui beldėsi šeliai, daugiau bado matys negu į krūtinę Klaso pelenai, taip bū-

55 simajam Vanagui ir kitiems patrio­ a. pabaigos rezistento V. Kudirkos tams nedavė ramybės didžiojo XIX žodžiai:

„Mus iš tėviškės tremia, kalėjiman ima, O jūs... kasžin, ar matot, mūs pasišventimą. Arba jūs malšinkit sujaudintą protą, Užgesinkit iš naujo mūs širdį liepsnotą, Švieskit mus ir neduokit gest pradėtai kovai! Bet sykį sukurstę, vienų nepameskit... Žadėjote vadais būti, tad grįžkit ir veskit!"

Ne tik studentui J. Lukšai, Prienų nio judėjimo varomosios jėgos — gimnazijos mokytojui Stravinskui tėvynės meilės. Kas, jeigu ne šis ga­ (busimajam Kardui), bet ir tūkstan­ lingas jausmas atvedė j partizanų čiams Lietuvos žmonių teko pasi­ būrius šimtus ir net tūkstančius dar rinkti: Sibirą, „bendradarbiavimą" nemačiusių gyvenimo jaunuolių, iš­ su NKGB ar mišką. tisas gimnazijų klases? Kas, jeigu ne Esminis daugelio partizanų apsi­ jis, paskatino motiną dzūkę atvesti sprendimo veiksnys — tikėjimas, į partizanų būrį savo vienintelį sū­ kad iš Vakarų ateis pagalba, nų, kas suteikė stiprybės ne vienam „...mes niekad negalėjom prileisti, kovotojui, verčiau susisprogdinti kad Vakarai leistų raudonajam Azi­ granatomis, negu gyvam pakliūti į jos siaubui sunaikinti rytų ir vidurio priešų rankas ir kankinamam iš­ Europos tautas... Šventai tikėjom, duoti savo draugus? Pasirinkti ko­ kad laisvė ir žmogaus bei tautų vos kelią, nieko sau asmeniškai ne­ teisės yra nedalomos, kaip tatai sitikint, o rizikuojant viskuo — ne buvo deklaruota Atlanto chartoje... tik savo gyvybe, bet ir artimųjų Netikėjom, kad bus atsisakyta toli­ likimu — galėjo tik dideli idealistai, mesnės kovos dėl laisvės ir žmogiš­ savo tautos patriotai. kumo principų bei žmogaus tei­ Prieš Lietuvos partizanus Mask­ sių", — rašys vėliau J. Lukša. va sutelkė nemažas jėgas: dvi „.. .mes visi netikėjome, kad taip il­ NKVD divizijas (viena jų, gen. gai užsitęs laisvės kova ir tiek daug Vetrov'o, buvo dalyvavusi tremiant aukų partizanams teks sudėti", — iš gimtųjų vietų čečėnus, ingušus ir prisipažins A. Ramanauskas. Krymo totorius), atskirus kariuome­ Ir vis dėlto nesuvoksime ginkluo­ nės pulkus. Esant reikalui, buvo tos rezistencijos esmės, jeigu joje naudojama pasienio kariuomenė, įžiūrėsime vien nenorą tarnauti taip pat atsiunčiami daliniai iš Bal­ svetimoje kariuomenėje, siekimą tarusijos ir Kaliningrado srities. Iš išvengti kalėjimo ar tremties, o viso antipartizaniniame kare daly­ nematysime svarbiausios partizani­ vavo apie 50,000 kareivių, neskai-

56 tant gausių Valstybės saugumo dar­ grindžio dalyvių ir kitų „antisovie­ buotojų, vykdžiusių specialias ope­ tinių elementų". Iš valdžios pusės racijas. žuvo 2,360 asmenų (neaišku, ar tik Siekiant nacionaliniam išsivaduo­ kareivių, ar iš „liaudies gynėjų"). jamajam karui suteikti klasių kovos Pranešėjas konstatavo, jog nepai­ pobūdi, 1944 m. rudenį iš vietos gy­ sant pasiektų laimėjimų, „akivaiz­ ventojų pradėta organizuoti istrebi­ dus pogrindžio ir jo ginkluotų gau­ telių (naikintojų) būrius. 1945 m. jų kontrevoliucinės veiklos pagyvė­ spalio 19 d. LKP Centro Komiteto jimas". ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Skaitydami partizanų atsimini­ jie buvo pavadinti liaudies gynėjais. mus, nejaučiame jokio jų priešišku­ Tačiau žmonių jie ir toliau buvo va­ mo rusų tautai. Antai J. Lukša dinami stribais, skrebais, stribukais, pripažįsta 1944 m. vasarą ties istrebiteliais ir pan. Iš pradžių jie Rumšiškėmis į Užnemunę persikė­ buvo NKVD, o nuo 1947 m. — Vals­ lusių raudonarmiečių drąsą, savo tybės saugumo žinioje. Kadangi knygos puslapiuose šiltai aprašo „Liaudies gynėjai" buvo atleidžia­ karo belaisvi Vasilijų, nuoširdžiai mi nuo karo prievolės ir turėjo gali­ susirūpinusį Lukšų šeimos likimu mybių prisiplėšti „liaudies priešų" prie naujosios valdžios, simpatingą­ turto, tai norinčių (ypač iš miestelių jį Raudonosios Armijos leitenantą, varguomenės) tapti „liaudies gynė­ suvokiantį, jog armija, kurioje jis jais" netrūko. Stribų būriai buvo tarnauja, neša Lietuvai ne tik išsi­ sudaryti visuose trijuose šimtuose vadavimą iš hitlerinių okupantų, valsčių. Kiekviename būryje buvo bet ir naują — bolševikinę priespau­ iki 30, o visoje Lietuvoje — apie dą. A. Ramanauskas pasakoja, kaip 8-10 tūkst. „liaudies gynėjų". 1948 dzūkų partizanai mūšio metu į ne­ m. nuo jų rankos žuvo apie 20% vi­ laisvę paimtam „ruseliui" ne tik sų tais metais nukautų partizanų. dovanojo gyvybę, bet paleisdami Apskritai „liaudies gynėjų" vaid­ dar ir pavaišino „krūmine" (deja, muo antipartizaniniame kare buvo belaisvis atsimokėjo piktu: atvedė į antraeilis. Jeigu ne reguliari ka­ partizanų stovyklą enkavedistus). riuomenė, sovietinė valdžia nebū­ Vanago rinktinėje partizanavo vie­ tų išsilaikiusi ir savaitės. nas rusas (nenurodyta nei pavardė, Apie partizaninio karo mastą ga­ nei slapyvardis), kuris pakliuvęs į lima spręsti iš VKP (b) CK Lietuvos enkavedistų nagus, bevelijo kanki­ biuro pirmininko V. Ščerbakov'o nio mirtį, negu išduoti kovos drau­ pranešimo LKP (b) CK XI plenume. gus. Lietuvos partizanai kovojo su Pasak jo, 1946 m. sausio-spalio mė­ enkavedistais ne kaip su rusais, o kaip nesiais buvo susekta ir likviduota su okupantais. Lygiai taip pat jie 339 partizanų būriai ir 436 anti­ kovojo ir su vietiniais stribais bei ak­ sovietinės organizacijos, nukauta ir tyvistais. suimta per 10,000 partizanų, po­ Daugiau kaip 40 metų Lietuvos

57 partizanai oficialiojoje literatūroje partizaninių karų dėsnis, ypač pa­ buvo vadinami banditais ir prieš­ aiškėjus, kad nebėra — vilties laimė­ priešinami kilniesiems „liaudies gy­ ti. nėjams". Manyčiau, nereikėtu da­ Lenkiame galvas prieš rezistenci­ bar mestis į kitą kraštutinumą. Vien ją, tačiau negalime kiekvieną ano tik kankiniai partizanai (nors tokių meto žmogų su šautuvu laikyti re­ tikrai netrūko) ir niekšai stribai būtų zistentu. Partizanai tiktai tie, kurių tokia pati schema, tik išvirkščia. Ne­ nesuteptos rankos. Nekaltas krau­ įmanoma, o, svarbiausia, nereikia jas, net jeigu jis pralietas vardan kil­ nutylėti ir rezistencijos šešėlių. niausio tikslo, nenusiplauna. At­ Pokario metus reikia rodyti tokius, skirti banditą nuo rezistento galima kokie jie buvo, nieko nepagražinant tik individualiai. Beje, tokią atranką ir nieko nenutylint. Tai tik išryškins darė patys partizanai. A. Rama­ mūsų tautos dramą. nausko sudarytame Merkinės kau­ Beje, ne taip jau svarbu, kurie ko­ tynių dalyvių sąraše yra toks įrašas: votojai buvo tyresnės moralės. Gy­ „Studentas — eilinis kovotojas iš venime buvo visko: ir gerų stribų, Vabalių kaimo. Partizanų Karo Lau­ ir blogų partizanų. Kur kas svar­ ko Teismo sprendimu nuteistas biau, už ką jie kovojo: kas už Lietu­ mirti už plėšikavimą ir nekaltų vos valstybę, o kas už aneksinio re­ žmonių nužudymą. Mirties bausmė žimo įtvirtinimą. O kas buvo kas, įvykdyta 1949 metais". Tokie pat matėsi jau iš pirmo žvilgsnio. Par­ nuosprendžiai buvo paskelbti ir Jur­ tizanų emblema buvo Vytis, o ginui, Gegužei, Ūseliui. Teisiant „liaudies gynėjų" — raudonoji pokario kovotojus, įsidėmėtina žvaigždė. Rezistencija paliko mums rašytojo J. Mikelinsko mintis, jog tūkstančius patriotinių dainų, o ar „nedera pamiršti, kad miškinių kas girdėjo stribų dainas? Ne, nes žiaurumas buvo priremtų prie jie dainas ne kūrė, o, anot rašytojo sienos, suluošintų klaikių gyveni­ R. Gudaičio, šaudė. O jei kada ir mo sąlygų ir neturinčių ateities dainavo, tai ne lietuviškas. žmonių žiaurumas. O jeigu prie to Ar galima sutikti su J. Lukša, jog pridursime įvairiausias provokaci­ nuo partizanų rankos žūdavo tiktai jas, sąmoningai paruoštas ir inkri­ NKVD agentai, aršūs komunistai, minuojamas miško broliams, vaiz­ visokio plauko parsidavėliai ir plė­ das bus dar išsamesnis”. šikai? Deja, ne. Buvo suvedinėja­ VKP (b) Centro Komitetas dar mos ir asmeninės sąskaitos, liejosi 1945 m. rugpjūčio 15 d. įpareigojo nekaltas kraujas. Neretai buvo Lietuvos TSR vadovybę nedelsiant žudomos ištisos šeimos, net maža­ likviduoti partizanų būrius. Tačiau mečiai vaikai, kurie tikrai nebuvo nei šis, nei TSRS Vidaus reikalų mi­ NKVD agentai. nistro Kruglov'o įsakymas Istorija rodo, jog žiaurumai ir ne­ likviduoti pogrindį iki 1947 m. kalto kraujo liejimas, deja, yra visų vasario, nei vėlesni Centro

58 paliepimai nebuvo įvykdyti, nors Ruzveltas atsižadėjo Pabaltijo J. Sta­ vietos valdžia nėrėsi iš kailio. lino naudai dar 1943 m. Teherane. Lietuvos partizanų sąjūdis gyvavo Vakarų šalys per tiek metų po Ant­ tol, kol rezistavo tauta. Tiktai daug rojo pasaulinio karo taip ir neiškėlė vėliau, kai Lietuvos žmonės Baltijos valstybių klausimo SNO. pavargo belaukdami ir prarado Tačiau ar tai turėtų reikšti, jog „permainos" viltį, kai valstiečiai Lietuvos partizanų kovos buvo be­ buvo suvaryti į kolūkius, o jauni­ prasmės? Jeigu Lietuvos pokario re­ mas tapo komjaunimu, užgeso ir zistencija buvo klaida, tai tokia pa­ partizanų kova. Tai buvo jau 6-ojo ti, kaip Spartako sukilimas senovės dešimtmečio pradžioje. J. Lukša iš­ Romoje, Razino ir Pugačiovo — Ru­ daviko buvo įviliotas į spąstus ir sijoje, 1831 ir 1863 m. — Lietuvoje, nukautas jau „savųjų" — saugu­ kaip ir bet kokia pavergtųjų ir en­ miečių lietuvių 1951 m. rudenį. A. giamųjų kova. Ramanauskas slapstėsi iki 1956 m., Pokario rezistencija stiprino mūsų o pavieniai partizanai dar ilgiau. tautos dvasią juodosios stagnacijos Ne tik partizanų, visos lietuvių dešimtmečiais ir padėjo mums at­ tautos tragedija buvo tai, kad savo sitiesti 1988 m. vasarą. Partizanų jėgomis laimėti kovą nebuvo nė ma­ kovos, kaip ir pokario dainos, bus žiausios galimybės — per daug gyvos tautos atmintyje, kol gyva nelygios buvo jėgos. O Vakarai, į bus pati tauta ir jos laisvės troš­ kuriuos tuomet tiek buvo dedama kimas. vilčių, apie Lietuvą ir negalvojo. F.

Juozas Lukša — Daumantas ,,Partizanų" rašymo metu.

59 AUKA ANT NEPRIKLAUSOMYBĖS AUKURO

ANTANINA GARMUTĖ

Gyvendami tariamo socializmo nas, ir vargu ar bus geriau. Tada aš sąlygomis, beviltiškoje tamsoje nesupratau tų žodžių prasmės. Dar privalėjome įžiūrėti akinamą šviesą, nežinojau, kad tas tvirtai suręstas, o tai, kas balta — be atodairos tryp­ tiesaus ir atviro žvilgsnio jaunuolis, ti ir juodinti. Kurgi ne: vergija — tai Juozas Lukša, jau turi kelerių metų palaima, o nepriklausomybės troš­ pogrindžio veiklos patirtį, kad gar­ kimas — ne kas kita, kaip liguistas banotasis jo brolis Jurgis neseniai kliedesys! Laisvės galėjo trokšti tik pabėgo iš vokiečių kalėjimo, kad banditai arba psichiniai ligoniai. Sis­ jaunėlis nedrąsus Stasiukas puose­ tema demaskavo pati save. lėja viltį tapti menininku (o taps Mažutė mūsų tauta. Bet dideli jos partizanų kulkosvaidininku), kad sūnūs, iki paskutinio kraujo lašo rimtas ir santūrus mokytojas An­ kovoję su okupantais. tanas vėliau išliks iš jų vienintelis Atminties šviesoje regiu save gyvas. valstietiškame vežime, kuris darda Karo dūmams nuslinkus į vaka­ Pakuonio apylinkių keliais į mamos rus, sudegė tetos Vilkienės sodyba. tėviškę. Sekmadienis. Išlauže atlai­ Prisimenu, kaip nustebome, išvydę dai. Skambina varpais. Lyg pro naujutėlaitę gryčią. Laiminga teta miglas išplaukia ūsuotas senelio pasakojo: „Per savaitę broliai Luk­ veidas. O gimnazistės pusseserės šos pastatė! Vyrai auksines rankas nesulaukia šokių: „Lukšai atva­ turi!" Ir girdėjosi, kad reta talka ap­ žiuos, visi keturi! Ot bus linksma! sieina be brolių, kad jie visokius — Mat teta Petrutė, našlė, neseniai ir vyriškus, ir moteriškus darbus ištekėjo už Antano Vilko, ir tie jo moka. Nesigėdija, grįžę atostogų, sesers sūnūs nuo Veiverių dabar čia nei skalbti, motiną ir tarnaitę dažni svečiai. Kieme klega jauni­ pavaduoti. Lukšų šeimoje nebuvo mas, tačiau šokių nėra. Vyrai politi­ darbų pasiskirstymo: dirbo visi vie­ kuoja. Eina kalbos apie tai, kad nodai. Tarnų nuo šeimininkų nie­ rudąjį marą netrukus pakeis raudo­ kas neskyrė. Vilkaitės-Lukšienės,

60 kaip ir mano tetos vyro Antano Vil­ slapstosi: saugumas įnirtingai ieško ko, didžiausias kraitis buvo lietuviš­ partizanų vado Juozo Lukšos gim­ kas darbštumas. Ar realūs šių žmo­ dytojos. nių gyvenimai — ne antipodas iš Kazlų Rūdos miškuose, prideng­ lubų išpaišytai „klasių kovai", tam damas draugų atsitraukimą, didvy­ turto goduliui, tobulai parodytam riškai žūsta jauniausias — Stasys mūsų rašytojų knygose, sakysime, Lukša. Sučiuptas gyvas, tarybinių „Pikčiurnienėje" arba „Puodžiūn­ tardymų pragarus eina Antanas kiemyje"? Bet palikime „socialistinį Lukša. Plieninės valios vyras ištve­ realizmą" literatūrai, — „pažan­ ria. Iš Komijos kalėjimų, Bratsko ir giausios" santvarkos malūnas mala Magadano lagerių po daugelio me­ mūsų dienas. Rieda ešelonai į tų stebuklu išlikęs gyvas, grįš į Rytus! Lietuvą. Sveikindamas tautos atgi­ ...Mes — Lietuvos vaikai, mote­ mimą, po tėviškės obelim kels rys, seneliai, dūstame gyvuliniuose anūkus į saulę. Vienas iš keturių vagonuose. Tuo pat metu tūkstan­ brolių... čiai Lietuvos vyrų, nepanorėję pa­ Lietuviškosios rezistencijos klusti atėjūnų valiai, su ginklu ran­ mozaikoje bene ryškiausias Juozo kose stoja ginti Tėvynės. Juodbūdy­ Lukšos paveikslas. Dėl suprantamų je, senoje seklyčioje, Ona Lukšienė priežasčių oficialioje spaudoje jis ta­ suklupdo visus keturis savo sūnus. pytas juodom spalvom. Motina prisaikdina juos: „Mirti, bet Kokia gi Juozo Lukšos asmenybė? nepasiduoti gyviems!" Kodėl — ne­ įsitraukęs į tautinio pasipriešini­ pasiduoti? Ar tik ne gailestis praby­ mo judėjimą nuo pat 1940 metų, la jos širdyje? Ar ne tas paskutinis pokarį architektūros studijas jis pa­ Motinos troškimas padėti savo vai­ keičia ginkluota kova. Būdamas kams: kad neluptų gyviems odos, šalto proto, ryžtingas ir veiklus, kad nekankintų! Juk visi žino atė­ greitai taps vienu iš partizaninio są­ jūnų metodus... jūdžio vadovų. Kaip partizanų įga­ Pirmasis žūsta Jurgis. Užkluptas liotinis Vakarams, kelis kartus namuose. Motina susemia sūnaus pereina sieną. Perduoda popiežiui kraujus į baltą drobulę. Palaidoja tą Pijui XII Lietuvos katalikų laišką, drobulę Veiverių kapinėse. Pati kuriuo tauta šaukiasi pagalbos. slapstosi Prienuose. Sodyboje, pri­ Prancūzijoje baigia žvalgybos mo­ rištas prie lovos, mirtimi vaduojasi kyklą. Dar tebevykstant aršiai par­ vyras. („Dokumentininkas" rašo: tizaninei kovai, parašo knygą „Par­ neprižiūrėtas, visų apleistas.) Kai tizanai" ir, turėdamas ryškų poeto miršta, jį paskubomis palaidoja gre­ talentą, sukuria daug partizanų dai­ ta sūnaus drobulės, ten pat, Veive­ nų. Nepraranda savitvardos ir hu­ riuose. Jurgio lavonas, niekintas moro jausmo net sudėtingose situ­ aikštėje kartu su kitų 36 vyrų, atsi­ acijose. Negavęs Vakaruose dides­ duria senuose apkasuose — Skaus­ nės praktinės paramos ginklo bro­ mo kalnelyje. Motina visą laiką liams, Juozas Lukša supranta, kad

61 partizaniniam judėjimui Lietuvoje lemta išblėsti. Jis galėjo pasilikti už­ sienyje. Nepasiliko. Savo būsimai žmonai rašė, kad jo vieta esanti pa­ vergtoje Tėvynėje, o jo kaulai turi būti tarp žūstančių brolių kaulų. Juozas Lukša turėjo didelį autori­ tetą ir įtaką Lietuvos jaunimui. Buvo daug atvejų, kai motinos at­ vesdavo savo sūnus, prašydamos priimti į jo vadovaujamą rinktinę. Kai aš grįžau iš Sibiro tremties, išgirdau, kad mano teta neseniai nulydėjo savo sūnų Praną priimti priesaikos pas Juozą Lukšą. Mote­ riškė bejėgiškai apsiverkė: „Vaike­ liai, jūs gi visi žūsite!” Juozas at­ Partizanas Povilas Pečiulaitis — Lakštingala pa­ sakė: „Taip! Žūsime, bet Lietuva statė mažą kryželį Daumanto žuvimo vietoje. bus laisva! Kada nors, bet bus!” Pa­ tylėjęs pridūrė: „...Kai stovės Lie­ ištęsėjęs motinai duotą priesaiką: tuvoje paminklas partizano moti­ gyvo jo priešas nepaėmė! nai, tai bus jame ir Jūsų bruožų...” Dar neturime jo išpranašauto pa­ Žiūrint iš šalies, jų kova atrodė minklo Partizano Motinai. Ir kol kas beviltiška ir beprasmiška. Tarptau­ nežinome, koks žemės lopinėlis pri­ tinėje arenoje jie buvo palikti vienų glaudė jo kaulus. Nes tie, kurie vieni — akis į akį su galinga sveti­ vengia žiūrėti istorijai į akis, iki šiol mos šalies kariuomene. Tai, ko ne­ bijojosi uždegančio Tėvynės pavyz­ padarė nė vieno šūvio nepaleidusi džio ateinančiom kartom! Lietuvos kariuomenė, turėjo atlikti Tautos didvyrio žuvimo vietoje aviliai gyventojai. Tačiau aktyvi Garliavos sąjūdininkai pastatė baltą rezistencija, užsitęsusi Lietuvoje metalinį kryžių. Pravažiavus Pažė­ daugiau nei 8 metus, parodė pasau­ rių-Kazlų Rūdos sankryžą, pasukus liui narsios mažos tautos nepalau­ už liauno beržynėlio į dešinę, už žiamą laisvės troškimą. Todėl Lietu­ poros kilometrų lauko keliukas at­ vos sūnų kraujas — prasminga auka veda prie šakoto ąžuolo ties vieniša ant tautos laisvės ir nepriklausomy­ sodyba: kairėje, miško fone, iš tolo bės aukuro. Savo knygos titulinia­ baltuoja kryžius. Priėję matome dar me lape Juozas užrašė T. Džeferso­ vieną kuklutį kryželį su išpjautu už­ no sentenciją: „Laisvės medis turi rašu: „J. Lukša, 1951.09.04 d.” būti kartkartėmis palaistytas patrio­ Norisi tikėti, kad artėjančių 39-ųjų tų ir tironų krauju”. didvyrio žuvimo metinių proga čia, Juozas Lukša žuvo klastingo išda­ aukštoje neišbraidytoje žolėje, viko įviliotas į spąstus, tačiau Tautos vaikai išmins platų taką.

62 XXII POLITINĖS STUDIJOS

Prieš 22 metus Leonardo Valiuko nis į išeivijos uždavinius" antrąją pradėtą politinių studijų tradiciją studijų dieną svarstė dr. Algis Avi­ Los Angeles Lietuvių Fronto sam­ žienis, Vladas Šakalys, Mečys Šil­ būris ištvermingai tęsia. Šiais me­ kaitis, Andrius Tučkus ir Zigmas tais kelių organizacijų atstovų suda­ Viskanta. Moderavo dr. Vytautas rytam ruošimo komitetui vadovavo Vardys. dr. Zigmas Brinkis. Studijos vyko Per abi dienas į studijas atsilankė 1990 sausio 27-28 Šv. Kazimiero pa­ 450-500 žmonių. Didžioji atrakcija rapijos salėje. Bendrinė studijų buvo prel. Jono Kučingio dėka iš tema buvo „Žingsniai į Lietuvos Europos atvykusi Nijolė Sadūnaitė. nepriklausomybę", ir turėjo Ji ne tik dalyvavo svarstybose, bet paieškoti atsakymų į klausimą, kaip susitiko su buv. prezidentu Ronald išeivijos uždavinius besilaisvinan­ Reagan, apsilankė vyskupijos kuri­ čiai Lietuvai supranta Lietuvos lie­ joje, turėjo pasikalbėjimus su kelių tuviai ir mes patys. laikraščių korespondentais, Pirmąją dieną, sausio 27, buvo „Rand" korporacijos tarptautinės svarstomos trys lyg paruošiamosios politikos ekspertais, nekalbant apie temos: „Jaunoji karta Lietuvoje ir pabendravimą su keliomis lietuviš­ išeivijoje: susiderinimo galimy­ komis grupėmis. bės" (stud. Teresytė Giedraitytė, Studijų programos pabaigoje pla­ stud. Auris Jarašūnas, inž. iš Lie­ tesnę analizę padarė dr. Vytautas tuvos Gytis Gasperaitis ir doktoran­ Vardys. tas Andrius Kulikauskas; mod. Ta­ J. Kj. das Dabšys); „Aktualiausios pro­ blemos Lietuvoje" (Nijolė Sadū­ naitė, Gintaras Laurinkus, Algis Redakcijos pastaba Ruškys, Danas Šafranavičius, And­ Pilnesniam studijų savaitgalio vaiz­ rius Tučkus — visi iš Lietuvos; dui skelbiame kai kurių programos da­ mod. dr. Vytautas Vardys); „Vi­ lyvių pranešimus, sutrumpintus ar at­ suomenės diferenciacija Lietuvoje pasakotus, o taip pat išvadų komisijos ir išeivijoje" (dr. Kazys Ambrazai­ suformuluotas studijų išvadas. Kadangi tis, Danguolė Navickienė, Danas šios svarstybos įvyko sausio pabaigoje, Šafranavičius, Andrius Tučkus, dr. t.y. dar prieš rinkimus Lietuvoje ir prieš Vytautas Vardys; mod. Algis Rauli­ nepriklausomybės paskelbimų, tai kai naitis). kurie teigimai ir mintys gali būti pa­ Temą „Lietuvos ir mūsų žvilgs­ senę.

63 JAUNOJI KARTA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

tame ,,Lietuvos" viešbutyje, o AURIS JARAŠŪNAS daugiau laiko praleisti su savo bro­ „...Praėjusią vasarą dalyvavau liais ir sesėmis iš Lietuvos". Vilniaus universiteto suruoštuose kursuose. Apie 80 studentų iš lais­ GYTIS GASPERAITIS vojo pasaulio studijavome kartu lie­ tuvių kalbą ir kultūrą. Daug kam iš ...Pritariu, kad į Lietuvą važiuo­ mūsų buvo sunku bendrauti su Lie­ jantiems reikia rasti bendrą veiklos tuvos jaunimu, pajutome, kad Lie­ bendravimą: gal kartu keliauti į tuvos jaunimas yra labai skirtin­ turistines keliones, gal nuvažiuoti į gas... Išeivijos jaunimas lengviau kaimą ir padirbėti ten, šieną krau­ supranta vienas kitą, yra panašiai nant ar mėšlą mėžiant. Iš kitos išauklėtas, dažnai savo pasaulėžiū­ pusės, senojo Lietuvos vaizdo su rą susikūręs iš tėvų. Jo veikla ir smūtkeliais ir kaimo vienkiemiais siekiai turi tuos pačius tikslus... nebėra. Žmonės ilgą laiką gyveno Lietuvos jaunimas, tiek daug metų baimėje, dėl to mes paprasčiausiai pergyvenęs komunistinę realybę, nebemokame ir atvirai kalbėtis ar kažkaip nesudaro tarpusavy tokią diskutuoti... sociologinę bendrą grupę kaip .. .Bet mane prašė pakalbėti speci­ mes... Vilniaus gatvėje sutiktus jau­ fine tema — apie tarnybą Tarybinėje nuolius mes norėjome užkalbinti armijoje. Atsiminkime, kad ji buvo kaip brolius lietuvius, pasidžiaugti prievarta sukurta ir toks prievarti­ bendru jausmu, bet jie dažnai mu­ nis būdas išliko iki šiandien. Tary­ mis susidomėdavo ne dėl to, kad binėje armijoje tautybės yra specia­ mes lietuviai, bet todėl, kad mes iš liai sumaišomos, kad kuriam nors Amerikos... daliny nesusirinktų didesnė grupė „...Reikia mums daugiau vienas ki­ tos pačios tautybės jaunuolių. Iš to tą pažinti. Todėl norėčiau pasiūlyti, dažnai kyla konfliktai: vienos tau­ kad važiuojantieji iš čia į Lietuvą ga­ tybės kariai užpuola ir užmuša lėtų apsigyventi vietinių studentų kitos, atsiranda antagonizmas tarp bendrabutyje. Būtų daugiau bend­ bebaigiančių tarnauti ir jaunų ravimo ir pažinčių. Nuvažiuojantie­ kareivių. Armijoje nusistovėjusi ji turėtų labiau išsiskirstyti pas vie­ tvarka, kad jei tu ko nors nemuši, tinius ir su jais bendrauti, tai pats būsi mušamas ir pažemini­ nesilankyti vien užsieniečiams skir­ mas... 64 .. .Visuomenėje armija yra visiškai bet su okupacijos padėtimi niekad praradusi reputaciją, net ir pačioje nesusitaikė. Tačiau ne pati laisvė Rusijoje. Ką bekalbėti apie kitas yra didžiausia vertybė, bet jos įver­ respublikas, nes ji yra okupacinė ar­ tinimas, supratimas ir panaudoji­ mija. Karininkas Lietuvoje yra pati mas. Jeigu laisvė yra švaistoma ir labiausiai nerespektuojama profesi­ nevartojama prasmingai, kaip tai ja. Daug lietuvių jaunuoliu dažnai matome Amerikoje, tai ji nė­ stengiasi išvengti karo tarnybos. ra teisingai suprasta... Lietuvos Vyksta organizuota akcija ir jau ke­ žmonės nori daugiau negu laisvės, li tūkstančiai jaunuolių atsisakė ka­ jie nori įprasminti laisvę visame savo rinių bilietų. Buvo iškelta keliasde­ gyvenime, nes beprasmybė ikišioli­ šimt baudžiamųjų bylų ir jų padėtis niame režime buvo sunkesnė negu nėra aiški. Prie valdžios yra suda­ pats laisvės netekimas. Ir tas ryta speciali komisija, kuri bando prasmės pajutimas jau matosi, auga spręsti armijoje vykstančias proble­ politinis sąmoningumas, didėja pa­ mas ir konfliktus, bet rezultatai ne­ reigingumas, susirūpinimas gamtos sirodo. Todėl ir motinos badauja apsauga ir žmonių gerove, vystosi Gedimino aikštėje, todėl ir visi lau­ krikščioniška dvasia ir socialinio tei­ kiame nepriklausomos Lietuvos. Tuo singumo idėjos. Viskam tam vado­ tarpu armija yra pagrindinis sovie­ vauja inteligentija, kuri nesiekia sau tinės jėgos svertas... asmeniškos naudos... Reikia tvirtai tikėti, kad pilnutinis dvasingumas ANDRIUS KULIKAUSKAS greitu laiku bus statomas pirmoje .. .Lietuvoje žmonės iš savo žody­ vietoje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje no buvo išbraukę žodį „okupuota", Rytų Europoje...

GINTARAS LAURINKUS

KOMUNIZMAS - TOTALITARINĖ SISTEMA

Nuo seno žmonėse susiformavo šiandieną Lietuvoje turime tokią tokia nuomonė: jeigu gyvenimo są­ blogą ekonominę situaciją, vis lygos yra blogos, — bloga valdžia, didėjantį nusikalstamumą, infliaci­ jei bloga valdžia, — reikia ją pakeis­ ją, korupciją, žemą dorovės lygį? ti. Tačiau ar vien valdžia kalta, kad Kodėl taip įvyko, kas sąlygojo, kad 65 po 70 su viršum metų „pergalingo imperatoriaus neklystamumą ir sa­ žygiavimo" į komunizmo laimėji­ vivaliavimą. mus visoje Sovietų Sąjungoje, o tuo Iš to reikia padaryti išvadą, kad pačiu ir Lietuvoje po 1940 metų sovietinė sistema yra ikikapitalistinė okupacijos, turime konstatuoti, jog formacija, ypatinga feodalinės esame lyderiai, tik iš kito galo, tarp struktūros forma, kurios viršūnėje labiausiai atsilikusių pasaulio šalių, yra grupė partokratų, sutelkusių kad šiandieną egzistuojanti sovie­ savo rankose turtus ir valdžią, — ir tinė ekonominė sankloda yra ne kas tai yra ne kas kita kaip totalitarinė kita kaip ikikapitalistinė formacija — sistema. feodalizmas. Juk sovietinio socializ­ Jeigu tokioje sistemoje vienus mo gamybos priemonių nuosavy­ aparato žmones pakeisime kitais, bės ekonominė esmė yra lygiai to­ nors ir demokratišku būdu visuo­ kia pati, kaip buvo feodalinės sant­ menės išrinktais, padėtis nesikeis. varkos — nei valstiečiai, nei darbi­ Reikia keisti pačią sistemą, būtent, ninkai, būdami tiesioginiai gamin­ totalitarinį režimą, o tai galima pa­ tojai, neturi pagrindinių gamybos daryti tik atskyrus nuosavybę nuo priemonių, žemės darbo įrankių ir valdžios, t.y., įvykdžius denaciona­ t.t. Feodalizme pelną, kurį pasisa­ lizaciją ir sugrąžinus privačią nuo­ vindavo feodalas, padarydavo po­ savybę. no dvare, gi sovietinėje sistemoje Ar šiuo metu yra nors viena par­ tas pelnas padaromas kolūkyje, ta­ tija ar judėjimas Lietuvoje, atvirai rybiniame ūkyje arba bet kurioje siekiantis panaikinti totalitarinį valstybinėje įmonėje. režimą? Manau, kad ne. Visos par­ Pagrindinis sovietų visuomenės tijos dabar kovoja dėl valdžios, ekonominis dėsnis yra pridėtinio stengiasi laimėti rinkimus, įgauti produkto gamyba, kurį pasisavina realią valdžią, o po to galbūt paban­ partinis feodalas, ir kurio dalį dyti nukirsti šaką, ant kurios sėdi. paskirsto darbo žmonėms tiek, kad Tai primena pasaką apie drakoną. jiems išliktų fizinė galimybė dirbti. Iki naujųjų rinkimų liko nedaug Taip pat sovietai išsaugojo beveik laiko, kad būtų galima įvykdyti tokį visus tradicinius feodalizmo bruo­ sudėtingą procesą kaip denacionali­ žus tiek ekonomikos, tiek politikos zaciją. Todėl naujasis premjeras su srityse: neišsivysčiusius prekinius ir savo kabinetu stos prie totalitarinės piniginius santykius, bankų siste­ sistemos vairo. Jam teks didelė at­ mą, rinką, valstybės iždo sistemą, sakomybė ir sunki našta. Lietuvos lažą kolūkiuose ir tarybiniuose žmonės, prieš atiduodami rinki­ ūkiuose; ir dar — vykdomosios, muose savo balsus, turi gerai pagal­ įstatymų leidimo ir teisminės val­ voti, ar renkamasis yra tas tas žmo­ džios sutelkimą vienose rankose, gus, kuris galės pateisinti į jį deda­ valstybės suabsoliutinimą, partinio mas viltis. Ar jis išliks žmogumi?

66 NIJOLĖ SADŪNAITĖ

KANKINIŲ KRAUJAS DAVĖ GAUSIŲ VAISIŲ

Garbė Jėzui Kristui. Pirmiausia komunistinė sistema, ir jis vykdo noriu padėkoti Dievui, kad esu pas jos valią. Jei to nedarytų, jo lauktų jus. Prieš pusantrų metų aukšto Chruščiovo likimas. „Persitvar­ rango KGB tarnautojas grasino kymas" ir „viešumas" yra sugal­ man, kad baigsiu gyvenimą po ma­ votas ne Gorbačiovo, bet kruvi­ šinos ratais, kaip kunigas Laurina­ nosios sistemos, kad save išgelbė­ vičius. (Kun. Bronius Laurinavi­ tų. čius, Helsinkio grupės narys „Viešumas" leido kritikuoti visus 1981.XI.24 žuvo, dviejų vyrų pa­ ir viską, tik ne kruvinąją partiją. stumtas, po sunkvežimiu, —red.). „Viešumas" padėjo Gorbačiovui Bet kaip matote, KGB planai subi­ pašalinti senuosius lyderius ir ro. Galioja Dievo planai. Taip pat sustiprinti savo poziciją, tik partija noriu padėkoti jums visiems už nenumatė vieno dalyko — kad gali maldas ir parodytą solidarumą. Aš iškilti nacionalinis klausimas. Jei ir daugelis kitų sąžinės kalinių, net būtų numatę, „viešumo" greičiau­ netikinčių, jautėme tą dvasinę pa­ siai nebūtų buvę. ramą. „Viešumas" ir „persitvarkymas" Lietuvių tauta pusę šimtmečio nustatė ribas: leido suniekinti Sta­ kentėjo dvasinį ir fizinį genocidą. lino ir Brežnevo lavonus. Bet tik Bet Gerajam Dievui laiminant ji ne­ lavonus. Esą visus nusikaltimus palūžo. Kankinių kraujas davė gau­ darę Stalinas ir Brežnevas, o ne par­ sių vaisių — tauta vieningai reika­ tija. Bet ir tų suniekintų lavonų lauja grąžinti nepriklausomybę. įsakymai, įstatymai, instrukcijos, Sovietų totalitarinis režimas atsi­ nurodymai dar tebegalioja ir šian­ dūrė agonijoje, nes Sovietų Sąjunga dien. Ekonominė būklė nestabili­ priėjo prie pavojingos ekonominės, zuota ir nesulaikomai eina žemyn. politinės, kultūrinės ir socialinės Mūsų visų džiaugsmui, jos neišgel­ krizės ribos. Partija, įsitikinusi, kad bės nė Vakarų kapitalas. Per keturis žmonės nusenėjusiais vadais visai Gorbačiovo valdymo metus nepa­ nebepasitiki, nutarė sistemą stiprin­ keisti įstatymai, nukreipti prieš ti jaunu Gorbačiovu. Jis ne pats žmogaus teises ir tikinčiųjų laisves. atėjo į valdžią, bet jį pastatė Man labiausiai rūpi Lietuvoje re­

67 liginė padėtis, nuo kurios priklau­ pasauliui, kad duotas leidimas leis­ so žmonių moralė, jų ištikimybė tie­ ti katalikiškam žurnalui Katalikų pa­ sai ir jų dvasinė jėga. Aš tikiu, kad saulis, 200,000 tiražu, po du kartus Dievas yra mūsų pagrindinė jėga ir per mėnesį. Tačiau išėjo trys nume­ stiprybė, ir ja turime pasitikėti, riai ir tik 20,000 tiražu ir sustojo. nežiūrint, kad Lietuvoje prieš Baž­ „Neturime popieriaus", aiškinosi. nyčią nukreipti įstatymai ir ne­ Keturis mėnesius Katalikų pasaulio pakeisti. nebuvo. Pradėjome demonstruoti. Per 50 metų religinė literatūra bu­ Kun. Jonas Kastytis Matulionis, bu­ vo laikoma antisovietine literatūra. vęs sąžinės kalinys, valdžios parei­ Ji buvo naikinama, žmonės už ją gūnams pasakė: „Jei neturite po­ sodinami į kalėjimus — už jos dau­ pierio, tai Lietuvos katalikai atsisa­ ginimą, jos laikymą ar davimą ki­ kys sovietinės spaudos, ir popierio tiems skaityti. Šiandien, atidavę liks kalnai". Tai padėjo. Prižadėjo vieną kitą iš šimtų uždarytų bažny­ žurnalą išleisti kas savaitę, kad pa­ čių, garsiai šaukia, kad religija turi sivytų atsilikusius numerius. Bet laisvę. Mes neturime nė vienos sovietiniai pareigūnai, kaip ir spaustuvės, neturime literatūros. visada, vėl melavo. Velykinis nu­ Praėjusiais metais valdžia skelbė meris pasirodė spalio mėnesį. Tai-

68 Nijolė Sadūnaitė, viešėdama Ameri­ lazdomis ar aštriais kastuvėliais, koje, aplankė buv. prezidentą Ronald šaukdavo: „Še tau, šunie, laisvę! Še Reagana. Susitikimo metu padarytoje tau demokratiją! Demokratija užsie­ nuotraukoje prez. Reagan laiko ranko­ nio durniams". se Nijolės prisiminimii knyga „A Ra­ Tie „baudėjai", kai mušė de­ diance in the Gulag", o Angelė Nelsie- monstrantus, būdavo neblaivūs (tai nė. Baltų laivės lygos vicepirmininkė, išrūpinusi ši Nijolės ir prezidento pa­ pripažino gydytojai). Sakoma, kad simatymą, aiškina apie gintarais prieš tas „operacijas" girdomi deg­ papuoštą lietuvišką kryžių. tine su narkotikais. Aš pati mačiau Nijolė padėkojo prezidentui Reaga­ 1987 rugsėjo 28, kaip Vilniaus Ka­ nui už jo teiktą parama sovietų lage­ tedros aikštėje daužė lietuvius, gir­ riuose ir kalėjimuose politiniams ka­ dėjau jų žodžius. Atrodė kaip robo­ liniams ir prašė panaudoti savo įtaką tai. Akys pabalę, lyg kokia balta plė­ Vakaruose, kad paremtų lietuvių lais­ vele aptrauktos, ir metėsi ant žmo­ vės siekius. Prezidentas pažadėjo ir vė­ nių kaip išalkę tigrai. Atrodė, kad liau savo pokalby su prez. Bushu Lie­ jie sąmoningai vengė stipresnių vy­ tuvos temą lietė. Nuotr. R. Nelso. rų. Daugiausiai puolė moteris ir vai­ kus. Matyt, jautė baimę. Armėnų-azerbaidžanų konfliktą dvejus metus kurstė Maskva. Rody­ davo televizijoje vaizdus, esą armė­ gi tada „šventėme" Velykas. Vieto­ nai žudą azerbaidžanus. Komenta­ je 24, buvo išleista 15 numerių. rus teikdavo pats generalinio pro­ Propaganda apie demokratiją yra kuroro pavaduotojas, nors tai buvo melaginga, Vakarams apmulkinti. grynas melas. Tokiu būdu sukurstė Demokratijos tiek turim, kiek žmo­ brolžudiškas skerdynes. Pretekstu nės, negailėdami savęs, pajėgia iš „atstatyti tvarką", Maskva ten pa­ valdžios išplėšti. Už tai mes tikrai siuntė tankus, artileriją, lėktuvus ir nesame dėkingi Gorbačiovui. So­ ešelonus karių. Yra žinoma, kad vietų Sąjungoje Gorbačiovu niekas vienas ešelonas buvęs vien lietuvių. nebetiki. Net ir tie, kurie pirmaisiais Pasikartoja antras Afganistanas, metais tikėjo. Jis yra baisus diktato­ kur Kremlius sunaikino šimtus lie­ rius, vergvaldys, ant jo sąžinės gula tuvių. praėjusiais metais pralietas armėnų, Gorbačiovas dažnai kalba, kad gruzinų, baltiečių, ukrainiečių, Kry­ esąs Lenino pasekėjas. Gi Leninas mo totorių, azerbaidžanų ir kitų yra pasakęs, kad iš kapitalistų gauta tautų kraujas. Maskva sąmoningai virve juos pačius iškars. Dabar Gor­ kurstė imperijos pavergtas tautas bačiovas savo skelbiamu „persi­ vieną prieš kitą, kad paskui galėtų tvarkymu" ir „demokratija" kaip įsikišti ir „daryti tvarką". tik tą virvę iš Vakarų ir skolinasi. Kai specialūs daliniai mušdavo Todėl komunistinės sistemos ne­ taikius demonstrantus guminėmis verta remti. Remiant tą sistemą,

69 pratęsiama vergija milijonams. Ne jokite tų, kurie nužudo kūną, bet tik fizinė vergija, kas nėra taip bai­ bijokite tų, kurie sielą nugramzdins su, bet ir dvasinė. Pagrindinis ko­ į pragarą". munistų tikslas — sunaikinti žmo­ Aš esu optimistė. Nežiūrint viso guje dvasingumą, užmušti Dievo komunistinės sistemos suktumo, kibirkštį. Tokia yra Komunistų par­ atsirėmę į Dievą, mes kovą laimė­ tijos ir visos sukurtos sistemos už­ sime. duotis. Kristus yra pasakęs: „Nebi­

DANAS ŠAFRANAVIČIUS

DVI KLASĖS LIETUVOJE

Atgimstančioje Lietuvoje viena mųjų, tas gėrybes gaminančių ir ku­ po kitos atkuriamos senas tradicijas riančių. Vieni maitinasi iš specpar­ turinčios partijos, kuriamos naujos duotuvių, gydomi specligoninėse, bei tebeveikia Lietuvos komunistų o kiti stovi eilėse prie trūkstamo partija, neseniai formaliai pasitrau­ maisto. Vieniems neegzistuoja įsta­ kusi iš TSKP. Nemažą visuomenės tymai, kurie juos sudraustų. Juk dalį veikia Darbininkų sąjunga, Lie­ negali iš atlyginimo pasistatyti par­ tuvos Laisvės Lyga ir kitos organi­ tinis biurokratas ar direktorius zacijos, tad atgimstančios tautos są­ triaukštę pilaitę, kurios vertė du- monėjimo proceso fone nėra pa­ trys šimtai tūkstančių rublių, kai prasta suskirstyti Lietuvos visuo­ oficialus mėnesinis uždarbis tik 500 menę į tam tikras grupes. Senas rublių. Kitiems įstatymas griežtas posakis „trys lietuviai — penkios jau tada, kai reikia nubausti bėdžių, partijos" — šiandien aktualus. Ta­ išnešusį iš gamyklos pokelį sviesto. čiau kol Lietuva neturi nepriklauso­ Milžiniška organizacija, turinti mybės, kol respublikai vadovauja armiją biurokratų, kurie tvirtina biurokratinis partijos aparatas, ne­ vadovų įsakymus, verčiančius dirb­ sunku diferencijuoti visuomenę pa­ ti viršvalandžius, kad būtų įvykdy­ gal socialinius požymius. tas planas, skirsto sau ir panašiems Netiesa, kad Lietuvoje yra darbi­ į save kelialapius į užsienį, paskyras ninkų ir valstiečių-kolūkiečių bei in­ automobiliams ir kitoms materiali­ teligentijos klasės, kad nyksta ribos nėms gėrybėms, suteršusi profsą­ tarp jų, kaip teigia komunizmo ide­ jungų vardą turi būti išformuota. ologija. Egzistuoja dvi klasės: par­ Juk ši organizacija negina nei dar­ tijos biurokratijos — išnaudotojų, bo žmonių, nei inteligentų, o tik kurių rankose yra materialinės biurokratinio aparato teises, dema­ „liaudies" gėrybės, ir išnaudoja­ gogiškai deklaruodama atstovau- 70 DISKUSINĖS PASTABOS APIE VISUOMENĖS DIFERENCIACIJOS KAITĄ LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

DANGUOLĖ NAVICKIENĖ

Nagrinėti Lietuvos ir jos išeivijos solistas, rengėjai ir net dalyviai visuomenių diferenciaciją neįmano­ buvo pavadinti komunistais. O pra­ ma galvojant, kad ir viena, ir kita eitą savaite čia pat vėl įvykusiame yra kažkoks homogeniškas, vien­ solisto Daunoro koncerte jo ranką spalvis mišinys, sustingęs laike ir paspausti grūdosi su entuziazmu vakuume be jokių svetimų įtakų. tiek ir pirmojo koncerto rengėjai, Juk, pavyzdžiui, visi matome, kaip tiek ir jo smerkėjai. pasikeitimai Lietuvoje, pakeitė ir Kaip tai suprasti ir išaiškinti? Ar keičia ir išeivijos galvoseną. Saky­ vien tik pasikeitimai Lietuvoje yra sime, solisto Vaclovo Daunoro pir­ priežastis, kad mes jau kelinti metai masis koncertas prieš 19 metų Los nuoširdžiai ir be baimės priimame Angeles buvo didžiausiu triukšmu menininkus, mokslininkus iš Lietu­ boikotuotas ir piktai piketuotas, o vos. Kas pasikeitė, jie ar mes? Po II

janti liaudies interesams. apie lygiateisę visuomenę ir šviesų Per eilę sovietų valdžios gyveni­ komunistinį rytojų. Žymi dalis vi­ mo metų partinis biurokratinis apa­ suomenės narių, vadinamų II Pa­ ratas įvairiapusiškai smuko, nes saulinio karo veteranų, kurių dau­ buvo formuojamas ne iš gabiausių, guma atvykę iš kitų Sovietų Sąjun­ o iš labiausiai tam biurokratiniam gos vietų, ir tų, kurie liaudyje va­ aparatui lojalių žmonių. Karta, dinami „stribais", dar tebesinau­ užaugusi stagnacijos metais, matė, doja įvairiomis privilegijomis, o jau­ kaip kalbama viena, daroma kita, nos šeimos su mažais vaikais pri­ kaip skiriasi žodžiai nuo darbų — verstos gyventi bendrabučiuose, kai vieniems atverti visi keliai, diplo­ tūkstančiai dar gyvų Sibiro ir šiau­ matinės mokyklos ir medicinos aka­ rės kankinių negali nusipirkti vaistų demijos, paruoštos „šiltos" vietos ar patekti į sanatoriją. Biurokratų ministerijose ar žmonėse, kitiems — sąžinė tyli... opiumas smegenims, t.y., pasakos

71 Pasaulinio karo didelė lietuvių dalis kus, neleidome niekam pamiršti buvo išmėtyta po visus pasaulio Lietuvos padėties. Tragedija tik, kontinentus, o pasilikusieji užšal­ kad, braukdami ašaras ir keikdami dyti uždarytame laiko ir vietos va­ pavergėjus per nepriklausomybės ir kuume. Kaip bendrais žodžiais bū­ trėmimų minėjimus, užtrenkėme tų galima apibūdinti skirtumus, ko­ duris ir savo kenčiantiems broliams. kie mes visi buvome prieš tą didįjį Ant jų visų uždėjome tą patį suskaldymą ir kokie mes esame da­ antspaudą. Visi buvo įtartini, bar? išskyrus gal mūsų gimines. Tik Žiūrint iš istorinės ir psichologi­ mažos grupelės užsispyrusiai san­ nės perspektyvos, lietuvis yra išdi­ tykiavo su visais lankytojais iš dus, darbštus, lojalus, užsispyręs, Lietuvos. Tokią mūsų visuomenę stiprių įsitikinimų bei tikėjimo, or­ rado Daunoras ir kiti, atsilankę čia ganizuotas ir organizuojamas, bet, prieš 19 metų. deja, gan nelankstus, netolerantiš­ Tuo tarpu Lietuvos visuomenė, kas ir nevieningas, šie bendri tau­ kuri nebuvo stalinistų išžudyta ar tiniai bruožai nėra pasikeitę nei Lie­ ištremta, turėjo prisitaikyti prie gy­ tuvoje, nei išeivijoje. Didžiausia iro­ venimo su pačiu šėtonu. Savo nuo­ nija, kad išeivijos visuomenė, gy­ stabiu užsispyrimu lietuviai išlaikė vendama laisvame pasaulyje ir gau­ savo tikėjimą, principus, tautišku­ dama visokių progų vystytis, yra mą, aukštos kokybės kultūrą ir lais­ dabar gal net šiek tiek atsilikusi nuo vės troškimą. Katalikų Bažnyčios tos dalies tautos, kuri buvo kietai Kronika, patekusi į Vakarus, leido uždaryta vakuume. Tie, kurie buvo mums suprasti rezistencijos stipru­ taip ilgai politiškai, fiziškai ir psi­ mą Lietuvoje. Sadūnaitė, Skuodis, chologiškai užguiti, mus stebina sa­ Gajauskas, Svarinskas ir kiti tapo vo stiprumu, žvalumu ir pasieki­ mūsų pažįstamais, naujais herojais. mais. Laukdama žinių iš Lietuvos ir klau­ Gal mus, išeivius, skirtingai for­ sydama drąsiau kalbančių svečių, mavo mūsų pokariniai pergyveni­ išeivija beveik nejučiomis pradėjo mai. Buvo baisūs laikai vieniems ir prarasti senus nepasitikėjimus. Lie­ kitiems, bet mūsų pergyvenimai tuvos Laisvės Lygos pastangas pa­ buvo tik laikini. Bėgome nuo oku­ pildė naujai susiorganizavęs politi­ pantų į laisvus kraštus, kuriuose, nio pasipriešinimo organas — Sąjū­ sunkiai dirbdami įsikuriant, tapome dis. Buvo įdomu pastebėti, kad Są­ patogiai gyvenantys piliečiai. jūdžio gretose stovi ne vienas tų Didžiausia nelaimė buvo netekimas mūsų „pažangiųjų" pažįstamų. Per tėvynės ir šeimų, bet gyvenimo nuostabiai trumpą laiką pradėjo lygiu negalėjome skųstis. Siek tiek matytis rezultatai. Su nepaprastu įsikūrę, pradėjome darbuotis tėvy­ politiniu susigaudymu, mikrosko­ nės labui. Ruošėme demonstracijas, piškai nagrinėdami sovietinę kons­ rašėme valdžios pareigūnams laiš­ tituciją, jie išsireikalavo joje garan-

72 tuotų teisių. Pats Gorbačiovas, ne­ žavėjimu publika klausėsi sąjūdie­ žinodamas ką daryti, važiavo su čių Juozaičio ir Antanaičio. Man dalimi Politbiuro į Lietuvą spausti asmeniškai iki tol neregėtas įvykis. rankas, bučiuoti kūdikius ir mal­ „Jų" vadai tapo „mūsų" vadais. dauti lietuvių pritarimo. Susieiname kaip žmonės su tais pa­ Įvykiai Lietuvoje atgaivino išeivi­ čiais siekimais ir viltimis. Mus skiria jos sielą, mus sujungė, davė mūsų tik geografija. veiklai aiškias gaires, apčiuopiamus Deja, tas nevieningumas, kaip tikslus. Organizacijos, kurios anks­ pikta dvasia, yra užkerėjęs mūsų čiau pešėsi, pradėjo rasti bendrą tautą. Gerokai slegia ir net gąsdina kalbą. Jau nesiginčijame, kurie iš iškylanti nesantaika tarp grupių pa­ mūsų efektingiau laisvina Lietuvą. čioje Lietuvoje, siekiančių to paties Pagaliau supratome, kad ne mes tikslo. Tenka girdėti, kaip viena juos laisvinsime, bet jie patys. Mū­ grupė negerbia ar net nepasitiki sų funkcija tik juos finansiškai rem­ kita. Pradeda atsirasti begalės ti, juos atstovauti laisvojo pasaulio visokių partijų, kurias tikrai galėtų politikoje ir jiems ploti. Tad jau atstovauti vienas stiprus vienetas. dirbtinai pradeda skambėti tie žo­ Juk priešas visų tas pats, ir jo paša­ džiai — „jie" ir „mes". Teko paste­ linimas yra svarbiausias tikslas. Ne­ bėti per praeitą Lietuvių Bendruo­ vieningumas gali sugriauti viską, menės Tarybos sesiją su kokiu susi­ kas iki šiol buvo laimėta.

ANDRIUS TUČKUS

Santykis su Lietuvos nepriklauso­ ninkai eina į tą pati tikslą, tik kiek mybės idėja yra pagrindinis požy­ vingiuotais keliais, iš karto pilnai mis, kuris skiria Lietuvos visuome­ neatidengdami savo siekių. nę. 1988 m. susikūrus Sąjūdžiui, vi­ Išsiskiria taip pat tikintieji ir neti­ suomenėje išsiryškino dvi pagrindi­ kintieji. Tačiau laisvoje, demokrati­ nės grupės: nepriklausomybininkai nėje valstybėje, kurioje visi turi ly­ ir, švelniai išsireiškus, okupanto tal­ gias teises, įstatymai garantuos kininkai. Pastarieji darė viską, kad tikėjimo ir netikėjimo laisvę pagal išsaugotų komunistinj režimą, kuris kiekvieno asmenišką apsisprendi­ juos apdovanoja palyginamai geru mą. Tokioje santvarkoje ryškesnio materialiniu gyvenimu. Nepriklau­ išsiskyrimo tarp tikinčių ir netikin­ somybininkų tarpe irgi yra skirtin­ čių nėra. Dabar įstatymų, reguliuo­ gumų: vieni tiesiai ir šviesiai, ne­ jančių jų teises, nėra. keisdami savo viešų deklaracijų ir Noriu pakomentuoti p. Navickie­ pozicijų, reikalauja Lietuvai nepri­ nės pasisakymus, lyginančius Lie­ klausomybės; kiti nepriklausomybi­ tuvos ir Amerikos lietuvių visuome­

73 nes, ir solisto Daunoro apsilanky­ niška nuomonė, subjektyvi nuomo­ mą Amerikoje dabar ir prieš 19 me­ nė. Ar išeivija tą planą suprato? Jau­ tų. Aš, kaip svečias, gal neturėčiau čiu, kad ir dabar po 19 metų, nuo­ kištis į Amerikos lietuvių reikalus, monės neišsilygino. Iš šalies į tą bet tai darau, nes šios svarstybos reikalą žiūrint, reikia pasisakyti už skirtos laisvam nuomonių pasikeiti­ vienybę. Už gerų žmonių vienybę, mui. Iš kitų šaltinių buvau girdėjęs, už vienybę visų tų, kurie siekia Lie­ kad Daunoro atvykimas ir koncer­ tuvai laisvės ir nepriklausomybės. tas prieš 19 metų labai suskaldė Bet kaip būti vienybėje su tais, kurie Amerikos lietuvius. Kam tas suskal­ kalė vagonus su gyvais žmonėmis, dymas naudingas? — vienas klau­ su tremtiniais, kuriuose uždusdavo simas, kitas — kokie to solisto atvy­ kūdikiai. Ar galima būti su jais vie­ kimo motyvai? nybėje, nors jie ir sakytų, kad kiti Tuo metu atvykti su solistiniu gal būtų pikčiau užkalę ar dvigubai koncertu iš Lietuvos į Ameriką ne­ žiauriau nagus lupę tardymų kame­ buvo paprastas dalykas. Ar apie tai rose? Mums ir patriotiniam Lietu­ kas pagalvojo tada, ar pasvarsto da­ vos jaunimui nesuprantama, kaip bar? Tai turėjo būti maždaug 1971 lygiai vertinti visus lietuvius — metais, vos trejiems metams praė­ tuos, kurie priešinosi okupacijai, — jus po Prahos sutraiškymo. Ar ga­ ir komunistus, kurie vykdė Mask­ lima tikėti, kad tie patys žmonės, vos pavestas funkcijas. Galima kurie siuntė tankus į Prahą, galėjo galvoti, kad kai kurie jų giliai širdyje siųsti taikos balandį į Kaliforniją, į linkėjo Lietuvai laisvės. Bet kas iš Ameriką. Ir tankų, ir „taikos balan­ to, jei jie kalė tremtinių vagonus ir džio" siuntimas turėjo įeiti į tam tardymo kamerose lupo nuo pirštų tikrų organų planą. Tai mano asme­ nagus.

VYTAUTAS VARDYS

Iš nepriklausomos Lietuvos pali­ negalėjo sutarti dėl tikybos dėsty­ kimo mes visi, ir čia, ir ten, pasilai­ mo mokyklose. Sutarė dėl bendrųjų kėme bagažą, užpildytą ideologi­ demokratijos principų, bet negalė­ nių-pasaulėžiūrinių skirtumų. Lie­ jo susitarti, ar žodis Dievas galės bū­ tuvos visuomenė antroje-trečioje ti vartojamas konstitucijos tekste. šio šimtmečio dekadoje buvo labai Negalint susitarti, 1922-jų metų sąlygota pasaulėžiūriniais nusista­ konstitucija buvo priimta vienos tymais. Sakysim, krikščionys de­ grupės, teisingiau pasakius, vienos mokratai ir valstiečiai liaudininkai koalicijos (krikščionių demokratų ir ekonominiais, politiniais ir dauge­ žydų) balsais. Tuo metu buvo susi­ liu kitų klausimų visai sutarė, bet formavusi pasaulėžiūrinė visuome-

74 nės diferenciacija Lietuvoje. okupacijos metais, taip pat dabar Išeivijoje vyresniesiems pasaulė­ yra su LLL. Kai kovojama su žiūra taip pat pasiliko visuomenės okupantu, pasaulėžiūriniai skir­ diferenciacijos pagrindu. Jaunes­ tumai tampa nereikšmingi. nieji keitėsi. Tie, kurie mokslus bu­ Lietuvoje, mano manymu, įvyko vo pradėję Vokietijoje ar net dar įdomus reiškinys — ateistų kova Lietuvoje, Amerikoje jau sunkiai prieš Katalikų Bažnyčią ir aplamai pritapo prie politinio vyresniųjų pa­ prieš religiją kaip tik Bažnyčią siskirstymo. Pradėjo fermentuotis padarė vienintele tautine instituci­ naujas vynas, nes tradicinės pasau­ ja, apjungusia visus, kurie atmetė lėžiūrinės diferenciacijos jaunes­ vienos partijos ir vienos ideologijos nioji karta pradėjo nebepripažinti. valdžią. Valdžios prievartos prie­ Okupuotoje Lietuvoje išsivysty­ monėmis vedama kova prieš religi­ mas buvo skirtingas: jis buvo už­ ją padarė didelės žalos religijai ir vi­ gožtas vienos ideologijos ir prievar­ suomenei, tačiau ateizmo visuome­ tos priemonėmis brukamas komu­ neje neįtvirtino nei jaunimo nepa­ nistinės valdžios. Lietuvoje negalė­ vertė ateistais ta prasme, kad jis ko­ jo normaliai vystytis ne tik pasau­ vingai neigtų Dievą ar kovotų prieš lėžiūrinė diferenciacija, bet aplamai religiją. Didelė dalis tik nežino nie­ jokia diferenciacija. Ta galimybė at­ ko apie Dievą ar nesidomi religija. sirado prieš porą metų, prasidėjus Tačiau kaip būtų keista, nekalbant laisvėjimo periodui. Kas įdomu, apie baisius komunistų nusikalti­ kad pasirodė tendencija atstatyti tai, mus prieš lietuvių tautą praeityje, kas yra buvę — atsikuria krikščio­ šiuo metu ta pati Katalikų Bažnyčia, nys demokratai, socialdemokratai, prieš kurią komunistai kovojo, da­ tautininkai ir, žinoma, pasilieka ko­ ro įtakos Komunistų partijai, kuri munistai. Bet jau randame ir kito­ šiuo metu jau priima tam tikrus kio pobūdžio reiškinių, pvz., pra­ programinius nutarimus, rodančius deda veikti Demokratų partija, ku­ pakantumą Bažnyčiai ir aplamai re­ rią jau sunkiau pasaulėžiūriškai ligijai. Ar tai esminiai pasikeitimai kur nors įskirti. Yra taip pat LLL, pažiūrose į religiją, ar tik laiko labiau rezistencinė organizacija, ar padiktuota nauja taktika, parodys rezistencinių organizacijų palikuo­ artima ateitis. Tą patį būtų galima nys, kurių kai kurie nariai susisiekia pasakyti ir dėl Lietuvos nepriklau­ su antinacine rezistencija vokiečių somybės. Šiuo metu jau yra bend­ okupacijoje 1941-44 metais. Rezi­ ras sutarimas. Pradžioje už Lietu­ stencinės organizacijos skiriasi nuo vos nepriklausomybę be svyravimų politinių partijų tuo, kad jos susi­ pasisakė LLL, vėliau ta pačia link­ koncentruoja vienam tikslui — pasi­ me susikristalizavo ir programinis priešinti okupacijai. Tokios organi­ Sąjūdžio nusistatymas, o taip pat zacijos buvo Lietuvių frontas, Lais­ pastaruoju metu už nepriklausomy­ vės kovotojų sąjunga vokiečių bę pasisako nuo Maskvos atsiskyru­

75 si LKP. Tik dar nėra pilnai išryškė­ ra ir kas sėkmingai politinei diferen­ jęs tikrasis KP apsisprendimas: ciacijai būtų reikalinga — tai kad ji siekti pilnos nepriklausomybės, at­ (politinė diferenciacija) remtųsi inte­ siskiriant nuo Sovietų Sąjungos, ar resuotumo pagrindu. Kad ji skirtųsi likti tam tikruose federaciniuose pažiūromis, pvz., į užsienio politi­ ryšiuose su naujai pertvarkyta So­ ką, socialinę politiką ir pan. ir ne­ vietų Sąjunga. (1990 kovo 11 tai iš­ grįžtų prie nepriklausomoje Lietu­ ryškėjo. —Red.) voje buvusios diferenciacijos pasau­ Istoriškai, dar formuojantis Lietu­ lėžiūriniu pagrindu. Išjungiant vos valstybinei sąmonei, kairiųjų pasaulėžiūrą iš politikos, žinoma, sparno dalis ir seniau yra pasisakė reikia turėti tam tikrą suderintą už autonomiją sąjungoje su Rusija. politinės sistemos nusistatymą reli­ Pvz., 1917 Lietuvių seime Petrapi­ gijos, tikėjimo, tam tikrų organi­ lyje tuo klausimu buvo iškilę aštrių zacijų atžvilgiu. Bet šiais klausi­ nuomonių skirtumų. Kairiųjų gru­ mais, išviršiniai atrodo, nuomonės pių atstovai, siekiantys autonomi­ Lietuvoje gan išlygintos. Pasiekus jos su Rusija, kurioje jau vyko re­ tokios politinės diferenciacijos, su­ voliucija, su raudonomis vėliavomis sidarytų bazė kurti politinius, ne apleido seimą. Šiuo metu tuo klau­ pasaulėžiūrinius junginius, koalici­ simu KP pasisako vienodai su Są­ jas konkretiems uždaviniams nutar­ jūdžiu ir LLL, nors, sakyčiau, reiktų ti. Demokratinėje santvarkoje rin­ palaukti rinkimų ir jų rezultatų, kad kėjai balsavimo keliu nusprendžia, iš tikrųjų paaiškėtų, ką reiškia KP kuri partija ar partijų koalicija pasisakymas už nepriklausomybe, geriau pasirengusi vadovauti vals­ už demokratiją ir už socializmą, ku­ tybės gyvenimui. ris reiškiąs pirmiausiai žmogaus tei­ Mūsų tautinis charakteris kiek ir ses ir socialinį teisingumą. Šiuos trukdo tokios bazės, tokios diferen­ visus principus komunizmas iki šiol ciacijos susidarymui, todėl linkėti­ labiausiai yra pažeidęs. Gali būti, na, kad krašte būtų prigesintos ko­ kad tie dabartiniai pasisakymai yra vų ugnys. Konkurencija turi vykti, KP pastangos išlaikyti populiarumą nes ji demokratijos pagrindas, bet prasidėjusioje politinėje partijų kitas principas, be kurio demokra­ kovoje ar net išgelbėti savo partijos tija neįmanoma, — tai yra kompro­ gyvybe. misas. Nesiūlau ir nesakau, kad turi Atrodo, kad dabartinėje Lietuvos būti kompromisas su Maskva dėl politinėje kultūroje pastebimas Lietuvos nepriklausomybės. Ne sutarimas tiek politinės krašto ne­ tautinis kompromisas tautos valsty­ priklausomybės, tiek demokratiš­ bingumo atveju, bet kompromisai, kumo, tiek rinkos ekonomijos, tiek kurie reikalingi viduje susitarti, kad ir valstybės-Bažnyčios santykių būtų stipri visuomenė, kuri suteiktų klausimais. Tai gera pradžia. Bet kraštui ir demokratiją, ir kultūrinį ko, mano nuomone, Lietuvoje nė­ bei ekonominį gerbūvį.

76 POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

Iš Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūrio suruoštų XXII-jo politinių studijų savaitgalio svarstybų, įvykusių 1990 sausio 27-28, išryškėjo šios išvados ir iš jų išplaukiančios pareigos:

Išeivija turėtų:

1) Remti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, kurių tikslas yra atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę; 2) nesikišti į Lietuvoje veikiančią patriotinių organizacijų tarpusavio santy­ kius ir vengti jas kritikuoti; 3) teigiamai vertinti Lietuvos Komunistų partijos atsiskyrimą nuo Maskvos, linkint jai atsiriboti nuo marksizmo-leninizmo ideologijos ir kritiškai įvertinti Lie­ tuvos Komunistų partijos nuskaltėlišką praeitį ir padaryti atitinkamas išvadas; neremti jų varžybose dėl politinės įtakos Lietuvoje sveikinimo telegramomis ar pareiškimais, kol partija savo ištikimybės Lietuvai neįrodys darbais; 4) ginti „okupacijos nepripažinimo" politiką ir visom priemonėm daryti įta­ ką Vakarų demokratijoms, kad aktyviai paremtų Lietuvos išsilaisvinimo pastan­ gas, ir jai išsilaisvinus teikti ekonominę, politinę ir diplomatinę paramą; 5) remti Lietuvos Katalikų Bažnyčią, Caritas ir visas ideologinistines, ypač jaunimo, organizacijas, kurios rūpinasi atstatyti komunistinės santvarkos sugriautą tautos dalies moralę; 6) atkreipti rimtą dėmesį į Lietuvos švietimo sistemos atnaujinimą, kad Lie­ tuva priartėtų prie krikščioniškosios kultūros ir Vakarų civilizacijos; 7) sudaryti sąlygas, kad įvairių sričių specialistai galėtų atvykti iš Lietuvos į Vakarus pasitobulinti ir iš čia nuvykti Lietuvon įtvirtinti vakarietiško gyvenimo sampratą ir laisvosios rinkos principus ekonomijoje; 8) išeivijos lėšomis remti tik tuos projektus, kurie prisideda prie Lietuvos at­ kūrimo, nes išeivijos finansiniai resursai yra riboti; paramai šaltinių ieškoti ame­ rikiečių fonduose; 9) perkelti kai kuriuos darbus į Lietuvą, k.t. kai kurių knygų leidimą, jauni­ mo kongresų ir sporto švenčių ruošimą; 10) prie Lietuvių Bendruomenių kraštų valdybų įsteigti Paramos Lietuvai tarybas; 11) turėti paruoštus planus su pramatytomis veiklos detalėmis įvairiems lais­ vėjimo proceso Lietuvoje atvejams, k.t. a) Lietuva skelbia nepriklausomybę, ir sovietai naudoja smurtą, b) uždeda ekonomines sankcijas, c) imperijoje praside­ da nesukontroliuojama suirutė, d) sovietai sutinka su nepriklausomybės faktu ir Lietuva atgauna nepriklausomybę be didelių sukrėtimų; gali įvykti ir tarpinių variantų; 12) planams išdiskutuoti ir priimti suorganizuojamas specialus komitetas, į kurį sutelkiama geriausi protai, įgyta patirtis ir ištikimybėje Lietuvai išbandytos širdys; 13) talkos Lietuvai planus derinti su Lietuvos Diplomatinės tarnybos nusi­ statymu. Išvadų komisija

77 MŪSŲ TARPE Dr. Juozui Girniui 75 metai suėjo gegužės 23 dieną. Tokia proga neį­ manoma ir netinka vos šiais keliais sakiniais prisiminti jubiliatą — filo­ sofą, daugelio knygų autorių, vi­ suomenės veikėją, žinomą tiek Lie­ tuvoje, tiek ir išeivijoje. Reikėtų tam net viso l laisvę numerio. Tačiau dr. Juozas Girnius yra įsakmiai redak­ toriui uždraudęs tokias ar panašias jo sukaktis šio žurnalo puslapiuose paminėti. Bet turbūt vistiek galima jubiliatą sveikinti ir palinkėti svei­ katingų ir darbingų metų, pilnų Viešpaties malonės! Jonui Pajaujui, šiuo metu gyve­ jų savaitė šią vasarą vyks rugpjūčio nančiam Švedijoje, 70 metų suėjo 5-12 dienomis Šveicarijoje, Einsie- sausio 6 dieną. Okupacijų metais deln, „Schweizer Jugend und Bil- aktyviai veikė Lietuvių Aktyvistų dungs Zentrum". Rengia Šveicari­ Fronte ir Lietuvių Fronte. 1944 Ges­ jos Lietuvių Bendruomenė. Progra­ tapo suimtas ir išvežtas į Stutthofo ma iki šio numerio galutinio paruo­ koncentracijos stovyklą. Po karo ap­ šimo dar nebuvo žinoma. Regist­ sigyveno Švedijoje, kur reiškiasi ruotis galima pas Ireną Kaestli, Lietuvių Bendruomenėje, Pabaltie- Buerglenstr. 23, 3006 Bern, čių draugijoje ir kt. Praeitą vasarą Schweiz, kartu siunčiant registraci­ daugiausia jo rūpesčiu buvo su­ jos mokestį 100 šv. frankų. Studijų rengta Lietuviškųjų studijų savaitė savaitės metu įvyks ir Europos LF Gotlando saloje. Sveikiname ir lin­ bičiulių konferencija. kime nepavargstant toliau dirbti lie­ tuvišką darbą! NAUJI LEIDINIAI Kęstučiui Ivinskiui Bonnos uni­ versitetas suteikė daktaro laispnį už ŠIAURĖS ATĖNAI, Laikraštis Lietu­ disertaciją „Torellisaetze fuer zyk- vai. Leidžia „Šiaurės Atėnų” bendri­ lische Ueberlagerungen". Dr. Kęs­ ja ir „Vilties” spaustuvė. Redaktoriai: tutis Ivinskis yra pakviestas trims Arvydas Juozaitis, Saulius Stoma, Sau­ lius Šaltenis ir platus redakcinės komi­ mėnesiams vykti į Vilnių, kur ma­ sijos bei bendradarbių kolektyvas. Re­ tematikos ir kibernetikos institute dakcijos adresas: 232600 Vilnius, Straz­ skaitys paskaitų ciklą. delio 1. 37-ji Europos Lietuviškųjų studi- Mus pasiekė penki pirmieji praeitą 78 žiemą Lietuvoje pradėto leisti savaitraš­ bai įdomūs pasikalbėjimai su rašytojais čio Šiaurės Atėnų numeriai. Kodėl Lie­ bei kultūrininkais. tuvoje reikėjo dar vieno laikraščio ir ko­ Aušra, Lenkijos lietuvių visuomeni­ dėl jam pasirinktas toks vardas, paaiš­ nis-kultūrinis žurnalas, išeinąs keturis kinama pirmajame numeryje: „...Oska­ kartus per metus. Redaguoja: A. Sitars­ ras Milašius kadaise tikėjo, kad Lietuva, kienė (vyr. red.), I. Bemeckaitė ir A. jo tolimoji tėvynė, taps Naujaisiais Atė­ Uzdila. Redakcijos adresas: 16-500 Se­ nais. Šiandien mes tikime: kad Atėnai jny, ul. 1 Maja 1, Lenkija. Žurnalą lei­ yra ne vien istorinės, bet ir šiuolaikinės džia Baltstogės spaudos leidykla. Europos pradžia; ...kad Lietuva yra pa­ Šiame žurnalo (nr. 3/86, 1989) sirengusi grįžti į Europą. Mes tikime numeryje naujoji redaktorė A. Sitars­ ateitimi, nes laisvė atėjo į mūsų sielas... kienė supažindina skaitytojus su nepa­ Mes pasirinkome savo dvasios Tėvy­ prastai sunkiomis sąlygomis, kurias nę". O redaktoriaus skiltyje toliau taip tenka redakcijai pakelti, norint regulia­ rašoma: „...Šiaurės Atėnai — Poeto riai žurnalą išleisti. Ji rašo: „...Nuste­ vizija, pranašystė, begalinis troškimas bino mane nepaprastas, tiesiog matyti Lietuvą sugrįžusią į Europą ir žeminantis skurdas, kokį radau Aušros akinančią pasaulį ryškia lietuviškos, ne­ redakcijoje. Nebėra lempučių, ar­ pakartojamos dvasios Šviesa... Mums batinuko, stiklinių, radijo, netgi šiukšles verkiant reikia vitaminų, švirkštų... po­ metu į kartoninę dėžutę... Atėjusi radau pieriaus, švaraus pieno, oro, vandens... visai sunaudotas rašomąsias bet labiausiai mums reikia tikėjimo — mašinėles... turime tik seną, kur reikia drungnoj, apatiškoj ir vis agresyvėjan­ pirštu pervynioti juostą... Aušrai reikia čioj realybėj... tikėjimo, kuris ir Sibiro patalpų, darbuotojų, pinigų, tremty, kolektyvizacijos siaubuose pa­ rašomosios mašinėlės, savo spaustu­ dėjo išgyventi, išlikti savimi..." vės..." Iš pirmųjų šio kuklios išvaizdos, vos Tačiau ir tokiose baisiose sąlygose re­ 8 psl. didesnio formato savaitraščio nu­ dakcija sugeba išleisti įdomų žurnalą, merių spinduliuoja drąsios idėjos, mo­ kuriame yra vertingų straipsnių dau­ demus kultūrinio gyvenimo temų per­ giausia apie Lenkijos lietuvių veiklą ir teikimas, ieškojimas kelio Lietuvą grą­ žinti į Vakarų kultūrą ir Vakarų kultū­ kultūrinį gyvenimą, skyriaus vaikams, plati kronika, o taip pat ir literatūros rą grąžinti į Lietuvą. Panašiai, kaip skiltis. JAV ir kitų kraštų lietuviai turėtų kadaise buvo pasiryžusi ir Juozo Keliuo­ labiau paremti šį Suvalkų krašto čio Naujoji Romuva. lietuvišką žurnalą. Štai kelios temos ir autoriai, kuriuos skaitome pirmuosiuose Šiaurės Atėnų EUROPOS LF BIČIULIS, nr. 1 (133), numeriuose: Pliuralistinė kultūra, Os­ pažymėtas kovo 11 data. Šį Europos karo Milašiaus Lietuva, Teisingos visuo­ LFB biuleteni leidžia ir redaguoja Ali­ menės samprata, Mikalojaus Vorobjovo na Grinienė. Vilnius, Spaudos laisvė, (menininkų) Numeris skirtas Lietuvos Nepriklau­ Grupė 24, Ruso sielos peizažas, Apu­ somybės atstatymui paminėti. Spausdi­ tis vakar ir Šiandien. Ir autoriai: Ro­ nami Vytautos Svilo prisiminimai iš bol­ mualdas Granauskas, Laimantas Jonu­ ševikų kalėjimo, politinis dr. K. Gir­ šys, Arvydas Juozaitis, Viktoras Liut­ niaus komentaras, šiek tiek informaci­ kus, Česlovas Milašius ir daug kitų. La­ jos apie Europos bičiulius.

79 M.L.F. INFORMACIJOS (nr. 2,1990). žodžio užsiminti, kad viskas gali apsi­ Mažosios Lietuvos Fondo Kanadoje versti stačiai galva. leidžiamas biuletenis, kuriame sutelkta Beskaitant „Pagalba šiandien, ne ry­ daug informacijos apie lietuvius, gyve­ toj" teko išgirsti vis tą patį kaltinimą, nančius Klaipėdos krašte, Rytprūsiuo­ kad su Tautos Fondu ir Vliku ne viskas se, o taip pat ir apie Mažosios Lietuvos tvarkoje. Tai sena pasaka, ir tuo mes jo­ lietuvius pasaulyje. Plačiai aprašomas kio vieningumo nepasieksime. praeitų metų Sausio 15 minėjimas Klai­ Kiti visi straipsniai, tiek politiškai, tiek pėdoje ir kitokia Mažosios Lietuvos lie­ gyvenimiškai, visai vertingi. tuvių veikla. Juozas Žemaitis

Laiškai — perkelta iš 11 psl. Nesmerkime ir neteiskime Nebūkime greiti teisėjai! „Į Laisve" Esame optimistai žurnale rašoma įvairiais gyvenimo klau­ Sveikiname jus su didžia ir nuostabia simais. Viskas labai gerai, juk turime iš­ mums visiems švente — Lietuvos nepri­ mokti vieni kitus mylėti ar nemylėti, ta­ klausomybės atstatymu. Linkime tvirty­ čiau kai yra tautai pavojus išnykti, turi­ bės, ištvermės jos labui. Nuo amžių ji me ir galime praeities klaidas atleisti. mums vienintelė, tokia yra ir bus. Kai 40 metais Sovietai užėmė apgaulės Dar tik pirmos dienos pilnos džiaugs­ būdu Lietuvą, juk likome be galvų (pas­ mo ir vilties. Savikritikos nepraradome, kutinis posėdis). Tauta liko be nurody­ bet esame optimistais. Ekonominiai ne­ mų, kaip elgtis tragedijoj. Panaši isto­ datekliai, kurie, matyt, mus ištiks, ne­ rija kartojasi ir šiomis dienomis, nors gąsdina nei kiek. Kad tik to užtektų. valdžios žmonės nepabūgo: „Mes dau­ Laisvė todėl ir brangi, kad už ją moka­ giau sovietų tankų nebijome". ma aukomis. Kai kurie smerkė Gotlando saloj pasi­ Visi metėmės politikon. Pagrindiniais rašytą dokumentą, kam tenai pasirašė klausimais nuomonės vieningos. Vien Vliko pirmininkas ir komunistų socio­ tik išgamos nori gyventi kaip anksčiau, logas. Kiek vėliau smerkiamas ir teisia­ per tuos sunkius 50 metų. Kaip matote, mas Vliko pirmininkas, kam pasveikino pradedame atsikratyti baimės komplek­ atsiskyrusią komunistų partija, kuri jau so. Dar tik prieš porą metų nebūtume nebenori būti tokia, o ieško kito vardo. išdrįsę jums taip kalbėti... Atseit, jie buvo kom. nariais tik iš rei­ N.N. — Lietuva kalo. Argi galime savo brolį ir sesę po 50 metų vergovės teisti, kuris Maskvos „galybės" trypiamas, Šaukia „Mes už Gal nereikėjo? Nepriklausomybę". Ne dabar. Ateis lai­ Ačiū už Jūsų žurnalo paskutinįjį (107) kas, istorija atžymės, kas nusikalto tau­ Nr. Jį perskaičiau gana atidžiai, bet su­ tai ir kas suklupęs apgailestavo. Kerš­ prasti, kuriam tikslui jame reikėjo tas, kurį naudoja kai kurie, netinka šiuo spausdinti net tris vedamuosius, nepa­ metu vykdyti. jėgiau. Žinoma, visuose trijuose straips­ Rašykim, svarstykim, mokinkimės ar­ niuose buvo paliesta šių dienų labai timo meilės ir demokratiškai valdytis. opūs klausimai, patariant ką reikia Lietuva nežus! Priespauda sužlugs! daryti, bet visai užmiršta bent puse B. Balys

80 1989 METŲ „Į LAISVE" RĖMĖJAI:

V. Baleišytė, dr. V. A. Dambrava, St. Džiugas, dr. J. P. Kazickas, J. Kojelis, J. Mikonis, E. Pakulienė, A. Raulinaitis, dr. J. Sungaila, dr. J. Uleckas, dr. P. Žemaitis.

GARBĖS PRENUMERATORIAI:

V. Akelaitis, J. Ardys, dr. A. J. Aviža, L. Bajorūnas, kun. R. Balčys, A. Balsys, C. P. Baltrukonis, J. Bežys, A. G. Bražėnas, dr. Z. Brinkis, K. Bružas, Br. Bur­ chikas, R. Bureikienė, dr. S. Čepas, J. V. Černius, V. W. Čyvas, dr. J. Damušis, vysk. V. A. Deksnys, I. Eitmanienė, V. Gečas, dr. A. B. Gleveckas, J. Grigaitienė, F. Ignaitienė, D. Jakienė, K. Jankūnas, P. Karalius, V. Kazlauskas, M. Kirkilas, Br. Krakaitis, A. Kulnys, prel. J. Kučingis, dr. C. Kuras, V. Kuzmickas, dr. E. Lenkauskas, dr. V. Majauskas, V. Maželis, P. Milašius, E. Milkauskas, kun. S. Morkūnas, V. K. Naudžius, K. Norvilą, V. Palūnas, A. Pargauskas, J. P. Pažemėnas, V. Petrulis, kun. V. Pikturna, A. Pocius, A. Prapuolenytė, dr. Z. Prūsas, K. Račiūnas, V. Rastonis, dr. P. Rasutis, dr. A. Razma, dr. J. Reinys, L. Reivydas, V. Rotiūnas, B. Sakalas, kun. K. Sakalauskas, VI. Sinkus, VI. Skladaitis, M. Sodonis, J. Stepanas, dr. J. A. Stikliorius, dr. P. Sutkienė, K. Šakys, A. Šatas, V. Šilas, kun. I. Urbonas, J. Urbonas, J. Vasaris, V. Vidugiris, S. Vilinskas, V. Volertas, J. Žadeikis, V. J. Žiaugra, J. Žilionis.

AUKOTOJAI:

J. Ambrizas, A. Atutis, Br. Barisas, E. Binkis, V. Brizgys, dr. A. L. Čepulis, A. Dragunevičius, A. GailiuŠis, V. Garbenis, J. Gepneris, K. Gimžauskas, A. Giniotis, J. Gramas, dr. G. Grinis, A. Gustaitis, P. Gustas, I. Janavičius, dr. J. Jusionis, Br. Juška, M. Kevalaitis, dr. J. Kižys, D. Kojelytė, kun. V. Krikščiūnevičius, Z. Korius, V. Laniauskas, A. Masionis, V. A. Mažeika, B. Milukas, V. Montvilas, B. Neverauskas, J. Pabedinskas, Vl. Palubinskas, M. Palūnas, A. Pleškys, K. Ralys, B. Raugas, E. Ribokienė, St. Rudys, J. V. Rugelis, V. Rutelionis, A. J. Sabalis, J. Salys, A. Sirutis, S. Slavickas, B. Stonkus, J. Stelmokas, A. Sušinskas, dr. V. Šaulys, A. Šešplaukis, kun. J. Staškus, Liet. koop. „Talka" — Australija, A. Vaičiulaitis, V. Vaičiulis, V. Vaitekūnienė, dr. A. Valiuškis, L. Vaštokas, A. Valavičius, kun. J. Velutis, A. Viliušis, dr. P. Vygantas.

Visiems, parėmusiems „Į Laisvę" leidimą nuoširdžiai dėkojame.

Leidėjai ir administracija Šio numerio kaina 3.50 dol.