Teisinis Priesaikos Institutas Ir Jo Socialinis Vaidmuo
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Audrius Skaistys TEISINIS PRIESAIKOS INSTITUTAS IR JO SOCIALINIS VAIDMUO Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011 Disertacija rengta 2003– 2011 metais Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila (socialiniai mokslai, teisė – 01 S). TURINYS ĮVADAS............................................................................................................ 5 1. Tyrimo objektas ir problemos aktualumas.................................................. 5 2. Tiriamos problemos įdirbio apžvalga ir vertinimas. Tyrimo tikslas, hipotezė, uždaviniai ir metodas. Disertacinio tyrimo rezultatų naujumas ..... 7 3. Ginamieji disertacijos teiginiai, tyrimo reikšmė ir struktūra....................... 16 I. PRIESAIKOS KAIP PAPROTINĖS TEISĖS KATEGORIJOS, KILMĖ, RAIDA IR SAMPRATA.................................................................. 20 1. Priesaikos institutas ir jo susiformavimo socialinės sąlygos ..................... 21 2. Priesaikos instituto samprata....................................................................... 23 2.1. Lingvistiniai, filosofiniai, psichologiniai, teisiniai ir istoriniai priesaikos aspektai....................................................................................... 23 2.2. Religinės ir etinės prielaidos priesaikos instituto veiksmingumui užtikrinti....................................................................................................... 24 II. PRIESAIKA KAIP PAPROTINĖS IR POZITYVIOSIOS TEISĖS SĄVEIKOS REZULTATAS........................................................................... 36 1. Teisminė priesaika ir jos įrodomoji galia XV–XIX a. ............................... 36 1.1. Prūsų teisyno priesaikos reikšmė.......................................................... 36 1.2. Teisminės priesaikos Biržų ir Žagarės teismų knygose ....................... 39 2. Priesaikos instituto reikšmė Lietuvos valstybingumui ir sukrikščionintai šeimos teisei.................................................................................................... 45 2.1. Ištikimybės (vasalinės) priesaikos kaip disciplinuotumo ir vienybės poreikio išraiška .......................................................................................... 45 2.2. Pareiginės priesaikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės metrikoje....................................................................................................... 55 2.3. Priesaikos elementas pacta conventa – valstybės valdymo sutartyje........................................................................................................ 57 2.4. Santuokos priesaika kaip moterystės sakramento sustiprinimo priemonė....................................................................................................... 59 III.PRIESAIKOS INSTITUTO SOCIALINĖ REIKŠMĖ LIETUVOS TEISĖS SISTEMAI ........................................................................................ 67 1. Priesaikos instituto reikšmė atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir teisę..................................................................................... 67 1.1. Priesaikos taikymo galimybės atkuriant valstybingumą 1918 m. ir 1990 m. ....................................................................................................... 67 1.2. Šaulio priesaikos socialinė būtinybė 1919– 2011 m. ........................... 71 2. Šaulio ir kario priesaikų integracija............................................................ 75 2.1. Šaulio priesaika kaip vidinis asmens pasiryžimas ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę............................................................................. 75 2.2. Šaulio priesaikos vykdymas po 1940 m. .............................................. 81 2.3. Lietuvos šaulių sąjungos ir jos priesaikos instituto atkūrimas, jo naujoji paskirtis ir teisinė reglamentacija .................................................... 81 2.4. Šaulio priesaikos ir iškilmingo pasižadėjimo skirtumai ...................... 85 3 2.5. Šaulio priesaikos ir (jaunojo) šaulio iškilmingo pasižadėjimo subjektiškumo problemos ............................................................................ 90 3. Valstybinės priesaikos instituto teisinė funkcija ir reikšmė priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją .................................................. 93 3.1. Visuomeninė priesaikos instituto misija ir paskirtis............................. 95 3.2. Priesaikos, kaip teisinio instituto, universalumas.................................. 97 4. Priesaikos socialinio veikmingumo problemos Lietuvos teisėje................. 98 4.1. Teisiniai procedūriniai pagrindai priesaikos pažeidimui ir sulaužymui nustatyti.................................................................................... 98 4.2. Priesaikos pažeidimo formos ir teisinių padarinių nustatymo problemos.................................................................................................... 102 4.3. Užsienio valstybei duotos priesaikos ar pasižadėjimo atsisakymo įgyvendinimo problemos..............................................................................112 4.4. Laisvo mandato ir priesaikos santykis..................................................120 4.5. Priesaikų suderinamumas kaip vertybių įgyvendinimo ir subordinacijos problema.............................................................................. 122 4.6. Savivaldos priesaikos įgyvendinimo problemos...................................128 4.7. Priesaikos instituto taikymo srities išplėtimo būtinybė.........................132 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI..........................................................................136 SANTRAUKA ANGLŲ KALBA................................................................... 140 LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................156 PRIEDAI...........................................................................................................170 MOKSLINIŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS....................................................211 4 ĮVADAS 1. Tyrimo objektas ir problemos aktualumas Tyrimo objektas. Disertacijoje teisiniu požiūriu tiriamas vienas tarpšakinių tei- sės institutų – priesaika. Disertacijos tyrimas apima paprotinės ir pozityviosios tei- sės raidos etapuose susiformavusius teisinius santykius, atsirasdavusius ir tebeatsi- randančius priesaikos instituto taikymo ir jo funkcijų įgyvendinimo srityse. Šiame darbe nagrinėjami istoriniai, lituanistiniai šaltiniai; nacionalinių, tarptautinių ir kitų valstybių teisės aktų normos, reglamentuojančios priesaikos institutą, taip pat šią temą nagrinėjanti Lietuvos teisės doktrina. Priesaikos teisinio instituto ir jo socialinio vaidmens tyrimas bendrąja prasme – tai vieno iš seniausių ir gilias tradicijas Lietuvoje turinčio teisinio instituto tyri- mas. Priesaika yra iš pirmo žvilgsnio lyg ir nedidelės socialinės reikšmės ir dar mažesnės teisinių santykių reguliavimo apimties požiūriu institutas. Priesaikos sampratos (sąvokos) pažinimas yra organiška teisės doktrinos, kaip vienalyčio da- rinio, dalis, tačiau šio instituto prasmė ir reikšmė teisės normose ir teorijoje (moks- le) nėra plačiau tyrinėta. Šiuo tyrimu bandoma atskleisti socialinę teisinę priesaikos esmę, jos evoliuciją ir virsmą į tikrai talpų (vertybių ir atliekamų funkcijų požiūriu) teisinį reguliatorių, kuris laikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių vertybių koncentracija, o kartu ir jų veiksnumą užtikrinančiu įrankiu. Perfrazuojant prof. A. Vaišvilą „aiškinant teisę (šiuo atveju – priesaiką, kaip kon- centruotą teisės išraišką [išskirta disertanto] <...>, neužtenka pasakyti, kad teisė (priesaika) yra elgesio taisyklė (tai tik formos dalykas), reikalinga atskleisti jos turinį, t. y. ryšį su socialiniais interesais, kurių norminė išraiška ir yra ši elgesio taisyklė<...>“.1 Elgesio taisyklės išraiška, iki atsirandant rašytinei teisei, tebuvo žodinė, tačiau, nepaisant to, išlaikė teisei ir jos veiksmingam įgyvendinimui būdingus požymius. Šie aspektai kelia nemažai konceptualių doktrinos klausimų, o atsakymų į juos paieška jau tapo permanentine teisės mokslo problema. Todėl pirmoji disertacinio tyrimo teorinė problema yra priesaikos požymių (kaip būtinųjų jos elementų) ir priesaikos sąsajų su socialine aplinka gvildenimas, lokalizavimas teisės sistemoje ir galiausiai – apibrėžimo suformulavimas. Atskleidžiamas priesaikos ir šio instituto saugomų vertybių socialinis reikšmingumas kaip vienas kitą lemiantis ir kartu už- tikrinantis veiksnys, rodantis tarpusavio priklausomybę. Antra, tarp priesaikomis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir priesaikos instituto veiksmingumo egzistuoja organiškas tarpusavio ryšys, akivaizdu, kad esama padėtis valstybėje nesudaro prielaidų de facto konstatuoti, jog šio instituto veiksmingumas yra visavertis. Tai skatina ne tik išsamiau pažinti patį priesaikos instituto turinį, bet ir paieškas naujų priemonių šio instituto veiksmingumui užtikrinti. Pastangos rasti objektyvias ir racionalias nurodytų trūkumų šalinimo priemones paskatino disertaciniame tyrime 1 Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004, p. 33–34. 5 abstrahuoti tokias svarbias teorines problemas kaip socialinio konteksto ir būtiny- bės atsirasti socialinių santykių reguliatoriui – priesaikos institutui – susidarymas, šio instituto taikymo formaliųjų ir turiningųjų kriterijų (pagrindų) teisinio regla- mentavimo pakankamumas, taip pat institucinės priežiūros (kontrolės) priemonių veiksmingumas