Lietuvos Komercinių Bankų Ekstensyvi Plėtra Ir Griūtis
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 5 LIETUVOS KOMERCINIØ BANKØ EKSTENSYVI PLËTRA IR GRIÛTIS (1991–1996 M.) Linas Šadþius Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20 LT-06326 Vilnius El. p. [email protected] Straipsnyje* nagrinëjama Lietuvos bankininkystës raida atkûrus ðalies nepriklausomybæ. Aptariama ekonominë padëtis, valstybës valdymo institucijø veikla plëtojant bankininkystæ, Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës konflikto prieþastys ir jo átaka bankininkystës raidai. Nemaþai dëmesio skiriama ekstensyviai komerciniø bankø plëtrai, nuðvieèiama kredito bendroviø ydinga veikla. Nagrinëjami bankø sistemos sukrëtimai, jø prieþastys ir pasekmës, aptariamos priemonës, kurias valstybës valdymo institucijos taikë komerciniø bankø sukrëtimø padariniams likviduoti. Pagrindiniai þodþiai: komerciniai bankai; Lietuvos bankas; kredito bendrovës; griûtis; valstybës valdymo institucijos; teisës aktai. Ávadas Deðimtmetis pasaulio istorijoje – tik akimirka, taèiau kai kuriuos pasaulio ir tautø istorijos deðimtmeèius galima vadinti lûþio laikotarpiais, nes per juos neatpaþástamai pasikeièia tautø ir valstybiø likimai. Lietuvai toks lûþio laikotarpis buvo XX a. paskutinis deðimtmetis, kai, atkûrus nepriklausomybæ, visose valstybës gyvavimo srityse ávyko dideli pertvarkymai, pokyèiai, padaryta áspûdinga paþanga. Atgavus nepriklausomybæ, teisë savarankiðkai tvarkytis virto pareiga kokybiðkai tvarkytis. Tai skatino kurti ilgalaiká ðalies ekonominës, socialinës ir politinës raidos modelá, kuris leistø á ðá procesà átraukti ðalies þmones, uþtikrinti jø gerovës kilimà, þmoniø santykius grásti ne jëga, o teise. Lietuvai teko spræsti sudëtingus uþdavinius: stiprinti valstybingumà, ágyvendinti valstybës valdymo reformà, kurti demokratinæ, teisinæ sistemà. Ðalyje pradëti taikyti rinkos ekonomikos principai: atsisakoma valstybinio ekonomikos planavimo, privatizuojamas ûkis, taikoma laisva konkuren- cija, liberalizuota ekonomika atveriama tarptautinei rinkai. Kiekvienam asmeniui ar asmenø grupei teisiðkai garantuojama laisvë imtis legalaus verslo. Visa tai turëjo bûti daroma sudëtingomis vidaus ir uþsienio politikos sàlygomis. Politikams ir visuomenei priimti naujas idëjas nebuvo lengva. Problemø këlë, ypaè pradiniu laikotarpiu, politiniø paþiûrø sklaida ir naujøjø politikø ambicijos. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) radikaliosios krypties deputatø, o vëliau – ir pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo nariø veiksmai sprendþiant ðalies ûkio, taip pat ir bankininkystës, pertvarkos problemas bûdavo ideologizuoti. Ágyvendinant rinkos ekonomikos principus, átvirtinant ir plëtojant rinkos satykius, kartu reikëjo spræsti ne maþiau sudëtingà uþdaviná – pereiti prie ðiuolaikinës finansø ir bankø sistemos. Pradëta didelë bankø sektoriaus pertvarka. Nors bûta objektyvaus ir subjektyvaus pobûdþio sunkumø, plëtojantis naujiems ekonominiams santykiams, per palyginti trumpà laikà ðalyje sukurta nepriklausoma finansø, pinigø ir klasikinë dviejø lygiø bankø sistema. Pirmà ðalies bankininkystës pakopà sudarë Lietuvos *Uþ vertingas pastabas ir pa- siûlymus rengiant straipsná bankas, antrà – komerciniai bankai. autorius dëkoja Lietuvos ban- Lietuvos ekonomikos plëtros sàlygos, atgavus nepriklausomybæ, buvo tokios, ko valdybos nariui doc. dr. A. Misevièiui. kad rinkos ekonomikà reikëjo kurti neturint privataus kapitalo, savininkø sluoksnio Linas Ðadþius – docentas, socialiniø mokslø daktaras, Mykolo Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto Ekonomikos katedra. Veiklos sritys: Lietuvos ekonomikos istorija, bankininkystës teorija ir praktika, valstybës finansai. Pinigø studijos 2004 4 Pinigai ir bankininkystë 6 ir kanalø, kuriais toks kapitalas galëtø bûti investuojamas. Taigi kuriant rinkos ekonomikà kartu turëjo atsirasti privatus kapitalas ir kanalai, kuriais jis bûtø nukreipiamas investicijoms. Lietuvoje vienu ið pagrindiniø tokiø kanalø jau per- einamojo laikotarpio pradþioje tapo komerciniai bankai. Jø kûrimàsi lëmë tuo metu labai sparèiai plëtojæsis pelningas prekybos ir ávairiø paslaugø verslas. Pereinant prie rinkos ekonomikos, Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytø Europos (VRE) pokomunistinëms ðalims, nepavyko iðvengti bankø veiklos sutrikimø. 1994–1996 m. visuomenæ sukrëtë ir bankø veiklos trûkumus atskleidë Lietuvos komerciniø bankø griûtis*. Prasidëjus kredito bendroviø** ir komerciniø bankø griûèiai, valstybës valdymo institucijos neskyrë jai reikiamo dëmesio: tuo laikotarpiu priimti ástatymai buvo netobuli, per daug pasitikëta laisvosios rinkos konkurencijos principais ir jø laikymusi. Abu ðie glaudþiai susijæ veiksniai lëmë labai sudëtingà pradinæ pereinamojo laikotarpio ekonomikos, finansø ir socialinæ bûklæ. Bankinin- kystës problemos pereinamojo laikotarpio visuomenei tapo vienos opiausiø. Dar ir dabar patiriami komerciniø bankø griûties sukelti padariniai. Galima teigti, kad daug kas per praëjusá deðimtmetá daryta pirmà kartà, todël rizikos ir klaidø nepavyko iðvengti. Iðanalizavus ðalies bankø veiklos ypatybes, praeities klaidas ir jø prieþastis, straipsnyje mëginama nurodyti Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidos 1991–1996 m. silpnàsias vietas. Á jas turëtø atkreipti dëmesá finansø sektoriaus darbuotojai, siekdami sëkmingos Lietuvos bankø integracijos á Europos Sàjungos (ES) finansø sistemà. Apibendrinti ir ávertinti pereinamojo laikotarpio Lietuvos ekonominius bei politinius ávykius yra sudëtingas uþdavinys. Straipsnio autorius stengësi bûti neðaliðku, objektyviu tyrinëtoju, atsiriboti nuo netolimos praeities bankininkystës raidos kataklizmø sukeltø emocijø, subjektyviø sprendimø ir pateikti moksliná tiriamojo objekto – ðalies ðiuolaikinës bankininkystës raidos vertinimà. Pereinamojo laikotarpio Lietuvos ekonomikos tyrimai svarbûs todël, kad ekonomikos pertvarka sudaro pasaulinæ patirtá, teikia peno naujoms áþvalgoms ir ekonomikos teorijai. Apþvelgus ðalies ir uþsienio mokslininkø darbus nagrinëjamu klausimu, straipsnyje aptariama ðalies ekonomikos bûklë atkûrus nepriklausomybæ, jos reikðmë komerciniø bankø veiklai pradiniu perëjimo nuo planinës prie rinkos ekonomikos laikotarpiu. Toliau apþvelgiama valstybës valdymo institucijø veikla plëtojant ðalies bankininkystæ, Lietuvos banko ir Lietuvos Vyriausybës konflikto prieþastys ir átaka bankininkystës raidai. Analizuojama ekstensyvi komerciniø bankø plëtra jø griûties iðvakarëse, *Lietuvos banko dokumen- tuose ir kitoje medþiagoje aptariamas kredito bendroviø susikûrimas, jø ydinga veikla ir þlugimas. Apþvelgus 1995 m. vykusiems komerci- niø bankø veiklos sukrëti- Lietuvos bankø veiklos sukrëtimus ir palyginus juos su panaðiais kitø pokomunistiniø mams ávardyti vartojamas ter- VRE ðaliø reiðkiniais, nagrinëjama tokiø sukrëtimø átaka ðalies ûkiui ir gyventojams, minas „griûtis“ ir vengiama termino „krizë“, taèiau to me- aptariamos politinës ir ekonominës priemonës, taikytos jø padariniams likviduoti. to literatûroje, Lietuvos Res- Straipsnio pabaigoje nurodomos ir vertinamos objektyvaus ir subjektyvaus pobûdþio publikos Seimo ir ypaè Euro- pos Sàjungos dokumentuose prieþastys, lëmusios Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës sukrëtimus. daþniausiai vartotas pastarasis terminas. Dël mokslinio, isto- rinio ir dalykinio termino tiks- lumo nëra bendros nuomonës. 1. Bankininkystës raidos tyrimø apþvalga Straipsnyje vartojamas termi- nas „griûtis“. Ekonomikos teorijos ir istorijos – sudedamøjø ekonomikos mokslo daliø tyrimus **Ið gyventojø indëlius rinku- tarpukario Lietuvoje atliko þymûs ekonomistai profesoriai Domas Cesevièius (1995), sios individualios ámonës, uþ- darosios akcinës bendrovës, Albinas Rimka (1933), Petras Ðalèius (1935), tarybiniais metais – Marijonas investicinës bendrovës moks- lo darbuose vadinamos ávai- Gregorauskas (1960), Kazimieras Meðkauskas (1994) ir kt. Jie taip pat nagrinëjo riai: depozito-kredito ámonë- tarpukario ir tarybinio laikotarpio Lietuvos ûkio bei finansø raidos klausimus. Deja, mis, finansines paslaugas teikianèiomis kredito ámonë- ekonomikos pertvarkai atkûrus nepriklausomybæ ðalies mokslininkai skyrë nepakan- mis, kredito bendrovëmis, kamai dëmesio. Paminëtina tik Alberto Ðimëno (1996) monografija „Ekonomikos kvazifirmomis, neformaliomis kredito institucijomis, indivi- reforma Lietuvoje“. dualiomis ámonëmis ir kt. Nacionalinio ûkio raidos tyrimai yra imanentinë ekonomikos mokslo dalis. Në Straipsnyje jos vadinamos kre- dito bendrovëmis. viena tauta neaplenkia ðio darbø baro. Dabartiniu metu, intensyviai plëtojantis L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 7 Lietuvos ekonomikai, susidarë palankios sàlygos ir šalies naujausiø laikø socialinës ekonomikos, finansø raidos moksliniams tyrinëjimams. Ilgainiui tokie darbai ne tik sudarys svarià teorinæ ir dokumentinæ bazæ tolesniems ûkio ir ekonominës politikos istorijos tyrimams, bet ir prisidës prie konceptualios ekonominës minties plëtojimo. Finansø – svarbaus ekonomikos sektoriaus raidos klausimai (priklausomybë nuo visuomenës ekonominës ir politinës raidos, finansinës veiklos ekonominiai, politiniai ir socialiniai padariniai) Lietuvos finansø mokslo atstovus domino seniai, taèiau tiesioginiu mokslinio tyrimo objektu jie, ypaè Lietuvos bankininkystë, tapo tik tarpu- kariu. Ðio laikotarpio þinomiausias tyrëjas – profesorius Vladas Jurgutis (1940, 1996), paraðæs brandþiuosius veikalus „Bankai“ ir „Pinigai“, sukûrë XX a. treèiojo–ketvirtojo deðimtmeèiø Lietuvos bankininkystës koncepcijà ir nubrëþë pagrindines vëlesniø tyrimø gaires. V. Jurguèio darbai turëjo ypaè didelæ reikðmæ,