L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 5

LIETUVOS KOMERCINIØ BANKØ EKSTENSYVI PLËTRA IR GRIÛTIS (1991–1996 M.)

Linas Šadþius Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20 LT-06326 Vilnius El. p. [email protected]

Straipsnyje* nagrinëjama Lietuvos bankininkystës raida atkûrus ðalies nepriklausomybæ. Aptariama ekonominë padëtis, valstybës valdymo institucijø veikla plëtojant bankininkystæ, Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës konflikto prieþastys ir jo átaka bankininkystës raidai. Nemaþai dëmesio skiriama ekstensyviai komerciniø bankø plëtrai, nuðvieèiama kredito bendroviø ydinga veikla. Nagrinëjami bankø sistemos sukrëtimai, jø prieþastys ir pasekmës, aptariamos priemonës, kurias valstybës valdymo institucijos taikë komerciniø bankø sukrëtimø padariniams likviduoti. Pagrindiniai þodþiai: komerciniai bankai; Lietuvos bankas; kredito bendrovës; griûtis; valstybës valdymo institucijos; teisës aktai.

Ávadas Deðimtmetis pasaulio istorijoje – tik akimirka, taèiau kai kuriuos pasaulio ir tautø istorijos deðimtmeèius galima vadinti lûþio laikotarpiais, nes per juos neatpaþástamai pasikeièia tautø ir valstybiø likimai. Lietuvai toks lûþio laikotarpis buvo XX a. paskutinis deðimtmetis, kai, atkûrus nepriklausomybæ, visose valstybës gyvavimo srityse ávyko dideli pertvarkymai, pokyèiai, padaryta áspûdinga paþanga. Atgavus nepriklausomybæ, teisë savarankiðkai tvarkytis virto pareiga kokybiðkai tvarkytis. Tai skatino kurti ilgalaiká ðalies ekonominës, socialinës ir politinës raidos modelá, kuris leistø á ðá procesà átraukti ðalies þmones, uþtikrinti jø gerovës kilimà, þmoniø santykius grásti ne jëga, o teise. Lietuvai teko spræsti sudëtingus uþdavinius: stiprinti valstybingumà, ágyvendinti valstybës valdymo reformà, kurti demokratinæ, teisinæ sistemà. Ðalyje pradëti taikyti rinkos ekonomikos principai: atsisakoma valstybinio ekonomikos planavimo, privatizuojamas ûkis, taikoma laisva konkuren- cija, liberalizuota ekonomika atveriama tarptautinei rinkai. Kiekvienam asmeniui ar asmenø grupei teisiðkai garantuojama laisvë imtis legalaus verslo. Visa tai turëjo bûti daroma sudëtingomis vidaus ir uþsienio politikos sàlygomis. Politikams ir visuomenei priimti naujas idëjas nebuvo lengva. Problemø këlë, ypaè pradiniu laikotarpiu, politiniø paþiûrø sklaida ir naujøjø politikø ambicijos. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) radikaliosios krypties deputatø, o vëliau – ir pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo nariø veiksmai sprendþiant ðalies ûkio, taip pat ir bankininkystës, pertvarkos problemas bûdavo ideologizuoti. Ágyvendinant rinkos ekonomikos principus, átvirtinant ir plëtojant rinkos satykius, kartu reikëjo spræsti ne maþiau sudëtingà uþdaviná – pereiti prie ðiuolaikinës finansø ir bankø sistemos. Pradëta didelë bankø sektoriaus pertvarka. Nors bûta objektyvaus ir subjektyvaus pobûdþio sunkumø, plëtojantis naujiems ekonominiams santykiams, per palyginti trumpà laikà ðalyje sukurta nepriklausoma finansø, pinigø ir klasikinë dviejø lygiø bankø sistema. Pirmà ðalies bankininkystës pakopà sudarë Lietuvos *Uþ vertingas pastabas ir pa- siûlymus rengiant straipsná bankas, antrà – komerciniai bankai. autorius dëkoja Lietuvos ban- Lietuvos ekonomikos plëtros sàlygos, atgavus nepriklausomybæ, buvo tokios, ko valdybos nariui doc. dr. A. Misevièiui. kad rinkos ekonomikà reikëjo kurti neturint privataus kapitalo, savininkø sluoksnio

Linas Ðadþius – docentas, socialiniø mokslø daktaras, Mykolo Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto Ekonomikos katedra. Veiklos sritys: Lietuvos ekonomikos istorija, bankininkystës teorija ir praktika, valstybës finansai. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 6

ir kanalø, kuriais toks kapitalas galëtø bûti investuojamas. Taigi kuriant rinkos ekonomikà kartu turëjo atsirasti privatus kapitalas ir kanalai, kuriais jis bûtø nukreipiamas investicijoms. Lietuvoje vienu ið pagrindiniø tokiø kanalø jau per- einamojo laikotarpio pradþioje tapo komerciniai bankai. Jø kûrimàsi lëmë tuo metu labai sparèiai plëtojæsis pelningas prekybos ir ávairiø paslaugø verslas. Pereinant prie rinkos ekonomikos, Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytø Europos (VRE) pokomunistinëms ðalims, nepavyko iðvengti bankø veiklos sutrikimø. 1994–1996 m. visuomenæ sukrëtë ir bankø veiklos trûkumus atskleidë Lietuvos komerciniø bankø griûtis*. Prasidëjus kredito bendroviø** ir komerciniø bankø griûèiai, valstybës valdymo institucijos neskyrë jai reikiamo dëmesio: tuo laikotarpiu priimti ástatymai buvo netobuli, per daug pasitikëta laisvosios rinkos konkurencijos principais ir jø laikymusi. Abu ðie glaudþiai susijæ veiksniai lëmë labai sudëtingà pradinæ pereinamojo laikotarpio ekonomikos, finansø ir socialinæ bûklæ. Bankinin- kystës problemos pereinamojo laikotarpio visuomenei tapo vienos opiausiø. Dar ir dabar patiriami komerciniø bankø griûties sukelti padariniai. Galima teigti, kad daug kas per praëjusá deðimtmetá daryta pirmà kartà, todël rizikos ir klaidø nepavyko iðvengti. Iðanalizavus ðalies bankø veiklos ypatybes, praeities klaidas ir jø prieþastis, straipsnyje mëginama nurodyti Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidos 1991–1996 m. silpnàsias vietas. Á jas turëtø atkreipti dëmesá finansø sektoriaus darbuotojai, siekdami sëkmingos Lietuvos bankø integracijos á Europos Sàjungos (ES) finansø sistemà. Apibendrinti ir ávertinti pereinamojo laikotarpio Lietuvos ekonominius bei politinius ávykius yra sudëtingas uþdavinys. Straipsnio autorius stengësi bûti neðaliðku, objektyviu tyrinëtoju, atsiriboti nuo netolimos praeities bankininkystës raidos kataklizmø sukeltø emocijø, subjektyviø sprendimø ir pateikti moksliná tiriamojo objekto – ðalies ðiuolaikinës bankininkystës raidos vertinimà. Pereinamojo laikotarpio Lietuvos ekonomikos tyrimai svarbûs todël, kad ekonomikos pertvarka sudaro pasaulinæ patirtá, teikia peno naujoms áþvalgoms ir ekonomikos teorijai. Apþvelgus ðalies ir uþsienio mokslininkø darbus nagrinëjamu klausimu, straipsnyje aptariama ðalies ekonomikos bûklë atkûrus nepriklausomybæ, jos reikðmë komerciniø bankø veiklai pradiniu perëjimo nuo planinës prie rinkos ekonomikos laikotarpiu. Toliau apþvelgiama valstybës valdymo institucijø veikla plëtojant ðalies bankininkystæ, Lietuvos banko ir Lietuvos Vyriausybës konflikto prieþastys ir átaka bankininkystës raidai. Analizuojama ekstensyvi komerciniø bankø plëtra jø griûties iðvakarëse, *Lietuvos banko dokumen- tuose ir kitoje medþiagoje aptariamas kredito bendroviø susikûrimas, jø ydinga veikla ir þlugimas. Apþvelgus 1995 m. vykusiems komerci- niø bankø veiklos sukrëti- Lietuvos bankø veiklos sukrëtimus ir palyginus juos su panaðiais kitø pokomunistiniø mams ávardyti vartojamas ter- VRE ðaliø reiðkiniais, nagrinëjama tokiø sukrëtimø átaka ðalies ûkiui ir gyventojams, minas „griûtis“ ir vengiama termino „krizë“, taèiau to me- aptariamos politinës ir ekonominës priemonës, taikytos jø padariniams likviduoti. to literatûroje, Lietuvos Res- Straipsnio pabaigoje nurodomos ir vertinamos objektyvaus ir subjektyvaus pobûdþio publikos Seimo ir ypaè Euro- pos Sàjungos dokumentuose prieþastys, lëmusios Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës sukrëtimus. daþniausiai vartotas pastarasis terminas. Dël mokslinio, isto- rinio ir dalykinio termino tiks- lumo nëra bendros nuomonës. 1. Bankininkystës raidos tyrimø apþvalga Straipsnyje vartojamas termi- nas „griûtis“. Ekonomikos teorijos ir istorijos – sudedamøjø ekonomikos mokslo daliø tyrimus **Ið gyventojø indëlius rinku- tarpukario Lietuvoje atliko þymûs ekonomistai profesoriai Domas Cesevièius (1995), sios individualios ámonës, uþ- darosios akcinës bendrovës, Albinas Rimka (1933), Petras Ðalèius (1935), tarybiniais metais – Marijonas investicinës bendrovës moks- lo darbuose vadinamos ávai- Gregorauskas (1960), Kazimieras Meðkauskas (1994) ir kt. Jie taip pat nagrinëjo riai: depozito-kredito ámonë- tarpukario ir tarybinio laikotarpio Lietuvos ûkio bei finansø raidos klausimus. Deja, mis, finansines paslaugas teikianèiomis kredito ámonë- ekonomikos pertvarkai atkûrus nepriklausomybæ ðalies mokslininkai skyrë nepakan- mis, kredito bendrovëmis, kamai dëmesio. Paminëtina tik Alberto Ðimëno (1996) monografija „Ekonomikos kvazifirmomis, neformaliomis kredito institucijomis, indivi- reforma Lietuvoje“. dualiomis ámonëmis ir kt. Nacionalinio ûkio raidos tyrimai yra imanentinë ekonomikos mokslo dalis. Në Straipsnyje jos vadinamos kre- dito bendrovëmis. viena tauta neaplenkia ðio darbø baro. Dabartiniu metu, intensyviai plëtojantis L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 7

Lietuvos ekonomikai, susidarë palankios sàlygos ir šalies naujausiø laikø socialinës ekonomikos, finansø raidos moksliniams tyrinëjimams. Ilgainiui tokie darbai ne tik sudarys svarià teorinæ ir dokumentinæ bazæ tolesniems ûkio ir ekonominës politikos istorijos tyrimams, bet ir prisidës prie konceptualios ekonominës minties plëtojimo. Finansø – svarbaus ekonomikos sektoriaus raidos klausimai (priklausomybë nuo visuomenës ekonominës ir politinës raidos, finansinës veiklos ekonominiai, politiniai ir socialiniai padariniai) Lietuvos finansø mokslo atstovus domino seniai, taèiau tiesioginiu mokslinio tyrimo objektu jie, ypaè Lietuvos bankininkystë, tapo tik tarpu- kariu. Ðio laikotarpio þinomiausias tyrëjas – profesorius Vladas Jurgutis (1940, 1996), paraðæs brandþiuosius veikalus „Bankai“ ir „Pinigai“, sukûrë XX a. treèiojo–ketvirtojo deðimtmeèiø Lietuvos bankininkystës koncepcijà ir nubrëþë pagrindines vëlesniø tyrimø gaires. V. Jurguèio darbai turëjo ypaè didelæ reikðmæ, pertvarkos ir tautinio atgimimo metais kuriant ðiuolaikinës bankininkystës modelá. Ðalies finansø, taip pat bankininkystës, raidos problemas nagrinëjo Vladas Terleckas (1992, 1995), Stasys Uosis (1988), Alfonsas Þilënas (1971). Iš dabartinio ekonomikos mokslo ir Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës perspektyvos þvelgiant á praëjusá deðimtmetá, jau galima gana objektyviai ávertinti komercinës bankininkystës raidos ypatumus, asmenybiø vaidmená ir átakà atkuriant ir plëtojant ðalies bankø sistemà. Nagrinëjant ávykius, galima taikyti istoriná poþiûrá, ávykius lyginti su panašiais uþsienio ðaliø bankininkystës procesais. Ðiuolaikinë bankø sistema pradëta kurti dar pertvarkos metais, planinës ekonomikos þlugimo sàlygomis, taèiau dël ðios sistemos kûrimo pradþios esama ávairiø nuomoniø*. Kaip kûrësi komerciniai bankai ir plëtojosi jø veikla, pradëjus þengti rinkos ekonomikos keliu, moksliniuose darbuose, skirtuose Lietuvos ûkio ir finansø raidai, aptarë Kazimieras Antanavièius (þr. Liekis 2000), Eugenijus Bagdonas ir Eugenija Buðkevièiûtë (1997), Elena Leontjeva (1991), Asta Vasiliauskaitë (1996), Vytautas Vaðkelaitis (2003). Bankø veiklà ir jos átakà pereinamojo laikotarpio ðalies mikro- ir makroeko- nomikos raidai nagrinëjo Juozas Bivainis (2001), Antanas Buraèas (1996), Vaidievutis Geralavièius (2000), Genadijus Konopliovas (1996), Aleksandras Vytautas Rutkaus- kas (1998). Pastaruoju metu daugiau darbø skiriama ðalies finansø sektoriaus struktûrai, jo veikimui, ávairiems pinigø politikos ir Lietuvos banko veiklos klausimams. Ðiais klau- simais raðoma Valdemaro Katkaus (2000), Stasio Kropo (2001), Tomo Garbaravièiaus ir Raimondo Kuodþio (2002), Gitano Nausëdos (1999), Broniaus Povilaièio (2002), Kazimiero Ramono (2002) moksliniuose darbuose. Nagrinëjamos temos poþiûriu taip pat vertingi Jono Èièinsko (1990–1991), Povilo Gylio (2002), Stanislovo Marti- ðiaus (1997), Onos Graþinos Rakauskienës (1998), Aleksandro Vasiliausko ir Eduar- do Vilko (2002) darbai, kuriuose svarstomos pokomunistiniø ðaliø ekonomikos pertvarkos, ûkio restruktûrizavimo, Lietuvos ekonomikos plëtros strategijos pereina- mosios ekonomikos sàlygomis problemos, nagrinëjami ekonomikos teorijos ir meto- dologijos klausimai. Dëmesio ðalies bankininkystës raidos problemoms, komerciniø bankø griûèiai oficialiuose praneðimuose bei memuaruose skyrë ir svarbiausi ðalies politikai: Valdas Adamkus (1997), Algirdas Brazauskas (1997, 2000), Vytautas Landsbergis (1997), Kazimiera Prunskienë (1992). Tyrinëtojø dëmesio vertos ir neseniai pasirodþiusios (nors ir nemaþai subjektyvumo turinèios) Adolfo Ðleþevièiaus (1998), Bronës Vai- nauskienës (2003), Mindaugo Vinkaus (2004) parengtos knygos, kuriose nuðvieèiami sudëtingi, diskusijø tebekeliantys Lietuvos banko veiklos, nacionalinës valiutos áve- dimo, komerciniø bankø griûties klausimai. Ðiuolaikinës bankininkystës raidos problemos, praktiniai ir ávairûs bankininkystës teorijos bei metodologijos klausimai nagrinëjami uþsienio ðaliø mokslininkø Gerard *Daugiau þr. „Pinigø studijos“ (2002, Nr. 2). Caprio ir kt. (1998), Shelagh H. Hefferman (1996), Frederic S. Mishkin (1998) Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 8

darbuose. Pokomunistiniø ðaliø bankininkystës raidà ir bankø sukrëtimus tiria Claudia Dziobek ir Jan-Willem van der Vossen (1999), Charles A. Enoch ir kt. (2002), Morris Goldstein ir Philip Turner (1996), Jacek Rostowski (1995). Reikðmingø pastebëjimø dël Baltijos ðaliø bankø sistemos sukrëtimø yra pateikæ Alex Fleming, Lily Chu ir Marie R. Bakker (1997). Jie apþvalginiame straipsnyje iðdëstë bendrà nuomonæ, kad bankø sistemos sukrëtimai pokomunistinëse ðalyse, neturëjusiose ðiuolaikinës rinkos ekonomikos ir bankininkystës patirties, buvo neiðvengiamas dalykas. Atlikus glaustà mokslinës literatûros apþvalgà nagrinëjama tema, galima teigti, kad Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidos tyrinëtojai aptariamo laikotarpio ávykius neretai supaprastina. Be to, jie nuodugniau nenagrinëjo ðalies bankininkystës iðtakø ir ekstensyvios plëtros sàlygø, todël iki galo neatskleidë komerciniø bankø griûties prielaidø, jos eigos, prieþasèiø ir pasekmiø. Daþniausiai, naudojantis infor- maciniais ir statistikos leidiniais, konstatuoti tik abejoniø nekeliantys faktai. Nagrinëjant sudëtingas Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidos problemas, bûtina remtis ir kitais ðaltiniais, pirmiausia Aukðèiausiosios Tarybos, Seimo ir jo komitetø medþiaga. Lietuvos bankininkystës raida pereinant nuo centralizuoto ûkio prie rinkos ekonomikos straipsnyje nagrinëjama ekonominës minties, ûkio ir finansø raidos poþiûriu. Nors straipsnis daugiau istorinës pakraipos, jame aptariami ir kai kurie ekonominës politikos klausimai. Tokios istoriniø ir ekonominiø bei politiniø dalykø sàsajos neišvengiamos. Jos tik padidina darbo aktualumà ir kartu jo rizikà – daugelis sprendimø priëmëjø tebëra veiklûs ir átakingi asmenys. Praëjus geram deðimtmeèiui nuo tiriamø ávykiø pradþios, daug kas pradedama uþmirðti, vieni faktai sureikðminami, kiti – nutylimi, vieni nudaþomi ðviesiomis, kiti – tamsiomis spalvomis. Ðiame straipsnyje palieèiami ávairûs klausimai (pvz., privatizavimo, nacionalinës valiutos ávedimo, ðalies politikos), kuriuos bûtina nagrinëti, norint susidaryti aiðkesná komerciniø bankø kapitalo kaupimo, veiklos ir jos sutrikimø vaizdà. Ðiuo straipsniu nepretenduojama á galutinius ir neginèijamus apibendrinimus. Atliekant svarbiausiø su komerciniø bankø kûrimusi ir plëtra susijusiø ekonominiø, politiniø ir socialiniø reiðkiniø analizæ, siekiama nustatyti ir apraðyti paèius svar- biausius reiðkinius ir ávykius, juos pagrásti faktais ir paaiðkinti. Lyginamoji ekonomikos teorijos krypèiø, kurios tuo metu darë poveiká Lietuvos bankø sistemos kûrimo ir raidos koncepcijai, taip pat laisvos ir socialiai orientuotos rinkos metodologiniø nuo- statø analizë rodo, kokia sudëtinga buvo nagrinëjamo laikotarpio ðalies bankinin- kystës raida. Pateikiamà Lietuvos komercinës bankininkystës istorinæ ir funkcinæ panoramà galima kûrybiðkai pritaikyti retrospektyviai nuðvieèiant ir kitø rûðiø ðalies ekonominës veiklos raidà.

2. Ekonomikos pertvarkos átaka bankininkystës raidai Europoje XX a. devintojo deðimtmeèio pabaigoje socialistinë ûkio sistema þlugo. Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Èekoslovakija ir Baltijos ðalys paskelbë, kad komandinæ planinæ ekonomikà yra pasiryþusios keisti á rinkos ekonomikà. Sudëtingø á rinkà nukreiptø struktûriniø reformø ágyvendinimas ir naujø nuosavybës santykiø kûrimas tapo vienais pagrindiniø uþdaviniø ir vienais ryðkiausiø praëjusio ðimtmeèio pabaigos pasaulio ekonomikos raidos bruoþø. VRE ðaliø ûkio pertvarka buvo daug lëtesnë ir sudëtingesnë, negu tikëtasi. Rinkos ekonomikos principais pagrástos finansø sistemos kûrimas ðiose ðalyse irgi vyko gana lëtai. Manoma, kad Vengrija, Èekija ir Lenkija toliausiai paþengë rinkos ekonomikos keliu, taigi ir kurdamos ðiuolaikinæ finansø sistemà. Taèiau ir šiose šalyse rinkos ekonomika plëtojosi toli graþu ne taip, kaip devyniasdeðimtaisiais prognozavo ekonomikos ekspertai. Pasirodo, jø prognozës buvo pernelyg optimistinës. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 9

Po Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjungos (TSRS) þlugimo ávykæ dramatiðki pokyèiai VRE ðalyse, tarp jø – ir Lietuvoje, turëjo daug bendrø bruoþø. Taèiau, kaip nurodo V. Geralavièius (2000: 95), ðalyse, kurios neáëjo á TSRS sudëtá, ðios problemos nebuvo tokios aðtrios, kaip buvusiose sàjunginëse respublikose, nes pirmosios bent jau de jure buvo nepriklausomos ir turëjo tariamai nepriklausomos ekonomikos funk- cionavimo patirtá bei atributus, o antrøjø ûkis tebuvo visos TSRS ekonominës siste- mos dalis, ir negalëjo bûti jokiø kalbø apie savarankiðkumà nei de jure, nei de facto. Minëtø problemø neiðvengë ir Baltijos ðalys, pereidamos nuo centralizuoto ûkio prie rinkos ekonomikos. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ, TSRS vadovybë, siek- dama iðlaikyti Lietuvà kaip sàjunginæ respublikà, paskelbë ekonominæ blokadà (1990 m. balandis–birþelis). Nors pirmieji Lietuvos ásitvirtinimo mënesiai ir metai buvo labai sudëtingas laikotarpis, orientuojantis á rinkos ekonomikà, buvo pertvarkoma finansø sistema, ágyvendinama nacionalinës bankininkystës koncepcija. Ið pradþiø ðiuolaikinës bankininkystës kûrimui trukdë Lietuvos valstybës nepripaþinimas tarp- tautiniu mastu. 1991 m. rugpjûèio mën. Maskvoje þlugus puèui, Lietuvos valstybë pripaþinta de jure. Atgavus nepriklausomybæ, rinkos ekonomikos kûrimà sunkino tai, kad naujoji valdþia kartu turëjo pertvarkyti ir ûká, ir politinæ sistemà. Reikëjo ne tik ágyvendinti rinkos ekonomikos principus, átvirtinti ir plëtoti rinkos santykius, bet ir pereiti prie ðiuolaikinës finansø ir bankø sistemos. Lietuva, kaip ir kitos buvusios planinës ekonomikos ðalys, neiðvengë pereinamojo laikotarpio makroekonominiø pokyèiø. Jie ið dalies lëmë nagrinëjamo laikotarpio finansiná nestabilumà. Tiek nacionalinës valiutos ávedimas, tiek bankø sistemos kûrimas Lietuvoje, kaip ir kitose pokomu- nistinëse ðalyse, buvo itin permainingas, politines aistras këlæs ir dramatiðkø pasekmiø turëjæs procesas. Pinigø ir valiutos kurso politikos krypties nustatymas turëjo tapti vienu pirmøjø naujosios valstybës makroekonomikos stabilizavimo laimëjimø. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, prasidëjo parengiamasis nacionalinës valiutos – lito ávedimo darbas*. 1991 m. lapkrièio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos pinigø iðleidimo ástatymas (Atkuriamasis Seimas 1991b) ir sudarytas Lito komitetas. 1992 m. suma- þëjus pramonës, þemës ûkio produkcijos gamybai, didëjant rublio infliacijai, ðalies ekonominë padëtis tapo vis sudëtingesnë. Ávesti lità Lietuvoje tuo metu buvo ne- tikslinga, nes jis, kaip ir rublis, bûtø nuvertëjæs. Siekiant atsiriboti nuo rublio, nu- spræsta ávesti laikinuosius pinigus – talonus (rubliai á talonus buvo keièiami santykiu 1:1). 1992 m. spalio 1 d. Lietuvoje pradëjus cirkuliuoti talonams, iðeita ið rublio zonos ir pradëta kurti patikimà Lietuvos pinigø politikà. Litas ávestas 1993 m. birþelio 25 d., talonai á litus keisti santykiu 100:1. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, pasikeitë ekonominiai ryðiai, staiga padidëjo strateginiø þaliavø ir energijos iðtekliø kainos. Praradusi senas rinkas, Lietuvos ekonomika 1992–1994 m. patyrë ðokà (1993 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarë 40 proc. 1988 m. BVP) ir pradëjo atsigauti tik 1995 m. Tais metais BVP padidëjo 3,3 procento. Nors bankø veikla buvo sukrësta, vëlesniais metais BVP didëjo: 1996 m. – 4,7, o 1997 m. – 7,3 procento (Statistikos departamentas 2001: 588). Šalyje labai svyravo infliacijos lygis. 1989 m. pabaigoje infliacijos lygis buvo 22, 1990 m. – 39 procentai, o 1991 m. – 382,7 procento. 1992 m. infliacija virto 1 163,1 *Pirmøjø litø spausdinimas – procento hiperinfliacija. Tai lëmë kainø liberalizavimas 1991–1992 m., esant pinigø vis dar „baltoji dëmë“ finansø mokslo istorijoje. Straipsnyje kiekio pertekliui, energijos iðtekliø kainø kilimas, rublio infliacinë emisija TSRS. ðis aktualus klausimas nena- Nuo 1993 m. vidurio infliacijos lygis pradëjo maþëti, ið esmës dël nacionalinës va- grinëjamas, nes jam jau skirta daug darbø ir net atlikti spe- liutos – lito ávedimo laikotarpiu Lietuvos banko vykdytos sugrieþtintos pinigø politikos cialûs þurnalistiniai tyrimai (Vetlov 2002: 28) ir 1994 m. kovo 1 d. pradëto taikyti valiutø valdybos modelio (þr. Vainauskienë 2003; Vin- kus 2004). (VVM) (Statistikos departamentas 1994–1995: 183, 2001: 183). Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 10

Infliacijos lygio svyravimas turëjo neigiamà átakà ne tik ðalies ekonomikai, bet ir komerciniø bankø veiklai. Infliacijai staigiai maþëjant, darësi sunkiau gràþinti paskolas kreditoriams. Tokio makroekonominio pasikeitimo reikiamai neávertino ne tik daugelis ámoniø, bet ir kai kurie komerciniai bankai. Jie neástengë dirbti naujomis sàlygomis. Dauguma ámoniø nesugebëjo paskolø gràþinti laiku, bankuose daugëjo blogø paskolø. Pereinant prie rinkos ekonomikos, paaiðkëjo, kad ðalies kainos neatitinka pasauliniø. Kainos labai sparèiai pradëjo didëti nuo 1991 m. vasario pradþios. Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2,8 karto padidino maþmenines maisto produktø kainas, birþelá mësos kaina pakilo dar 56 procentais, pieno – 25, duonos – 20 procentø. 1991 m. lapkrièio 13 d. Vyriausybë priëmë sprendimà kainas libera- lizuoti, jas pradëjo reguliuoti paèios ámonës ir pardavëjai. Tik kai kuriø prekiø ir paslaugø (naftos, elektros, valstybinio transporto, vandens ir kanalizacijos) kainas reguliavo valstybë. Prezidentas metinëje ataskaitoje (LRS 1993d: 49, 51) paþymëjo, kad per 1992 m. pinigø perkamoji galia sumaþëjo 11,5 karto, maisto produktø kainos pakilo 14, paslaugø – 30 kartø. 1991 m. vasario 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo ástatymas (Atkuriamasis Seimas 1991c). Ásibëgëjus privatizacijai, patrauklesni ûkio objektai atsidûrë korumpuotø struktûrø rankose. Maþëjant gamybos apimèiai, naujieji rinkos dalyviai, pusvelèiui supirkæ sparèiai nuvertëjanèius investicinius èekius (galiausiai èekiai buvo superkami mokant 1/12 jø nominalo), á savo rankas perëmë didelæ ðalies ekonomikos dalá (Buraèas 1996: 99). Daugelis naujøjø verslininkø neiðmanë gamybos, verslo reikalø, nesirûpino ámoniø renovacija, nesivadovavo rinkos ekonomikai bûdingais mikro- ir makroekonomikos dësniais. Pusvelèiui supirkæ gamyklas, pastatus, árenginius, vëliau juos ákeitæ ar pardavæ, imdavo paskolas, pirkdavo kitø bendroviø akcijas (pvz., EBSW koncernas). Be to, naujieji verslininkai kûrë ávairias bendroves (pvz., „Luokës“ grupë), kurios, gavusios paskolas ið bankø, vëliau pristeigusios filialø, antriniø ámoniø, paèios likvidavosi (Gaidelis, Snieška 2001). Tuo metu pradëjo sparèiai burtis ávairios nusikaltëliø grupuotës. Prievartaudamos verslininkø turtà, jos sukaupë nemaþà kapitalà, o prasidëjus privatizacijai, já ávairiais bûdais investavo á verslà, legalizavo. Taip nelegalus kapitalas tapo teisëtu ir, kad ir kaip paradoksalu tai bûtø, turëjo átakos tolesnei ekonomikos raidai. 1995 m. gruodþio 28 d. Seime aptardamas bankø griûties prieþastis, Prezidentas A. Brazauskas irgi nurodë, kad privatizacijos proceso metu neretai susipindavo besikurianèio ðalies fi- nansinio kapitalo ir nusikalstamø struktûrø interesai. Tarp kitø bankø griûties prieþasèiø Prezidentas minëjo ir „prievartavimà bankø valdybø arba valdytojø paèiø akcininkø, taip pat nusikalstamo pasaulio atstovø“ (LRS 1995f: 29). Privatizavimas ir rinkos atvërimas naujiems bankams stokojo deramos prieþiûros. To meto Lietuvos banko vadovybei ir besikeièianèiai vyriausybei trûko ryþto spren- dþiant bankø privatizavimo, pertvarkos, o ypaè – prieþiûros problemas. Todël vals- tybiniø bankø privatizavimas liko tik projektuose. Lietuvos banko vadovybë nebuvo linkusi á ðalies bankø rinkà ásileisti uþsienio kapitalà. Tuometinis Lietuvos banko valdybos narys S. Uosis teigë, kad derëtø vengti „tokio pobûdþio integracijos, kuri gali mus padaryti kitø globëjø samdomais darbininkais“ (Kaminskas 1992). Lietuvos bankams nebuvo paprasta nustatyti savo klientø kokybæ. Daugelis skolininkø buvo kà tik ásteigtos bendrovës. Dël menkos patirties, sunkiai numatomos verslo aplinkos, nemaþos verslo rizikos palaikant santykius su partneriais ið Nepri- klausomø valstybiø sandraugos (NVS) ûkio subjektai daþnai patirdavo nuostoliø. Todël bankuose didëjo blogø paskolø portfelis. Taigi prieþastys, lëmusios blogø paskolø atsiradimà persiorientuojant prie rinkos ekonomikos, rodo, kad bankams buvo nelengva spræsti iðkilusià dilemà: skolinti ir gauti dideles palûkanas ar geriau nerizikuoti ir riboti ûkio subjektø kreditavimà. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 11

1993 m. sustojo masinis, daugiausia nelegalus, metalø ir naftos verslas. Nors dël ûkio nuosmukio daugelio ámoniø finansinë bûklë blogëjo, paskolø, indëliø palûkanos, bankø marþa vis dar buvo labai didelës. Kodël ûkio subjektai sutiko mo- këti gana dideles palûkanas ir taip stûmë save á bankrotà? Galima daryti prielaidà, kad daugelis vis dar manë, jog nuostoliai yra atsitiktinis, laikinas, o ne dësningas dalykas. Be to, dël dideliø palûkanø banko paskolomis neretai naudojosi arba bankrutuojantys, arba nesàþiningi ûkio subjektai. Ekonomikos pertvarkos laikotarpiu socialines ir ekonomines problemas sunkiau spræsti ir dël to, kad ið pradþiø ne tik ûkio subjektams, bet ir besikeièianèiai valdþiai dar bûna neaiðkios pertvarkymø pasekmës. Neþinodami bûsimos ûkio struktûros, pirmenybiniø ðalies ûkio plëtojimo krypèiø, rinkos dalyviai negali tinkamai organizuoti verslo. Todël vyrauja greito pasipelnymo verslininkystë, kuriai nereikia dideliø pradiniø investicijø. Tai rodo ir Lietuvos prekybos, kredito bendroviø bei komerciniø bankø ekstensyvi plëtra.

3. Valstybës valdymo institucijø ir Lietuvos banko santykiai 1990–1992 m. Aukðèiausiosios Tarybos radikaliosios pakraipos deputatai ir 1992–1996 m. Seimo kairioji dauguma stengësi daryti átakà Lietuvos banko politikai, o kartais – ir praktinei veiklai. Siekiant, kad keièiantis politinëms jëgoms centrinio banko politika liktø pastovi (kad nekiltø grësmë Lietuvos banko vykdomai bankø ir pinigø politikai), Lietuvos banko ástatymu buvo áteisinta ilgesnë nei Seimo nariø Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencija. Taèiau ðios nuostatos ágyvendinti nepavyko. Trintis tarp Lietuvos banko ir Vyriausybës, prasidëjusi dar 1990 m., tæsësi iki pat bankø griûties. Aukðèiausioji Taryba, vëliau – Seimas palaikydavo tai vienà, tai kità konfliktuojanèià pusæ. Aukðèiausiosios Tarybos, vëliau – Seimo daugumos kaita ir kiti Respublikos politiniai ávykiai lëmë, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir jos nariai neiðbûdavo nustatytos kadencijos ir keisdavo vienas kità. 1993 m. sausio 12 d. neeiliniame Seimo posëdyje Biudþeto ir finansø komitetas svarstë Lietuvos banko valdybos veiklà ir pareiðkë, kad Lietuvos bankas neatliko Lietuvos banko statute apibrëþtø funkcijø ir uþdaviniø (LRS 1993b: 1). Taip pat buvo remtasi 1992 m. gruodþio 30 d. ir 1993 m. sausio 6 d. vykusiø pasitarimø su Pramonininkø asociacijos atstovais iðvadomis. Tuo naujosios Seimo daugumos kritika Lietuvos banko vadovybës adresu nesibaigë. 1993 m. sausio 21 d. Seimo posëdyje dalyvavæs Prezidentas A. Brazauskas kalbëjo: „Vertindamas mûsø bankinës sistemos padëtá kaip nenormalià, ne tiktai Valstybinio banko, bet taip pat ir komerciniø bankø, dar pridëdamas visus reikalus, kurie susijæ su mûsø nacionalinës valiutos ávedimu, að pasiûliau ponui V. Baldiðiui atsistatydinti ið pareigø <…>. Taèiau ðitas mûsø pokalbis nedavë rezultatø. Ir todël ðiandienà að esu priverstas perskaityti ðtai toká dekretà“ (LRS 1993c: 54). Prezidentas perskaitë dekretà, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu ir 89 straipsniu, teikë Seimui pareikðti nepasitikëjimà Lietuvos banko valdybos pirmininku Viliumi Baldiðiu. Seimo dauguma nurodë pagrindinius motyvus, dël kuriø buvo pareikðtas nepa- sitikëjimas Lietuvos banko veikla ir nuspræsta atleisti Lietuvos banko valdybos pir- mininkà: sutrikæ vidaus atsiskaitymai, maþai iniciatyvos sutvarkant tarpvalstybinius atsiskaitymus su NVS ðalimis, neorganizuotas konvertuojamøjø valiutø keitimas vienos á kità ir á talonus, prasta komerciniø bankø veiklos kontrolë. 1993 m. kovo 10 d. Seimo posëdyje buvo patenkintas V. Baldiðio atsistatydinimo pareiðkimas, jis atleistas ið Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigø (LRS 1993e: 26). 1993 m. kovo 16 d. Seimo posëdyje apsvarstyta naujojo Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatûra (LRS 1993f). Juo siûlytas Romualdas Visokavièius – 1991 m. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 12

ásteigtos AB „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas, Komerciniø bankø asociacijos prezidentas (nuo 1992 m.). Paskyrus R. Visokavièiø Lietuvos banko valdybos pirmininku (LRS 1993g: 15), 1993 m. geguþës 20 d. buvo patvirtinta nauja Lietuvos banko valdyba (V. Babilius, J. Kraujelis, R. Meèinskienë, P. Milaðauskas, P. Poðiûnas, G. Preidys, J. Sinkevièius, R. Ðarkinas, V. Trinkûnas, J. Urka). Naujoji Lietuvos banko valdyba siekë gerinti Lietuvos ûkio, finansø ir bankø bûklæ bei ðalinti trûkumus, susikaupusius ðiose srityse per pirmuosius trejus nepriklausomybës metus. Pirmiausia numatyta ásteigti stiprø centrinio banko atsiskaitymø centrà, kad bûtø þinoma tikroji finansinë padëtis, t. y. kiek ir kokiø operacijø atlikta per dienà tiek Lietuvoje, tiek atsiskaitant su Vakarø ir Rytø valstybëmis. Taip pat numatyta kuo greièiau prisijungti prie tarptautinës elektroniniø atsiskaitymø sistemos (SWIFT). Net atlikus organizacinius pertvarkymus, naujosios Lietuvos banko valdybos veikla netenkino Seimo Ekonomikos, Finansø ir biudþeto komitetø, atskirø parlamentiniø frakcijø ir kai kuriø Seimo nariø keliamø reikalavimø. Be to, R. Vi- sokavièiui pareikðti kaltinimai dël piktnaudþiavimo tarnybine padëtimi. 1993 m. spalio 19 d. Seimo posëdyje valdanèioji dauguma pareiðkë nepasitikëjimà Lietuvos banko valdybos pirmininku ir pradëjo jo atleidimo procedûrà (LRS 1993h). Kartu buvo nurodyta, kad per gana trumpà laikotarpá Seimo nariams tenka svarstyti nepasitikëjimo antruoju Lietuvos banko valdybos pirmininku pareiðkimà, ir pripaþinta, kad tai nesuteikë stabilumo valstybei, jos ûkiui ir politikai. R. Visokavièius atmetë jam pateiktus kaltinimus ir teigë, kad jo vadovavimo laikotarpiu – per ðeðis darbo mënesius ið esmës ávykdyti uþsibrëþti uþdaviniai: paþabota infliacija, stabilizuotas talonas, ávestas litas. Taèiau Seimo daugumos ðie argumentai neátikino. Kaip ir tikëtasi, Seimas R. Visokavièiui pareiðkë nepasitikëjimà ir priëmë nutarimà atleisti já ið Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigø (LRS 1993i: 40). 1993 m. lapkrièio 11 d. Prezidentas Seimui á Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas pasiûlë Kazimiero Ratkevièiaus, iki tol ëjusio valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas, kandidatûrà (LRS 1993k). 1993 m. lapkrièio 17 d. suðauktame neeiliniame Seimo posëdyje K. Ratkevièius paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku (LRS 1993l: 16). 1993 m. Lietuvos bankui buvo itin nesëkmingi, pirmiausia dël jo vadovybës nuolatinës kaitos. Tais metais pasikeitë net keturi valdybos pirmininkai (V. Baldiðis, R. Visokavièius, l. e. pareigas J. Sinkevièius ir K. Ratkevièius). Lietuvos banko veikla kritikuota ir 1994–1995 m. Kritika dar labiau suintensyvëjo, prasidëjus kai kuriø komerciniø bankø griûèiai, o griûtis pasibaigë dar vienu Lietuvos banko valdybos pirmininko pakeitimu (1996 m.). Kaip nurodë ðá klausimà nagrinëjæs S. Kropas (2001: 6), „nors de jure Lietuvos banko nepriklausomumas buvo pakankamai neblogai vertinamas ir iki naujo ástatymo priëmimo (2001 m. – L. Ð.), taèiau de facto (jis dar kartais matuojamas centriniø bankø valdytojø pasikeitimo indeksu) ilgà laikà buvo vienas þemiausiø pasaulyje“. Taigi 1990–1993 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko ir paèios valdybos nuolatinës kaitos nepavyko iðvengti. Tai turëjo neigiamos átakos to meto ðalies bankininkystës raidai, maþino valstybës ir jos ûkio stabilumà, silpnino centrinio banko nepriklausomumà ir jo veiklos efektyvumà. Ne kà maþesnæ neigiamà átakà ðalies bankininkystës raidai turëjo ir nuolatinis – tai sustiprëjantis, tai atslûgstantis – Lietuvos banko ir Vyriausybës konfliktas. Ið spaudos ir kitø ðaltiniø matyti, kad 1990 m. pabaigoje atsiradusi prieðprieða tarp Lietuvos banko ir Vyriausybës tæsësi ir vëlesniais metais. Esminë konflikto prieþastis – Vyriausybës negalëjimas susitaikyti su Lietuvos banko vykdoma savarankiðka politika, jo veiksmø nederinimu su vykdomàja valdþia. Tuometë Lietuvos banko vadovybë laikësi nuomonës, kad Vyriausybë virðija savo ágaliojimus, spræsdama Lietuvos banko kompetencijai priskirtus klausimus. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 13

Prieðprieða tarp Lietuvos banko ir Vyriausybës buvo bûdinga visam aptariamam laikotarpiui. Nuomonës labiausiai skyrësi dël Lietuvos banko vertimosi komercine veikla, nacionaliniø pinigø ávedimo, komerciniø bankø prieþiûros. Nesigilinant á detales, plaèiau reikëtø pasvarstyti vienà, autoriaus nuomone, nagrinëjamai temai labai svarbø klausimà – ar privalëjo Lietuvos centrinis bankas pradiniu laikotarpiu kartu vykdyti ir komercinio banko funkcijas? Formaliai – taip, nes jis rëmësi atitinkamais teisës aktais, priimtais dar iki Lietuvos tarptautinio pripaþinimo. Taèiau ðiø funkcijø Lietuvos bankas vengë atsisakyti ir pasikeitus vidaus bei iðorës sàlygoms. Kad pasikeitusiomis sàlygomis jo vykdyta veikla buvo nepakankamai pamatuota, rodo ir tai, kad 1992 m. rugsëjo 1 d. Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertø siûlymu Lietuvos bankas atsisakë komercinio banko funkcijø ir perdavë jas naujajam Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.

4. Ekstensyvi komerciniø bankø plëtra Buvusios pokomunistinës ðalys, iðgyvendamos pereinamàjá laikotarpá ir patirdamos didelius ekonomikos pokyèius, susidûrë su finansø ir bankø sektoriø pertvarkos sunkumais. VRE ðaliø patirtis rodo, kaip svarbu sëkmingai pertvarkyti šiuos sektorius jau pradiniu perëjimo nuo komandinës prie rinkos ekonomikos laikotarpiu. Ypaè bankø veikla priklausoma nuo bendros ðalies ekonomikos bûklës ir politinës padëties. Bankai, turëjæ tiesiogiai skatinti ekonomikos plëtrà (skolinti), patys privalëjo prisitaikyti prie nepalankiø ekonomikos sàlygø – tarpbankinës konkurencijos, didelës ekonominës rizikos, ekonomikos nuosmukio, bûdingo visoms pokomunistinëms ðalims. Lietuvos nepriklausomybës de facto laikotarpiu (nuo 1990 m. kovo 11 d.) buvo intensyviai kuriama nepriklausoma finansø, pinigø ir bankø sistema. Lietuvos bankø sistema daugiausia kurta dviem bûdais: pertvarkant tarybinius bankus á komercinius bankus ir steigiant naujus privaèius komercinius bankus. Pradiniame pertvarkos etape buvo iðspræsti ðie svarbiausi uþdaviniai: pirma, atkurtas ir pradëjo veikti Lietuvos bankas; antra, Lietuvos bankai atskirti nuo TSRS bankø sistemos ir nacionalizuoti; treèia, sukurti valstybiniø ir privaèiø komerciniø bankø veiklos pagrindai. Komerciniai bankai kûrësi ir veiklos pradþioje vadovavosi 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Lietuvos banko ástatymu (LTSR AT 1990c) ir Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymu (Atkuriamasis Seimas 1991a), kuris bankø veiklai organizuoti ir administruoti nebuvo pritaikytas. 1990 m. rugsëjo 17 d. Lietuvos banko valdybai patvirtinus „Laikinas komerciniø bankø perregistravimo ir veiklos Lietuvos Res- publikoje taisykles“ (Lietuvos bankas 1990), komerciniai bankai privalëjo iki 1990 m. pabaigos perregistruoti savo statutus. Iki 1990 m. gruodþio 31 d. Lietuvos bankas áregistravo Kauno komerciná pramonës bankà Ûkio bankas (ástatinis kapitalas – 14 mln. rb), Lietuvos Respublikos vartotojø kooperacijos bankà (35 mln. rb), Panevëþio komerciná bankà „Ateitis“ (5,4 mln. rb), komerciná bankà Vilniaus bankas (85 mln. rb), Lietuvos akciná inovaciná bankà (LAIB) (15 mln. rb), Kauno komerciná bankà „Ekonomika“ (6,5 mln. rb). Pereinamojo laikotarpio pradþioje sukaupti net ir maþiausià ástatiná kapitalà ið privaèiø lëðø buvo labai sunku. Taèiau lëðø turëjo valstybinës ámonës. Jos ir tapo svarbiausiomis bankø akcininkëmis, vëliau jø turtas pamaþu buvo „suprivatintas“. 1991–1993 m. privatizacijos procesas leido padidinti ne tik pramonës ir prekybos ámoniø, bet ir veikianèiø bei steigiamø komerciniø bankø privataus kapitalo dalá. Kaip kito ásteigtø bankø akcinio kapitalo struktûra ir kaip jie tapo privatûs, rodo tuo metu vieno didþiausiø AB „Litimpeks“ banko veikla. AB „Litimpeks“ bankas ásteigtas 1991 m. kovà. Metø pabaigoje jo akcinis kapitalas buvo 282 tûkst. litø: valstybës ámoniø (VÁ) – 169 tûkst. litø (59,93 proc.), Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 14

uþdarøjø akciniø bendroviø (UAB), bendrø ámoniø (BÁ), individualiø ámoniø (IÁ) – 91 tûkst. litø (32,27 proc.), fiziniø asmenø – 22 tûkst. litø (7,80 proc.). Po metø banko akciná kapitalà sudaranti VÁ kapitalo dalis sumaþëjo iki 47,11 procento, o fiziniø asmenø kapitalas padidëjo daugiau kaip 36 kartus – iki 793 tûkst. litø (37,62 proc.). 1993 m. pabaigoje VÁ turëjo dar maþiau akcinio kapitalo – 29,14 procento, bet iki 56,04 procento padidëjo fiziniø, arba privaèiø, asmenø akcinio kapitalo dalis. 1994 m. pabaigoje VÁ kapitalo dalis sumaþëjo iki 10,65 procento, UAB, BÁ, IÁ dalis padidëjo iki 52,46 procento, fiziniø asmenø akcinis kapitalas buvo 36,89 procento (Mundrys, Jansonas 1996). Pateikti duomenys rodo, kad per pirmuosius AB „Litimpeks“ banko veiklos metus VÁ kapitalà keitë fiziniø asmenø akcinis kapitalas. 1994 m. ðio banko akciná kapitalà net 12 mln. litø padidino UAB, BÁ, IÁ, t. y. privaèios ámonës, kuriø dauguma atsirado, privatizavus valstybines ámones. Panaðiai kûrësi AB Ûkio bankas ir vëliau didþiausiu ðalyje tapæs AB Vilniaus bankas. 1991 m. AB Vilniaus banko akciná kapitalà sudarë 83 procentai VÁ kapitalo, 16,7 procento privataus kapitalo ámoniø (PKÁ) kapitalo, 0,3 procento individualiø akcininkø kapitalo, 1994 m. pabaigoje – atitinkamai 26,3, 52,9 ir 20,8 procento kapitalo. AB Ûkio banko valstybinis kapitalas 1992 m. birþelio pabaigoje buvo 53,6 procento, o 1993 m. birþelio pabaigoje – tik 16,7 procento viso akcinio kapitalo (Lietuvos bankas 1993b: 135). Taigi ir ðie bankai, pradëjæ savo veiklà ið valstybës lëðø, vëliau per privatizuotas ámones, ávairiais bûdais tapusias PKÁ, ágijo privaèiø bankø statusà. Panaðiai kapitalà kaupti pradëjo dauguma ðalies komerciniø bankø, taèiau jie kûrësi nevienodomis konkurencijos sàlygomis. Vieni jø (pvz., bankas „Hermis“) miestø centruose gavo didelius pastatus, ir ðie ið valstybës balanso „atsidûrë“ privataus banko balanse. Kitiems, „neglobojamiems“, teko kurtis savo jëgomis, pirkti pastatus ar juos nuomoti, skirti lëðø bankams plësti, rekonstruoti, árengti brangias saugyklas ir apsaugos sistemas. Sudëtingomis Lietuvos ûkio pertvarkos sàlygomis prasidëjusi komerciniø bankø steigimo karðtligë truko iki 1993 m. Jà skatino ir tai, kad bankininkystë buvo itin pelningas verslas. Kylanti infliacija ir su tuo susijusios didelës palûkanos – tai didelis pelnas per trumpiausià laikà. Be to, imtis bankininkystës verslo netiesiogiai skatino ir pakankamai liberalûs to meto teisës aktai. Á tai atkreipë dëmesá ir uþsienio moks- lininkai: „Visos trys valstybës (Baltijos respublikos – L. Ð.) vykdë ypaè liberalià politikà, teikdamos licencijas naujø komerciniø bankø veiklai“ (Fleming ir kt. 1997: 42). Iš 1 lentelës matyti, kad labiausiai bankø padaugëjo 1991–1993 m. – nuo 7 iki 28. Taèiau bankø gausëjimas dar nerodo teigiamo ðalies bankininkystës poslinkio. Tokià iðvadà leidþia daryti daugelio taip greitai iðkilusiø komerciniø bankø likimas.

1 lentelë Bankø ir kitø kredito ástaigø skaièius (laikotarpio pabaigoje)

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 Visi bankai 7 11 20 28 22 16 14 Komerciniai bankai 7 11 20 28 22 15 12 Komerciniø bankø filialai (skyriai) ir atstovybës – 2 20 139 292 250 232 Uþsienio bankø atstovybës – – – – 1 3 3 Uþsienio bankø skyriai (filialai) – – – – – – –

Šaltinis: Lietuvos bankas (1999: 10). L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 15

Palyginimui, Estijoje iki 1991 m. pabaigos buvo ákurti 24 komerciniai bankai, jie suteikë apie 1/3 visø paskolø. 1992 m. pabaigoje Estijoje veikë 43 bankai, o 1993 m. bankø skaièius padidëjo iki 63. Latvijoje 1991–1992 m. buvo iðduota 50 licencijø naujø bankø veiklai, 1992 m. pabaigoje veikë 60 bankø. Finansinës veiklos aplinka visiðkai pasikeitë, kai Baltijos ðalys ásivedë nacionalinæ valiutà: Latvija rublá ir Estija kronà – 1992 m., Lietuva lità – 1993 m. (OECD 2000: 100). Analizuojant aptariamo laikotarpio literatûrà, pagrástai kyla klausimas, kodël komerciniai bankai taip lengvai steigti, o vëliau neatsakingai dirbo ir iððvaistë fiziniø ir juridiniø asmenø lëðas. Tarptautinë bankininkystës patirtis rodo, kad prieð iðduodant veiklos licencijà turi bûti iðnagrinëjamas banko verslo planas, nustatoma kapitalo kilmë, ávertinama banko steigëjø ir administracijos kvalifikacija bei reputacija. Lietuvoje ði procedûra buvo labai supaprastinta. Be to, iki 1992 m. vidurio nebuvo komerciniø bankø veiklà reglamentuojanèio ástatymo. Ið pradþiø á ðiuolaikinæ Lietuvos bankininkystæ ásiliejo nemaþai reikiamos kvalifikacijos ir reputacijos neturinèiø þmoniø. Dalis verslo subjektø dalyvavo ne tik legalioje, bet ir ðeðëlinëje veikloje, t. y. slëpë pajamas, nemokëjo mokesèiø. Tokie akcininkai arba jø atstovai buvo „renkami“ á bankø valdybas ir stebëtojø tarybas, kad per ðiuos valdymo organus ágyvendintø savo tikslus. Dalis akcininkø bankuose neatlikdavo savo tikrøjø funkcijø, nes akcijas pirko ne tam, kad plëtotø ðios srities veiklà, o tam, kad, prisidengæ banko veiklos licencija, iðsidalytø fiziniø ir juridiniø asmenø pinigus arba tiesiog „iðplautø“ ðeðëlinëje ekonomikoje ágytas lëðas. AB „Aurabankà“ pirmiausia suþlugdë savi akcininkai. Jie iš „Aurabanko“ per metus paëmë 40 mln. litø trumpalaikiø paskolø. Paskolas ëmë átakinga „Luokës“ grupë, valdþiusi 68 procentus banko akcijø. Aiðku, kad „Aurabanko“ vadovybë, netgi matydama, kad sutartys yra rizikingos, nepajëgë atsispirti tikrøjø banko savininkø spaudimui. Tai suþlugdë daugelá kredito bendroviø, AB „Sekundës bankà“, AB „Ateitis“, AB „Nidos“ bankà ir kitus komercinius bankus. Neigiamu to meto komerciniø bankø veiklos bruoþu laikytinas dosnus paskolø teikimas ne tik bankø steigëjams, stambiems akcininkams, bet ir su banku vienaip ar kitaip susijusiems asmenims (giminaièiams, draugams, verslo partneriams, aukð- tiems valdininkams), reikiamai neávertinus jø finansinës padëties. Apie tai nemaþai raðyta to meto spaudos puslapiuose. Sustabdyti banko tarnautojø piktnaudþiavimà buvo ámanoma tik pradëjus laikytis bent minimaliø verslo etikos normø ir ádiegus veiksmingà banko vidaus kontrolës sistemà. Iðorinë kontrolë dël objektyvaus ir subjektyvaus pobûdþio prieþasèiø tuo laikotarpiu buvo pernelyg silpna. Teikti paskolas ðalies ûkio subjektams, kurie, atkûrus nepriklausomybæ, þengë pirmuosius þingsnius, buvo gana rizikinga. Teikiamø paskolø rizika Lietuvoje buvo daug didesnë nei iðsivysèiusiose rinkos ekonomikos ðalyse – pastarosiose bankai vykdë gerokai atsargesnæ paskolø teikimo politikà. Vadinamojo laukinio kapitalizmo laikotarpiu, kai Lietuva buvo „tarpinë stotis“ tarp Rytø ir Vakarø valstybiø, o sienø kontrolë buvo formali, klestëjo didelio masto spekuliacinës operacijos metalais, kuru ir maisto produktais. Tuo metu kai kurioms prekëms buvo taikomos valstybinës kai- nos, ypaè NVS ðalyse. Tai suteikë galimybæ verslo atstovams, turintiems reikiamø ryðiø, pirkti prekes valstybinëmis, o parduoti – rinkos kainomis. Tokia padëtis leido skolintis pinigus uþ dideles palûkanas ir laiku juos gràþinti, o bankams – teikti blankinius kreditus. 1990–1992 m. komerciniø bankø suteiktø paskolø ir turëtø indëliø dydis matyti ið 2 lentelës. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 16

2 lentelë Komerciniø bankø paskolos ir indëliai 1990–1992 m. (laikotarpio pabaigoje) (mln. rubliø) Metai Paskolos Paskolos Paskolos Valstybës Valstybës Akciniø Fiziniø valstybës akcinëms fiziniams lëðos ir valstybiniø bendroviø asmenø ámonëms bendrovëms asmenims akciniø lëðos santaupos ámoniø lëðos 1990 135 – 43 – 35 – 20 1991 249 – 804 – 734 – 572 1992+ 46 27 10 33 208 119 56

Pastaba: +1992 m. – mln. talonø. Šaltinis: Lietuvos bankas (1993a: 54).

Lietuvos komerciniai bankai abejotinø ir nuostolingø paskolø suteikë ir dël to, kad jø darbuotojai neatlikdavo visapusiðkos klientø veiklos analizës. Daug paskolø buvo suteikta didelëms, bet neperspektyvioms ámonëms. Joms bankrutavus, bankai patyrë nuostoliø, nes daþnai tø ámoniø turtas bûdavo nelikvidus. Dideliø nuostoliø komerciniai bankai patyrë ir dël to, kad daug paskolø suteikë pagal valstybiniø ámoniø garantinius raðtus. Pakeitus ástatymus, 1994 m. pabaigoje tokios garantijos tapo negaliojanèiomis. Socialistinës planinës ekonomikos sàlygomis bankø funkcijos buvo kur kas siauresnës, nei rinkos ekonomikos sàlygomis. Todël Lietuvos komerciniai bankai beveik negalëjo remtis tarybiniais metais sukaupta patirtimi. Paplitus masiniam bankininkystës verslui, ið karto atsirado kvalifikuotø kadrø stygius. Keletas valstybiniø bankø, niekada nedirbusiø rinkos sàlygomis, gausybës reikalingø kadrø parengti negalëjo. Nespëjo jø rengti ir aukðtosios mokyklos. Todël ávairias pareigas bankuose ëjo þmonës, neturëjæ reikiamo bankininkystës srities iðsilavinimo ir patirties. Skolintojus pasirinkti „klaidingà“ sprendimà, ypaè iki bankø griûties, vertë dar viena prieþastis – ðalies bankø rinkoje nusistovëjusi tvarka gauti atlygá uþ suteiktà paskolà. Niekam nebuvo paslaptis, kad, gavus paskolà (daþnai ir be garantø), dalá sumos (10, 30 ar net 50 proc.) reikëdavo atiduoti bankø darbuotojams. Taigi paskolø gavëjai mokëjo tam tikrà „rinkos“ procentà, kurio dydis priklausë nuo to, kaip sunkiai gauta paskola, ir kitø dalykø. Be to, komerciniø bankø valdybos dosniai dalydavo bepro- centes arba maþaprocentes paskolas stebëtojø tarybø nariams, o ðie atsidëkodami skirdavo didþiulius atlyginimus ir premijas atsakingiems bankø darbuotojams. Dabar sunku ávertinti ir nustatyti, kiek nuostoliø komerciniai bankai patyrë dël bankininkø neprofesionalumo ir bankø darbuotojø nesàþiningumo. Iki 1992 m. jie neprivalëjo teikti visuomenei informacijos apie savo veiklos rezultatus ir finansinæ bûklæ. Viena didþiausiø komerciniø bankø negalios prieþasèiø – negràþintos (blogos) paskolos. Bankui negráþusi pinigø suma virsta nuostoliais, bankas negauna planuotø pajamø ir galiausiai netenka dalies aktyvø. 1991–1994 m. ðalies komerciniuose ban- kuose susikaupë daug negràþintø (blogø) paskolø, tai trikdë jø veiklà ir këlë didelæ grësmæ Lietuvos bankø sistemos stabilumui.

5. Kredito bendroviø susikûrimas ir þlugimas Pereinant prie rinkos ekonomikos, gyventojø santaupas ir juridiniø asmenø lëðas pritraukdavo ne tik komerciniai bankai. 1991–1993 m. rimtas jø konkurentas buvo smulkios kredito bendrovës (pradëjo kurtis 1990 m. pabaigoje). Tokios bendrovës, siûlydamos dideles palûkanas, pasisavino dideles grynøjø pinigø sumas. Daþna kredito bendrovë buvo sukurta ir veikë finansinës „piramidës“ pagrindu: ið naujø ánaðø (indë- liø) mokamos palûkanos ankstesniems indëlininkams, procesas nutrûksta, kai baigiasi ánaðai. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 17

Tai, kas tuo metu vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pasauliui nebuvo naujiena. Pokomunistinëse ðalyse tokia finansiniø aferø, dar vadinamø Ponzi aferomis*, problema pirmiausia iðkilo Jugoslavijoje, po to – Vengrijoje, Rumunijoje („Caritas“), Rusijoje ir kitose NVS ðalyse. Taip Rusijoje iðgarsëjo MMM, „Èara“, „Chopry“ ir kitos kredito bendrovës, kurios finansiniø „piramidþiø“ pagrindu veikë maþdaug dvejus metus ir iðvaistë gyventojø ir juridiniø asmenø lëðas. Panaši padëtis Lietuvoje buvo susidariusi 1987–1988 m., kai pradëjo veikti pir- mieji kooperatyvai. Tada á teismus kreipësi daug þmoniø, kurie, ûkio subjektams bankrutavus, neatgavo jiems patikëtø savo santaupø. 1991–1993 m. pirmøjø ðalies vyriausybiø klaida buvo tai, kad jos leido steigtis ir rinkti gyventojø lëðas ne tik kredito ástaigoms, bet ir kredito bendrovëms, ir jø nekontroliavo. Lietuvos Respublikos ámoniø, Akciniø bendroviø, Ûkiniø bendrijø ástatymuose ámonëms buvo suteikta teisë skolinti ir skolintis piniginiø lëðø ið fiziniø ir juridiniø asmenø (þr. Atkuriamasis Seimas 1990a, b, 1991a). Antai Lietuvos Respublikos ak- ciniø bendroviø ástatymo, priimto 1990 m. liepos 30 d., 3 skirsnio 12 straipsnio 2 punkto 6 papunktyje skelbiama: „Bendrovë gali sudaryti sutartis, prisiimti ásipareigojimus, skolinti ir skolintis piniginiø lëðø uþ palûkanas, nustatomas sutartimi“ (Atkuriamasis Seimas 1991a). Nuo 1993 m. antrosios pusës viena po kitos pradëjo þlugti ið gyventojø pinigus priiminëjusios ir ávairias finansines paslaugas teikusios kredito bendrovës „Egis“, „Finansinës investicijos“, Vilniaus nekilnojamo turto birþa, „Germës garantas“, „Enija“, „Lirida“, „Monetø galerija“, „Þydrius“, „Merilina“, „Sveikuoliai“, „LITPoliinter“, Kauno holdingo kompanija. Pirmosios kredito bendrovës uþ indëlá uþsienio valiuta per mënesá mokëjo 4–5 procentø palûkanas, o 1993 m., siekdamos pritraukti indëlininkus, – jau 15–20 procentø palûkanas (Rakauskienë 1998: 41). Kredito bendrovës, siekdamos pritraukti kuo daugiau indëlininkø, pasitelkë á pagalbà masines informacijos priemones. Kai kuriø reklamos praneðimø, pasiro- dþiusiø spaudoje, turinys priminë tarybinio laikotarpio ðûkius. Antai 1994 m. kovo 8 d. „Lito“ laikraštyje išspausdinta tokia IÁ „Merilina“ reklama: „Mes drauge pakelsime ið griuvësiø ekonomikà“. Uþ ðio „kilnaus“ ðûkio „uþkibo“ apie 700 indëlininkø (uþ indëlius per mënesá buvo mokama 10–17 proc. palûkanø). Á ekonominës policijos pareigûnø akiratá pateko 1993 m. liepos 23 d. Kaune ásteigta UAB „Lunatikas“, kuri, neturëdama Lietuvos banko leidimo, atliko operacijas uþsienio valiuta. Jos indëlininkø dëmesá patraukë intriguojantis bendrovës pavadinimas ir ne maþiau intriguojanti reklama: „Jûs miegate, o jûsø santaupos didëja“ (Rudekienë 1994). Per trumpà laikotarpá ið palyginti nedidelio indëlininkø bûrio ði bendrovë priëmë 95 tûkst. JAV doleriø, 8,7 tûkst. Vokietijos markiø ir 17 tûkst. litø indëliø. Indëlininkai „Lunatikui“ skolino uþsienio valiuta, taèiau dokumentuose indëliai buvo pajamuo- jami litais, todël licencijos valiutos operacijoms atlikti bendrovei nereikëjo. Kai kurios kredito bendrovës besireklamuodamos tvirtai garantavo savo ástatiniu kapitalu. Taèiau ið tikrøjø jis buvo maþas, palyginti su tomis lëðø sumomis, kurias bendrovës surinkdavo ið indëlininkø. Kitos kredito bendrovës indëliø ëmimà, leistinà tik kredito ástaigoms, slëpë ávairiomis sutartimis, kuriø ðalies ástatymai nedraudë (pvz., pasaugos sandorio sutartimis). Daugeliui bendroviø vadovavo specialaus finansø valdymo srities iðsilavinimo neturintys þmonës. Taigi dësninga, kad jos tapo nemokios ir greitai atsidûrë ties bankroto riba. Pradëjus þlugti pirmoms kredito bendrovëms ir iðaiðkëjus masinëms gyventojø *Ponzi afera (arba Poncio fi- nansai) siejama su vieno suk- apgavystëms, Seimas buvo priverstas imtis skubiø priemoniø. 1993 m. birþelio 29 d. èiaus – italo Ponzi pavarde. Jis po Pirmojo pasaulinio karo su- Seime pradëtas svarstyti Ástatymo dël ûkiniø subjektø piniginiø lëðø skolinimo fi- kaupë pinigines lëðas, þadëda- ziniams bei juridiniams asmenims projektas. Já svarstyti pirmiausia skatino tai, kad mas dideles palûkanas, kurias mokëjo ne ið investicijomis uþ- ûkio subjektai, uþsiimantys kredito ástaigø veikla, daþnai nesugebëdavo vykdyti ásipa- dirbtø pinigø, bet ið naujø reigojimø kreditoriams ir këlë pavojø, kad bus paþeidþiamos jiems pinigus patikëjusiø áplaukianèiø lëðø (Mayer ir kt. 1995: 403–404). indëlininkø turtinës teises. Ne maþiau svarbus buvo ir kitas motyvas: tokiems ûkio Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 18

subjektams „iðëmus“ dalá piniginiø lëðø ið apyvartos, sunkiau darësi kaupti pagrindiná kapitalà komerciniams bankams, kuriø paskirtis buvo ne tik kaupti kredito iðteklius, atlikti operacijas mokamaisiais ir vertybiniais popieriais, bet ir dalyvauti pinigø apy- vartoje, reguliuojant pakankamà jø perkamàjà galià. Dël tokios padëties ypaè silpnëjo Lietuvos banko pinigø politikos priemoniø poveikis reguliuojant pinigø kieká apy- vartoje. Po ilgø diskusijø Seime prieita prie bendros iðvados, kad priimamas ástatymas turi atskirti ûkio subjektø veiklà: komercine ir ûkine veikla uþsiimanèios kredito bendrovës negali atlikti banko funkcijø. 1993 m. liepos 15 d. ástatymas buvo priimtas (LRS 1993a), kredito bendrovëms uþdrausta verstis kredito ástaigø veikla. 1993 m. pabaigoje–1994 m. pradþioje, bankrutavus kredito bendrovëms ir daugeliui jø iððvaisèius indëlininkø lëðas, padidëjo pasitikëjimas komerciniais bankais, þmonës juose pradëjo laikyti daugiau indëliø.

6. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimai Banko bankrotas visuomenei yra kur kas skaudesnis ávykis nei paprastos akcinës bendrovës þlugimas: nepavykusio bankininkystës verslo pasekmes pajunta ne tik jo organizatoriai ir dalyviai – steigëjai bei akcininkai, bet ir indëlininkai. Þlugus bankui, kyla iðgàstis, kad þlugimas gali apimti ir kitus bankus, perþengti bankø sistemos ribas ir paveikti visà finansø sistemà, ðalies makroekonomikà, netgi kitas valstybes. Analizuojant ir lyginant Lietuvos ir daugelio uþsienio ðaliø bankininkystës raidà, matyti, kad bankø bankrotai, krizës ir kiti veiklos sutrikimai yra áprastas reiškinys. Vakarø ðaliø bankø veiklos patirtis rodo, kad paprastai problemø nekyla, kol vienu metu pinigus ið banko atsiima nedaug indëlininkø. Kai indëlius pradedama atsiiminëti masiðkai, neatsilaiko në vienas bankas. VRE ðalys (Albanija, Bulgarija, Èekija, Lenkija, Rusija, Slovënija, Vengrija), pereidamos nuo planinës prie rinkos ekono- mikos, taip pat patyrë bankø sistemos sukrëtimus. Vengrijos vyriausybë buvo priversta net tris kartus gelbëti valstybinius bankus. Bankrotø neiðvengë ir Èekijos Respublikos bankai. Nors ði ðalis buvo viena ið sparèiausiai þengusiø rinkos ekonomikos keliu, bankø griûties laikotarpiu bankrutavo kas penktas jos bankas. Lenkijos Respublikoje 1992–1995 m. finansø institucijoms buvo iðkelta apie 200 bankroto bylø. Bulgarijoje, nesëkmingai reformavus valstybinæ pramonæ, prastai dirbant bankø prieþiûros institucijoms, bankai patyrë daugiau kaip 1 mlrd. JAV doleriø nuostoliø (Survey 1997: 5). 1998 m. masinius bankø bankrotus ir net finansø krizæ patyrë Rusija. Bankø veiklos sutrikimai pereinamuoju laikotarpiu buvo bûdingi ir kitoms Baltijos ðalims – Latvijai ir Estijai. 1994–1998 m. dël bankrotø Latvijoje bankø su- maþëjo 44, Estijoje – 48 procentais (Lietuvoje – 59 proc.). Uþsienio ðaliø moks- lininkai, tyrinëjæ bankø krizæ Baltijos ðalyse, nustatë, kad jose ið pradþiø nebuvo sukurta reikiama paskolø teikimà ir banko bankroto procedûras reglamentuojanti teisinë bazë, trûko tvarkos nuosavybës, hipotekos registruose (OECD 2000: 99–114; Fleming ir kt. 1997: 43). Panagrinëjus uþsienio ðaliø bankø veiklà, jø bankrotus ir krizes, galima rasti daug bendra su problemomis, kurias Lietuvos bankai patyrë 1994–1996 m. Vakarø ðaliø (taip pat JAV) ir Lietuvos ðiuolaikinës bankininkystës raidoje galima áþvelgti tokiø paraleliø, kaip rizikingos paskolos, savivaliavimas ir piktnaudþiavimas, indëlininkø panika dël paskleistø gandø ir kt. 1994 m. Lietuvos komerciniø bankø raidoje ávyko esminis lûþis. Ðie metai – tai ekstensyvios komerciniø bankø plëtros pabaiga. Keitësi ðalies ekonominë padëtis, maþëjo infliacija. Ðalyje vyko grandininë reakcija: vienø ûkio subjektø finansinës problemos (verslo pajamø maþëjimas) sukëlë kitø verslo subjektø finansines problemas (vëlavimas gràþinti paskolas, blogø paskolø daugëjimas). Susidarius nepalankioms ekonominëms aplinkybëms, bankø skolininkams tapo sunku vykdyti savo ásipareigojimus. Deja, nemaþai ámoniø ir kai kurie komerciniai bankai tokiø ðalies ekonomikos pokyèiø neávertino. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 19

Bankrutavus kredito bendrovëms, pradëjo bankrutuoti ar likviduotis ir pirmieji maþi bankai. Komerciniø bankø veiklos sutrikimai prasidëjo 1994 m. pradþioje. Tais metais net trims komerciniams bankams – „Apus“, Panevëþio komerciniam bankui „Ateitis“, „Sekundës bankui“ – buvo iðkeltos bankroto bylos, o komercinius bankus „Þemës bankas“ ir „Lietûkis“ visuotiniuose akcininkø susirinkimuose nutarë likviduoti patys akcininkai. 1994 m. pabaigoje ið 27 Lietuvos komerciniø bankø operacijas atliko tik 22 bankai. To meto padëtá rodo 3 lentelëje pateikiami duomenys.

3 lentelë Lietuvos bankø veiklos sustabdymas 1994–1996 m.

Banko pavadinimas Bankroto paskelbimo, likvidavimosi, laikinojo administratoriaus paskyrimo data Komercinis bankas „Þemës bankas“ 1994 03 24 akcininkai nutarë likviduoti bankà Komercinis bankas „Apus“ 1994 06 15 iškelta bankroto byla Komercinis bankas „Lietûkis“ 1994 07 16 akcininkai nutarë likviduoti bankà Panevëþio komercinis bankas „Ateitis“ 1994 09 19 iškelta bankroto byla Komercinis bankas „Sekundës bankas“ 1994 12 06 iškelta bankroto byla Komercinis bankas „Kredito bankas“ 1995 05 04 iškelta bankroto byla Akcinis kredito bankas „Nida“ 1995 05 12 iškelta bankroto byla Kooperacijos bankas 1995 06 15 iškelta bankroto byla AB bankas „Lietuvos verslas“ 1995 09 26 iškelta bankroto byla Komercinis bankas „Balticbank“ 1995 10 11 iškelta bankroto byla AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas 1995 12 20 paskirtas laikinasis administratorius AB „Litimpeks“ bankas Paskelbtas moratoriumas nuo 1995 12 22 AB „Komercijos ir kredito bankas“ 1996 02 19 iškelta bankroto byla Lietuvos valstybinis komercinis bankas 1996 07 19 paskirtas laikinasis administratorius Komercinis „Ekspres“ bankas 1996 08 16 iškelta bankroto byla AB „Vakarø bankas“ 1996 09 16 iškelta bankroto byla Komercinis bankas „Senamiesèio bankas“ 1996 12 23 iškelta bankroto byla

Šaltinis: Statistikos departamentas (1996b: 72, 1997: 12, 1998: 12).

1994 m. gerokai sumaþëjo komerciniø bankø galimybës uþdirbti pelnà ið palûkanø marþos. 1991–1993 m. spartus marþos didëjimas sudarë sàlygas teikti ri- zikingas paskolas, bet vëliau marþa sparèiai maþëjo ir nebegalëjo atsverti komercinius bankus vis labiau slegianèios blogø paskolø naðtos. Tai juos vertë kaupti daugiau lëðø likvidumui palaikyti. Ðie poþymiai rodë ðalies komerciniø bankø veiklos sutrikimø pradþià ir problemas, su kuriomis jie susidûrë didþiøjø bankø griûties iðvakarëse. 1995 m. viduryje jau buvo akivaizdu, kad maþøjø komerciniø bankø likimas artimiausiu metu gali iðtikti ir didþiuosius komercinius bankus. Pirmiausia tai grësë AB „Aurabankui“. Ðá nemokiu tapusá bankà rengësi perimti kiti du likvidumo problemø turëjæ bankai – AB „Litimpeks“ bankas ir AB LAIB. Taèiau kai paaiðkëjo, kad banko skoloms padengti reikia 60 mln. litø, ðio sumanymo atsisakyta. Tada „Aurabankà“ nutarë gelbëti Vyriausybë (jame indëlius laikë dauguma valstybës ástaigø). Taip privatus bankas, susikûræs ið valstybinio Socialinio banko, vël ágijo valstybinio banko statusà (Lietuvos bankas 1996b: 19). Tai sukëlë dalies visuomenës, pirmiausia – netekusiø pinigø indëlininkø, neigiamà reakcijà. Pagrástai keltas klausimas, kodël tokia pagalba nesuteikta „Nidos“, „Ateities“, „Apus“ bankams, „Sekundës bankui“. Ðalies komerciniø bankø veiklai lemiamos átakos turëjo 1995 m. gruodþio 20–22 d. Lietuvos banko paskelbtas dviejø dideliø bankø moratoriumas – AB LAIB ir AB „Litimpeks“ banko veiklos sustabdymas. Lietuvos bankø sistemoje ðie bankai uþëmë svarbià vietà. Jø lëðø apyvarta sudarë 30 procentø visø ðalies bankø lëðø apyvartos. AB LAIB ir AB „Litimpeks“ banko þlugimà lëmë objektyvaus ir sub- Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 20

jektyvaus pobûdþio prieþastys: maþëjanti infliacija ir kartu bankø marþa, paskolø teikimas uþ neátikëtinai maþas palûkanas ar visai be palûkanø, klientø patikimumo, garantijø netikrinimas, per brangus pigiai ákeisto privatizuoto nekilnojamojo turto vertinimas, paskolø teikimas jø negràþinusiam asmeniui ir kt. Svarbios ðiø bankø þlugimo prieþastys buvo ir neatsakingi bankø vadovybës veiksmai, prarastas kitø komerciniø bankø pasitikëjimas. AB LAIB vadovo, AB „Litimpeks“ banko valdybos ir stebëtojø tarybos pirmininkø sulaikymas sukëlë indëlininkø antplûdá, o masinis indëliø atsiëmimas ðiuos bankus galutinai suþlugdë. Susiklosèiusi padëtis ðalies bankø rinkà dar labiau sutrikdë: padidëjo visuomenës nepasitikëjimas komerciniais bankais, ið jø pradëta masiðkai atsiiminëti indëlius. Indëlininkus stengësi nuraminti net ir tie komerciniai bankai, kuriems sukrëtimai tuo metu tiesiogiai negrësë (likvidumo problemø tuo metu turëjo beveik visi bankai). AB Vilniaus bankas 1995 m. paskutinëmis dienomis reguliariai teikë visuomenæ raminanèius praneðimus apie savo finansinæ bûklæ. Buvo skelbiama, kad gruodþio 22 d. Vilniaus bankas dirbo, kaip áprasta, ir atliko visas bankines operacijas, kad ið ryto susirinkæ indëlininkai apie 16 valandà iðsiskirstë, kad visi, norëjæ nutraukti sutartis, pinigus pasiëmë, o banko kasoje sukauptos grynøjø pinigø sumos esanèios didesnës nei banko indëlininkø terminuotøjø sàskaitø. Taigi 1995 m. pabaigoje–1996 m. pradþioje Lietuvos bankø sistema patyrë nemaþø sukrëtimø. 1995 m. pabaigoje Lietuvos banke buvo áregistruoti 27 komerciniai bankai ir Lietuvos vystymo bankas, taèiau ið tikrøjø veikë tik 12 komerciniø bankø (44 proc. visø bankø) ir Lietuvos vystymo bankas (1994 m. pabaigoje ið tikrøjø veikë 22 bankai, arba 82 proc. visø bankø). 1995 m. pabaigoje 11 komerciniø bankø jau buvo priskirti prie probleminiø bankø grupës. Ið jø 8 bankams iðkeltos bankroto bylos, 2 bankai likviduoti visuotinio akcininkø susirinkimo sprendimu, 1 bankui paskirtas laikinasis administratorius (Lietuvos bankas 1996a: 24). Buvo nuogàstaujama, kad 2 bankø griûtis ir beveik didþiausiø 4 bankø (AB LAIB, AB „Litimpeks“ banko, AB „Vakarø bankas“, AB „Aurabankas“) veiklos sustabdymas neperaugtø á ðalies finansø krizæ.

7. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimø likvidavimas Uþsienio ðaliø mokslininkai teigia, kad bankø veiklos sukrëtimai turi átakos valstybiø stabilumui. Bankrotas sutrikdo valstybës finansø rinkà. Taigi nenuostabu, kad daugelio valstybiø valdþios institucijos imasi „reanimuoti“ ðalies ekonomikai svarbius bankus. Tai buvo bandyta daryti ir Lietuvoje. Kokiø priemoniø ëmësi Prezidentas, Seimas, Vyriausybë, kad bûtø áveikta susiklosèiusi padëtis? Siekdami pagerinti ðalies komerciniø bankø veiklà, Seimas ir Vyriausybë per gana trumpà laikà po didþiøjø bankø griûties pakeitë ir papildë pagrindinius komercinës bankininkystës ástatymus. 1995 m. gruodþio 28 d. visø Seimo frakcijø atstovai Biudþeto ir finansø komitete svarstë skubiai priimtinus ástatymus ir nutarimus (LRS 1995f). Svarstyme dalyvavo Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Finansø ministras, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Be dideliø diskusijø ir ginèø sutarta nedelsiant pradëti vykdyti bankø atgaivinimo programà. 1995 m. gruodþio 29 d. Seimas priëmë nutarimà dël neatidëliotinø priemoniø bankininkystës problemoms spræsti (LRS 1995e). Jame ásipareigota priimti teisës aktus, kurie numatytø didesnæ turtinæ atsakomybæ komerciniø bankø akcijø paketø savininkams, iðplëstø komerciniams bankams taikomas poveikio priemones ir jø taikymo pagrindus, numatytø bankø tarybø ir valdybø nariø bei tarnautojø, tiesiogiai atsakingø uþ paskolø teikimà ir jø neiðieðkojimà, baudþiamàjà ir turtinæ atsakomybæ, paskolas paëmusiø ir su jø panaudojimu susijusiø asmenø baudþiamàjà ir turtinæ atsakomybæ dël ásipareigojimø bankui nevykdymo, grieþtesnes sankcijas asmenims, susijusiems su paskolø negràþinimu laiku ir kitø ásipareigojimø nevykdymu. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 21

Tà paèià dienà skubos tvarka Seime priimti ir dar trys Lietuvos Respublikos ástatymai: „Dël akciniø bendroviø Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir „Litimpeks“ bankas“ (LRS 1995a), „Dël Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pa- pildymo ir pakeitimo“ (LRS 1995b), „Dël Lietuvos Respublikos komerciniø bankø ástatymo papildymo“ (LRS 1995c). Ástatymo „Dël akciniø bendroviø Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir „Litimpeks“ bankas“ 1 straipsnyje raðyta, kad ðiuo ástatymu atnaujinama nurodytø akciniø bendroviø (bankø) veikla, o Lietuvos bankas ir Vyriausybë juos gaivina ir prireikus pertvarko ástatymu nustatyta tvarka. Seimo nutarimas dël neatidëliotinø priemoniø bankininkystës problemoms spræsti, kaip ir kiti 1995 m. paskutinæ darbo dienà Seimo priimti ástatymai, buvo skubotas. Jis rodë ir gerus norus kuo greièiau áveikti esamà padëtá, neleisti pasikartoti tokiems reiðkiniams, ir kartu – formalià reakcijà á vykstanèius procesus. Kai kurios ðio nutarimo nuostatos në negalëjo bûti ágyvendintos, nes tiesiog buvo neágyven- dinamos tikrovëje arba prieðtaravo galiojanèioms teisës normoms, kaip pavyzdþiui, nuostata, numatanti „didesnæ turtinæ atsakomybæ komerciniø bankø akcijø paketø savininkams“ (LRS 1995e). 1995 m. pabaigoje Lietuvos bankø sistema buvo praradusi pasitikëjimà, o 1996 m. pradþioje jau buvo akivaizdu, kad sunki daugumos komerciniø bankø finansinë bûklë padarë þalos ir ðalies ekonomikai, ir valstybës prestiþui. Dviejø didþiøjø komerciniø bankø veiklos sustabdymas ir bankø bankrotai turëjo neigiamos átakos ðalies finansø bûklei. Nebuvo ávykdytas fiziniø asmenø pajamø mokesèio surinkimo planas (surinkta 98,1 proc.), pirmiausia – dël ámoniø ir organizacijø lëðø áðaldymo bankuose. Buvo sunkiau vykdyti valstybës biudþeto (valstybës biudþeto deficitas 1996 m. pirmàjá pusmetá sudarë 359 mln. Lt) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamø reika- lavimus, iðmokëti pensijas. Per 1996 m. pirmuosius tris ketvirèius gyventojø indëliø visuose veikusiuose bankuose sumaþëjo 377,6 mln. litø (Lietuvos bankas 1997b: 38). Dël bankø griûties beveik suþlugo tarpbankiniø paslaugø rinka. Labai smuko bankø tarpusavio pasitikëjimas, smarkiai sumaþëjo pinigø kiekis rinkoje. 1995 m. gruodþio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos ástatymas dël priemoniø komerciniø bankø likvidumui palaikyti (LRS 1995d). Seimas, siekdamas spræsti tarpbankiniø paskolø likvidumo problemas, ágaliojo Vyriausybæ teikti ne ilgiau kaip vieneriems metams ir ne didesnes kaip 300 mln. litø valstybës garantijas, taèiau tarpbankinæ paskolà buvo sunku gauti ir turint tokià garantijà. Prieð komerciniø bankø veiklos sukrëtimus tarpbankinë paskolø rinka buvo kur kas aktyvesnë. Vien 1995 m. rugsëjo mën. buvo suteikta daugiau kaip 91 mln. litø tarpbankiniø paskolø. 1996 m. geguþës mën. tarpbankinës paskolos sudarë tik 4,5 mln. litø. Nuo 1996 m. sausio nustota teikti paskolas uþsienio valiuta (Lietuvos bankas 1997c: 21). Per 1996 m. pirmàjá ketvirtá Lietuvos banko oficialiosios tarptautinës atsargos sumaþëjo 15,5 procento, konvertuojamos valiutos atsargos (1996 m. sausá–vasará) – 137 mln. JAV doleriø (Lietuvos bankas 1997a: 4). Smarkiai pablogëjo ir Vyriausybës vertybiniø popieriø (VVP) rinkos padëtis. Ið Lietuvos ëmë masiðkai trauktis uþsienio investuotojai, kurie, ekspertø vertinimais, 1995 m. rudená uþëmë 30–40 procentø VVP rinkos. Buvo prarastas pasitikëjimas ðalies nacionaline valiuta – litu. Neskatinta investuoti litais. Todël VVP palûkanos padidëjo iki 39 procentø. Net ir padidinus palûkanø normà, sunkiai sekësi platinti naujø emisijø obligacijas. Ávairiø ekspertø vertinimais, ðalies bankø griûtis tiesiogiai palietë apie 30 pro- centø, netiesiogiai – 70 procentø ûkio subjektø. Ðalies gyventojai ir ûkio subjektai per bankø bankrotø laikotarpá (1994–1996 m.) patyrë 1,2 mlrd. litø nuostoliø, o tai sudarë 2,5 procento BVP (Garbaravièius, Kuodis 2002). Buvo prarastas pasitikëjimas bankais ðalyje ir uþsienyje. Taèiau visuotinës ðalies bankininkystës ar finansø krizës nebuvo – bankø griûties laikotarpiu piniginiø atsiskaitymø sistema, iðskyrus kai kuriø bankø, nebuvo sutrikusi, veikë ðalies pinigø ir kapitalo rinka. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 22

Po stambiøjø bankø griûties Lietuvos bankø veikla laikinai sutriko. Taèiau tokie sutrikimai turëjo ir teigiamos átakos: bankø sektorius „apsivalë“ ir sustiprëjo, iðlikæ bankai veikë apdairiau, gerokai sumaþëjo blogø paskolø portfelis, buvo stiprinama ir tobulinama bankø prieþiûros sistema. Ðalyje buvo matyti ir politinës krizës poþymiø. Susiklosèius tokiai padëèiai, Prezidentas ir Seimo Pirmininkas ëmësi veiksmø, kurie buvo bûtini politiniam nesta- bilumui, glaudþiai susijusiam su bankø veikla, likviduoti. Be ekonominio pobûdþio veiksmø, taikomø bankø veiklai sureguliuoti, iðeitimi ið susidariusios padëties laikyti ir politinio pobûdþio sprendimai, pavyzdþiui, Vyriausybës ir Lietuvos banko vadovø atstatydinimas. 1996 m. sausio 9 d. ávyko Seimo neeilinis plenarinis posëdis (LRS 1996a), ku- riame dalyvavo ir Prezidentas A. Brazauskas. Iðklausius Lietuvos banko valdybos pirmininko K. Ratkevièiaus, Ministro Pirmininko A. Ðleþevièiaus, vidaus reikalø ministro Romasio Vaitiekûno praneðimus apie bankininkystëje susidariusià padëtá ir atsakymus á Seimo nariø klausimus, padaryta iðvada, kad Seimo priimti ástatymai ir nutarimai ðiuo klausimu buvo ágyvendinami vangiai. Seimas mëgino kardinaliai spræsti ðalies bankininkystës problemas, ieðkojo bûdø, kaip normalizuoti komerciniø bankø veiklà. Pripaþinta, kad ir pats Seimas daug kuo kaltas dël tokios komerciniø bankø padëties: sàlygas jai sudarë procesø nesupratimas, netobuli ástatymai. Todël siûlyta ne kaltinti vieniems kitus, o ieðkoti pagrindiniø prieþasèiø ir uþkirsti joms kelià (LRS 1996b). 1996 m. vasario 8 d. ið Ministro Pirmininko pareigø buvo atleistas A. Ðleþevièius. Septintosios Vyriausybës vadovu tapo Laurynas Mindaugas Stankevièius. Jis ðias pareigas ëjo iki naujøjø Seimo rinkimø, kai naujoji Seimo dauguma Vyriausybës vadovu paskyrë Gediminà Vagnoriø. Po komerciniø bankø griûties vienas pagrindiniø uþdaviniø buvo sukurti stiprø Lietuvos bankà, kuris kiek galima maþiau priklausytø nuo ðalies politiniø jëgø. Iki griûties vykæs nuolatinis besikeièianèiø politiniø jëgø kiðimasis á Lietuvos banko veiklà, daþnas valdybos nariø ir pirmininko keitimas ne tik silpnino centrinio banko nepriklausomumà, bet ir maþino jo veiklos efektyvumà. 1996 m. vasario 15 d. Seimas Lietuvos banko valdybos pirmininku paskyrë Reinoldijø Ðarkinà (iki tol buvusá finansø ministrà). 1996 m. kovà sudaryta nauja Lietuvos banko valdyba: pirmininkas – R. Ðarkinas; pirmininko pavaduotojai: Jonas Niaura, Kazimieras Vytautas Bublys ir Audrius Misevièius; nariai – Valentinas Greièiûnas, Birutë Grikinytë, Jeronimas Kraujelis, Stasys Kropas, Violeta Latvienë, Gediminas Morkûnas, Meèislovas Rondomanskas, Kæstutis Ðerpytis, Adakras Ðeðtakauskas ir Edmundas Vilkelis. Vë- liau dalis valdybos pirmininko pavaduotojø ir nariø pasikeitë, taèiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas ðias pareigas eina iki ðiol. Jo kadencijos metu Lietuva sëkmingai ástojo á ES ir prisijungë prie valiutø kurso mechanizmo II (VKM). 2001 m. buvo priimtas naujas Lietuvos banko ástatymas (LRS 2001), kuriame átvirtintos pagrindinës Lietuvos banko nepriklausomumo nuostatos. Vëlesniu ðiuolaikinës bankininkystës raidos laikotarpiu naujos Lietuvos banko valdybos svarbiausi veiklos tikslai buvo numatyti kredito ástaigø ir finansø sektoriaus sukrëtimus ir laiku jiems uþkirsti kelià, siekti komerciniø bankø veiklai sudaryti sàlygas, atitinkanèias tarptautines bankø veiklos normas. Lietuvos bankas skatino plëtoti komerciniø bankø veiklà, didinti jos efektyvumà ir konkurencingumà, daug dëmesio skiriant finansinës drausmës stiprinimui, paskolø kokybës gerinimui, bankø restruktûrizavimui. Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo derybose dël ðalies narystës ES, o 2004 m. geguþës 1 d. Lietuvai ástojus á ES, prisijungë prie Europos centriniø bankø sistemos ir sëkmingai atlieka parengiamuosius ES bendros valiutos – euro ávedimo darbus. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 23

8. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimø prieþastys Iðplëtotos rinkos ðalyse bankø veiklos krizë daþniausiai kyla dël makroeko- nominiø problemø, o pereinamosios ekonomikos ðalyse prie ðiø problemø prisideda ir kiti veiksniai: ekonomikos nesavarankiðkumas, centrinio banko ir vyriausybës klai- dos, nepakankama bankø sektoriaus prieþiûra, teisës aktø, reglamentuojanèiø bankø veiklà, spragos, teisinës bazës atsilikimas nuo bankø rinkos plëtros. Kas daugiausia lëmë Lietuvos komerciniø bankø griûtá? Apibendrinus straipsnyje iðdëstytas mintis, ðalies ir uþsienio mokslininkø atliktus bankininkystës tyrimus, galima nurodyti Lietuvos komerciniø bankø griûties prieþastis. Kai kuriø komerciniø bankø bankrotams turëjo átakos ðie makroekonominiai (objektyvûs) veiksniai: likvidumo krizë ûkyje, susidariusi dël valstybiniø ámoniø ir ámoniø, turinèiø glaudþius prekybinius ryðius su buvusios TSRS ámonëmis, tarpusavio skolø; pramonës gamybos ir prekybos apimèiø maþëjimas; palûkanø normos svy- ravimas; bankø marþos maþëjimas; tarpbankinës konkurencijos didëjimas. Komer- ciniø bankø griûtá daug lëmë ir jø nesugebëjimas laiku prisitaikyti prie besikeièianèios makroekonominës aplinkos, perorientuoti kreditavimo politikà á investiciná ekono- minës veiklos, nepagrástos infliaciniu pelnu, kreditavimà. Ðalies makroekonominiai pokyèiai darë didelæ átakà infliacijos lygiui. Tiek didëjant infliacijai, tiek jai maþëjant, ðalies makroekonominë bûklë buvo labai ne- stabili. Staigiai sumaþëjus infliacijos lygiui, darësi sunkiau gràþinti paskolas kre- ditoriams. To neávertino ir prie naujø sàlygø neástengë prisitaikyti ne tik daugelis ámoniø, bet ir kai kurie komerciniai bankai. Daug ámoniø nesugebëjo laiku gràþinti paskolø. Dël to bankuose didëjo blogø paskolø skaièius. 1992–1993 m. paskolø palûkanø norma ir marþa buvo pakankamai didelës, jos leido bankams ið nesaugios ir neapdairios veiklos gauti didelá pelnà. Bankø marþa sudarë sàlygas teikti rizikingas paskolas, bet vëliau sparèiai maþëjanèiø bankø pajamø ið palûkanø skirtumo jau nepakako vis didëjanèioms blogoms paskoloms finansuoti. Ásibëgëjus pirmajam privatizavimo etapui, padidëjo nekilnojamo turto pasiûla rinkoje, o tai skatino jo kainos kritimà. Taigi uþstatytas turtas, negràþinus paskolos, jau negalëjo padengti bankø nuostoliø. Vykdyta neteisinga bankø paskolø politika, paskolos netolygiai paskirstytos pagal veiklos rûðis. Jos turëjo bûti nuolat paskirstomos pagal geografines ir verslo sritis. Tik taip buvo galima sumaþinti rizikà. Taèiau daugelis ðalies bankø á tai neatsiþvelgë. Prastas kapitalo valdymas ir didelë jo rizika neigiamai paveikë bankø paskolø portfelá. Iki komerciniø bankø veiklos sukrëtimø Lietuvos bankas stengësi perimti pagrindines ðiuolaikinio centrinio banko funkcijas ir ið esmës stabilizavo lito kursà. 1994 m. balandþio 1 d. Lietuvos pinigø politikai pradëtas taikyti VVM atliko teigiamà vaidmená toliau maþinant palûkanas ir infliacijà, taèiau jis siaurino Lietuvos banko funkcijas ir maþino poveikio galimybes didþiøjø bankø griûties laikotarpiu. 1996 m. kovo 12 d. Seimui priëmus Lietuvos banko ástatymo pataisas, Lietuvos banko, kaip paskutinës skolinimo institucijos, funkcija buvo atnaujinta. Iki komerciniø bankø veiklos sukrëtimø Lietuvos banko vykdyta kredito ástaigø prieþiûra buvo neveiksminga. Tam didelës átakos turëjo plaèiai propaguotas verslo liberalizmas, neigiantis valstybës institucijø teisæ kiðtis á privatø verslà. Toks libera- lizmas reiðkësi ir bankø sistemoje, ir priimant komercinæ bankininkystæ reglamen- tuojanèius teisës aktus, ir vykdant komerciniø bankø prieþiûrà. Dalis politikø, kai kurie bankø sektoriaus darbuotojai árodinëjo, kad grieþta bankø prieþiûra prieðtarauja laisvosios rinkos principams, kad pati rinka turëtø sureguliuoti bankininkystës problemas, kad, valstybei pasirinkus laisvosios rinkos kelià, uþ savo nesëkmes turi atsakyti patys rinkos dalyviai. Tokios nuostatos turëjo átakos priimant komercinæ bankininkystæ reglamentuojanèius teisës aktus: Seimas iki sutrinkant komerciniø bankø veiklai pritarë ne visoms bankø prieþiûrà grieþtinanèioms priemonëms. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 24

Atsakingi bankø darbuotojai neturëjo ðiuolaikinës bankininkystës praktikos ir ágûdþiø, nesugebëdavo subalansuoti pinigø srautø. Bankininkystës verslui plaèiai paplitus, susidarë kvalifikuotø kadrø stygius. Keletas valstybiniø bankø, niekada ne- dirbusiø rinkos sàlygomis, gausybës reikalingø kadrø parengti negalëjo. Todël bankuose pareigas ëjo þmonës, neturintys reikiamo finansø valdymo srities iðsi- lavinimo ir patirties. Bankininkystëje didelæ reikðmæ turi gera reputacija, taèiau komerciniø bankø ekstensyvios plëtros laikotarpiu á tai nekreipta reikiamo dëmesio. Besikurianèiø bankø stambiais akcininkais neretai tapdavo ûkio subjektai, kurie tikëjosi pasinaudoti bankais kaip pigiu lëðø ðaltiniu. Jiems gana daþnai bûdavo teikiamos lengvatinës ir net neapdraustos paskolos. Menkai veikianti bankø vidaus ir iðorës kontrolë finansinio kapitalo lyderiams sudarë sàlygas savanaudiðkai panaudoti surinktas lëðas. Jos neretai bûdavo teikiamos grynaisiais pinigais kaip paskolos, nesilaikant nei norminiø aktø, nei paèiø bankø sukurtø vidaus taisykliø. Prisidengiant ávairiomis „komercinëmis paslaptimis“, bûdavo iðvengiama ir visuomenës kontrolës bei atsakomybës. Galima nurodyti dar vienà prieþastá, kuri ið dalies lëmë anksèiau iðvardytas prieþastis. Tai teisës aktø spragos ir teisinës bazës atsilikimas nuo bankø rinkos plëtros. Pavyzdþiui, 1991–1995 m. suteiktoms paskoloms apdrausti komerciniai bankai ákeisdavo klientø turtà, taèiau, neveikiant Hipotekos ástatymui (priimtas 1992 m.), tà patá turtà buvo galima ákeisti keliems bankams. Prasidëjus bankø bankrotams, pastebëta, kad uþstatytas turtas jau ákeistas kitiems ûkio subjektams arba perleistas, o sandoriø garantijø sistema visiðkai nepatikima. Bankø padëtá labai pablogino pavëluotai priimti teisës aktai dël specialiøjø atidëjimø abejotiniems aktyvams. Tokius atidëjimus reikëjo daryti nuo 1995 m. Jeigu atidëjimai bûtø buvæ daromi anksèiau, tada metø pabaigoje nebûtø susikaupæs didelis pelnas, kuris kaip dideli dividendai paskirstytas smulkiems akcininkams. Gavæ didelius dividendus, tokie akcininkai visiðkai nesidomëjo, kaip buvo valdomi komerciniai bankai.

Išvados Apibendrinus straipsnyje iðdëstytas mintis, galima daryti tokias pagrindines išvadas: 1. 1990 m. kovo 11 d. atkûrus Lietuvos nepriklausomà valstybæ de facto, buvo intensyviai kuriama savarankiðka finansø, pinigø ir bankø sistema. Ðá procesà sunkino TSRS ekonominë blokada (1990 m. balandis–birþelis) ir tai, kad Lietuvos, kaip ne- priklausomos valstybës, de jure nepripaþino (iki 1991 m. rugpjûèio) tarptautinë bendrija. Neigiamos átakos taip pat turëjo politiniø partijø ideologinë trintis, socialinë átampa ir nuomoniø iðsiskyrimas ágyvendinant nacionalinës bankininkystës koncepcijà. 2. Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose komandinës ekonomikos ðalyse, pereina- mojo laikotarpio pradþios pokyèiai apëmë ávairiø rûðiø ekonominæ veiklà, taip pat finansus ir bankininkystæ. Pertvarkant planiná ûká, iðkilo pertvarkos, plëtros, finansinio nestabilumo sunkumø: svyravo nacionalinës valiutos kursas, infliacijos lygis. Dël kainø liberalizavimo (1991 m.) ir uþtrukusio nacionalinës valiutos ávedimo didëjo hiper- infliacija. Pereinamojo laikotarpio pradþioje nuolatos vykæ Lietuvos banko ir Vy- riausybës nesutarimai, nenuosekliai vykdoma bankø politika maþino valstybës ir jos ûkio stabilumà, silpnino centrinio banko nepriklausomumà ir jo veiklos efektyvumà, neigiamai veikë komerciniø bankø veiklà. 3. Rinkos ekonomika pradëta kurti neturint sukaupto privataus kapitalo, sa- vininkø sluoksnio ir kanalø, kuriais toks kapitalas galëtø bûti investuojamas. 1991 m. prasidëjæs privatizavimas sudarë sàlygas kaupti privatø finansiná kapitalà, taèiau jis nuo pat pradþiø domino nusikalstamas struktûras. Privatus kapitalas sudarë vis didesnæ ne tik pramonës, prekybos ámoniø, bet ir veikianèiø bei steigiamø komerciniø bankø akcinio kapitalo dalá. Komerciniai bankai tapo pagrindiniu kanalu, per kurá toks kapitalas buvo nukreipiamas investicijoms. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 25

4. 1991–1993 m. stichiðkai kûrësi komerciniai bankai (1993 m. viduryje jø jau buvo 28). Komerciniø bankø kûrimàsi lëmë labai pelningas, ypaè pereinamojo laikotarpio pradþioje, prekybos ir ávairiø paslaugø verslas, Lietuvos banko vykdoma liberali politika iðduodant licencijas komerciniø bankø veiklai ir maþi steigiamo banko ástatinio kapitalo normatyvai. 1992–1994 m. su komerciniais bankais konkuravo smulkios, neretai finansiniø „piramidþiø“ pagrindu sukurtos kredito bendrovës, kurios siûlydavo dideles palûkanas ir taip pritraukdavo bei pasisavindavo daug juridiniø asmenø ir ðalies gyventojø turëtø grynøjø pinigø. 5. Lietuvos banko vadovybë, pereinamojo laikotarpio pradþioje pagrindiná dë- mesá sutelkusi á komercinæ veiklà, iðleido ið akiraèio komerciniø bankø kûrimosi procesà, nepasirûpino, kad nacionalinë valiuta bûtø ávesta laiku. Dël to Lietuva prarado tarp kitø Baltijos ðaliø turëtas pirmaujanèias pozicijas bankø sistemos pertvarkymo srityje. Lietuvos bankui nevykdant reikiamos prieþiûros ir kontrolës, radosi ydinga komerciniø bankø kûrimosi ir veiklos praktika, greitu laiku atvedusi á pirmøjø komerciniø bankø þlugimà. 6. Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinëse VRE ir Baltijos ðalyse, finansinius nuostolius, sukrëtimus, turëjusius skaudþiø padariniø ðalies gyventojams ir ûkio subjektams, pirmiausia (1994 m.) patyrë kredito bendrovës ir maþieji komerciniai bankai („Þemës bankas“, „Lietûkis“, „Sekundës bankas“ „Apus“, „Ateitis“ ir kt.). Pradëjus bankrutuoti finansines paslaugas teikianèioms kredito bendrovëms, pirmoji nepasitikëjimo ir indëliø atsiëmimo banga nukrypo á jas. Didþiøjø komerciniø bankø griûtis prasidëjo po 1–2 metø. 7. Ðalies komerciniø bankø veiklos sutrikimai kulminacijà pasiekë 1995 m. gruodá, kai buvo paskelbtas moratoriumas dviem dideliems komerciniams bankams – AB LAIB ir AB „Litimpeks“ bankui. Dël komerciniø bankø veiklos sutrikimø ðalies biudþetas patyrë þenkliø nuostoliø, bankø griûtis tiesiogiai paveikë apie 30, netiesiogiai – iki 70 procentø ðalies ûkio subjektø. Stambiøjø bankø griûtis, nors ir neperaugusi á ðalies bankø krizæ, vis dëlto pakenkë Lietuvos ekonomikos ir finansø raidai, pakirto pasitikëjimà bankais ðalyje ir uþsienyje. XX a. paskutiniojo deðimt- meèio bankø veiklos sukrëtimai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos ir VRE ðalyse, turëjo ir teigiamø pasekmiø: bankø sektorius sustiprëjo, iðlikæ bankai veikë apdairiau, todël gerokai sumaþëjo blogø paskolø portfelis; valdþios ir valdymo institucijos su- stiprino bankø prieþiûrà. 8. Daugelio komerciniø bankø þlugimo prieþastys – sunkumai, kuriuos patyrë pereinamojo laikotarpio Lietuvos ûkis: pramonës gamybos ir prekybos apimèiø maþëjimas, palûkanø normos svyravimas, bankø marþos maþëjimas, tarpbankinës konkurencijos didëjimas. Komerciniø bankø veiklos sukrëtimams turëjo átakos netinkamø ástatymø, taisykliø, normø taikymas ir jø netobulumas, neefektyvi audito, vidaus kontrolës ir bankø prieþiûros institucijø veikla. Bankrotus ið dalies lëmë bankø vadovybës nesugebëjimas laiku prisitaikyti prie kintanèios makroekonominës aplinkos, neprofesionalus bankø valdymas, neteisinga paskolø politika ir prasta verslo rizikos veiksniø analizë, Lietuvos banko, kaip paskutinio skolintojo, funkcijos apribojimas. 9. Komerciniø bankø teisinë bazë 1990–1991 m. buvo kuriama stokojant kon- ceptualaus pagrindimo. Teisinës bazës kûrimas atsiliko nuo bankø rinkos plëtros. Iki bankø veiklos sukrëtimø nacionalinës teisës normos dar negalëjo apsaugoti ðalies bankø nuo jø veiklai gresianèiø pavojø. Tai buvo neiðvengiamas pereinamojo laikotarpio pradþios etapas. Tuo metu nelegalus kapitalas tapo teisëtu ir, kad ir kaip paradoksalu tai bûtø, turëjo átakos tolesnei ekonomikos raidai. Teisës aktai, reguliuojantys bankø veiklà, imti tobulinti tik kilus didþiøjø bankø griûèiai, taèiau kredito bendroviø ir smulkiø bankø þlugimas jau buvo prasidëjæs gerokai anksèiau. 10. Pereinamojo laikotarpio pradþioje kuriant ðalies bankininkystæ, veikë planinio ûkio inertiðkumas ir kartu buvo patiriama naujosios ekonominës sistemos átaka. Tai lëmë pradinio laikotarpio bankø veiklos nepastovumà, primityvumà ir net ideologizuotumà. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 26

Literatûra Adamkus V. 1997: Likimo vardas Lietuva: apie laikà, ávykius, þmones. Kaunas: Santara. Bagdonas E., Buðkevièiûtë E. 1997: Pagrindiniø Lietuvos finansinio tarpininkavimo sistemos institucijø veiklos analizë. – Socialiniai mokslai. Vadyba 2, 7–16. Bivainis J. 2001: Lyginamieji Lietuvos ekonomikos raidos vertinimai. – Ekonomika 54, 7–20. Brazauskas A. 1997: Metinis Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko pranešimas, 1996. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Brazauskas A. 2000: Penkeri Prezidento metai. Vilnius: Pradai. Buraèas A. 1996: Lietuvos finansai ir bankininkystë: problemos ir perspektyvos. – Lietuvos mokslas 4(8), 83–101. Caprio G., Hunter W., Kaufman G. G., Leipziger D. M. (eds.) 1998: Preventing Bank Crises: Lessons from Recent Global Bank Failure. World Bank. Cesevièius D. 1995: Lietuvos ekonominë politika 1918–1940 m. Vilnius: Academia. Èièinskas J. 1990–1991: Ekonomikos teorija 1–2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Dziobek C., van der Vossen J.-W. 1999: Banking Sector Reform. – Transforming Financial Systems in the Baltics, Russia, and Other Countries of the Former Soviet Union. International Monetary Fund. Enoch Ch., Gulde A.-M., Hardy D. 2002: Banking Crises and Bank Resolution: Experiences in Some Transition Economies. International Monetary Fund. Fleming A., Chu L., Bakker M. R. 1997: Banking Crises in the Baltics. – Finance & Development 34(1), 42–45. Gaidelis V., Snieška V. 2001: Pinigø iððvaistymo Lietuvos bankuose prieþastys ir metodai. – Inþinerinë ekonomika 5, 34–37. Garbaravièius T., Kuodis R. 2002: Lietuvos finansø sektoriaus struktûra ir funkcionavimas. – Pinigø studijos 1, 18–47. Geralavièius V. 2000: Lietuvos ekonomika: pastarøjø metø pamokos. – Ekonomika 50, 95–113. Gylys P. 2002: Fundamentalizmas ekonomikoje ir jo pavojai. – Ekonomika 57, 53–61. Goldstein M., Turner P. 1996: Banking Crises in Emerging Economies: Origins and Policy Options. Bank for International Settlements. Gregorauskas M. 1960: Tarybø Lietuvos þemës ûkis 1940–1960. Vilnius: Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla. Hefferman S. H. 1996: Modern Banking in Theory and Practice. New York, Chichester: Wiley. Jurgutis V. 1940: Bankai. Kaunas: Šviesa. Jurgutis V. 1996: Pinigai. Vilnius: Mintis. Kaminskas V. 1992: Vyriausybë – Lietuvos bankas: konflikto kronika. – Mûsø birþa 2(51), 3. Katkus V. 2000: Ðiuolaikinës bankininkystës principai. Vilnius: Lietuvos bankininkystës, draudimo ir finansø institutas. Konopliovas G. 1996: Nuosavybës santykiai bankininkystëje: fenomenologijos ir inovacijø aspektai. Vilnius: Technika. Kropas S. 2001: Centrinës bankininkystës konvergencija stojant á Europos Sàjungà. – Pinigø studijos 2, 5–14. Landsbergis V. 1997: Lûþis prie Baltijos: politinë autobiografija. Vilnius: Vaga. Leontjeva E. 1991: Lietuvos pinigø-kredito sistemos reformos problemos. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. Liekis A. 2000: Profesorius Kazimieras Antanavièius. Dokumentinë apybraiþa. – Lietuvos mokslas 26. Lietuvos bankas 1990: Laikinos komerciniø bankø perregistravimo ir veiklos Lietuvos Respublikoje taisyklës. Lietuvos bankas 1993a: Lietuvos banko biuletenis, 1993, 1. Lietuvos bankas 1993b: Lietuvos banko biuletenis, 1993, 2. Lietuvos bankas 1996a: 1995 metø ataskaita. Lietuvos bankas 1996b: Pirmojo 1996 m. pusmeèio ataskaita. Lietuvos bankas 1997a: Lietuvos banko biuletenis, 1997, 4. Lietuvos bankas 1997b: Lietuvos banko biuletenis, 1996, 1. Lietuvos bankas 1997c: 1996 metø ataskaita. Lietuvos bankas 1999: Bankø statistikos metraðtis, 1998. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1990a: Lietuvos Respublikos ámoniø ástatymas (1990 05 08 Nr. I-196). – Valstybës þinios 14-395. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Aturiamasis Seimas) 1990b: Lietuvos Respublikos ûkiniø bendrijø ástatymas (1990 10 16 Nr. I-676). – Valstybës þinios 31-747. L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 27

Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Aukðèiausioji Taryba (LTSR AT) 1990c: Lietuvos Tarybø Socialistinës Respublikos Lietuvos banko ástatymas (1990 02 13 Nr. XI-3679). – Valstybës þinios 7-172. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991a: Lietuvos Respublikos akciniø bendroviø ástatymas (1990 07 30 Nr. I-425). – Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo dokumentø rinkinys 1. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991b: Lietuvos Respublikos pinigø iðleidimo ástatymas (1991 11 05 Nr. I-1949). – Valstybës þinios 33-896. Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991c: Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo ástatymas (1991 02 28 Nr. I-1115). – Valstybës þinios 10-621. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993a: Lietuvos Respublikos ástatymas dël ûkiniø subjektø piniginiø lëðø skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims (1993 07 23 Nr. I-226). – Valstybës þinios 31-714. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993b: 1 sesija, neeilinis posëdis, 1993 01 12. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993c: 1 sesija, 29 posëdis, 1993 01 21. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993d: 1 sesija, 31 posëdis, 1993 01 26. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993e: 2 sesija, 1 posëdis, 1993 03 10. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993f: 2 sesija, 3 posëdis, 1993 03 16. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993g: 2 sesija, 7 posëdis, 1993 03 23. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993h: 3 sesija, 23 posëdis, 1993 10 19. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993i: 3 sesija, 25 posëdis, 1993 10 21. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993k: 3 sesija, 33 posëdis, 1993 11 11. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1993l: 3 sesija, neeilinis posëdis, 1993 11 17. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995a: Lietuvos Respublikos ástatymas „Dël akciniø bendroviø Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir „Litimpeks“ bankas“ (1995 12 29 Nr. I-1164). – Valstybës þinios 107. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995b: Lietuvos Respublikos ástatymas dël Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso papildymo ir pakeitimo (1995 12 29 Nr. I-1166). – Valstybës þinios 107. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995c: Lietuvos Respublikos ástatymas dël Lietuvos Respublikos komerciniø bankø ástatymo papildymo (1995 12 29 Nr. I-1165). – Valstybës þinios 107. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995d: Lietuvos Respublikos ástatymas dël priemoniø komerciniø bankø likvidumui palaikyti (1995 12 21 Nr. I-1155). – Valstybës þinios 104-2326. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995e: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dël neatidëliotinø priemoniø bankininkystës problemoms spræsti (1995 12 29 Nr. I-1167). – Valstybës þinios 107. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995f: 7 sesija, 53 neeilinis posëdis, 1995 12 28. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996a: 7 sesija, 55 neeilinis posëdis, 1996 01 09. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1996b: 7 sesija, 62 neeilinis posëdis, 1996 01 22. Lietuvos Respublikos Seimas 2001: Lietuvos Respublikos Lietuvos banko ástatymas (2001 03 13 Nr. IX-205). – Valstybës þinios 28-890. Mayer T., Duesenberry J. S., Aliber R. Z. 1995: Pinigai, bankai ir ekonomika. Vilnius: Alma littera. Martišius S. 1997: Tarpukario Lietuvos ekonominë mintis pinigø teorijos ir politikos klausimais. – Pinigø studijos 2, 28–42. Meškauskas K. 1994: Lietuvos ûkis 1940–1990. Vilnius: Poligrafiniø paslaugø ámonë. Mishkin F. S. 1998: The Economics of Money, Banking and Financial Markets. Addison-Wesley. Mundrys V., Jansonas E. 1996: „Privaèiø“ ðalies bankø kûrimosi pradþiamokslis. – Diena 14. Nausëda G. 1999: Nacionalinës valiutos atsisakymas: privalumai ir trûkumai. – Pinigø studijos 2, 17–24. OECD 2000: OECD ekonominës apþvalgos, 1999–2000. Baltijos ðalys: regioninë ekonominë analizë. Vilnius: Diemedis. Povilaitis B. 2002: Atkurto Lietuvos banko veiklos 1990–2002 m. trumpa apþvalga. – Pinigø studijos 3, 94–114. Prunskienë K. 1992: Uþkulisiai. Vilnius: Politika. Rakauskienë O. G. 1998: Gyventojø santaupø problema: mikro- ir makroaspektai. – Pinigø studijos 4, 39–53. Ramonas K. 2002: Komerciniai bankai ir jø prieþiûros raida Lietuvoje. – Pinigø studijos 3, 5–26. Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 28

Rimka A. 1933: Socialekonominë statistika: teorija ir metodai. Kaunas: Vytauto Didþiojo universitetas. Rostowski J. (ed.) 1995: Banking Reform in Central Europe and the Former Soviet Union. Budapest: Central European University Press. Rudekienë B. 1994: Loðimas be taisykliø. Pralaimi visi. – Lietuvos aidas 101. Rutkauskas A. V. 1998: Finansø rinkos ir institucijos. Vilnius: Technika. Survey 1997: Banking in Emerging Markets. – The Economist 12, 5–48. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1994–1995: Lietuvos statistikos metraštis. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996a: Lietuvos ekonomikos apþvalga. 1996 m. geguþë. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996b: Lietuvos Respublikos valstybinio valdymo ástaigø ir finansiniø ámoniø finansai 1995 metais. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997: Finansiniø ámoniø finansai – 1996. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998: Finansiniø ámoniø finansai – 1997. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001: Lietuvos statistikos metraštis. Ðalèius P. 1935: Ekonominës doktrinos: istorija, tekstai. Kaunas: Raidë. Ðimënas A. 1996: Ekonomikos reforma Lietuvoje. Vilnius: Pradai. Ðleþevièius A. 1998: Tarp Scilës ir Charibdës. Vilnius: Gairës. Terleckas V. 1992: Lietuvos banko pradþios istorija. Terleckas V. (red.) 1995: Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas. Uosis S. 1988: Finansø ir kredito sistemø pertvarkymas. Vilnius: Þinija. Vainauskienë B. 2003: Skandalingoji lito istorija. Vilnius: Lietuvos rytas. Vasiliauskaitë A. 1997: Bankø valdymo problemos besivystanèioje finansø sistemos aplinkoje. Ekonomika. Gamtosauga. Mokesèiai (Respublikinës teorinës-praktinës konferencijos medþiaga). Kaunas. Vasiliauskas A., Vilkas E. 2002: Lietuvos ekonomikos plëtros ilgalaikë strategija: metodo- loginiai principai ir strateginiai sprendimai. – Pinigø studijos 4, 5–19. Vaškelaitis V. 2003: Pinigai: komerciniai bankai ir jø rizikos valdymas. – Lietuvos mokslas 43. Vetlov I. 2002: Lietuvos kainø kitimas ir jo veiksniai. – Pinigø studijos 2, 24–44. Vinkus M. 2004: Lito uþkulisiai. Kæstuèio Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje. Lietuvos bankas. Þilënas A. 1971: Tarybiniø finansø raidos bruoþai ir kai kurios ðiuolaikinës jø problemos. Vilnius: Mintis.

Gauta 2004 m. lapkrièio mën. Priimta spaudai 2004 m. gruodþio mën.

Summary

EXTENSIVE DEVELOPMENT AND FALL OF LITHUANIAN COMMERCIAL BANKS (1991–1996)

Linas Šadþius After the restoration of independence (on 11 March 1990), during the existence of the state de facto, an independent financial, monetary and banking system underwent intensive development. The process was complicated by the economic blockade of Soviet Union (April – June 1990) and repudiation of Lithuania as an independent state de jure by the international community (until August 1991). It was also influenced adversely by the ideological friction among the newly formed parties, by the social tension and difference of opinions in the implementation of the concept of national banking. From the very first days of the transitional period, the right of independent management was transformed into the duty of quality management, which prompted the creation of a long-term economic, social and political development model of L. Ðadþius. Lietuvos komerciniø bankø ekstensyvi plëtra ir griûtis (1991–1996 m.) 29 the country, capable of involving everyone in the process, of assuring the rise of the welfare of the people, of basing relations on law, not force. The state had to solve serious problems: to strengthen statehood, to implement the state management reform, to create a democratic legal system. Principles of market economy were introduced, i. e. state economic planning was abolished, national economy was privatized, free competition was allowed, and the liberalised economy was opened to the international market. Each person or association of persons was legally ensured the right to conduct a legal business. All these acts had to be performed in the complicated internal and external political circumstances. The systemic changes, which started during the transformation of the economic system, in Lithuania, just like in other countries of the former command economy, embraced different branches of the economy, including finance and banking. The reformation of the planned economy in Lithuania faced the difficulties of reformation, development, financial instability, i. e. the national currency exchange rate and the level of inflation were fluctuating. The liberalisation of prices in 1991, together with the drawn-out period of launching of national currency, resulted in hyperinflation. Continuous conflicts between the Bank of Lithuania and the Government at the beginning of the transitional period, as well as their inconsistent policy, did not provide stability to the state, economy, they suppressed the independence of the central bank and its effectiveness, and had a negative impact on the activities of commercial banks. The creation of the market economy was started without any accumulated private capital, in the absence of the sector of owners. The privatisation, which started in 1991, capacitated the formation of the national financial capital, which was entangled with the interests of criminal structures from the very beginning. The portion of private capital was gradually growing in the capital stock structure of industrial and manufacturing enterprises, as well as in the capital of the existing and newly established commercial banks. Commercial banks became the main channel for the allotment of private capital for investment. The period from 1991 to 1993 was characterized by spontaneous establishment of commercial banks (by mid-1993 as many as 28 banks had sprung up). The establishment of banks was determined by highly profitable trade and services, particularly at the beginning of the transitional period, by the liberal policy of the Bank of Lithuania in issuing banking licenses, as well as by low authorized capital requirements for the establishment of banks. In 1992–1994, different small credit companies, which were often established on the “financial pyramid” basis, competed with commercial banks and offered high interest rates, thus attracting and embezzling large amouns of money from legal persons and the population. The management of the Bank of Lithuania, which seemed concentrated on the commercial activities at the beginning of the transitional period, in fact left the process of the establishment of commercial banks and timely launch of the national currency out of sight. As a consequence, Lithuania lost the previously held leading position in this field, in the field of reconstruction of the banking system, as compared with the other Baltic States. Without the necessary supervision and control on the part of the Bank of Lithuania, a perverse practice of establishment and activities of commercial banks was emerging, which soon led to the collapse of the first commercial banks. In Lithuania, just like in other post-communist CEE and Baltic countries, financial losses as well as bigger or smaller shocks (the grievous consequences of which were soon felt by the population and the businesses) were first experienced in 1994, in addition to the credit companies, by small commercial banks (Þemës bankas, Lietûkis, Sekundës bankas, Apus, Ateitis, etc). As a result, due to the bankruptcy of credit companies providing financial services, a wave of mistrust and Pinigø studijos 2004
4 Pinigai ir bankininkystë 30

withdrawal of deposits was directed towards them. The fall of the major commercial banks started in 1–2 years. The peak of the disarray of the activities of commercial banks came in December 1995, when two major commercial banks – LAIB and LITIMPEKS – were put under a moratorium. The national budget suffered substantial losses because of the disorder in the activities of commercial banks; the collapse of the banks influenced about 30 percent of business entities directly and up to 70 percent indirectly. The collapse of the big banks, while not resulting in an overall national banking crisis, harmed the development of the Lithuanian economic and financial system and undermined the confidence in banks for some time both in the country and outside. However, notwithstanding the negative outcomes of the fall of banks, the banking shocks (like in other Baltic and CEE countries in the 20th century) also had positive consequences, i. e. the banking sector grew stronger as the remaining banks had to become more precautious, and the portfolio of bad loans became smaller and the authorities and management institutions enhanced banking supervision. The reasons why most of the commercial banks collapsed were the difficulties experienced by the Lithuania economy during the transitional period, i. e. the decline manufacturing and trade, fluctuations of the interest rate, declining bank margins and growing competition. The shocks experienced by the commercial banking system were affected by inefficient laws, regulations, standards, audit, internal control and activities of the supervisory authorities. Bank bankruptcies were determined by the inability of bank managers to adapt to the changing macroeconomic environment in due course, unprofessional management of banks, wrong lending policies and poor analysis of the business risks, and by restriction of the functions of the Bank of Lithuania as the lender of last resort. The legal basis for commercial banking was created in the pre-crisis period with insufficient conceptual grounding, and lagged behind the development of the banking market. In the pre-crisis period the norms of the national law were not capable of restricting such development of the banking system. The start of the transitional period involved an unavoidable stage of the legalisation of illegal capital, which, paradoxical as it may seems, brought about further development of the economy. The improvement of banking regulation accelerated only after the fall of some major banks, although the fall of credit companies and small banks had started much earlier. Inefficient supervision of credit institutions at the pre-crisis period by the Bank of Lithuania was greatly influenced by the liberalism actively promoted in business, which negated the interference of public authorities in private business. It was also reflected in the banking system, both in the adoption of legislation regulating commercial banking, and in the supervision of commercial banks. The prevailing attitude was that tight supervision of banks contradicts the principles of free market, that the market itself should deal with the banking problems once the nation has opted for the free market; therefore, the market participants should be responsible themselves for their failures. In general, at the beginning of the transitional period, during the pre-crisis period, the national banking system formed and developed under the weight of the inertia inherited from the previous planning system and under the influence of anchoring (often insufficiently motivated) and development of the new economic system. All these factors determined the instability and primitive nature, and, in some cases, ideological footing (e. g. replacements of the Chairman of the Board of the Bank of Lithuania) of the banking system in the initial period.