TREINYS Lietuvos Respublikos Seimo Narys Prof

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

TREINYS Lietuvos Respublikos Seimo Narys Prof MEČISLOVAS TREINYS Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. dr. Mečislovas Treinys. 1995 m. Nuotrauka iš Treinių šeimos archyvo. MEČISLOVAS TREINYS Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Lietuvos Respublikos Seimo narys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas Vilnius 2017 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) Sudarytojai: Lietuvos MA akademikas, prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas dr. Leonas Milčius Elena Treinienė Birutė Valionytė Nuotraukos iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, „Ūkininko patarėjo“, Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centro ir Ekonomikos fakulteto archyvų, Birutės Valionytės, Leono Milčiaus ir Treinių šeimos archyvų. ISBN 978-609-95899-1-6 © Algirdas Juozas Motuzas (sudarytojas), 2017 © Leonas Milčius (sudarytojas), 2017 © Elena Treinienė (sudarytoja), 2017 © Birutė Valionytė (sudarytoja), 2017 © Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, 2017 TURINYS Pratarmė Sudarytojai … … 8 DRAUGE SU MEČISLOVU Elena Treinienė … … 11 Jaurų viensėdis ir jo gyventojai … … 11 Trys Mečislovo motinos broliai ir sesuo – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjai ir kovotojai … … 14 Vaikystė … … 21 Pirmieji žingsniai į savarankišką gyvenimą … … 26 Mūsų jaunystės metai … … 28 Kiti Mečislovo pomėgiai ir interesai … … 33 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOJE- UNIVERSITETE V. Vitunskienė, J. Čaplikas … … 35 Studijos Lietuvos žemės ūkio akademijoje … … 35 Pedagoginio darbo baruose … … 41 Be penkių minučių ekonomistams paskutinio skambučio paskaitos santrauka … … 47 Mokslinės idėjos ir tyrimai … … 52 1967–1989 metai … … 52 1990–2008 metai … … 63 Vadovavimas Žemės ūkio ekonomikos katedrai … … 91 Mokslo ir studijų pertvarkos gretose … … 96 Priedai … … 107 DIDŽIOSIOS POLITIKOS LINK L. Milčius, A. J. Motuzas … … 114 < TURINYS > < 5 > DIDŽIOJOJE POLITIKOJE … … 126 Darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir Agrarinėje komisijoje E. Grakauskas … … 126 Į valstybės ir jos ūkio atkūrimą … … 126 Agrarinės komisijos veiklos pradmenys … … 132 Agrarinės komisijos nutiestas kelias į agrarinę reformą … … 137 Naujų ūkinės veiklos formų kūrimas … … 137 Grįžimas prie privačios nuosavybės … … 140 Žemės reforma … … 143 Žemės ūkio įmonių turto privatizavimas … … 145 M. Treinys – Agrarinės komisijos vadovas … … 149 Darbas Lietuvos Respublikos Seime ir Agrariniame komitete A. Baležentis … … 159 Parlamentinė veikla Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijoje A. Baležentis, L. Milčius … … 165 Darbas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje V. Knašys … … 172 Dėl kooperacijos … … 175 Dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos … … 177 Atkuriant Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus V. Aleksa … … 182 SAVIMONĖ KNYGOSE IR JAV LIETUVIŲ SPAUDOJE … … 184 Gyvosios kūrybos lapai J. Čiulevičius … … 184 Tautiškumo svarba ir prasmė J. Jasaitis … … 188 Istorijos vėtrose … … 190 Tautos kultūros tradicijų šiuolaikinė prasmė … … 194 PRISIMINIMAI APIE MEČISLOVĄ TREINĮ … … 197 Studijų draugas B. Palšauskas … … 197 Berniokas „iš pa Utenas“ A. Slidžiauskas … … 198 Nenuorama Mečislovas G. Petkutienė … … 199 Profesoriaus Jono Prano Aleksos atminimo saugotojas V. Aleksa … … 202 < 6 > Žodžiai bendražygiui L. Milčius … … 204 Mečislovo Treinio asmenybė V. Knašys … … 206 Tebetikiu Mečislovu ir jo darbais A. J. Motuzas … … 207 PASKUTINIAI ŽODŽIAI … … 211 Vėl liūdi gėlės L. Milčius … … 211 Iš laiškų išėjusiam Mečislovui E. Treinienė … … 212 Summary … … 216 Svarbiausios gyvenimo ir veiklos datos … … 219 Nuotraukos … … 222-253 Santrumpos … … 254 Bibliografija … … 256 Asmenvardžių rodyklė … … 303 < TURINYS > < 7 > PRATARMĖ Laiku sustoti yra menas. Tiek kelyje, tiek kalboje, tiek veiksme. Geriau dviem žingsniais anksčiau, geriau dviem žodžiais mažiau. Lemtingas gali būti vienas bereikalingas žingsnis ar žodis. Mečislovas Treinys Argi gali būti dar kitų žodžių, geriau nusakančių pedagogo, moksli- ninko, politiko Mečislovo Treinio gyvenimo credo. Į kokį jo darbų eta- pą bepažvelgtume, šiam tikslui jis buvo ištikimas visą laiką. Žinoma, gyvenimo kelias galėjo būti daug ilgesnis, bet ir Dievo duotame jo dar- bai yra tokie dideli, šviesūs ir svarbūs, kad prof. M. Treinį iškelia kaip vieną ryškiausių mūsų kartos asmenybių. Net ir iš labai trumpos biografijos apžvalgos galime sužinoti, kokiose svarbiose valstybės srityse teko jam dirbti sudėtingais šalies laikotar- piais. Ir dar daugiau, kiek reikalingų knygų, monografijų parašė ne prie darbo stalo, o namuose, archyvuose. Prof. M. Treinys trisdešimt trejus metus dėstė žemės ūkio ekonomi- ką, geopolitiką, pasaulio maisto ūkio ekonomiką Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA; LŽŪU; dabar – Aleksandro Stulginskio universi- tetas). Kuriantis Sąjūdžiui Lietuvoje, jis buvo vienas iš iniciatorių įsteig- ti Sąjūdžio rėmimo LŽŪA grupę. Vėliau aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvos žemdirbių sąjūdį, 1989–1991 m. buvo šio judėjimo pirminin- ko pavaduotojas. Pažymėtina ypač svarbi ir graži jo veikla atsikūrusio- je Lietuvių tautininkų sąjungoje. 1991–1999 m. jis buvo šios sąjungos valdybos narys, programinių dokumentų kūrėjas, tautinės ideologijos puoselėtojas. Paskelbė daug darbų apie tautininkų veiklą Lietuvoje ir JAV, jos reikšmę lietuvių tautos savimonei ir Lietuvos valstybės išliki- mui įvairiuose istorijos lūžiuose. < 8 > MEČISLOVAS TREINYS Ryškiausiai politinėje veikloje M. Treinys pasireiškė, kai 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, o 1992 m. – į Lietuvos Respublikos Seimą. 1997–1998 m. dirbo žemės ūkio ministro patarėju. Nuo 2001 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos Studijų nuolatinės komisijos, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų tarybos ir jos prezidiumo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, LŽŪU profesorių klubo „Scientia“, visuomeninio judė- jimo „Consilia Academica“ ir kitų organizacijų narys. Prof. M. Treinys parašė tris mokomąsias knygas, studiją apie žemės ūkio kooperaciją Lietuvoje, apybraižą apie rezistentą Antaną Valiukė- ną, yra keturių monografijų bendraautoris ir sudarytojas. Paskelbė apie 50 mokslinių, 130 mokslo populiarinimo ir 200 publicistinių straipsnių. Po mirties dalis publicistinių straipsnių buvo surinkta ir išleista atskira knyga „Tautos ir jos žemės jungtis“ (2011 m., sudarytojai E. Treinienė ir A. J. Motuzas). Savo eilės laukia daug neskelbtų rankraščių. 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2002 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-jo laipsnio ordinu, 2010 m. – atmi- nimo medaliu „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“. Jo darbų spektras buvo nepaprastai platus ir įvairiapusis. Didelis no- ras atrasti, pažinti, pasidalyti su kitais atradimo džiaugsmu ir vėl ieškoti naujų, geresnių idėjų, naujų sprendimo būdų lydėjo jį visą gyvenimą. Gilinosi ir į Lietuvos istoriją. Jį ypač domino tarpukario laikotarpis Lietuvoje po Vasario 16-osios, greitas ūkio atsigavimas, žymių to meto žmonių mintys, kūrybos darbai. Vėliau atūžusi karo audra, rusų, vo- kiečių ir vėl rusų okupacijos, mažos tautos rezistencijos dešimtmetis, kalėjimai, Sibiro tremtys. Prof. M. Treinys turėjo didelį tikslą: atrasti kuo daugiau Lietuvos šviesuolių, žuvusių ir likusių Sibiro gulaguose, at- skleisti jų darbus ir išmintį, grąžinti iš užmaršties. Be viso to, dr. M. Treinys buvo LŽŪA (LŽŪU) Ekonomikos ir va- dybos fakulteto profesorius, Žemės ūkio ekonomikos katedros vedėjas, paskui – studijų prorektorius. Ačiū Aleksandro Stulginskio universite- tui, Ekonomikos ir vadybos fakultetui, prof. Vladai Vitunskienei ir jos kolegoms už gražų prof. M. Treinio atminimo saugojimą, jo vardu pa- vadintų kasmetinių akademinių skaitymų, mokslinių konferencijų ren- gimą, auditorijos atidarymą. Pratarmė < 9 > Ši knyga nėra vieno autoriaus kūrinys. Leidinys sudarytas iš prof. M. Treinio politinės ir akademinės veiklos bendražygių straips- nių, kitų žmonių atsiminimų. Tai – lyg bandymas sukurti įvairiapusį gyvenimo ir veiklos vitražą iš pavienių spalvotų stiklelių. Dėkojame Aleksandro Stulginskio universitetui ir Lietuvos Respu- blikos žemės ūkio rūmams už knygos sudarymo rėmimą. Esame dėkingi visiems šios knygos bendraautoriams – profesoriams Jonui Čaplikui, Vladai Vitunskienei, Alvydui Baleženčiui, Jonui Čiule- vičiui, Jonui Jasaičiui, mokslų daktarams Eimantui Grakauskui, Vytau- tui Knašiui, bendraminčiui Valentinui Aleksai, gražiai atsiminusiems studijų draugams Broniui Palšauskui, Algirdui Slidžiauskui, Genovaitei Petkutienei. Atskira padėka Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai už knygos išleidimą, o Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klu- bui už pagalbą parengiant knygą spaudai, Aleksandro Stulginskio uni- versiteto bibliotekos bibliografėms Laimutei Butkuvienei, Renatai Aleš- kevičienei ir Ritai Rimkienei už M. Treinio bibliografijos parengimą, knygos redaktorei Irenai Perkauskienei, dizaineriui Vidui Čerkauskui. Ypač norisi pasidžiaugti, kad šeima išsaugojo daug vertingų profeso- riaus rankraščių, dokumentų, padėjusių išryškinti Mečislovo idėjas ir nuveiktus darbus. Suprantame, kad čia ne viskas sudėta. Tegul tai bus uždavinys ateinančioms kartoms. Sudarytojai < 10 > MEČISLOVAS TREINYS DRAUGE SU MEČISLOVU Elena Treinienė Su Mečislovu nuėjome ilgesnį kaip keturiasdešimties metų bendro gyvenimo kelią. Pažvelgus atgal, jaučiu didelę moralinę pareigą šioje knygoje plačiau aprašyti jo motinos Filomenos Valiukėnaitės giminės likimą, turėjusį įtakos ne tik sūnaus Mečislovo asmenybės formavimui- si, bet ir palikusį pėdsakus visos tautos istorijoje. Tai galima rasti turi-
Recommended publications
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12
    3106 p GRATIS ? n REFERENS^F C^ESS "A3HIN6T0N OC 20025 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • DRAUGAS@EARTHUNICNET PERtOCHCALS THE LITHUANIAN WORLD-WIDE DAILY Novambar 12 . 1996 Nr. 221 VoL LXXXVI Kaina 50 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, LAPKRITIS - NOVEMBER 12, 1996 Kas tarnaus Lietuvai Pasaulio naujienos ateinančius 4 metus? (Remiantis DPA, Reuter, BNS INTERFAX, ITAR-TASS, BelaPAN žinių agentūrų pranešimais) Vilnium, lapkričio 11 d. (BNS) Žvaliauskas, Vaclovas Lapė, - Rinkimų komisijai paskelbus Rytas Kupčinskas, Vladimiras Vašingtonas. Jungtinių Santiago. Lotynų Amerikos urminius rezultatus, galutinai Jarmolenko, Simas Petrikis, Valstijų Senato respublikonų valstybių bei Ispanijos ir Portu­ >aaiškėjo, kad didžiausią frak- Gražina Imbrasienė, Petras vadovas Trent Lott šeštadienį galijos valdovų susitikime Ku­ nją būsimajame Seime sudarys Šakalinis, Stasys Malkevičius, pažadėjo bendradarbiauti su an­ bos prezidentas Fidel Castro konservatorių frakcija, ture- Juozas Dringelis, Žibartas trai kadencijai perrinku JAV užsipuolė Jungtines Valstijas, lianti 70 narių. Tai nesudaro Jackūnas, Nijolė Ambrazaitytė, prezidentu Bill Clinton, jei jis kad šios, kišdamosis į Lotynų absoliučios daugumos 141 vietą Stasys Stačiokas, Algimantas nuoširdžiai sieks subalansuoti Amerikos valstybių reikalus, turinčiame Seime. Tačiau kon­ Sėjūnas, Juozas Galdikas, šalies biudžetą ir sumažinti vy­ žlugdo jų kultūrą. „Mūsų kul­ servatoriai tikrai turės daugu­ Vytautas Knašys, Vincas Gir­ riausybę. Lott šeštadienį pareiš­ tūrą žlugdo šio hegemono kont­ mą pavasarį, kai bus surengti nius, Romualdas Sikorskis, kė, jog respublikonai yra nusi­ roliuojamos visuomenės infor­ nauji rinkimai 4 apygardose, Alfredas Stasiulevičius, Al­ teikę užmiršti rinkimų kampa­ mavimo priemonės, tuo tarpu, kur jie neįvyko. girdas Petruševičius, Vladas nijos kartėlį ir pradėti dirbti kai ta pati valstybė organizuo­ kartu šalies labui.
    [Show full text]
  • SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence
    SUMMER 2019 NEWSLETTER Baltic Leaders Celebrate Independence One hundred years ago, the countries of Central and Eastern Europe declared their independence amid collapsing empires. A generation of Estonians, Latvians, Lithuanians, Poles, and others from the region set out to determine their own future and enjoyed independence until the Nazis and Soviet communists conspired in 1939 to invade and then occupy their homelands. In the 1980s, Europe’s Captive Nations led the dismantling of the Soviet Union and are once again free, prosperous, and vital members of the free world. On November 14, 2018, we convened hundreds of friends of freedom in Washington, DC’s Union Station for the Triumph of Liberty Annual Conference and Gala Dinner, to remember the vic- tims, celebrate the heroes, and commit Left to right: H.E. Tunne Kelam, founding member of the Estonian National Independence Party and laureate of VOC’s Truman-Reagan Medal of Freedom; Marion Smith, VOC executive director; H.E. Sandra Kalniete, ourselves to defending the independence leader of the Latvian independence movement and Medal of Freedom laureate; and General Peter Pace, USMC of freedom-loving people of Central and (Ret.), former chairman of the Joint Chiefs of Staff and keynote speaker at the Foundation’s annual gala dinner on November 14, 2018, at Union Station in Washington, DC. Eastern Europe. president Valdas Adamkus, Latvian independence movement In sum, we hosted a three-panel conference, welcomed a leader Sandra Kalniete, and founding member of the Estonian Presidential
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Lithuania: a Problem of Disclosure
    Lithuania: A Problem of Disclosure TOMAS SKUCAS s centripetal forces spun the Soviet Union out of control and, ultimately, out A of existence in the late 1980s and early 1990s, an unlikely country became the vanguard of those USSR states seeking independence. Through political maneuverings and public demonstrations, Lithuania gained independence and resisted the half-hearted attempts of the Soviet Union to prevent the secession of its Eastern European satellites. Since then, Lithuania has struggled with its Soviet-era demons. Like the rest of the former Soviet Union, Lithuania had been controlled by the KGB and its predecessors. The KGB’s historic power, and its pervasive influence on Lithuan- ian society (which persists even today), has been a defining feature of the coun- try’s tortured path toward democracy. The First Soviet Occupation Following the collapse of the Russian and German empires in 1918, Lithuania finally was able to assert its statehood. On February 16, 1918, Lithuania declared its full independence. However, a mere two years later, Lithuania’s capital and province of Vilnius was annexed and subsequently controlled by Poland until World War II. Following the onset of the war, specifically the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by Iosif Stalin and Adolph Hitler in August 1939, Lithuania, Latvia, and Estonia were forced to accept Soviet occupation. In October 1939, Soviet troops arrived on Lithuanian soil. The following May, the Soviet Union delivered a note to the Lithuanian government accusing it of complicity in the kidnapping of two Soviet soldiers. Through these and similar instruments of intimidation, the Soviets forced the creation of a new government led by the Soviet Deputy Commissar for Foreign Affairs and a quasi-elected Peo- ple’s Diet.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta Petrevičiūt
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA Asta Petrevi čiūtė EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO Magistro baigiamasis darbas Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota __________ ________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data ) Apginta __________________ __________ ________ (PMDF dekanas) (parašas) (data ) Kaunas, 2011 TURINYS SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 2 SUMMARY .............................................................................................................................................. 3 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ................................................................................. 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė .................................................................................................................... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ..................................................................................... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai .............................................................. 14 1.4 Euroskepticizmo tipai ...................................................................................................................
    [Show full text]
  • Ten Years of Lithuanian-Polish Reconciliation
    OPINION 10 years of Lithuanian-Polish Reconciliation Česlovas Okinčycas Speaking in historic terms, 10 years is not a long period of time. Notwithstanding this rule, last ten years in Lithuanian-Polish relations are tantamount to the entire era. Understanding of the present is impossible unless we pay proper attention to history. History of Lithuanian-Polish relations counts close to 600 years. Approximately two hundred years before Columbus discovered the American continent, King of Poland Kazimieras the Great married the daughter of the Grand Duke of Lithuania Gediminas, Aldona. It took about two hundred years for two states to be joined together in a Union. Since 1569 two states had a united state of their own exist. It lasted until XVIII century. The state was brought to an end through partitions carried out by aggressive neighbors. Aiming to save the Joint State, on May 3, 1791 Polish-Lithuanian Seimas passed the Constitution, second Constitution in the history of the world (the first being the US). It had far surpassed its own epoch - it implemented such ideas as the national sovereignty and civil rights in practice. I am proud of the fact that Lithuanian-Polish elite was the forefather of the ideas of universal liberties and democracy. Breakdown of the state brought no end to cooperation and joint fight for freedom. This fight lasted until the 1863-1864 rebellion. Cooperation between Lithuanian and Polish nations ended in the second half of the XIX century, when the epoch of nationalism spread all over Europe. These nations chose different paths of establishing the national statehood.
    [Show full text]
  • Kunigų Seminarijoje
    1 2 Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai I dalis VILNIUS|2014 3 31 UDK 23/28(474.5)(092) Sv-08 © Alfonsas Svarinskas, 2014 © Donatas Stakišaitis, 2014 © Lina Šulcienė, 2014 © Domantas Vildžiūnas, 2014 ISBN 978-9955-589-91-4 4 4 Turinys Mano šeima 9 Vaikystės darbai 25 Mano mokslai 27 Keturi skyriai Vidiškiuose 29 Penktasis skyrius Ukmergėje 33 Šeštasis skyrius Deltuvoje 35 A. Smetonos vardo gimnazijoje Ukmergėje 36 Pirmoji okupacija 40 Vokiečių okupacija 45 Ukmergės mokytojų seminarijoje 48 Kunigų seminarijoje 49 Kovos už Laisvę keliai ir kalinimai 65 Pas partizanus 67 Pirmasis areštas 75 Areštavimo pagrindas ir areštas: duomenys iš bylos 76 Tardymai: pradžia 81 Kauno KGB kalėjimo kameroje 85 Kauno kalėjimo realijos 87 Tardytojai 88 Tardymai: kankinimas 90 „Troikos“ teismas 93 Apskundus nuosprendį 95 Pirmasis įkalinimas 100 Kelionė iš Vilniaus į Šiaurę 100 Pirmąsyk Intoje 102 Gyvenimas Abezės lageryje 105 Ligoninė 112 Generolas Jonas Juodišius 118 Profesorius Levas Karsavinas 123 5 Kunigas Kazimieras Vaičionis 129 Kunigystės šventimai 133 Kunigystė Abezėje 138 Vėl Inta 145 Šimkūnų šeima 153 Grįžus į Lietuvą 162 Pirmoji parapija: Kulautuva 167 Antroji parapija: Betygala 186 Antrasis areštas 191 Už ką suėmė antrą kartą 193 Vilniaus KGB rūmuose 196 Tardymai 197 KGB „liudytojai“. Keletas dokumentų iš bylos 212 Teismas 219 Antrasis kalinimas 222 Antroji kelionė į lagerį 222 Mordovija: mano lagerio draugai lietuviai 223 Kunigas Pranas Račiūnas MIC 225 Kanauninkas Stanislovas Kiškis 228 Kunigas Algirdas Mocius 231 Kunigas
    [Show full text]
  • ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo Nusikaltimų Įvertinimas" 2000
    ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" 2000 Vilnius, 2002 UDK 321.6(06) An 143 Spaudai parengė Pirmą dalį (Antikomunistinis kongresas) Doc. dr. Arvydas Anušauskas Antrą dalį (Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas) Vytautas Zabiela, Vytautas Raudeliūnas © Arvydas Anušauskas, 2002 © Vytautas Zabiela, 2002 Vytautas Raudeliūnas, 2002 © Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondas, 2002 ISBN 9986-851-82-3 © Leidykla „Ramona", 2002 Turinys I DALIS Antikomunistinis kongresas Pratarmė..................................................................................................................................17 Įvadas. Neįkalinto nusikaltėlio nusikaltimai...................................................................... 19 Padėka..................................................................................................................................... 23 Tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" organizacinio komiteto nariai................................................................................................................. 25 TARPTAUTINIO KONGRESO „KOMUNIZMO NUSIKALTIMŲ ĮVERTINIMAS" PLENARINIO POSĖDŽIO PROTOKOLAS.................................................................27 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo .........................................kalba 29 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio įžangos............................ žodis . 30 Lietuvos Respublikos
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]