ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo Nusikaltimų Įvertinimas" 2000

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo Nusikaltimų Įvertinimas ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" 2000 Vilnius, 2002 UDK 321.6(06) An 143 Spaudai parengė Pirmą dalį (Antikomunistinis kongresas) Doc. dr. Arvydas Anušauskas Antrą dalį (Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas) Vytautas Zabiela, Vytautas Raudeliūnas © Arvydas Anušauskas, 2002 © Vytautas Zabiela, 2002 Vytautas Raudeliūnas, 2002 © Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondas, 2002 ISBN 9986-851-82-3 © Leidykla „Ramona", 2002 Turinys I DALIS Antikomunistinis kongresas Pratarmė..................................................................................................................................17 Įvadas. Neįkalinto nusikaltėlio nusikaltimai...................................................................... 19 Padėka..................................................................................................................................... 23 Tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" organizacinio komiteto nariai................................................................................................................. 25 TARPTAUTINIO KONGRESO „KOMUNIZMO NUSIKALTIMŲ ĮVERTINIMAS" PLENARINIO POSĖDŽIO PROTOKOLAS.................................................................27 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo .........................................kalba 29 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio įžangos............................ žodis . 30 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimo.......................36 kalba Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio sveikinimo kalba..................................................................................................................38 Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Walęsos sveikinimo..............................................41 kalba Rumunijos Prezidento Emilio Constantinescu sveikinimo laiškas............................................... 45 Rusijos Valstybės Dūmos deputato Sergejaus Kovaliovo kalba................................................... 47 Estijos atstovo Marto Nikluso sveikinimo kalba........................................................................ 49 Vengrijos Prezidento A. Gönczo sveikinimo laiškas.................................................................... 51 Bulgarijos atstovo Ivano Stančevo kalba....................................................................................52 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 12 POSĖDŽIO PROTOKOLAS (I sekcija) 55 Jaraslava Moserova, Čekija Moralės normų deformacija - didžiausias nusikaltimas..................................................59 6 Sylvia Borisova, Bulgarija Bulgarijos gulagai................................................................................................................ 63 Sergejus Kovaliovas, Rusija Dvasios išsaugojimas. Komunizmo atmosfera ir jo metodai nūdien ...........................68 J. E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuva Katalikų Bažnyčios pasipriešinimas dvasiniam genocidui ........................................... 73 Arvydas Anušauskas, Lietuva Komunizmo nusikaltimai Lietuvoje (istorinė statistinė apžvalga) ...............................78 Jure Knezovicius, Kroatija Kroatija - Jugoslavijos komunizmo auka........................................................................ 100 Maja Kliaštornaja, Baltarusija Komentaras apie Baltarusijos inteligentų likimą ........................................................... 105 Koci Moisiu, Albanija Komunizmo nusikaltimai Albanijoje šeštajame dešimtmetyje....................................108 Herbertas Romersteinas, JAV Sovietų ir nacių aljansas bei Vakarų komunistų partijos..............................................110 Zita Šličytė, Lietuva Komunistinis genocidas okupuotoje Lietuvoje.............................................................. 118 Evgenas Pronjukas, Ukraina Komunistinio režimo nusikaltimai Ukrainos liaudžiai.................................................128 Avo Piirisildas, JAV Komunizmas - nusikalstamas sąmokslas (JAV Kongreso apibrėžimas) .................... 132 Povilas Varanauskas, Lietuva Komunizmo esmė: ideologija ir praktika........................................................................134 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 12 POSĖDŽIO PROTOKOLAS (II sekcija)........................................................................................................................141 Uldis Paulas Strelis, Latvija Raudonasis partizanas Vasilijus Kononovas - herojus ar Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlis?...........................................................................................................145 Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuva Mirties nuosprendžiai ir jų vykdymas 1941-1944 m.: teisinis politinis aspektas .. 150 Mathew Kottas, Latvija „Šustino sąrašas": masinių mirties bausmių kontekstas ir turinys .............................167 7 Leo Oispuu, Estija Apie Estijos represuotų žmonių registracijos knygas....................................................177 Algirdas Endriukaitis, Lietuva Pulsuojantis genocidas. Čečėnų žudymas tęsiasi. Garbės ir sąžinės pareiga .............181 Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė,Lietuva Pasipriešinimo dalyvių ir kitaminčių persekiojimas Lietuvoje 1944-1990 m ............. 187 Tatiana Yankelevich, JAV „Didysis brolis" stebi didį žmogų. KGB ataskaitos apie A. Sacharovą ....................... 194 Nina Virčenko, Ukraina Tragiška Ukrainos matematikų lemtis ............................................................................. 202 Marius Oprea, Rumunija Priespauda Rumunijoje šeštajame dešimtmetyje............................................................206 Agimas Musta, Albanija 5000 Albanijos moterų komunistiniame kalėjime ir Musine Kokalari ........................ 212 Ona Voverienė, Lietuva Lietuvos mokslo netektys sovietinio genocido metais...................................................214 Radimas Hareckis, Baltarusija Baltarusijos mokslų akademijos mokslininkų represijos...............................................217 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 13 POSĖDŽIO PROTOKOLAS (I sekcija)......................................................................................................................... 225 Sachiko Hatanaka, Japonija Mentaliteto pokyčiai ir komunistams valdant prarastas humaniškumas .................. 229 Valdas Samonis, Kanada Komunizmas - ekonominio vystymosi stabdys: teorija ir įrodymai............................233 Elmutas Laane, Estija Tautos naikinimas dėl ideologijos.....................................................................................254 Heino Nooras, Estija Komunizmo nusikaltimų padariniai žmonijai. Psichologiniai atradimai Estijoje... 257 Zenonas Pozniakas, Baltarusija Komunizmas kaip Rusijos imperializmo forma ............................................................. 259 Jiri Blatny, Čekija Informacinis pranešimas.................................................................................................... 268 8 Emilia Boldišova, Slovakija Pokomunistinių filmų kūrimas.........................................................................................271 Arielis Cohenas, JAV Ką žinome apie komunizmo nusikaltimus ir ką turėtume daryti............................... 273 Constantinas Ticu Dumitrescu, Rumunija Komunistinis genocidas Rumunijoje............................................................................... 277 Peeteris Luksepas, Švedija Komunizmo padariniai Švedijoje ir Vakarų Europoje .................................................. 281 Larry Hartas, JAV Kad užtikrintų laisvę ateities kartoms, amerikiečiai privalo atminti ir suvokti komunizmo nusikaltimus............................................................................................ 286 Armandas Gosu, Rumunija Paskutinės komunizmo aukos Rumunijoje..................................................................... 289 A. Kancleris, Lietuva Informaciniai mizokomunizmo nusikaltimai................................................................. 293 Semionas Sareckis, Baltarusija Būtina surengti bolševizmo teismą...................................................................................303 Ali Spahia, Albanija Komunistinė ideologija ir žmogaus teisių koncepcija................................................... 310 Danielis W. Fiskas, JAV Tragiškas komunizmo palikimas Vakarų pusrutulyje.................................................. 312 Haraldas Strumas, Vokietija Tolesnės komunizmo įtakos susivienijusiai Vokietijai priežastys ............................... 320 Rimvydas Valentukevičius, Lietuva Juridiniai ir politiniai komunizmo nusikaltimų tyrimo ir vertinimo aspektai. Genocido sąvokos išplėtimas.......................................................................................323 Aleksandras Gribanovas, JAV Valstybingumo ir žmogaus teisių problemos komunistinėse valstybėse...................336 TARPTAUTINIO KONGRESO 2000 06 13 POSĖDŽIO PROTOKOLAS (II sekcija)........................................................................................................................341 A. Arbušauskaitė, Lietuva Klaipėdos krašto senbuvių (autochtonų) padėtis sovietų okupacijos metu...............345 9 Martas Nikius, Estija Sovietų armijos žala Estijos gamtai ir aplinkai................................................................350 Igoris Kuznecovas, Baltarusija Sovietinių baudžiamųjų tarnybų veiklos padariniai Baltarusijoje
Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 3 (17)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 3 (17) 1 2016 3 (17) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Jūsų rankose – trečiasis šių metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numeris. Jame toliau stengiamės liudininkų ir tyrėjų akimis pažvelgti į dažnai pamirštamus XX amžiaus mūsų valstybingumo istorijos puslapius. Skyriuje „Mūsų didieji“ Povilas Baršys kviečia susipažinti su dar vienu Vasario 16-osios signataru Saliamonu Banaičiu (1866–1933) – modernią tautinę Lietuvos valstybę sukūru- sios ir sąmoningą lietuvių tautą išugdžiusios kartos atstovu. Jo kelias – toks įprastas tų dienų kaimo inteligentijai ir kartu ypatingas. Gimęs ūkininkų šeimoje, mokęsis Marijampolės gimnazijoje, jis prisidėjo prie lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo, dalyvavo Didžiaja- me Vilniaus Seime, įsteigė pirmąją lietuvišką gimnaziją Kaune, pradžios mokyklas. Kartu iš kitų tos kartos žmonių S. Banaitis išsiskyrė savo pažiūromis, nes buvo monarchistas ir siekė atkurti valstybę LDK pavyzdžiu, nors galiausiai tapo Lietuvos Tarybos nariu ir vienu iš modernios Lietuvos valstybės tėvų. „Faktų ir įžvalgų“ skyriuje Nepriklausomybės akto signataras prof. Bronislovas Kuz- mickas apžvelgia nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos santykių su Baltarusija genezę – diskusijas dėl sienos, prieškariu Lenkijos okupuotos teritorijos „dalybas“ ir šių įvykių priešistorę, lietuvių gyvenimą Baltarusijos SSR. Konstitucijos rengėjas prof. Juozas Žilys tęsia svarstymus apie istorines, politines ir teisines 1992 m. birželio 14 d. referendumo dėl SSRS kariuomenės išvedimo prielaidas. Kaip prisimename, referendumo rezultatais buvo aiškiai išreikšta Lietuvos žmonių valia gyventi be svetimos kariuomenės. Dar vienas šio skyriaus tekstas – Liūdos Rugienienės „Bendras darbas Lietuvai“. Tai trečiasis straipsnis apie Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos darbą, šįkart – daugiausiai apie švietimo ir mokslo reikalus. Skelbiamas ir Komisijos rengtas dokumentas pavadinimu „Integrali tauta“ – tai nuostatos ir principai, kuriais ir rėmėsi Seimo ir pasaulio lietuvių bendradarbiavimas.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • 9789955197997.Pdf (3.281Mb)
    UNIVERSITAS EST MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETUI 25 Liber Amicorum Alvydui Pumpučiui Mykolo Romerio universiteto ilgametis Rektorius Profesorius Alvydas Pumputis UDK 378.6(474.5) Un28 Mokslinis redaktorius: Gediminas Mesonis Mokslinė redkolegija: Doc. dr. Algirdas Monkevičius, Mykolo Romerio universitetas Dr. Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Mykolo Romerio universitetas Doc. dr. Agnė Tvaronavičienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Milda Vainiutė, Mykolo Romerio universitetas Moksliniai recenzentai: Prof. dr. Julija Kiršienė, Vytauto Didžiojo universitetas Prof. dr. Rima Ažubalytė, Mykolo Romerio universitetas Doc. dr. Dalia Vasarienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Algimantas Urmonas, Mykolo Romerio universitetas JUDr. Jan Kudrna, Ph.D., Prahos Karolio Universitetas, Čekijos Respublika (Recenzavo anglišką mokslinio leidinio dalį) Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekano 2016 m. gegužės 4 d. teikimu Nr. 10A-TFD-34 Mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo leidybai komisijos 2016 m. gegužės 5 d. posėdyje (protokolo Nr. 2L-10) pritarta leidybai. Visos knygos leidybos teisės saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali būti dauginama, taisoma arba kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo. © Povilas Aleksandravičius, 2016 © Gediminas Mesonis, 2016 © Petras Ancelis, 2016 © Algirdas Monkevičius, 2016 © Darijus Beinoravičius, 2016 © Andrius Puksas, 2016 © Toma Birmontienė, 2016 © Ona Gražina Rakauskienė, 2016 © Gintaras Černius, 2016 © Vytautas Šlapkauskas, 2016 © Leta Dromantienė,
    [Show full text]
  • KB 2011 10 Pdf.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Arūnas Spraunius. Palaiminti, kurie niekuo nesistebi, arba Vadybininkų rojus / 2 Problemos ir idėjos Rengia Daniel Daianu. Rinkos ir visuomenė. Kai aukštieji finansai žaloja ekonomiką ir niokoja demokratiją / 5 Almantas SAMALAVIČIUS Almantas Samalavičius. Išmintimi grįsta ekonomika. Kas lemia Ernsto Fritzo (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Schumacherio idėjų tvarumą / 10 (teatras) 2 62 38 61 Kūryba ir kūrėjai Rūta GAIDamavičiūtė Vaidilutė Brazauskaitė. Justinas Vaitiekūnas: 2006-2011 m. ataskaita / 16 (muzika) 2 62 38 61 Marija REPŠYTĖ. Prorečiais. Keletas žodžių mano tapybos dėstytojui Justinui Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Vaitiekūnui / 17 Tadas GINDRĖNAS Rūta MAŽEIKIENĖ. Apie šiuolaikinį šokį, vyrų choreografiją, kūno vaizdinius ir festivalį (dailininkas) 2 61 05 38 AURA’21 / 18 Kristina SABUKIENĖ Mindaugas PELECKIS. Eksperimentinės muzikos ištakos ir subkultūra. Nuo tylos iki (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Dalia MEČKAUSKAITĖ triukšmo, nuo klasikos iki šokių aikštelių / 23 (korektorė) Karilė NEFAITĖ. Komercinė estetika: šiandienos fenomenas ar ilga meno tradicija? / 28 Irena Žaganevičienė Kristina CIVINSKIENĖ. Paveikslo kodas: temperamentas ir charakteris. Audronės (buhalterė) 2 62 31 04 Petrašiūnaitės ir Laimos Drazdauskaitės tapyba / 33 Kęstutis ŠAPOKA. Apie peraugusį buožgalvį ir budistų nušvitėlį. Roko Dovydėno Redakcinė kolegija „Plėviakojis vs Luohanas“
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų Statuso Įstatymo Pavadinimo, 1, 2 Straipsnių Ir Priedėlio Pakeitimo Įstatymas
    LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1197 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis).“ 4 straipsnis. Priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 6.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2015 4 (14)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2015 4 (14) 1 2015 4 (14) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Tai paskutinis žurnalo šių metų numeris. Grąžiname skolas. Pirmiausia, pagerbdami vieną iškiliausių mūsų filosofų – Juozą Girnių, kurio šimtosios gimimo metinės buvo mini- mos pavasarį. Taip, prisiminimas dažnai tėra proginis ir epizodiškas pasikalbėjimas, rašo straipsnio autorius Justinas Dementavičius, todėl ir pasirinkta palyginti siaura Girniaus apmąstymų tema – laisvės problemos suvokimas bei šiandienai aktuali liberalizmo, Lie- tuvos liberalų laisvės monopolio kritika. Beje, tai sutapimas, kad šiame numeryje „lietuviškiesiems liberalams“ kliūva ir nuo politologo Mariaus Parčiausko straipsnyje „Kaip iš Maceinos pagaminti marksistą“ (Mąsty- mai). Tikimės, kad tos „gamybos“ klausimai bus įdomūs ne vienam skaitytojui, nes iškilus Lietuvos mąstytojas Antanas Maceina kai kuriems mūsų liberalams yra „doktrininis, ka- nonizuotas neopagonis“, be kita ko dar ir tiesiantis „atvirą kelią į rasistinį antisemitizmą“ (L. Donskis). Savotiškas skolos skaitytojui grąžinamas yra ir Dokumentuose baigiama skelbti Angoni- tos Rupšytės parengta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1990 m. vasario 3 d. konferencijos stenogramos ketvirtoji dalis, ir Vlado Drėmos atviro laiško LKP sekretoriui L. Šepečiui antroji dalis, lydima jo kolegės ir mokinės Jūratės Markevičienės įžanginio žodžio (skyrius Faktai ir įžvalgos). Dokumentuose įsiterpia ir Vytauto Landsbergio išverstas iš anglų kalbos ir parengtas VLIK‘o memorandumas, kuriame jau emigracijoje atgaivintos organizacijos vardu pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kreipiamasi į Vakarų sąjungininkų ka- riuomenės vyriausiąjį vadą Dvaitą Eizenhauerį, primenant Lietuvos senąją istoriją, nepri- klausomybės atgavimą, jos praradimą XX amžiuje, viliantis, kad sąjungininkai atsižvelgs į teisėtus tautos lūkesčius ir padės prisikelti laisvai, nepriklausomai valstybei. Klausimas, kodėl lenkai Vilnių laiko savu, narstomas tokio pat pavadinimo pokalbyje su su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Valdu Rakučiu.
    [Show full text]
  • Konstitucingumas Ir Pilietinė Visuomenė
    LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË Monografija Vilnius 2003 1 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË UDK 342(474.) Ko-242 Knygos autoriai: Prof. dr. Alvydas Pumputis, dr. Audrius Paksas, prof. habil. dr. Alfonsas Vaið- vila, dr. Gediminas Mesonis, dr. Egidijus Jaraðiûnas, doc. dr. Juozas Þilys, dr. Vytautas Sinkevièius, Liudvika Meðkauskaitë, prof. dr. Toma Birmontienë, Elvyra Baltutytë, Saulë Vidrinskaitë, prof. dr. Saulius Katuoka Recenzavo: Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjas profesorius habil. dr. Mindaugas Maksimaitis; Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Valstybës teisës katedros docentas dr. Augustinas Normantas Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø bei metodiniø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2002 m. gruodþio 17 d. posëdyje (protokolas Nr. 6) monografijà patvirtino spausdinti ISBN 9955–563–01–X 2 © Lietuvos teisës universitetas, 2003 TURINYS A. Pumputis. Þmogaus teisiø sistema ----------------------------------------------- 7 A. Pumputis. Europos þmogaus teisiø konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suderinamumas -------- 20 A. Paksas. Tarptautinës ir nacionalinës þmogaus teisiø apsaugos priemonës ir institucijos ----------------------------------- 39 A. Vaiðvila. Þmogaus teisës ir jø istorinë raida ---------------------------------- 95 G. Mesonis. Valdþiø padalijimas: teisinës valstybës charakteristika ------- 109 E. Jaraðiûnas. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir teisës
    [Show full text]