Vytauto Didžiojo Universitetas Lietuvos Istorijos Institutas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Kęstutis Bartkevičius LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO VIETINIO LYGMENS ORGANIZACIJOS 1988-1990 METAIS: STRUKTŪROS IR SOCIALINĖ ANALIZĖ Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) KAUNAS, 2010 329.71(474.5) Ba-475 Disertacija rengta 2005-2010 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) ISBN 978-9955-12-588-4 Turinys Turinys.............................................................................................................................................. 3 Pagrindinių tekste naudojamų santrumpų sąrašas.............................................................................. 4 Įvadas................................................................................................................................................ 5 1. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio struktūra ir organizacinė veikla............................................... 21 1.1. Sąjūdžio organizacinės struktūros modelio svarstymai............................................................. 21 1.1.1. Sąjūdžio organizacinė struktūra iki Steigiamojo suvažiavimo............................................... 21 1.1.2. Galutinis LPS struktūros modelis .......................................................................................... 25 1.2. Centrinės Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio struktūros............................................................. 32 1.2.1. Respublikinė iniciatyvinė grupė ............................................................................................ 32 1.2.2. LPS Seimas, Seimo Taryba ................................................................................................... 39 1.3. Vietinio lygmens LPS struktūra ir veikla.................................................................................. 44 1.3.1. Miestų, rajonų iniciatyvinės grupės ....................................................................................... 44 1.3.2. LPS rėmimo grupės............................................................................................................... 53 1.3.2.1. Kūrimosi aplinkybės........................................................................................................... 53 1.3.2.2. Vidinė struktūra.................................................................................................................. 60 1.4. Renkamos vietinio lygmens LPS struktūros ............................................................................. 64 1.4.1. Miestų, rajonų konferencijos ir kitos renkamos vietinio lygmens Sąjūdžio struktūros .......... 64 1.4.2. Miestų, rajonų LPS tarybos ................................................................................................... 68 1.5. Vietinio lygmens Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio organizacijų veiklos organizavimo būdai. 74 1.5.1. Veiklos programos ir tikslai................................................................................................... 74 2. LPS organizacijos ir nariai .......................................................................................................... 87 2.1. Narystė ..................................................................................................................................... 87 2.2. LPS vietinių organizacijų ir narių skaičius ............................................................................... 92 2.3. LPS narių galimybės dalyvauti Sąjūdžio veiklos koordinavimo struktūrose ............................ 98 3. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio socialinė analizė.................................................................... 111 3.1. LPS miestų ir rajonų iniciatyvinės grupės .............................................................................. 116 3.2. LPS miestų ir rajonų tarybos .................................................................................................. 129 3.3. LPS rėmimo grupės................................................................................................................ 136 3.4. Centrinių LPS struktūrų narių socialinė sudėtis...................................................................... 146 3.5. Moterys LPS struktūrose ........................................................................................................ 149 Išvados .......................................................................................................................................... 157 Šaltinių ir literatūros sąrašas.......................................................................................................... 161 Priedai ........................................................................................................................................... 175 3 Pagrindinių tekste naudojamų santrumpų sąrašas AT – Aukščiausioji Taryba CK – Centro komitetas IG – iniciatyvinė grupė KGB – Комитет государственной безопасности LKF – Lietuvos kultūros fondas LKP – Lietuvos komunistų partija LLKJS – Lietuvos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga LPS – Lietuvos persitvarkymo sąjūdis LPSS – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimas LSSR – Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika LTSR – Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika MA – Mokslų akademija RG – rėmimo grupė RIG – respublikinė iniciatyvinė grupė SSKP – Sovietų Sąjungos komunistų partija SSRS – Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga TSKP – Tarybų Sąjungos komunistų partija VK – vykdomasis komitetas VSK - Valstybės saugumo komitetas 4 Įvadas Darbo aktualumas. Šiais, 2010 metais, Lietuvoje buvo plačiai minimas Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Visuose minėjimui skirtuose renginiuose dar kartą skambėjo ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (toliau – Sąjūdis, LPS) vardas. Šis 1988 m. birželio 3 d. gimęs masinis lietuvių tautinis judėjimas, kurio trumpesnis nei dvejų metų veiklos laikotarpis įprasmino visą 50 metų trukusį pasipriešinimą Sovietų Sąjungai, neatsiejamas ne tik nuo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 1990 metų kovo 11-ąją, jis tapo ir grandininės reakcijos, sugriovusios Sovietų Sąjungą, pradžia. Praėjus daugiau nei 20-čiai metų nuo jo susikūrimo, Sąjūdis vis dar kelia nemažai mįslių, prisiminimai apie dvejus LPS veiklos metus Lietuvos visuomenėje kelia dviprasmiškus jausmus: vieni laiko jį šiandien neįsivaizduojamu lietuvių tautos susitelkimo bendram tikslui pavyzdžiu, kitiems jis galbūt yra sovietinės sistemos teiktų galimybių praradimas. Apie LPS, ko gero, nė vienas iš mūsų negalime galvoti, rašyti be tam tikrų emocijų. Visiems jis išgyventas, savaip matytas ir savaip suprantamas. Greičiausiai dėl šių priežasčių pirmąją Sąjūdžio istoriją parašė įvykių eigą iš šalies stebėjęs JAV profesorius Alfredas E. Sennas1. Nors per pastaruosius 20 metų istorija Lietuvoje galėjo būti rašoma „neįvelkant“ istorinių įvykių į ideologinius „pančius“ ir istorikai pamažu atsisakė įsivaizdavimo, jog istorija – tik tai, kas „vyko prieš 50 metų“, pirmos akademinės LPS istorijos sulaukėme tik 2008-aisiais2. Kita vertus, laikotarpiu tarp pirmos Sąjūdžio istorijos ir šios, Lietuvos istorijos instituto darbuotojų parašytos, pasirodė ne viena LPS skirta knyga, buvo suorganizuota ne viena proginė ar mokslinė konferencija. Visgi platesnio, Sąjūdžio organizacinę veiklą, jo vidinę struktūrą, narystę bei narių socialinę sudėtį išsamiau analizuojančio tyrimo vis dar nėra. Antra vertus, apie Sąjūdį kaip ne tik masinį judėjimą, bet ir organizaciją su aiškia LPS Steigiamojo suvažiavimo metu apibrėžta struktūra, tam tikru narių skaičiumi, užsimenama iš esmės visuose iki šiol pasirodžiusiuose istorikų ar pačių sąjūdiečių tekstuose. Kai kuriuose jų Sąjūdžio struktūrą bandoma analizuoti plačiau (esama ir kelių bandymų aptarti LPS socialinę sudėtį). Tačiau esamų archyvinių LPS dokumentų rinkinių ignoravimas lig šiol leidžia daryti kartais nevisiškai įrodomas išvadas, kurių pagrindu kuriami tam tikri mitai. LPS lyderių buvo (ir yra) nuolat kartojama, jog tokio tyrimo turėtų imtis istorikai, visgi istorikų pozicija – neturint archyvinių dokumentų tokio darbo parašyti neįmanoma. Panašios mintys ar diskusijos, girdėtos keliose konferencijose, minėjimuose, kuriuose teko dalyvauti, paskatino imtis šio darbo temos – „Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vietinio lygmens organizacijų veikla 1988–1990 metais: socialinė, organizacinė ir veiklos analizė“, juolab, kad ankstesnių metų 1 Senn, A. E., Bundanti Lietuva. Vilnius, 1992. Angliškas šios knygos variantas JAV buvo išleistas 1990 metais. 2 Laurinavičius, Č., Sirutavičius, V., Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios. XII t., 1 d. Vilnius, 2008. 5 įdirbis kiek kitoje, nors tą patį laikotarpį apimančioje temoje jau prieš keletą metų leido „atrasti“ keletą neva neegzistuojančių Sąjūdžio archyvinių dokumentų rinkinių. Šioje disertacijoje, remiantis naujais, iki šiol istorikų nenaudotais ar kurį laiką neprieinamais, įvairiose Lietuvos vietose išsimėčiusiais Sąjūdžio dokumentais, periodine LPS vietinio lygmens spauda bei egzistuojančia istoriografija, kaip tik ir bandoma aprašyti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio struktūrą, vietinio lygmens LPS organizacijų pirmosios veiklos programas, analizuojama jo narių socialinė sudėtis bei aptariamas narystės (ne)buvimo klausimas. Tyrimo objektas. Tyrimo objektas – Lietuvos