Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖS KOMISIJOS RYTŲ LIETUVOS PROBLEMOMS IŠNAGRINĖTI REORGANIZAVIMO Lietuvos Respublikos pakraščiuose ir etninėse lietuvių žemėse už Respublikos ribų okupaciniai režimai paliko daug įsisenėjusių švietimo, kultūros, teisėtvarkos, ekonomikos ir kitų spręstinų problemų. Telkdamas Lietuvos pastangas atkurti tautos etnines galias, turinčias tapti svarbiausia mūsų valstybės plėtotės paskata, siekdamas spręsti visų etninėse lietuvių žemėse (užsienyje) susitelkusių lietuvių problemas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas n u t a r i a: 1. Reorganizuoti Valstybinę komisiją Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti į Valstybinę regioninių problemų komisiją. 2. Patvirtinti Valstybinės regioninių problemų komisijos nuostatus (pridedami). 3. Patvirtinti Valstybinės regioninių problemų komisijos sudėtį: Romualdas OZOLAS (komisijos pirmininkas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Alfonsas AUGULIS (komisijos pirmininko pavaduotojas) – Vidurio Europos ir Rytų kraštų lietuvių bendrijų Sanryšos pirmininkas, Vidmantas POVILIONIS (komisijos pirmininko pavaduotojas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Irena ANDRUKAITIENĖ – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė, Zbignevas BALCEVIČIUS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Gintautas BUKAUSKAS – Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ pirmininkas, Medardas ČOBOTAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Juozas DRINGELIS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Steponas DUŠAUSKAS-DUŠ – Baltarusių kultūros draugijos tarybos narys, Arūnas EIGIRDAS – Lietuvos Vyriausybės įgaliotinis Šalčininkų rajone, Kazimieras GARŠVA – Lietuvių kalbos instituto Kalbų kontaktų grupės vadovas, Evaldas GEČIAUSKAS – Visuomeninės Rytų Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, Aurimas JUOZAITIS – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas, Algirdas KANCLERIS – Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Jonas Rimantas KLIMAS – Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministras, Egidijus KLUMBYS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Halina KOBECKAITĖ – Lietuvos Respublikos tautybių departamento direktorė, Virginija KONDRATIENĖ – Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė, Bronislovas KUZMICKAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas, Nikolajus MEDVEDEVAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Artūras MERKYS – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajone, Algimantas NASVYTIS – Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras, Juozas OLEKAS – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Eugenijus PETROVAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Antanas RAČAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Algis ŠAKĖNAS – Lietuvos piliečių chartijos tarybos narys, Vytautas ŠILAS – Visuomeninės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, Izidorius ŠIMELIONIS – Lietuvos Kultūros fondo pirmininko pavaduotojas, Stasys STAČIOKAS – Vilniaus universiteto docentas, Rimvydas Raimondas SURVILA – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, 2 Antanas TYLA – Lietuvos Mokslo Tarybos narys, Norbertas VĖLIUS – Lietuvos Mokslo Tarybos narys. 4. Pabrėžti, kad Valstybinei regioninių problemų komisijai suteikiama teisė gauti informaciją iš bet kurių valstybinių bei visuomeninių instancijų ir tikrinti ją vietoje. 5. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1992 m. kovo 15 d. išspręsti Valstybinės regioninių problemų komisijos patalpų, transporto, ūkinių poreikių bei finansavimo klausimus. 6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. liepos 6 d. nutarimą Nr. I-355. 7. Šis nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS Vilnius, 1992 m. vasario 28 d. Nr. I-2357 Patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. I-2357 VALSTYBINĖS REGIONINIŲ PROBLEMŲ KOMISIJOS NUOSTATAI 1. Bendroji dalis 1. Valstybinės regioninių problemų komisijos tikslas – nagrinėti etnines ir Lietuvos Respublikos regionines problemas, siūlyti jų sprendimo būdus ir padėti jas spręsti įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę. 2. Valstybinės komisijos nuolatinį statusą ir funkcijas nustato šie nuostatai. Juos tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. 3. Valstybinė komisija yra juridinis asmuo, turi antspaudą, sąskaitą banke. 4. Valstybinei komisijai suteikiama teisė gauti informaciją iš bet kurių valstybinių bei visuomeninių institucijų ir tikrinti ją vietoje. 5. Komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais nuostatais. 2. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai Pagrindiniai Valstybinės komisijos tikslai ir uždaviniai yra šie: 1. Rengti ir teikti pasiūlymus dėl valstybinės politikos principų ir svarbiausiųjų krypčių sprendžiant regionines problemas. 2. Dalyvauti rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais remiantis sprendžiamos regioninės problemos. 3. Organizuoti valstybinių tikslinių programų rengimą ir kontroliuoti jų vykdymą ekonomikos, krašto apsaugos, teisėtvarkos, švietimo, kultūros, tautinių santykių ir kitose srityse. 4. Siekti, kad stiprėtų ūkio, kultūros ir politiniai ryšiai tarp Lietuvos regionų, kad būtų atkurta istorinė ir pilietinė savimonė. 5. Skatinti autentišką etnokultūrinę saviraišką, darnią nacionalinių santykių raidą regionuose. 6. Remti politinius procesus regionuose, stiprinančius Lietuvos Respublikos politinę ir teisinę sistemą, demokratinius jos principus. 7. Tirti tautiečių, gyvenančių etninėse lietuvių žemėse, ir Vidurio Europos bei Rytų kraštų lietuvių problemas ir ieškoti būdų joms išspręsti. 8. Siekti tarptautinio Lietuvos prestižo augimo, pilnaverčių santykių su kitomis valstybėmis ir tarptautine bendruomene, brandinti prielaidas, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų sprendžiant regionines problemas. 3. Funkcijos Pagrindinės komisijos funkcijos yra šios: 1. Koordinacinė: 1) dalyvauti derinant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, ministerijų, žinybų bei visuomeninių organizacijų pastangas ir veiksmus sprendžiant regionų problemas. 2. Informacinė: 2 1) siekiant operatyviai išaiškinti kylančias problemas, palaikyti pastovų dialogą su vietiniais gyventojais, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovais bei savivaldybių pareigūnais; 2) domėtis Lietuvos Respublikos ir užsienio spauda, kitų masinės informacijos priemonių medžiaga, susijusia su regionų problemomis; 3) kaupti, sisteminti ir teikti reikalingą informaciją Aukščiausiajai Tarybai, komisijoms, deputatams, Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms. 3. Propagandinė: 1) propaguoti ir aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus bei norminius aktus; 2) rengti dokumentus siekiant aiškinti ir propaguoti Lietuvos valstybės politiką Lietuvos bei pasaulio visuomenei; 3) per masinės informacijos priemones organizuoti šviečiamąją veiklą, skatinti leidybą medžiagos, susijusios su Lietuvos regionų problemomis. 4. Politinė-teisinė: 1) vertinti Lietuvos regionų savivaldos tarnybų ar kitų valstybinių bei visuomeninių organizacijų ir pareigūnų veiklą, teikti pasiūlymus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat išvadas apie tai, ar jų priimti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, politinių ir ūkinių reformų kryptį; 2) teikti pasiūlymus ir pataisas tiems Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, įstatymų bei poįstatyminių aktų projektams, kurie siejasi su specifiniais Lietuvos regionų klausimais. 5. Tiriamoji: 1) analizuoti regioninių problemų turinį, aiškiau išskirti kiekvieną iš jų, apibūdinant atsiradimo priežastis ir ypatybes, skiriančias jas nuo kitų panašių problemų Lietuvoje. Analitinės medžiagos ir informacijos pateikiamos kompetentingoms valstybės institucijoms; 2) kaupti ir analizuoti duomenis apie regionus, pasitelkus mokslo įstaigas, atlikti sociologinius, statistinius demografinius bei kitokius tyrimus ir jais remiantis skatinti šiuose regionuose vykstančius teigiamus procesus. 6. Organizacinė: 1) teikti paramą regionų savivaldybėms, valstybinėms bei visuomeninėms organizacijoms, įstaigoms ir įmonėms, sprendžiant iškilusias problemas; 2) organizuoti su regionų visuomene komisijos narių, taip pat Aukščiausiosios Tarybos deputatų, įvairių valstybės žinybų atstovų, mokslo bei kultūros veikėjų susitikimus, kuriuose būtų aptariamos regionams būdingos problemos ir būdai, kaip jas spręsti; 3) organizuoti proginius ir planinius kultūros ar politikos renginius: paskaitas, seminarus, šventinius minėjimus, parodas, koncertus bei kitokius renginius. 4. Struktūra 1. Valstybinės komisijos narių skaičių, jos pirmininko bei narių kandidatūras tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Komisija turi teisę siūlyti Prezidiumui pakeisti jos pirmininką ir narius. 2. Valstybinės komisijos darbui vadovauja jos pirmininkas, pirmininkaujantis komisijos posėdžiams, kurie rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o esant reikalui – dažniau. 3. Valstybinė komisija dirba pagal patvirtintą reglamentą. 4. Valstybinėje komisijoje sudaromi padaliniai, kurie kuruoja pietryčių, šiaurės, vakarų Lietuvos regionų ir etninių žemių problemų sprendimą. 5. Valstybinės komisijos darbą organizuoja Tarnyba prie Valstybinės komisijos, kurios nuostatus tvirtina
Recommended publications
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas
    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
    [Show full text]
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
    [Show full text]
  • Seimas Ratifikavo Nato Sutartį
    SECOND CLASS USPS 157-580 — THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. LXXXIX 2004 MARCH - KOVO 16, Nr. 10 _ AŠTUONIASDEŠIMT DEVINTIEJI METAI LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS SEIMAS RATIFIKAVO NATO SUTARTĮ Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Lietuvos Seimas, ratifikavęs NATO sutartį, žengė istorinį žingsnį, žymintį naują Lietuvos rai­ dos etapą. Už Siaurės Atlanto sutarties ratifikavimą balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo 4, nė vienas parlamentaras nesusilaikė. Ratifikuojant NATO sutartį Seimo plenariniame posėdyje dalyvavo Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės nariai, užsienio šalių diplomatai. Seimo frakcijos ir komitetai pritarė NATO sutarties ratifi­ kavimui. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gedimi­ nas Kirkilas pažymėjo, kad “visi dalyvaujame istoriniame akte, prie kurio buvo eita daugiau kaip 10 metų”. Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vytautas Landsbergis pažy­ mėjo, kad Seimas žengė šį žingsnį “būtent taip iškilmingai at­ kurtos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, ir būtent pabrėžda­ mas, kad dabar mes turime saugią nepriklausomybę”. Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stan­ kevičius iš Seimo tribūnos padėkojo NATO šalių ambasadoms Po Lietuvių Tautinės sąjungos Kovo 11-osios minėjimo Lemonte, IL: Jonas Variakojis, Irena Dirdienė, už pagalbą ir konsultacijas, kurių dėka Lietuva priartėjo prie Edvardas Sulaitis, Vaclovas Mažeika, Lietuvos Generalinis konsulas Arvydas Daunoravičius, šios svarbios dienos. paskaitininkė dr. Viva O. Bartkutė, Matilda Marcinkienė, Zuzana Juškevičienė ir ponia Daunoravičienė. Prieš NATO sutarties ratifikavimą balsavo keturi parla­ Priekyje - Emilija Daunoravičiūtė. V. Jasinevičiaus nuotr. mentarai - Julius Veselka, Egidijus Klumbys, Vytautas Sustaus- kas ir Mykolas Pronckus. SEIMAS PAMINĖJO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS J. Veselkos nuomone, parlamentarai, žengdami šitą žingsnį, ATKŪRIMO 14-ĄSIAS METINES daro istorinę klaidą. M.
    [Show full text]
  • Prasidėjo Lietuvos Ir Kremliaus Konsultacijos JAV Senatoriai Vėl
    THE LI3RAHY C? C0N0R5SS (GRATIS) REFSRENC E DEPARTtf E!! r SSRIALS DIVI5I0N WASHI:;GTON, DC 20025 LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 TELEFAKSAS (312) 585-8284 TTI-HE L-ITI-IU/MVII/VfVI \A/C^«L_I^>-\A/IC3ET DAILY Vol. LXXXI Kaina 35 c. TREČIADIENIS - WEDNESDAY, SPAL. - - OCTOBER 3. 1990 Nr. 192 Prasidėjo Lietuvos ir JAV senatoriai vėl kelia Kremliaus konsultacijos Pabaltijo laisvės klausimą Maskva. 1990 spalio 2. (LIC) stebėtojų teisės Helsinkio kon­ Pabaltijo vadų prašymas JAV Senatui — šį rytą Maskvoje prasidėjo ferencijos sudėtyje. konsultacijos tarp Lietuvos ir Be aukščiau išvardintų asme­ Washingtonas. 1990 spalio 1. metų nepripažinimo politiką dėl Sovietų Sąjungos delegacijų. nų, iš Lietuvos pusės konsul­ (LIC) — Informacijos centras Pabaltijo valstybių įjungimo į Iš Lietuvos Aukščiausiosios tacijose šiandien taip pat praneša, jog paskutiniu metu Sovietų Sąjungą Tarybos Informacijos biuro dalyvavo Bronius Kuzmickas, pagyvėjo veikla Pabaltijo Laiškas Senatui gauti pranešimai, kad dvi dele­ derybų ruošos komiteto pirmi­ valstybių klausimu trijose se­ gacijos tarėsi daugiau kaip dvi ninkas, ir Egidijus Bičkauskas, natorių grupėse. Pabaltijo trijų valstybių valandas. Po to delegacijos Lietuvos atstovas Maskvoje. Jų laiškai buvo nukreipti pre vadai, rugsėjo 28 d. susirinkę pietavo Kremliuje. Numatoma, Rygoje, išreiškė savo susirū­ Sovietų delegacija zidentui Bushui. Rugsėjo 28 d. kad po pietų petraukos tęsis sen. Donald W. Riegle iš pinimą, pasiųsdami laišką JAV konsultacijos. AT Informacijos Sovietų delegacijai vadovauja Michigan valstijos, demokratas, Senatui. Nors Pabaltijo laiške biuras praneša, kad pirmos Premjeras Nikolajus Ryžkovas. pasiuntė kartu su kitais 21 savo pareiškiamas pritarimas Vokie­ dienos konsultacijoms pasibai­ TSRS delegacija beveik tris kar­ kolegomis laišką tiesiai prezi­ tijos susijungimui, tačiau gus, kviečiama spaudos konfe­ tus didesnė negu Lietuvos.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • 9789955197997.Pdf (3.281Mb)
    UNIVERSITAS EST MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETUI 25 Liber Amicorum Alvydui Pumpučiui Mykolo Romerio universiteto ilgametis Rektorius Profesorius Alvydas Pumputis UDK 378.6(474.5) Un28 Mokslinis redaktorius: Gediminas Mesonis Mokslinė redkolegija: Doc. dr. Algirdas Monkevičius, Mykolo Romerio universitetas Dr. Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Mykolo Romerio universitetas Doc. dr. Agnė Tvaronavičienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Milda Vainiutė, Mykolo Romerio universitetas Moksliniai recenzentai: Prof. dr. Julija Kiršienė, Vytauto Didžiojo universitetas Prof. dr. Rima Ažubalytė, Mykolo Romerio universitetas Doc. dr. Dalia Vasarienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Algimantas Urmonas, Mykolo Romerio universitetas JUDr. Jan Kudrna, Ph.D., Prahos Karolio Universitetas, Čekijos Respublika (Recenzavo anglišką mokslinio leidinio dalį) Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekano 2016 m. gegužės 4 d. teikimu Nr. 10A-TFD-34 Mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo leidybai komisijos 2016 m. gegužės 5 d. posėdyje (protokolo Nr. 2L-10) pritarta leidybai. Visos knygos leidybos teisės saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali būti dauginama, taisoma arba kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo. © Povilas Aleksandravičius, 2016 © Gediminas Mesonis, 2016 © Petras Ancelis, 2016 © Algirdas Monkevičius, 2016 © Darijus Beinoravičius, 2016 © Andrius Puksas, 2016 © Toma Birmontienė, 2016 © Ona Gražina Rakauskienė, 2016 © Gintaras Černius, 2016 © Vytautas Šlapkauskas, 2016 © Leta Dromantienė,
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų Statuso Įstatymo Pavadinimo, 1, 2 Straipsnių Ir Priedėlio Pakeitimo Įstatymas
    LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1197 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis).“ 4 straipsnis. Priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 6.
    [Show full text]
  • Jauniausias Signataras Ir Paskutinės Vyriausybės Ministras
    2020 1 (31) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Šio numerio pagrindinė tema – atkurtos nepriklausomos valstybės trisdešimtmetis. Ko daugiau – džiaugsmo ar nerimo – minint sukaktį? Ar jaučiame, kaip viešame kalbėji- me, bendraujant tarpusavyje žodžius „nepriklausomybė“, „valstybė“ išstumia abstrakčios sąvokos „laisvė“, „individo teisės“, „globali Lietuva“ ? Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas 2006 metais jaunimo klausė: „Kas yra Kovo 11-oji? Jo atsakymas buvo toks – tai atkurtos nepriklausomos valstybės tarpsnis nuo 1990 iki 2004 metų, kuriame valstybės kūrimo darbus lydėjo ideologinė karštinė, kai „turtinių santykių tvarkymas tampa kova dėl valdžios, o valdžia – turtėjimo būdu“ (p. 47). R. Ozolas buvo vienas iš nedaugelio tam priešinęsis ir kūręs alternatyvą. Skyriuje „Iš Romualdo Ozolo palikimo“ skelbiamas rankraštis „Lietuva: veiksmų knyga“ – dar vienas įrodymas. Jo įžvalga dėl mūsų sąmonės orientacijos – „mes turime kažkam priklausyti“ – išlieka aktuali apmąstant Lietuvos valstybės trisdešimtmečio būvį. „Mąstymuose“ R. Ozolui atliepia jo bendražygis prof. Vytautas Radžvilas. Jis sampro- tauja, kokia yra pamatinė ir svarbiausia Kovo 11-osios prasmė, ir mūsų valstybingumo raidoje brėžia dar vieną ribą – „globalios Lietuvos“ strategijos priėmimą, „šalies totalinio perkūrimo“ projektą (p. 53). Temą tęsia Kauno Sąjūdžio steigėjai, Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butke- vičius, Egidijus Klumbys ir Algimantas Norvilas, prisimindami Kovo 11-osios sprendimus brandinusius įvykius. Taip pat spausdiname
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Sąjūdžio Vertybės Ir Jų Likimai“ (2008 M
    SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI 1 Antanas Buračas Antanas Antanas Buračas Antanas jusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei. – protėvių ir savo – bendrai mūsų meilę jusius jusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei. – protėvių ir savo – bendrai mūsų meilę jusius - išsaugo širdyje giliai žmones, Lietuvos globaliosios namosios - išsaugo širdyje giliai žmones, Lietuvos globaliosios namosios - vadi mūsų prie priartinti kaip ir idealais, mokyklos tautinės - vadi mūsų prie priartinti kaip ir idealais, mokyklos tautinės sios skurdą keisti prasmingu asmenybės ugdymu, paremtu paremtu ugdymu, asmenybės prasmingu keisti skurdą sios sios skurdą keisti prasmingu asmenybės ugdymu, paremtu paremtu ugdymu, asmenybės prasmingu keisti skurdą sios - dva vartotojišką kaip emigrantams, ir mažumoms tautinėms - dva vartotojišką kaip emigrantams, ir mažumoms tautinėms gravusį bene šeštadalį jos gyventojų, kaip siekti tolerancijos tolerancijos siekti kaip gyventojų, jos šeštadalį bene gravusį gravusį bene šeštadalį jos gyventojų, kaip siekti tolerancijos tolerancijos siekti kaip gyventojų, jos šeštadalį bene gravusį - emi Lietuvos iš sugrąžinti kaip prasmė, ir esmė solidarumo - emi Lietuvos iš sugrąžinti kaip prasmė, ir esmė solidarumo atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio socialinio metu šiuo yra kokia tai, apie diskusijas atgaivina atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio socialinio metu šiuo yra kokia tai, apie diskusijas atgaivina problemos lieka tos pačios – nedaug jų išspręsta. Šis leidinys leidinys Šis išspręsta. jų nedaug – pačios tos lieka problemos problemos lieka tos pačios – nedaug jų išspręsta. Šis leidinys leidinys Šis išspręsta. jų nedaug – pačios tos lieka problemos kai, o Sąjūdžio iškeltos didžiosios mūsų valstybės vertybinės vertybinės valstybės mūsų didžiosios iškeltos Sąjūdžio o kai, kai, o Sąjūdžio iškeltos didžiosios mūsų valstybės vertybinės vertybinės valstybės mūsų didžiosios iškeltos Sąjūdžio o kai, - inertiš gana kinta sociumas Tačiau vienakryptis.
    [Show full text]
  • Bibliografinis Sąrašas
    BIBLIOGRAFINIS SĄRAŠAS Pateikiamas bibliografinių sąrašų „Lietuvos parlamentinė siste- ma / parlamentarizmas“, spausdintų „Parlamento studijų“ 4 (2005), 6 (2006), 10, 11 (2011), 12, 13 (2012), 14, 15 (2013), 16 ir 17 (2014), 18 ir 19 (2015) numeriuose, tęsinys. Šiame sąraše pristatomos išleistos kny- gos ir publikuoti straipsniai iš mokslinių darbų, periodinių leidinių, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gauti 2015 m. rugsėjo – 2016 m. vasario mėn. Knygos Bernatonis, Juozas. Socialdemokratija: žvalgantis naujų kelių : straipsniai, kalbos, interviu nesenstančia tema / Juozas Bernatonis. – Vilnius : Gairės, 2015 (Vilnius : Spauda). - 206, [1] p., [8] iliustr. lap. - Pavardžių r-klė: p. 202–203. Knygą sudaro trys dalys, surinkti Juozo Bernatonio straipsniai, kalbos ir in- terviu Lietuvos valstybės atkūrimo, socialinės ir politinės visuomenės plėtros, socialdemokratijos raidos, Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos so- cialdemokratų partijos susijungimo temomis. Knygoje per socialdemokratinę prizmę siūloma pažvelgti į naujausius Lietuvos politikos istorijos įvykius. Auto- rius apžvelgia politinius procesus, kelia klausimą apie iššūkius, su kuriais susidu- ria socialdemokratai, ir aptaria tolesnes socialdemokratijos raidos perspektyvas. Birutė Nedzinskienė / sudarytojai Virgilijus Juozas Čepaitis, Virgi- lijus Kačinskas, Bronislovas Kuzmickas, Leonas Milčius, Zigmas Vaiš- vila, Birutė Valionytė. - Vilnius : Valstybės žinios, 2015 (Vilnius : Spau- da). - 241, [1] p. : iliustr., faks., portr. - (Lietuvos Nepriklausomybės
    [Show full text]