Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS

N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖS KOMISIJOS RYTŲ LIETUVOS PROBLEMOMS IŠNAGRINĖTI REORGANIZAVIMO

Lietuvos Respublikos pakraščiuose ir etninėse lietuvių žemėse už Respublikos ribų okupaciniai režimai paliko daug įsisenėjusių švietimo, kultūros, teisėtvarkos, ekonomikos ir kitų spręstinų problemų. Telkdamas Lietuvos pastangas atkurti tautos etnines galias, turinčias tapti svarbiausia mūsų valstybės plėtotės paskata, siekdamas spręsti visų etninėse lietuvių žemėse (užsienyje) susitelkusių lietuvių problemas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas n u t a r i a: 1. Reorganizuoti Valstybinę komisiją Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti į Valstybinę regioninių problemų komisiją. 2. Patvirtinti Valstybinės regioninių problemų komisijos nuostatus (pridedami). 3. Patvirtinti Valstybinės regioninių problemų komisijos sudėtį: Romualdas OZOLAS (komisijos pirmininkas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Alfonsas AUGULIS (komisijos pirmininko pavaduotojas) – Vidurio Europos ir Rytų kraštų lietuvių bendrijų Sanryšos pirmininkas, Vidmantas POVILIONIS (komisijos pirmininko pavaduotojas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Irena ANDRUKAITIENĖ – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė, Zbignevas BALCEVIČIUS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Gintautas BUKAUSKAS – Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ pirmininkas, Medardas ČOBOTAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Juozas DRINGELIS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Steponas DUŠAUSKAS-DUŠ – Baltarusių kultūros draugijos tarybos narys, Arūnas EIGIRDAS – Lietuvos Vyriausybės įgaliotinis Šalčininkų rajone, Kazimieras GARŠVA – Lietuvių kalbos instituto Kalbų kontaktų grupės vadovas, Evaldas GEČIAUSKAS – Visuomeninės Rytų Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, Aurimas JUOZAITIS – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro pavaduotojas, Algirdas KANCLERIS – Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Jonas Rimantas KLIMAS – Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministras, Egidijus KLUMBYS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Halina KOBECKAITĖ – Lietuvos Respublikos tautybių departamento direktorė, Virginija KONDRATIENĖ – Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo prezidentė, Bronislovas KUZMICKAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas, Nikolajus MEDVEDEVAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Artūras MERKYS – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajone, Algimantas NASVYTIS – Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras, Juozas OLEKAS – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Eugenijus PETROVAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Antanas RAČAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Algis ŠAKĖNAS – Lietuvos piliečių chartijos tarybos narys, Vytautas ŠILAS – Visuomeninės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, Izidorius ŠIMELIONIS – Lietuvos Kultūros fondo pirmininko pavaduotojas, Stasys STAČIOKAS – Vilniaus universiteto docentas, Rimvydas Raimondas SURVILA – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras,

Antanas TYLA – Lietuvos Mokslo Tarybos narys, Norbertas VĖLIUS – Lietuvos Mokslo Tarybos narys. 4. Pabrėžti, kad Valstybinei regioninių problemų komisijai suteikiama teisė gauti informaciją iš bet kurių valstybinių bei visuomeninių instancijų ir tikrinti ją vietoje. 5. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1992 m. kovo 15 d. išspręsti Valstybinės regioninių problemų komisijos patalpų, transporto, ūkinių poreikių bei finansavimo klausimus. 6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. liepos 6 d. nutarimą Nr. I-355. 7. Šis nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1992 m. vasario 28 d. Nr. I-2357

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. I-2357

VALSTYBINĖS REGIONINIŲ PROBLEMŲ KOMISIJOS NUOSTATAI

1. Bendroji dalis

1. Valstybinės regioninių problemų komisijos tikslas – nagrinėti etnines ir Lietuvos Respublikos regionines problemas, siūlyti jų sprendimo būdus ir padėti jas spręsti įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę. 2. Valstybinės komisijos nuolatinį statusą ir funkcijas nustato šie nuostatai. Juos tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. 3. Valstybinė komisija yra juridinis asmuo, turi antspaudą, sąskaitą banke. 4. Valstybinei komisijai suteikiama teisė gauti informaciją iš bet kurių valstybinių bei visuomeninių institucijų ir tikrinti ją vietoje. 5. Komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei šiais nuostatais.

2. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai

Pagrindiniai Valstybinės komisijos tikslai ir uždaviniai yra šie: 1. Rengti ir teikti pasiūlymus dėl valstybinės politikos principų ir svarbiausiųjų krypčių sprendžiant regionines problemas. 2. Dalyvauti rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais remiantis sprendžiamos regioninės problemos. 3. Organizuoti valstybinių tikslinių programų rengimą ir kontroliuoti jų vykdymą ekonomikos, krašto apsaugos, teisėtvarkos, švietimo, kultūros, tautinių santykių ir kitose srityse. 4. Siekti, kad stiprėtų ūkio, kultūros ir politiniai ryšiai tarp Lietuvos regionų, kad būtų atkurta istorinė ir pilietinė savimonė. 5. Skatinti autentišką etnokultūrinę saviraišką, darnią nacionalinių santykių raidą regionuose. 6. Remti politinius procesus regionuose, stiprinančius Lietuvos Respublikos politinę ir teisinę sistemą, demokratinius jos principus. 7. Tirti tautiečių, gyvenančių etninėse lietuvių žemėse, ir Vidurio Europos bei Rytų kraštų lietuvių problemas ir ieškoti būdų joms išspręsti. 8. Siekti tarptautinio Lietuvos prestižo augimo, pilnaverčių santykių su kitomis valstybėmis ir tarptautine bendruomene, brandinti prielaidas, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų sprendžiant regionines problemas.

3. Funkcijos

Pagrindinės komisijos funkcijos yra šios: 1. Koordinacinė: 1) dalyvauti derinant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, ministerijų, žinybų bei visuomeninių organizacijų pastangas ir veiksmus sprendžiant regionų problemas. 2. Informacinė:

1) siekiant operatyviai išaiškinti kylančias problemas, palaikyti pastovų dialogą su vietiniais gyventojais, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovais bei savivaldybių pareigūnais; 2) domėtis Lietuvos Respublikos ir užsienio spauda, kitų masinės informacijos priemonių medžiaga, susijusia su regionų problemomis; 3) kaupti, sisteminti ir teikti reikalingą informaciją Aukščiausiajai Tarybai, komisijoms, deputatams, Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms. 3. Propagandinė: 1) propaguoti ir aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus bei norminius aktus; 2) rengti dokumentus siekiant aiškinti ir propaguoti Lietuvos valstybės politiką Lietuvos bei pasaulio visuomenei; 3) per masinės informacijos priemones organizuoti šviečiamąją veiklą, skatinti leidybą medžiagos, susijusios su Lietuvos regionų problemomis. 4. Politinė-teisinė: 1) vertinti Lietuvos regionų savivaldos tarnybų ar kitų valstybinių bei visuomeninių organizacijų ir pareigūnų veiklą, teikti pasiūlymus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat išvadas apie tai, ar jų priimti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, politinių ir ūkinių reformų kryptį; 2) teikti pasiūlymus ir pataisas tiems Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, įstatymų bei poįstatyminių aktų projektams, kurie siejasi su specifiniais Lietuvos regionų klausimais. 5. Tiriamoji: 1) analizuoti regioninių problemų turinį, aiškiau išskirti kiekvieną iš jų, apibūdinant atsiradimo priežastis ir ypatybes, skiriančias jas nuo kitų panašių problemų Lietuvoje. Analitinės medžiagos ir informacijos pateikiamos kompetentingoms valstybės institucijoms; 2) kaupti ir analizuoti duomenis apie regionus, pasitelkus mokslo įstaigas, atlikti sociologinius, statistinius demografinius bei kitokius tyrimus ir jais remiantis skatinti šiuose regionuose vykstančius teigiamus procesus. 6. Organizacinė: 1) teikti paramą regionų savivaldybėms, valstybinėms bei visuomeninėms organizacijoms, įstaigoms ir įmonėms, sprendžiant iškilusias problemas; 2) organizuoti su regionų visuomene komisijos narių, taip pat Aukščiausiosios Tarybos deputatų, įvairių valstybės žinybų atstovų, mokslo bei kultūros veikėjų susitikimus, kuriuose būtų aptariamos regionams būdingos problemos ir būdai, kaip jas spręsti; 3) organizuoti proginius ir planinius kultūros ar politikos renginius: paskaitas, seminarus, šventinius minėjimus, parodas, koncertus bei kitokius renginius.

4. Struktūra

1. Valstybinės komisijos narių skaičių, jos pirmininko bei narių kandidatūras tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Komisija turi teisę siūlyti Prezidiumui pakeisti jos pirmininką ir narius. 2. Valstybinės komisijos darbui vadovauja jos pirmininkas, pirmininkaujantis komisijos posėdžiams, kurie rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o esant reikalui – dažniau. 3. Valstybinė komisija dirba pagal patvirtintą reglamentą. 4. Valstybinėje komisijoje sudaromi padaliniai, kurie kuruoja pietryčių, šiaurės, vakarų Lietuvos regionų ir etninių žemių problemų sprendimą. 5. Valstybinės komisijos darbą organizuoja Tarnyba prie Valstybinės komisijos, kurios nuostatus tvirtina Valstybinė komisija. 6. Valstybinės komisijos Tarnyba turi teisę darbui pasitelkti patarėjus, samdyti specialistus, ekspertus ir techninius darbuotojus. 7. Valstybinės komisijos Tarnybai vadovauja Tarnybos vadovas, kuris pagal pareigas yra Valstybinės komisijos pirmininko pavaduotojas.

8. Tarnybos vadovo įgalioti darbuotojai turi teisę gauti iš visų valstybinių ir visuomeninių organizacijų, įstaigų, įmonių jiems reikalingą informaciją bei rašytinius dokumentus klausimais pagal Valstybinės komisijos kompetenciją. Jie turi teisę dalyvauti visuose Lietuvos renginiuose. Nustačius pažeidimus, jie gali pareikalauti pareigūną raštu paaiškinti pažeidimo priežastį.

5. Ūkinė-finansinė veikla

1. Patalpas, transportą, ryšius ir kitą Valstybinės komisijos ir jos Tarnybos darbui būtiną materialinį ir techninį aprūpinimą suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Lėšos Valstybinės komisijos Tarnybos narių atlyginimams, darbams pagal sutartis ir komandiruočių išlaidoms apmokėti, transporto ir aparatūros nuomai bei kitiems reikalams skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 3. Tarnybos vadovas sprendžia klausimus dėl Tarnybai skirtų lėšų panaudojimo, tvirtina finansinius dokumentus, atlieka finansines operacijas. Už lėšų panaudojimą Tarnybos vadovas atsiskaito Valstybinei komisijai, jos pirmininkui, o, reikalui esant, pateikia informaciją ir Vyriausybės finansų kontrolės tarnyboms ar Valstybės kontrolės departamentui. ______