Sąjūdžio Vertybės Ir Jų Likimai“ (2008 M

SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

Antanas Buračas Antanas Antanas Buračas Antanas

jusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei. – protėvių ir savo – bendrai mūsų meilę jusius jusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei. – protėvių ir savo – bendrai mūsų meilę jusius

- išsaugo širdyje giliai žmones, Lietuvos globaliosios namosios - išsaugo širdyje giliai žmones, Lietuvos globaliosios namosios

- vadi mūsų prie priartinti kaip ir idealais, mokyklos tautinės - vadi mūsų prie priartinti kaip ir idealais, mokyklos tautinės

sios skurdą keisti prasmingu asmenybės ugdymu, paremtu paremtu ugdymu, asmenybės prasmingu keisti skurdą sios sios skurdą keisti prasmingu asmenybės ugdymu, paremtu paremtu ugdymu, asmenybės prasmingu keisti skurdą sios

- dva vartotojišką kaip emigrantams, ir mažumoms tautinėms - dva vartotojišką kaip emigrantams, ir mažumoms tautinėms

gravusį bene šeštadalį jos gyventojų, kaip siekti tolerancijos tolerancijos siekti kaip gyventojų, jos šeštadalį bene gravusį gravusį bene šeštadalį jos gyventojų, kaip siekti tolerancijos tolerancijos siekti kaip gyventojų, jos šeštadalį bene gravusį

- emi Lietuvos iš sugrąžinti kaip prasmė, ir esmė solidarumo - emi Lietuvos iš sugrąžinti kaip prasmė, ir esmė solidarumo

atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio socialinio metu šiuo yra kokia tai, apie diskusijas atgaivina atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio socialinio metu šiuo yra kokia tai, apie diskusijas atgaivina

problemos lieka tos pačios – nedaug jų išspręsta. Šis leidinys leidinys Šis išspręsta. jų nedaug – pačios tos lieka problemos problemos lieka tos pačios – nedaug jų išspręsta. Šis leidinys leidinys Šis išspręsta. jų nedaug – pačios tos lieka problemos

kai, o Sąjūdžio iškeltos didžiosios mūsų valstybės vertybinės vertybinės valstybės mūsų didžiosios iškeltos Sąjūdžio o kai, kai, o Sąjūdžio iškeltos didžiosios mūsų valstybės vertybinės vertybinės valstybės mūsų didžiosios iškeltos Sąjūdžio o kai,

- inertiš gana kinta sociumas Tačiau vienakryptis. būti tegali - inertiš gana kinta sociumas Tačiau vienakryptis. būti tegali

hipotetiškai būtų galima pasukti laiko tėkmę, ar jis realybėje realybėje jis ar tėkmę, laiko pasukti galima būtų hipotetiškai hipotetiškai būtų galima pasukti laiko tėkmę, ar jis realybėje realybėje jis ar tėkmę, laiko pasukti galima būtų hipotetiškai

Šiuo metu fizikai teoretikai vėl aktyviai sprendžia, kaip kaip sprendžia, aktyviai vėl teoretikai fizikai metu Šiuo Šiuo metu fizikai teoretikai vėl aktyviai sprendžia, kaip kaip sprendžia, aktyviai vėl teoretikai fizikai metu Šiuo

prieš Tautos skurdinimą, pataikavimą didžiojo verslo interesams. interesams. verslo didžiojo pataikavimą skurdinimą, Tautos prieš prieš Tautos skurdinimą, pataikavimą didžiojo verslo interesams. interesams. verslo didžiojo pataikavimą skurdinimą, Tautos prieš

damasi dorovinėmis nuostatomis ir vertybėmis, nukreiptomis nukreiptomis vertybėmis, ir nuostatomis dorovinėmis damasi damasi dorovinėmis nuostatomis ir vertybėmis, nukreiptomis nukreiptomis vertybėmis, ir nuostatomis dorovinėmis damasi

- rem tik pažangą pasiekti gali valstybė nesubiurokratėjusi tvirta, - rem tik pažangą pasiekti gali valstybė nesubiurokratėjusi tvirta,

sąjūdiečių (Eduardo Vilko, Kęstučio Čilinsko) priminimą, kad kad priminimą, Čilinsko) Kęstučio Vilko, (Eduardo sąjūdiečių sąjūdiečių (Eduardo Vilko, Kęstučio Čilinsko) priminimą, kad kad priminimą, Čilinsko) Kęstučio Vilko, (Eduardo sąjūdiečių

tai išeisiančių Tautos patriarcho Justino Marcinkevičiaus ir kitų kitų ir Marcinkevičiaus Justino patriarcho Tautos išeisiančių tai tai išeisiančių Tautos patriarcho Justino Marcinkevičiaus ir kitų kitų ir Marcinkevičiaus Justino patriarcho Tautos išeisiančių tai

- grei jau išgirsti nenoro didelio inspiruota buvo tai nuomone, - grei jau išgirsti nenoro didelio inspiruota buvo tai nuomone,

iš Sąjūdžio gelmių, sprendimo „taupyti pinigus“. Daugumos Daugumos pinigus“. „taupyti sprendimo gelmių, Sąjūdžio iš iš Sąjūdžio gelmių, sprendimo „taupyti pinigus“. Daugumos Daugumos pinigus“. „taupyti sprendimo gelmių, Sąjūdžio iš

Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) vyriausybės, kilusios kilusios vyriausybės, konservatorių) (Lietuvos Sąjungos Tėvynės Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) vyriausybės, kilusios kilusios vyriausybės, konservatorių) (Lietuvos Sąjungos Tėvynės

partinės cenzūros, o dėl tuo metu valstybės vairą perėmusios perėmusios vairą valstybės metu tuo dėl o cenzūros, partinės partinės cenzūros, o dėl tuo metu valstybės vairą perėmusios perėmusios vairą valstybės metu tuo dėl o cenzūros, partinės

Paradoksalu, bet leidinys nebuvo išleistas ne dėl kokios nors nors kokios dėl ne išleistas nebuvo leidinys bet Paradoksalu, Paradoksalu, bet leidinys nebuvo išleistas ne dėl kokios nors nors kokios dėl ne išleistas nebuvo leidinys bet Paradoksalu,

tybės ir problemos kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę. valstybę. Lietuvos Nepriklausomos kuriant problemos ir tybės tybės ir problemos kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę. valstybę. Lietuvos Nepriklausomos kuriant problemos ir tybės

- ver dvasinės plėtotos Sąjūdžio aptartos buvo metu Jų d.). 2 džio - ver dvasinės plėtotos Sąjūdžio aptartos buvo metu Jų d.). 2 džio

- gruo m. (2008 likimai“ jų ir vertybės „Sąjūdžio konferencijoje - gruo m. (2008 likimai“ jų ir vertybės „Sąjūdžio konferencijoje

iki Europos Sąjungos“ (2008 m. gegužės 27 d.) ir mokslinėje mokslinėje ir d.) 27 gegužės m. (2008 Sąjungos“ Europos iki iki Europos Sąjungos“ (2008 m. gegužės 27 d.) ir mokslinėje mokslinėje ir d.) 27 gegužės m. (2008 Sąjungos“ Europos iki

se: visuotinio susirinkimo sesijoje „Lietuva: nuo Atgimimo Atgimimo nuo „Lietuva: sesijoje susirinkimo visuotinio se: se: visuotinio susirinkimo sesijoje „Lietuva: nuo Atgimimo Atgimimo nuo „Lietuva: sesijoje susirinkimo visuotinio se:

- renginiuo akademijos mokslų Lietuvos skirtuose 20-mečiui - renginiuo akademijos mokslų Lietuvos skirtuose 20-mečiui

Sąjūdžio 25-metį. Ją sudaro pranešimai ir kalbos, pasakytos pasakytos kalbos, ir pranešimai sudaro Ją 25-metį. Sąjūdžio Sąjūdžio 25-metį. Ją sudaro pranešimai ir kalbos, pasakytos pasakytos kalbos, ir pranešimai sudaro Ją 25-metį. Sąjūdžio

Ši knyga išleidžiama švenčiant Lietuvos Persitvarkymo Persitvarkymo Lietuvos švenčiant išleidžiama knyga Ši Ši knyga išleidžiama švenčiant Lietuvos Persitvarkymo Persitvarkymo Lietuvos švenčiant išleidžiama knyga Ši

Pratarmė Pratarmė

Pratarmė Pratarmė Ši knyga išleidžiama švenčiant Lietuvos Persitvarkymo Ši knyga išleidžiama švenčiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metį. Ją sudaro pranešimai ir kalbos, pasakytos Sąjūdžio 25-metį. Ją sudaro pranešimai ir kalbos, pasakytos 20-mečiui skirtuose Lietuvos mokslų akademijos renginiuo- 20-mečiui skirtuose Lietuvos mokslų akademijos renginiuose: visuotinio susirinkimo sesijoje „Lietuva: nuo Atgimimo se: visuotinio susirinkimo sesijoje „Lietuva: nuo Atgimimo iki Europos Sąjungos“ (2008 m. gegužės 27 d.) ir mokslinėje iki Europos Sąjungos“ (2008 m. gegužės 27 d.) ir mokslinėje konferencijoje „Sąjūdžio vertybės ir jų likimai“ (2008 m. gruo- konferencijoje „Sąjūdžio vertybės ir jų likimai“ (2008 m. gruo- džio 2 d.). Jų metu buvo aptartos Sąjūdžio plėtotos dvasinės ver- džio 2 d.). Jų metu buvo aptartos Sąjūdžio plėtotos dvasinės ver- tybės ir problemos kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę. tybės ir problemos kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Paradoksalu, bet leidinys nebuvo išleistas ne dėl kokios nors Paradoksalu, bet leidinys nebuvo išleistas ne dėl kokios nors partinės cenzūros, o dėl tuo metu valstybės vairą perėmusios partinės cenzūros, o dėl tuo metu valstybės vairą perėmusios Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) vyriausybės, kilusios Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) vyriausybės, kilusios iš Sąjūdžio gelmių, sprendimo „taupyti pinigus“. Daugumos iš Sąjūdžio gelmių, sprendimo „taupyti pinigus“. Daugumos nuomone, tai buvo inspiruota didelio nenoro išgirsti jau grei- nuomone, tai buvo inspiruota didelio nenoro išgirsti jau greitai išeisiančių Tautos patriarcho Justino Marcinkevičiaus ir kitų tai išeisiančių Tautos patriarcho Justino Marcinkevičiaus ir kitų sąjūdiečių (Eduardo Vilko, Kęstučio Čilinsko) priminimą, kad sąjūdiečių (Eduardo Vilko, Kęstučio Čilinsko) priminimą, kad tvirta, nesubiurokratėjusi valstybė gali pasiekti pažangą tik rem- tvirta, nesubiurokratėjusi valstybė gali pasiekti pažangą tik rem- damasi dorovinėmis nuostatomis ir vertybėmis, nukreiptomis damasi dorovinėmis nuostatomis ir vertybėmis, nukreiptomis prieš Tautos skurdinimą, pataikavimą didžiojo verslo interesams. prieš Tautos skurdinimą, pataikavimą didžiojo verslo interesams. Šiuo metu fizikai teoretikai vėl aktyviai sprendžia, kaip Šiuo metu fizikai teoretikai vėl aktyviai sprendžia, kaip hipotetiškai būtų galima pasukti laiko tėkmę, ar jis realybėje hipotetiškai būtų galima pasukti laiko tėkmę, ar jis realybėje tegali būti vienakryptis. Tačiau sociumas kinta gana inertiš- tegali būti vienakryptis. Tačiau sociumas kinta gana inertiš- kai, o Sąjūdžio iškeltos didžiosios mūsų valstybės vertybinės kai, o Sąjūdžio iškeltos didžiosios mūsų valstybės vertybinės problemos lieka tos pačios – nedaug jų išspręsta. Šis leidinys problemos lieka tos pačios – nedaug jų išspręsta. Šis leidinys atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio atgaivina diskusijas apie tai, kokia yra šiuo metu socialinio solidarumo esmė ir prasmė, kaip sugrąžinti iš Lietuvos emi- solidarumo esmė ir prasmė, kaip sugrąžinti iš Lietuvos emi- gravusį bene šeštadalį jos gyventojų, kaip siekti tolerancijos gravusį bene šeštadalį jos gyventojų, kaip siekti tolerancijos tautinėms mažumoms ir emigrantams, kaip vartotojišką dva- tautinėms mažumoms ir emigrantams, kaip vartotojišką dvasios skurdą keisti prasmingu asmenybės ugdymu, paremtu sios skurdą keisti prasmingu asmenybės ugdymu, paremtu tautinės mokyklos idealais, ir kaip priartinti prie mūsų vadi- tautinės mokyklos idealais, ir kaip priartinti prie mūsų vadinamosios globaliosios Lietuvos žmones, giliai širdyje išsaugo- namosios globaliosios Lietuvos žmones, giliai širdyje išsaugo- jusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei. jusius meilę mūsų bendrai – savo ir protėvių – Tėvynei. Antanas Buračas Antanas Buračas Sàjungà, paremkime prancûzus sukdami Europà nacionali- niø valstybiø stiprinimo, o ne Europos pilieèiø sàjungos kû- rimo link. Kalbëkime apie tai, diskutuokime, iðsiaiðkinkime ir apsispræskime. Nes laiko jau nedaug. Nëra kur. Uþdarø konferencijø beveik niekas negirdi. Kny- gos greitai taps didþiausia prabanga. Ið komerciniø laikraðèiø, jei perversi visus, gali kà nors iðskaityti, bet dokumento statu- sà galinèio turëti fakto vargu rasi. Seniai kalbama, kad mûsø bendrumo blokavimà informacinio triukðmo pagalba galëtø suðvelninti nacionalinis laik- Sàjûdþio vertybës raðtis – toks kaip nacionalinis radijas, nacionalinë televizija, kurie pamaþu atkunta. Netgi sutaupytume valstybës lëðø: vien ir jø likimai „informacijai“ apie savo veiklà ministerijos komerciniams laik- raðèiams sumoka per 20 mln. litø. Daugiau kaip deðimtmetis apie tai ðnekama. Nëra noro: já taip pat kol kas paralyþiavusi „laisvoji rinka“. Senovës graikai sakydavo: „Dievais tikëk, bet visø pirma savim pasitikëk!“ Atrodo, alternatyvø nebëra ir ðiuo poþiûriu.

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI UNIVERSITETO LEIDYKLA VILNIUS 2008 VILNIUS 2013

186 3 teritorijoje. Ta kalba – ne tik apie Prancûzijos teisæ, ta kalba – ir apie kiekvienos nacionalinës valstybës teisæ. Ar ne ab- surdas, kad tuo metu, kai Lietuvos Vyriausybë ieðko, kaip èia papildomai apmokestinus savo pilieèius, Skandinavijos bankai ið Lietuvos iðveþa du milijardus ið tø paèiø pilieèiø surinktø litø! Mes daug ko ðiame pasaulyje neþinome. Taèiau norime þinoti. Bent jau þinoti. Nors reikëtø ir suprasti. Deja, suprati- mà, paremtà klasikine Europos loginio màstymo tradicija, ðiandien nuo mûsø baigia atkirsti skaitmeninio iðskaièiavimo þinija, kurios chaoso gelmëse, saugojamos grifo „verslo paslaptis“, slepiasi globaliojo pasaulio tvarkytojø viltys, mintys Redaktoriø kolegija: ir projektai, paremti, beje, bûtent principais. Að, eilinis Lietuvos pilietis, visø pirma norëèiau þinoti, kur Antanas Buraèas dingo tie penki ar net septyni milijardai litø, kuriuos kaip Viktorija Daujotytë-Pakerienë skylæ biudþete dabar turime kaþkam suneðti mokëdami papil- Romualdas Ozolas domus mokesèius. Nëra tokios informacijos. Mums pasako, kad reikia pasispausti, susiverþti dirþus, ir mes spaudþiamës, Leidinio sudarytojas – Antanas Buraèas verþiamës. Nes mes – Lietuvos pilieèiai! O kas toliau? Kas po krizës? Deðimtmetis kylant iki ðian- dienio lygio? Kiek þmoniø per tà laikà dar sumaþës mûsø po- puliacija? Kada mums projektuotis tautos mirtá? O jeigu að nenoriu, kad ji mirtø? Kam ir kaip tai pasakyti? Jau dabar aiðku, kad esama dviejø variantø: arba mes apsi- sprendþiame tapti maþa, vos porà milijonø turinèia tauta, bet esame ðiame pasaulyje, arba gyvename kaip gyvenome ir pa- maþu iðsivaikðtome ir iðmirðtame, tà Europos slenkstá palik- ISBN 978-9986-08-046-6978-9955-20-849-5 dami kitiems, didesniems ir stipresniems. Jeigu apsisprendþiame bûti kad ir maþi – niekaip neiðsi- versime be savo atsakomybës sau, savo tautai, o jà prisiimti visa apimtimi tegalima vienu bûdu – per nacionalinæ nepri- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI klausomà valstybæ, reikalaujanèià visø tautos galiø átampos, o © LietuvosLietuvos mokslų mokslø akademija, akademija, 2013 2008 ne duoneliavimo kur lengviau. Syká jau pakliuvome á naujà © Leidykla „Edukologija“, 2013 4 185 Susirinkimas Mokslø akademijos salëje 1988 m. birþelio 3 d. Jono Èesnavièiaus nuotrauka. Ið knygos Baltijos kelias. The Baltic Way, sudarytojas Vytautas Visockas, Vilnius, 2000 SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

5 Turinys

Akad. ZENONAS ROKUS RUDZIKAS. Ið dvideðimties metø tolumos... 9 1991–1994 m. Baltarusijos Aukðèiausiosios Tarybos pirmininko, Baltarusijos nacionalinës mokslø akademijos nario korespondento prof. STANISLAV ÐUÐKEVIÈ sveikinimo þodis 13 Akad. JUSTINAS MARCINKEVIÈIUS. Sàjûdis ateina ið toli 17 ROMUALDAS OZOLAS. Kultûros pokyèiai: nuo vienmaèio á daugiamatá màstymà 23 PETRAS VAITIEKÛNAS. Nuo Atgimimo iki ES ir NATO 33 EDUARDAS VILKAS. Nuo „iðvystyto socializmo“ iki modernaus kapitalizmo 47

SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Akad. ANTANAS BURAÈAS. Pasaulio finansø krizës pamokos Lietuvai 59

6 LMA narë korespondentë VIKTORIJA DAUJOTYTË- PAKERIENË. Þvelgiant á Sàjûdþio veidus 65 Akad. ANTANAS BURAÈAS. Sàjûdþio Lietuvos idealai ir laikmeèio grësmës 77 Prof. BRONIUS GENZELIS. Priklausomybë – jos áveikimo problema 87 ZIGMAS VAIÐVILA. Tauta nuo Perestroikos iki Nepriklausomybës. Kas toliau? 95 KÆSTUTIS ÈILINSKAS. Demokratijos ir Teisës vertybiø stoka kaip krizës veiksnys 107 Prof. POVILAS GYLYS. Du deðimtmeèiai nuo Didþiojo Sàjûdþio: paþanga ar regresas? 117 DARIUS VARANAVIÈIUS. Strateginiai prioritetai, kuriuos pamirðta Lietuva 131 Dr. RAIMONDAS KUODIS. 1990–2008 m. pagrindiniai Lietuvos makroekonominës transformacijos etapai 137 MARIUS KUNDROTAS. Lietuvos Sàjûdis: persitvarkymas ar atgimimas? 151 ANGONITA RUPÐYTË. Jungtys 169 ROMUALDAS OZOLAS. Nepriklausomybë alternatyvos neturi 181 SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

7 LMA prezidiumo ir Sàjûdþio iniciatyvinës grupës nariø 2008 02 20 pasitarimas dël Persitvarkymo Sàjûdþio 20-meèiui skirtø renginiø organizavimo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

8 Ið dvideðimties metø tolumos...

Laikas yra geriausias ávykiø teisëjas, jo verdiktai bûna galu- tiniai ir neskundþiami. Ávairiais laikotarpiais jis bëga skirtingai – bûna momentø, istoriniø posûkiø, kurie vyksmà pasparti- na iki neásivaizduojamø greièiø. Toks posûkis, fizikai pasakytø – fazinis virsmas, ávyko prieð dvideðimtmetá, kai ðioje Lietuvos moks- lø akademijos konferencijø salëje birþelio 3 d. popietæ buvo su- kviestas Mokslø akademijos, jos mokslo institutø, kitø kûrybiniø organizacijø darbuotojø ir atstovø susirinkimas, – prasidëjæs kovos su biurokratizmu bûdø aptarimu, Lietuvos TSR Konstituci- jos pataisø, kurias parengë sudaryta valstybinë komisija, prista- tymu visuomenei, o pasibaigæs Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio ákûrimu. Prisimename tø laikø euforijà, ðimtatûkstantinius mitingus, Baltijos kelià ir þmoniø viltis gyventi laisvoje, saugioje ir klestin- èioje ðalyje. Atrodë, kad tereikia iðsikovoti nepriklausomybæ, o po SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI to savaime ateis visuotinë gerovë. Deja, realybë pasirodë kitokia, gerovë atëjo nedaugeliui ir ne visuomet tiems, kurie jos nusipelnë...

9 Ar apie tokià Lietuvà svajojo Sibiro tremtiniai, partizanai, pokario vienkiemiø lietuviai, rytais dairydamiesi, ar dar rûksta dûmai ið kaimyno pirkios kamino, o miestieèiai naktá krûpèio- dami nuo kiekvieno beldimo á duris? Þinoma kelia pasididþiavimà, kad Lietuvos vardas vël atsirado þemëlapiuose, kad mûsø valstybës vadovams oficialiø vizi- tø metu patiesiami raudoni kilimai, kad þmonës gali keliauti po pasaulá, lankytis meno ðventovëse, jaunimas gali studijuoti uþ- sienyje. Taèiau neámanoma nepastebëti milþiniðkos emigracijos, tebesitæsianèio Lietuvos tuðtëjimo, iðsivaikðèiojimo po pasaulá, o tarp pasiliekanèiøjø – vis didëjanèios socialinës atskirties, degra- dacijos ir nevilties. Gyvename spartëjanèios globalizacijos, tautø ir kultûrø mai- ðymosi, pigios masinës kultûros, vartotojiðkos visuomenës idealo ákyraus brukimo sàlygomis, – kà daryti, kaip iðsaugoti savo tapa- tybæ, neiðtirpti, nepaskæsti tame besipleèianèiame niveliacijos vandenyne? Istorijos skersvëjai iðblaðkë lietuvius po visà pasaulá. Pastarø- jø deðimtmeèiø Lietuvos „nukraujavimas“ bene skaudþiausias ir pavojingiausias, priartëjæs prie kritinës ribos, kurià perþengus jau vyksta negráþtami procesai. Kodël daugeliui mûsø kraðto þmoniø Tëvynë yra ten, kur sotesnis duonos kàsnis, nors dauguma jø negali nesuprasti, kad sveèioje ðalyje jie ir jø vaikai (anûkai jau bus asimiliuoti) visuomet bus antrarûðiai þmonës, lengviausiai paþeidþiami, iðkilus sunkumams pirmiausia kaltinami ir nuken- èiantys dël tos ðalies bëdø ir problemø? Kodël paðnekesiai apie dorovæ, Tëvynæ, meilæ gimtajam krað- tui, protëviø þemei, jø paproèiams, visam etnokultûriniam paveldui tokie reti, neátaigûs, kai kam atrodantys senamadiðki? Lietuva, kur Tu eini? Kodël Tu tokia? Kokia bûsi dar po dvideðimties metø? Kiek þmoniø susirinks á Sàjûdþio ákûrimo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI 50-øjø metiniø minëjimà? O po ðimto metø – ar bûsi, kas gy- vens mûsø boèiø þemëje?

10 Ar reikia kokio nors visuotinio sukrëtimo, katastrofos, kad atsitokëtume, vël susivienytume, susiburtume ir vël atgimtume? Að tikiu, kad dar ilgus ðimtmeèius „Þemëj Lietuvos àþuolai þaliuos“, broliai (nebûtinai artojai) lietuviðkai ðnekës, o po mies- tus ir kaimus skambës biruèiø dainos, krykðtaus vaikai, apðviesti skaisèios gimtinës Saulës.

AKAD. ZENONAS ROKUS RUDZIKAS, LIETUVOS MOKSLØ AKADEMIJOS PREZIDENTAS SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

11 Pirmoje eilëje ið kairës: Baltarusijos nacionalinës mokslø akademijos narys korespondentas prof. Stanislav Ðuðkeviè, prof. Bronius Genzelis ir prof. Kazimira Danutë Prunskienë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

12 1991–1994 m. Baltarusijos Aukðèiausiosios Tarybos pirmininko, Baltarusijos nacionalinës mokslø akademijos nario korespondento prof. STANISLAV ÐUÐKEVIÈ sveikinimas 2008 m. gruodþio 2 d. Lietuvos MA konferencijoje

Gerbiamasis Lietuvos mokslø akademijos prezidente, gerbiamieji sveèiai, ponios ir ponai!

Nuoðirdþiai dëkoju Lietuvos mokslø akademijos prezidiu- mui, suteikusiam man didelæ garbæ dalyvauti mokslinëje konferencijoje ir tarti sveikinimo þodá. Susikûrus Sàjûdþiui, kuriam ir skirta ði konferencija, labai greitai þodis „sàjûdis“ tapo bendrinis ir buvo átrauktas á þy- mius pasaulio þodynus bei þinynus, o Sàjûdþio iniciatyvinës grupës nariai tapo þinomi toli uþ Lietuvos ribø. Daugeliui TSRS liaudies deputatø, tarp jø ir man, teko dalykiðkai susidurti su Sàjûdþio atstovais Kremliuje, pirma- me Liaudies deputatø suvaþiavime. Net pavirðutiniðkai susi- paþinus su jø veikla, buvo galima suprasti, jog lietuviai inte- lektualai, mokslo ir kultûros veikëjai, sukûræ Sàjûdá, „taikiai SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI sukilo“, jei taip bûtø galima pasakyti, prieð TSRS inteligenti- jos þeminimà. Nuosekliai, þingsnis po þingsnio, jie visai TSRS

13 parodë, kad inteligentija – tai nëra jokios politinës reikðmës neturintis tarpsluoksnis, kaip teigë marksizmo-leninizmo apo- logetai. Jie vienareikðmiai davë suprasti: tarybinë inteligentija sugeba tapti intelektualiausia savarankiðka politine jëga ir árodë savo reikalavimø teisingumà, remdamiesi ne ideologi- nëmis dogmomis, o faktais ir konkreèiais oficialiais aukðèiau- siø TSRS vadovø pasiraðytais bei patvirtintais dokumentais. Sàjûdþio veikla – tikras efektyvaus, nuosaikaus, iðlaikyto radikalizmo pavyzdys, tai ir nuoseklaus ðio radikalizmo spar- tinimo pavyzdys, kai kiekvienu konkreèiu atveju oponentai ar valdþios atstovai sutrinka. Pavëluota valdþios atsakomoji reakcija á Sàjûdþio iniciatyvas akimirksniu sukeldavo demo- kratiniø ir nacionaliniø siûlymø, kuriuos teikdavo intensy- viai dirbantis smegenø centras – Sàjûdþio elitas, – eskalacijà. Reikëjo bûti iðties labai iðmintingiems ir pateikti viskà taip, kad Gorbaèiovas priimtø Sàjûdþio pradinæ organizacijà, pri- sidedanèià prie gorbaèiovinës perestroikos koncepcijos. Sàjûdis þinojo vertybes ir mokëjo parodyti vienybæ laiky- damiesi demokratiðkumo principø paèiame judëjimo viduje. Að, pavyzdþiui, gerai paþinojau bei bendravau su Sàjûdþio nariais, ir tik þymiai vëliau suþinojau apie gana sudëtingus þmo- giðkuosius santykius paèiame judëjimo viduje. Ðiukðles ið pirkios iðveþti buvo ið tiesø praþûtinga, kai kalbama apie aukðèiausiuosius þmogiðkuosius ir nacionalinius interesus. De- rybose su komunistiniais ideologais ir valdanèiaisiais Sàjûdis parodë visø savo nariø aukðèiausià kultûrà ir drausmingumà. Að ir ðiandien negaliu atsakyti á klausimà, kokios yra tokio aukðto politinio profesionalizmo iðtakos ir komponentës. O tai labai pamokoma ir bûtina tiems, kurie tebëra „tarybinëje“ bûsenoje ir turi didþiulá norà iðtrûkti ið komunistinio glëbio tiek Baltarusijoje fizine, tiek ir moraline prasme, kas, kad ir SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kaip bûtø gaila, dar yra neáveikta visoje posovietinëje erdvëje. Baltarusijos inteligentai pavydi (geràja prasme) Lietuvos

14 inteligentams ir toliau ketina remtis jûsø patirtimi. Mes taip pat norime átvirtinti Baltarusijà kaip tikrai savarankiðkà, nepri- klausomà valstybæ ir ketiname kûrybiðkai priimti bei pasinaudoti visu tuo, kà laimëjo Sàjûdis. Suprasti tikràsias, Sàjûdþio politinëje praktikoje naudotas vertybes padës ði konferencija, sukvietusi Lietuvos Nepriklausomybës siekiui iðtikimus pro- fesionalus ir aktyvistus. Didelës jums sëkmës ir laimëjimø! SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

15 Ið kairës: prof. Povilas Gylys, LMA akad. Justinas Marcinkevièius, Romualdas Ozolas, prof. Bronislavas Kuzmickas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

16 Sàjûdis ateina ið toli

LMA AKAD. JUSTINAS MARCINKEVIÈIUS

Prieð 20 metø: 1988 m. birþelio 3 d. Graþus, saulëtas pavakarys. Lietu- vos mokslø akademijos salë daugiau negu perpildyta. Nusës- tos palangës, uþkimðti visi praëjimai. Scenoje tuometinis Aka- demijos viceprezidentas Eduardas Vilkas. Þinojau já kaip originaliai, savarankiðkai màstantá mokslininkà, mëgstantá ir mokantá kalbëti paradoksais, o to meto Sovietø Sàjungos (ir Lietuvos) tikrovë ir ekonominë situacija buvo tikrai paradok- sali – neþinia kaip ir kodël tas didþiulis monstras vis dar laikë- si. Taigi tikëjausi ádomaus ir aðtraus pokalbio. Kad ir apie mûsø respublikos savarankiðkumà, juolab kad iðvakarëse ta tema buvo diskutuota Mokslininkø rûmuose Verkiuose. Salë ûþë, kalbëtojai vienas per kità siûlë kurti visuomeniná judëjimà Gorbaèiovo skelbiamam vieðumui ir pertvarkai remti. Kaip daugumas suprato: prisidengiant „perestroika“ siekti to- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI liau ir giliau. Buvo pasiûlyta ir iðrinkta Iniciatyvinë 35 þmoniø grupë.

17 Ðitaip prasidëjo Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdis. Ar galima laikyti tà dienà Sàjûdþio pradþia? Dokumentiðkai – taip. O ið tikrøjø ðitaip màstant bûtø tik dalis tiesos. Kiekvienas reiðki- nys, o ypaè toks galingas, toks visa aprëpiantis, tautos istorijà ir þmoniø likimus keièiantis reiðkinys kaip Sàjûdis, galëjo ir turëjo iðaugti, iðkilti aprëpdamas, iðryðkindamas idëjas ir siekius, kylanèias ið nacionalinës sàmonës gelmiø. Be abejo, di- dþiausias tarp jø buvo nepriklausomybës siekis. Formuoda- masis Sàjûdis turëjo paremti save istorine tradicija, aktualizuodamas artimesnæ ir tolimesnæ praeitá, pabrëþdamas tautinës patirties þenklus ir simbolius – vëliavà, himnà, herbà ir pagrindiná, es- miná mûsø gyvasties rodiklá ir garantà – lietuviø kalbà. Vadi- nasi, Sàjûdis ateina ið toli, jo turbût net neámanoma tiksliai datuoti. Tai, galima sakyti, nuolatinë lietuvio dvasios bûsena, bangavimas istorijos tëkmëje. Lyg þvakë vëjyje jau, atrodo, stipresnis gûsis pagriebë ir nusineðë jos liepsnà á tamsà, á ne- bûtá. Bet – atsilaiko, atsigauna, ðvieèia. Sàjûdis – tautos gyvy- bës rodiklis, ranka, kuri iðkëlë Lietuvos þiburá, pridengë já nuo skersvëjø, pasidalijo juo su visais. Gal pasirodys netikëta, bet Sàjûdþio ðaknis að matau XIX a. sukilimuose, mûsø „vargo mokykloje“, knygneðio maiðelyje, Maþvydo „Katekizme“, Mai- ronio „Pavasario balsuose“, 1918 m. vasario 16-osios akte, Nepriklausomybës kovø savanorio kraujo laðe, partizanø þe- minëje, mûsø kultûros pastangose laikytis ir iðlikti... Ugnis nebuvo iðblësusi – prie jos buvo budëta, ji buvo kurstoma. Sàjûdis yra tai, kas neleidþia jai uþgesti. Ávairiais istorijos eta- pais Lietuvos sàjûdþiai galëjo bûti ávairiai vadinami, taèiau man artima sàjûdþio kaip tautos dvasios samprata, jo jëgà ir galià matau jo visuotinume, atvirume, demokratiðkume. Kiekvienõs tautõs istorijà sudaro jos sàjûdþio istorija – po- litiniø, socialiniø, luominiø, religiniø, nacionaliniø, kultûri- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI niø ir kitokiø. O kiekvieno jø sëkmæ (didesnæ ar maþesnæ) arba ir visiðkà nesëkmæ nulemia sàjûdþio gelmë, jo sugebëji-

18 mas aprëpti kuo daugiau tikrovës ir ATSPËTI, pagauti tinka- miausià sau laikà. Pastarasis Lietuvos Sàjûdis tai atliko, galima sakyti, genealiai. Tai didele dalimi ir nulëmë jo sëkmæ. Þavëjausi ir þaviuosi þmonëmis, sudariusiais 1988 m. Sà- jûdþio iniciatyvinæ grupæ. Buvome tarpusavy maþai paþástami arba ir visai nepaþástami, mûsø paþiûros vienui ar kitu klausimu ne visada sutapdavo. Buvo tarp mûsø karðtesniø ir atsar- gesniø. Tad konfliktai ir tam tikri nesutarimai buvo neiðven- giami. Nepaisant visko, liko nuostaba, kaip greitai iniciatyvinë grupë sukûrë struktûras visoje Lietuvoje ir atvedë Sàjûdá á pir- màjá suvaþiavimà. Èia noriu prisiminti ðimtus þmoniø miestuose, miesteliuose ir kaimuose, gamyklose, ûkiuose ir mo- kyklose kûrusiø, këlusiø, telkusiø Sàjûdþio grupes vietose, skleidusiø atgimimo ugná. Dabar tai, deja, neretai uþmirðti, nustumti buvæ Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio aktyvistai. Ne- su ágaliotas, taèiau ðiandien noriu iðtarti jiems nuoðirdø ir pa- garbø „aèiû“. Didele dalimi tai jø dëka kas dienà, kas valandà kito Lietuvos dvasinis peizaþas, ðvito istorinës ir gyvosios tik- rovës tiesa, þmonës augo, ðviesëjo. Juos stebino, svaigino jø paèiø dràsa, paþadinusi juos ið jø atskirybës; jie këlësi ir ëjo á bendrumà. Á pakantumà. Tai buvo metas, kai niekas dar nesidalijo tikrø ir tariamø nuopelnø. Valstybës atkûrimo sunku- mas buvo dar prieð akis. Tauta dar màstë ðirdimi, bet ji spar- èiai (ypaè po pirmojo suvaþiavimo) augo á politinæ tautà, vis garsiau, aiðkiau ir nekantriau iðtardama kà atmeta ir ko siekia. Kai dabar prisimeni pirmàjá – tà, pavasariná, sakytum, gai- valiðkà, ðiek tiek romantiðkà, trispaÎvëmis ir ðypsenomis pra- þydusá tà pirmàjá Sàjûdþio etapà – kai já prisimeni, tai supran- ti, kad nieko graþesnio, nieko prasmingesnio, nieko broliðkesnio nesi patyræs. Nei tu pats, nei visa mûsø tauta. Atgimimo laikotarpis, galima sakyti, visà tautà iðvedë á lyde- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI rius. Ðitoká iðgyvenimà istorija maþai kam duoda. Mûsø kar- tai ji suteikë tokià galimybæ. Dëkoju likimui, kad man teko

19 regëti tuos daugiatûkstantinius Sàjûdþio mitingus, bûti jø da- lyviu. Kad patyriau didþiulá pilietiná ir poetiná iðgyvenimà sto- vëdamas Baltijos kelyje. Ið meilës kilo Sàjûdis. Ið meilës dar gyvam savo kraðtui, jo istorijai ir kultûrai, ið meilës kalbai, teisybei ir teisingumui. O svarbiausia – ið meilës þmogaus laisvei. Gal tik retas mûsø tada suvokë, kad laisvë – tai darbas, nuolatinis, alinantis darbas, deginanti kûryba, naðta, pareiga ir ásipareigojimas. Ar iðlaikëme, ar pakëlëme bûtent ðá egzis- tenciná iðmëginimà laisve? Paradoksas: Baltijos kelyje dvasið- kai, moraliai buvome, ko gero, laisvesni nei dabar. Laisvi tada buvome nuo politinio ir socialinio egoizmo, nuo neapykan- tos, pykèio, pavydo, kerðto, nuo karjerizmo ir smurto, nuo melo ir demagogijos... Ir nuo daugelio kitø juodø dalykø. Laisvë ir nepriklausomybë ið tikrøjø buvo deklaruota ir paskelbta ten, Baltijos kelyje. Susiëmæ uþ rankø þmonës savaip balsavo, savaip pasiraðë nepriklausomybës aktà. Jie buvo pilni Lietuvos, ir visiems jos uþteko. Jie dar nesidalijo jos giriø, laukø, eþerø. Greit jau sunku bus átikinti jaunesniàjà kartà, kai buvo toks Sàjûdis, kuris laisvæ ir nepriklausomybæ norëjo sverti ne nuosavybës gramais ar tonomis, o suvereniteto abso- liutu. Kyla áþûlus klausimas: ar tik nepavergëme savæs patys, ar nepasivergëme kontrabandai, korupcijai, kyðininkavimui, godumui, masinei antikultûrai? Pasirodë, jog iðlikti lietuviu laisvëje në kiek nelengviau (o gal net sunkiau) negu nelaisvë- je. Taip, tikroji þmogaus gyvenimo vertë iðsiskleidþia laisvëje ir tëvynëje. Mûsø tauta maþai yra gyvenusi laisvëje, ji turi nedidelæ tokio gyvenimo patirtá. Prisimename nuostabiuo- sius Sàjûdþio mitingus, tûkstanèius þmoniø, skanduojanèiø „Lie-tu-va!“, vadinanèiø tà Lietuvà motina, brangiausia, my- limiausia, vienintele – ir, galima sakyti, èia pat brukanèiø rankà á tos paèios Lietuvos kiðenæ: nugriebti, iðplëðti, pasisavinti. Ið SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tiesø tai nëra laisvi þmonës. Sàjûdþio bangos pakylëti jie ásiki- bo á valdþios ar turto plaustà. Ir plûduriuoja. Daþniausiai tur-

20 tingai plûduriuoja. Sàjûdþio kaltë, jo klaida, jo nepakanka- mumas – kad jis nesugebëjo ðiø þmoniø paþinti, nuspëti jø veiksmø, poelgiø, ketinimø. Didelë Sàjûdþio klaida (ir kaltë!) – kad jis toleravo (o ne syká ir skatino) Lietuvos þmoniø suprieðinimà. Todël Sàjûdis ir neiðaugo á moralinæ jëgà, jis baigësi 1990 m. kovo 11 d., aktais ir deklaracijomis realizavæs savo politinæ programà. Bet jis nesibaigë þmoniø atmintyje. Metams bëgant dar labiau iðryðkës jo vaidmuo, jo reikðmë naujosios Lietuvos istorijoje. Iðryðkës neabejotinos Sàjûdþio pamokos. Ir jo klaidos. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

21 2008 05 27 LMA sesija „Lietuva: nuo Atgimimo iki Europos Sàjungos“ SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

22 Kultûros pokyèiai: nuo vienmaèio á daugiamatá màstymà

ROMUALDAS OZOLAS, NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATKÛRIMO AKTO SIGNATARAS

Kultûros pokyèiai – tai visø pirma màstymo pokyèiai. Màstymas á kultûrà kaip gyvenimo bûdà ateina per poli- tikà. Vienmaèio màstymo reikalavimas Lietuvà uþgriuvo kartu su okupacija. Jeigu uþsienio politikoje jis reiðkë pasaulinës so- cialistinës revoliucijos procesø skatinimà, vidaus politikoje – þemës ûkio kolektyvizavimà, pramonës industrializavimà bei karinio potencialo stiprinimà, tai dvasinio gyvenimo sfero- je – teisingo màstymo ásisavinimà, konkreèiau – supratimà, kaip vykdyti minëtus strateginius reikalavimus. Visa tai buvo subordinuota vienam vieninteliam tikslui – komunizmui, Die- vo þadëtosios gerovës ir gërio karalystës sukûrimui bei lai- mingam þmogaus gyvenimui. Tai buvo galinga idëja, apibendrinusi visà su Renesansu prasidëjusià Europos dvasiniø ieðkojimø linkmæ, o kartu su SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI alternatyvine nacionalsocializmo idëja sukûrusi XX a. gyvenimo turiná, kurá tik nuo Antrojo pasaulinio karo buvo pri-

23 verstas pradëti arbitruoti iki tol tyliai galias kaupæs tradicinis, demokratiniu bandantis iðlikti Jungtiniø Valstijø kapitalizmas. Kai 1982 m. paraðiau ir 1983 m. „Literatûra ir menas“ pa- skelbë mano esë „Pasaulis yra èia“, kurioje bandþiau parodyti, kaip tarybiniame globalume Lietuva bando atrasti save ir pajusti bûtiná autentiðko gyvenimo dþiaugsmà ne kaþkur ten uþ horizonto, o savo paèios þemëje, Juozas Keliuotis perdavë, kad perskaitë átikinanèià Lietuvos gyvenimo analizæ. Taèiau telefonu susilaukiau klausimo: „O kas jums davë teisæ taip raðyti?“ Gyvenimo kontrolë buvo jau tikrai gili: netgi màstyti teisæ kaþkas turëjo duoti! Ðiandien jau þinome, koks abiejø radikaliøjø XX a. idëjø likimas: krûvos þmoniø kaulø, po kurias kaip þaltvykslës kla- joja abiejø – ir komunizmo, ir nacionalsocializmo – mutan- tai. Neþinom tik treèiojo veikëjo – demokratinio kapitalizmo, arba visuomenës natûraliosios plëtros koncepcijos, likimo. Nors, tiesà sakant, galëtume sakyti ir taip: nuo to momento, kai pasaulyje pasirodë Ðaltojo karo pagimdytos korporacijos, kuriø biudþetai pralenkë nacionaliniø valstybiø biudþetus, o ámonës buvo iðvaduotos nuo socialinës atsakomybës kapitalo kilmës vietai, kapitalizmo ir demokratijos santykiai tapo rim- ta vidine kapitalizmo problema, kurios sprendimo ðiandien dar nematyti, o sprendimo paieðkose vienaip ar kitaip daly- vaujame ir mes. Galime pasidþiaugti ir pasididþiuoti, kad tarybinio komunizmo áveikoje dalyvavome aktyviai, o jo tvirtovës – Tarybø Sàjungos – þlugime Lietuva suvaidino iðskirtiná vaidmená. Kokias visø pirma proto problemas paliko mums pasibai- gusi proto vienmatiðkumo reikalavimo epocha? Bendriausia prasme – analogiðkas: traumatologines. Tik SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI jeigu vienmaèio màstymo reikalavimas nacionaliná protà smû- giavo taip, kad tauta kurá laikà kaip po nokauto buvo prara-

24 dusi sàmonæ, tai màstymo draudimø panaikinimas tà sàmo- næ apsvaigino tarsi pergalës garbei maþumëlæ ko nors padau- ginus. Tipiðkiausi pavyzdþiai? Ið Pirmosios respublikos pabaigos tokiu gali bûti paskutinis ministrø kabineto posëdis. Ið Antrosios respublikos pradþios – Verslininkø klubo vado- vø reikalavimas panaikinti visus mokesèius (beje, jø recidy- vas – kasmet tebeðvenèiama Gyvenimo be mokesèiø diena). Taigi vietoj màstymo nelaisvës buvo pasirinkta màstymo laisvë. Deja, màstymo laisvë ir laisvas màstymas – anaiptol ne tie patys dalykai. Laisvas màstymas reiðkia þmogaus sugebëjimà nuo fakto nekliudomai pakilti iki aukðèiausiø apibendrinimø arba atvirkðèiai – ið aukðèiausiø abstrakcijø nusileisti á kon- kreèiausià realybæ. Kad tas procesas nekliûtø uþ kokiø nors vidiniø màstanèiojo kliuviniø, jis privalo vertinti màstymo abstrakcijas kaip deramas màstymo priemones, jø vertës vardan neniekindamas empiriniø faktø, o empirinio fakto vertingumo vardan nesuniekindamas abstrakcijø. Tai – sìnos màstanèios kultûros problemos. Graikams prireikë beveik tûkstanèio metø, kol Aristotelis rado patyrimo ir màstymo pusiausvyros gaminimo mechanizmà – logikà, jos pagalba su- kurdamas savàjà filosofinæ pasaulio rekonstrukcijà. Dviejø tûkstanèiø metø prireikë, kol tà menà ásisavino Europos bar- barai, savo prigimtiná nepasitikëjimà abstrakcijomis sudëlio- dami baltiðkosios kilmës skeptiko Imanuelio Kanto „Kritiko- mis“. Lietuviai kovai su represyviai siûlomomis krikðèionybës abstrakcijomis sutelkë didþià imperijà, kurià gindami në ne- pastebëjo, kaip per sàjungininkø lenkø socialiniø garantijø sistemà á lenkø kultûrà buvo susiurbti su visa imperija. Atsi- peikëjusiesiems susiorientuoti nebuvo skirta në ðimtmeèio, jei laikà skaièiuosime nuo Valanèiaus. O ið Vakarø jau plaukë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI madingos klasikiná europiná màstymà dekonstruojanèios po- zityvizmo ir pragmatizmo koncepcijos.

25 Galima tik stebëtis, kaip sëkmingai lietuviai iðnaudojo tà sunkø, anot Jono Basanavièiaus, atsikvoðëjimo laikotarpá: nau- ju idëjiniu pamatu atkûræ, o ið tiesø – sukûræ valstybæ, paskui laikydami nepaprastos átampos diplomatiná frontà, jie per du deðimtmeèius sugebëjo suvokti, kad nacionalinë valstybë – tai pasaulio kultûros vertimas á lietuviø kultûros formas ir – svarbiausia – lietuviø kalbà, kuri yra aukðèiausia kultûros lytis. Ir ne tik suvokti – pakloti tokio suvokimo filosofinius ir idëji- nius metmenis, visø pirma Stasio Ðalkauskio asmens ugdymo pedagogika, Antano Maceinos egzistenciniu kriticizmu, Juo- zo Keliuoèio moderniuoju nacionalizmu, grupës intelektualø manifestu „Á pilnutinæ demokratijà“, pagaliau – ir absoliuèiai autentiðkais meno kûriniais, tokiais kaip Ars grupës dailë, Vy- tauto Maèernio poezija ir jau emigracijoje – Mariaus Katilið- kio ir Antano Ðkëmos proza. Karlo Markso empiristinë buvimo interpretacija dël savo praktiniø orientacijø buvo labai patraukli kiekvienam kon- kreèiam protui. Bûdama dëmesinga tikrovës faktui, ji neat- metë galimybiø juos apibendrinti bet kokiu lygmeniu ar as- pektu. Perleista per rusiðkojo masinio proto mësmalæ, Markso filosofija tapo marksizmo-leninizmo ideologija, pagal kurià K. Markso ekonominis determinizmas ir proletariato intere- sø kaip istorinio protingumo ásikûnijimas nebeturëjo kelti abe- joniø – turëjo bûti teisingos. Net viduramþiais buvo ánirtingai diskutuojama – idëja yra reali ar eventuali – egzistuoja kaip idealus daiktas ar tik kaip oro virptelëjimas tariant idëjà þymintá þodá? Europietiðkajam empiristiniø polinkiø protui labai ilgai tiesiog nepakeliama buvo prielaida, kad idëja nëra kaþkas tas pats, kas ir apibûdi- nama þodþiu Dievas. Rusiðkasis marksizmas, tardamas þodá „komunizmas“, manë jo negalint nebûti realiai – ir kaþkur SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI gal visai netoli. Europoje merdëjant Dievui, po karo daug Vakarø intelektualø buvo tiesiog pamiðæ dël marksizmo.

26 Panaði proto laikysena buvo nesvetima ir lietuviðkajam mentalumui, kuris uþ þodþio be didesniø problemø norëjo matyti juo þymintá daiktà. Kam problemø buvo kilæ ar kilo, jau buvo iðvaþiavæ uþ Atlanto arba dar vaþiavo uþ Uralo. Po Partizanø karo marksizmas Lietuvoje ásikûrë palyginti jaukiai, nesunkiai atsisakydamas ir ontologijos, ir gnoseologijos, pa- þinimo variantiðkumà pakeisdamas vadinamàja atspindëjimo teorija, pagal kurià visos sàvokos atitinkamam màstymo lyg- meniui tikrovæ susemia savin tiek nepriekaiðtingai, kiek sëk- mingai tu gali naudotis logika ir jos taikymo metodika. Ið èia kilo Eugenijaus Meðkausko vadinamoji màstymo metodologija arba marksizmo deideologizavimo ir jo sàvokyno anali- zavimo loginio nepriekaiðtingumo poþiûriu koncepcija. Ji marksizmo nekvestionavo ið esmës: tà judesá daryti ar nedaryti ji paliko su ðia „metodologija“ susipaþinusiøjø nuoþiûrai, jø laisvai valiai. Ði valia reiðkësi tuo, kad jaunieji rinkosi savo polinkius atitinkanèias Vakarø filosofijos kryptis, jas analizavo ir savo tekstus skelbë kaip „Vakarø burþuazinës filosofijos kritikà“. Taip á Lietuvà dar iki Nepriklausomybës atëjo ir ásitvirtino egzistencializmas ir beveik visos neopozityvizmo atmainos – pradedant fizikalizmu, baigiant logine lingvistika. Daugelis jø apsivainikavo konceptualiomis lietuviðkosiomis transkrip- cijomis ir eksplikacijomis, lietuviø màstytojus nuvedusiomis jø pramintais keliais ir per naujàjà – Nepriklausomybës erd- væ. Taip vietoje marksizmo vërësi praraja, kurios nei egzistencializmas, nei neopozityvizmas uþpildyti nereikalavo. Á tà tuð- tumà garmëjo ir màstymas apie valstybæ. Porà trejetà metø po Nepriklausomybës atkûrimo màstymø apie valstybiðkai atsa- kingà buvimà stokà prisidengti bandëme, ragindamiesi ið naujo perskaityti Stasá Ðalkauská, Antanà Maceinà, ið vyresniøjø – SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Vydûnà. Visi jie á mûsø dienas ëjo su istorijos dulkëmis, kurias dar turëjome nuvalyti nuo jø apsiaustø ir veidø. Nebuvo

27 laiko. Labai greitai jie buvo patraukti á uþkulisius, avansce- non iðvedant Algirdà Juliø Greimà, Vytautà Kavolá, kitus pastaruoju metu ir ðiems nebetenkant autoritetø sugestyvumo. Pogrindinë spauda, buvusi svarbias Lietuvos vadavimosi politinis veiksnys, màstymo galiomis nepralenkë R. Kalantos veiksmo idëjinio imperatyvumo, pagal kurá iðsivadavimas al- ternatyvø neturi. Atgimimo patirtis su visais jos idealais ir principais buvo koncentruota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Kas dëjosi po Konstitucija, t. y. tikrovëje, galima bûtø api- bûdinti taip: turto persidalijimo triukðmas ir ánirðis. Ûkinëje, juridinëje ir politinëje sumaiðtyje á laisvæ pasukæs protas virto savivaliaujanèiu – arba þaidþianèiu, arba kà nors aptarnaujanèiu, o laisvas, arba kritinis, protas mutavo á ciniz- mà arba grimzdo tylon. Nenorintá nutilti nesunku buvo nu- tildyti: informacijos gausa, daþnai perauganti á nebesuvokia- mà informaciná gaudesá, naikino pati save, o suinteresuotieji tyla padëdavo jai, disonansiná màstymà paprasèiausiai nuty- lëdami. Valstybë kaip nacijà vienijantis, bendriems veiksmams telkiantis veiksnys ið vieðosios erdvës buvo iðpraðytas. Tarsi valstybë, kaip ir okupacijos metais, bûtø vispusiðkos represi- jos aparatas. Ðiandien mûsø proto situacijà bûtø galima apibûdinti vienu þodþiu: dekonstrukcija. Tai ne tik klasikiniø màstymo idealø ir principø atsisakinëjimo bûdø paieðka, tai ir aktyvi visos kla- sikinës dvasinës patirties eliminavimo pozicija. Kad ji neatro- dytø pernelyg radikali, naudojamasi neokantininkø atliktu principo ir vertybës atskyrimu, principà, tiesa, mielai atiduo- dant cinikø pajuokai, vertybæ pasiliekant kaip aukðtojo màs- tymo sugebëjimø poþymá. Paklausykit, kas dabar nekalba apie vertybes! Þmogaus orumas, laisvë, demokratija, lygybë, teisi- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI në valstybë ir þmogaus teisës – tai Europos Sàjungos vertybës (Konstitucijos 2 straipsnis). Yra ir kitokiø vertybiø. Ir inte-

28 lektualu, ir patogu: principus turi iðduoti, vertybes gali be vargo parduoti. Pastaruoju metu vis aktyviau skatinama panieka abstrak- cijai apskritai – kaþkas ið anapusinio pasaulio: abstrakcija, girdi, esanti panèiai màstymo laisvei, proto diktatûros árankis, apskritai màstymo akligatvis. Abstrakcija daug amþiø Europai buvo proto vëliava, protingumo indas, màstymo orientyras, prieinamas visiems ir kiekvienam, kuris nori ne tik justi, jausti ar kitaip reaguoti, bet ir màstyti, t. y. valdyti save ir aplinkà, taip ágydamas protingo santykio su pasauliu galimybæ. Pats. Nelaukdamas patarimo, nurodymo ar ásakymo, taigi – neleisdamas savimi manipuliuoti. Kelti rankà prieð abstrakcijà – tai kelti rankà ir prieð kalbà – þmogø ið kitos gyvasties skirianèià galià, nes juk ir kiekvienas þodis galø gale yra abstrakcija – daikto vardas, o ne pats daiktas. Labai daiktiðkas, bet netapatus daiktui. Tai galø gale kelti rankà prieð valstybæ, nes valstybë, pradedant Konstitucija ir baigiant ministerijø planais – tai abstrakcijose sukauptas mû- sø supratimas, kaip mums visiems tvarkytis. Jø likimas – kaip ir visø planø: likti neágyvendintais, likti ðalia tikrovës, kuri su- siformuoja ið mûsø vilèiø ir þygiø, bet labiausiai – ið inertiðko- sios materialybës. Taèiau bet kuriuo atveju jie yra þenklai, á kuriuos gali orientuotis visi, ágydami bendrumo pajautà, ku- rià teteikia valstybë – bendro gyvenimo sutartis. Tad eidami á laisvæ ir nepriklausomybæ – ar tikrai á nepri- klausomà valstybæ ëjome? Nes valstybë visø pirma yra gyvenimas su atsakomybe – asmenine ir bendruomenine, taigi – ne tik sau, bet ir tautai. Sàjûdis buvo nuolatinë intelektualinë ne tik valdþios, bet ir viso gyvenimo tëkmiø prieþiûra, kurios dëka buvo anali- zuojami valdþios ir visuomenës veiksmai, daromi sprendimai SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI apie jø priimtinumà ir reikalaujama atitinkamos reakcijos. Ðiandien virð mûsø tikrovës triukðmø – filosofinë tyla. Ren-

29 giami kolektyviniai ávairiø þinijos srièiø pasamprotavimai – ávairios konferencijos. Taèiau nei jos partijø girdimos, nei – pagaliau – jos, tiesà sakant, ne tik apie technologijas. Kaþkada ið svarstybø, kokia turëtø bûti nauja LTSR Kon- stitucija, Mokslø akademija visuomenei padëjo iðeiti á Sàjûdá. Gal ðiuolaikinë Nepriklausomos Lietuvos Akademija galëtø pasakyti, kokia turi bûti naujoji Lietuvos valstybë þiûrint á jà ne ið politiniø paþemiø, tegul ir vadinamø didþiàja vizija, o ið mûsø protui prieinamø refleksijos aukðtybiø. Gal taip bûtø imtasi ir aukðèiausio Tautai uþdavinio – iðsivaduoti ið radika- laus, ideologizuoto empirizmo iðgelbstint ne tik abstrakcijà, bet ir màstymà? Bent jau valstybiná. Nes filosofinëje tyloje, kuri tvylo virð viso to turto persidalijimo politinio triukðmo, mokyklos atsisako jaunos sielos ugdymo, pereidamos prie jos ágeidþiø, tapatinamø su þmo- gaus teisëmis, gi mokymas remiamas nebe supratimu, o in- terpretavimu – nebe logika, o iðskaièiavimu. Istorija tampa naratyvu – pasaka, priklausanèia nuo pasakotojo. Kalba kaip nacionalinë kultûros prasmiø ir reikðmiø sistema – nebe kri- terijus, ypaè prieð pasaulio komercinius ir politinius reikalavimus, tuo labiau kad tam tyliai padeda þinijos skaitmeniza- cija. Visa tai, sakoma, yra nauja ir modernu. Visa tai sutampa su prisitaikymo prie globaliøjø procesø bûtinybe. O kà tada pasakyti apie Sàjûdþio idealus ir principus? Jeigu diplomatiðkai – pasakyèiau: að neþinau. Eurostatas teigia, kad Lietuva – socialiai neatsakinga vals- tybë. Lietuvos atsakingi pareigûnai tvirtina, kad emigracija Lietuvai – didþiausias gëris. Uþsienio politologai sako, kad mûsø demokratija nega- luoja, o politikoje – krizë. Jiems pritaria tik opozicija, ir tai ne SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI visa. Kalbama, kad antras metinis Lietuvos biudþetas iðkeliauja

30 per neapmokestintus pelnus. Neþinau. Nes duomenys saugo- mi vyriausybiø su grifu „slaptai“. Kaip verslo paslaptis. Að daug ko neþinau. Mes daug ko neþinome. Neþinau, ar baigsime pagaliau nacionaliná stadionà Vil- niuje. Neþinau, ar bus pagaliau nacionalinei kolekcijai po 18 metø pradëti supirkinëti dailës kûriniai, ar taip ir liks priva- èiø entuziastø reikalas. Neþinau, kuo taps Valdovø rûmai. Neþinau net, kiek laiko su tokiu gimstamumu ir tokia laukia- ma imigracija iðsilaikys pati lietuviø gentis. Þinau viena: mano pasaulis yra èia. Dar daugiau: pasaulis yra èia. Èia yra pasaulis. Að uþ já atsakingas. Kartu su savo valstybe. Nes ji – mano. Ir jeigu dar neþinau, kaip ta atsako- mybë turi ásikûnyti, turiu suþinoti Tik bûtø gerai, kad vietoje að, laisva valia ir dþiugia dvasia galima bûtø sakyti mes. Nes Lietuva yra ne tik dràsi, kaip teigia infantiliðkas jos prekinis þenklas, bet ir protinga, kaip sakë Sàjûdis. O mes ne vienas tuo dar tikime. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

31 LMA sesijos prezidiume. Ið kairës: uþsienio reikalø ministras Petras Vaitiekûnas, LMA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Èeslovas Jurðënas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

32 Nuo atgimimo iki Europos Sàjungos ir NATO

PETRAS VAITIEKÛNAS, UÞSIENIO REIKALØ MINISTRAS, NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATKÛRIMO AKTO SIGNATARAS

Leiskite savo kalbà ðiai garbingai auditorijai pradëti nuo citatos, atspindinèios Lietuvos padëtá pasaulyje bei Mokslø akademijos vaidmená mûsø valstybës gyvenime. „Gyvendami nenormaliai pavojingoje vietoje, mes neturime moralinës teisës pasitenkinti tik normaliais darbais ir nor- malia paþanga. Negalëdami plëstis horizontaliai, mes turime kilti vertikaliai... Kuo maþesnë tauta, tuo labiau ji turi bûti iðmokslinta. Kitaip jai gresia lëta mirtis, iðtirpimas. Galingas protas, susijungæs su aukðta religine dora, neþino pralaimëji- mø“, – taip tarpukaryje raðë originalus Lietuvos pranaðas Ka- zys Pakðtas. Lietuvos mokslui, kuris jau seniai yra tarptautinis ir pel- næs pasauliná pripaþinimà, tenka ypatingas vaidmuo savo ga- limybëmis, patirtimi ir pavyzdþiu padëti ðalies visuomenei po- zityviai keistis, kai ið iðorës spaudþia stiprios globalizacijos SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI jëgos. Lietuvos delegacija buvo kintanèio vieno klausimo (one

33 issue) delegacija tiek dviðaliuose, tiek ir daugiaðaliuose forma- tuose. Bûdama nedidelë ir turëdama ribotus iðteklius Lietu- vos delegacija veikë, siekdama vieno prioritetinio tikslo. Ðie tikslai, aiðku, kito kiekviename valstybës raidos etape. Atgimimo laikotarpiu buvo visuomenës konsensusas dël vieno tikslo – nepriklausomos valstybës atkûrimo. Kiti klausimai, tokie kaip ekonominiø saitø iðlaikymas, net nebuvo ke- liami. Lietuviai visuomet jautësi europieèiais. Lietuviø supratimas, tapatinimasis su Vakarø lotyniðkàja civilizacija – Euro- pa ir Amerika – iðliko per visà sovietmetá. Taigi nepaisant 200 metø (su 25 m. pertrauka XX a. pirmoje pusëje) Rytø bizantiðkosios civilizacijos átakos dël poli- tinës priklausomybës nuo Rusijos, Lietuviai/Lietuva iðlaikë savo priklausymo Vakarø lotyniðkajai civilizacijai supratimà. Sovietizacija ir rusifikacija per kontrastà tik stiprino Lietu- viuose priklausymo Vakarø lotyniðkajai civilizacijai su(si)vo- kimà. Neabejodami Lietuvos priklausomybe Vakarø lotyniðka- jai civilizacijai, deja, privalome atsiþvelgti ir á Rytø bizantið- kosios civilizacijos poveikius. Bizantiðkoji civilizacija Lietu- vai darë átakà jau LDK laikais dël vidinës sàveikos su gudais, taip pat ir dël sàveikos su Maskvos/Rusijos valstybe. Rytø bi- zantiðkosios civilizacijos átaka Lietuvai suintensyvëjo Lietuvà ájungus á Rusijos imperijos sudëtá, o dar labiau – á SSRS su- dëtá. Neformaliai Lietuva (kartu su Latvija ir Estija) buvo va- dindama „SSRS laukiniais vakarais“. Visus „pribaltus“ – api- bendrindavo vienas pavadinimas „vokieèiai“, kas eilinio So- vietijos gyventojo sàmonëje reiðkë „ne rusà“ arba „vakarietá“. Neatsitiktinai lietuviø (taip pat ir latviø bei estø) aktoriai „Len- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI filmo“ ir „Mosfilmo“ statytuose filmuose apie II pasauliná ka- rà (SSRS vadintà Didþiuoju Tëvynës) vaidino vokieèius bei

34 kitokius vakarieèius. Nesenas to pavyzdys – Lietuvos Respub- likos kultûros ataðë Rusijoje J. Budraitis 2008 m. statytame filme vaidino naciø pareigûnà. Lietuviai iðlaikë savojo valstybingumo tradicijà bei nese- no valstybingumo aiðkø prisiminimà. Juo tebegyveno karta, ne tik gimusi, bet ir buvusi aktyvi nepriklausomoje Lietu- voje. Su Vakarø lotyniðkàja civilizacija Lietuvà ir lietuvius siejo ir pokario iðeivija, nemaþam ðeimø skaièiui siuntusi ne tik materialias perlaidas, bet ir nepriklausomà spaudà bei laisvà þodá. Ne paskutinis vaidmuo siejant Lietuvà su Vakarø loty- niðkàja civilizacija teko Katalikø Baþnyèiai, po ginkluoto pa- siprieðinimo nuslopinimo vaidinusiai svarbiausià vaidmená be- siprieðinant tiek sovietiniam reþimui, tiek ir Sovietø /rusiðkajai politinei-kultûrinei átakai. Prie pasiprieðinimo nemaþai prisi- dëjo ir Katalikø Baþnyèios leidiniai áskaitant Lietuvos Katali- kø Baþnyèios kronikà.

Ið kur kilo mûsø stiprybë?

Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje gyveno palyginti nedaug tautiniø maþumø. 1989 m. suraðymo duomenimis, 80 proc. Lietuvos TSR ir 50 proc. Vilniaus gyventojø buvo lietuviai. Didesnis vadinamosios „titulinës tautybës“ gyventojø procen- tas buvo tik Armënijos SSR (96 proc.) Lietuva neturëjo artikuliuotø teritoriniø pretenzijø. Ad- ministracinës ribos buvo aiðkiai apibrëþtos, artikuliuotø teri- toriniø pretenzijø Lietuvai nebuvo nei Baltarusijos, nei Latvi- jos nacionalinëje sàmonëje. Lenkø sentimentai Vilniui netapo artikuliuotomis teritorinëmis pretenzijomis. Net roman- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tiðkiausi Lietuvos atstovai nereiðkë pretenzijø nei á 1920 m. sienas, nei á Maþàjà Lietuvà.

35 Visuomenëje (iðskyrus tik komunistiná elità) buvo konsensusas dël Lietuvos strateginio tikslo – Nepriklausomybës. Lietuviø dispersija SSRS buvo nedidelë. Palyginimui – ar- mënø kitose SSRS dalyse gyveno daugiau negu Armënijos SSR, didelës gruzinø bei azerbaidþanieèiø kolonijos gyveno Maskvoje ir buvo integrali SSRS ekonominio ir kultûrinio elito dalis. Maþa dispersija lëmë maþesnes sociokultûrines bei politines sàsajas su SSRS. Lietuviø diaspora buvo vienijama Lietuvos laisvinimo, kaip „metatikslo“. Diasporos branduolys buvo susitelkæs vienoje valstybëje – JAV. JAV administracija vykdë Baltijos valstybiø okupacijos nepripaþinimo politikà, kuri buvo primenama ne tik prieð kiekvienus Prezidento rinkimus. Simbolinæ paramà Lietu- vos siekiams pabrëþdavo, pavyzdþiui, reguliarûs Valstybës departamento atstovø (tiesa, þemesnio rango) susitikimai su Lietuvos diplomatais egzilyje. Taip pat informacinë sklai- da – „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ lietuviðkos laidos buvo finansuojamos JAV Vyriausybës. Tai leido tikëtis atkurto valstybës suvereniteto pripaþinimo i ð tarptautinës bendruomenës nariø pusës. Kaimyniniø tautø – latviø, estø, ukrainieèiø – siekiai buvo identiðki/panaðûs. Jie pasireiðkë daþnais Estijos ir Latvijos Liaudies frontø, Lietuvos Sàjûdþio ir Ukrainos Rucho ryðiais, taip pat veiklos koordinavimu. Atgimimo laikotarpio sulaukë tebeveikianti, nors ir maþë- janti Lietuvos diplomatinë tarnyba egzilyje. Veikë trys amba- sados – Londone, Vaðingtone ir Romoje (prie Ðv. Sosto). Be to, Katalikø Baþnyèios struktûros kartu buvo ir rezis- tencijos prieglobsèio struktûros. Aktyvi Katalikø Baþnyèios veikla palaikë kitokios nei SSRS vyraujanèios nuomonës bu- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI vimà Lietuvoje, ypaè kaimo vietovëse. Taèiau Lietuvos kelià á Nepriklausomybæ stabdë ir mûsø

36 silpnybës. Visø pirma, buvo akivaizdi santykio su SSRS/Ru- sija asimetrija. Rusija buvo didesnë, galingesnë ir svarbesnë veikëja nei Lietuva. Lietuva Rusijai buvo geopolitinë provin- cija, maþiau svarbi ne tik uþ Latvijà, bet ir uþ Estijà. Be to, Lietuva buvo visiðka integruota á SSRS tiek ekono- miðkai, tiek politiðkai. Lietuva neturëjo jokiø iðoriniø ekono- miniø ryðiø su kitomis valstybëmis, tik su sovietinëmis res- publikomis. Energetinë integracija á buvusios SSRS sistemà iðlieka iki ðiol. Taip pat buvo didelë visuomenës sovietizacija, þmonës buvo prisitaikæ gyventi tokiomis sàlygomis. Buvo susidaræs nemaþas vadinamosios „þiguliukø Lietuvos“ sluoksnis. Dau- guma þmoniø nemokëjo kitø uþsienio kalbø, mokëjo tik rusø kalbà. Lietuvos nacionalinis-komunistinis elitas buvo tampriai ekonomiðkai susijæs su SSRS elitu. Lietuvos SSRS komunistinis elitas (parafrazuojant sovietinæ literatûrologijà) buvo nacionalinis tik forma, bet turiniu jis buvo sovietinis. Iðsiugdyti ágûdþiai, reikalingi efektyviai veikti SSRS erdvëje, ypaè Mask- voje, uþtikrino asmeninæ gerovæ. Nepadëjo ir tai, kad Vakaruose buvo paplitusi vieningos ir stabilios SSRS demokratizacijos tikimybës iliuzija. Dauge- lis Vakaruose buvo susigyvenæ su „dviejø pasauliø“ tikrove, kurioje jëgø pusiausvyra ir politinis stabilumas buvo natûrali ir patogi gyvenimiðka bûsena, kurios nenorëjo atsisakyti. Po- litologai kûrë ávairius skirtingø „pasauliø“ raidos variantus, taèiau áþvalgose nenumatë Lietuvos ir kitø Baltijos valstybiø iðsilaisvinimo galimybës. M. Gorbaèiovo pradëta „Perestroika ir naujasis màstymas“, taip pat suartëjimas su Vakarais daugeliui vakarieèiø sudarë iliuzijà, kad SSRS gali taikiai transformuotis á daugiau ar ma- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI þiau demokratiðkà ir daugiau ar maþiau liberialios ekonomikos principø besilaikanèià valstybæ. Didþiulë jos karinë galia

37 këlë nestabilumo baimæ. SSRS dezintegracijos „ðaukliai“ buvo suvokiami, kaip „trukdantys Gorbaèiovui“. Taip pat svarbi kliûtis buvo ir tai, kad SSRS kariuomenë visiðkai kontroliavo Lietuvos teritorijà. Represinës struktûros tebeveikë, jø potencialas këlë fizinæ grësmæ ir, be abejo, buvo parengtas panaudoti. Vis dëlto Lietuva sugebëjo pasinaudoti iðsivadavimo ið SSRS galimybëmis. Situacija keitësi pamaþu vykstant reþimo „demokratizacijai“. Vieðumo didëjimas sudarë teigiamà fonà vieðai informacijos apie Lietuvos siekius sklaidai tiek kraðto viduje, tiek ir uþ jo ribø. Minimaliø demokratinio þaidimo taisykliø ávedimas leido á LSSR Aukðèiausiàjà Tarybà iðrinkti Sàjûdþio remtø deputatø daugumà. Demokratinës tendencijos bei – vëliau – judëjimai kitose SSRS respublikose, o ypaè tarp Rusijos didþiøjø miestø inte- ligentijos bei jaunimo ir jø palankus poþiûris á Lietuvos siekius, sudarë palankø fonà, formavusá Lietuvos siekiams pa- lankø informaciná fonà Rusijoje. Be to, autonomijos siekë ir kitø SSRS daliø nacionaliniai-komunistiniai elitai, norëdami emancipuotis nuo tiesio- ginës ir totalios Maskvos kontrolës. Rusijos Sovietinës Fede- racinës Socialistinës Respublikos vadovybës su B. Jelcinu prieðakyje bei V. Kravèiuko vadovaujamos Ukrainos SSR va- dovybës noras emancipuotis nuo SSRS vadovo M. Gorba- èiovo ir sudarë palankø politiná fonà Lietuvos atsiskyrimui nuo SSRS. Didesnës ûkinës autonomijos siekiams jie nevengë pasinaudoti ir nacionaliniø suverenitetø ðûkiais. Paþymëtina, kad daugelyje SSRS respublikø (iðskyrus tik Baltijos ðalis ir Armë- nijà) ne tik iðliko tie patys politiniai elitai, bet ir tie patys pirmieji asmenys. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI SSRS dialogas su JAV bei ðios sàjungininkais sudarë galimybes uþsitikrinti diplomatinæ paramà Lietuvos siekiui laips-

38 niðkai atsiskirti nuo tuometinës metropolijos ir atkurti nepri- klausomà valstybæ. Minëtasis dialogas ir po jo sekæs judëjimo bei informaci- niø apribojimø sumaþinimas leido pagerinti ryðius su iðeivija. SSRS vadovybë ðio dialogo fone taip pat vengë drastiðkø ju- desiø nacionaliniø judëjimø atþvilgiu. Kokios grësmës kilo Lietuvos laisvës siekiams? Tarp Va- karø Europos politikø vyravo politinio realizmo nuostata. Mums buvo sakoma, kad norus reikia derinti su SSSR interesais, o SSRS vientisumas ir stabilumas atitinka visos Europos interesà. Lietuvos politiniø tikslø këlimas buvo priimamas su nepasitikëjimu, buvo vertinamas kaip þingsnis atgal á nacio- nalizmà, o Vakarø Europa judëjo ekonominës ir politinës integracijos kryptimi. JAV sàjungininkiø Europoje nesikiðimo [á SSRS vidaus reikalus] politika bei ið to kylanti pasyvi reakcija á galimas represijas skatino reakcingas SSRS vadovybës jëgas kurti Lietuvos siekiams prieðiðkas organizacijas (Inter- frontai Latvijoje, Estijoje, „Jedinstvo“ Lietuvoje), kurios pri- reikus galëtø imtis represyviø akcijø Lietuvos (bei kitø Balti- jos valstybiø) nepriklausomybës siekiø atþvilgiu. Visose atsiskirti siekianèiose respublikose SSRS vadovybë kaitino etnines trintis ir net konfliktus. Ne iðimtis buvo ir Vilnijos vadinamosios „lenkø autonomijos“. Autonomija savaime nëra blogis, jei jos siekiama dialogo, o ne konfrontaci- jos bûdu. Per tiesioginius ryðius su Varðuva Lietuvai sëkmin- gai pavyko iðvengti ðio klausimo eskalavimo. Nors ir nepareikðtas tiesiogiai, vis dëlto keliuose rusø kalba leistuose leidiniuose buvo minimas ir Klaipëdos kraðto pri- klausomybës Lietuvai kvestionavimas. Lietuvos pozicijà stiprino tai, kad Klaipëdos mieste ir kraðte dauguma gyventojø buvo lietuviai. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

39 Nepriklausomybës átvirtinimas, 1991–1994 metai Lietuvos delegacijos vienintelë tema – Rusijos kariuomenës iðvedimas

Stiprybës: Vienas sëkmingiausiø tiek vidaus, tiek ir uþsienio politikos þingsniø buvo galimybë ágyti Lietuvos Respublikos pi- lietybæ visiems tuo metu legaliai gyvenusiems Lietuvoje þmo- nëms. Taip tautinës maþumos buvo integruotos á Lietuvos gyvenimà. Be to. rusø, ukrainieèiø, baltarusiø tautinës maþu- mos santykinai maþëjo dël migracijos. Lenkø maþuma atsisa- kë perdëtø autonominiø siekiø. Padëjo ir tai, kad visuomenëje buvo konsensusas dël Lie- tuvos strateginiø tikslø. Ir toliau niekas nekvestionavo Lietu- vos, kaip nepriklausomos, á Vakarø demokratijas orientuotos valstybës siekio. Visuomenë nuostatà dël Rusijos kariuome- nës iðvedimo patvirtino referendumu. Lietuviø diaspora taip pat buvo vienijama Lietuvos Nepri- klausomybës átvirtinimo kaip metatikslo. Diskusijos diasporo- je vyko dël taktiniø Lietuvos Nepriklausomybës átvirtinimo þingsniø. Buvo teikiama finansinë parama besikuriantiems Lie- tuvos socialiniams – politiniams institutams – politinëms par- tijoms, Diplomatinei tarnybai (perduotas pastatas Briuselyje).

Silpnybës: Pirmiausia neiðvengiamai teko susidurti su politiniø struk- tûrø kûrimo sunkumais. Be to, tiek viso kraðto ekonominë struktûra, tiek ir daugumos senøjø ámoniø struktûra buvo silpna, perdëm susijusi su buvusios SSRS rinka ir ámonëmis. Bankininkystës sektorius SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI buvo neiðplëtotas ir prastai reguliuojamas. Tenka pripaþinti, kad ir buvæ partiniai bei ekonominiai

40 ryðiai niekur nedingo. Nereta naujosios Rusijos ámonë naudojo Lietuvà kaip tramplinà eksportui á Vakarø Europà. Situacijà sunkino ir Vakarø Europos lyderiø teikiamas prioritetas santykiams su Rusija. Tokios pozicijos buvo laiko- masi tiek dël Rusijos, kaip þaliavø tiekëjos, svarbos, tiek ir dël baimës, kurià këlë prastai valdomas karinis potencialas, ypaè Ukrainoje, Baltarusijoje ir Kazachstane dislokuoti branduoli- niai ginklai. Jie tikëjosi iðlaikydami gerus ryðius su Rusijos elitu, uþsiimti geresnes pozicijas tiek jos þaliavø importe, tiek ir privatizavime. Rusijos kariuomenës buvimas Lietuvos teritorijoje reiðkë ne tik tai, kad Lietuva neuþtikrina visiðkos savo teritorijos kon- trolës, bet ir buvo formalus integracijos á euroatlantines struk- tûras stabdys. Tai buvo ir ekonominis veiksnys – tiekimai, etc. Visà laikà iðliko provokacijø tikimybë. Sunkioje situacijoje atsidûræs Lietuvos elitas nesutarë dël santykiø su Vakarø Europa, JAV ir Rusija vystymo. Buvo ávai- riø svarstymø, koká modelá pasirinkti: neutralumo, tilto? Kas mûsø strateginiai sàjungininkai, partneriai: Baltijos valstybës, Ðiaurës ðalys, Vidurio Europa, JAV, Rusija? Dalis tø svarsty- mø jau nuëjo uþmarðtin ir juos prisimins bei analizuos istorikai ir politologai. Atsakymø á kai kuriuos klausimus ieðkome iki ðiol.

Galimybës: JAV administracijos siekis stabilizuoti rytiná postkomu- nistinës Europos pakraðtá suteikë galimybiø Lietuvai. JAV parama demokratinëms institucijoms visoje, kaip jau vëliau pa- sakë Dþ. V. Buðas, Baltijos ir Juodosios jûros juostoje buvo þenklesnë nei Vakarø Europos valstybiø. Joms svarbesnë buvo (o ir iðliko) Rusija. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Taip pat didëjo ir Ðiaurës Europos valstybiø interesai Bal- tijos valstybëse. Ðiaurës valstybës tarsi pasiskirstë darbus: Suo-

41 mija specializavosi padëdama Estijai, Ðvedija – Latvijai, Da- nija – Lietuvai átvirtinant suverenitetà, reformuojant ûká ir valdymà bei rengiant integracijai á euroatlantines struktûras. Susitelkusi prie vidiniø problemø sprendimo, Rusija ne- sugebëjo daryti destruktyvios átakos Lietuvai. Ji nesugebëjo nei áplieksti pilietinës prieðstatos, kaip Azerbaidþane ir Gruzi- joje, nei tarpetniniø konfliktø, kaip Moldovoje ir Gruzijoje, nei karø dël ginèytinø teritorijø, kaip Kalnø Karabache. Skir- tingai nuo NVS erdvës ir Balkanø, kuriuose Rusija tiesiogiai ar netiesiogiai kurstë tarpetninius konfliktus, Vidurio Euro- poje europinë perspektyva atrodë patrauklesnë uþ destrukty- vaus nacionalizmo ir revizionizmo viliones.

Grësmës: Grësmiø këlë ambivalentiðkas Vakarø Europos poþiûris. Vakarø Europos valstybëms, iðskyrus Ðiaurës valstybes, Lie- tuvos strateginiai siekiai nedarë áspûdþio. Á kiekvienà ambi- cingesná pareiðkimà jø atstovai atsakydavo, kad Lietuvai bûti- na palaikyti gerus santykius su Rusija. Tuo metu pavojingai atrodë ir nestabilumas Rusijos Kali- ningrado srityje bei Baltarusijoje. Be to, dalis Vakarø Europos valstybiø vykdë „Russia first“ politikà, siekdamos plëtoti visapusiðkus santykius su Rusija ir ignoruodamos kitas Vidurio ir Rytø Europos valstybes. Kaip grësmë narystei NATO iðkilo ir galimo pakaitalo – Partnerystës Taikos labui – idëja. Nemaþai NATO valstybiø, ypaè Europoje, kaip alternatyvà NATO, siûlë Partnerystës Tai- kos labui programà, apimanèià didelæ dalá postkomunistinës Europos. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

42 Integracija á euroatlantines struktûras, 1994–2004 metai Lietuvos delegacijos vienintelë tema – Narystë euroatlantinëse struktûrose

Narystës ES ir NATO sieká lydëjo visuotinë visuomenës parama ir platus politiniø jëgø sutarimas. 1994–2004 m. lai- kotarpá galima vadinti „auksiniu“ vidaus ir uþsienio politikos partnerystës laikotarpiu. Tiek viduje, tiek iðorëje Lietuva vieningai veikë viena kryptimi. Padëtá lengvino tai, kad strateginiai Valstybës tikslai buvo labai aiðkûs ir lengvai suprantami. Padëjo ir politinë valia Europos Sàjungoje dël plëtros á Vidurio Europà. 1993 m. Kopenhagos ES Virðûniø susitiki- me buvo priimtas Sprendimas plësti Europos Sàjungà. Tada nustatyti, o 1995 m. Madrido Virðûniø Taryboje sustiprinti vadinamieji Kopenhagos kriterijai, kuriuos turi atitikti ES nare norinti tapti valstybë. Tai 1) politinis: institucijø, garantuo- janèiø demokratijà, teisës virðenybæ þmogaus teises ir maþu- mø apsaugà stabilumas; 2) ekonominis: veikianti rinkos ekonomika, galinti atlaikyti konkurenciná spaudimà ir rinkos jëgas ES viduje; 3) Bendrijos Acquis priëmimas, pajëgumas prisiimti narytës ásipareigojimus. Taip pat ir JAV administracijos politinë valia buvo integ- ruoti Vidurio Europos valstybes á euroatlantines struktûras. 1998 m. Vaðingtone pasiraðyta JAV – Baltijos Valstybiø Char- tija pademonstravo, kad JAV uþsiangaþavo remti Baltijos vals- tybiø reikalus. Kartu kilo grësmë, kad ði Chartija gali tapti narystës NATO pakaitalu. Svarbus buvo lietuviø diasporos JAV veikimas siekiant Lie- tuvos narystës NATO, jos sàveika su lenkø diaspora JAV. Ne paskutinëje vietoje buvo ir susitaikymas bei strateginë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI partnerystë su Lenkija. Ðis istorinis procesas, prasidëjæs dar Atgimimo laikais, svarø impulsà ágavo 1992 m. pasiraðius po-

43 litinæ deklaracijà. Su Lenkija mus sieja strateginiai ryðiai, kuriuos lemia bendri interesai ir istorinë patirtis. Glaudesnei sà- veikai su Lenkija ásteigtos ir efektyviai iðnaudotos dviðalio bendradarbiavimo institucijos – Vyriausybiø bendradarbiavimo taryba ir Prezidentø konsultacinis komitetas. Lietuvai impulsà veikti suteikë ir „dvigubas nokdaunas“. Per dvejus metus buvo gauti du uþsienio politikos smûgiai – nepakvietimas á NATO 1997 m. ir nepakvietimas pradëti derybas su Europos Sàjunga dël narystës 1999 m. Pastaràjá ap- kartino dar ir tai, kad Estija buvo pakviesta pradëti derybas dël narystës Europos Sàjungoje. Pykome, kad mûsø nepriima tokiø, kokie esame, burnojome, kad liepia „atlikti namø darbus“ – vykdyti struktûrines reformas, spaudþia ásipareigoti ne- tolimoje ateityje uþdaryti Ignalinos atominæ elektrinæ. Tai neatðaldë mûsø ketinimø. Tiek patys sau, tiek partne- riams Europoje parodëme, kad nesame nevykëliai, o kartu darniai veikdami galime pasinaudoti Valstybei istorijos su- teikta unikalia galimybe pakreipti likimà nauja linkme.

Po neávykusios „istorijos pabaigos“ – naujo ciklo pradþia Lietuvos delegacijos vienintelë tema – Rusijos stabdymas?

2004 m., po 10 metø pastangø, mums pagaliau pavyko ásilieti á Europos ir Transatlantines struktûras. Èia paaiðkëjo, kad narystë Europos Sàjungoje ir NATO ið tikslø tapo in- strumentais, kuriuos reikia tinkami iðnaudoti siekiant tautos gerovës ir saugumo. Kilo nauji klausimai – koká vaidmená at- liksime Europoje ir globaliame pasaulyje, ko toliau sieksime iðnaudodami Europos Sàjungos ir NATO instrumentus. Ko- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kybiðkai naujas Lietuvos valstybës uþsienio politikos tikslø for- mavimosi etapas, prasidëjæs ástojus á ES ir NATO, tæsiasi.

44 Nustatydami savo vietà Europoje ir pasaulyje ar brëþdami uþsienio politikos kryptis, turime ávertinti visus galimus pasi- rinkimus, atsiþvelgti á globalø tarptautiná kontekstà ir jame veikianèius pagrindinius „aktorius“. Tarptautinëje arenoje be- siklostanèios aplinkybës neabejotinai darys átakà mûsø vals- tybës vaidmens pasirinkimui.

Visuomenës konsensusas dël strateginiø Valstybës tikslø

Paskutiniai 20 Lietuvos metø – vidaus ir uþsienio politikos sàveikos sëkmës istorija. Nuo Nepriklausomybës atkûrimo vykdytà Lietuvos Res- publikos uþsienio politikà galime dràsiai vadinti sëkmës politika. Net jei atskirose situacijose ir nebuvome teisûs, tos nees- minës klaidos neturëjo griaunanèio poveikio gyvybiniams Lietuvos interesams ir siekiams. Nustatydami strateginius tikslus ir bûdus jiems ágyvendinti neklydome. Lietuvos sëkmës Atgimimo laikais ir siekiant narystës ES ir NATO remiasi „auksine“ vidaus ir uþsienio politikos part- neryste. Dar syká turime prisiminti Kazio Pakðto teiginá, kad „Gy- vename nenormaliai pavojingoje vietoje“, todël, kalbëdami apie naujuosius iððûkius ir strateginius þingsnius, turime pirmiausia turëti galvoje politiniø partijø ir pilieèiø konsensusà dël strateginiø uþsienio politikos krypèiø ir tikslø. Ði sëkminga sàveika davë mums stabilø uþnugará tam, kad kartu su strateginiais partneriais, draugais ir sàjungininkais taptume visateisiais, gerbiamais ir ásiklausomais demokratijø bendrijos nariais. Tikiuosi, kad ði vienybë iðliks ir nuolat bus Lietuvos uþsienio politikos vykdymo pagrindas. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

45 LMA narys ekspertas Aleksandras Vasiliauskas pristato ðviesios atminties akad. Eduardo Vilko praneðimo iðtraukas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

46 Nuo „iðvystyto socializmo“ iki modernaus kapitalizmo

LMA NARIO EKSPERTO ALEKSANDRO VASILIAUSKO

PRISTATYTO LMA AKAD. EDUARDO VILKO PRANEÐIMO IÐTRAUKOS

Ið teksto preambulës: Þinoma, dabar mums labiausiai rûpi Lietuvos ekonomikos sparèios plëtros netobulumai. Ta- èiau negalime ignoruoti ir istorijos. Perþvelgæ nueità kelià, turëtume tapti ir protingesni, ir didesni optimistai. Nes tas kelias buvo ypaè sunkus ir sudëtingas, mes já áveikëme, esame ten, kur bûti prieð du deðimtmeèius net svajoti negalëjome.

Trys akad. E. Vilko praneðimo dalys: I. Kova dël respublikinës ûkiskaitos; II. Rinkos ekonomikos reformos; III. Sparti plëtra laisvos rinkos sàlygomis.

II. Rinkos ekonomikos reformos Lietuvos ekonominio savarankiðkumo koncepcijos svars- tymas ir dokumentø rengimas sutelkë bûrá ekonomistø ir su- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kaupë nemenkà þiniø bagaþà apie rinkos reformas. Kaip þino- ma, Lietuva buvo aktyvi TSRS Liaudies deputatø suvaþiavimo

47 dalyvë aprobuojant sovietiniø respublikø ekonominio sava- rankiðkumo idëjà ir vëliau TSRS Aukðèiausiojoje Taryboje priimant atitinkamà ástatymà. Taèiau tiesiogiai pritaikyti tà patirtá ekonomikai reformuoti nepriklausomybæ atkûrusioje valstybëje nebuvo lengva. Ekonominio savarankiðkumo ideologija tik ið dalies buvo ekonomikos mechanizmo apraðymas. Nuo pat pradþios ji buvo daugiau instrumentas politiniam savarankiðkumui pasiekti nei ekonominiø reformø kelrodis. Todël 1990 m. 1iepos mën. grupë ekonomistø (V. Aleðkai- tis, K. Antanavièius, A. Dobrovolskas, K. Glaveckas, V. Na- vickas, E. Vilkas) parengë „Lietuvos ekonomikos reformos programos metmenis“. Jie buvo svarstomi su savais ir uþsienio specialistais, lyginami su kitø Rytø Europos ðaliø analogiðko- mis programomis. Galima paþymëti, kad svarbiausieji programos teiginiai tebëra teisingi ir po 20 metø. Reikia pastebëti, kad reformos programos metmenø autoriai nesitikëjo, kad reforma praeis labai sklandþiai ir greit duos rezultatø. Programos realizavimo sàlygos buvo labai sunkios, sunkesnës negu yra kada nors kur nors buvusios pasaulyje. Tarp komandinës ir rinkos ekonomikos yra di- dþiulis skirtumas valdymo, ekonominio màstymo, psicho- logine ir kitomis prasmëmis. Sukûrus naujas institucijas, elgesio stereotipas negalëjo staigiai pasikeisti. Juolab, kad beveik nebuvo specialistø, kurie galëtø plëtoti rinkos eko- nomikà. Kartu su ekonomine vyko politinë reforma, kuri funkcionavo su didelëmis emocinëmis perkrovomis, neracionaliai. Reikëjo sukurti nepriklausomos valstybës institucijas, pareikalavusias daug materialiniø ir þmogiðkøjø ið- tekliø. Bet svarbiausia, kad Lietuvos ûkis buvo smarkiai integ- ruotas á neefektyvø komandiná TSRS ûká: sovietmeèiu apie SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI 90 proc. Lietuvos eksporto teko TSRS; beveik visos þalia- vos, áskaitant daug paðarø, buvo ásiveþamos ið TSRS ir su-

48 darë maþdaug 70 proc. mûsø produkcijos vertës. Vieninte- lë mums prieinama TSRS rinka sugriuvo, o tik maþa dalis Lietuvos pramonës ir þemës ûkio jau 1990 m. galëjo iðgy- venti pasaulinëje rinkoje. Tradicinës realizavimo rinkos to- talinis griuvimas vienas pats gali paralyþuoti ûká. Tad reformas teko ágyvendinti nesuvaldomo ekonomikos smukimo, drastiðkø realizavimo rinkø ir gamybos sàlygø pokyèiø laikotarpiu.

KELETAS REFORMØ APLINKOS SITUACIJÀ ILIUSTRUOJANÈIØ SKAIÈIØ (POKYTIS PROCENTAIS)

Prie viso to reikia pridëti, kad iki pat 1991 m. rudens vykdyti reformas Lietuvai visokiais bûdais trukdë TSRS, buvo nuolatinë karinës agresijos grësmë. Kol Lietuva neturëjo savo sienø kontrolës, o vidaus gyvenimà kontroliavo tik ið dalies, ji negalëjo radikaliai pabëgti nuo sovietinio socializmo ideologijos ir nerinkos metodø. Rinka prasideda nuo kainø paleidimo, ir pamename, kaip jo tykojo Lietuvos nepriklausomybës prieðai. Ekonomiðkai teisingà kainø paleidimo þingsná teko sustabdyti. Gal ne tokie grësmingi politiðkai, bet vargiai ágy- vendinami ðiaip, bûtø buvæ ir kiti vyriausybës þingsniai: savo pinigø ávedimas, finansø ir kredito sistemos atskyrimas, vadi- namøjø sàjunginiø gamyklø perëmimas ir t. t. Nepaisant visø sunkumø, reformai ágyvendinti buvo uþsi- brëþta jà atlikti per 5–7 metus. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI • Pirmajame etape, 1990 m. spalá–gruodá, buvo numatoma: 1) pirminis privatizavimas; 2) dalinis kainø paleidimas;

49 3) derybos su TSRS ir kitomis valstybëmis dël ekonominio bendradarbiavimo. • Antrajame, nuo 1991 m. sausio 1 d. iki visiðko ekonomikos valdymo perëmimo Lietuvos þinion, buvo numatoma: 1) sukurti autonomiðkà finansø ir bankø sistemà; 2) ákurti muitines; 3) gilinti privatizacijà; 4) sukurti sàlygas konkuren- cijai; 5) sureguliuoti laisvø ir valstybiniø kainø santyká. Tikë- tasi tai atlikti per 1–2 metus. Þlugæs puèas Maskvoje sutrum- pino tà laikotarpá. • Treèiasis etapas nuo visiðko ekonomikos valdymo perë- mimo iki konvertuojamo lito ávedimo turëjo trukti 4–5 metus. Jame buvo numatyta: 1) suformuoti visas rinkas; 2) galutinai transformuoti nuosavybës santykius, 3) átvirtinti laisvas kainas; 4) pritraukti uþsienio kapitalà ir technologijas; 5) plëtoti eks- portà; 6) sukurti efektyvià socialinës apsaugos sistemà. Ekonominës reformos metmenø pagrindu Vyriausybë pa- rengë savo reformos programà, palyginti su metmenimis labiausiai sugadinusi privatizavimo dalá. Vietoje privatizavimo parduodant buvo pasirinkta èekinë privatizacija. Manyta, kad tai vienintelis socialiai teisingas metodas. Taèiau praktika patvirtino, kad tai buvo socialiai pats neteisingiausias metodas. Sàlygos reformai ágyvendinti buvo itin nepalankios. Ne- nuostabu, jog pradëti reformas pritrûkdavo mûsø paèiø ryþto ar kompetencijos. Niekas, pavyzdþiui, nebûtø sutrukdæs ið kar- to pradëti pamaþu paleisti kainas, kurias buvo numatyta paleisti pagal kainø reguliavimo ástatymà. Niekas netrukdë smul- kiosios privatizacijos, kaip netrukdë ir liberalizuoti ekonominës veiklos. Vietoje to mes sutelkëme dëmesá á kovà su spekuliaci- ja administracinëmis priemonëmis bei diskusijoms dël turto gràþinimo ir dalybø. Centralizavus bankø sistemà, praktiðkai buvo uþblokuotas bankø kûrimosi procesas. Apribojimø ra- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI dosi ávairiose srityse besistengiant gelbëti ekonominæ situaci- jà senais metodais.

50 Paþiûrëkime kaip reforma vyko dviejose atskirose srityse: 1) privatizacijos; 2) kainos ir rinkos. 1. Privatizacija. Privatizacijos tikslas yra perduoti valstybei priklausantá turtà á privaèias rankas, kad privatus interesas ir iniciatyva efektyviau já naudotø. Pasaulio praktika pa- tvirtina, jog konkretus ámonës savininkas yra geresnis verslo organizatorius nei valstybë. Taèiau èekinës privatizacijos logika nesiderino su savininkø sluoksnio kûrimo tikslais, iðsky- rus smulkiausius paslaugø objektus, kuriuos ásigydavo vienas ar keli asmenys. Valstybës turto pirminio privatizavimo ástatymas, priimtas 1991 m. vasario 28 d., numatë tik du privatizavimo me- todus: vieðà aukcionà smulkiesiems objektams ir akcijø pasi- raðymà – stambesniems. Mokëjimo priemonë abiem atvejais buvo po lygiai iðdalyti investiciniai èekiai, papildomai pri- mokëjus grynøjø pinigø (rubliø, talonø, litø). Ástatymas nu- matë daugybæ apribojimø: 1) draudimas pirkti-parduoti èe- kius; 2) draudimas privatizacijoje dalyvauti juridiniams asmenims; 3) apribojimai restruktûrizuoti ásigytà objektà; 4) ávairûs procedûriniai apribojimai. Nors buvo sukurta privatizavimo institucijø sistema, patá privatizavimo procesà suvaldyti sekësi sunkiai. Centrinë privatizavimo komisija, kurià sudarë 12 valdþios ir visuomenës at- stovø, skirtø Prezidento, turëjo plaèius ágaliojimus ir galëjo operatyviai priimti visus sprendimus. Ið pirmo þvilgsnio jos veikla buvo visiðkai skaidri, nes posëdþiai buvo vieði, visa su privatiza- vimu susijusi informacija buvo skelbiama specialiame biulete- nyje. Taèiau pats turto iðsidalijimo procesas buvo veikiamas dideliø interesø ir begalinio iðradingumo legaliai ar nelegaliai pasinaudoti situacija ir ástatymø skylëmis. Toká procesà padaryti teisingà ir sàþiningà tie 12 þmoniø negalëjo, net jei jie bûtø SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI buvæ ðventi apaðtalai. Tokie jie, þinoma, nebuvo. Privatizavimo ástatymas ir poástatyminiai aktai buvo kei-

51 èiami daugiau nei ðimtà kartø siekiant uþtaisyti landas arba atverti naujas. Vienas þalingiausiø ástatymø buvo rinkiminio populizmo pagimdytas privatizavimo sustabdymo ástatymas, priimtas vos tik susirinkusio Seimo 1992 m. gruodþio 10 d. Juo ne tik buvo dviem mënesiams sustabdytas privatizavimas, bet ir suteiktos papildomos privilegijos ámoniø darbuotojams (mokytojø, gydytojø ir kitø „negamybiniø“ darbuotojø sà- skaita), kuriomis ið tikrøjø pasinaudojo spekuliantai. Radosi bûdas perimti valstybës turtà be privatizavimo. Nesigilinant toliau á privatizavimo proceso detales, galima daryti tokias bendras iðvadas. Èekinës privatizacijos tei- giamoji pusë – privatizavimo greitis. Jokiu ekonomiðkai tvar- kingu bûdu valstybë nebûtø galëjusi atsikratyti tiek savo nuosavybës per trumpà laikà. Taèiau net ir ðiuo atveju pirmi- niam privatizavimui prireikë ketveriø metø, nors buvo pla- nuojama já atlikti per pusantrø metø. Jau 1992 m. buvo privatizuoti beveik visi gyvenamieji pastatai (29 tûkst. namø ir pusë milijono butø), taip pat 99 proc. þemës ûkio ámoniø turto. Ið pirminio privatizavimo laikotarpiu privatizuotø 4,5 tûkst. gamybinës paskirties objektø 2,4 tûkst. objektø buvo parduoti aukcionuose, o likusieji 2,1 – pasiraðant akcijas. Pri- vatizavimas vienu metu prasidëjo ir smulkiø, ir stambiø ob- jektø visose ûkio ðakose. Po pirminio privatizavimo privatus sektorius tapo dominuojantis ûkyje: jame dirbo maþdaug 70 proc. darbo jëgos ir buvo pagaminama maþdaug tiek pat produkcijos. Kaip jau minëta, èekinë privatizacija nepaisë ekonominio tikslingumo, todël negarantavo geresnio nuosavybës naudojimo. Þinoma, ekonominá privatizuotø ámoniø efektyvumà smarkiai ribojo sunkios ekonominës sàlygos, rinkos instituci- jø silpnumas ar tiesiog jø nebuvimas. Klestëjo kriminalinë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI veikla, reketas. Dalis ámoniø ið anksto buvo pasmerktos þlug- ti dël pasikeitusiø sàlygø, nesvarbu, ar privatizuotos, ar nepri-

52 vatizuotos. Bet dalis buvo nusikalstamai suþlugdytos, kad galima bûtø jas pusvelèiui „privatizuoti“. Þlugdë ir gerø ámo- niø supirkinëjimas negalvojant uþsiimti verslu, galvojant vien uþdirbti perpardavus jas uþsienieèiams. Kai uþsienieèiai nesi- rodë, spekuliantai panaudojo ámones kaip uþstatà gauti ban- kø paskolas neva modernizuoti technologijas. Taèiau ámonës tø pinigø nematë, nemodernizuotos ir spaudþiamos skolø jos suþlugo, o bankai taip pat savo pinigø neatgavo. Kad ir kaip ten bûtø, taèiau privati nuosavybë ir laisvos rinkos jëgos buvo sukurtos per keletà metø. Nepaisant èeki- nës privatizacijos trûkumø, kuriø dalies, þinoma, galima buvo iðvengti, privatizacija tapo svarbiausiu ekonominës paþan- gos varikliu. Þmonës, susidarius naujoms sàlygoms, buvo masiðkai skatinami iðbandyti jëgas organizuoti savo verslà, to- dël buvo pajudinti vos ne visi ámanomi privaèios iniciatyvos klodai. Tos iniciatyvos vaisingumas priklausë nuo privatizavimo bûdø, taèiau daug labiau nuo ekonominës aplinkos. O patys ekonominiai sunkumai maþai tesietini su privatizacija. Ji tik ðiek tiek padidino chaosà, kurá ir ðiaip reikëjo praeiti. Privatizacija Lietuvoje davë vienà visiðkai nelauktà rezul- tatà – didelæ kapitalo koncentracijà. Laukta, kad èekinë privatizacija bûtinai pagimdys „liaudies kapitalizmà“, taèiau realiai kapitalas susikoncentravo keliolikos pramoniniø finansiniø grupiø rankose. Atrodo, kad tai galima paaiðkinti tik netikëtai atsiradusia galimybe uþdirbti didelius pinigus ið Rusijos þaliavø reeksporto, esant didþiulëms kainø þirklëms. Tie pinigai ástengë privatizacijoje nupirkti viskà, ypaè turint galvoje, kad buvo eliminuota uþsienio investuotojø konkurencija, o kainos daþnai buvo simbolinës. 2. Kainos ir rinkos. Milþiniðki prekiø ir paslaugø defici- to mastai darë didelá spaudimà kainoms, todël jas staiga libe- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ralizavus galima buvo laukti visiðko chaoso ekonomikoje. Ki- ta vertus, pasiekti pusiausvyros kainas, subalansuojanèias

53 pasiûlà ir paklausà, reikëjo kuo greièiau, kad ûkis greièiau pri- artëtø prie racionalaus funkcionavimo. Per 1990 metus Lie- tuvos Vyriausybë galëjo tik perimti ið TSRS kainø kontrolæ, bet negalëjo vykdyti jokiø esminiø permainø, nors kainø ásta- tymas buvo priimtas 1990 m. liepos 26 d. Pagal tà ástatymà ámonës galëjo paèios nustatyti savo produkcijos kainas, ta- èiau valstybë galëjo riboti jø pelningumà. Taip pat ji galëjo uþðaldyti bet kurio produkto kainà ðeðiems mënesiams, jei kainos dinamika këlë grësmæ ekonomikos funkcionavimui, ekonomikos ir vartotojø interesams. Buvo þymiai sumaþintos sub- sidijos ámonëms. 1992 m. spalio 21 d. buvo priimtas kainø ir konkurencijos ástatymas. Ðalia visuotinio deficito kainø politikos problemas didino tai, kad Lietuva visiðkai priklausë nuo þaliavø ir energijos ðal- tiniø importo. Tuo tarpu tiekimas ið TSRS tapo nepatikimas, kainos augo sparèiai, o mûsø pasenusios technologijos iðte- klius naudojo neracionaliai. Be to, sunku buvo tikëtis gamin- tojø konkurencijos vidaus rinkoje, kadangi monopolizacija pramonëje buvo didelë. Ið 303 pramonës produktø 123 ga- mino vienas gamintojas, o 196 – ne daugiau kaip trys. Uþsie- nio konkurencijos tada taip pat dar nebuvo. Galiausiai, kainø liberalizavimas totalinio deficito sàlygomis reiðkë jø spartø didëjimà. Dël to didelei daliai gyventojø grësë nepakeliamas skurdas, ypaè turint galvoje, kad pradëjo rastis nedarbas, o santaupos visiðkai nuvertëjo. Tomis sàlygomis valstybei teko imtis visokiø priemoniø situacijai suvaldyti. Valstybë pasiliko sau kainø nustatymà socialiai jautriausiems produktams ir paslaugoms (12 proc. visø kainø): dviejø rûðiø duonai, aliejui ir jo produktams, elektrai, dujoms, ðildymui, visokiam kurui, transportui, ryðiams, butø nuomai, brangiesiems metalams. Ðalia tiesioginës kainø kon- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI trolës buvo naudojami netiesioginiai metodai: 1) dominuo- janèiø ámoniø kainø deklaravimas; 2) antkainio ribojimas;

54 3) pelningumo ribojimas; 4) eksporto-importo reguliavimas muitais ir kvotomis. Kainø kilimas buvo kompensuojamas ir vartotojams, ir gamintojams. Buvo subsidijuojama duona, energetiniai kaðtai, þemës ûkio maðinos, tràðos ir kt. Suprantama, kad 12 proc. reguliuojamø kainø likusias 88 proc. „laisvø“ kainø darë ne visiðkai laisvas. Taèiau apskaièiuo- tas kainø reguliavimo indeksas rodë, kad kainodara Lietuvoje jau anksti tapo gana laisva. Vartojimo produktø ir paslaugø vidutiniðkai ir grieþtai reguliuojamø kainø buvo 33 proc., likusios 67 proc. buvo laisvos arba silpnai reguliuojamos. Sovietinëje komandinëje ekonomikoje jokiø rinkø, iðsky- rus juodàjà, nebuvo, jas reikëjo sukurti. Jau 1991 m. pradþioje centralizuoti tiekimai tapo visiðkai neefektyvûs, juos sparèiai keitë prekiø mainai, kuriuos ëmësi organizuoti besisteigian- èios prekiø birþos. 1992 m. Lietuvoje jau veikë dvideðimt bir- þø, kurios susijungë ir ásteigë Lietuvos prekiø asociacijà. Be to, atskirai veikë Baltijos prekiø birþos. Taèiau barterinius mai- nus veikiai ëmë keisti normali prekyba, tad prekiø birþoms teko ieðkoti kitos veiklos srities. Prekiø birþos kartu su Finansø ministerija ir Lietuvos in- vesticijø banku 1993 m. ásteigë Nacionalinæ vertybiniø po- pieriø birþà. Padedant Prancûzijai buvo ádiegtas moderniau- sias to meto birþos funkcionavimo modelis. Nors 1994 m. viduryje birþoje buvo kotiruojami apie 180 objektø, realiai buvo prekiaujama vos keliais vertybiniais popieriais, ir tai ne- reguliariai. Taèiau vertybiniø popieriø birþa vis tik teikë ver- tingos ekonominës informacijos. Pavyzdþiui, ið ankstyvosios informacijos buvo matyti, kad didþiøjø komerciniø bankø akcijø kaina penkiskart virðijo nominalà (jie mokëjo 70–80 proc. dividendus), o daugumos investiciniø kompanijø akcijos buvo vertinamos 30–40 proc. þemiau nominalo. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Bankinis sektorius Lietuvoje plëtojosi lëtai ir atsiliko nuo plëtotës Estijoje ir Latvijoje. Tam átakos turëjo vëluojantis

55 iðëjimas ið rublio zonos ir Lietuvos banko politika, siekusi savintis komerciniø bankø funkcijas. Kadangi Lietuvos energetika buvo visiðkai priklausoma nuo Rusijos þaliavø, o kon- vertuojamos valiutos neturëjome, uþsienio ekspertø patarimu Lietuva delsë palikti rublio zonà. Savi laikini pinigai talonai buvo ásivesti tik 1992 m. spalá, tik 1993 m. birþelá talonai pakeisti nuolatine valiuta litais. Komerciniø bankø ástatymas buvo priimtas tik 1992 m. liepos 2 d., be to, jis nebuvo palankus bankams steigtis. Lietuvos bankas didþiausià valstybi- ná komerciná bankà pavertë savo padaliniu, uþuot padaræs ne- priklausomu komerciniu banku. Taèiau bankiniø paslaugø paklausa sparèiai augo, tad, nepaisant nepalankiø sàlygø, 1994 m. jau veikë 27 komerciniai bankai, taip pat 9 draudimo kompanijos. Kad ir prisisteigë bankeliø, jø vaidmuo modernizuojant gamybà tebebuvo men- kas. Neprekybinë ámonë negalëjo skolintis, nes nebûtø ásten- gusi mokëti tokiø procentø (70–90 metiniø). Ámonëms laisvas lëðas taip pat labiau apsimokëjo skolinti bankams nei investuoti. Sumaþëjus infliacijai, kuri „nuraðydavo“ blogas sko- las, ir netenkant superpelnø ið Rusijos þaliavø reeksporto á Vakarus, blogø skolø lavina uþgriuvo bankus ir daugiau kaip deðimt jø bankrutavo. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

56 LMA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas kvieèia Seimo Pirmininkà Èeslovà Jurðënà pradëti LMA sesijà SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

57 Aptariamos Sàjûdþio perspektyvos. Ið kairës: Nepriklausomos valstybës atkûrimo Akto signatarai – Romualdas Ozolas, Kazimieras Motieka, Bronislavas Kuzmickas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

58 Pasaulio finansø krizës pamokos Lietuvai

LMA AKAD. ANTANAS BURAÈAS

Globalûs pinigø srautai, apaugæ ir cirkuliuojantys bet kurioje nacionalinëje ar tarptautinëje ekonominëje sistemoje, yra ne tik jø kraujotakos (kai kas teigia – 4 smegenø) tinklai, bet gali ir nuodyti ðias sistemas – pirmiausia per- tekliniais pinigø pakaitalais. Tebesitæsianti 2008 m. rugpjû- èio–rugsëjo pasaulio finansø krizë daugelio specialistø ly- ginama su didþiausia ðimtmeèio 1929–1933 m. krize, nors dabartinës mastas nepalyginti didesnis dël deðimtis kartø padidëjusiø pinigø srautø, iðvestiniø indeksø operacijø bei e. operacijø plëtros. Prieð deðimtmetá praûþusi Rusijos de- folto (nemokumo) sukelta panaði krizë, kuri Lietuvoje su- këlë nemaþø nuostoliø bent metais vëliau, mums primena: dar anksti nusiraminti, kad dabartinis visuotinis finansø nuosmukis kol kas palyginti maþai tepalietë Baltijos valstybes (neskaitant investiciniø fondø). Juo labiau, kad þymus SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kreditø rinkø siaurëjimas, ûkio stagnacija, energetinë krizë ir neregëto valstybës biudþeto deficito neigiamos pasekmës,

59 sukeltos neatsakingo socialdemokratø valdymo, prasideda tik dabar. Toks susijæs pavojø Lietuvai kompleksas – ne tik globalizacijos nulemtos bëdos, tai ir mûsø valdþiø nerûpestingo va- dovavimo valstybei padarinys, dar daugiau atitolinanti euro ávedimo privalumus nacionalinei finansø sistemai. Nuosto- liø krizës iðdavoje Lietuvos valstybë jau patyrë ir dël valstybës atsargø bei lito rezerviniø fondø dalies, investuotos á uþsienio fondø vertybinius popierius, nuvertëjimo. Iðbalansuotas Lie- tuvos socialinio aprûpinimo biudþetas po to, kai pastaruosius metus po 1 mlrd. Lt ið Sodros biudþeto kasmet pervedama á privaèius pensijø fondus. Lietuvos grynoji uþsienio skola vien per praëjusius vienerius metus padidëjo net pusantro karto (nuo 23,3 mlrd. Lt iki 37,7 mlrd. Lt). 2008 m spalá Fitch ir kitos tarptautinës agentûros smarkiai sumaþino visø Baltijos valstybiø kreditingumo reitingus. Fitch ekspertø nuomone, ðiø valstybiø susikaupusiø uþsienio skolø iðmokø bei eina- møjø sàskaitø deficito rodikliai – blogiausi besivystanèioje Eu- ropoje, keliantys didelá ðiø ðaliø nemokumo pavojø (Latvijos skolos 400% virðija jos uþsienio rezervus, Estijos – 350% ir Lietuvos – 250%, þr. The Economist, Oct 23rd 2008). Dar blogiau, prieð keletà dienø Bank of America ekspertai paskelbë apie tai, kad iðkyla grësmë jau 2008 m. pabaigoje Rusijai, o 2009 m. ir visoms Baltijos valstybëms devalvuoti savo nacio- nalines valiutas dël uþsitæsusios infliacijos, ekonominës recesijos ir mokëjimo balansø deficitø. Labai aktualûs XXI a. pradþioje tampa e. bankininkystës, e. komercijos bei e. atsiskaitymo sistemø saugumo klausimai, tampriai susijæ su globalia bei sparèia internetiniø ir kitø e. technologijø plëtra. Kol kas ir finansø sistemø, ir kitø IT apsauga nuo programiniø atakø Lietuvoje, specialistø nuo- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI mone, yra tik gerø norø lygio. LMA sesijose jau daugiau kaip prieð deðimtmetá këlëme

60 neatidëliotinà bûtinybæ atidþiai sekti pasaulio finansø kriziø pavojø kaip vienà globaliø grësmiø, greta branduolinio karo ar visuotinio klimato atðilimo. Bet tik ðiuo metu tam renka- mës pasitarti kartu su Lietuvos banko vadovais ir kitais mûsø ðalies finansø ekspertais. „Savireguliavimo era bankininkystëje baigësi“, – konsta- tuoja The Economist, vienas garsiausiø naujø vëjø politinëje ekonomijoje ðaukliø. Centrinës bankininkystës prieþiûros ir pinigø politikos kontrolës priemonës turëtø bûti stiprinamos. Taèiau Lietuvos bankas dangstosi valiutø valdybos reglamen- tu ir todël nesiima aktyvesniø pinigø politikos priemoniø, Lietuvai ástojus á ES. Mûsø visuomenæ labai neramina ir socialdemokratø valdymo metu uþsitæsæs mûsø valstybës lëðø bei ES paramos þars- tymas maþiau reikðmingiems tikslams neturint bendros ilga- laikës finansiniø iðtekliø naudojimo (inovacijø plëtrai, intelektiniam kapitalui plëtoti) strategijos, beveik nevaldomas valstybës biudþeto deficito augimas, slapstomos sistemingo valstybës vedimo á bankrotà pasekmës. Liûdni ir smerktini tokios veiklos rezultatai – uþsitæsusios mokestinës nuolaidos bei lengvatiniai tarifai turtuoliø pelnams ir turtams, nuosek- lus ðalies pensijiniø fondø bankuose nuostoliø dengimas Sod- ros ir bûsimø pensininkø skurdinimo sàskaita, nuolatinis ad- ministracinio aparato ir premijø jam bei kitø iðmokø didinimas. Kurioje dar ES ðalyje, siekianèioje sukurti kon- kurencingà, inovatyvià bei intelektinæ ekonomikà, yra toks santykinai iðpûstas þemës ûkio ministerijos bei susijusiø ins- titucijø tarnautojø skaièius ir yra tiek biurokratiná aparatà ap- tarnaujanèiø vairuotojø? Tuo pat metu dël raiðkaus BVP augimo iðsekimo, o kartu – dël perpus lëtesnio darbo uþmokesèio augimo ir laukiamo vartojimo bendrojo sumaþëjimo ateinan- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI èiais 2009 m. (pagal LR FM prognozæ – nuo 3,7 proc. ðiemet iki net 8), tikimasi, kad bent perpus sumaþës ir infliacija.

61 Pastaraisiais deðimtmeèiais sëkmingai formuojasi plataus strateginio màstymo Lietuvos finansiniø analitikø specialistø bei tyrëjø grupë Lietuvos banke, taèiau didesnë dalis LB pra- neðimø bûna paprastai skirti siauresniø srièiø specialistams ir strategø poveikis Lietuvos finansø politikai maþai juntamas. Matyt, sudëtingos ekonominës situacijos metu tikslinga perimti uþsienio ðaliø patirtá ir pas mus sudaryti tarpþinybinæ aukðto lygio konjunktûrinës analizës grupæ, á kurià áeitø þy- miausi ðalies ekspertai bei analitikai. Ji kas savaitæ teiktø reko- mendacijas Vyriausybës vadovui bei finansø ministrui apie neatidëliotinas priemones Lietuvos ekonomikos ir finansø sistemai stabilizuoti, kaip operatyviai reaguoti á staigiai blogë- janèià situacijà siekiant laiku iðvengti pirmiausia nepageidau- jamø mûsø rezervø nuostoliø bei socialiniø sukrëtimø pavojø. Nëra normalu, kai net Seimo deputatai apie numatomà mo- kestiniø atskaitymø á Sodros biudþetà didinimà suþino tik prieð pat balsuodami ir be argumentuoto sprendimo pagrindimo. Suprantama, kad ðiuo neramiu artimiausiu laikotarpiu mû- sø finansø politikos neginèijami prioritetai turi bûti biudþeto subalansuotumas, reikalaujantis þymiai maþinti valdininkø aparato iðlaidas bei Vyriausybei atsisakyti maþiau reikðmingø ási- pareigojimø. Tikslinga skubiai aptarti ir kitas priemones, ana- logiðkas rekomenduotosioms Saulëlydþio komisijos prieð deðimtmetá. Bûtina taip pat neatidëliotinai suformuoti bei patvirtinti ilgalaikæ Lietuvos finansø sistemos plëtros strategijà, kuri apimtø visà tvarios plëtros perspektyvinës programos ágy- vendinimo laikotarpá iki 2020 m., nurodytø nacionaliniø problemø sprendimo kelius bei uþdavinius ir ágyvendinimo ðaltinius integruojantis á ES finansø sistemà. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

62 Ið kairës: LMA akademikai Jonas Kubilius, Alfonsas Merkys ir Juras Poþela SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

63 Ið kairës: LMA akad. Leonardas Sauka, LMA narys korespondentas Domas Kaunas ir LMA narë korespondentë Viktorija Daujotytë-Pakerienë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

64 Þvelgiant á Sàjûdþio veidus

LMA NARË KORESPONDENTË VIKTORIJA DAUJOTYTË-PAKERIENË

Sàjûdis yra vertybë, XX a. pabaigos Lietuvoje neturinti sau lygiø. Galingas judesys, sujudimas, judëjimas – prieð stagnacijà, ákalinimà imperijoje, uþ laisvæ ir nepriklausomybæ. Kas iðtarë naujos bûsenos vardà – sàjûdis – turëjo gerà kalbos klausà, gir- dëjo istorijà. Kai gráþtame prie Sàjûdþio, sàmonëje tarsi atgaivina pirminë jo retorika, þodþiai – simboliai: tëvynë, Lietuva, laisvë, demokratija. Jei iðtuðtëja pamatiniai þodþiai, iðtuðtëja ir þmogaus sàmonë. Tuðèias þmogus negali bûti laisvas. Galiu kalbëti tik kaip Sàjûdþio eilinë, kaip viena ið daugelio Lietuvos þmoniø, kuriems tas laikas buvo ir liko brangus. Ðiame praneðime á Sàjûdá siekiama paþvelgti kaip á ben- druomeninës (tautinës, pilietinës) sutarties atnaujinimà (pirmosios sutartys susidaro ir sudaromos formuojantis bendruomenei, tautai, valstybei), vykdomà ir bendru, ir personaliu bûdu, veidas á veidà, veidas prieðais veidà. Keliamas klausimas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI apie Sàjûdþio atnaujintos ir naujai suformuotos sutarties punk- tø trûkinëjimà dabartyje, valdþios ir bendruomenës, jø grupiø

65 dialogo trûkumà ir dël tos prieþasties iðkylanèias kultûros, mo- ralës, apskritai gyvenimo problemas. Kad ir kaip materialistið- kai begalvotume, uþ visø þmogaus problemø, uþ visø ekono- miniø, finansiniø pavidalø slypi moralës paþeidimai. Lietuvos Sàjûdis – trumpiname; persitvarkymas iðkrenta, kaip kaþkas primesta, sàmonëje dominuoja glaustas, ryðkus, simbolinis vardas. Vardas, kuris ásitvirtina iðlikdamas; iðlik- damas praeities dabartyje. Praeitá matome ið dabarties, kitaip neámanoma. Uþ vardo visada slypi veidas. Lietuvos Sàjûdis – ryðkaus, atviro veido, atvirø iðplëstø akiø. Matome Sàjûdþio veidà 1988–1990 metø fotografijose; pirmoji – 1988 m. bir- þelio 3 d. – Lietuvos mokslø akademijos salëje; ne vienas no- rëtume surasti save, bet veidø yra daug, jie keistai panaðûs – ádëmûs, susikaupæ; tai lyg bendras veidas, daugiatûkstantinis veidas. Lietuva po daugelio metø atvirom akim þvelgia á save stebëdamasi ir tarsi klausdama: ar èia að, ar ið tikrøjø èia mes – vienas prie kito, pagarbûs, atsargûs, draugiðki, susitelkæ. Tai didþioji moralinë Sàjûdþio pamoka – morali pradþia. Dar ne- þinome, kas mûsø laukia ateityje. Ir kur ta mûsø ateitis, kaip ji turi ateiti, pasirodyti. Kas bus? Bet dabar – akimirkos, kai daugiatûkstantinis Lietuvos veidas, atgræþtas á Europà ir á pa- saulá, – èia mes, tauta prie Baltijos, viena ið Baltijos tautø, ar neuþmirðote, kad esame, kad turime teisæ bûti, kad tvirtiname tà teisæ kaip laisvæ, dar nenujausdami laisvës – kaip ir kitø þmogaus pasaulio sàvokø – prieðtaringumo. Saldu, o dugne kartu; lengva, o bus ir nepakeliamai sunku, apmaudu, netei- sybës pojûtis uþgniauð gerklæ, kai silpnieji atsiliks pakelëse, ið nevilties nuleis galvas, o didþiulë turto koncentracija tik di- dës, vyks taip sparèiai, kad demokratiniai procesai vis labiau atsiliks. Klystame manydami, kad su Sàjûdþiu ëjo tik tie, kurie so- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI vietinio reþimo laiku buvo patyræ skriaudø, didesniø ir ma- þesniø. Ne, su Sàjûdþiu ëjo ir tie, kuriø skriaudos dar buvo

66 priekyje, jau nepriklausomoje Lietuvoje, kai neteks darbo, bus apeiti privatizacijos turtø, apvogti investiciniø èekiø aferø, ban- kø griûties, kai iðvaþiuos svetur – lyg iðvaromi. Su Sàjûdþiø ëjo ir didelë dalis prisitaikiusiø, prisigyvenusiø. Ir dalis sukly- dusiø, laukusiø supratimo, atleidimo. Bûtø buvæ labai iðmin- tinga konsoliduoti, jungti visus, norëjusius eiti, dirbti Lietu- vai, blaiviai suprantant, kad visi niekad nëra visi. Visø tik turi pakakti, kad res-publica taptø svarbi, o vieðojo reikalo pirme- nybë neabejotina. Bet nebuvo þmonijos istorijoje ir nebus pergaliø be pralai- mëjimø. Pergaliø turime. Pralaimëjimus imame matyti, kai darosi sunku. Kai jau nepakeliama, pergalë ima svirti pralai- mëjimo pusën. Ðiø dienø mûsø problema – naujai besifor- muojantis ar ir jau susiformavæs sàstingis, didþioji sàjûdþio prieðybë. Sàstingis pasirodë ne tik ið finansø, ekonomikos kri- zës; jo ðaknys suabsoliutintame pasitikëjime laisvàja rinka, pelno visagalybe. Vienintelë laisvoji rinka, vienintelë saviregu- liacinë sistema tëra gamta, bet ir joje yra kataklizmø. Þmogaus pasaulyje negali bûti nieko absoliuèiai laisvo, laisvë yra tik susitarimai dël laisviø. Rinka teturi tiek laisvës, kiek jos turi þmogus, nepaþeidþiantis bûties ribø, esantis su kitais, tarp ki- tø. Mes praradome didelæ dalá Sàjûdþio, ypaè pirmojo jo eta- po, skatintø susitarimø, kuriais nevengta ir apribojimø. Di- dþiausias ðiandienos uþdavinys – atnaujinant ir dalines sutartis konsoliduoti visuomenæ, kiek ámanoma, teisingiau skirstyti mokesèiø naðtà, paramas, lengvatas. Reiktø rûpestingai per- màstyti meno, kultûrinës veiklos, knygø leidybos apmokesti- nimà – kultûros sàskaita jokiø problemø neiðspræsime. Tai bûtina suvokti valdanèioms politinëms jëgoms. Neramu, kai tvarkyti valstybës reikalø einama kaip á uþuolaidø neturinèià scenà. Eiti reikia kaip á arenà – palenkus galvà: átemptam màs- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tymui, bûtinø sprendimø ir neiðvengiamø kompromisø pri- ëmimui, smûgiø atlaikymui, moralumo iðlaikymui.

67 Svarbiausia Lietuvos Sàjûdþio galia – daugiatûkstantinio Lietuvos veido pasirodymas tikrovëje, sàmonëje, didþiausiuose pasaulio ekranuose. Lietuvos kaip vieðojo reikalo iðkëlimas. Dar scenose, bet jau ir arenose, kur reiks átemptai grumtis. Sàjûdis buvo panaðus á galingà bangà, buvome jos keteros aukðèiau- siame taðke; sutiksime, kad dabar banga atslûgusi. Bet galia glûdi gelmëse, gali atsinaujinti, pasirodyti. Sutarties dalis yra ir susitarimas jà atnaujinti, jei apie tai ir nekalbama. Bet visiems didþiøjø susitarimø atnaujinimams reikia naujø idëjø. Jø neturime, jei ir màstytume apie nacionalinæ valstybæ, kaip á sienà atsiremtume á liûdnà realybæ – neiðaugo naujø, autori- tetingai, vadinasi, nepriekaiðtingai moraliai veikianèiø politi- niø autoritetø. Lietuviø ir latviø archeologø darbai per du nepriklauso- mybës deðimtmeèius leidþia ið naujo kelti klausimà apie senà baltø civilizacijà, liudijamà buities, karybos, puoðybos. Dël neaiðkiø prieþasèiø vis labiau vengiame kalbëti apie baltus, apie baltø proistoræ, senàjá tikëjimà, áþvelgiame etnocentriz- mà ir ten, kur jo nëra. Tautinë ideologija, neuþsidaranti, o atsiverianti ir kitiems, buvo ir bus svarbus þmoniø konsolida- cijos pamatas; neturime uþmirðti istorijos, kalbos; mums patiems mûsø istorija, mûsø kalba, mûsø kultûra yra ir turi bûti reikðminga kitaip negu kitiems. Baltø civilizacijai, kad ir kaip sàlygiðkai ðià sàvokà vartosime, buvo lemta patirti prieðines istorijos bangas, ji grimzdo gilyn, gilyn á uþmarðtá, bet neþi- nomu bûdu maitino besiformuojanèiø, sunykusiø ir iðliku- siø baltø tautø ðaknis, Lietuvoje pasirodanèias netikëtais tech- ninio proto iðkilimais (Kazimieras Semenavièius, inþinierius, raketiniø struktûrø kûrëjas), kultûros pavidalais (pasaulá nu- stebinæs ir iki ðiol tebestebinantis Mikalojus Konstantinas Èiurlionis), kraujo perliejimais á kitas civilizacijas ir kultû- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ras – karaliðkosios Europos ðaknys ne syká atsiremia á Gedi- minaièiø dinastijà. Vienas þymiausiø Europos romantizmo

68 vardø – Adomas Mickevièius iðreiðkë ir lietuviø dvasines as- piracijas. Lietuvos Sàjûdis – gal paskutinë, vëlyviausia Europos romantizmo politinë banga; romantizmas nebuvo tik kultûros kryptis, romantizmas reiðkë ir tautø budinimà, dramatiðkas laisvës bylas ir ilgalaikes sutartis su savo bendruomenëmis. Yra ryðys tarp XIX a. pabaigos tautø pavasario ir Prahos pavasario, Europos keliais artëjusio ir Lietuvos linkui. Baigiantis XIX a. Lietuva këlësi su Kudirka ir Maironiu, su tëvynës him- nais ir gamtiðkai akivaizdþia tautinës sutarties bûtinybe, kuriai reikia paklusti: „Nebeuþtvenksi upës bëgimo“; „Nebsu- laikysi naujo kilimo“; „Lietuva, tëvyne mûsø...“. Lietuvos Sàjûdis giedojo Maironá, giesmes, bylojanèias apie ið prigim- ties kylanèias individo ir tautos sutartis, vedë stiprus, tarsi paèias baltø civilizacijos ðaknis siekiantis Veronikos Povilio- nienës balsas, atviras, motiniðkas veidas: „Oi neverk, matuðë- le, kad jaunas sûnus / Eis ginti brangiosios tëvynës!“; „Tau dar liko sûnø; kas tëvynæ praras, / Antros neiðverks apgailë- jæs“; „Á darbà, broliai...“. Sàjûdis liudijo poezijos reikðmæ, poezijos bûtinybæ tautai. Tauta pradeda prarasti gyvastá praras- dama poezijà – kalbos virðûnæ. Dabartiniu metu turime geros poezijos – ji tarsi siunèia þenklà, kad áeiname á sunkmetá. Po- ezija ruoðia dvasià sunkumams. Bet jei poezijos leidyba (tai ið esmës ir bedaro tik Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla) bus apmokestinta lygiai su komercine, poetø knygø besulauksi- me vis maþiau, pagaliau – jø nebeápirksime. Sàjûdis kreipësi á jaunus – be jaunø galiø pasaulyje ne- ávyksta joks radikalesnis, revoliucingesnis pasikeitimas. Kaip tikras Sàjûdþio sûnus veikë Arvydas Juozaitis, toks barikadø þmogus, arenos (net jei sporto, svarbiø jo pergaliø), kûrybos, kultûros patikëtinis. Jurga Ivanauskaitë, paðaukta Sàjûdþio sa- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI vo jaunos, maiðtingos kûrybos ásibëgëjimo laiku; ji pirmoji, paðauktinë Sàjûdþio korespondentë, apraðiusi „Sàjûdþio þi-

69 nioms“ didþiuosius 1988 m. mitingus. Visur vaikðèiojo su Sà- jûdþio korespondento þenkleliu ant krûtinës. Jurgos autorite- tas, ir ðiandien svarbus daugeliui Lietuvos þmoniø, ypaè jau- nesniems, yra augintas ir Sàjûdþio. Ne vienam jaunam þmogui Sàjûdis leido pajusti, kad veikti kitø labui, ne tik savo naudai (Vinco Kudirkos idealø ðviesa) yra graþu, prasminga. Kad prasmë tik èia ir iðkyla. O iðkelda- ma iðkelia þmogø, nuðvieèia jo veidà. Atrodo, kad neatsitiktinai su Kudirkos 130-osiomis metinëmis këlëme pirmàsias tri- spalves, o Sàjûdþio dvideðimtmetis sutampa su jo pusantro ðimto metø jubiliejumi. Negalëtume sakyti, kad ðià ðventæ bûtume sutikæ pilnomis salëmis, visuotiniu dëmesiu; taip nebuvo, nors pastangø ir dëta. Esame iðsivaikðèiojantys, bendras reikalas nebepajëgia mûsø suðaukti. Tai sakytina ir tiesiogine (itin gausi lietuviø emigracija), ir perkeltine prasme. Sàjûdis iðkëlë „Sietynà“, jaunøjø kultûros mënraðtá, leistà Vilniuje 1988–1991 metais, avangardiná lietuviø kultûros per- màstymo, pervertinimo leidiná, atgræþtà á Vakarø civilizacinæ erdvæ, á lietuviø iðeivijos patirtá. Iðeivijos dalyvavimas Sàjûdy- je daugeriopos prasmës. Sàjûdis savo dvasia jungë mokslininkus, menininkus, ar- chitektus, dailininkus, muzikus. Kildamas këlë poetus – ne vienà, bet labiausiai Justinà Marcinkevièiø; jo veidà matome svarbiausiuose Sàjûdþio salëse, mitinguose, prezidiumuose. Pa- sitikëjimo veidà, nepriklausomai nuo to, kà jam netrukus rei- kës pakelti. Pasitikëjimas neatskiriamas nuo tikëjimo – þmo- gui jis ásikûnija ne tik Dievo, bet ir kito þmogaus veide. Dvideðimt Sàjûdþio metø, prisiminimai (pirmiausia paèiø Sà- jûdþio dalyviø, centriniø jo figûrø), refleksijos, citatos átiki- na, kad Justinas Marcinkevièius iðsakë pirmuosius politinius reikalavimus (valstybinë lietuviø kalba, vëliava, Vytis), for- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI mavo aukðtàjà, poetinæ Sàjûdþio ideologijà, sutartá, kurios on- tologiniai metmenys jau buvo iðreikðti ir ankstesnëje jo kûry-

70 boje: „Maþvyde“ jau skanduota: „Lie–tu–va“; jau iðtarta: „Lai- kykimës uþ rankø, kaip kadaise“. Neuþmirðtami mûsø dvasi- niø mokytojø, vedliø veidai – kardinolo Vincento Sladkevi- èiaus, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko. Sàjûdis atgaivino, iðugdë þmonëse pasitikëjimo kitais þmonëmis jausmà – ðtai ko taip skaudþiai mums trûksta dabartyje. Nejustume to pa- matinio sàmonës trûkumo, jei nebûtume jo patyræ, kad ir pra- rasdami. Kai rinksime valstybës prezidentà, neuþmirðkime pa- sitikëjimo; pasitikëjimas nëra argumentas, pasitikëjimas yra moralinë galia, ágalinanti ir argumentus. Kultûros, mokslo, meno þmonës sudarë Sàjûdþio struk- tûrinius pamatus, jie raðë, formavo pirmuosius dokumentus. Sàjûdyje buvo daug raðtingø, puikiai lietuviø kalbà mokan- èiø, jos reikðmæ suvokianèiø þmoniø. Dþiaugsmas (netrukus virtæs iliuzija), kurá buvo lemta patirti Sàjûdþio epochos þmo- nëms, kad apie viskà, kas svarbu þmogui ir jo pasauliui, galima kalbëti kultûros kalba, kad kultûros reikðmëse glûdi visø reikðmiø, áskaitant politines, finansines ir ekonomines, bran- duoliai. Kai pasitraukiama nuo kultûros, pasitraukiama ir nuo ðaknø. Deja, traukiamës. Nebeskiriame aukðtosios kultûros, kelianèios þmogui didelius reikalavimus, ir kultûros, skirtos scenai be uþuolaidø. Kultûros virtimas vien fejerverkais yra praþûtingas. Ir kultûra, jausdami silpstantá bendruomenës pa- sitikëjimà ja, maþiau bepasitiki pati savim, nebeiðkelia autori- tetø. Vieðojo reikalo silpimas, lyg kiekvienas gyventø tik sau, silpnina ir kûrybos galimybes. Þmogus kuria ið savæs, bet ne tik sau, galiausiai – ne sau. Valstybë, siekianti ateities, turi gyventi veidu atsigræþusi á kultûrà paèia bendriausia prasme; kultûrai priklauso ne tik opera, knyga, paveikslas ar performansas; kultûrai priklauso ir maþøjø mokinukø nors ir kuklus nemokamas maitinimas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ðiltais pietukais; tai pozicija – valstybë vienodai rûpinasi atei- nanèiais gyventi, dirbti, kurti; valstybë stengiasi, kad baugi ir

71 vis didëjanti socialinë nelygybë (arba socialinë atskirtis) per anksti neprislëgtø maþøjø: tu remiamas, o man nereikia. Ir taip mûsø mokyklos vis labiau nelygios. Pernelyg anksti daugeliui vaikø priseina suvokti – esi skurdþius, bûsi samdinys, tuos reikalus iðmanantys tavo socialinæ padëtá atpaþins ir ið pigiø marðkiniø. Demografinës lietuviø tautos problemos – sunku bûtø trauktis, sunku, skausminga maþinti paramà vai- kams, trumpinti motinystës atostogas. Tikime, kad mûsø vals- tybë, jos vyriausybë ras kitø taupymo resursø. Socialinis ðalies veidas ðiandien nëra patrauklus net mums patiems; galbût ir Sàjûdþio apie já per maþai galvota. Dësnin- ga: romantizmas pernelyg nesirûpino socialinëmis problemomis. Romantizmas formavo idealus ir valë kelià; pirmoji banga, kuri ðalina kliûtis. Kelio tiesimas priklauso nuo tø, kurie eina paskui. Prisimename laikà, kai pirmosios Sàjûdþio gre- tos ëmë keistis, atsirado nematytø, savo interesø turinèiø vei- dø. Jie buvo tarsi ðalia, jie veikë. Kad ir koks taikus, koks dainuojantis buvo tautos sujudimas, jame neiðvengiamai sly- pëjo revoliuciniø, vadinasi, sunkiai numatomø, kontroliuo- jamø dalykø. Gal jau ir nepavaldþiø vieðojo reikalo kontrolei. Paskui pirmàsias gretas paprastai eina pragmatikai, dalis jø – cinikai: vieðojo reikalo, bendrojo gërio sàvokos jø sàmonëje nëra. Neegzistuoja jiems ir bendruomenë, su kuria reikia tartis. Pragmatikai vykdo savo trumpalaikius planus. Silpstan- tis, autoritetus praradæs Sàjûdis nebegalëjo prieðintis savanau- diðkumui. Kaip nebûtø gaila, ir dabarties partinës politikos yra trumpabëgës ir trumpalaikës. Strategijos atrodo nebeáma- nomos. Bendruomenë nepajëgia kontroliuoti savo paèios ið- keltø (ar tikrai savo paèios iðkeltø?) asmenø. Manyèiau, kad visi bandymai reformuoti Lietuvos mokslà ir ðvietimà stringa (jei ne þlunga) ir todël, kad nesudaromos sutartys su ðiø srièiø SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI bendruomenëmis arba tø sutarèiø nesilaikoma. Apskritai, labai trûksta dialogo. Kadencijà baigusi vyriausybë didþiuojasi

72 penkiais mokslo ir technologijø slëniais, o kaip su humanisti- ka? Lyg kilo panaðios idëjos, telkësi grupës, vyko atranka (ne- þinia kas jà vykdë, kur vykdytojø veidai, kodël jie nepasirodo dirbanèios, kurianèios mokslo bendruomenës akivaizdoje, jai neatsiskaito), dabar – mirtina tyla. Þmonës koregavo savo planus, atidëjo knygø raðymà, derinosi prie bendrø planø? Kas ið to? Kas toliau? Kas pasakys, kad persigalvota ir kodël, o jei ne, tai kodël nesprendþiama, nepasiaiðkinama bendruomenei, ko- dël praleidome laikà, kai sàlygos buvo palankesnës, kai buvo galima kaþkà padaryti? Kur mûsø slëniai, kur mûsø kalvos? Ar tai susijæ su Sàjûdþiu? Taip, su pamatinëmis jo nuostatomis, kad rimtas dëmesys bus skiriamas humanistinëms problemoms, kultûriniam paveldui, kalbai, literatûrai? Ar litua- nistika beturi nors maþyèiø prioritetø? Ið Sàjûdþio mûsø sàmonëje tebëra gyva ir iliuzija, kad bûsime orûs; jei ir paval- diniai, tai pagarbiai valdomi. Nors ir samdomi, bet ne samdiniai. Samdymas yra darbo santykiø forma; samdinio jause- na – dvasinës nelaisvës ir nekûrybingumo þymë. Valdyti samdinius lengva, gal ir pelninga; vadovauti laisviems ir oriems þmonëms sunku, bet garbinga. Jauèiu, kad dalis mûsø vis labiau jauèiasi samdiniai, priklausomi nuo valdininkø, ir ðis smukdantis jausmas yra sunkus. Baugiausia dël jaunø. Bet su Sàjûdþiu, su jo programomis ir pasiekimais susijusi ir ta nelengva laisvë, kuria ðiandien naudojamës, – galimybe ne tik klausti atsakingøjø – kodël? Bet ir reikalauti atsakomy- bës. Negi ið tiesø vis maþiau beturime iliuzijø dalyvauti priimant visiems svarbius nutarimus ir ástatymus, neprarasti savo nuomonës, diskutuoti, tartis. Nebijoti. Juk bûdami laisvi laisvos ðalies pilieèiai negalime bijoti kerðto, daþnai smulkaus, niekingo, ið pasalø. Lietuvos mokslø akademija, mano poþiûriu, pagal gali- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI mybës vykdo kolektyvinës kontrolës uþduotá – vien pastaruoju metu reagavo á lietuviø kalbos padëtá valstybëje, surengë sesi-

73 jà, skirtà Sàjûdþio sukakèiai, taip pat sesijà, suteikusià gali- mybæ geriau susivokti finansinës bei ekonominës krizës situacijoje. Ramûs analitiniai balsai neuþglosto padëties sudëtin- gumo, bet ir stabdo panikà visuomenëje. Panika yra sunkiausiai áveikiama, panikos veidas – pats grësmingiausias. Mokslø akademijos kaip aukðèiausios ekspertinës institucijos reagavimas (reagavimas reiðkia ir dalyvavimà) yra ir intelektualinës kon- trolës forma, bûtina visuomenei. Antikrizinëse naujosios vy- riausybës pozicijose turëtø bûti átvirtinta nuostata, kad á kriti- nës kontrolës formas, ið kur jos bekiltø, valstybinës institucijos nedelsiant turi reaguoti, atsakyti, aiðkinti. Neuþmirðkime, kad krizë etimologiðkai susijusi su sprendimais, taip pat ir kriti- niais. Atvirumas kritikai, teisingas reagavimas á jà – priklauso krizës áveikos bûdams. Bent jau moralinës. Kiekviena krizë, kur kaip ji bepasireikðtø, visada yra ir moralinë. Moralinë kri- zë pagrauþia struktûras – nuo aukðèiausiø iki þemiausiø. Viena ið Lietuvos Sàjûdþio reikðmiø, kad jis, prasidëjæs spontaniðkai, ið þmoniø reakcijø, norø, vilèiø, tikëjimø, suge- bëjo suorganizuoti veikianèias struktûras: politiniø strategi- jø, kultûriniø þingsniø, ekonominiø taktikø. Matome ryðkius, savitus veidus. Mokslø akademijoje negalime uþmirðti valin- go, susikaupusio akademiko Eduardo Vilko þvilgsnio. Kiek- vienas norëtume minëti kitus vardus ir veidus, o ir paminë- tiems turëtume priekaiðtø, kritiniø vertinimø. Skaudþiai, savikritiðkai jie iðsakomi Romualdo Ozolo, Sàjûdþio sàþinin- gojo, balso ir veido. Sutinku su Justinu Marcinkevièiaus min- tim ið jo straipsnio „Sàjûdis ateina ið toli“, kad „didelë Sàjû- dþio klaida (ir kaltë!) – kad jis toleravo (o ne syká ir skatino) Lietuvos þmoniø suprieðinimà. Todël Sàjûdis ir neiðaugo á moralinæ jëgà, jis baigësi 1990 m. kovo 11 d., aktais ir deklaracijomis realizavæs savo politinæ programà.“ Ar to galima buvo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI iðvengti? Klausimas, kuris lieka. Atsakymas, kuris yra nepakeliamai sunkus: telkti patinkanèius ir nepatinkanèius, savus ir

74 nesavus, vadinasi, atsisakyti savo ambicijø, savo paties sieki- mø, matyti tikslà uþ savæs paties ir gal net be savæs paties. Tai reiðkia turëti galià ir ja nesinaudoti. Neþengti þingsnio, kuris palengvins nekilnojamos þemës, kad ir savos, persikëlimà prie Vilniaus ar prie jûros (ir ðiomis „operacijomis“ patvirtinti svarbiausi Lietuvos geopolitiniai taðkai), jei tai padidins sumaiðtá þmoniø turto reikaluose. Neatsisakyti þmoniø uþdirbto tur- to, kad ir „kolchozinio“, kad ir kaip tai praverstø retorinei átaigai ar savo politiniø pozicijø stiprinimui. Kuo aukðèiau esi iðkeltas (net jei ir iðsikëlæs), privalai pirmiausia þiûrëti visø labo. Tai amþina problema – Sàjûdis vienu metu jà ryðkiai ir skaudþiai apnuogino. Dabar ta problema paslëpta, uþdangs- tyta. Bet gal Prezidentà Valdà Adamkø dar galime matyti kaip Sàjûdþio dvasios asmená – jis mato tikslà uþ savæs paties, kartais ir uþ Lietuvos, uþ jos praktiniø interesø; tai nëra lengva suvokti. Pasirinkimas tarp Realpolitik ir demokratiniø princi- pø bei ðvarios politikos, deklaruotos Sàjûdþio, nëra lengvas; jei jis dar sunkës, ir mûsø gimtajai Europai iðkils naujø pro- blemø. Gráþtant prie Justino Marcinkevièiaus minèiø, pasakyti- na, kad jos pavadinimas „Sàjûdis ateina ið toli“ yra progra- miðkai universalus, universalesnis uþ iðvadà, kad Sàjûdis bai- gësi, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybë. Kas ateina ið toli, toli ir nueina. Neuþmatomai; galbût kitoms kartoms pasikartos tai, kas mums, vienu kartu susitikusiems po saule, buvo stebuklas. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

75 Prieð pradedant konferencijà. Ið kairës: LMA vyr. referentë Marija Nijolë Staèiokienë, prof. Bronius Genzelis, LMA akad. Antanas Buraèas ir LMA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

76 Sàjûdþio Lietuvos idealai ir laikmeèio grësmës

LMA AKAD. ANTANAS BURAÈAS

Sàjûdis suþadino mumyse Didþiuosius neprilygstamus Laisvës, Lygybës, Brolybës siekius ir iðgyvenimus. Kaip vienas ið Jûsø, patvirtinu ir liudiju: Tai buvo neatkartojama, þymiai giliau tautos iðgyvenama ir net reikðmingiau nei didþiosios Pran- cûzø revoliucijos metu, nes mus uþdegë ir Tautinës Valstybës atkûrimo siekiai. Tuo pat metu mes visi – ir Sàjûdþio inicia- toriai, ir kiekvienas didþiojo tautinio Sàjûdþio dalyviø – itin stipriai pajutome protëviø puoselëtø dvasiniø vertybiø privalumus bei susidûrëme su bûtinybe iðmokti jas taikyti besikei- èianèiomis civilizacijos sàlygomis. Taèiau atgavus Nepriklausomybæ, ëmë ásivyrauti globalizacijos grësmës devalvuoti ðias vertybes. Irstanèios sovietø imperijos mums primestos infliacijos netektys, blokados sunkumai, ir ypaè laukinio kapitalizmo apraiðkos atkuriant savo Valstybæ, bematant sukëlë naujø baudþiavinës priklausomy- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI bës, socialinës diferenciacijos ir kylanèio nusikalstamumo prara- dimø. Èia iðsyk prisimenamas ne vienas raiðkus akad. E. Vil-

77 ko posakis, tarp jø ir jo iðsakyta nuomonë, kad laukinis kapitalizmas ágaus þmoniðkesná veidà, kai tik naujieji verteivos uþtektinai prisigrobs. Ne visiems buvo priimtinos ðios labai pragmatinës, nemalonios, bet ir realistinës nuostatos, taèiau dabar akivaizdu, kad praëjusiø po „prichvatizacijos“ 10–15 metø buvo per maþa iðmokti etiðko verslo, padorumo, be ku- riø ir didþiajam verslui vëliau nëra patogu plëtotis. Nemaþa politikø dalis ir prie jø prisiðliejæ avantiûristai bei populistai galiausiai susiprieðino su tauta ir tapo neáveikiama, mûsø sàskaita parazituojanèia visuomenës dalimi, besinaudo- janèia valdþios galimybëmis valstybei skurdinti. Tai – didelë bë- da. Mes – tarp pirmaujanèiøjø ES pagal socialinæ atskirtá bei socialinës diferenciacijos mastus, pagal þûstanèiø keliuose ir saviþudþiø proporcijas. Labai sulëtëjusios inovatyvios investi- cijos, didelë gyventojø dalis paliko gimtinæ negebëdami joje iðgyventi, ëmë merdëti mokslas ir ðvietimas. Kol mes þengëme iðvien, kol kiekviena reikðminga iniciatyva buvo remiama sutelktomis jëgomis, bendrais interesais, tol buvo reikðmingos ir mûsø laisvëjimo pastangos. Ið paþiû- ros net naivi baltijieèiø idëja susikabinus rankomis priminti pasauliui sovietinæ ðalies okupacijà, virto reikðminga tarptau- tine Baltijos kelio iniciatyva, nustebinusia net branduolinës „Blogio imperijos“ vadeivas. O vëlesniø mûsø nepriklausomos politinës valdþios institucijø kûrimàsi jau lydëjo didë- janti interesø prieðprieða. Ja vykusiai pasinaudojo EBSW, VP Market, Achemos ir kitø vëliau didþiausiø lietuviðko kapitalo firmø strategai, sutelkæ per privatizacijà patyrusiø teisininkø, inþinieriø, neretai ir raumeningø vyrukø smogiamàsias gru- puotes bei pasinaudojæ naujai kuriamos ástatymø bazës spragomis. Mokslininkai, dailininkai, muzikai ir daugelis kitø in- teligentijos grupiø nesugebëjo susitelkti ir deramai apginti savo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI interesø laisvai kurti, atgavus Nepriklausomybæ. Dar daugiau nukentëjo paprastas kaimo þmogus, paliktas be kooperacijos

78 pagalbos iðgyventi „pieno þvaigþdþiø“ monopolinës savivalës sàlygomis. Sàjûdþio programà kûræ þmonës negalëjo ásivaizduoti, kad nepriklausomà Lietuvos valstybæ þlugdys mûsø tebesitæsian- tis mokesèiø politikos neteisingumas, kai neapmokestinamas ar tik simboliðkai apmokestinamas didelës vertës nekilnoja- masis turtas, dividendai ir daugelis kitø naujøjø turtuoliø gau- namø pajamø rûðiø, kad valstybës ir mûsø turëtas turtas bus nusavinamas RST, rubikonø ir kitø valdþià kontroliuojanèiø firmø magnatø uþ simbolines ámokas. Nors ES fondø injekcijos vël ðiek tiek iðjudino investicijas ir tyrimus ðalyje, padëjo atnaujinti infrastruktûrà bei kurti mokslo parkus, deðimtys milijardø litø jau neracionaliai iððvais- tyta. Pensijø fondus ir perspektyvinës plëtros inovaciniø pa- grindø kûrimà gerokai þlugdo jau ir mus pasiekusi pasaulinë finansø krizë, pirmiausia siaurindama kreditavimo mechaniz- mø pritaikomumà; bet ið pradþiø objektyviai ávertinkime nu- einanèios kirkilinës valdþios padarytà milþiniðkà þalà Valsty- bei ir eiliniams þmonëms. LPS veiklos suþadinti tautos siekiai atkurti ir átvirtinti svar- biausius mûsø valstybingumo pagrindus buvo ágyvendinti, bet sparti globalizacija kelia vis naujø grësmiø bei bûtinybæ rasti naujø sparèiø pertvarkos sprendimø, kuriuos valdþia aki- vaizdþiai iki ðiol tik imitavo, neretai taip atverdama galimybes jà kontroliuojantiems oligarchams. Mûsø valstybës Ne- priklausomybës atkûrimas sukëlë sunkiai slepiamà ir sovietinës imperijos teises perëmusios slavø kaimynës nepasitenkinimà bei jos agresyviø ambicijø demonstravimà. Dël jø ir dël maþo mûsø ekonomikos konkurencingumo kyla grësmingø pavojø ðalies energetiniam, informaciniam bei finansiniam saugumui, dël to kol kas vis didëja Lietuvos ekonominis ir energetinis SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI paþeidþiamumas. Dujos namams ir pramonei, kaip ir urano kasetës atominei jëgainei, ir net didþioji Kauno hidroelektri-

79 në – didþiuma mûsø energetikos iðtekliø valdoma Rusijos kapitalo. Ðis monopolistas nuolat siekia politinio spaudimo ir de- stabilizuoja ðalies finansiná bei informaciná potencialà, átvirtin- damas sistemingai deficitiná mûsø mokëjimø balansà ir paslëptus rimtus pavojus atakai prieð mûsø informaciniø tinklø poten- cialà. Alternatyviø energijos ðaltiniø bei taupymo reþimo diegi- mas yra ribotas, vyksta lëtai ir reikalauja dideliø investicijø, taip pat reikia modernios informaciniø tinklø apsaugos. Per 20 praëjusiø metø mûsø valstybë, jos ekonomika, kul- tûra ir gyvenimo gerovë, ástojus á Europos Sàjungà, gerokai sustiprëjo, pakilo. Taèiau Sàjûdis suþadino, kaip minëjau, taip pat natûralius tautos siekius – dorovingumo, korupcijos maþinimo, ðeimos stiprinimo, suþadino tikëjimà galimybe pra- gyventi ið savo veiklos, uþtikrinti geriau aprûpintà vaikystæ ir senatvæ, plëtoti ðalies intelektinius iðteklius. Deja, per Nepri- klausomybës laikotarpá, lyg ir siekiant su tuo susijusiø verty- biø átvirtinimo, dël nepakankamai pagrásto strateginiø galimy- biø ávaldymo, dël moralinio nuosmukio verþiantis prie materialiniø gërybiø ir hedonistiniø prioritetø tai uþtikrinti iðryðkëjo gausybë grësmiø. Juk ðiuo metu mûsø valstietis neretai ðienauja ar parduoda pienà, – lygiai kaip savo tyrimus vykdo ir didþiuma mokslo darbuotojø, – ne dël to, kad geriau pragyventø ið savo kasdieniø darbø, o dël ilgameèiø ápro- èiø ir tikëjimo, kad vis tik ásivyraus teisingumas bei valdþia daugiau vadovausis sveiko proto diktuojamais sprendimais. Suprantama, kad mûsø intelektas ðiandien turi bûti skirtas ne dejonëms ir dvejonëms naujai valdþiai teikti, o generuoti bei inicijuoti racionalesnius sprendimus, kurie pirmiausia turë- tø iðjudinti ið mirties taðko bevaises mokslo ir ðvietimo refor- mø pastangas, pakeisti situacijà pensijø fondø ir kitø sociali- niø garantijø srityse ir pan. Mes, èia susirinkæ, turime jausti SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI didelæ atsakomybæ kaip ðalies smegenø centras, kompetentin- gas ir pajëgus numatyti bûdus bræstanèiai ðalies krizinei situ-

80 acijai valdyti bei kylanèioms grësmëms neutralizuoti. Deja, to neuþtikrins vien paprasti perstatymai mokslo politikos kortø malkoje, numatomi atskirø mokslo institucijø sujungimai, ad- ministraciniø struktûrø – apskrièiø ar ministerijø – instituci- niai pertvarkymai ar panaðûs reformos imitavimo bûdai. Itin daug pamokø, kaip nereikia valdþioms elgtis, pateikë, sakyèiau, tos paèios minëtos laukinës privatizacijos faktai, pradedant Maþeikiø naftos, vëliau ir benzino kolonëliø tinklo pardavimu uþ vienà dolerá, ir bebaigiant Leo LT bendrovës sukûrimu, á kurià Rytø skirstomøjø tinklø (RST) savininkai áneðë savo dalá, net apie 800 mln. priraðydami vienu ypu atliktu turto vertës perkainavimu (praëjus itin trumpam laikui po to, kai buvo ásigyta RST bendrovë – vos uþ poros metø gautà pelnà). Tiesa, panaðiai buvo „perkama“ ir Achema, ir Alita, ir daug kitø vertingø valstybës ir mûsø visø kurto turto objektø. Ir visais atvejais skirtingø partijø vyriausybës, vadinamieji kiðeniniai ir nepriklausomi prokurorai bei valstybës kontrolës pareigûnai, ne tik kad nepersekiojo aferistø, bet kartais net padëdavo nuslëpti grobstymus. Argi tokiu atveju mes galime daugiau nei svajoti, kad mokslininkas ar dëstytojas, dirbantis uþ simboliná atlygá, savo intelektiniais produktais galëtø konkuruoti su kitais panaðiø profesijø Europos partneriais?! Juo labiau sunku tokiomis sàlygomis mûsø ugdo- miems jauniesiems protams savo intelektiniais gebëjimais konkuruoti tarptautinëse rinkose. Tautos intelektui tenka ypatinga atsakomybë spausti valdþià ryþtis racionalesniems, gerai pasvertiems, neatidëliotiniems ir ekonominiams, ir politiniams sprendimams – geriau suderi- nus skirtingus partinius interesus. Bene didþiausia globalizacijos grësmë – tai, kad mûsø valstybë nesiëmë veiksmingø prie- moniø jos pagrindø griûèiai sustabdyti – masinei emigracijai SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ið Lietuvos ir didþiøjø gyvasties bei tautos kultûros vertybiø klodø laipsniðkam praradimui ið mûsø kasdienio gyvenimo.

81 Loðimo ir kompiuteriø kultas pratina prie virtualiosios tik- rovës ir deformuotø virtualiøjø vertybiø prioritetø, jie griauna bendruomeniðkumo tradicijas ir ugdo spekuliatyvià gyvenimo prasmës sampratà. Taèiau èia vien draudimai ir administ- racinës priemonës padeda taip pat maþai, kaip ir kova su nar- komanija. Mûsø besiformuojanèioje þiniø visuomenëje bûtina tiek bendruomenëms, tiek ir ðeimoms sumaniau ugdyti ini- ciatyvumà, kûrybiðkumà, verslumà, dvasiniø vertybiø privalumus. Tai, kas dar XIX a. ir net XX a. didþiàja dalimi buvo daugiausia pasiturinèiøjø ðeimø galimybës ar net privilegija – kryptingas intelektiniø gebëjimø bei dvasiniø vertybiø ugdymas – masinio vartojimo sàlygomis tampa privalu visiems. Tik nuo mûsø sàmoningumo bei savarankiðkumo priklauso ir biurokratinio aparato maþinimas, ir e. visuomenës privalu- mø atsiskleidimas, ir net paèios tautos iðlikimas. Nepriimkite sakomø akivaizdþiø dalykø kaip moralizavi- mo, bet gyvenimo esmës ir prasmës praradimas yra pati svarbiausia laikmeèio problema, kurià labai suaktualino Sàjûdþio suþadintas ATGIMIMAS. Ir jos iðsaugojimo bûtinybë yra pirmiausia ne valdþios, o kiekvieno mûsø ir mûsø artimøjø visa- vertës asmenybës ugdymo reikalas. Kai nebelieka vidiniø nuo- statø asmeniniame gyvenime siekti svarbiausiø vertybiø, pradeda klibëti ir valstybingumo pagrindai, tampa paþeidþia- mas ir kiekvienas mûsø, ypaè susidûræs su negandomis bei netektimi. Paèiø moralës normø turinys ir suvokimas „iðplaunamas“ grësmingos Vakarø civilizacijos invazijos á mûsø gyvenimà. Ypaè akivaizdi tradiciniø paþiûrø á ðeimà erozija. Olandiðko- sios homoseksualizmo ir narkotikø tradicijos mûsø tautai pri- metamos kaip natûraliõs bei neiðvengiamos civilizacinës pa- þangos reiðkinys – kaip savo laiku carizmo vykdyta tauteliø SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI nugirdymo tradicija jø valiai bei prigimtiniam orumui pa- lauþti. O mûsø tauta jau vis plaèiau kaltinama homofobija,

82 kai neprisiverèia pakantumo gëjø paradams ir kitoms iðkry- pëliðkoms akcijoms, finansuojamoms net europiniø fondø (ir daþnai kontroliuojamø deformuotø asmenybiø). Mes susi- duriame su atvira demagogija, kad esà paþeidþiamos visuoti- nës þmogaus teisës, nors ið esmës tokiais atvejais paþeidþia- mos mûsø paèiø teisës á nepriklausomà pasaulëþiûrà bei dvasinës kultûros savastá. Eiti su Europa á ateitá visai nereiðkia perimti ið jos blogiausià patirtá – narkotikø tvaikà, susvetimë- jimo pavojus, privatininko godumà. Industrializmo dvasia ma- þina bendrø veikø bûtinybæ ir esmæ, jø teikiamà dþiaugsmà, neretà mûsø verèia tapti intelektiniais individualistais, o ben- drø talkø ir bendrø dainø dþiaugsmas mumyse lieka tik kaip blyðkus nueinanèios kartos prisiminimas. Daugelis socialiniø problemø ir jø keliamø grësmiø Lie- tuvos valstybei bei jos gyventojams nesprendþiams bûtent dël interesø konflikto tarp daugumos ir oligarchø. Lietuvos Res- publikos Prezidentas Valdas Adamkus savo praneðime jau at- kreipë dëmesá, kokia pavojinga yra oligarchø kontrolë, bet veiksmingesniø sprendimø jø diktatui neutralizuoti taip ir ne- siimta. Sveiku protu nesuvokiama, ir kaip mokslo pertvarka siejama tik su institucine integracija, o universitetinë pertvarka suvedama pirmiausia á studentø iðmokø reguliavimà beveik visai nekalbant apie profesinës kompetencijos bei gebëji- mø ugdymo sistemø tobulinimà, apie tyrimø grandþiø sàsajø stiprinimà. Naujajam Lietuvos Respublikos Seimui imantis veiksmø programos, vël atgimsta viltys dël bent kai kuriø so- cialiø interesø konflikto galimø sprendimø visuomenës daugumos naudai, bent kiek stabdant valstybës biudþeto eikvoji- mà biurokratijai stiprinti bei kitiems neprioritetiniams tikslams. Nesvetimi ir interesø konfliktai tarp paèiø mokslininkø SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI grupiø, nors jie nepasireiðkia taip aðtriai, kaip susiduriant verslo grupuotëms. Visi þinome, kaip neretai stinga objektyvu-

83 mo skirstant Lietuvos mokslo plëtotei tenkanèias lëðas; siekiant gerinti situacijà buvo reformuota Lietuvos mokslo taryba. Taèiau nevertëtø atsisakyti ir kitos tarptautinës praktikos galimiems interesø konfliktams intelektinës nuosavybës sfe- roje spræsti – Lietuvoje ásteigti akademiná þmogaus teisiø tin- klà specifiniams mokslininkø interesams visuomenëje ginti ir sujungti já su tarptautiniu ðios srities tinklu, kuriam vadovau- ja nemaþos grupës uþsienio ðaliø mokslø akademijø preziden- tai bei Nobelio premijos laureatai. Tokio kvietimo ásitraukti á ðià veiklà jau esam sulaukæ, ir verta á já atsiliepti, kad galëtume ávairiapusiðkai ginti savo interesus. Ilgalaikës gyvavimo vertybës taip pat kinta, keièiasi jø prioritetai. Masinë lietuviø migracijos banga iðkëlë naujà ir mû- sø tautos iðlikimui itin reikðmingà sampratà – GLOBALI LIETUVA. Tai – kultûriniø ir kitø reikðmingiausiøjø dvasi- niø iðeivijos bei pagrindinës tautos dalies saitø visuma, kurià bûtina savitai plëtoti norint iðsaugoti lietuvybæ nuo globalizacijos lemiamos erozijos. Pamatiniø vertybiø esmë, uþtikrinanti Tautos ir Valstybës egzistavimà bei paþangà, iðlieka. Nepriklausomybæ atgaunant daugelis mûsø tam tikslui bûtø paaukojæ savo gyvybæ. Ðian- dien mûsø pastangos ir gyvavimo prasmë bûtø reikðminges- nës, jei jos bûtø racionaliau naudojamos tolesnei paþangai bei dar Didþiojo Sàjûdþio metais svajotoms vertybëms ágyven- dinti. Vienok naujos pasaulëþvalgos ir naujos moralës kûri- mas – sudëtingas, nelengvas ir ilgas procesas. Dar sunkesnis yra moralios politikos formavimas, kurios taip laukiame ið Sà- jûdþio tradicijø tæsëjo, naujosios parlamentinës daugumos vadovo Andriaus Kubiliaus. Jau tapo priimta manyti, kad mo- ralûs politikai yra rato kvadratûros ásivaizdavimas. Net nemoralizuojant neþinomi jokie kiti dorovinës gyven- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI senos ugdymo bûdai, kaip asmenybës ugdymas ðeimoje ir mokykloje, vëliau – dorovinio klimato formavimas ir jo palaiky-

84 mas darbo kolektyve, galiausiai – padori valdþios atstovø elg- sena, kuri visada yra po visuomeninës opinijos padidinamuo- ju stiklu. Tai – praëjusio tûkstantmeèio patirtis, bet jokios kitos vertybiø atskaitomosios sistemos naujasis neuroninës revoliucijos tûkstantmetis dar nesukûrë. Tad mes patys pirmiau- siai turime bûti sau teisëjai. Kai to nëra, tai prabunda primi- tyvûs instinktai bet kokia kaina siekti materialinës gerovës, o pamatinës dvasinës vertybës – bièiuliðkumas ir dalijimasis dva- siniais pasiekimais, intelekto turtinimas ir pan. – nustumia- mos á uþmarðtá arba naudojamos politinei kontrolei privaèiais interesais bei turtëjimui. Iðmintis nukreipiama prieð visuo- meniná interesà. Per Sàjûdþio 20-meèio suvaþiavimà Justinas Marcinkevi- èius á visiems rûpimà klausimà, kur dingo Sàjûdis, atsakë – jis niekur nedingo, jis mumyse. Jei mumyse iðliko sàþinës ðauks- mas, tai iðlieka ir nuolatinis siekis tø gausëjanèiø Didþiøjø vertybiø, kurios sudaro egzistencijos prasmæ. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

85 Nepriklausomos valstybës atkûrimo Akto signataras prof. Bronius Genzelis SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

86 Priklausomybë – jos áveikimo problema

PROF. HABIL. DR. BRONIUS GENZELIS

Bandau suvokti, kas vyksta dabar. Kiekviena proga pridu- riame: Sàjûdþio laikais tauta buvo vieninga ir aktyvi. Kur visa tai dingo? Ar ið tikrøjø buvo vieninga? Ar tai ne mûsø iliuzo- rinio màstymo darinys?Ar visi buvo pasirengæ aukotis dël ne- priklausomybës? Þmogaus gyvenimà lemia materialiniø ir dvasiniø verty- biø samprata, jø poreikis, taèiau ne visø þmoniø gyvenime jos vaidina vienodà vaidmená. Vieni teikia pirmenybæ materiali- nëms (turto kaupimui, troðkimui turëti graþiø daiktø), kiti – dvasinëms (gyventi nepriklausomoje valstybëje, laisvai iðpa- þinti ar neiðpaþinti tà ar kità tikëjimà, bûti nepriklausomi nuo kieno nors kito uþgaidø) vertybëms. Á jø ásisavinimà ir nu- kreipta þmogaus veikla. Þmogaus gyvenimas balansuoja tarp tø vertybiø skalës arba atiduoda pirmenybæ vienoms prieð kitas. Vienas uþ duonos kàsná gali tarnauti svetimiesiems, nu- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI slopindamas savyje sàþinës balsà, kitas verèiau mirs negu ið- duos savo idealus.

87 Komunistinës Rusijos imperijoje, vadinamojoje Tarybø Sàjunga, oficialiai deklaruotas dvasiniø vertybiø primatas, ta- èiau jis buvo nerealus ir sunkiai suvokiamas, todël jis nekëlë pasitikëjimo ir þmonëms tapo fikcija. Lietuvà skaudþiai palie- të stalinizmas. Tada propaguota neapykanta „klasiniams prie- ðams“: á jø tarpà patekdavo kiekvienas, kuris iðdrásdavo turëti bent kiek skirtingas paþiûras negu valdþios propaguotas. Di- dþiausia vertybë – laiku pastebëti ir nukenksminti „liaudies prieðà“. Postalinistiniame laikotarpyje ásitvirtina „komunizmo statytojo“ moralës kodeksas, daug kuo primenantis deka- logà. Vienu ir kitu atveju vieðai niekintos materialinës verty- bës – orientuojasi pagal jø supratimà á amþinàsias vertybes. Apie þmogaus troðkimà turëti jaukø butà ir kitas vertybes ðnekëta kaip apie „burþuazinës sàmonës“ liekanas. Materiali- nës vertybës dozuotos pagal þmogaus esamybæ tam tikrame nomenklatûros laipte. Jos buvo laikinos; priklausomai nuo pakilimo ar nupuolimo priklausë koká þmogus turës butà, ko- kiuose poilsio namuose ilsësis. Tad lipimas tais laiptais aukðtyn sietinas su þmogaus gerove. Kiekvienas smuktelëjimas þemyn atsiliepdavo to asmens gerovei (net aukðèiausi pareigûnai ne- turëdami nuosavø automaðinø, vilø, naudodavosi valstybinë- mis kaip savomis priklausomai nuo uþimamo rango). Iðugdy- tas priklausomumo jausmas. Ádiegta þmogaus priklausomybë nuo virðininkø. Ði priklau- somybë lietë visus – nuo aukðèiausio pareigûno iki eilinio þmo- gelio: paskyros butams, automaðinoms, baldams, ðaldytuvams, net kilimams, kuriø kiekis ástaigoms, gamykloms bûdavo li- mituotas. Aiðku visiems neuþtekdavo: gaudavo daþniausiai tas, kuris maþiausiai konfliktuodavo su valdþia (ar turëdavo áta- kingø globëjø). Ta priklausomybë erzino þmones. Jie jautësi paniekinti. Tuo pat metu jie girdëjo, kad vadinamose kapita- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI listinëse ðalyse nebuvo jokio deficito. Tad ðiems þmonëms ið- ëjimas ið imperijos reiðkë ne kà kità, kaip priklausomybës nuo

88 nomenklatûros panaikinimà, savo gerovës susiejimà su mate- rialiø vertybiø gausinimu. Iðëjimas ið priklausomybës buvo visø þmoniø jungiklis, daþnai nemàstant, kokioje valstybinë- je struktûroje Lietuva atsidurs ir kaip ji bus valdoma. Sàjûdieèiai turëjo aiðkià vertybiø skalæ: nacionalinë nepri- klausomybë sukuriant savo demokratinæ valstybæ, lietuviø kalbos áteisinimas paskelbiant jà valstybine kalba, socialinis teisingumas – visø pilieèiø lygybæ prieð ástatymus, tikëjimo laisvë. Ðie motyvai buvo Sàjûdþio veiklos pamatiniai. Jie skatino þmo- nes bûti pilieèiais, pajausti atsakomybæ uþ savo ðalies likimà. Bet ne visi þmonës, kurie atvykdavo á mitingus, bûtent taip ir màstë. Kita vertus, toli graþu ne visi dalyvaudavo mitinguose, Baltijos kelyje. Nekalbu apie tuos, kurie prieðiðkai þiûrëjo á Sàjûdá. Visø þmoniø lygybæ prieð ástatymus skelbë ir TSRS Kon- stitucija, vadinasi vizualiai nieko naujo nepasakyta, Sàjûdþio propagandistai pagrástai teigë, tie þodþiai tikrovëje nieko ne- reiðkë. Ir tai buvo tiesa. Bet daugelis problemø iðliko: vienas dalykas priimti demokratinës valstybës Konstitucijà, kitas dalykas – gyventi pagal jà. Po Kovo 11-osios atkûrus Lietuvos valstybæ ir padëjus jai demokratinius pamatus, lietuviø kalba tapo valstybinë, iðsi- vaduota nuo Maskvos priklausomybës, taèiau tuo visos problemos neiðsisprendë. Panaikinus hierarchinæ priklausomybæ, nepanaikino priklausomybës apskritai. Èia ir þmogaus màsty- mo, intelekto problema. Atskiriems individams buvo nepri- imtina jø priklausomybë, bet tuo paèiu jiems atrodë, kad kitø asmenø priklausomybæ nuo jø visai natûralus dalykas. Priklau- somybës pojûtis slopino pilietiðkumo jausmà, objektyviai áti- kinëjo þmones, kad nuo jø niekas nepriklauso, kad jais turi pasirûpinti kaþkas kitas (partija, vyriausybë). Ði pajauta nega- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI lëjo iðnykti ið karto be pëdsakø… Priklausomybë tarsi iðsiskaldë: vieni tapo nepriklausomi (pa-

89 vyzdþiui, darbdaviai, laisvø profesijø þmonës), kiti atsidûrë dar didesnëje pirmøjø priklausomybëje (nepajëgta priimti dir- banèiøjø nuo darbdaviø savivalës apsaugos ástatymø). Daliai ðiø þmoniø valstybës nepriklausomybë buvo antraeilis dalykas – svarbu uþtikrinti sau ir savo ðeimai materialinæ gerovæ. Kadangi komunistinis reþimas jos neuþtikrino, jie protestavo prieð esamybæ. Atkurta Lietuvos valstybë neiðsprendë jø pro- blemø, jie pasijuto iðduoti. O pirmajai kategorijai priklausan- èiø asmenø integracija á Europos Sàjungà iðplëtë jø veiklos galimybes. Jiems bûvimas Rusijos imperijoje buvo nepriimtinas tik dël jø veiklos galimybiø apribojimo, o tiems þmonëms, ku- riø gerovë liko priklausoma nuo naujø veiksniø, natûraliai at- rodë, kad nepriklausomybë nepakeitë jø gyvenimo. Taigi atkûrus Nepriklausomos Lietuvos valstybæ, iðnyko priklausomybës nuo Maskvos faktorius, taèiau apskritai neið- nyko priklausomybës faktorius ir atsirado daugybë naujø psi- chologiniø problemø, ypaè vykdyta resocializacija: jeigu anks- èiau visko savininkas buvo valstybë, jos vardu veikianti vyriausybë, tai dabar pagrindinë nuosavybë atsidûrë atskirø asmenø rankose. Kokiu bûdu? Aneksuotoje Lietuvoje niekas neturëjo legalaus pinigø per- tekliaus: jø turëjo ávairios kriminalinës grupuotës. Po nepri- klausomybës tie pinigai legalizavosi. Antras ðaltinis – èekiza- cija. Visi dirbusieji pilieèiai gavo atitinkamà èekiø kieká (priklausomai nuo darbo staþo, pareigø, darbo vietos). Abso- liuti gyventojø dauguma nesuprato jø vertës. Kadangi juos galima buvo pirkti–parduoti, juos pusvelèiui supirko gudru- èiai ir uþ juos taip pat pusvelèiui ágijo nuosavybæ (pastatus, gamyklas), daþnai ir asmenys, neturintys supratimo, kaip ágy- tà turtà valdyti. Visos tautos uþgyventas turtas tapo pavieniø asmenø nuosavybë arba parduota uþsienieèiams, taip papil- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI dant valstybës iþdà. Kas lengvai ágyta, tas lengvai iððvaistoma. Þmonës pastebi, kad kaip áprasta, LIETUVOJE turèiais

90 tapo asmenys, kurie buvo ðalia Sàjûdþio, ir dairësi, kà èia be didelës rizikos galima bûtø pasiglemþti. Ir tie þmonës tapo pagrindiniais Lietuvos turto valdytojais. Taigi Lietuvoje nau- jø verslininkø luomas formavosi kiek kitu principu negu Va- karø ðalyse; kuriose þmonës tapdavo turtingi arba turtà pavel- dëdami ið tëvø, arba dël savo darbinës – intelektualios veiklos, kitais þodþiais, ten ið esmës jo ágijimo kelias buvo aiðkus, o Lietuvoje neaiðkus. Daugumas naujai „iðkeptø“ turèiø pasijuto vertingesniais negu kiti Lietuvos gyventojai (skiriu sàvo- kas „gyventojas“ nuo „pilieèio“). Tai akivaizdu net pasiekus vieðà elgesá ir pareiðkimus VP Market tipo veikëjø. Panaðûs veiksmai ðalyje kelia ne tik ekonominæ, politinæ, bet ir psichologinæ átampà. Priklausomybë nuo darbdaviø tapo nuoþmesne, todël ji gimdo nostalgines nuotaikas. Jas þadina ir prisiminimai, kad aneksuotoje Lietuvoje niekas negalëjo nieko iðmesti ið buto, nebuvo bedarbystës pavojaus. Psichoanali- tikø yra pastebëta, kad neigiami veiksniai labiau iðsitrina ið þmoniø atminties, teigiami uþsifiksuoja þmoniø sàmonëje. Tad viltys, kad po Nepriklausomybës Akto paskelbimo gyvensime taip, kaip skandinavai, nepasitvirtino (þmonëms gerovæ sukuria ne kiti, o patys). Nepriklausomybë ir demo- kratijà laiduojanti Konstitucija neiðsprendë ir negali iðspræsti visø ðaliai iðkylanèiø problemø, ji sudaro prielaidas. Èia jau visø þmoniø reikalas. Në viena ðalis neiðsprendë savo proble- mø, jeigu visa veikla, energija pajungiama vien siekti materia- liø gerybiø. Þmogus tampa daiktø vergu, nesugebanèiu matyti, kad ir kiti trokðta normalaus gyvenimo. Istorinë patirtis byloja, kad ðalys, kuriose tarp ávairiausiø gyventojø sluoksniø esama milþiniðkos atskirties, nepajëgios ilgam ásitvirtinti istorijos arenoje. Mes gi sukûrëme hierarchinæ visuomenæ, kuri kaskart vis labiau hierarchizuojas. Ðio proceso vien demokra- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tinë Konstitucija nesustabdys. Ið dabartinio Seimo vargu ar galime tikëtis, kad bus pri-

91 imti visø pilieèiø interesus ginantys ástatymai. Jeigu jame posëdþiauja oligarchai, Seimas priims oligarchams naudingus ástatymus. Kad taip yra, nesunku ásitikinti analizuojant da- bartinës Vyriausybës programos sudarymo peripetijas. Pra- dþioje Tëvynës Sàjunga–Lietuvos krikðèionys demokratai pa- teikë pakankamai socialiai iðbalansuotà programà. Po to sekë nuolaida po nuolaidos. Ji buvo „iðplauta“. Atrodytø normalu, kad þmogus, kuris daugiausia uþdirba, moka didesnius mo- kesèius. Ádomiausios diskusijos dël turto mokesèio (toks mokestis egzistuoja net JAV). Pretendentas á Finansø ministrus paklaustas, kiek þmoniø liestø turto apmokestinimas, atsakë: apie keturis tûkstanèius. Èia ir slypi atsakymas: kiek interesus gina Seimas. Visgi beveik per dvideðimtá nepriklausomybës metø Lie- tuvos gyventojai netapo pilieèiai, o tik paprasti balsuotojai. Pilietis þino ne tik teises, bet ir pareigas, jauèia atsakomybæ uþ savo veiksmus. Pas mus tapo áprasta smerkti ir piktintis Sei- mu ir Vyriausybe. Bet Seimas ne ið dangaus nukrenta, ne uþ- sienio okupantai já mums primeta, o patys þmonës (kartoju þmonës, o ne pilieèiai) já iðrenka. Vargu ar galime ásivaizduoti demokratinës ðalies pilieèius, kurie skelbtø: „Mes neturime jokios programos, o tik einame á prieká...“, kuriø sàraðai puoð- tøsi teistais ar laukianèiais teismø nuosprendþiø asmenimis. Èia visos problemos. Vyriausybë neturës daugiau teisiø negu jai suteiks Seimas, o pastaràjá formuoja pilieèiai, savo atstovais rinkdami tuos ar kitus asmenis. Oligarchai pasirûpino savaisiais, bet oligarchø balsø pritruktø, kad jie taptø Seimo nariais. Todël Lietuvoje, kaip niekur kitur, ginami oligarchø interesai, laiminamos mo- nopolijos. Viena pagrindiniø ðiø dienø Lietuvos problemø ta, kad SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Lietuva netapo pilietinë visuomenë. Vien guodimasis, kad tai praeities reliktas – menka paguoda. Pabrëþimas, esà Sàjûdþio

92 laikais þmonës jautësi pilieèiais – dalinë tiesa: apie geresná gy- venimà svajoja ne tik pilieèiai, bet ir vergai... Ir dar kartà áro- do, kad Sàjûdyje dalyvavo ne tik tie, kuriems rûpëjo savos valstybës sukûrimas. Ðiandien galiu dràsiai tvirtinti, kad ne- priklausomybës idëja pasinaudoja ir tie, kuriems ta nepriklau- somybë maþiausiai rûpëjo. Dël to devalvuojasi Sàjûdþio idë- jos. Gimtosios kalbos, savo kultûros iðsaugojimas buvo vienas svarbiausiø Sàjûdþio tikslø. Dabar vardan neaiðkiø patogu- mø, viso to atsisakome. Èia visø mûsø problema: susimàsty- kime, kà að galiu padaryti, kad Nepriklausoma Lietuva bûtø visø mûsø valstybë. Kita vertus, kiekvienas, kas studijuoja istorijà, politinæ fi- losofijà, þino, kad visais laikais þmonës siekë geresnës visuo- menës, kûrë jos modelius, taèiau në viena idëja nebuvo rea- lizuota, bet jos buvo paþangos kelrodþiai. Lietuva èia – ne iðimtis. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

93 Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio 20-meèiui skirtoje mokslinëje konferencijoje „Sàjûdþio vertybës ir jø likimai“. Ið kairës: prof. Kæstutis Makariûnas, Zigmas Vaiðvila, Romualdas Ozolas, LMA narys korespondentas Jonas Grigas, LMA narë korespondentë Sofija Kanopkaitë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

94 Tauta: nuo Perestroikos iki Nepriklausomybës. Kas toliau?

ZIGMAS VAIÐVILA, NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATKÛRIMO AKTO SIGNATARAS

Likimas lëmë, kad ðioje istorinëje salëje Lietuvos Persi- tvarkymo Sàjûdis (toliau – LPS arba Sàjûdis) gimë 1988 m. birþelio 3 d. renginyje, visuomenei paskelbtame kaip valsty- binës komisijos Lietuvos TSR Konstitucijos pataisoms rengti veiklos gairiø pristatymas. Laikas prisipaþinti, kad tai buvo tik formalus pretekstas, kurá ekspromtu teko pasiûlyti tuo- metiniam Mokslø akademijos vyriausiajam moksliniam sekretoriui ðviesios atminties akademikui E. Vilkui siekiant gauti ðià salæ renginiui, kurio metu tikëtasi suvienyti ávairias aktyvias visuomenës jëgas. Komisijos nariai buvo E. Vilkas, J. Bulavas, R. L. Rajeckas, A. Buraèas, A. Juozaitis, kiti þino- mi asmenys. Formalus renginio tikslas – pristatyti ðios komisijos nariø parengtus siûlymus visuomenei. Formaliai gyvavimà pradëjus nuo Konstitucijos klausi- mø, valstybingumo, kaip tautos egzistencijos ir iðlikimo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI pagrindo, klausimai Sàjûdþiui buvo ir ðiandien yra svarbiausi ir në kiek ne maþiau aktualûs. Diskusija apie Kon-

95 stitucijà visada reiðkia diskusijà apie valstybës pamatus ir jos statusà. Minëta komisija turëjo rengti Lietuvos TSR Konstituci- jos pataisas atsiliepdama á M. Gorbaèiovo Perestroikos (lietu- viðkai – Persitvarkymo) kvietimà ir dvasià. Esminis klausimas, ar pats M. Gorbaèiovas ir jo vadovaujamas TSKP Centro komitetas, aplinkybiø priversti paskelbti pasauliui ðá reiðkiná, suprato, kas tai yra ir kà jie padarë. Manau, kad jie nesuprato esminio dalyko – demokratija ar nepriklausomybë negali bû- ti tik deklaruota ir formali. Valdþios apsisprendimas Perest- roikos ðûkiui nebuvo lengvas. Taèiau buvome liudininkai ir to, kad Vakarams, siekusiems ne tik lyderiavimo dvikovoje su socialistiniu lageriu, bet ir pragmatiðkø ekonominiø, kitø di- dþiavalstybiniø tikslø, apsisprendimas buvo në kiek neleng- vesnis ir psichologiðkai, ir praktiðkai. 1991 m. kovo 11-àjà atstatytà Lietuvos valstybës nepriklausomybæ pasaulis pradë- jo pripaþinti tik þlugus puèui Maskvoje 1992 m. rugpjûèio mënesá. Didvyriðki anksèiau ávykæ Islandijos ir Danijos apsi- sprendimai pripaþinti mus, grásti moralia politika, mums buvo ne tik malonûs, bet ir suprantami. Taèiau Vakarams – labai sudëtingi. Todël nenuostabu, kad pirmiau mus pripaþino tie, kurie mus geriau suprato ið arti – Moldova ir net Rusija, penktoji valstybë, dar 1991 m. liepos 29 d. pripaþinusi Lietu- vos Respublikà. Ðiemet vasario 16-osios 90-meèio proga Vy- tauto Didþiojo ordino Didþiojo kryþiaus apdovanojimas áteik- tas tuometinei Didþiosios Britanijos premjerei Margaret Teèer – vienai didþiausiø M. Gorbaèiovo ir Perestroikos rë- mëjø bei Lietuvos, iðdrásusios atkurti nepriklausomybæ ir trukdyti Perestroikai, kritikiø. Maskvos puèo iðvakarëse liepos mën. Didþiosios Britanijos Vyriausybë apsigalvojo ir atsisakë priimti dël Lietuvos nepriklausomybës pripaþinimo á Londonà SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Lordø rûmø nariø kvietimu atvykusá Lietuvos Vyriausybës atstovà. Nobelio taikos premijos suteikimas M. Gorbaèiovui

96 po sausio 13-osios ávykiø Lietuvos pilieèiams niekada nebus suprantamas, todël Norvegø tautos taikos premijos paskyri- mas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tarybai Vytauto Landsbergio asmenyje uþ mûsø taikià kovà mûsø atmintyje visada liks kaip deramos pagarbos ir tikro lietuviø tautos áver- tinimo þenklas. Moralës ir politikos santykio problema amþina. Sàjûdþio metais netilo diskusijos apie ðio masinio judëji- mo, sugebëjusio neátikëtinai greitai pakelti tautà nepriklauso- mybei atkurti, tikràjá tikslà. Nuolat vykusi diskusija dël sàvo- kø „nepriklausomybë“, „suverenitetas“ ir pan. buvo ne tik veiksmo variklis, bet ir Perestroikos idëjos autoriams Mask- voje bei jø pavaldiniams Lietuvoje – Lietuvos komunistø partijai – norom nenorom teko ásitraukti á ðià polemikà sukuriant tarptautiniø þodþiø þodyne ir politologijoje nesutiktà þargo- nà, pvz., „suverenitetas TSRS sudëtyje“. Norëtøsi tikëtis, kad ðios sàvokos netapo visuotinai pripaþintomis ir teliko tik isto- rinës laikmeèio aktualijos. Pasaulis þino nepriklausomas valstybes, konfederacijas ir federacijas. Siekdami atsakyti á ðá klausimà turime susitarti dël keleto, tikiuosi, neginèijamø aksiomø: 1) bûkime sàþiningi ir prisipaþinkime sau, kad paskelbus Perestroikà ir ásikûrus Sàjûdþiui, tuo metu niekas negalëjome net ásivaizduoti, kad viskas taip greitai ir taikiai pasikeis, kad Lietuvos Nepriklausomybë yra tokia artima ir pasiekiama tai- kiu bûdu; 2) labai maþai tuo metu þinojome vieni apie kitus ne tik todël, kad tuo metu nebuvo leidinio „Kas yra kas Lietuvoje“. Valdþia siekë kontroliuoti visuomenæ, Sàjûdá, kaip ir visoje TSRS. Todël lengva ranka nenuraðyèiau, pvz., teiginio, kad Estijos liaudies frontas galëjo bûti ákurtas „ið virðaus“. Norë- damas pastiprinti ðá teiginá, galëèiau atkreipti dëmesá á tai, SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kad Tartu universiteto ekonomistai á tautà dël Rahvarinne steigimo kreipësi per tiesioginio eterio televizijos laidà, atvirai

97 ragindami þmones paremti respublikos ekonominio savaran- kiðkumo idëjà ir burtis á steigiamà frontà, kad Tartu laikraðtis „Postimaa“ idëjos iniciatoriams suteikë vietà skleisti ðias idë- jas spaudoje, kad Estijos kompartijos vadovybë ðias idëjas pa- laikë nuo pirmos dienos. Taèiau norëdamas oponuoti ðiam teiginiui, galëèiau ramia sàþine pasakyti, kad tuo metu visi þavëjomës Estijos liaudies fronto idëja, kad tai padëjo pakelti, ir taip greitai, tautà, kad mums neásivaizduojama buvo, jog kuris nors spaudos leidinys Lietuvoje atspausdintø bent ðiek tiek objektyvios informacijos apie Sàjûdþio ásisteigimà, kad Lietuvos kompartija paremtø mûsø þingsnius. Norintiems yra visos galimybës Sàjûdþio ir Rahvarinne is- torines aplinkybes aiðkinti tiek vienaip, tiek kitaip. Viskas priklauso nuo ávykius analizuojanèio asmens sàþiningumo ir ob- jektyvumo, siekiamo tikslo. Kokiu bûdu mes, atsitiktinai likimo suvesti á LPS iniciatyvinæ grupæ, galëjome þinoti, kas yra kas? Þmoniø, iniciatyvø, pasiûlymø ir ávykiø srautas buvo toks didelis, kad vos galima buvo spëti. Visø mûsø laimë ir sëkmë buvo tai, kad komunistø partija, jai pavaldus saugu- mas, Maskva vijosi ávykius, vijosi mus. LPS Steigiamajame suvaþiavime nuskambëjo kaunieèiø Jurgio Okso ir Rolando Paulausko kalbos, drastiðkai pasisa- kanèios uþ Lietuvos Nepriklausomybës sieká. Galima jas vertinti, kaip þmoniø, disponavusiø maþesne informacija nei iniciatyvinë grupë, natûralia baime, kad Sàjûdis gali neþinia kur nuvesti. Taèiau galiu pateikti asmeniðkas ðio ávykio aplinkybes, kuriomis remdamasis átarus analitikas galëtø padaryti prieðingas iðvadas. Kalbant R. Paulauskui, ðalia sëdë- jæs Vytautas Petkevièius redagavo mano kalbos tekstà. R. Paulauskui dar nepriartëjus prie jo kalbos garsiosios kul- minacijos, V. Petkevièius staiga gràþino man redaguojamus SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI lapus, ádëmiai sekë praneðëjà ir sulaukæs garsiosios frazës, iðsiverþë á scenà, ðaukdamas „Provokacija!”. Norëdamas

98 R. Paulausko kalbà apibûdinti, kaip tikrà provokacijà ir sie- ká suþlugdyti ásibëgëjantá Sàjûdþio veiksmà, galëèiau ramia sàþine pasakyti, kad V. Petkevièius þinojo, kà ir kada pasakys prelegentas, ir sàmoningai laukë to momento, kad galë- tø nutraukti R. Paulausko kalbà, pastarajam nebûtinai apie tai þinant. Steigiamojo suvaþiavimo naktis buvo nelengva LPS ini- ciatyvinei grupei apsisprendimo prasme. Kas galëjo þinoti, kaip sureaguos Maskva á neregëto pobûdþio ir masto renginá? Kuo tikëti – atvykusiais þurnalistais, energinguoju Algimantu Èe- kuoliu, pateikianèiu kas kart vis labiau grësmingas naujienas ið jam vienam þinomø ðaltiniø, sunkiai prognozuojama Lie- tuvos valdþios reakcija ar dominuojanèiu atsakomybës jaus- mu? Tautà pakëlëme, jos nuvilti negalëjome, taèiau niekas nebuvo tikras, kad lazda neperlenkta, ir Maskvos kantrybë nesibaigs. Viena – paèiam atsakyti uþ savo veiksmus, kas kita – uþ savo veiksmus atsakomybæ uþkrauti aibei þmoniø. To- dël tà naktá Sàjûdþio programos esminës vietos buvo redaguojamos ir redaguojamos. Kiek dràsi ir iððaukianti ji atrodë prieð suvaþiavimà, tiek beviltiðkai pasenusia ji tapo suvaþiavi- mui pasibaigus. Todël supaprastintai ir formaliai, ypaè praëjus ne vienam deðimtmeèiui, dëlioti vienà programà ðalia kitos ir iðdidþiai samprotauti, kad ðtai tie tempë tautà atgal á Sàjungà, o tie – á tikràjà nepriklausomybæ, yra perdëm paprasta ir netgi nesàþi- ninga, ypaè jei pats esi tø ávykiø liudininkas ar dalyvis. Istorija lëmë, kad bûtent Vytautas Petkevièius suvaidino ryðkø vaidmená Sàjûdþio istorijoje konstituciniu klausimu. Pirmà kartà LPS iniciatyvinë grupë susitiko su raðytoju LKP Centro komitete 1988 m. birþelio 23 d. istorinio mitingo Ge- dimino aikðtëje iðvakarëse, besëdinèiu ðalia A. M. Brazausko. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Po to, kai 1988 m. lapkrièio 18 d. Lietuvos TSR Aukðèiau- sioji Taryba, paklususi A. M. Brazauskui, atsisakë paremti Es-

99 tijos iniciatyvas dël Konstitucijos pataisø, átvirtinanèiø Res- publikos ástatymø virðenybæ prieð TSRS ástatymus, V. Petke- vièius grieþtai pareikalavo, kad Sàjûdis laikytøsi A. M. Bra- zausko nuostatø ir trenkë Sàjûdþio durimis. Sàjûdþio Seimo taryba, suprasdama atsakomybæ dël pagrindinio – Nepriklau- somybës – siekio ir siekdama iðsaugoti Sàjûdþio vienybæ, 1988 m. lapkrièio 20 d. priëmë Moralinës nepriklausomybës pareiðkimà: „Sàjûdis skelbia moralinæ Lietuvos nepriklausomybæ. Mes tvirtiname, kad jokia politinë situacija negali suvarþyti Lietu- vos valios kaip Aukðèiausiosios jos Teisës. Tik Lietuva gali priimti ir vykdyti savo ástatymus. Kol ðis principas netaps tei- sine norma, jis turi bûti kiekvieno asmeninë nuostata. Nuo ðiol Lietuvoje bus gerbiami tik tie ástatymai, kurie nevarþo Lietuvos nepriklausomybës. Mûsø nepriklausomybæ paþei- dþianèiø ástatymø nevykdymas gali uþtraukti juridinæ atsako- mybæ, bet nepaþeidþia doros...“ Taryba priëmë ir Moralinës vienybës deklaracijà, suprasdama vienybës svarbà tautos gyvenime, ir ypaè svarbiose isto- rinëse situacijose. Jà pasiraðæ 28 tarybos nariai pakvietë V. Pet- kevièiø, kurio narystë buvo sustabdyta lapkrièio 21 d., gráþti á Sàjûdá ir pirmàkart nusprendë, kad reikia rinkti Tarybos pir- mininkà. Panaði situacija ir pavojus uþkibti ant Maskvos kablio buvo ir Sàjûdþio apsisprendimas dalyvauti okupacinës valdþios valdymo organø rinkimuose. Tam oponavo Lietuvos laisvës lyga, tvirtindama, kad tokiu bûdu pripaþintume okupacijà. Po nelengvø diskusijø dar LPS Steigiamasis suvaþiavimas pri- ëmë Rezoliucijà Nr. 21 „Dël rinkimø“, kurioje apsispræsta dalyvauti rinkimuose. Ávykiø eiga patvirtino, kad Sàjûdþio apsisprendimas buvo teisingas. Analogiðka situacija buvo ir dël SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Rahvarinne sumàstytos sàjunginës respublikos ekonominio savarankiðkumo idëjos – ji pakëlë ne tik Estijos, bet ir Lietu-

100 vos, Latvijos tautas. Taèiau nedaug trûko, kad su ðia idëja eiliniame TSRS liaudies deputatø suvaþiavime bûtume pa- kliuvæ á naujà situacijà, kuri, Maskvai jà apþaidus, galëjo sutrukdyti nutylëjimo bûdu pasinaudoti nereglamentuota kon- stitucine nuostata, buvusia tiek TSRS, tiek sàjunginiø tarybiniø respublikø konstitucijose, dël teisës iðstoti ið TSRS. Savotiðkas iðbandymas buvo ir tas, kad be Lietuvai atsto- vaujanèiøjø TSRS liaudies deputatø, visi drauge su Estijos ir Latvijos kolegomis sutarëme, kad mûsø trys respublikos ne- deleguos savo atstovø á steigiamà TSRS Konstituciná Teismà, ir kad tai yra principinë nuostata. Taèiau netikëtai TSRS liaudies deputatams buvo pristatytas Stasys Staèiokas, kaip Lie- tuvos TSR kandidatas á ðià renkamà institucijà. Vargais ne galais padëtá pavyko iðtaisyti, þmogui, maniusiam, kad kaip konstitucinës teisës þinovas kvieèiamas atsakingam darbui, teko gráþti á Vilniø. Paaiðkëjo, kad S. Staèiokà á Maskvà pakvie- të A. M. Brazauskas. Nors trijø respublikø delegacijos vyrið- kai susitarë to nedaryti. Visi ðie ávykiai, ið vienos pusës, skatino ir plëtojo þygá á Nepriklausomybæ, taèiau, ið kitos pusës, tai buvo ir didþiulë rizika, kad TSRS vadovybë, prisitaikiusi prie ðiø naujoviø ir turëdama tiek jëgos, tiek formalius valdþios svertus, gali pastatyti mus prieð ávykusá faktà, po kurio taikiam Nepriklauso- mybës atstatymui bûtø prieðpastatytos formalios ir neáveikia- mos kliûtys. Átemptos lenktynës tæsësi iki pat Kovo 11-osios Nepriklau- somybës Akto paskelbimo. Netgi Sàjûdþiui laimëjus rinkimuose á XII-ojo ðaukimo Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà Tary- bà daugumà, dvejonës, ar skelbti Nepriklausomybës atstatymà sekmadiená, t. y. kovo 11-àjà, ar priiminëti tik dalá dokumentø (Nepriklausomybës atstatymà), ar visà paketà (t. y. 1938 m. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimo atstatymà siekiant uþtikrinti valstybës tæstinumà, o iðkart po to priimti Laikinàjá

101 pagrindiná ástatymà, parengtà Sàjûdþio deputatø per 3 dienas), ar antràjà dokumentø dalá atidëti ir palaukti Maskvos reakcijos. 1990 m. kovo 12 d., kada Maskvoje prasidës neei- linis TSRS liaudies deputatø suvaþiavimas dël TSRS prezidento institucijos steigimo ir ástatymo dël respublikø iðstoji- mo ið TSRS mechanizmo. Priminsiu, kad 1990 m. vasario 27 d., t. y. 3 dienos po pirmojo rinkimø á Lietuvos TSR Aukð- èiausiàjà Tarybà rato (LPS laimëjo 72 ið 90 mandatø, t. y. absoliuèià daugumà ið visø 141 mandatø), TSRS Aukðèiau- sioji Taryba kovo 12 d. Maskvoje suðaukë neeiliná TSRS liaudies deputatø suvaþiavimà dël TSRS prezidento institucijos steigimo ir ástatymo dël respublikø iðstojimo ið TSRS mechanizmo. Bûtina prisiminti, kad tuo metu TSRS ginkluotosios pajëgos dël kilusiø neramumø ir Kalnø Karabacho konflikto buvo ávestos á Baku. Átampa augo, lenktynës Vilniuje ir Maskvoje tæsësi, o Sà- jûdþio deputatø klube gal tik 8–10 deputatø pasisakë uþ tai, kad viskà reikia padaryti iki kovo 12-osios. Reikðminga ap- linkybe tapo tai, kad kovo 10-àjà 21 val. rinkimø komisija patvirtino antrojo rinkimø rato á Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà Tarybà rezultatus (Sàjûdþio kandidatai laimëjo dar 35 man- datus ið 43). Padëjo ir tai, kad Vytauto Sakalausko vadovaujama Lietuvos TSR Ministrø Taryba dël tarptautinës kovo 8- osios ðventës darbo dienà ið penktadienio, kovo 9 d., buvo perkëlusi á bûsimà istorinæ kovo 11-àjà. Taèiau net po to 23 val. kovo 10-àjà prasidëjæs Sàjûdþio deputatø klubo pasitarimas neapsisprendë. Liepsninga Kazio Sajos kalba, ðviesios atminties Stasio Lozoraièio pozicija naktiniame pokalbyje apie 1 val. nakties, jau kovo 11 d., su Vytautu Landsbergiu nusvë- rë svarstykles. Lietuvos lenktynës laike su Maskva, jø iðskirtinumas tiek SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI TSRS, tiek tarptautiniu poþiûriu, buvo ir dël to, kad Lietuva 1991 m. kovo 11 d. tapo vienintele, paskelbusia Nepriklau-

102 somybës atstatymà. Latvijos TSR ir Estijos TSR Aukðèiausio- sios Tarybos netruko paskelbti deklaracijas, kad jos eina tuo keliu, o tikràjà nepriklausomybæ dël suprantamø objektyviø prieþasèiø paskelbë tik 1991 m. po nepavykusio perversmo Maskvoje. Todël ir mini kaimynai viena nepriklausomybës diena daugiau uþ mus. Taèiau, jei rimtai, tai Lietuva prisiëmë didþiausià iððûká – netrukome sulaukti blokados, reikalavimø atðaukti Nepriklausomybës Aktà, apsisprendimo dël jo mo- ratoriumo, sausio 13-osios, Medininkø tragedijos ir kitø ið- bandymø. Didþiausias, pagrindinis ir labiausiai neátikëtinas Sàjûdþio lûkestis ir vertybë – Nepriklausomybë – iðsipildë. Taèiau jei ðiandien paklaustume, kà mes apie ðio lûkesèio likimà ir ateitá ásivaizduojame dabar, sàþiningai ir objektyviai nedaug kas te- atsakytø.

Panaði, tik ðiek tiek pakeista retorika ir politika ðiandien naudojama Europos Sàjungoje deklaruojant viena, o darant kità – einant nuo nepriklausomø valstybiø sàjungos, t. y. fak- tiðkai nuo konfederacijos, kurià ðiandien dar formaliai uþtik- rina veto teisë, iki akivaizdþios ir nebeslepiamos federacijos skelbiant viena, o darant kita. Manau, garbi auditorija ir supranta, ir atsimena, kà reiðkë lietuviø tautai vienos bendros sàjunginës pilietybës turëjimas. Lisabonos sutartimi ðià dova- nà gauname, tik jau kitoje erdvëje. Taèiau tylime. Uþsienio reikalø ministerijai Lisabonos sutartá Seimui pristaèius kaip atseit ekonominæ, formaliai iðvengta tautos referendumo. Ar netiesa grindþiami lûkesèiai gali bûti visuomenës vystymosi ir valstybës pagrindu, kuo tai pateisinama, jei iðvis pateisinama? Ar tai dera su moralia Sàjûdþio politika ir tiesos sakymu? Skaudþiausia, kad ðiuo atveju tautà, deja, klaidina ir SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI politikai, kuriuos rëmë Sàjûdis, kurie balsavo uþ Lietuvos Ne- priklausomybës atstatymà. Pasiteisinimas Europos pinigais at-

103 rodo liûdniau, negu 1940-øjø metø negausûs pasiteisinimai jauèiant áremtà ginklà. 1940 m. nebuvo NATO ir narystës joje. Gruzijos ávykiai parodë, kad ir to gali bûti maþa. Taèiau tai jau bûsimos diskusijos klausimai.

Kolegoms politikams ir istorikams, Sàjûdþio bendraþy- giams priminsiu keletà istoriniø faktø: 1) Pirmà kartà Sàjûdis oficialiai, atvirai ir nedviprasmið- kai patvirtino savo ryþtà atkurti Lietuvos valstybæ 1989 m. vasario 15–16 d. Kauno muzikiniame teatre, Sàjûdþio Seimo III sesijoje priëmus atitinkamà deklaracijà. 2) LPS Seimo IV sesijos I posëdþio LPS Seimo pareiðkimà Lietuvos þmonëms dël pateikto svarstyti Lietuvos TSR Kon- stitucijos projekto. Tuo metu viskas buvo aiðku, ir sàþiningai bei vieningai visi skelbëme, kad „…Pagal tarptautinës teisës sampratà valstybinis suverenitetas reiðkia aukðèiausiàjà vals- tybës valdþià ir yra nedalomas, todël negali bûti ið dalies suve- reniø valstybiø. Suverenitetas yra valstybës nepriklausomybë – teisë sava- rankiðkai tvarkyti savo vidaus ir uþsienio reikalus, laisvai pasirinkti ir vystyti politines, socialines ir ekonomines sistemas, priimti savo ástatymus. Kitokia suvereniteto samprata tarp- tautinei teisei nëra þinoma. Suvereniteto sàvoka yra detali- zuota Helsinkio pasitarimo Baigiamajame akte ir apima að- tuonis suvereniteto poþymius. … Suverenios valstybës Konstitucija turi apibrëþti valstybës vidaus sandaros principus, bet neprivalo nusakinëti ryðiø ar sàjungø su kitomis vals- tybëmis pobûdþio. Suvereniø valstybiø sàjungos ir ryðiai turi bûti nustatomi tik tarptautinëmis Sutartimis. Negali bûti suverenios valstybës kitos valstybës sudëtyje. … LPS Seimo sesijos I posëdþio pirmininkai SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI V. Èepas, V. Pleèkaitis Vilnius, 1989 m. balandþio 1 d. “

104 3) 1991 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiau- sioji Taryba po vasario 9 d. ávykusio visuotinio plebiscito dël Nepriklausomybës priëmë konstituciná ástatymà „Dël Lietu- vos valstybës“, tebegaliojantá ir ðiandien. Prieð ðá ástatymà ið 117 deputatø balsavo tik vienas. Prisiminkime: 1. straipsnis. Teiginys „Lietuvos valstybë yra nepriklausoma demokratinë respublika“ yra Lietuvos Respublikos kon- stitucinë norma ir pamatinis valstybës principas. 2. straipsnis. Ðio ástatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinë norma ir pamatinis valstybës principas gali bûti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinës apklausos (plebiscito) bûdu, jeigu uþ tai pasisakytø ne maþiau kaip trys ket- virtadaliai Lietuvos pilieèiø, turinèiø aktyviàjà rinkimø teisæ. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis Vilnius, 1991 m. vasario 11 d., Nr. I-1051“

4) Ðià nuostatà 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje Lie- tuvos tauta átvirtino referendumu.

Skaudþiausia Lietuvos santykiuose su Europos Sàjunga yra ne tik formalioji reikalo pusë. Nesuprantama, kaip galima teigti viena, o daryti kita. Þinoma, politikoje reikia kompromisø ir tai darytina, taèiau ne uþ uþdarø durø, nepaþeidþiant Konsti- tucijos ir neapgaudinëjant tautos. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

105 Advokatas Kæstutis Èilinskas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

106 Demokratijos ir Teisës vertybiø stoka kaip krizës veiksnys

KÆSTUTIS ÈILINSKAS, ADVOKATAS, TEISËS PROJEKTØ IR TYRIMØ CENTRO TARYBOS PIRMININKAS

I Kai kalbame apie ðiø dienø krizæ, tai negalime apsiriboti tik ekonominës ar finansinës krizës dalykais. Valstybës ir þmo- niø gyvenime viskas susijæ. Jei yra ekonominë krizë, vadinasi, jà sukëlë teisës, demokratijos, moralës, teisingumo principø paþeidimas. Ðtai paþiûrëkime á finansinës krizës iðtakas. Atkreipkime dëmesá á tà mechanizmà, kuris ëmë þlugdyti Vakarø ekono- mikà. Ryðkûs pavyzdþiai ir Lietuvoje, ir JAV. JAV privati energetikos bendrovë „Enron“ gaudavo kasmet apie 100 mlrd. doleriø pajamø. Nors ið tikrøjø ji buvo prasiskolinusi, jos akciná kapitalà melagingai aukðtais ba- lais vertino prestiþinës audito kompanijos. Ir joms ið to – pelnas. Gerai ávertintas akcijas pirko investitoriai, o bankai uþ tas akcijas teikë paskolas. Pagaliau iðaiðkëjo, kad tai – SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI „burbulinës“, t. y. jokiu realiu turtu nepadengtos akcijos. Bendrovë – prie bankroto ribos. Bankai nebegali ið jos at-

107 siimti paskolø, investitoriai neatgauna savi ádëtø milijo- nø. Panaðiø atvejø yra ir daugiau. Jø esmë – kapitalizme ima dominuoti ne sàþiningas verslas, o neþabota, t. y. laisvoji rinka kaip bûdas, nepaisant teisës ir moralës, kuo daugiau gauti pinigø, nieko negaminant, iðviliojant pinigus ið lengvatikiø ar tokiø pat godþiø „rinkos þaidëjø“. Lietuvoje ðios krizës iðtakos turëjo savo specifikà. Tiesa, Lietuvoje, kaip ir JAV, ðios srities lyderis yra privati energeti- në bendrovë, nors jos savininkai yra ne energetikos, o stam- bios prekybos specialistai. Ðiuo atveju taip pat buvo „burbuli- niø akcijø“ panaudojimas. Tik Lietuvoje nëra daug norinèiø savo milijonus atiduoti uþ „burbulines akcijas“, þmonës jau pasimokæ ið ávairiø praeities aferø, be to, jie nelabai turtingi ir ið jø daug negausi. Tad lieka valstybë. Buvo atrasti valstybës politikai, pareigûnai, kurie su mielu noru (kol kas neárodyta, uþ koká atlyginimà) pasirûpino, kad uþ tas „burbulines akcijas“ privaèiai bendrovei bûtø perduotas Lietuvos nacionalinis elektros energetikos kapitalas áskaitant visas elektros perdavimo ir paskirstymo sistemas. Jos yra monopolinë priemonë pardavinëti elektros energijà ir gauti didelius pelnus. Lietuvos valstybës politikai atidavë privaèiai bendrovei visos savos elektros energetikos valdymà sukurdama AB LEO LT, t. y. áneð- dama savo energetiná kapitalà á ðià bendrovæ ir atiduodama beveik pusæ jos kapitalo ir pajamø privaèiam UAB. Uþ tai valstybë negavo në cento, o tik „burbulines akcijas“. Jei privatizavimas bûtø vykdomas teisëtai, skaidriame konkurse (o to- ká ástatymo projektà ðiø eiluèiø autorius buvo Seimui patei- kæs), tai uþ ðià valstybës turto dalá bûtø gauta tiek milijardø litø, kiek reikëjo naujai Atominei elektrinei pastatyti. Ðian- dien jau stovëtø naujos elektrinës sienos. Deja, Seimui nebu- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI vo leista priimti teisëto sprendimo. Kodël manome, kad akcijos „burbulinës“? Vadovaujamës

108 Valstybinës kainø ir energetikos komisijos pirmininko spau- dai pateikta informacija. Jis nurodë, kad prieð „LEO“ sando- rá, privati bendrovë buvo pusvelèiui ásigijusi dalá valstybës skirs- tomøjø tinklø akcijø, nieko nemokëdama. Po to ðios akcijos buvo dirbtinai daug kartø brangiau ávertintos, po to prasko- lintos, t. y., ákeistos bankui uþ paskolà. Ið ðios paskolos UAB savininkai iðsimokëjo apie milijardà litø dividendø. O po to áneðë á LEO kûrimà dalá tø akcijø, t. y. to, kas ið jø liko – o iðmokëjus dividendus ir ákeitus akcijas bankui, galëjo likti tik skolos. Uþ tà „ánaðà“ valstybës pareigûnai ir politikai nusprendë atsilyginti: atidavë LEO LT valdymà ir kartu beveik pusæ daugelio milijardø vertës nacionalinio energetinio kapitalo, duo- danèio didþiulius pelnus. Tai buvo padaryta pagal visas ap- gaulës taisykles. Perdavimo metu valstybës akcijos buvo ákainotos labai pigiai, kad privatûs savininkai neturëtø daug iðlaidø dël ðio sandorio. Po to akcijø vertë buvo padidinta apie 100 kartø. Vyriausybë, kad nenuskriaustø privaèiø savi- ninkø, atsisakë nuo dividendø, o privatûs savininkai ir vël galëjo iðsimokëti apie vienà milijardà litø dividendø.

II Kokios tokiø ir panaðiø „operacijø“ pasekmës? Kai mili- jardieriai ið investitoriø, ið bankø ar ið valstybës gauna pinigø daug, bet uþ „burbulines“, t. y. bevertes akcijas ar kitus bever- èius vertybinius popierius, o ne uþ realius pinigus, ne uþ pa- gamintas prekes, ne uþ suteiktas paslaugas, tai atsiranda daug realiu turtu „nepadengtø“ pinigø. Jie nuvertëja, t. y. kyla infliacija. Tiems, kas pinigø turi daug, infliacija nebaisi, jie dar gali ið jos pelnytis. Bet visiems kitiems – blogai, nes jie gauna áprastus atlyginimus, o áprasto kiekio prekiø uþ juos nebe- áperka. Be to, kai bankai yra iðdavæ paskolas mainais á ákeistà SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI bevertá kapitalà, jie nebegali atsiimti paskolintø pinigø, nes to kapitalo niekas nebeperka. Kyla finansinë krizë. Kai ban-

109 kai, nebeturintys pinigø, nebeteikia kreditø, stoja verslas. Kai valstybë, ðiuo atveju – Lietuva – atiduoda realø energetiná ka- pitalà uþ maþavertes akcijas ir, be to, uþ jas atiduoda pajamø ðaltiná – pelnà, kurá anksèiau gaudavo ið parduodamos elektros energijos, tai tuomet valstybës biudþete atsiranda „sky- lë“. Lietuvoje – trijø milijardø litø biudþeto deficitas. Todël valstybë priversta maþinti biudþeto iðlaidas – atlyginimus, pensijas, paramà ligoniams, verslui ir t. t. Verslas nebeiðsilaiko, maþina darbuotojø skaièiø, didëja bedarbystë. Prasideda ekonomine krizë.

III Vakarø valstybës suprato, kad toliau tokia „laisvoji rinka“, toks plëðikiðko kapitalizmo modelis nebegali egzistuoti, nes valstybes gali iðtikti visiðkas bankrotas. JAV buvo pradëtas baudþiamasis tyrimas prieð minëtos „Enron“ bendrovës val- dytojus, parreikalauta atlyginti padarytà þalà. Kitaip sakant, stengiamasi ðalinti krizës prieþastis ir jos naðtà perkelti ant tø bendroviø, kurios savo nesàþiningumu prisidëjo prie krizës kilimo. Panaðûs sprendimai padaryti ir Lenkijoje. Deja, Lietuvoje naujai suformuota valdþia parengë prie- ðingà antikriziná planà. Juo nenumatoma panaikinti biudþetà nuskurdinusio energetikos perleidimo sandorio ir atgauti valstybei prarasto energetinio kapitalo ir pelno. Prieðingai, energetikos bendroviø valdytojams pasiskundus, kad jie dël krizës gaus nedaug milijonø litø pelno, buvo nuspræsta padidinti elektros energijos kainas. O tai reiðkia, kad gyventojus ir ver- slà smaugs ne tik krizë, bet ir pelnus norintis didinti oligar- chinis kapitalas. Be to, ástatymø pataisomis leista be privatizavimo, t. y. nemokant valstybei realios kainos, perleisti oligarchø valdomai AB LEO LT tà valstybiná energetiná ka- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI pitalà, kuris dar ðiai bendrovei, jos dukterinëms ámonëms nebuvo perduotas. Taip bus perleistos ir valstybës lëðomis sta-

110 tomos jungtys su Lenkija ir kitomis valstybëmis. O valstybës biudþeto „skylë“ bus lopoma likusios visuomenës sàskaita: ma- þinami atlyginimai, socialiniø programø finansavimas, didinami mokesèiai, naikinamos priemonës, kuriomis buvo remiama leidyba ir pan.

IV Kai þvelgiame á ðià krizinæ Lietuvos situacijà, kur èia matome teisës ir demokratijos vertybiø stokà? Valstybës pareigûnø ir politikø veiksmai, kuriais vienai pri- vaèiai UAB buvo perduotas nacionalinio elektros energetikos kapitalo valdymas ir to kapitalo duodamas pelnas, paþeidþia ir Lietuvos, ir Europos Sàjungos teisæ. Pirma, Konstitucija neleidþia vienai privaèiai bendrovei sutekti privilegijos – atiduoti jai valstybës turtà veltui ar pusvelèiui, ne uþ rinkos kai- nà. Tuo sukeliama þala ir valstybei, ir vartotojams, t. y., verslui ir gyventojams. Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisæ valstybës kapitalas turi bûti parduodamas skaidriame konkurse suteikiant galimybæ dalyvauti visoms euroatlantinës integracijos bendrovëms ir parduodant toms, kurios pasiûlë didþiausià kainà. Tiek Lietuvos, tiek ES teisë neleidþia kurti monopoli- jø. O elektros energetikos srityje ES teisës aktai dar grieþtesni: jei privati bendrovë turi bent dalá elektros sistemø (Lietuvos atveju – Vakarø skirstomuosius tinklus), tai ji negali jokiais bûdais, tarp jø ir per tokias bendroves kaip LEO LT, ásigyti dar teisæ valdyti bent maþà kitos sistemos dalá. Tuo tarpu Lie- tuvoje bendrovei, turinèiai Vakarø skirstomuosius tinklus, be konkurso, be pinigø ámokëjimo á valstybës biudþetà, perleista teisë ir á „Lietuvos energijos“ valdomus perdavimo tinklus bei dvi elektrines ir á Rytø skirstomuosius tinklus. ES teisë tai draudþia todël, kad sukûrus tokia monopolijà, ji didins elek- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tros tiekimo kainas (tai Lietuvoje ir vyksta), nes nebus konkurencijos, kuri paþabotø kainø augimà. Jei, laikantis ES tei-

111 sës, elektros energijos tinklus privatizuoja kelios bendrovës, tai jos, pardavinëdamos elektros energijà, varþosi dël vartoto- jo, t. y. turi pigiau pardavinëti elektros energijà. Tokia privatizacija naudinga ir valstybei, ir visam verslui, ir gyventojams. Deja, Lietuvoje sukurta atvirkðèia situacija, todël krizë bus labai gili. Krizæ sukëlæ Lietuvos valdþios atstovø sprendimai buvo ne tik neteisëti, bet ir priimami nedemokratiðkai. Slaptai nuo vi- suomenës buvo sudaryta darbo grupë, kuri sprendë, koks turi bûti nacionalinio investuotojo á naujos AE statybà kûrimo modelis. Á tà darbo grupæ buvo átrauktas tik vienos privaèios ben- drovës vadovas – tos, kuriai ir buvo perleista nacionalinë energetika pagal to vadovo sukurtà modelá. Visuomenei nebuvo pateikti svarstyti tokiø „iniciatoriø“ sukurti teisës aktø projektai. Net spaudoje nebuvo informacijos, kai 2007 m. vasarà Sei- mas priëmë vadinamàjá Atominës elektrinës ástatymà, kuriuo, kaip dabar matome, valdþia iðsprendë ne atominës elektrinës statybos klausimà, o klausimà dël Lietuvos nacionalinës energetikos perdavimo tai vienai UAB, be privatizavimo ir be adek- vaèios kompensacijos valstybei. Po to, kai pradëjome kelti ðá klausimà á vieðumà, ðiame neteisëtame sandoryje dalyvavæ val- dþios atstovai apgaudinëjo visuomenæ, teigdami, kad milijo- nieriai mainais uþ jiems veltui perduotas pelningas elektros energijos sistemas savo lëðomis pastatys naujà atominæ elektrinæ, jungtis su uþsienio valstybëmis ir t. t. Dabar matome, kad jungtys statomos valstybës lëðomis ir bus perduotos veltui tø milijo- nieriø valdomai AB LEO LT – kad iðgautø daugiau pelno vals- tybës, t. y. visø pilieèiø, sàskaita. O atominei elektrinei statyti arba elektrai ið uþsienio pirkti valstybë turës ieðkoti lëðø. Taip pat tai bus daroma ir eiliniø pilieèiø sàskaita. Parduoti nebëra kà – milijonieriams veltui atiduota brangiausia nacionalinio SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI energetikos kapitalo dalis.

112 V Prancûzijos Prezidentas N. Sarkozy pasisakë prieð tokià lais- vàjà rinkà, kuri apibûdinama kaip „laisvø lapiø paleidimas á laisvø viðtø viðtidæ“. Akivaizdu, kad ið tokios laisvës naudà patiria tik viena pusë. Demokratijos ir teisës sàlygomis rinka yra susijusi su sàþininga konkurencija ir su atsakomybe prieð tà visuomenës dalá, ið kurios rinka pelnosi. Kai yra tokia konkurencija, pelnas gaunamas ið to, kad gaminamas kokybið- kesnis ir pigesnis produktas, prekë, paslauga. Kai yra atsako- mybë, tai pelno dalis per mokesèius gràþinama tai visuomenës daliai, kuri sudaro sàlygas pelnui atsirasti, bet jo negauna. Tai – valstybë ir visuomenë, kurianèios infrastruktûrà pelnui, uþ- tikrinanèios saugumà, gynybà, iðsilavinimà, sveikatos apsau- gà, socialinæ rûpybà ir t. t. Deja, Lietuvoje visø valdþioje esanèiø ar buvusiø partijø vadovybës (eiliniai nariai – kas kita, jie patys nuo valdþios kenèia), nesvarbu kaip partijos vadinasi, yra kraðtutinai deði- niosios ir kraðtutinai liberalios. Todël priima sprendimus, kurie leidþia stambioms monopolijoms pelnytis kitø verslininkø ir gyventojø sàskaita. Taip ágyvendinamas modelis „laisvos la- pës laisvø viðtø viðtidëje“. Politikai, praturtinæ privilegijuotus milijonierius valstybës milijardiniu kapitalu, padarë valstybæ skurdesnæ uþ tuos privilegijuotuosius. Todël ðie ávedë papir- kinëjimus ir „laisvàjà rinkà“ á valstybës valdymà. Tokiu bûdu pradëjo valdyti valstybinës valdþios ir teisësaugos institucijas, vieðàjà nuomonæ. Jie pradëjo pelnytis ne ið sàþiningo verslo, ið valstybës ir savo monopolinës padëties, ið korupciniø sando- riø su pareigûnais, politikais. Jie nulemia ekonominius sprendimus – mokesèius uþ elektros energijà, valstybës turto per- davimà ir t. t. Tokia valstybë, kur valdþia paklûsta ir korupciniais „laisvosios rinkos“ ryðiais susiriða su privilegi- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI juota grupe monopolistø, vadinama oligarchine, o tie mono- polistai – oligarchai.

113 Teisinëje demokratinëje valstybëje visos pagrindinës pen- kios valdþios yra atskirtos: ástatymø leidþiamoji, ástatymus vyk- danèioji, teisminë (teisingumà vykdanèioji), taip pat dvi ne- oficialios – verslas (pinigø valdþia) ir þiniasklaida. Kai tos valdþios atskirtos, nesukauptos tø paèiø asmenø rankose, tai visuomenë jauèiasi saugi, nes në vienai valdþiai neleidþiama per daug piktnaudþiauti savo galiomis. Taèiau neþabotos laisvosios rinkos ideologija Lietuvoje saujelës oligarchø turimà pinigø valdþià padarë virðiausià, ji pamaþu uþvaldo visas kitas valdþias. Ðtai Teisingumo ministerijai vadovaus atstovas ið Laisvosios rinkos instituto, kurio ekspertai vieðai yra pareið- kæ, kad neteisëti susitarimai yra ekonomikos pagrindas, o tikrasis vieðas interesas yra bendroviø interesas.

VI Kaip minëjau, pinigø valdþios suabsoliutinimo ideologija ásigalëjo ir kai kuriose kitose Vakarø ðalyse. Godumas skatina milijardierius kuo daugiau imti ið visuomenës, bet ateina laikas, kai nebëra ið ko imti. Prasideda tokio godaus kapitalizmo, tokios nevarþomos laisvosios rinkos krizë. Politikai daug kur bejëgiai, nes bijo imtis priemoniø prieð oligarchus, patys su jais susijæ, gauna pinigø rinkimams. JAV tauta per Prezi- dento rinkimus nusprendë keisti konservatoriðkà „laisvosios rinkos“ vadovybæ á demokratinæ. Lietuviø tauta tokio pasi- rinkimo neturëjo. Demokratinës ir teisinës valstybës idëjos Tautoje dar nesubrendusios, tø idëjø reiðkëjø nedaug, valdþia juos spaudþia. Oligarchinë valdþia nesunkiai, be didesniø Tau- tos protestø, perkelia krizës naðtà ant eiliniø þmoniø peèiø, tuo pat metu oligarchams sudarydama sàlygas gauti dar di- desniø pelnø. Gaila, bet ir tarptautinëje politikoje ásigalëjo tas pats oli- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI garchinis modelis: turtingosios valstybës – JAV, Rusija ir pan. – nebepaiso tarptautinës teisës ir demokratijos reikalavi-

114 mø, priima sprendimus ir vykdo karinius veiksmus, interven- cijà á suverenias ðalis, nepaisydamos Jungtiniø Tautø organizacijos teisës aktø. Kol kas maþosios valstybës tarnauja di- dþiosioms ir nesusivienija gindamos savo teises. Lygiai kaip tokiø oligarchiniø valstybiø, kaip Lietuva, þmonës kol kas nesusivienija ir tarnauja oligarchinei virðûnei. Dar vis laimi neþabojamas ciniðkas godumas. Bet anks- èiau ar vëliau pusiausvyra bus atstatyta. Klausimas tik, kokia kaina? SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

115 LMA sesijoje. Ið kairës: LMA akad. Algirdas Gaiþutis, LMA akad. Algirdas Ðileika, LMA narys korespondentas Jonas Grigas ir LMA narys ekspertas Eugenijus Butkus SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

116 Du deðimtmeèiai po Didþiojo Sàjûdþio: paþanga ar regresas

PROF. HABIL. DR. POVILAS GYLYS, VILNIAUS UNIVERSITETO EKONOMIKOS FAKULTETO

TEORINËS EKONOMIKOS KATEDROS VEDËJAS

Áþanga

Pradësiu nuo pastebëjimo, kad ðiuo metu Lietuvoje Sàjû- dþio nëra, nors esama bandymø tà vardà „priklijuoti“ prie kai kuriø politiniø deriniø. Dabartiniai Sàjûdþio vardu bandan- tys pridengti dariniai yra partiniai, t. y. atstovauja tik tam tikrai þmoniø daliai, daliniams politiniams interesams. Gi tikrasis, Didysis Sàjûdis buvo visø mûsø bendrus lûkesèius, viltis ákûnijusi organizacijà. Kai tik jis suskilo á tarpusavyje konku- ruojanèias ir netgi konfliktuojanèias dalis, tas darinys nustojo egzistuoti. Iðnyko tiek jo dvasia, tiek kûnas. Tiesa, iðliko vardas, kuriuo kartais patogu dangstytis. Taèiau dalies bandymas pasisavinti tai, kas priklauso visiems yra privatizacijos ak- tas. O bendro gërio privatizacija yra viena ið ryðkiausiø praëjusio dvideðimtmeèio bruoþø. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Savo praneðime á du deðimtmeèius po Sàjûdþio bandysiu paþvelgti per paþangos ir regreso, revoliucijos ir reformø sà-

117 vokø prizmæ. Tai verèia daryti aplinkybë, kad literatûroje ir pasisakymuose apie Sàjûdá bei posàjûdiná laikotarpá labai retai uþduodamas rimtas, analitinis ir kritinis klausimas – ar Sà- jûdis buvo tikrai paþangus judëjimas ir kaip vertinti procesus, vykusius po to, kai tikrasis Sàjûdis nustojo egzistuoti. Tas klausimas neuþduodamas dël neva akivaizdþiø atsa- kymø – Sàjûdis neabejotinai buvo progresyvus judëjimas, o ir metai, prabëgæ po jo, yra paþymëti tik paþangos þenklu, nors kai kurios tariamai negeros jëgos ir sukëlë kai kuriø augimo, paþangëjimo sunkumø. Betgi savaime suprantami teiginiai yra neárodyti, neargu- mentuoti teiginiai. Jie priklauso buitinës sàmonës arba parti- nës ideologijos srièiai. Mokslas tokiø savaime suprantamø, neárodytø, kritiðkai neaptartø teiginiø neturëtø priimti. Jis turi aptarti paþangos ir regreso poþymius ir parodyti, kokie poþymiai vyravo tikrojo Sàjûdþio gyvavimo ir posàjûdiniu laikotarpiu. Visgi ðiame visuomeniniame renginyje, matyt, nedera pa- sinerti á grynai akademinius apmàstymus apie paþangos ir regreso turiná. Todël apsiribosime teiginiu, jog paþangos sàvo- ka sietina su teisingumo, laisvës, moralumo, efektyvumo, harmonijos, plaèiai suprasto saugumo poþymiais. Kitaip sakant, paþangûs procesai átvirtina minimus visuomenës gero- vës poþymius ir visomis ðiomis prasmëmis reiðkia „ëjimà á prie- ká“. Gi regresyvûs procesai reiðkia „ëjimà atgal“ ar „ëjimo á prieká“ stabdymà teisingumo, laisvës, efektyvumo, saugumo ir kitomis prasmëmis. Vadinasi, regresyvûs procesai reiðkia þmoniø gerovës kritimà, maþëjimà arba gerovës kilimo stab- dymà. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

118 Ar tikrasis Sàjûdis ið tiesø buvo paþangus?

Tad ar Sàjûdis buvo paþangus plaèiai suprantamos þmo- niø gerovës kilimo prasme? Kad atsakytume á ðá klausimà, turime bent trumpai aptarti pagrindinius tarybinës sistemos, kurià Sàjûdis uþsimojo pakeisti (demontuoti ar reformuoti), bruoþus. Tai darydami apsiribosime tik dviem tos sistemos parametrais – politiniu ir ekonominiu. Politine prasme tarybinë sistema buvo regresyvi. Tuo metu, kai Vakaruose ðiuo poþiûriu vyko akivaizdi paþanga, pasi- reiðkusi politiniø sistemø demokratizacija, Rytø ir Vidurio Europoje buvo ávesti totalitariniai bei autoritariniai reþimai. Ir nors ávairiose ðalyse skirtingais periodais totalitarizmo ir autoritarizmo santykis ávairavo, þmoniø, bendruomeniø ir t. t. grubus ir iracionalus laisvës varþymas reiðkë politinës gerovës maþinimà, vadinasi regresà. Tuo metu, kai nemaþa þmonijos dalis politine prasme þengë á prieká, tarybinëje erdvëje domi- navæs totalitarizmas ar/ir autoritarizmas reiðkë þengimà atgal net matuojant XIX a. antrosios pusës ar XX a. pirmosios pu- sës politiniø reþimø poþiûriu. Pavyzdþiui, smetoninis reþimas Lietuvoje nebuvo demokratinis, taèiau stalininio reþimo at- ëjimas á Lietuvà reiðkë didþiulá politiná regresà. Ekonominio kriterijaus poþiûriu, tarybinë sistema taip pat buvo labai regresyvi. Pagrindinë to regresyvumo prieþastis – marksistinë ekonominë doktrina ir tarybinis, bolðevikinis, tos doktrinos ágyvendinimo bûdas. Pagal marksistinæ doktrinà privatus interesas ir jo ágyvendinimo reþimas – rinka yra ne- gatyvûs reiðkiniai, todël jiems ûkio gyvenime neturi likti vietos. Idealioje komunistinëje visuomenëje privatus, rinkos pradas turi visiðkai iðnykti ir jo vietà turi uþimti visuomeninis, socialinis, altruistinis pradas. Nors emociðkai kai kam tai gali SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI atrodyti patraukliai, taèiau ði doktrina yra deformuota, nes ji yra orientuota á visiðkà individo privaèiø, egoistiniø poreikiø

119 ir konkurenciniø rinkos reþimø slopinimà. Tai galima bûtø vadinti socialiniu (socialistiniu) fundamentalizmu. Kaip ir kiekvienas fundamentalizmas jis per daug akcentuoja vienus gyvenimo aspektus ir slopina kitus gerovæ uþtikrinanèius aspektus. Kadangi doktrina minëtu poþiûriu buvo nesubalansuota, tà disbalansà tarp privataus ir vieðojo, socialinio, respubliko- niðkojo prado ið dalies kompensuodavo neformalûs „ðeðëli- niai“ ekonominiai reþimai – kurie reiðkësi „ðeðëline“ rinka, ðeðëliniu nomenklatûriniu kapitalizmu. Tarybinis sistemos nedemokratiðkumas ir fundamentalis- tinis socialistiðkumas, taip pat nomenklatûrinio kapitalizmo stiprëjimas natûraliai gimdë þmoniø nepasitenkinimà tarybine sistema. Tà nepasitenkinimà þadino ir gilino tai, kad viena vertus, þmoniø iðsilavinimas kilo (visuotinë ðvietimo sistema buvo viena ið tarybinës sistemos stiprybiø) ir iðsilavinæ þmo- nës geriau suvokë tarybinës sistemos trûkumus. Antra vertus, breþnevinis laikotarpis su savo dvasine, paþintine ir valdymo stagnacija (sàstingiu) dar labiau iðryðkino tarybinës doktrinos ir tarybinës praktikos trûkumus. Sàjûdis buvo natûralus nepasitenkinimo tarybine sistema proverþis, kurá stiprino dar viena dimensija – noras atkurti istoriná teisingumà atstatant Lietuvos valstybingumà. Jo tikslai bei siekiai buvo paþangûs, nes orientuoti á visuomeninio gyvenimo demokratizacijà, privataus prado ekonomikoje ið- laisvinimà, á ûkio procesø ekologizacijà. Nors Sàjûdis, kaip labai spontaniðka jëga, savo veiklos fi- losofijà formavo labai greitai (ir dël to kiek eklektiðkai), drás- tu teigti, jog jo vertybiø pagrindà filosofine prasme sudarë holizmas, o politine prasme – socialdemokratiniai postulatai. Sàjûdis norëjo iðlaisvinti privaèià iniciatyvà, taèiau nemanau, SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI jog tikslas buvo grynasis, o jis tokiu atveju yra laukinis kapitalizmas. Sàjûdþio siekis buvo apriboti valstybës galias ir kiði-

120 mosi á privatø gyvenimà galimybes, taèiau jis neskelbë, jog pati valstybë yra blogis, kurá reikia visomis iðgalëmis maþinti. Tuo metu intuityviai buvo suvokiama, kad valstybë turi likti bendrøjø nacionaliniø, dabar sakytume – vieðøjø interesø ser- gëtoja. Tuo Sàjûdiniu suvokimu, mano manymu, pagrástas 46-ojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio, kuria- me kalbama apie pozityvø valstybës vaidmená ekonomikoje, atsiradimas. Taip pat Didþiojo Sàjûdþio laikais niekas nekal- bëjo apie telekomo, geleþinkeliø, elektros tinklø ir pan. priva- tizacijà... Sàjûdis buvo prieð tarybinës sistemos neteisingumus, to- dël jo dvasioje buvo uþprogramuotas didesnio teisingumo pla- èiàjà prasme siekimas. Ið to sektø, jog jis buvo prieð didelæ turtinæ diferenciacijà, prieð ryðkø pasidalijimà á „ponus“ ir „tar- nus“, nes savo kritikos strëles laidë á tarybinæ ponijà. Nepaisant tam tikro savo eklektiðkumo Sàjûdþio filosofija buvo paþangi, nes orientuota á teisingumà, á labiau subalan- suotà visuomenës plëtrà, á didesná nei tarybinis ûkis efektyvu- mà ir aukðtesnio lygio gerovæ. Ta filosofija buvo absoliuèios daugumos Lietuvos gyventojø bendrumo, bendros dvasios ir bendro veiksmo pagrindas. Savo apogëjø tas bendrumas ágijo Baltijos kelyje. Tai buvo paþangus bendrumas. Ir jis reiðkë didþiulæ galià. Vargu ar kada nors anksèiau, áskaitant Þalgirio mûðá, Lietuva buvo ági- jusi tokià galià. Neþinia, ar kada nors ateityje ji bus tokia galinga. Tuo metu mûsø atgimstanti ðalis buvo viena ið svar- biausiø globaliø politiniø pokyèiø iniciatoriø. Ta galia slypëjo materialios iðraiðkos neturinèiame lietuviðkajame fenomene, kuris literatûroje vadinamas socialiniu kapitalu. Socialinis kapitalas pagal apibrëþimà yra gebëjimas kartu, sanglaudoje veikti bendrø tikslø labui. Baltijos kelias buvo ypatingas milijonø SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI þmoniø susiklausymo, sanglaudos, noro ir pasiruoðimo veikti kartu atvejis, reiðkæs galingà sinergijos efektà, kuriam pasi-

121 prieðinti nedráso net atrodë neáveikiamos tarybinës galios struk- tûros.

Posàjûdinis laikotarpis

Vëliau toje sinergijoje slypinèias galias mes ëmëme ðvais- tyti. Gaila, kad tai prasidëjo jau tada, kai mûsø Valstybë dar nebuvo atkurta, ir intensyvëjo tada, kai ji dar nebuvo atsisto- jusi ant kojø. Tà ankstyvà socialinio kapitalo degradacijà galima paaiðkinti keletu prieþasèiø, ið kuriø iðskirèiau þmogið- kas Sàjûdþio lyderiø ydas ir specialiøjø tarnybø veiklà. Bûtø naivu manyti, kad Baltijos kelyje susiformavæs socialinis kapitalas galëjo iðsilaikyti nepakitæs, nesumaþëjæs. Ið- sprendus esminius valstybës atkûrimo klausimus ir gyvenimui gráþtant á normalias vëþes, þmonës daugiau laiko ir pastangø turi skirti savo privatiems (individualiems ir ðeimy- niniams) reikalams. Kita vertus, ir normalioje situacijoje þmo- nës neturi prarasti gebëjimo suvokti bendrøjø, nacionaliniø interesø ir juos ginti. Tas gebëjimas, mûsø manymu, yra pa- þangios valstybës bruoþas. Tikrojo Sàjûdþio pradëtas procesas tæsësi keletà metø. Ar galima ðá proceso tæsiná vadinti paþangiu? Ar, ið kitos pusës, tai buvo revoliucija, ar reforma? Tai susijæ klausimai. Nors visø revoliucijø lyderiai pretenduoja á paþangos pranaðus, ta- èiau tik dalis tø revoliucijø buvo paþangios ið tiesø. Antra vertus, revoliucijos turi stiprø griovimo uþtaisà. Jø metu paprastai sunaikinami milþiniðki materialaus turto kiekiai ir, verta nuolat prisiminti, jø metø iðliejama daug þmoniø kraujo, su- draskomi visuomeniniø (ðeimos, bendruomeniø) santykiø tinklai. Porevoliuciniu laikotarpiu þmoniø visuminë gerovë gali ir sumaþëti. Kartais drastiðkai. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Reformos arba kitaip – evoliucinis paþangiø permainø kelias ðia prasme yra pigesnis, nes reiðkia veikimà pagal apgalvo-

122 tà planà, kuris normaliomis sàlygomis, jei reformuotojai pro- tingi, reiðkia maþesná griovimà. Ðiuo atveju turëtø veikti ne totalinës destrukcijos, o pagal J. Ðumpeterá kurianèios destrukcijos (creative destruction) modelis, kai senø dalykø demon- tuojama tik tiek, kiek reikia padaryti vietos naujovëms. Deja, Nepriklausomybës pradþia labai sietina su pertekli- niu revoliuciniu griovimu pagal þinomà principà „pasaulá se- nà iðardysim“. Tuo metu buvo prarasta apie pusæ tradicinës materialiosios gamybos potencialo (maþdaug tiek sumaþëjo mûsø BVP). Kiti ekonominiai nuostoliai taip pat buvo dideli. Neþinau, ar kas nors Lietuvoje yra ávertinæs þalà, kurià at- neðë taip vadinamas nestatistinës mirtys, ávykusios dël revo- liuciniø pokyèiø. Vakarø mokslininkai, Rytø ir Vidurio Europoje tokiø mirèiø priskaièiuoja keletà milijonø. Klasiø kova, kuri posàjûdiniu laikotarpiu tapo vienu ryð- kiausiø visuomeniniø, politiniø procesø atributø, taip pat sustiprino destrukcinius procesus. Kai „naujøjø“ klasë ëmësi be- atodairiðkai naikinti „senàjà“ klasæ, nors tø „naujøjø“ didelë dalis buvo tie patys tik ðiek tiek persidaþæ „senieji“, sutriko daugelis visuomeniniø reþimø. Du ið jø ypaè svarbûs – tai, pirma, santykiø tarp vyresniosios kartos ir jaunimo bei politi- nës atrankos reþimai. Visa vyresnioji karta, iðskyrus tuos, kurie inicijavo ir vadova- vo klasiø kovai, buvo pradëta traktuoti kaip „prarastoji karta“, kaip homo sovieticus, kuri nesuvokia modernaus pasaulio, neturi gebëjimo mokytis naujoviø ir todël jaunimas nieko negali ið jos perimti. Ypaè ið tø, kurie turëjo savo pozicijà ir nebuvo linkæ nusiþeminti prieð „naujuosius“, paklusti pastarøjø revoliucinei valiai. Tai, kas nepaisant santvarkø ðimtmeèiais bûdavo perduo- dama ið kartos á kartà, pirmiausia, moralës normos, tapo maþiau vertinga, nes „perdavëjai“ buvo suniekinti. O juk tai Pavliko SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Morozovo sindromo skatinimas. Trumpai tariant klasiø kova trikdë normalø jaunø þmoniø socializacijos procesà.

123 Klasiø kova, kuri buvo labai dirbtina, nes ið tiesø Lietuvo- je, bent jau po 1991 m. rugpjûèio puèo, nebuvo organizuo- tos jëgos, kuri veiktø prieð Lietuvos valstybæ ir demokratijà, reiðkë prastà politinæ ekologijà. Kai „naujoji“ jëga naudojo psichologinæ ir net fizinæ prievartà, didelë þmoniø dalis ëmë ðalintis politikos. Vengë politikos tiek eilinis rinkëjas, tiek po- tencialûs lyderiai, nes jie matë, jog politika yra nesaugus ir purvinas dalykas, jog politinë atranka vyksta ne pagal preten- duojanèiø á valdþià gebëjimus ir moralinius bruoþus, o pagal „kovines“ savybes bei iðtikimybæ kovojanèiai grupei. Dël ðios prieþasties á politikà neatëjo ðimtai ávairaus lygio ateities lyde- riø. Dël to ið politikos pasitraukë beveik visa inteligentija, t. y. jëga, kuri buvo prie Didþiojo Sàjûdþio iðtakø. Taip ydinga politinë atranka tapo dominuojanèiu politinës selekcijos reþi- mu. Ðiandienis ðio reþimo rezultatas pasireiðkia tuo, jog dabar geriausiu atveju mes esame priversti rinktis tarp naivuoliø ir cinikø. Tarpusavio kovoje paprastai laimi antrieji. Tà ydingà atrankà nuolat smarkiai sustiprino þiniasklai- da – ðiandien bene stipriausias ðalies galios centras. Nors þi- niasklaida pas mus nëra vienalytë, jà vienija bendras bruo- þas – niekinantis poþiûris á politikus. Viena þiniasklaidos esminiø funkcijø yra priþiûrëti valdþià, analizuoti jos veiklà ir kritikuoti tada, kai valdþia elgiasi neracionaliai, neatsakingai, kai ji deramai neatstovauja vieðajam interesui. Taèiau mûsø kraðte daugelis þurnalistø neskiria kritikos nuo niekinimo, in- formacinës sanitarijos nuo informacinio terorizmo. Tai iracionalus þiniasklaidos veikimo bruoþas, nes demo- kratinëje ðalyje turi bûti gerbiama rinkëjø valia ir, vadinasi, teisëtai iðrinkta valdþia, kokios pakraipos ji bebûtø. Be to, valdþios struktûros yra centrinë nervø sistema visuomeniniame ðalies organizme. Jos yra visuomenës „galva“. O galvos SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI dauþymas, pvz., á sienà, nëra sveikumo poþymis. Tai supras- dami, mes, visuomeninio organizmo làstelës, turime teisæ pa-

124 sakyti „galvai“, kai ji daro klaidø ir taip atneða ðaliai nuosto- liø. Jei mes tai darome atsakingai, mes atliekame patikimo gráþtamojo ryðio funkcijà, ir taip prisidedame prie valdþios veiklos rezultatyvumo gerinimo. Jei mes rûpinamës ne valstybe, o tik televizijos kanalo ar laikraðèio pelnu ir tai darome politikà paversdami niekinama ðou verslo dalimi, neturëkime iliuzijø dël gero valstybës valdymo perspektyvø.

Rinkos fundamentalizmas prieð valstybæ

Didþiojo Sàjûdþio idëjinis pamatas buvo sudarytas ið to- kiø blokø kaip laisvë, istorinis, socialinis, politinis bei ekonominis teisingumas, solidarumas. Tai leidþia teigti, jog ðis dvasinis, o ne materialinis darinys, nebuvo individualistinës màstysenos rezultatas. Sàjûdis nebuvo egoistiðkai màstanèiø individø suma. Jis buvo solidarus, bendram tikslui atkuria- mai valstybei ir demokratijai daugiau ar maþiau pasirengusiø aukotis pilieèiø judëjimas. Tai leistø teigti, kad tikrojo Sàjû- dþio vertybës rëmësi ne metodologiniu individualizmu, o ho- lizmu, nors tokio termino Sàjûdþio dokumentuose neaptiksi- me. Holistai, skirtingai nei individualistai, nebijo pripaþinti, kad ðalia individo egzistuoja ir grupiniai, bendruomeniniai dariniai. Jie nesako, kad bendruomenë ar valstybë yra pramanas, fikcija, arba, kad valstybë yra daugiau problema nei problemø sprendimo bûdas. Á individualistus ir holistus yra pasiskirstæ visi þmonës – rinkëjai, mokslininkai, politikai ir t. t. Politikoje deðinysis spar- nas yra labiau linkæs á individualizmà, o kairysis á holizmà: Pasikartosiu teikdamas, nors þinau, kad tai pavojinga, kad Didysis Sàjûdis buvo holistinis ir socialdemokratinis judëjimas. Taèiau faktiðkai jam þlugus, kai Sàjûdþio vardu prisidengæ SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI þmonës pradëjo arðià klasinæ kovà su kitaip màstanèiais, pa- dëtis pasikeitë. Solidarumo, socialinio bei ekonominio tei-

125 singumo sàvokos buvo pastumtos á ðalá ir vienu svarbiausiø reikðminiø þodþiø tapo privatizacija. Taip, privatizacija neið- vengiamai turëjo bûti viena esmingiausiø ekonominiø per- mainø bruoþø, nes tarybinëje ekonominëje sistemoje suvals- tybinta buvo tai, kas natûraliai priklauso privataus intereso sferai. Taèiau, pirma, mûsø visuomenë turëjo diskutuoti privatizacijos ribø, taip pat privatizacijos greièio, tempø klausimu. Ar privatizuoti viskà, ar kai kurias sferas palikti valstybës þinioje? Ar tai daryti labai staigiai, greitai, ar pasirinkti evoliu- ciná, þingsnis po þingsnio kelià? Tie klausimai turëjo bûti laisvos ir vieðos diskusijos objektas. Deja, virðø paëmë, kaip saky- tø kalbos ideologizuotajai, sovietinis mentalitetas. O jo skiriamieji bruoþai buvo valdþios uþdarumas, màstymo sàstin- gis, menkinantis poþiûris á kitaip galvojanèius, tikro vieðumo vengimas. To màstymo rezultatas buvo revoliucinës permainos, ekonomikos literatûroje daþnai vadinamos ðoko terapijos vardu. Po daugelio metø galime sakyti, kad ðokas buvo, taèiau terapijos – ne. Tuometiniai lyderiai nesuvokë staigios ir masinës privatizacijos pasekmiø. Neaptarus privatizacijos strategijos ir taktikos, þaibiðka privatizacija reiðkë gamybos sutrikimà, nes ámoniø vadovai rûpinosi ne tiek gamyba, kiek savo ateiti- mi, didelës dalies nacionalinio turto patekimà á nekompeten- tingas ir, kas blogiausia, mafijos rankas. Tuo metu valdanèiøjø galvose dominavo mintis – viskà iðspræs rinka, jos „nematoma ranka“. Taip, rinka, ypaè jei ji yra grásta sàþiningos, teisingos konkurencijos principais, per ilgà laikà turi savybæ normalizuoti ûkiná gyvenimà. Taèiau, pirma, ji tuo metu, kai vyko nuoþmi kova dël nacionalinio turto pasidalijimo, neveikë teisingos konkurencijos pagrindais. Antra vertus, pereinamuoju laikotarpiu ið tarybinio tipo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ekonomikos á modernià ekonomikà ypaè svarbios yra taisyk- lës, normos, pagal kurias turi vykti privatizacija. Ir tas þaidi-

126 mo taisykles tardamasi su specialistais ir visuomene turi pa- ruoðti valstybë. Kai tø taisykliø beveik nëra arba jos nëra gerai ar bent patenkinamai apgalvotos, ir be to, kai propaguojamas principas „viskas, kas ástatymu neuþdrausta, yra leistina“, daþ- nai privatizacijoje atsitinka taip, kad galima sakyti, jog „vsio zakonno“, taèiau ið tiesø privatizacijos procesas yra kreivas, deformuotas, reiðkiantis antiekonomikà, t. y. privaèius ir vie- ðuosius nuostolius. Ðoko terapijos filosofija grásta privatizacija reiðkia antieko- nomikà, tai yra turto ðvaistymà. Kartu ji yra rinkos funda- mentalizmo iðraiðka. O visi fundamentalizmai yra regresyvûs, nes stabdo ëjimà á aukðèiausio lygio gerovæ, á saugesnæ ateitá. Praktiðkai per visà laikotarpá po Didþiojo Sàjûdþio rinkos fundamentalizmas buvo dominuojanti ekonominë doktrina nepriklausomai nuo to, kas buvo valdþioje – deðinieji ar for- malûs kairieji. Tai paaiðkinama tiek vidinëmis, tiek iðorinë- mis sàlygomis. Pradedant R. Reigano ir M. Teèer laikais iki pasaulinës finansø krizës pasaulis buvo indoktrinuojamas neoliberaliz- mo dvasia. Neoliberalai skelbë, kad rinka ir ekonomika yra sinonimai ir kad valstybë yra kliuvinys, trikdantis efektyvø rinkos veikimà. Neoliberalizmu buvo grindþiamos pokomu- nistiniø ðaliø ûkiø diagnozës ir gydymo kursai. Tos jëgos pa- dëjo ákurti Lietuvoje Laisvos rinkos institutà, kuris vos ne per visà Nepriklausomybës laikotarpá aktyviai propagavo ultrain- dividualistines paþiûras. Tos paþiûros ið esmës yra nukreiptos prieð vieðàjá interesà, vieðàjá sektoriø, prieð tai, kas yra vadinama respublika, nes tiesioginë to þodþio prasmë yra visuomeninis, vieðas reikalas. Kita vertus, mûsø ðalyje, taip pat ne tik dël pasaulinio konteksto, individualistinës jëgos nuolat turëjo ideologiná prana- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ðumà. Tà pranaðumà nuolat stiprino, didino ir tai, jog savo prieðininkams, kartais bandantiems kalbëti apie tai, kad rinka

127 yra tik ekonomikos dalis, jog vieðasis sektorius yra neatskiria- ma ûkio dalis, jog reikia rûpintis ne tik privaèiøjø gërybiø (prekiø), bet ir vieðøjø gërybiø (pvz., þiniø) kûrimu, iki ðiol buvo lengva priklijuoti homo sovieticus etiketæ ir taip pakirsti jø átakà, politines galias. Ideologinë deformacija, pasireiðkianti kaip rinkos fundamentalizmas, nëra tokia nekalta kaip gali pasirodyti ið pirmo þvilgsnio, nes ji veda prie realiø ekonomikos deformacijø, prie neracionalaus turto taip pat finansiniø srautø judëjimo. Tai, kad Lietuvoje per biudþetà veðiesiems poreikiams tenkinti ski- riama tik 29% BVP (konkurencingiausiuose pasaulio krað- tuose – apie 40–50%), kad dël skurdaus finansavimo negali efektyviai veikti mokyklos, ligoninës, universitetai, policija ir kitos sferos, reiðkia, jog mûsø ðalies plëtra yra nesubalansuota ir todël netvari. Pridëjus tai, kad pas mus nëra deramai suvoktas valstybës vaidmuo, kad nëra vertinami valdymo ir per- vertinami savaiminio reguliavimosi procesai, gausime atsaky- mà, kodël verta kalbëti apie ðalá apimanèià sisteminæ krizæ, apie minties ir veiksmo sàstingá mûsø visuomenëje. Nemaþai prie tø regresyviø dalykø yra prisidëjæs ir rinkos fundamentalizmas.

Apibendrinimas

Dvideðimt metø po tikrojo Sàjûdþio vertintini neviena- reikðmiai. Viena vertus, galime dþiaugtis tuo, jog po daugelio metø á Vilniø atvykæ uþsienieèiai stebisi materialine paþan- ga – stikliniais daugiaaukðèiais, ðiuolaikiniais prekybos cen- trais ir pan. Iki ðiol dþiugino ir smarkus BVP augimas. Ta- èiau, ið kitos pusës, visuomenëje jauèiamas gilëjantis politinis nusivylimas. Didelës visuomenës dalies skurdas, valdþios ne- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI sugebëjimas suformuoti subalansuotus vieðuosius, nacionalinius tikslus, vieðojo gyvenimo bulvarëjimas ir kiti reiðkiniai

128 verèia ieðkoti atsakymø á klausimà, kas per Nepriklausomy- bës metus buvo daroma ne taip, kur buvo mûsø mintijimo klaidos, kaip tos klaidos daro átakà nûdienai. Mes ðiame praneðime iðkëlëme dvi veiksniø, trukdanèiø mums eiti paþangos keliu, grupes. Viena jø yra nedemokrati- niø instinktø gajumas. Klasiø kovos mentalitetas, oligarchi- nis màstymas yra tik pora tokiø instinktø atributø. Kiti veiksniai yra susijæ su individualistine pasaulëþiûra apskritai ir rinkos fundamentalizmu konkreèiai. Nacionaliniø, bendruomeniniø, kitaip sakant, vieðøjø poreikiø, nepripaþinimas arba jø igno- ravimas kelia grësmæ tolesnei mûsø valstybës raidai. Nemanau, jog mus turëtø labai guosti tai, kad su panaðio- mis problemomis susiduria kitos Vidurio ir Rytø Europos ðalys. 2007 m. Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko re- giono mastu atlikta apklausa rodo, kad tik 30% potarybinës erdvës gyventojø mano, jog jie gyvena geriau nei 1989 m., t. y. prieð tarybinës sistemos griuvimà. Tik 15% ið jø yra tos nuomonës, kad dabar jø ðalyse korupcijos yra maþiau nei ta- rybiniais laikais. Nors daugelis problemø yra bendros, dau- gumà jø mums teks spræsti patiems. Kitaip sakant, mums reikalingos iðmintingos, apgalvotos, subalansuotos reformos, kurios anaiptol nereiðkia totalinës privatizacijos. Jei tokiø savo turiniu paþangiø reformø nebus, mûsø laukia nauji ðokai, o gal ir nauja revoliucija. Verta prisiminti, jog reformos yra pigesnis ir efektyvesnis permainø variantas nei revoliucijos. Pagaliau revoliucija gali reikðti ir sisteminá regresà. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

129 Politologas Darius Varanavièius SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

130 Strateginiai prioritetai, kuriuos pamirðta Lietuva

DARIUS VARANAVIÈIUS, POLITOLOGAS, ÞURNALO VALSTYBË REDAKTORIUS

Stengiantis apþvelgti visà mûsø ðalies raidà po 1990 m., gan sudëtinga tiksliai ávardyti teisingas vystymosi kryptis ir nurodyti veiksmus, kuriuos atlikus nebûtø padaryta klaidø. Kaþkada didþioji dauguma ðalies politikø vieningai suta- rë, jog esminiais Lietuvos prioritetais reikia laikyti ðalies na- rystës NATO bei Europos Sàjungoje (ES) sieká. Paradoksa- lu, taèiau juos pasiekus, ðalies politinëje erdvëje ëmë jaustis tam tikra tuðtuma, vidaus politikoje ëmë rastis ávairûs partiniai projektai, greitai ásiverþiantys á valdþià, o dabartinë eko- nominë krizë, tikëtina, áneð tuðtumos elementà ir á mûsø rinkà. Taèiau pabandyti identifikuoti sritis, kuriose vis dar pasi- gendame tam tikro strateginio nuoseklumo, galima. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

131 Energetika

Kiekvienais metais Lietuvoje liktø 600 mln. litø, bûtø sukurta tûkstanèiai naujø darbo vietø, jei vietoj rusiðkø dujø ðildyti naudotume vietinius energetinius iðteklius. Tai reikð- tø, kad ne tik sumaþëtø Rusijos átaka Lietuvai, bet ir Rusija kasmet netektø beveik milijardo litø, kuriuos jai sumokame uþ dujas. Galima priminti ir situacijà, susijusià su naftos telkiniais, kurie, kaip manoma, glûdi Lietuvos pajûryje, o jø vertë siekia milijardus litø. Ji nesikeièia nuo Nepriklausomybës paskelbimo. Kad Baltijos jûroje gali bûti naftos, buvo manoma anks- èiau ir tebemanoma iki ðiol, taèiau politinës valios net tyri- mams inicijuoti nerasta. Þinoma, ðie naftos telkiniai gali patenkinti tik dalá Lietuvos poreikiø, taèiau ir ta dalis reikð- minga, tuo labiau kad ir vël bûtø sukurta naujø darbo vietø, o biudþetas kasmet papildomai gautø deðimtis milijonø litø pajamø. Taèiau ðioje situacijoje labiausiai nukentëtø Rusija, ið kurios pirktume maþiau naftos. Dar yra ir elektros gamyba, pasitelkus vëjo jëgaines. Atro- dytø, kad bet kuris sveiko proto þmogus uþ elektrà, pagamin- tà Lietuvoje ið lietuviðko vëjo, turëtø mokëti bent jau tiek pat, kiek moka uþ elektrà, pagamintà ið rusiðkø dujø. Taèiau mes turime pasitvirtinæ elektros energijos pirkimo tarifus, pagal kuriuos Elektrënø ðiluminei elektrinei, naudojanèiai daugiausia rusiðkø dujø, elektrai gaminti patvirtinta 34,04 centø uþ 1 kWh kaina, vëjo jëgainëms – 22 centø, o jëgainëms, gami- nanèioms elektrà ið biokuro, – 22–24 centai. Taigi uþ elektrà, pagamintà ið rusiðkø dujø, sutinkame mokëti net penkiasde- ðimt procentø daugiau. Vëjo jëgaines vienijanèios asociacijos atstovø teigimu, jei bûtø maþiau biurokratiniø kliûèiø, net SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tokiomis kainomis, kurios numatytos vëjo jëgainiø gamina- mai elektrai, per artimiausius metus galima bûtø pasiekti, kad

132 daugiau nei dvideðimt procentø visos Lietuvai reikalingos elektros energijos bûtø gaminama ið vëjo energijos. Tai reikðtø ne tik daugiau darbo vietø ir maþesnæ priklausomybæ nuo Rusi- jos dujø, taèiau ir tai, kad maþiau mokëtume Rusijai.

Regioninë konkurencija

Rusija patvirtino planà, pagal kurá per ateinantá deðimt- metá stengsis Kaliningrado regionà padaryti patraukliausia vie- ta turizmui Baltijos pajûryje. Numatyta ne tik vieno ið ketu- riø Rusijoje egzistuosianèiø azartiniø loðimø centrø statyba, á kurià bus investuota keli milijardai eurø, bet ir trijø ðimtø hektarø plote pajûryje pastatyti apie ðimtà naujø vieðbuèiø bei sveikatingumo centrø. Þinoma, gali bûti, kad geopolitinë situacija arba naftos kainø kritimas pristabdys tokius Rusijos planus, taèiau Lietuva prie to tikrai neprisidës. Nors ástaty- mas reikalavo, kad iki ðiø metø pradþios visi miestai patvir- tintø savo bendruosius planus, numatanèius miestø plëtrà bent jau iki 2015 m., Palangos taryba to padaryti negali, nes ávai- rios institucijos kas kelis mënesius vis randa naujø prieþasèiø ðio plano tvirtinimà sustabdyti, o be jo kalbëti apie Lietuvos pajûrio plëtrà beprasmiðka. Ðiandien Lietuvos pajûrio plëtra vykdoma pagal 1992 m. priimtà generaliná Palangos miesto planà, pradëtà rengti dar Lietuvos okupacijos metais. Ádomu tai, kad asmenys, stab- dantys Palangos bendro plano priëmimà, kaip pagrindinæ prie- þastá nurodo tai, kad jis prieðtarauja 1992 m. generaliniam planui. Taigi Lietuva, vykdydama savo pajûrio plëtrà ir pri- traukdama ðimtus milijonø investicijø, gali sutrukdyti Rusi- jos planams bûtent Kaliningradà padaryti pagrindine turiz- mo traukos zona prie Baltijos jûros. Tai bûtø nenaudinga SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Rusijai. Tûkstanèiai darbo vietø ir ðimtai milijonø, o gal net milijardø litø investicijø atitektø mums, o ne jiems.

133 Ðiame kontekste galima kalbëti ir apie ilgà Lietuvos pri- statymo pasauliui kûrimo strategijà, kuri duoda labai abejoti- nø rezultatø, nes akivaizdu, kad tie, kurie formuoja mûsø ða- lies ávaizdá nelabai ir patys supranta, ko yra norima ir kas yra reikalinga, kad taptume patrauklûs.

ES reikalai

Be abejo, þvelgiant á formaliàjà Lietuvos narystës ES pusæ, viskas yra tvarkoje: posëdþiai vyksta, paraiðkos raðomos, eu- roparlamentarai dirba, komisarë taip pat, biurokratai reguliariai kursuoja marðrutu Vilnius–Briuselis ir t. t. Taèiau atidþiau stebint bendras Lietuvos politikø santykio su ES tendencijas, vis stipriau perðasi iðvada, jog iðsamus ðios organizacijos pri- gimties ir jos veikimo esmës suvokimas yra bûdingas tik vie- netams. Todël nuo pat mûsø ðalies pasiryþimo integruotis á ES, pamaþu ryðkëjo takoskyra tarp politinës valios, iðreiðkia- mos garsiomis deklaracijomis, referendumais bei sprendimais, ir politinës realybës, ne visuomet atsiskleidþianèios palanku- mu arba ekonomine nauda. Dar daugiau pesimizmo kelia ir tai, jog ES lyg ir nustojo bûti pirminës svarbos valstybinis prioritetas. Iki narystës beveik kiekvienà dienà girdëdavome pareiðkimus, jog ástojimas á ES yra strateginis valstybës prioritetas. Po 2004 m. geguþës 1 d. tokiø pareiðkimø nebëra, nors efektyvus narystës iðnau- dojimas ir bûsimo Lietuvos vaidmens Sàjungoje projekcijos turëtø bûti strategiðkai kur kas svarbesnis uþdavinys nei tik pastaràjá deðimtmetá dominavæs narës statuso siekis. Vien jau dël to, kad Lietuvos narystë ES tæsis tikrai ne deðimt ar pen- kiolika metø. Vadinasi ir esama politinë realybë bei ateities scenarijø numatymas turi bûti strateginis prioritetas Nr. 1. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Deja, bet pas mus ðá statusà kol kas turi tik politinës valios demonstravimas.

134 ***

Dalis Lietuvos politikø savo iðtikimybæ demokratijos idealams árodinëja stengdamiesi kuo baisiau atsiliepti apie Rusi- jà, taèiau tuo pat metu nekreipia dëmesio á tai, kaip plëtojasi Lietuvos ekonomika. Jie kartu su mumis turi prisiimti atsa- komybæ uþ tà faktà, kad jei ðiandien Rusija turi gana gerai finansuojamas karines pajëgas, traiðkanèias Gruzijos nepriklau- somybæ, dalis to milijardo, kurá sumokame Rusijai, nors galë- tume palikti Lietuvoje, taip pat prisidëjo prie jos karinës galios stiprinimo. Taèiau, jei susiteksime ties konstruktyviu problemø sprendimu kaip galima labiau remiantis savo jëgo- mis, galbût nebereikës piktokø ir desperatiðkø replikø Briuse- lio atþvilgiu, teigiant, kad tegul ES tiesiogiai moka Rusijai uþ Lietuvai reikalingas dujas, o ir to paties Briuselio bei kitø kai- mynø bûsime kur kas labiau gerbiami. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

135 Dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

136 1990–2008 m. Lietuvos makroekonominës transformacijos etapai ir pagrindinës ekonominës politikos klaidos

DR. RAIMONDAS KUODIS

Ávadas

Ðiame straipsnyje apþvelgsiu Lietuvos ekonominës transformacijos etapus nuo Nepriklausomybës pradþios iki ðiø die- nø ir pagrindines ekonominës politikos klaidas kiekvienu ið ðiø laikotarpiø.

1990–1993 m.: mokëjimas uþ sovietinës ekonominës sistemos klaidas (infliacija)

Atkûrus nepriklausomybæ, 1990–1993 m. laikotarpá galima bûtø pavadinti mokëjimo uþ sovietines ekonominës sistemos klaidas etapu. Ðis laikotarpis Lietuvoje pasiþymëjo didele, kelis ðimtus ar net tûkstantá procentø per metus siekianèia infliacija ir didþiuliu ûkio nuosmukiu. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Tuo metu ir profesinëje ekonomistø bendruomenëje dar nebuvo gerai suvokti pereinamosios ekonomikos procesai, kà

137 jau kalbëti apie eilinius pilieèius. Nemaþa dalis Lietuvos þmo- niø neteisingai manë, kad didelë infliacija ir ûkio nuosmukis buvo dël vidaus politikos klaidø, taèiau tai didþiàja dalimi buvo kaina uþ buvimà ekonominëje sovietinëje sistemoje. Kodël tuo metu buvo didelë infliacija? Vien tik pasakyda- mi, kad dël Lietuvoje ávykusios kainø liberalizacijos mes ne- pasieksime reiðkinio ðaknø. Planinæ Sovietø Sàjungos sistemà analizavæ ekonomistai akcentuoja faktà, kad sovietiniais laikais þmonëms bûdavo iðmokama daugiau pinigø, negu jie jø uþdirbdavo. Todël kaupësi santaupos, kuriø negalima bûda- vo iðleisti vartojimo prekëms. Daugelis mûsø dar puikiai prisimename deficito laikus, paskyras automobiliams, talonus kitoms prekëms pirkti ir t. t. Deficitas, paskyros ið esmës ir yra perteklinës monetarinës emisijos atspindys. Teko matyti vertinimø, kad ta tariamø pajamø dalis galëjo sudaryti apie 10–20 proc. kasmet. Todël toks priverstinis santaupø kaupimasis buvo tarytum laipsnið- kas vandens kaupimasis uþtvenkus upæ. Kodël visa tai beveik uþdaroje sovietinëje ekonominëje sistemoje nevirto didesne infliacija? Todël, kad infliacija buvo dirbtinai slopinama valstybiniu kainø reguliavimu. Tiesa, kainos ðiek tiek didëdavo, taèiau tai bûdavo maskuojama tokiais, atrodytø, paprastais triukais kaip „kokybës þenklas“ ar „indeksas N“, t. y. pateikiant á rinkà naujà ar neva geros kokybës prekæ bûdavo galima kiek kilstelti jos kainà. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ ir perëjus á rinkos eko- nomikà, ðita monetarinë „uþtvanka“ sprogo, ir tas ilgà laikà kaupæsis santaupø perteklius pakliuvo á vartojimo rinkà. To- dël didelë infliacija buvo ið esmës natûralus reiðkinys po to, kai kainos buvo liberalizuotos. Infliacija sunaikino santaupø perkamàjà galià, taèiau, kaip minëjau, didelë dalis tø santau- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI pø buvo iliuzinës, t. y. net nebuvo uþdirbtos.

138 1990–1993 m.: mokëjimas uþ sovietinës ekonominës sistemos klaidas (ûkio griûtis)

Kitas, paraleliai hiperinfliacijai vykstantis procesas buvo ekonomikos smukimas, kuris 1990–1993 m. bendrai sudarë per 60 procentø BVP. Galima teigti, kad ðis procesas taip pat buvo nuo mûsø politinës valios nepriklausantis dalykas, nors nemaþai þmoniø manë prieðingai, ir 1992 m. rinkimuose nu- baudë Sàjûdá – vël á valdþià iðrinko daug senø nomenklatûri- niø politiniø veikëjø, kurie ûkio griûtimi ir infliacija kaltino „ûkininkauti nemokantá Sàjûdá“. Jei á ðá laikotarpá þiûrësime per ekonomistø pasiûlos procesui modeliuoti naudojamos gamybos funkcijos prizmæ, tai tà milþiniðkà ûkio kritimà galima bûtø vertinti kaip didþiulio kapitalo kiekio praradimo laikotarpá. Kodël? Nemaþa dalis mûsø pramonës dirbo sovietiniuose indust- riniuose tinkluose, daþnai orientuotuose á sovietø karinës ma- ðinos kûrimà. Atgavus nepriklausomybæ, didelës dalies ðito labai specifiniams tikslams tinkanèio kapitalo tiesiog nebe- reikëjo, jis tapo ið esmës bevertis. Bandymas transformuoti pramonæ, pradëti gaminti daugiau vartojimo prekes pavyko tik ið dalies, taèiau nemaþai pramonës gigantø, ypaè dirban- èiø elektronikos, maðinø pramonës srityse, neiðgyveno nepaisant vyriausybës finansiniø injekcijø, paskolø garantavi- mo ir pan. Panaðûs procesai vyko ir energetikoje. Dël ûkio nuosmukio Lietuvoje ir kitose buvusiose Sovietø Sàjungos respublikose sumaþëjus energijos paklausai, turëjo maþëti ir mûsø ener- getiniø gigantø gaminamas energijos kiekis. Apibendrindamas ðá laikotarpá, noriu dar kartà pabrëþti, kad ðis didþiulis gamybos sumaþëjimas buvo struktûrinis reið- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kinys. Jokia ciklinë vidaus paklausos skatinimo politika ne- bûtø iðlaikiusi realaus BVP 1989 m. lygio.

139 Tiesa, nemaþai ekonomistø* abejojo, ar nuosmukis poso- vietinëse respublikose buvo toks didelis. Buvo teigiama, kad oficialioji statistika nesugebëjo deramai ávertinti gimstanèio smulkaus verslo kuriamo produkto. Be to, anot jø, ir sovieti- nës ekonomikos kuriamas produktas buvo gerokai perverti- namas.

1994–1998 m.: monetarinës reformos, stabilizacija ir vidinis blaðkymasis

Kitas Lietuvos ekonomikos raidos etapas (já galime pavadinti „stabilizacijos“ etapu) prasidëjo maþdaug 1994 m. Nors tais metais ekonomika vis dar krito, taèiau svarbios monetari- nës reformos, tokios kaip lito ávedimas 1993 m. birþelá, ir ypaè valiutø valdybos ávedimas 1994 m. balandá, padëjo stabilizuoti ekonominæ situacijà. Prieð tai stabilumui kenkë gana nestabilus rublio, vëliau talono, o ávedus lità – lito ir pagrin- diniø uþsienio valiutø santykis. Pavyzdþiui, prieð popieþiaus vizità á Lietuvà 1993 m. rug- sëjá lito kursas smarkiai susvyravo, kadangi valiutos spekuliantai tikëjosi, kad keli ðimtai tûkstanèiø piligrimø atsiveð daug valiutos, parduos jà, todël jos bus galima nusipirkti pigiau. Vien ðita perspektyva skatino juos ið anksto parduoti doleriø, tikintis atpirkti juos vëliau. Toks, atrodytø, su ekonomika nelabai susijæs epizodas labai smarkiai „ðokdino“ lito kursà. Natûralu, kad mûsø verslui tokiomis sàlygomis vykdyti verslà buvo nelengva. 1994 m. pradþioje politikai pradëjo ieðkoti paprasto ir efektyvaus sprendimo, kuris leistø stabilizuoti ekonomikà. Ge- riausias bûdas, jø galva, buvo lito kurso fiksavimas, tikintis makroekonominá stabilumà importuoti ið bazinës valiutos ða- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI lies. Ðia valiuta buvo pasirinktas doleris, nes þmonës taupë doleriais, jø daug cirkuliavo ðeðëlinëje ekonomikoje.

140 Þvelgiant á praeitá galima pasakyti, kad tai buvo vienas protingiausiø ekonominës politikos þingsniø Lietuvos istorijoje. Tai ir parodë kiti keleri metai. Tai buvo gana greito ûkio augimo ir optimizmo didëjimo metai, gerëjo biudþeto padë- tis (tiesa nemaþø problemø sukëlë bankø krizë). Þiaurioji ak- cija prieð mokesèiø nemokëjimà leido padidinti perskirstymà per biudþetà, pakelti mokytojø algas, todël bent jau ðita vi- suomenës grupë galëjo jaustis oriai. Antra vertus, kaip parodë tolesni ávykiai, valiutø valdybos iðgyvenimas iki ðiø dienø buvo daugiau atsitiktinis dalykas, nes buvo tarpsnis, kai mûsø paèiø politikai bandë jà sunai- kinti. 1996–1998 m. buvo daug premjero G. Vagnoriaus, E. Kunevièienës, B. Visokavièienës ir kitø politikø bandymø kvestionuoti valiutø valdybos tvarumà. Natûralu, kad tas kvestionavimas, daþniausiai vieðai, per laikraðèius, maþino pasitikëjimà ðiuo ekonominës politikos mechanizmu. Dël tokiø kalbø Lietuva iðgyveno kelias pasiti- këjimo litu krizes (jei naudotume Tarptautinio valiutos fon- do apibrëþimà, apibrëþiantá valiutos krizæ kaip didelá uþsienio valiutos atsargø praradimà per trumpà laikotarpá). Labiausiai apmaudu yra tai, kad ði politikø kritika rodë didþiulá nesu- pratimà, kokie makroekonominiai procesai tuo metu vyko Lietuvoje. Pavyzdþiui, tik ávedus valiutø valdybà, jau kità mënesá laik- raðèiuose buvo svarstoma, kiek gi ið tikrøjø vertas litas. Buvo mechaniðkai imami infliacijos skirtumai Lietuvoje bei JAV ir imta teigti, kad doleris jau vertas gerokai daugiau nei keturi litai. Kadangi Lietuvoje infliacija po valiutø valdybos ávedi- mo iðliko gana didelë ir infliacijos skirtumai su Vakarø ðali- mis buvo gana dideli, manyta, kad lito kurso fiksavimas to- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI * Þr. pavyzdþiui, Anders Aslund (2001), „Mitas apie gamybos nuosmuká þlugus komunizmui“, Pinigø studijos, Nr. 4.

141 kiomis sàlygomis neiðvengiamai ir labai greitai maþina mûsø eksportuotojø konkurencingumà, todël valiutø valdyba, anot ðiø politikø, turëjo greitai „susprogti“. Kokia logikos klaida buvo ðiuose teiginiuose? Greièiausiai politikus suklaidino tas faktas, kad lito ir dolerio kursas 4 ir 1 buvo dolerio rinkos kursas prieð pat valiutø valdybos ávedimà, o politikai padarë iðvadà, kad tas rinkos kursas atspindëjo fun- damentalø, pusiausvyros lito kursà. Jeigu imtume lito rinkos kursà kaip atspirtá, atrodytø, kad argumentai dël ðalies nekon- kurencingumo bûtø teisingi. Taèiau, á kà pabandþiau atkreipti dëmesá dar 1995 m. straipsnyje krikdemø laikraðtyje „Apþval- ga“, iðvados reikðmingai pasikeistø, jei pakeistume atskaitos taðkà. Ið tikrøjø litas buvo susietas su doleriu labai nuvertintu lygiu, todël grësmës konkurencingumui nebuvo net iðliekant nemaþai infliacijai. Pavyzdþiui, perkamosios lito galios áverti- nimai tuo metu rodë, kad vienas doleris turëjo panaðià perka- màjà galià kaip ir vienas (o ne keturi) litai. Taigi, kodël infliacija nenukrito taip greitai, susiejus lità su stabiliu doleriu? Dël to paties lito kurso nuvertinimo ver- slininkai pradëjo naudotis prekybiniu arbitraþu (tai yra ëmë naudotis matomais kainø skirtumais su Vakarø ðalimis). Jie eksportavo pigias þaliavas ir prekes á Vakarø rinkas, dël to ðiø prekiø kainos pradëjo pamaþu didëti. Prekybos arbitraþas vyko pradedant metalo lauþu, baigiant vartojimo prekëmis, kurias gyventojai maiðais gabeno á Lenkijà, Skandinavijos ðalis ir pan. Taigi pats kainø didëjimas buvo ðio lito nuvertinimo pasekmë. Reikëjo net keleriø metø, kad infliacija nukristø iki viena- þenklio skaièiaus. Taèiau dël ðiø infliacijos skirtumø Lietuva netapo nekonkurencinga, eksportas sëkmingai augo iki pat Rusijos krizës. Natûralu, kad to augimo tiesiog negalëjo bûti, SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI jeigu lito kursas bûtø buvæs vis labiau ir labiau pervertintas, kà teigë minëtieji politikai.

142 1998–1999 m.: Rusijos krizë – vienas geriausiø dalykø, nutikusiø Lietuvai

Taèiau ðità roþiná Lietuvos ekonomikos laikotarpá, kai nu- vertintas lito kursas leido kelti ekonomikà, nesunkiai ekspor- tuojant nelabai geros kokybës prekes, nutraukë Rusijos krizë, netikëtai uþklupusi tiek mûsø eksportuotojus, tiek ir politikus. Pernelyg optimistinis poþiûris á biudþeto pajamas sukëlë dideliø problemø valstybës finansuose. Taèiau, þiûrint atgal, galima sakyti, kad Rusijos krizë buvo vienas geriausiø dalykø, nutikusiø Lietuvai, nes mûsø eks- portuotojai sugebëjo perorientuoti eksportà ið nestabiliø, ne- mokiø Rytø rinkø á kur kas daugiau þadanèias, taèiau kartu ir reiklesnes Vakarø rinkas. Ðitas atsisukimas veidu á Vakarus vyko stebëtinu greièiu, todël mûsø ekonomikos nuosmukis buvo palyginti ðvelnus, turint omenyje tai, kad prieð Rusijos krizæ per 40 proc. eksporto keliaudavo á Rytus, o po krizës ðita dalis sumaþëjo daugiau nei dvigubai. Vakarø ekonomikos 1998–2000 m. kaip tik turëjo pakilimo laikotarpá dël „in- ternetinio burbulo“ pûtimosi ir optimistiniø lûkesèiø dël ûkio naðumo didëjimo, kurá lëmë naujø technologijø – kompiute- riø, telekomunikacijø, interneto – plitimas. Nepaisant gana lengvo nuosmukio mûsø realioje ekonomikoje, valstybës finansai balansavo ant labai pavojingos ribos. Tuo metu Vyriausybë daugiausiai skolinosi vidaus rinkoje litais ir trumpiems laikotarpiams. Bankai, matydami augantá biudþeto deficità, pradëjo reikalauti vis didesniø pa- lûkanø uþ tuos vertybinius popierius. Deficitas tuo metu di- dëjo ne tik dël ciklinio ekonomikos nuosmukio, bet ir dël tokiø dalykø kaip paskola „Maþeikiø naftai“ ar indëliø kom- pensavimas. Todël vertybiniø popieriø palûkanos vis didëjo. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Bankai pamatë, kad valdþia nenustojo skolintis ir uþ 10–12 procentø, galiausiai jau ir uþ 17 proc. Tada jie iðsigando, kad

143 valdþia pabandys save ið ðitos auganèios skolos „iðvaduoti“ devalvuodama lità, todël prasidëjo labai nemalonios kalbos apie lito stabilumà, kas dar labiau komplikavo situacijà. Taèiau naujojo premjero A. Kubiliaus pastangomis ðità pa- nikà pavyko nuraminti, nes Vyriausybë sugebëjo pasiskolinti uþsienio bankuose ir iðsisukti ið ðios pragaiðtingos spiralës.

2000–2003 m.: naujas stabilizacijos ir augimo etapas, vieðøjø finansø identiteto krizë

Stabilizavusis ekonomikai ir nukritus palûkanoms, netrukus á ûká vël sugráþo optimizmas. 2000–2003 m. buvo greitë- janèio ûkio augimo etapas. Taèiau tuo metu pradëjo ryðkëti nauja problema, kurià keliose nacionalinëse ûkio strategijose esu ávardijæs kaip vieðøjø finansø identiteto krizæ. Jeigu net premjero G. Vagnoriaus laikais biudþetas buvo nedidelis Va- karø standartais, bet didþiausias bent jau naujosios Lietuvos istorijos laikais, tai po Rusijos krizës perskirstymo per biu- dþetà dalis ëmë maþëti. Kadangi valdþia ir toliau buvo uþsimojusi finansuoti visas, kokios tik ámanomos, funkcijas – sveikatos apsaugà, ðvie- timà, aukðtàjá mokslà, socialiná draudimà ir paramà, pradëjo ryðkëti didelis apsiþiotø funkcijø ir turimo biudþeto neatiti- kimas. Situacijà vaizdþiai apibûdinti galima Sàjûdþio laikais viename „Atgimimo“ numeriø iðspausdinta karikatûra – vals- tybë ant didelio uþpakaliuko mauna maþas kelnytes, kurios braðka per siûles ir pradeda lásti negraþus dalykai. Todël nieko neturëtø stebinti tai, kad mokytojai daug metø uþdirbdavo maþiau nei ðalies atlyginimø vidurkis, kad pensi- ninkai gauna apie treèdalá vidutinës algos, kai Vakaruose bent du treèdalius, kad beveik pusæ sveikatos apsaugos finansavi- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI mo sudaro tiesiai ið savø kiðeniø traukiami vokeliai, kad poli- cininkai, gaudami vergiðkas algas, pasuko vis didesnës korup-

144 cijos keliu, kad daug sàþiningø medikø ar mokytojø turëjo emigruoti ir t. t. Deja, ðis ûkio augimo etapas nebuvo iðnaudotas nei rim- tesnëms reformoms, kurios arba galëjo sumaþinti valdþios pri- siimtø funkcijø, arba padidintø santykiná biudþetà bent jau arèiau naujøjø ES nariø lygio. Prieðingai, vis daugëjo mokes- èiø sistemos skyliø, o lengvatos, suteiktos 10 deðimtmeèio pradþioje kûrybiniams darbuotojams ar smulkiems amatinin- kams, iðplito taip, kad iðtisi ûkio sektoriai faktiðkai tapo at- leisti nuo mokesèiø, apimant ir þemës ûká. Kaip ne kartà esu sakæs, tas maþas Lietuvos biudþetas buvo ne dël maþø mokes- èiø tarifø, o dël gausëjanèiø mokesèiø sistemos skyliø.

2004–2007 m.: Lietuvos ekonomikos aukso amþius, uþliûliavæs politikus

Dar vienas etapas, kuris taip pat buvo labai greito augimo, didelio optimizmo laikotarpis, bet kuris nusipelno iðskyrimo ðalies istorijoje, prasideda 2004 m. Lietuva galø gale ávykdë pagrindinius politinës dienotvarkës tikslus, – ástojo á ES, á NATO. Pradëjome gauti ES finansinæ paramà, kuri gerokai sustiprino mûsø ekonomikà, taèiau ðitas optimizmo laikotarpis iðryðkino ir tam tikras problemas. Ið dalies dël klaidingø lûkesèiø, kad uþsienieèiai galës pirkti mûsø bûstus (kà jie laisvai galëjo daryti ir iki stojimo á ES) maþdaug 2004 m. pradþioje pradëjo kilti nekilnojamojo tur- to burbulas, kuris vëliau lëmë netvarø investicijø á nekilnoja- màjá turtà bumà. Prie ðio proceso prisidëjo ir mokestinës val- dþios lengvatos bûsto paskoloms, neávestas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams ir pan. Ðiame etape buvo padaryta ir kitø labai rimtø ekonominës SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI politikos klaidø, kaip elektros energetikos ástatymo, leidusio be svariø ekonominiø prieþasèiø branginti elektrà dvigubai,

145 priëmimas 2004 m. viduryje. Tà politikø praþiûrëjimà ið dalies galima paaiðkinti prezidento apkaltos epopëja ar perdëtu dëmesiu neva labai strateginei „Maþeikiø naftai“, kuri politikoje padarë daug politiniø lavonø ir nepelnytø didvyriø. Elek- tros bei vieðojo transporto paslaugø kainø didinimas 2005 m. (po 5–6 metø pertraukos) didele dalimi lëmë vienà didþiau- siø strateginiø nesëkmiø – euro neásivedimà, nors Lietuva tu- rëjo vienas geriausiø startiniø sàlygø ðiam svarbiam procesui sëkmingai uþbaigti. Didelis infliacijos ðuoliukas stojimo á ES mënesá „iðkrito“ ið vartotojø kainø indekso po metø (2005 m. geguþës mën.) ir tai sukûrë labai gerà startinæ, bazinæ pozicijà maþai infliacijai, tik nereikëjo daryti klaidø su administruojamomis kainomis. Deja, „namø darbus“ infliacijos srityje valdþia nesëkmingai bandë pakeisti ES kaltinimais, kad ji turi papildomà, ûkio iðsivystymo kriterijø kandidatëms á euro zonà. Ðis kaltinimas subliûðko nu- tarus á euro zonà priimti panaðaus iðsivystymo lygio Slovakijà. Ðiuo laikotarpiu toliau tæsësi vieðojo sektoriaus krizë, kuri galø gale virto ir mokytojø streikais, tolesniu aukðtojo mokslo degradavimu. Reaguodamas á finansinæ sausrà, pastarasis metësi á pinigø paieðkas, priimdamas beveik visus, kas tik nori studijuoti, kurdamas abejotinos kokybës mokamas programas bei ið esmës pardavinëdamas diplomus. Ðitie geri ekonominio augimo laikai, kurie yra patogus metas daryti rimtas struktûrines reformas, nes reformø skausmà uþgoþia greitas pajamø didëjimas, deja, buvo tuðèiai iðeikvoti plaukimui pasroviui, o politinë valia buvo koncentruojama vienam trigalviam energetiniam projektui. Ðiuo atveju vël buvo prisimintas senas Lietuvos „vëþys“ – natûriniai mainai. Anks- èiau jie pasireiðkë leidimu sovietiniø ámoniø direktoriams mai- nyti paskolas á akcijas arba þemës „kilnojimu“. Kokià átakà SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI korupcijai, neteisingumo jausmo plitimui Lietuvoje visi ðie bendras prieþastis turintys epizodai padarë, matome.

146 2008–2009 m.: naujø iððûkiø laikotarpis

Paskutinis mûsø ekonominës transformacijos etapas – tai dabartinis laikotarpis. Kaip sako tautieèiai, - bëda po vienà nevaikðto. Á vienà krûvà susimetë globali finansø krizë, Lietu- vos nekilnojamo turto burbulo sprogimas, pasaulinis maisto brangimas ir sunkûs energetiniai iððûkiai, atsiradæ dël to, kad nebuvo pasirengta nei Ignalinos atominës uþdarymui, nei dujø brangimui, nors organiniø iðtekliø brangimo tendencijos pasaulyje jau buvo stebimos senai. Bûstø renovacijos programa, kuri sumaþintø dujø importo poreiká, taip pat vertintina kaip visiðkas fiasko. Nëra didelio progreso ir didinant atsinauji- nanèiø energijos ðaltiniø dalá ðalies energijos balanse. Lyg to bûtø maþa, prieð 2008 m. rinkimus vël pasikartojo sena bëda, nuolat besikartojanti nuo 1996 m. Seimo rinki- mø – politinis verslo ciklas. Politikai, siekdami maksimizuoti perrinkimo tikimybæ, vis mëgina palenkti rinkëjus prieð pat rinkimus skolindamiesi pinigø, kad padidintø pensijas, socialines iðmokas, biudþetininkø atlyginimus. O po rinkimø, nors ir tvanas... Todël ðiuo metu Lietuva iðgyvena dar ir biudþeto krizæ. Kitaip tariant, tenka verþtis dirþus, nors jei ûkio pakilimo metais bûtume kaupæ finansinius rezervus, ðiuo metu bûtø galima turëti didesnius biudþeto deficitus. Bet Lietuva, prieðin- gai nei Estija, neturi nei fiskalinës drausmës kultûros, nei normaliø fiskaliniø taisykliø, todël ðiuo metu turi bûti maþi- namos biudþeto iðlaidos, didinami mokesèiai, kad susidarius situacijai, kai finansø rinkos nenori skolinti arba skolina uþ labai didelæ kainà, valstybë netaptø nemoki. Verta atkreipti dëmesá ir á tai, kad nemaþai daliai politikø globali finansinë krizë yra tas patogus figos lapelis, leidþiantis SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI pridengti savo paèiø neveiklumà. Norisi tikëtis, kad Lietuva sëkmingai áveiks ðá laikotarpá.

147 Krizës, ypaè kai nëra kur trauktis, daþnai sukuria trûkstamà politi- næ valià ryþtingiems veiksmams ir po keleriø metø, iðsilaiþæ þaiz- das, vël gráðime á paþangos kelià. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

148 LMA sesijoje. Ið kairës: LMA narys korespondentas Rymantas Kaþys, LMA akad. Ramutis Bansevièius, LMA narys korespondentas Vytautas Kaminskas ir LMA narys korespondentas Vytautas Ostaðevièius SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

149 Politologas Marius Kundrotas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

150 Lietuvos Sàjûdis: persitvarkymas ar atgimimas?

MARIUS KUNDROTAS, POLITOLOGAS, LIETUVIØ TAUTINIO CENTRO PIRMININKAS

Ðiemet sutikome Sàjûdþio dvideðimtmetá. Daugeliui èia susilieja asmeninë ir bendra patirtis, istorija, ðiandiena. Þvelg- dami ið ávairiø perspektyvø, galime susidaryti atitinkamas ið- vadas, áspûdþius, vertinimus – ið kur atëjome ir kur einame? Ar ðiandien Sàjûdþio idealai dar turi prasmæ, o gal jo reikðmë visai kita, nei anuomet atrodë? Ið kur gimë Sàjûdis ir kur jis atvedë? Joks fenomenas ar faktas nebus deramai suvoktas be savo konteksto. Sàjûdis atsiskleidþia tautos raiðkos perspektyvoje, sudarydamas joje reikðmingà atkarpà, taèiau á jà ir ið jos veda gausybë gijø. 1940 m. uþslinkusi sovietinë okupacija sunaikino Lietu- vos valstybæ, taèiau ne tautà. 1941 m. sukilæ lietuviai atkuria savo ðalies suverenitetà, taèiau jau po ðeðiø savaièiø já sugriau- na antra okupacija, ðásyk – nacistinë. 1944 m. gráþæ sovietai SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI darsyk uþgrobia Lietuvà, dabar jau beveik pusei amþiaus. Jau 1944 m. ásiplieskia Lietuvos partizanø rezistencija.

151 1949 m. ásisteigia jungtinë rezistencinë organizacija – Lietu- vos Laisvës Kovos Sàjûdis. Okupantai atsako þudynëmis, kan- kinimais, tremtimis. 1956 m. ginkluotoji rezistencija prak- tiðkai uþgniauþiama. Lietuviø laisvës kova ágauna alternatyvias formas, þinomas disidentinio judëjimo vardu. Jo iðraiðkomis tampa savilaida, ugdymas, atsiðaukimai. Susiklosto ávairios kryptys ir srovës, aðtun- tajame deðimtmetyje atsitiktines rezistencines grupes keièia organizuoti sàjûdþiai. 1968 m. gimsta Ramuvos ir þygeiviø judëjimai, 1972 m. – Lietuvos Katalikø Baþnyèios Kronika, 1976 m. – Hel- sinkio grupë, 1978 m. – Lietuvos laisvës lyga (LLL). Daugelis tiesiog lieka gyventi, kurti ir dirbti. Gûdþios okupacijos laikmeèiu dega ðeimø þidiniai, skamba lietuviðkos dainos ir pasakos, atstatinëjamas kraðto ûkis, infrastruktûra, pra- monë, kuriami spektakliai ir filmai. Okupantai galëjo uþvilkti þmonëms uniformas, taèiau ne jø galioje buvo prasibrauti á dvasià. Protà ir garbæ þmogus gali prarasti tik pats. Lietuviø tauta apgynë savo kalbà, kultûrà, savimonæ. Ið- saugojus tautà, iðlaikoma svarbiausia sàlyga perspektyvoje atkurti valstybæ. 1987 08 23 Lietuvos laisvës lyga surengia demonstracijà prie Adomo Mickevièiaus paminklo, jos tema – J. Ribentro- po-V. Molotovo paktai, jø atskleidimas, pripaþinimas ir pa- smerkimas. Demaskavimu siekiama panaikinti ðio suokalbio pasekmes – Lietuvos okupacijà, kurià sovietai vieðai skelbë „ið- vadavimu“. Ðis mitingas þymi tautos atgimimo pradþià1. Laisvës lyga aiðkiai pasisako uþ Lietuvos valstybës atkûri- mà. Sovietai griebiasi diplomatijos. Apeliuojant á kompromi- sà rengiami amortizacijos projektai. Radikalûs tautiniai siekiai daugeliui ið tiesø pasirodë per staigûs. Atsiranda „saikingesni“ variantai. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI 1988 06 03 gimsta Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdis (LPS), iðrenkama iniciatyvinë grupë, 1988 10 22–23 ávyksta steigia-

152 masis suvaþiavimas2. Jau pats vardas liudija oficialø tikslà – ágyvendinti Lietuvoje „perestroikà“, sovietø valdþios dekla- ruojamà sistemos „persitvarkymà“. Lietuvos ateitis atsiduria kryþkelëje. Dar 1988 05 21 iniciatyvinës grupës atstovas Algimantas Èekuolis raportuoja „perestroikos architektu“ vadinamam Aleksandrui Jakovlevui: „Tik tautos remiamas þmogus gali padëti mums, Lietuvos komunistams, kontroliuoti judëjimà“3. 1988 08 14 Vilniaus mitinge LLL iðkeltà Trispalvæ lydëjo dar ádomesnës A. Èekuolio áþvalgos: „Ar nevertëtø pagalvoti, kad bûtent trispalvë taptø LTSR vëliava? Atimtume paskutiná sim- bolá ið mûsø separatistø, nacionalistø ir ekstremistø“4. 1988 11 20 A. Èekuolio interviu JAV lietuviø laikraðèiui „Laisvoji Lietuva“ apibrëþti jau veikianèio LPS uþdaviniai: „Sàjûdis yra Gorbaèiovo perestroikos reiðkinys Lietuvoje“, „Sàjûdis nëra partija, nëra organizacija, nëra opozicija valdþiai, nëra nacio- nalistinë organizacija“, „ji siekia ágyvendinti tik tikràjà lenini- næ tarybø valdþià“5. Siekiai iðlaikyti, perimti, kontroliuoti iðsakomi daugiau nei aiðkiai. Dël viso pikto, apraminama iðeivija, jog nesitikëtø per daug. Neþiûrint startinës padëties, ávykiai greitai pakrypsta visai kita linkme.

1 Baltijos kraðtø kelias á nepriklausomybæ 1987–1989 metai. Sud. V. Skuodis. – V., 1997, p. 5 2 Trumpa ávykiø chronologija // Lietuvos Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas. – V., 1998, p. 352–355 3 V. Landsbergis. Sàjûdþio taktikos evoliucija // Lietuvos Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas. – V., 1998, p. 19 4 A. Terleckas. Laisvës Lygos vaidmuo sutrukdant Lietuvos okupacijos ir aneksijos áteisinimà // Lietuvos Laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki nepriklausomybës. Sud. G. Ðidlauskas. – V., 2004, p. 45 5

SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI A. Liekis. Lietuvos Laisvës lyga // Lietuvos Laisvës lyga: nuo „Laisvës ðauklio“ iki nepriklausomybës. Sud. G. Ðidlauskas. – V., 2004, p. 24–25

153 Sàjûdis uþima daug dëkingesnæ pozicijà uþ LLL. Jai atvirai reikalaujant nepriklausomybës, LPS apsiribojo kultûrinio ir ekonominio „suvereniteto“ siekiu – „suvereniteto TSRS su- dëtyje“. Ðis modelis ið esmës atitiko dalinës decentralizacijos scenarijø, jau iðbandytà N. Chruðèiovo ir vël prisimintà M. Gorbaèiovo laikais. Iðryðkëja skirtingos vizijos ir strategijos, taèiau ðis etapas pasirodo tik didþiulio proceso pradþia. Sàjûdis gauna pusiau legalø statusà – jis netampa oficialia reþimo institucija, taèiau pernelyg nepersekiojamas, veikia vie- ðai, daþnai – su valdþios pritarimu. Ði situacija leidþia pritraukti gana plaèius visuomenës sluoksnius, kas rezistencinëms orga- nizacijoms tiesiog nebuvo ámanoma. Sàjûdþio viduje gausëja patriotinës jëgos, greitai ágavusios lemiamà reikðmæ. 1988 m. vasarà dar toli iki masinës organizacijos, kurios pavadinime ryðkiausiu taps þodis „Sàjûdis“. Iniciatyvinæ gru- pæ sudarë vos 35 þmonës, daugiausiai – mokslinës ir kûrybi- nës aukðtuomenës atstovai, 17 ið 35 oficialiai priklausë LKP – Lietuvos Komunistø partijai6. 1988 m. rudená, steigiamajame suvaþiavime, jau dalyvauja 1021 delegatas, atstovaujantis geram tûkstanèiui ávairiø paramos grupiø. Politinis spektras iðauga. 1988 11 10 atgimsta Lietuviø tautinio jaunimo sàjunga „Jaunoji Lietuva“, 1989 m. atsikuria De- mokratø partija, Krikðèioniø Demokratø partija, Tautininkø sàjunga, Socialdemokratø partija, ásisteigia Þaliøjø partija. 1988–1989 m. sandûroje iðsisluoksniuoja trys pozicijos: atvira deokupacinë – LLL, „Jaunoji Lietuva“, Demokratø partija, kompromisinë suverenistinë – Sàjûdis, lojali reformisti- në – LKP. Dauguma kitø partijø dar tiktai kûrësi, o reakcin- goji ir modernioji komunistø platformos dar nebuvo galutinai iðsiskyrusios. Uþtai prasideda fragmentacija LPS viduje. Sàjûdþio gretose susiklosto trys atitinkamos stovyklos. Vie- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ni remia sovietø reþimo atsinaujinimà. Kiti siekia Lietuvos valstybës atstatymo. Treti laukia, kurlink viskas pakryps.

154 Sàjûdþio avangardo pozicijos, atsiskleidusios tautinëje sto- vykloje, atitiko LLL, „Jaunosios Lietuvos“, Demokratø partijos linijà. Jei kas ir skyrësi, tai veikiau – taktika: vieni veikë iðorëje, kiti – viduje. Laisvës lygos artikuliuoti tikslai Sàjûdy- je ágavo gerokai platesnes perspektyvas, taèiau uþ jas dar pri- sieina grumtis tiek su savais, tiek su svetimais. Ðiandien ápras- ta kalbëti apie vienà Sàjûdá, taèiau pirmiau teko apsispræsti, koks jis bus. Þinoma, ðios definicijos labiau atsispindëjo virðuje. Dau- gelis eiliniø þmoniø menkai skyrë tokius niuansus – „persitvarkymas“, „suverenitetas“ ar „nepriklausomybë“, daþnai tai atrodë tas pats. Tautai rûpëjo aiðki pozicijø alternatyva: „uþ“ arba „prieð“, su sovietais arba su Lietuva. Sàjûdþiui prisitraukus patriotiná sluoksná, pradinis turinys ir kryptis pasikeièia. Rezistencinës grupës iðryðkina pozicijas ið- orëje, tautinë srovë átvirtina jas viduje, apaèioje platformà sudaro pati tauta. Ðis trigubas spaudimas lëmë fundamentalià stra- teginæ raidà. Suverenitetà keièia nepriklausomybë. 1989 02 16 valstybës atkûrimas skelbiamas oficialiu Sàjûdþio tikslu. Sàjûdis virsta auditorija tiems, kuriuos sovietø scenarijaus autoriai taip stengësi atriboti, suskaldyti ir suþlugdyti. Strate- gija buvo gudri, taktika pasirodë nevykusi. Praþiopsotos es- minës detalës, apsiþiûrëjus, jau buvo vëlu. Þmonës uþuodë laisvæ. Lietuva jau buvo prabudusi. 1988–1989 m. gatvëse ir aikðtëse ásiplieskia daugiatûks- tantiniai mitingai ir demonstracijos. 1989 03 26/04 09 TSRS Aukðèiausios Tarybos rinkimuose Lietuva iðsirenka 42 deputatus, 36 ið jø – Sàjûdþio atstovai7.

6 V. Èepaitis. Sàjûdis ir LKP // Lietuvos Sàjûdis ir valstybës idealø ágyvendinimas. – V., 1998, p. 52 7

SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Baltijos kraðtø kelias á nepriklausomybæ 1987–1989 metai. Sud. V. Skuodis. – V., 1997, p. 189 V. Èepaitis. Su Sàjûdþiu uþ Lietuvà. – V., 2006, p. 459

155 1989 08 23 Lietuvos, Latvijos ir Estijos þmonës sujungia savo rankas grandioziniame Baltijos kelyje. Suskamba atgimimo giesmë: „Bunda jau Baltija“ – „Atmostas Baltija“ – „Ärgake Baltimaad“. Iðauðta „dainuojanti revoliucija“. 1990 02 24 vyksta LTSR Aukðèiausiosios Tarybos rinki- mai8. Absoliuèià tautos balsø daugumà laimi Sàjûdþio linija. Aukðèiausiosios Tarybos pirmininku iðrenkamas Sàjûdþio vadovas Vytautas Landsbergis. 1990 03 11 LTSR Aukðèiausioji Taryba skelbia Lietuvos nepriklausomybës atkûrimà. Gràþinamas valstybës vardas – Lietuvos Respublika. Atstatoma 1938-øjø Konstitucija iðlai- kant istoriná, juridiná ir politiná tæstinumà. Aukðèiausioji Ta- ryba virsta Atkuriamuoju Seimu, o jo pirmininkas V. Land- sbergis faktiðkai uþima Prezidento – valstybës vadovo pareigas. 124 deputatai balsuoja uþ valstybës atstatymà. 3 deleguoti á Maskvà. Susilaiko tik lenkø frakcija – 6 deputatai9. Absoliu- èios daugumos sprendimu Atkuriamasis Seimas ágyvendina savo misijà. Lietuva uþveda galingà iðsivadavimo mechanizmà. 1990 05 04 atitinkamà þingsná þengia Latvija, 1990 06 12 suvere- nia valstybe pasiskelbia Rusija, 1990 07 27 – Baltarusija, 1990 08 23 – Armënija, 1990 08 30 – Tatarstanas. 1991 12 08 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovai – Borisas Jelcinas, Stanislavas Ðuðkevièius ir Leonidas Kravèiu- kas – Baltarusijos Beloveþo girioje oficialiai panaikina TSRS. Nepriklausomybës ágyvendinimas uþsibaigia. Þlugus imperi- jai, atsiskyrusios ðalys – Lietuva, Latvija, Estija, Armënija, Gru- zija ir kitos „sàjunginës respublikos“ – galutinai tampa lais- vomis valstybëmis. Lietuviø kova uþsibaigia ðlovinga pergale. Drauge su laisve ateina savi iðbandymai, taèiau dabar atsiranda proga juos SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI spræsti patiems. Lietuvos valstybingumo kelyje daug pasiek- ta, kai kas prarasta, ðis tas praleista. Iððûkiai buvo stiprûs, jø

156 bûta daug, sprendimams reikëjo dràsos, iðminties, atsako- mybës. Ne viskas pasirodë ámanoma, taèiau ágyvendinti es- miniai tikslai. 1. Atkurta Lietuvos valstybë. Lietuviø tauta atgavo savo egzistencinæ erdvæ. Atgijo istorija, kalba, kultûra. 2. Konstituciðkai átvirtinti tautiniai valstybës pagrindai. 1990 m. gràþinta 1938-øjø Konstitucija, priimtas Laikinasis Pagrindinis ástatymas, 1992 10 25 referendumu priimta ðiuo- laikinë Konstitucija. Apibrëþti valstybës gyvavimo principai: „Lietuviø tauta, prieð daugelá amþiø sukûrusi Lietuvos valsty- bæ“, „ákûnydama prigimtinæ þmogaus ir Tautos teisæ laisvai gyventi ir kurti savo tëvø ir protëviø þemëje – nepriklausomoje Lietuvos valstybëje“, „atgimusios Lietuvos valstybës pi- lieèiø valia priima ir skelbia ðià Konstitucijà“. „Lietuvos vals- tybë yra nepriklausoma“. „Lietuvos valstybæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. 3. Sudaryta demokratinë santvarka. Átvirtinta tautos galia valdyti savo valstybæ abiem demokratiniais bûdais – tiesiogiai ir iðrinktø atstovø. Áteisintos asmens, bendruomenës, ti- këjimo, þodþio, saviraiðkos, þiniasklaidos ir susirinkimø laisvës. Þmogus vël tapo gerbiamas drauge su savo tauta.

8 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posëdþio stenograma, 1990 03 11 // Lietuvos Respublikos Seimo posëdþiai. Stenogramos, garso áraðai // Lietuvos Respublikos Seimas http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.ses_pos?p_ses_id=1 1990 02 24 iðrinkti 90 deputatø. 43 apygardose 1990 03 04, 1990 03 07, 1990 03 08, 1990 03 10 surengtas pakartotinis balsavimas. 1990 03 11 duomenimis, iðrinkti 133 deputatai. Dar 8 deputatai iðrinkti 1990 04 10, 1990 04 18, 1990 04 24, 1990 11 24. 9 Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo

SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI posëdþio stenograma, 1990 03 11 // Lietuvos Respublikos Seimo posëdþiai. Stenogramos, garso áraðai // Lietuvos Respublikos Seimas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=251084

157 Greta ðiø sprendimø, atsiranda spragos ir klaidos. Retas jø iðvengia, ypaè kai apskritai kas nors vyksta, taèiau laiku neap- siþiûrëjus, teorija virsta fikcija, praktika atsiskiria, o pergales keièia pralaimëjimai. 1. Átvirtintos okupacinës sienos. Lietuvos Respublika atkurta tiktai LTSR erdvëje. Karaliauèiaus kraðtas, Suvalkø– Punsko–Seinø trikampis, rytø ir pietø pakraðèiai lieka uþ Lie- tuvos valstybës ribø. 2. Áteisinta kolonizacija. Nepriklausomybës atstatymo laiku Lietuvoje gyvenantys sovietø okupantai automatiðkai tampa Lietuvos Respublikos pilieèiais. Priimtas „nulinis“ piliety- bës modelis, gerokai prieðtaraujantis tautinës valstybës restitucijai. 3. Suþlugdytas desovietizacijos mechanizmas. Penktosios kolonos atstovams, konformistams, kolaborantams palikti ga- lingi átakos svertai. Sudarytos sàlygos reanimacijai. Svetimðaliø problema Lietuvoje nebuvo tokia opi, kokià pa- tyrë Latvija ir Estija. Skaièiaus atþvilgiu, atëjûnai rimtos grës- mës Lietuvai nesudarë. Lietuviai galëjo sau leisti tai, kas lat- viams ir estams bûtø reiðkæ saviþudybæ. Automatinis pilietybës suteikimas tarsi leido iðvengti aðtriø tautiniø konfliktø arba kal- tinimø jais. Uþsitikrintas liberalios demokratijos ávaizdis auko- jant tautinius idealus, taèiau tai buvo þingsnis cinizmo linkme. Sudarytas grësmingas juridinis, politinis, moralinis precedentas – okupacijos ir kolonizacijos legalizavimas. Atsiranda savotiðkas áspûdis, jog bet kas gali uþgrobti svetimà ðalá, iðnai- kinti vietinius gyventojus, atkelti savo kolonistus iðvengda- mas atsakomybës. Ðis precedentas padràsina viso pasaulio im- perialistus. Latvijos, Estijos, Karaliauèiaus kraðto atþvilgiu, tai buvo iðdavystë. Sienø klausimas valstybës atstatymo aplinkybëmis tapo SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI ypaè subtilus. Jokia valstybë negali egzistuoti be konkreèiai apibrëþtos teritorijos. Ðiame kontekste galima aiðkiai supras-

158 ti, jog pradþioje siekta atkurti Lietuvà jau turimose erdvëse, kitø teritorijø klausimà atidedant ateièiai. Problema iðryðkëja dël to, jog ðis atidëjimas pasirodë esàs neribotas. Latvija ir Estija ðiuo klausimu atrado savyje daugiau poli- tinës valios. Latvija oficialiai ávardijo sovietø laikais Rusijos okupuotà Abrenæ savo valstybës dalimi, Estija iðlaikë tokias paèias pagrástas pretenzijas á Petserá. Jei valstybingumo atkû- rimu Lietuva þengë Baltijos ðaliø prieðakyje, tai valstybingumo átvirtinimu ðiaurinës seserys mus stipriai pralenkë. Sunkiausiai atsiliepë desovietizacijos proceso þlugimas. Ko- munistø partijos ðulams, KGB darbuotojams, okupacinës administracijos atstovams faktiðkai paliktos visos prieigos gráþti á valdþià. Uþuot kûrus laisvos valstybës struktûras, daugeliu atvejø perimti seni sovietiniai kadrai. Konjunktûra atgimsta transformuotu pavidalu. Atrodë, jog visa sistema gráþta á savo vëþes, lieka tiktai ábrukti Vyèiui á rankas kûjá su pjautuvu, perduoti valdþià Algirdui Mykolui Brazauskui ir susirasti naujà vadovaujantá centrà – jei ne Maskvoje, tai kur nors kitur. Dramatiðkumà sudarë ne tai, jog atgijo komunistinë ideologija ar atkurta sovietinë okupacija, kas jau praëjo. Desovieti- zacijos þlugimas prikëlë jëgas, kurios dabar atëjo su kitomis vëliavomis. Didþiausia problema tapo jø atsineðtas mentalitetas, konjunktûra, praktika. Ásigali cinikai, galintys tapti bet kuo, jei tik to reikalauja sava gerovë. Idëjos, principai, vertybës ðiam sluoksniui ágavo grynai instrumentinæ reikðmæ. Komunizmas, patriotizmas, demokratija jø lûpose skamba vienodai, virsda- mi sausomis deklaracijomis, uþ kuriø slypi dvasios, proto ir valios tuðtuma. Jei èia ir galima áþvelgti ideologijà, tai buvo nihilizmo ideologija, kurioje vienos kaukës keitë kitas. Desovietizacijos principø atmetimas áteisino ðià gyvenimo sampratà. Kolaboravimas, konformizmas, mimikrija pri- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI lyginti jei ne dorybei, tai neiðvengiamybei. Problema buvo ta, jog problemos èia neáþvelgta, uþtai cinizmas triumfavo.

159 Dar vienu iðbandymu tapo prieðtaringa „ðoko terapija“ – staigi, drastiðka, diletantiðka privatizacija, anarchiðka rinkos liberalizacija, laukinë kapitalizmo versija. Daugiausiai ðiame pro- cese iðloðia tie, kas turëjo stipriausias startines pozicijas – no- menklatûra, spekuliantai, reketas. Aðtrëja socialinë atskirtis, átampa, visuomenës susiprieðinimas. Valstybës totalitarizmà kei- èia rinkos totalitarizmas, absoliuèià kolektyvizacijà – absoliuti privatizacija, niveliacijos vietoje ásisiautëja entropija. Ðitoks brutalus modelis, pereinant ið vienos sàrangos á ki- tà, pasirinktas gal tiktai trijose posovietinio likimo ðalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje. Dësninga, jog visose ðiose vals- tybëse laukinio kapitalizmo etapà sekë sovietiniø jëgø renesansas, iðpranaðautas „tvirtos rankos“, tvarkos ir stabilumo il- gesio. 1990–1991 m. Lietuvos politinæ arenà dalijasi dvi anta- gonistinës jëgos – Sàjûdis ir LKP. 1991–1992 m. iðsisluoks- niuoja ávairiaspalvë partijø, sroviø, stovyklø sistema. 1992– 1993 m. jau turime iðtisà ideologiná spektrà. 1991–1992 m. sandûroje Sàjûdþio apibrëþtis ið esmës pa- sikeièia, jo platforma koncentruojasi á vienà politinæ srovæ, kitoms srovëms sudarant savas struktûras. Atsiranda savotið- ka atskirtis tarp Sàjûdþio kaip institucijos ir Sàjûdþio kaip ju- dëjimo. Realiai Sàjûdis virsta partija, jà lieka tik formalizuoti. 1993 05 01 V. Landsbergio vadovaujama Sàjûdþio srovë oficialiai organizuojasi á partijà, ji pasivadina Tëvynës sàjunga – Lietuvos Konservatoriais, ágaudama apibrëþtà tapatybæ ben- drame politiniame kontekste. Sàjûdis lieka visuomenine organizacija. 1990 m. jis ásivar- dija Lietuvos Sàjûdþiu, jo vadovu iðrinktas Juozas Tumelis, 1992 m. – Juozapas Algirdas Katkus, 1993 m. – Romas Ba- tûra, 2000 m. – Rytas Kupèinskas. Daugumà sudarant kon- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI servatoriams ir jø simpatikams ði organizacija ágauna tam tik- rà politinæ linijà, taèiau galutinai su jokia partija nesusilieja.

160 Þinoma, ið ankstesnio tautos judëjimo èia susitelkia tik jo fragmentas. Atrodë, jog bendras tikslas pasiektas, Lietuva atkûrë ne- priklausomybæ. Sulig tuo uþsibaigia vieningo Sàjûdþio moty- vacija. Daugelis kitø tikslø jau buvo skirtingi, o kai kurie tiesiog prieðingi. Drauge su ðûkiais „Lietuva – lietuviams“, ásiþiebë viltys „Gyvensime kaip Ðvedija“ ir „Darysime, kà norësime“. Ðiuos siekius á vienà suvedë bendra priemonë – iðsivadavimas ið so- vietø vergovës. Dabar iððûkiai pasikeièia. Akivaizdu, jog ne visi norai iðsipildë, o kai kurie tiesiog nebuvo pagrásti. Vargiai ámanoma per porà metø atvesti ið- vargintà ðalá á visuotinës gerovës valstybæ. Stigo prielaidø ið- laikyti tautos vienybæ. Transformacijos retai bûna lengvos. Vis dëlto, uþkirsti kelià ðalies iðgrobstymui, nomenklatûros ir mafijos ásigalëjimui, nihilizmo ásisiautëjimui, ávesti saugik- lius, átvirtinti tautos teises buvo ámanoma ir bûtina. 1992 m. valstybëje pribræsta krizë. Seimas ir Vyriausybë praranda susiklausymà ir pasitikëjimà. 1992 10 25 surengti prieðlai- kiniai Seimo rinkimai. Juos laimi ið LKP reorganizuota Lietu- vos Demokratinë darbo partija – LDDP. 1993 02 14 jos lyderis A. M. Brazauskas iðrenkamas Lietuvos Prezidentu. Iðsisklaidþius tautinei platformai, gráþta sovietinio reþimo jëgos. Uþgesus tautos atgimimui, valstybëje iðryðkëja vertybiø, tapatybës, perspektyvø problema. Sovietiniø jëgø renesansas tik apnuogina kur kas gilesnes tendencijas. Tauta ir valstybë iðsiskiria. Dar daugiau, iðsiskiria valstybë ir þmogus. Praran- dami pirmapradþiai ðalies fundamentai. Baltijos valstybës atkurtos tautiniais pagrindais. Jokios kitos apibrëþties èia nebuvo. Apsiribojant politine ar ekonomine liberalizacija uþteko modernizuoti sovietø reþimà. Jokios SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI nepriklausomos valstybës tam nereikëjo, juo labiau – su tokiomis aukomis. Dabar tautiniai pagrindai pamaþu keièiami

161 pilietiniais, uþtai kyla klausimas – kas ðià valstybæ sudaro, kam ji skirta ir kokia jos prasmë? Nelikus aiðkios jungties, þmogus atsiduria vieniðas prieð valstybës aparatà, kuris ima gyventi sau. Iðsikeroja kosmopolitizmas. Lietuvius politikos, þiniasklai- dos, ðvietimo retorikoje vis daþniau keièia Lietuvos þmonës, tarsi turint reikalà ne su tauta, o su kaþkokiø neaiðkiø þmoniø apgyvendintu Ðiaurës, Vakarø arba Rytø kraðtu. Tautai iðsiko- vojus valstybæ, dabar jos abi lengva ranka nubraukiamos. Didþiausià problemà sudaro moralinis nihilizmas. Deso- vietizacijos principo atsisakymas darsyk iðkelia juodþiausias drumzles. Apgavystë, iðdavystë, prisitaikëliðkumas virsta savaime suprantamais dësniais. Ðiame kontekste, partiðkumas ar kiti priklausomybës kriterijai praranda reikðmæ, degenera- cija pereina á paèius ávairiausius sluoksnius. Vienàsyk áteisi- nus cinizmà, jis lengvai tampa norma. Ðalia sovietiniø kadrø, iðauga nauja nomenklatûra, greitai persisëmusi tais paèiais ágûdþiais. Direktyvø ilgesys, atsidavi- mas konjunktûrai, disidentø atstûmimas ir persekiojimas ási- gali daugelyje gyvenimo sferø, pradedant politika ir baigiant ðvietimu. Apgaulingai tikëtasi, jog laikas viskà sustatysiantis á vietas, taèiau laikas parodë visai kà kita. Staigus patriotizmo pakilimas uþsibaigia drastiðku atoslû- giu. Reiktø rimtai iðgvildenti, ar abu ðie ávykiai nëra tiktai klaidinantys áspûdþiai? Nieko tarsi nebûta, staiga iðnyra Sàjû- dis, atkuria Lietuvà, o po to kaþkur dingsta. Ar ið tiesø? Kelias deðimtis metø Lietuvos idëja ruseno tautos dvasioje, atsispin- dëjo kûryboje, ðvietë kovose. 1941 06 23 sukilëliai, partizanai, disidentai, þygeiviai, Laisvës lyga iðsaugojo ðià idëjà, kai dar nebuvo jokio Sàjûdþio. Sàjûdis ágyvendino tai, kuo tauta jau gyveno, jis tapo subrandinta laisvës iðraiðka. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Daugybë þmoniø, kuriuos vedë patriotizmas, lieka jo pu- sëje, o kitus pakeitë jaunosios kartos, atstovaujanèios tam pa-

162 èiam idëjiniam þmoniø tipui. Prisitaikëliai dësningai atkrito. Uþtai realûs patriotizmo mastai, atmetus apgaulingà pompas- tikà, ko gero, lieka daugmaþ tokie patys, tik dabar jis maþiau koncentruotas ir todël maþiau pastebimas. Atgimimo laikotarpiu tautinis pakilimas Lietuvoje atrodë visuotinis. Ðiandien jau galima klausti, ar jis toks buvo? Dau- gelio asmeninës gerovës viltys, ákûnytos tautinëse idëjose, þlu- go, dëmesys ðioms idëjoms atslûgo. Masiðkumà tautiniam ju- dëjimui suteikë ne tiek artikuliuota pasaulëþiûra, kiek jausmas, o jausmai turi tendencijà keistis. Iðblësus jausmui, uþgeso ju- dëjimas. Bendrumà èia sudarë atskiras momentinis tikslas – iðsivaduoti ið sovietinës okupacinës sistemos. Ðá tikslà pasiekus, kiekvienas patraukë savais keliais. Galima sakyti, jog tautinis judëjimas Lietuvoje uþstrigo kûrimosi stadijoje. Ideologinio lygmens jis nepasiekë. Susi- formuoti tautiðkai srovei trukdë tiek vidaus, tiek iðorës problemos – globalistiniø ir nihilistiniø jëgø ásigalëjimas, atgiju- si penktoji kolona, politikos ir þiniasklaidos konjunktûra, asmeninës ir grupinës ambicijos, kompetencijos ir aktyvumo stygius, iðsisklaidymas. Ðiandien tautinis aspektas politinës mobilizacijos sferose atrodo gana silpnas, þmonës identifikuojasi kitais pagrindais – individualiais, socialiniais, ekonominiais. Ðias tendencijas galima pastebëti tiek lietuviðkoje, tiek tautiniø maþumø erdvë- je, joms atstovaujanèios partijos surenka maþdaug apylygá balsø skaièiø. Konsolidacijai reikalingas bendras iððûkis, o jo dabar neáþvelgiama. Vieni iððûkiai jau praëjo, kiti dar tik ateina. Ga- lima dràsiai tikëtis, jog ðiems iððûkiams iðryðkëjus, tautiniai motyvai atgims, kitas klausimas, ar bus deramai pasirengta. Sàjûdþio organizacijai susitraukus, o paèiam judëjimui ið- sibarsèius, lieka ryðki nostalgija. Daugelá sykiø siekiama at- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kurti universalaus Sàjûdþio idëjà. 2001 m. Nepriklausomy- bës akto signataras Kazimieras Uoka sutelkia Lietuvos pilieèiø

163 judëjimà, 2004 m. Sàjûdþio iniciatyvinës grupës narys Vy- tautas Radþvilas ásteigia Pilieèiø judëjimà „Kitas pasirinkimas“, 2005 m. iðsikristalizuoja Romualdo Repðio vadovaujama Pi- lieèiø sàðauka „Uþ dorà ir tautà“. 2008 07 20 gimsta Lietuviø tautinis centras – LTC. Jo 11-os punktø Kodekse apibrëþti siekiai – lietuviø tautos ir valstybës, doros ir ðeimos, gamtos ir kultûros iðsaugojimas ir puoselëjimas, emigracijos ir imigracijos prevencija, tautinës tapatybës definicija, nacionalinio suvereniteto principas, uþ- sienio diktato atmetimas, politinës santvarkos reforma ið biu- rokratinës á demokratinæ, lygios teisës religinëms bendrijoms, patriotizmo reabilitacija10 . 2008-øjø Seimo rinkimuose atsiskleidþia dar lëtas, taèiau jau ryðkus tautiðkøjø pozicijø atgimimas. Pergalës marðu gráþta Sàjûdþio ledlauþiai – Kazimieras Uoka ir Egidijus Klumbys, atmetant partines peripetijas, jø reitingai reprezentuoja tauti- nës linijos autoritetà visuomenës akyse. Agnës Bilotaitës ir Pau- liaus Saudargo asmenyse ateina jaunoji politikø patriotø karta, pasirengusi atstovauti tautiniams idealams, ásilieja ðvieþios tau- tiðkos jëgos ið intelektualiniø, akademiniø, visuomeniniø sluoks- niø – Arvydas Anuðauskas, Auksutë Ramanauskaitë-Skokaus- kienë, Gediminas Navaitis. Akivaizdþiai sustiprëja tautinë linija Tëvynës sàjungoje, atsiskleidþia atskiri tautiniai atspalviai Li- beralø sàjûdyje, Tvarkos ir teisingumo partijoje, Prisikëlimo partijoje. Ar atgims Sàjûdþio iðkelti tautos idealai? Dràsiai galime teigti, jog tai jau vyksta. Ar ðie procesai atves á pergalæ, ar uþsibaigs pralaimëjimu, priklausys jau nuo paèios tautos. Jei Sàjûdis nebûtø iðaugæs á tautos atgimimo judëjimà, „perestroika“ bûtø likusi eiline sovietø vidaus reforma, analogið- ka V. Lenino NEP’ui arba N. Chruðèiovo „atðilimui“. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI Sàjûdþiai – pozityvûs jie bûtø ar negatyvûs – ateina ir pra- eina, taèiau yra kai kas, iðlaikanèio tæstinumà: tai – tautos idëja.

164 Iðvados

1. Lietuviø tautos dvasia sovietø okupacijos gniauþtuose iðsaugojo savo moralinæ, intelektualià, kûrybinæ galià. Iðlai- kyta lietuviø kalba, kultûra, ðeimos institucija, o per tai ir pati tauta. Rezistencinë laisvës kova ávairiomis formomis reiðkësi per visà okupacijos laikotarpá, pradedant sukilëliais ir partiza- nais, tæsiant pogrindþio organizacijomis ir leidiniais, baigiant alternatyvaus jaunimo judëjimais. Uþteko atsirasti jungian- èiai jëgai, jog tautos energija prasiverþtø galingu laisvës sàjû- dþiu, atkûrusiu Lietuvos valstybæ. 2. 1988 m. ásteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdis iðkart uþëmë gana palankias pozicijas. Ásisteigæs ir veikdamas pusiau legaliai, o paskiau ir oficialiai ásiregistravæs, jis ágauna plaèias perspektyvas, ko neástengë atviros rezistencinës organizacijos – Lietuvos laisvës lyga, Helsinkio grupë, „Jaunoji Lietuva“. 3. Sàjûdis perëjo gana sudëtingà institucinæ, ideologinæ ir moralinæ raidà. Jame susibûrë daug skirtingø þmoniø su skirtingomis intencijomis. Jei vieni siekë amortizuoti tautines jë- gas, iðlaikant Lietuvà sovietø valstybës ir santvarkos sudëtyje, tai kitiems Sàjûdis virsta auditorija ir platforma ágyvendinti tautos laisvës ir vienybës idëjas. Ðiandien áprasta ðnekëti apie vienà Sàjûdá, taèiau ið pradþiø teko apsispræsti, koks jis bus. 4. Pritraukdamas plaèius visuomenës sluoksnius, Sàjûdis aiðkiai keièiasi ið vidaus. Jei pradþioje ðnekos apie laisvà tauti- næ Lietuvos valstybæ Sàjûdyje sutiktos atsargiai arba laikytos provokacijomis, tai galiausiai jame ásigalëjæs tautinis pradas ðá sieká paverèia aksioma. 1989 m. Persitvarkymo Sàjûdis virsta Atgimimo Sàjûdþiu. 5. Sutelkæs tautos galias, Sàjûdis ágyvendina pagrindiná ið- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI 10 Lietuviø Tautinio Centro ásipareigojimai // Vienybës keliu http://www.vienybeskeliu.lt/

165 sikeltàjá tikslà, 1990 m. atkurdamas Lietuvos valstybæ. Ávyk- dþius ðià misijà, Sàjûdþio epocha baigiasi. 6. Sàjûdþio gretas jungë momentinis tikslas – iðsivadavi- mas ið sovietø vergovës. Uþtai tolesnës vizijos ir perspektyvos aiðkiai iðsiskyrë. Jei vienus ákvëpë tautinës vertybës, tai kitus labiau domino individualios laisvës ir teisës, dar tretiems uþ- vis svarbiausia atrodë ekonominë ar socialinë gerovë. Iðsisky- rë ne tik paèios valstybës, bet ir jos vaidmens pasaulyje vizijos. Sàjûdis iðsikristalizavo á skirtingas jëgas ir sroves. 7. Sàjûdþio masiðkumà sudarë greièiau jausmas, nei artikuliuota ideologija. Iðblësus jausmui, masiðkumo neliko. Þmo- nës gráþo prie savo gyvenimo. 8. Sàjûdþiui teko per trumpà laikà ne tik atkurti valstybæ, taèiau ir pakloti jos tolesnës egzistencijos pagrindus. Neið- vengta klaidø, taèiau ne viskà ir buvo ámanoma ágyvendinti. Daugelis nusivylë. Spragomis netrunka pasinaudoti persitvar- kiusi sovietinë nomenklatûra, o vëliau seka ilgi sumaiðties, populizmo, demagogijos metai. 9. Tautinë srovë, egzistavusi iki Sàjûdþio, ásiliejusi á já, pe- rëmusi jo vairà ir jo vardu ágyvendinusi tautinës valstybës prin- cipà, gráþta á rezistenciná vaidmená. Revoliucijos epizodà kei- èia ilgas, sunkus ir daþnai nedëkingas ilgalaikiø valstybës ir visuomenës pagrindø kûrybos darbas. 10. 2008-øjø Seimo rinkimai leidþia áþvelgti tam tikrà Sà- jûdþio ir jame lemiamà vaidmená suvaidinusiø tautiniø idea- lø gráþimà. Neþiûrint partiniø skirtumø ir peripetijø gráþta Sàjûdþio ledlauþiai, po skirtingomis vëliavomis atsineðantys fundamentalias tautines idëjas. Reformuojasi tradicinës ir ku- riasi naujos partijos, á savo retorikà ir simbolikà átraukdamos patriotinius akcentus. Ar ðie þenklai ir þodþiai atsispindës dar- buose, jau ateities klausimas. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

166 Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio 20-meèiui skirtoje mokslinëje konferencijoje „Sàjûdþio vertybës ir jø likimai“. Centre – LMA viceprezidentë akad. Veronika Vasiliauskienë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

167 Ið kairës: Edmondas Babenskas, Angonita Rupðytë, Zigmas Vaiðvila SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

168 Jungtys

ANGONITA RUPÐYTË

2008-ieji metai paskelbti Sàjûdþio metais. Vyko nemaþai renginiø, moksliniø konferencijø, kuriuose buvo bandoma nagrinëti XX a. pabaigos Sàjûdþio fenomenà, kaip unikalø, nepakartojamà reiðkiná – Lietuvos gyventojø pakilimà kovoje uþ laisvæ, Nepriklausomybës atkûrimà ir ðio siekio ágyvendi- nimà. Atsigræþdami á praeitá, nagrinëdami Sàjûdþio atsiradi- mo prielaidas, priimtus dokumentus, Sàjûdþio veiklà, vyku- sià visoje Lietuvoje, bandome atsakyti, ar Sàjûdþio dvasia, jo deklaruotos vertybës iðlieka ir ðiandien. Dvideðimt metø isto- rikui – tai maþytis laiko tarpas. Aktyviems ðio judëjimo daly- viams tai ne tik minëjimai, kurie vyko visoje Lietuvoje, bet ir kylantys klausimai, ar visos Sàjûdþio deklaruotos programi- nës nuostatos ágyvendintos. Ðioje mokslinëje konferencijoje organizatoriø buvau papra- ðyta dalyvauti diskusijose. Dalyvauju kaip eilinë Sàjûdþio atsto- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI vë, kuriø yra tûkstanèiai. Nemanau galinti kalbëti visø Sàjûdþio eiliniø vardu. Norëèiau iðreikðti savas mintis ir pastebëjimus.

169 Praeitis, dabartis ir ateitis, kaip ir mûsø trispalvë, negali bûti atskiros dalys. Jos lyg jungtys vienà kità pildo, leidþia spræsti ðios dienos iððûkius, projektuoti valstybës ateitá. Vasa- rio 16-osios akto signataras Petras Klimas dar 1929 m. Mokslø akademijos pradëtame leisti istorijos þurnale „Mûsø senovë“ raðë: „Jeigu þmogus neþinotø savo ar savo visuomenës praeities, jis bûtø kaip kûdikis. Ir tik tada jis gali pats darbuotis ir aktingai gyventi, kai jis susipaþásta visø pirma su ta artimiau- sia praeitim, ið kurios jis pats iðëjo. Tik tos praeities patyrimu þmogus vaduojasi savo dabarties darbe, savo santykiuose ir siekimuose. <...> Prieðingai, karta, kuri neþino savo tautos istorijos, savo praeities kovø, savo tëvø ir protëviø laimëjimø ir nelaimiø, pasiektø ir nepasiektø uþdaviniø, jø siekimø ir priemoniø, þodþiu, jø gyvybës dþiaugsmo ir mirties skaus- mo, – ta karta tegyvena savo dabarties valanda, jos ûkanomis ir giedra, vëjo þaidëjo atpuèiamomis ir nupuèiamomis“. Manau, kad ðie iðsakyti Petro Klimo þodþiai labai aktua- lûs ir ðiandien. Sàmoningai suvokdami Sàjûdþio reiðkiná, áver- tinæ jo pasiekimus, klaidas ir pamokas galëtume sëkmingiau ágyvendinti ávairius sumanymus, bûti savos valstybës pilie- èiai, nenusiðalinti nuo problemø sprendimo. Poetas Justinas Marcinkevièius Sàjûdþio atsiradimà pava- dino vienu sakiniu – „Sàjûdis ateina ið toli“. Nuslopinus gin- kluotàjá partizanø pasiprieðinimà, okupuotoje Lietuvoje savo veikla – disidentai, Lietuvos laisvës lyga, Helsinkio grupë, vi- suomenës, kultûros veikëjai neleido visuomenei atsisakyti vizijos – atkurti Laisvà Nepriklausomà Lietuvà. XX a. 8 deðimt- metyje pradëjo aktyviau reikðtis kraðtotyros, þygeiviø ir kitos visuomeninës organizacijos – legalios ir nelegalios. 1987 m. pabaigoje, 1988 m. pradþioje kûrësi ávairûs klubai: „Talka“ – paminklosaugos, þaliøjø „Þemyna“, „Atgaja“, filosofø klubas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI veikë „Þinijoje“. Meno þmonës savo kûryba, paþangûs mokytojai, suvokiantys to laikotarpio realijas, skatino domëtis Lie-

170 tuvos istorija, puoselëjo Tautos savimonæ ir savigarbà. 1988 m. birþelio 3 dienà Mokslø akademijos salëje, renkant Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio (toliau tekste Sàjûdþio) iniciatyvinæ grupæ, dalyvavo ne tik nemaþas bûrys þinomø visuomenës vei- këjø, Mokslø akademijos institutø darbuotojø, bet ir eiliniø þmoniø ið Vilniaus ir visos Lietuvos. Þmonës buvo pasiilgæ permainø, iniciatyvûs. Nors buvo vasara, aktyvûs miestø, ra- jonø þmonës jau birþelio–rugpjûèio mënesiais ásteigë nema- þai Sàjûdþio iniciatyviniø grupiø: Kaune – birþelio 10 d., Klai- pëdoje – liepos 6 d., Vievyje – liepos 11 d., Vilkaviðkyje – liepos 12 d., Alytuje – liepos 14 d., Marijampolëje (buvæs Kap- suko miestas) – liepos 18 d., Ariogaloje – liepos 25 d., Ðiau- liuose – liepos 26 d., Panevëþyje – liepos 28 d., Pasvalyje, Va- rënoje – liepos pabaigoje, Druskininkuose – rugpjûèio 4 d., Këdainiuose – rugpjûèio 5 d., Veisëjuose – rugpjûèio 7 d., Anykðèiuose – rugpjûèio 13 d., Rokiðkyje – rugpjûèio 15 d., Radviliðkyje – rugpjûèio 21 d., Kelmëje, Ðilutëje – rugpjûèio 25 d., Molëtuose, Skuode, Utenoje – rugpjûèio 29 d., Kaiðia- doryse, Ðeduvoje – rugpjûèio 30 d. Iki Sàjûdþio steigiamojo suvaþiavimo visoje Lietuvoje veikë Sàjûdþio iniciatyvinës gru- pës, tuo paèiu metu kûrësi Sàjûdþio grupës darbo vietose, pagal profesijas (medikø, mokytojø, þurnalistø ir t. t.). Perþvel- gus Sàjûdþio iniciatyviniø grupiø, tarybø nariø profesijas, drásèiau teigti, kad juose didelæ dalá sudarë tiksliøjø mokslø, kultûros, mokytojø, gydytojø atstovai. Pateiksiu keletà statis- tiniø duomenø: Sàjûdþio miestø, rajonø iniciatyvinëse gru- pëse dalyvavo ðiø profesijø atstovai: tiksliøjø mokslø, inþinie- riø – 178, mokytojø – 153, kultûros, humanitariniø mokslø – 142, medikø – 70, þemës ûkio – 66, þurnalistø – 33, ekono- mistø – 32, dvasininkø – 14, teisininkø – 13, kitø profesi- jø – 81, valdþios – 23. 1988 m., po suvaþiavimo, ir 1989 m. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI miestø ir rajonø Sàjûdþio tarybø nariø profesijø statistiniai duomenys kiek kitokie nei 1988 m. steigiant iniciatyvines gru-

171 pes: mokytojø – 212, tiksliøjø mokslø – 160, kultûros, hu- manitariniø mokslø – 158, medikø – 95, þemës ûkio – 91, þurnalistø – 42, teisininkø – 31, ekonomistø – 30, dvasinin- kø – 26, kitø profesijø – 108, valdþios – 15. Sàjûdþio tarybo- se padaugëjo mokytojø, teisininkø, dvasininkø, þemës ûkio specialistø, sumaþëjo valdþios atstovø. Be abejo, ðie duomenys nëra iðsamûs. Kalbant apie Sàjûdþio fenomenà, jo bangavimà norëtøsi iðskirti vienà aspektà – þmoniø iniciatyvumà, jungtis tarp Sà- jûdþio struktûrø: Sàjûdþio iniciatyvinës grupës, Seimo tarybos Vilniuje ir Sàjûdþio iniciatyviniø grupiø, tarybø miestuose, rajonuose bei Sàjûdþio rëmimo grupiø. Jau steigiamajame suvaþiavime priimtoje programoje buvo skelbiama: „Sàjûdis kilo kaip pilietinë iniciatyva, reiðkianti visuomenës doroviná, tautiná, politiná atgimimà. Sàjûdis siekia atgaivinti pilietiðkai sàmoningà ir aktyvià visuomenæ, þmogø kaip moraliai atsa- kingà asmenybæ, pilietá – savo kraðto ðeimininkà ir patriotà.“ Þmoniø aktyvumas reiðkësi organizuojant ir dalyvaujant tûks- tantiniuose mitinguose, renkant paraðus (1988 m. lapkrièio mën. per dvi savaites prieð SSRS konstitucines pataisas buvo surinkta 1 mln. 800 tûkstanèiai paraðø, 1989 m. vasarà, liepos mën. pabaiga–rugpjûèio pradþia – 1 mln. 500 tûkstanèiø paraðø dël sovietø kariuomenës iðvedimo), suaukotomis lëðo- mis atstatant ir kuriant paminklus, rengiant programas, rezo- liucijas, leidþiant ir platinant spaudà, pareiðkimus, organizuojant rinkimus, tvarkos bûrius – þaliaraiðèius ir t. t. Sàjûdþio judëjime dalyvavo nemaþas bûrys jaunimo – studentai, moks- leiviai, atsikûrusios jaunimo organizacijos, pvz., skautai. Apie vykstanèius mitingus, piketus, Sàjûdþio veiklà þmonës vieni kitus informuodavo ávairiausiais bûdais, pvz., á birþelio 24 d. mitingà Katedros aikðtëje studentai, uþsikabinæ ant peèiø pla- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI katus, vaikðèiodami miesto gatvëmis kvietë þmones, vieni kitiems praneðdavo telefonais, susitikæ gatvëje, darbe. Pradþioje

172 ne visi galëjo ásigyti Sàjûdþio spaudos. Ji buvo perraðoma ant storø popieriaus lakðtø (vatmano) ir skelbiama stenduose, dau- ginama, perraðoma keliais egzemplioriais raðomosiomis ma- ðinëlëmis. Perskaitytà spaudà perduodavo kitiems þmonëms. Lyg jûros bangomis þmoniø rankomis skleidësi Sàjûdþio idë- jos, pasiekdamos atokiausius Lietuvos kampelius. Aktyvûs ra- jonø þmonës ið Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø, Panevë- þio, patys, niekieno neverèiami, asmeniniais ryðiais susirasdavo Sàjûdþio iniciatyvinës grupës narius, lektorius, kviesdavo á mitingus, susitikimus su visuomene. Jau 1988 m. liepos 4 d. Sàjûdþio þiniose Nr. 4 skelbiami telefonai dël rëmimo grupiø registravimo, renginiø, lektoriø, tvarkos bûriø. Þmonës patys siûlydavo savo pagalbà: telefonus, nuveþti spaudos, apgyven- dinti atvykusius ið rajonø á Vilniø Sàjûdþio þmones, dalyvau- janèius Suvaþiavime ir kituose renginiuose, budëti prie ba- daujanèiøjø piketø. Daugelis þmoniø mena ávairius mitinguose, akcijose savo rankomis pagamintus plakatus. Ne vienas plakatas buvo sukurtas, atspausdintas spaustuvëse per vienà naktá nepaisant draudimø. 1989 m. reklaminis rinki- mø filmukas, uþdraudus já rodyti, buvo ið naujo sumontuotas ir parodytas publicistinëje laidoje „Veidrodis“. Þmonës buvo ne tik iniciatyvûs, bet ir jautë didþiulæ atsakomybæ uþ savo þodþius, veiksmus. Reikëtø prisiminti dailininkø, fotografø, vaizdo operatoriø iniciatyvas. Paminësiu tik keletà jø, tai dailininkai – Giedrius Reimeris, Jonas Varnas, fotografai Zinas Kazënas, Andrius Petrulevièiaus, Raimondas Urbakavièius, Viktoras Kapoèius, Paulius Lileikis, Romualdas Poþerskis, vaizdo operatoriai Laima Pangonytë, Leonas Glinskis, Albi- nas Kentra ir daugelis daugelis kitø. O juk kiekviename rajo- ne, miestelyje buvo savi dalininkai, fotografai, vaizdo operatoriai. Sàjûdis buvo nebevardis – jame darbavosi ir veikë SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI þmonës, kuriø pavardes reikëtø surinkti ir esant galimybei ið- leisti sàvadà – Sàjûdþio þmonës. Ðiame sàvade turëtø bûtø ne

173 tik Sàjûdþio iniciatyviniø grupiø, tarybø, Seimo, Seimeliø, bet ir eiliniø Sàjûdþio þmoniø pavardës. Prie ðios graþios iniciatyvos galëtø prisidëti ir Lietuvos mokslø akademija. Tarp Sàjûdþio rëmimo grupiø, miestø ir rajonø viena ið jungèiø buvo Sàjûdþio Seimo sesijos, kurios vyko Vilniuje, Mokslø akademijos didþiojoje salëje. Á Seimo sesijas susirinkæ Seimo nariai ið visos Lietuvos svarstydami pareiðkimus, rezo- liucijas, kreipimusis, iðreikðdavo ne tik savo asmeninæ nuo- monæ, bet ir miestø bei rajonø Sàjûdþio tarybø nuomones. Kaip ir Sàjûdþio Seimo taryboje, Seime, taip ir kiekvienoje miesto, rajono Sàjûdþio taryboje veikë grupës – kultûrinë-is- torinë-nacionalinë, socialiniø, teisiniø klausimø, ekonominë, ekologinë, stalinizmo nusikaltimams tirti, organizacinë ir vie- ðumo, rinkimø ir kitos. Ðios grupës, spræsdamos iðkilusias ða- lies ir vietos problemas, susitikdavo su Sàjûdþio rëmimo gru- piø atstovais, su visuomene. Sàjûdþio programa skelbë, kad në vienas ástatymas negali bûti priimtas be vieðojo svarstymo. Tiesos skelbimas, vieðumas buvo viena svarbiausiø jungèiø tarp Sàjûdþio struktûrø ir visuomenës. Paskelbus rinkimus á SSRS liaudies deputatus, Sàjûdþio þmonës neliko abejingi ir ðiam ávykiui. Dël dalyvavimo ðiuo- se rinkimuose buvo ávairiø nuomoniø: nuo boikoto iki akty- vaus dalyvavimo. Sàjûdþio þmonës kvietë Sàjûdþio Seimo ta- rybà, Seimà svarstyti ðá klausimà. Á Sàjûdþio sekretoriatà atvykæ þmonës reiðkë savo pozicijà. 1988 m. Sàjûdþio sekretoriate buvo ákurta rinkimø grupë, greitai jos buvo sukurtos ir visoje Lietuvoje. Netrukus atsirado dar viena jungtis – nuolat rengiami koordinaciniai zoniniai pasitarimai. Jie vyko Vilniuje, Klaipëdoje ir kituose didþiuosiuose miestuose. 1989 m. sausio 14 d., kovo 5 d. Vilniuje, Klaipëdoje sausio 21 d. pasitarimuose kalbama ne tik apie rinkimø organizavimà, rengia- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI mà metodinæ medþiagà, bet svarstomi pilietybës, referendumo, Vasario 16-osios minëjimo, 6-ojo Konstitucijos straipsnio pa-

174 naikinimo (TSKP, kaip vienos partijos) klausimai, diskutuojama apie rinkimus á LTSR Aukðèiausiàjà Tarybà 1990 m. liepos mën. svarstomi Baltijos kelio organizavimo, paraðø dël okupacinës kariuomenës iðvedimo ið Lietuvos „TSRS, VFR, VDR vyriausybëms, SNO generaliniam sekretoriui“ surinki- mas, bûsimos Aukðèiausiosios Tarybos struktûra, jos sudëtis. Spalio mën. – bûsimos savivaldos ástatymas, jos struktûra, nacionaliniai, kultûriniai bei kiti klausimai. Ðiuose pasitarimuose dalyvavo Seimo tarybos, Seimo, miestø ir rajonø tarybø, rë- mimo grupiø, atsikurianèiø ir naujai kuriamø partijø nariai. Ið anksèiau paminëtø reiðkiniø, norëèiau pabrëþti, kad jungtys buvo tarp Sàjûdþio struktûrose esanèiø þmoniø ir Lietu- vos gyventojø. Baltijos kelio stebuklas pranoko net ir paèiø optimistiðkiausiø Sàjûdþio þmoniø lûkesèius. Pilieèiø akty- vumus ir sàmoningumas susijungë – valstybë ir pilietis tapo lyg viena gija, skelbianti savàjà valià – Laisvës troðkimà. Ak- tyvø visuomenës pakylëjimà pastebime ir Sausio 13-osios die- nomis, rugpjûèio puèo metu, kada jau laisvos nepriklausomos valstybës pilietis gina savo ir valstybës laisvæ. Sàjûdþio kandidatai, laimëjæ daugumà SSRS liaudies de- putatø rinkimuose, rûpinosi Lietuvos jaunimu, tarnaujanèiu sovietinëje armijoje, gynë juos nuo kariðkiø savivalës, siunti- mo á Afganistanà, pasiekë, kad studijuojantis jaunimas nebû- tø imami á sovietinæ kariuomenæ, sprendë kitus klausimus – ekologinius, kultûros, deklaravo laisvës idëjos pozicijas. 1989 m. II SSRS liaudies deputatø suvaþiavime kartu su Lat- vijos, Estijos liaudies fronto remtais deputatais ir Rusijos de- mokratinëmis jëgomis pasiekë J. Ribentropo-V. Molotovo pakto slaptøjø protokolø pavieðinimà ir panaikinimà, kaip neturinèiø juridinës galios. Apie ðá faktà ðiandienëje Rusijoje politikai, istorikai linkæ nutylëti arba net neigti. 1990 m. va- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI sario 24 d., kovo 4, 7, 8, 10 (II rate) Sàjûdþio remti kandidatai laimëjo daugumà. 1990 m. kovo 11-àjà buvo atkurta Lie-

175 tuvos Nepriklausomybë. Sàjûdþio skelbtas pagrindinis tikslas buvo ágyvendintas. 1991 m. vasario 9 d. ávykæs plebiscitas dar kartà patvirtino þmoniø valià, kuri buvo iðreikðta Baltijos kelyje, Kovo 11-àjà ir Sausio 13-àja. Atkûrus Nepriklausomy- bæ, kûrësi valdþios institucijos, karinës struktûros, partijos. Daugelis Sàjûdþio þmoniø ásitraukë á jø veiklà. Þvelgiant á praeitá reikëtø prisiminti rinkimus á vietines tarybas – savi- valdybes, kurie nebuvo Sàjûdþiui tokie sëkmingi, kaip rinkimai á Aukðèiausiàjà Tarybà, ypaè rajonuose. Vykstant privati- zacijai tai ypaè iðryðkëjo. Taèiau èia jau atskira bûsimø konferencijø tema, kuri, manau, bus ne kartà nagrinëjama. Sàjûdþio dvasia ir toliau gyvuoja þmonëse, tai galima buvo pamatyti minint Sàjûdþio metus. Sàjûdis, atëjæs ið toli, vis dar skatina þmones tapti neabejingais savo ðalies problemoms. Priimtos rezoliucijos dar ir ðiandien yra svarbios, nepasenu- sios. Sàjûdþio deklaruotos vertybës randa atgarsá ne tik Sàjû- dþio þmonëse, tarp jaunimo, bet ir Lietuvos þmoniø veikloje. Veikia ávairios visuomeninës organizacijos, keliamos ðalies ak- tualios problemos. Taèiau ne vienas pasigenda jungties vals- tybë–pilietis. Valdþios institucijos daugelá atvejø neásiklauso á pilieèiø pareikðtas iniciatyvas, nuogàstavimus. Nusivylimo gai- delë ritasi per Lietuvà. Taèiau, ar galima nusivilti valstybe, kurios pilieèiai esame mes. Jeigu nusivilsime valstybe, nusivilsime ir savimi, savo idealais, pamatinëmis vertybëmis. Ðian- dien klausiu savæs ir kitø, ar áveiksime abejingumà savyje. Juk daug kas ir nuo mûsø, aktyviø pilieèiø, visuomenininkø priklauso. Sàjûdis atskleidë þmoniø iniciatyvumà, manau, jis dar likæs daugelyje. Bendruomeniø kûrimasis, tremtiniø kapø tvarkymas Sibire ir Lietuvoje – tai graþios iniciatyvos. Manyèiau reikëtø aktyviau dalyvauti tvarkant Rasø kapines, puoselëjant kultûros tradicijas, stengtis iðsaugoti dar turimà visuomenei SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI prieinamà gamtos groþá. O juk ir lietuviø kalba ðaukiasi pagalbos. Galima bûtø vardyti dar daugelá veiklos barø. Valsty-

176 bës institucijoms neiðryðkinant ávairiose veiklose prioritetø, neatleidþia pilieèio nuo atsakomybës jausmo, neleidþia likti abejingam. Informacijos srautas ritasi lyg koks viesulas. Daþnai geros iniciatyvos yra nepastebimos ne tik valdþios, bet ir visuome- nës. Ðiandien mes gyvename informacijos spûstyje. Informa- cijos gausa, o kartais ir jos stoka, ambicijos, nekoordinuojami veiksmai bei valdþios neaktyvus dalyvavimas (jeigu ir dalyvauja, tai tik pradþioje, tardami sveikinimo kalbà) konferen- cijose, kuriose gvildenamos ðaliai svarbios problemos, ir dar daugelis veiksniø ið dalies lemia neefektyvø keliamø visuome- nës–pilieèiø klausimø greità sprendimà ir priimtà laiku. Vi- suomenë, pilietis kaip valstybës iðlikimo garantas, per maþai átraukiama á vieðas diskusijas. Pasigendama moksliniø apiben- drinimø, analitiniø straipsniø. Laikraðèiai, institucijø leidþia- mos knygos (kurios nepatenka á knygynus, bibliotekas) tampa ne visiems prieinamos. Mano galvà aktualià, neskelbtà informacijà, geresnius aktualius straipsnius, knygas reikëtø, kaip ir Sàjûdþio laikais, siøsti, pasidalyti vieniems su kitais, kuriems aktualu þinoti. Nesakau, kad tai nedaroma, taèiau matyt reikëtø suaktyvinti ðià jungtá. Sàjûdþio dvasia banguo- ja, tai pakyla átraukdama pilieèius, tai atslûgsta – tampame uþdaresni, uþsiëmæ tik savomis problemomis ir iðgyvenimu ðia diena. Ðá reiðkiná Lietuva patyrë jau ne vienà kartà ir patirs ateityje. Ðiø dienø pilietis turëtø atminti Steigiamojo Sàjû- dþio suvaþiavimo priimtos rezoliucijos Nr. 19 vienà svarbø sakiná: „Liaudis, matydama savo iðrinktojo elito dviveidiðku- mà ir tyliai keiksnodama, ilgainiui melagystës ir nedorovin- gumo bacila apsikreèia, tikëjimà praranda ir pati privilegijuo- tøjø elgsenà perima.“ Mokslø akademijos salëje prasidëjo Sàjûdis, èia buvo svars- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tomi, diskutuojami valstybës atkûrimo, politiniai, kultûriniai, nacionaliniai, ekonominiai ir kiti klausimai. Siûlyèiau Moks-

177 lø akademijai pabandyti rengti ðioje istorinëje salëje apskritàjá stalà, diskusijø klubà. Á mokslines sesijas, simpoziumus kvies- ti ir visuomenës atstovus, aktyvius pilieèius, kurie galbût ið kito rakurso paþvelgtø á nûdienos problemas. Iðlaikykime jungtis, nenutolkime nuo Sàjûdþio dvasios. tegul ji lieka mumyse, mûsø kasdieniame darbe, visuomeninëje veikloje. Ðiuo metu Lietuvai labai reikia aktyviø visuomenës pilieèiø ir dvasinio atgimimo. Ir kas jei ne mes, Lietuvos pilieèiai, kiekvienas ir visi kartu galime tai ágyvendinti, bûdami neabejingi savo Të- vynei ir jos ateièiai. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

178 Ið kairës: Edmondas Babenskas, Angonita Rupðytë, Zigmas Vaiðvila, LMA narë korespondentë Sofija Kanopkaitë, dr. Romas Pakalnis, Romualdas Ozolas ir LMA narys korespondentas Jonas Grigas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

179 Ið kairës: Zigmas Vaiðvila, dr. Romas Pakalnis, Angonita Rupðytë ir Romualdas Ozolas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

180 Nepriklausomybë alternatyvos neturi

ROMUALDAS OZOLAS, NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBËS ATKÛRIMO AKTO SIGNATARAS

Jeigu reikëtø pasakyti Lietuvos politikos imperatyvà, já su- formuluoèiau taip: Nepriklausomybë alternatyvos neturi. Tai nenauja. Taèiau ðiandien – vël principiðkai svarbu. Kà mes vadiname finansø krize, netgi pasauline finansø krize, nëra tiktai finansø krizë. Nëra tiktai finansø krizë jau vien dël to, kad finansai tëra gyvenimo bûdo sutartinis þen- klas, þymuo, vadinamas doleriu, euru, juaniu ar dar kitaip, þenklas, kurio vertës glûdi po juo – kultûrose, ekonomikose, gamybos pajëgumuose, mainuose, o galø gale – tautø ir þmo- niø troðkime ir valioje gyventi pro pilkosios savo kasdienybës negalias saulës ðvieson iðkeliant savo galias. Finansø krizë yra tarsi audros debesis, kurá neða viesulas, savo tvarkà darydamas ne tiek danguje, kiek paþemëse. Net nesuvokiame, kà jis atneð, kokiø nuostoliø pridarys, nes jis – stichija. Taèiau – kultûros, gyvenimo bûdo pagimdyta sti- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI chija. Ne veltui net toks pasaulio didþiøjø susibëgimas, kaip G-20 posëdis Vaðingtone, JAV prezidentui dar bandant vai-

181 dinti pasaulio ðeimininkà, gana aiðkiai prabilo apie XX a. kapitalizmo pabaigà ir bûtinybæ rasti XXI a. kapitalizmo mo- delá. Kas atsitiko? Kur staiga dingo visas problemas savaime iðsprendþianti laisvoji rinka, kodël ji, Prancûzijos prezidento þodþiais, staiga persivertë á absurdà, nesàmonæ? Tai atsitiko todël, kad aukðèiausiu kriterijumi laikydama absoliutø pelnà, vadinamoji laisvoji rinka visur priëjo savo ribas. Sukûrusi vartojimui pajungtà þmonijà, kuri su malo- numu ájunko á ðià priklausomybæ, rinka ðiukðlëmis uþkimðo miestø gatves, supylë priemiesèiø atliekø piliakalnius, apnuo- dijo upes, uþraugë rûgðèiuosius lietus, beveik nutirpdë Gren- landijà ir Antarktidà, iðkirto Amazonijà ir Dzûkijà, nuoðliau- þomis ir potvyniais uþpylë visus þemynus. Jei dar vienu kitu laipsniu suðils atmosfera, mirs Golfo srovë ir prasidës naujas ledynmetis. Tai ne mistika. Tai – matematinës prognozës. Lai- minamas savo fundamentalistø teoretikø ir vadovaujamas avantiûristø praktikø asocialus laisvosios rinkos kapitalas stum- telëjo didþiajam tautø kraustymuisi greitai prilysianèià mig- racijà: vien Lietuva ið savo 3,5 milijono þmoniø neteko beveik milijono. Demagogijos ir sàmonës manipuliacijø dëka á visa tai galima buvo beveik nekreipti dëmesio, netgi Civiliza- cijø karà vadinant Gërio karu su Blogiu, o invazijà á Irakà – branduolinës grësmës eliminavimu. Taèiau kai dël godulio iðprotëjusiø ir jokiø ribø nebejauèianèiø bankininkø speku- liacijø ëmë griûti JAV bankai, problemà nuslëpti nebebuvo ámanoma. Nes JAV bankø ir akcijø rinkø griûtis domino principu patraukë su anais susijusius kitø pasaulio valstybiø fi- nansus. JAV, ES, Rusija bankø sistemai gelbëti ið savo valstybiø rezervø skyrë ðimtus milijardø nacionaliniø valiutø lëðø, rei- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI kalingø vien bankø buhalterijai aptvarkyti. Kadangi Lietuva savo bankø nebeturi, Lietuvos Vyriausybë ieðko 5 mlrd. litø

182 tiesiog nacionalinio biudþeto skylei pridengti. Tik tada ji ga- lësianti kalbëti apie nebuhalterinius finansø tvarkymo klausimus, t. y. ekonomikos recesijos stabdymà. Taigi balansuoja- me padangëse, sparèiai leisdamiesi þemyn. Kaip gi turëtø atrodyti naujasis kapitalizmas? Net Prancû- zija, savo prezidento dëka ðiandien neabejotina XXI a. kapitalizmo modelio paieðkø lyderë, problemà formuluoja taip: „Nebegalime laukti, reikia ágyvendinti ir skaitmeninæ revo- liucijà“. Kà tai konkreèiai reiðkia? Tai reiðkia, kad europinio kapitalizmo modelis Europos ekonomikos varikliu laiko þiniø eko- nomikà, numatydamas dabar susiklosèiusià intelekto struk- tûrà iðplëtoti á profesiniø techniniø ir bendrojo lavinimo mokyklø lygmenis. Tai – senstanèios Europos savivokos tà- sa – savivokos, kuri problemø sprendimà tebesieja su techno- logijomis ir darbo jëgos scientizacija. Ar ta kryptis tokia ne- problemiðka? XIX a. pabaigoje gimusi „þinojimo metafizika“ – pozity- vizmo ir kitø empirizmo krypèiø stimuliuoti paþinimo ir þi- nojimo tikrumo pamatø tyrimai – þmonijos intelektines galias pakëlë iki tokio konstruktyvumo, kuris perþengia prigimtines laisviø ribas ir reikalauja bûti priimamas ne tik ne utilitariðkai, bet netgi ir ne vertybiðkai, o ið principo, t. y. þmo- nijos istorijoje suklostytø þmogiðkojo gyvenimo principø ir moralës normø poþiûriu. Principai ar vertybës – esminë ðiø dienø mûsø gyvenimo problema, iki ðiol spræsta beveik be iðimèiø vertybiø paþintinio vertingumo poþiûriu. Ne principais, o vertybëmis grásta Europos Sàjungos Konstitucija, Tûks- tantmeèio deklaracija ir kiti svarbiausi tarptautinio gyvenimo dokumentai, turintys bûti mûsø kasdienio gyvenimo orien- tyrais. Negana to, Lietuvoje vykdomas net intelektinis karas SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI prieð principus vadinant juos màstymo panèiais, paþinimo ak- ligatviais.

183 Visà tà ðiuolaikinio intelekto toleruojamà filosofiná empi- rizmà, moksliná scientizmà, kultûriná reliatyvizmà ir kitas màs- tymo vertybinio pobûdþio kuriamas negandas galima bûtø argumentuoti daugybe konkreèiø faktø, kuriø tipiðkiausiu atveju pakaks nurodyti Visuotinës þmogaus teisiø deklaracijos pirmojo straipsnio empirizmo pasekmes: postuluodamas þmo- gaus teises be þmogaus pareigø, jis juridizuoja toká individua- lizmà, kuris tradiciná bendruomeniðkumà demontuoja á gru- piø ir maþumø teisiø konstruojamus pasaulius. Jeigu to ir norëta pasiekti – tada viskas savo vietose. Bet jeigu Deklaraci- jos kûrëjø tikslas buvo kitoks, tàsyk, pratæsdami Prancûzijos prezidentà, turëtume pasakyti, kad socialinë finansinës krizës dirva parengta bûtent Deklaracijos kûrëjø, o ji pati, kaip ji ðiandien suformuluota, yra ne maþesnë nesàmonë ir absur- das, negu laisvoji rinka. Be þmogaus atsakomybës kitam þmogui neámanomas joks þmogiðkumas. Be atsakomybës kriterijaus visuotinumo neáma- nomas ne tik mûsø ðiandien sapnuojamo þmonijos þmogaus, bet netgi maþiausios grupës ar grupuotës þmogaus þmoniðku- mas. Visuotinu kriterijumi negali bûti vertybë, jo kriterijumi tegali bûti principas. Principai yra visuotinybës statusà turintys grynojo proto suvokiniai – neiðmainomi, neparduodami, tik iðduodami. Jeigu protas þmogui turi dar kokià nors reikð- mæ, tada mes turime ir pakankamai tvirtà atramà taip pat ir intelekto reformai: ne vertybë, o principas. Ði kontraversija – esminë: vertybinis intelektas yra mani- puliuojamas intelektas, principais paremtas intelektas – pos- tuluojantis ir konstruojantis. Toks, kokio ir reikia laisvosios rinkos stichijai suvaldyti. Taèiau visiðkai nereikia paèiai lais- vajai rinkai, kurioje viskas tik parduodama. Kai Prancûzijos prezidentas kalba apie finansø rinkos vals- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI tybiná reguliavimà, jis kalba apie Prancûzijos, kaip naciona- linës valstybës, teises á finansø srautø kontrolæ Prancûzijos

184 teritorijoje. Ta kalba – ne tik apie Prancûzijos teisæ, ta kalba – ir apie kiekvienos nacionalinës valstybës teisæ. Ar ne ab- surdas, kad tuo metu, kai Lietuvos Vyriausybë ieðko, kaip èia papildomai apmokestinus savo pilieèius, Skandinavijos bankai ið Lietuvos iðveþa du milijardus ið tø paèiø pilieèiø surinktø litø! Mes daug ko ðiame pasaulyje neþinome. Taèiau norime þinoti. Bent jau þinoti. Nors reikëtø ir suprasti. Deja, suprati- mà, paremtà klasikine Europos loginio màstymo tradicija, ðiandien nuo mûsø baigia atkirsti skaitmeninio iðskaièiavimo þinija, kurios chaoso gelmëse, saugojamos grifo „verslo paslaptis“, slepiasi globaliojo pasaulio tvarkytojø viltys, mintys ir projektai, paremti, beje, bûtent principais. Að, eilinis Lietuvos pilietis, visø pirma norëèiau þinoti, kur dingo tie penki ar net septyni milijardai litø, kuriuos kaip skylæ biudþete dabar turime kaþkam suneðti mokëdami papil- domus mokesèius. Nëra tokios informacijos. Mums pasako, kad reikia pasispausti, susiverþti dirþus, ir mes spaudþiamës, verþiamës. Nes mes – Lietuvos pilieèiai! O kas toliau? Kas po krizës? Deðimtmetis kylant iki ðian- dienio lygio? Kiek þmoniø per tà laikà dar sumaþës mûsø po- puliacija? Kada mums projektuotis tautos mirtá? O jeigu að nenoriu, kad ji mirtø? Kam ir kaip tai pasakyti? Jau dabar aiðku, kad esama dviejø variantø: arba mes apsi- sprendþiame tapti maþa, vos porà milijonø turinèia tauta, bet esame ðiame pasaulyje, arba gyvename kaip gyvenome ir pa- maþu iðsivaikðtome ir iðmirðtame, tà Europos slenkstá palik- dami kitiems, didesniems ir stipresniems. Jeigu apsisprendþiame bûti kad ir maþi – niekaip neiðsi- versime be savo atsakomybës sau, savo tautai, o jà prisiimti visa apimtimi tegalima vienu bûdu – per nacionalinæ nepri- SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI klausomà valstybæ, reikalaujanèià visø tautos galiø átampos, o ne duoneliavimo kur lengviau. Syká jau pakliuvome á naujà

185 Sàjungà, paremkime prancûzus sukdami Europà nacionali- niø valstybiø stiprinimo, o ne Europos pilieèiø sàjungos kû- rimo link. Kalbëkime apie tai, diskutuokime, iðsiaiðkinkime ir apsispræskime. Nes laiko jau nedaug. Nëra kur. Uþdarø konferencijø beveik niekas negirdi. Kny- gos greitai taps didþiausia prabanga. Ið komerciniø laikraðèiø, jei perversi visus, gali kà nors iðskaityti, bet dokumento statu- sà galinèio turëti fakto vargu rasi. Seniai kalbama, kad mûsø bendrumo blokavimà informacinio triukðmo pagalba galëtø suðvelninti nacionalinis laik- raðtis – toks kaip nacionalinis radijas, nacionalinë televizija, kurie pamaþu atkunta. Netgi sutaupytume valstybës lëðø: vien „informacijai“ apie savo veiklà ministerijos komerciniams laik- raðèiams sumoka per 20 mln. litø. Daugiau kaip deðimtmetis apie tai ðnekama. Nëra noro: já taip pat kol kas paralyþiavusi „laisvoji rinka“. Senovës graikai sakydavo: „Dievais tikëk, bet visø pirma savim pasitikëk!“ Atrodo, alternatyvø nebëra ir ðiuo poþiûriu. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

186 SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

187 UDKUDK 323.1(474.5)(093.2)323(474.5) Sa82 Sa82

Leidiná sudaro praneðimai ir kalbos, pasakytos Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio 20-meèiui skirtuose renginiuose: 2008 m. geguþës 27 d. Lietuvos mokslø akademijos visuotinio susirinkimo sesijoje „Lietuva: nuo Atgimimo iki Europos Sàjungos“ ir Lietuvos MA organizuotoje 2008 m. gruodþio 2 d. mokslinëje konferencijoje „Sàjûdþio vertybës ir jø likimai“. Juose buvo aptartos Sàjûdþio plëtotos dvasinës vertybës kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybæ bei nûdienos problemos siekiant jø ágyvendinimo. SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI

Nuotraukos VIRGINIJA VALUCKIENË

Virðelis ir maketo dizainas MIGLË DATKÛNAITË

Kalbos redaktorë AURIKA BAGDONAVIÈIENË SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI SÀJÛDÞIO VERTYBËS IR JØ LIKIMAI IðleidoSpaudai ir parengė spausdino Lietuvos UAB „Mokslomokslų akademija aidai“ A.Išleido Goðtauto ir spausdino g. 12, 01108 leidykla Vilnius „Edukologija“, T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius www.edukologija.lt 188 1