VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta Petrevičiūt

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA

Asta Petrevi čiūtė

EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO

Magistro baigiamasis darbas

Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis

Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data )

Apginta ______(PMDF dekanas) (parašas) (data )

Kaunas, 2011 TURINYS

SANTRAUKA ...... 2 SUMMARY ...... 3 ĮVADAS ...... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ...... 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė ...... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ...... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai ...... 14 1.4 Euroskepticizmo tipai ...... 17 2. EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOS IR ES SANTYKI Ų ISTORIN ĖS RAIDOS KONTEKSTE ... 20 2.1. Laikotarpis iki naryst ės ...... 21 2.2 Stojimo laikotarpis ...... 27 2.2.1 Euroskepticizmas referendumo d ėl naryst ės kontekste ...... 27 2.2.3 Euroskepticizmas stojimo sutarties ratifikavimo kontekste ...... 32 2.3 Naryst ės laikotarpis ...... 33 2.3.1 Euroskepticizmas Konstitucinio akto kontekste ...... 34 2.3.2 Euroskepticizmas Konstitucijos Europai kontekste ...... 35 2.3.3 Euroskepticizmas Lisabonos sutarties kontekste ...... 39 2.4 Euroskepticizmas visuomen ės nuomon ėje ...... 40 2.4.1 Euroskepticizmas bendros valiutos klausimu ...... 42 2.4.2 Žem ės nuosavyb ės ir IAE uždarymo klausimais ...... 45 3. EUROSKEPTICIZMO ANALIZ Ė LIETUVOJE ...... 47 3.1 Euroskepticizmo tipai Lietuvoje ...... 47 3.2 Euroskepticizmo Lietuvoje priežas čių analiz ė ...... 50 3.3 Euroskepticizmas kaip faktorius situacijai vertinti ...... 55 IŠVADOS ...... 58 LITERAT ŪROS IR ŠALTINI Ų S ĄRAŠAS ...... 60 PRIEDAI ...... 67

1 SANTRAUKA

Šiame darbe analizuojamas euroskepticizmas Lietuvoje nuo nepriklausomyb ės atk ūrimo 1990 m. Čia nesiekiama pagr įsti ar paneigti jo egzistavimo ir laikomasi prielaidos, kad kaip ir kituose Europos valstyb ėse, Lietuvoje šis reiškinys yra aktualus. Atsižvelgiant į tai, kad ši tema n ėra išsamiai analizuota šalyje, darbo tikslas yra - išanalizuoti euroskepticizmo reiškin į ir tendencijas Lietuvoje nuo 1990 m. Pagrindiniu tyrimo objektu buvo išskirtas euroskepticizmas, kuris darbe nesiejamas su kraštutiniu Europos S ąjungos (toliau –ES) naudos neigimu, bet traktuojamas kaip egzistuojanti objektyvi kritika ir kritinis naryst ės vertinimas. Euroskepticizmas darbe taip pat naudojamas ir kaip faktorius atskleidžiantis situacij ą Lietuvoje vertinant ar šaliai b ūdingas ir artimas bendras ES projektas ir jo pažinimas. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamas periodas apima 21 m., trij ų laikotarpi ų periode išskiriami reikšmingi įvykiai ES ir Lietuvos santyki ų raidoje, kurie darbo autor ės nuomone atskleidžia Lietuvoje egzistuojan čio euroskepticizmo tendencijas ir sukuria s ąlygas analizuoti egzistuojan čius tipus ir reiškinio priežastis. Darbo rašymo metu buvo analizuojama spausdinta žiniasklaida, informacija pasauliniame žiniatinklyje ir literat ūra, kuri autor ės nuomone tur ėjo suteikti pakankamai žini ų apie analizuojam ą reiškin į šalyje, kad b ūtų galima daryti išvadas. Darbe išryšk ėjo, kad Lietuvai yra b ūdingas „minkštasis“ euroskepticizmas, tuo tarpu „kietasis“ buvo pastebimas iki referendumo d ėl naryst ės ir pasireišk ė agitacijomis balsuoti „prieš“. Vienas išskirtini ų Lietuvos bruož ų yra tai, kad skirtingai nei visuomen ėje, politiniame lygmenyje, euroskepticizmas reiškiasi itin silpnai. Išryšk ėję aktualiausi euroskepticizmo tipai yra ekonominis (tiesiogiai siejamas su bendros valiutos klausimu) ir paremtas suverenitetu. Kiti tipai (demokratinis ir socialinis/ideologinis) aktual ūs mažiau. Atsižvelgiant į tai, pagrindin ės euroskepticizmo atsiradim ą sąlygojan čios priežastys yra dalies suvereniteto praradimas ir su naryste siejam ų l ūkes čių nepasiteisinimas. Analizuojant euroskepticizm ą išryšk ėjo keletas egzistuojan čių ryški ų problem ų Lietuvoje. Tai nepasitik ėjimas ir nusivylimas nacionaline valdžia, kas įtakoja vyraujan čias proeuropietiškas nuotaikas tikintis, kad ES pad ės išspr ęsti ši ą problem ą. Kita problema, kad labiausiai visuomenei priimti informacijos šaltiniai, kaip analizuota spauda, yra nepakankamai informatyvi tiek informuojant apie pa čią ES, tiek apie objektyvias naryst ės naudas ir pasekmes.

2 SUMMARY

In this paper there had been analysed euroscepticism in Lithuania since reestablishment of independence in 1990. It’s not an issue to analyse whether it exists or not in the state, here is presumed that this phenomenon is relevant in the state just like in other European Union country. Given the fact that this topic hasn’t been analyzed in detail in the country, the aim of this paper is - to analyze the phenomenon of euroscepticism and trends in Lithuania from 1990’s. The main object of the research was euroscepticism, which is not linked to the extreme negative attitude to the European Union (hereinafter - EU) denying all benefits, but is treated as an existing objective criticism and critical assessment of the membership. Euroscepticism in the paper also serves as a revealing factor in assessing the situation in Lithuania, analysing whether there is knowledge on general EU project. Having in mind that the period overtakes 21 year period, there is separated three periods in the context of which here were analyzed important events during Lithuania-EU relations. according to the author's opinion these events show existing trends of euroscepticism in Lithuania and provides a framework for analyzing the existing types and causes of the phenomenon. During writing the paper there has been analyzed a print media, the World Wide Web information and literature, which according to the author should give sufficient knowledge about the phenomenon in order to draw conclusions. The paper highlighted that Lithuania is characterized by “soft” euroscepticism, while “hard” was seen just before a referendum on membership through campaigning saying to vote against. One of the unique features of Lithuania is the fact that, unlike the public, in political level euroscepticism is expressed very weakly. The paper also highlighted the most relevant types of economic euroscepticism (directly related to the single currency issue) and based on sovereignty. Other types of euroscepticism (democratic and social / ideological) are less relevant. In view of the main reasons leading to the emergence of euroscepticism are partly loss of sovereignty and fallen short of expectations associated with membership. During analyse of situation revealed a number of problems exist in Lithuania. It’s distrust and frustration of national government, which influences the prevailing pro-European sentiment in the hope that the EU will help to solve this problem. Another problem is that analysed print media, which has the highest trust of society, is not sufficiently informative providing information on the EU itself and no objective analyse of benefits and consequences of membership.

3 ĮVADAS

Lietuva Europos s ąjungos (toliau – ES) nare tapo prieš septynerius metus ir tai pareikalavo esmini ų poky čių valstyb ės valdyme. Reik ėjo perduoti dal į institucij ų kompetencijos, įteisinti ES teis ės akt ų viršenyb ę ir maždaug 80 proc. teis ės norm ų, reguliuojan čių preki ų, paslaug ų ir kapitalo jud ėjim ą tarp valstybi ų nari ų suderinti su ES reikalavimais. Nepaisant to, kaip bus matyti šiame darbe, naryst ė Sąjungoje dažniausiai viešojoje erdv ėje politik ų dažniausiai įvardinama kaip b ūtina s ąlyga einant pažangos, socialin ės ir ekonomin ės gerovok ės bei demokratijos užtikrinimo linkme. Iš pirmo žvilgsnio, naryst ės nauda šiandien rodos kvestionuojama tik nedaugelio visuomen ės veik ėjų, grupi ų, jud ėjim ų ir dažniausiai ši kritika siejama su kraštutin ėmis nacionalizmo atšakomis kaip šovinizmas, nacizmas ir pan. Ta čiau atsižvelgiant į įvykusius poky čius valstyb ėje, nat ūralu, kad jie tur ėjo susilaukti ir priešingos reakcijos, įvardinamos euroskepticizmu. Skepsis, kuris iš esm ės reiškia svyravim ą bei abejon ę, čia n ėra siejamas su kraštutine pozicija, kuri be abejo taip pat yra normalus reiškinys liberalioje demokratin ėje valstyb ėje bei visuomen ėje. Tod ėl šiame darbe laikomasi pozicijos, kad objektyvi ir pagr įsta kritika, parodo racional ų ir s ąmoning ą sav ęs ir savo aplinkos suvokim ą bei siek į reaguoti į esam ą situacij ą. Kaip įvardina dr. A.V. Kanauka (2002) reikiamas kritini ų žmoni ų kiekis „ yra b ūtinas, atstovaujant taut ą ir valstyb ę kit ų taut ų tarpe “. Tod ėl šiame darbe keliama šios kritin ės žmoni ų grup ės egzistavimo Lietuvoje problema. Rašant darb ą remiamasi prielaida, kad visiškas ar minimalus kritikos nebuvimas neb ūtinai yra sietinas su bes ąlygišku pritarimu, bet galimai su pakankamu žini ų netur ėjimu ir/ar apatiškumu. Tod ėl šiame darbe, analizuojami ES ir Lietuvos santykiai, pasitelkiant euroskepticizm ą kaip faktori ų, vertinant Lietuvos politinio elito ir visuomen ės naryst ės s ąjungoje s ąmoningum ą. Tod ėl keliama hipotez ė, kad Lietuvos naryst ė ES vertinama kaip neišvengiamas procesas, ta čiau didžioji dauguma politinio elito, intelektual ų bei visuomen ės prieš naryst ę ES ir naryst ės metu nesuvok ė šio darinio visumos, dalyvavimo naudos, suteikiam ų galimybi ų bei naryst ę lydin čių pasekmi ų. Atsižvelgiant į įvardintas priežastis, pagrindinis šio darbo tyrimo objektas yra euroskepticizmas ir jo tendencijos Lietuvoje po nepriklausomyb ės atk ūrimo. Atitinkamai išsikeliamas tikslas - išanalizuoti euroskepticizmo reiškin į ir tendencijas Lietuvoje nuo 1990 m. Siekiant įgyvendinti užsibr ėžt ą tiksl ą, darbe keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti euroskepticizmo kilm ę ir apibr ėžimo problematik ą. 2. Įvardinti euroskepticizmo priežastis ir išskiriam ą tipologij ą. 3. Atskleisti euroskepticizm ą Lietuvoje istorin ės ES ir Lietuvos santyki ų raidos kontekste.

4 4. Išskirti ir įvertinti skirting ų euroskepticizmo tip ų intensyvum ą Lietuvoje. 5. Remiantis teorine šio reiškinio analize, išnagrin ėti euroskepticizmo Lietuvoje priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad euroskepticizmas Lietuvoje n ėra pla čiai analizuotas, pirmoji darbo dalis (įgyvendinant pirmuosius du išsikeltus darbo uždavinius), skirta šio reiškinio analizei įvardinant euroskepticizmo kilm ę, apibr ėžim ą bei atsiradim ą s ąlygojan čias priežastis. Šioje dalyje naudojama įvairi užsienio autori ų literat ūra. Antrojoje darbo dalyje pradedama euroskepticizmo analiz ė Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad sud ėtinga smulkiai pristatyti visus dvidešimt vienerius metus, analizuojamas periodas suskirstomas į tris laikotarpius. Ši ų laikotarpi ų r ėmuose išskiriamos svarbios datos ir įvykiai ES ir Lietuvos istorin ės santyki ų raidos eigoje. Ši ų dat ų ir reiškini ų kontekste analizuojama literat ūra ir įvair ūs šaltiniai. Didelis dėmesys skiriamas spausdintai ir elektroninei žiniasklaidai. Taip pat nagrin ėjami politikos ir visuomen ės veik ėjų pasisakymai viešojoje erdv ėje bei informacija literat ūroje. Ši dalis leidžia įžvelgti euroskepticizmo tendencijas ir pob ūdį šalyje bei sukuria sąlygas tre čioje darbo dalyje vertinti šį reiškin į. Tai daroma remiantis teorin ėje dalyje išskirta šio reiškinio tipologija ir atsiradim ą sąlygojan čiomis priežastimis. Pastarosios dvi dalys leis daryti galutines išvadas apie euroskepticizmo tendencijas Lietuvoje, šio reiškinio intensyvum ą, egzistuojan čius tipus ir atsiradim ą s ąlygojan čias priežastis. Darbo rašymo metu, buvo analizuojami pirminiai ir antriniai šaltiniai. Svarbu tai, kad mokslini ų tyrim ų šioje srityje Lietuvoje sunku rasti, d ėl šios priežasties naudojamasi informacija rasta užsienio autori ų darbuose. Ieškant informacijos apie euroskepticizmą Lietuvoje, analizuojami atskiri pasisakymai, konferencij ų medžiaga, spausdinta žiniasklaida, dokumentai, informacija internete. Preliminariai šios temos nepatrauklumas mokslinei analizei Lietuvoje leidžia manyti, kad ši tema lietuvi ų mokslinink ų manymu n ėra aktuali, ta čiau vertinat stipr ėjan čias euroskepticizmo pozicijas Europoje tik ėtina, kad tokia j ų pozicija yra laikina.

5 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė

Ši darbo dalis skirta teorinei euroskepticizmo analizei. Analizuoti pradedama nuo šio reiškinio atsiradimo šakn ų, kas pirmiausiai leidžia suvokti euroskepticizmo prigimt į. Antra, tai parodo kaip šis reiškinys vyst ėsi ir paaiškinti šio reiškinio s ąvokos platum ą ir įvairiapusiškum ą. Tuo pa čiu, pradedant analizuoti euroskepticizm ą, tikslinga jau pradžioje apibr ėžti integracijos termin ą, kuris glaudžias siejasi su analizuojama tema. Čia bus vadovaujamasi G. Vitkaus (2002) pateiktu apibr ėžimu, kuris teigia, kad integracija yra procesas, kai pavieniai autonomiški socialiniai junginiai nustato ir pl ėtoja tarpusavio ryšius taip, kad palaipsniui kiekvieno j ų autonomija maž ėja ir kiekvienas tampa didesnio bei sud ėtingesnio junginio sudedam ąja dalimi 1. Čia svarbi yra savanoriškumo s ąlyga, o baigtinis integracijos rezultatas laikomas naujos valstyb ės atsiradimas, šio atveju ES laikoma ryškiausiu dalin ės integracijos pavyzdžiu.

1.1 Euroskepticizmo kilm ė

Euroskepticizmo s ąvoka pirm ą kart ą buvo pavartota 1986 m. biržel į laikraštyje „The Times“ ir remiantis juo, Oksfordo angl ų kalbos žodyne euroskeptikas apibr ėžtas kaip žmogus, kuris n ėra entuziastingai nusiteik ęs did ėjan čios Europos s ąjungos įtaka“ 2 (atsižvelgiant į laikotarp į, tikriausiai turima galvoje ne Europos s ąjung ą, bet Europos Bendrijas). Skirtingi autoriai (Menno Spiering, Robert Harmsen, Paul Taggart) sutaria, kad šio termino pirmasis pavartojimas tiesiogiai siejamas su Margaret Thacher, o termino kilm ė sietina su Didži ąja Britanija. Svarbu tai, kad min ėtas žodynas susieja euroskepticizm ą tiesiogiai su Europos s ąjunga, konkre čia institucija, tuo tarpu kai kurie autoriai išskiria kit ą labai svarb ų element ą b ūding ą b ūtent britams ir siejam ą su tapatybe. Teigiama, kad euroskepticizmas iš pradži ų atsirado kaip savitas reiškinys b ūdingas anglams ir tapatinamas su j ų „kitoniškumo“ jausmu atsirandan čiu lyginant save su likusia žemynine Europos dalimi. Toks poži ūris kildinamas iš istoriškai susiklos čiusi ų aplinkybi ų, kad kontinentin ėje Europos dalyje, tradiciškai dominavo Pranc ūzija ir Vokietija, o britai visada juos mat ė kaip „kitokius“ (the others) 3. Gili ą kult ūrin ę takoskyr ą iliustruoja XX a. brit ų politiko sero Robert Anthony Eden‘o citata iš 1952 m. kalbos Kolumbijos universitete New York‘e, kurios metu jis teig ė, kad „brit ų naryst ė

1 Vitkus G. (2002), Europos Sąjunga enciklopedinis žinynas, Vilnius, p. 158 2 Spiering M., Harmsen R., Euroscepticism Party politics, National Identity and European integration, European studies 20 (2004): 13-35, , Amsterdam, New York, NY 2004, P. 15 3 Ten pat, P. 15. 6 kontinentin ės Europos federacijoje yra kažkas, k ą mes jau čiame savo kauluose, kad negalime daryti“ 1. Taigi išryšk ėja svarbus, tik britams b ūdingas kult ūrinis, sietinas su šalies tapatybe, euroskepticizmo aspektas, kuris papildo s ąvok ą nauju elementu. Iš pateiktos informacijos matoma, kad Euroskepticizmo ištakos sietinos su Anglija, ta čiau netrukus ši „kritika Europai“ paplito ir pa čiame žemyne. Išskiriama, kad tai pastebima nuo 1990 m. ir siejama su pasikeitusia politine situacija Europoje (po SSRS žlugimo) bei diskusijomis, kilusiomis d ėl Mastrichto sutarties (dar vadinamos Europos Sąjungos sutartimi) ir jos ratifikavimo. G. Vitkus (2002) išskiria, kad nepaisant pavadinimo, ši sutartis vis d ėlto nesuk ūrė naujos s ąjungos ar federacijos, o tik sujung ė į vien ą sutart į skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas įvardinamas kaip trys rams čiai. Teisinis subjektiškumas paliekamas trims Europos Bendrijoms, bet ne vienai ES. Ta čiau tuo pa čiu, G. Vitkus (2002) įvardina ir ple čiam ą kompetencij ą naujose srityse (pvz. švietimo, sveikatos sistemos, vartotoj ų apsaugos, transeuropini ų tinkl ų, pramon ės konkurencingumo, ekonomin ės ir socialin ės sanglaudos), taip pat atsiranda ES pilietyb ė, numatytas ekonomin ės ir pinig ų s ąjungos įgyvendinimo tvarkaraštis 2. Kaip bus matyti v ėlesn ėse darbo dalyse, vien šie keli įvardinti aspektai euroskeptikams gali tapti svariais argumentais. Įvardinama, kad Mastrichto sutartis suk ėlė euroskepticizmo proverž į kontinentin ėje Europoje atsižvelgiant į du pagrindinius aspektus, tai bendros s ąjungos suk ūrimas, bei išpl ėsta jos kompetencijos sritis. Šiuo laikotarpiu susiduriama su britiško euroskepticizmo termino analogu, žemynin ėje Europos dalyje kildinamu iš pranc ūziško termino ‘souverainisme’ 3. S ąvoka ‘souverainisme’ taikoma Pranc ūzijos kontekste, taip pat kaip „eurosceptique“, apib ūdina tuos, kuri ų nuomon ė yra kritiška vertinant Europos integracijos kurs ą. Pats terminas „souverainisme“ apeliuoja į siek į išsaugoti suverenitet ą Pranc ūzijos valstyb ės atžvilgiu, kam atsiranda gr ėsm ė išaugant Europos institucij ų įtakai. Šis terminas, vartojamas tiek kairi ųjų, tiek dešini ųjų politini ų paži ūrų politik ų ir akcentuoja nacionalin į aspekt ą. Tauta, šiuo poži ūriu laikoma vieninteliu galimu legitimizacijos b ūdu įgyvendinan čiu kartu demokratijos ir socialinio solidarumo principus 4. Galima išskirti, kad šiandien ES keliama gr ėsm ė šalies suverenitetui, tradiciškai yra laikoma pagrindiniu euroskepticizmo kilm ės šaltiniu. Dr. A. Milardovic (2009) žvelgia į euroskepticizmo kilm ę iš platesn ės perspektyvos. Jis teigia, kad nors euroskepticizmas n ėra politin ė ideologija, ta čiau šiandien ji yra tapusi sud ėtine politini ų

1 angl.: British membership of a ‘federation on the continent of Europe’ was something ‘we know in our bones we cannot do’ (Cited in Young 1998, 73-74), Euroscepticism Party politics, National Identity and European integration, EUROPEAN STUDIES 20 (2004): 13-35, M. Spiering, R. Harmsen, Amsterdam, New York, NY 2004, p. 16 2 Vitkus G. (2002), Europos Sąjunga enciklopedinis žinynas, Vilnius, p. 217. 3 Spiering M., Harmsen R. (2004), Euroscepticism Party politics, National Identity and European integration, EUROPEAN STUDIES 20 (2004): 13-35, Amsterdam, New York, NY 2004, p. 17 4 Spiering M., Harmsen R. (2004), Euroscepticism Party politics, National Identity and European integration, EUROPEAN STUDIES 20 (2004): 13-35, Amsterdam, New York, NY 2004, p. 18 7 partij ų ideologij ų dalimi 1 ir kas įdomu, kad tai b ūdinga tiek kairi ųjų, tiek dešini ųjų partij ų ideologijoms. Euroskepticizm ą autorius kildina ir traktuoja kaip reakcij ą į globalizacij ą ir antr ąją modernizacij ą2 (angl.: second modernization). Konflikte tarp modernizacijos ir antimodernizacijos, euroskepticizmas yra skeptiškai nusiteik ęs modernizacijos linkme. Tokiu b ūdu autorius teigia, kad euroskepticizmas yra antiglobalistinis protestas 3. Dr. A. Milardovic (2009) euroskepticizm ą įterpia į pasaulini ų proces ų kontekst ą teigdamas, kad euroskepticizmas yra artimas visoms antiglobalistin ėms organizacijoms ir jud ėjimams, tuo tarpu pati ES iš esm ės yra globalizacijos pasekm ė4, tod ėl euroskepticizmas tampa nat ūrali reakcija į pasaulyje vykstan čius procesus. Taigi analizuojant šio reiškinio kilm ę, išryšk ėjo trys pagrindiniai euroskepticizmo aspektai. Pirmu atveju (brit ų) euroskepticizmas siejamas su šalies tapatybe, savęs suvokimo kaip kitoks lyginant su kontinentine Europa. Antru atveju, euroskepticizmas kildinamas siekiant apginti valstyb ės suverenitet ą, tre čiuoju atveju – euroskepticizmo atsiradimas vertinamas kaip globalizacijos ir antrosios modernizacijos pasekm ė. D ėl šios priežasties išaišk ėja, kad pati euroskepticizmo kilm ė savyje talpina skirtingas prasmes, kurios turi vien ą bendr ą aspekt ą – ES ir reakcija į jos vykdom ą integracijos politik ą. Visi trys įvardinti euroskepticizmo komponentai yra aktual ūs ir šiandien, kas s ąlygoja prigimtin į sąvokos daugiaprasmiškum ą bei s ąvokos apibr ėžimo problematik ą.

1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika

Analizuojant euroskepticizmo kilm ę paaišk ėjo, kad šis reiškinys priklauso nuo to, kokiame kontekste jis analizuojamas, turint galvoje tiek geografin į, tiek tyrimo srities aspektus. Apibr ėžimo problematik ą įtakoja ir tai, kad net ir vienoje valstyb ėje euroskeptikai orientuojasi į skirtingus kritikos objektus ir vieningo jud ėjimo taip ir nesukuria kas tai pat apsunkina reiškinio apibr ėžim ą. Tod ėl daugelis autori ų sutinka, kad euroskepticizmo apibr ėžimas yra sud ėtinga ir problematiška užduotis. To pasekm ė yra tai, kad atskirame straipsnyje euroskepticizmas kiekvieno autoriaus apibr ėžiamas savaip. Atsižvelgiant į darbe išd ėstytas aplinkybes tai yra nat ūralu. Visgi šioje darbo dalyje siekiama analizuoti

1 Euroscepticism in a conflict of Ideologies of the Second Modernism, A. Milardovic, Euroscepticism and European integration, edited by K. Arato, P. Kanio, Political Science Research Centre Zagreb, 2009, p. 42 2 „Antrasis modernizmas – ši teorija grindžiama tuo, kad žmogaus vystymasis nuo jo atsiradimo yra skirstomas į keturias stadijas: įranki ų amžius, Žem ės ūkio amžius, Industrinis amžius ir Žini ų amžius. Kiekviena stadija turi 4-ias vystymosi fazes: pradžios, vystymosi, brandos ir transformacijos. Pirmosios modernizacijos laikotarpis (klasikinis modernizmas) vyko pereinant nuo žem ės ūkio visuomen ės į Industrializacijos stadij ą. Antroji modernizacija žymi per ėjim ą iš industrializacijos į Žini ų stadija ir žymi transformacij ą iš industrin ės visuomen ės į žini ų visuomen ę, iš industrin ės ekonomikos į žini ų ekonomik ą, iš industrin ės civilizacijos į žini ų civilizacij ą, iš industrinio amžiaus į žini ų amži ų. Postmodernizmas yra antrosios modernizacijos pradžios faz ė. 3 Euroscepticism in a conflict of Ideologies of the Second Modernism, Andelko Milardovic, Euroscepticism and European integration, edited by K. Arato, P. Kanio, Political Science Research Centre Zagreb, 2009, p. 42 4 Ten pat, p. 43 8 ir įvardinti pagrindinius išskiriamus apibr ėžimus, analiz ę pradedant nuo vieno žinomiausi ų euroskepticizmo tyr ėjų brito P. Taggart pateikt ų euroskepticizmo apibr ėžim ų. Reikia pažym ėti, kad atsižvelgiant į šios darbo dalies tiksl ą, d ėmesys koncentruojamas į pat į apibr ėžim ą, tuo tarpu P.Taggart įvardinami „kietasis“ ir „minkštasis“ euroskepticizmas,smulkiau analizuojamas 1.4. dalyje. Pirmasis P. Taggart apibr ėžimas pateiktas 1998 m. straipsnyje „Nesutarim ų pagrindas: euroskepticizmas šiuolaikin ėje Vakar ų Europos partin ėje sistemoje“ cituojamas įvairi ų v ėlesni ų tyr ėjų dėl pirm ą kart ą suformuluoto daugumai mokslinink ų priimtino apibr ėžimo. Šiame straipsnyje autorius teigia, kad: „Euroskepticizmas yra bendras terminas, išreiškiantis grup ės žmoni ų, nuosaiki ą ar kraštutin ę opozicij ą Europos integracijos procesui“ 1. Kai kurie autoriai pripaž įstama, kad tai provokuojantis ir neišsamus apibr ėžimas ir tai yra pasekm ė to, kad euroskepticizmas skiriasi priklausomai nuo valstyb ės ir jos l ūkes čių iš ES 2. Teigiama, kad iš s ąvokos neapibr ėžtumo kylanti pasekm ė yra ta, kad euroskepticizmas politikams tampa įrankiu, kuriuo jie “žaidžia“ kaip moneta ir pritaiko kur ir kada jiems reikia 3. Iš to seka, kad visuomen ės poži ūris į euroskepticizm ą priklauso nuo to, kieno ir kaip jis pateikiamas. Kaip pavyzd į galima išskirti partij ų tarpusavio konkuravimo atvej į, kada partijos vienok į ar kitok į poži ūrį į Europos integracij ą įtraukia į savo strategij ą, tuo tarpu kitos pasirenka priešing ą model į siekdamos išsiskirti ir taip patraukti rink ėjus 4. P Taggart kartu su savo kolega A. Szczerbiak (2002) analizuodami euroskepticizmo įtak ą politini ų partij ų sistemai b ūsimuose ir esamuose ES nar ėse išskiria, kad labai sunku surasti bendr ą šio reiškinio vardikl į tinkant į visoms 25 valstyb ėms. Autoriai pateikia du euroskepticizmo apibr ėžimas paremtus j ų pa čių 2000 m. išskirtas dviem euroskepticizmo tipais - „kietuoju“ ir „minkštuoju“: „Kietasis“ euroskepticizmas yra tas, kur matoma principin ė opozicija ES ir ES integracijai, atsirandantis partijose, kurios mano, kad j ų šalys tur ėtų išstoti iš ES arba ši ų partij ų vykdoma politika yra visapusiškai nukreipta prieš vykdom ą ES projekt ą ir toki ą integracij ą kuri yra vykdoma šiandien.

1 Taggart P. (1998), A Touchstone of Dissent: Euroscepticism in Contemporary Western European Party Systems', European Journal of Political Research 1998 Vol.33: 363-388 2 Arato K., Kanio P. (2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb, p. 7 3 Arato K., Kanio P. (2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb, p. 7. 4 Euro-scepticism, Opposition and Party Competition, N. Sitter, SEI Working Paper No 56, Opposing Europe Research Network Working Paper No 9, 2002, p. 5. 9 ,,Minkštasis“ euroskepticizmas yra tas, kur n ėra principin ės opozicijos ES integracijai ar narystei S ąjungoje, bet opozicija koncentruojasi į vien ą (ar kelet ą) politikos sri čių, kas veda prie kvalifikuotos opozicijos, arba kur jau čiama, kad nacionaliniai interesai skiriasi nuo ES interes ų.1. Leiden‘o ir Antwerpen‘o universitet ų mokslininkai P. Kopecký ir C. Mudde (2002) išskiria, kad lyginant su bendru P. Taggart‘o pateiktu euroskepticizmo apibr ėžimu, antrieji apibr ėžimai yra konkretesni ir geresni, ta čiau tuo pa čiu išskiria ši ų apibr ėžim ų silpnybes. Tai pirma, „minkštasis“ euroskepticizmas apibr ėžtas taip pla čiai, kad bet kuri kritika ES vykdomai politikai gali tikti šiam terminui. Antra, autoriai sutinka su aiškiu „kietojo“ ir „minkštojo“ euroskepticizmo tip ų apibr ėžimu išskyrus teigin į, kad „kietasis“ euroskepticizmas nukreiptas prieš „ toki ą integracij ą kuri yra vykdoma šiandien“. Tre čia, min ėtiems autoriams lieka neaiškus s ąvok ų atskyrimo kriterijai ir kod ėl skirtingi tipai apskritai atsiranda. Ketvirtoji „kietojo“ ir „minkštojo“ apibr ėžim ų silpnyb ė yra ta, kad šios dvi kategorijos neapibr ėžia aiškaus skirtumo tarp ES kaip projekto ir ES integracijos politikos. 2 Šio darbo autor ė nevisiškai sutinka su pateikta apibr ėžim ų kritika, kadangi „šiandiena“ suteikia s ąvokai aktualum ą, o neišskirtas ES projektas ar integracija leidži ą ši ą s ąvok ą pla čiau pritaikyti. Konkre čiau apibr ėžti yra sunku, nebent taikant apibr ėžim ą konkre čiam atvejui, pavyzdžiu kaip remiantis euroskepticizmo tipologijoje iškirtu konkre čiu euroskepticizmo tipu (šio darbo 1.3. dalis). S ąvok ų atskyrimo kriterijai taip pat yra pakankamai aišk ūs pagrindiniu kriterij ų laikant prieštaravim ą narystei/siek į išstoti iš ES, kita vertu sunku atskirti ar opozicija atskiru ES vykdomos politikos klausimu jau galima laikyti euroskepticizmu (šiuo atveju „minkštuoju“) ar ne. Šiame darbe, analizuojant konkret ų Lietuvos atvej į bus laikomasi pozicijos, kad išreikšta kritika s ąjungai priskiriama „minkštajam“ euroskepticizmui. Savo ruožtu P. Kopecký ir C. Mudde (2002), remdamiesi David Easton’o 1965 m. išskirtais skirtingais poži ūriais į politinius režimus, išskiria dvi galimas euroskepticizmo kategorijas – difuzin ę ir specifin ė param ą Europos integracijai. Šios kategorijos j ų manymu tiksliau apibr ėžia euroskepticizm ą nei prieš tai pateiktos „kietojo“ ir „minkštojo“ kategorijos. Difuzine parama, autoriai įvardina kaip param ą bendroms Europos integracijos id ėjoms, kurias išskiria ES. Tuo tarpu specifin ė parama apima param ą bendrai vykdomai Europos integracijos praktikai, t.y. tokiai ES kokia ji yra ir koki ą integracijos politik ą ji vykdo 3. Iš čia matoma, kad autoriai suskaido euroskeptikus pagal tuos, kurie remia bendras ES id ėjas ir tuos, kurie remia ES vykdom ų praktik ą. Remiantis tuo autoriai grupuoja euroskeptikus

1 The Party Politics of Euroscepticism in EU Member and Candidate States, P. Taggart, A. Szczerbiak, Opposing Europe Research Network, Paper prepared for presentation at the European Consortium for Political Research Joint Workshops, Turin, March 21-27, 2002. p. 3. 2 Kopecký P., Mudde C. (2002), The Two Sides of Euroscepticism : Party Positions on European Integration in East Central Europe, , European Union Politics 2002 3: 297, p. 300. 3 Ten pat, p. 300. 10 (ži ūrėti lentel ę Nr. 1, p. 13). Ta čiau autoriai nepateikia naujo apibr ėžimo, teigdami, kad euroskepticizmas gali b ūti įvairi ų form ų priklausomai nuo savo vizijos ES integracijos ir pa čios ES atžvilgiu 1. P. Taggart ir A. Szczerbiak suformuluotos s ąvokos kritika ir alternatyvos neapsi ūlymas rodo kit ą dažn ą tendencij ą euroskepticizm ą analizuojan čių autori ų tarpe, t.y. kiekvienas mokslininkas stengiasi iš naujo apibr ėžti euroskepticizm ą paneigdamas ankstesn į apibr ėžim ą2 arba kaip matoma iš P. Kopecký ir C. Mudde atvejo apskritai vengiama apibrėžti š į reiškin į pasirenkant aiškus kriterijus ir analiz ę j ų kontekste. Tuo pa čiu, pateikti P. Taggart – A. Szczerbiak ir P. Kopecký - C. Mudde atvejai labai tiksliai iliustruoja euroskepticizmo s ąvokos apibr ėžimo problematik ą. Reikia atkreipti d ėmes į, kad šiuo konkre čiu atveju abi mokslinink ų grup ės specializuojasi politini ų partij ų ir euroskepticizmo s ąveikos analiz ėje, ta čiau abi pasirenka skirtingus atskaitos taškus. Pirmoji grup ė (P. Taggart – A. Szczerbiak) euroskepticizm ą analizuoja iškirdami du euroskeptik ų tipus remdamiesi kritikos intensyvumu, tuo tarpu antroji grup ė (P. Kopecký - C. Mudde) grindžia savo tyrimus remdamiesi išskirtomis ES r ėmėjų kategorijomis. Taigi pasirinkti du, šiuo atveju priešingi teorijos konstravimo metodai, ta čiau šiam darbui svarbu tai, kad rodomas d ėmesys šiam reiškiniui rodo temos aktualum ą ir siek į analizuoti giliau. Tuo pa čiu siekiant išanalizuoti euroskepticizm ą, b ūtina pamin ėti, kad įvardinti autoriai analizuoja euroskepticizm ą per politini ų partij ų/r ėmėjų/ner ėmėjų prizm ę. Kiti autoriai š į reiškin į analizuoja platesniame kontekste per kitus analiz ės objektus. Galima išskirti mokslinink ų K. Arato ir P. Kanio (2009) atvej į, kurie euroskepticizm ą analizuoja per bendrus ES politin ės sistemos legitimumo klausimus ir remdamiesi mokslinink ų S. M. Lipsat ir Rokkan per ėjimo teorija (angl.: cleavege theory) 3. Šiuo atveju išskiriami visuomen ę skaldantys veiksniai ko pasekoje susiformuoja pozicija ir opozicija. Remiantis šia teorija, euroskepticizmas analizuojamas įvairiais pj ūviais žvelgiant į ES ir išskiriant egzistuojan čias priešpriešas, kurios atsiskleidžia euroskepticizmo priežastys (smulkiau 1.3 dalyje). Šio darbo autor ės nuomone, apibr ėžimo problematika atsiskleid ė jau kilm ės analiz ės metu. Šioje darbo dalyje pateikt atvejai tai tik patvirtina ir parodo s ąvokos platum ą bei apibr ėžimo problematik ą, tod ėl atsižvelgiant į pagrindin į darbo tiksl ą, išanalizuoti konkret ų Lietuvos atvej į atskaitos tašku pasirenkamas bendriausia prasme apibr ėžiamas euroskepticizmas kaip bendras terminas, išreiškiantis grup ės žmoni ų, nuosaiki ą ar kraštutin ę opozicij ą Europos integracijos procesui ir/ar pa čiam ES projektui. Šis, papildytas pirmojo P. Taggart‘o apibr ėžimas, apima įvairias sritis (kiet ąjį/minkšt ąjį euroskepticizm ą, difuzin ę/specifin ę param ą ES, suverenitet ą, ekonomik ą, visuomen ę,

1 Kopecký P., Mudde C. (2002), The Two Sides of Euroscepticism : Party Positions on European Integration in East Central Europe, , European Union Politics 2002 3: 297, p. 304. 2 Arato K., Kanio P. (2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb, p. 18-24 3 Ten pat, p. 18-24. 11 politines partijas ir pan., konkre čiai j ų ne įvardindamas). Toks platus apibr ėžimas leidžia analizuoti bendr ą situacij ą neprisirišant prie konkretaus objekto (pvz. tik politinių partij ų, tik visuomen ės nuomon ės ir pan.). Šioje darbo dalyje tikslinga išd ėstyti kitas su euroskepticizmu susijusias s ąvokas, kurios patvirtina reiškinio platum ą ir gali b ūti aktualios analizuojant konkret ų Lietuvos atvej į. Dr. A. Milardovic (2009) įvardina konkre čius terminus susijusius su euroskepticizmo šalininkais ar priešininkais. Mokslininkas juos įvardina kaip euroskeptikus, proeuropie čiai, eurofilus, eurofobus ir eurorealistus 1. Euroskeptikai įvardinami, kaip ES integracijos oponentai bendr ąja prasme. Priešprieša euroskeptikams – proeuropie čiai, kurie palaiko pla čią ES integracijos vizij ą. Didžiojoje Britanijoje taip pat egzistuoja terminas eurofilai, kuris turi neigiam ą atspalv į nukreipt ą prieš proeuropie čius. Eurofilams priskiriamas kraštutinis poži ūris, palaikantis id ėją, kad reikia apskritai atsisakyti nacionalin ės valdžios, perkeliant ši ą kompetencij ą į ES lygmen į. Jie remia tiek visapusišk ą politin ę, tiek ekonomin ę integracij ą2. Kaip priešprieša eurofilams taip pat yra vartojamas terminas eurofobai, kurie iš kategoriškai prieštarauja ES projektui, jie dažnai siejami su kraštutiniais nacionalistais, socialistais ar izoliacionistais. Dar vienas terminas, pozicionuojamas paraleliai euroskepticizmui – tai eurorealizmas 3. Jis laikomas švelnesne euroskepticizmo forma. Eurorealistai palaiko asmenin ę ir kolektyvin ę laives, tradicijas ir skirtingas tapatybes bei demokratij ą esan čią ES, nors mano, kad ji nepakankamai išvystyta. Pagrindiniai eurorealist ų oponavimo objektai yra biurokratija ir ES centralizacija. Siekiant aiškiau apibr ėžti įvardintas s ąvokas dr. A. Millardovic, sugretina jas su konfederacija, federacija ir suverenitetu. Tokiu b ūdu autorius išskiria, kad konfederacijos modelis artimesnis euroskeptikams ir eurorealistams, federacija – eurofilams, o suverenitetas – eurofobams. Autorius iš ši ų keturi ų termin ų (euroskepticizmo, eurorealizmo, eurofilijos ir eurofobijos) tik eurofobij ą vertina kai iracionali ą, kadangi ji grindžiama tik baime ir prieštarauja, bet kokiai ES integracijai ne įžvelgdamas jokios naudos, bet tik gr ėsm ę. Kita vertus, iš autoriaus pateiktos terminologijos apib ūdinimo eurofilai taip pat pasižymi kraštutiniu ES palaikymu, kas taip pat gali b ūti vertinama kaip iracionalu.

1 Milardovic A. (2009), Euroscepticism in a conflict of Ideologies of the Second Modernism, Euroscepticism and European integration, edited by K. Arato, P. Kanio, Political Science Research Centre Zagreb, 2009, p. 41 2 Kopecký P., Mudde C. (2002), The Two Sides of Euroscepticism: Party Positions on European Integration in East Central Europe, European Union Politics 2002 3: 297, p. 301. 3 Arato K., Kanio P. (2009) Euroscepticism in a conflict of Ideologies of the Second Modernism: Milardovic A. (2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb, p. 41. 12 Čia taip pat galima pamin ėti kit ų autori ų išskiriamus ir dažnai sutinkamus euro-optimist ų ir euro-pesimist ų1 terminus, kurie sietini su poži ūriu į pat į ES projekt ą. Pirmieji palaiko šiandienin ę ES id ėją ir jos vystymosi krypt į. Taip pat pabr ėžiama, kad jei laikomasi neigiamos pozicijos kokiu nors konkre čiu ES vykdomos politikos atžvilgiu, tai dar nereiškia, kad žmogus/grup ė nebegali b ūti įvardinamas kaip euro-optimistas. Tuo tarpu euro-pesimistai laikos neigiamos pozicijos dabartin ės ES klausimu ir jos vystymosi kryptims, ta čiau neneigia pa čio ES projekto naudingumo. Siekiant susisteminti įvardintas s ąvokas, galima pasinaudoti P. Kopecký ir C. Mudde (2002) išskirt ą tipologij ą, kuri ą jie kaip jau min ėta šioje dalyje išskyr ė pozicionuodami partij ų poži ūrį į pat į ES projekt ą ir param ą ES integracijai.

Lentel ė nr.1, Partij ų pozicij ų tipologija PARAMA ES INTEGRACIJAI EUROFILAI EUROFOBAI EUEO- Euroentuziastai Europragmatikai OPTIMISTAI

EURO- Euroskeptikai Atmetantys ES PESIMISTAI PARAMA ESPARAMA PROJEKTUI Šaltinis: Kopecký P., Mudde C. (2002), The Two Sides of Euroscepticism : Party Positions on European Integration in East Central Europe, European Union Politics 2002 3: 297, p. 303.

Kaip matoma iš lentel ės Nr. 1 pirmoji tipologijos dimensija - ES integracijos r ėmėjai – išryškina priešprieš ą tarp eurofil ų ir eurofob ų. Antroji - parama ES projektui - atskirianti euro- optimistus nuo euro-pesimist ų. Euroentuziastai yra eurofilai ir euro-optimistai, tai reiškia palaiko ir ES vykdom ą integracijos politik ą ir pat į ES projekt ą. Euroskeptikai šiuo atveju taip pat laikomi eurofilais ta prasme, kad jie pesimistiški nevertina pat į šiandienin į ES projekt ą, bet palaiko bendr ąsias integracijos id ėjas. Europragmatikai šiuo atveju pozicionuojami kaip neigiamai nusiteik ę šiandienin ės ES integracijos atžvilgiu, bet d ėl pragmatišk ų paskat ų sutinka, kad valstyb ės bendrai veikdamos gali pasiekti daugiau nei atskirai. Tuo tarpu atmetantys ES id ėją (angl.: eurorejects) principingai prieštarauja tiek ES projektui tiek integracijai. Termin ų gausa be abejo įneša tam tikros painiavos d ėl to, kad visgi n ėra konkretaus ir aiškaus apibr ėžtumo, apibr ėžimai yra gan ėtinai neaišk ūs ir sunku atskirti, kur vienas baigiasi, kitas prasideda.

1 Arato K., Kanio P. (2009) Euroscepticism in a conflict of Ideologies of the Second Modernism: Milardovic A. (2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb, p. 41., p. 302. 13 Tolesn ė šio darbo dalis skirta euroskepticizmo priežas čių analizei ir pagrindini ų euroskeptik ų argument ų išskyrimui.

1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai

Iš šiame darbe jau pateiktos euroskepticizmo kilm ės analiz ės jau galima išskirti kelias prigimtines euroskepticizm ą s ąlygojan čias priežastis - sav ęs suvokim ą kaip kitokio ir euroskepticizm ą paremt ą suverenitetu. Šiame poskyryje pateikiami skirting ų autori ų išskiriamos euroskepticizmo priežastys leidžia pažvelgti į š į reiškin į iš skirting ų perspekyv ų. Anton Pelinka viename iš savo straipsni ų analizuoja skepticizm ą s ąlygojan čias priežastis. Autorius, kaip buvo min ėta 1.1 poskyryje, analizuoja skepticizm ą įtakojan čias priežastis išskirdamas du pagrindinius analiz ės objektus. Tai pirmas, bendras ES politin ės sistemos legitimumo klausimas ir antras, euroskepticizmas analizuojamas per mokslinink ų S. M. Lipsat ir Rokkan per ėjimo teorij ą1. Šiuo atveju išskiriami visuomen ę skaldantys veiksniai ko pasekm ėje susidaro pozicija ir opozicija. Pirmasis pj ūvis arba, kaip įvardina autorius, dimensija - horizontali: centro ir periferijos santykis. Euroskepticizmas dažnai b ūdingas periferin ėms partijoms (kraštutiniai dešinieji ir kairieji). Kaip pavyzdys įvardinami Pranc ūzijos ir Olandijos atvejais neigiamai pasibaig ę referendumai Konstitucijos d ėl Europos atveju. Išanalizavus apklausas ir rinkim ų duomenis pasirod ė, kad neigiamus referendum ų rezultatus nul ėmė kraštutin ės partijos. Šiuo atveju, kaip teigia A. Pelinka, kraštutiniai dešinieji (nacionalistai) tar ė „ne“ siekdami ginti suverenitet ą, o kraštutiniai kairieji tar ė „ne“ kuriamai bendrai laisvajai rinkai ir neoliberalizmui. Ta čiau reikia pridurti, kad autorius šiuo atveju kalba apie centro ir periferijos priešprieš ą politini ų partij ų kontekste, ta čiau kalbant apie valstybi ų nari ų kontekst ą, šiuo konkre čiu konstitucijos ratifikavimo atveju 2 horizontalioji dimensija neturi pagrindo. Sp ėjusios ratifikuoti valstyb ės priklauso ir centrui ir periferijai (tiek geografine prasme, tiek išsivystymo lygiu). A. Pelinka antr ąją dimensij ą įvardina kaip priešprieš ą tarp elito ir visuomen ės, kur elitas link ęs labiau palaikyti ES nei vidutinis pilietis.

1 Arato K., Kanio P. (2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb, p. 18-24. 2 ES konstitucijos ratifikavimo eiga šalyse nar ėse: 2004 m. lapkri čio 11 d. Lietuvos Seimas pirmasis patvirtina ES Konstitucij ą. Parlamentuose ratifikavimo proced ūras atlieka ir Austrija (2005 m. geguž ę), Belgija (2005 m. kov ą – biržel į), Estija (2006 m. geguž ę), Graikija (2005 m. baland į), Italija (2005 m. saus į-baland į), Kipras (2005 m. biržel į), Latvija (2005 m. biržel į), Malta (2005 m. liep ą), Slovakija (2005 m. geguž ę), Slov ėnija (2005 m. vasar į), Suomija (2006 m. gruod į), Vokietija (2005 m. geguž ę). 2005 m. sausio 20 d. ES Konstitucij ą pirmoji referendumu patvirtina Ispanija. 2005 m. geguž ės 29 d. Pranc ūzijos pilie čiai referendume pasisako prieš Europos Konstitucijos sutarties ratifikavim ą, po poros dien ų – birželio 1 d. – tą pat į padaro olandai. Liepos 10 d. Liuksemburgo referendume Konstitucija paremiama, bet tampa aišku, kad, nesutikus pranc ūzams ir olandams, tolesn ės ratifikavimo proced ūros netenka prasm ės, tad planuoti referendumai Čekijoje, Danijoje, Airijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Jungtin ėje Karalyst ėje atšaukiami. Lenkija ir Švedija n ėra pri ėmusios konkretaus sprendimo, ar ir kaip j ą tvirtins. Prieš įsijungdamos į S ąjung ą, Konstitucij ą patvirtino ir Bulgarija bei Rumunija. Rasta: http://www.euro.lt/ 14 Itin įdomi yra tre čioji, tarptautin ė dimensija, kuri žymi atskirt į tarp „Senosios Europos“ ir „Naujosios Europos“ (turima galvoje ES prieš ir po 2004 m. bei 2007 m. pl ėtros). Ši dimensija ypatinga tuo, kad čia skirtum ą tarp ši ų dviej ų Europ ų įtakoja JAV faktorius. „Senoji Europa“ (išskyrus Didži ąją Britanij ą), JAV visada mat ė kaip konkurent ę ir identifikuodavo j ą kaip kitokius. Ypatingai turint galvoje priešprieš ą tarp Europos ir JAV, kurios pagrindu lipdoma Europos tapatyb ė. Tuo tarpu naujosios valstyb ės tokios priešpriešos nemat ė. Stodamos į ES tuo pa čiu puosel ėjo nor ą prisijungti ir prie NATO, ką beje ir padar ė. Išskiriama, kad argumentuojant min ėtų referendum ų Pranc ūzijoje ir Olandijoje atvejais, kraštutiniai dešinieji ir kairieji euroskeptikai pasinaudojo šiuo papildomu argumentu savo „ne“ sustiprinti. Lietuv ą šiuo atveju galima įvardinti kaip euroskepticizmo priežasties pavyzd į. Ketvirtoji - istorin ė dimensija – kuri kaip ir prieš tai buvusi atskiria „Sen ąją Europ ą“ nuo „Naujosios“, tik š į kart ą akcentuojama tai, kad „Senoji Europa“, ypatingai šešios Europos projekto pirmtak ės, kurdamos Bendrijas pirmiausiai siek ė susilpninti nacionalizm ą, kuris tapo pasaulini ų kar ų ir holokausto priežastimi, pasipriešinimas komunizmui, joms buvo antraeilis. Tuo tarpu naujosios, posovietin ės valstyb ės, naryst ę ES mat ė pirmiausiai kaip galimyb ė išvengti Maskvos, kaip dominuojan čio centro, o ES jiems tapo suvereniteto užtikrinimo garantija (Anton Pelinka 2009). D ėl šios priežasties nat ūralu, kad atsiranda priežastis euroskeptiniams jud ėjimams, kadangi kaip teigia A. Pelinka „pra ėjus euforijai“ tik įstojus jos pamat ė, kur pateko. Penktoji dimensija ekonomin ė – „turi“ ir „neturi“. Pagrindin ė atskirtis šioje dimensijoje yra tai, kad kai kurios valstyb ės sumoka ES daugiau nei gauna, o kitos valstyb ės atvirkš čiai. Tokiu atveju atsiranda ir skeptiška pozicija iš t ų, kurie moka daugiau nei gauna. Pateikiamas Airijos pavyzdys, kad 1973 m. įstodami į ES jie buvo skurdžiausia šalis tarp tuo metu buvusi ų 9 valstybi ų nari ų. Gaudami didel ę param ą jie tapo klestin čia šalimi. Bet kas įdomu, kad 2001 m. referendume d ėl Nicos sutarties ratifikavimo, kurioje įvardinta ES pl ėtra, airiai pirmu balsavimu pasak ė „ne“ ir pritar ė tik pakartotiniame referendume. Remiantis A.Pelinka‘os anks čiau išd ėstytomis dimensijomis, šis Airijos atvejis pabr ėžia tai, kaip skirtingai interpretuoja ES atskiros valstyb ės. Greta šios, ekonomin ės dimensijos, ir toliau t ęsiant ekonomin ę tem ą, galima išskirti interes ų grupi ų veiksn į. Remiantis R. Vilpišausku, interes ų grupi ų vaidmuo EB/ES integracijos procesuose yra viešai pripaž įstamas. Pabr ėžiama, kad ekonomini ų interes ų grupi ų spaudimas kur kas labiau ribojo EB politik ą nei susir ūpinimas šalies saugumu, politik ų ideologijomis ar visuomene1. Pačios interes ų grup ės tarpusavyje turi skirtingas nuomones ir tikslus ES integracijos atžvilgiu.

1 Vilpišauskas R. (2001), Integracija Europoj: Baltijos šalys ir Europos s ąjunga, 2001 Vilnius, p. 45. 15 Kaip išskiria min ėtas R. Vilpišauskas, ekonomin ės grup ės, kurioms b ūdingas aukštas internacionalizacijos lygis (eksportuojan čios, dalyvaujan čios prekyboje vienos šakos produktais, transnacionalin ės korporacijos) yra labiau linkusios paremti rink ų integracijos priemones ir/ar priešintis protekcionizmui (išskyrus monopolin ė pad ėtį turin čios įmon ės). Tuo tarpu įmon ės, gamyboje naudojan čios vietos žaliavas bei parduodan čios savo prekes vietos rinkose, yra linkusios reikalauti apsaugos priemoni ų ir priešinasi kli ūč ių tarptautiniams ekonominiams mainams šalinimui. 1 Tod ėl euroskepticizmas kyla priklausomai nuo valstyb ės vykdomas politikos ar ji yra linkusi proteguoti savo rink ą ar yra atvira/liberali, t.y. tokia koki ą skatina ir kuria ES. Išskiriama šeštoji dimensija tiesiogiai susijusi su visuomenės tradicijomis ir kult ūra. Čia išskiriama – kult ūrin ėje-religin ėje dimensija. Šiuo atveju šiandien euroskepticizmo šaltinis, kalbant apie ES pl ėtr ą, yra Turkijos klausimas. Sprendimas ar priimti ar ne islamišk ą kult ūrą įtakoja ar ES tampa atvira visoms kult ūroms ir religijoms v ėlesn ėje pl ėtroje ar ne. Tai kelia euroskeptik ų pasipriešinim ą. Taip pat krikš čioniškoji Europos dalis, ypatingai bažny čia, kritikuoja ES d ėl religini ų aspekt ų ne įtraukimo į pagrindinius teis ės aktus. Pamin ėtinas ir S. Hix vietos valdžios ir ES vadžios diskursas, kur į anot autoriaus atsiskleidžia pilie čiai ir partij ų lyderiai per reakcij ą į esam ą situacij ą. Jei pilie čiai ir partij ų lyderiai yra nepatenkinti vietos politiniu r ėžimu ir mano kad ES ir tolimesn ė Europos integracija ar veikla Europos S ąjungos lygiu gali geriau patenkinti j ų poreikius ir tikslus, tokiu atveju jie bus pro-europietiški. Priešingu atveju, jei pilie čiai ir politikai yra mažiau patenkinti ES vykdoma politika ir iš to sekan čiomis pasekm ėmis nei prieš tai vykdytos vietos valdžios politika ar mano, kad ES politika mažina tikimyb ę, kad vietos valdžia patenkins j ų l ūkes čius, tokiu atveju jie tik ėtina, kad bus euroskeptikais 2. Pats autorius čia pat sutinka, kad tai gana paprastas ir elementarus paaiškinimas, ta čiau tuo pa čiu padeda paaiškinti kod ėl kai kiurio partijos ir pilie čiai yra priešiškai nusiteik ę ES atveju, kai tuo tarpu kiti palaiko? Ir kod ėl kei čiasi poži ūris kei čiantis pa čiai ES ir vyriausyb ėms šali ų viduje? Palyginimui, taip pat galima išskirti Andelko Milardovic išskirtus pagrindinius euroskepticizmo šaltinius, kuriuos jis įvardina, tai: suverenitetas, nacionalin ė valstyb ė, globalizacija, neoliberalizmas, nacionalin ė kult ūra ir daugiakult ūrinis identitetas, ES kaip konfederacija, federacija ar supervalstyb ė, ES Konstitucija, biurokratija, euras. 3. Galima išskirti, kad kas skiria A. Milardovic išskirtus šaltinius nuo ankstesni ų A. Pelinka'os įvardint ų, tai yra geopolitin ė dimensija. A. Milardovic

1 Vilpišauskas R. (2001), Integracija Europoj: Baltijos šalys ir Europos s ąjunga, Vilnius, p 45-46. 2 Euroscepticism as Anti-Centralization : A Rational Choice Institutionalist Perspective, Simon Hix, European Union Politics 2007 8: 131, published by SAGE, p. 133, http://eup.sagepub.com/content/8/1/131 3 Euroscepticism in a conflict of Ideologies of the Second Modernism, Andelko Milardovic, Euroscepticism and European integration, edited by Krisztyna Arato, Petr Kanio, Political Science Research Centre Zagreb, 2009, p. 40. 16 atkreipia d ėmes į į tai, kad skepticizmas atsiranda vertinant ES ateities vizij ą (ar palaikoma tolimesn ė ES integracija, ar palaikoma ES kaip konfederacijos, ar ES federacijos, ar ES supervalstyb ės id ėja). Ši ą dimensij ą galima įvardinti - geopolitine. Apibendrinant šaltini ų analiz ę galima išskirti, kad A. Pelinka'os taikytas metodas išskiria gilumines priežastis s ąlygojan čias dviej ų priešing ų pozicij ų susidarym ą, tuo tarpu A. Milardovich įvardina konkre čius euroskepticizmo argumentus arba problemas, kurie skatina euroskepticizm ą. Ta čiau išskiriama, kad atsižvelgiant į ES integracijos tendencijas, ple čiantis jos kompetencijos sritims bei vis perži ūrint pirmines sutartis, kritika šiam projektu yra neišvengiama 1. Ta čiau kyla klausimas ar tai yra problema ar galima vertinti kaip gilesn į politik ų ir visuomen ės įtraukim ą į ES reikalus? P. Taggart išskiria, kad analizuojant euroskepticizmo tendencijas nuo 1994 m., šis reiškinys skal ėje neišsipl ėtė, bet jis tapo svarbesnis. Kadangi S ąjunga tampa vis gilesn ė, besiple čianti, ambicingesn ė, tod ėl opozicija ir skepticizmas tampa labiau matomas pilie čiams ir kelia daugiau problem ų elitui 2. Ši tendencija grindžiama ir tuo, kad stebint eurobarometro duomenis nuo 1994 m. iki 2010 m. pavasario iš esm ės visuomen ės apklausos Eurobarometro duomenimis nerodo kategorišk ų poky čiu. Kaip pavyzdžius galima išskirti, kad į klausim ą „ar j ūs manote, kad j ūsų valstyb ė gauna naudos iš naryst ės ES?“ teigiami atsakymai min ėtų 16 m. periode išlieka pakankamai stabil ūs, vidutiniškai apie 53 proc. Tuo tarpu neigiamai naryst ę vertina vidutiniškai 15-16 proc. (2010 m.pavasario duomenimis - 18 proc.) 3. Ta čiau tai n ėra itin žym ūs poky čiai ypatingai atsižvelgiant į ES pl ėtr ą. Išanalizavus euroskepticizmo kilm ę, apibr ėžimo problematik ą ir šaltinius tikslinga pereiti prie išskiriam ų euroskepticizmo tip ų, kas leis susidaryti bendr ą vaizd ą apie š į reiškin į ir apjungti šio darbo teorin ėje dalyje išd ėstyt ą informacij ą.

1.4 Euroskepticizmo tipai

Kaip išaišk ėjo analizuojant euroskepticizmo kilm ę, šis reiškinys skiriasi priklausomai nuo analizuojamo konteksto, t.y. kokioje valstyb ėje, kokie aktual ūs klausimai ir pan. Tai turi tiesiogin ę įtak ą ir formuluojant euroskepticizmo tipus. Pažym ėtina tai, kad nepaisant to, jog pateikiami euroskepticizmo tipai dažnai yra politini ų partij ų analiz ės rezultatas, ta čiau atsižvelgiant į pagrindin į

1 Euroscepticism Party politics, National Identity and European integration, European studies 20 (2004): 13-35, Edited by Menno Spiering and Robert Harmsen, Amsterdam, New York, NY 2004, p. 13 2 Three Patterns of Party Competition Over Europe, P. Taggart, A. Szczerbiak, Sussex European Institute, niversity of Sussex, 2005, p. 2. 3 Eurobarometer surveys, http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_arch_en.htm 17 šio darbo objekt ą – euroskepticizm ą Lietuvoje, į šiuos tipus žvelgiama ir jie analizuojami platesniame kontekste. Pirmiausiai galima įvardinti du dažniausiai sutinkamus euroskepticizmo tipus, kurie atskleidžia euroskepticizmo intensyvum ą. Tai 1.2 dalyje P. Taggart ir A. Szczerbiak (2002) išskirti - „kietasis“ ir „minkštasis“ 1 euroskepticizmas. Atsižvelgiant į tai, kad min ėtoje šio darbo dalyje jau yra pateikti ši ų dviej ų tip ų apibr ėžimai, šioje darbo dalyje smulkiau analizuojami jų bruožai. Autoriai teigia, kad yra du pagrindiniai indikatoriai nulemiantys „kiet ąjį“ euroskepticizm ą, tai pirma, kada partijos ar organizacijos įvardinamos kaip vieno tikslo anti-ES partijos/organizacijos. Antrasis indikatorius atsiskleidžia analizuojant retorik ą. Jei pabrėžiama, kad ES yra per daug kapitalistin ė/socialistin ė/neliberali/biurokratiška, kvestionuojami šalies naryst ės ES pagrindai, kurie nesuderinami su šiandienine ES politika, tokia pozicija de facto laikoma „kietuoju“ euroskepticizmu. Tuo tarpu „minkštojo“ euroskepticizmo pagrindinis indikatorius, yra reiškiama kritika dabartin ės vykdomos integracijos kryptimis. Tai gali b ūti ir viena konkreti sritis, pavyzdžiui bendros valiutos klausimas, arba žemdirbi ų partij ų kritika bendros žem ės ūkio politikos klausimu 2. Konkretesn ę tipologij ą galima pateikti remiantis Candy M. Rietig ir C. Sørensen darbais. Pirmasis autorius (Candy M. Rietig) glaustai ir aiškiai apibr ėžia išskiriamas 4 euroskepticizmo grupes sietinas su konkre čiais tikslais: ekonominiu, demokratiniu, socialiniu ir parama suverenitetui, kuriuos apbr ėžia taip: 1. Ekonominis euroskepticizmas susij ęs su ES integracija ekonomin ėje srityje, ypatingai vienos valiutos klausimu. 2. Demokratinis euroskepticizmas pabr ėžia viršvalstybini ų institucij ų priimam ų sprendim ų neigiam ą įtak ą demokratijai. Čia vertinama galimyb ė eiliniam gyventojui reikštis ir dalyvauti įtakojant sprendim ų pri ėmim ą. Euroskeptikai mano, kad ES yra per daug nutolusi nuo žmogaus. 3. Socialinis euroskepticizmas ES vertina kaip per daug liberali ą, kurioje nepaisoma socialini ų aspekt ų. 4. Suverenitetu paremtas euroskepticizmas siekia apginti valstyb ės suverenitet ą ir pasiekti, kad valstyb ė tur ėtų svaresn į bals ą pa čioje ES. 3

Lentel ė Nr.2, Euroskepticizmo tipologija Euroskepticizmas Ekonominis Paremtas Demokratinis Socialinis/Ideologin ė suverenitetu „Minkštas“ Nepatenkinti iš Skeptiškai Kritika nukreipta Paremtas partij ų ES gaunama nusiteik ę tolesnei prieš dabartin ę ideologine nauda pl ėtrai ES orientacija, kritika glaudesn ės egzistuojan čią remiasi tuo, kad ES sąjungos prasme tvark ą per mažiai r ūpinasi socialiniais reikalais „Kietas“ Siekia išstoti iš Siekia išstoti iš Siekia išstoti iš Siekia išstoti iš ES ES tuo pagrindu, ES tuo pagrindu, ES tuo pagrindu, tuo pagrindu, kad čia kad naryst ė kad keliama kad ji vyrauja ideologiškai neapsimoka gr ėsm ė nedemokratiška priešingos pozicijos ekonomiškai suverenitetui ir per daug ir kad yra per mažai nutolusi nuo „socialin ės Europos“ žmogaus Šaltinis: Danish Euroscepticism:Unique or Part of Broader Patterns?, Catharina Sørensen, 2008, p. 87

Lentel ė aiškiai iliustruoja skirtingus „kietojo“ ir „minkštojo“ euroskepticizmo tikslus, kuriuos galima sugrupuoti į pagrindines keturias kategorijas. Tai ekonomin ę; paremt ą suverenitetu, demokratin ę ir socialin ę. Pastarasis C. Sørensen yra siejamas daugiau su politine ideologija, tod ėl šį tip ą įvardinti socialiniu/ideologiniu. Kas svarbu siekiant įgyvendinti šiame darbe keliamus uždavinius, tai atkreipti d ėmes į į atskir ų tip ų apimamas sritis. Kiekviena kategorija yra pakankamai plati, ypatingai įtraukiant „kietojo“ ir „minkštojo“ bei paliekama gana daug erdv ės interpretacijai. Tuo pa čiu ši tipologija aiškiai parodo, kod ėl euroskeptikai nesudaro vieningo jud ėjimo. Kaip pavyzd į galima glaustai pateikti atsitiktinai pasirinktos vienos valstyb ės atvej į, pavyzdžiui Danijos. Čia galima lyginti dvi ryškiausias euroskeptines partijas, tai Socialist ų partija (angl.: Socialist People's Party (Greens)) ir Dan ų tautos partija (angl.: Danish People's Party). Abi partijos priešinosi stojimui į ES, bet šiuo metu tik Dan ų tautos partija Danijos išstojim ą iš ES yra išsik ėlusi kaip tiksl ą. Tai nat ūraliai „minkštojo“ ar „kietojo“ euroskepticizmo kontekste supriešina šias partijas. Tai leidžia daryti išvad ą, kad šis reiškinys n ėra ir negali b ūti vieningas. Ypatingai atsižvelgiant į priešingus tikslus, vieni neigia pa čios ES naudingum ą, kiti kritikuoja integracijos politik ą tuo pa čiu įžvelgdami ES projekto naud ą.

19 Nors pateikt ą euroskepticizmo tipologij ą galima kritikuoti kaip nepakankamai išbaigt ą ar bent jau pernelyg paini ą, ta čiau tuo pa čiu galima teigti, kad C. Sørensen pateikia aišk ų analiz ės įrank į, kurio kriterijus galima pasirinkti analizuojant konkret ų atvej į. Ir nors ši tipologija n ėra griežta, bet siekiant šioje darbo dalyje nusibr ėžti konkre čias gaires Lietuvos atvejo analizei, šios tipologijos ir bus laikomasi analizuojant euroskepticizm ą Lietuvoje.

2. EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOS IR ES SANTYKI Ų ISTORIN ĖS RAIDOS KONTEKSTE

Šioje darbo dalyje pereinama prie konkretaus Lietuvos atvejo analiz ės. Čia keliamas tikslas atskleisti euroskepticizmo intensyvum ą „kietojo“ ir „minkštojo“ euroskepticizmo skal ėje bei įžvelgti euroskepticizmo tendencijas Lietuvoje. Siekiant nuoseklumo, pagrindin ės tendencijos atsiskleis analizuojant euroskepticizmo reiškin į 3-iojoje darbo dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad yra atlikta daug tiriamojo ir aprašomojo pob ūdžio darb ų analizuojan čių Lietuvos ir ES santyki ų istorin ę eig ą, čia ši eiga pristatoma glaustai. Atskirais atvejais sustojama prie konkre čių datos, kuri ų kontekste analizuojamas euroskepticizmas Lietuvoje. Daroma prielaida, kad išskirt ų dat ų kontekste euroskepticizmas tur ėtų reikštis intensyviausiai ir surinkta informacija vėliau leis analizuoti š į reiškin į pagal teorin ėje dalyje išskirtus aspektus. Įvertinant tai, kad analizuojamas laikotarpis apima dvidešimt vienerius metus, visas laikotarpis suskirstomas į tris grupes: laikotarpis iki naryst ės (1990-2002 m.); stojimo laikotarpis (2003-2004 m.); ir naryst ės laikotarpis (2005-20011 m.). Nors laikotarpi ų trukm ė yra nelygiavert ė, ta čiau kiekvienas laikotarpis atspindi skirtingas aplinkybes susiklosčiusias šalyje, ko iš esm ės ir siekiam šiuo grupavimu. Tuo pa čiu reikia pažym ėti, kad analizuojant atskirus laikotarpius išryšk ėjo atskiri klausimai kaip bendros valiutos, Ignalinos atomin ės elektrin ės ir žem ės nuosavyb ės klausimai, kurie tes ėsi keli ų laikotarpi ų kontekste. D ėl šios priežasties šie klausimai išskiriami atskirais punktais. Siekiant apžvelgti platesn į laikotarp į atskiru punktu taip pat išskiriama ir visuomen ės nuomon ės analiz ė. Taip pat iš ankstos svarbu įvardinti, kad analizuojant situacij ą Lietuvoje pasteb ėta, jog su ES susijusi neigiama informacija dažnai yra nukreipta į Lietuvos politin į elit ą. Tai atskirais atvejais paaiškina ir leidžia daryti prielaidas vertinant euroskepticizm ą Lietuvoje, tod ėl kritika analizuojamos valstyb ės valdantiesiams laikoma svarbia analiz ės dalimi.

20 2.1. Laikotarpis iki naryst ės

Remiantis tuometiniu Vilniaus universiteto docentu ir Lietuvos laisvosios rinkos ekspertu Ram ūnu Vilpišausku (2001), atsta čius nepriklausomyb ę, Lietuvos užsienio prioritetai buvo s ąlygoti vidaus politini ų ir ekonomini ų reform ų tiksl ų (rinkos ekonomikos, demokratin ės valdymo tvarkos įgyvendinimo) bei suvokiamos išor ės gr ėsm ės galimyb ės. Svarbi ą įtak ą taip pat tur ėjo tarptautin ės organizacijos (Jungtin ės tautos, Pasaulio bankas, Europos taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir k.t.). 1. Tai s ąlygojo, kad pagrindiniais užsienio politikos tikslais tapo naryst ė ES ir NATO 2. Galima bendrai išskirti, kad Lietuvos, noras įstoti į ES grindžiamas ideologini ų, istorini ų, saugumo bei ekonomini ų priežas čių mišiniu, bet visgi pripaž įstama, kad vienu pagrindini ų motyvaciniu aspektu laikomi ekonominiai veiksniai 3. Galima įvardinti, kad abipusis bendradarbiavimas tarp Europos Bendrij ų/Europos s ąjungos (toliau - EB/ES) prasid ėjo praktiškai nuo pat nepriklausomyb ės atstatymo. Apie tai leidžia spr ęsti 1990 m. rugs ėjį Europos parlamento delegacijos apsilankymas Lietuvoje, 1991 m. sausio 24 d. rezoliucija smerkianti Rusijos karin ę agresij ą Baltijos šalyse 4 ir pan. Oficialiai Europos EB/ES Lietuvos nepriklausomyb ę pripažinusi 1991 m. rugpj ūč io 27 d. 5 ir remiantis R. Vilpišausku (2001), ES laik ėsi “grup ės poži ūrio” į Baltijos šalis, t.y. traktavo kaip vienet ą tod ėl 1992 m. buvo paskirtas vienas ES ambasadorius Baltijos šalyse. Išskiriama, kad jau viename pirm ųjų susitikim ų su min ėtu ambasadoriumi Baltijos šalyse, buvo pasi ūlyta įtraukti visas tris „grup ės“ nares į PHARE program ą, kuri teikia finansin ę param ą valstyb ėms ES partner ėms tol, kol jos pasirengs tapti S ąjungos nar ėmis 6. Taigi čia jau galima įžvelgti Lietuvos traktavim ą kaip potencialios kandidat ės. 1991 m. rugs ėjį prad ėtos derybos d ėl dvišali ų EB ir Baltijos šali ų „pirmos kartos“ prekybos ir bendradarbiavimo sutarčių (1992 m.), suteikian čių Baltijos šalims didžiausio palankumo status ą7. Jau šių sutar čių pasirašymo metu, Baltijos šalys išk ėlė asociacijos su EB klausim ą, ko pasakoje, šalys po tam tikro laiko tur ėtų tapti ES nar ėmis. Dar kart ą tok į savo nor ą pakartojo 1992 m. Lisabonos konferencijos metu. Tais pa čiais metais tuometinis užsienio reikal ų ministras A. Saudargas pagrindiniu užsienio politikos tikslu įvardino įsijungim ą į Vakar ų Europos saugumo ir ekonomin ę erdves 8.

1 Vilpišauskas R. (2001), Integracija Europoje: Baltijos šalys ir Europos s ąjunga, Vilnius, p. 6 2 Ten pat, p. 39. 3 Ten pat, p. 41. 4 Seimas Lietuvos kelyje į Europos S ąjung ą, Svarbiausi ų dokument ų rinkinys, 2004, Vilnius, p. 15-16. 5 1991-ųjų met ų svarbiausi įvykiai, http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4728&p_k=1#_Geguž ės_21_d. 6 Vitkus G. (2002), Europos S ąjungos enciklopedinis žinynas, Vilnius, p. 239. 7 Vilpišauskas R. (2001), Integracija Europoje: Baltijos šalys ir Europos s ąjunga, Vilnius, p. 63. 8 Vilpišauskas R. (2001), Integracija Europoje: Baltijos šalys ir Europos s ąjunga, Vilnius, p. 65. 21 Tuo tarpu šiuo laikotarpiu ES lyderi ų poži ūris į Baltijos šali ų integracij ą įvardinamas kaip „sant ūrus“, „atsargus“. Tai buvo įtakota pirma - vykusios diskusijos pa čioje s ąjungoje d ėl to k ą reik ėtų pasirinkti, ar gilesn ę integracij ą S ąjungos viduje ar pl ėtr ą; antra - nestabilios Rusijos vidaus pad ėties. Akivaizdu, kad pastarosios valstyb ės veiksnys vaidino vien ą pagrindini ų vaidmen ų įtakojan čių ES/EB apsisprendim ą. Taip galima teigti atsižvelgiant į du veiksnius: pirma, kad EB/ES valstyb ės nepripažino nepriklausomos Lietuvos tol, kol to nepadar ė Maskva; antra, Paryžiaus konferencijos metu, kada buvo pasirašyta „Paryžiaus chartija Naujajai Europai“ 1 (1990 m.) tarp pasirašiusi ųjų buvo ir TSRS, tuo tarpu kaip teigia Nepriklausomyb ės Atstatymo Akto signataras R.Ozolas, Lietuva M. Gorba čiovo prašymu buvo išprašyta iš pasitarimo tokiu b ūdu paliekant j ą tarp karo laikais sukonstruot ų TSRS sien ų2. Kita vertus reikia pažym ėti, kad nors ES apsisprendimas d ėl asocijuotos nar ės statuso suteikimo buvo atsargus, ta čiau praktiškai nuo pat pradžios prasid ėjo aktyvus bendradarbiavimas, tame tarpe ir prad ėta teikti parama (PHARE nuo 1991 m.). Jau 1993 m. buvo priimta deklaracija d ėl politinio dialogo tarp EB nari ų ir Lietuvos bei paskelbti Kopenhagos kriterijai, kuriuos šalys, norin čios tapti ES nar ėmis turi įgyvendinti. Tai buvo pirmas kartas, kada EB suformulavo aiški ą nuostat ą ateityje į ES priimti pageidaujan čias Vidurio ir Ryt ų Europos valstybes 3. Galiausiai, remiantis G. Vitkumi (2001), po to sek ė „reikšmingiausia Lietuvai data 1994 m. vasario 7 d“. Ši ą dien ą ES Taryba patvirtino Komisijos mandat ą deryboms d ėl laisvos prekybos sutar čių su Baltijos šalimis ir iš principo pritar ė, kad pasirašytos jos b ūtų išpl ėtotos į Europos (asociacijos) sutartis. Tai buvo esminis sprendimas, kuris Kopenhagos nutarim ų kontekste reišk ė, kad Lietuva, kartu su kitomis Baltijos bei Vidurio ir Ryt ų Europos valstyb ėmis pripažintos kandidat ėmis į ES 4. 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva pateik ė oficiali ą paraišk ą tapti ES nare. Svarbus elementas asociacijos sutarties kontekste yra tai, kad seimas 1995 m. geguž ę įsipareigojo suderinti Lietuvos įstatymus su šios sutarties nuostatomis d ėl žem ės pardavimo užsienie čiams. Tai buvo padaryta 1996 m. papildant Lietuvos Respublikos konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsn į nuostata, kuri suteikia teis ę ūkin ę veikl ą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams (apibr ėžiamiems pagal pasirinktos europin ės ir transatlantin ės integracijos kriterijus) įsigyti ne žem ės ūkio paskirties žem ę savo tiesioginiai veiklai vykdyti. 5. Šis aspektas svarbus tuo, kad suk ėlė diskusijas valdan čiųjų tarpe. Įvardinama, kad socialdemokrat ų sluoksniuose visada labai skausmingai ir

1 Charter of Paris for a New Europe, 1990 11 19-21, Paris, p. 2. 2 Ozolas R. (1992), Pirmieji atkurtosios nepriklausomyb ės metai, Vilnius, p. 87. 3 Vitkus G. (2001), Europos S ąjunga ir Lietuva: pl ėtra reformos ir ekonominiai santykia, Europos integracijos studij ų centras, Lietuvos politolog ų asociacija, Vilnius, p. 44. 4 Ten pat, p. 44. 5 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas, Nr. 1-1390, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (96.07.05), 47 str. 22 dėmesingai ži ūrėta į ES reikalavim ą leisti parduoti žem ę užsienie čiams kei čiant Konstitucij ą (R. Ozolas 2003). Politologas Marius Kundrotas taip pat patvirtina R. Ozolo teigin į pažym ėdamas, kad euroskepticizmas žem ės klausimu b ūdingas kairi ųjų paži ūrų atstovais. Politologas Lietuvos atveju kaip skeptiškai nusiteikusius įvardino min ėtą socialdemokrat ų-agrarinink ų frakcij ą „su M. Pronckumi priešakyje“ ir Valstie čių Partijos lyder į R.Karbausk į1. Ta čiau, kaip išskiria M. Kundrotas pat į stojim ą į ES pirmasis „pasitiko palankiai, kitas neutraliai“. Kairesn ė Lietuvos Liaudies S ąjunga „Už teising ą Lietuv ą” (J.Veselka) labiau pabr ėžė savo priešiškum ą NATO, negu ES 2. Tai rodo, kad euroskepticizmas kairiosioms politin ėms partijoms n ėra labai aktualus. Tam tikr ą dvejon ę vykstan čiais procesais išreišk ė kairi ųjų politini ų pažiūrų atstovas Česlovas Jurš ėnas. Kalb ėdamas antrajame (neeiliniame) Lietuvos Respublikos Seimo pos ėdyje 1996 m. kovo 11 d., jis pažymi, kad Lietuvai 1990 m. gr įžti į pasaul į buvo kur kas lengviau negu po vasario 16-osios. Politikas gana ironiškai išskiria, kad „šiandien Europoje tiek daug mechanizm ų, kad, atrodo užtekt ų prisikabinti už kurio nors ir jis mus nuneš į svajoni ų pasaul į“3. Toje pa čioje kalboje politikas įvardina, kad pastebi lietuvi ų nor ą l ėkti į Europ ą „lyg plaštak ės į švies ą pamiršdami galv ą“ ir teigia, kad „<...> žengiant į Europ ą reikia rodyti daugiau orumo, tur ėti savo pozicij ą, labiau pasitik ėti savais ekspertais, kad neatsitikt ų taip, jog buvusi ą priespaud ą pakeistume kito pasaulio kosmopolitin ėmis, pragmatin ėmis nuostatomis, masin ė kult ūros surogatu“ 4. Toje pa čioje kalboje Č. Jurš ėnas akcentuoja, kad pasirinkimas kuklus: arba ES arba „trempiama šalikel ė“. Taigi išreikšdamas abejon ę, politikas ES traktuoja, kaip būtinyb ę. Vėlesniu laikotarpiu nepavyko rasti šio politiko konkretesn ės kritikos ES klausimu ta čiau šioje dalyje išreiškiama aiški abejon ė. Ir tokių vyraujan čių pasisakym ų kontekste kaip: naryst ės atmetimas „maži ų mažiausiai b ūtų nepataisoma klaida“ 5 ir pan., ši Č. Jurš ėno abejon ė yra itin aktuali. Kaip matysime v ėlesn ėje darbo dalyje, b ūtent šis politikas inicijavo įstatymo d ėl Sutarties d ėl naryt ės nagrin ėjim ą skubos tvarka. Tai iš dalies patvirtina ankstesn į teigin į, kad euroskeptinis poži ūris kairi ųjų partijoms neb ūdingas. 2000 m. pradedamos oficialios derybos su Lietuva (kaip ir kitos šalys, pagal 29 derybinius skyrius). Derybos baigiamos 2002 m. gruodžio 13 d. Atsižvelgiant į šiam darbui keliamus uždavinius,

1 Kundrotas M., Euroskeptini ų partij ų ir jud ėjim ų lyginamoji analiz ė, 2007. Rasta: http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1413 ; ži ūrėta: 2011 05 17. 2 Ten pat. 3 Manelis E., Samavi čius R., Kovo 11-oji – Lietuvos valstyb ės nepriklausomyb ės atk ūrimo diena, Straipsni ų ir dokument ų rinkinys, (2008), Kaunas, p. 67. 4 Ten pat. 5 Manelis E., Samavi čius R., Kovo 11-oji – Lietuvos valstyb ės nepriklausomyb ės atk ūrimo diena, Straipsni ų ir dokument ų rinkinys, (2008), Kaunas, p. 54. 23 pats deryb ų procesas smulkiai nebus analizuojamas. Ta čiau ieškant deryb ų vertinim ų pasteb ėta, kad dažniausiai sutinkama kritika pa čioms deryboms ir ypatingai Lietuvos derybininkams. R. Ozolas neigiamai vertina deryb ų proces ą, k ą iliustruoja jo teiginys, kad „Lietuva pralenkia pati save, nebesp ėdama perskaityti „uždarin ėjam ų skyri ų“1. Neigiamai įvertino Lietuvos valdan čiųjų derybas ir buv ęs seimo narys Aidas Žiliukas, kuris teigi, kad „deryb ų skyriai pasirašomi nekeliant joki ų sąlyg ų, sutinkame su viskuo, ko reikalaujama“. A Žiliukas atkreipia d ėmes į į tai, kad pagal ES visas socialines išmokas valstyb ė turi sumok ėti pati, bet tam turi b ūti „toks nacionalinis ūkis, kuris garantuot ų valstyb ės paj ėgum ą sumok ėti normalias socialines išmokas“ 2. Čia keliama problema d ėl didži ųjų įmoni ų privatizavimo (konkre čiu nagrin ėjamu laikotarpiu Lietuvos j ūrų laivininkyst ės „Lisco“ privatizavimas). Daug diskusij ų suk ėlę Ignalinos atomin ės elektrin ės (toliau – IAE) uždarymo ir Žem ės pardavimo užsienie čiams klausimai bus smulkiau analizuojami 2.4.2 dalyje, ta čiau siekiant aiškiau atskleisti deryb ų vertinim ą, galima išskirti, kad buv ęs derybininkas E. Maldeikis pats kritikuoja derybas. Buvusio europarlamentaro vertinamu „ši netektis (IAE uždarymas aut.p.) – Lietuvos negeb ėjimo der ėtis problema. Jei IAE klausimu b ūtų dirbama taip, kaip der ėjo, šiandien nereikt ų net kelti klausimo – ant ko pykti d ėl elektros kainos“ 3. Tuo tarpu žem ės nuosavyb ės klausimas, derinant Lietuvos teisin ę baz ę prie ES reikalavim ų, lėmė Konstitucijos 47 pakeitim ą dar art ą 2001 m. Iki 2001 m. 47 straipsnis teig ė, kad „žem ė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavyb ės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilie čiams ir valstybei“. Nuo 2001 m. šis Konstitucijos straipsnis įvardina išimtin ę nuosavyb ės teis ę valstybei (kaip žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai). Tuo pačiu įvardinama , kad: „Žem ę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavyb ėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucin į įstatym ą“. Tai, kad buvo išbraukta nuostata, kad žem ė priklauso Lietuvos valstybei ir pilie čiams, remiantis nepriklausomyb ės akto signataru A. Endriukai čiu, yra esminis pakeitimas, veikiantis ir valstyb ės suvereniteto samprat ą4. Žem ės nuosavyb ės problema akcentuojama ir d ėl to, kad min ėtame konstitucijos įstatyme įvardinama, kad šio įstatymo nuostatos galios tik tos, kurios neprieštaraus Lietuvos stojimo į ES sutar čiai 5. Taigi čia išryšk ėja

1 Ozolas R., (2002), 2001-ieji Lietuva, politinis metų portretas, 2002, Vilnius, p. 193. 2 Ten pat, p. 247. 3Europa duoda, Europa ima, Tomas Čyvas, 2010.04.12, http://www.balsas.lt/naujiena/383814/europa-duoda-europa-ima- papildyta-11-09/rubrika:naujienos-lietuva-politika (ži ūrėta 2011-04-09) 4 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Endriukaitis A., Lietuvos žem ės praradimas, p. 143. 5 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 1996 m. birželio 20 d. Nr. I-1392, Vilnius, 17 str. 3 dalis. 24 euroskepticizmas paremtas suverenitetu, akcentuojama atsirandanti viršvalstybiškumo problema. Taip pat reikia atkreipti, kad šie euroskeptiniai argumentai išskiriami tautin ės ideologijos atstov ų (dešini ųjų). Tuo pa čiu išryšk ėja Lietuvai b ūdingas aspektas, kad ši kritika, kuri iš esm ės siejama tiesiogiai su ES yra adresuojama valdan čiajam sluoksniui ir elgesiui. Būtent dešini ųjų, tautini ų paži ūrų atstovas R. Ozolas šiuo laikotarpiu įvardina pagrindines naryst ės gr ėsmes, siejamas su Konstitucijos 1-uoju ir 2- uoju straipsniais, lie čian čius nepriklausomyb ę ir suverenitet ą. Signataras kalba apie b ūtinyb ę Lietuvos valdantiesiems prisiimti atsakomyb ę už valstyb ės globalizacin ę integracij ą ir jau kaip fakt ą pateikia, kad kovo 11-osios Lietuva juridiškai tampa istorine Lietuva. Išskiriama, kad XXI a. slenkstyje Lietuva „neberod ė valios kurti savo pa čios istorijos identiškumo vert ą Vidurio Europos valstyb ę“ 1. Griežt ą R. Ozolo deryb ų vertinim ą pabr ėžia ir jo teiginiai, kad derybose buvo atstovaujama ne Lietuva Briuseliui, bet Briuselis Lietuvai 2. Tais pa čiais 2001 m. rugpj ūtį jis teigia, kad „ES <...> vis k ėlė savo srities reikalavimus, o Lietuvos politikai ir vadovai, kaip įprasta, links ėjo galvomis, tik gal dar kiek žemiau ir džiaugsmingiau“ 3. Tokios išvados yra argumentuojamos vertinant derybas žem ės pardavimo užsienie čiams, si ūlymo parduoti Telekom ą, naftos įmon ę, duj ų ūkį, uždaryti atomin ę klausimais. ES tikslus signataras aiškina cituodamas brit ų verslinink ą, kuris teigia, kad „rinkoje, kuri yra perpildyta, peln ą gali padidinti tik k ą nors sugriov ęs“ 4. Konkre čiu Lietuvos atveju - atveriamas kelias užsienio kapitalui, kas žvelgiant iš 2011 m. perspektyvos buvo teisingai prognozuojama. Galima taip pat išskirti min ėto doc. dr. R. Vilpišausko teigin į (2000), kad derybomis š į proces ą galima vadinti tik s ąlyginai, nes vienintelis diskusij ų objektas yra laikotarpis, per kur į šalis yra paj ėgi perkelti ir įgyvendinti ES normas5. Taip pat išskiriama, kad pagrindinis d ėmesys skiriamas konkre čių ES teis ės norm ų įgyvendinimo tvarkaraš čiams, pamirštami esminius ES bendrosios rinkos principai (laisvas preki ų, asmen ų, paslaug ų ir kapitalo jud ėjimas). R. Vilpišauskas pažymi, kad įvardinti principai sudaro ES pagrind ą, bet neretai „jie ir pa čioje ES yra pažeidžiami arba tebetaikant netiesioginius main ų apribojimus, arba ES lygiu pernelyg reguliuojant įmoni ų veikl ą6. Šiuo atveju kritika valdan čiajam elitui persipina su kritika pa čiai ES remiantis ekonominiais aspektais.

1 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Ozolas R., Lietuvos suverenitetas Europos S ąjungos s ąlygomis, p. 78. 2 Ozolas R., (2002), 2001-ieji Lietuva, politinis metų portretas, 2002, Vilnius, p. 191. 3 Ozolas R., (2002), 2001-ieji Lietuva, politinis metų portretas, 2002, Vilnius, p. 193. 4 Ten pat, p .195. 5 Vilpišauskas R. (2000), Apie Lietuvos deryb ų su ES eig ą, 2000 05 26. Rasta: http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_komentarai/apie_lietuvos_derybu_su_es_eiga/1773;from_t opic_id;61 ; ži ūrėta: 2011 05 12. 6 Ten pat. 25 Kaip buvo min ėta, vienas pagrindini ų naryst ės motyvacini ų aspekt ų yra įvardinami ekonominiai veiksniai. Įvade buvo min ėta, kad maždaug 80 proc. teis ės norm ų, reguliuojan čių preki ų, paslaug ų ir kapitalo jud ėjim ą tarp valstybi ų nari ų stojimo periodu buvo nustatomos ES lygiu. Tuo tarpu pateikiant paraišk ą Lietuvoje dar nebuvo atlikta joki ų išsamesni ų naryst ės ES poveikio vertinim ų. Kaip pažymi doc. dr. Ram ūnas Vilpišauskas (2009), ekonominiai naryst ės ES motyvai, ilg ą laik ą buvo suvokiami „labiau intuityviai“ ES buvo siejama su aukštesniu gerov ės lygiu, nesiaiškinant konkre čių priežastingumo ryši ų1. Įvairi ų Lietuvos institucij ų užsakymu, įvair ūs tyrimai ir naryst ės poveikio vertinimai aktyviai prad ėti vykdyti tik 2000-2005 m. Šie dokumentai analizavo b ūsimos naryst ės ir ES teis ės akt ų poveik į atskiroms Lietuvos ūkio šakoms (pvz. ES energetikos politikos poveikis Lietuvos elektros ir šilumos energetikos saugumui, Prekybos režimo poky čių, Lietuvai tapus ES nare, įtakos įvertinimas ir pan.). Visgi reikia atkreipti d ėmes į, kad šios analiz ės buvo atliekamos jau deryb ų laikotarpiu ir neabejotinai j ų atsiradimas buvo įtakotas pa čios ES reikalavim ų. Tod ėl R. Vilpišausko teiginys d ėl intuityvaus suvokimo, tokiu svarbiu ekonomin ės integracijos klausimu yra tikslus ir iš dalies paaiškin ą kritik ą valdantiesiams. Kirtik ą išreišk ė ir ekonomistas Gitanas Naus ėda (2003), kuris pažym ėjo, kad Lietuvos atstovai važiuodavo į ES institucijas „beginkliai“. Atkreipdamas d ėmes į, kad lyginant su kitomis valstyb ėmis, kaip pavyzdžiui Pranc ūzija, kuri investuoja daug laiko ir ištekli ų pasiruošimui, Lietuvos politikai daugiausia k ą gali sau leisti „per savo pad ėjėją “susižvejoti“ kok į nors teis ės akt ą ar žinut ę laikraštyje. Gilesnei analizei nelieka nei laiko, nei pinig ų“2. Taigi iš pateikt ų deryb ų vertinimo išryšk ėjo, kad valdan čiųjų atstovavim ą kritikavo ne vien dešini ųjų paži ūrų atstovai, ekonomistai, akademikai. 2003 m., referendumo išvakar ėsi, susik ūrė euroskeptik ų jud ėjimas „Už nepriklausom ą Lietuv ą“. Iniciatyvinei grupei priklaus ė tarptautini ų santyki ų ir ekonomikos konsultantas Algis Avižienis, žurnalistas Pranciškus Šliužas, Matematikos instituto darbuotojas Antanas Baskas, studentas Laurynas Kas čiūnas ir M. Murza. Valdybos pirmininkas ekonomistas Algis Avižienis. Atižvelgiant į tai, kad šiame jud ėjime dalyvavo marginaliomis partijomis įvardinamos Tautos pažangos partija (toliau – TTP) ir tuometin ė Lietuvos Nacionaldemokrat ų partija (toliau – LNDP) viešojoje erdv ėje šis jud ėjimas buvo pristatomas gana neigiamai. Viešojoje erdv ėje įvardinami pagrindiniai euroskeptiško jud ėjimo argumentai buvo gresiantis ekonominis s ąstingis ir tautin ės valstyb ės nykimas. Pabr ėžiama, jog įstojus į ES, krašt ą užpl ūs

1 Vilpišauskas R., (2009), Lietuvos dalyvavimo Europos S ąjungoje politin ė Ekonomija: l ūkes čiai ir penkeri ų met ų patirtis, Rasta: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/55/121-153.pdf , ži ūrėta: 2011 05 10. 2 Naus ėda G. (2003), Signalas mažiesiems, Verslo klas ė, 2003 birželis, Nr. 6(15). 26 imigrantai ko pasakoje išaugs nusikalstamumas 1. Atsižvelgiant į šio jud ėjimo griežtas pozicijas, jis priskirtinas prie „kietojo“ euroskepticizmo, kaip ir ne kart ą min ėtas R. Ozolas, kuris šiam jud ėjimui nepriklaus ė. Galima apibendrintai išskirti, kad analizuojamu laikotarpiu iki stojimo periodo, t.y. iki 2003 m. balandžio 16 d. kuomet buvo pasirašyta stojimo sutartis, euroskeptinės pozicijos ėmė ryšk ėti vertinant pasikartojan čius Konstitucijos pakeitimus ir ypatingai deryb ų metu. Šiuo laikotarpiu galima išskirti, netgi „kietojo“ euroskepticizmo apraiškas (susik ūręs jud ėjimas, R. Ozolo pozicija). Tuo pa čiu išryšk ėja griežta kritika valdan čiojo sluoksnio geb ėjimams atstovauti Lietuvos interesus.

2.2 Stojimo laikotarpis

2003 m. balandžio 16 d. At ėnuose Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas M. Brazauskas ir Užsienio reikal ų ministras Antanas Valionis pasiraš ė Lietuvos ir dar 9 šali ų Stojimo sutartis. Nors sutartis buvo pasirašyta likus m ėnesiui iki referendumo d ėl naryst ės ES, ta čiau tai nebuvo išimtis būsim ų 10 nauj ų ES nari ų kontekste. Tik Malta, Slov ėnija ir Vengrija, referendumus sureng ė iki Stojimo sutarties pasirašymo At ėnuose.Gana ironiškai iš šiandienos perspektyvos skamba A. M. Brazausko kit ą dien ą po pasirašymo žurnalistams At ėnuose pasakyti žodžiai: „<...> Galite b ūti ram ūs bent 30 met ų į priek į, kad Lietuvoje viskas bus tvarkoje“2. Ta čiau tuo pa čiu šie žodžiai atspindi vyravusias politinio elito nuotaikas. Toliau pereinama prie konkretaus referendumo laikotarpio analiz ės, darant prielaid ą, kad prieš referendum ą d ėl naryst ės ES, euroskepticizmas tur ėtų suaktyv ėti. Iš dalies ši ą prielaid ą patvirtina jau anks čiau įvardintas jud ėjimas „už nepriklausom ą Lietuv ą“, tod ėl toliau analizuojamas šis laikotarpis atidžiau.

2.2.1 Euroskepticizmas referendumo d ėl naryst ės kontekste

Referendumo išvakar ėse išryšk ėja ekonominio euroskepticizmo apraiškos. Doc. dr. R. Vilpišauskas įžvelgia, kad stambios tarptautin ės įmon ės tur ėjo daugiau ištekli ų pasinaudoti integracijos galimyb ėmis bei prisitaikyti prie besikei čian čių kokyb ės standart ų, nei smulkios vietin ės įmon ės, tod ėl pastarosios buvo labiau link ę kritiškai vertinti ES, ypa č akcentuodamos konkurencijos padid ėjim ą3. Tuo tarpu Vilniaus universiteto prof. Jonas Čičinskas čia įžvelgia paradoks ą, kad

1 Lietuvos euroskeptik ų gretose – neonaciai, 2003 02 19. Rasta: http://www.balsas.lt/naujiena/281879/lietuvos- euroskeptiku-gretose-neonaciai/rubrika:naujienos-projektai-projektuarchyvas-archyvas_2003-2006 ; ži ūrėta: 2011 05 17. 2 Lietuva pasirašė stojimo į ES sutart į, Krašto apsauga, 2003 04 23 - 05 05, Nr. 7 (35), p.2 3 Vilpišauskas R. (2001), Lietuvos integracijos į Europos S ąjung ą pasekmi ų analiz ė, p. 5. 27 mažiausiai naryst ės bijojo stamb ūs ir vidutiniai pramonininkai, kurie realiai tur ėjo susidurti su aštresne konkurencija ir jai nenumatytas finansavimas. Tuo tarpu labiausiai naryst ės bijo ūkininkai „ant kuri ų pasipils pinig ų iš ES lietus“ 1. Iš čia galima išskirti kad tam skepsis naryst ės atžvilgiu egzistavo smulki ų ir vidutini ų įmoni ų bei žem ės ūkio atstov ų tarpe. Galima įvardinti ir konkre čias verslo sritis kaip prekyba tabako produktais ir vaisi ų importas iš tre čiųjų šali ų (šiuo atveju banan ų), kurios kritiškai vertino b ūsim ą naryst ę Valdžios ir ekspert ų nuomone, cigare čių akciz ų buvo baiminamasi, d ėl to, kad tai įtakot ų prek ės pabrangim ą ir kartu lemt ų infliacijos procesus, kas gali paskatinti daugiau pasisakan čiųjų prieš naryst ę ES atsiradim ą2. Tuo tarpu apribojimai populiariausi ų vaisi ų banan ų importo atveju skatino euroskepticizm ą iš pa čių verslinink ų pus ės. Problema kilo d ėl to, kad pagal tuometin ę nauj ą ES tvark ą, importuoti bananus iš tre čiųjų valstybi ų gal ėjo tik tos šalys, kurios jau tris metus pardavin ėja bananus ES. „Vis ų ES kandida čių verslininkai pateko į beviltišk ą situacij ą <...> tokia tvarka lemia žlugim ą“3, teig ė importo bendroves ginan čios asociacijos „vaisiai ir daržov ės“ prezident ė Laimut ė Grybauskait ė. Tuo pa čiu asociacijos atstov ė kritikuoja ir nacionalin ę valdžia d ėl nesugeb ėjimo apginti savo verslinink ų interes ų deryb ų metu. Siekiant aiškiau įvertinti buvusi ą situacij ą, buvo analizuojama literat ūra ir įvair ūs šaltiniai. Didžiausias d ėmesys buvo skirtas dviej ų didžiausi nacionalini ų dienraš čių „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ bei žurnalo „Verslo klas ė“ turinio analizei. Pagrindinis d ėmesys skiriamas periodui nuo 2003 03 01 iki 2003 05 31, ta čiau atkreipiamas dėmesys ir į kitus laikotarpius. Kas pasirod ė itin keista, kad atlikus spaudos analiz ę paaišk ėjo, kad galima išskirti, tik 3 straipsnius, tiesiogiai susijusius su euroskepticizmu. Visi trys straipsniai buvo publikuoti „Lietuvos ryte“. Pirmasis, žurnalisto Tado Ignatavi čiaus straipsnis „Euroskeptikas prabilo apie ginklus“ 4. Šiame straipsnyje pateikiama tuometinio parlamentaro, partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderio, Stanislovo Buškevi čiaus pozicija. Politikas pažymi, kad niekas negali varžyti valstyb ės suvereniteto ir teigia, kad Lietuva per jauna stoti į ES „jaunai valstybei svarbu kuo ilgiau išlikti savarankiškai“ – teigia jis. Tuo tarpu antrasis ir tre čiais straipsniai pasirod ęs geguž ę, informuoja apie tai, kad mitinge prieš ES agitav ęs šiaulietis, nacionaldemokratas, Žilvinas Razminas, referendumo metu bus Margi ų apylink ės komisijos vadovas 5. Po keturi ų dien ų pasirod ė žinut ė, kad jam uždrausta dalyvauti komisijoje

1 Čičinskas J. (2003), Europos S ąjungos gausyb ės ragas lietuviams kelia ir įtarim ų, Lietuvos rytas, 2003 01 16, Nr. 12. 2 Simenas D. (2001), ES kandidat ės priešinasi cigare čių apmokestinimui, 2001 10 24, Rasta: http://www.zebra.lt/lt/naujienos/verslas/es-kandidates-priesinasi-cigareciu-apmokestinimui-20738.html ; ži ūrėta: 2011 04 22 3 Jokubaitis M. (2003), Banan ų verslui rašomas mirties nuosprendis, 2003 06 23 Nr. 24 (639), Lietuvos rytas, priedas Vartai, p. 1 4 Ignatavi čius T. (2003), Euroskeptikas prabilo apie ginklus, Lietuvos rytas, 2003 02 19,Nr. 41, p.3 5 Šiuparys G., (2003), Šiauliuose biuletenius skai čiuos ir euroskeptikai, 2003 05 06,Nr. 103. 28 argumentuojant tuo, kad mitingo metu buvo pažeisti įstatymai 1. Analizuojamoje spaudoje taip pat neaptikta informacijos apie anks čiau min ėtą jud ėjim ą „Už nepriklausom ą Lietuv ą“, kas leidžia daryti dvi prielaidas. Arba jie buvo neaktyvus, arba šį jud ėjim ą analizuota spauda ignoravo. Kituose leidiniuose analizuojamu periodu straipsni ų, tiesiogiai susijusi ų su euroskepticizmu aptikti nepavyko. Pažym ėtina ir tai, kad spaudos leidiniuose pateikiama informacija apie pa čią ES apsiriboja glaustu fakt ų pateikimu. Analizuotu laikotarpiu pagrindinis d ėmesys ir pasikartojanti informacija apie Konvento d ėl Europos ateities eig ą svarstant Konstitucij ą Europai (tiesiogin ė dokumento įtaka Lietuvai konkre čiu referendumo periodu neanalizuojamos). Kas m ėnes į spaudoje pateikiama apklausas apie naryst ės palaikym ą, b ūsimus skiriamus pinigus, akcentuojant teigiamas naryst ės puses. Įdomu tai, kad po referendumo pasirodo straipsniai, kuriuose jau įvardinami ne vien teigiami, bet ir neigiami aspektai Lietuvai. Kaip pavyzdžius galima pateikti tokias antraštes, kaip: „Vadov ėliams Europoje nereg ėti barjerai“, „Banan ų verslui rašomas mirties nuosprendis“„ES žemdirbi ų laukia permainos“ 2. „Verslo klas ė“ birželio m ėnes į pateikia išsami ą analiz ę apie Konstitucijos Europai tiesiogin ę įtak ą Lietuvai 3, apie kuri ą pla čiau bus kalbama analizuojant šio dokumento ratifikavimo seime laikotarp į. Ta čiau tai leidžia daryti prielaida, kad neigiamos informacijos ES atžvilgiu šiuo laikotarpiu buvo vengiama. Fakt ą, kad vyravo teigiama informacija, patvirtina prof. dr. L. Mažylis savo monografijoje. Čia pateikiama informacija apie pagrindiniais Lietuvos televizijos kanalais transliuotos informacijos, susijusios su ES, trukm ę ir pob ūdį. Rezultatai rodo, kad neigiama informacija b ūsimos naryst ės atžvilgiu yra minimali (pvz.: iš bendros 24,7 min. trukm ės informacijos apie ES – 0,2 min. neigiama informacija (LTV 2003 04 12); atitinkamai iš 135 min. – 0 min. (LNK 2003 05 08); iš 13,8 min. – 0,2 (TV4 3003 05 08). L. Mažylis pažymi, kad susidar ė įsp ūdis, jog teigiama informacija buvo brukama, o žini ų apie ES dar tr ūko 4. Žini ų tr ūkumas atsispind ės v ėliau darbe analizuojant visuomen ės nuomon ę, ta čiau čia reikia žym ėti, kad neteisinga b ūtų teigti, jog debatai nevyko ir nebuvo atstovaujan čių euroskeptines nuostatas. Tai įrodo priede Nr. 1 pateikiama lentel ė apie nacionalinio transliuotojo rengtas laidas aktualiais naryst ės klausimais. Deja nepavyko gauti ši ų laid ų įraš ų, bet bent kiekybiškai galima teigti, kad abi pus ės įvairiais naryst ės klausimais buvo atstovaujamos.

1 Šiuparys G. (2003), Šiauli ų euroskeptikams nebuvo leista skai čiuoti bals ų, 2003 05 10, Nr. 107, p. 2 2 Gudavi čiūtė D. (2003), Vadov ėliams Europoje nereg ėti barjerai, Lietuvos rytas, 2003 05 14 Nr. 110; Jok ūbaitis M., (2003), Banan ų verslui rašomas mirties nuosprendis, 2003 06 32, Nr. 24 (639), Europos s ąjungos žemdirbi ų laukia permainos, Lietuvos rytas, 2003 06 27, Nr. 148. 3 Europos S ąjungos konstitucija, Verslo klas ė, 2003 m. birželis, Nr. 6 (15) 4 Mažylis L., (2004), Ne meil ė neeuropai, Kaunas, 2004, p. 51. 29 Prof. dr. L. Mažylis išskiria, kad nors dar iki referendumo kampanijos pradžios galima buvo įvardinti dvi Seimo partijas – Valstie čių ir Naujosios demokratijos bei Lietuvos centro sąjung ą kaip „minkštojo“ euroskepticizmo atstoves, ta čiau oficiali pozicija prieš referendum ą sušveln ėjo 1. Taigi galima daryti išvad ą, kad Lietuvoje referendumo išvakar ėse vyravo teigiamos poži ūris, nuolatos pabr ėžiant naryst ės naud ą. Kita vertus galima išskirti min ėtos TTP tuometinio lyderio Egidijaus Klumbio (2003) teigin į: „<...> Mes nor ėtum ėm, kad pagaliau Lietuvos televizija ir radijas atsižvelgt ų į m ūsų prašym ą skirti laiko išd ėstyti euroskepticizmo ar eurorealizmo id ėjas <...>. Dabar žaidimas vyksta į vienus vartus“ 2. Atsižvelgiant į anks čiau įvardint ą informacij ą galima daryti tik prielaid ą, kad šis teiginys gali b ūti traktuojamas kaip pasyvaus euroskepticizmo priežastis arba pasiteisinimas. Profesorius L. Mažylis pažymi, kad informacin ės referendumo kampanijos metu, euroskeptini ų pozicij ų neb ūvimas/pasyvumas, ėmė kelti nerim ą, kad ji neb ūtų prad ėta traktuoti kaip propaganda 3. Tai anot profesoriaus gal ėjo paskatinti nedalyvauti referendume (kita vertus egzistavo ir tokia nuomone, kad balsuodami referendume už naryst ę bus balsuojama prieš nacionalin ę valdži ą4). Taigi galima teigti, kad šiuo atveju euroskeptikai netradiciškai įvardinami ne kaip gr ėsm ė, bet kaip priemon ė sutelkti valdan čiųjų politine j ėgas. „Jeigu jie (euroskeptikai aut. p.) prad ėtų krut ėti , politikos elitas tur ėtų prog ą, kaip žad ėjo, imtis sklaidyti mitus“ 5. Taigi v ėl iškyla kritika politiniu elitu ir šiuo laikotarpiu ji pasireiškia prognozuojant neskaidr ų skaidraus l ėšų įsisavinim ą (pvz. IAE uždarymui 6); kritikuojama dėl nepakankam ų pastang ų siekiant skatinti žmones ateiti į referendum ą; kaltinimai, kad ES vardu siekia pateisinti neskaidrius sandorius (pvz. m ėginimas apmokestinti tuš čias vaizdo ir garso juostas ir kt. buitin ę aparat ūrą7); žemdirbi ų piketas atvykus Europos parlamento vadovui, siekiant parodyti, kad Lietuvoje nepaisoma j ų interes ų8 ir pan. Tuo tarpu susidaro įsp ūdis, kad valdantieji, siek ė panaikinti visas įmanomas kli ūtis, siekdami, kad referendumas įvykt ų. Informacin ė kampanija buvo nukreipta į atskirus visuomen ės sluoksnius. Didelis d ėmesys žem ės ūkio sektoriui rengiant specialius informacinius susitikimu. Po šal į važin ėjo Eurobusas, kuriuo keliavo ES integracijos ekspertai ir įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose

1 Mažylis L., (2004), Ne meil ė neeuropai, Kaunas, 2004, p. 47. 2 Euroskeptikai prašo skirti jiems laiko pasisakyti per visuomenin į radij ą ir televizij ą, 2003 02 24. Rasta: http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/euroskeptikai-praso-skirti-jiems-laiko-pasisakyti-per-visuomenini-radija-ir- televizija-7721.html; ži ūrėta: 2011 05 14. 3 Mažylis L., (2004), Ne meil ė neeuropai, Kaunas, 2004, p. 51. 4 Marcinkevi čius J. Balsuodami už ES, j ūs balsuosit prieš kvial ą valdži ą ir jos savival ę, Respublika, 2003 05 07 5 Sotvarien ė R., (2003), Europergalei reikia pilietinio karo, Lietuvos rytas, 2003 01 27, Nr. 21, p.4. 6 Damauskas Ž., (2003), Lėšos IAE uždaryti suk ėlė aistras, Lietuvos rytas, 2003 01 20, Nr. 15, p. 7. 7 Kutrevi čius A. (2003), ES vardu bandoma pateisinti neskaidrius sandorius, Respublika, 2003 03 03, Nr. 51 (3895), p. 6. 8 Europos parlamento vadov ą pasitiko piketas, Respublika, 2003 04 23, Nr. 90 (3934) 30 organizavo diskusijas, viktorinas bei reng ė krepšinio varžybas. Buvo vykdoma reklamin ė agitacija spaudoje ir televizijoje. Kitas svarbus momentas - buvo atlikti referendumo įstatymo pakeitimai, „nuleid ę kvalifikacini ų reikalavim ų kartel ę“ bei sudaryta galimyb ė balsuoti dvi dienas. Referendumo įstatymo pakeitimo projekte buvo įrašyta, tam tikra prasme net desperatiška nuostata, įpareigojanti patikslinti rink ėjų s ąrašus, išbraukiant iš j ų į užsien į išvykusius pilie čius. Ta čiau ši nuostata buvo vetuota prezidento R. Pakso argumentuojant, kad tokia nuostata pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucij ą ir žmogaus teises 1. Galima išskirti ir verslo grupi ų suinteresuotum ą naryst ę, kur į iliustruoja (ironiškai aut. p.) pavadinta „pilietin ė akcija“. Šios akcijos organizator ė VP Market už pateiktus lipdukus, įrodan čius kad buvo dalyvauta referendume žad ėjo ir pardavin ėjo al ų ir skalbimo miltelius už 1 cnt. Analizuojant referendumo rezultatus, išskiriama, kad visoje Lietuvoje buvo 56,51 proc. aktyvi ų eurooptimist ų ir 5,87 proc. aktyvi ų euroskeptik ų. Remiantis atliktais tyrimais taip pat pasteb ėta, euroskepticizmo did ėjimui įtakos turi etnin ė sud ėtis. Buvo padaryta išvada, kad did ėjant kitos tautyb ės gyventoj ų skai čiui, did ėjo ir bals ų skai čius prieš Lietuvos naryst ę ES 2. Situacij ą galima paanalizuoti remiantis Etnini ų tyrim ų instituto dr. Monikos Fr ėjut ės- Rakauskien ės atliktu tyrimu analizuojan čiu rusų etnin ės mažumos eurointegracini ų proces ų suvokim ą ir atspindžius rusakalb ėje Lietuvos spaudoje 3. Tyrimo autor ė išskiria, kad rusakalb ėje spaudoje galima sutikti trij ų r ūši ų euroskeptik ų pasisakymus. Pirma, išskiriami marginalai euroskeptikai, kuriems priskiria: Žali ųjų s ąjungos atstov ę Klaip ėdoje Zit ą Daugintyt ę, signatar ą Algird ą Endriukat į ir Dionizą Varkal į, kurie kaip ji teigia pranašauja Lietuvos „kaip savarankiškos valstyb ės gri ūtį ES valstybi ų gretose“ 4. Antroji euroskeptik ų r ūšis anot mokslinink ės yra politikai. Ji įvardina: Seimo narius Rimantą Karbausk į, kuris laik ėsi pozicijos, kad žemdirbiams nesakoma visa tiesa apie ES kompensacijas ir Seimo nar į Stanislov ą Buškevi čių, kurio pozicija buvo, kad referendumas rengiamas ir vykdomas antikonstituciškai. Tre čioji mokslinink ės įvardinami euroskeptikai išryšk ėję rusakalb ėje spaudoje - ekspertai, įvardinamas Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ram ūnas Vilpišausko ir jo abejon ės d ėl ES fond ų naudos Lietuvos ekonomikai ir eiliniams pilie čiams. Kaip ir dr. L. Mažylis, M. Fr ėjūtė-Rakauskien ė įvardina tendencing ą informacija, ta čiau tuo pa čiu mokslinink ė išskiria, kad „agitatoriais „už“ ir „prieš“ Lietuvos naryst ę ES, Lietuvos laikraš čiai rus ų kalba pasirenka ne autoritetingus pilie čius, atstovaujan čius rusų bendruomenei <...> bet

1 Dėl referendumo baigties – ir nerimas, ir viltis, Lietuvos rytas, Nuomon ės, 2003 05 06, Nr. 103. 2 Mažylis L., Skirmantien ė A., Regionin ė dimensija Vidurio Ryt ų Europos eurointegraciniuose referendumuose, 2005, ISSN 1392–168, p. 44. Rasta: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/2005-3_39/N%2035-70.pdf ; ži ūrėta: 2011 05 17 3 Fr ėjūtė-Rakauskien ė M. (2005), Etniškumo d ėmenys žiniasklaidoje: Lietuvos spauda rus ų kalba apie naryst ę ES, Lietuvos etnologija: socialin ės antropologijos ir etnologijos studijos. 2005, Nr. 5 (14) 4 Ten pat, p. 132. 31 „populiarius“ bei aktyvius agitatorius, savo argumentais labiau besiorientuojan čius į Lietuvos visuomen ę apskritai“. Galima daryti prielaid ą, kad tai viena iš priežas čių kod ėl etnin ės mažumos buvo linkusios neigiamai vertinti naryst ę. Lietuvoje referendumas įvyko geguž ės 10-11 dienomis (už naryst ę ES balsavo 91,07 proc. balsavusi ų pilie čių iš 63,37 % balsavusi ų). Rezultatai išskyr ė Lietuv ą iš kit ų b ūsim ų nari ų savo teigiam ų bals ų kiekiu. Remiantis teorin ėje dalyje P. Kopecký ir C. Mudde (2002) ir atsižvelgiant į referendumo duomenis, lietuvius iš pirmo žvilgsnio galima įvardinti kaip Eurofilus - euroentuziastus. Atlikta situacijos analiz ė parod ė, kad euroskeptin ės pozicijos egzistavo, ta čiau tuo pa čiu rezultatai, parodo kad ši pozicija nebuvo stipri ir įtakinga. Tuo tarpu atsižvelgiant į pasikartojant į nepasitik ėjim ą ir kritik ą vietos valdžiai, galima prisiminti S. Hix išskirt ą vietos valdžios ir ES vadžios diskurs ą. Atižvelgiant į j į tik ėtina, kad kadangi pilie čiai yra nepatenkinti vietos politiniu r ėžimu ir mano kad ES ir tolimesn ė Europos integracija ar veikla Europos S ąjungos lygiu gali geriau patenkinti j ų poreikius ir tikslus. Tokiu b ūdu atsiranda proeuropietiškos nuotaikos. Smulkiau situacija bus nagrin ėjamas 3 darbo dalyje.

2.2.3 Euroskepticizmas stojimo sutarties ratifikavimo kontekste

Analizuojant euroskepticizm ą Lietuvos ir ES santyki ų raidos kontekste, kitas svarbus įvykis buvo Stojimo sutarties ratifikavimas Seime 2003 m. rugs ėjį. Galima išskirti, kad vertinant analizuotos spaudos turin į („Respublika“, „Lietuvos rytas“, laikotarpis 2003 08 01 – 10 01) euroskepticizmo apraišk ų neaptinkama, o įvyk ęs faktas tik glaustai pristatomas. Kaip buvo min ėta ankstesn ėje šio darbo dalyje, parlamentaro Č. Jurš ėno iniciatyva 6is klausimas buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka. B ūdinga, kad valdantieji pabr ėžia ypating ą šio dokumento svarb ą. A. Kubilius tuo metu teig ė, „kad šiandien iš ties ų yra didel ė diena. Ratifikuojame pat į svarbiausi ą naujausios Lietuvos istorijos dokument ą po Nepriklausomyb ės akto. Ratifikuojame, nes tokia yra tautos valia“ 1. Taigi akcentuojamas neeilinis dokumento statusas, bet atsakomyb ė tarsi perkeliama tautai. Tuo pa čiu atsižvelgiant į tok į dokumento traktavim ą, keista tai, kad kaip išskiria ir min ėtas A. Kubilius, dokumento svarstyme nedalyvavo tuometiniai aukš čiausieji šalies vadovai (prezidentas R. Paksas, premjeras A. M. Brazauskas, Seimo pirmininkas A. Paulauskas).

1 Baušyt ė J., Seimas ratifikavo istorin ę Lietuvos stojimo į Europos S ąjung ą sutart į, 2003 09 16. Rata: http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/w3_viewer.ViewDoc-p_int_tekst_id=27771&p_int_tv_id=2419&p_org=0.htm ; ži ūrėta: 2011 05 12. 32 Šiuo atveju galima išskirti kritik ą valdan čiam elitui iš vėlgi pa čio valdan čiojo elito, kuri ą iliustruoja Liberal ų ir centro s ąjungos frakcijos seni ūnas Eligijus Masiulis. Jis kritiškai įvertino tok į Seimo skub ėjim ą teigdamas, kad: „akivaizdu, jog visa Lietuvos stojimo į ES istorija yra skub ėjimo istorija. Tai demonstruoja, jog nemaža m ūsų visuomen ės ir elito dalis paviršutiniškai suvokia procesus. Šitas skub ėjimas tik didina visuomen ės nepasitenkinim ą stojant į ES“ 1. Ši liberal ų lyderio citata svarbi šio darbo hipotez ės įrodymui. Galima kaip fakt ą pateikti, kad už sutarties ratifikavim ą balsavo 84 Seimo nariai, prieš - 2 ir vienas susilaik ė2. Min ėti du prieš sutarties ratifikavim ą balsav ę seimo nariai buvo Lietuvos liaudies sąjungos „Už teising ą Lietuv ą“ vadovas Julius Veselka ir jaunalietuvi ų lyderis Stanislovas Buškevi čius. J. Veselka Stojimo į ES sutarties ratifikavimo seime dien ą b ūsim ą naryst ę komentavo taip: “Lietuvos stojimas į ES n ėra naujas kelias. Tai senas Lietuvos ponijos, Lietuvos elito kelias“ 3. Ta čiau tuo pa čiu reikia atkreipti d ėmes į į referendumo rezultatus, kurie akivaizdžiai parod ė, jog labai didel ė dalis at ėjusi ųjų tik ėjosi tokio daugumos politik ų elgesio ir tai įrod ė teisiškai įpareigodami referendume.

2.3 Naryst ės laikotarpis

Tolimesn ė įvyki ų raida klost ėsi nuosekliai. 2004 m. geguž ės 1-ąją dien ą Lietuva, kartu su kitomis 9 valstyb ėmis tapo ES nar ėmis. Tais pa čiais metais biržel į įvyko rinkimai į Europos Parlament ą (v ėlesni rinkimai įvyko 2009 m.). Analizuojant Euroskepticizm ą naryst ės laikotarpiu, šiam darbui aktual ūs yra trys dokumentai: Konstitucinis aktas „D ėl Lietuvos Respublikos naryst ės Europos S ąjungoje“ (2004 07 13), Sutartis d ėl Konstitucija Europai (2004 11 19) ir Įstatymas dėl Lisabonos sutarties, iš dalies kei čian čios Europos Sąjungos sutart į ir Europos Bendrijos steigimo sutart į (2008 05 08). Ši ų dokument ų kontekste ieškoma kritin ės grup ės, įvardintos dr. A. V. Kanaukos, Lietuvoje. Šiuo tikslu, kaip ir prieš tai buvusiuose poskyriuose, euroskepticizmas Lietuvoje pradedamas tirti nuo didžiausi ų dienraš čių („Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“) turinio analiz ės. Analizuojamas periodas m ėnesis prieš/per/po įvykio. Galima iš anksto pažym ėti, kad d ėmesys išlieka ne didelis ir ne vien euroskeptin ėm pozicijom, bet ir pa čiai ES.

1 Seimas ratifikavo istorin ę Lietuvos stojimo į Europos S ąjung ąsutart į, 2003-09-16, http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/seimas-ratifikavo-istorine-lietuvos-stojimo-i-europos-sajungasutarti-9462.html 2 Seimas ratifikavo istorin ę Lietuvos stojimo į Europos S ąjung ą sutart į. Rasta: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2419&p_d=27771&p_k=1 ; ži ūrėta: 2011 04 03. 3 Ten pat. 33 Maž ą spaudos d ėmes į analizuojamiems įvykiams iš dalies paaiškina tai, kad Lietuva ne išimti, jog pagrindinis d ėmesys skiriamas vidaus reikalams. Analizuojamu periodu vyko svarb ūs įvykiai: 2003 10 03 – 2004 04 06 „Prezidentinis skandalas”; 2004 06 13/27 Prezidento rinkimai, kuri ų pirmasis turas sutapo su rinkimais į Europos Parlament ą; 2004 10 10 Seimo rinkimai. Taigi Lietuvoje stojimo laikotarpiu vietos politinis gyvenimas buvo itin aktualus, ta čiau tai netur ėtų b ūti pasiteisinimas nepakankamam d ėmesiui vieniems svarbiausi ų valstybini ų įvyki ų.

2.3.1 Euroskepticizmas Konstitucinio akto kontekste

2004 m. liep ą, seimas balsavo už „Lietuvos Respublikos konstitucijos papildymo konstituciniu aktu „D ėl Lietuvos Respublikos naryst ės Europos S ąjungoje“ ir už Lietuvos Respublikos konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatym ą. Šioje dokumente įtvirtinami aspektai yra aktual ūs šiam darbui tai: dalinis kompetencij ų perdavimas; ES teis ės akt ų visršvalstybiškumo principo įtvirtinimas; ir ši ų aspekt ų įtraukimas į pagrindin į Lietuvos teis ės akt ą1. Iš esm ės šie aspektai jau buvo įvardinti darbe pateikiant euroskeptik ų pozicijas. Kaip jau min ėta, didžiuose dienraš čiuose šis faktas buvo tik pamin ėtas nevertinant teigiam ų ir neigiam ų įvykio pasekmi ų2. Galima pažym ėti, kad šis Konstitucijos papildymas spaudoje buvo užgožtas prezidento rinkim ų ir V. Adamkau inauguracijos temos, kuri įvyko t ą pa čią dien ą, kada buvo priimtas sprendimas Seime (2004 07 13). Išimtiniu atveju galima laikyti „Lietuvos ryte“ sprendimo pri ėmimo dien ą pasirodžius į Lietuvos tautinink ų s ąjungos ir Nacionalin ės centro partijos kreipimąsi į Seim ą „D ėl Lietuvos Konstitucijos statuso keitimo“ 3. Reikia pažym ėti, kad tai užsakytas straipsnis, kas reiškia, kad be ši ų organizacij ų iniciatyvos, kritika šiuo atveju neb ūtų pasirodžiusi. Kreipimesi pažymima, kad jei Seimas patvirtins Konstitucijos pakeitim ą, Seimo nariai turi prisiimti visišk ą atsakomyb ę d ėl galimo valstybingumo praradimo. Tuo pa čiu kreipimosi autoriai protestuoja prieš galim ą Lietuvos juridin ės nepriklausomyb ės atsisakym ą ir „laiko š į seimo Akta, jei jis bus priimtas, niekiniu bei Lietuvos juridiškai nesaistan čiu“ 4. Čia taip pat įvardinami argumentai, kod ėl agituojama nepasirašyti.

1 Lietuvos Respublikos konstitucijos papildymo konstituciniu aktu „D ėl Lietuvos Respublikos naryst ės Europos S ąjungoje“ ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymas, 2004 m. liepos 13 d., Nr. IX-2343, Vilnius, (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 2 Seimo nariai papild ė Konstitucij ą, Lietuvos rytas 2004 07 14, 161 (4121), p. 2. 3 Kreipim ąsis į Seim ą d ėl Lietuvos Konstitucijos statuso keitimo, Lietuvos rytas, 2004 07 13, 160 (4120). 4 Ten pat. 34 Pirmiausiai išskiriama, kad Stojimo sutartyje įpareigojim ų keisti Konstitucij ą n ėra tod ėl toks sprendimas n ėra b ūtinas. Akcentuojama, kad daugelyje Europos valstybių Konstitucijos santykis su šia tarptautine organizacija yra kitoks. Taip pat pabr ėžiama, kad nebuvo viešo šio Konstitucijos pakeitimo svarstymo. Paskutinis argumentas yra tai, kad toks Konstitucijos pakeitimas prieštarauja Konstitucijos 1-ajam straipsniui ko pasekoje šis aktas yra neteisėtas 1. Išskiriama, kad tuometin ės Nacionalin ės centro partijos pirmininkas R. Ozolas tiesiogiai kreip ėsi į prezident ą V. Adamk ų, prašydamas nepasirašyti Konstitucijos pataisos. Signataras įvardino pataisas kaip valstyb ės „politin ę savižudyb ę“ teigdamas, kad tai, „prieš k ą kovojome 1988-1991 m. su Maskva, dabar įteisinama juridiniuose ir politiniuose santykiuose su Briuseliu. Ar Lietuva ir jos Seimas suvokia, k ą daro?“ 2. Čia iš esm ės kvestionuojamas valdan čiojo elito s ąmoningumas. Į šiuos argumentus kaip žinia sureaguota nebuvo ir Konstitucijos pakeitim ą Prezidentas pasiraš ė. Vilniuje 2004 m. vyko pašnekesys-diskusija „S ąveika tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konstitucij ų“3, Kur buvo diskutuojama apie šį konkret ų Konstitucijos papildym ą. Kritin į poži ūrį, v ėlgi pakartojo R. Ozolas, viršvalstybiškumo įteisinim ą prilygindamas nepriklausomyb ės praradimui. Diskusijos metu kritin ę pozicij ą išsak ė ir politikas Gintaras Songaila, kuris pažym ėjo, jog ES nėra nei valstyb ė, nei juridinis subjektas, tod ėl išk ėlė klausim ą „kam tos m ūsų Konstitucijos pataisos? Pakakt ų ES reglament ų“. Pažymima, kad vieš ą kritik ą šiai pataisai taip pat išreišk ė ir signataras Algirdas Endriukaitis 4. Kaip ir galima tik ėtis, ryškiausios šiuo atveju euroskeptiškos pozicijos pasigirdo iš tautini ų paži ūrų atstovais. Šiuo atveju v ėlgi persipina euroskepticizmas su kritika politinei valdžia. Kas tampa itin katulu analizuojant euroskepticizm ą Konstitucijos Europai ratifikavimo Seime atvej į.

2.3.2 Euroskepticizmas Konstitucijos Europai kontekste

Analizuoto Konstitucinio akto pri ėmimas glaudžiai susij ęs su Sutarties d ėl Konstitucijos Europai ratifikavimu, kuri ą pirmasis 2004 m. lapkri čio 11 d. ratifikavo Lietuvos Seimas. Šio

1 Kreipim ąsis į Seim ą d ėl Lietuvos Konstitucijos statuso keitimo, Lietuvos rytas, 2004 07 13, 160 (4120). 2 Nepriklausomyb ės signataras prašo prezident ą nepasirašyti ES teis ės viršenyb ę įtvirtinan čios Konstitucijos pataisos, 2004- 07-14, http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/nepriklausomybes-signataras-praso-prezidenta-nepasirasyti-es-teises- virsenybe-itvirtinancios-konstitucijos-pataisos-13947.html Ži ūrėta 2011 04 10 3 2004 m. geguž ės 19 d. Lietuvos ir užsienio šalimis draugij ų asociacijos sal ėje (Ž.Liauksmino g. 8; asociacijos direktor ė Rūta Mikštien ė) įvyko pašnekesys-diskusija „S ąveika tarp Lietuvos Respublikos ir Europos S ąjungos konstitucij ų“, http://www.voruta.lt/kolizija/ Ži ūrėta: 2011 04 10. 4 Nepriklausomyb ės signataras prašo prezident ą nepasirašyti ES teis ės viršenyb ę įtvirtinan čios Konstitucijos pataisos, 2004- 07-14, http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/nepriklausomybes-signataras-praso-prezidenta-nepasirasyti-es-teises- virsenybe-itvirtinancios-konstitucijos-pataisos-13947.html Ži ūrėta 2011 04 10 35 dokumento 10 straipsnis įtvirtinama ES teis ės viršenyb ė, kas skirtingai argumentuojant nebuvo laikoma nauju dalyku. Vieni teig ė, kad teis ės viršenyb ė egzistavo jau nuo Romos sutarties laik ų „jei b ūtų kitaip vidaus rinka neb ūtų ginama įstatymo tvarka“. Kiti argumentavo tuo, kad ši situacija buvo įtvirtinta ir priimta tik precedentin ės teis ės ir reprezentuoja kokybin į pokyt į1. Sutarties d ėl Konstitucijos Europai projektas buvo pasirašyta 2004 m. spalio 29 d. Romoje, tame tarpe ir jį pasiraš ė Lietuvos atstovai (V.Adamkaus, A. M. Brazauskas ir A. Valionis). Pagrindin ės diskusijos kilo d ėl sutarties ratifikavimo Seime. Vėlgi reikia išskirti, kad detaliai šis dokumentas nebus analizuojamas. Pagrindinis d ėmesys kreipiamas į reakcijas ir vertinimus. Galima išskirti du pagrindinius diskusij ų klausimus. Pirmasis - ratifikavimo metodas, kadangi maždaug pus ė S ąjungos nari ų ši ą sutart į buvo nusprend ę ratifikuoti referendumu, tuo tarpu Lietuvoje buvo nuspr ęsta ratifikuoti Seime. Antrasis kritikos susilauk ęs aspektas buvo tai, kad Seimas sutart į ratifikavo jau lapkri čio 11 d. Analizuotoje spaudoje išskiriama, kad įvairioms proced ūroms Seimui pakako tik savait ės2. Analizuojant šiuo laikotarpiu du didžiausius dienraš čius, skirtingai nei ankstesniais periodais galima pasteb ėti padid ėjus į d ėmes į ES reikalams. Tame tarpe buvo ir pateikta informacija dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie pat į sutarties projekt ą (4 laikraš čio lapai) 3. Analizuojant anks čiau min ėtus du didžiuosius dienraš čius laikotarpiu 2004 m. spalis - gruodis, galima įvardinti per 30 straipsnius tiesiogiai susijusius su Sutartimi d ėl konstitucijos Europai. Ta čiau tarp j ų įvardinti tiesiogiai susijusi ų su euroskepticizmu negalima. Kaip iš ankšteni ų darbo dali ų jau buvo matyti, pagrindinis analizuojamos žiniasklaidos d ėmesys sutelktas į fakt ų pateikim ą ir politin ės valdžios kritik ą anks čiau įvardintais dviem diskusiniais klausimais. Iliustruoti, kad d ėmesys buvo paviršutiniškas galima pateikiant „Lietuvos ryto“ atvej į, kada kit ą dien ą po dokumento patvirtinimo, tik skiltyje „Žini ų srautas“ pasirod ė trumpa žinut ė, jog „vakar Prezidentas pasiraš ė įstatym ą <...>“ 4. Tuo tarpu „Respublikoje“ tokios informacijos ši ą dien ą net n ėra. Kita vertus „Respublikoje“ buvo publikuotas straipsnis po ratifikavimo Seime. Iš žiniasklaidoje pateikt ų valdan čiųjų argument ų d ėl referendumo neskelbimo ir skubaus ratifikavimo Seime, galima išskirti tokius pagrindinius:

1 Europos s ąjungos kinstitucija, Verslo klas ė, 2003 birželis, Nr. 6 (15), p. 27-34. 2 Viaseta T., Vireli ūnait ė L. (2004), Pirm ūnė Lietuva liko be deryb ų kozerio”, Lietuvos rytas, 2004 11 12, Nr. 263 (4411) 3 Konstitucija Europai. Apžvalga pilie čiams, Lietuvos rytas, 2004 11 11, Nr. 262 (4222); 4 Žini ų srautas, Lietuvos rytas, 2001 11 20, Nr. 270 (4230) 36 • Paprastam žmogui ne taip paprasta suvokti kas yra toji Europos konstitucija, tuo pa čiu paaiškinama, kad „šioji sutartis neviršija Lietuvos Konstitucijos. Tai daugiau susitarimas pagal kokias taisykles toliau gyventi“1; • Netikslinga rengti referendum ą po tik k ą pra ėjusi ų Seimo rinkim ų2; • „Referendumas ne universitetas ir ne mokykla, kad per tris m ėnesius supažindint ų“ su tokiu dokumentu (A. Valionis) 3 • „Niekas neskaitys t ų 800 puslapi ų“ (A. Paulauskas) 4 • „Valstyb ėse, kur n ėra socialin ės gerov ės, referendumai tampa referendumais d ėl pasitik ėjimo valdžia“ (A. Kubilius) 5. • Skuba buvo aiškinama tuo, jog tikslinga, kad dar tuometin ės kadencijos (2000-2004 m.) Seimas ratifikuot ų sutartį, tokiu b ūdu naujajam Seimui sukurdamas tvirtus pagrindus tolesniam darbui 6. • „Reikia daryti k ą galima šiandien, o ne atid ėlioti rytdienai“ (A. Kubilius) 7 Reikia pažym ėti, kad apsisprendimas taip skubiai ratifikuoti sutart į buvo kritikuojamas ir tarp pa čių parlamentar ų, pabr ėžiant platesn ė diskusijos tr ūkum ą (P. Auštrevi čius), žiniasklaidoje akcentuojama, jog Seimas neišnaudojo kozirio deryboms. 8 Čia turima galvoje jau nekart ą įvadinta IAE atvej į. Tuo tarpu kitos pus ės argumentus iliustruoja teisininkas, buv ęs Seimo narys, buv ęs Žmogaus teisi ų steb ėjimo instituto valdybos pirmininkas K ęstutis Čilinskas kartu su kolega Henriku Mickevi čiumi, paskelb ę vieš ą kreipim ąsi į prezident ą V. Adamk ų ragindami nepasirašyti seimo ratifikuotos Sutarties 9. Šiame kreipimesi įvardinamos priežastys kod ėl Prezidentas tur ėtų nepasirašyti Seimo patvirtinto įstatymo projekto. Reikia įvardinti, kad v ėlgi nekvestionuojama S ąjungos nauda, bet įvardinami priešingi argumentai anks čiau min ėtiems politik ų teiginiams. Iliustruoti prieštaravimams pateikiamas priedas Nr. 2., kur argumentai grindžiami konkre čiais Konstitucijos Europai dokumento

1 Stašaityt ė V. (2004), Lietuva pasiraš ė 13-oji, Respublika, 2004 10 30, Nr. 253 (4401) 2 Dabašinskas G. (2004), Aš taip pat noriu ratifikuoti Europos konstitucij ą, Respublika, 2004 11 05, Nr. 257 (4405) 3 Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui d ėl ES konstitucin ės sutarties ratifikavimo, 2004 11 1, Žmogaus teisi ų steb ėjimo institutas. Rasta: http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/Jo%20Ekscelencijai%20Lietuvos%20Respublikos%20Prezidentui%20d%C4% 97l%20ES%20konstitucin%C4%97s%20sutarties%20ratifikavimo%2020041118.pdf Ži ūrėta: 2011 04 10, Priedas Nr. 2. 4 Ten pat. 5 Ten pat. 6 Europos S ąjungos konstitucija – testas Lietuvai, Lietuvos rytas, 2005 11 09 Nr. 260 (4220) 7 Ten pat. 8 Viaseta T., Vireli ūnait ė L. (2004), Pirm7n4 Lietuva liko be deryb ų kozerio”, Lietuvos rytas, 2004 11 12, Nr. 263 (4411) 9 Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui d ėl ES konstitucin ės sutarties ratifikavimo, 2004 11 1, Žmogaus teisi ų steb ėjimo institutas. Rasta: http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/Jo%20Ekscelencijai%20Lietuvos%20Respublikos%20Prezidentui%20d%C4% 97l%20ES%20konstitucin%C4%97s%20sutarties%20ratifikavimo%2020041118.pdf Ži ūrėta: 2011 04 10 37 projekto straipsniais. Remiantis argumentais pabr ėžiama dokumento svarba ir poreikis jei ne referendumo tai bent konstitucinio įstatymo. Viename interviu, min ėtas teisininkas K. Čilinskas, pažymi, kad „net tose valstyb ėse, kur daug dešimtme čių nebuvo joki ų referendum ų, š įkart ryžtasi referendumus surengti, nes Sutartimi kuriama glaudesn ė S ąjunga, reikalaujanti iš ES nari ų atsisakyti daugiau suvereniteto“ 1. Tuo tarpu anot teisininko teisininko visuomen ės nuomon ės apklausos taip pat parod ė, kad dauguma Lietuvos pilie čių mano, jog Sutar čiai d ėl Konstitucijos Europai tur ėjo b ūti pritarta referendume. Tuo pa čiu K. Čilinskas pabr ėžia, kad ratifikuojant ši ą sutart į nebuvo parengtas net oficialus Lietuviškas vertimas 2. Atsižvelgiant į tai, galima išskirti, kad įstatymas po svarstymo buvo priimtas 99 už 5 prieš (S. Buškevi čius, E. Klumbys, V. Šustauskas, J.Veselka, M. Pronckus), 3 susilaik ė. Analizuojant oficialiai pateiktas parlamentar ų biografijas paaišk ėja, kad net 48 balsavime dalyvavusi ų seimo nari ų anketos 3 rodo, jog angl ų kalbos jie nemoka, pranc ūzų moka tik keletas. Tai reškia, kad oficiali ų dokument ą gal ėjo perskaityti geriausiu atveju 55,1 proc. balsavusi ųjų. Seimo susipažinimo su dokumentu abejon ę sustiprina ir K. Čilinsko pasteb ėjimas, kad po to, kai buvo ratifikuota Sutartis, kai kurie seimo nariai prad ėjo teigti, kad dabar svarstytinas klausimas d ėl IAE uždarymo termin ų nuk ėlimo. „Mes, teisininkai, buvome priversti pasteb ėti, kad, ratifikuodamas Sutart į d ėl Konstitucijos Europai, Seimas kartu patvirtino įsipareigojimus d ėl Ignalinos atomin ės elektrin ės uždarymo termin ų. Tai įrašyta Sutarties tekste. Matyt, valdžios atstovai nesusipažino su Sutartimi, jei po jos ratifikavimo prad ėjo kelti klausimus, kurie ratifikavimu jau išspr ęsti“ 4. Kaip šiandien žinoma, Konstitucijos Europai ratifikavimas žlugo po nes ėkming ų referendum ų Pranc ūzijoje ir Nyderlanduose. Ta čiau remiantis pateiktais kritikos argumentais sunku paaiškinti skubot ą politik ų elges į. Iš vienos pus ės galima daryti prielaid ą apie akl ą pasitik ėjim ą ES ir/arba kompetencijos stok ą. R. Ozolas, kaip b ūdinga, ši ą situacij ą vertino itin kritiškai pažym ėdamas, kad Lietuva kone džiaugsmingai pri ėmė visas Vakar ų keliamas integracijos s ąlygas, ir d ėl Konstitucijos Europai, po ko liko geras tre čdalis galiojan čių 1992 m. Konstitucijos straipsni ų, tarp kuri ų svarbiausias „Lietuvos valstyb ė yra nepriklausoma demokratin ė respublika“.

1 Lietuvos politikai toliau ieško pateisinim ų Lietuvos pilie čių ignoravimui, 2005 06 06. Rasta: http://hrmi.lt/naujiena/131/ ; ži ūrėta: 2011 05 15 2 Ten pat. 3 www.lrs.lt 4 K. Čilinskas: ES konstitucijai skubotai pritar ę politikai toliau ty čiojasi iš žmoni ų, 2005 06 04. Rasta: http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=4152 ; ži ūrėta: 2011 04 10 38 2.3.3 Euroskepticizmas Lisabonos sutarties kontekste

Glaudžiai sietinas su Konstitucija Europai yra Lisabonos sutarties analogiškas ratifikavimas Seime. Ši sutartis pakeit ė nes ėkming ą Sutart į d ėl Konstitucijos Europai. Pagrindinis Konstitucijos Europai ir Lisabonos sutar čių skirtumas yra tas, kad pirmuoju dokumentu buvo siekiama į vien ą teis ės akt ą apjungti visas egzistuojan čias sutartis, o Lisabonos sutartimi siekiama tik įtvirtinti pasikeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas šiuo metu yra aktualiausias, galima įvardinti pagrindines naujoves susijusias su: • ES statusu ir kompetencija (ES įgyja teisin į subjektiškum ą); • sprendim ų pri ėmimu (kvalifikuotos bals ų daugumos skai čiavimo tvarka, nauja sprendimo blokavimo tvarka, išple čiama kvalifikuotos daugumos skai čiavimo tvarka (papildomos 44 sritys); • „demokratijos deficito“ mažinimu (didinamos Europos Parlamento galios teis ėkūros, biudžeto ir politin ės kontrol ės srityse, skatinamas tiesioginis dalyvavimas); • socialiniais klausimais (apibr ėžiami socialiai orientuoti ES tikslai); • laisv ės, saugumo ir teisingumo erdve (balsavimas kvalifikuota bals ų dauguma tampa pagrindine taisykle, numatyta galimyb ė ateityje sukurti Europos prokuroro institucij ą); • energetikos klausimais (sukuriama bendra energetikos politika); • solidarumo s ąlygos įtvirtinimu (teroristin ės atakos ar stichin ės nelaim ės atvejais); • bendra užsienio ir saugumo politika (sukuriama ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigyb ė, įtvirtinama „tarpusavio gynybos s ąlyga“); • naryste ES (pateikiama nuoroda į naryst ės kriterijus ir apibr ėžiama stojimo tvarka, pripaž įstama galimyb ė valstyb ėms nar ėms savanoriškai išstoti iš ES ir apibr ėžiama išstojimo tvarka); • sutar čių nuostat ų keitimu (ple čiama galimyb ė keisti sutar čių nuostatas supaprastinta tvarka) 1. Čia išryšk ėja kompetencij ų prapl ėtimas ir juridinio subjekto statuso įgavimas, k ą prieš tai buvusiame poskyryje akcentavo G. Songaila, kaip argument ą, kad nereikia keisti Konstitucijos. Remiantis ankstesne praktika, buvo analizuoti didžiausi nacionalinio lygmens dienraš čiai „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ periodu 2008 balandis - birželis. Iš esm ės galima teigti, jog lyginant su ankstesniu Konstitucijos Europai atveju situacija išlieka tokia pati. Dominuoja glaustas fakt ų

1 Šaltinai: www.lrs.lt , www.europa.eu ; www.elta.lt ; www.urm.lt 39 pateikimas ir kritika politiniam elitui, v ėlgi d ėl skubos ir neišnaudoto kozirio deryboms (pagrindinis deryb ų objektas - IAE uždarymo termino prat ęsimas). Viešos diskusijos šiuos sutarties (kaip beje ir ankstesn ės) v ėlgi nebuvo. Šios sutarties Seimas, kaip ankstesniu atveju ratifikuoti taip neskub ėjo. Po šio balsavimo pra ėjus porai dien ų „Respublikoje“ pasirod ė straipsnis „Seimas v ėl aklai padlaižiauja Europai“ 1, kuriame pasikartoja min ėta kritika d ėl skubos, kvestionuojama ar buvo susipažinta su dokumentu (cituojamas parlamentaras E. Klumbys).Tokios tendencijos ir dienraštyje „Lietuvos rytas“. Nesikei čian čias tendencijas spaudoje iš esm ės atkartoja ir euroskeptik ų reakcija. Po balsavimo Seime, Sąjūdžio iniciatyvin ės grup ės nariai kreip ėsi į prezident ą, prašydami vetuoti įstatym ą d ėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Kreipim ąsi pasiraš ė akademikas Antanas Bura čas, Kovo 11-sios nepriklausomyb ės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, prof. Bronys Kuzmickas, R. Ozolas bei Tėvyn ės S ąjungos Tautinink ų frakcijos pirmininkas G. Songaila 2. Kreipiesi prašoma si ūlyti Seimui surengti konsultacin į referendum ą d ėl svarbiausi ų su Lisabonos sutartimi susijusi ų konstitucin ės reikšm ės klausim ų. Kaip žinoma, Seimas ratifikavo ši ą sutart į, ta čiau kritikuojama taip pat buvo ir d ėl to, kad kaip ir konstitucijos Europai atveju nebuvo pasinaudota galimybe išsireikalauti sau išlyg ų, kaip pvz. tai padar ė Lenkija (išsider ėjusi išlyg ų d ėl šeimos politikos, moralini ų klausim ų, toki ų kaip abortai).

2.4 Euroskepticizmas visuomen ės nuomon ėje

Remiantis Eurobarometro duomenimis, Lietuvos gyventojai, vertindami galimus naryst ės Europos S ąjungoje privalumus, buvo laikomo didesniais optimistais nei vidutiniškai kit ų nauj ų valstybi ų nari ų (toliau – NVN) (Paveiksl ėlis Nr. 1). Naryst ės palaikymas ir ES naryst ės nauda 1999- 2004 m. kito optimizmo link. Prieš referendum ą dėl naryst ės palanki ų vertinim ų skai čius Lietuvoje buvo pasiek ęs maksimum ą (septyni iš dešimties gyventoj ų man ė, kad naryst ė bus naudinga) tuo tarpu euroskeptik ų skai čius buvo 13 proc. Tuo pa čiu išskiriama, kad prasid ėjus prezidentiniam skandalui, šis vertinimas kiek sumaž ėjo, ta čiau optimist ų skai čius Lietuvoje išliko didesnis, nei kaimynin ėse Latvijoje ir Estijoje. Prezidentiniu skandalu aiškinamas v ėlesni ų (po euroreferendumo) debat ų apie naryst ę neb ūvimas, tod ėl manoma, kad nuostatoms d ėl naryst ės daugiau įtakos tur ėjo šalies vidaus politikos peripetijos, nei nauja ar

1 Girdvainis J., Seimas v ėl aklai padlaižiauja Europai, Respublika, 2008 05 10, Nr. 104 (5455). 2 Sąjūdžio iniciatyvin ė grup ė prašo vetuoti Lisabonos sutarties ratifikavim ą, 40 išsamesn ė informacija apie ES. 1 Žvelgiant į pirm ąjį paveiksl ėlį, v ėlgi tampa aktuali anks čiau du kartus min ėta S. Hix dimensija.

Paveiksl ėlis Nr. 1. Lietuvos visuomen ės nuomon ė d ėl naryst ės naudos

Šaltinis: Eurobarometras 74, Visuomen ės nuomon ė, Šalies ataskaita: Lietuva. 2011 m. vasaris.

Remiantis Eurobarometro duomenimis, galima išskirti žiniasklaidos poveik į visuomenei. Duomenys rodo, kad pagrindin ės žiniasklaidos priemon ės, t.y. televizija (73 proc.) ir spauda (47 proc.), Lietuvos gyventojams yra svarbiausi ir pageidaujami informacijos apie ES šaltiniai. Atsižvelgiant į prieš tai darbe pateikt ą informacij ą, akivaizdu, kad spaudoje ir televizijoje išsami ų debat ų ES klausimais nevyko. Turint galvoje tai bei kai kuriais atvejais išryšk ėjusi ą kvestionuojam ą politinio elito kompetencij ą, keliamas klausimas ar visuomen ė suvok ė kas yra ES kaip visuma ir ar įsivaizdavo jos naud ą bei pasekm ės? Šis klausimas tampa itin aktualus žvelgiant į pateikiamus Eurobarometro (2004) duomenis, kur teigiama, kad realus informuotumo apie svarbiausius ES lie čian čius faktus lygis Lietuvoje yra žemesnis, nei kitose naujose valstyb ėse nar ėse (toliau – NVN). Lietuvos gyventojai geriausiai žino tokius dalykus kaip ES simboliai (v ėliava ir Europos diena). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad apklausa daryta 2004 m. (kada vyko rinkimai į Europos Parlament ą), lietuviai žinojo, kad europarlamentarai

1 Eurobarometras 2004.1, Apklausa: 2004 m. vasario ir kovo mėn. Skelbiama: 2004 m. liepos m ėn., Šalies ataskaita: Lietuva. Rasta: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb61/nat_lt.pdf ; ži ūrėta: 2011 04 25. 41 renkami iš ES pilie čių (teisingai atsak ė 43 proc. ir tai 7 proc. mažiau nei NVN vidurkis). Kita vertus apie tai, kad kiti rinkimai vyks 2009 m. žinojo tik 13 proc. apklaust ųjų. Žemas Lietuvos gyventoj ų žinojimas ne tik, apie kitus simbolinius aspektus (kaip pvz. himnas), bet ir apie pamatinius ES reikalus kaip tai, kiek šali ų sudaro ES, kaip renkamas Prezidentas, pl ėtr ą (žinojo iki tre čdalio apklaust ųjų). Čia analizuojamo Eurobarometro duomenys taip pat atskleidžia ir pasyvumo aspekt ą, nes dokumente teigiama, kad Lietuvos gyventojai, nors ir nesijau čia gerai informuoti apie ES, ta čiau aktyviai informacijos neieško. Tad 51 proc. mano, kad Lietuvos žiniasklaida informuoja apie ES pakankamai, 12 proc. mano, kad per daug. Tuo tarpu pasigendan čių informacijos t ėra 28% 1. Kauno technologijos universiteto profesorius A. Krupavi čius (2005) išskiria, kad b ūtent žini ų tr ūkumas ir įtakojo euroskeptik ų skai čių2. Ta čiau atsižvelgiant į pateiktus duomenis, kartu daroma prielaida, kad tas žemas žini ų lygis ir pasyvumas, įtakoja ir proeuropietiškas nuotaikas Lietuvoje. Toliau atskirais klausimais analizuojama visuomen ės nuomon ė parodo, kad su ES susijusiais klausimai, kurie tiesiogiai lie čia žmoni ų gyvenim ą, nuomon ės šalyje pasiskirto įvairiau.

2.4.1 Euroskepticizmas bendros valiutos klausimu

SEB Vilniaus banko prezidento patar ėjas Gitanas Naus ėda (2003) vertindamas svarstom ą Konstitucijos Europai projekt ą savo straipsnyje kritikuoja suteikiam ą juridin į status ą valstyb ėms įsivedusioms eur ą – eurogrup ė. Tokia situacija anot jo išstumia kitas valstybes iš tiesioginio dalyvavimo kuriant bendr ą ekonomin ę ir finansin ę ES politik ą. Išskiriama, kad „belieka kovoti tik už savo šalies interesus ir išsikovoti sau kuo daugiau fond ų“. D ėl šios priežasties Lietuvos politikai skatinami atsisakyti „provincialaus mentaliteto“ ir visur kur įmanoma demonstruoti susir ūpinim ą bendrais reikalais. Nuo to, anot G. Naus ėdos priklauso šalies statusas ir autoritetas 3. Tuo tarpu vertindamas bendr ą Briuselio politikos tendencij ą, G. Naus ėda 2003 m. prognozavo, kad ES b ūdama nepasirengusi priimti nauj ų nari ų į eurozon ą, gali m ėginti priekabiai vertinti valstybi ų ekonomin ę ir finansin ę situacij ą. Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas

1 Eurobarometras 2004.1, Apklausa: 2004 m. vasario ir kovo m ėn. Skelbiama: 2004 m. liepos m ėn., Šalies ataskaita: Lietuva. Rasta: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb61/nat_lt.pdf ; ži ūrėta: 2011 04 25. 2 Svarstytos region ų raidos problemos (2005), Studij ų aidai, 2005 11 10, Nr. 18 (2067), p. 1-2 3 Naus ėda G. (2003), Signalas mažiesiems, Verslo klas ė, 2003 birželis, Nr. 6(15). 42 2003 m. prognozavo, kad Lietuva eur ą įsives po trij ų met ų (2007 m. sausi 1 d.) teigdamas, kad „dideli ų permain ų nebus, galima įžvelgti tik privalumus“ 1. Kad tai įvykt ų Lietuva tur ėjo atitikti Mastrichto sutartyje numatytus tris pagrindinius kriterijus, t.y.: kain ų stabilumas (infliacija negali b ūti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesn ė už trij ų ES valstybi ų nari ų, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurk į); biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto jis turi spar čiai ir nuosekliai art ėti prie šio lygio; valdžios sektoriaus skola turi b ūti ne didesn ė kaip 60 proc. 2.

Lentel ė Nr. 3 Lietuva ir Mastrichto kriterijai Konvergencijos Lietuva 2006 m. kriterijaus dydis Infliacija 2,7 proc. 2,6 proc. Valstyb ės finansai: - valdžios sektoriaus 0,5 proc. 3 proc. deficitas 18,7 proc. 60 proc. - valdžios sektoriaus skola Valiutos kursas 3,4528 Lt 3,4528 Lt ± 15 proc. Ilgalaik ė pal ūkan ų norma 3,7 proc. 5,9 proc. Šaltinis: www.euro.lt

Pateiktoje lentel ėje matoma, kad 2006 m. Lietuva neatitiko infliacijos keliam ų reikalavim ų 0,1 procentinio punkto ir Europos Komisija nusprend ė nepritarti Lietuvos prisijungimui prie bendros valiutos. Egzistuoja ekonomist ų nuomon ė, kad euro įvedimas b ūtų „tvirtas pagrindas įveikiant kriz ę“, pabr ėžiama, kad kriz ė buvo egzaminas visai Europai. Tod ėl manoma, kad nor ėdama pad ėti „senoji Europa“ tur ėtų vietoje suteikiam ų vienkartini ų paskol ų ir kit ų finansini ų injekcij ų, kurios nors ir turi teigiam ą poveik į, bet yra trumpalaik ės ir be perspektyvos pagreitinti ir palengvinti perėjim ą į euro zon ą.3 Čia išreiškiama aiški kritika Briuselio biurokratiniam lygmeniui. Kritikos euro įsivedimo kriterijams viešai pateikia ir dabartin ė Lietuvos prezident ė Dalia Grybauskait ė. Prezident ė kartu su Latvijos premjeru Valdis Domrovskis akcentuoja, kad valstyb ėms, norin čioms prisijungti prie euro zonos, tampa vis sunkiau įvykdyti Mastrichto kriterijus bei nerimauja dėl vis dažniau girdimos diskusijos apie galim ą euro zonos pl ėtros pristabdym ą arba Mastrichto kriterij ų keitim ą4. Diskusijos d ėl taisykli ų griežtinimo kilo po skandalo Graikijoje, kuomet buvo

1 “Euras lit ą gali pakeiti jau po trij ų met ų”, Lietuvos rytas, 2003 01 21 Nr. 16, p. 10 2 Reikalavimai ir j ų vykdymas, rasta: http://www.euro.lt/lt/apie-euro-ivedima-lietuvoje/euras-ir-lietuva/reikalavimai-ir-ju- vykdymas/ ; ži ūrėta: 2011 05 10 3 Žakevi čius G., Lietuvos ekonominiai išš ūkiai, Apžvalga, 2010 sausis, Nr. 1(5), p. 6 4 D.Grybauskait ė: įgyvendinti Mastrichto kriterijus tampa vis sunkiau, 2011 05 11. Rasta: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/d-grybauskaite-igyvendinti-mastrichto-kriterijus-tampa-vis- sunkiau-194-97138 ; ži ūrėta: 2011 05 11. 43 klasifikuojami duomenys. Taigi šioje vietoje per ekonominio euroskepticizmo vertinim ą išsiskiria ir kritika pa čiai ES d ėl biurokratini ų sunkum ų. Vertinant visuomen ės nuomon ę euro klausimu NVN kontekste, išryšk ėja euroskeptiškos tendencijos. Skirtingai nei ekspert ų nuomon ė d ėl euro įtakos kriz ės metu, dauguma ne euro zonos šali ų respondent ų (55 proc. apklaust ų lietuvi ų) mano, kad euro įvedimas neb ūtų labiau apsaugoj ęs j ų šali ų ekonomik ų nuo finansin ės ir ekonomin ės kriz ės poveikio 1. Tai rodo nepasitik ėjim ą bendra valiuta. Visuomen ės nuomon ė rodo, kad per visus septynerius naryst ės metus, teigiam ą euro įtak ą įžvelg ė vidutiniškai 45 proc. Lietuvos gyventoj ų, tuo tarpu tiek pat vertina j į neigiamai ir yra nusiteik ę prie bendros valiutos įvedimą (2010 m. - 56 proc. prieš). Šiuo rodikliu Lietuva yra antra po Čekijos, kur neigiamos nuotaikos sudaro 59 proc. 2010 m., o NVN vidurkis vertinant nusiteikusi ų prieš euro įvedim ą – 40 proc. 2 Neigiamas euro poveikis lietuvi ų nuomone pirmiausiai atsiliept ų kain ų pakilimui (visu naryst ės laikotarpiu taip mano vidutiniškai 73 proc. respondent ų); sukelt ų asmenini ų nepatogum ų (atitinkamai 40 proc.); turt ų įtakos nacionalin ės tapatyb ės praradimui (50 proc.); bei manoma, kad valstyb ė praras nacionalin ės ekonomikos kontrol ę (44 proc.) 3. Visuomen ės apklausa taip pat parodo, kad žinomumas Lietuvoje apie viening ą Europos valiut ą nėra didelis. Tai iliustruojama klausimais apie galimyb ę valstybei apsispr ęsti d ėl euro ne-/įsivedimo ir konkre čiu klausimu kiek šiuo metu valstybi ų priklauso eurozonai. Eurobarometro 2010 m. duomenimis, per vis ą naryst ės laikotarp į vidutiniškai 60 proc. lietuvi ų mano, kad valstyb ė gali apsispr ęsti ar prisijunti prie eurozonos ar ne. Šie rezultatai neišskiria Lietuvos iš kit ų NVN konteksto. Ta čiau realyb ė yra tokia, kad stojimo sutartyse n ėra numatytas toks pasirinkimas 4. Teisingai atsakiusi ų šį klausim ą skai čius per septynerius naryst ės metus yra vidutiniškai 30 proc. (2010 m. teisingai atsak ė 34 proc.). Teising ų atsakym ų į antr ąjį klausim ą vidurkis taip pat panašus. Tod ėl iš dalies paaiškina, tai, kad 60 proc. gyventoj ų jau čiasi mažai arba visai neinformuoti apie eur ą (tai taip pat n ėra išimtis NVN kontekste) 5. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis galima išskirti kad egzistuoja euroskeptik ų euro atžvilgiu tiek visuomen ės, tie ekonomikos ekspert ų lygmenyje. Ta čiau skiriasi euroskepticizmo šaltiniai. Ekspert ų atvej ų kritika nukreipiama ES vykdomai politikai, tuo tarpu visuomen ės skepsis sietinas su nepasitik ėjimu valiuta.

1 Eurobarometras 72, Visuomen ės nuomon ė Europos Sąjungoje, 2009 m., Šalies ataskaita Lietuva, p. 39 2 Introduction of the Euro in the New Member States, Eurobarometer, 2010, p. 19 3 Introduction of the Euro in the New Member States, Eurobarometer, 2010, p. 22-26. 4 Eurobarometer 183, Introduction of the euro in the New Member States, 2006, p. 9 5 Introduction of the euro in the New Member States, Eurobarometer 2010, p. 8-12 44 Iš darbe pateiktos informacijos galima išskirti bent tris visuomen ės euroskepticizmo euro atžvilgiu priežastis. Pirma, kritiška visuomen ės nuomon ė gali b ūti įtakota yra įtakota nepakankamo informuotumo. Antra, visuomen ės nepasitik ėjimas valiuta, gali b ūti siejamas su nepasitik ėjimu vietos valdžia, kuri iš esm ės tendencingai laikosi pozicijos, kad euras yra b ūtinas. Tuo tarpu negalima atmesti tre čio varianto, kad visuomen ė tiesiog turi kitoki ą nuomon ę, kuri ą argumentuoja įvardintais kriterijais. Atsižvelgiant į ilgalaikes tokios visuomen ės nuomon ės tendencijas, išryšk ėja valdžios elito atitolimas nuo visuomen ės, nes derybose euro ne įsivedimo klausimas nebuvo diskutuotas. Ta čiau šiuo atveju valdžia turi stipr ų argument ą, t.y. referendumo rezultatus, kurie iš esm ės pritar ė stojimo sutarčiai, kurioje euro įsivedimas įvardintas. 2006 m. Europos Komisija išvadoje teigiama, „kad šiuo metu Lietuvos kaip ES valstyb ės nar ės, kuriai taikoma išimtis laikinai naudoti nacionalin ę valiut ą, statusas netur ėtų b ūti kei čiamas“ 1. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad vidutin ė metin ė infliacija Lietuvoje buvo tik šiek tiek didesn ė negu Mastrichto sutartyje nustatytas kontrolinis dydis. V ėlesn ė numatyta data buvo nekelta į 2010 m., kaip žinia tai taip pat ne įvyko. Šiandien (2011 m.)„Danske Bank“ besivystan čių rink ų vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas prognozuoja, kad Lietuva gal ėtų įsivesti eur ą 2014 m. 2

2.4.2 Žem ės nuosavyb ės ir IAE uždarymo klausimais

Žem ės nuosavyb ės, t.y. pardavimo užsienie čiams klausimas darbe išryšk ėjo jau nuo 1996 m., kada buvo pirm ą kart ą pakeistas Konstitucijos 47 straipsnis. Remiantis išd ėstytais euroskeptik ų argumentais šis klausimas neabejotinai ryškiau siejamas su suverenitetu pagr įstu euroskepticizmu. Reikia pridurti, kad Lietuva šiuo atžvilgiu n ėra išimtis. Galima įvardinti Lenkijos atvej į, kur tuometiniai aktyv ūs politikos veik ėjai (Antoni Marcierevic, Lesiek Miler) įvardina, kad žem ė yra „t ėvyn ės esm ė“, „ne prek ė bet tradicija, istorija, šventas dalykas“ 3. Visuomen ės nuomon ę atskleidžia Baltijos agroverslo instituto užsakymu 2011 m. kovo 8 – 14 d. atlikta apklausa „Gyventoj ų nuomon ė apie leidim ą užsienie čiams pirkti žem ę Lietuvoje“. Ši apklausa parod ė, kad leidim ą leisti pirkti žem ę užsienie čiams palaiko jaunesni, turintys universitetin į išsilavinim ą, daugiau uždirbantys, didmies čių gyventojai. Pagrindiniai argumentai už žem ės pardavim ą

1 Euro įvedimo data. Rasta: http://www.euro.lt/lt/apie-euro-ivedima-lietuvoje/euras-ir-lietuva/euro-ivedimo-data/ ; ži ūrėta: 2011 05 01. 2 Larsas Christensenas: Lietuva gal ėtų įsivesti eur ą 2014-aisiaisRasta: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos- naujienos/larsas-christensenas-lietuva-galetu-isivesti-eura-2014-aisiais-194-145053 ; žiūrėta: 2011 05 07. 3 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Endriukaitis A., Lietuvos žem ės praradimas, p. 146. 45 yra susij ę su ekonomine nauda Lietuvai 1. Ta čiau svarbu tai, kad pritarian čiųjų yra 22 proc. 13 proc. - neturi nuomon ės šiuo klausimu, o 65 proc. pasisako už draudim ą parduoti žem ę užsienie čiams. Tuo tarpu IAE uždarymo klausimas šiandien jau n ėra aktualus, ta čiau šio atvejo analiz ė atskleidžia euroskeptines nuomones Lietuvoje. Neigiam ą informacij ą susijusi ą su IAE uždarymu galima skirstyti į dvi dalis. Pirma, kaip b ūdinga nukreipta prieš politin ę valdžia ir išreiškiama nepasitik ėjimu ir antra, kritika kod ėl apskritai reikia uždaryti IAE? Spaudoje gausu toki ų pareiškim ų kaip pvz. paaišk ėjus, kad IAE uždarymui 2004-2006 m. laikotarpiu skirta 948 mln. Lt prad ėta nuog ąstaujama ar skaidriai šios l ėšos bus įsisavintos 2. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, akivaizdu, kad šis nuogąstavimas buvo pagr įstas. Išskiriama, kad deryb ų metu konkre čių diskusij ų viešojoje erdv ėje neaptinkama, R. Ozolas (2001) vertindamas vyriausyb ės elges į šiuo klausimu įvardina, kad ji tyliai sutiko su visomis ES keliamomis IAE eliminavimo iš Lietuvos ūkio s ąlygomis 3. Tod ėl IAE ne kart ą yra minimas kaip priekaištas Seimus. Svarbu tai, kad tik po IAE uždarymo buv ęs europarlamentaras E. Maldeikis, euroderybininkas, pats kritikuoja derybininkus (tarp j ų ir save) d ėl nesugeb ėjimo der ėtis d ėl Ignalinos atomin ės elektrin ės uždarymo. Buvusio europarlamentaro vertinamu „ši netektis – Lietuvos negeb ėjimo der ėtis problema. Jei IAE klausimu b ūtų dirbama taip, kaip der ėjo, šiandien nereikt ų net kelti klausimo – ant ko pykti d ėl elektros kainos“4. Taigi ryšk ėja tendencija, kad patys politikai pra ėjus kuriam laikui patvirtin ą neigiamus atsiliepimus apie vietos valdži ą. Žvelgiant į visuomen ės nuomon ę, buvo atlikti tyrimai vertinant IAE regiono (Ignalinos, Visagino, Zaras ų savivaldyb ės) visuomen ės ir ekspert ų poži ūrį į elektrin ės uždarym ą5. Šis tyrimas parod ė, kad 80,9 proc. gyventoj ų nepritaria ir neigiamai vertina IAE uždarym ą. IAE uždarym ą neigiamai vertino ir 72,4 proc. ekspert ų. 2008 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas pri ėmė nutarim ą „D ėl referendumo d ėl Ignalinos atomin ės elektrin ės darbo prat ęsimo paskelbimo“, šis referendumas buvo vykdomas kartu su Seimo rinkimais. Atsižvelgiant į griežtus referendumo reikalavimus, šis referendumas paskelbtas ne įvykusiu, nes dalyvavo 48,43 proc. balsavimo teis ę turin čių pilie čių (tur ėjo dalyvauti bent pus ė). Nepaisant, to rezultatai aiškiai parod ė žmoni ų poži ūrį, nes 88,58 6 proc. balsavusi ųjų palaik ė IAE darbo

1 Baltijos agroverslo instituto svetain ė http://www.bavi.lt , rasta: http://www.bavi.lt/?cid=845 , ži ūrėta: 2011 05 09. 2 Lėšos IAE uždaryti suk ėlė aistras, Lietuvos rytas, 2003 01 20 Nr. 15, p.7. 3 Ozolas R., (2002), 2001-ieji Lietuva, politinis metų portretas, Vilnius, p. 187. 4Europa duoda, Europa ima, Tomas Čyvas, 2010.04.12, http://www.balsas.lt/naujiena/383814/europa-duoda-europa-ima- papildyta-11-09/rubrika:naujienos-lietuva-politika (ži ūrėta 2011-04-09) 5 Ignalinos AE regiono socioekonomin ė steb ėsena, Tyrimo ataskaitos santraka, Vilnius, 2008, p. 17-18 6 www.vrk.lt 46 prat ęsim ą. Šis referendumas buvo laikomas konsultacinius ir vyravo nuomon ė, kad jis nieko ne įtakos. Ta čiau tuo pa čiu jis parod ė, kad visuomen ės dauguma nepritar ė IAE uždarymui. Šis referendumas kartu turi ir kitus du svarbius aspektus. Viena vertus juo buvo pasinaudota elektoratui pritraukti, nes kaip min ėta tuo pa čiu metu vyko Seimo rinkimai. Kita vertus politikai įgavo galimyb ę teigti, jog patys pilie čiai tam tikra prasme nesuteik ė paskutinio argumento derantis su ES. Bet objektyviai ži ūrint, patys valdantieji nepaj ėgė nuveikti konkrečių darb ų sprendžiant IAE klausim ą per šešerius metus pra ėjusius nuo deryb ų pabaigos. Sustiprinant ir pagilinat energetiko problemas šalyje.

Pagr įsta b ūtų teigti, kad visas laikotarpis n ėra išanalizuotas pakankamai smulkiai, ta čiau kaip buvo įvardinta šios darbo dalies pradžioje, s ąmoningai pasirenkami konkret ūs laikotarpiai ir reiškiniai siekiant neatpasakoti, bet patvirtinti euroskepticizmo tendencijas. ir Šio darbo autor ės nuomone, 2-ojoje darbo dalyje pateikta informacija yra pakankama, kad b ūtų galima daryti išvadas apie šio reiškinio tendencij ą, bei pakankamos pradedant analizuoti pat į euroskepticizm ą šalyje.

3. EUROSKEPTICIZMO ANALIZ Ė LIETUVOJE

Ši darbo dalis skirta atsižvelgiant į jau pateikt ą informacij ą, analizuoti 1-oje darbo dalyje išskirt ų euroskepticizmo tip ų ir atsiradim ą s ąlygojan čių priežas čių aktualum ą Lietuvos atvejui. Siekiant atidžiau ištirti š į reiškin į, atskirais atvejais ieškoma ir papildomos informacijos, kuri dar nebuvo įvardinta darbe anks čiau.

3.1 Euroskepticizmo tipai Lietuvoje

Analizuojami keturi euoskepticizmo tipai, tai: ekonominis; demokratinis; socialinis ir suverenitetu paremtas euroskepticizmas Lietuvos atveju. Tuo pa čiu įvardinamas j ų intensyvumas „kietojo“ „minkštojo“ euroskepticizmo skal ėje. Ekonominis euroskepticizmas , kaip buvo min ėta 1.4 dalyje siejamas su ES integracija ekonomin ėje srityje, kur vienas pagrindini ų aspekt ų yra bendra valiuta. Iš šio darbo 2-oje dalyje pateiktos informacijos galima teigti, jog šis tipas egzistuoja ir ypatingai euro atžvilgiu. Tuo pačiu ši ą kritik ą galima priskirti tik „minkštajam“ euroskepticizmui, nes griežtos pozicijos d ėl poreikio išstoti remiantis ekonominiais argumentais Lietuvoje n ėra. Jau pateikta informacija taip pat leidžia įžvelgti tam tikras ekonominio euroskepticizmo tendencijas.

47 Prieš naryst ę ir naryst ės pradžioje, ekonominis euroskepticizmas buvo siejamas su baim ėmis ir dvejon ėmis, kas tik ėtina buvo įtakota nepakankamu žini ų tur ėjimu (žemdirbi ų, atskir ų sri čių verslinink ų atvejai), ta čiau šie nuog ąstavimai naryst ės eigoje nurimo. Tuo tarpu juos pakeit ė skepticizmas paremtas bendros valiutos klausimu. Šiuo atveju buvo ir teb ėra kritikuojama ES vykdoma politika euro atžvilgiu (G. Naus ėda, D. Grybauskait ė). Griežtesn ės kritin ės pozicijos euro atžvilgi ų įžvelgiamos analizuojant visuomen ės nuomon ę, kuri rodo (2.4.1 dalyje), kad beveik pus ė Lietuvos nepritaria euro įvedimui. Kritik ą bendrai vykdomiems finansavimo principams yra išreišk ęs ir Vilniaus universiteto prof. Jonas Čičinskas. Profesorius pažymi, kad „privalomas „dovan ų“ pob ūdis naikina j ų šventin į išskirtinum ą ir užmezga infekcin į potencial ą, kuris gali pripratinti prie išmok ų“1.

Lentel ė Nr. 3. Euroskepticizmo tipologija Lietuvoje Euroskepticizmas Ekonominis Paremtas Demokratinis Socialinis/ suverenitetu Ideologin ė „Minkštas“ Kvestionuojama iš Skeptiškai Kritika nukreipta Akcentuojamas ES gaunama fond ų nusiteik ę prieš dabartin ę ES politini ų ideologij ų paramos nauda. tolesnei pl ėtrai egzis tuojan čią išnykimas Kritikuojama glaudesn ės tvark ą lemian čią paliekantis tik dvi vykdoma bendros sąjungos alternatyvas: valiutos politika prasme. liberali ąją ir tautin ę Kritikuojamas suvereniteto apribojimas. „Kietas“ - Prieš stojim ą - - egzistavo, ta čiau įstojus į ES kategorišk ų pozicij ų, jog reikia išstoti iš Sąjungos n ėra. Šaltinis: sudaryta A. Petrevi čiūtės

Antrasis euroskepticizmo tipas – suverenitetu pagr įstas , yra orientuotas į valstyb ės suvereniteto gynim ą, siekiama, kad valstyb ė tur ėtų svaresn į bals ą pa čioje ES. 2 Šio tipo egzistavimas Lietuvoje taip pat nekvestionuotinas. Galima išskirti, kad prieš naryst ę egzistavo ir „kietasis“ euroskepticizmas. Buvo agituojama balsuoti prieš naryst ę. Tai patvirtina jud ėjimas „Už nepriklausom ą Lietuv ą“. Gana griežta

1 Čičinskas J. (2003), Europos S ąjungos gausyb ės ragas lietuviams kelia ir įtarim ų, Lietuvos rytas, 2003 01 16, Nr. 12. 2 Eroscepticism in Ireland, How eurosceptic are the Irish really? Implications of Irish Euroscepticism for EU referendums, Rietig M.C., 2009, http://www.cap-lmu.de/themen/europawahl/download/europa09-Rietig-Euroskeptizismus-Irland.pdf 48 pozicija b ūdinga ir dabartinio Lietuvos centro partijos garb ės pirmininko R. Ozolo pozicijai. Ta čiau Lietuvai įstojus į ES kategorišk ų pozicij ų skatinan čių išstoti nepastebima. Įvardinama marginali LNDP savo programoje išskiriant griežt ą nuostat ą: „prieš vienos bendros Europos valstyb ės, prieš vienos bendros Europos nacijos steigim ą”, ta čiau pasisako už aktyv ų tarpvalstybin į bendradarbiavim ą, už tarptautines sutartis ir organizacijas, kurios didina Lietuvos saugum ą ir ekonomin į paj ėgum ą, bet nereikalauja suvereniteto atsisakymo 1. Čia taip pat griežtos pozicijos išstoti n ėra. Per ėjim ą iš s ąlyginai kieto „kietojo“ į „minkšt ąjį“ iliustruoja R. Ozolo pasisakymas, jog „tautos sprendim ą referendumu pritarti m ūsų politinio elito pasirašytai Stojimo sutar čiai laikau faktu, su kuriuo reikia skaitytis – tai yra, nors ir nešvari, m ūsų juridin ė realyb ė2. Taigi nors ir nepritaria, bet signataras įrodo, kad gerbia pagrindinius demokratin ės valstyb ės principus. Demokratinis euroskepticizmas akcentuoja viršvalstybini ų institucij ų priimam ų sprendim ų neigiam ą įtaka demokratijai. Čia svarbi galimyb ė eiliniam gyventojui reikštis ir dalyvauti įtakojant sprendim ų pri ėmim ą. Euroskeptikai įvardina, kad ES yra per daug nutolusi nuo žmogaus. Vertinant Lietuvos atvej į, ryškiausias šio euroskepticizmo tipo pasireiškimas Lietuvoje buvo ir yra kritika viršvalstybiškumo principui. Ši kritika glaudžiai siejasi su prieš tai įvardintu euroskepticizmu paremtu suverenitetu. Tod ėl konkre čiau analizuoti netikslinga. Poveikis demokratijai ar apskritai demokratijos kvestionavimas atsiskleidžia įvardijant ES naudojamas poveikio priemon ės, kaip b ūdingus „nedidelius eilinius šantaž ėlius sudrausminan čius ES konkre čiais klausimais“3. Kritika pasireišk ė vertinant Konvento d ėl Europos ateities (rengiant Konstitucij ą Europai aut. p.) pritarim ą d ėl nacionalini ų demokratij ų gali ų susiaurinimo, nekreipiant dėmesio į fakt ą, kad Europos tautos nori, jog ES kontroliuot ų j ų gyvenim ą mažiau, o ne daugiau 4. Čia kartu akcentuojamas ne vien demokratijos tr ūkumas bet ir ES institucij ų atitolimas nuo pilie čių. Pastar ąjį veiksn į kritikuoja ir M. Kundrotas skeptiškai vertindamas viršnacionalin ę politik ą ir jos atskaitingumo pilie čiams neb ūvim ą. Šio tipo euroskepticizmo egzistavim ą Lietuvoje taip pat pagrindžia dažnai euroskeptik ų akcentuojama supervalstyb ės id ėja (B. Genzelis, M. Kundrotas,

1 Lietuvos nacionaldemokrat ų partijos programa (Politiniai principai). Rasta: http://www.lndp.lt/index.php?7 ; ži ūrėta: 2011 05 10 2 Apie svarbiausias pozicijas ( į klausimus atsako Romualdas Ozolas), 2009 06 02. Rasta: http://www.patriotai.lt/straipsnis/2009-06-02/apie-svarbiausias-pozicijas-i-klausimus-atsako-romualdas-ozolas; ži ūrėta: 2011 04 10. 3 Šiuo atveju įvardinamas ES pl ėtros komisaro Giunterio Ferhoigeno pareiškimas, kad sąlygos Europoje pasikeit ė ir apie tolesn ę pl ėtr ą reikia dar gerai pam ąstyti. Tokiu b ūdu buvo sudrausminta Europa tiesiogini ų išmok ų Ž Ū klausimu (R. Ozolas 2002). 4 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Ozolas R., Lietuvos suverenitetas Europos S ąjungos s ąlygomis, p. 77. 49 R. Paulauskas ir kt.), imperiniai siekiai. Taip pat akcentuojamas tapatyb ės neb ūvimas ir „neapibr ėžto pasaulio pilie čio kategorijos pavidalas“, kas įtakoja gyventoj ų solidarumo bei ryšio tarp institucij ų ir gyventoj ų neb ūvim ą1. Ketvirtasis, Socialinis/ideologinis euroskepticizmas, ES vertina kaip per daug liberali ą, kurioje nepaisoma socialini ų aspekt ų. Tiesiogine prasme, šio tipo euroskepticizmas Lietuvoje egzistuoja sąlyginai. Tiksliau įvardinant, jis egzistuoja ta prasme, kad ES vertinama kaip grynai liberalus projektas kuriantis pinigais ir vartotojiškumu paremt ą visuomen ę (A. Degutis, R. Paulauskas). Signataras R. Paulauskas įvardina, kad Europoje (tuo pa čiu ir Lietuvoje) egzistuoja dvi politin ės kryptys - liberalioji ir tautin ė, „aš“ ir „mes“. B ūtent d ėl šios pozicijos R. Paulauskas teigia, kad Vakarai labai bijo musulmon ų, nes j ų ideologijoje yra „mes“, tod ėl išskiriama, kad „kaip tas liberalusis „aš“ atsilaikys prieš „juos“ 2. Ta čiau ir šiuo atveju išskirti galima tik „minkšt ąjį“ euroskepticizm ą. Apibendrinat euroskepticizmo tipus Lietuvoje, galiam teigti, kad čia neabejotinai egzistuoja du tipai – ekonominis ir suverenitetu pagr įstas. Kiti įvardinti euroskepticizmo tipai, taip pat egzistuoja, ta čiau lyginant su pirmaisiais gana s ąlyginai. B ūdinga tai, pastarieji tipai yra persipyn ę su suverenitetu pagr įstu euroskepticizmo tipu.

3.2 Euroskepticizmo Lietuvoje priežas čių analiz ė

Šioje dalyje analizuojama kaip pasireiškia A. Pelinka ir kit ų autori ų išskirtos euroskepticizm ą sąlygojan čios priežastys Lietuvoje. Išskiriamos to priežastys, kurios yra aktualios Lietuvos atvejui. Pirmasis priežas čių analiz ės pj ūvis, kaip įvardina A. Pelinka, yra centro ir periferijos. Šiuo atveju analizuojamos aktyviai politikoje besireiškian čios politin ės partijos. A. Pelinka išskiria, kad euroskepticizmas b ūdingiausias kraštutini ų kairi ųjų ir kraštutini ų dešini ųjų politini ų partij ų ideologijoms. Vertinant Lietuvos atvej į, kaip paaišk ėjo iš ankstesn ės dalies, galima įžvelgti euroskeptines pozicijas tautin ės ideologijos partijose („Jaunoji Lietuva“, „Lietuvos centro partija“) taip pat įvairiai vertinamoms TTP ir LNDP. Žvelgiant į kairi ųjų pozicijas, reikia išskirti, kad „minkštojo“ euroskepticizmo pozicijas buvo įžvelgiamos laikotarpyje iki naryst ės (Lietuvos valstie čių partija).

1 Europa duoda, Europa ima, Tomas Čyvas, 2010.04.12, http://www.balsas.lt/naujiena/383814/europa-duoda-europa-ima- papildyta-11-09/rubrika:naujienos-lietuva-politika (ži ūrėta 2011-04-09) 2 Dabašinskas G., Pokalbis su nepriklausomyb ės akto signataru Rolandu Paulausku, Žyni ų radijas, 2011 03 07. Rasta: http://www.ziniur.lt/archyvas/2011/18/prie-pietu-stalo/12955/pokalbis-su-nepriklausomybes-akto-signataru-rolandu- paulausku ; ži ūrėta: 2011 05 19 50 P. Taggart ir Aleks Szczerbiak 1 analizuodami euroskepticizm ą politini ų partij ų ideologijoje išskyr ė, kad 2000 m. rinkimuose „tik Lietuvos centro s ąjung ą (liberalai) ir Lietuvos valstie čių partij ą (agrarin ė) išreišk ė „minkštojo“ euroskepticizmo pozicijas. Toki ą išvad ą yra padar ęs ir prof. L. Mažylis (2004), kuris pažymi, kad iki referendumo kampanijos pradžios buvusios „minkštojo“ euroskepticizmo pozicijos prieš referendum ą sušveln ėjo 2. Reikia pažym ėti, kad nepaisant to, kad Lietuvos Centro s ąjung ą priskiriama prie liberal ų, euroskeptin ės pozicijos čia sietinos būtent su suverenitetu pagr įstu euroskepticizmu ir nekart ą darbe min ėtu R. Ozolu, kuris priklaus ė šiai partijai iki jai susijungiant su liberaliais (2003 m.) Tuo tarpu Valstie čių partijos euroskeptines pozicijas taip pat paaiškina ankš čiau min ėtas atsargus žemdirbi ų poži ūris į ES bei žem ės nuosavyb ės klausimas ir tai gali b ūti siejama su Valstie čių partijos siekiu atstovauti/išlaikyti savo elektorat ą. P. Taggart ir Aleks Szczerbiak vertindami situacij ą Lietuvoje įvardina, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje 2000 m. prieš ES buvo nusiteik ę 27.5 proc., šaliai b ūdingas „euroskepticizmas visuomen ės lygmenyje ir žemas euroskepticizmas partij ų lygmenyje 3. Tokios pozicijos siejamos su tuo, jog Lietuvoje vyraujanti nuomon ė apie b ūsim ą naryst ę ES buvo vertinama kaip galimyb ė pab ėgti nuo kažko blogo 4. Galiam išskirti, kad tokios partij ų pozicijos išskiria Lietuv ą iš kit ų Baltijos šali ų, kuriose egzistuoja „kietasis“ euroskepticizmas partij ų lygmenyje. Tam iš esm ės gali daryti įtakos etnin ė valstyb ės sud ėtis (Monikos Fr ėjut ės-Rakauskien ės šio darbo 2.2.1 poskyris). Žemas euroskeptini ų pozicij ų b ūvimas Lietuvoje paaiškina, kod ėl Lietuvoje praktiškai neegzistuoja euroskepticizmas socialiniu/ideologiniu pagrindu. Vertinant šiandienin ę situacij ą reikia atkreipti d ėmes į į partijos Tvarka ir teisingumas pozicijas. Ši partija aktuali šiam darbui d ėl to, kad jos atstovai išrinkti į Europos parlament ą (2009 m.) priklauso įvardinamai euroskeptinei Laisvos ir demokratin ės Europos frakcijai. Remiantis šios partijos programa, įvardinami užsienio politikos prioritetai yra integracija į ES ir NATO, užtikrinant lietuvi ų tautos savimon ės t ęstinum ą ir savitum ą5. Tod ėl galima teigti, kad šiai partijai b9dingas euroskepticizmas taip pat remiasi tautiniais principais, kas iš esm ės yra b ūdingiausia Lietuos atvejui Nepaisant atskir ų atvej ų, galima teigti, kad Lietuvoje būdingos partij ų proeuropietiškos pozicijos. Jas galima sieti ir su daugumos visuomenės palankia nuomone ES atžvilgiu. Taip siekiant

1 Taggart P. ir Szczerbiak A. (2001), Parties, Positions and Europe: Euroscepticism in the EU Candidate States of Central and Eastern Europe, SEI Working Paper No 46, Opposing Europe Research Network Working Paper No 2, 2001, p. 21. 2 Mažylis L., (2004), Ne meil ė neeuropai, Kaunas, 2004, p. 47. 3 Taggart P. ir Szczerbiak A. (2001), Parties, Positions and Europe: Euroscepticism in the EU Candidate States of Central and Eastern Europe, SEI Working Paper No 46, Opposing Europe Research Network Working Paper No 2, 2001, p. 27. 4 Ten pat, p. 28. 5 Partijos Tvarka ir teisingumas programa, 2009 51 patraukti ir išsaugoti elektorat ą. Kita vertus, G. Naus ėda įvardina kit ą problem ą, kad „partijos r ūpinasi nusisamdyti kuo geresn į vieš ųjų ryši ų atstov ą o ne analitini ų paj ėgų stiprinimu“ 1, ko pasakoje jie neturi pakankamai žini ų kritiniam vertinimui sukurti. Kita aktuali Lietuvai A. Pelinka išskirta dimensija yra istorin ė dimensija, atskirianti „Sen ąją Europ ą“ nuo „Naujosios“ sietin ą su nacionalini ų interes ų apsauga. Lietuva yra pavyzdys „Naujosios Europos“, kuriai naryst ė buvo matoma, kaip įrankis užtikrinti savo suverenitet ą ir apsiginti nuo išor ės gr ėsm ės. Kaip anks čiau įvardinta P. Taggart, apsisaugoti nuo kažko blogo. Ta čiau čia itin svarbus elementas yra su naryste siejami l ūkes čiai ir realyb ė. Tai gana ryškai atsispindi Lietuvoje žvelgiant į kitas euroskepticizm ą s ąlygojan čias priežastis, kaip ES geopolitin ę pad ėtį, kult ūrin ę-religin ę dimensij ą (vertybi ų atveju). Geopolitin ę ES situacij ą ir kritik ą pasireiškian čią šiuo atveju, galima vertinti dvejopai. Pirma - federalizmo/konfederacijos/supervalstyb ės kontekste. Jau buvo įvardintas suverenitetu paremtas euroskepticizmas ir priešinimasis supervalstyb ės suk ūrimui ( įskaitant ir LNDP partijos nuostatuose) ar apskritai kvestionuojama ES kaip visuminio darninio perspektyvos (prof. B. Genzelis (2002), prof. V. Radžvilas (2011)). Iš kitos pus ės geopolitinis diskursas gali b ūti vertinamas dabartin ės ES santykiuose su tre čiosiomis valstyb ėmis, kur ir atsiskleidžia priešprieša tarp to ko buvo tikim ąsi ir tarp realyb ės. Čia aktualiausias Lietuvai yra Rusijos klausimas. Galima išskirti min ėto M. Kundroto pozicij ą, kuris kvestionuoja naryst ės naud ą šia geopolitine prasme. Politologas teigia, kad dvi iš trij ų galingiausi ų ir įtakingiausi ų ES valstybi ų − Pranc ūzija ir Vokietija, o kartu ir dalis mažesni ų, laikosi išvien su Rusija. Bendros geopolitikos ir užsienio politikos anot M. Kundroto yra „aiškiai ne Lietuvos naudai“. Argumentuojama, kad faktiškai net Ryt ų Europoje n ėra aiškios ir bendros prevencin ės politikos Rusijos atžvilgiu. Čekija atvirai seka Pranc ūzijos ir Vokietijos p ėdomis, daugelis kit ų šali ų laikosi neutraliai, tod ėl anot M. Kundroto lieka tik Baltijos šalys ir Lenkija 2. M. Kundrotas teigia, kad „iš pradži ų kalb ėta, jog ES mus ginsianti nuo Rusijos, dabar vis garsiau pasigirsta, jog tai m ūsų misija – apginti ES nuo Rusijos įtakos“. Šioje vietoje galima prisimint anks čiau min ėtą A. Pelinka išskirt ą istorin ę dimensij ą, kada įsivaizduojama naryst ės nauda ima nesutapti su realybe. Nepateisintus l ūkes čius išreiškia ir visuomet proeuropietiškai nusiteikęs prof. V. Landsbergis. 2003 m. naryst ę profesorius vertino kaip „aukštesnio lygio nepriklausomyb ę“, tuo tarpu 2008 m. vykstant diskusijoms d ėl „Nord Stream“ dujotiekio tiesimo jis teig ė: „jeigu j ų (mažesni ų pakran čių

1 Naus ėda G. (2003), Signalas mažiesiems, Verslo klas ė, 2003 birželis, Nr. 6(15). 2 Europa duoda, Europa ima, Tomas Čyvas, 2010.04.12, http://www.balsas.lt/naujiena/383814/europa-duoda-europa-ima- papildyta-11-09/rubrika:naujienos-lietuva-politika (ži ūrėta 2011-04-09) 52 valstybi ų aut. p.) likimas – nereikšmingas dalykas, tada mes esame įtraukti į neokolonializmo li ūną naujojoje Europoje“ 1. Kaip žinoma iš šiandienos (2011 m.) perspektyvos, į Lietuvos kritik ą reaguota nebuvo, šiuo atveju buvo leista didžiosioms valstybėms (Vokietijai ir Rusijai) elgtis kaip jos pageidauja. Galima pamin ėti ir Mistral laiv ų atvej į. Tai sudar ė s ąlygas euroskepticizmo pozicij ų stipr ėjimui Lietuvoje siejamu su nepateisintais l ūkes čiais. Tai taip pat atsispindi ir analizuojant per A. Pelinka išskirt ą kult ūrin ę-religin ę dimensij ą, kur svarbi dalis yra ir su ES siejami vertybiniai lūkes čiai. Vertybiniai aspektai santykyje su ES įdomiai pateikiami Eurobarometro išvadose, kuriuose pažymima, kad naryst ė ES Lietuvoje dažniausiai buvo pateikiama kaip terminalin ė vertyb ė (tikslas), o ne instrumentin ė (priemon ė kitiems tikslams pasiekti) 2. Ta čiau galima išskirti, kad prieš naryst ę ES buvo vertinama ne vien kaip tikslas, bet ir kaip priemon ė įtvirtinti nematerialias vertybes. Buvo akcentuojamos moralin ės vertyb ės, Lietuvos tapimas modernia valstybe (E. Jeraši ūnas 3), išskiriama, kad Lietuvos naryst ė ES, emociškai yra svarbesn ė nei ekonomiškai. A. Kubilius (2004), kuris įvardino, kad išorin ė ES įtaka bus tas gydantis vaistas ir nuo visuomen ės lig ų ir kit ų nepageidaujam ų išorini ų įtak ų4. Euroskepticizmas šiuo atveju vėlgi išryšk ėja pozicijose t ų, kurie tiesiogiai “prisiliet ė“ prie ES, kaip pavyzdžiui darbo Europarlamente atveju. Pirmosios kadencijos (2004-2009 m.) narys Ar ūnas Degutis, 1990 m. nepriklausomyb ės atk ūrimo akto signataras, 2008 m savo interviu tinklapiui www.bernardinai.lt įvardino, kad Europos parlamentas aktyvus dalyvis kuriant yra skatinant globalizacijos procesus bei kuriant vartotojišk ą visuomen ę. Buv ęs europarlamentaras akcentuoja, kad „vartojimas yra naujoji ES religija, vartotoj ų visuomen ės k ūrimas – yra negin čijama perspektyva, kurios kontekste pl ėtojamos visos veiklos <...> diegiamos programos, iniciatyvos susijusios su vartojimo didinimu. Net ir visas kalb ėjimas apie demokratijos pl ėtr ą, žmogaus teises yra pagr įstas siekiu sukurti tobul ą vartotoj ą, kuris neb ūtų saistomas joki ų įsipareigojim ų niekam kitam, išskyrus troškim ą vartoti“ 5. Signataras pabr ėžia kad vartojimas europin ėms institucijoms tampa g ėris savaime.

1 Nepriklausomyb ė alternatyv ų neturi, R. Ozolas, 2009 m. Vilnius, p. 141. 2 Eurobarometras 2004.1, Apklausa: 2004 m. vasario ir kovo m ėn. Skelbiama: 2004 m. liepos m ėn., Šalies ataskaita: Lietuva. Rasta: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb61/nat_lt.pdf ; ži ūrėta: 2011 04 25.. 3 Manelis E., Samavi čius R., Kovo 11-oji – Lietuvos valstyb ės nepriklausomyb ės atk ūrimo diena, Straipsni ų ir dokument ų rinkinys, (2008), Kaunas, p. 54. 4 Manelis E., Samavi čius R., Kovo 11-oji – Lietuvos valstyb ės nepriklausomyb ės atk ūrimo diena, Straipsni ų ir dokument ų rinkinys, (2008), Kaunas, p. 78. 5 Savait ės interviu. Ar ūnas Degutis: Apie dalykus, kur n ėra vietos kompromisams, 2008-02-26, Kalbino Andrius Navickas, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-02-26-savaites-interviu-arunas-degutis-apie-dalykus-kur-nera-vietos- kompromisams/3977 , Ži ūrėta: 2011 04 09 53 Kaip argument ą prieš ES d ėl kišimosi į vertybini ų klausim ų sprendim ą, viešai įvardina ir dešini ų paži ūrų politologas Marius Kundrotas 1 išskirdamas, kad agitacijos už įstojim ą metu Lietuvos pilie čiai buvo dezinformuojami. Jis įvardina, kad ES griauna pamatines dorovines vertybes, nes tokiu būdų amoralius vartotojus lengviau valdyti. Ta čiau čia taip pat svarbu išskirti, kad euroskeptik ų dažnai įvardinama kritika d ėl kišimosi į vertybini ų klausim ų sprendim ą Lietuvoje, dažnai susijusi su įvairiomis mažumomis, kaip daug diskusij ų kelian čiu homoseksualizmo atveju. Šiuo atveju svarbu pabr ėžti, kad asmens laisv ės yra apibr ėžtos Lietuvos Respublikos konstitucijoje 2 bei Europos žmogaus teisi ų ir pagrindini ų laisvi ų konvencija 3, tod ėl tai netur ėtų b ūti siejamas tiesiogiai su ES. Ta čiau įdomu pasteb ėti, kad iki naryst ės analizuotoje spaudoje, aptinkami straipsniai informuojantys apie tai, kad Lietuva pati gal ės apsispr ęsti d ėl homoseksual ų santuok ų, nes tai priklauso valstyb ės vidaus teis ės kompetencijai 4. Tai v ėlgi pabr ėžia būding ą teigiamos informacijos akcentavim ą ES atžvilgiu. Analizuojant ši ą kult ūrin ę-religin ę dimensij ą ir euroskepticizm ą panaudojant kaip faktori ų vertinant situacij ą šalyje, galima įžvelgti itin dažnai pasikartojan čią kritik ą Lietuvos politiniam elitui, šiuo atveju kaip problem ą išryškinant pozicij ų netur ėjim ą. Tam paaiškinti, galima pateikti Vatikano vyriausiojo teologo Joseph Rtzinger pozicij ą, kad „Turkija turi sieti savo ateit į su musulmon ų šalimis“ 5. Tuo tarpu Lietuvos atstovai 2004 m. pareišk ė, kad kli ūč ių Turkijos narystei nemato 6. Europarlamentaras A. Sakalas tuo metu piktinos tokia pozicija teigdamas, kad „Lietuva neturi jokios pozicijos, ji tik lankstosi. Pirmiausiai sužino k ą mano ES ir JAV vadovai, o tada t ą pat į atkartoja“. Doc. dr. K. Maniokas taip pat atkartoja ši ą problem ą įvardindamas, kad Lietuvos pozicijos yra paviršutiniškos ne įvertinant galim ų pasekmi ų7. Galima pažym ėti, kad tiek A. Degutis (2008), tiek kiti buv ę ir esami europarlamentarai itin dažnai pabr ėžia, kad ES nesigirdi Lietuvos balso. Galima įvardinti S. Hix iškirt ą vietos valdžios ir ES vadžios diskurs ą, kuris šiame darbe jau buvo paliestas vertinant proeuropietiškas visuomen ės pozicijas, susiejant jas su nepasitik ėjimu vietos valdžia ir ES laikant priemone šiai problemai šalinti (šio darbo 2.4). Tuo tarpu kitos išskiriamos dimensijos atskleidžian čios euroskepticizmo Lietuvoje atsiradim ą n ėra išskirtinai aktualios. Taigi galima apibendrinti, kad pagrindin ės priežastys, s ąlygojan čios euroskepticizmo atsiradim ą Lietuvoje yra siekis išsaugoti tautiškum ą, lūkes čių nepateisinimas ir ES praktikoje būding ų vertybi ų kvestionavimas.

1 Europa duoda, Europa ima, Tomas Čyvas, 2010.04.12, http://www.balsas.lt/naujiena/383814/europa-duoda-europa-ima- papildyta-11-09/rubrika:naujienos-lietuva-politika Ži ūrėta: 2011 04 09 2 Lietuvos Respublikos konstitucija, 1992, II skirsnis 3 Europos žmogaus teisi ų ir pagrindini ų laisvi ų konvencija , 1950-11-04 4 Lietuva tur ės pati nusor ęsti dėl homoseksual ų santuok ų, Lietuvos rytas, 2003 02 05, Nr. 29 5 Rokas M. (2004), Trukija ir Europos šeima, Verslo klas ė, 2004 rugs ėjis, Nr. 9, p. 34-35. 6 Pe čkait ė G. (2004), Turkijos naryst ė sužlugdys pa čią Europ ą, Respublika, 2004 12 18, Nr. 294 (4442) 7 Ten pat. 54

3.3 Euroskepticizmas kaip faktorius situacijai vertinti

Atlikus euroskepticizmo analiz ę Lietuvoje, galima išskirti, kad Lietuva n ėra tokia proeuropietiška, kokia atrod ė darbo rašymo pradžioje. Išimtis čia yra valdantysis sluoksnis, kuriam atskirais analizuotais atvejais, b ūdingas beveik šimtaprocentinis euroentuziazmas. Įvade buvo išskirta, kad euroskepticizmas analizuojamas Lietuvoje tam, kad b ūtų įžvelgtos jo tendencijos bei reiškinio priežastys šalyje. Tačiau tuo pačiu buvo įvardinta, kad euroskepticizm ą galima panaudoti, kaip faktori ų leidžianti įvertinti Lietuvoje esan čią situacij ą. Tod ėl šis poskyris skirtas įvardinti pagrindines problemas Lietuvoje, kurios atsiskleid ė analizuojant euroskepticizm ą. Pirmoji ir ryškiausia problema yra ta, kad Lietuvoje, itin dažnai girdima kritika politiniam elitui dėl jo pasyvumo, nesugebėjimo tinkamai ginti ir kovoti už savo valstyb ės interesus ES, kas atsiskleid ė analizuojant atskir ų sprendim ų pri ėmim ą Seime.. Šioje vietoje reikšminga kritika yra iš t ų, kurie yra susipažin ę su S ąjunga, kaip darbo Europarlamente atveju. Buv ęs europarlamentaras A. Degutis pagrindžia keliam ą problem ą išskirdamas, kad „Lietuva iš ties ų ne įstojo į Europos S ąjung ą. Formaliai prisijung ėme, pasiraš ėme reikiamus dokumentus, ir tiek. Ta čiau nei Lietuvos žmon ės, nei dauguma valstyb ės institucij ų nesijau čia sud ėtine ES dalimi.“ 1 Tai anot A. Degu čio atsiskleidžia per Lietuvos institucij ų, įvairi ų interes ų grupi ų delegacij ų, NVO, pilie čių pasyvios veiklos ES institucijose ir išryšk ėja tai, kad Lietuvoje įprasta, jog ES suvokiama pirmiausia kaip galimyb ė gauti strukt ūrini ų fond ų pinig ų, ir ne daugiau 2. Kaip galim ą tokios situacijos priežast į galima įvardinti tai, kad galb ūt politinis elitas nepakankamai turi kompetencijos, kad suvokt ų pilnavertišk ą naryst ę ES. To priežastis neb ūtinai yra žini ų tr ūkumas, bet tuo pa čiu ir tai, kad tradiciškai pagrindinis d ėmesys kreipiamas į vidaus politik ą, o ES reikalai tampa antraeiliai. Abejon ę valdžios geb ėjimu tinkamai atstovauti valstyb ės interesus kelia ir skuboti sprendimai neišnaudojat galimyb ės sprendžiant sau aktualius klausimus. Tai gana aiškiai atsiskleid ė ratifikuojant sutartis (D ėl konstitucijos Europai, Lisabonos). Be abejo negalima teigti jog valdantieji visiškai negina valstyb ės interes ų. Galima įvardinti ir konkret ų atvej į, kada 2008 m. Lietuva pasinaudojo veto teise ir

1 Savait ės interviu. Ar ūnas Degutis: Apie dalykus, kur n ėra vietos kompromisams, 2008-02-26, Kalbino Andrius Navickas, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-02-26-savaites-interviu-arunas-degutis-apie-dalykus-kur-nera-vietos- kompromisams/3977 (ži ūrėta 2011-04-09) 2 Ten pat. 55 pareišk ė nepritarianti Rusijos ir ES deryb ų atnaujinimui ar aktyviai gindama Gruzijos interesus konflikto su Rusija atveju. Ta čiau problema tampa aktualesn ė atsižvelgiant į tai, kad kritikos argumentai dažnai b ūna svar ūs, kaip kritika min ėtų sutar čių pasirašymo atveju. Be abejo, sunku pateikti aišk ų atsakym ą, tuo labiau suabsoliutinti kiekvienos nuomon ės nereik ėtų, ta čiau galima pateikti įdomi ą prof. B. Genzelio (2002) įžvalg ą, kuri ą jis prašo vertinti be emocij ų ir kuri šio darbo autor ės nuomone tam tikrais atvejais yra aktuali vertinant ir 21 m. nepriklausomos Lietuvos situacij ą. Profesorius kelia klausim ą kod ėl po Liublino unijos lenk ų tauta sugeb ėjo sustipr ėti, o lietuvi ų tauta ženkliai nutaut ėjo ir sumaž ėjo j ų gyvenamas arealas? Niekas LDK nevert ė polonizuotis – ji pati laisva valia polonizavosi“ 1. Palyginimui pateikiama, kad lenk ų ir rus ų dvarininkai m ėgo kalb ėti pranc ūziškai, ta čiau jie nenutaut ėjo, tad problemos esm ė ne Liublino sutartis, o Lietuvos elito elgesys 2. Unijin ėje sutartyje buvo numatyta, kad užsienie čiai, j ų tarpe ir lenkai, negali LDK įsigyti žem ės, užimti svarbiausius valstybinius ur ėdus, t.y. buvo numatyti pakankami politiniai saugikliai, bet jie Lietuvos neišsaugojo. Anot profesoriaus - nyko savastis. Lietuvos aukštuomen ė išsižad ėjo prot ėvi ų kalbos ir savo valstybingumo (1791 m. geguž ės 3 d. Konstitucija – pamatai vieningai valstybei, vieningai Lenkijai). Tod ėl B. Genzelis išskiria, kad esame įdomi tauta „kai mus spaudžia, sugebame atsilaikyti, bet niekas Lietuvos nevert ė polonizuotis 3. Perkeliant ši ą prof. B Genzelio įžvalg ą į dabartinius laikus, galima įžvelgti tam tikras pasikartojan čias tendencijas kaip bes ąlygiškas atkurtos nepriklausomos Lietuvos elito ėjimas ES kryptimi, stojimo procesas pa čių vertinamas kaip skubotas, bes ąlygiškas sutar čių ratifikavimas, b ūdingas ES traktavimas tik finansine išraiška ir pan. Tuo tarpu visuomen ės elgesys ir visuomen ės problema išskiriama prof. B. Genzelio (2002) yra tai, kad „d ėl m ūsų nelaimi ų kalti kiti <...>; mumis turi r ūpintis visi kiti (kaimynai, bažny čia, ES). Patys nejau čiame atsakomyb ės už savo veiksmus <...> Valdantieji sluoksniai savo ruožtu atitr ūksta nuo tautos kamieno 4. Tai gal ėtų paaiškinti vyraujan čia neigiam ų valdžios savybi ų, poelgi ų aktualizavim ą patiems dažnai nesiimant veiksm ų bei neprisiimant atsakomyb ės už tai, kad politin ė valdžia yra tiesiogiai renkama tos pa čios visuomen ės. Iš esm ės galima kelti klausim ą ar ne pati visuomen ė įtvirtina tokios politikos tradicijas vangiai reaguodama į problemas ir periodiškai perrinkdama tuos pa čius politikus.

1 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Genzelis B., Europos sąjunga ir tautinis identitetas, Kaunas, p. 51-52. 2 Ten pat. 3 Ten pat. 4 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Genzelis B., Europos sąjunga ir tautinis identitetas, Kaunas, p. 54. 56 Reikia pabr ėžti, kad profesorius nekvestionuoja ES naryst ės, jo poži ūriu naryst ė Lietuvai yra neišvengiama 1. B. Genzelis situacij ą lygino su dviem istoriniais laikotarpiais: kada LDK buvo paskutin ė pagoniška valstyb ė Europoje; tokia pati situacija buvo ir XVI a., kada Lietuva tur ėdama problem ų su Rusija Rytuose ir su Lenkija Vakaruose netur ėjo kito pasirinkimo kaip vienu atveju krikš čionyb ę, kitu atveju s ąjung ą su Lenkija. Profesorius išskiria, kad ES nereikia bijoti, svarbiausia aiškiai suvokti savo viet ą joje ir m ąstyti kas bus po to bus (tur ėdamas galvoje, kad anks čiau ar v ėliau visos imperijos žlunga). D ėl to akcentuojama savo pozicij ų tur ėjimo svarba, privalomas siekis išlaikyti savo rankose kult ūrą ir kalb ą, apsisaugoti, kad ES netapt ų supervalstybe 2. Antroji išryšk ėjusi problema yra objektyvios ir kokybiškos informacijos stoka populiariausiuose Lietuvoje dienraš čiuose. Svarbu pažym ėti, kad ši problema vertinama tik konkre čiai šio darbo metu analizuotos medžiagos kontekste, tod ėl be abejo negali b ūti absoliutinama. Tam b ūtina atlikti išsamesnius tyrimus. Problema akcentuojama tod ėl, kad šaltinis buvo analizuotas vienais svarbiausių valstyb ė periodais, o spauda visuomen ės yra laikoma vienu pagrindini ų žini ų šaltiniu. Problema akcentuojama ne vien d ėl to, kad analizuotais periodais vyravo teigiama informacija, ta čiau ir tai, kad informatyvi ų straipsni ų apie pa čią ES kaip visum ą, jos analiz ę taip pat sunku rasti. Tod ėl sunku tiktis, kad visuomen ė aiškiai suvokt ų visas ES teikiamas naudas ir pasekmes. Reikia pripažinti, kad ieškant informacijos šiam darbui, informatyviausias buvo pasaulinis žiniatinklis, politiko ir signataro R. Ozolo darbai, įvardinam ų marginali ų pozicij ų atstov ų pasisakymai (kaip pvz. A. Endriukai čio atveju). Šioje vietoje išryšk ėja tre čioji problema, glaudžiai susijusi su antr ąja problema, t.y. poži ūrio į kitoki ą, euroskeptišką pozicij ą, ribotas pateikimas viešojoje erdv ėje ir jos marginalizavimas. Šios informacijos pateikimas kaip kraštutin ės, suteikiant neigiam ą atspalv į. Problema keliama d ėl to, kad darbe pateikta informacija įrodo, kad euroskepticizmas neb ūtinai yra siejamas su kraštutin ėmis pozicijomis kaip priešinimasis narystei ar naryst ės naudos neigimas, kuris Lietuvoje apskritai yra mažai aktualus. Ta čiau kita pozicija labiausiai prieinamais kanalais (kaip televizija ir spauda), ypatingai diskusijos ES klausimais n ėra aktualios. Tai rodo, kad ES iš esm ės yra lietuviams tolima ir suvokiama kaip galimyb ė keliauti, dirbti ir gauti finansin ę param ą.

1 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Genzelis B., Europos sąjunga ir tautinis identitetas, Kaunas, p. 50. 2 Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos sąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Genzelis B., Europos sąjunga ir tautinis identitetas, Kaunas, p. 54. 57 IŠVADOS

1. Teorin ės euroskepticizmo analiz ės metu, išryšk ėjo trys skirtingi euroskepticizmo kilm ės šaltiniai, kurie išryšk ėja kontinentin ėje Europoje ir Britanijoje. Anglijos atveju šis reiškinys pirmiausia siejamas su tapatybe ir takoskyra tarp „mes“ ir „kiti“, santykyje su žemynine Europa. Ekonominiai ir politiniai Europos integracijos motyvai matomi kaip antriniai. Tuo tarpu likusioje žemyno dalyje pagrindinis euroskepticizmo kilm ės šaltinis – siekis apsaugoti valstyb ės suverenitet ą kaip svarbiausi ą legitimizacijos įrank į. Tre čiasis kilm ės šaltinis siejamas su globaliame pasaulyje vykstančiais procesais, kur euroskepticizmas interpretuojamas kaip globalizacijos ir antrosios modernizacijos pasekm ė. 2. Euroskepticizmo tipologija išryškina plat ų euroskepticizmo apimam ų klausim ų spektr ą, kada priklausymas vienam euroskepticizmo tipui ne įtakoja glaudži ų s ąsaj ų su kito tipo euroskeptikais. To pasakoje euroskeptikai nesudaro vieningo jud ėjimo, nes kiekvienu atveju keliami skirtingi tikslai. Vertinant intensyvum ą -„minkštasis“, „kietasis“- skepticizmo atvejais galima įžvelgti netgi priešprieš ą tarp pa čių euroskeptik ų. Tokia pati tendencija atsikartoja vertinat euroskepticizm ą pagal išskiriamus tipus (ekonominis, pagr įstas suverenitetu, demokratinis ar socialinis ideologinis). 3. Pagrindin ė euroskepticizmo atsiradimo priežastis Lietuvoje yra Konstitucijoje įtvirtintas dalies institucij ų kompetencijos perdavimas ES ir teis ės viršenyb ės principas. Kaip to pasekm ė, euroskepticizmas Lietuvoje siejamas su daliniu suvereniteto praradimu („minkštasis“ euroskepticizmas) ir/arba juridiniu nepriklausomyb ės panaikinimu („kietasis“). Šia prasme Lietuva yra artima kontinentinei Europos daliai. Tai atsispindi ir euroskepticizmo priežas čių analiz ėje, kada pagrindiniai s ąlygojantys veiksniai yra siekis išsaugoti tautiškumą, antra priežastis – lūkes čiai sieti su naryste, neatitinka tikrov ės (vertybi ų prasme, saugumo susijusio su Rusija atvejis). 4. Vertinant euroskepticizmo tendencijas Lietuvoje, galima teigti, kad tik referendumo d ėl naryst ės ES atveju, dalis euroskeptik ų mobilizavosi į bendr ą jud ėjim ą „Už nepriklausom ą Lietuv ą“, tuo tarpu kit ų svarbiausi ų istorini ų dat ų ES ir Lietuvos santyki ų raidos kontekste (Stojimo sutarties, sutarties d ėl konstitucijos Europai, Lisabonos sutarties) atvejais veik ė atskirai. Pažym ėtini tik atskiri atvejai (Sutarties d ėl Konstitucijos Europai ir Lisabonos sutarties), euroskeptikai kreip ėsi į politin į elit ą prašydami atidžiau analizuoti esam ą situacij ą ir prisiimti atsakomyb ę už savo sprendimus. 5. Bendrai euroskeptikus Lietuvoje galima skirstyti į tuos, kuri ų nuomone prisijungdama prie ES Lietuva prarado nepriklausomyb ę. Tai kraštutin ė nuomon ė, kuri ryškiausia buvo prieš narystę, šiuo metu egzistuoja, ta čiau naryst ės naudos neneigia. Antroji euroskeptik ų grup ė yra tie, kuri ų nuomone naryst ė yra naudinga, bet prieštarauja deryb ų metu suderintomis sąlygoms (pereinamieji

58 laikotarpiai, teis ės viršenyb ė, IAE); tretieji į tuos, kurie prieštarauja ES vykdomos integracin ės politikos kryptims (pla čiausia prasme priešinasi supervalstyb ės id ėjai, siauresne - konkre čioms vykdomoms integracijos kryptims (ES institucij ų kompetencijos sri čių augimas, įtaka ekonominiam sektoriui)). Atmetant euroskeptikus, kurie įvardinami kaip marginali ų partij ų atstovai, galima Lietuvoje įvardinti ir nuoseklaus, argumentuoto euroskepticizmo atstovus kurie reišk ėsi atskirais periodais arba nuolatos (R. Ozolas. K. Čilinskas). Tuo pa čiu galima išskirti, kad tinkamiausias apibr ėžimas įvardinant euroskeptikus Lietuvoje – eurorealistai (Arato K., Kanio P), kurie neneigia ES naudos, ta čiau kritikuoja konkre čias vykdomos politikos sritis, centralizacij ą. 6. Galima išskirti du ryškiausiai egzistuojan čius euroskepticizmo tipus tai - ekonominis (euro atžvilgiu) ir paremtas suverenitetu. Tuo tarpu kit ų dviejų tip ų egzistavimas yra mažiau pastebimas. Taip pat galima išskirti, kad sunku Lietuvoje įvardinti atskir ų tip ų egzistavim ą, išimtis gali būti ekonominis euroskepticizmas ir konkre čiai euro klausimas. Tuo tarpu kiti tipai yra persipyn ę, vyraujantis tipas ir euroskeptik ų argumentai paremti tautini ų/valstybini ų aspekt ų akcentavimu. 7. Analizuojant euroskepticizm ą ir pasinaudojant juo kaip faktoriumi situacijai Lietuvoje analizuoti, išryšk ėjo trys aktualios problemos. Pirma, nepakankamai aktyvus, kai kuriais atvejais pasyvus, valdan čiųjų dalyvavimas ES, kuris gali b ūti s ąlygotas interes ų stokos arba kompetencijos tr ūkumo. Antra, visuomenei prieinamiausi informacijos šaltiniai analizuotais atskirais periodais nepateik ė pakankamai išsamios, įvairiapus ės informacijos. Pateikiamos žinios sietinos su glaustu fakt ų atpasakojimu ir neigiam ų valdan čiųjų veiksm ų aktualizavimu, itin mažai d ėmesio skiriant kritiniam vertinimui. 8. Darbo pradžioje buvo iškelta hipotez ė, kad Lietuvos naryst ė ES vertinama kaip neišvengiamas procesas/b ūtinyb ė, ta čiau didžioji dauguma politinio elito, intelektual ų bei visuomen ės prieš naryst ę ES ir naryst ės metu nesuvok ė šio darinio visumos, dalyvavimo naudos, suteikiam ų galimybi ų bei naryst ę lydin čių pasekmi ų. Atsižvelgiant į išd ėstyt ą informacij ą ir padarytas išvadas, kategoriško atsakymo pateikti nesiryžtama, ta čiau laikomasi nuomon ės, kad hipotez ė yra daugiau teisinga nei neteisinga. Taip teigiama d ėl to, kad nors ir neryškai, ta čiau Lietuvoje egzistavo įvairiapusis šios naryst ės vertinimas, kas rodo, kad ES, kaip visuminis projektas, buvo ir yra analizuojamas ir vertinamas. Ta čiau akcentuojamas nepakankamai aktyvus politinio elito dalyvavimas, skuboti sprendimai neišnaudojant galimybi ų, aiški ų pozicij ų net ūrėjimas, visuomen ės reagavimas tik į tuos klausimus, kurie tiesiogiai lie čia j ų gyvenim ą (bendra valiuta, žem ės klausimas) vieš ų diskusij ų ir analiz ės intelektualiniame sluoksnyje neb ūvimas rodo, kad ES yra tolima Lietuvai, o d ėmesys imamas kreipti tik tiesiogiai susid ūrus su atskir ų klausim ų sprendimu.

59 LITERAT ŪROS IR ŠALTINI Ų S ĄRAŠAS

1. Literat ūra Moksliniai straipsniai 1. Fr ėjūtė-Rakauskien ė M. (2005), Etniškumo d ėmenys žiniasklaidoje: Lietuvos spauda rus ų kalba apie naryst ę ES, Lietuvos etnologija: socialin ės antropologijos ir etnologijos studijos. 2005, Nr. 5 (14) 2. Hansen L., Waever O. (2001), European Integration and National Identity The challenge of the Nordic states, London and New York. 3. Hix S. (2007), Euroscepticism as Anti-Centralization: A Rational Choice Institutionalist Perspective, European Union Politics. 4. Kopecký P., Mudde C. (2002), The Two Sides of Euroscepticism : Party Positions on European Integration in East Central Europe, European Union Politics 2002 3: 297. 5. Mažylis L., Skirmantien ė A., Regionin ė dimensija Vidurio Ryt ų Europos eurointegraciniuose referendumuose, 2005, ISSN 1392–168, p. 44. Rasta: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Politologija/2005-3_39/N%2035-70.pdf ; ži ūrėta: 2011 05 17 6. Sitter N. (2002), Euro-scepticism, Opposition and Party Competition, SEI Working Paper No 56, Opposing Europe Research Network Working Paper No 9, 2002. 7. Sørensen C. (2008), Danish Euroscepticism:Unique or Part of Broader Patterns?, Rasta: http://www.diis.dk/graphics/Publications/Books2008/Yearbook08/Yearbook_2008_Danish_Euroskepti cism.pdf ; ži ūrėta: 2010 10 19. 8. Spiering M., Harmsen R. (2004), Euroscepticism Party politics, National Identity and European integration, European studies 20 (2004): 13-35, Amsterdam, New York, NY. 9. Taggart P. ir Szczerbiak A. (2001), Parties, Positions and Europe: Euroscepticism in the EU Candidate States of Central and Eastern Europe, SEI Working Paper No 46, Opposing Europe Research Network Working Paper No 2, 2001. 10. Taggart P., Szczerbiak A. (2002), The Party Politics of Euroscepticism in EU Member and Candidate States, Opposing Europe Research Network, Paper prepared for presentation at the European Consortium for Political Research Joint Workshops, Turin. 11. Taggart P., Szczerbiak A. (2005), Three Patterns of Party Competition Over Europe, , Sussex European Institute, niversity of Sussex.

60 Monografijos 12. Mažylis L., (2004), Ne meil ė neeuropai, Kaunas, 2004

Straipsniai konferencij ų medžiag ų rinkiniuose 13. Lietuvi ų tauta ir pasaulis, Lietuva ir Europos s ąjunga: kas mes Europai ir kas mums Europa, 2002, Kaunas.

Knygos: 14. Arato K., Kanio P.(2009), Euroscepticism and European integration, Political Science Research Centre Zagreb. 15. Manelis E., Samavi čius R., Kovo 11-oji – Lietuvos valstyb ės nepriklausomyb ės atk ūrimo diena, Straipsni ų ir dokument ų rinkinys, (2008), Kaunas 16. Ozolas R., (2002), 2001-ieji Lietuva, politinis metų portretas, Vilnius 17. Ozolas R. (2009), Nepriklausomyb ė alternatyv ų neturi, Vilnius 18. Vilpišauskas R. (2001), Integracija Europoje: Baltijos šalys ir Europos s ąjunga, Vilnius 19. Vitkus G. (2002), Europos S ąjunga enciklopedinis žinynas, Vilnius

2. Šaltinai

Statistiniai duomenys: 3. Eurobarometras 70, Visuomen ės nuomon ė Europos S ąjungoje, 2008 m.:, Šalies ataskaita Lietuva, 4. Eurobarometras 72, Visuomen ės nuomon ė Europos S ąjungoje, 2009 m., Šalies ataskaita Lietuva, 5. Eurobarometras 2004.1, Šalies ataskaita: Lietuva, 2004 6. Introduction of the Euro in the New Member States, Eurobarometer, 2010

Teis ės aktai: 7. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992, (Žin., 1992, Nr. 33-1014). 8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 1996 m. birželio 20 d. Nr. I-1392, Vilnius, Žin., (1996, Nr. 64-1503)

61 9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas, Nr. 1-1390, 96.06.20, Žin., 1996, Nr. 64-1501 (96.07.05) 10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 2001, Žin., 1992, Nr. 33-1014; 1996, Žin., Nr. 64-1501 11. Europos žmogaus teisi ų ir pagrindini ų laisvi ų konvencija ,1950-11-04 Lietuvos Respublikos konstitucijos papildymo konstituciniu aktu „D ėl Lietuvos Respublikos naryst ės Europos S ąjungoje“ ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymas, 2004 m. liepos 13 d., Nr. IX- 2343, Vilnius, (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 12. Charter of Paris for a New Europe, 1990 11 19-21, Paris 13. Seimas Lietuvos kelyje į Europos S ąjung ą, Svarbiausi ų dokument ų rinkinys, 2004, Vilnius

Spausdinta žiniasklaida (žurnalai, laikraš čiai): 14. Čičinskas J. (2003), Europos S ąjungos gausyb ės ragas lietuviams kelia ir įtarim ų, Lietuvos rytas, 2003 01 16, Nr. 12. 15. Damauskas Ž., (2003), L ėšos IAE uždaryti suk ėlė aistras, Lietuvos rytas, 2003 01 20, Nr. 15 16. Dėl referendumo baigties – ir nerimas, ir viltis, Lietuvos rytas, Nuomon ės, 2003 05 06, Nr. 103 17. Dabašinskas G. (2004), Aš taip pat noriu ratifikuoti Europos konstitucij ą, Respublika, 2004 11 05, Nr. 257 (4405) 18. Euras lit ą gali pakeiti jau po trij ų met ų, Lietuvos rytas, 2003 01 21 Nr. 16 19. Europos s ąjungos žemdirbi ų laukia permainos, Lietuvos rytas, 2003 06 27, Nr. 148. 20. Europos parlamento vadov ą pasitiko piketas, Respublika, 2003 04 23, Nr. 90 (3934) 21. Europos S ąjungos konstitucija – testas Lietuvai, Lietuvos rytas, 2005 11 09 Nr. 260 (4220) 22. Ignatavi čius T. (2003), Euroskeptikas prabilo apie ginklus, Lietuvos rytas, 2003 02 19 Nr. 41 23. Gudavi čiūtė D. (2003), Vadov ėliams Europoje nereg ėti barjerai, Lietuvos rytas, 2003 05 14 Nr. 110 24. Girdvainis J., Seimas v ėl aklai padlaižiauja Europai, Respublika, 2008 05 10, Nr. 104 (5455) 25. Jokubaitis M. (2003), Banan ų verslui rašomas mirties nuosprendis, 2003 06 23 Nr. 24 (639) 26. Kreipimasis į Seim ą d ėl Lietuvos Konstitucijos statuso keitimo, Lietuvos rytas, 2004 07 13, 160 (4120).

62 27. Kas turi pasirašyti Europos s ąjungos Konstitucij ą – tautas ar Seimas“, Lietuvos rytas, 2004 11 11, Nr. 262 (4222) 28. Kutrevi čius A. (2003), ES vardu bandoma pateisinti neskaidrius sandorius, Respublika, 2003 03 03, Nr. 51 (3895) 29. Lėšos IAE uždaryti suk ėlė aistras, Lietuvos rytas, 2003 01 20 Nr. 15 30. Lietuva tur ės pati nuspr ęsti dėl homoseksual ų santuok ų, Lietuvos rytas, 2003 02 05, Nr. 29 31. Marcinkevi čius J. Balsuodami už ES, j ūs balsuosit prieš kvail ą valdži ą ir jos savival ę, Respublika, 2003 05 07 32. Naus ėda G. (2003), Signalas mažiesiems, Verslo klas ė, 2003 birželis, Nr. 6(15) 33. Pe čkait ė G. (2004), Turkijos naryst ė sužlugdys pa čią Europą, Respublika, 2004 12 18, Nr. 294 (4442) 34. Rokas M. (2004), Trukija ir Europos šeima, Verslo klas ė, 2004 rugs ėjis, Nr. 9 35. Seimo nariai papild ė Konstitucij ą, Lietuvos rytas 2004 07 14, Nr. 161 (4121) 36. Sotvarien ė R., (2003), Europergalei reikia pilietinio karo, Lietuvos rytas, 2003 01 27, Nr. 21 37. Stašaityt ė V. (2004), Lietuva pasiraš ė 13-oji, Respublika, 2004 10 30, Nr. 253 (4401) 38. Strikulien ė O. (2004), Demokratija Lietuvoje tik ligos priepolis. Kas lieka pasveikus?, Respublika, 2004 11 08, Nr. 259 (4407) 39. Svarstytos region ų raidos problemos (2005), Studij ų aidai, 2005 11 10, Nr. 18 (2067) 40. Šiuparys G., (2003), Šiauliuose biuletenius skai čiuos ir euroskeptikai, Lietuvos rytas, 2003 05 06, Nr. 103 41. Šiuparys G. (2003), Šiauli ų euroskeptikams nebuvo leista skai čiuoti bals ų, Lietuvos rytas, 2003 05 10, Nr. 107 42. Viaseta T., Vireli ūnait ė L. (2004), Pirm7n4 Lietuva liko be deryb ų kozerio”, Lietuvos rytas, 2004 11 12, Nr. 263 (4411) 43. Žini ų srautas, Lietuvos rytas, 2001 11 20, Nr. 270 (4230) 44. Žakevi čius G., Lietuvos ekonominiai išš ūkiai, Apžvalga, 2010 sausis, Nr. 1(5)

Interviu: 45. Apie svarbiausias pozicijas ( į klausimus atsako Romualdas Ozolas), 2009 06 02. Rasta: http://www.patriotai.lt/straipsnis/2009-06-02/apie-svarbiausias-pozicijas-i-klausimus-atsako- romualdas-ozolas ; ži ūrėta: 2011 04 10.

63 46. Dabašinskas G., Pokalbis su nepriklausomyb ės akto signataru Rolandu Paulausku, Žyni ų radijas, Prie piet ų stalo, 2011 03 07. Rasta: http://www.ziniur.lt/archyvas/2011/18/prie-pietu- stalo/12955/pokalbis-su-nepriklausomybes-akto-signataru-rolandu-paulausku; ži ūrėta: 2011 05 19

Politini ų partij ų programos: 47. Lietuvos nacionaldemokrat ų partijos programa (Politiniai principai). Rasta: http://www.lndp.lt/index.php?7 ; ži ūrėta: 2011 05 10

Kiti šaltinai: 48. Baltijos agroverslo instituto svetain ė http://www.bavi.lt, rasta: http://www.bavi.lt/?cid=845, ži ūrėta: 2011 05 09 49. Čyvas T. (2010), Europa duoda, Europa ima, 2010.04.12. Rasta: http://www.balsas.lt/naujiena/383814/europa-duoda-europa-ima-papildyta-11-09/rubrika:naujienos- lietuva-politika ; ži ūrėta: 2011 04 09. 50. Čilinskas K.: ES konstitucijai skubotai pritar ę politikai toliau ty čiojasi iš žmoni ų, 2005 06 04. Rasta: http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=4152; ži ūrėta: 2011 04 10. 51. Euro įvedimo data. Rasta: http://www.euro.lt/lt/apie-euro-ivedima-lietuvoje/euras-ir- lietuva/euro-ivedimo-data/ ; ži ūrėta: 2011 05 01 52. Euroskeptikai prašo skirti jiems laiko pasisakyti per visuomenin į radij ą ir televizij ą, 2003 02 24. Rasta: http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/euroskeptikai-praso-skirti-jiems-laiko- pasisakyti-per-visuomenini-radija-ir-televizija-7721.html ; ži ūrėta: 2011 05 14 53. Ignalinos AE regiono socioekonomin ė steb ėsena, Tyrimo ataskaitos santrauka, Vilnius, 2008 54. Kundrotas M., Euroskeptini ų partij ų ir jud ėjim ų lyginamoji analiz ė, 2007. Rasta: http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=1413 ; ži ūrėta: 2011 05 17. 55. Larsas Christensenas: Lietuva gal ėtų įsivesti eur ą 2014-aisiais. Rasta: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/larsas-christensenas-lietuva-galetu-isivesti- eura-2014-aisiais-194-145053; ži ūrėta: 2011 05 07 56. Lėka A. (2009), Lietuvos gyventojai netiki euro galia, 2009 04 27. Rasta: http://www.buhalteris.lt/lt/?cid=819&new_id=279390 ; ži ūrėta: 2011 05 10. 57. Lietuva pasiraš ė stojimo į ES sutart į, Krašto apsauga, 2003 04 23 - 05 05, Nr. 7 (35) 58. Lietuvos politikai toliau ieško pateisinim ų Lietuvos pilie čių ignoravimui, 2005 06 06. Rasta: http://hrmi.lt/naujiena/131/ ; ži ūrėta: 2011 05 15 64 59. Lietuvos euroskeptik ų gretose – neonaciai, 2003 02 19. Rasta: http://www.balsas.lt/naujiena/281879/lietuvos-euroskeptiku-gretose-neonaciai/rubrika:naujienos- projektai-projektuarchyvas-archyvas_2003-2006 ; ži ūrėta: 2011 05 17 60. Navickas A. (2008), Savait ės interviu. Ar ūnas Degutis: Apie dalykus, kur n ėra vietos kompromisams, 2008 02 26. Rasta: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-02-26-savaites-interviu- arunas-degutis-apie-dalykus-kur-nera-vietos-kompromisams/3977; ži ūrėta 2011 04 09. 61. Nepriklausomyb ės signataras prašo prezident ą nepasirašyti ES teis ės viršenyb ę įtvirtinan čios Konstitucijos pataisos, 2004-07-14. Rasta: http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/nepriklausomybes-signataras-praso-prezidenta-nepasirasyti-es- teises-virsenybe-itvirtinancios-konstitucijos-pataisos-13947.html Ži ūrėta 2011 04 10 ; ži ūrėta 2011 04 02 62. Pašnekesys-diskusija „S ąveika tarp Lietuvos Respublikos ir Europos S ąjungos konstitucij ų“. Rasta: http://www.voruta.lt/kolizija/ ; ži ūrėta: 2011 04 10 63. Rietig M.C. (2009), Eroscepticism in Ireland, How eurosceptic are the Irish really? Implications of Irish Euroscepticism for EU referendums. Rasta: http://www.cap- lmu.de/themen/europawahl/download/europa09-Rietig-Euroskeptizismus-Irland.pdf ; ži ūrėta: 2011 04 09. 64. Seimas ratifikavo istorin ę Lietuvos stojimo į Europos S ąjung ą sutart į, 2003-09-16. Rasta: http://www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/seimas-ratifikavo-istorine-lietuvos-stojimo-i-europos- sajungasutarti-9462.html ; ži ūrėta: 2011 04 10. 65. Simenas D. (2001), ES kandidat ės priešinasi cigare čių apmokestinimui, 2001 10 24, Rasta: http://www.zebra.lt/lt/naujienos/verslas/es-kandidates-priesinasi-cigareciu-apmokestinimui- 20738.html; ži ūrėta: 2011 04 22 66. Starkevi čiūtė M., Kaip išlaisvinti ekonomin į potencial ą - Lietuvos ekonomini ų problem ų 1990 - 2010 m. valdymo pamokos. Rasta: http://www.starkeviciute.lt/?LT=straipsniai&kaip-islaisvinti- lietuvos-ekonomini-potenciala-istorines-ekonominiu-problemu-valdymo-pamokos , ži ūrėta: 2011 05 10 67. Vitkus G. (2001), Europos S ąjunga ir Lietuva: pl ėtra reformos ir ekonominiai santykiai, Europos integracijos studij ų centras, Lietuvos politolog ų asociacija, Vilnius. 68. Valaitis M.. Lietuvos žem ė užsienie čiams kol kas neatiteks, 2011 05 01, rasta: http://alkas.lt/2011/05/01/lietuvos-zeme-uzsienieciams-kol-kas-neatiteks/; ži ūrėta: 2011 05 09 69. Vilpišauskas R. (2000), Apie Lietuvos deryb ų su ES eig ą, 2000 05 26. Rasta: http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_komentarai/apie_lietuvos_derybu_su _es_eiga/1773;from_topic_id;61 ; ži ūrėta: 2011 05 12. 65 70. www.europa.eu 71. www.lrs.lt 72. www.euro.lt

66 PRIEDAI

Priedas Nr. 1 , 2003 m. Referendumas d ėl Lietuvos Respublikos naryst ės Europos S ąjungoje agitacini ų laid ų įrašai Data Laida, ved ėjai, tema Laidos dalyviai, pritariantys Laidos dalyviai, nepritariantys referendume si ūlomam priimti referendume si ūlomam priimti sprendimui sprendimui 2003-05- LTV speciali laida "Paskutin ė Seimo vicepirmininkas Gintaras Seimo narys, partijos "Jaunoji Lietuva" 05 įrašas kryžkel ė". Ved ėjai Raigardas Steponavi čius , Seimo nariai pirmininkas Stanislovas Buškevi čius , Musnickas ir Rytis Irena Šiaulien ė ir Rolandas istorikas Edvardas Kriš čiūnas , Juozapavi čius. Pavilionis ekonomistas Algis Avižienis Tema: Kaip Lietu vos stojimas į ES paveiks m ūsų šalies kult ūrą, socialin ę politik ą ir teisingum ą 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo nar ė Sigita Burbien ė, Seimo narys Egidijus Klumbys , 05-05 laida "B ūkime europie čiai!" . Seimo vicepirmininkas Gintaras tarptautinis verslo konsultantas Algis įrašas Ved ėjas Rimgaudas Steponavi čius Avižienis Geleževi čius. Tema : Paskutiniai argumentai "už" ar "prieš" Europos S ąjung ą 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Finans ų ministr ė Dalia Nepriklausomyb ės akto 05-02 laida "B ūkime europie čiai!" . Grybauskait ė, Seimo signataras Algirdas Endriukaitis , įrašas Ved ėjas Česlovas Burba. Tema vicepirmininkas Vytenis ūkininkas žurnalistas Pranciškus : K ą Lietuva praras ne įstojusi į Andriukaitis Šliužas ES ? 2003-04- LTV speciali laida "Paskutin ė Socialini ų moksl ų daktaras Politologas Giedrius Šarkanas , 28 įrašas kryžkel ė". Ved ėjai Raigardas Ram ūnas Vilpišauskas , knyg ų Lietuvi ų tautinio jaunimo lygos vadovas Musnickas ir Rytis apie ES autorius Algirdas istorikas Marius Kundrotas , VU Juozapavi čius. Paleckis , Seimo Europos studentas Laurynas Kas čiūnas Tema: Ką Lietuvos stojimas į informacijos centro pad ėjėja Lina ES reiškia jaunimui? Rimkut ė 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Prezidento patar ėja Dalia Kovo 11-osios akto signataras Algirdas 04-28 laida "B ūkime Kutrait ė - Giedraitien ė, Seimo Endriukaitis ir "Jaunosios Lietuvos" įrašas europie čiai!" . Ved ėjas narys, ŠMKK pirmininkas partijos pirmininko pavaduotojas Rimgaudas Geleževi čius prof. Rolandas Pavilionis Edvardas Kriš čiūnas Tema : ar įstojus į ES neiškils gr ėsm ė m ūsų tautos, ū ė kalbos,kult ros ir valstyb s išlikimui ir suverenitetui ? 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Lietuvos žmogaus teisi ų centro Signataras Rolandas Paulauskas - 04-25 laida "B ūkime europie čiai!" . direktor ė, TU profesor ė Toma Tautos pažangos partija, įrašas Ved ėjas Česlovas Burba. Birmontien ė, Seimo narys docentas Edvardas Kriš čiūnas - Tema: Demokratija ir ES, Aloyzas Sakalas Jaunosios Lietuvos partijos pirmininko demokratija ir Lietuva pavaduotojas 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo vicepirmininkas Vytenis Seimo narys ūkininkas 04-18 laida "B ūkime europie čiai!" . Andriukaitis , Seimo URK ekonomistas Julius Veselka , ūkininkas įrašas Ved ėjas Česlovas Burba. pirmininkas Gediminas Kirkilas žurnalistas Pranciškus Šliužas Tema: Ar Lietuvai naudinga ES stojimo sutartis ? 2003-04- LTV speciali Seimo nariai Gintautas Seimo narys Egidijus Klumbys , laida "Paskutin ė kryžkel ė". Kniukšta, Vytautas Einoris ir verslininkas Albertas Kov ėra ,

67 14 įrašas Ved ėjai Raigardas Musnickas ir ūkininkas Antanas Bielinis ūkininkas Pranciškus Šliužas Rytis Juozapavi čius. Tema: Naryst ės ES poveikis šalies kaimui ir žem ės ūkiui 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo nariai Vytautas Einoris Ūkininkas iš Kaišiadori ų rajono 04-14 laida "B ūkime ir Gintautas Kniukšta Pranciškus Alfredas Šliužas ir įrašas europie čiai!" . Ved ėjas politologas Giedrius Šarkanas Rimgaudas Geleževi čius Tema: Kaimo ir žem ės ūkio problemos 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo Pirmininko pirmasis Kovo 11-osios akto signataras Algirdas 04-11 laida "B ūkime europie čiai!" . pavaduotojas Česlovas Endriukaitis ir įrašas Tema: Valstyb ės suverenitetas - Jurš ėnas ir URM atstovas istorikas Marius Kundrotas vertyb ės ir moral ė Lietuvai Algirdas Paleckis įstojus į ES 2003-04- LTV speciali laida "Paskutin ė Seimo nariai Viktoras Politologas Giedrius Šarkanas , 07 įrašas kryžkel ė". Ved ėjai Raigardas Uspaskich, Kazimiera verslininkas Albertas Kov ėra , Kovo 11- Musnickas ir Rytis Prunskien ė, Eugenijus osios akto signataras Rolandas Juozapavi čius. Maldeikis Paulauskas Tema: Naryst ės ES poveikis šalies ekonomikai 2003- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo nariai Kęstutis Tarptautinis verslo konsultantas Algis 04-07 laida "B ūkime europie čiai!" . Glaveckas ir Andrius Kubilius Avižienis, studentas Laurynas įrašas Ved ėjas Rimgaudas Kas čiūnas Geleževi čius

2003- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo Pirmininkas Art ūras Partijos "Jaunoji Lietuva" 04-04 laida "B ūkime europie čiai!" . Paulauskas , Socialin ės apsaugos atstovas Edvardas įrašas Ved ėjas Česlovas Burba ir darbo ministr ė Vilija Kriš čiūnas, politologas Giedrius Blinkevi čiūtė Šarkanas

2003-03- LTV speciali laida "Paskutin ė Seimo nariai Algirdas Ekonomistas Algis Avižienis , partijos 31 įrašas kryžkel ė". Ved ėjai Raigardas Gricius ,Vytenis "Jaunoji Lietuva" atstovas Edvardas Musnickas ir Rytis Andriukaitis , Algirdas Kriš čiūnas , Kovo 11-osios akto Juozapavi čius. Saudargas , Egidijus signataras Algirdas Endriukaitis Tema : Europos S ąjungos Vareikis ,Birut ė V ėsait ė, LLRI pliusai ir minusai viceprezident ė Rūta Vainien ė 2003-03- Lietuvos radijo agitacin ė Seimo nariai socialdemokratas Vilniaus pedagoginio universiteto 31 laida "B ūkime europie čiai!" . Algirdas Butkevi čius ir docentas Edvardas Kriš čiūnas ir įrašas Ved ėjas Rimgaudas socialliberalas Vytautas politologas Giedrius Šarkanas Geleževi čius Kvietkauskas

Šaltinis: www.lrs.lt . Rasta: http://www3.lrs.lt/rinkimai/2003/referendumas/referendumas.htm ; ži ūrėta: 2011 05 14,

68 Priedas Nr. 2

ŽMOGAUS TEISI Ų STEB ĖJIMO INSTITUTAS HUMAN RIGHTS MONITORING INSTITUTE ______Didžioji g. 5, LT-01228, Vilnius. Tel. (5) 23 14 681 Faks. (5) 23 14 679. El. p. [email protected] www.hrmi.lt

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl ES konstitucin ės sutarties ratifikavimo 2004 11 18

Prašome J ūsų nepasirašyti įstatymo, kuriuo Seimas ratifikavo 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašyt ą Sutart į d ėl Konstitucijos Europai. Tam matome rimt ą teisin į pagrind ą.

Seimo nariai, pasisak ę už skub ų šio teis ės akto ratifikavim ą Seime, per žiniasklaid ą praneš ė savo motyvus: es ą yra svarbesni ų darb ų, nei Europos S ąjungos Konstitucijos svarstymas visuomen ėje. Sprendimas stoti į ES jau buvo priimtas referendumu, o dabar ratifikuojama ne Konstitucija, o tik sutartis ir tokia, kuri, es ą, įtvirtina ankstesnius sprendimus d ėl ES. Tod ėl Seimas ratifikavo ši ą sutart į, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t.y. kaip eilin ę daugiašal ę ar ilgalaik ę ekonomin ę sutart į.

Ta čiau tokie motyvai neatitinka ratifikuoto akto reikšm ės.

Vis ų pirma, aktu, kur į ratifikavo Seimo nariai, tvirtinama iki šiol n ė vienos valstyb ės nepriimtas aktas - ES Konstitucija.

Iki šiol ES yra ekonomin ė s ąjunga, į kuri ą Lietuva įstojo referendumo keliu. Sutartis ir ja tvirtinama Konstitucija skirta ES pereiti iš ekonomin ės į aukštesnio lygio s ąjung ą - politin ę (I dalies 1 str.).

Ši nauja, politin ė, s ąjunga pagal Konstitucij ą koordinuos vis ų ES nari ų užsienio ir saugumo politik ą (I dalies 16 str.), ekonomin ę ir užimtumo politik ą (I dalies 15 str.), pinig ų ir prekybos politik ą (I dalies 13 str.). ES kompetencijai priklausys kiti Konstitucijoje išvardinti klausimai, įskaitant teis ę vis ų S ąjungos nari ų vardu sudaryti tarptautines sutartis, jei jos b ūtinos S ąjungos kompetencijai užtikrinti (I dalies 13 str.). ES valstybi ų nari ų, taigi ir Lietuvos, kompetencijai priklausys tik tos valdymo sritys, kurios nepriklausys ES kompetencijai (I dalies 11 str.).

Skirtingai nuo iki šiol veikian čios ekonomin ės s ąjungos, kai įsigalios ES Konstitucija, ši naujoji sąjunga pagal jos I dalies 7 straipsn į taps juridiniu asmeniu.

Ratifikavus Sutart į, Lietuvos pilie čiai įgis antr ą pilietyb ę - ES pilietyb ę (I dalies 10 str.) ir tur ės vadovautis ne tik Lietuvos, bet ir ES Konstitucija, kuri tur ės viršenyb ę Lietuvos Konstitucijos atžvilgiu (I dalies 6 straipsnis).

Iš ES Konstitucijos norm ų, o taip pat iš nurodymo šios Konstitucijos I dalies 3 str. matyti, kad, įsigaliojus ES Konstitucijai, keisis Lietuvos valstyb ės ir pilie čių teisin ė pad ėtis, keisis šalies Konstitucijos reikšm ė. Iš nurodymo šios Konstitucijos I dalies 3 str. matyti, kad valstyb ės, kurios ratifikuos ši ą konstitucin ę sutart į, pasiryžta perduoti kuriamai S ąjungai nemaž ą dal į savo kompetencijos, t.y., suvereniteto.

69 Tokiu b ūdu šia konstitucine sutartimi palie čiama Lietuvos Konstitucijos 2 straipsnio, pagal kurį suverenitetas priklauso tik Lietuvos Tautai, 5 straipsnio, pagal kur į valdžios galios kyla tik iš Lietuvos Konstitucijos ir kit ų straipsni ų esm ė.

Įvardinti faktai rodo, kad sprendimas ratifikuoti Europos S ąjungos, kaip b ūsimo naujo tarptautinio juridinio asmens, konstitucin į akt ą, yra vienas iš svarbiausi ų įvyki ų nuo valstyb ės nepriklausomyb ės atk ūrimo. Šis sprendimas yra svarbus kiekvienai dabartinei ES valstybei marei. Valstyb ės, kuri ų Konstitucija numato b ūtin ą toki ų klausim ų sprendim ą referendumo keliu, rengiasi tai daryti, kai kurios, kuri ų Konstitucijoje n ėra toki ų nuostat ų, rengiasi keisti Konstitucij ą, kad b ūtų galimyb ė pilie čiams pasakyti savo nuomon ę šiuo esminiu valstyb ės gyvenimo klausimu.

Pagal Lietuvos Konstitucijos 9 str. svarbiausi Valstyb ės bei Tautos gyvenimo klausimai turi b ūti sprendžiami referendumu. Pagal Referendumo įstatymo 4 str. 5 punkt ą referendumas turi b ūti rengiamas d ėl LR dalyvavimo tarptautin ėse organizacijose, jei tas dalyvavimas susij ęs su Lietuvos valstyb ės organ ų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini ų organizacij ų institucijoms ar j ų jurisdikcijai.

Tod ėl, gav ęs J ūsų Ekscelencijos dekret ą d ėl ES konstitucin ės sutarties ratifikavimo, Seimas tur ėjo kreiptis į Konstitucin į Teism ą įvertinti, ar dekretu si ūlomas ratifikuoti teis ės aktas bei ratifikavimo būdas - Seime, kaip paprast ą įstatym ą - neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Pažym ėtina, kad Seimo Teis ės ir teis ėtvarkos komitetas nepritar ė skubiam šio akto ratifikavimui, o pasi ūlė pagrindiniam - Europos reikal ų - komitetui surengti klausymus. Seimo Švietimo, mokslo ir kult ūros komitetas si ūlė neskub ėti ratifikuoti šios sutarties, kol visuomen ė jai priimtinu b ūdu nebus tinkamai informuota ir supažindinta su min ėtos sutarties projektu.

Pagal Seimo Statuto 147 straipsn į 7 dal į, netgi svarstant eilin į įstatym ą pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka spaudoje paskelbti informacij ą, iki kada komitete yra laukiama pasi ūlym ų ir pastab ų iš suinteresuot ų asmen ų, ir kaip galima susipažinti su įstatymo projekto tekstu. Pagrindinis komitetas bent kiek reikšming ą projekt ą turi išsiuntin ėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, visuomenin ėms organizacijoms, savivaldyb ėms, politin ėms partijoms ir organizacijoms, kad šios gal ėtų atsi ųsti vertinimus.

Ta čiau, pažeidžiant nurodytas Seimo Statuto nuostatas, svarstant š į konstitucin ės reikšm ės akt ą, Seime min ėtų vertinim ų nebuvo pareikalauta.

Pagrindinis komitetas (Europos reikal ų) savo išvadoje nurod ė, kad negauta joki ų pilie čių, visuomenini ų organizacij ų, politini ų partij ų bei politini ų organizacij ų, kit ų suinteresuot ų asmen ų pasi ūlym ų. Ta čiau iš tikr ųjų šalies teisinink ų organizacijos buvo tiek visuomenei, tiek Seimo pareig ūnams pareiškusios savo nepritarim ą tam, kad b ūtų skubiai, be Konstitucinio Teismo išvados, prad ėta ratifikuoti ES konstitucin ė sutartis. Tok į nepritarim ą pareišk ė Lietuvos Teisinink ų draugijos valdyba, Teis ės projekt ų ir tyrim ų centras, Žmogaus teisi ų steb ėjimo institutas. Šio instituto pareiškime buvo nurodyta, kad S ąjungos konstitucin ės sutarties ratifikavimas, nesudarius s ąlyg ų pilie čiams referendumo keliu dalyvauti šio klausimo sprendime, pažeidžia pilie čių teises, stabdo pilietin ės visuomen ės pl ėtr ą ir daro pilie čius politiškai pasyviais.

ES Konstitucijoje yra įtvirtinti svarb ūs reikalavimai, tarp kuri ų vieni iš svarbiausi ų - teisin ė valstyb ė ir pagarba žmogaus teis ėms.

70 Ta čiau aukš čiau paminėtas ES konstitucin ės sutarties ratifikavimo b ūdas rodo, kad neketinama laikytis min ėtų ES Konstitucijos reikalavim ų. Ratifikavimo b ūdas bei motyvai parod ė, kad ES Konstitucija priimama kaip valdžiai, o ne Tautai skirtas aktas.

Vienas iš svarbiausi ų teisin ės valstyb ės princip ų - teisinis stabilumas. Jei ES konstitucin ė sutartis b ūtų ratifikuota laikantis Konstitucijos, t.y., referendumo keliu arba bent kaip konstitucinis įstatymas, tai ateityje b ūtų galima tik ėtis šios Sutarties ir ja patvirtintos Konstitucijos laikymosi, nepaisant politin ės situacijos. Ta čiau ratifikavus konstitucin ę sutart į kaip eilin ę ekonomin ę sutart į, visada bus pavojus, kad, pasikeitus politikams ar politinei situacijai, ši sutartis tokiu pat b ūdu - skubiai - gali b ūti denonsuota. Beje, tok į sprendim ą galima b ūtų motyvuoti ir tuo, kad sutartis buvo ratifikuota, jos neišspausdinus, nepateikus susipažinti visuomenei ir nesupratus jos esm ės.

Tod ėl prašome J ūsų Ekscelencijos kol kas nepasirašyti įstatymo, kuriuo Seimas ratifikavo 2004 m. spalio 29 d. Romoje pasirašyt ą Sutart į d ėl Konstitucijos Europai ir remiantis Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 106 straipsnio 5 dalimi, kreiptis į Konstitucin į Teism ą išvados, ar min ėta sutartis bei jos ratifikavimo b ūdas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Kęstutis Čilinskas, Žmogaus teisi ų steb ėjimo instituto valdybos pirmininkas

Henrikas Mickevi čius Žmogaus teisi ų steb ėjimo instituto direktorius

Šaltinis: www.hrmi.lt