VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA Asta Petrevi čiūtė EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO Magistro baigiamasis darbas Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota __________ ________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data ) Apginta __________________ __________ ________ (PMDF dekanas) (parašas) (data ) Kaunas, 2011 TURINYS SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 2 SUMMARY .............................................................................................................................................. 3 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ................................................................................. 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė .................................................................................................................... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ..................................................................................... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai .............................................................. 14 1.4 Euroskepticizmo tipai .................................................................................................................... 17 2. EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOS IR ES SANTYKI Ų ISTORIN ĖS RAIDOS KONTEKSTE ... 20 2.1. Laikotarpis iki naryst ės ................................................................................................................. 21 2.2 Stojimo laikotarpis ......................................................................................................................... 27 2.2.1 Euroskepticizmas referendumo d ėl naryst ės kontekste .......................................................... 27 2.2.3 Euroskepticizmas stojimo sutarties ratifikavimo kontekste ................................................... 32 2.3 Naryst ės laikotarpis ....................................................................................................................... 33 2.3.1 Euroskepticizmas Konstitucinio akto kontekste ..................................................................... 34 2.3.2 Euroskepticizmas Konstitucijos Europai kontekste ............................................................... 35 2.3.3 Euroskepticizmas Lisabonos sutarties kontekste .................................................................... 39 2.4 Euroskepticizmas visuomen ės nuomon ėje .................................................................................... 40 2.4.1 Euroskepticizmas bendros valiutos klausimu ......................................................................... 42 2.4.2 Žem ės nuosavyb ės ir IAE uždarymo klausimais .................................................................... 45 3. EUROSKEPTICIZMO ANALIZ Ė LIETUVOJE ............................................................................... 47 3.1 Euroskepticizmo tipai Lietuvoje .................................................................................................... 47 3.2 Euroskepticizmo Lietuvoje priežas čių analiz ė .............................................................................. 50 3.3 Euroskepticizmas kaip faktorius situacijai vertinti ........................................................................ 55 IŠVADOS ................................................................................................................................................ 58 LITERAT ŪROS IR ŠALTINI Ų S ĄRAŠAS .......................................................................................... 60 PRIEDAI ................................................................................................................................................. 67 1 SANTRAUKA Šiame darbe analizuojamas euroskepticizmas Lietuvoje nuo nepriklausomyb ės atk ūrimo 1990 m. Čia nesiekiama pagr įsti ar paneigti jo egzistavimo ir laikomasi prielaidos, kad kaip ir kituose Europos valstyb ėse, Lietuvoje šis reiškinys yra aktualus. Atsižvelgiant į tai, kad ši tema n ėra išsamiai analizuota šalyje, darbo tikslas yra - išanalizuoti euroskepticizmo reiškin į ir tendencijas Lietuvoje nuo 1990 m. Pagrindiniu tyrimo objektu buvo išskirtas euroskepticizmas, kuris darbe nesiejamas su kraštutiniu Europos S ąjungos (toliau –ES) naudos neigimu, bet traktuojamas kaip egzistuojanti objektyvi kritika ir kritinis naryst ės vertinimas. Euroskepticizmas darbe taip pat naudojamas ir kaip faktorius atskleidžiantis situacij ą Lietuvoje vertinant ar šaliai b ūdingas ir artimas bendras ES projektas ir jo pažinimas. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamas periodas apima 21 m., trij ų laikotarpi ų periode išskiriami reikšmingi įvykiai ES ir Lietuvos santyki ų raidoje, kurie darbo autor ės nuomone atskleidžia Lietuvoje egzistuojan čio euroskepticizmo tendencijas ir sukuria s ąlygas analizuoti egzistuojan čius tipus ir reiškinio priežastis. Darbo rašymo metu buvo analizuojama spausdinta žiniasklaida, informacija pasauliniame žiniatinklyje ir literat ūra, kuri autor ės nuomone tur ėjo suteikti pakankamai žini ų apie analizuojam ą reiškin į šalyje, kad b ūtų galima daryti išvadas. Darbe išryšk ėjo, kad Lietuvai yra b ūdingas „minkštasis“ euroskepticizmas, tuo tarpu „kietasis“ buvo pastebimas iki referendumo d ėl naryst ės ir pasireišk ė agitacijomis balsuoti „prieš“. Vienas išskirtini ų Lietuvos bruož ų yra tai, kad skirtingai nei visuomen ėje, politiniame lygmenyje, euroskepticizmas reiškiasi itin silpnai. Išryšk ėję aktualiausi euroskepticizmo tipai yra ekonominis (tiesiogiai siejamas su bendros valiutos klausimu) ir paremtas suverenitetu. Kiti tipai (demokratinis ir socialinis/ideologinis) aktual ūs mažiau. Atsižvelgiant į tai, pagrindin ės euroskepticizmo atsiradim ą sąlygojan čios priežastys yra dalies suvereniteto praradimas ir su naryste siejam ų l ūkes čių nepasiteisinimas. Analizuojant euroskepticizm ą išryšk ėjo keletas egzistuojan čių ryški ų problem ų Lietuvoje. Tai nepasitik ėjimas ir nusivylimas nacionaline valdžia, kas įtakoja vyraujan čias proeuropietiškas nuotaikas tikintis, kad ES pad ės išspr ęsti ši ą problem ą. Kita problema, kad labiausiai visuomenei priimti informacijos šaltiniai, kaip analizuota spauda, yra nepakankamai informatyvi tiek informuojant apie pa čią ES, tiek apie objektyvias naryst ės naudas ir pasekmes. 2 SUMMARY In this paper there had been analysed euroscepticism in Lithuania since reestablishment of independence in 1990. It’s not an issue to analyse whether it exists or not in the state, here is presumed that this phenomenon is relevant in the state just like in other European Union country. Given the fact that this topic hasn’t been analyzed in detail in the country, the aim of this paper is - to analyze the phenomenon of euroscepticism and trends in Lithuania from 1990’s. The main object of the research was euroscepticism, which is not linked to the extreme negative attitude to the European Union (hereinafter - EU) denying all benefits, but is treated as an existing objective criticism and critical assessment of the membership. Euroscepticism in the paper also serves as a revealing factor in assessing the situation in Lithuania, analysing whether there is knowledge on general EU project. Having in mind that the period overtakes 21 year period, there is separated three periods in the context of which here were analyzed important events during Lithuania-EU relations. according to the author's opinion these events show existing trends of euroscepticism in Lithuania and provides a framework for analyzing the existing types and causes of the phenomenon. During writing the paper there has been analyzed a print media, the World Wide Web information and literature, which according to the author should give sufficient knowledge about the phenomenon in order to draw conclusions. The paper highlighted that Lithuania is characterized by “soft” euroscepticism, while “hard” was seen just before a referendum on membership through campaigning saying to vote against. One of the unique features of Lithuania is the fact that, unlike the public, in political level euroscepticism is expressed very weakly. The paper also highlighted the most relevant types of economic euroscepticism (directly related to the single currency issue) and based on sovereignty. Other types of euroscepticism (democratic and social / ideological) are less relevant. In view of the main reasons leading to the emergence of euroscepticism are partly loss of sovereignty and fallen short of expectations associated with membership. During analyse of situation revealed a number of problems exist in Lithuania. It’s distrust and frustration of national government, which influences the prevailing pro-European sentiment in the hope that the EU will help to solve this problem. Another problem is that analysed print media, which has the highest trust of society, is not sufficiently informative providing information on the EU itself and no objective analyse of benefits and consequences of membership. 3 ĮVADAS Lietuva Europos s ąjungos (toliau – ES) nare tapo prieš septynerius metus ir tai pareikalavo esmini ų poky čių valstyb ės valdyme. Reik ėjo perduoti dal į institucij ų kompetencijos,