Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 1 ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo

Nr. 9 (626) 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt KREIPIMASIS Ðiame numeryje: DËL 1791-ØJØ METØ GEGUÞËS 3 D. KONSTITUCIJOS MINËJIMO DIENOS ÁTRAUKIMO Á ATMINTINØ DIENØ ÁSTATYMÀ 3 Vytautas GOCENTAS Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi á Atmin- paèiø metø spalio 20 d. Ketveriø metø seimas pri- átaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje bûtø tinø dienø ástatymà átraukti Geguþës 3 -iàjà dienà. ëmë jo sudedamàjà dalá – pataisà ástatymà „Abiejø atsakyta á daugelá kylanèiø klausimø. Lietuvos istori- Tà dienà 1791 metais buvo priimtas Abiejø Tautø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“, átvirtinantá Lie- kai, taip pat ir teisës istorikai vis dar diskutuoja dël RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, Respublikos Valdymo Ástatymas, vëliau vadintas tie- tuvà ir Lenkijà kaip lygiavertes partneres Respubli- Abiejø Tautø Respublikos Valdymo Ástatymo reikð- BET IR LAIKRAÐTIS siog konstitucija. Tai ið tikrøjø svarbus Abiejø Tautø koje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. geguþës 3 d. mës Lietuvos teisës ir valstybingumo raidai. Respublikos bendras indëlis á teisinës minties raidà. buvæ abiejø valstybiø teisminiai santykiai ir jø pari- Esame ásitikinæ, kad kiekvienos valstybës garbë Abiejø Tautø Respublikos Ketveriø metø sei- tetas. priklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypaè Lëna GOCENTIENË mas, priimdamas istorinës vertës teisës aktà –1791 Po 1793 m. Abiejø Tautø Respublikos padalijimo nuo savo ðalies valstybingumo raidos supratimo ir 4 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymà, siekë ágyvendinti III Lietuvos Statutas Lietuvoje veikë iki 1840 metø. pagarbos savo ðalies istorijai. du pagrindmius tikslus. Vienas jø – pertvarkyti esa- Tuo tarpu Lenkijos bajorija kreipësi á Prûsijos ir Aust- Pagarbiai, ATSIMINIMØ TAKU mà Lenkijos Karalystës ir Lietuvos Didþiosios Kuni- rijos valdþià, kad leistø jos teritorijoje naudotis Lietu- Vytauto Didþiojo universiteto profesorius dr. gaikðtijos sàjungà, kurios valdymo pagrindà nuo Liub- vos Statutu (ne Geguþës 3 -iosios konstitucija). Zigmantas Kiaupa, Mykolo Romerio universiteto A. ADAMKAVIÈIUS lino unijos (1569 m.) sudarë konfederuotas seimas ir Taigi ið tikrøjø Valdymo ástatymo - konstitucijos Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros profesorius 5 vienasmenis valdovas, á umtarinæ Lenkijos Karalystæ priëmimo data yra 1791 m. spalio 20 d. Bûtø teisiðkai Vytautas Andriulis, Lietuvos Mokslø akademijos na- ARMANAVIÈIØ ROMOS ir visus (taip pat ir Lietuvos) gyventojus ávardyti len- ir istoriðkai teisinga ðá labai svarbø dokumentà vadinti rys ekspertas, istorikas Antanas Tyla, Kultûros, filo- kø tauta. Antra tikslas – taip konsolidavus valstybës 1791 m. spalio 20 d. Valdymo ástatymu – konstitucija. sofijos ir mcno instituto direktorius, Vydûno drau- KATALIKØ PARAPIJOS valdymà, apsisaugoti nuo realiai kilusios kaimyniniø Esame ásitikinæ, kad teisiniø paminklø minëji- gijos pirmimnkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavièius, LIETUVIAI valstybiø gresmës. Abu tikslai liko neágyvendinti. mas prasmingas tik tuo atveju, jei gerbiama dabar Vytauto Didþiojo karo muziejaus direktorius pulki- Lenkijos istoriografija labai vertina 1791 m. ge- galiojanti ðalies Konstitucija, kuriai teisinius pama- ninkas leitenantas, dr. Gintautas Surgailis. I.URBONAITË guþës 3 d. konstitucijà Vakarø Europos ir net pa- tus jau grindë Lietuvos Statutai. Menkai vertinant Lietuvos Nepriklausomybës Akto signatarai: 7 saulio valstybiø konstitucingumo raidos kontekste. dabartinæ Lietuvos Respublikos Konstitucijà, kartu Birutë Valionytë, Audrius Rudys, Romualdas LIETUVIÐKO IR LENKIÐKO Ið tiesø, geguþës 3 d. Valdymo ástatymas – konstitu- menkai vertinamas ir pats Lietuvos valstybingumas. Ozolas, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genze- cija yra svarbus konstitucionalizmo raidos istorinis Svarstant 1791 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymo - lis, Jonas Ðimënas, Leonas Milèius, Balys Gajaus- ETNOCENTRIZMO YPATUMAI dokumentas. Taèiau atkreipiame dëmesá á tai, kad konstitucájos minëjimà labai svarbu, kad bûtø iðlai- kas, Èeslovas Stankevièius, Saulius Peèeliûnas, Ka- ðio Valdymo ástatymo – konstitucájos svarbiausi tei- kytas paritetas valstybiniu lygmeniu, taip kaip buvo ziraiera Prunskienë, Aloyzas Sakalas, Eduardas Vil- giniai jau anksèiau buvo átvirtmti Lietuvos teisëje. átvirtinta 1791 m. spalio 20 dienos „Abiejø Tautø kas, Lionginas Ðepetys, Romas Gudaitis, Saulius Ðal- PRENUMERUOKITE !!! Lietuvos didþiojo kimigaikðèio Zigmanto Vazos 1588 Tarpusavio Ásipareigojime“. Taigi: tenis, Antanas Karoblis, Vidmantas Povilionis, Bro- m. sausio 27 d. patvirtintame Lietuvos III Statute 1. Pirmiausia bûtina pripaþinti valstybine ðvente nislovas Kuzmickas, Leonas Apðega, Egidijus Biè- 2007 METAMS áraðytos teisës normos jau buvo Lietuvoje átvirtinu- Spalio 25-àjà Lietuvos Respublikos Konstitucájos die- kauskas, Irena Andrukaitienë, Gediminas Ðerkðnys, sios analogiðkà savarankiðkø valdþiø - valstybës val- nà, kai Konstitucija buvo priimta tautos referendumu. Albertas Miðkinis, Vytautas Kolesnikovas, Egidijus “Vorutà” dovo, vyriausybës, seimo, teismø sistemos - pasida- 2. Siûlome átraukti á Atmintinø dienø ástatymà Klumbys, Kæstutis Grinius, Kazimieras Uoka, Al- 1 mën. – 2.90 Lt lijimà bei tolerancijà joje gyvenanèioms tautinëms Sausio 27 -àjà dienà, kai 1588 metais buvo priimtas fonsas Svarinskas, Nijolë Ambrazaitytë, Liudvikas 3 mën. – 8.70 Lt maþumoms, iðpaþástanèioms skirtingas religijas, Ðis III Lietuvos Statutas, kurio pagrindu parengtas 1791 Saulius Razma, Romualdas Rudys, Kazys Saja. Valdymo ástatymas – konstitucija sulygino Lenkijos m. geguþës 3 d. Valdymo Ástatymas – konstitucija. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 6 mën. – 17.40 Lt Karûnos teisinæ sistemà su jau Lietuvos Didþiojoje 3. Siûlome 2007 m. spalio 20 d., minint Valdy- – Atkuriamojo Seimo deputatai: Kunigaikðtijoje veikusia Lietuvos III Statuto átvirti- mo ástatymo – konstitucijos sudedamosios dalies – Meèislovas Treinys, Vytautas Kvietkauskas, Sta- 12 mën. – 34.80 Lt indeksas 0135 nta teisine sistema. pakeitimo, „Abiejø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“ sys Kaðauskas, Nikolajus Medvedevas, Zita Ðlièytë, “Vorutà” galima Taèiau 1791 m. geguþës 3-iàjà priimtas Abiejø priëmimo dienà, surengti Vilniuje mokslinæ konfe- Rûta Gajauskaitë Tautø Respublikos Valdymo ástatymas – konstitu- rencijà ,,1791 m. spalio 20 -osios Abiejø Tautø Res- prenumeruoti internete cija dar nebuvo ágavæs galutinio pavidalo. Tik tø publikos Valdymo ástatymo priëmimo iðtakos ir jo 2007 04 03. Nr. 10 Vilnius LITERATAI SUSITIKO TURGELIUOSE Vakarø Lietuvos multikultûrinë istorija ir jos refleksija dabartyje Nijolë STRAKAUSKAITË, Klaipëda

Ðiuolaikinë identiteto samprata orientuo- kultûriná identitetà, Tëvynës sampratà, mei- 1 ja á tai, kad kultûros vaidmuo yra iðskirtinis, læ gimtàjam miestui . o kultûra yra gyva, kai ji nuolat kontaktuoja Toks kultûrinis regionas buvo ir Maþoji su kitomis kultûromis, kaip, beje, ir su isto- Lietuva, ilgesná laikà istorijoje vadinta Prû- rija. XX a. pabaiga stipriai iðryðkino regio- sø Lietuva, ir jos dalis – Klaipëdos kraðtas. nio identiteto problemà dalyje Vokietijos þe- Neásigilinæ á ðio kultûrinio regiono esmines miø, Lenkijoje (Silezija, Pomeranija), Rusi- paradigmas negalime suprasti ir specifinio joje (Kaliningrado sritis) ir Lietuvoje (Klai- èia gyvenusiø þmoniø identiteto. Klaipëdið- pëda). Visuose ðiuose regionuose gyvenan- kiø identitetas liko ne tik neáminta máslë Ne- tiems þmonëms yra aktuali savojo specifinio priklausomos Lietuvos politikams iki II pa- identiteto paieðka. Ne visur vienodai spar- saulinio karo, bet ir iki ðiol ávairiai interpre- èiai vyksta ðis procesas, bet akivaizdu, jog tuojama istorinë – sociologinë problema. Tai þmonës adaptuoja regiono sàmonæ. Pirmiau- iliustruojantis pavyzdys yra 1925 m. ávyku- siai tai vyksta paþástant praeitá, t.y. istorijà, sio Klaipëdos kraðto visuotinio gyventojø su- Karolio Ðirvinsko konkurso iniciatorë ir premijos steigëja Aldona Ðirvinskienë (kairëje) su naujai- nes kiekvienas þmogus yra veikiamas regio- raðymo duomenø interpretavimas: ið 141 siais laureatais – Romu Vorevièiumi, Irena Petrauskaite, Algirdu Gogeliu no, kuriame jis gyvena materialinio ir dvasi- 650 gyventojø 45,2% buvo vokieèiai, 26,6 nio palikimo. % lietuviai, o 24,2 % save ávardijo klaipëdið- 2 Balandþio 28 d. Turgeliuose (Ðalèinin- Ðá kartà didelæ literatø grupæ ið Vilniaus, Baltijos jûros erdvëje esantys regionai, ku- kiais, kiti – 4 % . Iðkart po suraðymo Lietu- kø r.) ávyko XXII Rytø Lietuvos literatø Anykðèiø, Elektrënø, Nemenèinës, Uk- rie daugiausiai remiasi á kultûriná identitetà, vos teisininkai ir politikai klaipëdiðkius pri- susitikimas ið ciklo „Gimtosiomis literatø mergës, Varënos, Ðalèininkø priëmë Tur- turi ryðkius istorinius orientyrus, pavyzdþiui, skyrë prie lietuviø, teigdami, jog tai vietiniai pëdomis...“ Ðiuos susitikimus du kartus per geliø vidurinë mokykla. Sveèius pasveiki- Hanzos miestø tradicija viduramþiais (Dan- gyventojai, vokieèiø kultûros veikiami nete- metus nuo 1996 metø rengia Vilniaus ap- no mokyklos direktorë Auðra Voverienë, cigas, Ryga ir kt). Ðie regionai kaip taisyklë kæ tautinës savimonës, taèiau namie kalban- buvo ávairiatauèiai ir daugiakalbiai, nors tys lietuviðkai. Tuo bûdu buvo gautas paguo- skrities kultûros centras (anksèiau – Rytø Turgeliø seniûnas Voiciech Jurgeleviè bei miestø kultûroje daþniausiai dominavo vo- dþiantis rezultatas, jog lietuviai Klaipëdos Lietuvos kultûros centras). Kaskart rengi- Vilniaus apskrities kultûros centro litera- kiðkas elementas, þinoma, vokieèiø kalba, kraðte sudarë 50,8 % visø gyventojø. Pabrëþ- niui parenkamas vis kitas Rytø Lietuvos tûriniø programø koordinatorius Juozas kuri, beje, buvo dar ir valstybinë kalba. Visgi tina, jog ðià logikà diktavo politiniai Lietu- miestas ar miestelis, o pirmasis susitikimas Þitkauskas, Ðalèininkø bibliotekos direk- èia gyvenæ þmonës turëjo bendrà regioniná ir vos valstybës interesai Klaipëdos kraðte, taip pat vyko Ðalèininkø rajone, Eiðiðkëse. torë Irena Ðablinskaitë. Nukelta á 6 p. Nukelta á 2 p. 2 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) Voruta Vakarø Lietuvos multikultûrinë istorija ir jos refleksija dabartyje

Nijolë STRAKAUSKAITË, Klaipëda ta 59%, rusø – 21%. Ádomu, kad ið tø keliø sinagogø. Jau vien tai leidþia Klaipëdà api- Atkelta ið 1 p. ðimtø senbuviø vieni gimtàja kalba laikë vo- bûdinti kaip multietniná ir multikultûriná pa- 13 átempta konkurencija su Vokietija dël Klai- emà „Metai“ ir lietuviø liaudies dainø rinki- kieèiø, kiti kurðininkø kalbà . Ðimtmeèius veldà turintá miestà. pëdos kraðto perspektyvø. Ið esmës pasikei- ná. 1995 m. iðleistoje Leono Gineièio kny- Kurðiø nerijoje gyvenusiø þmoniø multikul- Istorijos svarba klaipëdietiðko identiteto tus geopolitinei situacijai regione po II pa- goje „Prûsiðkasis patriotizmas ir lietuviø li- tûriðkumà, kaip neatskiriamà jø identiteto evoliucijoje itin iðryðkëjo 2002-iais. ðvenèiant saulinio karo mûsø istoriografijoje vis tiek teratûra“ jau pastebëta, jog L.Rëzai buvo bû- dalá, geriausiai iliustruoja tuomet apklausta miesto 750 metø jubiliejø.Labiausiai tai at- buvo laikomasi tokio suraðymo rezultatø dingi „monarchinio mastymo bruoþai“, „ka- Martino Radmacherio ðeima: á klausimà apie spindëjo muziejaus buvusioje piliavietëje ati- 3 traktavimo . Pirmasis su tuo susijusius ste- raliaus kultas“ bei cituojamos L.Rëzos min- tautybæ atsakë – „lietuviai“, gimtoji kalba – darymas ir su pilies bei miesto ákûrimu susi- „kurðiø“, o laikë save „Klaipëdos lietuvi- jusio, tebegyvuojanèio Vokieèiø ordino ma- reotipus sugriauti bandë Vytautas Þalys kny- tys apie tai, kad Prûsø Lietuvoje beveik kiek- 14 goje „Kova dël identiteto. Kodël Lietuvai ne- vienas lietuvis gali raðyti ir skaityti ir, kad ninkais“, nors namuose kalbëjo vokiðkai . gistro vizitas Klaipëdoje jubiliejaus dieno- 4 sisekë Klaipëdoje tarp 1923 – 1939 m. Ðis L.Rëza tai vadino Friedricho Wilhelmo I „ne- Atvykusieji á Kurðiø nerijà ið Sovietø Sà- mis. Taigi miesto kultûrinë bendruomenë, 8 darbas aktualizavo Klaipëdos kraðto gyven- mirtingu nuopelnu“ . Visgi autorius ðias jungos gilumos ne tik kalbëjo rusiðkai, bet ir organizavusi jubiliejaus ðventæ, árodë, jog ji tojø identiteto problemà. L.Rëzos mintis ávardija kaip „iðlygas“, ku- skyrësi nuo senbuviø paproèiais. Ne taip atsikratë kompleksø, susijusiø su miesto is- Be abejo, tai plati problema, orientuo- rios tarsi nepuoðia L.Rëzos kaip lietuviø in- smarkiai, bet visgi skyrësi paproèiais ir 1952 torine praeitimi. Bûta ir oponavimo ðiai po- janti á atskirø identiteto formø (valstybinis, teresø reiðkëjo ir lituanistiniø darbø auto- – 1953 m. ið ávairiø Lietuvos regionø atvykæ zicijai, kurio esmæ gerai atspindi Prano Mar- kultûrinis, religinis, etninis) aptarimà. Su- riaus. Jau XXI a. pasirodæ leidiniai leidþia þmonës, be to, jie buvo katalikai. 1958 m. tinkaus straipsnio, iðspausdinto „Vorutos“ birþelio 8 d. Sovietø Sàjungai ir Vokietijos laikraðtyje, pavadinimas: „Kà ðvenèiame: koncentruosime dëmesá á kultûrinio ðio re- kalbëti paèiam L.Rëzai ir suprasti já kaip sa- 16 giono identiteto formavimàsi ir su tuo glau- vo epochos þmogø, kuriam nederëtø taikyti Federacinei Respublikai pasiraðius sutartá, Klaipëdos ar Memelburgo jubiliejø?“ dþiai susijusio religinio identiteto aspektus. kitos epochos kriterijø. Tai L.Rëzos dieno- per porà metø ið Kurðiø nerijos á VFR iðvy- Ðiandien jau esama pakankamai þenklø, Kaip tik religija, o tiksliau Reformacijos ási- raðèio publikacija „Þinios ir pastabos apie ko absoliuti dauguma ið èia gyvenusiø 71 sen- rodanèiø, jog „neparankios istorijos“ sindro- galëjimas Prûsijos kunigaikðtystëje XVI a., 1813 ir 1814 metø karo þygius ið vieno Prû- buviø ðeimø nariø. mas po truputá áveikiamas. Ðalia istorikø drà- buvo viena svarbiausiø prielaidø leidusiø vo- sijos armijos kapeliono dienoraðèio“ (2000 Taigi nuo septintojo deðimtmeèio Kur- siausi yra verslo þmonës. Prieð keletà metø kieèiø valdomoje valstybëje savo kultûrinæ m.), kurià parengë Lietuviø literatûros ir tau- ðiø nerijoje prasideda naujojo identiteto pa- viename ið XIX a. pabaigoje statytø sandëliø 9 niðà turëti ir lietuvininkams arba, kaip jie tosakos institutas . Ðio leidinio áþanginio þo- ieðkos. Tai buvo lëtas, nenuoseklus ir kom- prie Danës upës ásikûræs alaus restoranas buvo buvo vadinami iki pat XX a., Prûsijos lietu- dþio, kurá paraðë Dainora Pociûtë pirmasis plikuotas procesas. Dël objektyviø prieþas- pavadintas „Memelis“. Dar prieð deðimtme- viams. Reformacijos nuostata dël gimtosios sakinys simbolizuoja kintantá poþiûrá á L.Rë- èiø pasiremti istorine praeitimi buvo neáma- tá tai buvo sunku ásivaizduoti. ðnekamosios kalbos ir raðto vartojimo inspi- zà: “Liudvikà Rëzà paþástame kaip lietuviø noma, todël ðioje srityje galiojo fragmentið- Klaipëdietis Leonidas Donskis taikliai ravo pirmosios lietuviðkos knygos – Marty- kultûros asmenybæ, tarsi pamirðdami, jog jis kumo principas ir, þinoma, buvo toleruoja- pastebëjo, jog „anksèiau ar vëliau daugiakul- no Maþvydo Katekizmo pasirodymà Kara- buvo ir kitos, ðiandien nebeegzistuojanèios, mi tik etninës istorijos aspektai. To buvo pai- tûriuose miestuose susiformuoja miestieèiø 10 liauèiuje 1547 m., Jono Bretkûno pirmàjá valstybës pilietis ir karðtas patriotas“ . L.Rë- soma architektûroje, iðsaugant senuosius þve- karta, kuri pripaþásta, jog jie, bûdami neat- Biblijos vertimà á lietuviø kalbà bei kitø reli- zos dienoraðtis atskleidþia mums iki ðiol ma- jø namus, o naujuose statiniuose buvo nau- siejama savo gimtojo miesto dalis, yra sko- giniø raðtø lietuviø kalba (XVI a. antroje pu- þiausiai paþástamas jo asmenybës puses: Prû- dojamos bûdingos þvejø namø puoðybos de- lingi miesto praeièiai, kurià ignoravo arba sëje virð 20) iðleidimà Prûsijoje. sijos karalystës patriotas, protestantø teolo- talës, pavyzdþiui, lëkiai, ar tipinga ðiø namø sàmoningai iðkraipë ankstesnës kartos. [...] Protestantizmo átvirtinimo Prûsijos ku- gas, mokslo þmogus. dekorui ultramarino spalva, èerpëmis ar nen- Tikras vilnietis niekada neignoruos lenkið- nigaikðtystëje poreikis paskatino jos valdovà Paminëtinas ir prieð porà metø pirmà drëmis dengti stogai. Dël etninës istorijos to- kos ir þydiðkos Vilniaus savasties bei lenkø Albrechtà Hohenzolernà ne tik ákurti Kara- kartà publikuotas L. Rëzos rankraðtis „Lie- leravimo ir L.Rëzos gatvës pavadinimas ga- ir litvakø kultûriniø pëdsakø. Lygiai kaip tik- liauèiaus universitetà, turëjusá parengti pro- tuviø kalbos seminaro istorija“, kurá paren- lëjo atsirasti. ras klaipëdietis niekada neprotestuos prieð 11 Dar vienas to laiko istorijos fragmentiza- vokiðkojo Klaipëdos sluoksnio gaivinimà ir testantø teologus, bet ir patvirtinti 1561 m. gë Liucija Citavièiûtë . Paryðkinsiu tik ke- 17 nuostatus, pagal kuriuos kasmet buvo ski- lis ðio profesionaliai parengto leidinio as- cijos pavyzdys – smëliu uþpustytø Kurðiø ne- tyrinëjimà“ . Faktas, jog naujausiose disku- riamos lëðos 8 lietuviø, prûsø ar sûduviø kil- pektus, atspindinèius gilesná poþiûrá á L.Rë- rijos kaimø tema, kurià aktualizavo gamto- sijose apie Klaipëdos kultûros politikos vi- mës jaunuoliams studijuoti teologijà Kara- zos asmenybæ. Pirmà kartà leidinio apie Rë- vaizdis, ir kuri buvo pagrásta ne istoriniø fak- zijà pabrëþiamas bûtinumas kultûros pavel- 5 tø bei platesnio istorinio konteksto paþini- dà integruoti á miestieèiø savimonæ ir iden- liauèiaus universitete . Ðios nuostatos ilga- zà pavadinime uþraðyti abu jo vardai Marty- 18 laikis realizavimas bei 1718 m. Prûsijos ka- nas Liudvikas, kuriais jis buvo pakrikðtytas, mu, o sakmëmis ir padavimais. Kitaip ta- titeto formavimà , liudija naujos kokybës raliaus Friedricho Wilhelmo I paliepimu bei publikuojamas L.Rëzos teksto origina- riant, Kurðiø nerijos istorijos paþinimas bu- poþymius Vakarø Lietuvos regioninio iden- Karaliauèiaus universitete ákurto Lietuviø las vokieèiø kalba, leidþiantis neiðkreiptai vo labai ribotas, o tai átakojo ir lokalinio iden- titeto struktûroje. kalbos seminaro veikla buvo svarbios prie- suvokti epochos, kurioje ðis tekstas ir buvo titeto formavimàsi. Nepaisant per pastaruo- laidos nulëmusios lietuviðkos raðtijos sukles- paraðytas, kontekstà bei jo vertimas á lietu- sius penkiolika metø ávykusiø teigiamø po- 1Tarvel E. Regionen im Ostseeraum und tëjimà XVIII amþiuje su Kristijono Done- viø kalbà. slinkiø (iðleista ne viena knyga lietuviø kal- ihre Identiteten // Mare Balticum. Lübeck. laièio poema „Metai“, net keliais lietuviø - Nedidelis ekskursas á 1976 metus rodo, ba apie Kurðiø nerijos istorijà, Nidoje ir Juod- 1995. P. 11. vokieèiø kalbø þodynais, lietuviø kalbos gra- kaip toli esame paþengæ L.Rëzos asmenybës krantëje árengtos naujos muziejinës espozi- 2 Valsonokas R. Klaipëdos problema. matikomis, giesmynais ir t.t. Yra daugybë paþinimo keliu, visuomeninæ opinija ðia te- cijos ir kt.) inercija, turinti penkiasdeðimties Kaunas. 1932. P. 267. faktø atspindinèiø glaudø ryðá tarp valstybi- ma. Tuomet, minint Liudviko Rëzos gimi- metø pagreitá, vis dar stipriai veikia, palai- 3 Þostautaitë P. Klaipëdos kraðtas 1932 nës politikos Prûsijoje, kurios vienas svar- mo 200 metø sukaktá, jo gimtojoje Kurðiø kydama ávairias fobijas, susijusias su buvusia – 1939. Vilnius. P. 55. biausiø siekiø buvo protestantø baþnyèios nerijoje ( Juodkrantëje ) pagrindinë gatvë bu- vokiðka valstybine tradicija ir kultûra ðioje 4 Þalys V. Kova dël identiteto. Kodël Lie- pagalba ugdyti paklusnø pilietá, ir Prûsijos vo pavadinta Liudo Rëzos vardu. Vadovau- þemëje, kurios, be abejo, turi átakos abejin- tuvai nesisekë Klaipëdoje tarp 1923 – 1939 lietuviø kultûriniø poreikiø tenkinimo. Pa- tasi tokia logika – Rëza lietuvis todël Liu- gumui istoriniam paveldui plaèiàja prasme. m. Lünrburg. 1993. vyzdþiui, 1735 m. Prûsijos monarcho ir pri- das, o ne Liudvikas. Pilnà vardà Rëza gatvës Paminëtos lokalinio identiteto raidos 5 1561 m. Prûsijos kunigaikðèio Alb- vaèiø mecenatø lëðomis pirmà kartà iðleista iðkabose „atgavo“ tik po keleriø metø. komplikacijos bûdingos ir Vakarø Lietuvos rechto Brandenburgieèio „Nuostatø apie 6 Biblija lietuviø kalba - neeilinis faktas kul- Paminëjus L.Rëzà ir Kurðiø nerijà, tiktø regiono identiteto formavimosi procesui, nes ðviesiausio kunigaikðèio aliumnus“ fragmen- tûros istorijoje be viso kito neabejotinai pa- paliesti lokalinio identiteto klausimà, kaip ir sàlygos buvo panaðios. Klaipëdieèiams vis tas // Lietuvos mokykla ir pedagoginë mintis skatinæs pasaulietinës groþinës literatûros ra- svarbø regioninio identiteto segmentà. Èia dar nelengva apsispræsti, kurias miesto isto- XIII – XVII a. Vilnius. 1994. P. 193. dimàsi. Kurðiø nerijos pavyzdys yra parankus todël, rijoje iðkilias asmenybes ar ávykius ðiandien 6 Gineitis L. Prûsiðkasis patriotizmas ir Tas pats karalius Friedrichas Wilhelmas kad multikultûriðkumas joje ilgus ðimtme- áamþinti ar kokia forma tai padaryti, nes yra lietuviø literatûra. Vilnius. 1995. P. 69. I XVIII a. pirmoje pusëje vykdë maro nu- èius buvo labai ryðkus. Be to, Kurðiø nerijos mananèiø, kad tik XX a. asmenybës ir turin- 7 Klein M. Pressisch Litauen. Neue Auf- siaubtos Prûsø Lietuvos kolonizavimo poli- strateginë ir komunikacinë reikðmë nulëmë èios tik lietuviðkas pavardes svarbios, nors gaben für die kulturantropologische Fors- tikà, todël, atsikëlus dideliam skaièiui vo- solidþià istoriniø ðaltiniø bazæ bei profesio- miesto istorija siekia 750 metø. Ne maþesnë chung // Die Grenze als Ort der Annnährung kieèiø, sustiprëjo multikultûrinë atmosfera, nalius istorinius tyrinëjimus jau nuo XIX a. problema yra paminklai: tai atspindi aistros 750 Jahre deutschlitauische Beziehungen. dariusi átakà vëlesniems asimiliaciniams pro- pabaigos, kuriuos vykdë Karaliauèiaus uni- kilusios dël naujausio paminklo – „Arkos“. Köln. 1992. P. 14. cesams. Ðio sudëtingo proceso, pakeitusio versiteto mokslininkai. Anot vieno ið jø, þi- Daugiausiai buvo diskutuojama ne dël ðio 8 Gineitis L. Prûsiðkasis patriotizmas ... Prûsø Lietuvos arba Maþosios Lietuvos gy- nomo lingvisto, archeologo, etnografo Adal- paminklo meninës vertës ar jo darnos su ap- P. 130. venimo stiliø ( apie tai átaigiai raðë Kristijo- berto Bezzenbergerio, pakankamai patiki- linka, bet apie tai, ar jis simbolizuoja Klaipë- 9 Rëza L. Þinios ir pastabos apie 1813 ir dos kraðto prijungimà ar prisijungimà prie 1814 metø karo þygius ið vieno Prûsijos ar- nas Donelaitis) interpretacijos lietuviø ir vo- mi duomenys apie Kurðiø nerijos gyventojø 15 kieèiø istoriografijoje skiriasi. Negalima ne- tautinæ sudëtá atsiranda XVI amþiuje – po Lietuvos 1923 metais . Akivaizdu, kad to- mijos kapeliono dienoraðèio. Vilnius. 2000. sutikti su istoriko Manfred Kleino pastebë- Reformacijos, nes baþnyèios ir mokyklos do- kiø diskusijø kontekste glûdëjo didþioji dile- 10 Ten pat. P. 7. jimu, jog iki ðiol raðyta tik apie vienà tautà, kumentuose buvo paisoma gimtosios kalbos ma – adaptuoti ar ne beveik aðtuonis ðimtus 11 Citavièiûtë L. Martynas Liudvikas Rë- t.y. apie vokieèius arba apie lietuvius, nors principo. Vaizdas XVI a. viduryje buvo toks: metø siekianèià miesto istorijà. za. Lietuviø kalbos seminaro istorija. Vil- 7 gyventa miðriai ir kaimynystëje . Nagliø, Juodkrantës ir Smiltynës þvejø kai- Ðiø diskusijø kategoriðka forma priminë nius. 2003. Liuteronø baþnyèia ir valstybinë politi- muose gyveno 39 – 45 gyventojai, turëjæ vo- 1989 metus, kai buvo nuspræsta atstatyti pa- 12 Bezzenberger A. Die Kurische Ne- ka, kurià ákûnijo Prûsijos monarchija ne tik kiðkas pavardes, 52 – 58 turëjo nevokiðkas minklà Klaipëdoje vokieèiø poetui gimusiam hrung und ihre Bewohner. Stutgart. 1889. P. nulëmë Prûsijos lietuviø etninës grupës iðli- pavardes, ið kuriø 10 – 11 lietuviø, 6 latviai, Simonui Dachui, populiariai vadinamà „Ani- 97 – 99. kimà, raðtijos lietuviø kalba sklaidà toje vals- 4 – 5 prûsai, 30 – 34 lietuviai arba latviai ir 2 kës“ vardu, teatro aikðtëje. Tuomet uostamies- 13 Arbuðauskaitë A. Kurðiø nerijos au- 12 tybëje, bet ir átakojo labai ryðkaus ðios gru- lenkai . Ðie faktai liudija multikultûriðku- èio spaudoje taip pat bûta daug diskusijø- rei- tochtonø (senbuviø) tautybës suvokimo ypa- pës mentaliteto aspekto – pagarbos monar- mà, trikalbystæ, kuri iðliko iki pat II pasauli- kia ar nereikia atstatyti 1912 m. pastatytà pa- tumai // Maþosios Lietuvos istorija ir etno- chijai ir baþnyèiai susiformavimà. Ði akivaiz- nio karo. Tiesa, valstybinës kalbos statusas minklà. Visgi „Anikë“ sugráþo á Klaipëdos grafija. Klaipëda. 1993. P. 13. di tendencija liko uþ stereotipø, susiforma- kito: nuo XIII a. iki 1919 m. valstybinë kal- senamiestá ir yra vienas didþiausiø turistø trau- 14 Ten pat. P. 14. vusiø XX amþiuje, rëmø, kai labiausiai buvo ba buvo vokieèiø, nuo 1923 iki 1939 kovo kos centrø bei mëgstama klaipëdieèiø susi- 15 Po „Arka“ jausimës saugesni? // Va- akcentuojama lietuviø kalba, kaip vieninte- 23 d. – lietuviø, po to vël vokieèiø iki 1945 bûrimø vieta. Galima sakyti, jog ðio pamin- karø ekspresas. 2003 sausio 15. lë ir pakankama prielaida Maþosios ir Di- metø. klo atstatymas simbolizuoja multikultûrinës 16 Martinkus P. Kà ðvenèiame: Klaipë- þiosios Lietuvos susijungimui. Todël ir kai Ði kaita atspindi ir esminius istorinius Klaipëdos istorijos adaptacijos pradþià. Èia dos ar Memelburgo jubiliejø? // Voruta. 2002 kuriø asmenybiø ávaizdis buvo kuriamas ne- lûþius Kurðiø nerijoje, nors vienas radika- bûtina pabrëþti, jog kalbama apie daugias- kovo 9. akcentuojant jø sàsajø su Prûsijos monarchi- liausiø lûþiø buvo II pasaulinio karo pabai- luoksná miesto kultûrinës praeities klodà. 17 Donskis L. Kaliningradas, arba XX ja ir liuteronybe. ga, kai senøjø gyventojø Kurðiø nerijoje be- Nors vokiðkos kultûros paveldas labai ryð- amþiaus miesto likimas // Baltija. Klaipëda. Pozityvi tokio ávaizdþio kaitos dinamika veik nebeliko. 1956 m. Lietuvos mokslø aka- kus, bet Klaipëdoje daugelá ðimtmeèiø gyve- 2005. P. 8. susijusi su iðkilia Liudviko Rëzos asmeny- demijos Istorijos instituto mokslininkai uþ- no ir lietuviai, anglai, ðvedai, olandai, þydai, 18 Lukoðevièienë R. Kultûros politikos be. XX a. antroje pusëje L.Rëza buvo þino- fiksavo jau naujà tautinæ ávairovæ Kurðiø ne- lenkai, rusai. Klaipëdoje bûta ne tik liutero- vizijà subrandino „smegenø ðturmas“. Klai- mas kaip lietuviø kultûros ir literatûros puo- rijoje: ið 1 412 gyventojø 219, t.y. 16%, buvo nø (vokieèiø ir lietuviø) baþnyèiø, bet ir ka- pëda. 2005 lapkrièio 30. selëtojas, iðleidæs Kristijono Donelaièio po- senbuviai, o 1 193 naujai atvykæ: lietuviø bû- talikø, reformatø, anglikonø maldos namø, Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 3 RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, BET IR LAIKRAÐTIS Vytautas GOCENTAS, Vilnius

Garbë ir Pirmàjame puslapyje gali rasti ne tik to- gyvenimo vingiuose pabirusi eilutë apie ta- nuoðirdi padëka kiai progai bûtinà programiná leidinio áva- vo bûtá taps mûsø nedidele dovana tau. Gal redkolegijos na- dà – redakcijos þodá, bet ir viso numerio koks plunksnos bièiulis ras laiko keliems riams, vadovams svarbesnius straipsnius, medþiagas. Tam pa- sakiniams ið tavo metraðèio. Kukli leidi- – p. Dianai Mi- sitarnauja labai aiðki ir tvarkingai sumake- nio apimtis neleidþia daug þadëti, taèiau, laðauskienei (vy- tuota rubrika Ðiame numeryje. Èia jau su- manykime, jog mums pavyks susidraugauti. riaus. redakto- þinai: 2 psl. straipsnis Baltøjø gandø kai- (...) Legendomis apipintas Rambynas, rei), p. Giedrei mai Europoje, 4 psl. – Ar pakels sparnus mûsø gyvenime iðliks kaip paslaptingas, ke- Skipitienei (at- Bitënø kaimo bendruomenë?, 5 psl. – Jau- rinèio gamtos groþio uostas, kuriame prie sak. redaktorei). nieji vilkyðkieèiai apie gandrus. prisiminimø krantinës prirakintas mûsø su- Iðleistas pirma- Pusmetinio leidinio rengëjas ir leidëjas gráþimø laivas. Ið tolimiausiø kraðtø parei- sis meninëmis ir – Rambyno regioninio parko direkcija. Ga- sime èia, kur asmeninës patirties dëþutëse reportaþinëmis lima paraðyti, pasiøsti savo laiðkus, o gal ir sudëlioti mûsø kasdienybës deimantai. Ið fotografijomis straipsnius ar kità medþiagà, fotgrafijas, nes kantrybës granito iðkaltame gyvenime (autorius – Eu- nurodyti visi adresai: Bitënø kaimas, LT- Rambynas ne kartà mums tapo atspirties genijus Skipitis, 99265, Pagëgiø savivaldybë; el. paðtas: in- taðku siekiant gërio, tiesos ir laisvës. Ið Vy- leidinio techni- [email protected]. dûno lûpø atëjo iðmintis ir daina, ið Marty- nis redaktorius) Leidinys ir jo rengëjai gali pasidþiaugti, no Jankaus ðirdies - pasiaukojimas, Sauliaus iliustruotas kad jo medþiaga pasiekiama ir internetine Griciaus rankose sovietmeèio sutemoje ant Rambyno (2007 forma. Redakcijos þodá galima paskaityti Rambyno kalno suplevësavo laisvës trispal- m. kovas) nume- ir Maþosios Lietuvos tinklalapyje, kurá ren- vë. Kiek daug turi èia gyvendamas: Nemu- ris! Puikus suma- gia Lietuvos istorijos laikraðtis Voruta: no lankomis bëgantá Maþvydo katekizmo nymas, o taipogi http://www.mazoji-lietuva.lt/artic- ir profesionaliai le.php?article=518 kelià, toliau paëjæs þemës grumste randi þi- atliktas darbas. Keletas redakcijos minèiø tiems, kas dar banèià skalviø atmintá, uþ Ragainës pilies Þinoma, talkino „neaptiko“ minëto leidinio: (...) Mielas skai- griuvësiø regi Herkaus Manto þmones. Lietuvos istori- tytojau, ðiandien Tavo rankose spaustuvës Tie kas jau susidomëjote, galësite ðá lei- jos laikraðtis daþais kvepiantis Rambyno regioninio par- diná pavartyti, paskaityti net ir Vilniuje – Lie- Voruta, bet ir ko direkcijos leidinys „Rambynas“. Tikë- tuvos nacionalinë M. Maþvydo biblioteka rengëjai smagûs. kime, jog vedini graþiø norø ir kilniø tiks- jau gavo pirmojo numerio egzemplioriø. Negana to – leidi- lø, kiekvienas savo keliu uþkopsime á statø Dar kartà dëkui rengëjams, talkinin- nys turi ir tarp- svajoniø kalnà, taèiau atokvëpio valandà vi- kams. Sëkmës, mielieji bièiuliai, Maþosios tautinës registra- suomet smagu kà nors paskaityti. Kartais Lietuvos gamtinio ir kultûrinio paveldo my- cijos numerá: spausdintas þodis: knyga ar laikraðtis tam- lëtojai, puoselëtojai bei saugotojai, propa- ISSN 1822-7163. pa dvasios kompasu. Painaus ir sudëtingo guotojai.

Dr. Rûta GAJAUSKAITË, Vilnius MÛSØ TYLIEJI DIDVYRIAI

Atominës bombos sprogimo vietoje (Baltijos valstybës) kartø virðijanèioje uþkimðo tà pragaro skylæ – likvidavo Antai Ukrainoje buvo iðskirta 13 proc. Hirosimoje árengtas didþiulis memorialas, normas spinduliuotëje. Tai juk kontinentinë Èernobylio katastrofà. Neþinome nei jø biudþeto avarijos pasekmëms ir likvidatoriø kuriame paliktas „sutirpæs“ namas, savo katastrofa!!! O þinant, kad radiacijos vardø, nei atliktø darbø masto, nei jø kapø. socialinëms reikmëms patenkinti. Tik iðlikusiu geleþiniu karkasu primenantis poveikis neturi grieþtos ribos, tai neigiamos Iðveþë, prievarta nugabeno á Èernobylá Lietuva neskyrë nei lito, nors turime 7 000 buvusià ir áspëjantis bûsimas ðiurpias pasekmës nuðvitintø þmoniø sveikatai, 7000 mûsø vyrø: be dozimetrø, be ðvaraus likvidatoriø ir visa Lietuva gavo 400 - 500 þmonijos katastrofas, jei nebus sureguliuotas gyvybei ir genetikai apima visà uþterðtà vandens, apsaugos drabuþiø. Iðveþë ir privertë didesnæ uþ normà radiacijà. Mûsø kaimynø branduolinës energijos naudojimas. teritorijà, neþiûrint á radiacijos intensyvumà. 3 mën. dirbti ten, prie reaktoriaus, kur ilgiau latviø likvidatoriai gauna 3 kartus didesnes Árengtame muziejuje patalpintos visos þinios Antra vertus, iðvieðinus slaptuosius kaip 3 min. pabuvæs gaudavo 100 rentgenø. pensijas, invalidais pripaþinti visi sveikatos apie tragedijà, kad þmonija pasimokytø ir Kremliaus protokolus, paaiðkëjo, kad SSSR Tokiø tarp Lietuvos likvidatoriø yra 12 proc. neturintys, o ne pagal kvotas. daugiau klaidø nedarytø. Specialiose – tyèia sumaþino radiacijos standartus 30 – Ðiek tiek palengvintomis sàlygomis – prie Paradoksalu? Bet jau 21 metai, kaip Japonijos medicinos ástaigose sukaupta 50 kartø, todël, atstaèius tikràjà padëtá, reaktoriaus ir 30 km zonoje dirbo 20 proc. Èernobylio avarijos likvidatoriai politikø didþiulë patirtis, gydant Hirosimos aukas. aplinkos uþterðimo parametrai virðijo 400 – mûsø vyrø. Prie reaktoriaus, 30 km zonoje ir ignoruojami, po ávairias institucijas stumdomi, Kasmet ðalyje organizuojamas tarptautiniai 500 kartø þmogui nepavojingas ribas. Ir toliau uþ jos – dirbo 30 proc. Lietuvos biurokratø þeminami, parlamentarø minëjimai – konferencijos radiacijos pavojui treèia, iðvieðinti protokolai pademonstravo pilieèiø. Likusieji dirbo uþ 30 km zonos. apgaudinëjami. Ir taip tik yra Lietuvoje! aptarti ir preventyvinëms priemonëms kurti. Kremliaus valdovø suplanuotà, tyèiná visos Kiek jie gavo rentgenø – neaiðku, nes niekas Juk paðaukë juos ir siuntë á Èernobilá – Pirmoji nukentëjusi nuo atomo ðalis SSSR gyventojø apkrëtimà radiacija per nematavo. Tik faktas, kad gydytojai, priþiûrëjæ kariniai komisariatai. Jie atliko karinæ rûpinasi, kad tai nepasikartotø. radioaktyvius maisto produktus: praskiestus gaisrininkus – likvidatorius, patys gavo prievolæ. Savo sveikatos, gyvenimo, savo Bet pasikartojo. Èernobylyje. Ðiandien á 1:10 ðvariais ir paleistus á prekybà uþuot juos spindulinæ ligà. Ðtai kokie radiacijos màstai vaikø ateities kaina jie atliko karinæ prievolæ, já bei á Pripetæ taip pat plaukia turistø srautai sunaikinus, vietoj sunaikinimo. Paþymëtina, buvo: 190 tonø radioaktyvaus kuro pasklido todël ir socialinis jø aprûpinimas turi bûti pasiþiûrëti á dar gyvà, mirtimi kvëpuojantá, kad tik Maskvos gyventojai gavo radiacija oru po visà Europà, o jei radiacijos poveikis Kraðto apsaugos ministerijos ástatymais monstrà, sarkofagu uþdengtà, bet vistiek neuþterðtà maistà. neturi minimaliø ribø, tai tik matematiðkai reglamentuojamas. O ypaè dabar, kai spinduliuojantá ir gràsinantá nauju protrûkiu. Kokios tokio uþterðto maisto bei oro galime apskaièiuoti þalà. Ji bus apytikrë. ministras – medikas, buvæs Sveikatos Ir taip jau 21 metai. poveikio pasekmës þmogaus sveikatai, Hirosimos 150000 aukø padauginæ ið 400 - apsaugos ministras! Ir kriterijai tam yra Pasirodo, þmonija nepasimokë ið gyvybei ir genetikai, netgi po 21 metø vis dar 500 kartø padidëjusios spinduliuotës, gausime pakankami: tarp avarijos likvidatoriø - 35 Hirosimos ir nepakeitë savo poþiûrio á slepiamas. Jei Kremliaus „geleþinæ uþdangà“ apie 70 milijonø apðvitintø europieèiø. proc. buvo su aukðtuoju ir aukðtesniuoju branduolinæ energijà nei karo ginkluotëje, praskleidë B.Jelcino reformos, tai Tiksliau pagal Èernobylio katastrofos iðsilavinimu,taigi juos galima prilyginti nei „taikaus atomo“ frontuose. Nepasimokë TATENOS ir PSO (Pasaulinës sveikatos likvidatoriø duomenis galëtume lyginti, taèiau karininkams ir puskarininkiams. Daugiau ið japonø ir apsaugos priemoniø galimø organizacijos) slaptø sutarèiø kol kas ir ðiø duomenø niekas nevedað kaip pusë – 52,7 proc. – su viduriniu avarijø atveju. Atvirkðèiai, „geleþinëm neiðvieðino niekas. Ir nenuteisë nieko taip Epizodiniø anketavimø duomenimis iðsilavinimu, bei 12,5 proc. su nebaigtu uþdangom“ uþdengë pavojaus galimybæ, pat. Jau vien ðie du faktai rodo, kad Lietuvoje kas deðimtas likvidatorius mirë. viduriniu, galëtø bûti prilyginti kariams. slaptomis tarptautinëmis sutartimis paslëpë branduolinë energija baisi, nesuvaldoma ir Realiai manoma, kad – dvigubai daugiau. Kariø ir kariûnø socialinis aprûpinimas avarijø branduoliniuose objektuose aukas. O visuotinai naikinanti jëga, abejotinos moralës Kas treèias likvidatorius tapo invalidu. Bet Lietuvoje yra þymiai aukðtesnis nei Sodros tuo paèiu paliko visà þmonijà didþiausiame politikø rankose gràsinanti iðtisiems ðá skaièiø labai koreguoja Sveikatos apsaugos pensininkø, todël èernobylieèiai ir jø ðeimos pavojuje, nes niekas negarantuoja, kad tai kontinentams ir netgi pasauliui. ministerijos kvotos invalidumui. Jei bent jau skurde neskæstø. nepasikartos. Nukentëjusi nuo katastrofos Èernobylyje palygintume su Latvijos duomenimis, kur Nubraukus skurdà, bûtina pagarsinti O pasikartojo. Ir JAV atominëje jëgainëje, Europa pakeitë poþiûrá á branduolinæ kvotø nëra, ten pusë likvidatoriø turi mûsø Lietuvos didvyrius, jø vardus aukso ir SSSR – kelis kartus, taèiau maþesniu mastu energetikà, nusprendusi uþdaryti AE ir invalidumo paþymëjimus. raidëm ir iðraðius ir matomiausioje sostinës ir uþgniauþta informacija nepaplito. Pasaulis vietoje jø plëtoti alternatyvià energetikà. Gaila, bet vienintelë Lietuva neturi vietoje – ant Tauro kalno – patalpinus, kad nesuþinojo. Lietuva vienintelë planuoja naujos atominës Èernobylieèius ginanèio ástatymo, kurie visi juos þinotø ir geru þodþiu minëtø. Kukliai „avarija“ vadinamas sprogimas statybà. Nors dar neuþgydytos Èernobylio visose buvusiose SSSR respublikose jau Svarbiausia, kad Tëvynë jø nepamirðtø. Èernobylio AE ðiandien prilyginamas þaizdos, neatlyginta padaryta þala, seniai priimti ir gina bei remia didvyrius, Begalinëj, begalinëj þemëj keturioms Hirosimoms, taèiau, paþvelgus á visuomenë per 21 metus taip ir nesuþinojo iðgelbëjusius Europà tokios pasaulyje dar Að toksai mirtingas be tavæs, radiacinio uþterðimo þemëlapius, visos tiesos bei nëra garantuota, kad tai negirdëtos katastrofos metu. Ar palygintume Að toksai tamsus be tavo rankø. akivaizdþiai matosi jo paplitimo ribos nuo nepasikartos. ástatyminæ bazæ, ar materialinæ pagalbà, ar Kur dët man tà akmená – save – Skandinavijos iki Italijos. Tai yra visa O neþinome mes, pirmoje eilëje, apie socialinæ bûklæ – Lietuvos èernobylieèiai Jei, gimtoji, ne po tavo durim, Centrinë ir Vakarø Europa iðtisà savaitæ tuos tyliuosius didvyrius, kurie plikomis labiausiai nuskriausti. Negauna jokios Kad lengviau bût þmogui po darbø buvo nuo keliø deðimèiø iki keliø ðimtø rankomis, be jokiø apsaugos priemoniø pagalbos, kompensacijø neturi garantijø. Slenkstá perþengti á tavo meilæ… J. Marcinkevièius 4 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) Voruta

Á Vilniø, á Vilniø. Þinia, 1920 m. Jono, ATSIMINIMØ TAKU Lietuvos kariuomenës savanorio, þygis á Vilniø baigësi ties Giedraièiais – ten, ko- Lëna GOCENTIENË, Vilnius vose su gen. L. Þeligovskio legionieriais, Tæsinys. Pradþia nr. 7. atgulë jo bièiuliai puskarininkis Telksnys, eilinis Jonas Kulieðius ir kiti. Dabar vël 1904 m., susituokæs su Elze Rupkalvi- kaièiø bute Palendrëje ir augino be tëvo mu 1993 m. vasarà – vyresnë, o per Atlantà „þygis á Vilniø“. Þinoma, kvieèia á tarnybà ke, pirko 1,5 ha, o 1931 ar 1932 m. pripir- (mirë Sibiro tremtyje) likusià bûsimàjà atvyko lëktuvu ir paklausë: Ar bepaþinsi, Kaune, o vëliau Vilniuje jau kitokie lietu- ko dar 1,0 ha . Tie sklypai buvo ten, kur po mokytojà ir raðytojà Marijà Irenà Siliûtæ kas Tave aplankë?.. Þinoma, gerai ásiþiûrë- viai – komisarai, kurie prokuratûroje pristi- þemës reformos gyveno Þukauskiai. Greta (Siliaus ir Kasputikës-Silienës dukterá), jau á netikëtos vieðnios veidà ir, paþinusi jau- go teisës specialistø, o èia kaþkas prisiminë buvo Gandrinë, t.y. Tutlio ganyklos (ðian- kuri, vëliau emigravo á Australijà. nystës draugæ, atsakiau: Ar ne Ðiûlë bûsi?.. tautininkams nenusilenkusá varpininkà Jo- dien èia – vandens tvenkinys). Pats Tutlio Vyresnysis sûnus Dovas vedë Lili Ðnei- Romano Srûgio teta Mina Srûgikë-Ru- nà Gocentà, mano bûsimà vyrà, dirbantá ad- ûkis – vaþiuojant á Gardamà ant kalnelio deraitikæ ið Tauragës ir susilaukë trijø vaikø: ðinski ið JAV á Naumiestá buvo atvaþiavusi vokatu Naumiestyje. Þinoma, jis nepartinis. po kaire ranka. Tutlys – geraðirdis viengun- Jonuko, Jurgio (Bruno) ir Rûtos (yra JAV). 1939 metais. Jai iðvykus atgalios, liko jos Bet èia ne nomenklatûros pareigos, o ir sky- gis, kurio dvi seserys buvo iðvykusios á Af- Jonas vedë Emà Ðikidans ið Naumies- amerikoniðkø dailiø drabuþiø, kokiø èia ne- rius viso labo civilinis teisminis... rikà. Srûgis, neturëjæs ið kur savø ðiaudø im- èio ir susilaukë Reginos (gyvena Vokieti- turëjome. Pasiteiravau, kà su jais darys. Man 1939 m. Vilniø gràþinus Lietuvai, á já ti, uþ staliaus ar dailidës darbus ið Tutlio joje) ir Romano (JAV; Lietuva). Ema mi- senoji Srûgienë atsakë: Tu ir taip ponà ga- ëmë keltis valdþios ástaigos ið Kauno. Èia kiek valiojo jø galëjo veþtis: Krauki,t kiek rë Vokietijoje. Jø namuose Cipariuose tar- vai, tau jø nereiks... su Lietuvos SSR prokuratûra persikëlë tik telpa. Be to, Gandrinëje, ataugus dobilø navo mano sesuo Olga – augino vaikus. 1940 metø vasarà ið ðaunaus uniformuo- (1941 I 15, treèiadienis) ir mano Jonas. atolui, Tutlys leido ganyti ir dvi karves. Vëliau ir savo pirmàjà dukterá krikðtijo Re- to Lietuvos kariuomenës kario buvo gautas Prokuratûra ásikûrë greta Arkikatedros, Tutlio senai motinai tëvas jau ið anksto ginos vardu. portretas su áraðu: Ilgai atminèiai tau sesute Barboros Radvilaitës g. nr. 9. Iðsinuoma- turëjo padaryti prabangø karstà (grabà) – Mina iðtekëjo uþ Ruðinkio, vaikø ne- nuo tavo brolio Viliaus. Tauragë, 1940 VII vo vieno kambario butà Uosto g. 5 - 3 kie- jis bent mënesá stovëjo Srûgiø kamaroje. turëjo. Antrà kartà iðtekëjo uþ Juozo Wa- 18. Po trijø mënesiø pasiëkë kita fotografija me (dab. Pamënkalnio Nr.7?). Perëjus gat- Deja, po karo geraðirdá Tutlá sovietai ið- tebur. Gyveno JAV. – brolis jau ant ant þirgo: Ilgai atminèiai tau væ ir pora þingsniø deðiniau – buvo par- veþë á Sibirà. Jø graþusis medinis namas po karo ið sesute nuo mano kariðko gyvenimo. Ðitas duotuvë. Mûsø namo áëjimas á kiemà tu- 1935 ar 1936 m., atlikus þemës pertvar- Cipariø perkeltas á Ðylius, kur buvo áreng- plentas eina in Ðiaulius. Sesutei Lienai Srû- rëjo masyvius pakabinamus vartus. Tvar- kymà Naumiesèio apylinkëje, Srûgys þemæ ta mokykla. gytei. Vilius Srûgis, 2-ojo Ulonø pulko S. kà priþiûrëjo kiemsargis. persikëlë prie namø Sodø gatvëje. Èia jos Veèiorovski – jos tëvas dirbo Cipariuo- K. eskadronas. Bubiai, Ðiauliø apsk., 1940 Po vestuviø Naumiestyje (1941 II 14, buvo jau 2,63 ha – tarp Geèø (ant Cipariø) se Dovo Srûgio dirbtuvëje. X. Foto K. Tamuèio, Aukðtelkë. penktadienis) á Vilniø persikëliau ir að – ir Kairienës (ant miesto). Uþ þemës galo Naumiesèio ubagynas. Prie R. katali- Draugë ið Deguèiø, bûsimoji brolienë èia padarytos fotografijos su jaunamartës ëjo þemës kelias ið laukø á miestelá. Anks- kø baþnyèios, pakalnëje, ir dabar tebesto- (iðtekëjo uþ brolio Viliaus) áteikë ir savo rûbais (Art[ykuù] fot[ograficznij] St. Kry- èiau þemæ èia turëjo Jurkðaièiai, kurie gy- vi medinis ilgokas ubagynës trobesys: Kui- fotografijà, kurioje – su skrybëlaite, puoðta siak; Vilnius, Didþioji g. 41 - 10, 1941 II veno Sodø gatvëje: einant á miestelio centrà sio sesuo, gráþusi tarpukaryje ið Afrikos, já gëlelëmis, sage. Kitoje pusëje áraðë: Atver- 24). Taigi mano ir Naumiesèio advokato, o – deðinëje pusëje arba prieðais mano dëdæ buvo dovanai pastaèiusi. Trobesio funda- tus savo albumà, atmink ir mane. Ilgam pri- tuo metu jau Prokuratûros Vilniuje tarnau- Adomà Rupkalvá (Adomas †1970, þmona torës vardas buvo áraðytas lentoje, prikal- siminimui savo gerai draugei L. Srûgytei nuo tojo Jono Gocento jungtuves, ðliûbà ðven- Anë †1988). toje ant sienos. Srûgienë ðvelnioms ir ge- M[artos] Kairytës. Deguèiai, 1940 VIII 11. tëme Naumiestyje. Prie ilgo stalo tëvø na- Sodø gatvës kaimynai: Geèienë, Zoliai, roms ubagynës gyventojoms duodavo verp- Dar viena jaunos moters fotografija. Jà muose sutilpo daug giminiø naumiestiðkiø Bastakiai, Balniai (pirko ið Eidikiø), Rup- ti vilnas, o uþ tai atsilygindavo maistu. Kui- esu gavusi ið draugës, su kuria kartu eidavo- ið Sodo gatvës, Cipariø... kalviai. sys turëjo krautuvæ, atveþdavo saldainiø. me á chorà. Èia ji su lauko ramunëmis ir, Visai atsitiktinai prieð pat karo pradþià Prie Balniø þemës buvo bendras durpy- Elena Gocentienë,1991 XII 3 þinoma, ðypsosi: Atminèiai. Taip praeis ir ið Vilniaus iðvaþiavau á Naumiestá (J.J. Go- nas. Èia vaikai maudësi, o tokia Kastë ið mies- Apie audinius, uþvalkalus. Geltonas mûsø jaunystës dienos. Liks tik sapnas gra- centas kalendorëlyje áraðë: 1941 VI 8: Þmo- telio drabuþius èia plovësi, þydam vandenis audinys buvo vyro sesutei Elzutei átaisytas þus. Branguti Dr. Lënutæ, prisimink! Kada nelæ iðleidau pas mamà.). Dar kartà á Vilniø neðë. Nors ir buvo kreivø akiø, viena – á vari- kraitis – jai anksti mirus, atidavë Jonui Go- svajosi viena ir ðirdá spaus skausmai, paþvelk mëginau sugráþti tø paèiø metø rudená (VI- ná, kita – á gariná, bet iðtekëjo uþ Endzilaièio. centui (vaikaièiui). Greièiausiai bus aus- á mane nors kartà kaip ðypsanti saulutë. Dr. II 17: Lënutë atvyko), taèiau buvo sunku su Po durpyno muldupius knibþdëjo var- tas Marës Katrës Gocentienës. Mina Karaliûtë. Sugintai, 30 X 1940. maistu ir vël teko man vienai iðvaþiuoti á loþgalviai. Brolis Vilius gaudë karosus su Baltas su raudonais apklotas ant lovos Karo metu, kai buvo dideli þmoniø bë- Naumiestá (XI 8: Þmonelæ iðleidau pas ma- krepðiu po durpynà. Jø tiek prineðdavo, kad – já turëjo Jonas J. Gocentas. Baltas su rau- gimai, Mina ið Sugintø þuvo... mà.). Tuo metu jau gyvenome name prie gat- nevaliodavom suvalgyti. donais uþvalkalas ant patalø (kaip pagal- Pirmas karo rytmetys Naumiestyje. Þ- vës, pirmame aukðte – maþi langeliai á gat- Kà Srûgiai sëjo, augino, penëjo? vë) – taip pat Jono J. Gocento. monës Naumiestyje kalbëjo, kad kaþkur vyks- væ, áëjimas á koridoriø ið vartø praëjimo. Pusëje hektaro þemës sëjo 1 cnt rugiø. Á E. G., 1992 XII 14, ðeðtadienis ta manevrai. Dar prieð karà eidavau pasitikti vyro, ðià þemæ kas du metai vieneriems metams Juodo ðilko pagalvës uþvalkalas, kuria- Tà rytmetá (1941 VI 22) batsiuvys Frei- gráþtanèio ið darbo ar einanèio pietø ið B. sëdavo dobilus – sëjomaina, kad atsigautu me iðsiuvinëti trys raudoni bijûnai su la- takas ëjo Sodø gatve – vedësi arklá ið ganyk- Radvilaitës g., kur buvo Prokuratûros rû- dirva. Ketvirtyje hektaro sodino 15 cnt bul- peliais – turëjo? Jonas J. Gocentas. lø. Mano mama Elzë Srûgienë ir teiraujasi mai (dab. Vidaus reikalø ministerija). Lai- viø. Taip pat sëdavo mieþiø (aviþas – retai, Siuvinëta balta staltiesëlë (50x50 cm). Freitako: Ar jau manevrai? Ðis ir atsakæs: ko turëjau daug, nebuvo kà daryti. 1941 m. nes buvo maþai þemës). Siuvinëjo Ema Ðikidansikë-Srûgienë. 1941 Taip taip, jau manevrai... pavasará Evangelikø liuteronø kapinëse lai- Augino du bekonus (þiemai) ir keturis m. pavasará iðrepatrijuodami á Vokietijà per- Deja deja, tai jau buvo ne manevrai, o dojo be kunigo ev. liuteronà Stanaitá (kilæs parðelius iki þiemos. Kartais ir laðininæ au- davë (kartu su nedideliu kriðtolo dubenë- karas. Ið eilës jau antras pasaulinis. Ir ëjo jis nuo Jurbarko) – aplankydavome ðias neto- gindavo (vienà, 1939 - 40 m.). Iki þemës liu, ið kurio kunigas Jekelis namuose krikð- nuo Kulieðø Klaipëdos kraðte, per Nau- liese namø ant kalno esanèias ir graþiai tvar- pertvarkymo (apie 1935 m.) buvo bendros tijo Romanà Srûgá, bei paukðtienos þirklë- miestá, á Lietuvos gilumà. Ðvintanèiame bir- komas kapines (fotografija 1941 IX 7; ka- ganyklos, ir turëjo dvi karves, o padalinus mis, su uþraðu Garantie Stahl, man, Lënai. þelio danguje – proþektoriø ðleifai, ðviesos... pinës veikë 1809 – 1958, sunaikintos jas – liko tik viena þaloji…. Visada buvo ir E. G., 2002 VII 30, antradienis Vokietijos vermachtas praþygiavo, pra- 1975?), buvome nuëjæ ir á Vokieèiø gatvæ, viðtø – apie deðimt. Namuose teko darþus Kapø sargai, priþiûrëtojai, kiti asme- vaþiavo staigiai: Moment ir nëra. kurioje nuo 1940 m. nebeveikë Ev. liutero- sodinti ir ravëti, kitus darbus dirbti. Beje, nys. Naumiesèio evangelikø liuteronø ka- Toks tad buvo tas keistas, netikëtas pir- nø baþnyèia. kartà ið katalikø teko pirkti telyèià, kuri tuo- piniø tvarkai iðlaikyt buvo sargas ir pri- mas karo rytmetys. Vaþiuodamas 1941 m. á Vokietijà, buvo jau jauèio norëjo – taigi, su tokia preke par- þiûrëtojas. Priþiûrëjo Herta Tydek[aitë], E. G. 1987 X 20 uþëjæs naumiestiðkis Valinèius, kurio þmo- davëjai prigavo mus. Bronius Èesnauskas. Gali papasakoti Pa- Vyro mama – giedotoja. Paþintis su Jo- na – viena ið Bertulinskikiø. Uþ teisininko Per I pasauliná karà nudegë þydø sina- galikë, pusbroliø mergelë, kuri buvo áþeg- nu, bûsimu vyru. Budynëje, laidotuvëse ar darbà jis sumokëjo viðtos kiauðiniais. Jø bu- goga, mûsø vadinta ðkala. Prieð 1930 m. jà nota su Olga Srûgike-Milkintiene. Kapø surinkime ji, Marë Katrë Endrulikë-Gocen- vo tiek daug, kad trynius á kavà suleidome, atstatë ir ðventino. Dalyvavo ir stalius An- sargai: Radavièius (iki 1974 m.), Paraki- tienë (1872 – 1942) turëdavo vesti giesmes. o baltymus teko iðmesti. Þmonës tuomet sas Srûgis. Jam taipgi davë valgyt kaip ir ninkas (po to). Sakytojas, po karo ir kunigas, F. Megnius buvo turtingi ir galëjo á namus visko pri- þydams – kvietë kaip medþio darbus ðkalo- Augustë (Gustë) Bickaitë (1904 - (Lietuvos latvis nuo Viekðniø) praðydavo: neðti. Jam á akis krito mano portretas, da- je atlikusá meistrà. Durys, langø rëmai bu- 1993), o sûnus Jonas Bicka. Kalbëjo, kad Na, Gocentien, vesk [giesmæ]. Vyro mamos rytas dar Naumiestyje þydo fotografo S. vo daugybës naumiestiðkiø namuose. jo susilaukë nuo tokio Leciaus, kataliko. namuose buvo ir surinkimai. Svetaunas Bliumbergo. Vëliau suþinojome, kad karo 1939 m. þiemà kiaules – bekonus, laði- Gustë ne tik savo gëlynus graþiai priþiûrë- þmogus – po surinkimo ir pietø ar vakarie- metu Valinèius buvo mobilizuotas á vokie- nines – suveþë á Kulieðus (èia ties praleidi- jo prie namo Dariaus ir Girëno gatvëje, nës kvietë. E. G. 1992 XII 14 èiø kariuomenæ ir þuvo. mo punktu baigësi Klaipëdos kraðto siau- bet ir á netolimas evangelikø kapines jø Kaip susipaþinome su Jonu, mano bûsi- Kitaip su maistu buvo karui prasidëjus. rasis geleþinkelis ið Ðilutës) – eilë stovëjo nuneðdavo pasodinti. mu vyru? Gerai kad turëta bent rûkytø deðrø, bet prie net iki Naumiesèio evangelikø baþnyèios. Kita Bickaitë, Marta, pirmajai Junka- Á ðokius netraukë, buvau tam nepaslan- jø nuolatos pristigdavo duonos... Ir Srûgienë vienà kiaulæ tuokart veþë. Ji ir rio þmonai mirus, su juo suëjo gyventi. ki, lebeda. Bet mëgau chorinæ giesmæ – su Maisto stygius – ne pati blogiausia nau- sakë, kad Klaipëdos kraðtas buvo pilnas pri- Draugës, fotografijos atminèiai. Ið kitomis vienmetëmis draugëmis lankiau pa- jiena. Per paþástamus netruko pasiekti þi- veþtas bekonø, laðininiø kiauliø, o viskas Deguèiø paþinojau mûsø parapijietes Ol- rapijos ir jaunalietuviø chorus. Á ðventes, ku- nia apie sudaromus sovietiniø darbuotojø atiteko Hitleriui. gà ir Natali Kiaupaitikes, Urðulæ Timpi- riose bûtinai dalyvaudavo mûsø choras, su- sàraðus. Nors mano vyras dirbo prokuratû- E. G. 1992 III 4 ir XII 14, ðeðtadienis kæ. Natali karo metu þuvo Tauragëje. Ur- sieidavo gausybë þmoniø. Pamenu, kad á ros civiliniame teisminiame skyriuje ir bu- Cipariø Srûgiai. Dovas Srûgis (1878? ðulë, mûsø vadinama Ðiûlë, turëjo du bro- Naumiestá su mandolina atvykdavo net ið vo nepartinis, bet tuomet nieko negalëjai – 1939) ir Buðë Junkarikë, darbðti kaip vë- lius – Artûrà, vëliau diakonà ir kunigà Sar- Paðyðio, kuris buvo Klaipëdos kraðte... nuspëti kas ir kaip gali bûti. Todël, suþino- jas siuvëja, kilusi ið kaimo (Grigaliðkiø?) tininkuose, ir Andriø. Per karo audras at- Taigi kur susipaþinome? Po pamaldø, jæs apie galimybæ vël dirbti Naumiestyje, nuo Deguèiø pusës susituokë prieð 1898, sidûrë JAV, iðtekëjo uþ kunigo Bleizgio. choro repeticijø bûsimasis vyras Jonas jau- Jonas nedelsdamas iðvyko. Vyro kalendo- ásikûrë Cipariuose. Jos dukters Rûtos vyras, taipgi kunigas – nimà pasikviesdavo á savo advokato raðtinæ rëlyje tuomet pasiþymëta: 1941 XII 13, bu- Jie susilaukë trijø vaikø: Dovo (1898 – Algimantas Þilinskas, klebonaujantis Ið- ir nuomojamà butà, kuris buvo netoliese vo pavojus. Kelionë á gimtàjà parapijà uþ- 1939 rudená), Jono (1902? – 1966 VIII), Mi- ganytojo lietuviø evangelikø liuteronø pa- baþnyèios. Su jais ateidavau ir að. Èia virë- truko net tris dienas: 1941 XII 16, ið Vil- nos (g.1906). Visi 1941 m. iðvyko á Vokietijà. rapijoje Toronte (Kanada). 2003 m. rug- me arbatà, kavà, o Jonas padëdavo ant stalo niaus á Kaunà; 1941 XII 19, pas þmonelæ Buðës sesuo Marë Junkarikë buvo su pjûèio 10 d., sulaukusi 91 metø, Ðiûlë pa- visokiø skanumynø. Taip ir susipaþinome, kalbos trûkumu (nebylë?). Ji gyveno Lau- simirë. Labai pradþiugino savo apsilanky- o vëliau ir susidraugavome. Tæsinys kitame numeryje Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 5 Armanavièiø Romos katalikø parapijos lietuviai Aleksandras ADAMKAVIÈIUS, Vilnius

Tæsinys. Pradþia nr. 8 netapatino. Tà patvirtina 1795 m. daugelis Tvereèiaus, Gudutiðkiø, Ðvenèioniø para- Sunku vienareikðmiðkai pasakyti, kada graikø katalikø metrikø knygø. Tuo metu pijø. Jie ásikûrë dviejuose kaimuose – Zy- pirmieji lietuviai ásikûrë ðioje teritorijoje. dalis gyventojø dar vadino save lietuviais. liø (Sinicy) ir Baltàjojo Dvaro. Nëra tiksliø duomenø, kas jie buvo. Tik aið- Gal tai buvo nauji atvykëliai? Paþvelkime á Atvykæ lietuviai ásigydavo ið nusigyvenu- ku, jog pradþioje èia gyveno baltai, vëliau Dysnos apskrities, kurioje buvo ir Armana- siø dvasininkø þemës ir keldavosi iðtisomis suslavëjæ. vièiø Romos katalikø parapijos gyventojø ðeimomis, steigdavo ûkius, kai kurie jø kurda- vo ðeimas èia. Pirmà kartà ðiame regione su- skambo lietuviø kalba. Vietiniai atvykëlius pri- ëmë draugiðkai. Jokiø tarpracionaliniø kon- fliktø nebuvo. Lietuvius vietos gyventojai va- dino litviakais. Ðis vardas iðliko iki ðiø dienø. Apie persikëleliø buitá ir bûtá þiniø iðli- kæ maþai. 1909 m. geguþës 21 d. baltarusiø laikraðtyje, „Naða niva“ straipsnyje apie Ar- manavièius, raðoma: „Prieð 15 metø atsi- rado pas mus ir lietuviø. Jie ásigijo dvi val- das ir ákûrë jose sodybas (...) Visi baltaru- siai, sentikiai, þydai, lietuviai pas mus su- gyvena taikiai.“ 1911 m. vasario 17 d. ðiame laikraðtyje eiliná kartà apie Armanavièius raðoma: „Apie Armanavièius daug dideliø kaimø, kuriuose gyvena vien baltarusiai katalikai, yra ir 20 – 30 lietuviø persikëlëliø namø. Ir ðtai atsitiko toks dalykas. Mes, baltarusiai, nuolatiniai ðiø vietø gyventojai, bet nieka- da baþnyèioje nevyko pamaldos baltarusiø Kunigas Adomas Masiulionis kalba, tik lenkiðkai. Taèiau, kai tik atvyko lietuviai, ið karto pradëjo lietuviðkai giedo- ti, kalbëti, jie pasiekë ir daug ko kito“. Ðá medþiagos beveik nëra. Beje, minëtoje baþ- reiðkiná papildo ir kiti liudijimai, patvirti- nyèioje buvo ir keletas lietuviø kunigø. na Armanavièiø baþnyèios ataskaitos, kur Kunigas Pilypas Bûdvytis gimë 1859 1911 m. raðoma: „Evangelija visada skai- metais. Áðventintas á kunigus 1884 m. Ar- toma lenkø ir lietuviø kalbomis.“ manavièiø baþnyèios klebonu buvo nuo 1923 metø áraðas: „Per 40 -ties valandø 1900 02 20 iki 1909 01 07. Jis 1903 metais pamaldas 2 pamokslai sakomi lenkø kalba árengë akmeninius laiptus á Armanavièiø ir kartais lietuviø kalba: Tad dargi 1930 me- baþnyèià, 1904 m. – ávairiaspalviø cementi- tais lietuviø kalba skambëjo ne tik buityje, niø plyteliø baþnyèios grindis. Kunigas mi- bet ir Armanavièiø baþnyèioje. Ðis faktas rë 1909 01 07 Armanavièiuose. Èia ir palai- vargu ar þinomas netgi Baltarusijos lietuviø dotas. Vëliau jam buvo pastatytas antkapi- istorijos tyrinëtojams, nes ir apie minëtàjá nis paminklas su áraðais lietuviø ir lenkø kal- bomis. Paminklas iðlikæs iki ðiø dienø. Tæsinys kitame numeryje Stepanpolės srities kaimo bendruomenės 1910 m. kovo 1 d. Skirtinės žemės kiekis ų ū ų ė Nam ( ki ) Kaimo bendruomen s č Kvadratinių skai ius Dešimtinių sieksnių Stepanpolės 104 462 1601 Elnenskos 39 242 878 Kunigas dr. Alfonsas Bobièius (kairëje) su vikaru Vincentu Labanu Armanovièiuose. Аleksandro 51 201 270 1929 m. po iðkëlimo á kità parapijà. 1930 m. Armanovièiuose baigësi lietuviø kalbos pamaldos. Zengmantovo 35 138 800 Šendinskoo 27 137 1200 Baltiðkàsias regiono ðaknis primena ávai- statistiniai duomenys. To meto statistiniai Monazylo 35 215 2300 rûs ðios þemës vietovardþiai – kaimø, upiø, duomenys taip pat atspindëjo ne parapijø, o Ivanovo 40 197 820 eþerø, o taip pat daugelio þmoniø pavardës: apskrièiø padëtá. Tad ið bendrø apskrities Boluovskion o 46 216 168 Smulka, Þvirba, Protas, Maþeika, Tijûnëlis, duomenø ir galima suþinoti apie ávairias ðio Puka ir t. t. Taèiau ðie þmonës jau nebetapa- regiono tautybes, tame tarpe ir lietuvius. Juzefo 72 289 2209 tina savæs su dabartiniais lietuviais, o daþnai Ið pateiktø darbø matyti, jog lietuviø Baltojo Dvaro* 89 445 1477 net neátaria savo pavardþiø lietuviðkumo. bendras skaièius ir jø procentinis santykis Krasnogovskior o 26 136 2100 Ðio regiono lietuviø istorijà sàlyginai ga- su vietos gyventojais ypatingai nesikeitë. Karilovskiou o 7 33 1400 lima iðskirti á 2 laikotarpius. Pirmasis – et- Antruoju laikotarpiu lietuviai masiðkai plû- Liudvinovskioo 37 405 2072 Sinicko* 56 275 - Iš viso 714 *žvaigždute pažymėtos lietuvių bendruomenės Stepanpolės valsčiaus bendruomenės pagal žemės mokesčius Nuosava žemė ų ū ų ė Nam ( ki ) Kaimo bendruomen s č Kvadratinių skai ius Dešimttiniøųjų sieksnių Kozulino 12 64 - Baltojo Dvaro* 5 87 - Klatkovo 2 40 - Petranislovo* 3 40 - Kairų Jurgeliškių* 3 40 - Širinovo 4 75 - Stepanpolioës 4 60 - Šalcovo* 2 35 - Bučelių* 3 40 1700 ų Prie kunigo Pilypo Bûdvièiaus paminklo su lietuviðku uþraðu ðalia Armonavièiø Sinic * 15 153 200 č baþnyèios, Dr. Kazimieras Garðva (kairëje) P elnikovo 5 62 2260 Čerepovo 5 89 1540 Chodanenkovo 4 76 1720 niniø lietuviø asimiliacija su atvykëliais sla- do ið tankiai jø apgyventø srièiø á ðias vieto- vais. Ðio proceso pradþia neaiðki, taèiau ves.Pirmieji lietuviai ðiuo laikotarpiu á Ar- Zengmantovo 6 118 2062 ė ų ė XVII amþiuje atvykëliai savæs su senbuviais manavièiø parapijà atvyko 1890 metais ið * Žvaigždute pažym tos lietuvi bendruomen s 6 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) Voruta Siemens arenoje pirmà kartà skambës Rytø Vilniaus „Ryto“ vidurinës Lietuvos mokyklø moksleiviø dainos ir mokyklos muziejui 10 metø

suksis ðokëjø poros Truputis istorijos kraðtotyros bûrelio nariai, taip pat ávairiø kla- Jonas RUMÐA, Vilnius 2006 metais „Ryto“ vidurinës mokyklos siø mokiniai. Projektai pristatomi ne vien savivaldybës, miesto atvyks po 400 – 500 kolektyvas ðventë 30-ties metø jubiliejø. At- mokyklos bendruomenei, bet ir Vilniaus, Geguþës 11 d. Siemens arenoje Vilniu- þmoniø. Maþdaug tiek þiûrovø gali sutal- vërusi duris 1976 metais, iðleidusi XXIX lai- Kauno mokykloms, Respublikos jaunie- je Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamen- pinti Siemens arena, kurios nuomos iðlai- das, mokykla tæsia ir kuria naujà savo gyveni- siems muziejininkø bûreliø nariams. Kas- tas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës das padengë Vilniaus miesto savivaldybë. mo puslapá. Per 30 metø mokyklà 5 mokiniai met ieðkoma naujø veiklos formø, kurios lei- kartu su Vilniaus apskrities virðininko ad- Esame jai dëkingi“. baigë aukso medaliu, 50 mokiniø sidabro me- dþia atsiskleisti asmenybës formavimuisi ir ministracija rengia Rytø Lietuvos mokyk- Ðventëje dalyvaus ir þinomi atlikëjai Ve- daliu, 46 – su pagyrimu. tobulëjimui. Projektai ádomûs savo turiniu, lø moksleiviø menø festivalá „Rytø Lietu- ronika Povilionienë, Povilas Meðkëla, Ra- Mokyklos kraðtotyros bûrelio veikla pra- raiðkos forma, gal todël jie patrauklûs moki- vos þiedas“. Jame dalyvaus per 20 savival- failas Karpis, Vladas Kovaliovas. sidëjo dar 1978 metais. Mokyklos istorijoje niams. Ypaè ásimintinas buvo Kauno jaunø- dybiø atrinktø meno kolektyvø ir daugiau Festivalio metu bus pristatyta Rytø Lie- minima, jog tais metais mokykloje atidary- jø turistø centro vykdytas projektas „Kur se- kaip 400 jaunøjø atlikëjø. Jie atvyks ið Ig- tuvos rajonø savivaldybiø dailës ir menø tas kraðtotyros muziejus. Nuo minëtø iki noliai godas godojo“, kurio metu ne tik pri- nalinos, Trakø, Ukmergës, Ðvenèioniø, Ðir- mokyklø mokiniø autoriniø darbø paroda 1986 metø ðiam muziejui vadovavo moky- statytas projektas, bet ir aplankytos unika- vintø, Ðalèininkø rajonø, Visagino miesto „Mano gimtinë“. tojas Kazimieras Blaþys (muziejus buvo ákur- lios istorinës vietos. Vien tai, kad projektas ir Elektrënø savivaldybës. Á festivalá pa- Festivalio metu bus iðkilmingai áteik- tas istorijos kabinete). Mokytojas taip pat va- buvo pristatytas Kauno pilies menëje, pali- kviestas Vilniaus B. Dvariono muzikos mo- tos Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa- dovavo ir kraðtotyros bûreliui. ko neiðdildomà áspûdá. kyklos vaikø choras. mento ásteigtos Stanislovo Rapolionio pre- 1990/1991 ir 1991/1992 mokslo metais Projektø metu sukaupta medþiaga nau- „Toká festivalá rengiame pirmà kartà, – mijos uþ Rytø Lietuvos kultûros ir ðvieti- kraðtotyros bûreliui vadovavo istorijos mo- dojama ávairiø dalykø – etikos, muzikos, lie- sakë Tautiniø maþumø ir iðeivijos departa- mo sklaidà. Jos paskirtos Ðalèininkø rajo- kytoja Jûratë Blaþytë. Surinkta kraðtotyrinë tuviø kalbos, tikybos, pilietinës visuomenës mento Rytø Lietuvos programos poskyrio no Eiðiðkiø S. Rapolionio gimnazijos mo- medþiaga: „Kalendorinës, ðeimos ir religi- pagrindø pamokose. vedëjas, vienas ið festivalio organizatoriø kytojui metodininkui, poetui ir dailininkui nës ðventës“. Daug keliauta istorinëmis vie- Bene pats didþiausias ir sëkmingiausias Alfonsas Kairys. – Tai didelë atsakomybë. Vytautui Dailidkai uþ knygas „Paklydusio tomis, ne kartà dalyvauta talkose tvarkant projektas, vykdytas 2005/2006 mokslo me- pavasario godos“ bei „Tautiniø tradicijø Kad ðventë vyktø sklandþiai, paliktø vi- Karoliniðkiø miðkelá, atlikti kiti darbai. Nuo tais, buvo apie Dariø Gerbutavièiø, þuvusá puoselëjimas“ ir istorijos ir politologijos siems daug gerø áspûdþiø, priklauso ne tik 1993 02 01 bûreliui vadovauja istorijos mo- 1991 metø sausio 13-ajà prie televizijos bokð- mokytojui ekspertui ið Visagino Algirdui nuo organizatoriø, bet ir nuo dalyviø, mo- to – buvusio mûsø mokyklos mokinio kny- Kavaliauskui. Jis paraðë keletà knygø apie kytoja Vilma Riabovienë. kyklø, kuriø kolektyvai dalyvaus festivaly- savo miestà. Tai „Visaginas, 1975 – 1999“, 1997 05 01 atidarytas mokyklos muzie- gos „Sausio 13 -toji – Lietuvos dvasios per- je, nuo savivaldybiø. Norime, kad kuo „Jaunojo visaginieèio portretas“, „Visagi- jus. Pradþioje muziejus buvo ásikûræs pirma- galë“ bei videofilmo „Dariø Gerbutavièiø daugiau þiûrovø atvyktø ið rajonø. Laukia- nas, 1972 – 2002“ ir „Jûsø laukia Visagi- me aukðte, ðalia technologijø kabineto, ne- prisimenant“ sukûrimas. Knygà iðleido lei- me mokiniø, jø tëvø, mokytojø, ypaè ið tø nas“. Laureatams bus áteiktos S. Rapolio- dideliame kambarëlyje. Pradëta raðyti mo- dykla „Versus Aureus“. Ðis projektas buvo mokyklø, kuriø meno kolektyvai pasirodys nio skulptûrëlës. Jø autorius – þymus skulp- kyklos istorijà, rinkti duomenis apie dirban- ne tik ádomus, bet ir turi didelæ iðliekamàjà scenoje. Tikimës, kad ið kiekvieno rajono, torius Konstantinas Bogdanas. èius ir dirbusius mokytojus, organizuojamos vertæ. parodos, susitikimai, kaupiami muziejaus Ðiuo metu mokykla, ruoðdamasi mokyk- eksponatai. los muziejaus 10 -meèiui, vykdo projektà LITERATAI SUSITIKO TURGELIUOSE Per 10 metø egzistavimo laikotarpá á krað- „Moèiutës skrynià pravërus“, kuriame da- totyros bûrelio bei jaunøjø muziejininkø lyvauja 5 – 11 klasiø mokiniai. 6 – 7 klasiø veiklà ásitraukë per 300 aktyviø dalyviø, ku- mokiniai dalyvauja etniniø regionø varþytu- rie talkino ruoðiant parodas, lankë jaunøjø vëse, kiti ruoðia parodà mokyklos muzieju- kraðtotyrininkø bûrelá Vilniaus jaunøjø tu- je, pieðia, dalyvauja viktorinoje. Á renginá pa- ristø centre, baigë jaunojo kraðtotyrininko kviesti ir kitø Vilniaus miesto mokyklø mo- mokyklà, gavo neformaliojo ugdymo veik- kiniai, kurie pristatys savo programas. los paþymëjimus. Bûrelio nariai kasmet da- Mokyklos muziejus lankomas, vien per lyvauja kraðtotyros ekspedicijose, jø surink- 2005/2006 mokslo metus muziejø aplankë ta tiriamoji medþiaga, nuotraukos, uþraðyti virð 2000 lankytojø. Savo fonduose muzie- pasakojimai iðties turi unikalià iðliekamàjà jus turi sukaupæs apie 400 eksponatø, kurie reikðmæ. Kraðtotyros bûrelio nariai, mokyk- naudojami parodø, pamokø, neformaliojo los muziejus ne kartà dalyvavo tiek naciona- ugdymo uþsiëmimø metu. Mokyklos muzie- linëje jaunøjø kraðtotyrininkø ekspedicijoje, juje rengiamos parodos, vyksta pamokos, jau- tiek respublikinëje mokykliniø muziejø ap- nosios gidës gali papasakoti mokyklos bei þiûroje, kur mokiniø darbai buvo puikiai muziejaus istorijà, vyksta neformaliojo ug- ávertinti. Bûrelio nariai talkina mokyklos dymo uþsiëmimai, susitikimai. Manau, kad bendruomenei vedant ávairias kalendorines geriausià atliekamo darbo ávertinimà duoda ðventes, kitus renginius, patys jam organizuo- patys mokiniai, kuriems muziejus yra pa- ja, vykdo projektus, rengia viktorinas. Edu- trauklus, ádomus, turiningas, á já norima uþ- kacinës programos jau eilæ metø vykdomos: eiti. Ðtai kokios 10 – klasiø mokiniø mintys: · su Nacionaliniu muziejumi: „Paþintinë O ðtai kà apie muziejø raðo jau greit iðei- edukacinë programa“ jaunesniøjø klasiø mo- sianantys – 12 -tø klasiø mokiniai: Joks ki- kiniams bei projektas „Ðio amþiaus datos – tas muziejus nebus man toks artimas ir savas tarsi gairës“, skirtas Vilniaus Didþiojo Sei- kaip ðis. Juk tiek kartø teko jame bûti, þiûrë- Ðventës dalyviai mo 100-meèiui paminëti. ti nuotraukas, kurios pasikeièia kasmet, bet · su Taikomosios dailës muziejumi: „Val- paþástami veidai iðlieka tokie pat. Labai ma- dovø rûmai“ ir „LDK vëliavos“. lonu, kad kiekvieno RYTIEÈIO bent maþa Atkelta ið 1 p. · Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas kuriamos istorijos dalis iðliks kitoms kar- Jau treèià kartà ðio renginio metu orga- ninkø literatas, istorijos mokytojas, publi- „Ten, kur senoliai godas godojo” vykdytas toms. Nora Ieva Babravièiûtë, 12a klasë nizuojamas Karolio Ðirvinsko premijos li- cistas, paraðæs daug straipsniø apie mûsø kartu su Vilniaus jaunøjø turistø centru. Pro- Mokytoja V. Riabovienë yra tikra ðaunuo- teratø konkursas. Ðià premijà ásteigë tradi- kraðtà, Antanas Lesys. jektà vykdë 7 klasiø jaunieji kraðtotyrinin- lë! Mokyklos muziejus yra ne tik „dël gro- cinio respublikinio renginio „Vaiþganto skai- Po ekskursijos ir literatø konkurso vy- kai. Jame pristatëme Karoliniðkiø mikrora- þio“, jis taip pat yra puiki edukacinë priemo- tymai“ organizacinio komiteto narë Aldo- ko vakaronë – kûrybos skaitymai, buvo pa- jonà, senuosius senoliø rakandus, kalbëjo- në. Labai puiku, kad mokytoja, padedama na Ðirvinskienë – þuvusio sûnaus literato, skelbti Karolio Ðirvinsko premijos laurea- me apie paproèius ir tradicijas, kokius dar- mokiniø, saugo mokyklos bei apskritai Lie- tautodailininko Karolio Ðirvinsko atmini- tai. Vertinimo komisijos narys, þinomas po- bus moka dirbti mokiniai. Pateikëme ir se- tuvos istorijos aspektus. mui. Premijos tikslas – suaktyvinti literatø etas Vacys Reimeris, paþymëjo, kad buvo noviná pyrago receptà. Monika Babravièiûtë, 12a klasë veiklà, jø pastangas leisti savo kûrybos kny- labai sunku iðrinkti geriausius, nes skiria- · Dalyvauta tarptautiniame projekte VIL- Manau, mûsø muziejus yra ádomus ne tik gas, suteikti galimybæ pasitikrinti kûrybos mos tik trys premijos, o geros poezijos su- NIAUS ÞVËRYNO GIMNAZIJOJE „Ho- moksleiviams, bet ir mokyklos sveèiams. Ja- sugebëjimus, bûti pastebëtiems, ávertintiems kûrusiø autoriø yra þymiai daugiau. Tre- lokaustas Lietuvoje ir Europoje“, skirtame me kiekvienas gali susipaþinti su Vilniaus ir paskatintiems. Konkurse dalyvavo dau- èioji vieta atiteko Irenai Petrauskaitei (Vil- Lietuvos þydø genocido dienai paminëti kar- „Ryto“ mokyklos ir visos Lietuvos istorija. giau nei 20 literatø ið Rytø Lietuvos. nius), antroji – Algirdui Gogeliui (Anykð- tu su Italijos, Lenkijos bei Lietuvos mokyklø Muziejus yra jaukus, tvarkingas, todël ja- Pasibaigus skaitymams, sveèiai susipaþi- èiai), pirmoji – poetui Romui Vorevièiui atstovais. Moksleivës I. Dirmaitë ir I. Taðki- me visuomet malonu praleisti laikà. 2007 no su Turgeliø mokykla, miestelio istorija. (Ðalèininkai). Visi laureatai buvo apjuosti naitë skaitë praneðimà „Þydø gelbëtojai“. 04 03 Rûta Gnedevièiûtë, 12 a klasë Turgeliø istorija labai ádomi, èia tikrai garbës juostomis, apdovanoti Karolio Ðir- · Gana prasmingas ir ádomus projektas Muziejus visada buvo mûsø mokyklos yra kà pamatyti. Todël po pietø mokykloje vinsko poezijos rinkiniais ir paveikslø rep- „Aplankykime Vilniaus kapines“, vykdytas pasididþiavimas, traukos centras, istorijos þi- sveèiams buvo pasiûlyta ekskursija, kurios rodukcijomis. muziejininkø bûrelio nariø ir etikos mokyto- dinys. Visada ádomu ten uþsukti, pavartyti metu, jie apsilankë Ðvè. Mergelës Marijos Literatai sveikino vieni kitus, skaitë kû- jos N. Vaièikauskienës. Aplankytos Vilniaus senas nuotraukas, dalyvauti projektuose. Ti- Ëmimo á dangø baþnyèioje, Mikniðkiø dvar- rybà, dovanojo vieni kitiems savo iðleistas Rasø, Bernardinø ir Antakalnio kapinës. kiuosi, mokyklos muziejus gyvuos dar ilgai, vietëje, kur ásikûrusi staèiatikiø bendrija, knygas su autografais. Kaip ir kiekvienà pa- · Didelio susidomëjimo sulaukë projek- nes jis tikrai reikalingas. 2007 04 03 Milda prie Vilniaus universiteto rektoriaus Simo- vasará, visi buvo pakviesti dalyvauti litera- tas„Vilniaus dvarai“, kurá ruoðë 12 klasiø Grieþytë, 12a klasë. no Malevskio kapo, garsioje Merkinës dvar- tø konkurse, kurio nugalëtojai skelbiami moksleiviai. Surinkta medþiaga apie pagrin- Vilniaus „Ryto“ vidurinës mokyklos mu- vietëje (buvusioje Pavlovo respublikoje). kasmet rudená – poezijos, prozos ir publi- dinius Vilniaus dvarus, atskleidþiama isto- ziejaus vadovë, kraðtotyros neformaliojo ug- Apie visus apsilankymo objektus, Turgeliø cistikos nominacijose. rija, dvarø reikðmë, kultûrinis paveldas. dymo mokytoja metodininkë miestelio praeitá ir dabartá pasakojo Ðalèi- Fikrat SALIMOV, Ðalèininkai Edukaciniuose projektuose dalyvauja Vilma RIABOVIENË, Vilnius Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 7 LIETUVIÐKO IR LENKIÐKO ETNOCENTRIZMO YPATUMAI I.URBONAITË, Vilnius – paþymi mokslininkai. Anksèiau atlikti tau- tekste atveria principinæ galimybæ atitinka- ti kaip negerovæ“, – pabrëþia tyrëjai. Tautinë netolerancija bûdingesnë ne paprastø tinio tapatumo nuostatø tyrimai rodo, kad mà temà eskaluoti (1) ir teigti, kad savival- Daugiakalbystë – þalinga? Vilniaus rajono þmoniø tarpusavio santykiams, bet etnocentrizmas uþima tarpinæ pozicijà tarp dybës administracija proteguoja bûtent len- Per apklausas uþfiksuotos ávairios ðvietimo visø pirma valstybinëms ir visuomeninëms institu- moderniai ir demokratiðkai suprantamos kiðkas mokyklas“, – áspëja sociologai. vadovø, mokytojø ir tëvø interpretacijos, esà, mo- cijoms – konstatuoja tyrimo „Mokymosi prieina- tautinës tapatybës ir nacionalizmo. Kas lemia kalbos pasirinkimà kydamiesi vienu metu ir gimtàja, ir valstybine mumas Vilniaus rajono gyventojams“autoriai. Tai, kad tyrimo metu tiesiogiai neklau- Anoniminis nuomoniø tyrimas atsklei- kalba vaikai susipainioja, jiems sunkiau moky- Apklausas apibendrinusiems mokslininkams siant, vadinasi, ir neperðant nuomonës, gy- dë ir kitus nepalankius etnocentrizmo, ið- tis, vadinasi, – daugiakalbystë yra þalinga. susidaro áspûdis, kad tautinës netolerancijos es- ventojø pasisakymuose iðryðkëdavo etnocen- plaukianèio ið vietos administracijos ar ben- „Ðiuo poþiûriu tautinës maþumos baimi- kalavimas, átampos palaikymas Vilniaus trizmo ir tautinës netolerancijos faktai, tyrë- druomenës veiksmø, faktus. nasi kad sunkiau bus ásisavinama medþiaga, kraðte kai kurias organizacijas ar institucijas jø nenustebino. Pasak tyrëjø, realybë yra tokia, kad dalis todël prieðtarauja, kad kai kurie dalykai nelie- ágalina dirbtinai save sureikðminti, ágauti so- „Esmë ta, kad bûtent vieðas kalbø varto- Vilniaus rajono gyventojø neturi aiðkios tau- tuviðkose mokyklose bûtø dëstomi valstybine cialinës átakos, galiø ir politinio svorio, re- jimas ir ðvietimas daugiakalbiame regione tinës tapatybës. Galiausiai dalis ðeimø, ne- kalba. Savo ruoþtu kai kurie lietuviø kilmës miantis tautiðkumo kriterijumi padeda su- kaip tik yra ta socialinë arena, kurioje tauti- priklausomai nuo savo tautinës tapatybës, lei- respondentai bijo, jog daugiakalbystë susilpni- telkti savo elektoratà ir tokiu bûdu palaikyti në netolerancija ir gali pirmiausiai pasireikðti dþia (arba norëtø leisti) vaikus á mokyklà, na valstybinës kalbos pozicijas ir plëtros gali- savo galios bei valdþios tæstinumà. tiek individualiu, tiek instituciniu lygmeniu“, kurioje mokoma valstybine kalba. mybes rajone. Tokiu bûdu viena kitai oponuo- Tyrëjø duomenimis, tautinë netoleranci- – raðome tyrimo iðvadose. „Toks apsisprendimas integruotis (arba janèiø grupiø nuomonës paradoksaliai susivie- ja sistemingai pasireiðkia bûtent tarp lenkø Kam atstovauja rajono savivaldybë? netgi asimiliuotis) taip pat yra þmogaus tei- nija ir daugiakalbystæ traktuoja tik kaip neigia- ir lietuviø, nors Vilniaus rajone nuo seno yra Átaigus tautiðkai motyvuoto nesusikalbë- siø dalis, todël turëtø bûti be iðlygø gerbia- mà ir rizikingà reiðkiná“, – pastebi tyrëjai. ir kitø tautø atstovø – rusø bei baltarusiø. jimo instituciniu lygmeniu pavyzdys – san- mas ir apsaugotas“, – paþymi mokslininkai. Taèiau, pasak psichologø, yra prieðingai. Etninës átampos pagal kitus teoriðkai áma- tykiai tarp dviejø valstybiniø institucijø, ad- Apklausa parodë, jog gyventojai, nepri- Natûrali daugiakalbë aplinka skatina vaiko nomus santykiø derinius, kaip antai „lietu- ministruojanèiø ðvietimà Vilniaus rajono te- klausomai nuo tautybës, supranta valstybi- kognityvinæ, socialinæ-kultûrinæ raidà, vai- viai – rusai“, „lenkai – rusai“ ir kt., tyrimo ritorijoje: Vilniaus apskrities virðininko ad- nës kalbos reikðmæ savo ir savo vaikø atei- kai natûraliai iðmoksta daug kalbø. metu neaptikta. ministracijos ir ne pirmà kadencijà Lietuvos èiai. Deja, ðeimos, apsisprendusios leisti vai- Tyrimas parodë, kad tëvai ir mokiniai, Ko nerimauja lietuviai lenkø rinkimø akcijos valdomos Vilniaus ra- kus á lietuviðkà mokyklà, neretai patiria (ar atstovaujantys tautines maþumas, supranta Pasak sociologø, kraðtutine forma lietu- jono savivaldybës. bijo patirti) vietos valdþios arba lenkø vietos valstybinës kalbos svarbà, todël yra linkæ viðkas etnocentrizmas atsispindi áþeidþian- Lietuvoje natûraliai susiklostë praktika, bendruomenës spaudimà. rinktis lietuviðkas mokyklas. èioje frazëje, kurià tyrëjams interviu ir susiti- kuomet áprastiniø bendrojo lavinimo mokyk- Þmonës nerimauja „kaip reikës á akis pa- Visgi nuogàstaujama, kad lietuviðkoje mo- kimø metu teko iðgirsti: „Lietuvoje (arba Vil- lø steigëjas yra savivaldybë, o specialiøjø mo- þiûrët“, klijuojamos etiketës „prokliatyje lit- kykloje, kur kalbama tik lietuviðkai, kitatau- nijoje) nëra lenkø, yra tik sulenkëjæ lietuviai“. kyklø steigëjas – apskrities virðininko admi- vaki“. Vietos bendruomenëje tokios ðeimos èiai tinkamai nebeásisavins gimtosios kalbos „Ðis lozungas turi kelias potekstes – a) nistracija. Taèiau „simptomiðka yra tai, kad pajunta, kad atðalo santykiai, kad jos bendruo- gramatikos, nacionalinës literatûros ir t.t., nes bandymà ignoruoti lenkø tautinæ maþumà ði taisyklë negalioja kai kurioms daugiatau- se renginiuose tarsi yra nepageidaujamos. paprastai ðeimose gimtàja kalba tik kalbama. Lietuvoje, jos istorines ðaknis ir legitimumà, tëms Vilniaus apskrities savivaldybëms, o Apklaustieji sakë nerimaujantys, jog to- Tyrëjø nuomone, tautiniø maþumø mo- b) suponuoja ir idëjiðkai pagrindþia ketini- taip pat Vilniaus rajono savivaldybei“, – pa- kioms ðeimoms pretenduojant á paslaugas, ku- kyklose, bent vyresnëse klasëse, kai kurie mà ryþtingai „atstatyti teisingumà“ jei ne po- stebima tyrimo iðvadose. rias teikia seniûnija, tikëtina, vienaip ar kitaip mokomieji dalykai galëtø bûti dëstomi lie- litinës istorijos, tai bent jau kalbos istorijos Pasak mokslininkø, nuokrypis nuo ben- bus patiriami suvarþymai, vilkinimas ir pan. tuviø kalba, kad moksleiviai geriau ásisavin- poþiûriu“, – raðoma studijos iðvadose. dros ðalies praktikos èia pasireiðkia tuo, kad Per apklausas minëtos ir kitos spaudimo tø lietuviø kalbos terminijà ir tai jiems padë- Savo ruoþtu, lenkø tautinës maþumos tel- apskrities administracija, kitaip nei áprasta ða- priemonës – ekonominiai svertai, kurie sà- tø siekti karjeros Lietuvoje. kimasis iðskirtinai tautiniu pagrindu, tauti- lyje, yra daugelio lietuviðkø mokyklø steigëja. lyginai skurdokame rajone ágaunà itin didelá Apklausos parodë, jog visuomenës dëme- niø motyvø dominavimas lenkø rinkëjø pa- Taèiau nuo bendros praktikos nukrypstama paveikumà, pvz., tai kad ir uþuominomis ið- sio sulaukianti valstybiniø brandos egzami- sirinkimuose, skatina lietuviø nerimà, esà, todël, kad „Vilniaus rajono savivaldybë, ku- sakomas gàsdinimas atleisti ið darbo ir pan. nø problema daugiakalbiame rajone natûra- nenorima integruotis á Lietuvos visuomenæ, rià jau eilæ kadencijø valdo Lietuvos lenkø Kai kurie apklaustieji nurodë, jog lenkø kil- liai apauga papildomomis komplikacijomis. negerbiamas Lietuvos valstybingumas ir vals- rinkimø akcija, pirmiausiai atstovauja lenkø mës kunigai kartais paragina vietos bendruome- Daþniausiai keliamas klausimas – ar suvie- tybinë kalba, lipdomos „lenkø respublikos tautybës gyventojus, svarbiausiu politiniu pri- næ telktis tautiðkumo pagrindu: „lenkai privalo nodinti valstybinës (lietuviø) kalbos egzaminø Lietuvoje“, „penktosios kolonos“ ir kitos ne- oritetu laiko lenkiðko etniðkumo (kad nesa- laikytis vienas kito, neiðduoti savo tautiðkumo“. reikalavimus moksleiviams, kurie mokosi gim- korektiðkos etiketës. kyti lenkiðko etnocentrizmo) puoselëjimà“. „Dviejø ðeimininkø“ situacija tàja tautiniø maþumø kalba ir moksleiviams, „Lietuviðkas ir lenkiðkas etnocentrizmas idë- „Tokia pozicija iðplaukia ið minëtos par- Ne lenkø kilmës asmenys sàlyginai daþ- kurie mokosi lietuviðkose mokyklose. jiðkai maitina vienas kità ir tam tikra prasme yra tijos pavadinimo, deklaruojamø idëjiniø ver- niau skundësi prastu mokyklø pasieki- Santykinë dauguma apklausos dalyviø, vienas kito prieþastis“, – paþymi tyrëjai. tybiø, politinës strategijos bei taktikos, ga- amumu, kai kurie ið jø teigë, kad vietinio susi- ypaè mokiniai, prieðingai nei politikai ar vie- Apie tautines nuoskaudas liausiai ðios partijos etnocentriná kryptingu- siekimo transporto tvarkaraðèiai esà specia- tos ðvietimo vadovai, pageidauja, kad gimto- Svarbus momentas, palaikantis ir vieno, mà liudija jos konkretûs politiniai ir valdy- liai sudaryti taip, kad daugiau keblumø patir- sios kalbos valstybinis egzaminas bûtø lais- ir kito tipo etnocentrizmà, yra skirtingos tø mo sprendimai“, – teigia tyrëjai. tø moksleiviai, norintys pasiekti lietuviðkas vai pasirenkamas. paèiø ávykiø istorinës traktuotës. Lietuviø Proteguoja lenkiðkas mokyklas mokyklas. „Ðalyje, ypaè didmiesèiuose, yra daugiau nuoskauda – Vilniaus kraðto praradimas. Pateikdami pavyzdþiø, mokslininkai pa- Ne lenkø kilmës apklaustieji pastebi la- mokyklø, kuriose mokoma tautiniø maþu- Lenkiðka istorijos interpretacijos versija – stebi, kad „minëtoje daugiatautëje savivaldy- bai didelá lenkiðkø mokyklø aktyvumà, agi- mø (rusø) kalba, tad demokratiðkos ðvieti- Lietuva apskritai buvo Lenkijos dalis. bëje pastaruoju metu buvo pleèiamas bûtent tuojant vietos bendruomenes ðeimas savo vai- mo politikos sàlygomis tikslinga bûtø iðtyri- „Ðios interpretacijos ðviesoje kitaip atro- lenkiðkø mokyklø tinklas, kai visoje ðalyje, kus leisti á mokyklà, kurioje mokoma bûtent nëti ir kitø regionø bendruomeniø nuomo- do ir Vilniaus kraðto prijungimas prie Len- taip pat ir Vilniaus rajone stebima mokykli- lenkø kalba. nes bei poþiûrá á gimtosios kalbos egzami- kijos“, – teigia tyrëjai, pridurdami, jog ðiame nio amþiaus vaikø demografinë duobë“. Kai kurie ne lenkø kilmës respondentai nà“, – mano mokslininkai. kontekste ádomu tai, kad baltarusiø istori- Tyrëjai paþymi, jog ðalies realybë ðiandien, akcentuodavo, kad lenkiðkos mokyklos gau- Lietuviai – irgi maþuma kai irgi pateikinëja savas istorijos versijas. deja, yra tokia, kad kiekybiðkai plësti mokyk- na daug labdaros ið Lenkijos ir tokiu bûdu Tyrimà „Mokymosi prieinamumas Vil- Pavyzdþiui, esà Lietuvos Didþioji Kuni- lø tinklà prielaidø nëra. Dalis mokyklø nesu- tarsi yra remiamos papildomai. niaus rajono gyventojams“ inicijavo triðalë gaikðtystë buvusi baltarusiø valstybë, tiesiog jos komplektuoja klasiø ir yra uþdaromos, kitos Ávertinus dar minëtus centralizuoto lëðø darbo koordinavimo grupë, kurià sudaro Vil- pavadinime formaliai figûravo þodis Lietuva. reorganizuojamos ir tampa kokiø nors greta skirstymo ir perskirstymo ypatumus perðasi niaus rajono savivaldybës administracija, Vil- Akcentuodami Lietuvos visuomenei ir esanèiø didesniø mokyklos skyriais. iðvada, kad mokyklos, dëstanèios ne lenkø niaus apskrities virðininko administracija bei ðvietimui dar neáprastà, taèiau, jø nuomone „Simptomiðka tai, kad sovietmeèiu Vil- kalba, ðiuo poþiûriu bent jau sàlyginai jau- Ðvietimo ir mokslo ministerija. labai aktualià „etnocentrizmo“ sàvokà tyri- niaus rajone buvo pleèiamas rusiðkø mokyk- èiasi diskriminuojamos, subjektyviai áþiûri Jo apibendrinime teigiama, jog daugiakal- mo autoriai siûlo apibûdinti jà detaliau. lø tinklas, tuo tarpu atkûrus Nepriklauso- èia prielaidas lygioms galimybëms paþeisti. bëje savivaldybëje teikti ðvietimo paslaugas Tarp tapatybës ir nacionalizmo mybæ, kryptingiausiai plëstas lenkiðkø mo- Apklausø metu iðryðkëjo tendencija, jog gerokai sudëtingiau, taèiau Vilniaus rajone Etnocentrizmas tai – individo arba jø kyklø tinklas“, – raðoma studijos iðvadose. ne lenkø kalba dëstanèiø mokyklø bendruo- ðvietimas nëra prastas. Galima pagrástai teig- grupës savybë, pasireiðkianti tuo, kad á dau- Lietuvos lenkø rinkimø akcijos, valdan- meniø nariai neretai pasijunta vienaip ar ki- ti, kad mokymosi prieinamumas bei kokybë gumà socialiniø reiðkiniø, procesø ir ávykiø, èios vietos savivaldybæ, veiklos etnocentri- taip iðskiriami, jauèia esantys kitokie. atitinka bendras ðalies tendencijas ir nëra kuo taip pat á kitas socialines grupes ir tautas þiû- nis kryptingumas atsispindi ir lëðø ðvietimui Kai kurios apskrities virðininko admi- nors ypatingai pranaðesni ar atsiliekantys. rima iðskirtinai tik per savo tautinës kultû- skirstyme bei perskirstyme. nistracijai pavaldþios lietuviðkos mokyklos Kur kas didesná problema – ne lenkø tau- ros bei patirties prizmæ. Teisiðkai átvirtina mokinio krepðelio me- skundësi, kad joms sunkokai sekasi gauti pa- tinëms maþumoms Vilniaus rajone iðkylan- Tai ið dalies prasilenkia su moderniai ir todika numato, kad steigëjas, reikalui esant, slaugas ið Pedagoginës psichologinës tarny- ti asimiliacijos rizika, kuri sukuria prielai- europietiðkai suvokiama tautine tapatybe ir gali perskirstyti iki 5 proc. krepðelio lëðø. bos, kuri pavaldi Lietuvos lenkø rinkimø ak- dos sàlyginei diskriminacijai. Visø pirma èia atspindi supaprastintà, susiaurintà poþiûrá á Tuo tarpu Valstybës kontrolë nustatë, kad ra- cijos valdomai vietos savivaldybei. minimi rusai ir baltarusiai. save patá bei socialinæ aplinkà. jono savivaldybë neleistinai perskirstydavo Buvo iðreikðta nuomonë, kad mokyklø „Paradoksalu yra tai, kad savotiðka „tau- Etnocentrizmas trukdo plaèiau, be iðanks- iki 10 proc. krepðelio lëðø. poreikiø ignoravimo ir „tarpþinybinio nesu- tine maþuma“ bent jau Vilniaus rajone tam- tinio nusistatymo áþvelgti su tautos kultûra ir Prieðingai, nei daugelyje kitø ðalies savi- sikalbëjimo“ prieþastys bent jau ið dalies nu- pa ir lietuviai, – pabrëþia mokslininkai. tautiðkumu tiesiogiai nesusijusius socialinio valdybiø, Vilniaus rajono savivaldybë nëra lemtos politiniø ir tautiniø motyvø. Prezidentûroje pristatytos studijos auto- gyvenimo atspalvius bei dimensijas. Ðiuo po- linkusi diegti paþangià praktikà – deleguoti Apskritai ávairios respondentø kategori- riai – Kauno technologijos universiteto So- þiûriu etnocentrizmas gali pasireikðti kaip ið mokykloms savo finansus tvarkyti savaran- jos pabrëþdavo, kad rajone egzistuoja dvi ly- ciologijos katedros profesorius Gediminas dalies nepatraukli, asmens ar grupës galimy- kiðkai. Tokiu bûdu tarsi kuriamos biuro- giagreèios mokyklø sistemos – viena valdo- Merkys, Aistë Balþekienë, Audronë Teleðie- ma savivaldybës, kita – apskrities. Taip pat bes ribojanti savybë, skatinanti socialinæ átam- kratinës prielaidos stiprinti ir átvirtinti cen- në, doktorantë Audronë Lapënienë ir Þemy- buvo pabrëþiama, kad tarp tø dviejø sistemø pà ir nekonstruktyvø konfliktiðkumà. tralizuotà finansø valdymà, o tuo paèiu ir egzistuoja trintis. na Pauliukaitë, taip pat Ðiauliø universiteto „Visgi etnocentrizmas nëra vienareikð- didesnes perskirstymo galimybes. „Tokià „dviejø ðeimininkø“ situacijà ir Socialiniø tyrimø centro mokslo darbuoto- miðkai neigiama savybë kaip nacionalizmas, „Svarbu suvokti, kad pats neteisëto per- dviejø sistemø trintá dauguma respondentø, jas Sigitas Balèiûnas. kuris pasireiðkia kitø tautø sumenkinimu“, skirstymo faktas tautinës netolerancijos kon- nepriklausomai nuo tautybës, linkæ traktuo- Delfi 8 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) Voruta Nauji Aukðtadvario regioninio parko uþdaviniai

Apie ðiandieninæ Aukðtadvario regioninio Lenkijoje, Ðvedijoje, Danijoje. Gerà dozæ þiniø ir parko situacijà bei ateities planus kalbamës su patirties apie kraðtovaizdþio vertinimà ir aplin- parko direkcijos direktoriumi Vaclovu Plege- kos apsaugos, turizmo organizavimà davë Ne- vièiumi. svyþiaus Akademijoje mokslai, kuriuos teko Esate Aukðtadvario regioninio parko ákû- krimsti 1998-1999m Minske ir Varðuvoje. Tai ir rëjas bei parko direkcijos direktorius. Kokia buvo gilesnis þvilgsnis á ateitá padëjæs suvokti, situacijà radote atëjæs dirbti? kad kiekvienas parkas yra savitas ir nepakartoja- Skambiai pasakyta. Lygiai prieð 15 m. 1992 mas ir mûsø parko kelias taip pat savitas ir kiek- metais Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios vienos dienos darbas yra to kelio klojimas. Tarybos-Atkuriamojo seimo nutarimu buvo Kokius sau iðkëlëte prioritetus? ákurta 30 regioniniø parkø, tarp jø ir Aukðta- Kai kurie mûsø prioritetai pastovûs. Tai pla- dvario. 1994 metais prie Trakø miðkø urëdijos navimas, teritorijø pritaikymas lankymui, ðvie- buvo ákurta urëdo pavaduotojo -parko direkto- tëjiðka prevencinë veikla Dinamiðkas laikme- riaus pareigybë, Jam buvo pavesta tvarkyti par- tis siunèia naujø darbø: kraðtovaizdþio bei gam- kà kuris buvo tik Vyriausybës nutarimo eilutë- tos monitoringai, gamtotvarkos planø rengimas, se. Pirmiausia pabandëme ávertinti parko teri- buveiniø ir Natura 2000 teritorijø iðsaugojimas. torijà, jo vertybes. Tuo metu parkas priklausë Aktuali tapo ne tik parko apsaugos bet ir kon- dviems urëdijoms: Aukðtadvario girininkija, ku- trolës veikla. Tam reikalingi kvalifikuoti ir at- rios miðkai buvo Trakø rajone, priklausë Prie- sakingi darbuotojai finansiniai bei materiali- nø miðkø urëdijai, o Strëvos – Trakø urëdijai. niai resursai. Patogesniam miðkø valdymui buvo nutarta Aukð- Suprantame, kad lankytojø atgarsiai palan- tadvario g-jà perduoti Trakø urëdijai. Tuo paèiu kûs. Taèiau prieð akis naujos uþduotys? buvo pakoreguotos girininkijø ir eiguvø ribos. Taip Ði teritorija visada buvo lankoma. Senovëje ji Danos Zacharevièienës nuotrauka Aukðtadvario regioninis parkas, kaip urëdijos pa- buvo reikðminga, kaip ,,Karaliðko vieðkelio“ Aukðtadvario regioninio parko direkcijos vadovas Vaclovas Plegevièius dalinys, buvo ákurdintas Strëvos girininkijos pa- apylinkës, dabar kaip teritorija kuria eina Eu- talpose, o girininkas tapo urëdo pavaduotoju, lai- rovelo vakarø- rytø dviraèiø þiedo trasa. Su- rëtø ekologinës ar tradicinës ekstensyvios þem- kytø objektø, teritorijø, kitos infrastruktûros kinai einanèiu parko direktoriaus pareigas. Vë- prantama, kad mûsø vienas ið svarbiausiø tiks- dirbystës vystymas ir propagavimas. Ði veiklos prieþiûra. Taip pat labai svarbios yra kaimo plët- liau sekë kiti struktûriniai pakeitimai, o ðiandien lø paþintinio turizmo organizavimas, lankyto- sfera nepaliesta ir laukia iniciatyvos. Daugelis ver- ros 2007-20013 m programos priemonës, skir- direkcija yra ásikûrusi Trakø Aukðtadvaryje ir vyk- jø srautø reguliavimas. Prioritetas skiriamas pa- slininkø orientuojasi á sodybø pritaikymà ar kû- tos prarastø pajamø Natura 2000 teitorijose do draustiniø ir rezervatø veiklà. Mums svarbu þintinio- kultûrinio turizmo vystymui. Komer- rimà kaimo turizmo paslaugoms. Ðiandienà tai kompensavimui. atskleisti ir parodyti savità Aukðtadvario kraðto cinës turizmo paslaugas galëtø organizuoti pri- madinga, ir rentabilu. Manau, kad ateityje sëkmë Kaip planuojate tai daryti? turtà ir groþá vietos þmonëms, lankytojams ir ben- vatûs subjektai . Rengiant parko tvarkymo planà lydës tuos, kurie savo paslaugas grás vietos tradi- Naujas klausimø sprendimas diktuoja savo sàly- dromis pastangomis tai iðsaugoti ateities kartoms. buvo parengta atskira rekreacinës sistemos da- cija ar kultûra. Galima auginti vaistaþoles, su- gas. Pirmiausiai reikia suprasti ir priimti naujus Ar kito Aukðtadvario parko teritorija per lis, kurioje numatyti darbai, siekiant pritaikyti rinkti gero medaus, veisti natûriná ûká. Tokiø pro- iððûkius. Tam reikalingos organizacinës priemo- ðitiek metø? teritorijà lankymui. Tai paþintiniai takai, atokvë- duktø jau laukia ðiandieninis mûsø lankytojas. nës, þinios ir materialiniai resursai. Pradëti rengti Aukðtadvario regioninio parkas, uþimantis pio vietø árengimas, informacijos pateikimas, Atvykæs pas mus vartotojas maitinamas maistu gamtotvarkos planai, sukurta elektroninë duome- 15,3 t. ha plotà, nëra naujai atrasta teritorija. Jo l;ankytojø centro ákûrimas. Laukiame þingeidaus, atveþtu ið Vilniaus restoranø arba Aukðtadvario nø bazë, identifikuojamos teritorijos, tikslinamos pagrindu, kaip ir daugelio Lietuvos regioniniø iðprususio, kultûringo lankytojo. kaviniø. Manau kad daugelis neatsisakytø mûsø buveiniø ribos, apsirûpiname specialiomis techni- parkø, tapo 1960 m ákurtas Aukðtadvario land- Jûsø parko santykiai su vietos gyventojais? Ge- kulinarinio paveldo: ekologiðkø darþoviø ir vai- nëmis priemonëmis. Direkcijos specialistai gilina ðaftinis draustinis, kurio plotas buvo maþdaug rai ar blogai gyventojams, jog parkas yra ? siø, kaimiðkos duonos, sûrio, medaus, sulos, ,,ðim- þinias ir dalyvauja specialiuose mokymuose, áskai- 3,5 t. ha. Rengiant tvarkymo planà 2005 m. buvo Problemø pasitaiko, bet nëra neiðsprendþia- talapio“, dar neseniai Aukðtadvario kraðtà garsi- tant ir praktinës mokomàsias iðvykas á EB ðalis. optimizuotos ribos ir ðiandien parko plotas sie- mø. Raðytojas Edmundas Malûkas viename sa- nusio upëtakio. Paramos Natura 2000 teritorijose kia 17 t. tûkst. hektarø. vo romane mini karaliðkà medþioklæ prie Vil- Kiek procentø parko sudarytø ûkinë terito- programoje numatytos dvi priemonës, skirtos Kas, jûsø manymu, parko didþiulëje terito- kokðnio eþero, tarp Rûdiðkiø ir Þaliosios kai- rijos? pajamø uþ aplinkos apsaugos reikalavimø ágy- rijoje yra vertingiausia? mo. Ið tiesø ten yra ádomiø vietø, kurios apipin- Kalbant trumpai skaièiø kalba 51 proc. par- vendinimà: Natura 2000 iðmokos þemës ûkyje Mûsø parkas iðsiskiria ið kitø peizaþinio tipo par- tos legendomis, padavimais. Tokios teritorijos ko teritorijos sudaro miðkai, apie 8 proc. uþima ir Natura 2000 iðmokos miðkø ûkyje. Mes jau kø reljefo raiðkumu. Èia yra apie 250 iðraiðkingø ypaè brangios, nes per ðimtmeèius, kaip ðvent- vandens telkiniai, pelkës. Þemës ûkio naudme- pradëjome bendradarbiavimà su þemës ûkio kalvø, kartais vadinamø Aukðtadvario kalvynu ir vietës, iðliko iki mûsø dienø. Ðiose vietose labai nos 38 proc. Noriu pastebëti ir pasidþiaugti, kad rûmø Trakø skyriumi dël þemdirbiø ðvietimo. lankytojui nereikia ilgai ieðkoti vietos apsiþvalgyti. suprantamai galima priminti ar parodyti kaip Trakø urëdija palaikë mûsø siûlymà ûkinius Kvieèiame visas institucijas, atsakingas uþ mi- Èia yra Dzûkø aukðtumos aukðèiausioji dalis su mûsø protëviai mokëjo mylëti Gamtà ir kaip miðkus pakeisti á apsauginio prioriteto, o þemës nëtø priemoniø ágyvendinimà glaudþiau ben- Gedanoniø kalva nuo kurios giedrà dienà galime mums to reikëtø iðmokti. Padëti tvarkyti ir pri- ûkio prioriteto plotas siekia tik 4 proc. Praktika dradarbiauti organizuojant, konsultuojant þe- pamatyti Vilniø, Kaunà ir Alytø. Natûralûs ar ma- þiûrëti ypaè tokias vietas neatsisako ir vietos patvirtino mûsø nuostatas, kad Aukðtadvario mës savininku ar, naudotojø bei vykdant ðvietë- þai þmogaus veiklos paliesti Verknës ir Strëvos aukð- gyventojai. kraðto þemëse ðiuolaikinio aukðtø technologijø jiðkà veiklà. tupiø eþeringi, miðkingi kraðtovaizdþiai saugantys O kaip susidorojate su naujais investitoriais þemës ûkio perspektyvos labai ribotos. Dau- Dël paþeidëjø, kaip su jais tvarkotës? kultûriná ir gamtiná paveldà – niekuo nepakeièia- ir pan.? giau naudos galime gauti ið apylinkiø groþio ir Kaip anksèiau minëjau direkcija didesná dë- mos mûsø vertybës. Ir þinoma taikûs aplinkai vie- Galima sakyti, kad ðia prasme, mus lydëjo sëk- jo teikiamø galimybiø. mesá skiria teritorijos kontrolei. 2005 m. ren- tos þmonës, kurie, nors ir galëjo, - neiðkasë, neiðlygi- më. Lietuvos Nepriklausomybës pradþioje, buvo Laikas bëga, atsiranda nauji iððûkiai, nauji giame ir ágyvendiname parko kontrolës pro- no, neiðrovë, neiðkirto, neiðveþë... patrauklesniø teritorijø apie Vilniø, Klaipëdà, Mo- darbai, kokie tai bûtø? gramà kurioje numatyta teritorijos stebëjimas, Na, galbût visiems aiðkus Aukðtadvario gro- lëtus, Ignalinà, Trakus. Jos buvo ,,pastebëtos“ pir- Didþiausias problemas jau esame pamatæ, pa- reidai, patikrinimai, bendradarbiavimas su ki- þis. Netgi Prezidentas Antanas Smetona ka- miausia. Ðiandien mes turime parko tvarkymo svëræ, ir ko gero ávaldæ rengdami tvarkymo pla- tomis aplinkosauginëmis institucijomis, pre- daise (1930 metais) lankydamasis pas Mon- planà, turime tam tikrà patirtá ir esame nusiteikæ nà. Mes tada labai atvirai sakëme - dalyvaukite vencinë veikla. Gaila, taèiau ði veikla reikalauja girdus sakë, kad Aukðtadvaris yra lietuviðko- ágyvendinti minëtà priemonæ. Kita vertus negali- dokumentø svarstyme, teikit siûlymus ar nagri- labai daug laiko, o kaip þinome represinës prie- ji Ðveicarija. Taèiau kalbëkime, kaip toká gro- me atmesti þemës reformos poveikio netolimoje nëkime tai kartu. Tas dokumentas gimë labai monës nëra pats efektingiausias aplinkos ap- þá valdyti, tvarkyti, puoselëti? ateityje. atvirai ir vieðai diskutuojant. Parko direkcija sie- saugos bûdas. Iðsaugant parko vertybes pirme- Tam ðiandienà mes turime teisinius parko pa- Kiek proc. yra prieinamø teritorijø lanky- kë, kad su Aukðtadvario regioninio parko ren- nybæ mes teikiame ðvietimui, prevencijai prisi- grindus, planavimo dokumentus, parko direk- tojams? giamu tvarkymo planu susipaþintø kuo daugiau menu þinomo raðytojo Antuano de Sent–Eg- cijos kolektyvà ir vis daugiau pagalbininkø, su- Lietuvos masteliu, parkai- paèios graþiausios þmoniø. Todël vieðieji svarstymai vyko Aukðta- ziuperi knygos ,,Maþasis princas“ herojaus prantanèiø parko reikðmæ. Galime sakyti, kad ir vertingiausios Valstybës saugomos teritori- dvaryje ir salë visø norinèiø nesutalpino. Paty- posaká: „Þemë –þmoniø planeta“. Tikriausiai direkcija geras instrumentas siekti parko tiks- jos, iðskirtos visuomenës poreikiams tenkinti. rëme pelnytos ir nepelnytos kritikos, pajutome herojus turëjo galvoje þmogø, suprantantá, kad lø. Kompetencijos rëmuose reglamentuojame Vaizdþiai tariant lyg rûtø darþeliai tradicinia- privaèius ir grupinius interesus, taip pat gavo- ðalia jo yra kitas þmogus, silpnas sutvërimas, ûkinæ veiklà, organizuojame bei vykdome me Lietuviðkame kaime. O rûtø darþeliai buvo me pastabø ir siûlymø. Visi iðsisakë, iðsikalbëjo lapelis, gëlë. Bet, deja, ðiandien mes tapome la- objektø tvarkymà bei prieþiûrà, vykdome krað- kiemo puoðmena, pasididþiavimas ir vartelius ir ðiandien tvarkymo planas veikia. bai galingi ir vis maþiau pastebime ðalia esantá tovaizdþio, gamtos monitoringus, ðvietëjiðkà, kul- á juos tik uþkeldavo. Ðiandienos iððûkiai? Be abejo jø parke yra. silpnesná. Ðiandien teisingiau skambëtø ,, Þemë tûrinæ, veiklà, propaguojame parko vertybes, tei- Kalbant apie rekreacinio prioriteto teritori- Galima vardinti: Europos Bendrijai duotø ási- ne tik þmoniø planeta“. Þemëje – Gamtos na- kiame gido ir kitas paslaugas, vykdome preven- jas, galime pastebëti, kad jø plotas, lyginant su pareigojimø laikymasis dël rûðiø ir buveiniø ið- muose mes esame ne vieni ir mums bûtinai rei- cinæ veiklà, teritorijos kontrolæ ir kitus darbus. senuoju planavimu padvigubëjo ir sudaro 8,6 saugojimo, parko kraðtovaizdþio ir gamtos mo- kia iðmokti pastebëti ðalia esantá . Kuriame Aukðtadvario parko lankytojø centrà. proc. Ðiose vietose, skirtingai nei konservaci- nitoringø vykdymas, parko teritorijos kontro- Taèiau 1994 m. þengti pirmieji þingsniai bu- nio prioriteto teritorijose, galima organizuoti lës ir apsaugos efektyvumo didinimas, sutvar- Kalbëjosi Dana ZACHAREVIÈIENË vo nedràsûs. Ir dabar atsiverèiu tø dienø ranka paslaugas, kurti turizmo infrastruktûrà, nusta- raðytà 20 punktø parko vizijà iki 2000 metø. tyta tvarka statyti. Be to numatyta Aukðta- Skaitau :,,rinkti ir kaupti medþiagà apie parkà, dvario miestelio, kai kuriø kaimø plëtros zo- Gilaus liûdesio ir skausmo valandoj dël vyro Jonelio mirties rengti planus, kurti materialinæ bazæ ir kiekvie- nos. nuoðirdþiai uþjauèia savo draugæ Ariane Bortkevièienæ nais metais sutvarkyti kelis paveldo objektus...“. Norisi pastebëti ûkines parko teritorijas. Jos Kiek vëliau teko pamatyti kaip tvarkomi parkai skirtos þemës ûkio veiklai ir èia perspektyvà tu- Ieva JANKUTË

Redakcinë kolegija: Rëmëjai: Voruta Spaudos radijo ir televizijos Tomas Baranauskas, dr. Kazimieras Garðva, Vytautas Gocentas, dr. Viktoras Jencius, dr. Napaleonas Kitkauskas, Ieva Jankutë, Lietuva Lietuvos istorijos Prenumeratos Tadas Stomma, JAV rëmimo fondas dvisavaitinis laikraðtis prof. dr.Arnoldas Piroèkinas, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla, adv. Vytautas Zabiela, akad. prof. habil. dr. indeksas 0135 Zigmas Zinkevièius, archit. Dainora Juchnevièiûtë-Vaivadienë Tautos fondas, JAV

© „Voruta”, 2007. Leidþiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. aðtuonolikti leidimo metai. © „Voruta“ 2007. Laiðkams: „Voruta", Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, Visa medþiaga (raðiniai) pateikta Laikraðtis iðeina kas antrà ðeðtadiená. Apimtis – 2 sp. l. LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66 laikraðtyje „Voruta“ yra IÁ – Juozo Vercinkevièiaus Rinko ir maketavo „Vorutos” leidykla. Redakcijos adresas: Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: El. paðtas: [email protected] Interneto svetainë: http://www.voruta.lt leidyklos „Voruta“ (ámonës kodas LT281160790) nuosavybë. Laikraðtá ar jo straipsnius kopijuoti ir (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66, (8 605) 19 302 Redakcija: A. Adamkavièius, J. Varnauskas, platinti be raðtiðko sutikimo draudþiama. Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevièius, el. p. [email protected] A. Treèiokienë, A. Ðumskas, D. Zacharevièienë, Spausdino AB „Spauda”, Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius. Tiraþas 1000 egz. L.Olechnovièiûtë, A.Kurecaitë, J. Vercinkevièius