Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 1 ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo Nr. 9 (626) 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt KREIPIMASIS Ðiame numeryje: DËL 1791-ØJØ METØ GEGUÞËS 3 D. KONSTITUCIJOS MINËJIMO DIENOS ÁTRAUKIMO Á ATMINTINØ DIENØ ÁSTATYMÀ 3 Vytautas GOCENTAS Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi á Atmin- paèiø metø spalio 20 d. Ketveriø metø seimas pri- átaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje bûtø tinø dienø ástatymà átraukti Geguþës 3 -iàjà dienà. ëmë jo sudedamàjà dalá – pataisà ástatymà „Abiejø atsakyta á daugelá kylanèiø klausimø. Lietuvos istori- Tà dienà 1791 metais buvo priimtas Abiejø Tautø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“, átvirtinantá Lie- kai, taip pat ir teisës istorikai vis dar diskutuoja dël RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, Respublikos Valdymo Ástatymas, vëliau vadintas tie- tuvà ir Lenkijà kaip lygiavertes partneres Respubli- Abiejø Tautø Respublikos Valdymo Ástatymo reikð- BET IR LAIKRAÐTIS siog konstitucija. Tai ið tikrøjø svarbus Abiejø Tautø koje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. geguþës 3 d. mës Lietuvos teisës ir valstybingumo raidai. Respublikos bendras indëlis á teisinës minties raidà. buvæ abiejø valstybiø teisminiai santykiai ir jø pari- Esame ásitikinæ, kad kiekvienos valstybës garbë Abiejø Tautø Respublikos Ketveriø metø sei- tetas. priklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypaè Lëna GOCENTIENË mas, priimdamas istorinës vertës teisës aktà –1791 Po 1793 m. Abiejø Tautø Respublikos padalijimo nuo savo ðalies valstybingumo raidos supratimo ir 4 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymà, siekë ágyvendinti III Lietuvos Statutas Lietuvoje veikë iki 1840 metø. pagarbos savo ðalies istorijai. du pagrindmius tikslus. Vienas jø – pertvarkyti esa- Tuo tarpu Lenkijos bajorija kreipësi á Prûsijos ir Aust- Pagarbiai, ATSIMINIMØ TAKU mà Lenkijos Karalystës ir Lietuvos Didþiosios Kuni- rijos valdþià, kad leistø jos teritorijoje naudotis Lietu- Vytauto Didþiojo universiteto profesorius dr. gaikðtijos sàjungà, kurios valdymo pagrindà nuo Liub- vos Statutu (ne Geguþës 3 -iosios konstitucija). Zigmantas Kiaupa, Mykolo Romerio universiteto A. ADAMKAVIÈIUS lino unijos (1569 m.) sudarë konfederuotas seimas ir Taigi ið tikrøjø Valdymo ástatymo - konstitucijos Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros profesorius 5 vienasmenis valdovas, á umtarinæ Lenkijos Karalystæ priëmimo data yra 1791 m. spalio 20 d. Bûtø teisiðkai Vytautas Andriulis, Lietuvos Mokslø akademijos na- ARMANAVIÈIØ ROMOS ir visus (taip pat ir Lietuvos) gyventojus ávardyti len- ir istoriðkai teisinga ðá labai svarbø dokumentà vadinti rys ekspertas, istorikas Antanas Tyla, Kultûros, filo- kø tauta. Antra tikslas – taip konsolidavus valstybës 1791 m. spalio 20 d. Valdymo ástatymu – konstitucija. sofijos ir mcno instituto direktorius, Vydûno drau- KATALIKØ PARAPIJOS valdymà, apsisaugoti nuo realiai kilusios kaimyniniø Esame ásitikinæ, kad teisiniø paminklø minëji- gijos pirmimnkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavièius, LIETUVIAI valstybiø gresmës. Abu tikslai liko neágyvendinti. mas prasmingas tik tuo atveju, jei gerbiama dabar Vytauto Didþiojo karo muziejaus direktorius pulki- Lenkijos istoriografija labai vertina 1791 m. ge- galiojanti ðalies Konstitucija, kuriai teisinius pama- ninkas leitenantas, dr. Gintautas Surgailis. I.URBONAITË guþës 3 d. konstitucijà Vakarø Europos ir net pa- tus jau grindë Lietuvos Statutai. Menkai vertinant Lietuvos Nepriklausomybës Akto signatarai: 7 saulio valstybiø konstitucingumo raidos kontekste. dabartinæ Lietuvos Respublikos Konstitucijà, kartu Birutë Valionytë, Audrius Rudys, Romualdas LIETUVIÐKO IR LENKIÐKO Ið tiesø, geguþës 3 d. Valdymo ástatymas – konstitu- menkai vertinamas ir pats Lietuvos valstybingumas. Ozolas, Algirdas Endriukaitis, Bronislovas Genze- cija yra svarbus konstitucionalizmo raidos istorinis Svarstant 1791 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymo - lis, Jonas Ðimënas, Leonas Milèius, Balys Gajaus- ETNOCENTRIZMO YPATUMAI dokumentas. Taèiau atkreipiame dëmesá á tai, kad konstitucájos minëjimà labai svarbu, kad bûtø iðlai- kas, Èeslovas Stankevièius, Saulius Peèeliûnas, Ka- ðio Valdymo ástatymo – konstitucájos svarbiausi tei- kytas paritetas valstybiniu lygmeniu, taip kaip buvo ziraiera Prunskienë, Aloyzas Sakalas, Eduardas Vil- giniai jau anksèiau buvo átvirtmti Lietuvos teisëje. átvirtinta 1791 m. spalio 20 dienos „Abiejø Tautø kas, Lionginas Ðepetys, Romas Gudaitis, Saulius Ðal- PRENUMERUOKITE !!! Lietuvos didþiojo kimigaikðèio Zigmanto Vazos 1588 Tarpusavio Ásipareigojime“. Taigi: tenis, Antanas Karoblis, Vidmantas Povilionis, Bro- m. sausio 27 d. patvirtintame Lietuvos III Statute 1. Pirmiausia bûtina pripaþinti valstybine ðvente nislovas Kuzmickas, Leonas Apðega, Egidijus Biè- 2007 METAMS áraðytos teisës normos jau buvo Lietuvoje átvirtinu- Spalio 25-àjà Lietuvos Respublikos Konstitucájos die- kauskas, Irena Andrukaitienë, Gediminas Ðerkðnys, sios analogiðkà savarankiðkø valdþiø - valstybës val- nà, kai Konstitucija buvo priimta tautos referendumu. Albertas Miðkinis, Vytautas Kolesnikovas, Egidijus “Vorutà” dovo, vyriausybës, seimo, teismø sistemos - pasida- 2. Siûlome átraukti á Atmintinø dienø ástatymà Klumbys, Kæstutis Grinius, Kazimieras Uoka, Al- 1 mën. – 2.90 Lt lijimà bei tolerancijà joje gyvenanèioms tautinëms Sausio 27 -àjà dienà, kai 1588 metais buvo priimtas fonsas Svarinskas, Nijolë Ambrazaitytë, Liudvikas 3 mën. – 8.70 Lt maþumoms, iðpaþástanèioms skirtingas religijas, Ðis III Lietuvos Statutas, kurio pagrindu parengtas 1791 Saulius Razma, Romualdas Rudys, Kazys Saja. Valdymo ástatymas – konstitucija sulygino Lenkijos m. geguþës 3 d. Valdymo Ástatymas – konstitucija. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 6 mën. – 17.40 Lt Karûnos teisinæ sistemà su jau Lietuvos Didþiojoje 3. Siûlome 2007 m. spalio 20 d., minint Valdy- – Atkuriamojo Seimo deputatai: Kunigaikðtijoje veikusia Lietuvos III Statuto átvirti- mo ástatymo – konstitucijos sudedamosios dalies – Meèislovas Treinys, Vytautas Kvietkauskas, Sta- 12 mën. – 34.80 Lt indeksas 0135 nta teisine sistema. pakeitimo, „Abiejø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“ sys Kaðauskas, Nikolajus Medvedevas, Zita Ðlièytë, “Vorutà” galima Taèiau 1791 m. geguþës 3-iàjà priimtas Abiejø priëmimo dienà, surengti Vilniuje mokslinæ konfe- Rûta Gajauskaitë Tautø Respublikos Valdymo ástatymas – konstitu- rencijà ,,1791 m. spalio 20 -osios Abiejø Tautø Res- prenumeruoti internete cija dar nebuvo ágavæs galutinio pavidalo. Tik tø publikos Valdymo ástatymo priëmimo iðtakos ir jo 2007 04 03. Nr. 10 Vilnius LITERATAI SUSITIKO TURGELIUOSE Vakarø Lietuvos multikultûrinë istorija ir jos refleksija dabartyje Nijolë STRAKAUSKAITË, Klaipëda Ðiuolaikinë identiteto samprata orientuo- kultûriná identitetà, Tëvynës sampratà, mei- 1 ja á tai, kad kultûros vaidmuo yra iðskirtinis, læ gimtàjam miestui . o kultûra yra gyva, kai ji nuolat kontaktuoja Toks kultûrinis regionas buvo ir Maþoji su kitomis kultûromis, kaip, beje, ir su isto- Lietuva, ilgesná laikà istorijoje vadinta Prû- rija. XX a. pabaiga stipriai iðryðkino regio- sø Lietuva, ir jos dalis – Klaipëdos kraðtas. nio identiteto problemà dalyje Vokietijos þe- Neásigilinæ á ðio kultûrinio regiono esmines miø, Lenkijoje (Silezija, Pomeranija), Rusi- paradigmas negalime suprasti ir specifinio joje (Kaliningrado sritis) ir Lietuvoje (Klai- èia gyvenusiø þmoniø identiteto. Klaipëdið- pëda). Visuose ðiuose regionuose gyvenan- kiø identitetas liko ne tik neáminta máslë Ne- tiems þmonëms yra aktuali savojo specifinio priklausomos Lietuvos politikams iki II pa- identiteto paieðka. Ne visur vienodai spar- saulinio karo, bet ir iki ðiol ávairiai interpre- èiai vyksta ðis procesas, bet akivaizdu, jog tuojama istorinë – sociologinë problema. Tai þmonës adaptuoja regiono sàmonæ. Pirmiau- iliustruojantis pavyzdys yra 1925 m. ávyku- siai tai vyksta paþástant praeitá, t.y. istorijà, sio Klaipëdos kraðto visuotinio gyventojø su- Karolio Ðirvinsko konkurso iniciatorë ir premijos steigëja Aldona Ðirvinskienë (kairëje) su naujai- nes kiekvienas þmogus yra veikiamas regio- raðymo duomenø interpretavimas: ið 141 siais laureatais – Romu Vorevièiumi, Irena Petrauskaite, Algirdu Gogeliu no, kuriame jis gyvena materialinio ir dvasi- 650 gyventojø 45,2% buvo vokieèiai, 26,6 nio palikimo. % lietuviai, o 24,2 % save ávardijo klaipëdið- 2 Balandþio 28 d. Turgeliuose (Ðalèinin- Ðá kartà didelæ literatø grupæ ið Vilniaus, Baltijos jûros erdvëje esantys regionai, ku- kiais, kiti – 4 % . Iðkart po suraðymo Lietu- kø r.) ávyko XXII Rytø Lietuvos literatø Anykðèiø, Elektrënø, Nemenèinës, Uk- rie daugiausiai remiasi á kultûriná identitetà, vos teisininkai ir politikai klaipëdiðkius pri- susitikimas ið ciklo „Gimtosiomis literatø mergës, Varënos, Ðalèininkø priëmë Tur- turi ryðkius istorinius orientyrus, pavyzdþiui, skyrë prie lietuviø, teigdami, jog tai vietiniai pëdomis...“ Ðiuos susitikimus du kartus per geliø vidurinë mokykla. Sveèius pasveiki- Hanzos miestø tradicija viduramþiais (Dan- gyventojai, vokieèiø kultûros veikiami nete- metus nuo 1996 metø rengia Vilniaus ap- no mokyklos direktorë Auðra Voverienë, cigas, Ryga ir kt). Ðie regionai kaip taisyklë kæ tautinës savimonës, taèiau namie kalban- buvo ávairiatauèiai ir daugiakalbiai, nors tys lietuviðkai. Tuo bûdu buvo gautas paguo- skrities kultûros centras (anksèiau – Rytø Turgeliø seniûnas Voiciech Jurgeleviè bei miestø kultûroje daþniausiai dominavo vo- dþiantis rezultatas, jog lietuviai Klaipëdos Lietuvos kultûros centras). Kaskart rengi- Vilniaus apskrities