DOCSLIB.ORG

Kunigų Seminarijoje

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kunigų Seminarijoje 1 2 Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai I dalis VILNIUS|2014 3 31 UDK 23/28(474.5)(092) Sv-08 © Alfonsas Svarinskas, 2014 © Donatas Stakišaitis, 2014 © Lina Šulcienė, 2014 © Domantas Vildžiūnas, 2014 ISBN 978-9955-589-91-4 4 4 Turinys Mano šeima 9 Vaikystės darbai 25 Mano mokslai 27 Keturi skyriai Vidiškiuose 29 Penktasis skyrius Ukmergėje 33 Šeštasis skyrius Deltuvoje 35 A. Smetonos vardo gimnazijoje Ukmergėje 36 Pirmoji okupacija 40 Vokiečių okupacija 45 Ukmergės mokytojų seminarijoje 48 Kunigų seminarijoje 49 Kovos už Laisvę keliai ir kalinimai 65 Pas partizanus 67 Pirmasis areštas 75 Areštavimo pagrindas ir areštas: duomenys iš bylos 76 Tardymai: pradžia 81 Kauno KGB kalėjimo kameroje 85 Kauno kalėjimo realijos 87 Tardytojai 88 Tardymai: kankinimas 90 „Troikos“ teismas 93 Apskundus nuosprendį 95 Pirmasis įkalinimas 100 Kelionė iš Vilniaus į Šiaurę 100 Pirmąsyk Intoje 102 Gyvenimas Abezės lageryje 105 Ligoninė 112 Generolas Jonas Juodišius 118 Profesorius Levas Karsavinas 123 5 Kunigas Kazimieras Vaičionis 129 Kunigystės šventimai 133 Kunigystė Abezėje 138 Vėl Inta 145 Šimkūnų šeima 153 Grįžus į Lietuvą 162 Pirmoji parapija: Kulautuva 167 Antroji parapija: Betygala 186 Antrasis areštas 191 Už ką suėmė antrą kartą 193 Vilniaus KGB rūmuose 196 Tardymai 197 KGB „liudytojai“. Keletas dokumentų iš bylos 212 Teismas 219 Antrasis kalinimas 222 Antroji kelionė į lagerį 222 Mordovija: mano lagerio draugai lietuviai 223 Kunigas Pranas Račiūnas MIC 225 Kanauninkas Stanislovas Kiškis 228 Kunigas Algirdas Mocius 231 Kunigas Aleksandras Markaitis- Markevičius SJ 237 Liudvikas Simutis 239 Petras Plumpa 240 Algirdas Endriukaitis 241 Balys Gajauskas 243 Lageryje Mordovijoje 245 Darbas lageryje 246 Gyvenimas lageryje 248 Religinis gyvenimas 249 Mordovijos kalėjime „Akmeninis maišas“ 255 Gyvenimas kalėjime 256 Kalėjimo viršininkas Likin 260 6 Mano kalėjimo draugai 262 Petras Paulaitis 262 Arkivyskupas Josyp Slipyj 269 Vėl Lietuvoje 282 Vilniuje: neregistruotas ir be parapijos 282 Redaktorių žodis 287 Vardų rodyklė 289 7 8 Mano šeima Vaikystėje buvo kažkokia labai didelė meilė šeimai – toks man išlikęs didžiausias įspūdis 9 10 Savo gimimo įvykio neatsimenu, bet man sakė, kad gi- miau 1925 metų sausio 21 dieną Ukmergės apskrity, Vidiš- kių parapijoje. Pirmiausia gyvenau Pamernackų kaime. Kai dar buvau labai mažas ir dar nebuvo gimę mano brolis ir sesuo, tėvai persikėlė į Kadrėnus. Kadrėnai – mano Tėtės tėviškė – priklausė Vidiškių para- pijai, Deltuvos valsčiui. Ta parapija buvo nedidelis bažnyt- kaimis prie Kauno–Utenos kelio, aštuoni kilometrai nuo U k m e r g ė s Utenos link. Miestelis buvo labai mažas, ir nieko ypatingo ten nebuvo. Anksčiau bažnyčia buvo medinė, net grindų nebuvo. Sako, vyskupas Valančius atvykęs net pastabą davė, kad Dievą laiko taip netinkamai. Tada Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities maršalka Anupras Koska, pasitaręs su žmona, nutarė pastatyti naują bažnyčią. 1844 metais pradėjo, ir 1856 metais Vidiškiuose prie Ukmergės–Anykščių kelio buvo pastatyta mūrinė neoklasicistinio stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia. Joje buvau pakrikštytas. Prie jos mes visi ir augome. Mano tėvai buvo religingi, geri žmonės, daug ir sunkiai dirbo. Religingi buvo ir mano seneliai. Senelis Pranas Svarinskas (Tėtės tėvas) buvo maršalka. Bažnyčioje buvo sta- lelis, ant jo pastatytas kryžius. Kiekvieną pirmąjį mėnesio sek- madienį prie šio stalelio per Sumą susėsdavo maršalkos ir čia melsdavosi. Parapija turėjo keletą maršalkų. Kadrėnų kai- me senelis buvo vienintelis maršalka. Jis tarnavo kaip baž- nytinio komiteto narys ir organizuodavo pamaldas. 11 11 Vaikams gimus tėveliai visą savo gyvenimą nugyveno Kad- rėnų kaime, gražioje vietoje prie Mūšios upės. Jame buvo apie 28 šeimos. Kiekviena turėdavo iki kelių hektarų žemės. Lai- kui bėgant vaikai kurdavo savo šeimas, jos smulkindavo ūkius, likdavo po pusę ar trečdalį valako šeimai. Bažnytkai- myje, atrodo, buvo likęs tik vienas valakininkas. Bet kaimas augo. Jo gyventojai buvo neturtingi, bet duonos užteko, ba- daujančių nebuvo... Mano Tėvų namai Kadrėnuose buvo įprasti ūkininko na- mai. Namas buvo padalintas į dvi dalis – gryčią ir stanciją. Namo gale, vadinamojoje stancijoje, buvo medinės grindys, ir ši patalpa buvo skirta tik svečiams. Čia buvo stalas, kur jie valgydavo. Kiekvienas namo galas turėjo po du kambarius. Bu- vo du kambariai, kuriuose miegodavom. Kambariuose asla buvo plūkta, ne medinės grindys. Juose buvo pečiai kūrenti malkomis. Iki Kalėdų stancijos nekūrendavo. Kad nebūtų šal- ta miegoti, atnešdavo šiltus patalus iš gryčios. Kadrėnuose mūsų namuose dar senelis Pranas gyveno. Su visais – šeši žmonės. Prisimenu senelį Praną (jis mirė 1944 metais, sulaukęs per 80 metų). Jis turėjo atskirą kam- barį ir jame – vieną knygoms skirtą spintą. Turėjo savo bib- lioteką. Knygų čia buvo nemažai. Daugiausia – lenkų pasau- lietinė, istorinė literatūra. Turėjo ir religinių knygų. Senelis bendravo su dvarininkais, tai iš jų ir gaudavo knygų. Paau- gęs ir aš skaičiau tos bibliotekos knygas. Bet lenkiškai skai- tyti nemėgau. Nors buvau pramokęs lenkų kalbos, bet jos neišmokau. Kai pradėjau lankyti mokyklą, lenkų kalbą už- miršau. Gal čia tas patriotiškas nusiteikimas lėmė: žinojom apie padarytas skriaudas Vilniaus kraštui ir Lietuvai. Senelis Pranas mokėjo tris kalbas – lietuvių, lenkų ir rusų. Jas išmoko namuose, bendraudamas su kitais. Tris kalbas mokėjo ir mano Tėtė. Senelis buvo kaimo šviesuolis. Buvo pa- grindinis žmogus rengiant kaimo subuvimus – skuodus. Jį la- bai gerbė. Turėjo gražų balsą, dvaruose per šermenis giedo- davo. Jei kas pas lenkų dvarininkus mirdavo, kviesdavo jį į dvarą giedoti. Jie su grupe giesmininkų giedodavo ir lenkiš- kai. Senelis buvo religingas ir linkęs į dvasinius dalykus. Per 12 12 visą savo gyvenimą išlaikė kaimo šviesuolio stilių. Bu- vo aukštas, nesulinkęs. Plaukai kirpti ežiuku – pa- gal ponų pavyzdį. Jis pės- čiomis nueidavo pas dukte- rį Stefaniją Petronienę pa- gyventi – 9–10 kilometrų nuo namų. Pabūdavo ir vėl grįždavo pas mus. Stefani- ja gyveno Kavarsko parapi- joje, Kabošų kaime, į ten buvo nutekėjusi. Tėtė Vaclovas Svarins- kas gimė 1893 metais. Ma- ma Apolonija Petronytė - Svarinskienė – 1900, jau- nesnė. Mama kilusi iš Pa- mernackų kaimo, iš didelės šeimos (mūsų giminaitis yra Vilniuje besidarbuojan- tis kun. Gintaras Petronis – Tėtė Vaclovas Svarinskas su Mama Mamos pusbrolio vaikas). Apolonija Svarinskiene. Mamos tėvai buvo bau- 1956 m. birželio 24 d. džiauninkai. Senelio vardas buvo Kazimieras (Petronis), jo ne- atsimenu, o močiutės vardas Elžbieta (Petronienė) – ją prisi- menu. Seneliai mus labai mylėjo. Dalis jų vaikų atsidūrė kaž- kur Rusijoje, kiti gyveno Lietuvoje. Kaime liko Mamos brolis Ignas Petronis, seserys Ve - ronika Petronytė-Morkūnienė ir Liucija Petronytė-Morkū- nienė. Liucija turėjo sūnų, kuris buvo Lietuvos kariuo - menės karininkas – majoras Ignas Morkūnas. Jis buvo enkavedistų nuteistas septyneriems metams ir įkalintas Norilsko lageryje. Gyvas likęs karininkas, kalėjęs kartu su Morkūnu, pasakojo, kaip kartą lageryje radijo taškas smarkiai šaukė. Ignas neišlaikęs sušuko: – Uždarykite tą gavarilką! – Ir už tai buvo nuteistas dar dešimčiai metų. Kalėti jis nebaigė, mirė lageryje. 13 13 Mama. Apie 1957 m. Mano Mama niekur nedirbo, niekur netarnavo, mokėjo tik lietuviškai. Ji namuose dirbo visus ūkio darbus. Sun- kiai dirbo: šeimininkavo, valgyt gamino, skalbė, lopė, mokė vaikus ir visus kitus darbus dirbo. Mama buvo nemokyta. Mokėjo skaityti iš savo motinos visą gyvenimą išsaugotos maldaknygės „Dievo malonių šalti- nis“. Tai buvo didelė senovinė maldaknygė. Lietuviška, para- šyta senovine kalba. Mama ir mano senelė mokėjo skaityti tik iš tos maldaknygės, daugiau nemokėjo. Ir aš iš tos mal- daknygės pradėjau skaityti. Mane senelė mokė. Labai jau sau- gojo ją. Tik su šiaudeliu galima būdavo parodyti tekste, ne- leisdavo nieko parodyti prikištu pirštu. Gink Dieve, kad tik maldaknygės nesutept. Sekmadieniais visi eidavome į bažnyčią. Mama prieš ište - kėdama dalyvaudavo bažnyčios procesijose. Sakydavusi, kad maža būdama Ukmergės parapijoje procesijose nešdavo kas- 14 14 pinus prie vėliavos, o paaugusi – ir vėliavas. Kai ištekėjo, pro- cesijose nedalyvaudavo. Prisimenu, kad Mama anksti ryte atsikeldavo ir pradėda- vo darbus. O Tėtė atsikėlęs atsiklaupęs sukalbėdavo pote- rius ir tik po to dirbdavo. Mama kartais pasižodžiuodavo – juk darbai yra, o dar meldiesi. Tėtė visada taip – jam charak- teringa buvo. Tėtė ir vakare po darbų atsiklaupdavo ir kal- bėdavo poterius. Šeima dirbo ūkinį darbą. Tėtė buvo geras ūkininkas. Nu- sipirko arkliais sukamą kūlimo mašiną. Eidavo su ja dirbti į kitų ūkius. Už dienos darbą gaudavo aštuonis litus. Jis eida- vo dirbti pats kaip darbininkas – nenorėjo, kad kas sugadin- tų kuliamąją mašiną. Vasaros metu tėvai dirbdavo visą dieną. Švintant kelda- vosi darbams. Apie 12–13 valandą sugrįždavo pogulio. Po to vėl dirbdavo iki tamsos. Pavyzdžiui, Tėtei reikėdavo dalgiu nukirsti pusantro hektaro rugių, o Mamai (kartais ji gauda- vo pasamdyti pagalbai moterį) – juos surinkti, surišti, pėdas statyti, o paskui vakare sustatydavo gubas. Gubas padary- davo iš dešimties pėdų – devynias surištas suremdavo, de- šimtą lauždavo perpus ir uždengdavo gubą apsaugai nuo lie- taus. Taip tuos rugių pėdus ir džiovindavo. Tėtė buvo labai nagingas. Labai gerai išpustydavo dalgį. Tai jo specialybė buvo. Geras buvo pjovėjas. Nebuvo turtin- gas, bet buvo darbštus. Dar arkliais veždavo prekes iš Uk- mergės į Panevėžį, Rokiškį, Biržus ir kitur. Paprastai vežda- vo iki tonos prekių arkliais vežimu, žiemą
Load more

Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Asta Petrevičiūt
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS REGIONISTIKOS KATEDRA Asta Petrevi čiūtė EUROSKEPTICIZMAS LIETUVOJE NUO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO Magistro baigiamasis darbas Baltijos regiono studij ų programa, valstybinis kodas 62602S104 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas (-ė)_doc. dr. Rytis Bulota __________ ________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (parašas) (data ) Apginta __________________ __________ ________ (PMDF dekanas) (parašas) (data ) Kaunas, 2011 TURINYS SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 2 SUMMARY .............................................................................................................................................. 3 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 4 1. EUROSKEPTICIZMO TEORIN Ė ANALIZ Ė ................................................................................. 6 1.1 Euroskepticizmo kilm ė .................................................................................................................... 6 1.2 Euroskepticizmo apibr ėžimo problematika ..................................................................................... 8 1.3 Euroskepticizm ą s ąlygojan čios priežastys ir argumentai .............................................................. 14 1.4 Euroskepticizmo tipai ...................................................................................................................
    [Show full text]
  • Kvietimas 04 28
    Lietuvos švietimo ir kultūros atstovų kreipimasis dėl antivalstybinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veiklos sutramdymo J. E. LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui LR Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Artūrui Paulauskui Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, matydami nevaržomai besitęsiančią antivalstybinę ardomąją ir Lietuvoje valstybę žeminančią Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) veiklą, pareiškiame: - šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymą ir LLRA neteisėtai tapus parlamentine partija bei šalį valdančios partijų koalicijos dalyve, Lietuvos valstybei ir valdžiai vis keliami nauji tautinę ir pilietinę nesantaiką kurstantys provokaciniai reikalavimai peržengė bet kokias ribas ir negali būti toliau ignoruojami; - pastaruoju metu LLRA partijos narių daromi vieši veiksmai bei pasisakymai paniekino už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio mėnesį kovojusiųjų ir žuvusių žmonių atminimą; - Pietryčių Lietuvos rajonuose LLRA skatinama ir palaikoma vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašybą reglamentuojančių teismo sprendimų, įstatymų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų ignoravimo praktika pamina ir tarptautiniu mastu diskredituoja Lietuvos, kaip teisinės ir demokratinės valstybės, statusą; - LLRA atstovai Seime ir Europos Parlamente nuolatos meluoja apie teisinę padėtį Lietuvoje, teigdami, jog „persekiojama už kalbėjimą gimtąja kalba“,
    [Show full text]
  • Bibliografinis Sąrašas
    Nauji teisės ir politikos mokslų leidiniai (2015 m. rugsėjis) Bibliografinis sąrašas Lietuva – 10 metų Europos Sąjungoje : [leidinys apie Lietuvos narystės ES dešimtmečio minėjimo renginius] / Lietuvos Respublikos Seimas. - Vilnius : Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). - 150, [1] p. : iliustr., graf., portr., žml. ; 24 cm. - Bibliogr. išnašose. - Tiražas 1000 egz.. - ISBN 978-609-8143-01-0 Lietuva ir žmogaus teisės : Lietuvos žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga : [dokumentų ir straipsnių rinkinys / sudarė Vytautas Budnikas]. - Vilnius : Lietuvos žmogaus teisių asociacija, 2008-. - kn. : faks., portr. ; 26 cm. - (Įr.) Kn. 2, 2000-2010 metai. - 2010 ([Vilnius] : Ūlos tėkmė). - 1227, [1] p. : iliustr., faks., portr. ; 27 cm. - Turinyje aut.: Romualdas Abugelis, Vaclovas Aliulis, Vytautas Ambrazas, Normanas Andersonas, Petras Auštrevičius, Sigitas Babilius, Milda Bagdonaitė, Kęstutis Balčiūnas, Juozas Banionis, Andrius Bielskis, Vilius Bražėnas, Peteris Brierleis, Vytautas Budnikas, Antanas Buračas, Davidas Cookas, Geoffrey's Cowlingas, Ričardas Čekutis, Algimantas Čepas, Kęstutis Čilinskas, Edvardas Čiuldė, Tomas Čyvas, Rimantas Jonas Dagys, Akvilė Daniliauskaitė, Dailius Dargis, Juozas Dautartas, Julius Dermontas, Eglė Digrytė, Kęstutis Dirma, Richardas Drummondas, Nijolė Druto, Arimantas Dumčius, Algirdas Endriukaitis, Laima Garnelienė, Bronislovas Genzelis, Rūta Grinevičiūtė, Romas Gudaitis, Jaunius Gumbis, Ainis Gurevičius, Alexandre Havard, Mindaugas Jackevičius, Aleksandras
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of the Signatories of the Lithuanian Act of Independence
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 19 May 2005 – No. X-208) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”). Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania who are granted the status of the Signatory. Article 3. The certificate and badge of the Signatory 1. The Signatory shall be issued a certificate of the Signatory and a badge of the Signatory the models of which are approved by the Government of the Republic of Lithuania. 2. The Central Electoral Committee shall issue the certificates of the Signatory and badges of the Signatory, and keep accounting thereof.
    [Show full text]
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
    [Show full text]
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
    [Show full text]
  • International Conference
    International Conference “THE MOLOTOV–RIBBENTROP PACT. THE PRESENT AND THE FUTURE OF THE BALTIC STATES” 28 September 1999, Vilnius, Lithuania Vilnius 2000 UDK 327(47+57:430)(091)(06) Mo-91 The map on the cover of the book is printed with the permission of National Service of Geodesy and Cartography under the Government of the Republic of Lithuania Ukmergës str. 41, LT-2600 Vilnius, Lithuania Romualdas Požerskis photos ISBN 9986-18-067-8 © The Publishing House of the Seimas, 2000 Contents Preface ............................................................................................................................7 Baltic Assembly Awards Ceremony ......................................................................9 Opening of the Conference H. E. Valdas Adamkus, President of the Republic of Lithuania.....................14 Sigitas Tamkevièius, Metropolitan Bishop (Lithuania) ...................................16 Dr. Laima Andrikienë, MP, Chairperson of the Organisational Committee of the International Conference “The Molotov–Ribbentrop Pact. The Present and the Future of the Baltic States” (Lithuania) .........................17 Valeriu Matei, MP, Head of the Party of Democratic Forces, Chairman of the Parliamentary Committee on the Relations with the European Parliament (Moldova) ........................................................19 I. The Molotov–Ribbentrop Pact. Its Historical and Political Evaluation Janis Straume, Chairman of the Saeima (Latvia) .............................................23 Francoise Thom, Senior Lecturer,
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • Vakarų Lietuvos Multikultūrinė Istorija Ir Jos Refleksija Dabartyje
    Voruta 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 (626) 1 ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo Nr. 9 (626) 2007 m. geguþës 5 d. Nr. 9 Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt KREIPIMASIS Ðiame numeryje: DËL 1791-ØJØ METØ GEGUÞËS 3 D. KONSTITUCIJOS MINËJIMO DIENOS ÁTRAUKIMO Á ATMINTINØ DIENØ ÁSTATYMÀ 3 Vytautas GOCENTAS Lietuvos Respublikos Seimas rengiasi á Atmin- paèiø metø spalio 20 d. Ketveriø metø seimas pri- átaka Lietuvos valstybingumo raidai“, kurioje bûtø tinø dienø ástatymà átraukti Geguþës 3 -iàjà dienà. ëmë jo sudedamàjà dalá – pataisà ástatymà „Abiejø atsakyta á daugelá kylanèiø klausimø. Lietuvos istori- Tà dienà 1791 metais buvo priimtas Abiejø Tautø Tautø Tarpusavio Ásipareigojimas“, átvirtinantá Lie- kai, taip pat ir teisës istorikai vis dar diskutuoja dël RAMBYNAS – NE TIK KALNAS, Respublikos Valdymo Ástatymas, vëliau vadintas tie- tuvà ir Lenkijà kaip lygiavertes partneres Respubli- Abiejø Tautø Respublikos Valdymo Ástatymo reikð- BET IR LAIKRAÐTIS siog konstitucija. Tai ið tikrøjø svarbus Abiejø Tautø koje. Taip buvo atkurti iki 1791 m. geguþës 3 d. mës Lietuvos teisës ir valstybingumo raidai. Respublikos bendras indëlis á teisinës minties raidà. buvæ abiejø valstybiø teisminiai santykiai ir jø pari- Esame ásitikinæ, kad kiekvienos valstybës garbë Abiejø Tautø Respublikos Ketveriø metø sei- tetas. priklauso ne tik nuo tolerancijos kitiems, bet ypaè Lëna GOCENTIENË mas, priimdamas istorinës vertës teisës aktà –1791 Po 1793 m. Abiejø Tautø Respublikos padalijimo nuo savo ðalies valstybingumo raidos supratimo ir 4 m. geguþës 3 d. Valdymo ástatymà, siekë ágyvendinti III Lietuvos Statutas Lietuvoje veikë iki 1840 metø.
    [Show full text]
  • Partijų Rinkimų Programų Leidinys
    Mielas rinkėjau, 2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Demokratinio valdymo principas priklauso tautai, kuri savo valią įgyvendina ne tiesiogiai, o per renkamus atstovus. Rinkimai užtikrina valdančiųjų atsakomybę, piliečių atstovavimą ir įtaką valdžios priimtiems sprendimams. Todėl svarbu atsakingai įvertinti ir nuspręsti, kas valdys ir vykdys rinkėjo valią. Ateikite ir išsirinkite savo atstovus. Neleiskite kitiems spręsti, kas svarbiausia Jums. Tikime, kad šis leidinys suteiks informacijos ir padės apsispręsti ir įgyvendinti suteiktą teisę išreikšti savo valią balsuojant Seimo rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija SVARBIAUSIAS YRA TAVO BALSAS – RINK SEIMĄ ATSAKINGAI! 1 BENDRA INFORMACIJA APIE RINKIMUS Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse (71-oje) ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seimo narius turi teisę rinkti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
    [Show full text]