Kristijono Donelaičio Metai Ir Mokslas

Lietuvos mokslų akademijos žinios

LUX ET VERITAS Informacinis leidinys 2014 m. nr. 2 (68) | Įsteigtas 1994 m.

Todėl tur kiekviens, šventes pavasario švęsdams, Kas ant čielo meto reik, taipo pasirūpyt

Kristijonas Donelaitis, Metai (1818)

Kristijono Donelaičio metai Domas Kaunas, LMA viceprezidentas ir mokslas

Donelaičio gimimo 300 metų sukakties minėjimo jos autorius – lietuviškasis Lukrecijus, Vergilijus ir, jei programos idėją iškėlė ir įgyvendino Lietuvos Res- norite, Homeras. Taip pat atsigręžta į poeto 250-ąsias publikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo (1964) ir 275-ąsias (1989) sukaktis. Jos pažymėtos įprasminimo komisija. Užduoties aktualumą lėmė Vilniuje, Berlyne ir Maskvoje iškilmingais minėjimais, keletas priežasčių. Esminė – literatūros klasiko ir jo moksliniais renginiais, parodomis, „Metų“ vertimais į kūrybos nacionalinis ir tarptautinis pripažinimas, jo kitas kalbas. Didelę tarptautinę paramą suteikė Rytų palikimo tyrinėjimo Europos ir kitose šalyse tradici- ir Vakarų Vokietijos baltistai. Jų pastangomis Berlyne jos bet pasiektas gilus įdirbis. Donelaitika nuo seno atidaryta donelaitikos paroda, įvyko konferencija, at- vienija daugelio pasaulio šalių lituanistus. Rengėjų likti nauji „Metų“ vertimai į vokiečių kalbą (Hermanno buvo gerai suvokta, kad programa turės tarptautinės Buddensiego), donelaitianos motyvai nuskambėjo reikšmės, todėl įpareigojo strategiškai kelti užduotis literatūroje (rašytojo Johanneso Bobrowskio) ir mu- ir siūlyti sprendimus. Kitas svarbus programos užda- zikoje (kompozitoriaus Rainerio Kunado). vinys – padaryti įtakos Lietuvos kultūros politikai, pa- Programos rengėjai kritiškai įvertino ir tai, kad naudoti donelaitikos turinį kaip priemonę naujiems po 1990 metų Donelaičio kūrybos aktualinimas, kultūriniams ryšiams megzti ir istorijos šaltiniams sklaida ir moksliniai tyrimai šalyje ir užsienyje labai atskleisti, suformuoti naują tarptautinės reikšmės sulėtėjo. Priežastys buvo ekonominės ir politinės: lituanistinę temą. Ją vykdant svarbiausias vaidmuo Europa pergyveno lemtingas dienas. Donelaitikos tektų mokslo institucijoms ir tyrėjams, o juos remtų atsigavimas prasidėjo apie 2000-uosius. Jį liudijo Vyriausybė ir politikai. visų laikų žymiausio „Metų“ ir jo autoriaus tyrėjo Didele paskata programos tapsmui laikytina Do- Leono Gineičio (1920–2004) paskutiniais gyveni- nelaičio sukakčių minėjimo patirtis. Ji siekia daugiau mo metais subrandintos mokslinės publikacijos, kaip šimtmetį. Ypač atsižvelgta į mokslinės donelaiti- vokiečio Lutzo F. W. Wenau šaltiniotyriniai darbai, kos ištakas. Jau XIX amžiuje pasirodę „Metų“ leidimai išeivijos autorių tekstų rinkinys „Egzodo Donelai- ir jų autorius Europos mokslininkų buvo vertinamas tis“ (2001), Mažosios Lietuvos raštijos ir kultūros tokiais įvardijimais, kaip „Metų“ poema – šedevras, o istorijos monograjos.

2014 M. NR. 2 68 1 Donelaičio pasaulinę reikšmę dar kartą patvirtino grožiniai kūriniai), 3) donelaitikos sklaida visuomenės UNESCO pripažinimas. Remiantis jos konferencijos informavimo priemonėmis, 4) parodos ir ekspozi- nutarimu, Tarptautinė literatūros kritikų asociacija cijos (UNESCO būstinėje, su Donelaičiu susijusiose 1977 metais paskelbė Europos literatūros reikš- šalyse, nauja Tolminkiemio memorialinio muziejaus mingiausių kūrinių nuo Antikos iki Antrojo pasau- ekspozicija), 5) kultūros ir švietimo programos, 6) or- linio karo sąrašą, į kurį pateko ir Donelaičio „Metai“. ganizaciniai darbai, 7) Donelaičio istorinio paveldo Paryžiuje 2013 m. vykusios UNESCO Generalinėje įprasminimas darbus derinant su Karaliaučiaus srities konferencijoje buvo paskelbtas UNESCO ir valstybių administracija, pirmenybę skiriant Lazdynėliams narių minėtinų reikšmingų sukakčių kalendorius. Jį ir Tolminkiemiui), 8) atminimo vietų ženklinimas ir sudarė daugiau kaip šimtas pasaulio istorinei at- vardo įprasminimas. minčiai svarbių datų, tarp jų ir Donelaičio 300-osios Iki 2010 m. programa buvo tikslinama, nedide- gimimo metinės. Remdamasis šiuo pripažinimu, lio biudžeto lėšomis įgyvendinamos tik kai kurios Seimas 2014-uosius paskelbė Donelaičio metais. užduotys. Padėtis iš esmės pasikeitė Vyriausybės Visa tai atvėrė naujas galimybes pasaulyje ir tėvynėje 2013 m. vasario 6 d. nutarimu patvirtinus Komisijos darbais bei renginiais skleisti humanistines vertybes, programos pagrindu parengtą „Kristijono Donelaičio suartinti tautas, populiarinti lietuvių literatūrą, kul- 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013–2014 metų tūrą bei plėtoti tyrimus. priemonių planą“. Dokumente dar kartą nurodyta Komisijos parengta ir Vyriausybės patvirtinta pro- šiuolaikiškai aktualizuoti poeto kūrybinį paveldą, grama yra kompleksinė. Ją sudaro aštuonios dalys, veikti Lietuvos kultūros politiką – suteikti nacionali- kuriose numatyti nacionalinio ir tarptautinio masto nės kultūros ištakoms naujos prasmės, tyrimus kreipti renginiai, mokslo darbai ir meniniai kūriniai. Siekiant tokia linkme, kad jie domintų UNESCO nares. Tai nustatyti prioritetus ir sistemingumą daugiau kaip įpareigoja numatyti programos tęstinumą. Seimo iš- šimtas užduočių buvo sugrupuotos pagal temas ir kilmingame posėdyje pasitinkant Donelaičio metus, paskirtį: 1) mokslo tiriamieji ir informaciniai darbai įvykusiame 2013 m. gruodžio 10 d., valstybės vadovai (Donelaičio akademiniai raštų leidimai, konferencijų pabrėžė reikalą pradėti rengti tradicinę kasmetinę ciklas, Donelaičio epochos raštijos paminklų tyrimai Donelaičio konferenciją (tokia konferencija yra skirta ir publikacijos, memorialinio paveldo tyrimo eks- Jonui Jablonskiui), kviesti UNESCO prisidėti prie Ru- pedicijos), 2) Donelaičio vardas mene (Donelaičio sijos Federacijos ir Lietuvos interesų koordinavimo kūrybos iliustracijų konkursas, skulptorių simpoziu- pastangų kurti Donelaičio namus ir vykdyti kitas mai donelaitikos tema, Donelaičiui skirti muzikos ir užduotis ne tik per Donelaičio metus, bet ir vėliau.

LMA prezidento ir prezidiumo veikla

LMA prezidento Valdemaro Razumo 2014 metai pra- mą“, o kovo 20 d. susitiko su vienu šios konferencijos sidėjo įprasta veikla – organizuojami LMA prezidiu- pranešėjų prof. Pero Šipka (Serbija). mo posėdžiai, dalyvaujama Aukštojo mokslo tarybos, Vasario 14 d. Prezidentūroje V. Razumas Lietuvos Lietuvos mokslo premijų komisijos, 2014–2020 metų nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos kvietimu dalyvavo iškilmėse 2013 m. nacionalinių bei Lietuvos mokslo tarybos valdybos darbe. premijų laureatų pagerbimo proga. Seime sausio 14 d. V. Razumas Seimo Pirmininko Vasario 25 d. LMA prezidentas kartu su švietimo pavaduotojo Kęsto Komskio kvietimu dalyvavo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu ir asociacijos mokslinėje konferencijoje „Lietuvos pirmininkavimo Infobalt prezidentu Kristijonu Kaikariu įteikė LMA Europos Sąjungos Tarybai patirties konceptualios diplomus ir Infobalt stipendijas IV-osios LMA jau- įžvalgos aukštojo mokslo politikai“, kovo 19 d. – kon- nųjų mokslininkų konferencijos laureatams. Kovo ferencijoje „Technologijos, keičiančios mokslo vertini- 4 d. Europos neutronų šaltinio projekto (European

2 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS 2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimo iškilmės. Iš kairės: Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LMA prezidentas Valdemaras Razumas, švietimo ir mokslo viceministė Svetlana Kauzonienė

Spallation Source, ESS) įgyvendintojai bei Švietimo Šiame ir kituose LMA prezidiumo posėdžiuose ir mokslo ministerija (ŠMM) organizavo Mokslo ir buvo vertinamos LMA mokslų skyrių, padalinių, pramonės dieną „Įsitrauk į Europos neutronų šalti- ES struktūrinės paramos projektų valdymo grupės nio projektą“, kurioje prezidentas pasakė sveikinimo 2013 m. veiklos ataskaitos, skirtos LMA premijos, kalbą. Kovo 3 d. LMA prezidentas kartu su Ministru patvirtinti Pasaulio mokslininkų federacijos stipen- Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, švietimo ir mokslo dijų programos Lietuvoje 2013–2014 m. konkurso viceministre Svetlana Kauzoniene įteikė diplomus rezultatai bei mokslų skyrių 2014 m. veiklos planai. 2013 metų Lietuvos mokslo premijos laureatams, Vasario 18 d. LMA prezidiumo posėdyje buvo kovo 10 d. pasakė sveikinimo kalbą nacionalinia- svarstomas periodinių mokslo leidinių leidybos me Vinco Kudirkos dailyraščio konkurse „Rašom!“, klausimas bei pateikta informacija apie Švietimo kovo 12 d. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos ir centro (MOSTA) kvietimu dalyvavo studijos „Aukš- LMA ekspertų grupės darbą. LMA viceprezidentas tųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo D. Kaunas pristatė 2014 m. parengtus siūlymus ŠMM koncepcija“ pristatyme. dėl periodinių mokslo leidinių atrankos tvarkos. LMA Prezidentas vyko į 2 užsienio komandiruotes: sau- prezidiumo narių nuomone, sugriežtinus periodinių sio 23–24 d. kartu su LMA Technikos mokslų skyriaus mokslo leidinių atranką, kai kuriems LMA leidiniams pirmininku Gintautu Žinteliu dalyvavo Baltarusijos gali kilti grėsmė negauti ES struktūrinių fondų para- nacionalinės mokslų akademijos 85-ųjų metinių mos. LMA prestižo reikalas, kad leidžiami žurnalai renginiuose, kovo 12–13 d. kartu su švietimo ir moks- būti kokybiški, atitiktų mokslo periodikai keliamus lo ministru Dainiumi Pavalkiu, LMA Organizacinio reikalavimus, todėl reikėtų aptarti, ar verta tęsti kai skyriaus vadovu Andriumi Bernotu lankėsi Europos kurių žurnalų leidybą. branduolinių mokslinių tyrimų centre (CERN), aptarė Prezidiumo posėdžiuose LMA vyriaus. mokslinio susitarimo protokolo pratęsimo klausimus. sekretoriaus V. Basio iniciatyva buvo aptariami LMA interneto svetainės atnaujinimo klausimai. LMA sve- *** tainėje numatyta įdiegti elektroninę kvietimų daly- Pirmame LMA prezidiumo posėdyje sausio 14 d. vauti konkursuose paraiškų registravimo ir ekspertų LMA vyriaus. mokslinis sekretorius Vytautas Basys priėjimo prie duomenų sistemą. Projektams vykdyti informavo, kad rudenį bus skelbiami LMA tikrųjų būtina parengti, unikuoti ir patvirtinti paraiškų, ver- narių rinkimai, todėl sausio 28 d. LMA narių visuoti- tinimo kriterijų formas, persvarstyti nuostatus ir pan. niame susirinkime numatyta patvirtinti LMA tikrųjų narių laisvų vietų skaičių pagal specialybes. LMA *** viceprezidentas Domas Kaunas aptarė 2013 metų Sausio 28 d. įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas. LMA veiklos ataskaitos rengimo klausimus. Pradėdamas sesiją, LMA prezidentas Valdemaras

2014 M. NR. 2 68 3 LMA tikrajam nariui Juozui Vidui Gražulevičiui (kairėje) pirmąją Kauno miesto mokslininko premiją įteikia Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir LMA prezidentas Valdemaras Razumas (dešinėje)

Razumas pasveikino LMA narius – Leonardą Kai- Almenas (energetika, JAV), prof. Bal Radžas Sėgalas riūkštį, Antaną Kairį, Algirdą Skirkevičių – jubiliejų (Bal Raj Sehgal, energetika, Švedija). progomis. Pagal LMA ir Kauno miesto savivaldybės tar- LMA viceprezidentas Domas Kaunas informavo, pusavio bendradarbiavimo sutartį Kauno miesto kad artėja LMA tikrųjų narių rinkimai ir pristatė LMA savivaldybė kreipėsi į LMA prašydama konkurso tikrųjų narių laisvų vietų skaičių pagal specialybes. būdu išrinkti kandidatą Kauno miesto mokslininko LMA nariai vieningai balsuodami jas patvirtino. Dis- premijai gauti. Buvo sudaryta komisija, kuriai vado- kusijų nesukėlė ir LMA tikrųjų ir užsienio narių rinki- vavo viceprezidentas Domas Kaunas. mo reglamento projektas, kurį pristatė LMA vyriaus. Kauno miesto mokslininko premija paskirta LMA mokslinis sekretorius Vytautas Basys. Matematikos, tikrajam nariui Juozui Vidui Gražulevičiui. LMA narių zikos ir chemijos mokslų skyriaus (MFChMS) pirmi- visuotiniame susirinkime laureatą sveikino ir įteikė ninkas Feliksas Ivanauskas, Biologijos, medicinos ir premiją Kauno miesto savivaldybės meras Andrius geomokslų skyriaus (BMGMS) pirmininkas Vytautas Kupčinskas ir LMA prezidentas Valdemaras Razumas. Basys, Technikos mokslų skyriaus (TMS) pirmininkas Įvyko LMA iniciatyva išleistų knygų iš serijos Gintautas Žintelis pristatė kandidatus į LMA užsienio „Mokslas visiems“ Nilo Šubino (Neil Shubin) Žuvis narius. Įvyko rinkimai. LMA užsienio nariais išrinkti: tavyje ir Brajano Feigano (Brian Fagan) Ilgoji vasara prof. dr. Thomas Justelis (Thomas Jüstel, chemija, sutiktuvės. Jas pristatė Lietuvos hidrometeorologijos Vokietija), prof. Pėteris Malferthaineris (Peter Mal- tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė fertheiner, medicina, Vokietija), prof. Kazys Kęstutis Galvonaitė ir dr. Rolandas Maskoliūnas. kronika

>>> Sausio 8 d. įvyko Žemės ūkio ir miškų mokslų sky- kuri analizuotų miško įmonių apmokestinimo klausi- riaus (ŽŪMMS) Miškininkystės sekcijos posėdis, kuria- mus ir teiktų siūlymus ŽŪMMS Miškininkystės sekcijai. me aptarti Lietuvos ūkio miškų sektoriaus spręstini klausimai, apsvarstytas sekcijos 2014 metų veiklos >>> Sausio 10 d. įvyko popietė „Sausio 13-oji. Ką ji planas. Posėdyje nutarta sudaryti darbo grupę, kuri reiškia Lietuvai?“ Dalyvavo Varpo vyr. redaktorius analizuotų aktualius klausimus dėl mokslo ir mokymo Algimantas Zolubas (Simono Stanevičiaus vidurinė medžioklės plotų, taip pat nutarta sudaryti komisiją, mokykla).

4 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS >>> Sausio 28 d. sušauktas Humanitarinių ir socia- ninkas Gintautas Žintelis, mokslų sekcijų pirmininkai linių mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas, Laimutis Telksnys, Jurgis Vilemas, Kazimieras Raguls- kuriame buvo svarstyta ir nutarta dėl LMA tikrųjų kis, Liudvikas Pranevičius ir Edmundas Kazimieras narių laisvų vietų specialybių paskelbimo. Zavadskas savo pranešimuose ne tik analizavo skyriaus atliktus darbus, bet taip pat teikė siūlymų >>> Vasario 4 d. įvyko Matematikos, zikos ir chemi- aktyvinti veiklą bei naujomis pozicijomis papildyti jos mokslų skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas. skyriaus 2014 m. veiklos planą. L. Telksnys iškėlė klau- 2013 m. veiklos ataskaitą pristatė skyriaus pirminin- simą steigti Lietuvos skaitmeninio audiovizualinio kas Feliksas Ivanauskas. Skyriaus nariai gerai vertino paveldo centrą, kuriame naudojant tobulėjančias skyriaus 2013 m. veiklą ir aptarę patvirtino 2014 m. moderniausias informacines technologijas būtų veiklos planą. Vėliau LMA tikrasis narys Vygantas saugiai, atspariai stichinėms nelaimėms bei kiber- Paulauskas pristatė kandidatą į užsienio narius, Vo- netinėms atakoms kaupiamas ir saugomas Lietuvos kietijos nacionalinės mokslų akademijos Leopoldina ir pasaulio lietuvių audiovizualinis paveldas. Taip pat narį prof. Fridrichą Gėcę (Friedrich Götze). Skyriaus buvo aptarti LMA tikrųjų narių rinkimų klausimai. nariai nutarė iškelti profesorių F. Gėcę kandidatu į užsienio narius ir teikti LMA prezidiumui. >>> Vasario 25 d. įvykusiame Humanitarinių ir so- cialinių mokslų skyriaus (HSMS) narių visuotiniame >>> Vasario 18 d. įvyko Biologijos, medicinos ir ataskaitiniame susirinkime skyriaus pirmininkas geomokslų skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas. Aleksandras Vasiliauskas supažindino su HSMS 2013 m. veiklos ataskaitą pristatė skyriaus pirminin- 2013 m. veiklos ataskaita: aptarė įvykusius renginius: kas Vytautas Basys bei sekcijų pirmininkai Algimantas konferencijas, seminarus, diskusijas, knygų sutik- Skirkevičius ir Kęstutis Kilkus, vyko skyriaus nario tuves, atliktus LMA narių ekspertinius vertinimus, Mečislovo Žalakevičiaus knygos Ornitologijos raida: vykdytus projektus, parašytas monograjas, knygas, nuo pirmųjų sieninių olų piešinių iki klimato kaitos mokslinius straipsnius, dalyvavimą mokslo žinių ornitologijos sutiktuvės. Knygą pristatė autorius. Joje sklaidoje, atstovavimą įvairiose šalies ir užsienio or- apžvelgiami ornitologijos kaip mokslo šakos pasie- ganizacijose, gautus apdovanojimus, kitus nuveiktus kimai nuo seniausių laikų iki dabartinės epochos darbus. Diskusijose kalbėta dėl tolesnės skyriaus sek- pasaulyje ir Lietuvoje. Ornitologijos istorija lietuvių cijų veiklos. Buvo svarstomas ir patvirtintas skyriaus kalba Lietuvoje išleidžiama pirmą kartą. 2014 m. veiklos plano projektas.

>>> Vasario 18 d. įvyko Žemės ūkio ir miškų mokslų >>> Vasario 25 d. pristatytos Meto Ridlio (Matt skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas. Skyriaus Ridley) Racionalusis optimistas ir Niko Leino (Nick nariai teigiamai įvertino skyriaus veiklą ir pritarė Lane) Gyvybės triumfas knygos iš serijos „Mokslas 2013 m. ataskaitai. Sekcijų ir komisijų pirmininkai visiems“ (LMA). kalbėjo apie atstovaujamų mokslo krypčių aktualias problemas ir plėtros tendencijas. Susirinkime buvo >>> Kovo 6 d. organizuotos 2013 metų Lietuvos moks- svarstytas ir 2014 m. veiklos plano projektas, kuriam lo premijos laureato diplomų teikimo iškilmės (LMA). buvo pritarta. Taip pat buvo analizuotos LMA Van- dens problemų tarybos ir Lietuvos dirvožemininkų Pagal projektą Fizinių ir technologijos mokslų centro draugijos prie ŽŪMMS 2013 m. veiklos ataskaitos ir ir Lietuvos mokslų akademijos veiklos stiprinimas LMA 2014 m. veiklos planų projektai, aptarti svarbiausi organizavo renginių ciklą „Susipažinkime su kandi- 2014 m. pirmojo ketvirčio darbai. datais į 2013 m. Lietuvos mokslo premijas“. 2014 m. sausio mėn. įvyko 17 renginių. >>> Vasario 21 d. pristatytas leidinys Lietuvos energe- >>> Sausio 7 d. įvyko susitikimas su LMA užsienio tinis saugumas. Metinė apžvalga 2012–2013. nariu Gvidu Mikeliniu (Guido Michelini), kuris supa- žindino su teikiamu mokslo darbų ciklu „Mažosios >>> Vasario 25 d. Vilniaus Gedimino technikos Lietuvos giesmynų istorija (2000–2012)“ ir su dr. Arū- universitete įvyko Technikos mokslų skyriaus narių nu Jagminu, kuris supažindino su teikiamu mokslo visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Skyriaus pirmi-

2014 M. NR. 2 68 5 2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai, komisijos nariai ir ŠMM vadovai. Pirmoje eilėje iš kairės: Valdemaras Razumas, Alicija Kupliauskienė, Aurelija Žvirblienė, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Svetlana Kauzonienė, Rimantas Vaitkus. Antroje eilėje: Pavelas Bogdanovičius, Eugenijus Butkus, Gediminas Gaigalas, Sigitas Tumkevičius. Aukščiau: Vytautas Špakauskas, Algimantas Petras Matusevičius, Arūnas Rupšys, Arūnas Sverdiolas, Rimvydas Petrauskas ir Gintaris Kaklauskas darbų ciklu „Tvarkių nanodarinių elektrocheminė >>> Sausio 17 d. prof. Algimantas Petras Matuse- sintezė, charakterizavimas ir taikymų perspektyvos vičius pristatė kartu su Arūnu Rupšiu, prof. Vytautu (2000–2012)“. Špakausku ir šviesaus atminimo prof. Antanu Stan- kevičiumi parengtą mokslo darbų ciklą „Veterinarinių >>> Sausio 14 d. įvyko susitikimas su prof. habil. preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis-klinikinis ištyrimas dr. Danute Gailiene, kuri supažindino su teikiamu ir gamybos įteisinimas“, taip pat su prof. Sergejumi mokslo darbų ciklu „Suicidinis elgesys ir trauminės Oleninu, kuris supažindino su įgyvendintu mokslo patirties padariniai bei įveika Lietuvos socialinių darbų ciklu „Vandens biologinių invazijų fundamen- transformacijų kontekste (1998–2012)“ ir su prof. tiniai ir taikomieji tyrimai (1998–2012)“ ir su LMA Daumantu Čipliu ir doc. Romualdu Rimeika, kurie tikruoju nariu Gintariu Kaklausku, kuris supažindino supažindino su atliktu mokslo darbų ciklu „Paviršinės su mokslo darbų ciklu „Inovatyvūs armuoto betono akustinės bangos plačiatarpiuose puslaidininkiuose kompozito zikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999–2012)“. skaitiniuose projektavimo metoduose (1998–2012)“.

>>> Sausio 15 d. organizuotas susitikimas su ha- >>> Sausio 21 d. pristatytas šviesaus atminimo habil. bil. dr. Tamara Bairašauskaite, kuri supažindino su dr. Sauliaus Ambrazo mokslo darbų ciklas „Lietuvių pristatomu mokslo darbų ciklu „Lietuvos bajorai, kalbos žodžių darybos tyrimai (1998–2010)“, taip pat visuomenė ir imperija XIX amžiuje (1998–2012)“ ir įvyko susitikimas su prof. Rimvydu Simučiu, kuris pri- su LMA tikrąja nare Viktorija Daujotyte-Pakeriene, statė kartu su prof. Donatu Levišausku ir prof. Vytautu kuri supažindino su mokslo darbų ciklu „Fenome- Galvanausku parengtą mokslo darbų ciklą „Pažangūs nologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“. biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodai. Kūrimas ir taikymai (1998–2012)“. >>> Sausio 16 d. įvyko susitikimas su doc. Vygan- du Jaručiu, doc. Aidu Matijošiumi ir dr. Virgilijumi >>> Sausio 22 d. prof. Arminas Ragauskas pristatė Vaičaičiu, kurie supažindino su įvykdytu mokslo kartu su dr. Gediminu Daubariu parengtą mokslo darbų ciklu „Kompleksinių šviesos darinių netiesinės darbų ciklą „Inovacinės neinvazinės technologijos transformacijos (1998–2012)“. žmogaus smegenų ziologinių charakteristikų ma-

6 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS tavimams ir stebėsenai (1998–2012)“, taip pat įvyko >>> Sausio 29 d. prof. Stasio Juknos mokslo darbų susitikimas su prof. Antanu Žiliuku, kuris supažindino ciklą „Diskrečių problemų algoritminis ir informacinis su teikiamu mokslo darbų ciklu „Konstrukcijų saugos sudėtingumas (1998–2012)“ pristatė dr. Saulius Mas- naujų stiprumo, irimo ir stabilumo kriterijų sukūri- keliūnas ir doc. Regimantas Ričardas Pliuškevičius. mas. Teorija ir taikymas (1998–2012)“. Prof. Sigitas Tumkevičius pateikė kartu su LMA tikruoju nariu Eugenijumi Butkumi parengtą mokslo darbų >>> Sausio 23 d. organizuotas susitikimas su LMA ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių tikruoju nariu Gediminu Motuza, kuris supažindino medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros, sa- su mokslo darbų ciklu „Lietuvos kristalinės plutos vybių tyrimai ir taikymas (1998–2012)“. sandara ir raida (1998–2012)“. renginiai – konferencijos – akademiniai skaitymai Kultūriniai žemėlapiai

Sausio 30 d. Mokslų akademijoje įvyko Lietuvos mokslų žemėlapiai; kūrybinės industrijos ir komuni- socialinių tyrimų centro, VGTU Kūrybinių industrijų kacijos teorijos. Iš viso dalyvavo dvylika pranešėjų, fakulteto ir HSMS organizuota trečioji konferencija atstovavusių aštuonioms mokslo institucijoms. Kon- „Kultūriniai žemėlapiai: losonės ir sociologinės ferencijos organizatoriai ir dalyviai pasidžiaugė, perspektyvos“, skirta kultūros žemėlapiams ir kultū- kad losofų ir sociologų konferencijos po žurnalo ros peizažų „žemėlapiavimui“. Kultūros žemėlapiai Filosoja. Sociologija skėčiu tampa tradicija ir tuo, kad suponuoja tam tikrus regionus, kurie sudaro mūsų losofai bei sociologai bando rasti sąlyčio taškų savo kultūros peizažą: daiktinė ir „dvasinė“, elitinė ir popu- dažnai uždaruose tyrimuose. Galiausiai konferencija, liarioji, medijuota ir masinė kultūra. Diskutuota te- kurią kasmet svetingai priglaudžia LMA, yra puiki momis: kultūros teritorijos ir ribos; politika ir religija: vieta susitikti, susipažinti ir pabendrauti. tapatumai ir subkultūros; socialinių ir humanitarinių Prof. Tomas Kačerauskas, VGTU

Pirmasis Baltijos šalių gastroenterologų kongresas

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sausio 31–vasario 1 d. Egipto bei kitų šalių. Pirmajame Baltijos šalių gastro- Kaune, „Žalgirio“ arenos konferencijų centre, įvyko enterologų kongrese dalyvavo apie tris šimtus svečių Baltijos šalių gastroenterologų kongresas. Renginį iš įvairiausių Europos kampelių. organizavo Lietuvos mokslo akademija ir Baltijos Konferencijos dalyviai sužinojo naujienų apie šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – gastroenterolo- aktualių virškinimo sistemos ligų diagnostiką ir gy- gų draugijos. Dvi dienas trukęs kongresas sulaukė dymą. Tarptautinio lygio specialistai dalijosi žiniomis didžiulės sėkmės. Konferencijoje pranešimus skaitė apie kepenų transplantaciją, skrandžio ir stemplės ne tik specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet varikozinių venų endoskopinį gydymą, pasakojo ir atstovai iš Olandijos, Vokietijos, Izraelio, Belgijos, apie hepatito C, uždegiminių žarnyno ligų gydymą,

2014 M. NR. 2 68 7 Jostas Drentas (Joost Drenth), LMA vyriaus. mokslinis sekretorius Vytautas Basys, pranešimus skaitė gastroen- terologų lyderiai: prof. Jehuda Čauersas (Yehuda Cho- wers), prof. Andrė Frankė (Andre Franke), prof. Štefanas Šraiberis (Stefan Schreiber) ir kiti žymūs specialistai. Pažymėtina prieš kongresą surengtų dviejų kliniki- nių praktinių seminarų svarba. Profesorius Ibrahimas Mostafa iš Egipto LSMU Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriuje specialistams iš Lietuvos ir kitų šalių demonstravo naujausius kraujavimo iš virškina- mojo trakto stabdymo metodus, kitas endoskopines procedūras. Antrasis praktinis seminaras buvo apie Kongrese aktualiais gastroenterologijos klausimais kepenų transplantaciją. Seminare Belgijos vyriausias diskutuoja LMA tikrasis narys Limas Kupčinskas transplantologas prof. Hansas Fan Flirbergė (Hans (centre), prof. Jehuda Čauersas (Izraelis), prof. Štefanas Šraiberis (Vokietija). Van Vlierberghe) kartu su Kauno klinikų chirurgais, Asmeninio archyvo nuotr. gastroenterologais, anesteziologais aptarė naujausius pasiekimus transplantuojant kepenis, šios chirurginės pristatė skrandžio vėžio prevencijos ir ankstyvos procedūros metodikas, pacientų priežiūrą po operaci- diagnostikos strategiją, kalbėjo apie nutukimo chi- jos, pasidalijo įdomiais atvejais iš klinikinės praktikos. rurginį gydymą, aptarė daugelį kitų aktualių temų. Daug teigiamų atsiliepimų sulaukusi pirmą kartą Šio kongreso praktine nauda džiaugėsi ir jo daly- organizuota konferencija įrodė, kad mūsų gastroen- viai, ir organizatoriai pažymėdami, jog konferencijoje terologai turi daug potencialo ir gali kaip lygiaverčiai dalyvavo specialistai, savo tyrinėjimais garsūs ne tik partneriai bendradarbiauti su Europos šalių virškini- Europoje, bet ir pasaulyje. Konferenciją atidarė Europos mo ligų mokslinių centrų specialistais. gastroenterologų nacionalinių asociacijų vadovas prof. LMA tikrasis narys Limas Kupčinskas

Mokslų sandūroje

Vasario 11 d. įvyko IV-oji jaunųjų mokslininkų konfe- studijų bei verslo bendruomenių bendradarbiavi- rencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai mą, keistis informacija apie vykdomus tyrimus ir jų tyrimai“, kuria organizavo LMA Matematikos, zikos ir sklaidą, sekti rinkos poreikius, derinti LMA mokslų chemijos mokslų skyriaus kartu su Technikos mokslų skyrių tarpusavio veiklą, siekti spartinti mokslinių skyriumi. Šiemet konferencijos globėju sutiko būti rezultatų praktinį naudojimą. Konferencijos rėmėjų Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas tikslas – įtraukti jaunuosius mokslininkus į verslo Butkevičius. organizacijų veiklą. 2011 m. MFChMS pirmininko Felikso Ivanausko Konferencijos darbas vyko dviejose sekcijose: iniciatyva atsiradusi konferencijos idėja ir jo pastan- Fizinių mokslų ir Technologijos mokslų. Jose pateikti gomis rastų rėmėjų dėka, toliaregiškai apmąstyta darbai iš matematikos, zikos, chemijos, biotechno- renginio eiga bei planuota dalyvių sudėtis iškart logijos bei informatikos ir informacinių technologijų, suteikė konferencijai gana aukštą mokslinį lygį. mechanikos, medžiagų inžinerijos, cheminės tech- Sumanymą kartu su TMS rengti konferenciją lėmė nologijos, statybos. Buvo išklausyti 46 pranešimai, abiejų skyrių kuruojamos mokslinės tematikos kuriuos skaitė Kauno technologijos, Vilniaus, Vil- (mokslo sričių) sąsajos. niaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio Konferencijos tikslas – inicijuoti taikomąją universitetų, Fizinių ir technologijos mokslų centro, mokslinę veiklą, skatinti jaunųjų mokslininkų su- VU Matematikos ir informatikos instituto jaunieji sidomėjimą ir aktyvumą, stiprinti Lietuvos mokslo, mokslininkai.

8 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS Konferencijos dalyviai – magistrantai, magistrai, Maliukevičius), UAB Baltic Amadeus (Viktoras Ton- doktorantai ir daktarai – varžėsi dėl asociacijos Info- kich), VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas balt įsteigtų vardinių stipendijų. Stipendija skiriama (direktorius Henrikas Makutėnas), UAB Viltechmeda už geriausius informacinių ir ryšių technologijų (direktorius Mindaugas Liutkauskas), UAB Infolex (IRT) srities mokslinius tiriamuosius darbus arba už (vadovas Tauras Pėstininkas). geriausius tarpdalykinius mokslinius tiriamuosius Matematikos, zikos ir chemijos darbus taikant IRT. bei Technikos mokslų skyrių Rėmėjai – asociacija Infobalt (prezidentas Kris- informacija tijonas Kaikaris), UAB VTEX (prezidentas dr. Rimas

Šviesuolis, tiriantis šviesą

Iš kairės: MFChMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė, LMA tikrasis narys Leonas Valkūnas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir MFChMS pirmininkas Feliksas Ivanauskas

Pagrindinės prof. L. Valkū- no mokslinės veiklos sritys yra sužadinimo ir krūvio pernašos reiškiniai fotosintezėje, krūvinin- kų fotogeneracijos mechanizmai molekulinėse sistemose, mo- lekulinių darinių bei biologinių makromolekulių spektroskopija. Vasario 17 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo Kartu su bendraautoriais jis paskelbė daugiau kaip atidaryta paroda „Šviesuolis, tiriantis šviesą“, skirta 300 mokslinių straipsnių mokslo žurnaluose, yra ziko LMA tikrojo nario Leono Valkūno 65-mečiui. monograjų Fotosintetiniai eksitonai (World Scienti- Parodą rengė LMA Vrublevskių biblioteka bei LMA c, 2000, anglų k.) ir Molekulinių sistemų sužadinimo Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius. dinamika ir relaksacija. Kvantinė teorija ir spektrosko- Ekspozicijoje pristatyti svarbiausi prof. L. Valkūno pija (Wiley-VCH, 2013, anglų k.) bei kelių vadovėlių mokslo darbai, taip pat nuotraukos ir kita medžiaga, bendraautoris. Prof. L. Valkūnas stažavo Niujorko, atskleidžianti jo indėlį į zikos mokslą. Amsterdamo, Kalifornijos (Berkeley) universitetuose. Leonas Valkūnas gimė Vilniuje 1949 m. Stu- Šiuo metu jis yra VU Fizikos fakulteto Teorinės zikos dijavo fiziką Vilniaus ir Kijevo universitetuose. katedros vedėjas, Fizinių ir technologijos mokslų 1976 m. Vilniaus universitete (VU) apgynė zikos ir centro Molekulinių darinių zikos skyriaus vedėjas. matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) 2001 m. už darbų ciklą „Eksitonai fotosintezėje“ jam disertaciją „Eksitoninių spektrų priemaišiniuose ir suteikta Lietuvos mokslo premija. 2010 m. apdo- stipriai sužadintuose kristaluose tyrimai“. 1987 m. vanotas LMA Adolfo Jucio premija. 2001 m. buvo Baltarusijos mokslų akademijos Fizikos institute išrinktas LMA nariu ekspertu, nuo 2011 m. yra LMA apgynė zikos ir matematikos mokslų daktaro (da- tikrasis narys. 2013 m. jam suteiktas Ukrainos mokslų bar – habilituoto daktaro) disertaciją „Priemaišinių akademijos Bogoliubovo teorinės zikos instituto organinių struktūrų optinių savybių eksitoninėje garbės daktaro vardas. spektro srityje teorija“. LMA tikrasis narys Algirdas Petras Stabinis

2014 M. NR. 2 68 9 Dėmesys energetiniam saugumui

Energetinio saugumo tyrimų centras kartu su TMS Buvo pateiktas bendras Lietuvos energetinio Energetikos mokslų sekcija vasario 21 d. Lietuvos saugumo lygio vertinimas, galimų energetikos plė- mokslų akademijoje organizavo renginį „Lietuvos tros scenarijų įtaką energetiniam saugumui, atliktas energetinis saugumas“, kuriame buvo pristatyta Ener- Lietuvos, Latvijos ir Estijos palyginamasis energetinio getinio saugumo tyrimų centro 2012–2013 m. veikla saugumo lygio vertinimas. Šio palyginimo rezulta- ir pateiktas leidinys Lietuvos energetinis saugumas: tas – Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygis yra metinė apžvalga 2012–2013. Renginio tikslas – infor- aukštesnis nei Lietuvos. Estijos energetinio saugumo macijos sklaida visuomenei apie energetinį saugumą, lygis atitinka normalią būseną, Latvijos – artimas jo esamą lygį, reikšmę šalies stabilumui ir esamas normaliai būsenai. grėsmes. Leidinys, kaip teigia jo autoriai, skirtas Prof. Vyliaus Leonavičiaus pateikti Lietuvos politikos formuotojams, visuomenei, akademiniams gyventojų sociologinės apklausos energetinio partneriams užsienyje ir užsienio svečiams Lietuvoje. saugumo temomis – gyventojų požiūris į energetinį Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas LMA saugumą, energetikos rizikos ir grėsmės, atsakingų tikrasis narys Juozas Augutis pranešime pateikė ener- institucijų veikla – rezultatai byloja, kad visuomenė getinio saugumo apibrėžimą, grėsmių energetiniam per mažai informuojama apie būdingesnius energe- saugumui koncepciją ir jų klasikavimą. Skirstant tinio saugumo aspektus, ją neigiamai veikia elektros grėsmes pagal jų atsiradimo šaltinius galimi trys tiekimo sutrikimai ir kainų didėjimas; visuomenė bendriausi tipai: technogeninės grėsmės, susijusios blogai vertina politikų ir valdininkų kompetenciją, su energetikos infrastruktūros funkcionavimu ir viešojo intereso gynimą sprendžiant energetikos valdymu; socialinės grėsmės, susijusios su žmonių problemas. Vyko aktyvi diskusija energetikos plė- sprendimais, turinčiais įtaką grėsmėms atsirasti ir pa- tros tendencijų, energetinio saugumo vertinimo sireiškimo galimybėms; gamtinės grėsmės, galinčios kriterijų klausimais. pasireikšti dėl klimato ir gamtos reiškinių poveikio, Dr. Bronius Jaskelevičius, žmonių antropogeninės veiklos. Pranešėjas vaizdžiai Technikos mokslų skyriaus apibūdino kiekvieną šių grėsmių tipų. mokslinis sekretorius

Nauji sprendimai techninių sistemų patikimumui didinti

Vasario 25 d. LMA Technikos mokslų skyriaus Mecha- tikos metodai ir priemonės. Konstrukcijų ir sistemų nikos mokslų sekcija VGTU organizavo išplėstinį semi- techninei būklei nustatyti bei vibrodiagnostikai narą „Techninių sistemų diagnostika ir monitoringas: sukurtas originalus metodas, paremtas tiriamos sis- teorija, perspektyvos ir nauda Lietuvos pramonei temos ir prijungtos papildomos dinaminės sistemos ir ūkiui“. Pranešimus apie mokslinius pasiekimus sąveika. Sudaryta teorija, patvirtinta eksperimen- padarė prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas ir prof. habil. tais bei įdiegta praktikoje. Sukurta keletas naujų ir dr. Vytautas Barzdaitis. optimizuotų diagnozavimo priemonių Lietuvos ir Netiesinių reiškinių modeliavimu, kvaziharmoni- artimojo užsienio energetiniams objektams, taip nių virpesių identikavimu bei mechaninės energijos pat kitų pramonės šakų mašinoms ir konstrukcijoms transformacijos į kitas energijos rūšis pagrindu yra bei statiniams. Išspręsti svarbūs įvairios galios ir sukurti bei patobulinti mechaninių sistemų diagnos- gabaritų rotorinių sistemų su antifrikciniais guoliais,

10 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS krumplinių pavarų, turbokompresorių, vertikaliųjų Seminare dalyvavo TMS nariai bei mokslininkai rotorinių sistemų patikimumo didinimo uždaviniai, iš KTU, VGTU, KU. Padaryta išvada, kad, vykdant kurių rezultatai įdiegti Lietuvos pramonės įmonėse. atitinkamą ekspertizę, tikslinga intensyvinti šią Parodyta, kad pagrindinės įvairių avarijų priežastys tyrimų sritį. yra dinaminės apkrovos bei rezonansai. Atliktų tyri- LMA narys Kazimieras Ragulskis, mų pagrindu sukurtos ir įgyvendintos monitoringo Technikos mokslų skyriaus bei diagnostikos sistemos apsaugo nuo avarijų, Mechanikos mokslų sekcijos pirmininkas, katastrofų atsakingas mašinas, statinius. seminaro vedėjas

Ketvirtosios jaunųjų mokslininkų konferencijos nugalėtojai

Vasario 25 d. jau ketvirtąjį kartą apdovanoti LMA Matematikos, zikos ir chemijos mokslų skyriaus, Technikos mokslų skyriaus ir asociacijos Infobalt organizuotos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ nugalėtojai. Jiems įteikta 10 diplomų ir vardinės stipendijos už geriausius pranešimus. LMA prezidentas Valdemaras Razumas, svei- kindamas laureatus, atkreipė dėmesį į tai, kad ši tarpdalykinių tyrimų konferencija yra labai svarbi dėl daugelio priežasčių. Šalies strateginiai dokumentai numato, kad Lietuva po 10–20 metų pretenduoja tapti pažangiųjų technologijų plėtros centru ir šios srities lydere Baltijos ir Šiaurės šalyse. „Tai nepapras- tai ambicingi planai ir šio siekio varomoji jėga yra inovatyviai dirbantys zinių ir technologijos mokslų Laureatė Sima Rekštytė srities mokslininkai. Siekti tokių tikslų Lietuvai yra didžiulis iššūkis. Pažanga įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant tiksliųjų mokslų atstovams ir galūnių virpesių įtaka širdies ir kraujotakos siste- verslininkams“, – sakė LMA prezidentas. Asociacijos mos parametrams atliekant bei imituojant kapiliarų Infobalt prezidentas Kristijonas Kaikaris pažymėjo, pratimą“, Vilniaus universiteto studentams Ernestui kad pelnytai buvo įvertinti jaunieji mokslininkai Filatovui, Jevgenijui Tichonovui (5000 Lt) už darbą būtent už geriausius darbus, nes, pasak jo, kai kurie „Struktūrinio panašumo indekso metodo taikymas specialistai geresnę Lietuvą kuria tik kalbomis. Jis taip didelių vaizdų vertinimui“ ir pagrindinė 9000 Lt pat išreiškė tikėjimą, kad mokslo ir verslo bendruo- stipendiją – Vilniaus universiteto studentei Simai menių bendradarbiavimas padės praktiškai pritaikyti Rekštytei už darbą „Trimačių nanodarinių formavimas jaunųjų mokslininkų pasiekimus. lazerinės nanofotoninės litograjos būdu“. Šiemet asociacija Infobalt jauniesiems moksli- Skatinamosiomis stipendijomis (po 500 Lt) ninkams skyrė šešias skatinamąsias stipendijas po įvertinti: Vilniaus universiteto magistrantė Laura 500 Lt ir tris vardines stipendijas. Vardinės stipendijos Abariūtė, Fizinių ir technologijos mokslų centro įteiktos: Kauno technologijos universiteto studentui doktorantė Elena Tamaševičiūtė, Vilniaus universi- Mantui Venslauskui (3000 Lt) už darbą „Žmogaus teto doktorantas Stasys Peldžius, Vilniaus Gedimino

2014 M. NR. 2 68 11 technikos universiteto doktorantai Andrius Dzedzic- Pavalkis, asociacijos Infobalt prezidentas Kristijonas kis ir Tomyslavas Sledevičius, Vilniaus universiteto Kaikaris bei LMA prezidentas V. Razumas. Matematikos ir informatikos instituto doktorantas Žurnalo Mokslas ir technika, Andrius Škarnulis. Matematikos, zikos ir chemijos Nugalėtojus apdovanojimų iškilmėse sveikino ir bei Technikos mokslų skyrių diplomus įteikė švietimo ir mokslo ministras Dainius informacija

Kaimo kelias

Vasario 26 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto sig- Akto signataras Algirdas Endriukaitis skaitė praneši- natarų klubas kartu su Žemės ūkio ir miškų mokslų mą apie kaimą ir valstybę. Nepriklausomos Lietuvos skyriumi bei Aleksandro Stulginskio universitetu žemės ūkio ketvirčio amžiaus kelią, dabarties iššūkius organizavo konferenciją ,,Kaimo kelias: Lietuvos Žem- ir ateities perspektyvas moksliniais pagrindais anali- dirbių sąjūdžio idėjų ir veiksmų dvidešimtpenkmetis“. zavo Aleksandro Stulginskio universiteto prof. Vlada Konferencijos tikslas – atsakyti į klausimus, kokie yra Vitunskienė. Diskusijose dalyvavo Nepriklausomybės kaimo žmonių lūkesčiai, kas pasiekta. Lietuvos Žem- Akto signatarai, Lietuvos Žemdirbių sąjūdžio, mokslo dirbių sąjūdžio idėjas ir ištakas apžvelgė prof. Alvydas ir studijų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, Baležentis, pranešimą apie vingiuotą žemės ūkio žemdirbių atstovai. Konferencijoje priimtas Me- reformų kelią skaitė dr. Vytautas Knašys. Nepriklau- morandumas dėl nacionalinės agrarinės politikos somybės Akto signataras dr. Eimantas Grakauskas ir Lietuvos kaimo ateities ir Lietuvos Žemdirbių kalbėjo apie nacionalinę agrarinę politiką, jos raidą, sąjūdžio rezoliucija. nukrypimus nuo Žemdirbių sąjūdžio programos, dėl LMA tikrasis narys Albinas Kusta, to atsiradusias problemas, poreikį ir galimybes jas Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus spręsti bei ateities perspektyvas. Nepriklausomybės pirmininko pavaduotojas

Aleksandro fon Humbolto, Klaudijaus Gei ir Ignoto Domeikos mokslo kongresas Čilėje

Sausio 5–10 d. Čilės sostinėje Santjage įvyko tarp- Joje didelę vietą užėmė A. Humbolto ir K. Gei Loty- tautinė konferencija, skirta žymiems XIX a. Pietų nų Amerikos tyrimų įtaka Čilės mokslui ir kultūrai, Amerikos gamtininkams Aleksandrui fon Humboltui I. Domeikos asmenybės vaidmuo Čilės visuomenėje. (Alexander von Humboldt, 1769–1859), Klaudijui Ignotas Domeika gimė Nedzviadkos dvarelyje Nau- (Klodui) Gei (Claudio / Claude Gay, 1800–1873) ir garduko srityje, baigė matematiką Vilniaus univer- Ignotui Domeikai (1802–1889) pagerbti. Šių moks- sitete, studijavo geologiją ir kalnakasybą École des lininkų tyrimai įnešė didžiulį indėlį į šio žemyno Mines Paryžiuje. 1838 m. išvyko į Čilę tik keleriems geograjos, gyvosios gamtos, geologijos ir žemės metams, tačiau išgyveno ten 46 metus, tapo Čilės gelmių turtų pažinimą. piliečiu ir rado antrąją tėvynę. Čilė – tai nuo Peru Pagrindinė konferencijos tematika – gamtininkai šiaurėje iki Ugnies Žemės pietuose per 4300 km mokslo istorijoje arba transarealinė žinių sklaida. nusidriekusi siaura, 200–350 km pločio teritorija tarp

12 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS Ramiojo vandenyno ir Andų kalnagūbrių per 7 klima- darbų autorius, paliko tūkstančius puslapių dieno- to juostas. Garsėja kaip kalnakasybos, vynuogynų ir raščių, laiškų, rašinių, apybraižų. Atrado 27 iki tol sodų bei vyno šalis. nežinomus mineralus, pavadintus žinomų žmonių Ignotas Domeika 1867–1883 m. buvo Čilės uni- ar vietovių vardais. I. Domeikos idėjos apie Čilės versiteto Santjage rektoriumi. 2002 metais Jungtinės metalogeniją, nulemtą tektoninės kontrolės ir en- Tautos ir UNESCO pažymėjo 200 metų I. Domeikos dogeninių veiksnių, praturtino pasaulio geologijos jubiliejų. Jis yra įamžintas Vilniaus universiteto įžy- mokslą. I. Domeika greta Adomo Mickevičiaus yra miųjų auklėtinių galerijoje. viena didžiausių XIX amžiaus jo gimtosios LDK Konferencijoje Lietuvos Ignoto Domeikos drau- asmenybių. gijos prezidentas, LMA narys Algimantas Grigelis Pasibaigus konferencijai, I. Domeikos provaikaičių ir gamtos m. dr. Leonora Živilė Gelumbauskaitė (konferencijoje jų dalyvavo devyni) kvietimu apsilan- perskaitė pranešimą „Įžymiojo Andų geologijos tyri- kėme senajame Ignoto Domeikos name Santjage, nėtojo kelionė į tėvynę“. Pranešime buvo akcentuota Kueto gatvėje Nr. 572, kur išlikusi to namo vilnietiška mažiau žinoma Ignoto Domeikos mokslinė veikla: dvasia ir šventai saugomas įžymiojo geologo moks- ryšiai su Paryžiaus mokslininkais; jo klasikinis veikalas linis paveldas. Lankėmės Centriniuose Anduose, apie Andų Kordiljerų geologiją (1878); po daugelio Maipo upės kanjone, Pakrantės kalnagūbryje prie metų, praleistų Čilėje, kelionė į Europą (1884–1888); Akulėjo lagūnos, Centrinio slėnio vynuogynuose, gyvenimas pas dukterį Aną jos dvarelyje Žybartauš- Valparaiso mieste prie Ramiojo vandenyno. Sužavėjo činoje (Gardino sritis). Čilės žmonių nuoširdumas, įstabi gamta, kultūros Ignotas Domeika išplėtojo mokslo žinias apie paminklai, darni valstybė. Čilės Andų vario, sidabro ir aukso mineralogiją ir LMA narys Algimantas Grigelis, kalnakasybos technologijas. Jis yra per 560 mokslo dr. Leonora Živilė Gelumbauskaitė

Konferencija, skirta arkivyskupo Mečislovo Reinio 130-osioms gimimo metinėms

Vasario 28 d. LMA įvyko Lietuvos edukologijos arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje „Rasizmo universiteto (LEU) ir Lietuvos mokslų akademijos problema“, dr. Aldona Vasiliauskienė – „Arkivysku- organizuota konferencija, skirta arkivyskupo pas Mečislovas Reinys tautų atmintyje: piligrimų mokslininko valstybininko Mečislovo Reinio kelias“. Muzikos kūrinių atliko LEU prof. Antanas 130-osioms gimimo metinėms. Pranešimus skaitė Kiveris, LEU kamerinės muzikos ansamblis „Credo“ J. Em. vyskupas Arūnas Poniškaitis – „Arkivyskupas (meno vadovas doc. dr. Remigijus Vitkauskas) ir LEU Mečislovas Reinys ir tikėjimas viltimi“, LEU rektorius studentės pianistės Giedrė Buivaitė ir Greta Mockai- LMA tikrasis narys Algirdas Gaižutis – „Mečislovas tytė (vadovė doc. Asta Rauduvaitė), skaitovė Aldona Reinys – neotomistinės minties pradininkas Lie- Daučiūnienė deklamavo Vinco Mykolaičio-Putino tuvoje“, kunigas dr. Gediminas Jankūnas – „Mečis- eilėraštį „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius lovo Reinio teologijos magistro darbas Petrapilio apraudu, mirusiuosius šaukiu“). Renginį vedė LMA dvasinėje akademijoje“, pranciškonų pasauliečių tikrasis narys A. Gaižutis. Vakare Vilniaus arkikate- ordino (OFS) narys prof. prel. Vytautas Steponas dros Tremtinių koplyčioje šv. Mišias koncelebravo Vaičiūnas – „Arkivyskupas Mečislovas Reinys – vyskupas A. Poniškaitis. apaštalas usque ad mortem“, mgr. diak. Nerijus Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus Pipiras – „Pastoracinės veiklos kryptys Dievo tarno informacija

2014 M. NR. 2 68 13 Inovacijos – saugiai aplinkai

Kovo 20 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų gamyboje. Konferencijoje diskutuota dėl naujų že- centras kartu su Žemės ūkio ir miškų mokslų sky- mės ūkio gamybos technologijų ir saugios aplinkos riumi LAMMC Žemdirbystės institute organizavo santykio, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, konferenciją ,,Verslo ir mokslo partnerystė žemės naujų iššūkių agroverslui bei uždavinių mokslui, ūkio pažangai“, skirtą Žemės dienai. Konferencijoje kad padėtų įveikti šiuos iššūkius. Kartu su verslo dalyvavo ir pranešimus skaitė mokslo, konsultavimo atstovais aptarti biomases energetikos Lietuvoje tarnybų ir verslo atstovai. Buvo aptarti inovacijų plėtros klausimai. plėtros išsaugant saugią aplinką ir kiti aktualūs LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus verslui tyrimai, tyrimų rezultatų spartesnis diegimas informacija

Pažintis su Lietuvos statybinių medžiagų pramone

Kovo 28 d. VGTU Termoizoliacijos mokslo institute įvyko LMA Matematikos, zikos ir chemijos mokslų skyriaus Chemijos sekcijos posėdis-diskusija išvykoje „Lie- tuvos statybinių medžiagų pramonė“. Instituto direktorius dr. Rimvydas Stonys pakvietė visus apskritojo stalo diskusijai. Statybų sektoriaus didžiausia plėtra Lietuvoje buvo stebėta 2005–2008 m. Per dvejus metus investicijos į statybos pramonę išaugo daugiau nei dvigubai. Situacija dramatiškai pasikeitė per 2009– 2010 m. krizę ir tik 2014 m. tikimasi, kad investicijos vėl sugrįš į aukščiausią lygį. Direktorius išsamiai supažindino su jų institute vykdomais moksliniais tyrimais. Akustikos laboratorija dirba pastatų ir atitvarinių konstrukcijų akustikos ir Iš kairės: LMA tikrieji nariai Valdas Laurinavičius, Aivaras Kareiva ir Statybinių medžiagų laboratorijos vedėjas triukšmo valdymo gyvenamojoje bei dr. Valentin Antanovič darbo aplinkoje tematika. Atlieka labo- ratorinius ir natūrinius akustinių rodiklių akredituotus matavimus, pastatų garso klasikavimą, Laboratorijoje atliekami įvairūs statybinių dirbinių aplinkos triukšmo stebėseną. Statybinių dirbinių tyrimai. Statybinių medžiagų laboratorijos mokslinių technologijos laboratorija yra didžiausias instituto tyrimų kryptys yra statybinių medžiagų ir dirbinių il- struktūrinis padalinys. Joje veikla orientuota į moksli- gaamžiškumo, keraminių gaminių ir sukepusios kera- nius tyrimus ir taikomuosius eksperimentinės plėtros mikos moksliniai tyrimai, mineralinės vatos gamybos darbus kuriant naujas statybines medžiagas ir dirbi- bei kitų atliekų perdirbimo technologijų kūrimas ir nius bei jų pagaminimo ir įdiegimo technologijas. taikymas. Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos

14 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS mokslininkai dirba termoizoliacinių medžiagų ir yra tiesiogiai susiję su Lietuvos statybinių medžiagų gaminių zinių-mechaninių ir šiluminių-techninių pramone, jos plėtra, naujų statybos technologijų savybių tyrimų srityje. kūrimu ir vystymu. Statybinių medžiagų fizinių Statybinių dirbinių technologijos laboratorijos savybių, technologijų ir naudojimo būdų tyrimai vedėjas dr. Valentin Antonovič pakvietė posėdžio bei statybinių medžiagų, gaminių, konstrukcijų ir dalyvius diskusiją tęsti instituto laboratorijose, bandymų metodų atitikties Europos standartams kuriose įrengta moderni statybinių medžiagų vertinimas yra statybinių medžiagų pramonės tyrimo aparatūra. Padaryta išvada, kad visi VGTU pagrindas. Termoizoliacijos mokslo institute moksliniai tyrimai, LMA tikrasis narys Aivaras Kareiva

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ renginiai

>>> Mūsų visuomenė dabar stokoja ryškių asmeny- atminti. Apie šį poetą kalbėjo jo bičiuliai poetai bių, moralinių lyderių, autoritetų, turinčių įtakos žmo- Antanas A. Jonynas, Aidas Marčėnas, Vytautas nių gyvenimui, jaunimo pasaulėžiūros formavimuisi, Rubavičius, Arvydas Šlepikas, aktoriai, filosofai, todėl skyrius „Mokslininkų rūmai“ organizavo rengi- literatūrologai. nių ciklą „Įžymių žmonių portretai“. Kovo 7 d. renginiu >>> Vasario 13 d. LMA įvyko iškilmingas Vasario „Justinas Marcinkevičius – žinomas ir nežinomas“ 16-osios minėjimas „Lietuviais esame mes gimę“. kartu su Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko labdaros Šventinį koncertą papuošė išskirtinis valstybinis fondu minėtas poeto gimtadienis ir artėjanti Kovo pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. 11-osios šventė. Pokalbis vyko, remiantis naujomis dirigentas Ugnius Vaiginis), vienas brandžiausių ir Valentino Sventicko knygomis. Dalyvavo: literatūros iškiliausių valstybinis choras „Vilnius“ (meno vado- kritikas Valentinas Sventickas, europarlamentaras vas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys), klarnetininkas Justas Vincas Paleckis, aktoriai Dalia Jankauskaitė, virtuozas Algirdas Budrys ir solistas, choro „Vilnius“ Liubomiras Laucevičius ir kiti. vadovas, Vladas Bagdonas. Pranešimą apie Vasario >>> Kitas ciklo „Įžymių žmonių portretai“ renginys 16-ąją skaitė Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos sausio 9 d. buvo skirtas poetui Vaidotui Dauniui skyriaus vedėjas dr. Česlovas Laurinavičius.

Renginys, skirtas poetui Vaidotui Dauniui atminti. Priekyje – poeto dukra Elena Daunytė

2014 M. NR. 2 68 15 Antanas Terleckas (antras iš dešinės) džiugino autografais

>>> Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šventei, būtų naudingas XXI a. žmonėms. Renginyje prista- skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir leidykla „Versmė“ tyta ir kita L. Klimkos (su bendraautoriais) parengta vasario 6 d. surengė žinomo rezistento Antano Ter- ir leidyklos „Terra Publica“ išleista knyga Įdomiausi lecko knygos Ne pats pasirinkau savo dalią sutiktuves. Lietuvos technikos paminklai. Knygoje aprašytas autoriaus ilgas ir sudėtingas kelias >>> Vasario 27 d. LMA nario Liongino Šepečio į Lietuvos laisvę; jo išgyvenimai, lūkesčiai ir gyvenimo knygos Negeri užrašai 1955–1990 sutiktuvėse daly- patirtis. vavo: knygos autorius, Lietuvos nacionalinio dailės >>> LMA „Mokslininkų rūmai“ ir Humanitarinių ir muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos socialinių mokslų skyriai drauge surengė keletą naujų Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Romas knygų sutiktuvių. Dviejų mokslo istorikų prof. Juozo Gudaitis, LMA narys Romualdas Grigas, knygos Algimanto Krikštopaičio ir prof. Liberto Klimkos naujų leidėjas Stasys Lipskis. Šioje politiko, visuomenės knygų sutiktuvės įvyko sausio 23 d. „Abu šie autoriai veikėjo, menotyrininko prof. Liongino Šepečio įkūnija graikiškos išminties idealą – nuo atomo iki knygoje pirmą kartą skelbiami jo 1955–1990 metų kultūros, iki šių dienų“, – kalbėjo renginio vedėjas dienoraščiai, sudaryti iš daugybės užrašų knygučių, LMA tikrasis narys Algirdas Gaižutis. Sutiktuvėse kuriose, grįžęs iš darbo ar tolimų kelionių, autorius dalyvavo knygų autoriai, Lietuvos Nepriklausomybės žymėjo savo įspūdžius. Akto signataras Romualdas Ozolas, VU doc. Naglis >>> Skyrius organizavo „Mokslo žinių dienas“ Vilniaus Kardelis, LEU doc. Krescencijus Stoškus, LEU prof. mokyklų ir gimnazijų moksleiviams. LMA tikrasis Vilija Grincevičienė, leidyklų atstovai. narys Valdas Laurinavičius Vytauto Didžiojo gimna- Juozo Algimanto Krikštopaičio knygos Išmintis, zijoje skaitė paskaitą „Kaip molekulės atpažįsta viena atsiverianti pažinimo kelyje anotacijoje rašoma: kitą“. Mokiniai klausėsi apie molekulinio atpažinimo „Pasitelkdamas mokslo losofo bei mokslo istoriko reiškinius gamtoje: fermentų antikūno ir antigeno, patirtį ir pateikdamas gausybę originaliai losoškai nukleorūgščių sąveikas. Prof. Paulius Miškinis Vilniaus interpretuojamų kultūros istorijos faktų, J. A. Krikš- Jono Pauliaus II gimnazijoje sausio 22 d. paskaitoje topaitis šiame veikale plačiais potėpiais tapo visos „Įdomioji fizika“ supažindino mokinius su fizikos vakarų civilizacijos intelektinės raidos panoramą“. mokslo įdomybėmis, naujausiais laimėjimais. Kiek- Prof. Liberto Klimkos Lietuviškų tradicijų skryne- vienais metais mokyklose organizuojamos mokinių lė – leidinys, pasakojantis apie lietuvių tradicines pilietiškumo pamokos: pažymima Sausio 13-oji bei šeimos bei kalendorines šventes, papročių kilmę Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. ir prasmę, bendruomenišką pobūdį, ryšį su senąją LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė baltų mitologija. Autorius ieškojo elemento, kuris Aldona Daučiūnienė

16 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS knygų sutiktuvės

Iš kairės: LMA narys Edvardas Gudavičius, dr. Odeta Žukauskienė, dr. Naglis Kardelis ir LMA tikrasis narys Antanas Andrijauskas

>>> Sausio 13 d. įvyko LMA Matematikos, fizikos Gintaras Vitkus ir kiti. Koncertavo smuikininkės ir chemijos mokslų skyriaus ir skyriaus „Moksli- Raimonda Daunienė ir Kotryna Ugnė Daunytė. ninkų rūmai“ renginys − fiziko, LMA nario Jono MFChMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė Grigo knygos Pažinimo keliais sutiktuvės. Knygos autorius papasakojo, kodėl, kam ir ką rašė šioje >>> Kovo 18 d. LMA Humanitarinių ir socialinių knygoje. Lietuvoje fizikams nelabai įprasta ra- mokslų skyrius su „Mokslininkų rūmais“ surengė LMA šyti nemokslines knygas, nors pasaulyje būtent tikrojo nario Antano Andrijausko sudarytos knygų fizikai rašo labai intriguojančias knygas. Dabar serijos „Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai“ antrosios tūkstančiai jaunuolių kasmet stoja į universitetus, knygos Lietuvos žydų kultūros paveldas: kasdienybės dalis jų svajoja apie mokslininko karjerą. Kny- pasaulis sutiktuves. gos tikslas – parodyti jaunimui, koks yra kelias į Antroji serijos knyga tęsia pirmojoje nubrėžtas mokslą ir koks gyvenimas yra pasirinkus tą žinių pagrindines tyrinėjimo linijas. Lyginant su pirmąja kūrybos kelią. Joje taip pat pasakojama, kaip joje tekstų autorių dėmesio centras dar nuosekliau karas sujaukė žmonių likimus, koks sunkus buvo pasislenka į kasdienės litvakų kultūros tyrinėjimus. pokario gyvenimas, prisimintos partizanų kovos Tai kompleksinis, tarpdalykinis, lyginamasis tyrimas, Dzūkijoje ir bolševikinis Lietuvos kaimo naikinimo apimantis pagrindines žydų kultūros ir pirmiausia mechanizmas, aprašoma, koks buvo mokslas po- unikalios LDK teritorijoje susiformavusios litvakų kario mokykloje ir universitete, darbo atmosfera bendruomenės egzistencijos ir kūrybinės saviraiškos sovietmečiu, kaip atkakliai jaunimas siekė mokslo. sritis – kasdienį gyvenimą, religiją, losoją, mokslą, Autorius knygoje rašo apie mokslo žinių kūrybą architektūrą, dailę, literatūrą ir kitas kultūros paveldo Vilniaus universitete, apie įkurtą Feroelektros apraiškas. Ši knyga skirta atminti tarptautinio lygio ir fazinių virsmų mikrobanginės dielektrinės civilizacinės ir losonės komparatyvistikos klasikui, spektroskopijos laboratoriją ir mokyklą, kur buvo puikiam Artimųjų Rytų regiono kultūros, mitologijos, parengta 14 mokslo daktarų. Renginyje dalyvavo religijos, losojos tradicijų žinovui, šios leidinių ir kalbėjo knygos autorius, VU prof. Vladislovas serijos redakcinės kolegijos nariui prof. Algiui Užda- Ivaška, MChMS pirmininkas Feliksas Ivanauskas, viniui (1962–2010). Renginyje dalyvavo LMA nariai knygos autoriaus žemiečiai LMA tikrasis narys A. Andrijauskas, Edvardas Gudavičius ir Romualdas Giedrius Uždavinys, pulk. Algimantas Vyšniauskas Grigas, dr. Naglis Kardelis ir kiti. ir Danutė Valentukevičienė, Vilija Mačiulienė, kun. HSMS informacija

2014 M. NR. 2 68 17 Konferencija skalūninių angliavandenilių klausimu

Manoma, kad 2014-ieji Lenkijoje bus lūžio metai skalūninių dujų žvalgyboje. Taigi Lietuvai yra galimas skalūninių angliavan- Darbo denilių išgavimas iš krašto žemės gelmių. Tačiau grupės pirmiausia juos reikia išžvalgyti norint geriau ištirti vadovas LMA narys jų paplitimą, išteklius, energetinę ir ekonominę Algimantas vertę. Studijoje pagrįsta, kad skalūninių angliavan- Grigelis denilių žvalgybos poveikis žemės gelmių būklei negalimas arba tam tikrais atvejais labai nežymus. Kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo pri- Tačiau šiems darbams vykdyti paviršiuje reikalingi statyta autorių grupės studija Skalūninių geologinių atitinkami žemės plotai. Siekiant išvengti galinčių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis kilti problemų su žemės savininkais tikslinga žval- aplinkai ir žmonių sveikatai (Vilnius, Lietuvos mokslų gybiniams gręžiniams vietas parinkti valstybinėje akademija, 2014). Darbas parengtas pagal LMA žemėje, o geoziniams tyrimams (žemės paviršiuje) ekspertinės veiklos modelį, išleistas 100 egz. tiražu. nereikalauti poveikio aplinkai vertinimo. Pradėdamas konferenciją darbo vadovas LMA Skalūninių dujų gavybos poveikis gelmių būklei narys Algimantas Grigelis pažymėjo, kad energijos teoriškai gali būti didesnis, nei išgaunant naftą ir šaltinių paieška pasaulyje skatina kurti naujas tech- dujas iš tradicinių telkinių, nes didėjant gręžinių skai- nologijas, leidžiančias išgauti gamtines dujas iš iki čiui didėja ir galimų avarinių atvejų tikimybė. Todėl šiol buvusių nenaudojamų skalūninių geologinių for- įgyvendinant skalūninių dujų gavybos projektus turi macijų. Skalūninių dujų gavyba JAV per dešimtmetį būti absoliučiai griežtai laikomasi gelmių apsaugos, labai didėjo ir tapo stambia industrine gavybos šaka. aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, Energijos informacijos administracijos (EIA) duome- kaip nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. nimis, iš JAV žinomų didžiųjų telkinių 2014 m. kovo Skalūninių angliavandenilių verslo galimybės mėn. buvo išgauta 1,0876 mln. m3 dujų per parą. Lietuvoje, atnaujinus ir supaprastinus licencijavimo Skalūninių angliavandenilių gavyba apima dideles modelį, gali būti sėkmingos, visuomenei įrodžius žemės paviršiaus teritorijas ir tai kelia visuomenės šio verslo technologinį, ekonominį ir socialinį pa- susirūpinimą bei kontroversiškų nuostatų. grįstumą bei naudą bendruomenėms, regionams ir Skalūninių angliavandenilių (t. y. dujų ir naftos) valstybei. Parengtos studijos išvada: reikia neatidė- buvimas vakarų Lietuvos žemės gelmėse nekelia liotinai vykdyti žvalgybos bandymus labai ribotame abejonių. Mat, nuo vakarų Lietuvos per Kalinin- gręžimo aikštelių skaičiuje, gauti daugiau patikimos grado sritį ir šiaurės vakarų Lenkiją 2–3 km gylyje informacijos apie molio skalūnų savybes, gręžimo tyso didelis Baltijos silūro uolienų baseinas, iš kurio darbų ir bandymų technologines sąlygas, išgaunamų potencialiai išgaunamų dujinių angliavandenilių dujų gavybos kaštus. ištekliai gali siekti dešimtis trilijonų kubinių metrų. LMA narys Algimantas Grigelis

18 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS sveikiname

Antanui Kairiui – 80

Sausio 2 d. LMA narys emeritas, žymus gyvulininkys- tės srities mokslininkas, prof. Antanas Kairys šventė 80 metų jubiliejų. Prof. A. Kairys 1957 m. baigė Maskvos K. Ti- miriazevo žemės ūkio akademiją, o 1963 m. jos aspirantūrą. Jau nuo 1963 m. visas profesoriaus gyvenimas susietas su moksline veikla. Jis ilgametis silosavimas ir konservavimas, Racionai kiaulėms, (1963–2001) Gyvulininkystės instituto darbuotojas. Kombinuotųjų pašarų gamyba ūkiuose, paskelbė 98 Šiame institute dirbo mokslininku, skyriaus vedėju, o mokslinius straipsnius. 1990 m. išrinktas LMA nariu 1984–1992 m. vadovavo šiam institutui. Jo mokslinių korespondentu. 1992–1996 m. buvo Lietuvos Res- tyrimų sritis – kiaulių mityba ir pašarų konservavi- publikos Seimo narys. mas. Profesorius tyrinėjo gyvulių šėrimo bei pašarų Sveikindami jubiliejaus proga, dėkojame profesoriui ruošimo klausimus, teikė mokslu pagrįstas inovacijas A. Kairiui už nuoširdų ir turiningą bendradarbiavimą gamybininkams. Nemažai darbų atlikta tiriant įvairių su Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų augimo stimuliatorių naudojimo galimybes kiaulių mokslų skyriumi, ilgametę mokslinę veiklą. Linkime produktyvumui didinti. ilgiausių metų, stiprios sveikatos, sėkmės ir nesenkančių Prof. A. Kairys parašė labai reikalingas studentams kūrybinių jėgų. ir gamybininkams knygas Kiaulių šėrimas, Pašarų Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius

mokslininkų apdovanojimai

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, atli- kęs svarbius istorinius kasinėjimus Tauragės rajone ir įrodęs, kad Tauragės istorija neatsiejama nuo baltų kilmės ištakų. >>> Sveikiname LMA tikruosius narius Viktoriją Daujotytę-Pakerienę, Eugenijų Butkų ir Gintarį Ka- klauską, tapusius 2013 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais. LMA tikrasis narys >>> LMA narys, istorikas, publicistas, visuomeninin- Eugenijus Jovaiša Asmeninio archyvo kas Antanas Tyla – 2014 metų Gabrielės Petkevičai- nuotr. tės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ lau- reatas nominacijoje „Už pilietinę iniciatyvą valstybės >>> Sausio 15 d. tęsiant gražią tradiciją Tauragės kul- stiprinimo labui“. Kovo 30 d. Juozo Miltinio dramos tūros rūmuose vyko „Tauragės metų žmogus 2013“ teatre Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo me- apdovanojimai. Metų žmogumi tapo LMA tikrasis dalius įteikė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir narys Eugenijus Jovaiša – akademikas, archeologas, Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius.

2014 M. NR. 2 68 19 atminimui

LMA narys Algimantas Jonas Marcinkevičius (1921 04 15–2014 02 19)

Vasario 19 d., eidamas 93-uosius metus, po ilgos ir Akademikas paskelbė daugiau kaip 400 moksli- sunkios ligos mirė žinomas kardiochirurgas, žymus nių straipsnių. 1989–1992 m. ėjo Lietuvos gydytojų mokslininkas, širdies chirurgijos ir organų trans- sąjungos prezidento pareigas. Jis yra modernios plantacijos Lietuvoje pradininkas, Lietuvos mokslų atviros širdies chirurgijos pradininkas, pašventęs akademijos akademikas, profesorius, habilituotas savo gyvenimą šiai profesijai, ją išvystė ir iškėlė į daktaras Algimantas Jonas Marcinkevičius. aukštą tarptautinį lygį. Profesorius sukūrė Vilniaus Algimantas Jonas Marcinkevičius gimė 1921 m. širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokyklą, pirmasis balandžio 15 d. Kaune. Gydytojo išsilavinimą įgijo Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo Vilniaus universitete. 1947–1991 m. jis dėstė šiame širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines ar- universitete, 1956–1990 m. buvo Bendrosios chirur- terijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą, gijos katedros vedėjas, 1963–1990 m. dar ir Proble- išugdė daug savo mokinių, kurie šiandien tęsia jo minės širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos darbus. vadovas. 1983–1990 m. A. J. Marcinkevičius vadovavo Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų Respublikinei širdies ir kraujagyslių chirurgijos klini- akademijos akademikas A. J. Marcinkevičius paliko kai. Profesorius buvo apdovanotas trimis LTSR ir viena ryškų pėdsaką šalies medicinos istorijoje. Daugeliui TSRS valstybinėmis premijomis, 1995 m. – Lietuvos ligonių gelbėjęs gyvybę įgijo didelę Lietuvos žmonių didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, pagarbą ir meilę. 2006 m. jam skirta Nacionalinė pažangos premija. Tai buvo nepaprasto darbštumo, pareigingu- A. J. Marcinkevičius savo darbais didžiai nusipelnė mo, stiprios valios ir atsidavimo darbui asmenybė. Lietuvos medicinos mokslui ir Lietuvos žmonėms. Netekome nuostabaus žmogaus, erudito, žymaus 1964 metais A. J. Marcinkevičius atliko pirmąsias Lie- mokslininko ir mediko. Atmintyje išliks Jo atidus tuvoje atviras širdies operacijas naudodamas hipo- dėmesys ligoniams, bendradarbiams, mokiniams ir termiją ir dirbtinę kraujotaką, 1987 metais vadovavo didžiulė tolerancija. pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai. Lietuvos mokslų akademija

Leidinio redakcinė taryba: V. Basys, A. Bernotas, V. A. Bumelis, Z. Dabkevičius, F. Ivanauskas, D. Kaunas, R. Maskoliūnas, A. P. Piskarskas, V. Razumas pirmininkas, A. Vasiliauskas, G. Žintelis

Leidinį rengė: S. Aukštinaitienė, A. Bagdonavičienė, A. Daučiūnienė, R. Daukšienė, G. Griežienė, B. Jaskelevičius, L. Milošienė, E. Narušytė, J. Olechnovičienė

Kalbos redaktorė A. Bagdonavičienė, nuotraukos V. Valuckienės, apipavidalino M. Datkūnaitė

20 LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS