DOCSLIB.ORG

9789955197997.Pdf (3.281Mb)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

UNIVERSITAS EST MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETUI 25 Liber Amicorum Alvydui Pumpučiui Mykolo Romerio universiteto ilgametis Rektorius Profesorius Alvydas Pumputis UDK 378.6(474.5) Un28 Mokslinis redaktorius: Gediminas Mesonis Mokslinė redkolegija: Doc. dr. Algirdas Monkevičius, Mykolo Romerio universitetas Dr. Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Mykolo Romerio universitetas Doc. dr. Agnė Tvaronavičienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Milda Vainiutė, Mykolo Romerio universitetas Moksliniai recenzentai: Prof. dr. Julija Kiršienė, Vytauto Didžiojo universitetas Prof. dr. Rima Ažubalytė, Mykolo Romerio universitetas Doc. dr. Dalia Vasarienė, Mykolo Romerio universitetas Prof. dr. Algimantas Urmonas, Mykolo Romerio universitetas JUDr. Jan Kudrna, Ph.D., Prahos Karolio Universitetas, Čekijos Respublika (Recenzavo anglišką mokslinio leidinio dalį) Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekano 2016 m. gegužės 4 d. teikimu Nr. 10A-TFD-34 Mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo leidybai komisijos 2016 m. gegužės 5 d. posėdyje (protokolo Nr. 2L-10) pritarta leidybai. Visos knygos leidybos teisės saugomos. Ši knyga arba kuri nors jos dalis negali būti dauginama, taisoma arba kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo. © Povilas Aleksandravičius, 2016 © Gediminas Mesonis, 2016 © Petras Ancelis, 2016 © Algirdas Monkevičius, 2016 © Darijus Beinoravičius, 2016 © Andrius Puksas, 2016 © Toma Birmontienė, 2016 © Ona Gražina Rakauskienė, 2016 © Gintaras Černius, 2016 © Vytautas Šlapkauskas, 2016 © Leta Dromantienė, 2016 © Milda Vainiutė, 2016 © Saulius Greičius, 2016 © Virgis Valentinavičius, 2016 © Nomeda Gudelienė, 2016 © Giedrius Viliūnas, 2016 © Lyra Jakulevičienė, 2016 © Inga Žalėnienė, 2016 © Egidijus Jarašiūnas, 2016 © Juozas Žilys, 2016 © Mindaugas Maksimaitis, 2016 © Mykolo Romerio universitetas, 2016 ISBN 978-9955-19-799-7 (internete) ISBN 978-9955-19-800-0 (spausdintinis) TURINYS VIP APIE MRU: PRISIMINIMAI, ĮŽVALGOS, PALINKĖJIMAI 7 Algirdas Monkevičius MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIAUS INAUGURACINĖ KALBA 22 Gediminas Mesonis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS: ĮSIMINTINI ISTORIJOS ŠTRICHAI 26 Mindaugas Maksimaitis MŪSŲ MYKOLAS ROMERIS 42 Toma Birmontienė KONSTITUCINĖS TEISĖS MOKSLINĖS DOKTRINOS RAIDA MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE IR PROFESORIAUS MYKOLO ROMERIO MOKSLINIS PALIKIMAS 61 Giedrius Viliūnas UNIVERSITETAS IR DEMOKRATINĖ VISUOMENĖ 87 Inga Žalėnienė, Nomeda Gudelienė, Andrius Puksas MOKSLO IR INOVACIJŲ VEIKLOS DINAMIKA MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE 105 Povilas Aleksandravičius VERTYBINIO APSISPRENDIMO KRYŽKELĖJE: TARP TECHNOKRATINIO PASAULĖVAIZDŽIO IR MĄSTYMO ETIKOS 124 Leta Dromantienė MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO SOCIALINIŲ MOKSLŲ INDĖLIS Į LIETUVOS SOCIALINĖS GEROVĖS KŪRIMĄ 146 Saulius Greičius, Petras Ancelis, Vytautas Šlapkauskas MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO INDĖLIS Į VISUOMENĖS SAUGUMO STUDIJŲ RAIDĄ 181 5 Lyra Jakulevičienė TEISĖS MOKSLO RAIDA MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETE 211 Egidijus Jarašiūnas DIDIEJI SPRENDIMAI: AR EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO PASTARŲJŲ METŲ JURISPRUDENCIJOJE YRA SPRENDIMŲ, KURIUOS GALIMA VADINTI „DIDŽIAISIAIS“? 257 Ona Gražina Rakauskienė, Gintaras Černius EKONOMIKOS IR FINANSŲ MOKSLO IR STUDIJŲ PLĖTRA MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE 302 Milda Vainiutė, Darijus Beinoravičius LIETUVIŲ KALBOS REIKŠMĖ VISUOMENĖS, VALSTYBĖS BEI MOKSLO MISIJAI 333 Virgis Valentinavičius PLĖTOJANT VIEŠOJO VALDYMO STUDIJAS: POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS 356 Juozas Žilys IŠ LIETUVOS ATGIMIMO KONSTITUCINIŲ APYBRAIŽŲ: LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS SIMBOLIŲ ATKŪRIMAS 368 UNIVERSITAS EST. MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY 25. LIBER AMICORUM ALVYDAS PUMPUTIS Algirdas Monkevičius INAUGURAL ADDRESS BY MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY RECTOR 403 Gediminas Mesonis MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY: MEMORABLE HISTORICAL DETAILS 407 Mindaugas Maksimaitis OUR MYKOLAS ROMERIS 423 6 VIP APIE MRU: PRISIMINIMAI, ĮŽVALGOS, PALINKĖJIMAI Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Mykolo Rome- rio universiteto garbės daktaras. „Linkiu Mykolo Romerio universitetui visada išlikti universitetu senąja, lotyniš- kąja, šio žodžio prasme. Kad mokslas ir studijos Jūsų Alma Mater būtų pagrįstos ne tik aukščiausio lygmens profesinių žinių suteikimu, bet ir laisvų, atvirų, visuomeniš- kai aktyvių ir kūrybingų asmenybių ugdymu. Tam Jus įpareigoja garbingas Mykolo Romerio vardas, tam Jus įpareigoja pirmąjį ketvirtį amžiaus atskaičiavusi universiteto istorija, to aš ir linkiu kiekvienam iš Jūsų – nuo studento iki Rektoriaus. Kuo geriau- sios Jums kloties!“ Gintaras Aleknonis, Mykolo Romerio universiteto profesorius, My- kolo Romerio universiteto Senato pirmininkas. „Aukštąją mokyklą Universitetu paverčia bendruomenė, kuri dosniai dalijasi atradimo džiaugsmu. Studijuodami drauge mokosi visi: amžius čia nesuteikia privi- legijų, o jaunystė nėra yda. Kiekvienas darome savo išvadas, kurių nebijome atiduoti laiko ir kolegų teismui. Gyvas ir kūrybingas Universitetas suteikia viltį, jog ne atsi- tinka tai, kas neišvengiama, bet įvyksta tai, kas neįmanoma.“ Rima Ažubalytė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. „Visų mokslų raktas yra klaustukas (Onorė de Balzakas). Esu dėkinga, kad nuo pirmųjų teisės paskaitų, kaip studentė, iki pat dabar, kaip dėstytoja, turėjau ir turiu ga- limybę užduoti paprastus ir sudėtingus klausimus, susijusius su teise, ir ne tik, bei kar- tu su puikiais Mokytojais, kolegomis, studentais ieškoti į juos atsakymų Mykolo Ro- merio universitete, o ypatingai – Teisės fakultete. Vivat academia! Vivant professores!” Audrius Bakaveckas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lie- tuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas. „Didelė garbė dirbti ir plėtoti mokslinę veiklą universitete, puoselėjančiame teisines vertybes ir įnešusiame unikalų indėlį į teisės mokslą.“ 7 UNIVERSITAS EST MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETUI 25 / Liber Amicorum Alvydui Pumpučiui Tomas Blinstrubis, Mykolo Romerio universiteto teisės doktorantū- ros alumni, advokatas. „Savyje būdamas mažas atėjau į universitetą ieškoti dideliame pasaulyje didelių dalykų. Iškilūs mano Alma Mater Mokytojai parodė, koks didelis gali būti univer- sitetas ir koks mažas pasaulis ieškančiam žmogui. Turėjau istorinę galimybę stebėti kaip Universitetą dideliu pasaulio atžvilgiu augino Rektorius Alvydas Pumputis“. Vladas Brakauskas, Mykolo Romerio universiteto Infrastruktūros prorektorius. „Dvidešimt penkeri MRU raidos metai – tai nesustojama plėtra. Kūrėsi audito- rijos, laboratorijos, rūmai, studentų namai, sporto salės, bibliotekos. Šis periodas – tai įspūdingų, kokybinių universiteto infrastruktūros pokyčių metai.“ Julius Dautartas, kino ir teatro režisierius, Mykolo Romerio universi- teto teatro vadovas, Mykolo Romerio universiteto rektorato narys. „Universitetą kuria keletas veiksnių. Akademinis universiteto teatras dažnai tapdavo bendruomenės veiklumo ženklu, jos gyvybingumo simboliu. Jei viduram- žiais universiteto rengiamos teatralizuotos šventės būdavo reikšminga miesto gyve- nimo dalimi, tai šiandien universiteto teatrui tenka daug svarbesnė užduotis – at- spindėti visuomenės aktualijas. Kita vertus, universiteto teatras nėra patogus reiški- nys – dažnai jis gali provokuoti, kritikuoti, mąstyti prieš srovę arba jaudinti. O juk jaudulio, emocijos, atvirumo mes šiandien bijome, kuklinamės, nuo jo slepiamės. Todėl rektoriaus Alvydo Pumpučio ryžtas steigti universiteto teatrą buvo toks įkvepiantis ir drąsus žingsnis. Toks žingsnis parodė Mykolo Romerio universiteto atvirumą, jo žmogiškąją dimensiją. Su dideliu džiaugsmu ir kūrybiniu jauduliu įsi- traukiau į Mykolo Romerio universiteto teatro studijos veiklą – su jaunais studentais pradėjome pažinti teatrą būtent per jo akademinę pusę – teatrą, kaip antikinę mūzą, teatrą, kaip idėją ir mintį. Geto žmogus. Dostojevskio žmogus. Klausiantis žmogus. Mylintis žmogus. Kenčiantis žmogus. Ir visai greta to – jo priešingybės. Sargas. Žudikas. Visažinis. Abejingasis. Bejausmis. Visi jie telpa universiteto teatre – visi jie yra akademinio proceso dalis, siekiant, kad universitetas ugdytų mąstančias, ieškančias, smalsias asmenybes, atskleistų žmogiškos prigimties paslaptis, skatintų ieškoti ir rasti. Rek- torius Alvydas Pumputis labai aiškiai matė šią universiteto teatro, o kartu ir viso universiteto misiją – auginti žmogų. Ar tai išminties, ar asmeninio jautrumo, o gal strateginio planavimo pasekmė? Atsakyti nedrįstu. Tačiau atvėręs universitetą tea- trui ir teatrą – universitetui A. Pumputis atliko režisieriaus vaidmenį, į vieną erdvę suvedęs visą spektaklio trupę – Mykolo Romerio universiteto bendruomenę. Už tai esu dėkingas aš ir visi universiteto teatro dalyviai – aktoriai. Ir net jų personažai.“ 8 VIP apie MRU: prisiminimai, įžvalgos, palinkėjimai Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, buvusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė. „Puikiai atsimenu šio vieno iš jauniausių Lietuvos universitetų kelią. Nepri- klausomybės pradžioje nauja aukštoji mokykla sparčiai įsiliejo į šalies akademinį gyvenimą ir iš palyginti siauros specializacijos akademijos tapo tikru Universitetu, rengiančiu Lietuvai ir pasauliui ekonomikos ir finansų, politikos ir vadybos, soci- alinių technologijų, verslo ir medijų, teisės ir viešojo saugumo specialistus. Veržli, dinamiška, inovatyvi, demokratiška – tokia man atrodo šio universiteto akademinė šeima. Tokia jai ir linkiu likti.“ Olegas Fedosiukas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietu- vos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. „Mykolo Romerio universitetas man yra vieta, kurioje manęs visada laukia jaunų žmonių auditorija, ir
Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas

    Landsbergis, Vytautas

    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd

    Rinkiminis Laikr 20.Pmd

    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
  • ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo Nusikaltimų Įvertinimas" 2000

    ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo Nusikaltimų Įvertinimas" 2000

    ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS IR TARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" 2000 Vilnius, 2002 UDK 321.6(06) An 143 Spaudai parengė Pirmą dalį (Antikomunistinis kongresas) Doc. dr. Arvydas Anušauskas Antrą dalį (Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procesas) Vytautas Zabiela, Vytautas Raudeliūnas © Arvydas Anušauskas, 2002 © Vytautas Zabiela, 2002 Vytautas Raudeliūnas, 2002 © Komunizmo nusikaltimų tyrimo paramos fondas, 2002 ISBN 9986-851-82-3 © Leidykla „Ramona", 2002 Turinys I DALIS Antikomunistinis kongresas Pratarmė..................................................................................................................................17 Įvadas. Neįkalinto nusikaltėlio nusikaltimai...................................................................... 19 Padėka..................................................................................................................................... 23 Tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" organizacinio komiteto nariai................................................................................................................. 25 TARPTAUTINIO KONGRESO „KOMUNIZMO NUSIKALTIMŲ ĮVERTINIMAS" PLENARINIO POSĖDŽIO PROTOKOLAS.................................................................27 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo .........................................kalba 29 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio įžangos............................ žodis . 30 Lietuvos Respublikos
  • Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas

    Lietuvių Tautos Galutinis Sunaikinimas

    Lietuvi ų tautos galutinis sunaikinimas Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl. autorius, labgebas, išrad ÷jas, m. daktaras, doc., Satkevi čius Edvardas , Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, [email protected] ; [email protected] , www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugs ÷jo 10 d. Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvin ÷s grup ÷s dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Iniciatyvin ÷ grup ÷, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Moksl ų Akademijos sal ÷je) viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie nemato (tikriausiai s ąmoningai slepia, jog vaik ų liko tik tre čdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdom ą galutin į lietuvi ų tautos sunaikinim ą (genocid ą) ir tuo pa čiu padeda galutinai sunaikinti lietuvi ų taut ą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES pilie čiais, ar lietuvi ų tautos patriotais, ar lietuvi ų tautos naikintojais ir išg.....? Regimantas Adomaitis , Vytautas Bubnys , Antanas Bura čas , Algimantas Čekuolis , Virgilijus Čepaitis , Bronius Genzelis , Arvydas Juozaitis , Algirdas Kaušp ÷das , Vytautas Landsbergis , Alvydas Medalinskas , Algimantas Nasvytis , Romualdas Ozolas , Romas Pakalnis , Vytautas Radžvilas , Art ūras Sku čas , Gintaras Songaila , Arvydas Šaltenis , Vitas Tomkus , Zigmas Vaišvila , Ar ūnas Žebri ūnas . Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžio Seimo nariai , išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakyt ų, kod ÷l jie 1988 metais pasisak ÷ prieš
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576

    VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576

    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
  • Seimas Ratifikavo Nato Sutartį

    Seimas Ratifikavo Nato Sutartį

    SECOND CLASS USPS 157-580 — THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. LXXXIX 2004 MARCH - KOVO 16, Nr. 10 _ AŠTUONIASDEŠIMT DEVINTIEJI METAI LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS SEIMAS RATIFIKAVO NATO SUTARTĮ Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Lietuvos Seimas, ratifikavęs NATO sutartį, žengė istorinį žingsnį, žymintį naują Lietuvos rai­ dos etapą. Už Siaurės Atlanto sutarties ratifikavimą balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo 4, nė vienas parlamentaras nesusilaikė. Ratifikuojant NATO sutartį Seimo plenariniame posėdyje dalyvavo Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vyriausybės nariai, užsienio šalių diplomatai. Seimo frakcijos ir komitetai pritarė NATO sutarties ratifi­ kavimui. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gedimi­ nas Kirkilas pažymėjo, kad “visi dalyvaujame istoriniame akte, prie kurio buvo eita daugiau kaip 10 metų”. Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vytautas Landsbergis pažy­ mėjo, kad Seimas žengė šį žingsnį “būtent taip iškilmingai at­ kurtos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, ir būtent pabrėžda­ mas, kad dabar mes turime saugią nepriklausomybę”. Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stan­ kevičius iš Seimo tribūnos padėkojo NATO šalių ambasadoms Po Lietuvių Tautinės sąjungos Kovo 11-osios minėjimo Lemonte, IL: Jonas Variakojis, Irena Dirdienė, už pagalbą ir konsultacijas, kurių dėka Lietuva priartėjo prie Edvardas Sulaitis, Vaclovas Mažeika, Lietuvos Generalinis konsulas Arvydas Daunoravičius, šios svarbios dienos. paskaitininkė dr. Viva O. Bartkutė, Matilda Marcinkienė, Zuzana Juškevičienė ir ponia Daunoravičienė. Prieš NATO sutarties ratifikavimą balsavo keturi parla­ Priekyje - Emilija Daunoravičiūtė. V. Jasinevičiaus nuotr. mentarai - Julius Veselka, Egidijus Klumbys, Vytautas Sustaus- kas ir Mykolas Pronckus. SEIMAS PAMINĖJO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS J. Veselkos nuomone, parlamentarai, žengdami šitą žingsnį, ATKŪRIMO 14-ĄSIAS METINES daro istorinę klaidą. M.
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už

    Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už

    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
  • Prasidėjo Lietuvos Ir Kremliaus Konsultacijos JAV Senatoriai Vėl

    Prasidėjo Lietuvos Ir Kremliaus Konsultacijos JAV Senatoriai Vėl

    THE LI3RAHY C? C0N0R5SS (GRATIS) REFSRENC E DEPARTtf E!! r SSRIALS DIVI5I0N WASHI:;GTON, DC 20025 LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 TELEFAKSAS (312) 585-8284 TTI-HE L-ITI-IU/MVII/VfVI \A/C^«L_I^>-\A/IC3ET DAILY Vol. LXXXI Kaina 35 c. TREČIADIENIS - WEDNESDAY, SPAL. - - OCTOBER 3. 1990 Nr. 192 Prasidėjo Lietuvos ir JAV senatoriai vėl kelia Kremliaus konsultacijos Pabaltijo laisvės klausimą Maskva. 1990 spalio 2. (LIC) stebėtojų teisės Helsinkio kon­ Pabaltijo vadų prašymas JAV Senatui — šį rytą Maskvoje prasidėjo ferencijos sudėtyje. konsultacijos tarp Lietuvos ir Be aukščiau išvardintų asme­ Washingtonas. 1990 spalio 1. metų nepripažinimo politiką dėl Sovietų Sąjungos delegacijų. nų, iš Lietuvos pusės konsul­ (LIC) — Informacijos centras Pabaltijo valstybių įjungimo į Iš Lietuvos Aukščiausiosios tacijose šiandien taip pat praneša, jog paskutiniu metu Sovietų Sąjungą Tarybos Informacijos biuro dalyvavo Bronius Kuzmickas, pagyvėjo veikla Pabaltijo Laiškas Senatui gauti pranešimai, kad dvi dele­ derybų ruošos komiteto pirmi­ valstybių klausimu trijose se­ gacijos tarėsi daugiau kaip dvi ninkas, ir Egidijus Bičkauskas, natorių grupėse. Pabaltijo trijų valstybių valandas. Po to delegacijos Lietuvos atstovas Maskvoje. Jų laiškai buvo nukreipti pre vadai, rugsėjo 28 d. susirinkę pietavo Kremliuje. Numatoma, Rygoje, išreiškė savo susirū­ Sovietų delegacija zidentui Bushui. Rugsėjo 28 d. kad po pietų petraukos tęsis sen. Donald W. Riegle iš pinimą, pasiųsdami laišką JAV konsultacijos. AT Informacijos Sovietų delegacijai vadovauja Michigan valstijos, demokratas, Senatui. Nors Pabaltijo laiške biuras praneša, kad pirmos Premjeras Nikolajus Ryžkovas. pasiuntė kartu su kitais 21 savo pareiškiamas pritarimas Vokie­ dienos konsultacijoms pasibai­ TSRS delegacija beveik tris kar­ kolegomis laišką tiesiai prezi­ tijos susijungimui, tačiau gus, kviečiama spaudos konfe­ tus didesnė negu Lietuvos.
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 3 (17)

    Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 3 (17)

    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 3 (17) 1 2016 3 (17) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Jūsų rankose – trečiasis šių metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numeris. Jame toliau stengiamės liudininkų ir tyrėjų akimis pažvelgti į dažnai pamirštamus XX amžiaus mūsų valstybingumo istorijos puslapius. Skyriuje „Mūsų didieji“ Povilas Baršys kviečia susipažinti su dar vienu Vasario 16-osios signataru Saliamonu Banaičiu (1866–1933) – modernią tautinę Lietuvos valstybę sukūru- sios ir sąmoningą lietuvių tautą išugdžiusios kartos atstovu. Jo kelias – toks įprastas tų dienų kaimo inteligentijai ir kartu ypatingas. Gimęs ūkininkų šeimoje, mokęsis Marijampolės gimnazijoje, jis prisidėjo prie lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo, dalyvavo Didžiaja- me Vilniaus Seime, įsteigė pirmąją lietuvišką gimnaziją Kaune, pradžios mokyklas. Kartu iš kitų tos kartos žmonių S. Banaitis išsiskyrė savo pažiūromis, nes buvo monarchistas ir siekė atkurti valstybę LDK pavyzdžiu, nors galiausiai tapo Lietuvos Tarybos nariu ir vienu iš modernios Lietuvos valstybės tėvų. „Faktų ir įžvalgų“ skyriuje Nepriklausomybės akto signataras prof. Bronislovas Kuz- mickas apžvelgia nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos santykių su Baltarusija genezę – diskusijas dėl sienos, prieškariu Lenkijos okupuotos teritorijos „dalybas“ ir šių įvykių priešistorę, lietuvių gyvenimą Baltarusijos SSR. Konstitucijos rengėjas prof. Juozas Žilys tęsia svarstymus apie istorines, politines ir teisines 1992 m. birželio 14 d. referendumo dėl SSRS kariuomenės išvedimo prielaidas. Kaip prisimename, referendumo rezultatais buvo aiškiai išreikšta Lietuvos žmonių valia gyventi be svetimos kariuomenės. Dar vienas šio skyriaus tekstas – Liūdos Rugienienės „Bendras darbas Lietuvai“. Tai trečiasis straipsnis apie Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos darbą, šįkart – daugiausiai apie švietimo ir mokslo reikalus. Skelbiamas ir Komisijos rengtas dokumentas pavadinimu „Integrali tauta“ – tai nuostatos ir principai, kuriais ir rėmėsi Seimo ir pasaulio lietuvių bendradarbiavimas.
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos

    Pasipriešinimo Istorijos Programos

    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
  • KB 2011 10 Pdf.Pdf

    KB 2011 10 Pdf.Pdf

    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Arūnas Spraunius. Palaiminti, kurie niekuo nesistebi, arba Vadybininkų rojus / 2 Problemos ir idėjos Rengia Daniel Daianu. Rinkos ir visuomenė. Kai aukštieji finansai žaloja ekonomiką ir niokoja demokratiją / 5 Almantas SAMALAVIČIUS Almantas Samalavičius. Išmintimi grįsta ekonomika. Kas lemia Ernsto Fritzo (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Schumacherio idėjų tvarumą / 10 (teatras) 2 62 38 61 Kūryba ir kūrėjai Rūta GAIDamavičiūtė Vaidilutė Brazauskaitė. Justinas Vaitiekūnas: 2006-2011 m. ataskaita / 16 (muzika) 2 62 38 61 Marija REPŠYTĖ. Prorečiais. Keletas žodžių mano tapybos dėstytojui Justinui Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Vaitiekūnui / 17 Tadas GINDRĖNAS Rūta MAŽEIKIENĖ. Apie šiuolaikinį šokį, vyrų choreografiją, kūno vaizdinius ir festivalį (dailininkas) 2 61 05 38 AURA’21 / 18 Kristina SABUKIENĖ Mindaugas PELECKIS. Eksperimentinės muzikos ištakos ir subkultūra. Nuo tylos iki (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Dalia MEČKAUSKAITĖ triukšmo, nuo klasikos iki šokių aikštelių / 23 (korektorė) Karilė NEFAITĖ. Komercinė estetika: šiandienos fenomenas ar ilga meno tradicija? / 28 Irena Žaganevičienė Kristina CIVINSKIENĖ. Paveikslo kodas: temperamentas ir charakteris. Audronės (buhalterė) 2 62 31 04 Petrašiūnaitės ir Laimos Drazdauskaitės tapyba / 33 Kęstutis ŠAPOKA. Apie peraugusį buožgalvį ir budistų nušvitėlį. Roko Dovydėno Redakcinė kolegija „Plėviakojis vs Luohanas“
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

    Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

    LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖS KOMISIJOS RYTŲ LIETUVOS PROBLEMOMS IŠNAGRINĖTI REORGANIZAVIMO Lietuvos Respublikos pakraščiuose ir etninėse lietuvių žemėse už Respublikos ribų okupaciniai režimai paliko daug įsisenėjusių švietimo, kultūros, teisėtvarkos, ekonomikos ir kitų spręstinų problemų. Telkdamas Lietuvos pastangas atkurti tautos etnines galias, turinčias tapti svarbiausia mūsų valstybės plėtotės paskata, siekdamas spręsti visų etninėse lietuvių žemėse (užsienyje) susitelkusių lietuvių problemas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas n u t a r i a: 1. Reorganizuoti Valstybinę komisiją Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti į Valstybinę regioninių problemų komisiją. 2. Patvirtinti Valstybinės regioninių problemų komisijos nuostatus (pridedami). 3. Patvirtinti Valstybinės regioninių problemų komisijos sudėtį: Romualdas OZOLAS (komisijos pirmininkas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Alfonsas AUGULIS (komisijos pirmininko pavaduotojas) – Vidurio Europos ir Rytų kraštų lietuvių bendrijų Sanryšos pirmininkas, Vidmantas POVILIONIS (komisijos pirmininko pavaduotojas) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Irena ANDRUKAITIENĖ – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatė, Zbignevas BALCEVIČIUS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Gintautas BUKAUSKAS – Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ pirmininkas, Medardas ČOBOTAS – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Juozas DRINGELIS